Universitas Vilnensis, 2008 m. rugsėjis Nr. 6 (1690) by Vilniaus universitetas

Profesorių skaitykla

kine itur ad astra

universitas

-■ -1579- ->>

vilnensis 2008 m. rugsėjis

Nr. 6 (1690)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Kas, kiek ir kada turės mokėti už studijas Skaitykite p. 3

^1 £

5 £3 r* £

^Z?AS

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rugsėjis vėl pakvietė į Universitetą

Diskusija apie aukštąjį mokslą:

Rugsėjis vėl pakvietė visus į auditorijas. Šiemet

Yra blogai. Ar bus geriau?

į Vilniaus universitetą

skubės beveik 26 tūkst.

Skaitykite p. 4

Vilniaus universiteto

studentų, tarp jų apie

Akademinio konsul tavimo sektorius padės studentams ir moksleiviams

Suplevėsavusi Vilniaus

Skaitykite p. 5

senojo universiteto kie

5 tūkst. - pirmakursiai.

universiteto vėliava, pilni jaunatviško šurmulio meliai, vėl bibliotekose

Vilniaus universiteto Didysis kiemas

prie knygų palinkusios skaitytojų galvos ir... eilės

Skaitykite p. 9

valgyklose. Toks kiekvie

nas rugsėjis. Jis toks pat, bet kartu ir naujas,

žadantis naujus darbus, kviečiantis naujiems

iššūkiams ir linkintis siekti savo tikslų.

Aukščiausia lietuviška viršūnė VU žygeivių Skaitykite p. 13

Vilniaus universiteto vėliavą pakėlė ekonomistai Vilniaus universiteto Bibliotekos kiemelyje vėl plevėsuoja Univer siteto vėliava. Jos iškilmingas pa

kėlimas simbolizavo naujųjų mokslo metų pradžią. Pagal puo

Teatras pradeda naują sezoną Skaitykite p. 14

selėjamą tradiciją kiekvienais me tais Vilniaus universiteto vėliavą pakelia vienas iš fakultetų deka nų. Šiemet ją iškėlė Ekonomikos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Birutė Galinienė. Dekanė pabrėžė, kad Rugsėjo 1-oji yra laisvės, žinių ir mokslo diena. „Mieli studentai, šiandien jūs pradedate studentišką gyve

nimą, kuris bus toks, kokį jūs su sikursite, padedami vyresniųjų ko legų - dėstytojų“, - pažymėjo ji. Kartu B. Galinienė linkėjo visiems studentams turėti idealų ir nieka da jų nepamiršti.

Rektoriaus žodžiai studentams ir dėstytojams Tradicinė Vilniaus universiteto mokslo metų pradžios šventė Initium Semestri sukvietė į istorinių universiteto rūmų Didįjį kiemą spal vingą, linksmą ir triukšmingą stu dentų minią. Ceremonijos pradžio je j sceną pakilo VU rektorius akad. Benediktas Juodka, lydimas Tary bos ir Senato narių, iškilmingai įnešta Universiteto vėliava, rekto riaus skeptras ir antspaudas. Kalboje, skirtoje naujųjų mokslo metų pradžiai, B. Juodka pažymė jo, kad Rugsėjo 1 -oji - viena svar biausių ir prasmingiausių Vilniaus universiteto švenčių. Universiteto rektorius pabrėžė, kad ypač svarbi ši šventė yra pirmakursiams. „Jūs susirinkote šiandien j senąjį Univer siteto ansamblį kaip nugalėtojai. Jums šie metai buvo ypač sunkūs, juo malonesnė ir įsimintinesnė tu rėtų būti ši diena“, - kreipdamasis į

juos sakė B. Juodka. Jis taip pat išreiškė viltį, jog kiekvienas pirma kursis įstojo būtent į tą specialybę, kuri yra miela jo širdžiai. „Juk studi jų motyvacija - viena iš labai svar bių studijų kokybės, apie kurią šian dien tiek daug kalbama, sudeda mųjų dalių“, - teigė rektorius. B. Juodka susirinkusiesiems priminė turtingą VU istoriją. Kartu jis pabrėžė, jog Universiteto ben druomenė turi gyventi ne praeiti mi, o šia diena ir rytdiena. „Aka deminė VU bendruomenė šian dien yra tapusi lygiaverte pasau linės akademinės bendruomenės dalimi ir turi galimybę „veikti glo baliai“, - tvirtino rektorius. Savo kalboje VU vadovas apibrė žė uždavinius ir universiteto dėsty tojams: „Mes patys turime gerokai tobulėti, kad sugebėtume numatyti visuomenės raidos tendencijas. Mes turime ugdyti inovatyvius, kū rybingus, kritiškai mąstančius, su gebančius pastebėti, kelti proble mas ir jas spręsti žmones - štai vie na pagrindinių Vilniaus universite

to misijų.“ Jis taip pat išreiškė viltį, jog pagaliau sulauksime, kad VU būtų suteiktas nacionalinio univer siteto statusas. „Ar mūsų Alma Mater - seniausias universitetas Rytų Europoje ir pagal daugelio metų reitingavimą - geriausias - nenusipel no tokio statuso?“ - retoriškai klau sė rektorius. Užbaigdamas mokslo metų pra džios šventės sveikinimo kalbą B. Juodka vėl kreipėsi j studentus. „Aš daug kalbėjau apie rimtų studi jų svarbą ir šių žodžių neatsiimu. Tačiau, kita vertus, jūs turite prisi minti, kad gyvenate patį gražiausią savo gyvenimo tarpsnį, kuris vadi namas jaunyste ir kuris, deja, ne pasikartoja. Būtų nenormalu, jeigu, be studijų, jūs nieko nematytumėte. Įsiliekite j turtingą Vilniaus universi teto meno ir sporto kolektyvų, įvai riausių klubų, korporacijų ir kitų studentų organizacijų veiklą. Būki te aktyvūs mūsų didžiulės beveik 30 000 bendruomenės nariai", - lin kėjo studentams rektorius.

Nukelta j 16 p.

universitas

--------------------------------------------------------vilnensis---------------------------------

2008 m. rugsėjis

w kronika Naujas Žurnalistikos instituto direktorius revoliucijų nežada

Akademinė bendruomenė statys paminklą Saulėtekyje Prieš porą metų kilęs sumany mas pastatyti Saulėtekio simbolį tapo tarptautiniu konkursu ir sulau kė gausaus būrio skulptorių ir ar chitektų idėjų. Prieš naujus moks lo metus susirinkusi akademinė bendruomenė turės galimybę iš sirinkti tokį pasiūlymą, kuris geriau siai perteiktų jos identitetą, verty bes, vienytų buvusius, esamus ir būsjmus studentus bei dėstytojus. Šio paminklo statyboms koordi

nuoti įkurta viešoji įstaiga „Paramos fondas VU Saulėtekio universiteti nio miestelio skulptūrų ansambliui sukurti“. Po viešos darbų parodos, kur kiekvienas norintis galės čia pat balsuoti už labiausiai patikusį maketą, konkurso komisija rinksis priimti galutinį sprendimą. Pasitel kę profesionalius recenzentus, jie spręs, kieno pateiktas koncepcinis įgyvendinimas geriausiai atitiktų

Viktoras DENISENKO

Vilniaus universiteto Teisės fakultete (Saulėtekio ai. 9,1 rū mai) tris savaites trukusi būsimo paminklo Saulėtekyje ma ketų paroda sulaukė gausaus būrio Vilniaus universiteto Teisės, Ekonomikos, Komunikacijos, Fizikos fakultetų aka deminės bendruomenės narių ir čia apsilankiusių svečių. Jų vertinimui buvo pateikta net 15 skirtingų menininkų dar bų, atspindinčių tq pačią - „Mokslo laikrodžio“ - idėją. Nuo rugsėjo 4 d. paminklo Saulėtekyje maketų paroda persikėlė ir į intemetinę erdvę - svetainėje http://projektai.vu.lt/mokslolaikrodis/galima įvertinti labiausiai patikusį būsimo paminklo variantą ir nuspręsti, koks statinys turėtų puošti Saulėtekio slėnį. pagrindinę „Mokslo laikrodžio“ idė ją. Komisiją sudaro viešosios įstai gos steigėjai, Vilniaus universiteto rektorius, studentai. Trys geriausiai įvertinti darbai bus apdovanoti premijomis, o ge riausios idėjos autorius - pakvies tas tolesnių derybų.

Statinys Saulėtekyje turėtų iškilti jau 2009 m. Siekiama, kad pamin klo atidengimas taptų viena iš Lie tuvos tūkstantmečio programos dalių. Tai bus pirmasis pačios aka deminės bendruomenės sumany tas ir pastatytas paminklas Lietu voje.

Naujasis Žurnalistikos instituto

direktorius daugiausia specializuo jasi televizijos žurnalistikos srityje. Jis yra šešių knygų autorius, iš jų paskutinė - „Iki ir po televizijos“ pa sirodė pernai. v Ž. Pečiulis Žurnalistikos institute

Nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus parei gas pradėjo eiti doc. dr. Žygintas Pečiulis.

nežada vykdyti revoliucijų. „Manau, kad per pastaruosius dvejus metus įvyko gerų permainų, jas tereikia tęs ti“, - sako jis ir pabrėžia, jog svarbu, kad studentai ir vėl turi mokomąjį laikraštį „Universiteto žurnalistas“. Naujojo direktoriaus manymu, šis leidinys turėtų būti dar labiau integ ruotas į mokymo procesą. „Daug vil čių dedu į konvergencinės, arba universaliosios, žurnalistikos projek tą. Taip pat norėčiau, kad Žurnalisti kos institute nuolat vyktų spaudos konferencijos, kad studentai pratin tųsi prie realių darbo sąlygų, kad ins titutas taptų žiniasklaidos problemų diskusijų centru“, - atskleidžia savo viziją Ž. Pečiulis. Naujasis Žurnalistikos instituto direktorius mano, jog Vilniaus uni versitetas ruošia gerus žiniasklaidos srities specialistus. „Nors kartais ir sulaukiame iš darbdavių kritikos, ta čiau faktai rodo, kad rinkoje popu liarūs ne tik mūsų absolventai, bet ir studentai. Tam tikrą parengimo lygį liudija ir tas faktas, kad labai mažai studentų išvyksta iš Vilniaus, jie sėk mingai pritampa ne tik žurnalistiko je, bet ir kitose veiklos srityse - vie šųjų ryšių, reklamos, prodiuserių firmose“, - pabrėžia Ž. Pečiulis. Kar

tu jis pripažįsta, jog fakultete egzis tuoja rimta jaunųjų kadrų problema.

„Apie kokią kokybę, motyvaciją ir sveiką protą galima kalbėti, kai mū sų studentams bandomajam laiko tarpiui redakcijose siūlo jau ne do cento, o profesoriaus atlyginimą? Kaip geriausius studentus prisivilioti dėstyti universitete su perspektyva panašų atlyginimą gauti po 10—15 metų nepaliaujamo kvalifikacijos įro dinėjimo?“ - retoriškai klausia Ž. Pe

čiulis. Naujojo Žurnalistikos instituto direktoriaus nebaugina administ racinio darbo našta. „Prieš dvide šimt metų, vos tik atėjęs iš žurna listikos į universitetą, iš karto tapau „biurokratu“. Buvau Istorijos fakul teto prodekanas, vėliau naujai įkur to Komunikacijos fakulteto Žurna

listikos instituto pavaduotojas.

direktoriaus

Rekonstruota auditorija tarsi langas į pasaulį Giedrė DANISEVIČIUTĖ J. Bučas 1944—1947 m. buvo Ekono mikos fakulteto dekanas, paskui aštuo nerius metus (1948-1956 m.) ėjo univer siteto rektoriaus pareigas. Kolegų ir studentų atmintyje J. Bučas išliko kaip reik lus ir sąžiningas profesorius. Plačiai žino mas ir vertinamas jo parašytas mokslinis darbas-„Ekonominio pajėgumo princi pas mokesčių paskirstymo teorijoje". Tarybos posėdyje dalyvavo garbin gi svečiai, buvę Ekonomikos fakulteto absolventai - profesoriaus sūnus Algir das Bučas ir vaikaitis Vytautas Bučas. A. Bučas yra įkūręs AB „Invalda“, kuri yra viena didžiausių, stipriausių aktyviai investicijas valdančių bendrovių Lietuvo je, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovaki joje ir kitose Europos šalyse. Šiuo metu

Kražiuose atidarytas M. K. Sarbievijaus kultūros centras Baigiantis vasarai Kražių miestelyje (Kelmės r.) vyko graži ir reikšminga Lietuvos kultūrai šventė - atidarytas M. K. Sarbievijaus kultū ros ir turizmo centras. VU Filologijos fakulteto Klaisikinės filologijos katedros prof. Eugenijai Ulčinaitei suteiktas Kražių miestelio garbės nario vardas.

Jūratė KARALIŪNIENĖ Šio centro pastatas - restau

ruotas unikalus kultūros pamin klas, vienintelis išlikęs senosios Kražių kolegijos, oficialiai įkurtos 1616 m., korpusas. Kražių kolegija - antrasis jėzuitų įkurtas švietimo ir mokslo židinys Lietuvoje po Vilniaus universiteto. Vilniaus universitetas, siekdamas atgaivinti istorines tradicijas, puose lėti senąją lotyniškąją Europos kul tūrą, palaiko glaudžius ryšius su Kražių bendruomene. Kražiuose dažnai vyksta konferencijos, teatro ir muzikos festivaliai, kuriuose mie lai dalyvauja VU mokslininkai, bib liotekos darbuotojai, menininkai, su Kražių gimnazija pasirašyta partne rystės sutartis.

A. Bučas-vienasiš „Invaldos“ patarėjų komandos narių, sprendžiančių strate ginius bendrovės klausimus. V. Bučas nuo 2007 m. gegužės - AB „Invalda“ valdybos pirmininkas. A. Bučas ir V. Bu čas finansavo auditorijos modernizavi mą: skyrė per 180 tūkst. litų ir nepraėjus nė keturiems mėnesiams fakultete duris

Iškilmingos ce remonijos metu buvo perskaitytas Vilniaus universite to rektoriaus akad. Benedikto Juod kos sveikinimas Kelmės rajono merui ir Kražių bendruo

Rugpjūčio 29 d. šventinia me Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tary bos posėdyje atidaryta mo derniai įrengta profesoriaus Jono Bučo auditorija, atvėrė viena iš naujoviškiausiai įrengtų auditorijų Lietuvoje. Panašiomis auditori jomis gali pasigirti tik Kauno technologi jos ir Mykolo Riomerio universitetai. Au ditorijos vaizdo konferencijų sistema „Tandberg“ leidžia susisiekti su užsienio universitetais, taigi studentai turės gali mybę klausytis paskaitų iš užsienio uni versitetų ar netgi dalyvauti Lietuvos įmo nių vedamuose seminaruose, neišeidami iš fakulteto. Ši sistema fakultetui - tarsi

langas j pasaulį. Be to, auditorijoje įreng ta elektroninės grafikos lenta (3M), kuri pagerins dėstytojų darbo kokybę, puiki vaizdo ir garso sistema. Čia dėstytojai turės galimybę įrašyti savo skaitomas paskaitas ir palikti jas ateities kartoms. Ši auditorija padės fakultetui įsilieti į pasau linių studijų erdvę. Auditorijos techninę įrangą įdiegė žinomi „Konferencijų ir au diovizualinės sistemos“ specialistai.

Iš kairės: VU studijų direktorė J. Karaliūnienė,

menei M. K. Sarbie prof. E. Ulčinaitė ir Kražių gimnazijos direktorė vijaus kultūros ir tu Rita Andriulienė rizmo centro atidarymo proga. Šventėje dalyvavo profesorė, M. K. Sarbievijaus ištikimi Kražių mylėtojai prof. Eu vertėja ir tyrinėtoja prof. Eugeni ja Ulčinaitė - jai suteiktas Kra genija Ulčinaitė, prof. M. Michelžių miestelio garbės nario var bertas, prof. V. Girdzijauskas, stu

dentai. Tą pačią dieną vykusiame Gražiškių sambūryje buvo ypač

pagerbta VU Filologijos fakulte to Klasikinės filologijos katedros

das. Taip buvo įvertintos profesorės pastangos padėti kražiškiams puoselėti senąją savo miestelio istoriją ir lotyniš kąją kultūrą.

EF dekanė prof. B. Galinienė ir rektorius akad. B. Juodka su mecenatais Vytautu ir Algirdu Bučais. V. Naujiko nuotr.

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

________

Kas, kiek ir kada turės mokėti už studijas Nuo pat pavasario netyla aistros dėl gerai besimokančio studento sampratos ir kam šiais metais reikės mokėti įmoką už studijas, o kam ne. Vyriausybė iki rugsėjo mėnesio žadėjo surasti papildomų lėšų, kad nė vienam valstybės finansuojamoje vietoje besimokančiam studentui šį semestrų netektų mokėti už mokslg, bet dabar papildomų lėšų paieškos terminas nukeltas iki spalio 15 d. Siekdamas išaiškinti susidariusių situacijų „Universitas Vilnensis“ publikuoja Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo GALGINAIČIO komentarų.

Dėl gerai besimokančio studento kriterijų Vilniaus universiteto Senatas 2008 m. birželio 19 d. priimtoje re zoliucijoje (protokolo Nr. S-2008-6) siūlė Seimui nustatyti, kad gerai be simokančiais studentais turėtų būti laikomi visi pažangūs studentai, t. y. tokie studentai, kurių studijų dalykų įvertinimai po eilinio studijų semest ro leidžia jiems be studijų dalykų per laikymo toliau studijuoti pagal pasi rinktą studijų programą. Tačiau Sei mas, atsižvelgdamas j Respublikos Prezidento pateiktą projektą, nusta tė (Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis), kad gerai besi mokančiais studentais laikomi tik studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertini mų vidurkis per semestrą yra ne ma žesnis kaip įvertinimas „astuoni“ de šimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos insti tucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Vyriausybės įga liotas švietimo ir mokslo ministras 2008 m. liepos 24 d. patvirtino de šimties balų vertinimo skalę, kuria nustatoma, kad balu „aštuoni“ turi būti vertinamos „geresnės nei vidu tinės žinios ir gebėjimai“, t. y. švieti mo ir mokslo ministro įsakymu tebu vo formaliai patvirtinta šalies univer sitetuose jau daug metų taikoma dešimties balų vertinimo skalė. Kadangi pagal Seimo įstatymu pa tvirtintą Vilniaus universiteto statutą (1 straipsnio 2 dalis) universitetas sa vo veiklą ir priimamus teisės aktus privalo suderinti su šalies Konstitu cijoje ir Aukštojo mokslo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nuo šių metų birželio 27 d. visų Vilniaus uni versiteto studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, atžvilgiu turėtų būti taikomas šis įstatymu nustatytas gerai besi mokančio studento kriterijus ir visi jo neatitinkantys universiteto studen tai turėtų mokėti studijų įmokas. Ar tai socialiai teisinga-jau kitas klausi

mas, ir į jį turėtų atsakyti ne univer sitetas, o šalies poltikai - Seimas ir Vyriausybė.

Dėl studijų įmokų Kalbant apie studijų įmokas, at kreiptinas dėmesys, kad 2008 m. bir želio 27 d. įsigaliojęs naujas teisinis reguliavimas neabejotinai reiškia, jog: 1) nė vienas 2008 m. rugsėjo 1 d. studijas pradėjęs VU pirma kursis, studijuojantis valstybės fi nansuojamoje studijų vietoje, šių metų rudens semestre studijų įmokos nemoka; 2) studijų įmokos taip pat tikrai ne reikia mokėti 2007 m. ar anksčiau Vilniaus universitete studijuoti pradėjusiam studentui, jei jis stu dijuoja valstybės finansuojamo je vietoje, neturi nė vienos aka deminės skolos ir jo per 20072008 mokslo metų pavasario se mestrą studijuotų dalykų įvertini mų vidurkis yra 8 ir daugiau balų; 3) pradedant nuo 2008-2009 moks lo metų pavasario semestro 4 MGL (520 litų) dydžio studijų įmo ką privalės mokėti kiekvienas valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantis studentas, išskyrus tuos nė vienos akademinės sko los neturinčius studentus, kurių per semestrą studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra 8 ir dau giau balų. Visi kiti 2007 m. ar anksčiau vi siškai ar iš dalies valstybės finan suojamose vietose studijuoti pradė ję ir gerai besimokančio studento kri terijaus neatitinkantys Vilniaus uni versiteto studentai, t. y. studentai, turintys nors vieną akademinę sko lą, ir studentai, kurių per 2007-2008 mokslo metų pavasario semestrą studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra mažesnis kaip 8 balai, pagal šiuo metu galiojantį teisinį re guliavimą turėtų sumokėti stu dijų įmokas šių metų rudens semestre ne vėliau kaip per 5 dar

Įdomiausiems magistrantų darbams - vėl „Laurus" parama Paramos programa „Laurus“ šį rudenį jau ketvirtą kartą Lietuvos magistrantams padės įgyvendinti savo mokslinius projektus - kaip ir praėjusiais metais, studentai galės prašyti iki 10 tūkst. litų paramos. Iš viso programos rengėjai dalyvių darbams yra pasiryžę skirti iki 60 tūkst. litų. Pateikti paraiškas magistrantai kviečiami iki spalio 31 dienos. „Laurus“ programos tikslas - su teikti aukštųjų mokyklų inžinerinės, gamtos mokslų ir ekonominės pa kraipų studentų darbams kuo dides nę praktinę vertę. Ekspertų nuomone, praktinis da lyko įsisavinimas yra labai svarbus mokymosi proceso elementas. Tik atlikęs bandymą, platesnį tyrimą ar išsamiai susipažinęs su dalyko lite ratūros kontekstu, studentas gali pa rašyti tikrą mokslinį darbą. Darbas, kuris remiasi vien kitų autorių teori

jomis, neiškelia problemų, todėl yra mažiau vertingas. Pastebima, kad Lietuvoje aukšto jo mokslo problemos sprendžiamos labai paviršutiniškai. Šiandien

dažniausiai kalbama, ant kieno pe čių - studento ar valstybės - turėtų gulti mokesčiai už studijas, o pati stu dijų veikla ir sąlygos jai dažniausiai lieka antrame plane. „Akivaizdu, kad viena svarbiausių sąlygų užsienio ir Lietuvos bendro

aktualijos t k k

VU SA: kad studijuoti būtų lengviau ir smagiau Šiuo metu aktualiausi klausimai ir atsakymai. Daugiau informacijos galite rasti internetiniame VU SA puslapyje www.vusa.lt.

bo dienas po to, kai bus sudarytos galutinės konkursinės eilės pagal 2007-2008 mokslo metų pavasario semestro studijų rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši si tuacija antrojo ir vyresnių kursų stu dentų atžvilgiu gali keistis, kadangi Ministras Pirmininkas studentams yra viešai pažadėjęs, jog artimiau siame posėdyje Vyriausybė svars tys 2008 m. rugpjūčio 18 d. pasira šytą švietimo ir mokslo ministro ir studentų organizacijų ketinimų pro tokolą. Protokolas numato, kad visi valstybinių aukštųjų mokyklų stu dentai, studijuojantys visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose, Aukštojo mokslo įstatyme nustatytą studijų įmoką moka ne pagal 2007-2008 studijų metų pavasario semestro, o tik pa gal 2008-2009 studijų metų rudens semestro studijų rezultatus. Tačiau priimdama tokį sprendimą Vyriau sybė, žinoma, turėtų iš karto žengti ir antrą žingsnį - kompensuoti uni versitetui 2008 metų biudžeto defi citą, kuris neišvengiamai susidary tų, jei nuo studijų įmokos būtų at leisti visi 2007-2008 studijų metų pavasario semestro pažangūs stu dentai. Vilniaus universiteto rekto rius 2008 m. rugsėjo 4 d. raštu krei pėsi j Vyriausybę, atkreipdamas dė mesį, kad atleidus nuo studijų įmo kos ne tik pirmojo, bet ir vyresnių kursų studentus, Vilniaus universi teto 2008 m. biudžete susidarytų daugiau kaip 4 mln. dydžio defici tas. Jei Vyriausybė iš tiesų rastų rezervų per rugsėjo mėnesį kompensuoti šį deficitą, Vil niaus universitetas šių metų rudens semestre nereikalau tų studijų įmokų nė iš vieno pažangaus savo studento. Stu dijų įmokas tektų mokėti tik nepažangiems studentams, t. y. tiems studentams, kuriems pavasario se mestro sesijos metu nepavyko išlai kyti bent vieno 2007-2008 studijų metų pavasario semestre studijuo to dalyko egzamino. vių plėtrai yra kvalifikuota darbo jė ga, todėl į visapusišką specialistų pa sirengimą verslo sektorius turi inves tuoti pats“, - sako „Investors' Forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė. Pasak jos, „Laurus“ paramą gavusių studentų darbai - pozityvus signalas Lietuvos ekonomikai ateityje. Per pusantrų programos gyvavi mo metų „Laurus“ paramą jau yra gavę 12 magistrantų. Daugiausia laureatų, net 7, yra iš Kauno tech nologijos universiteto, po 2 - iš Vil niaus Gedimino technikos universi teto ir Vilniaus universiteto bei vie nas - iš Šiaulių universiteto.

Dalyvių anketas galima pildyti in terneto svetainėje www.laurus.lt. Papildoma informacija: Jūratė Rupšienė, UAB „Philip Morris Baltic“. Tel.: +370 5 210 9555 Rūta Skyrienė, „Investors' Forum“ vykdančioji direktorė. Tel.: +370 687 88861

Kokių pinigų universitetas siūlo rugsėjį savo studen tams? Ogi įvairiausių rūšių; socialines stipendijas ir vienkartines pašal pas, išmokas neįgaliesiems, pa skolas, stipendijas už mokymosi rezultatus. Labai svarbu, prieš prašant bet kurios išmokos, deka nate užregistruoti savo sąskaitos numerį. Kaip gauti socialinę sti pendiją? Tai tikrai nėra sudėtinga. Terei kia iki rugsėjo 25 d. į savo fakulte to studentų atstovybę atnešti už pildytą prašymą (jį galima rasti www.vusa.lt), pridėti dokumentą, kuriame išvardyti šeimos nariai ar ba kartu registruoti asmenys (tokį gauti gali būsto savininkas seniū nijoje nemokamai arba vienas iš studento tėvų Gyventojų registro tarnyboje už 10 Lt), pridėti tėvų ir savo pažymas apie pajamas per paskutinius 3 mėnesius arba ne darbą. Socialinė stipendija - tai 6 mėn. gaunama 130 Lt/mėn. išmo ka, skiriama studentams, kurių ma terialinė padėtis nėra labai gera. Ar reikalingi kokie papildo mi dokumentai? Papildomų dokumentų pridėti nebūtina, tačiau skyrybų ar vaiko gimimo liudijimas padeda geriau suprasti situaciją. Socialinės pa ramos centro pažyma apie gau namas išmokas garantuoja, kad gausite socialinę stipendiją, o kar tu su ja tereikia pateikti prašymą. Kuo skiriasi vienkartinių pašalpų gavimas? Vienkartinė pašalpa skiriama,

jei studento materialinė padėtis pablogėja arba yra prasta. Vien kartinių pašalpų prašymus pateikti SA galima bet kada, reikalingi ne tik tie patys dokumentai kaip ir pra šant socialinės stipendijos, bet ir pagrindžiantys prašymą (pvz., pažymos iš policijos, gydytojo, vai ko gimimo liudijimas ir pan.). Ši 412 MGL (520-1060 Lt) išmoka yra vienkartinė. Kas gali gauti išmokas ne įgaliesiems ir kokios jos? Šios išmokos skiriamos studen

tams, kurie turi 45 proc. ir mažes nį darbingumą ir neturi akademi nių skolų. Bet kurios studijų for mos studentai gali gauti išmoką specialiesiems poreikiams - 158 Lt/mėn. ir 3,2 MGL (416 Lt) iš da lies mokesčiui už mokslą kompen suoti. Ką verta žinoti apie VMS fondo teikiamas paskolas? Nors prašymus vis dar galima teikti tik paskolai studijoms užsie nyje (iki spalio 1 d.), tačiau jau ne trukus turi paaiškėti sąrašai gau siančiųjų kitų tipų paskolas. Pini gai pervedami tik tada, kai visi prašiusieji yra pasirašę sutartis, tad vertėtų sekti SA teikiamą infor maciją ir sutartis pasirašyti kaip įmanoma greičiau. Šiuo metu dažnai kyla klau

simų apie mokėjimą už stu dijas. Ar dėl pasikeitusios mokėjimo tvarkos keisis ir sti pendijų už mokymosi rezul tatus tvarka?

Gal tokia tvarka, kai (pvz., MIF) studijų įmoką (520 Lt) mokantys studentai gaus ir stipendiją už mo kymosi rezultatus (780 Lt per se mestrą), ir nėra labai logiška, ta’čiau VU stipendijų mokėjimo tvar ka šį semestrą dar nesikeičia. Sti pendijos už mokymosi rezultatus liks dviejų dydžių. „Padidintą“ 325 Lt/mėn. - gaus apie 10 proc. geriausiai besimokančių studijų programoje, dar 20 proc. studen tų gaus „paprastą“ stipendiją 195 Lt/mėn. Nesvarbu, bus ar ne bus šie studentai gerai besimo kantys. O kokie ne piniginiai daly kai slegia studentų pečius? Rugsėjis - visų darbų pradžia ir įvairiausių studentiškų dokumen tų galiojimo laiko pabaiga. Kad nekiltų problemų, per rugsėjį de rėtų prasitęsti LSP galiojimo laiką (www.lsp.lt)-, kai LSP jau pratęstas, apsilankyti Gedimino pr. 5 esan čioje ligonių kasoje ir pratęsti so cialinio draudimo galiojimo laiką. Smagu, kad šiemet vaikinams ne bereikia lankytis Karo prievolės centruose. Universitetai ir KPC keitimuisi duomenimis pagaliau pra dėjo naudoti kompiuterius. Gauk vietą bendrabutyje in ternetu Tu vis dar gali gauti vietą ben drabutyje, šįmet ir internetu. Visi norintys turėtų registruotis regist racija.vub.lt, šia nauja tvarka tiki masi užtikrinti aiškesnę ir patoges nę vietos bendrabutyje gavimo sistemą. Iki kada reikia pasirinkti laisvąjį ir pasirenkamąjį da lyką? Pavasario semestrui iki gruo džio 1 d., o rudens semestrui iki gegužės 1 d. Ar gali studentas, studijuo jantis savomis lėšomis, per eiti į visiškai valstybės finan suojamą vietą? Jei atsilaisvina valstybės finan suojamos vietos, tokia galimybė yra. Spalį reikėtų sekti SA informaci ją, nes paaiškės įvairias išmokas gaunantieji. Ketiname peržiūrėti ir suvienodinti prioritetų, kuriais va dovaujantis skiriamos paskolos gyvenimo išlaidoms, sąrašą, daug dėmesio skirsime bendrabučiams ir jų gyventojų didžiausių proble mų sprendimui. Studijų direkcija iki gruodžio mė nesio Vilniaus universiteto Sena tui ketina pateikti Studijų nuosta tų, Ginčų nagrinėjimo ir Apeliaci nės komisijų nuostatų pakeitimus. Savo ruožtu tai darys ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. Darbo grupės dar bus sudarinė jamos ir pradės ruošti savo siūly mus. Bus nagrinėjami tokie pakei timai kaip neakivaizdininkų teisės, studijų stabdymo priežastys, iš ankstinės sesijos nebuvimo klau simas ir t. t. Informaciją teikė: VU SA socialinės srities^ koordi natorė Kristina ŽALNIERIUNAITĖ,

VU SA akademinio komiteto va dovas Paulius SIMANAVIČIUS

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

v aktualijos-------------Diskusija apie aukštąjį mokslą:

Yra blogai. Ar bus geriau?

Teatro salėje diskutavo akademinės bendruomenės ir valdžios atstovai. V. Naujiko nuotr.

Rugsėjo 9 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje apie aukštąjį mokslą diskutavo akademinės bendruomenės ir valdžios atstovai. Į šią diskusiją juos sukvietė VU Studentų atstovybė (VU SA). Diskusijoje dalyvavo VU akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis, VU SA narė Eugenija Golubova, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Seimo socialdemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė, Respublikos Prezidento patarėja Nerija Putinaitė ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius. Garbės svečio teisėmis diskusiją stebėjo Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka.

Viktoras DENISENKO

Reforma, kuri nevyksta Diskusija sukėlė milžinišką aka deminės bendruomenės susido mėjimą. Jos pasiklausyti atėjo ne tik VU administracijos, padalinių, studentų organizacijų atstovai, bet ir būriai studentų. Kalbėdamas dis kusijos pradžioje Vilniaus universi teto rektorius pasidžiaugė, kad pa diskutuoti konkrečiais klausimais susirinko ir valdžios, ir universiteto

atstovai. B. Juodka dar kartą pabrė žė, jog Vilniaus universitetas laiko si požiūrio, kad „pažangiais“ turėtų būti laikomi visi studentai, kurie yra išlaikę sesiją be akademinių skolų. Jis taip pat informavo susirinkusiuo sius apie universiteto sprendimą dėl įmokų už studijas. „Iki spalio 17 d. lauksime, kad egzaminus ir įskaitas išlaikytų visi turintys skolų studentai. Tada bus paskelbti sąra šai ir tie studentai, kurių vidurkis že mesnis nei 8 balai, turės mokėti už mokslą. Kalbu apie antrojo ir aukš tesnių kursų studentus. Žinoma, jei valstybė iki to laiko ras žadėtus pi nigus, tai labai gerai - studentams šį semestrą mokėti įmokų nerei kės“, - pažymėjo B. Juodka. Diskusijos pradžioje jos daly viai buvo pakviesti išreikšti savo pozicijas. Švietimo ir mokslo mi

nistras A. Monkevičius irgi prita rė minčiai, kad už studijas netu rėtų mokėti visi, kas neturi aka deminių skolų, tačiau kartu jis siūlė plačiau pažvelgti į univer

siteto funkciją. Pasak jo, nereikia bandyti paversti akademinio ver tinimo sistemos aukštojo mokslo prieinamumo kriterijumi. „Svar biausias dalykas-ne balas. Svar biau yra tai, ką universitetas su teikia asmeniui, kokius gebėji mus ugdo. Programų standartai turėtų būti pakelti į tokį minimalų aukštį, kad jį „peržengęs“ studen tas tikrai gautų universitetinį išsi lavinimą“, - pabrėžė jis. A. Mon kevičius taip pat pažymėjo, kad reikia rimtai apsvarstyti, nuo kuo priklauso aukštojo mokslo koky bė, ir atitinkamai keisti akademi nio vertinimo principus, finansa vimo sistemą. Parlamento narė M. A. Pavilionie nė buvo nusiteikusi gana pesimis tiškai. Pasak jos, reali aukštojo moks lo reforma, apie kurią jau nebe pir mus metus daug kalbama, nevyks ta. Ji pabrėžė, kad jai visai patinka egzistuojanti dešimtbalė vertinimo sistema. Jai taip pat nepriimtinos kal bos apie tai, jog skirtinguose moks luose egzistuoja skirtingi vertinimo kriterijai. „Nesąmonė - vertinimo sis tema yra ta pati, tik patys mokslinin kai sumenkina vienas mokslo sritis ir išaukština kitas“, - piktinosi M. A. Pavilionienė. Pasak jos, reikia suprasti, kad visos mokslo šakos yra svarbios ir papildo viena kitą.

Diplomai - tik „gerai besimokantiems"? Kitas Seimo narys - Gintaras Steponavičius išreiškė nuomonę,

Akad. B. Juodka dalyvavo diskusijoje garbės svečio teisėmis. V. Naujiko nuotr.

Valdžios atstovai turi savo nuomonę apie aukštojo mokslo problemas. V. Naujiko nuotr.

kad sprendimas gerai besimokan čiais pripažinti visus be skolų se siją išlaikančius studentus - ir dešimtukininkus, ir penketukininkus - prilygsta sprendimui nuleis ti aukštojo mokslo kartelę. Jis ma no, jog būtent tie, kurie siekia ge resnių studijų rezultatų, turi jausti paramą. „Valstybė turi sutelkti lė šas geriausiems“, - pareiškė G. Steponavičius. Kartu jis pabrė žė, kad pagal lėšų, skiriamų vie nam studentui, dydį esame priešpaskutiniai Europos Sąjun goje. Tuo tarpu jam, dėstydamas savo poziciją, oponavo Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius J. Galginaitis. Pasak prorektoriaus, nėra prasmės pa pildomai motyvuoti studentus gauti kuo aukštesnį balą, nes ir dabar jų gaunamų pažymių lygis atsispindi diplomų priedėliuose. J. Galginaitis pabrėžė, kad pali kus tvarką, kai „gerai besimokan čiu“ studentu laikomas tas, kurio pažymių vidurkis yra ne mažes nis nei 8 balai, reikėtų žengti dras tišką, bet logišką žingsnį ir dalyti diplomus tik tiems, kurių visų stu dijų vidurkis yra toks arba aukš tesnis. Suprantama, kad būtent „gerai besimokančio studento“ kriterijus atsidūrė diskusijos centre. Griež-

tai prieš tai, kad gerai besimokan čiais būtų pripažįstami visi - net pačiais silpniausiais pažymiais iš laikę sesiją studentai, pasisakė Prezidento patarėja Nerija Putinai tė. Pasak jos, tokiu atveju išeitų, jog gerai besimokantis studen tas - tai tas, kuris „sugebėjo ne iškristi iš universiteto“. Ji taip pat pa kartojo mintį, kad skirtingų fakultetų ir skirtingų dėstytojų supratimas apie tai, kas yra „penki balai“, irgi skiriasi - kai kur šį įvertinimą gauna tie, kurie tik sugeba ateiti į paskai tas, o kai kur taip įvertinamos stabi lios, nors gal ir nelabai aukštos, žinios. Toks vertinimo skirtumas tampa didele problema. Pristatydama savo poziciją, VU SA atstovė E. Golubova daugiau sia kalbėjo apie studentų lūkes čius. „Mums reikia esminės refor mos, kuri pagerintų studijų koky bę. Išėję iš universiteto norime žinoti, kad ne veltui praleidome čia ketverius metus. Mes norime ob jektyvios vertinimo sistemos, kuri pasakytų, kuris studentas yra „ge rai besimokantis“, o kuris „nege rai besimokantis“, - teigė ji. Kitaip sakant, E. Golubovos manymu, es miniai, šiuo metu studentams ak tualiausi dalykai - gera reforma, kokybė, objektyvus vertinimas.

Išeities paieška Antrojoje diskusijos dalyje ban dyta rasti atsakymą į klausimą, ką reikia daryti, kad aukštojo mokslo reforma pajudėtų ir duotų apčiuo piamų rezultatų. Švietimo ir mokslo ministro A. Monkevičiaus manymu, pirmiausia reikėtų parengti aiškią il galaikę aukštojo mokslo strategiją, prie kurios kūrimo jis kviestų prisi dėti Lietuvos mokslo tarybą, Moks lų akademiją, akademinę bendruo menę, studentų organizacijas, mi nisterijas ir kitas organizacijas bei įstaigas, kurios yra suinteresuotos reformos sėkme. „Reikia kalbėtis apie tai, koks turi būti kokybės stan dartas“, - pabrėžė A. Monkevičius.

VU SA prezidentė M. Sičiūnaitė ir VU rektorius B. Juodka - skirtin goms akademinėms bendruomenės kartoms rūpi tie patys klausimai. V. Naujiko nuotr.

Prezidento patarėja N. Putinaitė: „Turėtų keistis vertinimo metodi ka.“ M. Misevičiaus nuotr.

M. A. Pavilionienės nuomone, akademinė bendruomenė neturi laukti, kol veiksminga aukštojo

VU SA atstovė E. Golubova: „Reikia ką nors daryti“. M. Misevičiaus nuotr. mokslo sistema bus sukurta valdi ninkų ir nuleista iš viršaus. Pasak jos, mokslo žmonės patys turi tuo susirūpinti. Ji taip pat pasisakė prieš programų dubliavimą skirtinguose universitetuose. „Ar nebūtų geriau kooperuotis, sutelkti jėgas į vieną centrą?“ - klausė M. A. Pavilionie nė. Kartu ji pabrėžė, kad kokybė vi sada susidaro iš dviejų dalių - dės tytojų kokybės ir studentų kokybės. N. Putinaitė kalbėjo apie tai, jog vertinimo sistemai aukštajame moksle reikia daugiau objektyvumo. Ji pabrėžė, kad, jos manymu, turi keistis vertinimo metodikos. Kaip iš eitį iš esamos situacijos ji paminėjo galimybę įvesti anoniminį egzami navimą, kai dėstytojas tiksliai neži-^’ notų, kurio studento egzamino už duotį jis vertina, arba bendrąjį abst raktų vertinimo kriterijų, kuris būtų pri imtinas skirtingų mokslų atstovams. Tuo tarpu parlamentaras G. Stepo navičius, diskutuodamas su kitais pokalbio dalyviais, daugiau dėme sio skyrė studijų kokybės klausimui. „Kokybė bus, kai pinigai pasieks ge riausius studentus, kai dėstytojai už dirbs 2-3 kartus daugiau, kai vienas dėstytojas dirbs su grupėmis, į ku rias įeina ne daugiau kaip dvidešimt studentų“, - mano G. Steponavičius. Pagrindinę mintį, kilusią po gin čų, diskusijos pabaigoje apiben drindama išsakė E. Golubova. „Aiš ku, kad dabar yra blogai - reikia ką nors daryti“, - tvirtino ji, išreikšda- ; » ma požiūrį į dabartinio aukštojo mokslo padėtį ir jo perspektyvas.

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

studijos m

‘ Akademinio konsultavimo

sektorius padės studentams ir moksleiviams Nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus universitete pradėjo veikti Akade minio konsultavimo sektorius (AKS). Jis atsirado vykdant VU Studijų direkcijos struktūros pertvarką, kaip viena iš naujo Akademinių paslau gų ir paramos studentams organi zavimo skyriaus dalių. Vykdomos pertvarkos tikslas - gerinti teikiamų paslaugų kokybę esamiems ir būsimiems studentams. AKS akira tyje bus trys veiklos kryptys akademinis konsultavimas, ben dradarbiavimas su mokyklomis, gabių vaikų ugdymas. Šio sekto riaus misija - skatinti visuomenę siekti aukštojo mokslo ir padėti rasti artimą sau profesinę sritį.

Viktoras DENISENKO Pagrindinis uždavinys padėti apsispręsti

E. Saikauskienė konsultacijas teiks ir internetu. V. Denisenko nuotr.

nazijų mokiniams, atvykusiems

Numatoma kurti inovatyvius pro

aplankyti universiteto, numatoma sudaryti daugiau galimybių pažin

jektus, kurie skatintų mokinius do

ti jį iš vidaus. „Stengsimės, kad

mėtis mokslu ir gal net nuo jaunų dienų tobulinti žinias dominančio

Kaip pabrėžiama Akademinio

mokiniai iš arčiau galėtų susipa

je mokslo srityje. Pasak E. Sai

žinti su studijomis universitete: pa

koncepcijoje, sektoriuje dirbs kva

matytų, kaip ir kur vyksta paskai

kauskienės, tai bus darbas su įvai raus amžiaus vaikais - nuo pirmų

lifikuotų žmonių grupė, teikianti

tos, kokia papildoma veikla užsii

klasių mokinių iki abiturientų.

profesinio konsultavimo paslau

ma universiteto studentai, kokie

Akademinio konsultavimo idė

gas potencialiems ir esamiems Vilniaus universiteto studentams

darbai jų laukia baigus tam tikras

ja universitetuose nėra nauja. Toks konsultavimas ypač vertina

studijas - ir visa tai tam, kad pa žintų praktinę studijų naudą ir ga limybes“, - sako E. Saikauskienė.

mas ir paplitęs senosiose Europos šalyse. Jo kokybe rūpinasi FEDO-

mokslui visuomenėje populiarin

Ji yra įsitikinusi, kad tai irgi gali

RA („Forum Europeaen de l'Orien-

ti, potencialui pritraukti ir išlaikyti.

padėti jiems apsispręsti ir pasi

tation Academique/European Fo

Pasak vyriausiosios specialistės Eglės Saikauskienės, dirbančios

rinkti norimas studijas. Nors pagrindinis Akademinio

rum for Student Guidance“) - tarp

tautinė organizacija, vienijanti profesionalus, dirbančius studen

AKS, sektoriaus uždavinys yra pa-

konsultavimo sektoriaus dėmesys

dėti apsispręsti tiems abiturien

sutelktas į bendradarbiavimą su

tams, kurie nori stoti j VU, bet ne

gimnazijomis partnerėmis, į AKS

tų informavimo, orientavimo ir kon sultavimo srityse Europos aukšto

žino, kokią studijų programą pa

gali kreiptis bet kurios Lietuvos mo

jo mokslo institucijose, vietinėse

sirinkti. Be to, pagalbos galės su

kyklos mokiniai. „Mes norime, kad

ir tarptautinėse organizacijose,

laukti ir jau studijuojantys asme

net tolimiausiuose Lietuvos kam

nys. „Bandysime padėti tiems, ku

peliuose gyvenantys gabūs mo

bei darbdavius. Be to, Lietuvoje švietimo ir mokslo ministerijos ini

rie jau studijuoja universitete, bet

kiniai galėtų gauti visą reikiamą

ciatyva diegiama profesinio infor

nėra patenkinti savo studijomis.

informaciją apie galimybes pasi

mavimo ir konsultavimo paslaugų

Tarkime, studentas nori pereiti į ki

rinkti studijas ir stoti į Vilniaus uni

tą studijų programą arba pakeisti

versitetą“, - teigia E. Saikauskie

teikimo sistema. E. Saikauskienė pažymi, kad Vil

studijų formą - šiais klausimais ir

nė. Pasak jos, sektoriaus darbuo

niaus universiteto AKS buvo įkur

gi galėsime konsultuoti“, - teigia

tojai konsultuos interesantus ne

tas atsižvelgiant į ateities perspek

E. Saikauskienė. Ji pabrėžia, kad

tik tiesiogiai, bet ir telefonu bei in

tyvas ir užsienio aukštųjų mokyk

AKS devizas - „Tu gali, nes tavo

ternetu.

lų praktiką. „Mes norime būti ke liu, jungiančiu mokyklas ir univer

Akademinio konsultavi mo idėja - ne nauja

sitetą, grandimi, padedančia mo

galimybės neribotos“. AKS tikslas - padėti esamiems

ir būsimiems studentams patiems atrasti tą sritį, kurioje jie galėtų sa

Dar viena jau minėta AKS veik

ve realizuoti. „Mes veiksime tik

los sritis - gabių vaikų ugdymas.

kaip kelrodis, galėsime pateikti tam tikras gaires, lengvinančias pasirinkimą. Paaiškinsime, kad profesiją reikia rinktis ne pagal tai,

kur stoja draugai. Mes turime pa

dėti suprasti žmogui, ko jis nori, ir

kiniams ir norintiems studijuoti su augusiems pasiekti aukštąjį moks

lą“, - pabrėžia ji.

Psichologijos mokykla moksleiviams

atsižvelgiant j tai paaiškinti, kokias

galimybes suteikia universite

tas“, - pabrėžia E. Saikauskienė.

Dėmesio centre darbas su mokyklomis Kita veiklos sritis, kuriai bus ski

riamas ypatingas Akademinio

konsultavimo sektoriaus darbuo tojų dėmesys, - mokyklų kuravi mas. E. Saikauskienės teigimu, pir

miausia bus stiprinami ryšiai su 13

gimnazijų, su kuriomis VU yra pa

sirašęs bendradarbiavimo sutar tis. „Stengsimės vykti į šias mokyk

las ir plačiau pristatyti ten mūsų *

universitetą, teikti išsamesnę informaciją apie priėmimą į jį“, - ža da E. Saikauskienė. Be to, šių gim

Vilniaus universitetas išlieka viena iš pačių patraukliau sių Lietuvos aukštųjų mo kyklų, todėl kiekvienais metais atsiranda nemažai abiturientų, kurie svajoja studijuoti seniausiame valstybės universitete.

Viktoras DENISENKO

konsultavimo sektoriaus veiklos

bei klausytojams ir kurianti inovatyvius sprendimus aukštajam

Stojimo rezultatai stabilus

Spalio mėnesį Vilniaus universitete duris atvers Psicho logijos mokykla, skirta 10-12 klasių moksleiviams. Šios mokyklos tikslas - patenkinti susidomėjusiųjų psicholo gija smalsumą, padėti suprasti save ir kitus, paruošti psichologijos ar kitų dalykų studijoms Vilniaus universitete. Psichologijos mokykloje užsiėmimai vyks šeštadieniais, aštuo nis kartus per metus. Taigi numatomi aštuoni šeštadieniniai semi narai, kuriuos ves Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ben drosios psichologijos bei Klinikinės ir organizacinės psichologi jos katedrų dėstytojai. Seminarų metu taip pat vyks praktiniai už siėmimai, kuriuos ves psichologijos doktorantai ir magistrantai. Moksleiviai galės atlikdami profesionalius psichologinius testus pažinti save, išmokti valdyti stresą, pritaikyti psichologijos žinias mokydamiesi, laikydami egzaminus ir planuodami savo karjerą. Daugiau informacijos apie mokyklą ei. paštu ptmc@fsf.vu.lt, tel. (8-5) 268 7254, adresu Universiteto g. 9/1, 116 kab., Psicho loginių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras.

Pasak VU Studijų direkcijos Pri ėmimo skyriaus vadovo doc. dr. Aloyzo Antano Pažėros, šiemet į priėmimo procesą šiek tiek su maišties įnešė balandžio mėnesio Konstitucinio teismo sprendimas, pagal kurį aukštosios mokyklos gali savo nuožiūra priimti studentus, mokančius už mokslą visą studijų kainą. Stojimo procesui tam tikrą įtaką turėjo ir vėlesnis Seimo nuta rimas apie „gerai besimokančio

Anot doc. dr. A. A. Pažėros, įvairūs pokyčiai nepakeitė bendro priėmimo vaizdo

tuvių filologijos ir vokiečių kalbos programa, nes beveik neatsira do pageidaujančiųjų į ją stoti. A. A. Pažėros manymu, tam, kad ne visos programos surinko pa kankamą studentų skaičių, galė jo turėti įtaką ir tai, jog VU Senato sprendimu į universitetą buvo pri studento“ kriterijų. „Teko skubiai imami tik ne mažiau kaip 1000 pertvarkyti informacinę sistemą, at konkursinių stojamųjų balų surin sižvelgiant į šiuos sprendimus ir kę studentai. Toks apribojimas nutarimus“, - pažymėjo A. A. Pa įvestas siekiant, kad į Vilniaus žėra. universitetą įstotų tikrai pažan Tačiau šie pokyčiai nepakeitė gūs, galintys siekti aukštojo išsi bendro priėmimo vaizdo. Turimais lavinimo abiturientai. duomenimis, šiemet į Vilniaus uni A. A. Pažėrai sunkiausia atsa versiteto valstybės finansuojamas kyti į klausimą apie populiariau dienines studijas įstojo 3060 jau sias studijų programas. „Nėra nuolių. Į neakivaizdines studijas lengva apibūdinti populiarumo buvo priimti 1006, o į vakarines kriterijus. Vieni iš tikslesnių tokių studijas - 285 stojantieji. Apie kriterijų gali būti atsakymai į klau 40 proc. stojančiųjų į vakarines ir simus: kiek į tą studijų programą neakivaizdines studijas buvo pri priimama studentų, kiek į ją buvo imti jau gegužės mėnesį - dar iki pateikta pageidavimų, kiek sto bendrojo priėmimo į Lietuvos jančiųjų nurodė ją kaip pirmą ar aukštąsias mokyk ba antrą pagei las pradžios. į die davimą?“ - sako Populiariausia nines mokamas jis. Pagal šiuos Vilniaus universite kriterijus populia studijas įstojo 597 jaunuoliai. Pažymė riausia Vilniaus te šiais metais tina, kad į mokamas universitete šiais išliko ekonomikos metais išliko eko vietas Vilniaus uni versitetas šiemet studijų programa. nomikos studijų buvo pasiryžęs pri programa - į nu Tarp populiariau imti ne daugiau kaip matytas 142 vie 645 studentus. tas buvo pateikta sių taip pat anglų Pasak A. A. Pažė 1812 pageidavi filologijos, vady ros, po priėmimo li mų, iš kurių 782 ko ir per šimtą ne bos ir administra pageidavimai nu užpildytų valstybės rodyti pirmu nu vimo programos. finansuojamų vietų. meriu. Tarp popu Vėl atsirado studijų Tradiciškai popu liariausių taip pat programų, kurios anglų filologijos, liarios yra ir teisės, vadybos ir admi nesugebėjo surinkti pakankamo stu nistravimo pro politikos mokslų, dentų skaičiaus. gramos. Tradi psichologijos Pavyzdžiui, studi ciškai populia studijos. C C juoti informacinių rios yra ir teisės, technologijų buvo politikos mokslų, planuojama pakviesti 124 studen psichologijos studijos. tus, tačiau pagal priėmimo rezul Gana sėkmingas buvo stojimas tatus net 69 šios programos vie ir į antros pakopos studijas Vil niaus universitete. Šiemet į VU tos liko neužpildytos. Tarp vadina mųjų „nepopuliarių“ specialybių magistrantūrą įstojo 2054 studen taip pat išlieka geologijos ir hidro tai (galėjo būti priimta 2722). Tu geologijos mokslai, lenkų filologi rimais duomenimis, apie ketvir ja. Šiemet VU Kauno humanitari tadalį jų atėjo iš kitų Lietuvos niame fakultete buvo nutraukta lieaukštųjų mokyklų.

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

* > k k atmintis----------------------------------------------------------------------------------Profesoriui Vladui Kvikliui - 100 metų Silvija STAKULIENĖ, Snieguolė MISIŪNIENĖ Profesoriaus Vlado Kviklio 100 metų jubiliejų įvairiais renginiais paminė jo gausiai susirinkusi medikų ben druomenė. Parodos stenduose eksponuota svarbus V. Kviklio darbas - moterims skirtas vadovas„Vaikelių auginimas“ (1931), kuris ga vo Žemės ūkio rūmų pirmąją premiją, šva

ros savaitės proga išleista jo knygelė „Sukruskime“ (1933), jo straipsniai iš to me to spaudos apie sveikatą, sportą, higieną, mokyklų sanitarijos padėtį, Graco universi teto diplomas, Romos aukštojoje kūno kultū ros akademijoje išklausyto kurso sertifikatas, įvairūs dokumentai apie darbo paskyrimus, fotografijos. Ypač įdomus eksponatas - VU Higienos katedros vedėjo V. Kviklio dieno raštis. Jame užfiksuota katedros naujienos, įvykiai, svarstyti klausimai ir kt. V. Kviklio pagerbimas buvo pratęstas VU Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje. Buvo prisimintas V. Kviklio kaip gydytojo hi gienisto indėlis ir reikšmingumas šiai me dicinos mokslo disciplinai. Baigiantis vaka rui visuomenės sveikatos specialybės bakalaurei D. Rajunčiūtei buvo įteikta vardi nė prof. V. Kviklio premija. Jos iniciatorius profesoriaus sūnus Gediminas Kviklys. V. Kviklys gimė 1908 m. balandžio 6 d. Šavašų vienkiemyje (Utenos aps.). Mokė

si Antalieptės žemės ūkio mokykloje, Ute-

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje parengta jubiliejinė paroda „Profesoriui Vladui Kvikliui -100“ nos „Saulės“ gimnazijoje, Rokiškio gimna zijoje. 1928-1934 m. studijavo Vytauto Di džiojo universiteto Medicinos fakultete. 1931 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę; 1939 m., suteikus leitenanto laipsnį, paleis tas į sanitarijos karininkų atsargą. Studijuo damas universitete dirbo Kūno kultūros rū muose. Redagavo šių rūmų leidžiamą laikraštį „Mūsų sportas“, vėliau žurnalą „Kū no kultūra ir sveikata“. 1936 m. žiemos olim pinių žaidynių Garniš-Partenkirchene (Vo kietija) oficialus Lietuvos spaudos atstovas. Ir pats rašė apie sportą ir mediciną, važi nėjo skaityti paskaitų, vadovavo sporto sto vykloms. 1934-1938 m. studijavo sporto mediciną Graco universitete ir gavo fizi

nės terapijos ir sporto medicinos daktaro diplomą. 1935 m. išklausė sporto medici nos kursą Romos aukštojoje kūno kultūros akademijoje. Grįžęs j Lietuvą 1938-1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1941-1944 m. dirbo gydytoju Daugailiuo se. 1945-1962 m. - Sanitarijos ir higienos instituto Vilniuje direktorius. 1953-1966 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Medici nos mokslų tarybos pirmininkas. Kartu dir bo ir pedagoginį darbą - buvo VU Higie nos katedros vyresnysis dėstytojas, skaitė mokyklinės higienos kursą Vilniaus peda goginiame institute. 1955 m. čia jam su teiktas docento vardas. 1962-1985 m. V. Kviklys buvo VU Medicinos fakulteto

Higienos katedros vedėjas, habilituotas daktaras (1969 m.), profesorius (1970 m.). Jis buvo vienas higienistų ir epidemiologų specialistų rengimo iniciatorių bei organi zatorių - 1962 m. fakultete įkurtas Sanitari jos ir higienos skyrius. V. Kvikliui vadovau jant katedrai, Medicinos fakultetas išleido per 400 šios srities specialistų. Higienos ka tedra ir jos vedėjas užmezgė ryšius su Greifsvaldo universiteto higienistais, atliko ben drų tyrimų, kurių rezultatai buvo paskelbti 1981 m. veikalo „Handbuch der Antiseptik“ pirmajame tome (V. Kviklys - bendraauto ris). Be mokslinių veikalų ir straipsnių, pa rašė vadovėlių ir mokslo priemonių, medi cinos mokslo populiarinimo knygelių: „Kas kiekvienam žinotina apie dėmėtąją šiltinę“ (1941), „Pagerinti kaimo mokyklų sanitari nę priežiūrą“ (1954), „Protinio darbo higie na“ (1955), „Gyvenkime švariai“ (1958, 1961 - lietuvių ir lenkų k.), „Asmeninė ir mo kyklinė higiena“ (1962), „Vaiko fiziologija ir mokyklinė higiena“ (1974, kartu su E. An driuliu), „Vaikų ir paauglių higiena“ (1979, kartu su G. Šurkiene) ir daugelį kitų. V. Kvik

lys buvo svarbaus vadovėlio „Higiena“ (1966, 1982) iniciatorius ir vienas autorių. Prof. V. Kviklio mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla buvo įvertinta apdova nojimais. 1958 m. jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas, jis apdovanotas SSRS ir VDR tarpvyriausy binės mokslinio-techninio bendradarbia vimo komisijos E. M. Amto jubiliejiniu me daliu ir garbės raštu, įvairių ministerijų garbės ir pagyrimo raštais. V. Kviklys mirė 1985 m. vasario 23 d. Vil niuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt.

in memoriam — LIUDAS BUTKEVIČIUS

VITOLDAS MEIDŪNAS

(1929 09 09-2008 09 04)

(1932 12 07-2008 06 21)

Vėlyvą 2008 m. rugsėjo 4 d. vakarą, prieš vidurnaktį, nustojo plakusi docento, sociali nių mokslų daktaro Liudo Butkevičiaus šir dis. Trūko tik penkių dienų iki 79 metų su kakties. L. Butkevičius gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. Kau ne, darbininkų šeimoje. Nuo 1935 m. gyveno ir mokėsi Dotnuvoje, Krakėse, o nuo 1939 m. Vilniuje. Čia baigė Amatų mokyklą, Vilniaus

Pačiu gražiausiu metų laiku staiga pasi baigė ilgamečio Vilniaus universiteto Eko nomikos fakulteto Finansų katedros do cento Vitoldo Meidūno žemiškoji kelionė. V. Meidūnas gimė Lenkijos okupuota me Vilniaus krašte - dabartinio Ignalinos rajono Motiejūnų kaime. Pradėjęs lankyti pradinę mokyklą, dėl tautinės diskrimina cijos buvo priverstas mokytis lenkų kalba. Visąlaik jam buvo būdingas žinių troški mas. Nors buvo sunkios „karo po karo“ gyvenimo sąlygos, mokamas vidurinis mokslas, lankė Ignalinos vidurinę mokyk lą, kurią baigė 1952 m. Tais pačiais me tais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti finansų mokslų. 1957 m. baigęs studijas, buvo paskirtas dirbti Finansų ministerijos revizoriumi. Prasidėjo gyvenimas „ant ra tų“ ir viešbučiuose. Būdamas darbštus ir organizuotas, Vitoldas sugebėjo nepalan kiausiomis sąlygomis pasirengti ir išlaiky ti kandidato egzaminus, parašyti ir apginti ekonomikos mokslų kandidato (dabar dak taro) disertaciją. 1972 m. kaip kvalifikuo tas specialistas V. Meidūnas buvo pakvies tas dirbti VU Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedroje. Jam buvo patikėta dės tyti sudėtingą pramonės finansų kursą, 1979 m. suteiktas docento vardas. V. Mei dūnas labai mylėjo studentus, troško jiems padėti geriau suprasti dėstomą da lyką. Tuo tikslu parašė ir išleido ne vieną mokymo priemonę. Nuolatos sekė savo srities teorines ir praktines naujoves, jų apmąstymo rezultatus skelbė moksliniuo se žurnaluose. 2000 m. V. Meidūnas išėjo į pensiją, bet iki pat gyvenimo pabaigos palaikė ryšius su universitetu ir Finansų katedra, daly vavo renginiuose, dosniai dalijosi gyve nimo patirtimi su kolegomis ir studentais. Visada pasiruošęs suteikti pagalbą, be sišypsantis, atlapaširdis, ramus, mėgsta mas kolegų ir studentų - tokį mes prisi minsime docentą Vitoldą Meidūną. Nepamiršime jo pamėgtų pasiguodimo ir paguodimo žodžių: „Tai nieko“ ...

1 -ąją berniukų gimnaziją, o 1955 m. - Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, kur įgijo aukštos kvalifikacijos prekybos ekonomisto di plomą. Buvo paskirtas Vilniaus prekybos mo kyklos direktoriaus pavaduotoju, o netrukus ir jos direktoriumi. Bet čia ilgai neužsibuvo, nes traukė aukštesnio lygio žinios. įkalbėjęs buvusį grupės draugą Arvydą Pajuodį (dabartinį habilituotą daktarą, profe sorių) perimti direktoriaus pareigas Prekybos mokykloje, L. Butkevičius nuo 1956 m. pra dėjo dirbti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Liaudies ūkio ekonomikos katedroje dėstytoju. Nuo to laiko nuolat dirbo ir kilo pedagoginės karjeros laiptais. 1963 m. atkūrus Prekybos eko nomikos katedrą, tapo vienu pirmųjų jos narių kartu su prof. M. Gregorausku, doc. K. Lukša, doc. A. Venckumi ir doc. A. Pajuodžiu, dėstė prekybos organizavimo kursą. L. Butkevičiaus mokslinė veikla buvo skir ta mažmeninės prekybos raidai Lietuvoje ir jos tobulinimo galimybėms. Sovietmečiu tokių galimybių buvo labai mažai, bet, kiek leido tuometinės sąlygos, L. Butkevičius stengėsi šias galimybes propaguoti. Jo kandidato (da bar daktaro) disertacija nagrinėjo Lietuvos prekybos plėtrą 1940-1958 m., ją sėkmingai apsigynė 1969 m. Docento vardas buvo su teiktas 1976 m. 1974 m. L. Butkevičius buvo išrinktas Prekybos ekonomikos katedros vedėju, šias pareigas ėjo iki 1978 m. Nuo 1969 iki 1970 m. buvo Ekonomikos fakulteto prodekanas, o Eko nomikos fakultetui suskilus į tris savarankiš kus fakultetus, nuo 1970 iki 1971 m. buvo Pre kybos fakulteto prodekanas. 1971-1980 m. dvi kadencijas buvo renkamas Prekybos fa kulteto dekanu. Dirbant administracinį darbą išryškėjo L. Butkevičiaus organizaciniai suge bėjimai ir mokėjimas bendrauti su studentais.

Stambesnių mokslinių darbų L. Butkevičius nepaliko, bet periodiškai nagrinėjo naujas pre kybos formas ir jų įdiegimo galimybes Lietuvo je. Jo skelbtuose straipsniuose gana plačiai at sispindėjo mažmeninės prekybos tobulinimo, jos socialinio ir ekonominio efektyvumo kėlimo tuometinėmis sąlygomis klausimai. Būdamas labai komunikabilus, imlus ir iš pri gimties turintis nepaprastų organizacinių su gebėjimų, L. Butkevičius iš karto įsitraukė į ka tedros ir fakulteto veiklą. Turėjo įgimtą Dievo dovaną - nepaprastai lengvai sueidavo į kon taktus su įvairaus charakterio žmonėmis, mo kėjo lengvai ir produktyviai bendrauti. Bet ypač jam sekėsi bendrauti su studentais. Jis mokėjo pajusti studentų nuotaikas, jų norus ir žaibiškai užsitarnaudavo jų simpatijas. Man teko laimė pirmą kartą pajusti jo pedagoginius sugebėji mus dar studijuojant ketvirtame kurse 1957 m., kai jis mūsų grupei dėstė visuomeninio maitini mo organizavimo kursą ir pasakojo savo kelio nėje po tuometinę Čekoslovakiją patirtus įspū džius ir nuotykius restorane pietų metu. Mums, tuometiniams studentams, tai buvo vos ne nau jo pasaulio atradimas. Nuo studijų metų iki pas kutinių L. Butkevičiaus dienų mes buvome ga na artimi kolegos. L. Butkevičius buvo labai plačių polėkių žmo gus. Aistringai domėjosi filatelija, keliavo, sodi ninkavo. Bet daugiausia įspūdžių bendradar biams paliko docento mokėjimas bendrauti su studentais. Kiek išmonės, laiko ir energijos skir davo studentų renginiams, gali pasakyti tik ar

timai su juo dirbę kolegos ir tuometiniai stu dentai. Sovietmečiu studentų ir dėstytojų veiks mai buvo labai griežtai reglamentuoti ir api brėžti tam tikrų rėmų. Visus renginius reikėdavo derinti su tuometinėmis komjauni mo ir partinėmis organizacijomis, nors kultūri nė veikla formaliai buvo pavesta studentų profsąjungai. L. Butkevičius orientuodavo studentus taip, kad neužkliūtų tuometiniams sovietinės tvarkos sergėtojams, ir pats suspė davo apsilankyti visuose studentų renginiuo se. Šilti prisiminimai išliko mums apie nepa

prastą docento aistrą skaityti paskaitas visuomenei. Turbūt nėra nė vieno Lietuvos kampelio, kur per savo gyvenimą nepabuvo docentas, skaitydamas paskaitas kaip „Žini jos“ draugijos lektorius. Visada ramus, atidus, besišypsantis ir iš pažiūros niekada nepavargstantis, visada pa siruošęs bet kokiam pokalbiui, L. Butkevičius buvo mėgstamas kolegų ir studentų. Mes, kurie su juo dirbome, gerai jį pažinojo me, gerbėme ir mylėjome, šiandieną liūdime kartu su šeima ir artimaisiais. Gyvą, energingą ir nenuilstantį -tokį mes prisiminsime Liudą But kevičių ir visada jausime, kad jo nebėra šalia mūsų, kad nebebus kas papasakoja „karš čiausių naujienų“ ar nepaprastų atsitikimų, ku riuos jis sugebėdavo sužinoti vienas pirmųjų. Doc. Bronislovas Čereška,

Ekonomikos fakulteto Verslo katedra

VU Finansų katedra

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

-------------------------------------------------------------------------------------- būstas m >«

BENDRABUČIAI - STUDENTŲ IŠSIGELBĖJIMAS? Inga JANIULYTĖ, Artūras KETLERIUS Rugsėjo mėnuo studentams ne tik mokslo metų pradžia, bet ir galvos skausmas dėl gyvenamosios vietos. Ne maža jų dalis renkasi ben drabučius. Šiemet pateikta 1250 prašymų apsigyventi Vilniaus universiteto bendrabučiuose, iš jų 1150 pa tenkinti. Viena iš priežasčių, ver čiančių studentus rinktis prastesnės kokybės gyvenamąsias patalpas, aukštos butų nuomos kainos. Šiuo metu Vilniuje sunku rasti bu tą, kurio nuomos kaina nesiektų 800 litų per mėnesį, tuo tarpu ben drabučiuose, atsižvelgiant į pasi rinktą kambario tipą ir gyventojų skaičių, nuomos kainos svyruoja nuo 150 litų iki 340 litų per mėnesį.

Išlaidos ne tik nuomai, bet ir remontui Gyvenimas skirtinguose bendra bučiuose labai nevienodas, taigi ne vienodai tenka ir investuoti į kam bario remontą. Pavyzdžiui, ketvirtakursė Siuzana, gyvenanti „Kam čiatkoje“, savo lėšomis ruošiasi pa

keisti senus medinius langus plas tikiniais, o geografijos studentė Giedrė, gyvenanti Čiurlionio gatvė je, savo kambarį vertina labai gerai: „Kambarys šaunus, remontas nese niai padarytas, puikios sąlygos.“

Pasak VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ direktoriaus Nerijaus Cicilionio, daugumoje bendrabučių su remontuotos bendrojo naudojimo patalpos, pakeisti langai, durys, ir studentui, norinčiam gyventi jau kiau, užtenka skirti apie 40 litų ta petams ir „nesudalyvavus kokioje nors „cementovkėje“ galima kam barį susitvarkyti visai neblogai“.

Sqlygos - pakenčiamos Nors vyrauja nuomonė, kad gy venimas bendrabučiuose neati tinka sanitarinių normų, patys stu dentai labai nesiskundžia ir teigia, kad žinojo kur eina - nesitikėjo puikios būklės būsto už nedidelę kainą. Prancūzų filologijos stu dentas Marius prisimena, kad pra ėjusiais metais teko kovoti su ta rakonais, bet jam šį trūkumą atsveria visad šalia esančių stu dentų kompanija. N. Cicilionis neneigė, kad ben drabučiuose mažai dušų, skalbtis tenka savitarnos skalbyklose, bet

pabrėžė, kad visi dušai veikia, ben dro naudojimo patalpos suremon tuotos. Šiais metais renovacijai jau

išleista 800 tūkst. litų ir tokia pati suma dar turėtų pasiekti bendra bučius iki metų pabaigos.

Svetimi daiktai nesaugomi Nors bendrabučiai renovuoja mi kasmet, papildomų lėšų prirei kia ir dėl to, kad studentai patys gadina inventorių, nesaugo ben drabučių. „Labai skaudus atvejis buvo rugpjūčio 29 d. Didlaukio g. 59 bendrabutyje, kai ant išvaka rėse nudažytos sienos koridoriu je buvo priraižyta visokių nešvan kių keiksmažodžių. Niekaip negali suprast tokių poelgių, o po jų ir rankos nusvyra stengtis“, pasakojo N. Cicilionis. Kita problema bendrabučiuo se-vagystės. Šią vasarą buvo su

klauso nuo pačių bendrabučių. Pavyzdžiui, ilgametę gyvenimo , bendrabučiuose patirtį turinti ketvirtakursė Siuzana teigia, kad per pastaruosius metus „Kamčiatko je“ įvyko 4-5 vagystės. Šiame bendrabučių komplekse nėra bu dinčių žmonių, kurie prižiūrėtų stu dentų gyvenimą, ir tai palengvina ilgapirščių darbą. Tuo tarpu prancūzų filologijos studentas Marius, paklaustas apie vagystes, nustebo ir prisipažino, kad iki šiol savo daiktų neslėpė, nes niekada nebuvo apvogtas. Všj „Vilniaus universiteto būs tas“ direktorius patikino, kad nors administracija neatsako už palik tus daiktus, tačiau rūpinasi sau gumu, todėl kitais metais bus pra dėta diegti įėjimo kontrolės sistema, kuri turėtų padėti apsau goti nuo nusikaltėlių.

Padėtis keisis tik gavus atsakymg Nors bendrabučiai renovuoja mi, sunku tikėtis, kad jų būklė ati

tiks visas sanitarines normas, nes

projektuojami jie buvo tada, kai reikalavimai buvo vienokie, o eks ploatuojami - esant kitokiems.

Taip pat turi įtakos ir tai, kad ben drabučių nuomos kainos yra že mesnės nei kitose šalyse, todėl mažiau pinigų galima investuoti j

gyvenimo sąlygų gerinimą.

Pasak N. Cicilionio, padėtis

keisis, kai bus rastas atsakymas j klausimą, kuris kamuoja visus 18 nepriklausomybės metų - kas vis dėlto turi išlaikyti bendrabučius ir

jais rūpintis: valstybė, studentai ar

universitetas?

VU administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos komentaras:

gautas vagis, kuris įsigudrino pa sisavinti svetimus nešiojamuosius kompiuterius. Tačiau situacija pri

2008 m. bendrabučių renovavimui iš valstybės biudžeto uni versitetas gavo 2 667 000 litų. Be to, universitetas 152 800 litų sky rė iš savo lėšų. Todėl šiais me tais bus pakeisti visi seni langai, balkonų ir lauko įėjimo durys. VU Ūkio ministerijai pateikė paraiš

Studentų bendrabučiuose dar galima rasti nuo sovietmečio užsilikusių geležinių lovų

Studento darbo stalas Ingos Janiulytės nuotr.

kas dėl 13 studentų bendrabučių sienų ir stogų apšiltinimo. Tiki mės, kad 2009 m. iš struktūrinių fondų gausime apie 15 mln. litų šiems darbams atlikti.

pozicija t k k

www.manobalsas.lt skatins Lietuvos piliečių aktyvumų Karolis KAUPINIS Norėdami pagelbėti Lietuvos vi suomenei atsakyti j panašius klau

simus, kelių Lietuvos universitetų mokslininkai pristato naują internetinj portalą www.manobalsas.lt, ku rio tikslas - skatinti Lietuvos piliečių aktyvumą ir racionalų pasirinkimą spalio 12 d. įvyksiančiuose Lietu

vos Respublikos Seimo rinkimuose. Plačiau pakomentuoti šio internetinio puslapio idėją paprašėme vie ną iš jo sumanytojų, VU TSPMI dės

tytoją Ainę Ramonaitę.

Kodėl kilo tokia idėja? Ko kia portalo esmė? Galima sakyti, kad noras su kurti panašų projektą vienu me tu kilo keliems žmonėms atskirai. Aktyviai dalyvauju VU vykdoma me projekte „Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimy bių analizė“, kurio pagrindinė mintis-IT pasitelkimas demokra tijos kokybei gerinti. Tad ilgai mąsčiau, kad artėjant Seimo

Kaskart Lietuvai stojant akistaton su viena aiškiausių pilietiškumo saviraiškos formų - rin kimais - kyla tos pačios dvejonės. Ar šalies visuomenė supranta, koks esminis atstovau jamosios valdžios tikslas? Ar renkama tam, kad ketverius metus būtų ant ko burnoti? O gal tam, kad pagaliau valdžioje būtų girdimas tavo paties balsas? Kaip nebūti suklaidintam spalvotų rinkiminių kampanijų iliuzijų? Koks gi tas racionalus būdas apsispręsti, kas ge riausiai gali atitikti kiekvieno iš mūsų lūkesčius po naujųjų rinkimų? rinkimams reikėtų kūrybiško ir patrauklaus būdo rinkėjų aktyvu mui ir racionaliam apsisprendi mui skatinti. Kiti kolegos panašių tinklalapių idėjų parsivežė iš JAV ir Šveicarijos. Nusprendėme, kad geriausia tokio tinklalapio forma testas. Vartotojas atsako į 41 klau simą, susijusį su įvairiomis Lietu vos politikos sritimis, o vėliau gali pasitikrinti, kurių politikų atsaky mai labiausiai sutampa su jo pa sirinktaisiais. Taip pat parodoma ir kurių partijų nuostatos arčiausiai jo pasirinktų atsakymų.

| kokią gyventojų grupę la biausiai apeliuojama? Rengdami projektą nenorėjome susikoncentruoti ties kuria nors vie na gyventojų grupe. Atvirkščiai, jo

tikslas - pasiekti kuo platesnę rin kimų teisę turinčią auditoriją tiek amžiaus, tiek išsilavinimo, tiek ir ge ografiniu atžvilgiu. Tačiau natūra lu, kad omenyje ypač turime jauni

mą. Politinio aktyvumo požiūriu tai gana paradoksali gyventojų grupė: nors moksleiviai ir studentija pla čiai naudojasi žinių visuomenės privalumais, siekia aukštojo išsila vinimo, tačiau apie politinį šalies gyvenimą dažniausiai žino ne

daug, yra pasyvūs, nelabai išma no ką ir kodėl rinktis, net jei pasi ryžta ateiti balsuoti. Nemažai pastangų įdėjome tiek į puslapio dizainą, tiek ir j turinį, norėdami, kad projektas www.manobalsas.lt būtų kuo patrauklesnis ir suprantames nis būsimiems jo vartotojams.

Koks puslapio tikslas? Norėčiau pabrėžti, kad šis por talas jokiu būdu neturi atlikti suf lerio vaidmens, nors testo rezul tatai ir rodo konkrečias politines partijas. Anaiptol, norime paska tinti žmones domėtis politikų nuo statomis, vertinti partijas pagal jų rinkiminių programų turinį, o ne reklamos kampanijomis sukuria mą partijų įvaizdį. Tikimės, kad testo forma bus įdomi žmonėms ir galbūt privers susimąstyti, ko kios gi iš tiesų yra jų asmeninės pažiūros. Portalas turėtų parodyti žmogui jo ir kandidatų požiūrį įvai riais valstybinio gyvenimo klausi mais ir sudaryti galimybę juos pa lyginti.

Kuo remdamiesi vis dėlto tu rėtų balsuoti gyventojai ar

tėjančiuose Seimo rinki muose, jei teigiate, kad www.manobalsas.lt atlieka tik skatinamąją funkciją? Vienos politinės teorijos teigia, kad didžiuma rinkėjų balsuoja remdamiesi savo politiniais prin cipais, kitos pagrindiniu kriteriju mi laiko žmonių vertybinius įsiti kinimus, dar kitos nemažą svarbą skiria ir politiniams partijų paža dams. Mes tikime, kad svarbiau sia balsuoti žinant savo renkamo kandidato poziciją, neiti j rinki mus aklai. Labai norėtume, kad portalas www.manobalsas.lt pa dėtų rinkėjams įvertinti būsimų vi suomenės atstovų vertybes. No rėčiau paminėti, jog spalio 1 d. turėtų pasirodyti dar viena internetinė svetainė - www.manoseimas.lt, kurios tikslas - atskleisti dabartinės kadencijos Seimo na rių aktyvumą Seime, parodyti jų pasirinkimą balsuojant už įvairius įstatymo projektus, kitaip tariant įvertinti realią Seimo narių veiklą. Sudėjus šiuos du - vertybinį ir dar binį - kriterijus, rinkėjų pasirinki mas jau būtų visai pagrįstas. TSPMI inform.

universitas

2008 m. rugsėjis

---------------------------------------------------------- vilnensis

ttKKtistorija------------------------------------------------------------

„Daugiau žinome apie idėjas, kurios sklido iš Vilniaus universiteto, nei apie rumus, kuriuose tos idėjos kilo ir skleidėsi." (Lenkų istorikas Wtadystawas Tatarkiewiczius)

VU bibliotekos įkūrimu, tarsi

prisidengiant tokiu nekaltu ob jektu. O kartu ir su V. Kapsuko

1919-ųjų universitetu. Turėjo at sirasti įvairių priedangos for mų, norint pasakyti ką nors tik

resnio. Štai Šv. Jonų bažnyčioje gar bių skulptorių sukurtos sovie tinės epitafijos - tarsi svetim

kūniai, palyginti su XIX a., su kurtos ne bažnyčiai, o tarsi kul

tūros namams. Tai ar nuimti, ar

pridurti komentarą, kad tai epo chos atspindys? Arba atstaty

Žinome, kad Vilniaus universitete glūdi visų Lietuvos

tas bokštelis su Protasevičiau

mokslų šaknys, kad čia visais laikais dirbo ir mokėsi nemažai Europoje žinomų mokslininkų, poetų, visuome nės veikėjų. Ar visi čia dirbantys ir besimokantys žino apie spalvingą Vilniaus universiteto praeitį, savo fakulte to ir žymių jo profesorių istoriją? O juk ir pats Vilniaus universiteto ansamblis yra unikalus paminklas, ypatinga UNESCO saugomo Vilniaus senamiečio dalis. Rengiant Universiteto strateginį planą, buvo atkreiptas dėmesys į Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslo istorijos svarbą, planuojant privalomąjį arba pasirenkamąjį kursą visų fakultetų studentams. Turtingoje universiteto istorijoje nemažai neištirtų, menkai žinomų, pamirštų faktų. Metai bėga ir kartais nepasirūpiname užfiksuoti, o štai po kiek laiko jau būna sudėtinga išsiaiškinti vieną ar kitą tikslią datą.

herbu. Kur tai aprašyta, kur ki

lo idėja? Ar toks kursas galėtų bū

ti įdomus užsienio studen

tams? Manau, taip. Ypač pabrė

žiant ryšius. Prieš kelerius me tus man šovė į galvą paieško

ti gimininingų senųjų jėzuitų

universitetų. Taigi turime 26 tik

rus giminaičius. Kurie iš jų ban

do prisiminti tą jėzuitinę pra eitį? Mat XVIII a. antroje pu

sėje jėzuitai tapo labai nema dingi. Reiktų ieškoti ir univer sitetų ansamblių ar miestelių

paralelių. Kaip Graco universi

Nutarėme laikraštyje skirti vietos Universiteto ansamblio ir jo kiemelių istorijai. Pradėdami 13 kiemelių istoriją, pateikiame VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nijolės BULOTAITĖS pokalbį su Vilniaus universiteto istorijos dėstymo iniciatoriumi - Istorijos fakulteto prodekanu profesoriumi A L F R E D U BUMBLAUSKU.

tetas sieja save su kiemeliu, kuris yra tarsi mažas mūsų Di

dysis kiemas? Kai pamačiau,

nustebau. Bet juk mūsų uni versitetas buvo įkurtas kaip austrų jėzuitų provincijos da

lis. Ir jie patys žino, kad mes giminingi. Jų universitetas

Kiek

iš

Jūs

buvote

ciatyvą parodė matematikai,

sas,

iniciatorių įtrau

jie įtraukė tokį kursą, jis nėra

prastų

žinau,

vienas

tada

geriau

gal

dalyko

reikšmę?

atrodo labiausiai akcentuo tina studentams - asmeny bės ar mokslo ištakos?

įkurtas 1586 m. Kuo įdomus mūsų senasis ansamblis? Mes akivaizdžiau

pasirenkamas. Istorijos teorijos

Visada yra dilema. Studijų

uni

ir kultūros istorijos katedros

modelis nėra guminis. Taip ga

Visus gali dominti, kokiomis

versiteto ir Lietuvos moks

lektorė dr. G. Kirkienė veda ma

li prikaišioti visokių kursų, kad

atminties formomis gyvena uni

studen

tematikams pažintinę ekskur

ir, tarkime, kalbos kultūros. Juk

versitetas, tai tarsi visus sujun

lėjo, bet neįkūrė. Kai kas kal

tams - privalomą arba pa

siją, pabrėždama bendrą uni

tai ne universitetiniai, o viduri

gia. Domiesi ar nesidomi isto

tina jį tinginyste. Mes apskri

sirenkamąjį?

versiteto ir matematikos istori

nio bendrojo lavinimo dalykai.

rija, bet sukaktys, jubiliejai su

tai pavėlavome civilizacijos

kiant

punktą lo

strateginį

Vilniaus

apie

istorijos

planą

kursą

pavėlavome įkurti universitetą. Jau Žygimantas Augustas ga

Na, išdėsčiau rektoriui dar

ją. Tai jiems būna naujiena: pir

Mokykla šlubuoja, bet univer

buria visus fakultetus. Tarsi

procese, nes labai vėlai apsi

pirmos kadencijos metu, ką

mą kartą sužino, kad ir mate

sitetas neturėtų būti vidurinės

išnyksta profesiniai skirtumai ir

krikštijome. Mūsų universite

galime padaryti, jis buvo la

matika čia turi labai daiktišką

mokyklos ar gimnazijos spra

visus suvienija universitetinė

tas Europoje įkurtas 128-as.

bai užsidegęs. Juk kada nors,

savo istoriją.

gų kamšytojas.

dvasia.

Bet jau kai įkūrėme, tai tikrai

dažniausiai tai būna jubiliejaus

Bet gal pasirenkamumas ga

Gal

žinote,

kaip

yra

Man visada buvo įdomu, nuo

pasirūpinome. Atidavėme visą

kada pradėti švęsti universite

senamiesčio vidurį. Kai pasi

proga, reikia universiteto isto

lėtų būti toks, kaip ir visoje va

tuose senuosiuose univer

riją rašyti. 1999 m. pirmą kar

dinamojoje bendrojo universite

sitetuose? Ar yra tokie kur

to jubiliejai. Pirmas žinomas

žiūri iš viršaus, iš oro balionų

tą pagalvojau, kad iš visos Vil

to lavinimo sistemoje. Gal ir ne

sai

Bolonijoje,

man - 1828 m., paskui - 1929 m.

darytose nuotraukose, atrodo

niaus universiteto istorijos vi

privalu brukti to kiekvienam.

ar jie populiarūs?

suomenei akivaizdžiausias -

Tegul tai būna entuziastai, ku

Taip, Krokuvos universitete

Vilniaus universiteto ansam

rie susirenka iš visų fakultetų,

yra toks kursas, bet nežinau,

dėstyti,

blis. Daug sunkiau išaiškinti,

kaip j Europos kultūros istori

kaip įkomponuotas. Krokuvos

kuo tie mokslininkai užsiima,

jos, Lietuvos kultūros istorijos

Jogailos universiteto muziejaus

kodėl atsimenama? Kodėl vie

dėl ir Observatorijos, ir Didy

kas čia studijuojama. Ansam

ar civilizacijų istorijos kursus.

direktorius prof. Stanislawas

ni žmonės tais laikais iškelia

sis kiemas kaip to laiko bran

Krokuvoje,

Per tai galima ir dramatišką uni

labai impozantiškai. Vadinasi,

versiteto likimą XIX-XX a. iš

valstybė bendrąja prasme,

ir susieti su gilesne is

t. y. valdovai ir bažnyčios va

torija. Kas buvo atsimenama,

dovai, suprato jo reikšmę. To

blis turi būti įkomponuotas į

Į mano dėstomą civilizacijų is

VValtošas yra sakęs, kad skai

mi, o kiti šiek tiek nutylimi?

duolys išsiskiria Europos kon

universiteto istoriją. Naujau

torijos kursą susirenka studen

to istorijos paskaitas.

Kaip keičiasi tos atminties for

tekste. Apie tai galima kalbėti

sioje ruošiamoje VU istorijoje,

tai iš dešimties fakultetų. Toks bendrojo lavinimo kursas būti

mos? Yra galerija Didžiajame kieme, Šv. Jonų bažnyčioje nuo

su užsienio studentais. Kartais

pasibaigus istorinei daliai, pa

brėžiamas tęstinumas per uni

nai turėtų vykti senuosiuose uni

Ne, neturi. Atrodydavo, kad

statomos epitafinės

tarkime, Portugalijos kultūrinių

versitete sukauptas muzieji

versiteto rūmuose, kur susirink

istorijos istorikams ir taip daug.

skulptūros. Eidamas į Mažąją

ryšių. Portugalijos Evoros, Is

tų visų fakultetų žmonės, no

0 bendrojo universitetinio lavi

aulą šypsaisi ir susimąstai: kas

panijos Gandijos universitetai

vertybes ir architektūros an

rintys sužinoti daugiau. Civili

nimo kursas gali būti pravartus

tai buvo per koncepcija, kodėl

beveik to paties laiko, galima

samblį. Prasmingi mokslo is

zacijų istorija dar labiau nuto

ir istorikams. į tokio pobūdžio

būtent tie šeši mokslininkai, o

rasti netikėtų paralelių. Taip

torijos akcentai, atskleidžian

lusi nuo praktinių poreikių, bet

kursus ateina istorikai, archeo

ne kiti? Kodėl Jablonskis ir

pat ir ryšiai su apšvietos lai

tys, kad dabar puoselėjami

studentų susirenka pakan

logai, kultūros istorikai, nors,

Liauksminas? Ar tai atsitiktinu

kotarpio universitetais, pa

mokslai turi „turėti atmintį“,

kamai.

atrodytų, jie ir taip daug istori

mas? Visa tai menkai doku

vyzdžiui, M. Počobuto ryšiai

jos dalykų mokosi.

nes, bibliotekos, archyvines

O istorikai ar turi VU is

torijos

kursą?

XIX a.

apskritai nežinome Lietuvos ir,

mentuota, neaišku, kas taip su

su Oksfordu ir Kembridžu,

nis poreikis. Kai atsivedi sve

Kitas požiūrio kampas - api

galvojo, kur šaknys. Sovietme

gamtos mokslininkų ryšiai su

Sniadeckių save gali kildinti ir

čius į senuosius rūmus, turi

bendrinantys ir įvadiniai kursai

čiu vyravo ezopinė kalba, kai

Europa. Visur gajima atrasti

chemikai, ir medikai.

jiems ką nors papasakoti. Tai

yra prasmingi.

kad ir iki jų buvo mokslo kryp čių autoritetai. Iš J. Franko ir

Jei tai būtų pasirenkama

sis kursas, ar jis būtų po

puliarus,

studentai

jį

rinktųsi?

Sunku pasakyti. Pirmieji ini

O šiuo atveju būtų ir prakti

gi reikia šiek tiek supažindinti su šiais dalykais.

nemanote,

kad

jei

norisi kurį nors įtraukti, bet to

daug bendro, Vilniaus univer

Jei Jūs skaitytumėte tokį

negalima tiksliai motyvuoti.

sitetą ir kitus Europos ir pasau

kursą, ką labiausiai pabrėž-

Kaip ir istorija su universiteto

lio mokslo centrus siejančias

tumėte, kas Jums svarbiau

jubiliejais. Jei neklystu, jau so

gijas.

Kas

vietmečiu pirmasis jubiliejus

Jums

1969 m. buvo siejamas su

nežino, tai ir nesidomi? Jei

sia

būtų trumpas įvadinis kur

universiteto

vertingiausia?

istorijoje

Birutės Kuklytės nuotr.

2008 m. rugsėjis

universitas

vilnensis

___________________________________________________ istorija o t

Vilniaus universiteto Didysis kiemas Nijolė BULOTAITE Tai puošniausias kiemas visame ansam blyje, tarsi salė po atviru dangumi. Ją rėmina iš trijų pusių juosianti galerija ir baroki nis bažnyčios fasadas. Kadaise bažnyčią nuo akademijos kiemo skyrė mūro tvora, kurioje buvo vartai su metaliniais apkaus tais. Pro šiuos vartus iš akademijos j baž nyčią traukdavo iškilmingos procesijos. Vė liau jėzuitai atsisakė uždaro kiemo struktū ros ir išgriovė vartus. Šv. Jonų bažnyčia - viena seniausių Vil

Vilniaus universiteto profesorius archi tektas Mykolas Šulcas kurį laiką vadova

niuje, pradėta statyti dar 1387 metais, kai Lietuva buvo pakrikštyta. Jėzuitų ordinas įtvirtino naują požiūrį į bažnyčios paskirtį. Ji tapo ne tik maldos ir susikaupimo vieta, bet ir didžiule auditorija pamokslams, dis putams, teatralizuotoms iškilmėms. Čia vyk

vo visoms Universiteto statyboms, įrengė modernią chemijos laboratoriją Chemi jos kolegijoje (dabar - Švietimo ir mokslo

ministerijos aktų salė), perstatė Universi teto anatomikumą (dabar - Spaso cerk vė), suprojektavo naująjį Aulos interjerą, pritaikydamas bibliotekai, etc. Sugriuvus vienam M. Šulco projektuotam pastatui,

davo ir įvairiausi šventiniai renginiai, moks linių darbų ir diplomų gynimai, studentų te atro vaidinimai, iškilmingi valdovų priėmi mai. Ši tradicija tęsiama ir šiandien. Bažny čia daug kartų nukentėjo nuo karų bei gais rų ir buvo perstatinėjama, remontuojama. Dabartinę puošnią vėlyvojo baroko išvaiz dą ji įgijo po 1737 metų gaisro, kai buvo perstatyta žymiausio to meto Vilniaus ar chitekto Jono Kristupo Glaubico. Jos var pinė - aukščiausias pastatas Vilniaus se namiestyje (68 metrai). Patys seniausi pastatai - iš šiaurės ir va

Vilniaus universiteto Didysis kiemas 1970 metais. Iš VUB Rankraščių skyriaus fondų

vienas žymiausių architektų, buvo papra šytas pastatyti medinius rūmus - pavėsi nę Vingio parke. Rūmai buvo suprojek tuoti kaip grakšti galerija, kurios stogą rė mė lieknos kolonos. Išvakarėse įgriuvo skliautai. Laimei, oras buvo puikus, tad pokylis vyko po atviru dangumi. M. Šul

karų pusės. XVI amžiuje šiuose korpusuo se buvo auditorijos, salė ir profesorių, stu dentų bei aptarnaujančio personalo gyve namieji kambariai. Po 1610 metų gaisro šiaurinis sparnas perstatytas ir pasipuošė atvirų arkų galerija abiejuose aukštuose, o

cas taip susigraužė dėl savo nesėkmės, kad nusiskandino Neryje.

vakarinis korpusas turėjo arkų galeriją tik pirmajame aukšte. Pirmojo aukšto galeriją puošia paminklinės lentos žymiausiems

* * * Po bažnyčia glūdi gilūs požemiai, api pinti gausybe legendų. Vienoje iš jų pasa kojama, kad jėzuitai bėgdami iš Vilniaus čia paslėpė savo turtus. Kartą bažnyčios tarnas šildėsi saulutėje prie įėjimo. Priėjęs sve timšalis pasiūlė kelis auksinus, kad atrakin tų Įėjimą Į požemius. Vos patekęs į pože mius svetimšalis puolė krautis Į krepšius lo bio, o bažnyčios tarnui pakišo kažkokių mil telių, nuo kurių tas prarado atmintį. Legen da pasakoja, kad prieš mirtį atmintį atga vęs tarnas visą istoriją papasakojo, bet lo bio vietos parodyti negalėjo.

Universiteto profesoriams ir auklėtiniams nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų, jos atsira

do minint Universiteto 400 metų jubiliejų. Ši tradicija tęsiama. Didžiojo kiemo piliastrus puošiančios

freskos - akademijos fundatorių portretai šiauriniame korpuse ir Lietuvos bei Lenki jos karaliai vakariniame - buvo užteptos

baltais dažais panaikinus jėzuitų ordiną XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Jos restau ruotos švenčiant Vilniaus universiteto 400 ir 415 metų sukaktis. Pietinis sparnas su Aulos priestatu statytas vėliau. Šio sparno, vadinamojo mokyklų kor

* * *

Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo panorama dabar. Nuotr. iš VU archyvo

puso, trečiajame aukšte įsikūrusi studentų

Teatro salė. Jėzuitų teatras mieste buvo labai populiarus, jo spektakliuose lankydavosi ir valdovai bei didikai. Pirmasis studentiškas

spektaklis - komedija „Herkules“ pastatytas kolegijos atidarymo iškilmių proga 1570 me tų rudenį. Nuo XVIII amžiaus žinoma, kad jėzuitų akademijos Teatro salė, puikiai įrengta ir pritaikyta spektakliams, buvo čia - Didžiojo kiemo trečiajame aukšte. 1804 metais pagal architekto M. Šulco

projektą Teatro salė buvo pertvarkyta į tris auditorijas fizikos paskaitoms ir eksperimen tams. Uždarius Universitetą Teatro salė pa virto gimnazijos cerkve. Stepono Batoro universitete salė buvo pavadinta profeso rių Sniadeckių vardu, naudojama viešoms paskaitoms. Dabar ji priklauso studentų te atrui, čia vyksta konferencijos. Pirmąjį aukštą XIX amžiaus pradžioje M. Šulcas pritaikė knygynui, į kurį padary tas įėjimas iš Šv. Jonų gatvės pusės. Šiuo

metu čia - Universiteto kavinės banketų patal pos. Knygyno vedėju iš pradžių paskirtas filoso fas Hornas, vėliau kny gynas atiteko spaustu vininkui Juozapui Zavadzkiui. Buvo rūpina masi, kad Vilnių pasiek tų naujausia literatūra užsienio kalbomis. Savo atsiminimuose buvęs studentas S. Moravskis rašo, jog knygyne buvo du didžiuliai kambariai: pirmajame - knygos len kų kalba, o antrajame gausybė literatūros už sienio kalbomis. Čia sto

Nuotr. iš VUB Rankraščių skyriaus fondų

kurį laiką jis neturėjo teisės projektuoti ir statyti, net buvo pašalintas iš Vilniaus uni versiteto architekto pareigų, nors toliau profesoriavo. Su jo vardu susijusi viena ka daise Vilniuje plačiai nuskambėjusi istori ja, paminėta ir L. Tolstojaus romane „Ka ras Ir taika”. 1812 metais į Vilnių turėjo at vykti caras Aleksandras I. Miestas ketino jo garbei surengti pokylį ir M. Šulcas, kaip

vėjo ir rojalis, rinkdavo si mokslininkai, literatai, aktoriai, muzikantai.

Universiteto Aula yra toje vietoje, kur dar XVII amžiuje buvo klebonija. Po ilgų de

rybų ir ginčų jėzuitai pagaliau įsigijo

visą sklypą ir pradėjo statybas. Aulą po XVIII amžiaus gaisro perstatė J. Glaubicas. Vėliau - XVIII amžiaus pabaigoje, nutarus čia įrengti viešąją biblioteką, ji vėl persta tyta ir padalyta į dvi sales. Šiuo metu pir majame aukšte veikia kavinė, o antraja

me - iškilmingų posėdžių, konferencijų sa lė. Jėzuitų akademijos laikais čia buvo iš

kilmių salė. Didžiajame kieme vykdavo ir tebevyks ta daug iškilmingų procesijų, švenčių, kon certų, festivalių. Visais laikais iškilmių pro

ga togomis pasipuošę profesoriai, studen tai ir kviestiniai svečiai per šį kiemą trauk davo į bažnyčią. Istorikų užrašyti ir akade mijos metraščiuose išlikę tokių procesijų aprašymai: nešamas akademijos skeptras,

rektoriaus regalijos, dovanos. Deja, ma žai kas išliko iki mūsų dienų. Senasis skep tras po Universiteto uždarymo pateko į Er

mitažą, neliko ir daugumos kitų regalijų: rektoriaus žiedo, senojo antspaudo, gran dinės. įkūrus Stepono Batoro universitetą,

rektoriaus, fakultetų ir jų dekanų regalijas sukūrė garsus dailininkas Ferdinandas Ruščicas. Jas galima pamatyti Mokslo mu ziejuje rengiamose parodose. Biblioteko je saugomi ir seniausi išlikę Vilniaus uni

versiteto diplomai.

Jėzuitų laikais bažnyčioje vykdavo visi svarbiausi renginiai ir ceremonijos, čia iškil mingai teikti mokslo laipsniai. Pasižiūrėti, kaip didiko aržemesnio rango bajoro sūnus gaus mokslo laipsnį, susirinkdavo giminės ir pažįs tami. Universiteto vadovybė draudė imti do vanas, kurias laipsnius gavę pasauliečiai buvo linkę siųsti profesoriams. „Dar labiau reikia vengti, kad mūsų eksternai mokiniai, kuriems teikiami laipsniai arba kurie gina te zes, negirdytų profesorių, siųsdami į kolegiją kokių nors gėrimų." Taip pat Universiteto vi zitatoriai nurodymuose rektoriui pabrėžė, jog baigus filosofijos fakultetą „tegu nebūna mušami būgnai pučiami trimitai, šaudoma iš muškietų ar kitų ginklų, deginamos ugnys, rengiami fejerverkai”. Pasaulietiškos linksmy bės nederėjo prie jėzuitų mokslo šventovės rimties. Tačiau studentai rasdavo būdų iš vengti tų griežtų draudimų.

* * *

Išlikęs pasakojimas, vėliau apaugęs įvai riomis legendomis, jog karalius atvykęs į Universitetą pasižiūrėti spektaklio ir palikęs karietas dabartinėje Universiteto gatvėje. Studentai, kuriems ekipažai trukdė praei ti, susipešė su vežėjais. Keletas studentų buvo suimti ir pasodinti į daboklę. Kadangi Universitetas naudojosi ypatinga autono mija ir studentai buvo suimti be rektoriaus žinios, kilo didelių neramumų. Studentai susivieniję užpuolė Ir išlaisvino Įkalintus da boklėje draugus, buvę net aukų, nes stu dentai buvo ginkluoti. Universiteto ir mies to valdžia kelerius metus bylinėjosi, bet, atrodo, studentai bausmės išvengė.

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

t atmes - studentai__________________________________________

Academia Grammaticorum Salensis Quinta Rugpjūčio 3-10 d. džiaug tasi jau penktąja Salų kalbotyros vasaros mokyk los Academia Grammatico rum Salensis studijų savaite. Kartu su Vilniaus universitetu ją organizavo Lietuvių kalbos institutas, Klaipėdos universitetas ir Vilniaus pedagoginis universitetas. Kalbotyros vasaros mokyk la šiemet išsiskyrė ypač gausiu būriu dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Danijos ir Šveicarijos.

Aistė VAREIKYTĖ Kalbotyros vasaros mokyklos idėja gimė iš Belgijos kilusiam Axeliui Holvoetui, kuris, pastebė jęs, kad naujos lingvistinės teori jos dar nepakankamai žinomos Lietuvos mokslinei bendruome nei ir retai taikomos lietuvių kal

2008 m. Academia Grammaticorum Salensis Quinta dalyviai Salose bos tyrimams, nusprendė Salų dvare surengti kalbotyros vasaros stovyklas Acacfem/a Grammatico rum Salensis, suteikiančias gali mybę įvairių sričių lingvistams ir akademiniam jaunimui pasisem ti naujų šiuolaikinės kalbotyros ži

Baltijos šalių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų viešnagė Šveicarijoje Birželio 17-20 d. Estijos jaunųjų mokslininkų akademijos iniciatyva trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) doktorantai ir jaunieji mokslininkai svečiavosi Ciuriche (Šveicarija) įsikūrusiose mokslo ir tyrimų institucijose. Šis vizitas - pagrindinis tarptautinio projekto „BALTMOB II Šveicarijos patirtis“ akcentas. Pats projektas yra pernai

vykdyto analogiško projekto „BALTMOB I“ (Baltic Mobility), skirto jaunųjų mokslininkų mobilumo ir vadovavimo įgūdžiams tobulinti, tęsinys, kurio pagrindiniai tikslai supažindinti Baltijos šalių jaunuosius mokslininkus su Šveicarijos mokslo įstaigų veikla ir tarpdisciplininių tyrimų ypatumais, padėti užmegzti akademinio bendradarbiavi mo kontaktus su Šveicarijos kolegomis. įdomią ir naudin

gą išvyką rėmė Estijos švietimo ir mokslo ministerija bei Šveicarijos GERBERT RUF STIFTUNG fondas.

nių. Žmonių susidomėjimas prano ko visus rengėjų lūkesčius - Salų dvare vykstančios stovyklos kas met sulaukia vis daugiau dalyvių, plečiama ir kviestinių paskaitinin kų geografija. Šiais metais darbas Salų kalbo

Į šią kelionę buvo pakviesti inicia tyviausi pernai vykdyto projekto da lyviai, aktyviai besidomintys akade minio mobilumo teikiamomis gali mybėmis, tardisciplininiais moksli nių tyrimų metodais ir juos taikantys savo veikloje. Keturių vizito dienų programa buvo itin intensyvi ir apė mė daug temų, kurios aktualios vi sų sričių mokslininkams. Ciuricho universiteto profesorius T. Hensas papasakojo apie skirtingų disciplinių (matematikos, ekonomikos, psi chologijos, sociologijos ir kitų) ži nių ir metodų taikymą finansų tyri mų srityje, tarpdisciplininio požiū rio įtaką rezultatams ir pranašumus lyginant su monodisciplininių tyri mų galimybėmis. To paties univer siteto psichologijos dėstytoja dr. C. Lebherz vaizdžiai supažindino su tarpdisciplininių tyrimų grupėms bū dingomis problemomis, tokiomis kaip komunikacijos stoka ir neefek tyvumas, neaiškiai nustatyti ir ne konkretūs tikslai, kultūrinių skirtumų nepaisymas ir kita. Atlikdami origi naliai parengtas užduotis dalyviai

„Idėja“ - jau penktą kartą organizuojamas kasmetinis vienintelis tokio didelio masto studentų marketingo darbų projektas, kilęs iš sumanymo, kad studijuoti marketingą galima naujai - smagiai ir kūrybiškai - teorines žinias paverčiant inovatyviais praktiniais sprendimais. Rudens semestre „Idėjoje“ dalyvaujančios studentų komandos plėtoja marketingo strategijas savo sumanytiems ar įmonių pateiktiems produktams, kuria jiems reklamas, atlieka marketingo tyrimus, patirties semiasi šios srities praktikų seminaruose. Sėkmingiausiai užduotis atlikę dalyviai nuveiktus darbus pristato ir dėl geriausiųjų vardo bei vertin gų prizų varžosi projektą vainikuojančioje parodoje. Bendradarbiaudami su verslo profesionalais, siekiame priartinti studentus prie realių verslo proble mų ir rinkos poreikių, skatiname ieškoti kokybiškai naujų marketin go sprendimų, o svarbiausi reika lavimai dalyviams - mąstyti ori ginaliai ir įgyvendinti savo idė jas taip entuziastingai, kaip niekas to nedarė iki šiol.

sikūrusios Vilniaus universiteto Fi lologijos fakulteto Studentų moks linės draugijos nariai. Jie ne tik klausėsi garsių mokslininkų pa skaitų, domėjosi kalbos mokslo perspektyvomis, užsienio universi tetuose vykdomais mokslo projek tais ir rašomais mokslo darbais, bet ir turėjo galimybę pabendrauti su kitų universitetų studentais. Stovyklos metu buvo surengta ir daug kultūrinių renginių: buvo parodytas Kauno dramos teatro spektaklis „Ilgėjimosi sonata“, „Paršiuko Ikaro lėlių teatro“ spek taklis „Šeivamedžio močiutė“, vy

ko koncertas Salų bažnyčioje, o paskutinę stovyklos dieną daly vius ir Salų gyventojus bei svečius džiugino Nacionalinės pažangos premijos laureato Virgilijaus No reikos, LNOBTsolistės Jovitos Vaškevičiūtės ir instrumentinio trio už darymui skirtas koncertas. Kad Academia Grammaticorum Salensis Ouinta įgytos žinios ir naujos mokslo idėjos pasiektų ne tik kalbotyros vasaros mokyklos dalyvius, buvo nuspręsta pradėti leisti knygų seriją Bibliotheca Sa lensis, kurioje pagal Salose skai

tytus pranešimus spausdinami at skirų lingvistinių teorijų įvadai, o šios serijos knygos verčiamos į lie tuvių kalbą. Jau išleisti trys Bibliot heca Salensis tomai.

Aldona SKUČAITĖ, VU MIF lektorė

„IDĖJA2008" PRASIDEDA. PRISIJUNK!

Jau Išėjo naujas “Rulono” numeris!!!

tyros vasaros mokykloje vyko trijo se sekcijose: buvo galima klausy ti teorinės gramatikos, etimologijos ir generatyvinės gramatikos pa skaitų. Academia Grammaticorum Salensis Ouinta pranešimus skai tė garsūs mokslininkai iš visos Eu ropos: Axelis Holvoetas („Grammatical Categories in Lithuanian“), Kasperas Boye („Grammatical Expressions and Grammaticalisation“, „Cross-linguistic Categories and How to Identify them“), Jadwiga Linde-Usiekniewicz („Frame Semantics“), Vladimiras Plungianas („Grammatical Categories in Discourse“), Ekaterina Rachilina („Lexical Typology“), Pawelas Rutkowskis („Gennerative Grammar“), VVojciechas Smoczynskis („Etimo logija“) ir kiti. Daug diskusijų su laukė ir Vilniaus universiteto dės tytojų dr. Jurgio Pakerio („Būtinieji predikatyvai nominalizacijose“), prof. habil. dr. Vito Labučio („Ga benimo veiksmažodžių valentingu mas“), habil. dr. Birutės Jasiūnaitės („Mitologinių personažų kūno dalys frazeologijoje“) ir doktoran tės Benitas Lašinytės („Strategies for Encoding Secondary Resulatative Predication in the Languages of Europe“) pranešimai. Salų kalbotyros vasaros mokyk loje šiemet dalyvavo Vilniaus uni versiteto doktorantai ir neseniai at

Dalyviai ir nugalėtojai Per ketverius metus projekte da lyvavo daugiau nei aštuoni šimtai studentų iš įvairių Lietuvos aukštų jų mokyklų, jie pasiūlė per 150 ori ginalių marketingo idėjų. Pirmosios „Idėjos“ laimėtojai - komanda „Update“, pristačiusi begarsį prie kūno tvirtinamą vibrožadintuvą „Kuti“. „Idėjoje 2005“ nepralenkiama bu

Jaunieji mokslininkai išvykoje įgytą patirtį galės panaudoti savo tolesniuose darbuose. Illar Leuhin nuotr. galėjo patys įsitikinti, kad išvardyti sunkumai nėra vien sausa teorija, ir aptarti kilusias idėjas, kaip mini mas problemas įveikti. Viešnagė Šveicarijos federaliniame techno logijos institute (Ciuricho ETH) ir su sitikimas su šios šalies jaunaisiais mokslininkais suteikė įdomių ir nau dingų žinių apie Šveicarijos viduri nio ir aukštojo mokslo sistemą bei aktualiausias tyrimų sritis.

vo komanda „Rulonas" su to paties pavadinimo gaminiu - periodiniu anekdotų rinkiniu, spausdintu ant tualetinio popieriaus. Pergale „Idė joje 2006“ džiaugėsi unikalios, prie kiekvieno delno formos prisitaikan čios kompiuterinės pelės „Pelina 3000“ sumanytojai „LVL Technologies“. Rekordinėje dalyvių skaičiu mi „Idėjoje 2007“, persikėlusioje į LITEXPO parodų centrą, pernai triumfavo merginų komanda „HardHeads“. Jų sumanytas ir įdomiai pa rodoje pristatytas produktas - ae rozolio pavidalo purškiklis „Jiffy“, užšaldantis gyvūnėlių ekskremen tus, - pasirodė aktualus daugumai parodos lankytojų ir vertinimo ko misijos narių. Visas nepakartoja mas projekto dalyvių siūlytas idė jas jau greitai galėsite išvysti rengi nio interneto svetainėje www.ideja.info.

Prisijunk prie „Idėjos 2008" Tęsdami sėkmingą „Idėjos“ tra diciją, pradedame rengtis dar kūry

Vizito metu įgytą patirtį dalyviai api bendrins parengdami esė tarpdiscip lininių tyrimų tema. Visos esė ir kiti projekto rezultatai bus pateikti buk lete, skirtame 15 didžiausių Baltijos šalių universitetų doktorantams ir jauniesiems mokslininkams. Tikima si, kad išvykoje įgyta patirtis padės geriau pasinaudoti akademinio mo bilumo ir tarpdisciplininių tyrimų tei kiamomis galimybėmis.

biškesnei ir originalesnei „Idėjai 2008“. • Jei Tu norėtum: • kurti inovatyvius sprendimus, • išbandyti marketingo tiesas ir jų veikimą realioje rinkoje, • paįvairinti ir išplėsti marketingo paskaitose gautą informaciją, • susitikti su potencialiais darbda viais iš įvairių veiklos krypčių įmo nių, • užmegzti verslo kontaktus tiek su verslininkais, tiek su kitais studen tais, užsuk į www.ideja.into ir sužinok daugiau. Taip pat jei nori išmėginti jėgas ir atskleisti turimus gebėjimus kaip ren ginio organizatorius, nesvarbu, ką studijuoji ir ar žinai ką nors apie mar ketingą, prisidėk prie šaunios ir ener gingos organizatorių komandos. Rašyk mums ideja2008@gmail. com, nes čia DALYVAVIMAS NEMOKAMAS, PATIRTIS NEĮKAINOJAMA! Organizatoriai

imiversitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

---------

mes - studentai a k 11

Kaip Vilniaus universiteto studentai konfliktą Artimuosiuose Rytuose sprendė? Evelina ŠERNAITĖ, Ignas PAUKŠTYS

nulėmusius tai, ar esi/nesi religin gas, buvo net pertraukiamos aša rų, rašymas apie Dievą ir vaizdi

nius leido geriau suvokti savo tikėjimo/netikėjimo kelią.

Dvi rugpjūčio savaites penki Vilniaus universiteto studentai Paulius Briedis (VU Ekonomikos fa kultetas), Ieva Spečkauskaitė (VU Istorijos fakultetas), Marija Dautar taitė, Evelina Šernaitė ir Ignas

Susitaikymo menas

Paukštys (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) - at stovavo Lietuvai dalyvaudami Eu ropos Komisijos tarptautiniame projekte „Encountering Interreligious Dialogue in the Middle East“ Varviko universitete Jungtinėje Kara lystėje. Šiame projekte taip pat

i rJ

I jMy

F K

dalyvavo jaunimo delegacijos iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Iz raelio, turėjo prisijungti Palestinos ir Egipto delegacijos, bet amba sadai neišdavus vizų dalis projek to dalyvių neatvyko. Tačiau vien tas faktas, kad Izraelio delegacija buvo sudaryta iš žydų ir Izraelio arabų, davė įdomių rezultatų.

Kodėl Lietuva? Daugeliui mūsų iškilo klausi mas: koks gi yra Lietuvos vaid muo šiame projekte ir kodėl pro jekto organizatoriai pasirinko būtent Lietuvą? Natūralu, kad pa gal pavadinimą j tokio tipo pro jektą turėtų būti pakviesti Artimų jų Rytų žydų ir arabų valstybių atstovai, taip pat šiek tiek euro piečių, kurių valstybės istoriškai dalyvavo vykstant šio regiono procesams, t. y. anuometinė Di džioji Britanija (dabartinė Jungti nė Karalystė), kuri kadaise admi nistravo Palestinos teritoriją, ir Vokietija, kuri buvo itin reikšmin gas, tačiau ir tragiškas veiksnys žydų tautos istorijoje, o kartu ne tiesiogiai ir Artimųjų Rytų regiono dinamikoje. Lietuvos delegacija turėjo, remdamasi keturiomis auten tiškomis nuotraukomis, pristatyti savo šalies istoriją ir perduoti sa-

Projekto dalyviai buvo skatinami žvelgti kitaip ne tik į kitus, bet ir į save vo žinią. Pasirinkome šias: 1) su šaudytus Lietuvos partizanus; 2) Kryžių kalną; 3) sovietų tanką, važiuojantį per Loretą Asanavičiū tę sausio 13-osios naktį; 4) Balti jos kelią su virš žmonių grandi nės skrendančiu An-2 („kukuruzniku“). Nuotraukos turėjo stip rų poveikį ir sulaukė nemažai re akcijų. Pagrindinė mūsų mintis buvo parodyti, kad neprievartinis pasipriešinimas gali būti daug veiksmingesnis būdas spręsti tarptautinius konfliktus nei tiesio ginė brutali kova.

Žiūrėjimas kitaip Šis projekto etapas vadinosi „Iš drįsk pažvelgti kitaip“ (angį. Daring a New Look). Mokėmės pažvelgti į save ir kitus iš šalies, nes kiekvie

na delegacija turėjo popieriuje nu piešti kitos delegacijos reprezen tuojamą šalį. Lietuviai piešė Vo kietiją, o Izraelio delegacija Lietuvą. įdomu, kad Vokietijos fut bolo kamuolys ir bokalas alaus buvo maždaug tokio pat dydžio kaip ir krūvelė knygų su autorių vardais (Kantas, Hesse, Goethe, Hėgelis, Nietzsche, Marksas), o Izraelio delegacija gana taikliai nupiešė didelę mešką (Rusiją), besivejančią Lietuvą (nupieštas blondinas), o ši bėga į ES ir NATO prieglobstį. Taip pat šalia buvo nu piešta itin maža knyga su svasti ka ant viršelio ir iš šios knygos išplėštas vienas lapas su užrašu

„Wilno“ ir dideliu klaustuku. Žvelgti kitaip skatino ir viso pro

jekto metu besitęsęs fotografavi mas. Nors projekto dalyviai buvo

vežiojami po aplinkinius miestus ir netgi Londoną, visi buvo skati nami fotografuoti ne tai, ką mums matyti „nurodo“ gidai, o ką nors kita - benamį, vaiką gatvės spūs tyje, rankomis susikibusius įsimy lėjėlius, „rėkiančius“ reklamos ženklus ir kt. Šios nuotraukos įkvė

pė ir galutinį projektą: vieni kūrė „PowerPoint“ prezentacijas, kiti instaliacijas, tokias kaip „Lėlių na mai“, kuriuose įsivaizduojamos sienos, „pastatytos“ iš lipnios juostelės, turėjo mums priminti apie mūsų susikurtas sienas ben draujant su kitais, ar „Miestas“, kuris atspindėjo rutiną ir fotogra fijomis kūrė iliuziją, jog tave kažkas stebi. Projekto metu buvo skatinama žvelgti kitaip ne tik į kitus, bet ir į save. Diskusijos apie veiksnius,

Studentai pakartojo istorines laisvės kovas Marija DAUTARTAITĖ Renginio organizatorių - VU

TSPMI studentų korporacijos

„RePublica“ tikslas - parodyti ir priminti, kad be XIX a. laisvės ko vų nebūtų buvę lemtingosios

1918 m. vasario 16-osios, o be

Rugsėjo 6 d. Vilniuje vyko Laisvės kovų diena, skirta netra diciškai paminėti Sąjūdžio 20 metų ir Lietuvos Nepriklauso mybės 90 metų sukaktį. Šią dieną surengti du teatralizuoti simuliaciniai žaidimai - „1863-iųjų sukilimas“ ir „Knyg nešiai“, pristatyta Nepriklausomybei nusipelniusių asme nybių portretų paroda „Veidai iš praeities”, dalyviai pa kviesti į naktinę ekskursiją „Filomatų keliais“, o dienos ren ginius vainikavo koncertas „Laisvai ir garsiai“.

si. Naktinės ekskursijos metu bu

vo galima susipažinti su XIX a. pradžios studentų judėjimų idė jomis, jų įtaka kovoms dėl demo kratijos, asmens laisvės, o vėliau

ir dėl valstybingumo.

Istorinį kelią į Nepriklausomy bę ir laisvės idėjas priminė Ka tedros aikštėje pristatyta plakatų paroda „Veidai iš praeities“. Iš

jos - ir valstybingumo, kuris pa skatino nepriklausomybės idėją atgimti Sąjūdžio laikais. Laisvės

mi nesibaigė, tačiau dalyviams leido pajusti, ką reiškia nuolatos

viai puikiai suprato organizatorių jiems skirtas užduotis ir negailė

kovų dienos renginiais siekiama

vaikščioti tarp priešų, ieškoti drau

dami savęs drąsiai brido per Vil

prisidėti prie istorinės atminties

gų, ir kartu prisiminti, kodėl kovo

nią, ieškojo paslėpto knygų pri

kartu buvo pateiktos jų mintys,

atgaivinimo ir suteikti galimybę

jama. Skirtingai nei istorinis 1863 m. sukilimas, simuliacinis žaidi

ėmimo punkto, gynėsi impro vizuotame teisme, tarsi tikri knyg nešiai slėpdami jiems patikėtus spaudinius. Žaidimą vainikavo

trumpos biografijos. Paroda -

knygnešių sukurta knygelė - ne

didelis spaudinys, kuriame žaidi

svarbiausias kovas dėl laisvės iliustruoja nežinomų XIX a. gy ventojų istorijos. Dienos renginius vainikavo

dalyviams patiems pajusti, ką reiškia kovoti už laisvės idėjas.

mas baigėsi sukilėlių būrių per

„1863-iųjų sukilimo“ dalyviai vietoje ginklų turėjo pasitelkti sa

gale ir viltimi, kad dar drįstame ko voti už laisvę.

vo sumanumą, vertybines nuo statas ir istorines žinias. Galimy

Kitas Laisvės kovų dienos si muliacinis žaidimas - „Knyg

bė pajusti, kokie motyvai skatino

nešiai" - Vilniaus Užupio rajoną

mo dalyviai dėkojo istoriniams ko votojams už laisvę ir kartu svarstė

mūsų protėvius įsitraukti j gin kluotą kovą, žaidimo dalyviams parodė, kad kova - ar ji vyksta prieš šimtą metų, ar mūsų dieno

mis - reikalauja pirmiausia gerai suvokti, už ką kovojama ir žūsta mą. Simuliaciniai žaidimai mirti

plakatų žvelgė svarbiausių isto

rinių laisvės kovų dalyvių veidai,

bandymas kalbėti apie istoriją

nevadovėliškai, asmeniškai, ne vengiant subjektyvumo, todėl

pavertė istorinės Užnemunės pa

apie šiandieną: „Kas bus savano

koncertas „Laisvai ir garsiai“ Vil

sienio zona: slapta spaustuvė, už simaskavę knygnešių būreliai,

ris? Kas rinks šiukšles? Kas auk

niaus mokytojų namų kiemelyje,

lės vaikus? Galbūt tu?“

budrūs žandarai ir išsvajotas tiks

Laisvės kovų dienos dalyviai

kuriame kartu su atlikėjais Sati, Jonu Čepulių, „Bekešo vilkais“ ir

las - saugi žemė, kurią pasiekus

turėjo progą pasivaikščioti „Filo

„THIS“ buvo prisiminti jaunimo or

įvykdoma garbinga misija ir ga rantuojama gyvybė. Žaidimo daly

matų keliais“ ir prisiminti laikotar pį, kada laisvės idėja tik formavo

ganizuoti Sąjūdžio 20-mečio mi nėjimo renginiai.

Pažymėtina, kad ne tik musul monų ar judaistų, bet ir protestanti1 dvasininkai yra aktyviai įsitrau.,Y į pilietinę ir net tarptautinę veiklą. Koventrio katedroje įkurta nevy riausybinė organizacija - Tarp tautinis susitaikymo centras turi savo padalinių daugelyje pasau lio šalių, artimiausias mums Lenkijoje. Iš centro vykdomų įvai rių socialinių projektų didžiausią įspūdį padarė protestantų projek tas Afrikoje, kur jie sukūrė infra struktūrą, nupirko sportinę apran gą, kamuolių ir nusiuntė futbolo trenerių tenykštėms kariaujan čioms gentims, kad šios savo ko

vą perkeltų į futbolo aikštelę. Ste bėtina, bet projektas pavyko ir kruvini konfliktai buvo pakeisti tai kiu, nors įtemptu sportu. Kitas svarbus įvykis - projekte kilęs konfliktas tarp žydų ir arabų dėl skirtingo Izraelio politikos ver tinimo ir skirtingų istorinių naratyvų. Emocijų bangą lydėjo durų trankymas, ašaros ir vėlesni tylūs pašnekesiai su sklidinom stikli nėm rankose visiems tylint, kad kiekvienas kiek įmanoma ramiau išsakytų savo nuomonę ir pasi stengtų suprasti skirtingas puses. Lietuviai taikos procese tarpinin kavo organizuodami liaudiškų šo kių vakarą, kuris privertė šypsotis ir susitaikyti visų delegacijų atsto vus ir atstoves. Šokome polką su

ragučiais, „Kepė boba blynus...“, „Oira oira“ ir kitus linksmus šokius.

II Padėka ...nuo šiol visi rugsėjai mums bus paženklinti sū naus Tomo netektimi... Me tus su trupučiu jis mokėsi Vilniaus universitete filoso fijos. Būtent čia buvo su prastas, įvertintas, nepa mirštas... Nuoširdžiai dėkojame fi losofijos specialybės ket virto kurso studentams už prasmingą bendrystę - po kalbius ligoninėje ir ne tik... Ačiū, kad nepalikote vieno, nors liga stabdė, skyrė. Ačiū, kad palydėjote Anapilin. Tokie tikri, artimi, liū dintys... Dėkojame Filosofijos fa kulteto dekanui dr. Kęstu čiui Dubnikui už ypatingą subtilumą, supratimą, gera noriškus sprendimus, pa guodą ir pastiprinimą. To mui tai buvo labai svarbu. Džiaugiamės ir didžiuo jamės, kad dramatiško liki mo mūsų vaikui buvo lemta nors trumpam būti su tokiais žmonėmis...

PAGARBIAI, Irena ir Vincas Varžos iš Biržų

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

s niurnės - studentai---------------------------------------------------------------------------Pirma pažintis su Vilniaus universitetu fuksų stovykloje Visai besibaigiant vasaros atostogoms, rugpjūčio 25-27 d., VU KHF pirmakursiai išbandė savo jėgas kasmetinėje fuksų stovykloje. Studentų atstovybės organizuojama stovykla Kačerginėje fuksiukams buvo paskutinė stotelė pakeliui į tikrąjį studentiškų gyvenimų.

Eglė DANIELIŪTĖ, Agnė ZDANAVIČIŪTĖ Pirmakursius sveikino fakulteto SA prezidentas Algirdas Kviklys, dekanas Saulius Gudas. Dieną, gavę daug teorinių žinių apie Vil niaus universitetą, savo fakultetą ir Studentų atstovybę, fuksiukai dar sulaukė svečių iš organizacijos AISEC, kurie atvyko kartu su šešiais užsieniečiais studentais. Prisiminę anglų kalbos žinias, visi pradėjo me socialinį vakarą, kuris tęsėsi ne

tik šokių aikštelėje, bet ir lauke, bendraujant grupėse, žaidžiant ir artimiau susipažįstant. Legenda tapęs „Sensėjus“ (bu vęs SA prezidentas Tadas Žirgulis)

savo noru buvo „infiltruotas“ į pir makursių grupę, kaip vienas iš fuk sų. SA nariai šauniai laikėsi ir nie kam neišdavė, kad iš tikrųjų pažįsta Tadą, grupės sąraše registruotą Zigmo vardu ir puikiai pritapusį prie fuksiukų. Apgaulę pirmakursiai su prato tik kitą rytą, susirinkę į mankš tą, kurią ir vedė Sensėjus su savo

kolegomis - Girtleriu ir Edgaru. Paskutinį vakarą susirinkę prie lau žo su kuratoriais fuksai sudėjo už rašytus ateinančių metų lūkesčius į didelius skraidančius žibintus ir paleido juos į orą tarsi dideles ir gražias ateities svajones. Baigiantis stovyklai pirmakursių veidus puošė šypsenos, suradę draugų ir pažadėję prisijungti prie SA veiklos, visi judėjo autobuso link. Tačiau jau daug linksmesni, drąsesni, su gera nuotaika ir sma gia kompanija šalia.

VU teisininkų vasaros - snausti prieš saulutę nebelieka laiko intelektinės nuosavybės teisę, is lamo verslo teisės principus vaka rais lietuviai vaikščiodavo Žene

Vasara - tai tas metas, kai VU Teisės fakultetas tiesiog verda nuo naujų įspūdžių, parsivežtų iš įvairių konferen cijas bei vasaros mokyklas organizuojančių ir su Teisės fakultetu besibičiuliaujančių institutų ir universitetų.

Karštas liepos mėnuo Liepos 3-4 d. Šveicarijos lygi namosios teisės institutas Loza nos mieste organizavo konferen ciją „Verslo teisė pereinamuoju periodu Rytų Europos šalyse (Ru sijos Federacijoje, Ukrainoje, Bal tijos šalyse, Rumunijoje ir Bulgari joje) lyginamuoju aspektu“. Penki studentai iš VU Teisės fakulteto konkurso būdu pateko tarp užsie nio šalių mokslininkų ir teisės prak tikų dalyvauti diskusijose apie su tarčių, įmonių, tarptautinę privačią, nuosavybės ir proceso teisę lygi namuoju požiūriu. Liepos mėnesį ir Vienos uni versiteto Teisės fakultete dvi sa vaites veikė vasaros mokykla. Ji sulaukė nemažai dėstytojų ir stu dentų iš devynių Europos šalių (Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Vengrijos, Turkijos, Slo vakijos, Lietuvos, Austrijos) uni

vos ežero pakrantėmis, stebėjosi vyraujančia gamtos harmonija ir ypatingu Šveicarijoje gyvenančių

versitetų ir Austrijos mokslo aka demijos. Į Vieną diskutuoti teisės temomis atvyko studentai iš presti žiniais laikomų Sorbonos, Oueen Mary, Humboldto universitetų.

Stebino šalių svetingumas Lietuvos atstovus, vykusius tiek į Šveicariją, tiek į Vieną, maloniai nustebino juos priėmusių šalių dė mesys ir svetingumas. Pasak Tei sės fakulteto studentų, Šveicarijo je viskas organizuota taip, kad atvykstantys žmonės jaustųsi lau kiami ir pageidaujami. Teisės isto riją ir teoriją studijuojančiai dokto rantei S. Šriubaitei Šveicarija

paliko laimingų ir gražių žmonių šalies įspūdį, o konferencijose pri statyti darbai neabejotinai papildė žinių bagažą. Teisės fakulteto IV kurso stu dentei Elenai Vėgėlytei vasaros mokykloje Vienoje ypač įdomus ir

VU TF studentės E. Vėgėlytės argumentai sudomino vasaros mokyklos kolegas priimtinas buvo Sorbonos, Queen Mary, Humboldto universitetų stu dentų požiūris j dėstytojus ir dės tomus dalykus - jie buvo kritiški,

leisdavosi j diskusijas su dėstyto jais, nebijodavo pabrėžti, kad ne sutinka su pranešėju. O ir patys

dėstytojai sveikino tokią studentų iniciatyvą. Merginai netikėtos bu vo ir pasirinktos pranešėjų temos studentė pripažįsta turėjusi visiš

kai kitokią tarptautinės konstituci nės teisės koncepciją, o Vienos vasaros mokykloje galėjo praplės ti šį supratimą.

Po diskusijų - pasivaikš čiojimai ir maudynės Po įtemptų diskusijų Šveicarijo

je apie tarptautines investicijas, Europos ir tarptautinę sutarčių,

žmonių tvarkingumu. Vakarais organizatoriai, siek dami supažindinti su Viena, aust rų tradicijomis, dalyviams organi zuodavo vizitus j Europos saugumo ir bendradarbiavimo ta rybą, žmogaus teisių agentūrą, savivaldybę ir parlamentą. Dieną analizavę temas, susijusias su demokratija ir valstybės saugumu, žmogaus teisėmis, valstybės val džia, vakarop karščio ir teisinių diskusijų išvarginti studentai jė gas atgaudavo Dunojaus upėje. VU Teisės fakultetas savo stu dentiją nuolat siunčia j seminarus ir konferencijas, kur diskutuojama su užsienio šalių mokslininkais ir tei sės praktikais, sužinoma naujų, iki šiol nestudijuotų dalykų. Grįžę stu dentai vienbalsiai tvirtina - patirtis užsienio valstybių universitetuose yra tiesiog neįkainojama ir suteikia visokeriopos naudos tiek akademi niam, tiek ir asmeniniam tobulėjimui. TF inform.

Tarptautinės žinios + kelionių magija = ISSS Ilona GRINIŪTĖ, VU KF, leidybos III k. Kastas ISSS? Tarptautinė vasaros mokykla turbūt geriausiai žinoma Komuni kacijos fakulteto studentams, ka dangi būtent šis VU fakultetas pri sideda prie jos organizavimo kartu su olandų, vokiečių, bulgarų ir len kų akademiniais partneriais. Ši

mokykla yra Europos Sąjungos vykdomos Mokymosi visą gyveni mą programos (Lifelong Learning Programme) dalis, skatinanti su sibičiuliauti skirtingoms kultūroms ir integruoti Europos valstybes. Pa grindinė idėja - suteikti studentui galimybę tobulėti individualiai už mezgant tarptautinius kontaktus, tobulinant užsienio kalbas, ugdant pasitikėjimą ir kitas asmenines sa vybes, dirbant komandoje ir įgy jant tam tikrų žinių. Kiekvienos ša lies komandą paprastai sudaro 12 žmonių, iš jų 2 dėstytojai. Šiais metais ISSS surengta jau

šešioliktąjį kartą ir vyko liepos 618 d. prie Juodosios jūros, Bul garijos kurortiniame miestelyje Kitene. Taigi tiek studentai, tiek dėstytojai šįkart turėjo progą pa silepinti karšta bulgariška saule ir druskingu jūros vandenėliu. Or ganizatorių sudarytame tvarka

Niekada negali žinoti, kur gyvenimo vėjas nupūs. Aišku, be kita ko, reikia ir pačiam norėti būti nupučiamam. O progų - nors vežimais vežk. Tarptautinė studentų vasaros mokykla, arba ISSS (Intemational Students* Summer School), yra viena iš daugelio. Tačiau tik sauja drąsiausių studentų gali pasigirti nepabūgę išbandyti savęs už Lietuvos sienų ir parsivežę neįkainojamos patirties. Skrydžiai 5 vai. ryto, ekskursijos neregėtuose kraštuose, anglų kalba ant kiek vieno kampo, įdomios paskaitos ir intriguojantys semina rai, daug naujų pažinčių ir užsimezgusių draugysčių. Ko daugiau reikia vasarą? raštyje tilpo viskas: ir paskaitos, diskusijos bei seminarai, ekskur sijos, nacionaliniai vakarai, ir pa plūdimio žaidimai, apsipirkinėjimai, suvenyrų ieškojimai, turistiniai klaidžiojimai po miestelius, vaka rėliai...

Mokytis vasarq? Misija įmanoma! „Informacijos mokslai ir nau jos Europos bibliotekos kūrimas: vadybiniai įgūdžiai“ - tokia šie met buvo esminė ISSS ašis, apie kurią sukosi paskaitų ir seminarų temos. Dėstytojams daugiau dar bo teko prieš atvykstant: pasi ruošti paskaitoms, sudominti stu dentus, sugalvoti užduotis seminarams. Ir jiems tai pavyko, nes klausytis paskaitų 9 vai. ryto nebuvo per didelė kančia, ir nors

kai kurios aptariamos problemos kartojosi, studentai turėjo progą praplėsti anglų kalbos žodyną. Kiekvienos paskaitos tikslas suteikti konkrečių žinių, kurias jaunuoliai įprasmino seminaruo se. Komandinis darbas buvo ne tik įdomus bei naudingas, bet ir sustiprino užsimezgusias drau gystes. Beje, ir studentams teko galvą pasukti: iš kiekvienos tarptautinės grupės buvo laukiami bent 2 pa siūlymai papildomiems semina rams, kurie vyko laisvesniu grafi ku visos ISSS metu. Studentai būrėsi j mišrias darbo grupes, dis kutavo, atliko apklausas, tyrimus, ruošė pateiktis, o savo darbo vai sius pristatė paskutinę dieną. Pa rengti pranešimai lyderystės, au torinių teisių, viešųjų ryšių, marketingo temomis.

Paskaitų metu gautos žinios mar ketingo, informacinių technologijų, komunikacijos įgūdžių, biblioteki ninkystės klausimais daugiau ar mažiau buvo naudingos visiems, o darbas grupėse - šansas daugiau sužinoti, kas vyksta kitose valstybė se, išmokti dirbti komandoje, pasi dalyti bendromis problemomis ir ieškoti jų sprendimų.

Po paskaitų Be abejonės, daug mokytis va sarą nepridera, o ir gali būti žalin ga. Apie tai organizatoriai taip pat pagalvojo ir j veiklos ratą įtraukė nemažai kitokių užsiėmimų. Būnant svečioje šalyje nepažinti jos - di delė gėda. Tam organizuotos eks kursijos j žymius miestus Nesebarą, Sozopolj, Burgą, garsėjančius unikaliais architektūros pamin klais, sena istorija, kerinčiu gam tovaizdžiu. Bulgariją ne tik skalau ja šilta ir visai nejuoda Juodoji jūra, bet ir juosia Balkanų, Rilos, Pirino kalnai, aukštumas keičia slėniai, teka daug upių. Vienoje jų - Ropotamo - praleista popietė plaukiojant laivais. Bulgarija gar si ir savo vynais: tuo įsitikinti stu dentai galėjo patys, apsilankę Nesebaro regiono vyno rūsyje, kuriame sužinojo apie vyno lai kymo ypatumus, mokėsi degus tavimo paslapčių.

Nacionaliniai vakarai - neat siejama ISSS idėjos dalis. Šalies

tradicijos, tautiniai patiekalai, šokiai, dainos ir žaidimai buvo pa grindiniai kiekvieno vakaro ele mentai pristatant kolegoms savo kraštą. Viktorinos leido sužinoti įdomių faktų apie kaimynines ša lis, stalai, nukrauti visokiausiais skanėstais, - papildyti skrandį, šokiai ir žaidimai - atsipūsti ir pa silinksminti. Be viso to, nuolatinis komunikavimas anglų kalba įvai riausiomis temomis, kaip ir pri klauso tikriems Komunikacijos fa kulteto, žinomo kaip Komfakas, studentams.

Pabaigai... Sunku patikėti, kad per tokį trumpą laiką nepažįstami žmonės iš skirtingų Europos kampų gali tapti artimais draugais. Ir nors ge rai žinoma išmintis sako, kad vi sur gerai, bet namie geriausia, išvykti nesinorėjo niekam. Paten kinti studentų veidai liudijo - ISSS pavyko, o tokių tarptautinių pro jektų niekada nebus per daug. Į Lietuvą Komfako atstovai parsive žė dar didesnius lagaminus: 5 tarptautinius kreditus, diplomą ir tai, kas mažiausiai įkainojama, krūvą gražių akimirkų, pasilikusių nuotraukose.

♦

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

mes - studentai u

Langas į Rytus Vilniaus universitetas aktyviai bendradarbiauja su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Ne paslaptis, kad aktyvesnis bendradarbiavimas plėtojamas su Europos Sąjungos universitetais, tačiau siekiama užmegzti ryšius ir su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Palengvinti šį siekį turėtų „Erasmus Mundus“ Išorinio bendradarbiavimo lango programa, prie kurios vykdymo VU jau yra prisijungęs.

Aukščiausia lietuviška viršūnė VU žygeivių Šią vasarą devyni Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) ekspedicijos ALFA nariai beveik mėnesį trukusio žygio metu Vakarų Kinijoje stūksančiuose Kunluno kalnuose įkopė į bevardę 6130 metrų aukščio viršūnę. Žygeivių klubo penkias dešimtmečio proga kalnui suteiktas „VU žygeivių klubo“ pavadinimas. Nuo šiol tai aukščiausia lietuvišku vardu pavadinta viršukalnė. Antra pagal aukštį liko Pietva karių Pamyre dunksanti 6080 metrų aukščio „Lietuva“, į kurią alpinistai įkopė dar 1964 m. Beje, 1979 m. lygiai tokiu pat būdu Tian Šanio kalnuose atsirado 4740 metrų aukščio „Vilniaus universiteto“ viršūnė.

Žygis per niekieno neliestus kalnus

Pagal „Erasmus Mundus“ programą j Lietuvą atvykę dėstytojai ekskursijoje Trakuose

Viktoras DENISENKO Skatinama žinių ir patirties sklaida „Erasmus Mundus“ Išorinio ben dradarbiavimo lango programa at sirado nelabai seniai. Jos būtinybę lėmė 2006 m. Europos Komisijos paskelbta nauja iniciatyva - stiprin ti Europos Sąjungos šalių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir skatinti žinių ir patirties sklaidą per akade minius studentų ir pedagoginio bei mokslinio personalo mainus. „Eras mus Mundus“ Išorinio bendradar biavimo lango programą finansuo ja Europos Komisijos biuras „EuropeAid“. Prie programos prisijungusiems universitetams pasiūlyti trys aka deminio mobilumo projektai - tai „Lot3“: Libanas, Sirija, Jordanija; „Lot6“: Baltarusija, Moldavija, Uk raina; „Lot9“: Kirgizija, Uzbekista nas, Tadžikistanas. Norėtųsi pa brėžti, kad j šiuos projektus įsitrau kęs Vilniaus universitetas laimėjo ES finansavimą. VU Tarptautinių ryšių ir programų skyrius teigia, jog per šią programą Vilniaus universitetas gavo puikią galimybę praplėsti ir atnaujinti tarp tautinius ryšius su ne Europos Są jungos universitetais įvairiuose re gionuose: Centrinėje Azijoje, Arti muosiuose Rytuose ir Rytų Europo je. Per vykdomus mainus studentai gauna unikalią galimybę susipažinti su ne ES universitetų mokymo pro gramomis, studentais bei šalių kul tūra ir papročiais.

Važiuoja ir studentai ir dėstytojai „Erasmus Mundus“ Išorinio ben dradarbiavimo lango programa Vil niaus universitete vykdoma gana ak tyviai. Turimais duomenimis, dalinių bakalauro, magistrantūros ir dokto rantūros studijų 2007-2008 m. m. į VU atvyko 5 studentai iš Kirgizijos, 2 studentai iš Jordanijos, 1 studen tas iš Libano, 6 studentai iš Ukrai nos, 3 studentai iš Moldovos ir 1 studentė iš Baltarusijos. 20082009 m. m. į VU pagal šią programą jau atvažiavo 14 naujų studentų. Taip pat kai kurie studentai priimti stu dijuoti pilnas magistrines programas anglų kalba. Tokių studentų pernai buvo šeši - 2 iš Kirgizijos, 2 iš Ukrai

nos ir 2 iš Moldovos. Šiais metais jau 13. Iš Vilniaus universiteto j ne ES šalių aukštąsias mokyklas pagal šią programą išvažiavo 12 studentų. Pagal „Erasmus Mundus“ Išori nio bendradarbiavimo lango pro gramą vyksta ir dėstytojų mainai. 2008 m. vasario-kovo mėnesiais skaityti paskaitų ir pasidalyti pa tirtimi buvo atvykę 5 dėstytojai iš Kirgizijos Talaso universiteto, Tarptautinio Vestminsterio univer siteto Taškente ir Moldovos vals tybinio universiteto. Jiems buvo organizuotas informacinis seminaras-diskusija „Bolonijos proce sas ir ECST diegimas“. Dėstyto jams taip pat buvo surengtos eks kursijos po Vilniaus universiteto biblioteką, jie lankėsi Trakuose ir Kaune. Svečiai viešėjo VU Kau no humanitariniame fakultete, diskutavo apie tolesnio bendra darbiavimo perspektyvas su tuo metiniu dekanu prof. habil. dr. Stasiu Girdzijausku ir kitais fakul teto atstovais.

Vilniuje - vertinga patirtis Muzafarjonas Ahunovas iš Tarp

tautinio Vestminsterio universite to Taškente skaitė paskaitas VU Ekonomikos fakultete. Pasak jo, per šį pirmą vizitą į Vilnių jis įgijo vertingos patirties. „Man buvo la bai įdomu skaityti paskaitas Vil

niaus univeisiteto studentams. Esu įsitikinęs, kad būtent studen tai yra universiteto veidas. Mano įspūdžiai labai geri. Jaučiama, jog grupėse, kurioms čia dėsčiau, studentų lygis yra aukštas“, - sa kė M. Ahunovas. Jis taip pat pažy

mėjo, kad su VU Ekonomikos fa kulteto administracija buvo kalba ma ir apie galimus bendrus tyri mo projektus. M. Ahunovui pasirodė labai sim boliška, kad centriniai Vilniaus universiteto rūmai yra istoriniame Vilniaus centre šalia prezidentū ros. „Daugumoje posovietinių ša lių prie prezidento rūmų net arti neprieisi, o čia šalia - universite tas, vaikšto daug studentų. Be to, man atrodo, kad tai, jog jūsų uni versitetas yra šalies sostinės cen tre, taip pat byloja apie jo ir aukš tojo mokslo reikšmę Lietuvoje“, -

sakė M. Ahunovas.

nų žygį. Ekspedicijos dalyviai nu

viams liko svarbiausias išbandy

ėjo beveik 120 kilometrų, pake

mas - įkopti į niekieno neįžengtą

Po pusę metų trukusio pasiruo

liui įveikdami ir pavadindami tris

bevardę viršūnę, žemėlapyje pa

šimo devynių žygeivių komanda

naujas perėjas ir bevardę 5570

žymėtą tik kaip „6130“. Liepos 26

liepos pradžioje išvyko į Kunlu

metrų aukščio viršūnę, kurią pa

d. šiek tiek prasisklaidžius aud

no kalnus. Išvertus iš vietinių kal

krikštijo „Senojo Vilniaus“ vardu.

ros debesims, žygeiviai ryžtingai

bos Kunlunas reiškia „akinamos

Kalnų perėjoms suteikti „Alfos“,

pajudėjo viršūnės link. Po beveik

tamsos kalnai“. Dėl savo geog

„Kristinos“ (Altajaus kalnuose žu

7 valandų alinančio kopimo žy

rafinės padėties ir netoliese

vusios bendražygės K. Bumely-

geiviai priėjo ledo karnizą, ku

esančių Kirgizijos, Tadžikijos, Af

tės atminimui) ir „Mylinčių žmo

riuo užlipus ant nedidelės snie

ganistano ir Pakistano pasie

nų“ pavadinimai. Visos naujai

go atbrailos nebeliko kur eiti. To

nių šis kalnų regionas retai lan

pakrikštytos perėjos gerokai vir

liau kalno ketera leidosi tik žemyn,

komas alpinistų, todėl čia dar li

šijo penkių kilometrų aukštį, tuo

o GPS imtuvas rodė 6130 m virš

ko itin aukštų (virš 6000 m) nie

tarpu aukščiausia Vakarų Europos

jūros lygio. „Viršūnė!!!“ - neslėp

kieno neįkoptų viršūnių ir sudė

viršūnė - Monblanas virš jūros ly

dami džiaugsmo sušuko alpinis

tingų kalnų perėjų. Kopiant to

gio iškilusi „vos“ 4810 metrų.

tai. Taigi 18 valandą vietos laiku

Viršūnei - lietuviškas vardas

vo Lietuvos trispalvė ir žygeivių

ant viršūnės „6130“ suplevėsa

kiuose dideliuose aukščiuo se būtina aklimatizacija, nes še

šių kilometrų aukštyje deguonies

ore yra perpus mažiau nei žemu

Dvi savaites trukusio sudėtin

mose. Todėl prieš kopimą j nusi

go aklimatizacinio žygio, šalčio,

žiūrėtą viršūnę žygeiviai išsiren

naktimis siaučiančių pūgų ir kitų

gė į dviejų savaičių trukmės kal

sunkumų išsekintiems žygei

klubo vėliava. Nuo šiol ši viršūnė bus žinoma „VU žygeivių klubo”

vardu. S. Damulevičiaus nuotr.

Studentams - profesionali psichologų pagalba Studijos universitete - naujas etapas jauno žmogaus gyvenime, ne tik atnešantis daug džiaugsmo, naujų įspūdžių, bet ir reikalaujantis visiškai naujų įgūdžių, pastangų, susijęs su didelį stresą, nerimą keliančiais įvykiais, iki šiol nepažintomis problemomis ir naujų spren dimo būdų paieškomis. Susiduriama ir su finansinėmis problemomis - tėvai ne visada iš gali visiškai finansuoti vaikus, tenka ieškoti su studijomis suderina mo darbo, sunku tinkamai paskirs tyti laiką, kad nenukentėtų moks lai, trūksta laiko poilsiui. Studijų laikotarpis gali būti ir emocingas, ypač kai sutinkama pirmoji meilė ar tenka išgyventi išsiskyrimą. Vie ni šį etapą įveikia lengviau ir grei čiau, kiti - ilgai ir skausmingai iš gyvena. Svetima gali pasirodyti ir univer siteto aplinka. Universitete dėsty tojai, ypač pirmaisiais metais, ne pažįsta kiekvieno studento, nere tai gali atrodyti šalti ir sunkiai pri einami. Reikia pratintis prie naujo mokymosi tempo, savarankiško darbo ruošiantis įvairiems prista tymams ar didelio krūvio sesijos metu. Jeigu mokykloje esi vienas pa žangiausių moksleivių, pamatai, kad didžioji dalis į universitetą įstojusiųjų taip pat yra ne prastes ni. Neretai su šiuo faktu sunkiai

susitaikoma. Visi nori būti geriau si, atsiranda baimė klysti, kalbėti prieš auditoriją, klausti ar išsakyti savo pastabas per paskaitas. Dėl per didelio perfekcionizmo visas laikas skiriamas mokslams, atsi sakoma kitokios veiklos, bendra vimo su draugais, skaudžiai nusi viliama dėl menkiausios nesėk mės, po jos dar labiau stengiamasi tobulai atlikti visas užduotis. Reikia nepamiršti, kad neįma noma visko atlikti tobulai, o emo cinė įtampa tik dar labiau apsun kina mokymąsi ir bendravimą su kurso draugais ir dėstytojais. Svar bu pažymėti, kad kartais patiria mas nerimas ir įtampa gali pasi reikšti ir somatiniais, t. y. kūno, po žymiais - galvos, skrandžio skaus mais ar net aukšta temperatūra. Žinoma, kiekvienas susidūręs

su sunkumais stengiasi savaip juos įveikti. Vis dėlto kartais pro blemoms išspręsti nepakanka sa vų resursų, tada prireikia profesio nalios pagalbos. Vilniaus universiteto Filosofijos

fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro Psichologinėje konsul tacijoje dirbantys psichologai pasiruošę Tau pagelbėti įveikiant panašius sunkumus. Visiems VU studentams (nepri klausomai nuo studijų lygmens ar formos) centre teikiamoms psi chologinėms paslaugoms yra tai koma 75% nuolaida. Taip pat ga rantuojamas konfidencialumas be Jūsų sutikimo niekas negalės sužinoti apie Jums suteiktas psi chologines konsultacijas. Daugiau apie nuolaidas, PTMC teikiamas psichologų paslaugas ir patį psicholo ginį konsultavimą galite sužinoti ei. p. ptmc@fsf.vu.lt, tel. 8-5 268 7254 arba užsukę į Universiteto g. 9/1, 116 k. darbo dienomis nuo 9 iki 18 vai.

universita§

2008 m. rugsėjis

vilnensis

taukultūra Universiteto teatras padėjo atgaivinti mokyklinį teatrą Kražiuose

Teatras pradeda naują sezoną

Emilija KVIETKUVIENĖ, Kražių gimnazijos mokytoja metodininkė

atrui prasideda nuo pasiren gimo Vilniaus universiteto ju biliejiniam spektakliui „Pa žinimo vaisius“, kuris turėtų pasirodyti 2009 m. balandį, taip pat bus rengiamas ben dras projektas su VU choru „A Mass for a Peace“. Rugsėjo 20 d. teatras, va dovaujamas režisieriaus A. Pulkau ninko, dalyvaus žemės meno festi valyje „Dialogas“ Kairėnų botanikos sode, tą pačią dieną 19 vai. Serei kiškių parke rodys „Absurdiškąjį G. Beresnevičiaus kvadratą“ gatvės te atrų festivalyje „Mozaikos“. Spalį rengiamos gastrolės į Kretingą ir Bo gotą bei Bukaramąngą (Kolumbija), o lapkritį į Prahą (Čekija).

Laurynas PALIAUŠKA Šie nauji mokslo metai te

2005 m. Kelmės rajono Kra žių gimnazijai (tuomet - viduri nei mokyklai) pasirašius bendra darbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama at gaivinti dviejų seniausių Lietu vos švietimo įstaigų edukacinius ir kultūrinius ryšius, puoselėtus Lietuvos Didžiosios Kunigaikš

tystės laikais, kilo idėja atkurti Kražiuose mokyklinį teatrą. Isto riniai šaltiniai teigia, kad kol gy vavo Kražių jėzuitų kolegija, net 200 metų veikė toks teatras, ren gęs spektaklius ne tik kolegijos bendruomenei, bet ir plačiajai vi

suomenei. Kuriamam teatrui Kražiuose 2006 m. vasarą ėmėsi vadovau ti Universiteto teatro režisierius

Andrius Pulkauninkas. Jis Kra žiuose jau yra pastatęs tris spek taklius XVII a. gyvavusios tenykš tės baroko kultūros pagrindu. 2006 m. pasirodė „Gyvieji baro ko paveikslai“ - jaunieji artistai vaidino Kražių kolegijoje, eidami

iš vienos erdvės į kitą. 2007 m. kražiškiai ir svečiai galėjo žiū rėti „Baroko himnus“. Šią vasa rą, sutinkant miestelio 755-ąsias įkūrimo metines ir pažymint re

novuotos garsiosios jėzuitų ko legijos kaip kultūros centro ati darymą, režisierius ryžosi sukurti šokio ir judesio spektaklį „Passio hominis“ („Žmogiškosios kančios“), kurio siužeto pagrin das yra Kražių miestelio vėliavos

simboliai, vaizduojantys Arkangelo Mykolo ir velnio kovą. Dvi savaites Kražių gimnazijo je vyko universiteto studentų ir šalies mokyklų - Jėzuitų gimna zijos, Kelmės J. Graičiūno gim-

„Passio hominis“ Kražių festivalyje. J. Lipskio nuotr. nazijos, Vilniaus Šv. Kristoforo vi

durinės mokyklos ir, žinoma, Kra žių gimnazijos jaunųjų teatro mylėtojų stovykla. Laisvu nuo re

peticijų metu stovyklautojai su sipažino su Kražių istorija, daly

vavo muziejininko E. Dirmeikio surengtoje ekskursijoje. Taip pat aplankyta Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolyno ansamblis, Palendrių

vienuolynas. Spektaklio premjera vyko Žoli

nės vakarą. „Passio hominis“, ku

riame vaidino 21 artistas, buvo pir masis Kražių festivalio renginys. Libreto autorė - vilniškė M. Palu

A. Uogintai. Spektaklyje vaidino universiteto studentai: D. Bubnytė, V. Jonkutė, R. Drankinaitė, S. Vaškelytė, M. Šileikis, R. Levinskas, M. Enčius, G. Kalinauskas. Nors spektaklio metu lijo, žiū rovų susirinko pilna aikštė. Malo

nu, kad tarp jų buvo ir artistų arti mųjų, atvykusių iš įvairių Lietuvos vietų. Artistams dėkojo Kražių gimna zijos direktorė R. Andrulienė, mero pavaduotojas Z. Mačernius, Švieti

mo skyriaus vedėja I. Janušienė, Kultūros skyriaus vedėjas A. Krutkevičius, Kražių seniūnas V. Andru

se dirbusio poeto M. K. Sarbievi

lis, Kražių M. K. Sarbievijaus cen tro direktorė L. Mikalajūnaitė. Režisieriaus A. Pulkauninko ranko se gausiai žydėjo dovanotos gė lės. Jaunieji artistai išgyveno

jaus eiles. Beje, M. Palubinskaitė (tuomet VU studentė) libretą rašė

džiaugsmą dėl pavykusio spektak lio ir graudulį dėl artėjančio išsisky

ir pernykščiam spektakliui, kuria

rimo iki kitos vasaros. Respublikinei teatro stovyklai projektus rengė Kražių gimnazi

binskaitė, šiuo metu studijuojanti režisūrą Klaipėdos universitete. Tekstas parašytas pagal Kražiuo

me vaizduojama jėzuitų kelionė į Kražius. Ji kartu su V. Juodžiu iš Vilniaus universiteto šiemet spek taklyje skaitė ir tekstą. Muziką kūrė šiauliškis kompozitorius R. Šiautkulis, videoprojekcijas - M. Enčius,

dailininkai - vėlgi šiauliškiai R. ir

„Spektaklis-tai aplinkos atspin dys, koncentruotas sceniniam veiksmui, tad kuo plačiau mes pa žįstame pasaulį, tuo įvairiapusiškesni darosi mūsų darbai. Juk fes tivalis - tai ne tik kelionė, bet, ir tai

kur kas svarbiau, pasikeitimas pa tirtimi, atskleidimas tų savo savybių, kurios geriau padeda vaidinti, be to, tai yra universiteto, kaip kultūros ži dinio, garsinimas. Kartais mes esa me vienintelis ruporas, per kurį žmo nės sužino apie Lietuvos ir Vilniaus universiteto egzistavimą, susipažįs ta su mūsų kultūra - juk mes tokie pat pasaulio piliečiai, kaip ir žmo nės, kurie ateina pažiūrėti spektak lių,“ - sako VU Kinetinės trupės re žisierius A. Pulkauninkas.

Plačiau skaitykite www.vllnensis.vu.lt

„Jaunimėlis“ rengiasi gastrolėms Turkijoje Vilniaus universiteto Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ rugsėjo 28 - spalio 8 dienomis dalyvaus tarptautiniame folkloro festi valyje Turkijoje „Kars 2008". Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, su dideliu pasisekimu koncertavęs daugelyje Europos miestų ir šalių, rengiasi ir 2009 m. vyksiančiai Dainų šventei. Ansamblis kviečia į savo būrį mėgstančius muziką, šokį, dainą, keliones ir gerą kompaniją. Juos rasite Saulėtekio ai. Jungiamuosiuose rūmuose, tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų. Vadovas - Bronislovas Glovickis. Tel.: +370 608 20927; +370 686 68978; +370 679 28030.

ja, juos finansavo Lietuvos tūks tantmečio minėjimo direkcija,

Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras, Kel mės rajono savivaldybė.

Vasara prasidėjo ir baigėsi Zarasuose Birutė MAŽRIMIENĖ Vilniaus universiteto dainų ir šo kių ansamblis šią vasarą ir pradėjo, ir baigė renginiais Zarasuose. Gražiausios vasaros šventės Joninių švęsti skubėjome prie gra žiųjų Zarasų ežerų. Ten birželio 20-24 d. ne tik rengėmės regioni nei dainų šventei, bet ir stovykla

vome, mokėmės naujų įvairių žan rų šokių, žvejojome, irstėmės val timis ir skriejome greitais kateriais, draugavome, bičiuliavomės. Susi rinkome tikrai savi, lietuvių tauti nio meno puoselėtojai, nuolatiniai dainų švenčių, liaudiškų koncertų organizatoriai ir dalyviai. Didžioji dauguma - studentai ir mokslei viai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio,

Ignalinos, Zarasų. Bendros veik los rezultatas - puikiai parengta Joninių šventė, sukvietusi daugy bę Zarasų apylinkių gyventojų, kurie šauniai įsitraukė į veiksmą, kartu su atlikėjais šoko šalia sce nos, o vėliau prie laužų, dainavo, vainikavo Jonus, linksminosi. Pri dursiu, jog kai kurie šventės pro gramos kūriniai -tai būsimos 2009 m. Lietuvos tūks tantmečio dainų šventės progra

mos dalis. Tad ne tik poilsiavome, šventėme, bet ir padarėme gerų darbų ateičiai. Liepos 5-6 d.

Latvijos tautos meno centro kvie timu dainų ir šokių

ansamblio šokėjų

grupė vyko į kai myninę šalį, j XXIV dainų ir šokių šventės renginį „Šokių šventei -

VU dainų ir šokių ansamblio „Kepurinė“. Aivaro Liepinio nuotr.

60“. Latvijos cho reografai taip pa žymėjo 1948 m. įvykusį pirmąjį at skirą Šokių dienos

koncertą. Prieš tai šokių repertua

ras įsiliedavo į visuotinę Latvijos dainų šventę. Koncerto meno vadovė ir reži sierė, žymi Latvijos choreografė In grida Saulitė į programą įtraukė ge riausius, tautinių šokių „aukso fondą“ sudarančius, dvidešimt sep tynių baletmeisterių šokius. Kadan gi renginys vyko didžiulėje Rygos arenos koncertų salėje, pasirodė net dvidešimt trys geriausi Latvijos kolektyvai iš daugelio rajonų. O mū sų, taip pat dar vieno svečio - Tartu technikos universiteto tautinio me no ansamblio „Kuljus“ šokėjai savo šokius atliko solo. Abu kolektyvai bu vo pakviesti pristatyti savo dainų švenčių tradiciją ir taip patvirtinti Bal tijos šalių vienybę. Atrodo, mes sa vo užduotį atlikome puikiai, nes tūks tančiai žiūrovų abi choreografines kompozicijas sutiko labai šiltais plo jimais. Mums patiems neišdildomą įspūdį paliko liepos 5 d. vykusi visų dalyvių eisena, nepaprastai spalvin ga, linksma ir, kaip vėliau sužinojo me, reikalinga ištvermės - ji tęsėsi net septynias valandas. Nežinau, ar Latvijos prezidentas Valdis Zatleris iki paskutinės minutės stovėjo pa kyloje, bet kai ėjome pro šalį, jis, vil kėdamas įspūdingą tautinį kostiumą, pamojo ranka ir „braliukus“ šiltai pa sveikino.

Zarasai-atokus, nedidelis mies tas, apsuptas nepaprasto grožio gamtos, iš tiesvų daro didelius ir gra žius darbus. Šis miestas, laimėjęs respublikinį konkursą, tapo Lietu vos kultūros sostine. Renginyje „Kultūra - kaip gyvas vanduo“, kuriame savo kultūros projektus, meno kolektyvus, atski rus menininkus, meno programas pristatė daugelis Lietuvos rajonų ir miestų, koncertinių ir turizmo orga nizacijų, dalyvavo ir VU dainų ir šo kių ansamblis. Kaip nuolatinis ak tyvus Lietuvosvdainų švenčių dalyvis, kartu su Šiaulių valstybiniu

kameriniu choru „Polifonija“ jis at stovavo dainų švenčių tradicijai pagrindinėje ežero salos koncerti nėje estradoje parodėme pusės valandos programą. Spalio pabaigoje ansamblio laukia išvyka į Juodkalniją. Dainų ir šokių ansamblis lau kia naujų narių, dainininkų, mu zikantų, šokėjų, norinčių kartu kurti, kartu plušėti repeticijose, kartu džiaugtis koncertais bei kelionėmis. Priėmimas vyksta visą rugsėjo mėnesį antradieniais ir ketvirta dieniais nuo 18 vai. Kultūros cen tro patalpose M. K. Čiurlionio g.

21, Medicinos fakultetas, III a.

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

=11Ernst&Young

Esė konkurso nugalėtojai

Quality In Everything We Do

2008 m. pavasarį įmonė „Ernst & Young Baltic" paskelbė esė konkursą, skirtą Lietuvos universitetų studentams. Šiuo konkursu siekėme paskatint Lietuvos jaunimą novatoriškai, kritiškai mąstyti ir gilinti žinias apie ekonominius ir socialinius reiškinius bei jų ryšius.

Studentai galėjo pasirinkti vieną iš trijų pasiūlytų temų. „Ernst & Young Baltic“ Personalo skyriaus vadovė Giedrė Gleiznytė-Lightfoot ir Valdymo

konsultacijų padalinio vadovas Linas Dičpetris, perskaitę ir įvertinę studentų darbus, išrinko tris geriausias esė, kurių autoriai buvo apdovanoti vertin

gais prizais.

1 vietos laimėtoju tapo Nerijus Bitinas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentas. Nerijus laimėjo 1000 litų ir galimybę sudalyvauti „Ernst & Young Baltic" Valdymo konsultacijų padalinio projekte. Gavęs šį prizą Nerijus vieną vasaros mėnesį dirbo vienoje komandoje kartu su patyrusiais „Ernst & Young Baltic" verslo konsul tantais. Jis turėjo unikalią galimybę susipažinti su šio verslo specifika ir kasdieniu darbu. 2 vietos laimėtoja tapo Rugilė Maldūnaitė, ISM Vadybos ir ekono

mikos universiteto studentė, kuriai padovanojome žurnalo „The Economist" metinę prenumeratą. Be to, Rugilė nusprendė išbandyti savo jėgas ir kaip „Ernst & Young Baltic" darbuotoja - sėkmingai perėjusi visus darbuotojų atrankos etapus, Rugilė buvo pakviesta prisijungti prie „Ernst & Young Baltic" ko mandos ir šiuo metu dirba Audito paslaugų padalinio konsultante.

3 vietą laimėjo Rūta Žukaitytė, Vilniaus uni versiteto ekonomikos fakulteto studentė, kuriai įteikėme porą vertingų knygų pagal pasirinktą profesiją.

Visi prizininkai buvo pakviesti iškilmingų pietų ir pokalbio su „Ernst & Young Baltic" vadovais - Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų padalinio vadove Vaida Bružaite, Mokesčių paslaugų padalinio vadovu Kęstučiu Lisausku ir Valdymo konsultacijų padalinio vadovu Sauliumi Adomaičiu. Pietų metu studentai turėjo galimybę padiskutuoti jiems įdomiomis ir aktualiomis temomis su „Ernst & Young Baltic" vadovais, taip pat jiems buvo įteikti konkurso apdovanojimai ir diplomai.

2008 Ernst & Young. Ali rights reserved.

SKELBIAMAS EILERASCIŲ KONKURSAS Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus, VU Filologijos fa kulteto Lietuvių kalbos katedra ir Polonistikos centras skelbia eilėraščių konkursą, skirtą didžiojo lenkų poeto A. Mickevičiaus 210-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. ♦ Konkurse gali dalyvauti visi, ieškan tys gyvenimo džiaugsmo poezijoje. ♦ Konkurso tikslas - pagerbti Vilniaus romantizmo mokyklos pradininką, di dįjį lenkų poezijos korifėjų - Adomą Mickevičių. ♦ Rašyti galima lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. ♦ Konkurso darbo apimtis-ne daugiau kaip vienas spausdintas puslapis; ♦ Poezijos žanrą ir tematiką pasirenka pats autorius.

♦ Savo kūrinius siųsti iki š. m. lapkričio 25 d. adresu: VU bibliotekos A. Mickevičiaus muzie jus, Bernardinų g. 11, 01124 Vilnius arba ei. paštu: leokadija.maliusevskaja@mb.vu.lt; tel./fax. 279 1879. Gerbiami dalyviai prašomi nurodyti sa vo vardą, pavardę, amžių, adresą, telefo no numerį ir ei. pašto adresą (jei toks yra). ♦ Konkurso rezultatai bus paskelbti š. m. gruodžio 19 d. 16 vai. VU bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejuje (Ber nardinų g. 11). ♦ Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti Vilniaus universiteto bibliotekos padė kos raštais ir atminimo dovanėlėmis. Organizacinio komiteto pirmininkas Rimantas Šalna

KVIEČIAME PAMANKŠTINTI

SMEGENIS „Protmušis“ - tai intelektualus ko mandinis žaidimas, rengiamas VU stu dentų Gamtos mokslų fakultete. Žaidi mo istorija siekia 1997 m. Šiemet jau

organizuojamas XII sezonas (žaidimas vyksta dukart per metus). Šį sezoną bent po kartą „Protmušį“ planuojame su rengti Vilniaus licėjuje ir Kauno KTU gimnazijoje. Kviečiame pamankštinti po vasaros atsipalaidavusias smegenis. Da lyvių registracija vyksta iki rugsėjo 26 d., žaidimo atidarymas - spalio 2 d. VU Gamtos mokslų fakultete. Daugiau informacijos mūsų internetinėje svetainėje www.protmusis.info.

sportas* t r Naujoji SSC direktorė tikisi studentų iniciatyvos Viktoras DENISENKO Nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrui (SSC) vadovau ja doc. dr. Ramunė Žilinskienė. Prieš tai ji

dirbo Lietuvos sporto informacijos centre. Pasak R. Žilinskienės, vadovauti Vilniaus universiteto SSC ją paskatino domėjima sis sporto visiems koncepcija. „Aš pati esu rimtai sportavusi - užsiiminėjau lengvąja atletika. Studentų sportas man yra pažįsta ma sritis, todėl nusprendžiau, kad čia-VU Sveikatos ir sporto centre - galiu daug ką nuveikti“, - aiškina R. Žilinskienė.

Naujoji SSC direktorė žada tęsti jau anks čiau pradėtus darbus. Pasak jos, kai šie dar bai bus įgyvendinti, studentai ir dėstytojai turės daugiau galimybių sportuoti, tačiau ir dabar Sveikatos ir sporto centras turi ką pa siūlyti. R. Žilinskienės teigimu, didžiausia problema kol kas yra ta, kad pačiai akade minei bendruomenei stinga noro sportuoti. Šiandien fizinio lavinimo pratybos uni

versiteto studentams nėra privalomos, tai laisvai pasirenkamas dalykas. Vyresnių kursų studentai ir dėstytojai turi galimybę naudotis VU sporto bazėmis už simbolinį mokestį, kuris sudaro ketvirtadalį nustaty to įkainio. Tačiau čia, R. Žilinskienės teigi mu, susiduriama su kita problema - sporto bazių užimtumu. „Žinoma, visada būtų ge riau turėti daugiau erdvių, skirtų sportui“, mano naujoji SSC direktorė. Kartu ji džiau giasi, kad vyksta ir jau esamų universiteto sporto bazių atnaujinimo darbai - šiuo metu labai intensyviai rekonstruojama Čiurlio-

nio gatvėje esanti sporto salė, ji turėtų at verti duris lankytojams po spalio 15 d. R. Žilinskienė mano, kad sportas svar bus ne tik studentų bei dėstytojų sveikatai, bet ir Vilniaus universitetui kaip seniausiai Lietuvos aukštajai mokyklai. „Sportas yra matoma universiteto gyvenimo dalis. Jis sutelkia VU bendruomenę sirgti už savus. Kiekvienas sportinis mūsų studentų laimė jimas ir aukštas rezultatas - garbė univer sitetui“, - teigia ji. Pasak R. Žilinskienės, Vilniaus univer

sitete ir toliau bus organizuojamos sporto varžybos. Artimiausios rungtynės laukia jau spalio pradžioje, kai vyks tradicinis Tarpfakultetinis olimpinių vilčių turnyras Rektoriaus taurei laimėti. R. Žilinskienė taip pat tikisi, kad į Vilniaus universitetą „atke liaus“ ir naujos sporto šakos, bus plėtoja ma sportinė iniciatyva. „Labai norisi dialo go. Kviečiu studentus ateiti pas mus su pasiūlymais, o mes ieškosim galimybės tuos pasiūlymus įgyvendinti“, - žada nau joji VU Sveikatos ir sporto centro direktorė.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt.

universitas

2008 m. rugsėjis

vilnensis

aaaupaskutinis puslapis_____________

Rugsėjis vėl pakvietė Į Universitetų Atkelta iš 16 p.

Eisenoje - savitumas ir aktualijos Tradicinė VU akademinės ben druomenės eisena Vilniaus gat

vėmis prasidėjo nuo Vyriausybės

rūmų. Per Katedros aikštę, Pilies gatve žygiavo visi į Didįjį kiemą. Šiemet pirmą kartą eisenoje da

lyvavo studentai užsieniečiai, pa sirinkę dalines ir pilnas studijas

Universiteto Didžiajame kieme - iškilmingas mokslo metų atidarymas

mūsų universitete. Tradiciškai ei senoje žygiavo pirmakursiai. Jų

entuziastingi ir skambūs šūkiai drebino Vilniaus gatves. Kiekvie

nas fakultetas stengėsi išsiskirti savo atributika, kuri atspindėjo jų

savitumą ir kartu - šių dienų ak tualijas. Štai chemikai - susivėlę

ir dėmėti, tarsi po sprogimo, „pa

sipuošę“ dideliais akiniais, nešė si rankose spalvingo skysčio pri

Pirmakursių priesaiką savo antspaudu patvirtino rektorius

pildytas kolbas, gamtininkai ne

siskyrė su nuolatiniais savo pa

lydovais - palapinėmis ir žalios spalvos apranga, mojavo spal

vingomis gėlėmis, istorikai nesi liaudami įrodinėjo, kad istori

kas - irgi žmogus. „Kieno val džia? Mūsų“, - teigė būsimieji po

Gamtininkai nesiskyrė su nuolatiniais savo palydovais - palapinėmis ir žalios spalvos apranga

litologai, o Komunikacijos fakul tetas veržliai šaukė: „Komfakas PRIOT!“ Juodi, ūsuoti ir mylintys

katinus - tai matematikai, o štai

juodomis mantijomis šiemet pa

sipuošė ir teisininkai, vietoj Temi

dės nešęsi dideles svarstykles. Nesiskiriantys su baltais chala tais medikai šiemet eisenos prie

kį papuošė ilgakojėmis trumpais sijonėliais vilkinčiomis žaviomis

medikėmis, kurios mojuodamos

spalvingais bumbulais skandavo

Fakulteto vėliavos - studentų rankose

„Seselės, seselės, seselės, se-

lės, selės“. Vyriškiausias VU Fizi kos fakultetas pasipuošė karūno

mis su elektros lemputėmis ir ne

šė atominę raketą.

Pirmakursiai davė priesaikų

Įspūdingos medikų dekoracijos...

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, Initium Semestri ceremo nijoje kreipdamasis j studentus, pa brėžė, kad jie yra laimingi žmonės.

„Nuoširdžiai sveikindamas jus, aš linkiu, kad jūsų žinios virstų kūryba, virstų talentais, virstų mąstymu“, sakė jis. G. Kirkilas taip pat palinkė jo VU bendruomenei, kad universi tete gyvuotų ir laisvės dvasia. Vilniaus universiteto bendruome nę su naujais mokslo metais sveiki no ir švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. „Manau, kad jaunystė šiandien yra jūsų didelis grožis ir jūsų galimybė. Pasinaudo kite savo jaunyste - skriskite aukš tai, skleiskite sparnus, bet nepamirš

Žaismingai nusiteikusios KHF studentės

kite, kad jūsų skrydis reikalingas Lie tuvai“, - linkėjo jis studentams. Vilniaus universiteto pirmakursiai, vadovaujami VU Studentų atstovy bės prezidentės Monikos Sičiūnaitės, davė iškilmingą priesaiką. Stu dentai žadėjo „siekti mokslo šviesos, visas įgytas Vilniaus universitete ži nias skirti savo kraštui, mylėti ir gerbti savo dėstytojus, profesorius ir visus universiteto žmones, savo siekiais ir

Šiemet pirmą kartą eisenoje dalyvavo studentai iš užsienio, pasirinkę studijas mūsų Universitete

darbais garsinti Tėvynę Lietuvą“. Priesaikos tekstą rektorius patvirtino savo antspaudu.

Parengė L. BINKAUSKIENĖ, V. DENISENKO L. Binkauskienės, L. Januš kevičienės ir IZ Naujiko nuotr.

Fizikai neabejingi aktualijoms

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.