Tarybinis Studentas, 1982 m. vasario 26 d. Nr. 6 (1185)

Page 1

VISI] SAE1Ų PROLETARAI. VIENYKITĖS!

r.AIZVBII )IS

suuoencas Pasibaigė sesija, kai kam buvusi pirmuoju nežinomu išbandymu, o kai kam ir paskutiniu. . Mažėja skolininkų sąra­ šai, beveik aiškūs rezulta­ tai. Kaip šį kartą sekėsi Prekybos fakulteto stu­ dentams? Pirmasis išbandymas nelengvas buvo, nors su studijomis niekas neatsi­ sveikino, tačiau egzaminų lapuose pasiliko nemaža patenkinamų įvertinimų. Pirmakursių pažangumo kreivė po stojamųjų eg­ zaminų krito žemyn. Atestatų vidurkiai buvo vien penketai (95%) o pirmosios sesijos bendras vidurkis gana liūdnas — 3,77. Kas sąlygojo toki žemą pažangumą? Gal pirmakursiai dar nespėjo atsigauti po baigiamųjų, stojamųjų egzaminų? Bet jau pusmetis praėjo. Ne­ spėjo prisitaikyti prie di­ delio krūvio, aukštosios mokyklos studijų siste­ mos, neišmoko studijuo­ ti? įtikinamesnė pastaroji versija. Kai vidurinėje mokykloje mokiniui ski­ riamas didelis dėmesys, visur jis jaučia klasės vadovo globą, aukštojoje mokykloje jis pasilieka vienas su savimi, savo ži­ niomis, įgūdžiais, charak­ teriu. Jis tikisi patarimų iš artimiausio patyrusio žmogaus — kuratoriaus. Bet, deja, daugelis iš jų

1982 m. vasario 26 diena, penktadienis

nesurado laiko gerai su­ sipažinti su studentais. O VPP studentams reiškia laisvas 2 valandas. Tarp nepažangiųjų — baigę technikos ir kitas specialaus pobūdžio mo­ kyklas „labai gerai" ir įstoję į Universitetą,, iš­ laikydami pirmąjį istori­ jos egzaminą penketui. Kodėl šie studentai skoli­ ninkų sąrašuose? Gal mi­

nėtasis eksperimentas ne­ pasiteisina? Juk vadina­ masis „raudonas" diplo­ mas" nieko nepasako apie žmogų, jo sugebėji­ mus. Tarkime, kad te­ kintojo ar elektromonte­ rio specialybę jis išmano gerai, bet tai nereiškia kad jis gali būti geru studentu, vėliau ekono­ mistu, prekybininku. Be­ ne geriausiai šiais me­ tais egzaminus laikė ant­ rasis kursas. Bendras pa­ žangumo vidurkis — 4. Mažai skolų, patenkinamų Valdas VALIUKEVIČIUS įvertinimų.

Kaip skaito pirmakursis? Baigėsi žiemos sesija. Ypač ii nelengva pirmakur­ siams. Jiems sunku apsipras­ ti su mokymosi aukštojoje mokykloje specifika, išmokti racionaliai panaudoti savo laiką. Ypač sunku pirmakur­ siams susirasti reikiamą lite­ ratūrą. Vidurinėje mokyk­ loje jie buvo įpratę naudotis vadovėliais. Aukštojoje mo­ kykloje kartais tenka nema­ ža pabėgioti, kol gauni vie­ ną ar kitą knygą. Daug laiko, ieškodami lite­ ratūros, sugaišta biblioteki­ ninkystės specialybės studen­ tai, nes visa reikalinga lite­ ratūra nėra sukomplektuota vienoje vietoje ir tenka jos ieškoti daugelyje miesto bib­ liotekų. Mūsų tyrimai, atlikti 1980 —1981 mokslo metais, paro­ dė, kad Fizikos fakulteto bibliotekoje, kuri turi aptar­ nauti ir bibliotekininkystės specialybės studentus, pirmo kurso studentams biblioteki­ ninkams pavyko rasti tik

45% specialybės literatūros, tarp jų istorijai studijuoti tik 25% knygų (istorijos semi­ narams rekomenduotos lite­ ratūros FF bibliotekoje iš viso nėra); mokslinės infor­ macijos įvadui — tik 32% rekomenduotos literatūros. Mūsų specialybės studentų mokslo tiriamajam darbui sukauptos literatūros FF bib­ liotekoje tik 28%. Dėl šios priežasties ir skuba studen­ tai į daugeli bibliotekų. An­ ketinės apklausos duomeni­ mis pirmakursiai - bibliote­ kininkai skaito šiose biblio­ tekose: VU FF bibliotekoje — 49, VU mokslinėje biblioteko­ je 68, Respublikinėje bibliotekoje — 33, Viešojoje A. Mickevičiaus — 10, Bibliotekoje Nr. 4 — 3, Kauno m. J. Paleckio vie­ šojoje bibliotekoje — 3, Rajonų bibliotekose — 6. Net 49% apklaustųjų stud-

dentų, skaitydami dviejose —trijose bibliotekose, negavo visos specialybės discipli­ noms reikalingos literatūros; 19% negavo visos visuome­ ninėms - politinėms discipli­ noms rekomenduotos litera­ tūros; 7,3 — mokslinės in­ formacijos įvadui rekomen­ duotos literatūros. Tyrimų duomenys parodė, kad geriausiai pirmakursių bibliotekininkų poreikius ten­ kina VU mokslinė biblioteka (52%); LTSR Valstybinė res­ publikinė biblioteka (23%). Bibliotekose, kuriose lan­ kėsi pirmakursiai - bibliote­ kininkai, juos skaito įvairiai. Ypač šiltai studentai atsilie­ pia apie VU mokslinės bib­ liotekos (įąrbuotojus. Čia juos sutinka maloniai, pata­ ria ką skaityti. To negalima pasakyti apie VU bibliotekos abonemento, užsienio litera­ tūros, kai kurių VU fakulte­ tų bibliotekininkus. Atlikti tyrimai parodė, kad bibliotekininkystės specialy­

į

BŪRY!

ŽENGTE. .

Į MŪZŲ

PAVILIOTI

Į

TARTU MARATONAS

Kaina 2 kap.

Nr. 6 (1185)

Trečiasis kursas blizgė­ tų, jeigu ne materialinio techninio aprūpinimo spe­ cialybės studentai. Fa­ kulteto dekano nuomone, grupėse kai kas klaidin­ gai mąsto, pavyzdžiui, trečiakursiai: „mes jau „senjorai", — kad tik greičiau diplomas kišenė­ je“. .. Prie jų galime pri­ skirti materialinio-techni­ nio aprųpinimo specialy­ bės III kurso studentą A. Pakalnį, nuo pirmo kurso pasitenkinantį ,,pa: tenkinamu" vertinimu, ketvirtakursius G. Dobrovolską, S. Dyrą. Visuomeninio darbo to­ kie studentai taip pat vengia. Galvoja: „Tai ne­ duoda jokios naudos", materialinio Tuo tarpu aprūpinimo techninio trečiakursis specialybės Rimas Perveneckas puikiai suderina ir paskaitų lankymą, ir visuomeninę veiklą. Jis — Lenino sti­ pendininkas. Galima pa­ minėti ir jo kolegę R. Audickaitę, Universiteto liaudies draugovės vadą A. Kibirkštį ir kitus. Daug įvairių teorijų, paplitusių tarp studentų apie sėkmę, atsitiktinumą, dėstytojo nuotaiką, verti­ nimo objektyvumą ir t. t., bet visas jas paneigia puikios žinios ir geras mokymasis.

numeryje:. MARŠ!

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRA5TIS EINA NUO 1950 METŲ

Siame

r* //ii//ii //ii //* //

//ii //ii #*//* //ii //-k //ii //it//* //ii //* //it //* //* //ii//ii /7i\

VASARIO 23-OJI — TARYBINĖS ARMIJOS IR KARINIO JŪRŲ LAIVYNO DIENA

Universiteto Didžiojoje auloje įvyko iškilmingas mi­ nėjimas, skirtas Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų lai­ vyno dienai paminėti. Minė­ jime dalyvavo mokymo rei­ kalų prorektorius B. Sudavlčius, Universiteto par­ tinės organizacijos sekreto­ rius doc. V. Gobis, karinės katedros dėstytojai, Univer­ siteto darbuotojai, studentai.

Prieš šventę fakultetuose vyko šaudymo varžybos. Tarp fakultetų pirmą vietą laimėjo matematikai, antrieji — ‘fizikai, trečioji vieta'pri­ pažinta Chemijos fakultetui. Tarp katedrų pirmąją vietą laimėjo karinė katedra. Už gerą mūsų Alma Mater studentų karinį - patriotinį auklėjimą Vilniaus miesto Lenino rajono SDAALR orga­

nizacijos komiteto pirminin­ kas F. Prokopiuk įteikė Universitetui pereinamąją vėliavą.

V. KAROSO nuotraukoje: Pulkininkas B. Gulei su stu­ dentais ChF muziejuje. A. ŠALNAITĖ

*//*//*//* //ii//ii//ii//ii //ii//ii//ii^'ii//ii//ii//ii//ii//ii^ii//ii//ii//ii//*//+//* //ii//ii //ii //ii

VISUOMENĖS MOKSLŲ KONFERENCIJOJE Praėjusią savaitę Dailės institute vvko IX Sąjunginės studentų konferencijos ..Po­ litinės bei ekonominės bran­ džios socialistinės visuome. nės problemos TSKP XXVI suvažiavimo nutarimų švie­ soje" Vilniaus miesto turas. Konferencijoje dalyvavo visų Vilniaus miesto aukš­ tųjų mokyklų studentai. Mū­ sų Universiteto studentų ir dėstytojų grupei vadovavo TSKP istorijos katedros dės­ tytojas G. Surgailis. Su kon­ ferencijos dienotvarke supa­ žindino VDI mokymo reika­ lų prorektorius doc. J. Ado­ monis. TSKP istorijos sekcijoje buvo perskaityti 6 praneši­ mai. 3 iš jų apdovanoti pir­ mojo laipsnio diplomais. Politinės ekonomijos sekci­ jos darbą apžvelgė doc V. Kindurys. Dviems VU stu­ dentams buvo paskirti pir­ mojo laipsnio diplomai.

bės studentai, palyginti su kitų fakultetų studentais, Universitete yra nemylimos podukros vietoje. Pavyzdžiui, Fizikos fakulteto studentai turi puikiai įrengtus, aprū­ pintus modernią technika ka­ binetus. Ekonomikos fakulte­ to — mokomuosius kabine­ tus su skaičiavimo technika, o mes, kurių pagrindinis dar­ bo objektas — knyga, netu­ rime net savo, specializuotos mūsų reikmėms, bibliotekė­ lės. Tokia biblioteka, orga­ nizuota, pasitelkus naujausius bibliotekininkystės ir infor. matikos laimėjimus, galėtų tapti teoriniu etalonu, i kurį mes turėtume orientuotis, baigę Universitetą, organi­ zuodami arba tobulindami bibliotekų, busimųjų mūsų darbaviečių, veiklą. Daiva LASTAUSKAITĖ, Rima SEKONATTE, Išsamių pranešimų TSKP Noriu AŠVYDYTČ SMD Informatikos istorijos klausimais IX Są­ problemų sekcijos narės, junginėje visuomenės mokslų II kurso bibliotekininkės konferencijoje buvo išklau­

syta. Vienas po kito keičiasi referatų skaitovai. (domu: kaip gimė noras dalyvauti SMD veikloje, juk į aukštąją mokyklą ateinama pirmiausia studijuoti pasirinktos specia­ lybės, o tik paskui atlieka­ mas visuomeninis darbas. Pirmoji mano pašnekovė — Universiteto istorijos fakulte­ to V kurso studentė V. Motulaitė. Ji papasakojo, kad jau vidurinėje mokykloje rašė referatus TSRS istorijos klausimais, o įstojusi į Universitetą, pradėjo domėtis partijos istorija. Konferenci­ joje skaitytam V. Motulaitės darbui „Lietuvos KP veiklos tarp nacionalinių mažumų klausimai V. Kapsuko dar­ buose (1904—1934 m.)‘‘ (mokslo vad. doc. S. Čepu­ lienė) buvo paskirtas pirmo­ jo laipsnio diplomas. Mūsų Universiteto preky­ bos fakulteto ,11 kurso stu­ dentas K. Iždonas tą dieną buvo apdovanotas pirmojo laipsnio diplomu už temą „Tarybų Lietuva — broliškų tarybinių tautų šeimoje" Aldona SlLALYTĖ


Trumpai Chemijos fakultete įvyko iškilmingas minėjimas, skir­ tas Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivynd dienai. Dalyvavo VU Civilinės gyny­ bos kursų viršininkas pulki­ ninkas B. Gulej. Svečias pa­ pasakojo apie savo kovų kelią, įteikė diplomus šaudy­ mo varžybų nugalėtojams. Po to su pasitenkinimu apžiūrėjo fakulteto muziejų.

ŠEŠIOLIKTOJI

SAVAITĖ: TSRS

GINKLUOTOSIOMS

V. KAROSAS

PAJĖGOMS

Būry! Žengte... marš! Nuo antrojo kurso aukštų­ jų mokyklų merginos paste­ bi, kad jų ,,kursiokai"' vieną savaitės dieną nuo pat rvto paslaptingai išnyksta. Surasti iuos galima tik vakare, la­ bai pavargusius ir išbalusius. Paklausti, kur buvo, atsako paprastai: „Karo mokslai. . Pasikeičia ne tik vaikinų gy­ venimo būdas tą savaitės dieną.

— Auditorijose net švie­ siau pasidarė. Vaikinai tokie tvarkingi, pasitempę, kai ku­ riuos net atpažinti sunku. .. — Karinis rengimas prasi­ dėjo, negi tu nežinojai? .. (Iš nugirsto troleibuse dvie­

' Per chemijos paskaita In­ ga sukonstravo „lėktuvą“ ir nuskraidino maršrutu: „Audi­ torijos galas — seniūnas". Lėktuvo sparnuose buvo pa­ rašyta: „Gal pabėgam iš ru­ sų kalbos užsiėmimo? Galioika". Seniūnas beveik nesvy­ ravo. Jis tik patarė paprašy­ ti dėstytojos, kad ši išleistų, nes mes turim dirbti prozek­ toriume. Pratybas iškeitėme j „Drau­ gystę". .. Musų nedaug — tik dvy­ lika. Dvyliktoj grupėj irgi tiek pat. Turbūt pats likimas norėjo, kad dvylikta ir try­ likta grupės susidraugautų. Visi dvidešimt keturi rugsėjo 2-osios rytą susigrūdome į mažytj autobusą. Buvo tru­ putį nejauku — labai jau reiškėsi buvę parenginukai. Abejojom, ar ištirps ledai. Pirmas juos pajudino profe­ soriaus V. Kviklio žodis. „Būkite linksmi, jaunatviški, o svarbiausia — geri. Higie­ nos katedra tiki jumis", — pasakė vedėjas. Išdardėjome j Trakų rajo­ no Onuškio kolūkį. Laukais aidės „Pilki kele­ liai dunda", o dulkės sės ant mūsų drabužių, plaukų. Hi­ gienistus atveš j Onuškį, nusiplausim rankas, papietausim ir vėl pilkais, dulkan­ čiais keleliais — į bulvieno­ jus. Dabar, žiūrėdama į bendrą mūsų nuotrauką, da­ rytą paskutinę dieną Onuš­

viena jų turi savo pavadi­ nimą, paskirti Karininkas tai turi žinoti. Kautynių jų studenčių pokalbio). verius metus. Universitete ’ lauke niekas nelaukia meist­ O karinio rengimo katedra — taip pat ketverius metus, gyvena savo gyvenimą. Įsi­ bet vieną dieną per savaitę. ro, kuris sutaisys. Taisyti kūrusi tarp fizinio lavinimo Karinio rengimo katedra per teks patiems, o ginklą pažin­ katedros ir Medicinos fakul­ penkis kartus trumpesnį lai­ ti galima techninio ruošimo teto, ji įkūnija savyje fizi­ ką turi paruošti tokius pat auditorijose. Čia — atsaky į visus teorinius klausi­ nio pasiruošimo ir tvirtu ži­ karininkus. Ar įmanoma? Be mai mus, pamatysi ne tik išnars­ nių sintezę. Mokslai pasida­ abejonės! Sunku? Taip. tytą automatą, bet ir visą ro nepakeliamai sunkūs, kai Karinio rengimo katedra. kovini automobili. Šiose au­ šiai sintezei pritrūksta vie­ Rvtas čia prasideda anksčiau, ditorijose ne vienas pirmą no iš komponentų. Katedros negu visame Universitete — kartą sužino, kad šūvis — viršininkas sėda rašyti įsa­ pusę devynių. Prasideda ri­ ne tik trenksmas, liepsna ir kiuotė, į kurią vėluoti nega­ dūmai, bet ir sudėtingos tra­ lima — kariška tvarka ne­ jektorijos, įvairiausios zonos mėgsta išimčių. Kiekvieno ir kiti matematiniai subtilu­ fakulteto vyrai skirstomi j mai. būrius, būriai — į skyrius. Katedroje ruošiami kelių Skyrininkai raportuoja būrio vadui, o būrio vadas — bu­ specializacijų karininkai. La dinčiajam karininkui. Iš ra­ blausiai pasisekė busimie­ portu budintysis karininkas siems medikams — ju karinė per kelias minutes sužino, profesija atitinka civilinę. kas rikiuotėje ir ko nėra.. . Po jų — fizikai, juk šiuolai­ Griežtos, kiek niūrokos kinės kovinės technikos ne­ įsivaizduoti be katedros sienos priverčia įmanoma pasitempti kiekviena, dar elektronikos, automatikos ir belipanti i antrąjį aukšta — kitų labai „fizikinių" savy­ karinės katedros „širdį". Prie bių. Tad Fizikos fakulteto durų — budintis studentas. vyrai jaučiasi savam vežime, Uniforma — kareiviška, tik aunkiau humanitarams, bet.. be antpečių ir be kilpinių. prieikime prie rudens se­ Budinčiojo pareiga — žiūrė­ mestro rezultatų lentelės. Pir­ ti tvarkos, sutikti ateinančius mi — medikai, antri — fizi­ ir išeinančius — tiek civi­ kai, treti — Matematikos lius, tiek karininkus. Čia fakulteto studentai, ketvirti kymo, kuriuo pašalina stu­ pat, už stiklinės pertvaros, — teisininkai, o štai istorikai dentą iš katedros auklėtinių koridoriaus gale, budinčiojo — devinti. Teisės ir Istorijos karininko stalas. Karinė ka­ fakultetai turi daug ką bend­ sąrašų. rą taigi ne vien tik „laimės Ne vien griežta akademi­ tedra budi. nė drausmė — katedros ypa­ Sudėtingas via šiuolaikinis dalykas" karinio rengimo tybė. Karo mokyklose busi­ ginklas. Kulkosvaidis suside pažymiai. mieji leitenantai mokosi ket- da gal iš 200 dalių ir kiek­ Kartas nuo karto studentai

kyje, pagalvojau: per mėne­ sį susidraugavom, bent jau i vieną tašką žiūrėti išmokom. Šiuo atveju — į fotoapara­ tą. Kurse, atrodo, visi mus laiko draugiškomis grupėmis.

Konkursui

„Akademinė

grupė"

nimo susirinkimai, pokalbiai, čia kuriame savo sva|onlų žemėlapius. Nuo pat studijų pradžios jaučiame tėvišką kuratoriaus rūpestį nesudė­ tinga mūsų studentiška buiti­ mi, jo sielojimąsi dėl mūsų

STUDENTE! Kuo gyva Tavo akademinė grupė, kursas, kaip Tau ir Tavo mokslo draugams seka­ si studijos, papasakok savo rašiniuose.

IR PAS MUS BŪNA VISKO O kai kas ir nusistebi: taip gerai sugyvena, o „cementuotės" dar nepadarė! Išties, susibūrimo tokiu pavadinimu nebuvo, tačiau mes daug kartų viename ar kitame bendrabučio kambaryje apta­ rinėjome knygas, spektaklius, dlskutavom. O kiek dainų drauge sudainuota! Dainos suartina žmones. Dažna mūsų susibūrimo vieta — auditorija anatomijos katedroje. Čia, dalyvaujant kuratoriui doc. V. Gavellui, vyksta mūsų grupių komjau.

nesėkmių. Bet doc. V. Gave­ lis niekada neatleis, jei į pratybas ateisi be baltos ke­ puraitės ar nelygintu chala­ tu Užsimiršęs trenkei duri­ mis, ne vietoj pasidėjai daik­ tus — dirbsi 2 valandas pro­ zektoriume — šventoj vie­ toj, kur mirusieji gyvuosius moko. Gydytojas turi išeiti kelias gyvenimo mokyklas. Mūsų visatoj — 24 pasau­ liai. Nuo jų priklauso visatos grožis. Jie turi įvairiausių spalvų. Perskaičiau, ką para­ šiau apie savo grupes ir pa­

susėda į sunkvežimius ir autokolona patraukia i už­ miestį. Ne iškylauti — lauko pratvboms. Gerai, jei saulu­ tė šviečia, šilta, gražu. Ka­ rinė katedra oro užsakyti negali, todėl busimiesiems karininkams tenka paragauti kareiviškos duonos. Per lie­ tų, sniegą ir molį ilgai nepa­ lakstysi. o baigti reikia. „Sunku pratybose — lengva mūšyje" — taip sakė Suvorovas, bet. . . Į šiuolaikini pėstininkų ar­ senalą tvirtai įaugo kovinės mašinos. Katedra turi savo automobilių parką ir kiek­ vienas studentas pajunta ko­ vinės mašinos vairo virpėji­ mą ir sunkų kelių šimtu ark­ lio jėgų gaudesį už nugaros. Teisininkai pasižymėjo techninio pasiruošimo srityje. Tai — O. Zaicevas, G. Šarkovas, G. Petukauskas, V. Pocius. Chemijos fakulteto studen­ tus M. Senkų, R. Raudonį, V. Tomašą komisija įvertino „labai gerai" už atsakymus į gynybos nuo masinio naiki­ nimo ginklo klausimus. Tik bendras fakulteto įvertinimas tesiekia „patenkinamai" Per patikrinimą paaiškėjo ir kitos silpnesnės studentų pasiruošimo vietos. Visų pirma — rikiuotės pratimai, todėl norėtųsi, kad gyviau ir linksmiau karinio rengimo katedros kieme nuskambėtų „Būry! Žengte. . . marš! K. OGINSKAS

Prekybos fakulteto SDAALR ir komjaunimo organizacijos surengė vakarą susitikima su karinės katedros dėstytoju P. Kuznecovu. Svečias papa­ sakojo apie Raudonosios Ar­ mijos kūrimąsi, apie jos per­ galingą kovu kelią. Susitikime kalbėjo fakulte­ to prekių mokslo katedros vedėjas doc. G Beržinskas, taip pat Tarybinėje Armijoje tarnavę studentai. Vakaras praėjo įdomiai ir turiningai. Vladas ŽINIUK PF studentas

TRADICIJA

TĘSIAMA

Ne pirmi metai mūsų Universiteto filologijos fakulteto sportininkai draugauja su Rygos P Stučkos universiteto už­ sienio kalbų fakultetosportininkais. Tradicija buvo pratęsta ir šiemet. Šį kartą latvių studentai viešėjo Vilniuje. Mergi­ nų ir vaikinų komandos jėgas išbandė krepšinio ir tinklinio aikštelėse. Po varžybų nusiminusių nebuvo — varžovai pasi­ dalino po dvi pergales. Draugystės vakare, vyku­ siame po susitikimų, geriausiems sportininkams buvo įteikti diplomai ir atminimo dovanėlės. Mūsų fakulteto sporti­ ninkai vyks į Rygą pava­ sarį. Artūras KARDAŠIUS FilF III k. studentas

galvojau: per daug šviesiom FOTOINFORMACiJA spalvom piešiu šį paveikslą. Ir mūsuose būna visko. Štai, kad ir toji sesija. Viena te­ buvo, bet jau gavome ir dvejetų, ir trejetų. Giedrė visą semestrą mokėsi, egza­ minus išlaikė ketvertais. Ra­ munė irgi mokėsi, bet gavo trejetus Stipendijos nebus — tai vienas lazdos galas. O kitas; „Giedrė abu ketvertus tiesiog melste išmeldė. Nieko ji nemoka". Štai ir žiupsne­ lis skaudaus jumoro: gražiai paprašyk dėstytojo — gausi ketvertą. Buvo pasiūlymas vieną šeš­ tadienį surengti ekskursiją po senamiestį. Ir, laimė, tik pati mažuma norėjo pailsėti. Ne, ne knygą paskaityti, ne į teatrą nueiti, o pailsėti. Il­ sėtis reikia ir šeštadienj, ir sekmadienį. Nei ta ekskursi­ ja, nei knygos, nei spektak lia| nepadarys mūsų iki ga­ lo tobulais, bet juk galim gyventi neramiai ,— ieško­ dami, pažindami, kurdami, įgydami imunitetą prieš pa­ syvumo bacilas. Mes, kaip ir visi studen­ tai, jaunatviškam kolektyve Praėjusi šeštadienį SSD ir Karinio Jurų Laivyno augam, tvlrtėjam. Tokia mū­ sų, sielos ir kūno gydytojų, „Žalgirio" miesto taryba dienai. pradžia, taip pradedame Universiteto atstovai — ir Vilniaus miesto kūno minti taką j savo svajonių EKFF II kurso studentai, kultūros ir sporto komi vadovaujami dėstytojo S. sodą.

tetas

organizavo žvaigž­ Mečėjaus,

finišavo

prie

Alma MONKAUSKAIT® MF I kurso 13 grupės dinę slidinėjimo estafetę, Vilniaus. Saulius GRUODIS studentė skirtą Tarybinės Armijos


Rita MINIKAUSKAITĖ Paimk, — sakau — nuo rankų šilumą sūroką FilF lietuvių kalbos ir literatūros specialybės Ir žodį paimk nuo lūpų, kad giedot galėtum I kurso studentė Ir, kad visi klausydami tikėtų, Jog pabaigos nebus, o tik pradžia Visuomet lr visur Mano veidas plaukia upėmis Žolėtuose skardžiuose klykauja senos pelėdos Geltoni geltoni laukai, Kai subėgus žaltvykslėms Languose vakaras šoka Pamaldžiai tylėdamos žuvys bučiuoja kojas Ir ilsis padžiautos puodynės, Lr tyliai užkrinta rasa. Drobinis apdaras gąsdina Numazgojęs rankas ir kojas, Žlugtą velėjančias jaunas skalbėjas Padedi galvą ant slenksčio Išbėga užkeikimų ir burtų kalba Ir ilgai ilgai klausaisi J miglas viliodama aidą ir Kaip ateina iš miško šešėliai, Kužda švendrės būsimą pražūtį patekant saulei Sustoja ir tyliai niūniuoja, Kad niekuomet toks nebuvai. Nes aukos seniai neaukojamos dangui nė medžiams Valdas DAŠKEVIČIUS O ugnį per naktį sapnavo nemiegančios FilF lietuvių kalbos ir literatūros akys pelėdų specialybės I kurso studentas Ir šaukė į pradžią paparčių kibūs kamienai Šaknyse gyveno gyvybės galia GABIJOS ESME Nesuvokiama dienai nė tiems Kas ateis pažiūrėti gimimo ištirpsta cigaretės trūkinėja sagos Nes patirt ir pažinti leista tik kartą ir kaip hašišo dūmų prisipildęs O aušros išauštą greičiau negu lauki ir, be abejo, gnaiban- žę mums primins L. BEIškeliaudama žiema visas vestibiulis sumaišties laiku Ir žodį ir kūną turi atnašauti KERO ir A. ŠATKAUS tį skruostus Šaltuką. nusineša savuosius džiaugs ­ Išsikviesti reikia žaibuojantį liftą Visiems kurių lauki ir kurie Galbūt tą šaunią žiemų- nuotraukos. mus —- girgždantį po ko­ dangoraižio šito užteks kiekvienam i Niekada neateis pastovėti ant slenksčio jom sniegą, švelnų šerkšpo sparnuotą balkoną ir toliaregį Nes tamsokas ir ankštas pasaulis 1 langą į paveikslo kerinčią erdvę Baugina ir stumia ieškot ne mirties RITUALAS laiptinių spiralės koridorių rebusai o žydėjimo Virginijus GASILlONA^ nuo stogo ligi pamatų dinamiškas Klevą nukirtus aš ilgai dar Kai bevardžiai Perkūno žaibai FilF lietuvių kalbos ir kino seansas bet aiškiai ir tvirtai Skrajojau po jūsų mielieji langais Nusileidžia j aukuro Relmę, literatūros specialybės daiktais išvardinama gabijos esmė. Juos dainom pakrikštija krivis, II kurso studentas UŽKEIKIMAS Apsvaigintas aiškaus regėjimo. PAUZE Ir pagonys, išskleidę rankas, Nuodingi gyvačių dantys i Prie burtažodžių laužo šoka, palies palies palies Kad nuo sambrėškio savo sielos tavo sušildytą guolį Ties įkritusiom akim tyla ir balsas Galėtų apsaugoti gintarą. mėnulio šukei įkritus virpėdamas eina keliais į šviesiąją tamsą į molio ąsotį ir žaltvykslių ir lūpos Pro miglas beveik nematyti akys žiūrės žiūrės žiūrės ties mirusia siela nieko nerasdamos Nei vėtrungės, nei akiračio, pro skambantį langą sustingsta Ir ant alkakalnio sukasi be garso užvėrus duris be vilties bet balsas virpėdamas Ritualo nedylantis diskas. įžengsiu į tavo sapną eina keliais į šviesiąją tamsą MOTO POEZIJA Paukščio pėdsakai ant mėlynos sienos I prasilenkiančių žvilgsnių saulėlydžiu sumišę su šviesa būti verkiančių kūdikių Čaplinu kimus žvėries balsas iš amžių ilgumo Gyvybės ženklas ant dienos aklų, nušviečia stingstantį Jogailos juokdario tuščiai kvotojančių marionečių Dar žemės niekas lygiai nedalino: veidą------kaukole būti praradusių stabdžius Gal tik keliai ir upės. Švintant automobilių izoliacine kamera ir artėja užmerktomis persų pasakų Pasikeičia pasaulio supratimas, kareivių apkasuose nesuvarstytais akimis nes arti Šveiko batais būti šventai susiliejusių artėja kraujažolių lapų sausgyslėm ir Riba tarp žemės ir dangaus, lūpų švytinčiu bučiniu patekėti išsilieja o mintys kasdien šimtais pavidalų tarp visų po sarkofagais ties giliausia žvaigžde Aukštyn pakyla kaip žolė, Kada prie jų klaupluosiu ir žiūriu Puslapį parengė Universiteto literatų būrelis, vadovau jamas d. E. Bukelienės. Ištroškus meilės Ir savo artimą myliu kaip ir save.

NOVELE

ABAS, savo sugrubu­ siais pirštais aš bandau gražiai pakalbėti apie balandžio sniegą — negimu­ sių medžių širdgėlą. Apie gegužės lietų ir labai ilgą tylėjimą akimis. Apie tai — ko ilgai dar nebus, nebus iki sekančio rvto. Už lanko stiklainy pamerk­ tos salotos, ir aš nežinau, ar jos klausosi manęs. Aš ban­ dau būti gera tau ir joms ir dar visoms toms katėms, kurios laksto vidurnakčiais vienišos po tuščius skersgat­ vius. Aš gerai žinojau, kad ne­ reikia katėms prieštarauti, kitaip jos atsuka tarsi mote­ rys nugarą ir jau niekada nepasako nei žodžio. Viskas buvo gal ir kitaip, kai man reikėjo pereiti gatvę, aš pa­ mačiau moterį, kuri garsiai dainavo. Tai buvo daina apie jūreivį, ji kartojo tik tris žodžius: „Jūreivis išplaukia į jūrą". Stovėjau ir klau­ siausi, kol kažkoks senis pri­ ėjęs paklausė: ko čia žiop­ sai? Aš jam paaiškinau, kad šiame mieste esu pirmą kar­ tą ir niekur tokių linksmybių nesu mačiusi. Tada jis pa­ rodė ant stogo tupinčią katę ir sumurmėjo: kai ji prašys tavęs gabalėlio žuvies, apsi­ mesk, kad negirdi, jei kau­ lins sūrio arba pieno, pasa­ kyk jai — aš niekada negal­ vojau, kad viskas taip grei­ tai baigsis. Jis pasisuko ir

L

greitai nužingsniavo. Moteris dainavo ir dainavo, o jos skruostai vis labiau raudo. Aš pavargau klausytis t® garsaus dainavimo ir jau no­ rėjau eiti, kai katė priėio prie manęs ir mandagiai pa­ siteiravo, kelinta valanda. Aš labai pasimetu, kai ma­ nęs paklausia kelinta valan­ da, nes per visą savo gyve­ nimą neprisiruošia sužinoti, kur tas laikrodis, į kuri su­ telpa laikas, laikas, kuris yra mes visi, kuris bus, kai mūsų nebus, nors progų bu­ vo labai daug ir žinojau, kad niekada neįspėsiu tos paslapties. Aš jai pasakiau, kad vieną vienintelį kartą dėdė parvežė iš miesto tris žuvis ir liepė jas pakabinti ant saulės. Aš nesupratau kam. Tuo labiau, kad niekada ne­ maniau, jog galima kažką pakabinti ant saulės. Ji juk nebuvo arti. Dėdė pastukse­ no kumščiu man į kaktą, ir, įkišęs virvę žuvims į burną, išnešė įas ir abi pakabino ant vinies, įkaltos prie namo palangės Kai musės baigė tas žuvis aptupėti ir kai jos pasidarė panašios i du sau­ sus medgalius, tėvas jas nu­ kabino ir plėšdamas po ga­ balėlį suvalgė užsigerdamas alumi. Davė ir man, liepda­ mas įsikišti į bumą, o aš ati­ daviau jį vištoms. Tėvas vėl pastukseno kumščiu, tik da­ bar sau i galvą, ir pasakė: žuvis — pats protingiausias padaras pasaulyje — nieka­ da nepasakys nė vieno be­ reikalingo žodžio, ir dar ge­ riau — nepasakys jokio žo­ džio. Tik jai reikia vandens,

ir aišku ne šulinio, o upės ir ežero, o dar geriau — vi­ sos jūros. Tuo metu aš ne­ turėjau jokio supratimo apie tuos daiktus, tik išgąstingai mirksėjau akimis ir bijojau, kad tėvas neduotų man į' kaktą sprigto. Dėl viso pikto atsitraukiau toliau ir liūdnai palingavau galva, manydama, kad niekada neišmanysiu apie tuos daiktus taip gerai, kaip tėvas. Visa tai ir papasakojau katei. Ji įdėmiai klausėsi, ir nepamačiau jokio nekantru­ mo jos žaliose akyse. Taip pat pridūriau, kad niekada nesu kalbėjusi su kate, nors kaime jų buvo gana daug. Ir tą kiaušinį aš galiu mielai jai atiduoti, net padovanoti, nors gėda, kad tokia prasta dovana. Katė nieko nepasa­ kė. Aišku, galima būtų ilgai pasakoti apie tą mano kelio­ nę į pajūrio kačių miestą. Tačiau nėra laiko. Manęs la­ bai laukia šiuo metu vienoje vietoje. Aš einu ir einu ir gal jau būčiau priėjusi tą vietą, kur niekas neklausinė­ tų apie mano reikalus, bet pradeda lyti. Toks lygiai iš­ tęstas lietus, kai nėra jokių galimybių kur nors pasislėp­ ti. Aš labai sušlampu ir jau niekur negaliu eiti. Ištirpsta mano batai, mano apsiaustas, visi mano rūbai. Jie pasidaro tokie ploni ir perregimi, jog aš išsigąstu, kad šio miesto žmonės ir net katės gali ma­ ne išjuokti, išjuokti mano nuogumą. Nors niekada nuo­ galiai nebtiną juokingi. O juk sakiau savo motinai, kad nereikia bandyti apgauti

miesto, nes jei jie žino, kas yra žuvies namai, tai tikrai iš karto pamatys, kad mano drabužiai iš paprasto spalvo­ to popieriaus. Tiksliau iš spalvotai nudažyto popie­ riaus. Bet motina burbtelėda­ ma paprieštaravo, kad pra­ keikti miestiečiai tikrai ne­ žino, jog vištos namai yra vištidėje, ir kad aš kvailes­ nė. Aš keistai i ją pažiūrė­ jau, bet žinojau, kad be­ prasmiška ginčytis su moti­ na, kuri yra tarsi neperšau­ nama siena. Dar keisčiau viskas dėjosi, kad bandžiau paaiškinti tėvui, ko einu į miestą ir kad man reikia ba-' tų ir nepopierinių, o pačių tikriausių iš odes, nes kitaip aš niekur nenueisiu. Tėvas krimtosi ir pagaliau ištraukė iš palovio savo senus, dar prieš karą pirktus kaliošus, kurie man buvo per dideli ir greičiausiai visai netiko. Tėvas maktelėjo man kartelį ir supratau, kad nereikia sa­ kyti nei žodžio. Ką galėjau daryti, jei net miesto katė palaikė mane neprotinga. Juk su tokiais rūbais ir kaliausės atrodo pasigailėtinai. Išeitų, kad dabar kaltinu tė­ vus dėl savo apdriskusių ir sulytų rūbu, tačiau juk rei­ kia kažką kaltinti. O aš esu dar labai jauna. Ir kas be­ gali būti puikiau, kaip gat­ vėje sutikti kokį žmonių mylėtoją, kuris, pamatęs ta­ ve, pakviestų užeiti į sve­ čius, pasiiilvtų puodeli arba­ tos, sausą rankšluostį. Aišku viską ne vienu metu. Iš pra­ džių reikia išsigąsti: gal tai koks slaptas piktadarys, ku­ ris nori iš tavęs pasijuokti,

tačiau pasižiūrėjus į jo akis iš karto matai, kad tai irgi pasimetęs žmogus, miesto žmogus, kuri sužavi tavo archaiški draiskalai, kad jis patiki tavo pirmapradiškumu ir kad tavo visai nekvailos akys. Tu turi eiti su juo, nes kitaip tave išjuoks ka­ tės, išjuoks negailestingai. Kur yra tie išminčiai, ku­ riuos taip dažnai, sutikdavo keliuose pasimetę ir kažko gyvenime beiešką žmonės? Ar esu vaikščiojanti ir la­ bai keistai nieko nereikalau­ janti ateivė iš savo namų, į kuriuos niekada jau nežadu grįžti? Ar galima pasilikti ta­ me kačių mieste? Juk reikia kažkur pasilikti. Kodėl pra­ dėjau kalbėti apie kates, o taip nieko ir nepapasakojau apie jų ir joms priklausanti miestą. Kaip jos čia gyvena ir ką žmonės vaidina jų gy­ venime. Aš visada bandau sau išsiaiškinti tokius keb­ lius klausimus. Juk visada reikia nesusipainioti tame minčių kamuolyje. Katė nie­ kada negalėjo priversti žmo­ nes neskandinti jos vos gi­ musių vaikų. Jį galėjo pra­ šyti žmogišku balsu, tačiau priversti — negalėjo. O žmogaus vaikus katės mylė­ jo, net vos gimusius. Tai aš supratau vos atkeliavusi į šį miestą. Nugirdau vieną po­ kalbį tarp gimusio vaiko ir juodo katino. — Ar labai tave skriau­ džia? —■ Ne, tik kartais pri­ spaudžia tarpduryje uodegą ir reikia garsiai kniaukti, kad kas nors išgirstų. — Kodėl aš neturiu uode­

gos? — Kad netyčia neįkištum jos tarpdurin. Tave juk žmo­ nės myli. Taigi, pokalbis labai pa­ prastas. Bet ką čia gudraus gali išgalvoti najagimis ir katinas. Labai jau pavargau. Aš ei­ nu ir einu tolyn, ir vis dar nežinia, kaip gyventi tame mieste, kur iš visų pusių kvepia keptais blynais ir ka­ va, o juk visi kažkaip gyve­ na ir turbūt nėra jau taip sunku gyventi. Tačiau aš no­ riu, kad viskas būtų kitaip ir kad nereikėtų verkti, pa­ sislėpus už kampo. Noriu la­ bai greitai pasimatyti su sa­ vo dideliais išsipildymais, kad niekada nereikėtų gailė­ tis, jog paklausiau to išmin­ čiaus ir nuėjau jo parodytu keliu, nors ir žinočiau slapčiausiame širdies kampe, kad tas išminčius — tai aš pati — su popierinėmis gėlėmis plaukuose, su amžinai apkibusas varnlaėšoms šonas. Ir kad nereikėtų prisipažinti, jog nėra nei to kačių miesto, nei jų padūkimo pavasario naktimis, kad gandralizdis yra ant daržinės saogo, kuri čia pat, už penkių žingsnių, kad viskas yra žiūrint pro žiūronų kitą galą. Ir daug toliau ir daug arčiau. O ar aš kada nors gailė­ siuos, jog mano miesto nėra ir kad niekada nesutiksiu ta­ vęs jo gatvėse, nežinau. Tau aš sugalvosiu kitą miestą Margarita CERNAJYTĖ Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės I kurso studentė


MUSŲ PLAČIOJI TĖVYNĖ

Senoji Kolos žemė. Kiek­ Bene seniausia gyvenvietė viena jos pėda, spalvos ir pusiasalyje Kola, įkurta, kvapai ir net dangaus skliau­ kaip mena rašytiniai dokutas nuolat ^primena, kad čia mentai, 1556 metais, anuo— Tolimoji Šiaurė, kad už met buvusi šiauriausia Rusikeliu žingsnių — Ledynuota- jos gynybine pilimi. „Kola" sis vandenynas, Ir tik ranka paduot iki Šiaurės ašigalio — ledinės Žemės kepurės. Su kiekvienu stipresnio vėjo gūsiu jauti šaltųjų Barenco ar Baltosios jūrų kvėpavlma. Kola — vienintelis šalyje rajonas, kur taiga peržengė Poliarinio rato ribą. Turtinga ši atšiauri žemė: čia randama daugiau kaip devyniasdešimt mineralų ir bevelk visi D. Mendelejevo lentelės ele­ saamių kalboje reiškia „tur­ mentai. Tai kraštas, kurj va­ tingas žuvies", ir tai atitinka goja beveik 20 tūkstančių tikrovę. Miestelis nedidelis, upių ir telkšo daugiau kaip gana kompaktiškas ir jaukus, išsidėstęs vaizdingose Tulo100 tūkstančių (!) ežerų. Nuo neatmenamu laikų pu­ mos upės, {tekančios i Kolos siasalyje gyvena saamial — įlanką, žiotyse. Šios upės pa­ viena iš dvidešimt šešių ma- vadinimas taip pat prasmin­ žųjų TSRS Šiaurės tautelių. gas: „Tuloma" reiškia „atbu­ Anksčiau juos dar vadino la) tekanti". Kolos jlankoje loparais, laplandiečlais, o te­ kas keturios valandos vyksta ritoriją, kurioje jie gyvena potvyniai ir atoslūgiai, ku­ — Laplandija. Toks šio kraš­ rių metu vandens lygis pa­ to pavadinimas, anot moks­ kyla iki 4 metrų. Potvynių lininkų, atsirado XII a.: taip jėga tokia didelė, kad net buvo vadinama milžiniška pakeičia jlankon įtekančios ir sraunios teritorija už poliarinio rato vandeningos nuo Baltosios jūros rytuose upės srovės kryptj. Įdomios iki Norvegu jūros vakaruo­ gamtos išdaigos! Šiuo metu se. Įdomu pažymėti, kad sa- puslasalyle veikla potvynių amip apgyvendintos teritori­ ir atoslūgių energijos varoma jos atskirose šalyse vadinamos bandomoji elektrinė. Koloje skirtingai: tarybinė Laplandi­ yra pirmasis ir seniausias jos dalis vadinama Murma- krašte mūrinis pastatas — nu (iš čia, matyt, Murmansko Blagoveščensko soboras, pa ir Murmaži miestų pavadini­ statytas 1800—1804 metais. Didžiausias miestas pusia­ mai). Kažkada ši žemė buvo vienas iš labiausiai atsiliku­ salyje, srities administracinis sių Rusijos imperijos pakraš­ ir kultūros centras, didžiau­ čių, revoliucionierių tremties sias ne tik šalyje, bet Ir pa­ saulyje miestas už Poliarinio vieta.

rato — Murmanskas. Tai labai -jaunas miestas, įkurtas tik 1916 metais. Murmanskas — tarybinės Užpollarės sostjnė, daugeliu atžvilgiu )domus ir unikalus miestas: tai vienintelis Užpoliarės miestas pasaulyje, turintis... troleibusų transportą: tai la­ rybinės ledlaužių ilotilljos

PRIE ŠEŠIASDEŠIMT DEVINTOSIOS PARALELĖS

Universiteto turistų klu­ bas kviečia visus į savo susirinkimus kiekvieną ketvirtadienį, 20 vai JK 2 auditorijoje. Čia vyksta mokymas apie vandens, dviračių, pėsčiųjų turiz­ mą, demonstruojamos skaidrės, galima užsire­ gistruoti poilsio dienų ke­ lionėms. Kovo mėnesį pla­ nuojami tokie žygiai sli­ dėmis: III.6—8. Ignalinos apy­ linkėse (vadovas S. Jauneika). III. 13—14 Dzūkų aukš­ tumose (A. Striuka). III.20—21 Žiemos žygių užbaigimo vakaronė Tau­ ragnuose. III.27—28. Pavasariniai

TRUMPA] Susumuoti konkurso dėl geriausio bendrabučio I turo rezultatai. Geriau­ siais ir tvarkingiausiais pripažinti TF 10 bendra­ bučio III korpusas — I vieta, MaF 5 bendrabutis

— II vieta, PEF 10 bend­ rabučio II korpusas — III vieta ir TF 10 bendra­ bučio IV korpusas — IV vieta. Paskutiniąsias vie­ REPLIKA tas užėmė EKFF 11 bend­ ra bčuio I korpusas, 14 Troleibusų valdyba pra bendrabutis, FilF 15 bend­ nešė, kad S. Ivašovas rabutis. iMaF II k.), R. Garuolis A. ŽERLAUSKAS (IF IV k.) ir S. Imbrasaitė

žygiai (gal jau ir baida­ rėmis). Sj savaitgalį (11.27—28.) į žygį kviečia turistai'žur­ nalistai (vadovė J. Markeliūnaitė). II. 28 įvyks Vilniaus „Maratono-82'1 antro etapo varžybos. UTK valdyba

la migina. Mandagus, kaip studen­ tas prieš egzaminą. Akademinės atostogos — pačios didžiausios atostogos po neišlaikytos sesijos. Semestras — nuobodo­ kas laiko tarpas tarp dviejų atostogų.

MĮSLĖS I§ STUDENTIŠKOS TAUTOSAKOS SKRYNELĖS

būstinė: |ame „prirašyti visi tarybiniai ledlaužiai. Mur­ manskas — Šiaurės jūrų ke­ lio pradžia, vartai j Arktiką. Su Murmansku susiję vardai tokių nusipelniusių mokslo vyrų, kaip geografo ir ke­ liautojo F. Litkė ir prof. Meslacevo, tarybinio matema­ tiko Ir geoflzlko, Arktikos ty­ rinėtojo Tarybų Sąjungos didvyrio akademiko O. Smi­ to Ir tarybinio poliarlninko, dukart Tarybų Sąjungos did­ vyrio I. Papanino, zoologo Ir okeonografo akademiko N. Knlpovlč ir akademiko A. Fersmano, V. Vlzės ir dau­ gelio kitų. Murmanskas — stambių poliarinių operacijų štabas ir centras. Iš čia savo triumfo žygius pradėto tary­ biniai atominiai ledlaužiai: Lenino ordinu apdovanotas „Leninas" ir Spalio Revoliu­ cijos ordinu apdovanotas „Arktika". „Leninas" — tai pirmasis pasaulyje atominis ledlaužis, savo keliones pra­ dėjęs dar 1960 metais. „Ark­ tikos” vizitinė kortelė taip

pat išraiškinga: šis atominis ledlaužis 197? m. rugpjūčio 17 d. vadovaujamas kapito­ no J. Kučijevo, pirmas iš antvandeninių laivų pasiekė Šiaurės polių. Kolos įlanka — Skandina­ vijai būdingas fiordas — neplatl, bet vingiuota ir gi­ li, toli j žemyną įsiterpianti ir ištisus metus neužšąlanti. Istorija nepagailėjo miestui ir sunkių išbandymų. Mur­ manskas ypač nukentėjo pa­ skutiniojo karo metu. Ne­ daugelis turbūt žino, kad Murmanskas — antras šalyje SLIDŽIŲ MARATONE ----miestas po Stalingrado, pagal priešo numestų bombų kiekį 6072 DALLYVIAI j vieną miesto kvadratinį kilometrą. Vienam miesto Nuo 1968 metų kasmet gyventojui teko 31 kg. sprog­ rengiamas tradicinis masinis menų ir 7 padegamosios slidžių Tartu maratonas. Ke­ bombos: tokia žiauri karo turioliktasis, įvykęs šiais me­ statistika! Bet miestas išsto­ tais, buvo skirtas Tartu uni­ vėjo. Dar daugiau: Užpolla- versiteto 350 metu jubilie­ rėje buvo vietų, kur priešas jui. Tad nenuostabu, kad nepraėjo TSRS valstybinės ypatingą dėmesį jam skyrė sienos. Murmansko šlovė ne­ šio Universiteto slidininkai. blėstanti. Šalia nugalėtoja tarp moterų Murmanske veikia TSRS tapusios sporto meistrės Rū­ Mokslų Akademijos Kolos tos Šmlgun ir ketvirtą vietą filialas ir jo Geologijos in­ laimėjusio sporto meistro stitutas; čia veikla vieninte­ Paulo Vaardo, lenktyniavo lis tokio pobūdžio šalyje aka­ profesoriai Aivo Tlkkas Ir demiko N. Knlpovlč Žuvies Eduardas Vaaris, studentai ūkio Ir okeanografijos polia­ Peteris Kukus ir Amo Rai­ rinis institutas Ir dvi aukšto­ das, iš viso 311 Tartu uni­ sios mokyklos: pedagoginis versiteto atstovų. institutas ir Lenino komjau­ Apie Tartu slidžių marato­ nimo aukštoji inžinierinė jū­ no grandioziškumą byloja reivystės mokykla. Mieste toks faktas: jeigu visi ma­ yra filharmonija, trys teatrai, ratono dalyviai Išsirikiuotų muzikos mokykla, knygų vorele, be jokių intervalų leidykla. Čia, be rajoninių, tarp slidžių, tai kolona nusi­ išeina ir srities laikraščiai: driektų daugiau kaip 12 ki­ „Pollarnaja pravda", „Komso- lometrų; jeigu dalyviai fini­ molec Zapoliarja", „Arktičes- šuotų be perstojo kas dvi kaja zvezda". sekundės, tai kol visi prava­ Anzelmas KATKUS žiuotų, tektų laukti beveik TF Valstyb. teisės k-dros keturias valandas. Pirmą kartą dalyvaujančius dėstytojas tokiose varžybose labiausiai baugina startas. Susidursi, užsikabins slidė, griūsi ir. .. čia slidininką minia. Čia pat

Bepig nerti svetimą skūrą (dėstytojo studen­ tui). Kas eina pirm tavęs Sesija raita atjoja, (egzaminų siaubas). pėsčia išeina. Vieną avį kerpa, kita Ir aštriausias kirvis at­ dreba (studentas per eg­ šimpa. .. Sūnus mokslus kremta, zaminą). tėvo dantys šimpa, Surinko A. RATUKAS šokiai budina, skaityk-

tautui KRIUKUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusi studento pažymėji­ mą Nr. 811866, išduotą Tei­ sės fakulteto studentei Svet­ lanai KOVALENKO, laikyti negaliojančiu.

KVIEČIA Kino teatruose bus rodomas naujas Lietuvos kino studi­ jos vaidybinis filmas „Fak­ tas", pirmą kartą lietuviškoje kino istorijoje sukurtas pa­ gal valstybinį užsakymą. Fil­ mas jau pelnė pripažinimą: jis apdovanotas Pagrindiniu XIV sąjunginio kino festiva­ lio prizu už geriausią meninį filmą. 1981 m. atstovavo TSRS tarptautiniame Kanu festiva­ lyje, kuriame už geriausią antrapianį vaidmenį buvo apdovanota aktorė J. Solovej. Tai politinės aistros kupi­ nas, novatoriškos meninės kalbos kūrinys. Scenarijaus autorius — Vytautas Žalakevičius, režisierius — Alman­ tas Grikevičius. Vasario 21 d. 19 vai. ren­ giama šio filmo respublikinė premjera. Vilniuje ji vyks kino teatruose „Lietuva",

Laikraščio

korektoriai:

„Maskva", „Draugystė" Vasario 22—28 d, d. fil-. mas bus rodomas „Vilniaus", „Lazdynų", „Aido", „Drau­ gystės" kino teatruose: kovo 1—7 d. d. „Tėvynėje", „Spa­ lyje", „Pionieriuje"; kovo 8 —14 d. d. „Planetoje", „Žvaigždėje", „Aušroje"; ko­ vo 15—21 d. d. „Planetoje", „Kronikoje". Seansų pradžia artimiausiu metu bus paskelbta spaudo­ je. Priimamos kolektyvinės pa­ raiškos.

ilgas nusileidimas. Lenki tu, lenkia tave. Praleki pro vie­ ną, kitą nugriuvusį. O štai ir visa jų krūva! Spalvinga tvorele aptverta aikštelė vis siaurėdama pereina į penkio­ likos porų vėžių koridorių. Dar po kurio laiko lieka pui­ kiai įrengta penkių porų vė­ žių trasa. Stipriausieji 50 kilometrų nučiuožė per 2 vai. 21 min. ir buvo apdovanoti Estijos čempionato medaliais. Tačiau nugalėtojų džiaugsmą patyrė visi, net ir paskutinieji, iš­ buvę trasoje daugiau kaip 9 valandas. Bet taj paaiškės vėliau, o dabar... Oras — puikus, minus 3° C, slidimas — nuostabus, kas 10 kilometru — maitini­ mo punktai. Iš daugybės žiū­ rovų ir aptarnaujančio perso­ nalo susidariusiame korido­ riuje — 100 metrų ilgio (!) stalai Ant iu karšta arbata, kava, sultinys, dešrelės. .. Imk ir valgyk, kiek tik skran­ dis geidžia, mokėti nereikia. Tačiau ties pirmuoju maitini­ mo punktu net nestabteli. Mat, oras atšilo ir slidimas staigiai ėmė blogėti. Gerai, kieno slidės plastmasinės. Nusileidimuose jie švilpia pro „medinius", kaip pro stovinčius. Karšta, sunku. . Nuotaiką taiso tik spalvingi trąsos ženklai: „Liko 20, 10. .. 2,1 km, 500 m. Fini­ šas!" Elektroninis foto įtai­ sas fiksuoja kiekvieno daly­ vio laiką ir užimtą vietą. Rezultatą tuoj gali pamatyti demonstraciniame skyde. .. .Tai buvo ne šiaip ma­ ratonas. Tai buvo visos Ta­ rybų Estijos šventė —■ svar­ biausias respublikos sportinio ir kultūrinio gyvenimo ren­ ginys. Doc. E. ŽIŽYS Tartu maratono dalyvis

(IF II k.) važinėjo nusipir­ kę mėnesinius studento bilietus, tačiau neprasitęsę pažymėjimų. Atrodytų smulkmena, tačiau ir ją būtina sutvarkyti.

Pramonės ekonomikos fakulteto pramonės plana­ vimo specialybės IV kur­ so II grupės studentai ir kuratorė nuoširdžiai už­ jaučia Deivą MIKEL1ONYTĘ dėl mylimo tėvelio mirties. f

Dingusį studento pažymėji­ mą Nr 770950, išduotą Fi­ lologijos fakulteto studentei Jūratei ŠUMYLAITEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusią studijų knygelę Nr. 810172, išduotą Istorijos fakulteto neakivaizdinio sky­ riaus studentei Birutei JU­ ČAITEI, laikyti negaliojan­ čia.

Ūkio padalinių darbuo­ tojai nuoširdžiai užjaučia bendradarbę Heleną VARŠKEVIČIENĘ dėl vyro mirties.

Nuoširdžiai užjaučiame docentę A. VITKONIENĘ mirus broliui. Tarpfakultetinės po­ litinės ekonomijos ka­ tedros kolektyvas.

Dingusi studento pažymėji­ mą Nr. 790940, išduotą Filo­ logijos fakulteto studentei Zitai JURKĖNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji­ mą Nr. 771367, išduotą Pre­ kybos fakulteto studentui Vy­

V. Karosevičius,

A. Lipštas,

J. Prankaitė.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko ir Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «CoBeTcioni cryAeHT» — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbm, npo<j>KOMa opAenoB TpyAOBoro Kpacnoro 3uaMeHH n Apyat6m HapoAOB BHAMPOccKoro yunBepcHTeTa um. B. Kancyuaca. Ha amtob ckom S3uxe. PeAaicrop H. BapanHaųKažre.

Užs. Nr. 574 Redaktorė LV 00184 I. VARAPNICKAITE Tiražas 4500

■M


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.