Universitas Vilnensis, 2008 m. rugsėjis Nr. 6 (1690)

Profesorių skaitykla

kine itur ad astra

universitas

-■ -1579- ->>

vilnensis 2008 m. rugsėjis

Nr. 6 (1690)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Kas, kiek ir kada turės mokėti už studijas Skaitykite p. 3

^1 £

5 £3 r* £

^Z?AS

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rugsėjis vėl pakvietė į Universitetą

Diskusija apie aukštąjį mokslą:

Rugsėjis vėl pakvietė visus į auditorijas. Šiemet

Yra blogai. Ar bus geriau?

į Vilniaus universitetą

skubės beveik 26 tūkst.

Skaitykite p. 4

Vilniaus universiteto

studentų, tarp jų apie

Akademinio konsul­ tavimo sektorius padės studentams ir moksleiviams

Suplevėsavusi Vilniaus

Skaitykite p. 5

senojo universiteto kie­

5 tūkst. - pirmakursiai.

universiteto vėliava, pilni jaunatviško šurmulio meliai, vėl bibliotekose

Vilniaus universiteto Didysis kiemas

prie knygų palinkusios skaitytojų galvos ir... eilės

Skaitykite p. 9

valgyklose. Toks kiekvie­

nas rugsėjis. Jis toks pat, bet kartu ir naujas,

žadantis naujus darbus, kviečiantis naujiems

iššūkiams ir linkintis siekti savo tikslų.

Aukščiausia lietuviška viršūnė VU žygeivių Skaitykite p. 13

Vilniaus universiteto vėliavą pakėlė ekonomistai Vilniaus universiteto Bibliotekos kiemelyje vėl plevėsuoja Univer­ siteto vėliava. Jos iškilmingas pa­

kėlimas simbolizavo naujųjų mokslo metų pradžią. Pagal puo­

Teatras pradeda naują sezoną Skaitykite p. 14

selėjamą tradiciją kiekvienais me­ tais Vilniaus universiteto vėliavą pakelia vienas iš fakultetų deka­ nų. Šiemet ją iškėlė Ekonomikos fakulteto dekanė prof. habil. dr.

Birutė Galinienė.

Dekanė pabrėžė, kad Rugsėjo 1-oji yra laisvės, žinių ir mokslo diena. „Mieli studentai, šiandien jūs pradedate studentišką gyve­

nimą, kuris bus toks, kokį jūs su­ sikursite, padedami vyresniųjų ko­ legų - dėstytojų“, - pažymėjo ji.

Kartu B. Galinienė linkėjo visiems studentams turėti idealų ir nieka­ da jų nepamiršti.

Rektoriaus žodžiai studentams ir dėstytojams Tradicinė Vilniaus universiteto mokslo metų pradžios šventė Initium Semestri sukvietė į istorinių universiteto rūmų Didįjį kiemą spal­ vingą, linksmą ir triukšmingą stu­ dentų minią. Ceremonijos pradžio­ je j sceną pakilo VU rektorius akad.

Benediktas Juodka, lydimas Tary­ bos ir Senato narių, iškilmingai įnešta Universiteto vėliava, rekto­ riaus skeptras ir antspaudas.

Kalboje, skirtoje naujųjų mokslo metų pradžiai, B. Juodka pažymė­ jo, kad Rugsėjo 1 -oji - viena svar­ biausių ir prasmingiausių Vilniaus universiteto švenčių. Universiteto rektorius pabrėžė, kad ypač svarbi ši šventė yra pirmakursiams. „Jūs susirinkote šiandien j senąjį Univer­ siteto ansamblį kaip nugalėtojai.

Jums šie metai buvo ypač sunkūs, juo malonesnė ir įsimintinesnė tu­ rėtų būti ši diena“, - kreipdamasis į

juos sakė B. Juodka. Jis taip pat išreiškė viltį, jog kiekvienas pirma­ kursis įstojo būtent į tą specialybę, kuri yra miela jo širdžiai. „Juk studi­ jų motyvacija - viena iš labai svar­ bių studijų kokybės, apie kurią šian­ dien tiek daug kalbama, sudeda­ mųjų dalių“, - teigė rektorius.

B. Juodka susirinkusiesiems priminė turtingą VU istoriją. Kartu jis pabrėžė, jog Universiteto ben­ druomenė turi gyventi ne praeiti­ mi, o šia diena ir rytdiena. „Aka­ deminė VU bendruomenė šian­ dien yra tapusi lygiaverte pasau­ linės akademinės bendruomenės dalimi ir turi galimybę „veikti glo­ baliai“, - tvirtino rektorius.

Savo kalboje VU vadovas apibrė­ žė uždavinius ir universiteto dėsty­ tojams: „Mes patys turime gerokai tobulėti, kad sugebėtume numatyti visuomenės raidos tendencijas.

Mes turime ugdyti inovatyvius, kū­ rybingus, kritiškai mąstančius, su­ gebančius pastebėti, kelti proble­ mas ir jas spręsti žmones - štai vie­ na pagrindinių Vilniaus universite­

to misijų.“ Jis taip pat išreiškė viltį, jog pagaliau sulauksime, kad VU būtų suteiktas nacionalinio univer­ siteto statusas. „Ar mūsų Alma Mater - seniausias universitetas Rytų Europoje ir pagal daugelio metų reitingavimą - geriausias - nenusipel­ no tokio statuso?“ - retoriškai klau­ sė rektorius.

Užbaigdamas mokslo metų pra­ džios šventės sveikinimo kalbą B. Juodka vėl kreipėsi j studentus. „Aš daug kalbėjau apie rimtų studi­ jų svarbą ir šių žodžių neatsiimu.

Tačiau, kita vertus, jūs turite prisi­ minti, kad gyvenate patį gražiausią savo gyvenimo tarpsnį, kuris vadi­ namas jaunyste ir kuris, deja, ne­ pasikartoja. Būtų nenormalu, jeigu, be studijų, jūs nieko nematytumėte. Įsiliekite j turtingą Vilniaus universi­ teto meno ir sporto kolektyvų, įvai­ riausių klubų, korporacijų ir kitų studentų organizacijų veiklą. Būki­ te aktyvūs mūsų didžiulės beveik 30 000 bendruomenės nariai", - lin­ kėjo studentams rektorius.

Nukelta j 16 p.

2

universitas

--------------------------------------------------------vilnensis---------------------------------

2008 m. rugsėjis

w kronika Naujas Žurnalistikos instituto direktorius revoliucijų nežada

Akademinė bendruomenė statys paminklą Saulėtekyje Prieš porą metų kilęs sumany­ mas pastatyti Saulėtekio simbolį tapo tarptautiniu konkursu ir sulau­ kė gausaus būrio skulptorių ir ar­ chitektų idėjų. Prieš naujus moks­ lo metus susirinkusi akademinė bendruomenė turės galimybę iš­ sirinkti tokį pasiūlymą, kuris geriau­ siai perteiktų jos identitetą, verty­ bes, vienytų buvusius, esamus ir būsjmus studentus bei dėstytojus. Šio paminklo statyboms koordi­

nuoti įkurta viešoji įstaiga „Paramos fondas VU Saulėtekio universiteti­ nio miestelio skulptūrų ansambliui sukurti“. Po viešos darbų parodos, kur kiekvienas norintis galės čia pat balsuoti už labiausiai patikusį maketą, konkurso komisija rinksis priimti galutinį sprendimą. Pasitel­ kę profesionalius recenzentus, jie spręs, kieno pateiktas koncepcinis įgyvendinimas geriausiai atitiktų

Viktoras DENISENKO

Vilniaus universiteto Teisės fakultete (Saulėtekio ai. 9,1 rū­ mai) tris savaites trukusi būsimo paminklo Saulėtekyje ma­ ketų paroda sulaukė gausaus būrio Vilniaus universiteto Teisės, Ekonomikos, Komunikacijos, Fizikos fakultetų aka­ deminės bendruomenės narių ir čia apsilankiusių svečių.

Jų vertinimui buvo pateikta net 15 skirtingų menininkų dar­ bų, atspindinčių tq pačią - „Mokslo laikrodžio“ - idėją.

Nuo rugsėjo 4 d. paminklo Saulėtekyje maketų paroda persikėlė ir į intemetinę erdvę - svetainėje http://projektai.vu.lt/mokslolaikrodis/galima įvertinti labiausiai patikusį būsimo paminklo variantą ir nuspręsti, koks statinys turėtų puošti Saulėtekio slėnį. pagrindinę „Mokslo laikrodžio“ idė­ ją. Komisiją sudaro viešosios įstai­ gos steigėjai, Vilniaus universiteto rektorius, studentai.

Trys geriausiai įvertinti darbai bus apdovanoti premijomis, o ge­ riausios idėjos autorius - pakvies­ tas tolesnių derybų.

Statinys Saulėtekyje turėtų iškilti jau 2009 m. Siekiama, kad pamin­ klo atidengimas taptų viena iš Lie­ tuvos tūkstantmečio programos dalių. Tai bus pirmasis pačios aka­ deminės bendruomenės sumany­ tas ir pastatytas paminklas Lietu­ voje.

Naujasis Žurnalistikos instituto

direktorius daugiausia specializuo­ jasi televizijos žurnalistikos srityje.

Jis yra šešių knygų autorius, iš jų paskutinė - „Iki ir po televizijos“ pa­ sirodė pernai. v Ž. Pečiulis Žurnalistikos institute

Nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus parei­ gas pradėjo eiti doc. dr. Žygintas Pečiulis.

nežada vykdyti revoliucijų. „Manau, kad per pastaruosius dvejus metus įvyko gerų permainų, jas tereikia tęs­ ti“, - sako jis ir pabrėžia, jog svarbu, kad studentai ir vėl turi mokomąjį laikraštį „Universiteto žurnalistas“.

Naujojo direktoriaus manymu, šis leidinys turėtų būti dar labiau integ­ ruotas į mokymo procesą. „Daug vil­ čių dedu į konvergencinės, arba universaliosios, žurnalistikos projek­ tą. Taip pat norėčiau, kad Žurnalisti­ kos institute nuolat vyktų spaudos konferencijos, kad studentai pratin­ tųsi prie realių darbo sąlygų, kad ins­ titutas taptų žiniasklaidos problemų diskusijų centru“, - atskleidžia savo viziją Ž. Pečiulis.

Naujasis Žurnalistikos instituto direktorius mano, jog Vilniaus uni­ versitetas ruošia gerus žiniasklaidos srities specialistus. „Nors kartais ir sulaukiame iš darbdavių kritikos, ta­ čiau faktai rodo, kad rinkoje popu­ liarūs ne tik mūsų absolventai, bet ir studentai. Tam tikrą parengimo lygį liudija ir tas faktas, kad labai mažai studentų išvyksta iš Vilniaus, jie sėk­ mingai pritampa ne tik žurnalistiko­ je, bet ir kitose veiklos srityse - vie­ šųjų ryšių, reklamos, prodiuserių firmose“, - pabrėžia Ž. Pečiulis. Kar­

tu jis pripažįsta, jog fakultete egzis­ tuoja rimta jaunųjų kadrų problema.

„Apie kokią kokybę, motyvaciją ir sveiką protą galima kalbėti, kai mū­ sų studentams bandomajam laiko­ tarpiui redakcijose siūlo jau ne do­ cento, o profesoriaus atlyginimą?

Kaip geriausius studentus prisivilioti dėstyti universitete su perspektyva panašų atlyginimą gauti po 10—15 metų nepaliaujamo kvalifikacijos įro­ dinėjimo?“ - retoriškai klausia Ž. Pe­

čiulis.

Naujojo Žurnalistikos instituto direktoriaus nebaugina administ­ racinio darbo našta. „Prieš dvide­ šimt metų, vos tik atėjęs iš žurna­ listikos į universitetą, iš karto tapau „biurokratu“. Buvau Istorijos fakul­ teto prodekanas, vėliau naujai įkur­ to Komunikacijos fakulteto Žurna­

listikos instituto pavaduotojas.

direktoriaus

Rekonstruota auditorija tarsi langas į pasaulį Giedrė DANISEVIČIUTĖ J. Bučas 1944—1947 m. buvo Ekono­ mikos fakulteto dekanas, paskui aštuo­ nerius metus (1948-1956 m.) ėjo univer­ siteto rektoriaus pareigas. Kolegų ir studentų atmintyje J. Bučas išliko kaip reik­ lus ir sąžiningas profesorius. Plačiai žino­ mas ir vertinamas jo parašytas mokslinis darbas-„Ekonominio pajėgumo princi­ pas mokesčių paskirstymo teorijoje".

Tarybos posėdyje dalyvavo garbin­ gi svečiai, buvę Ekonomikos fakulteto absolventai - profesoriaus sūnus Algir­ das Bučas ir vaikaitis Vytautas Bučas.

A. Bučas yra įkūręs AB „Invalda“, kuri yra viena didžiausių, stipriausių aktyviai investicijas valdančių bendrovių Lietuvo­ je, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovaki­ joje ir kitose Europos šalyse. Šiuo metu

Kražiuose atidarytas M. K. Sarbievijaus kultūros centras Baigiantis vasarai Kražių miestelyje (Kelmės r.) vyko graži ir reikšminga Lietuvos kultūrai šventė - atidarytas M. K. Sarbievijaus kultū­ ros ir turizmo centras. VU Filologijos fakulteto Klaisikinės filologijos katedros prof. Eugenijai Ulčinaitei suteiktas Kražių miestelio garbės nario vardas.

Jūratė KARALIŪNIENĖ Šio centro pastatas - restau­

ruotas unikalus kultūros pamin­ klas, vienintelis išlikęs senosios Kražių kolegijos, oficialiai įkurtos 1616 m., korpusas.

Kražių kolegija - antrasis jėzuitų įkurtas švietimo ir mokslo židinys Lietuvoje po Vilniaus universiteto.

Vilniaus universitetas, siekdamas atgaivinti istorines tradicijas, puose­ lėti senąją lotyniškąją Europos kul­ tūrą, palaiko glaudžius ryšius su Kražių bendruomene. Kražiuose dažnai vyksta konferencijos, teatro ir muzikos festivaliai, kuriuose mie­ lai dalyvauja VU mokslininkai, bib­ liotekos darbuotojai, menininkai, su Kražių gimnazija pasirašyta partne­ rystės sutartis.

A. Bučas-vienasiš „Invaldos“ patarėjų komandos narių, sprendžiančių strate­ ginius bendrovės klausimus. V. Bučas nuo 2007 m. gegužės - AB „Invalda“ valdybos pirmininkas. A. Bučas ir V. Bu­ čas finansavo auditorijos modernizavi­ mą: skyrė per 180 tūkst. litų ir nepraėjus nė keturiems mėnesiams fakultete duris

Iškilmingos ce­ remonijos metu buvo perskaitytas Vilniaus universite­ to rektoriaus akad.

Benedikto Juod­ kos sveikinimas Kelmės rajono merui ir Kražių bendruo­

Rugpjūčio 29 d. šventinia­ me Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tary­ bos posėdyje atidaryta mo­ derniai įrengta profesoriaus Jono Bučo auditorija, atvėrė viena iš naujoviškiausiai įrengtų auditorijų Lietuvoje. Panašiomis auditori­ jomis gali pasigirti tik Kauno technologi­ jos ir Mykolo Riomerio universitetai. Au­ ditorijos vaizdo konferencijų sistema „Tandberg“ leidžia susisiekti su užsienio universitetais, taigi studentai turės gali­ mybę klausytis paskaitų iš užsienio uni­ versitetų ar netgi dalyvauti Lietuvos įmo­ nių vedamuose seminaruose, neišeidami iš fakulteto. Ši sistema fakultetui - tarsi

langas j pasaulį. Be to, auditorijoje įreng­ ta elektroninės grafikos lenta (3M), kuri pagerins dėstytojų darbo kokybę, puiki vaizdo ir garso sistema. Čia dėstytojai turės galimybę įrašyti savo skaitomas paskaitas ir palikti jas ateities kartoms. Ši auditorija padės fakultetui įsilieti į pasau­ linių studijų erdvę. Auditorijos techninę įrangą įdiegė žinomi „Konferencijų ir au­ diovizualinės sistemos“ specialistai.

Iš kairės: VU studijų direktorė J. Karaliūnienė,

menei M. K. Sarbie­ prof. E. Ulčinaitė ir Kražių gimnazijos direktorė vijaus kultūros ir tu­ Rita Andriulienė rizmo centro atidarymo proga. Šventėje dalyvavo profesorė, M. K. Sarbievijaus ištikimi Kražių mylėtojai prof. Eu­ vertėja ir tyrinėtoja prof. Eugeni­ ja Ulčinaitė - jai suteiktas Kra­ genija Ulčinaitė, prof. M. Michelžių miestelio garbės nario var­ bertas, prof. V. Girdzijauskas, stu­

dentai.

Tą pačią dieną vykusiame Gražiškių sambūryje buvo ypač

pagerbta VU Filologijos fakulte­ to Klasikinės filologijos katedros

das. Taip buvo įvertintos profesorės pastangos padėti kražiškiams puoselėti senąją savo miestelio istoriją ir lotyniš­ kąją kultūrą.

EF dekanė prof. B. Galinienė ir rektorius akad. B. Juodka su mecenatais Vytautu ir Algirdu Bučais. V. Naujiko nuotr.

universitas

2008 m. rugsėjis

3

vilnensis

________

Kas, kiek ir kada turės mokėti už studijas Nuo pat pavasario netyla aistros dėl gerai besimokančio studento sampratos ir kam šiais metais reikės mokėti įmoką už studijas, o kam ne. Vyriausybė iki rugsėjo mėnesio žadėjo surasti papildomų lėšų, kad nė vienam valstybės finansuojamoje vietoje besimokančiam studentui šį semestrų netektų mokėti už mokslg, bet dabar papildomų lėšų paieškos terminas nukeltas iki spalio 15 d. Siekdamas išaiškinti susidariusių situacijų „Universitas Vilnensis“ publikuoja Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr.

Juozo GALGINAIČIO komentarų.

Dėl gerai besimokančio studento kriterijų Vilniaus universiteto Senatas 2008 m. birželio 19 d. priimtoje re­ zoliucijoje (protokolo Nr. S-2008-6) siūlė Seimui nustatyti, kad gerai be­ simokančiais studentais turėtų būti laikomi visi pažangūs studentai, t. y. tokie studentai, kurių studijų dalykų įvertinimai po eilinio studijų semest­ ro leidžia jiems be studijų dalykų per­ laikymo toliau studijuoti pagal pasi­ rinktą studijų programą. Tačiau Sei­ mas, atsižvelgdamas j Respublikos Prezidento pateiktą projektą, nusta­ tė (Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis), kad gerai besi­ mokančiais studentais laikomi tik studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertini­ mų vidurkis per semestrą yra ne ma­ žesnis kaip įvertinimas „astuoni“ de­ šimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos insti­ tucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Vyriausybės įga­ liotas švietimo ir mokslo ministras 2008 m. liepos 24 d. patvirtino de­ šimties balų vertinimo skalę, kuria nustatoma, kad balu „aštuoni“ turi būti vertinamos „geresnės nei vidu­ tinės žinios ir gebėjimai“, t. y. švieti­ mo ir mokslo ministro įsakymu tebu­ vo formaliai patvirtinta šalies univer­ sitetuose jau daug metų taikoma dešimties balų vertinimo skalė.

Kadangi pagal Seimo įstatymu pa­ tvirtintą Vilniaus universiteto statutą (1 straipsnio 2 dalis) universitetas sa­ vo veiklą ir priimamus teisės aktus privalo suderinti su šalies Konstitu­ cijoje ir Aukštojo mokslo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nuo šių metų birželio 27 d. visų Vilniaus uni­ versiteto studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, atžvilgiu turėtų būti taikomas šis įstatymu nustatytas gerai besi­ mokančio studento kriterijus ir visi jo neatitinkantys universiteto studen­ tai turėtų mokėti studijų įmokas. Ar tai socialiai teisinga-jau kitas klausi­

mas, ir į jį turėtų atsakyti ne univer­ sitetas, o šalies poltikai - Seimas ir Vyriausybė.

Dėl studijų įmokų Kalbant apie studijų įmokas, at­ kreiptinas dėmesys, kad 2008 m. bir­ želio 27 d. įsigaliojęs naujas teisinis reguliavimas neabejotinai reiškia, jog: 1) nė vienas 2008 m. rugsėjo 1 d. studijas pradėjęs VU pirma­ kursis, studijuojantis valstybės fi­ nansuojamoje studijų vietoje, šių metų rudens semestre studijų įmokos nemoka; 2) studijų įmokos taip pat tikrai ne­ reikia mokėti 2007 m. ar anksčiau Vilniaus universitete studijuoti pradėjusiam studentui, jei jis stu­ dijuoja valstybės finansuojamo­ je vietoje, neturi nė vienos aka­ deminės skolos ir jo per 20072008 mokslo metų pavasario se­ mestrą studijuotų dalykų įvertini­ mų vidurkis yra 8 ir daugiau balų; 3) pradedant nuo 2008-2009 moks­ lo metų pavasario semestro 4 MGL (520 litų) dydžio studijų įmo­ ką privalės mokėti kiekvienas valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantis studentas, išskyrus tuos nė vienos akademinės sko­ los neturinčius studentus, kurių per semestrą studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra 8 ir dau­ giau balų.

Visi kiti 2007 m. ar anksčiau vi­ siškai ar iš dalies valstybės finan­ suojamose vietose studijuoti pradė­ ję ir gerai besimokančio studento kri­ terijaus neatitinkantys Vilniaus uni­ versiteto studentai, t. y. studentai, turintys nors vieną akademinę sko­ lą, ir studentai, kurių per 2007-2008 mokslo metų pavasario semestrą studijuotų dalykų įvertinimų vidurkis yra mažesnis kaip 8 balai, pagal šiuo metu galiojantį teisinį re­ guliavimą turėtų sumokėti stu­ dijų įmokas šių metų rudens semestre ne vėliau kaip per 5 dar­

Įdomiausiems magistrantų darbams - vėl „Laurus" parama Paramos programa „Laurus“ šį rudenį jau ketvirtą kartą Lietuvos magistrantams padės įgyvendinti savo mokslinius projektus - kaip ir praėjusiais metais, studentai galės prašyti iki 10 tūkst. litų paramos. Iš viso programos rengėjai dalyvių darbams yra pasiryžę skirti iki 60 tūkst. litų. Pateikti paraiškas magistrantai kviečiami iki spalio 31 dienos. „Laurus“ programos tikslas - su­ teikti aukštųjų mokyklų inžinerinės, gamtos mokslų ir ekonominės pa­ kraipų studentų darbams kuo dides­ nę praktinę vertę.

Ekspertų nuomone, praktinis da­ lyko įsisavinimas yra labai svarbus mokymosi proceso elementas. Tik atlikęs bandymą, platesnį tyrimą ar išsamiai susipažinęs su dalyko lite­ ratūros kontekstu, studentas gali pa­ rašyti tikrą mokslinį darbą. Darbas, kuris remiasi vien kitų autorių teori­

jomis, neiškelia problemų, todėl yra mažiau vertingas.

Pastebima, kad Lietuvoje aukšto­ jo mokslo problemos sprendžiamos labai paviršutiniškai. Šiandien

dažniausiai kalbama, ant kieno pe­ čių - studento ar valstybės - turėtų gulti mokesčiai už studijas, o pati stu­ dijų veikla ir sąlygos jai dažniausiai lieka antrame plane. „Akivaizdu, kad viena svarbiausių sąlygų užsienio ir Lietuvos bendro­

aktualijos t k k

VU SA: kad studijuoti būtų lengviau ir smagiau Šiuo metu aktualiausi klausimai ir atsakymai.

Daugiau informacijos galite rasti internetiniame VU SA puslapyje www.vusa.lt.

bo dienas po to, kai bus sudarytos galutinės konkursinės eilės pagal 2007-2008 mokslo metų pavasario semestro studijų rezultatus.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši si­ tuacija antrojo ir vyresnių kursų stu­ dentų atžvilgiu gali keistis, kadangi Ministras Pirmininkas studentams yra viešai pažadėjęs, jog artimiau­ siame posėdyje Vyriausybė svars­ tys 2008 m. rugpjūčio 18 d. pasira­ šytą švietimo ir mokslo ministro ir studentų organizacijų ketinimų pro­ tokolą. Protokolas numato, kad visi valstybinių aukštųjų mokyklų stu­ dentai, studijuojantys visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose, Aukštojo mokslo įstatyme nustatytą studijų įmoką moka ne pagal 2007-2008 studijų metų pavasario semestro, o tik pa­ gal 2008-2009 studijų metų rudens semestro studijų rezultatus. Tačiau priimdama tokį sprendimą Vyriau­ sybė, žinoma, turėtų iš karto žengti ir antrą žingsnį - kompensuoti uni­ versitetui 2008 metų biudžeto defi­ citą, kuris neišvengiamai susidary­ tų, jei nuo studijų įmokos būtų at­ leisti visi 2007-2008 studijų metų pavasario semestro pažangūs stu­ dentai. Vilniaus universiteto rekto­ rius 2008 m. rugsėjo 4 d. raštu krei­ pėsi j Vyriausybę, atkreipdamas dė­ mesį, kad atleidus nuo studijų įmo­ kos ne tik pirmojo, bet ir vyresnių kursų studentus, Vilniaus universi­ teto 2008 m. biudžete susidarytų daugiau kaip 4 mln. dydžio defici­ tas. Jei Vyriausybė iš tiesų rastų rezervų per rugsėjo mėnesį kompensuoti šį deficitą, Vil­ niaus universitetas šių metų rudens semestre nereikalau­ tų studijų įmokų nė iš vieno pažangaus savo studento. Stu­ dijų įmokas tektų mokėti tik nepažangiems studentams, t. y. tiems studentams, kuriems pavasario se­ mestro sesijos metu nepavyko išlai­ kyti bent vieno 2007-2008 studijų metų pavasario semestre studijuo­ to dalyko egzamino. vių plėtrai yra kvalifikuota darbo jė­ ga, todėl į visapusišką specialistų pa­ sirengimą verslo sektorius turi inves­ tuoti pats“, - sako „Investors' Forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Pasak jos, „Laurus“ paramą gavusių studentų darbai - pozityvus signalas Lietuvos ekonomikai ateityje.

Per pusantrų programos gyvavi­ mo metų „Laurus“ paramą jau yra gavę 12 magistrantų. Daugiausia laureatų, net 7, yra iš Kauno tech­ nologijos universiteto, po 2 - iš Vil­ niaus Gedimino technikos universi­ teto ir Vilniaus universiteto bei vie­ nas - iš Šiaulių universiteto.

Dalyvių anketas galima pildyti in­ terneto svetainėje www.laurus.lt.

Papildoma informacija: Jūratė Rupšienė, UAB „Philip Morris Baltic“. Tel.: +370 5 210 9555 Rūta Skyrienė, „Investors' Forum“ vykdančioji direktorė.

Tel.: +370 687 88861

Kokių pinigų universitetas siūlo rugsėjį savo studen­ tams?

Ogi įvairiausių rūšių; socialines stipendijas ir vienkartines pašal­ pas, išmokas neįgaliesiems, pa­ skolas, stipendijas už mokymosi rezultatus. Labai svarbu, prieš prašant bet kurios išmokos, deka­ nate užregistruoti savo sąskaitos numerį.

Kaip gauti socialinę sti­ pendiją?

Tai tikrai nėra sudėtinga. Terei­ kia iki rugsėjo 25 d. į savo fakulte­ to studentų atstovybę atnešti už­ pildytą prašymą (jį galima rasti www.vusa.lt), pridėti dokumentą, kuriame išvardyti šeimos nariai ar­ ba kartu registruoti asmenys (tokį gauti gali būsto savininkas seniū­ nijoje nemokamai arba vienas iš studento tėvų Gyventojų registro tarnyboje už 10 Lt), pridėti tėvų ir savo pažymas apie pajamas per paskutinius 3 mėnesius arba ne­ darbą. Socialinė stipendija - tai 6 mėn. gaunama 130 Lt/mėn. išmo­ ka, skiriama studentams, kurių ma­ terialinė padėtis nėra labai gera.

Ar reikalingi kokie papildo­ mi dokumentai?

Papildomų dokumentų pridėti nebūtina, tačiau skyrybų ar vaiko gimimo liudijimas padeda geriau suprasti situaciją. Socialinės pa­ ramos centro pažyma apie gau­ namas išmokas garantuoja, kad gausite socialinę stipendiją, o kar­ tu su ja tereikia pateikti prašymą.

Kuo skiriasi vienkartinių pašalpų gavimas?

Vienkartinė pašalpa skiriama,

jei studento materialinė padėtis pablogėja arba yra prasta. Vien­ kartinių pašalpų prašymus pateikti SA galima bet kada, reikalingi ne tik tie patys dokumentai kaip ir pra­ šant socialinės stipendijos, bet ir pagrindžiantys prašymą (pvz., pažymos iš policijos, gydytojo, vai­ ko gimimo liudijimas ir pan.). Ši 412 MGL (520-1060 Lt) išmoka yra vienkartinė.

Kas gali gauti išmokas ne­ įgaliesiems ir kokios jos? Šios išmokos skiriamos studen­

tams, kurie turi 45 proc. ir mažes­ nį darbingumą ir neturi akademi­ nių skolų. Bet kurios studijų for­ mos studentai gali gauti išmoką specialiesiems poreikiams - 158 Lt/mėn. ir 3,2 MGL (416 Lt) iš da­ lies mokesčiui už mokslą kompen­ suoti.

Ką verta žinoti apie VMS fondo teikiamas paskolas?

Nors prašymus vis dar galima teikti tik paskolai studijoms užsie­ nyje (iki spalio 1 d.), tačiau jau ne­ trukus turi paaiškėti sąrašai gau­ siančiųjų kitų tipų paskolas. Pini­ gai pervedami tik tada, kai visi prašiusieji yra pasirašę sutartis, tad vertėtų sekti SA teikiamą infor­ maciją ir sutartis pasirašyti kaip įmanoma greičiau. Šiuo metu dažnai kyla klau­

simų apie mokėjimą už stu­ dijas. Ar dėl pasikeitusios mokėjimo tvarkos keisis ir sti­ pendijų už mokymosi rezul­ tatus tvarka?

Gal tokia tvarka, kai (pvz., MIF) studijų įmoką (520 Lt) mokantys studentai gaus ir stipendiją už mo­ kymosi rezultatus (780 Lt per se­ mestrą), ir nėra labai logiška, ta’čiau VU stipendijų mokėjimo tvar­ ka šį semestrą dar nesikeičia. Sti­ pendijos už mokymosi rezultatus liks dviejų dydžių. „Padidintą“ 325 Lt/mėn. - gaus apie 10 proc. geriausiai besimokančių studijų programoje, dar 20 proc. studen­ tų gaus „paprastą“ stipendiją 195 Lt/mėn. Nesvarbu, bus ar ne­ bus šie studentai gerai besimo­ kantys.

O kokie ne piniginiai daly­ kai slegia studentų pečius?

Rugsėjis - visų darbų pradžia ir įvairiausių studentiškų dokumen­ tų galiojimo laiko pabaiga. Kad nekiltų problemų, per rugsėjį de­ rėtų prasitęsti LSP galiojimo laiką (www.lsp.lt)-, kai LSP jau pratęstas, apsilankyti Gedimino pr. 5 esan­ čioje ligonių kasoje ir pratęsti so­ cialinio draudimo galiojimo laiką.

Smagu, kad šiemet vaikinams ne­ bereikia lankytis Karo prievolės centruose. Universitetai ir KPC keitimuisi duomenimis pagaliau pra­ dėjo naudoti kompiuterius.

Gauk vietą bendrabutyje in­ ternetu Tu vis dar gali gauti vietą ben­ drabutyje, šįmet ir internetu. Visi norintys turėtų registruotis regist­ racija.vub.lt, šia nauja tvarka tiki­ masi užtikrinti aiškesnę ir patoges­ nę vietos bendrabutyje gavimo sistemą.

Iki kada reikia pasirinkti laisvąjį ir pasirenkamąjį da­ lyką?

Pavasario semestrui iki gruo­ džio 1 d., o rudens semestrui iki gegužės 1 d.

Ar gali studentas, studijuo­ jantis savomis lėšomis, per­ eiti į visiškai valstybės finan­ suojamą vietą?

Jei atsilaisvina valstybės finan­ suojamos vietos, tokia galimybė yra.

Spalį reikėtų sekti SA informaci­ ją, nes paaiškės įvairias išmokas gaunantieji. Ketiname peržiūrėti ir suvienodinti prioritetų, kuriais va­ dovaujantis skiriamos paskolos gyvenimo išlaidoms, sąrašą, daug dėmesio skirsime bendrabučiams ir jų gyventojų didžiausių proble­ mų sprendimui.

Studijų direkcija iki gruodžio mė­ nesio Vilniaus universiteto Sena­ tui ketina pateikti Studijų nuosta­ tų, Ginčų nagrinėjimo ir Apeliaci­ nės komisijų nuostatų pakeitimus.

Savo ruožtu tai darys ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.

Darbo grupės dar bus sudarinė­ jamos ir pradės ruošti savo siūly­ mus. Bus nagrinėjami tokie pakei­ timai kaip neakivaizdininkų teisės, studijų stabdymo priežastys, iš­ ankstinės sesijos nebuvimo klau­ simas ir t. t.

Informaciją teikė: VU SA socialinės srities^ koordi­ natorė Kristina ŽALNIERIUNAITĖ,

VU SA akademinio komiteto va­ dovas Paulius SIMANAVIČIUS

universitas

4

2008 m. rugsėjis

vilnensis

v aktualijos-------------Diskusija apie aukštąjį mokslą:

Yra blogai.

Ar bus geriau?

Teatro salėje diskutavo akademinės bendruomenės ir valdžios atstovai. V. Naujiko nuotr.

Rugsėjo 9 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje apie aukštąjį mokslą diskutavo akademinės bendruomenės ir valdžios atstovai. Į šią diskusiją juos sukvietė VU Studentų atstovybė (VU SA). Diskusijoje dalyvavo VU akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis, VU SA narė Eugenija Golubova, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Seimo socialdemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė, Respublikos Prezidento patarėja Nerija Putinaitė ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius. Garbės svečio teisėmis diskusiją stebėjo Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka.

Viktoras DENISENKO

Reforma, kuri nevyksta Diskusija sukėlė milžinišką aka­ deminės bendruomenės susido­ mėjimą. Jos pasiklausyti atėjo ne tik VU administracijos, padalinių, studentų organizacijų atstovai, bet ir būriai studentų. Kalbėdamas dis­ kusijos pradžioje Vilniaus universi­ teto rektorius pasidžiaugė, kad pa­ diskutuoti konkrečiais klausimais susirinko ir valdžios, ir universiteto

atstovai. B. Juodka dar kartą pabrė­ žė, jog Vilniaus universitetas laiko­ si požiūrio, kad „pažangiais“ turėtų būti laikomi visi studentai, kurie yra išlaikę sesiją be akademinių skolų.

Jis taip pat informavo susirinkusiuo­ sius apie universiteto sprendimą dėl įmokų už studijas. „Iki spalio 17 d. lauksime, kad egzaminus ir įskaitas išlaikytų visi turintys skolų studentai. Tada bus paskelbti sąra­ šai ir tie studentai, kurių vidurkis že­ mesnis nei 8 balai, turės mokėti už mokslą. Kalbu apie antrojo ir aukš­ tesnių kursų studentus. Žinoma, jei valstybė iki to laiko ras žadėtus pi­ nigus, tai labai gerai - studentams šį semestrą mokėti įmokų nerei­ kės“, - pažymėjo B. Juodka.

Diskusijos pradžioje jos daly­ viai buvo pakviesti išreikšti savo pozicijas. Švietimo ir mokslo mi­

nistras A. Monkevičius irgi prita­ rė minčiai, kad už studijas netu­ rėtų mokėti visi, kas neturi aka­ deminių skolų, tačiau kartu jis siūlė plačiau pažvelgti į univer­

siteto funkciją. Pasak jo, nereikia bandyti paversti akademinio ver­ tinimo sistemos aukštojo mokslo prieinamumo kriterijumi. „Svar­ biausias dalykas-ne balas. Svar­ biau yra tai, ką universitetas su­ teikia asmeniui, kokius gebėji­ mus ugdo. Programų standartai turėtų būti pakelti į tokį minimalų aukštį, kad jį „peržengęs“ studen­ tas tikrai gautų universitetinį išsi­ lavinimą“, - pabrėžė jis. A. Mon­ kevičius taip pat pažymėjo, kad reikia rimtai apsvarstyti, nuo kuo priklauso aukštojo mokslo koky­ bė, ir atitinkamai keisti akademi­ nio vertinimo principus, finansa­ vimo sistemą.

Parlamento narė M. A. Pavilionie­ nė buvo nusiteikusi gana pesimis­ tiškai. Pasak jos, reali aukštojo moks­ lo reforma, apie kurią jau nebe pir­ mus metus daug kalbama, nevyks­ ta. Ji pabrėžė, kad jai visai patinka egzistuojanti dešimtbalė vertinimo sistema. Jai taip pat nepriimtinos kal­ bos apie tai, jog skirtinguose moks­ luose egzistuoja skirtingi vertinimo kriterijai. „Nesąmonė - vertinimo sis­ tema yra ta pati, tik patys mokslinin­ kai sumenkina vienas mokslo sritis ir išaukština kitas“, - piktinosi M. A. Pavilionienė. Pasak jos, reikia suprasti, kad visos mokslo šakos yra svarbios ir papildo viena kitą.

Diplomai - tik „gerai besimokantiems"?

Kitas Seimo narys - Gintaras Steponavičius išreiškė nuomonę,

Akad. B. Juodka dalyvavo diskusijoje garbės svečio teisėmis.

V. Naujiko nuotr.

Valdžios atstovai turi savo nuomonę apie aukštojo mokslo problemas.

V. Naujiko nuotr.

kad sprendimas gerai besimokan­ čiais pripažinti visus be skolų se­ siją išlaikančius studentus - ir dešimtukininkus, ir penketukininkus - prilygsta sprendimui nuleis­ ti aukštojo mokslo kartelę. Jis ma­ no, jog būtent tie, kurie siekia ge­ resnių studijų rezultatų, turi jausti paramą. „Valstybė turi sutelkti lė­ šas geriausiems“, - pareiškė G. Steponavičius. Kartu jis pabrė­ žė, kad pagal lėšų, skiriamų vie­ nam studentui, dydį esame priešpaskutiniai Europos Sąjun­ goje. Tuo tarpu jam, dėstydamas savo poziciją, oponavo Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius J. Galginaitis. Pasak prorektoriaus, nėra prasmės pa­ pildomai motyvuoti studentus gauti kuo aukštesnį balą, nes ir dabar jų gaunamų pažymių lygis atsispindi diplomų priedėliuose.

J. Galginaitis pabrėžė, kad pali­ kus tvarką, kai „gerai besimokan­ čiu“ studentu laikomas tas, kurio pažymių vidurkis yra ne mažes­ nis nei 8 balai, reikėtų žengti dras­ tišką, bet logišką žingsnį ir dalyti diplomus tik tiems, kurių visų stu­ dijų vidurkis yra toks arba aukš­ tesnis.

Suprantama, kad būtent „gerai besimokančio studento“ kriterijus atsidūrė diskusijos centre. Griež-

tai prieš tai, kad gerai besimokan­ čiais būtų pripažįstami visi - net pačiais silpniausiais pažymiais iš­ laikę sesiją studentai, pasisakė Prezidento patarėja Nerija Putinai­ tė. Pasak jos, tokiu atveju išeitų, jog gerai besimokantis studen­ tas - tai tas, kuris „sugebėjo ne­ iškristi iš universiteto“. Ji taip pat pa­ kartojo mintį, kad skirtingų fakultetų ir skirtingų dėstytojų supratimas apie tai, kas yra „penki balai“, irgi skiriasi - kai kur šį įvertinimą gauna tie, kurie tik sugeba ateiti į paskai­ tas, o kai kur taip įvertinamos stabi­ lios, nors gal ir nelabai aukštos, žinios. Toks vertinimo skirtumas tampa didele problema.

Pristatydama savo poziciją, VU SA atstovė E. Golubova daugiau­ sia kalbėjo apie studentų lūkes­ čius. „Mums reikia esminės refor­ mos, kuri pagerintų studijų koky­ bę. Išėję iš universiteto norime žinoti, kad ne veltui praleidome čia ketverius metus. Mes norime ob­ jektyvios vertinimo sistemos, kuri pasakytų, kuris studentas yra „ge­ rai besimokantis“, o kuris „nege­ rai besimokantis“, - teigė ji. Kitaip sakant, E. Golubovos manymu, es­ miniai, šiuo metu studentams ak­ tualiausi dalykai - gera reforma, kokybė, objektyvus vertinimas.

Išeities paieška Antrojoje diskusijos dalyje ban­ dyta rasti atsakymą į klausimą, ką reikia daryti, kad aukštojo mokslo reforma pajudėtų ir duotų apčiuo­ piamų rezultatų. Švietimo ir mokslo ministro A. Monkevičiaus manymu, pirmiausia reikėtų parengti aiškią il­ galaikę aukštojo mokslo strategiją, prie kurios kūrimo jis kviestų prisi­ dėti Lietuvos mokslo tarybą, Moks­ lų akademiją, akademinę bendruo­ menę, studentų organizacijas, mi­ nisterijas ir kitas organizacijas bei įstaigas, kurios yra suinteresuotos reformos sėkme. „Reikia kalbėtis apie tai, koks turi būti kokybės stan­ dartas“, - pabrėžė A. Monkevičius.

VU SA prezidentė M. Sičiūnaitė ir VU rektorius B. Juodka - skirtin­ goms akademinėms bendruomenės kartoms rūpi tie patys klausimai.

V. Naujiko nuotr.

Prezidento patarėja N. Putinaitė: „Turėtų keistis vertinimo metodi­ ka.“ M. Misevičiaus nuotr.

M. A. Pavilionienės nuomone, akademinė bendruomenė neturi laukti, kol veiksminga aukštojo

VU SA atstovė E. Golubova: „Reikia ką nors daryti“.

M. Misevičiaus nuotr. mokslo sistema bus sukurta valdi­ ninkų ir nuleista iš viršaus. Pasak jos, mokslo žmonės patys turi tuo susirūpinti. Ji taip pat pasisakė prieš programų dubliavimą skirtinguose universitetuose. „Ar nebūtų geriau kooperuotis, sutelkti jėgas į vieną centrą?“ - klausė M. A. Pavilionie­ nė. Kartu ji pabrėžė, kad kokybė vi­ sada susidaro iš dviejų dalių - dės­ tytojų kokybės ir studentų kokybės.

N. Putinaitė kalbėjo apie tai, jog vertinimo sistemai aukštajame moksle reikia daugiau objektyvumo.

Ji pabrėžė, kad, jos manymu, turi keistis vertinimo metodikos. Kaip iš­ eitį iš esamos situacijos ji paminėjo galimybę įvesti anoniminį egzami­ navimą, kai dėstytojas tiksliai neži-^’ notų, kurio studento egzamino už­ duotį jis vertina, arba bendrąjį abst­ raktų vertinimo kriterijų, kuris būtų pri­ imtinas skirtingų mokslų atstovams.

Tuo tarpu parlamentaras G. Stepo­ navičius, diskutuodamas su kitais pokalbio dalyviais, daugiau dėme­ sio skyrė studijų kokybės klausimui. „Kokybė bus, kai pinigai pasieks ge­ riausius studentus, kai dėstytojai už­ dirbs 2-3 kartus daugiau, kai vienas dėstytojas dirbs su grupėmis, į ku­ rias įeina ne daugiau kaip dvidešimt studentų“, - mano G. Steponavičius.

Pagrindinę mintį, kilusią po gin­ čų, diskusijos pabaigoje apiben­ drindama išsakė E. Golubova. „Aiš­ ku, kad dabar yra blogai - reikia ką nors daryti“, - tvirtino ji, išreikšda- ; » ma požiūrį į dabartinio aukštojo mokslo padėtį ir jo perspektyvas.

universitas

2008 m. rugsėjis

5

vilnensis

studijos m

‘ Akademinio konsultavimo

sektorius padės studentams ir moksleiviams Nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus universitete pradėjo veikti Akade­ minio konsultavimo sektorius (AKS).

Jis atsirado vykdant VU Studijų direkcijos struktūros pertvarką, kaip viena iš naujo Akademinių paslau­ gų ir paramos studentams organi­ zavimo skyriaus dalių. Vykdomos pertvarkos tikslas - gerinti teikiamų paslaugų kokybę esamiems ir būsimiems studentams. AKS akira­ tyje bus trys veiklos kryptys akademinis konsultavimas, ben­ dradarbiavimas su mokyklomis, gabių vaikų ugdymas. Šio sekto­ riaus misija - skatinti visuomenę siekti aukštojo mokslo ir padėti rasti artimą sau profesinę sritį.

Viktoras DENISENKO Pagrindinis uždavinys padėti apsispręsti

E. Saikauskienė konsultacijas teiks ir internetu.

V. Denisenko nuotr.

nazijų mokiniams, atvykusiems

Numatoma kurti inovatyvius pro­

aplankyti universiteto, numatoma sudaryti daugiau galimybių pažin­

jektus, kurie skatintų mokinius do­

ti jį iš vidaus. „Stengsimės, kad

mėtis mokslu ir gal net nuo jaunų dienų tobulinti žinias dominančio­

Kaip pabrėžiama Akademinio

mokiniai iš arčiau galėtų susipa­

je mokslo srityje. Pasak E. Sai­

žinti su studijomis universitete: pa­

koncepcijoje, sektoriuje dirbs kva­

matytų, kaip ir kur vyksta paskai­

kauskienės, tai bus darbas su įvai­ raus amžiaus vaikais - nuo pirmų

lifikuotų žmonių grupė, teikianti

tos, kokia papildoma veikla užsii­

klasių mokinių iki abiturientų.

profesinio konsultavimo paslau­

ma universiteto studentai, kokie

Akademinio konsultavimo idė­

gas potencialiems ir esamiems Vilniaus universiteto studentams

darbai jų laukia baigus tam tikras

ja universitetuose nėra nauja.

Toks konsultavimas ypač vertina­

studijas - ir visa tai tam, kad pa­ žintų praktinę studijų naudą ir ga­ limybes“, - sako E. Saikauskienė.

mas ir paplitęs senosiose Europos šalyse. Jo kokybe rūpinasi FEDO-

mokslui visuomenėje populiarin­

Ji yra įsitikinusi, kad tai irgi gali

RA („Forum Europeaen de l'Orien-

ti, potencialui pritraukti ir išlaikyti.

padėti jiems apsispręsti ir pasi­

tation Academique/European Fo­

Pasak vyriausiosios specialistės Eglės Saikauskienės, dirbančios

rinkti norimas studijas.

Nors pagrindinis Akademinio

rum for Student Guidance“) - tarp­

tautinė organizacija, vienijanti profesionalus, dirbančius studen­

AKS, sektoriaus uždavinys yra pa-

konsultavimo sektoriaus dėmesys

dėti apsispręsti tiems abiturien­

sutelktas į bendradarbiavimą su

tams, kurie nori stoti j VU, bet ne­

gimnazijomis partnerėmis, į AKS

tų informavimo, orientavimo ir kon­ sultavimo srityse Europos aukšto­

žino, kokią studijų programą pa­

gali kreiptis bet kurios Lietuvos mo­

jo mokslo institucijose, vietinėse

sirinkti. Be to, pagalbos galės su­

kyklos mokiniai. „Mes norime, kad

ir tarptautinėse organizacijose,

laukti ir jau studijuojantys asme­

net tolimiausiuose Lietuvos kam­

nys. „Bandysime padėti tiems, ku­

peliuose gyvenantys gabūs mo­

bei darbdavius. Be to, Lietuvoje švietimo ir mokslo ministerijos ini­

rie jau studijuoja universitete, bet

kiniai galėtų gauti visą reikiamą

ciatyva diegiama profesinio infor­

nėra patenkinti savo studijomis.

informaciją apie galimybes pasi­

mavimo ir konsultavimo paslaugų

Tarkime, studentas nori pereiti į ki­

rinkti studijas ir stoti į Vilniaus uni­

tą studijų programą arba pakeisti

versitetą“, - teigia E. Saikauskie­

teikimo sistema.

E. Saikauskienė pažymi, kad Vil­

studijų formą - šiais klausimais ir­

nė. Pasak jos, sektoriaus darbuo­

niaus universiteto AKS buvo įkur­

gi galėsime konsultuoti“, - teigia

tojai konsultuos interesantus ne

tas atsižvelgiant į ateities perspek­

E. Saikauskienė. Ji pabrėžia, kad

tik tiesiogiai, bet ir telefonu bei in­

tyvas ir užsienio aukštųjų mokyk­

AKS devizas - „Tu gali, nes tavo

ternetu.

lų praktiką. „Mes norime būti ke­ liu, jungiančiu mokyklas ir univer­

Akademinio konsultavi­ mo idėja - ne nauja

sitetą, grandimi, padedančia mo­

galimybės neribotos“.

AKS tikslas - padėti esamiems

ir būsimiems studentams patiems atrasti tą sritį, kurioje jie galėtų sa­

Dar viena jau minėta AKS veik­

ve realizuoti. „Mes veiksime tik

los sritis - gabių vaikų ugdymas.

kaip kelrodis, galėsime pateikti tam tikras gaires, lengvinančias pasirinkimą. Paaiškinsime, kad profesiją reikia rinktis ne pagal tai,

kur stoja draugai. Mes turime pa­

dėti suprasti žmogui, ko jis nori, ir

kiniams ir norintiems studijuoti su­ augusiems pasiekti aukštąjį moks­

lą“, - pabrėžia ji.

Psichologijos mokykla moksleiviams

atsižvelgiant j tai paaiškinti, kokias

galimybes suteikia universite­

tas“, - pabrėžia E. Saikauskienė.

Dėmesio centre darbas su mokyklomis Kita veiklos sritis, kuriai bus ski­

riamas ypatingas Akademinio

konsultavimo sektoriaus darbuo­ tojų dėmesys, - mokyklų kuravi­ mas. E. Saikauskienės teigimu, pir­

miausia bus stiprinami ryšiai su 13

gimnazijų, su kuriomis VU yra pa­

sirašęs bendradarbiavimo sutar­ tis. „Stengsimės vykti į šias mokyk­

las ir plačiau pristatyti ten mūsų *

universitetą, teikti išsamesnę informaciją apie priėmimą į jį“, - ža­ da E. Saikauskienė. Be to, šių gim­

Vilniaus universitetas išlieka viena iš pačių patraukliau­ sių Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų, todėl kiekvienais metais atsiranda nemažai abiturientų, kurie svajoja studijuoti seniausiame valstybės universitete.

Viktoras DENISENKO

konsultavimo sektoriaus veiklos

bei klausytojams ir kurianti inovatyvius sprendimus aukštajam

Stojimo rezultatai stabilus

Spalio mėnesį Vilniaus universitete duris atvers Psicho­ logijos mokykla, skirta 10-12 klasių moksleiviams. Šios mokyklos tikslas - patenkinti susidomėjusiųjų psicholo­ gija smalsumą, padėti suprasti save ir kitus, paruošti psichologijos ar kitų dalykų studijoms Vilniaus universitete.

Psichologijos mokykloje užsiėmimai vyks šeštadieniais, aštuo­ nis kartus per metus. Taigi numatomi aštuoni šeštadieniniai semi­ narai, kuriuos ves Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ben­ drosios psichologijos bei Klinikinės ir organizacinės psichologi­ jos katedrų dėstytojai. Seminarų metu taip pat vyks praktiniai už­ siėmimai, kuriuos ves psichologijos doktorantai ir magistrantai.

Moksleiviai galės atlikdami profesionalius psichologinius testus pažinti save, išmokti valdyti stresą, pritaikyti psichologijos žinias mokydamiesi, laikydami egzaminus ir planuodami savo karjerą.

Daugiau informacijos apie mokyklą ei. paštu ptmc@fsf.vu.lt, tel. (8-5) 268 7254, adresu Universiteto g. 9/1, 116 kab., Psicho­ loginių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras.

Pasak VU Studijų direkcijos Pri­ ėmimo skyriaus vadovo doc. dr.

Aloyzo Antano Pažėros, šiemet į priėmimo procesą šiek tiek su­ maišties įnešė balandžio mėnesio Konstitucinio teismo sprendimas, pagal kurį aukštosios mokyklos gali savo nuožiūra priimti studentus, mokančius už mokslą visą studijų kainą. Stojimo procesui tam tikrą įtaką turėjo ir vėlesnis Seimo nuta­ rimas apie „gerai besimokančio

Anot doc. dr. A. A. Pažėros, įvairūs pokyčiai nepakeitė bendro priėmimo vaizdo

tuvių filologijos ir vokiečių kalbos programa, nes beveik neatsira­ do pageidaujančiųjų į ją stoti.

A. A. Pažėros manymu, tam, kad ne visos programos surinko pa­ kankamą studentų skaičių, galė­ jo turėti įtaką ir tai, jog VU Senato sprendimu į universitetą buvo pri­ studento“ kriterijų. „Teko skubiai imami tik ne mažiau kaip 1000 pertvarkyti informacinę sistemą, at­ konkursinių stojamųjų balų surin­ sižvelgiant į šiuos sprendimus ir kę studentai. Toks apribojimas nutarimus“, - pažymėjo A. A. Pa­ įvestas siekiant, kad į Vilniaus žėra. universitetą įstotų tikrai pažan­ Tačiau šie pokyčiai nepakeitė gūs, galintys siekti aukštojo išsi­ bendro priėmimo vaizdo. Turimais lavinimo abiturientai. duomenimis, šiemet į Vilniaus uni­ A. A. Pažėrai sunkiausia atsa­ versiteto valstybės finansuojamas kyti į klausimą apie populiariau­ dienines studijas įstojo 3060 jau­ sias studijų programas. „Nėra nuolių. Į neakivaizdines studijas lengva apibūdinti populiarumo buvo priimti 1006, o į vakarines kriterijus. Vieni iš tikslesnių tokių studijas - 285 stojantieji. Apie kriterijų gali būti atsakymai į klau­ 40 proc. stojančiųjų į vakarines ir simus: kiek į tą studijų programą neakivaizdines studijas buvo pri­ priimama studentų, kiek į ją buvo imti jau gegužės mėnesį - dar iki pateikta pageidavimų, kiek sto­ bendrojo priėmimo į Lietuvos jančiųjų nurodė ją kaip pirmą ar­ aukštąsias mokyk­ ba antrą pagei­ las pradžios. į die­ davimą?“ - sako Populiariausia nines mokamas jis. Pagal šiuos Vilniaus universite­ kriterijus populia­ studijas įstojo 597 jaunuoliai. Pažymė­ riausia Vilniaus te šiais metais tina, kad į mokamas universitete šiais išliko ekonomikos metais išliko eko­ vietas Vilniaus uni­ versitetas šiemet studijų programa. nomikos studijų buvo pasiryžęs pri­ programa - į nu­ Tarp populiariau­ imti ne daugiau kaip matytas 142 vie­ 645 studentus. tas buvo pateikta sių taip pat anglų Pasak A. A. Pažė­ 1812 pageidavi­ filologijos, vady­ ros, po priėmimo li­ mų, iš kurių 782 ko ir per šimtą ne­ bos ir administra­ pageidavimai nu­ užpildytų valstybės rodyti pirmu nu­ vimo programos. finansuojamų vietų. meriu. Tarp popu­ Vėl atsirado studijų Tradiciškai popu­ liariausių taip pat programų, kurios anglų filologijos, liarios yra ir teisės, vadybos ir admi­ nesugebėjo surinkti pakankamo stu­ nistravimo pro­ politikos mokslų, dentų skaičiaus. gramos. Tradi­ psichologijos Pavyzdžiui, studi­ ciškai populia­ studijos. C C juoti informacinių rios yra ir teisės, technologijų buvo politikos mokslų, planuojama pakviesti 124 studen­ psichologijos studijos. tus, tačiau pagal priėmimo rezul­ Gana sėkmingas buvo stojimas tatus net 69 šios programos vie­ ir į antros pakopos studijas Vil­ niaus universitete. Šiemet į VU tos liko neužpildytos. Tarp vadina­ mųjų „nepopuliarių“ specialybių magistrantūrą įstojo 2054 studen­ taip pat išlieka geologijos ir hidro­ tai (galėjo būti priimta 2722). Tu­ geologijos mokslai, lenkų filologi­ rimais duomenimis, apie ketvir­ ja. Šiemet VU Kauno humanitari­ tadalį jų atėjo iš kitų Lietuvos niame fakultete buvo nutraukta lieaukštųjų mokyklų.

universitas

6

2008 m. rugsėjis

vilnensis

* > k k atmintis----------------------------------------------------------------------------------Profesoriui Vladui Kvikliui - 100 metų Silvija STAKULIENĖ, Snieguolė MISIŪNIENĖ Profesoriaus Vlado Kviklio 100 metų jubiliejų įvairiais renginiais paminė­ jo gausiai susirinkusi medikų ben­ druomenė.

Parodos stenduose eksponuota svarbus V. Kviklio darbas - moterims skirtas vadovas„Vaikelių auginimas“ (1931), kuris ga­ vo Žemės ūkio rūmų pirmąją premiją, šva­

ros savaitės proga išleista jo knygelė „Sukruskime“ (1933), jo straipsniai iš to me­ to spaudos apie sveikatą, sportą, higieną, mokyklų sanitarijos padėtį, Graco universi­ teto diplomas, Romos aukštojoje kūno kultū­ ros akademijoje išklausyto kurso sertifikatas, įvairūs dokumentai apie darbo paskyrimus, fotografijos. Ypač įdomus eksponatas - VU Higienos katedros vedėjo V. Kviklio dieno­ raštis. Jame užfiksuota katedros naujienos, įvykiai, svarstyti klausimai ir kt.

V. Kviklio pagerbimas buvo pratęstas VU Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje.

Buvo prisimintas V. Kviklio kaip gydytojo hi­ gienisto indėlis ir reikšmingumas šiai me­ dicinos mokslo disciplinai. Baigiantis vaka­ rui visuomenės sveikatos specialybės bakalaurei D. Rajunčiūtei buvo įteikta vardi­ nė prof. V. Kviklio premija. Jos iniciatorius profesoriaus sūnus Gediminas Kviklys.

V. Kviklys gimė 1908 m. balandžio 6 d. Šavašų vienkiemyje (Utenos aps.). Mokė­

si Antalieptės žemės ūkio mokykloje, Ute-

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje parengta jubiliejinė paroda „Profesoriui Vladui Kvikliui -100“ nos „Saulės“ gimnazijoje, Rokiškio gimna­ zijoje. 1928-1934 m. studijavo Vytauto Di­ džiojo universiteto Medicinos fakultete.

1931 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę; 1939 m., suteikus leitenanto laipsnį, paleis­ tas į sanitarijos karininkų atsargą. Studijuo­ damas universitete dirbo Kūno kultūros rū­ muose. Redagavo šių rūmų leidžiamą laikraštį „Mūsų sportas“, vėliau žurnalą „Kū­ no kultūra ir sveikata“. 1936 m. žiemos olim­ pinių žaidynių Garniš-Partenkirchene (Vo­ kietija) oficialus Lietuvos spaudos atstovas.

Ir pats rašė apie sportą ir mediciną, važi­ nėjo skaityti paskaitų, vadovavo sporto sto­ vykloms. 1934-1938 m. studijavo sporto mediciną Graco universitete ir gavo fizi­

nės terapijos ir sporto medicinos daktaro diplomą. 1935 m. išklausė sporto medici­ nos kursą Romos aukštojoje kūno kultūros akademijoje. Grįžęs j Lietuvą 1938-1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

1941-1944 m. dirbo gydytoju Daugailiuo­ se. 1945-1962 m. - Sanitarijos ir higienos instituto Vilniuje direktorius. 1953-1966 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Medici­ nos mokslų tarybos pirmininkas. Kartu dir­ bo ir pedagoginį darbą - buvo VU Higie­ nos katedros vyresnysis dėstytojas, skaitė mokyklinės higienos kursą Vilniaus peda­ goginiame institute. 1955 m. čia jam su­ teiktas docento vardas. 1962-1985 m.

V. Kviklys buvo VU Medicinos fakulteto

Higienos katedros vedėjas, habilituotas daktaras (1969 m.), profesorius (1970 m.).

Jis buvo vienas higienistų ir epidemiologų specialistų rengimo iniciatorių bei organi­ zatorių - 1962 m. fakultete įkurtas Sanitari­ jos ir higienos skyrius. V. Kvikliui vadovau­ jant katedrai, Medicinos fakultetas išleido per 400 šios srities specialistų. Higienos ka­ tedra ir jos vedėjas užmezgė ryšius su Greifsvaldo universiteto higienistais, atliko ben­ drų tyrimų, kurių rezultatai buvo paskelbti 1981 m. veikalo „Handbuch der Antiseptik“ pirmajame tome (V. Kviklys - bendraauto­ ris). Be mokslinių veikalų ir straipsnių, pa­ rašė vadovėlių ir mokslo priemonių, medi­ cinos mokslo populiarinimo knygelių: „Kas kiekvienam žinotina apie dėmėtąją šiltinę“ (1941), „Pagerinti kaimo mokyklų sanitari­ nę priežiūrą“ (1954), „Protinio darbo higie­ na“ (1955), „Gyvenkime švariai“ (1958, 1961 - lietuvių ir lenkų k.), „Asmeninė ir mo­ kyklinė higiena“ (1962), „Vaiko fiziologija ir mokyklinė higiena“ (1974, kartu su E. An­ driuliu), „Vaikų ir paauglių higiena“ (1979, kartu su G. Šurkiene) ir daugelį kitų. V. Kvik­

lys buvo svarbaus vadovėlio „Higiena“ (1966, 1982) iniciatorius ir vienas autorių.

Prof. V. Kviklio mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla buvo įvertinta apdova­ nojimais. 1958 m. jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas, jis apdovanotas SSRS ir VDR tarpvyriausy­ binės mokslinio-techninio bendradarbia­ vimo komisijos E. M. Amto jubiliejiniu me­ daliu ir garbės raštu, įvairių ministerijų garbės ir pagyrimo raštais.

V. Kviklys mirė 1985 m. vasario 23 d. Vil­ niuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt.

in memoriam — LIUDAS BUTKEVIČIUS

VITOLDAS MEIDŪNAS

(1929 09 09-2008 09 04)

(1932 12 07-2008 06 21)

Vėlyvą 2008 m. rugsėjo 4 d. vakarą, prieš vidurnaktį, nustojo plakusi docento, sociali­ nių mokslų daktaro Liudo Butkevičiaus šir­ dis. Trūko tik penkių dienų iki 79 metų su­ kakties.

L. Butkevičius gimė 1929 m. rugsėjo 9 d. Kau­ ne, darbininkų šeimoje. Nuo 1935 m. gyveno ir mokėsi Dotnuvoje, Krakėse, o nuo 1939 m. Vilniuje. Čia baigė Amatų mokyklą, Vilniaus

Pačiu gražiausiu metų laiku staiga pasi­ baigė ilgamečio Vilniaus universiteto Eko­ nomikos fakulteto Finansų katedros do­ cento Vitoldo Meidūno žemiškoji kelionė.

V. Meidūnas gimė Lenkijos okupuota­ me Vilniaus krašte - dabartinio Ignalinos rajono Motiejūnų kaime. Pradėjęs lankyti pradinę mokyklą, dėl tautinės diskrimina­ cijos buvo priverstas mokytis lenkų kalba.

Visąlaik jam buvo būdingas žinių troški­ mas. Nors buvo sunkios „karo po karo“ gyvenimo sąlygos, mokamas vidurinis mokslas, lankė Ignalinos vidurinę mokyk­ lą, kurią baigė 1952 m. Tais pačiais me­ tais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti finansų mokslų. 1957 m. baigęs studijas, buvo paskirtas dirbti Finansų ministerijos revizoriumi. Prasidėjo gyvenimas „ant ra­ tų“ ir viešbučiuose. Būdamas darbštus ir organizuotas, Vitoldas sugebėjo nepalan­ kiausiomis sąlygomis pasirengti ir išlaiky­ ti kandidato egzaminus, parašyti ir apginti ekonomikos mokslų kandidato (dabar dak­ taro) disertaciją. 1972 m. kaip kvalifikuo­ tas specialistas V. Meidūnas buvo pakvies­ tas dirbti VU Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedroje. Jam buvo patikėta dės­ tyti sudėtingą pramonės finansų kursą, 1979 m. suteiktas docento vardas. V. Mei­ dūnas labai mylėjo studentus, troško jiems padėti geriau suprasti dėstomą da­ lyką. Tuo tikslu parašė ir išleido ne vieną mokymo priemonę. Nuolatos sekė savo srities teorines ir praktines naujoves, jų apmąstymo rezultatus skelbė moksliniuo­ se žurnaluose.

2000 m. V. Meidūnas išėjo į pensiją, bet iki pat gyvenimo pabaigos palaikė ryšius su universitetu ir Finansų katedra, daly­ vavo renginiuose, dosniai dalijosi gyve­ nimo patirtimi su kolegomis ir studentais.

Visada pasiruošęs suteikti pagalbą, be­ sišypsantis, atlapaširdis, ramus, mėgsta­ mas kolegų ir studentų - tokį mes prisi­ minsime docentą Vitoldą Meidūną.

Nepamiršime jo pamėgtų pasiguodimo ir paguodimo žodžių: „Tai nieko“ ...

1 -ąją berniukų gimnaziją, o 1955 m. - Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, kur įgijo aukštos kvalifikacijos prekybos ekonomisto di­ plomą. Buvo paskirtas Vilniaus prekybos mo­ kyklos direktoriaus pavaduotoju, o netrukus ir jos direktoriumi. Bet čia ilgai neužsibuvo, nes traukė aukštesnio lygio žinios. įkalbėjęs buvusį grupės draugą Arvydą Pajuodį (dabartinį habilituotą daktarą, profe­ sorių) perimti direktoriaus pareigas Prekybos mokykloje, L. Butkevičius nuo 1956 m. pra­ dėjo dirbti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Liaudies ūkio ekonomikos katedroje dėstytoju.

Nuo to laiko nuolat dirbo ir kilo pedagoginės karjeros laiptais. 1963 m. atkūrus Prekybos eko­ nomikos katedrą, tapo vienu pirmųjų jos narių kartu su prof. M. Gregorausku, doc. K. Lukša, doc. A. Venckumi ir doc. A. Pajuodžiu, dėstė prekybos organizavimo kursą.

L. Butkevičiaus mokslinė veikla buvo skir­ ta mažmeninės prekybos raidai Lietuvoje ir jos tobulinimo galimybėms. Sovietmečiu tokių galimybių buvo labai mažai, bet, kiek leido tuometinės sąlygos, L. Butkevičius stengėsi šias galimybes propaguoti. Jo kandidato (da­ bar daktaro) disertacija nagrinėjo Lietuvos prekybos plėtrą 1940-1958 m., ją sėkmingai apsigynė 1969 m. Docento vardas buvo su­ teiktas 1976 m.

1974 m. L. Butkevičius buvo išrinktas Prekybos ekonomikos katedros vedėju, šias pareigas ėjo iki 1978 m. Nuo 1969 iki 1970 m. buvo Ekonomikos fakulteto prodekanas, o Eko­ nomikos fakultetui suskilus į tris savarankiš­ kus fakultetus, nuo 1970 iki 1971 m. buvo Pre­ kybos fakulteto prodekanas. 1971-1980 m. dvi kadencijas buvo renkamas Prekybos fa­ kulteto dekanu. Dirbant administracinį darbą išryškėjo L. Butkevičiaus organizaciniai suge­ bėjimai ir mokėjimas bendrauti su studentais.

Stambesnių mokslinių darbų L. Butkevičius nepaliko, bet periodiškai nagrinėjo naujas pre­ kybos formas ir jų įdiegimo galimybes Lietuvo­ je. Jo skelbtuose straipsniuose gana plačiai at­ sispindėjo mažmeninės prekybos tobulinimo, jos socialinio ir ekonominio efektyvumo kėlimo tuometinėmis sąlygomis klausimai.

Būdamas labai komunikabilus, imlus ir iš pri­ gimties turintis nepaprastų organizacinių su­ gebėjimų, L. Butkevičius iš karto įsitraukė į ka­ tedros ir fakulteto veiklą. Turėjo įgimtą Dievo dovaną - nepaprastai lengvai sueidavo į kon­ taktus su įvairaus charakterio žmonėmis, mo­ kėjo lengvai ir produktyviai bendrauti. Bet ypač jam sekėsi bendrauti su studentais. Jis mokėjo pajusti studentų nuotaikas, jų norus ir žaibiškai užsitarnaudavo jų simpatijas. Man teko laimė pirmą kartą pajusti jo pedagoginius sugebėji­ mus dar studijuojant ketvirtame kurse 1957 m., kai jis mūsų grupei dėstė visuomeninio maitini­ mo organizavimo kursą ir pasakojo savo kelio­ nėje po tuometinę Čekoslovakiją patirtus įspū­ džius ir nuotykius restorane pietų metu. Mums, tuometiniams studentams, tai buvo vos ne nau­ jo pasaulio atradimas. Nuo studijų metų iki pas­ kutinių L. Butkevičiaus dienų mes buvome ga­ na artimi kolegos.

L. Butkevičius buvo labai plačių polėkių žmo­ gus. Aistringai domėjosi filatelija, keliavo, sodi­ ninkavo. Bet daugiausia įspūdžių bendradar­ biams paliko docento mokėjimas bendrauti su studentais. Kiek išmonės, laiko ir energijos skir­ davo studentų renginiams, gali pasakyti tik ar­

timai su juo dirbę kolegos ir tuometiniai stu­ dentai. Sovietmečiu studentų ir dėstytojų veiks­ mai buvo labai griežtai reglamentuoti ir api­ brėžti tam tikrų rėmų. Visus renginius reikėdavo derinti su tuometinėmis komjauni­ mo ir partinėmis organizacijomis, nors kultūri­ nė veikla formaliai buvo pavesta studentų profsąjungai. L. Butkevičius orientuodavo studentus taip, kad neužkliūtų tuometiniams sovietinės tvarkos sergėtojams, ir pats suspė­ davo apsilankyti visuose studentų renginiuo­ se. Šilti prisiminimai išliko mums apie nepa­

prastą docento aistrą skaityti paskaitas visuomenei. Turbūt nėra nė vieno Lietuvos kampelio, kur per savo gyvenimą nepabuvo docentas, skaitydamas paskaitas kaip „Žini­ jos“ draugijos lektorius.

Visada ramus, atidus, besišypsantis ir iš pažiūros niekada nepavargstantis, visada pa­ siruošęs bet kokiam pokalbiui, L. Butkevičius buvo mėgstamas kolegų ir studentų.

Mes, kurie su juo dirbome, gerai jį pažinojo­ me, gerbėme ir mylėjome, šiandieną liūdime kartu su šeima ir artimaisiais. Gyvą, energingą ir nenuilstantį -tokį mes prisiminsime Liudą But­ kevičių ir visada jausime, kad jo nebėra šalia mūsų, kad nebebus kas papasakoja „karš­ čiausių naujienų“ ar nepaprastų atsitikimų, ku­ riuos jis sugebėdavo sužinoti vienas pirmųjų.

Doc. Bronislovas Čereška,

Ekonomikos fakulteto Verslo katedra

VU Finansų katedra

universitas

2008 m. rugsėjis

7

vilnensis

-------------------------------------------------------------------------------------- būstas m >«

BENDRABUČIAI - STUDENTŲ IŠSIGELBĖJIMAS? Inga JANIULYTĖ, Artūras KETLERIUS Rugsėjo mėnuo studentams ne tik mokslo metų pradžia, bet ir galvos skausmas dėl gyvenamosios vietos. Ne­ maža jų dalis renkasi ben­ drabučius. Šiemet pateikta 1250 prašymų apsigyventi Vilniaus universiteto bendrabučiuose, iš jų 1150 pa­ tenkinti. Viena iš priežasčių, ver­ čiančių studentus rinktis prastesnės kokybės gyvenamąsias patalpas, aukštos butų nuomos kainos. Šiuo metu Vilniuje sunku rasti bu­ tą, kurio nuomos kaina nesiektų 800 litų per mėnesį, tuo tarpu ben­ drabučiuose, atsižvelgiant į pasi­ rinktą kambario tipą ir gyventojų skaičių, nuomos kainos svyruoja nuo 150 litų iki 340 litų per mėnesį.

Išlaidos ne tik nuomai, bet ir remontui Gyvenimas skirtinguose bendra­ bučiuose labai nevienodas, taigi ne­ vienodai tenka ir investuoti į kam­ bario remontą. Pavyzdžiui, ketvirtakursė Siuzana, gyvenanti „Kam­ čiatkoje“, savo lėšomis ruošiasi pa­

keisti senus medinius langus plas­ tikiniais, o geografijos studentė Giedrė, gyvenanti Čiurlionio gatvė­ je, savo kambarį vertina labai gerai: „Kambarys šaunus, remontas nese­ niai padarytas, puikios sąlygos.“

Pasak VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ direktoriaus Nerijaus Cicilionio, daugumoje bendrabučių su­ remontuotos bendrojo naudojimo patalpos, pakeisti langai, durys, ir studentui, norinčiam gyventi jau­ kiau, užtenka skirti apie 40 litų ta­ petams ir „nesudalyvavus kokioje nors „cementovkėje“ galima kam­ barį susitvarkyti visai neblogai“.

Sqlygos - pakenčiamos Nors vyrauja nuomonė, kad gy­ venimas bendrabučiuose neati­ tinka sanitarinių normų, patys stu­ dentai labai nesiskundžia ir teigia, kad žinojo kur eina - nesitikėjo puikios būklės būsto už nedidelę kainą. Prancūzų filologijos stu­ dentas Marius prisimena, kad pra­ ėjusiais metais teko kovoti su ta­ rakonais, bet jam šį trūkumą atsveria visad šalia esančių stu­ dentų kompanija.

N. Cicilionis neneigė, kad ben­ drabučiuose mažai dušų, skalbtis tenka savitarnos skalbyklose, bet

pabrėžė, kad visi dušai veikia, ben­ dro naudojimo patalpos suremon­ tuotos. Šiais metais renovacijai jau

išleista 800 tūkst. litų ir tokia pati suma dar turėtų pasiekti bendra­ bučius iki metų pabaigos.

Svetimi daiktai nesaugomi Nors bendrabučiai renovuoja­ mi kasmet, papildomų lėšų prirei­ kia ir dėl to, kad studentai patys gadina inventorių, nesaugo ben­ drabučių. „Labai skaudus atvejis buvo rugpjūčio 29 d. Didlaukio g.

59 bendrabutyje, kai ant išvaka­ rėse nudažytos sienos koridoriu­ je buvo priraižyta visokių nešvan­ kių keiksmažodžių. Niekaip negali suprast tokių poelgių, o po jų ir rankos nusvyra stengtis“, pasakojo N. Cicilionis.

Kita problema bendrabučiuo­ se-vagystės. Šią vasarą buvo su­

klauso nuo pačių bendrabučių.

Pavyzdžiui, ilgametę gyvenimo , bendrabučiuose patirtį turinti ketvirtakursė Siuzana teigia, kad per pastaruosius metus „Kamčiatko­ je“ įvyko 4-5 vagystės. Šiame bendrabučių komplekse nėra bu­ dinčių žmonių, kurie prižiūrėtų stu­ dentų gyvenimą, ir tai palengvina ilgapirščių darbą.

Tuo tarpu prancūzų filologijos studentas Marius, paklaustas apie vagystes, nustebo ir prisipažino, kad iki šiol savo daiktų neslėpė, nes niekada nebuvo apvogtas.

Všj „Vilniaus universiteto būs­ tas“ direktorius patikino, kad nors administracija neatsako už palik­ tus daiktus, tačiau rūpinasi sau­ gumu, todėl kitais metais bus pra­ dėta diegti įėjimo kontrolės sistema, kuri turėtų padėti apsau­ goti nuo nusikaltėlių.

Padėtis keisis tik gavus atsakymg Nors bendrabučiai renovuoja­ mi, sunku tikėtis, kad jų būklė ati­

tiks visas sanitarines normas, nes

projektuojami jie buvo tada, kai reikalavimai buvo vienokie, o eks­ ploatuojami - esant kitokiems.

Taip pat turi įtakos ir tai, kad ben­ drabučių nuomos kainos yra že­ mesnės nei kitose šalyse, todėl mažiau pinigų galima investuoti j

gyvenimo sąlygų gerinimą.

Pasak N. Cicilionio, padėtis

keisis, kai bus rastas atsakymas j klausimą, kuris kamuoja visus 18 nepriklausomybės metų - kas vis dėlto turi išlaikyti bendrabučius ir

jais rūpintis: valstybė, studentai ar

universitetas?

VU administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos komentaras:

gautas vagis, kuris įsigudrino pa­ sisavinti svetimus nešiojamuosius kompiuterius. Tačiau situacija pri­

2008 m. bendrabučių renovavimui iš valstybės biudžeto uni­ versitetas gavo 2 667 000 litų. Be to, universitetas 152 800 litų sky­ rė iš savo lėšų. Todėl šiais me­ tais bus pakeisti visi seni langai, balkonų ir lauko įėjimo durys. VU Ūkio ministerijai pateikė paraiš­

Studentų bendrabučiuose dar galima rasti nuo sovietmečio užsilikusių geležinių lovų

Studento darbo stalas Ingos Janiulytės nuotr.

L

kas dėl 13 studentų bendrabučių sienų ir stogų apšiltinimo. Tiki­ mės, kad 2009 m. iš struktūrinių fondų gausime apie 15 mln. litų šiems darbams atlikti.

pozicija t k k

www.manobalsas.lt skatins Lietuvos piliečių aktyvumų Karolis KAUPINIS Norėdami pagelbėti Lietuvos vi­ suomenei atsakyti j panašius klau­

simus, kelių Lietuvos universitetų mokslininkai pristato naują internetinj portalą www.manobalsas.lt, ku­ rio tikslas - skatinti Lietuvos piliečių aktyvumą ir racionalų pasirinkimą spalio 12 d. įvyksiančiuose Lietu­

vos Respublikos Seimo rinkimuose.

Plačiau pakomentuoti šio internetinio puslapio idėją paprašėme vie­ ną iš jo sumanytojų, VU TSPMI dės­

tytoją Ainę Ramonaitę.

Kodėl kilo tokia idėja? Ko­ kia portalo esmė?

Galima sakyti, kad noras su­ kurti panašų projektą vienu me­ tu kilo keliems žmonėms atskirai.

Aktyviai dalyvauju VU vykdoma­ me projekte „Demokratija žinių visuomenėje: iššūkių ir galimy­ bių analizė“, kurio pagrindinė mintis-IT pasitelkimas demokra­ tijos kokybei gerinti. Tad ilgai mąsčiau, kad artėjant Seimo

Kaskart Lietuvai stojant akistaton su viena aiškiausių pilietiškumo saviraiškos formų - rin­ kimais - kyla tos pačios dvejonės. Ar šalies visuomenė supranta, koks esminis atstovau­ jamosios valdžios tikslas? Ar renkama tam, kad ketverius metus būtų ant ko burnoti? O gal tam, kad pagaliau valdžioje būtų girdimas tavo paties balsas? Kaip nebūti suklaidintam spalvotų rinkiminių kampanijų iliuzijų? Koks gi tas racionalus būdas apsispręsti, kas ge­ riausiai gali atitikti kiekvieno iš mūsų lūkesčius po naujųjų rinkimų? rinkimams reikėtų kūrybiško ir patrauklaus būdo rinkėjų aktyvu­ mui ir racionaliam apsisprendi­ mui skatinti. Kiti kolegos panašių tinklalapių idėjų parsivežė iš JAV ir Šveicarijos. Nusprendėme, kad geriausia tokio tinklalapio forma testas. Vartotojas atsako į 41 klau­ simą, susijusį su įvairiomis Lietu­ vos politikos sritimis, o vėliau gali pasitikrinti, kurių politikų atsaky­ mai labiausiai sutampa su jo pa­ sirinktaisiais. Taip pat parodoma ir kurių partijų nuostatos arčiausiai jo pasirinktų atsakymų.

| kokią gyventojų grupę la­ biausiai apeliuojama?

Rengdami projektą nenorėjome susikoncentruoti ties kuria nors vie­ na gyventojų grupe. Atvirkščiai, jo

tikslas - pasiekti kuo platesnę rin­ kimų teisę turinčią auditoriją tiek amžiaus, tiek išsilavinimo, tiek ir ge­ ografiniu atžvilgiu. Tačiau natūra­ lu, kad omenyje ypač turime jauni­

mą. Politinio aktyvumo požiūriu tai gana paradoksali gyventojų grupė: nors moksleiviai ir studentija pla­ čiai naudojasi žinių visuomenės privalumais, siekia aukštojo išsila­ vinimo, tačiau apie politinį šalies gyvenimą dažniausiai žino ne­

daug, yra pasyvūs, nelabai išma­ no ką ir kodėl rinktis, net jei pasi­ ryžta ateiti balsuoti. Nemažai pastangų įdėjome tiek į puslapio dizainą, tiek ir j turinį, norėdami, kad projektas www.manobalsas.lt būtų kuo patrauklesnis ir suprantames­ nis būsimiems jo vartotojams.

Koks puslapio tikslas?

Norėčiau pabrėžti, kad šis por­ talas jokiu būdu neturi atlikti suf­ lerio vaidmens, nors testo rezul­ tatai ir rodo konkrečias politines partijas. Anaiptol, norime paska­ tinti žmones domėtis politikų nuo­ statomis, vertinti partijas pagal jų rinkiminių programų turinį, o ne reklamos kampanijomis sukuria­ mą partijų įvaizdį. Tikimės, kad testo forma bus įdomi žmonėms ir galbūt privers susimąstyti, ko­ kios gi iš tiesų yra jų asmeninės pažiūros. Portalas turėtų parodyti žmogui jo ir kandidatų požiūrį įvai­ riais valstybinio gyvenimo klausi­ mais ir sudaryti galimybę juos pa­ lyginti.

Kuo remdamiesi vis dėlto tu­ rėtų balsuoti gyventojai ar­

tėjančiuose Seimo rinki­ muose, jei teigiate, kad www.manobalsas.lt atlieka tik skatinamąją funkciją?

Vienos politinės teorijos teigia, kad didžiuma rinkėjų balsuoja remdamiesi savo politiniais prin­ cipais, kitos pagrindiniu kriteriju­ mi laiko žmonių vertybinius įsiti­ kinimus, dar kitos nemažą svarbą skiria ir politiniams partijų paža­ dams. Mes tikime, kad svarbiau­ sia balsuoti žinant savo renkamo kandidato poziciją, neiti j rinki­ mus aklai. Labai norėtume, kad portalas www.manobalsas.lt pa­ dėtų rinkėjams įvertinti būsimų vi­ suomenės atstovų vertybes. No­ rėčiau paminėti, jog spalio 1 d. turėtų pasirodyti dar viena internetinė svetainė - www.manoseimas.lt, kurios tikslas - atskleisti dabartinės kadencijos Seimo na­ rių aktyvumą Seime, parodyti jų pasirinkimą balsuojant už įvairius įstatymo projektus, kitaip tariant įvertinti realią Seimo narių veiklą.

Sudėjus šiuos du - vertybinį ir dar­ binį - kriterijus, rinkėjų pasirinki­ mas jau būtų visai pagrįstas.

TSPMI inform.

universitas

2008 m. rugsėjis

---------------------------------------------------------- vilnensis

8

ttKKtistorija------------------------------------------------------------

„Daugiau žinome apie idėjas, kurios sklido iš Vilniaus universiteto, nei apie rumus, kuriuose tos idėjos kilo ir skleidėsi."

(Lenkų istorikas Wtadystawas Tatarkiewiczius)

VU bibliotekos įkūrimu, tarsi

prisidengiant tokiu nekaltu ob­ jektu. O kartu ir su V. Kapsuko

1919-ųjų universitetu. Turėjo at­ sirasti įvairių priedangos for­ mų, norint pasakyti ką nors tik­

resnio. Štai Šv. Jonų bažnyčioje gar­ bių skulptorių sukurtos sovie­ tinės epitafijos - tarsi svetim­

kūniai, palyginti su XIX a., su­ kurtos ne bažnyčiai, o tarsi kul­

tūros namams. Tai ar nuimti, ar

pridurti komentarą, kad tai epo­ chos atspindys? Arba atstaty­

Žinome, kad Vilniaus universitete glūdi visų Lietuvos

tas bokštelis su Protasevičiau

mokslų šaknys, kad čia visais laikais dirbo ir mokėsi nemažai Europoje žinomų mokslininkų, poetų, visuome­ nės veikėjų. Ar visi čia dirbantys ir besimokantys žino apie spalvingą Vilniaus universiteto praeitį, savo fakulte­ to ir žymių jo profesorių istoriją? O juk ir pats Vilniaus universiteto ansamblis yra unikalus paminklas, ypatinga UNESCO saugomo Vilniaus senamiečio dalis.

Rengiant Universiteto strateginį planą, buvo atkreiptas dėmesys į Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslo istorijos svarbą, planuojant privalomąjį arba pasirenkamąjį kursą visų fakultetų studentams. Turtingoje universiteto istorijoje nemažai neištirtų, menkai žinomų, pamirštų faktų. Metai bėga ir kartais nepasirūpiname užfiksuoti, o štai po kiek laiko jau būna sudėtinga išsiaiškinti vieną ar kitą tikslią datą.

herbu. Kur tai aprašyta, kur ki­

lo idėja?

Ar toks kursas galėtų bū­

ti įdomus užsienio studen­

tams?

Manau, taip. Ypač pabrė­

žiant ryšius. Prieš kelerius me­ tus man šovė į galvą paieško­

ti gimininingų senųjų jėzuitų

universitetų. Taigi turime 26 tik­

rus giminaičius. Kurie iš jų ban­

do prisiminti tą jėzuitinę pra­ eitį? Mat XVIII a. antroje pu­

sėje jėzuitai tapo labai nema­ dingi. Reiktų ieškoti ir univer­ sitetų ansamblių ar miestelių

paralelių. Kaip Graco universi­

Nutarėme laikraštyje skirti vietos Universiteto ansamblio ir jo kiemelių istorijai. Pradėdami 13 kiemelių istoriją, pateikiame VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nijolės BULOTAITĖS pokalbį su Vilniaus universiteto istorijos dėstymo iniciatoriumi - Istorijos fakulteto prodekanu profesoriumi A L F R E D U BUMBLAUSKU.

tetas sieja save su kiemeliu, kuris yra tarsi mažas mūsų Di­

dysis kiemas? Kai pamačiau,

nustebau. Bet juk mūsų uni­ versitetas buvo įkurtas kaip austrų jėzuitų provincijos da­

lis. Ir jie patys žino, kad mes giminingi. Jų universitetas

Kiek

iš

Jūs

buvote

ciatyvą parodė matematikai,

sas,

iniciatorių įtrau­

jie įtraukė tokį kursą, jis nėra

prastų

žinau,

vienas

tada

geriau

gal

dalyko

su­

reikšmę?

atrodo labiausiai akcentuo­ tina studentams - asmeny­ bės ar mokslo ištakos?

įkurtas 1586 m.

Kuo įdomus mūsų senasis ansamblis? Mes akivaizdžiau

pasirenkamas. Istorijos teorijos

Visada yra dilema. Studijų

uni­

ir kultūros istorijos katedros

modelis nėra guminis. Taip ga­

Visus gali dominti, kokiomis

versiteto ir Lietuvos moks­

lektorė dr. G. Kirkienė veda ma­

li prikaišioti visokių kursų, kad

atminties formomis gyvena uni­

studen­

tematikams pažintinę ekskur­

ir, tarkime, kalbos kultūros. Juk

versitetas, tai tarsi visus sujun­

lėjo, bet neįkūrė. Kai kas kal­

tams - privalomą arba pa­

siją, pabrėždama bendrą uni­

tai ne universitetiniai, o viduri­

gia. Domiesi ar nesidomi isto­

tina jį tinginyste. Mes apskri­

sirenkamąjį?

versiteto ir matematikos istori­

nio bendrojo lavinimo dalykai.

rija, bet sukaktys, jubiliejai su­

tai pavėlavome civilizacijos

kiant

punktą lo

strateginį

į

Vilniaus

apie

istorijos

planą

kursą

pavėlavome įkurti universitetą.

Jau Žygimantas Augustas ga­

Na, išdėsčiau rektoriui dar

ją. Tai jiems būna naujiena: pir­

Mokykla šlubuoja, bet univer­

buria visus fakultetus. Tarsi

procese, nes labai vėlai apsi­

pirmos kadencijos metu, ką

mą kartą sužino, kad ir mate­

sitetas neturėtų būti vidurinės

išnyksta profesiniai skirtumai ir

krikštijome. Mūsų universite­

galime padaryti, jis buvo la­

matika čia turi labai daiktišką

mokyklos ar gimnazijos spra­

visus suvienija universitetinė

tas Europoje įkurtas 128-as.

bai užsidegęs. Juk kada nors,

savo istoriją.

gų kamšytojas.

dvasia.

Bet jau kai įkūrėme, tai tikrai

dažniausiai tai būna jubiliejaus

Bet gal pasirenkamumas ga­

Gal

žinote,

kaip

yra

ki­

Man visada buvo įdomu, nuo

pasirūpinome. Atidavėme visą

kada pradėti švęsti universite­

senamiesčio vidurį. Kai pasi­

proga, reikia universiteto isto­

lėtų būti toks, kaip ir visoje va­

tuose senuosiuose univer­

riją rašyti. 1999 m. pirmą kar­

dinamojoje bendrojo universite­

sitetuose? Ar yra tokie kur­

to jubiliejai. Pirmas žinomas

žiūri iš viršaus, iš oro balionų

tą pagalvojau, kad iš visos Vil­

to lavinimo sistemoje. Gal ir ne­

sai

Bolonijoje,

man - 1828 m., paskui - 1929 m.

darytose nuotraukose, atrodo

niaus universiteto istorijos vi­

privalu brukti to kiekvienam.

ar jie populiarūs?

suomenei akivaizdžiausias -

Tegul tai būna entuziastai, ku­

Taip, Krokuvos universitete

Vilniaus universiteto ansam­

rie susirenka iš visų fakultetų,

yra toks kursas, bet nežinau,

dėstyti,

blis. Daug sunkiau išaiškinti,

kaip j Europos kultūros istori­

kaip įkomponuotas. Krokuvos

kuo tie mokslininkai užsiima,

jos, Lietuvos kultūros istorijos

Jogailos universiteto muziejaus

kodėl atsimenama? Kodėl vie­

dėl ir Observatorijos, ir Didy­

kas čia studijuojama. Ansam­

ar civilizacijų istorijos kursus.

direktorius prof. Stanislawas

ni žmonės tais laikais iškelia­

sis kiemas kaip to laiko bran­

Krokuvoje,

Per tai galima ir dramatišką uni­

labai impozantiškai. Vadinasi,

versiteto likimą XIX-XX a. iš­

valstybė bendrąja prasme,

ir susieti su gilesne is­

t. y. valdovai ir bažnyčios va­

torija. Kas buvo atsimenama,

dovai, suprato jo reikšmę. To­

blis turi būti įkomponuotas į

Į mano dėstomą civilizacijų is­

VValtošas yra sakęs, kad skai­

mi, o kiti šiek tiek nutylimi?

duolys išsiskiria Europos kon­

universiteto istoriją. Naujau­

torijos kursą susirenka studen­

to istorijos paskaitas.

Kaip keičiasi tos atminties for­

tekste. Apie tai galima kalbėti

sioje ruošiamoje VU istorijoje,

tai iš dešimties fakultetų. Toks bendrojo lavinimo kursas būti­

mos? Yra galerija Didžiajame kieme, Šv. Jonų bažnyčioje nuo

su užsienio studentais. Kartais

pasibaigus istorinei daliai, pa­

brėžiamas tęstinumas per uni­

nai turėtų vykti senuosiuose uni­

Ne, neturi. Atrodydavo, kad

statomos epitafinės

tarkime, Portugalijos kultūrinių

versitete sukauptas muzieji­

versiteto rūmuose, kur susirink­

istorijos istorikams ir taip daug.

skulptūros. Eidamas į Mažąją

ryšių. Portugalijos Evoros, Is­

tų visų fakultetų žmonės, no­

0 bendrojo universitetinio lavi­

aulą šypsaisi ir susimąstai: kas

panijos Gandijos universitetai

vertybes ir architektūros an­

rintys sužinoti daugiau. Civili­

nimo kursas gali būti pravartus

tai buvo per koncepcija, kodėl

beveik to paties laiko, galima

samblį. Prasmingi mokslo is­

zacijų istorija dar labiau nuto­

ir istorikams. į tokio pobūdžio

būtent tie šeši mokslininkai, o

rasti netikėtų paralelių. Taip

torijos akcentai, atskleidžian­

lusi nuo praktinių poreikių, bet

kursus ateina istorikai, archeo­

ne kiti? Kodėl Jablonskis ir

pat ir ryšiai su apšvietos lai­

tys, kad dabar puoselėjami

studentų susirenka pakan­

logai, kultūros istorikai, nors,

Liauksminas? Ar tai atsitiktinu­

kotarpio universitetais, pa­

mokslai turi „turėti atmintį“,

kamai.

atrodytų, jie ir taip daug istori­

mas? Visa tai menkai doku­

vyzdžiui, M. Počobuto ryšiai

jos dalykų mokosi.

nes, bibliotekos, archyvines

O istorikai ar turi VU is­

torijos

kursą?

XIX a.

apskritai nežinome Lietuvos ir,

mentuota, neaišku, kas taip su­

su Oksfordu ir Kembridžu,

nis poreikis. Kai atsivedi sve­

Kitas požiūrio kampas - api­

galvojo, kur šaknys. Sovietme­

gamtos mokslininkų ryšiai su

Sniadeckių save gali kildinti ir

čius į senuosius rūmus, turi

bendrinantys ir įvadiniai kursai

čiu vyravo ezopinė kalba, kai

Europa. Visur gajima atrasti

chemikai, ir medikai.

jiems ką nors papasakoti. Tai­

yra prasmingi.

kad ir iki jų buvo mokslo kryp­ čių autoritetai. Iš J. Franko ir

Jei tai būtų pasirenkama­

sis kursas, ar jis būtų po­

puliarus,

ar

studentai

jį

rinktųsi?

Sunku pasakyti. Pirmieji ini­

O šiuo atveju būtų ir prakti­

gi reikia šiek tiek supažindinti su šiais dalykais.

O

ar

nemanote,

kad

jei

norisi kurį nors įtraukti, bet to

daug bendro, Vilniaus univer­

Jei Jūs skaitytumėte tokį

negalima tiksliai motyvuoti.

sitetą ir kitus Europos ir pasau­

kursą, ką labiausiai pabrėž-

Kaip ir istorija su universiteto

lio mokslo centrus siejančias

tumėte, kas Jums svarbiau­

jubiliejais. Jei neklystu, jau so­

gijas.

Kas

vietmečiu pirmasis jubiliejus

Jums

1969 m. buvo siejamas su

nežino, tai ir nesidomi? Jei

sia

būtų trumpas įvadinis kur­

universiteto

ar

vertingiausia?

istorijoje

Birutės Kuklytės nuotr.

2008 m. rugsėjis

universitas

9

vilnensis

___________________________________________________ istorija o t

Vilniaus universiteto Didysis kiemas Nijolė BULOTAITE Tai puošniausias kiemas visame ansam­ blyje, tarsi salė po atviru dangumi. Ją rėmina iš trijų pusių juosianti galerija ir baroki­ nis bažnyčios fasadas. Kadaise bažnyčią nuo akademijos kiemo skyrė mūro tvora, kurioje buvo vartai su metaliniais apkaus­ tais. Pro šiuos vartus iš akademijos j baž­ nyčią traukdavo iškilmingos procesijos. Vė­ liau jėzuitai atsisakė uždaro kiemo struktū­ ros ir išgriovė vartus. Šv. Jonų bažnyčia - viena seniausių Vil­

Vilniaus universiteto profesorius archi­ tektas Mykolas Šulcas kurį laiką vadova­

niuje, pradėta statyti dar 1387 metais, kai Lietuva buvo pakrikštyta. Jėzuitų ordinas įtvirtino naują požiūrį į bažnyčios paskirtį.

Ji tapo ne tik maldos ir susikaupimo vieta, bet ir didžiule auditorija pamokslams, dis­ putams, teatralizuotoms iškilmėms. Čia vyk­

vo visoms Universiteto statyboms, įrengė modernią chemijos laboratoriją Chemi­ jos kolegijoje (dabar - Švietimo ir mokslo

ministerijos aktų salė), perstatė Universi­ teto anatomikumą (dabar - Spaso cerk­ vė), suprojektavo naująjį Aulos interjerą, pritaikydamas bibliotekai, etc. Sugriuvus vienam M. Šulco projektuotam pastatui,

davo ir įvairiausi šventiniai renginiai, moks­ linių darbų ir diplomų gynimai, studentų te­ atro vaidinimai, iškilmingi valdovų priėmi­ mai. Ši tradicija tęsiama ir šiandien. Bažny­ čia daug kartų nukentėjo nuo karų bei gais­ rų ir buvo perstatinėjama, remontuojama.

Dabartinę puošnią vėlyvojo baroko išvaiz­ dą ji įgijo po 1737 metų gaisro, kai buvo perstatyta žymiausio to meto Vilniaus ar­ chitekto Jono Kristupo Glaubico. Jos var­ pinė - aukščiausias pastatas Vilniaus se­ namiestyje (68 metrai).

Patys seniausi pastatai - iš šiaurės ir va­

Vilniaus universiteto Didysis kiemas 1970 metais. Iš VUB Rankraščių skyriaus fondų

vienas žymiausių architektų, buvo papra­ šytas pastatyti medinius rūmus - pavėsi­ nę Vingio parke. Rūmai buvo suprojek­ tuoti kaip grakšti galerija, kurios stogą rė­ mė lieknos kolonos. Išvakarėse įgriuvo skliautai. Laimei, oras buvo puikus, tad pokylis vyko po atviru dangumi. M. Šul­

karų pusės. XVI amžiuje šiuose korpusuo­ se buvo auditorijos, salė ir profesorių, stu­ dentų bei aptarnaujančio personalo gyve­ namieji kambariai. Po 1610 metų gaisro šiaurinis sparnas perstatytas ir pasipuošė atvirų arkų galerija abiejuose aukštuose, o

cas taip susigraužė dėl savo nesėkmės, kad nusiskandino Neryje.

vakarinis korpusas turėjo arkų galeriją tik pirmajame aukšte. Pirmojo aukšto galeriją puošia paminklinės lentos žymiausiems

* * * Po bažnyčia glūdi gilūs požemiai, api­ pinti gausybe legendų. Vienoje iš jų pasa­ kojama, kad jėzuitai bėgdami iš Vilniaus čia paslėpė savo turtus. Kartą bažnyčios tarnas šildėsi saulutėje prie įėjimo. Priėjęs sve­ timšalis pasiūlė kelis auksinus, kad atrakin­ tų Įėjimą Į požemius. Vos patekęs į pože­ mius svetimšalis puolė krautis Į krepšius lo­ bio, o bažnyčios tarnui pakišo kažkokių mil­ telių, nuo kurių tas prarado atmintį. Legen­ da pasakoja, kad prieš mirtį atmintį atga­ vęs tarnas visą istoriją papasakojo, bet lo­ bio vietos parodyti negalėjo.

Universiteto profesoriams ir auklėtiniams nuo XVI amžiaus iki mūsų dienų, jos atsira­

do minint Universiteto 400 metų jubiliejų. Ši tradicija tęsiama.

Didžiojo kiemo piliastrus puošiančios

freskos - akademijos fundatorių portretai šiauriniame korpuse ir Lietuvos bei Lenki­ jos karaliai vakariniame - buvo užteptos

baltais dažais panaikinus jėzuitų ordiną XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Jos restau­ ruotos švenčiant Vilniaus universiteto 400 ir 415 metų sukaktis.

Pietinis sparnas su Aulos priestatu statytas vėliau. Šio sparno, vadinamojo mokyklų kor­

* * *

Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo panorama dabar. Nuotr. iš VU archyvo

puso, trečiajame aukšte įsikūrusi studentų

Teatro salė. Jėzuitų teatras mieste buvo labai populiarus, jo spektakliuose lankydavosi ir valdovai bei didikai. Pirmasis studentiškas

spektaklis - komedija „Herkules“ pastatytas kolegijos atidarymo iškilmių proga 1570 me­ tų rudenį.

Nuo XVIII amžiaus žinoma, kad jėzuitų akademijos Teatro salė, puikiai įrengta ir pritaikyta spektakliams, buvo čia - Didžiojo kiemo trečiajame aukšte.

1804 metais pagal architekto M. Šulco

projektą Teatro salė buvo pertvarkyta į tris auditorijas fizikos paskaitoms ir eksperimen­ tams. Uždarius Universitetą Teatro salė pa­ virto gimnazijos cerkve. Stepono Batoro universitete salė buvo pavadinta profeso­ rių Sniadeckių vardu, naudojama viešoms paskaitoms. Dabar ji priklauso studentų te­ atrui, čia vyksta konferencijos.

Pirmąjį aukštą XIX amžiaus pradžioje M. Šulcas pritaikė knygynui, į kurį padary­ tas įėjimas iš Šv. Jonų gatvės pusės. Šiuo

metu čia - Universiteto kavinės banketų patal­ pos. Knygyno vedėju iš pradžių paskirtas filoso­ fas Hornas, vėliau kny­ gynas atiteko spaustu­ vininkui Juozapui Zavadzkiui. Buvo rūpina­ masi, kad Vilnių pasiek­ tų naujausia literatūra užsienio kalbomis. Savo atsiminimuose buvęs studentas S. Moravskis rašo, jog knygyne buvo du didžiuliai kambariai: pirmajame - knygos len­ kų kalba, o antrajame gausybė literatūros už­ sienio kalbomis. Čia sto­

Nuotr. iš VUB Rankraščių skyriaus fondų

kurį laiką jis neturėjo teisės projektuoti ir statyti, net buvo pašalintas iš Vilniaus uni­ versiteto architekto pareigų, nors toliau profesoriavo. Su jo vardu susijusi viena ka­ daise Vilniuje plačiai nuskambėjusi istori­ ja, paminėta ir L. Tolstojaus romane „Ka­ ras Ir taika”. 1812 metais į Vilnių turėjo at­ vykti caras Aleksandras I. Miestas ketino jo garbei surengti pokylį ir M. Šulcas, kaip

vėjo ir rojalis, rinkdavo­ si mokslininkai, literatai, aktoriai, muzikantai.

Universiteto Aula yra toje vietoje, kur dar XVII amžiuje buvo klebonija. Po ilgų de­

rybų ir ginčų jėzuitai pagaliau įsigijo

visą sklypą ir pradėjo statybas. Aulą po XVIII amžiaus gaisro perstatė J. Glaubicas.

Vėliau - XVIII amžiaus pabaigoje, nutarus čia įrengti viešąją biblioteką, ji vėl persta­ tyta ir padalyta į dvi sales. Šiuo metu pir­ majame aukšte veikia kavinė, o antraja­

me - iškilmingų posėdžių, konferencijų sa­ lė. Jėzuitų akademijos laikais čia buvo iš­

kilmių salė.

Didžiajame kieme vykdavo ir tebevyks­ ta daug iškilmingų procesijų, švenčių, kon­ certų, festivalių. Visais laikais iškilmių pro­

ga togomis pasipuošę profesoriai, studen­ tai ir kviestiniai svečiai per šį kiemą trauk­ davo į bažnyčią. Istorikų užrašyti ir akade­ mijos metraščiuose išlikę tokių procesijų aprašymai: nešamas akademijos skeptras,

rektoriaus regalijos, dovanos. Deja, ma­ žai kas išliko iki mūsų dienų. Senasis skep­ tras po Universiteto uždarymo pateko į Er­

mitažą, neliko ir daugumos kitų regalijų: rektoriaus žiedo, senojo antspaudo, gran­ dinės. įkūrus Stepono Batoro universitetą,

rektoriaus, fakultetų ir jų dekanų regalijas sukūrė garsus dailininkas Ferdinandas Ruščicas. Jas galima pamatyti Mokslo mu­ ziejuje rengiamose parodose. Biblioteko­ je saugomi ir seniausi išlikę Vilniaus uni­

versiteto diplomai.

Jėzuitų laikais bažnyčioje vykdavo visi svarbiausi renginiai ir ceremonijos, čia iškil­ mingai teikti mokslo laipsniai. Pasižiūrėti, kaip didiko aržemesnio rango bajoro sūnus gaus mokslo laipsnį, susirinkdavo giminės ir pažįs­ tami. Universiteto vadovybė draudė imti do­ vanas, kurias laipsnius gavę pasauliečiai buvo linkę siųsti profesoriams. „Dar labiau reikia vengti, kad mūsų eksternai mokiniai, kuriems teikiami laipsniai arba kurie gina te­ zes, negirdytų profesorių, siųsdami į kolegiją kokių nors gėrimų." Taip pat Universiteto vi­ zitatoriai nurodymuose rektoriui pabrėžė, jog baigus filosofijos fakultetą „tegu nebūna mušami būgnai pučiami trimitai, šaudoma iš muškietų ar kitų ginklų, deginamos ugnys, rengiami fejerverkai”. Pasaulietiškos linksmy­ bės nederėjo prie jėzuitų mokslo šventovės rimties. Tačiau studentai rasdavo būdų iš­ vengti tų griežtų draudimų.

* * *

Išlikęs pasakojimas, vėliau apaugęs įvai­ riomis legendomis, jog karalius atvykęs į Universitetą pasižiūrėti spektaklio ir palikęs karietas dabartinėje Universiteto gatvėje.

Studentai, kuriems ekipažai trukdė praei­ ti, susipešė su vežėjais. Keletas studentų buvo suimti ir pasodinti į daboklę. Kadangi Universitetas naudojosi ypatinga autono­ mija ir studentai buvo suimti be rektoriaus žinios, kilo didelių neramumų. Studentai susivieniję užpuolė Ir išlaisvino Įkalintus da­ boklėje draugus, buvę net aukų, nes stu­ dentai buvo ginkluoti. Universiteto ir mies­ to valdžia kelerius metus bylinėjosi, bet, atrodo, studentai bausmės išvengė.

universitas

10

2008 m. rugsėjis

vilnensis

t atmes - studentai__________________________________________

Academia Grammaticorum Salensis Quinta Rugpjūčio 3-10 d. džiaug­ tasi jau penktąja Salų kalbotyros vasaros mokyk­ los Academia Grammatico­ rum Salensis studijų savaite.

Kartu su Vilniaus universitetu ją organizavo Lietuvių kalbos institutas, Klaipėdos universitetas ir Vilniaus pedagoginis universitetas.

Kalbotyros vasaros mokyk­ la šiemet išsiskyrė ypač gausiu būriu dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Danijos ir Šveicarijos.

Aistė VAREIKYTĖ Kalbotyros vasaros mokyklos idėja gimė iš Belgijos kilusiam Axeliui Holvoetui, kuris, pastebė­ jęs, kad naujos lingvistinės teori­ jos dar nepakankamai žinomos Lietuvos mokslinei bendruome­ nei ir retai taikomos lietuvių kal­

2008 m. Academia Grammaticorum Salensis Quinta dalyviai Salose bos tyrimams, nusprendė Salų dvare surengti kalbotyros vasaros stovyklas Acacfem/a Grammatico­ rum Salensis, suteikiančias gali­ mybę įvairių sričių lingvistams ir akademiniam jaunimui pasisem­ ti naujų šiuolaikinės kalbotyros ži­

Baltijos šalių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų viešnagė Šveicarijoje Birželio 17-20 d. Estijos jaunųjų mokslininkų akademijos iniciatyva trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) doktorantai ir jaunieji mokslininkai svečiavosi Ciuriche (Šveicarija) įsikūrusiose mokslo ir tyrimų institucijose. Šis vizitas - pagrindinis tarptautinio projekto „BALTMOB II Šveicarijos patirtis“ akcentas. Pats projektas yra pernai

vykdyto analogiško projekto „BALTMOB I“ (Baltic Mobility), skirto jaunųjų mokslininkų mobilumo ir vadovavimo įgūdžiams tobulinti, tęsinys, kurio pagrindiniai tikslai supažindinti Baltijos šalių jaunuosius mokslininkus su Šveicarijos mokslo įstaigų veikla ir tarpdisciplininių tyrimų ypatumais, padėti užmegzti akademinio bendradarbiavi­ mo kontaktus su Šveicarijos kolegomis. įdomią ir naudin­

gą išvyką rėmė Estijos švietimo ir mokslo ministerija bei Šveicarijos GERBERT RUF STIFTUNG fondas.

nių. Žmonių susidomėjimas prano­ ko visus rengėjų lūkesčius - Salų dvare vykstančios stovyklos kas­ met sulaukia vis daugiau dalyvių, plečiama ir kviestinių paskaitinin­ kų geografija. Šiais metais darbas Salų kalbo­

Į šią kelionę buvo pakviesti inicia­ tyviausi pernai vykdyto projekto da­ lyviai, aktyviai besidomintys akade­ minio mobilumo teikiamomis gali­ mybėmis, tardisciplininiais moksli­ nių tyrimų metodais ir juos taikantys savo veikloje. Keturių vizito dienų programa buvo itin intensyvi ir apė­ mė daug temų, kurios aktualios vi­ sų sričių mokslininkams. Ciuricho universiteto profesorius T. Hensas papasakojo apie skirtingų disciplinių (matematikos, ekonomikos, psi­ chologijos, sociologijos ir kitų) ži­ nių ir metodų taikymą finansų tyri­ mų srityje, tarpdisciplininio požiū­ rio įtaką rezultatams ir pranašumus lyginant su monodisciplininių tyri­ mų galimybėmis. To paties univer­ siteto psichologijos dėstytoja dr.

C. Lebherz vaizdžiai supažindino su tarpdisciplininių tyrimų grupėms bū­ dingomis problemomis, tokiomis kaip komunikacijos stoka ir neefek­ tyvumas, neaiškiai nustatyti ir ne­ konkretūs tikslai, kultūrinių skirtumų nepaisymas ir kita. Atlikdami origi­ naliai parengtas užduotis dalyviai

„Idėja“ - jau penktą kartą organizuojamas kasmetinis vienintelis tokio didelio masto studentų marketingo darbų projektas, kilęs iš sumanymo, kad studijuoti marketingą galima naujai - smagiai ir kūrybiškai - teorines žinias paverčiant inovatyviais praktiniais sprendimais. Rudens semestre „Idėjoje“ dalyvaujančios studentų komandos plėtoja marketingo strategijas savo sumanytiems ar įmonių pateiktiems produktams, kuria jiems reklamas, atlieka marketingo tyrimus, patirties semiasi šios srities praktikų seminaruose. Sėkmingiausiai užduotis atlikę dalyviai nuveiktus darbus pristato ir dėl geriausiųjų vardo bei vertin­ gų prizų varžosi projektą vainikuojančioje parodoje.

Bendradarbiaudami su verslo profesionalais, siekiame priartinti studentus prie realių verslo proble­ mų ir rinkos poreikių, skatiname ieškoti kokybiškai naujų marketin­ go sprendimų, o svarbiausi reika­ lavimai dalyviams - mąstyti ori­ ginaliai ir įgyvendinti savo idė­ jas taip entuziastingai, kaip niekas to nedarė iki šiol.

sikūrusios Vilniaus universiteto Fi­ lologijos fakulteto Studentų moks­ linės draugijos nariai. Jie ne tik klausėsi garsių mokslininkų pa­ skaitų, domėjosi kalbos mokslo perspektyvomis, užsienio universi­ tetuose vykdomais mokslo projek­ tais ir rašomais mokslo darbais, bet ir turėjo galimybę pabendrauti su kitų universitetų studentais.

Stovyklos metu buvo surengta ir daug kultūrinių renginių: buvo parodytas Kauno dramos teatro spektaklis „Ilgėjimosi sonata“, „Paršiuko Ikaro lėlių teatro“ spek­ taklis „Šeivamedžio močiutė“, vy­

ko koncertas Salų bažnyčioje, o paskutinę stovyklos dieną daly­ vius ir Salų gyventojus bei svečius džiugino Nacionalinės pažangos premijos laureato Virgilijaus No­ reikos, LNOBTsolistės Jovitos Vaškevičiūtės ir instrumentinio trio už­ darymui skirtas koncertas.

Kad Academia Grammaticorum Salensis Ouinta įgytos žinios ir naujos mokslo idėjos pasiektų ne tik kalbotyros vasaros mokyklos dalyvius, buvo nuspręsta pradėti leisti knygų seriją Bibliotheca Sa­ lensis, kurioje pagal Salose skai­

tytus pranešimus spausdinami at­ skirų lingvistinių teorijų įvadai, o šios serijos knygos verčiamos į lie­ tuvių kalbą. Jau išleisti trys Bibliot­ heca Salensis tomai.

Aldona SKUČAITĖ, VU MIF lektorė

„IDĖJA2008" PRASIDEDA. PRISIJUNK!

Jau Išėjo naujas “Rulono” numeris!!!

tyros vasaros mokykloje vyko trijo­ se sekcijose: buvo galima klausy­ ti teorinės gramatikos, etimologijos ir generatyvinės gramatikos pa­ skaitų. Academia Grammaticorum Salensis Ouinta pranešimus skai­ tė garsūs mokslininkai iš visos Eu­ ropos: Axelis Holvoetas („Grammatical Categories in Lithuanian“), Kasperas Boye („Grammatical Expressions and Grammaticalisation“, „Cross-linguistic Categories and How to Identify them“), Jadwiga Linde-Usiekniewicz („Frame Semantics“), Vladimiras Plungianas („Grammatical Categories in Discourse“), Ekaterina Rachilina („Lexical Typology“), Pawelas Rutkowskis („Gennerative Grammar“), VVojciechas Smoczynskis („Etimo­ logija“) ir kiti. Daug diskusijų su­ laukė ir Vilniaus universiteto dės­ tytojų dr. Jurgio Pakerio („Būtinieji predikatyvai nominalizacijose“), prof. habil. dr. Vito Labučio („Ga­ benimo veiksmažodžių valentingu­ mas“), habil. dr. Birutės Jasiūnaitės („Mitologinių personažų kūno dalys frazeologijoje“) ir doktoran­ tės Benitas Lašinytės („Strategies for Encoding Secondary Resulatative Predication in the Languages of Europe“) pranešimai.

Salų kalbotyros vasaros mokyk­ loje šiemet dalyvavo Vilniaus uni­ versiteto doktorantai ir neseniai at­

Dalyviai ir nugalėtojai Per ketverius metus projekte da­ lyvavo daugiau nei aštuoni šimtai studentų iš įvairių Lietuvos aukštų­ jų mokyklų, jie pasiūlė per 150 ori­ ginalių marketingo idėjų. Pirmosios „Idėjos“ laimėtojai - komanda „Update“, pristačiusi begarsį prie kūno tvirtinamą vibrožadintuvą „Kuti“. „Idėjoje 2005“ nepralenkiama bu­

Jaunieji mokslininkai išvykoje įgytą patirtį galės panaudoti savo tolesniuose darbuose. Illar Leuhin nuotr. galėjo patys įsitikinti, kad išvardyti sunkumai nėra vien sausa teorija, ir aptarti kilusias idėjas, kaip mini­ mas problemas įveikti. Viešnagė Šveicarijos federaliniame techno­ logijos institute (Ciuricho ETH) ir su­ sitikimas su šios šalies jaunaisiais mokslininkais suteikė įdomių ir nau­ dingų žinių apie Šveicarijos viduri­ nio ir aukštojo mokslo sistemą bei aktualiausias tyrimų sritis.

vo komanda „Rulonas" su to paties pavadinimo gaminiu - periodiniu anekdotų rinkiniu, spausdintu ant tualetinio popieriaus. Pergale „Idė­ joje 2006“ džiaugėsi unikalios, prie kiekvieno delno formos prisitaikan­ čios kompiuterinės pelės „Pelina 3000“ sumanytojai „LVL Technologies“. Rekordinėje dalyvių skaičiu­ mi „Idėjoje 2007“, persikėlusioje į LITEXPO parodų centrą, pernai triumfavo merginų komanda „HardHeads“. Jų sumanytas ir įdomiai pa­ rodoje pristatytas produktas - ae­ rozolio pavidalo purškiklis „Jiffy“, užšaldantis gyvūnėlių ekskremen­ tus, - pasirodė aktualus daugumai parodos lankytojų ir vertinimo ko­ misijos narių. Visas nepakartoja­ mas projekto dalyvių siūlytas idė­ jas jau greitai galėsite išvysti rengi­ nio interneto svetainėje www.ideja.info.

Prisijunk prie „Idėjos 2008" Tęsdami sėkmingą „Idėjos“ tra­ diciją, pradedame rengtis dar kūry­

Vizito metu įgytą patirtį dalyviai api­ bendrins parengdami esė tarpdiscip­ lininių tyrimų tema. Visos esė ir kiti projekto rezultatai bus pateikti buk­ lete, skirtame 15 didžiausių Baltijos šalių universitetų doktorantams ir jauniesiems mokslininkams. Tikima­ si, kad išvykoje įgyta patirtis padės geriau pasinaudoti akademinio mo­ bilumo ir tarpdisciplininių tyrimų tei­ kiamomis galimybėmis.

biškesnei ir originalesnei „Idėjai 2008“. • Jei Tu norėtum: • kurti inovatyvius sprendimus, • išbandyti marketingo tiesas ir jų veikimą realioje rinkoje, • paįvairinti ir išplėsti marketingo paskaitose gautą informaciją, • susitikti su potencialiais darbda­ viais iš įvairių veiklos krypčių įmo­ nių, • užmegzti verslo kontaktus tiek su verslininkais, tiek su kitais studen­ tais, užsuk į www.ideja.into ir sužinok daugiau.

Taip pat jei nori išmėginti jėgas ir atskleisti turimus gebėjimus kaip ren­ ginio organizatorius, nesvarbu, ką studijuoji ir ar žinai ką nors apie mar­ ketingą, prisidėk prie šaunios ir ener­ gingos organizatorių komandos.

Rašyk mums ideja2008@gmail. com, nes čia DALYVAVIMAS NEMOKAMAS, PATIRTIS NEĮKAINOJAMA! Organizatoriai

imiversitas

2008 m. rugsėjis

11

vilnensis

---------

mes - studentai a k 11

Kaip Vilniaus universiteto studentai konfliktą Artimuosiuose Rytuose sprendė?

Evelina ŠERNAITĖ, Ignas PAUKŠTYS

nulėmusius tai, ar esi/nesi religin­ gas, buvo net pertraukiamos aša­ rų, rašymas apie Dievą ir vaizdi­

nius leido geriau suvokti savo tikėjimo/netikėjimo kelią.

Dvi rugpjūčio savaites penki Vilniaus universiteto studentai Paulius Briedis (VU Ekonomikos fa­ kultetas), Ieva Spečkauskaitė (VU Istorijos fakultetas), Marija Dautar­ taitė, Evelina Šernaitė ir Ignas

Susitaikymo menas

Paukštys (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) - at­ stovavo Lietuvai dalyvaudami Eu­ ropos Komisijos tarptautiniame projekte „Encountering Interreligious Dialogue in the Middle East“ Varviko universitete Jungtinėje Kara­ lystėje. Šiame projekte taip pat

i rJ

I jMy

F K

J

v

dalyvavo jaunimo delegacijos iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Iz­ raelio, turėjo prisijungti Palestinos ir Egipto delegacijos, bet amba­ sadai neišdavus vizų dalis projek­ to dalyvių neatvyko. Tačiau vien tas faktas, kad Izraelio delegacija buvo sudaryta iš žydų ir Izraelio arabų, davė įdomių rezultatų.

Kodėl Lietuva?

Daugeliui mūsų iškilo klausi­ mas: koks gi yra Lietuvos vaid­ muo šiame projekte ir kodėl pro­ jekto organizatoriai pasirinko būtent Lietuvą? Natūralu, kad pa­ gal pavadinimą j tokio tipo pro­ jektą turėtų būti pakviesti Artimų­ jų Rytų žydų ir arabų valstybių atstovai, taip pat šiek tiek euro­ piečių, kurių valstybės istoriškai dalyvavo vykstant šio regiono procesams, t. y. anuometinė Di­ džioji Britanija (dabartinė Jungti­ nė Karalystė), kuri kadaise admi­ nistravo Palestinos teritoriją, ir Vokietija, kuri buvo itin reikšmin­ gas, tačiau ir tragiškas veiksnys žydų tautos istorijoje, o kartu ne­ tiesiogiai ir Artimųjų Rytų regiono dinamikoje.

Lietuvos delegacija turėjo, remdamasi keturiomis auten­ tiškomis nuotraukomis, pristatyti savo šalies istoriją ir perduoti sa-

Projekto dalyviai buvo skatinami žvelgti kitaip ne tik į kitus, bet ir į save vo žinią. Pasirinkome šias: 1) su­ šaudytus Lietuvos partizanus; 2) Kryžių kalną; 3) sovietų tanką, važiuojantį per Loretą Asanavičiū­ tę sausio 13-osios naktį; 4) Balti­ jos kelią su virš žmonių grandi­ nės skrendančiu An-2 („kukuruzniku“). Nuotraukos turėjo stip­ rų poveikį ir sulaukė nemažai re­ akcijų. Pagrindinė mūsų mintis buvo parodyti, kad neprievartinis pasipriešinimas gali būti daug veiksmingesnis būdas spręsti tarptautinius konfliktus nei tiesio­ ginė brutali kova.

Žiūrėjimas kitaip Šis projekto etapas vadinosi „Iš­ drįsk pažvelgti kitaip“ (angį. Daring a New Look). Mokėmės pažvelgti į save ir kitus iš šalies, nes kiekvie­

na delegacija turėjo popieriuje nu­ piešti kitos delegacijos reprezen­ tuojamą šalį. Lietuviai piešė Vo­ kietiją, o Izraelio delegacija Lietuvą. įdomu, kad Vokietijos fut­ bolo kamuolys ir bokalas alaus buvo maždaug tokio pat dydžio kaip ir krūvelė knygų su autorių vardais (Kantas, Hesse, Goethe, Hėgelis, Nietzsche, Marksas), o Izraelio delegacija gana taikliai nupiešė didelę mešką (Rusiją), besivejančią Lietuvą (nupieštas blondinas), o ši bėga į ES ir NATO prieglobstį. Taip pat šalia buvo nu­ piešta itin maža knyga su svasti­ ka ant viršelio ir iš šios knygos išplėštas vienas lapas su užrašu

„Wilno“ ir dideliu klaustuku. Žvelgti kitaip skatino ir viso pro­

jekto metu besitęsęs fotografavi­ mas. Nors projekto dalyviai buvo

vežiojami po aplinkinius miestus ir netgi Londoną, visi buvo skati­ nami fotografuoti ne tai, ką mums matyti „nurodo“ gidai, o ką nors kita - benamį, vaiką gatvės spūs­ tyje, rankomis susikibusius įsimy­ lėjėlius, „rėkiančius“ reklamos ženklus ir kt. Šios nuotraukos įkvė­

pė ir galutinį projektą: vieni kūrė „PowerPoint“ prezentacijas, kiti instaliacijas, tokias kaip „Lėlių na­ mai“, kuriuose įsivaizduojamos sienos, „pastatytos“ iš lipnios juostelės, turėjo mums priminti apie mūsų susikurtas sienas ben­ draujant su kitais, ar „Miestas“, kuris atspindėjo rutiną ir fotogra­ fijomis kūrė iliuziją, jog tave kažkas stebi.

Projekto metu buvo skatinama žvelgti kitaip ne tik į kitus, bet ir į save. Diskusijos apie veiksnius,

Studentai pakartojo istorines laisvės kovas Marija DAUTARTAITĖ Renginio organizatorių - VU

TSPMI studentų korporacijos

„RePublica“ tikslas - parodyti ir priminti, kad be XIX a. laisvės ko­ vų nebūtų buvę lemtingosios

1918 m. vasario 16-osios, o be

Rugsėjo 6 d. Vilniuje vyko Laisvės kovų diena, skirta netra­ diciškai paminėti Sąjūdžio 20 metų ir Lietuvos Nepriklauso­ mybės 90 metų sukaktį. Šią dieną surengti du teatralizuoti simuliaciniai žaidimai - „1863-iųjų sukilimas“ ir „Knyg­ nešiai“, pristatyta Nepriklausomybei nusipelniusių asme­ nybių portretų paroda „Veidai iš praeities”, dalyviai pa­ kviesti į naktinę ekskursiją „Filomatų keliais“, o dienos ren­ ginius vainikavo koncertas „Laisvai ir garsiai“.

si. Naktinės ekskursijos metu bu­

vo galima susipažinti su XIX a. pradžios studentų judėjimų idė­ jomis, jų įtaka kovoms dėl demo­ kratijos, asmens laisvės, o vėliau

ir dėl valstybingumo.

Istorinį kelią į Nepriklausomy­ bę ir laisvės idėjas priminė Ka­ tedros aikštėje pristatyta plakatų paroda „Veidai iš praeities“. Iš

jos - ir valstybingumo, kuris pa­ skatino nepriklausomybės idėją atgimti Sąjūdžio laikais. Laisvės

mi nesibaigė, tačiau dalyviams leido pajusti, ką reiškia nuolatos

viai puikiai suprato organizatorių jiems skirtas užduotis ir negailė­

kovų dienos renginiais siekiama

vaikščioti tarp priešų, ieškoti drau­

dami savęs drąsiai brido per Vil­

prisidėti prie istorinės atminties

gų, ir kartu prisiminti, kodėl kovo­

nią, ieškojo paslėpto knygų pri­

kartu buvo pateiktos jų mintys,

atgaivinimo ir suteikti galimybę

jama. Skirtingai nei istorinis 1863 m. sukilimas, simuliacinis žaidi­

ėmimo punkto, gynėsi impro­ vizuotame teisme, tarsi tikri knyg­ nešiai slėpdami jiems patikėtus spaudinius. Žaidimą vainikavo

trumpos biografijos. Paroda -

knygnešių sukurta knygelė - ne­

didelis spaudinys, kuriame žaidi­

svarbiausias kovas dėl laisvės iliustruoja nežinomų XIX a. gy­ ventojų istorijos.

Dienos renginius vainikavo

dalyviams patiems pajusti, ką reiškia kovoti už laisvės idėjas.

mas baigėsi sukilėlių būrių per­

„1863-iųjų sukilimo“ dalyviai vietoje ginklų turėjo pasitelkti sa­

gale ir viltimi, kad dar drįstame ko­ voti už laisvę.

vo sumanumą, vertybines nuo­ statas ir istorines žinias. Galimy­

Kitas Laisvės kovų dienos si­ muliacinis žaidimas - „Knyg­

bė pajusti, kokie motyvai skatino

nešiai" - Vilniaus Užupio rajoną

mo dalyviai dėkojo istoriniams ko­ votojams už laisvę ir kartu svarstė

mūsų protėvius įsitraukti j gin­ kluotą kovą, žaidimo dalyviams parodė, kad kova - ar ji vyksta prieš šimtą metų, ar mūsų dieno­

mis - reikalauja pirmiausia gerai suvokti, už ką kovojama ir žūsta­ mą. Simuliaciniai žaidimai mirti­

plakatų žvelgė svarbiausių isto­

rinių laisvės kovų dalyvių veidai,

bandymas kalbėti apie istoriją

nevadovėliškai, asmeniškai, ne­ vengiant subjektyvumo, todėl

pavertė istorinės Užnemunės pa­

apie šiandieną: „Kas bus savano­

koncertas „Laisvai ir garsiai“ Vil­

sienio zona: slapta spaustuvė, už­ simaskavę knygnešių būreliai,

ris? Kas rinks šiukšles? Kas auk­

niaus mokytojų namų kiemelyje,

lės vaikus? Galbūt tu?“

budrūs žandarai ir išsvajotas tiks­

Laisvės kovų dienos dalyviai

kuriame kartu su atlikėjais Sati, Jonu Čepulių, „Bekešo vilkais“ ir

las - saugi žemė, kurią pasiekus

turėjo progą pasivaikščioti „Filo­

„THIS“ buvo prisiminti jaunimo or­

įvykdoma garbinga misija ir ga­ rantuojama gyvybė. Žaidimo daly­

matų keliais“ ir prisiminti laikotar­ pį, kada laisvės idėja tik formavo­

ganizuoti Sąjūdžio 20-mečio mi­ nėjimo renginiai.

Pažymėtina, kad ne tik musul­ monų ar judaistų, bet ir protestanti1 dvasininkai yra aktyviai įsitrau.,Y į pilietinę ir net tarptautinę veiklą.

Koventrio katedroje įkurta nevy­ riausybinė organizacija - Tarp­ tautinis susitaikymo centras turi savo padalinių daugelyje pasau­ lio šalių, artimiausias mums Lenkijoje. Iš centro vykdomų įvai­ rių socialinių projektų didžiausią įspūdį padarė protestantų projek­ tas Afrikoje, kur jie sukūrė infra­ struktūrą, nupirko sportinę apran­ gą, kamuolių ir nusiuntė futbolo trenerių tenykštėms kariaujan­ čioms gentims, kad šios savo ko­

vą perkeltų į futbolo aikštelę. Ste­ bėtina, bet projektas pavyko ir kruvini konfliktai buvo pakeisti tai­ kiu, nors įtemptu sportu.

Kitas svarbus įvykis - projekte kilęs konfliktas tarp žydų ir arabų dėl skirtingo Izraelio politikos ver­ tinimo ir skirtingų istorinių naratyvų. Emocijų bangą lydėjo durų trankymas, ašaros ir vėlesni tylūs pašnekesiai su sklidinom stikli­ nėm rankose visiems tylint, kad kiekvienas kiek įmanoma ramiau išsakytų savo nuomonę ir pasi­ stengtų suprasti skirtingas puses.

Lietuviai taikos procese tarpinin­ kavo organizuodami liaudiškų šo­ kių vakarą, kuris privertė šypsotis ir susitaikyti visų delegacijų atsto­ vus ir atstoves. Šokome polką su

ragučiais, „Kepė boba blynus...“, „Oira oira“ ir kitus linksmus šokius.

II Padėka ...nuo šiol visi rugsėjai mums bus paženklinti sū­ naus Tomo netektimi... Me­ tus su trupučiu jis mokėsi Vilniaus universitete filoso­ fijos. Būtent čia buvo su­ prastas, įvertintas, nepa­ mirštas...

Nuoširdžiai dėkojame fi­ losofijos specialybės ket­ virto kurso studentams už prasmingą bendrystę - po­ kalbius ligoninėje ir ne tik...

Ačiū, kad nepalikote vieno, nors liga stabdė, skyrė.

Ačiū, kad palydėjote Anapilin. Tokie tikri, artimi, liū­ dintys...

Dėkojame Filosofijos fa­ kulteto dekanui dr. Kęstu­ čiui Dubnikui už ypatingą subtilumą, supratimą, gera­ noriškus sprendimus, pa­ guodą ir pastiprinimą. To­ mui tai buvo labai svarbu.

Džiaugiamės ir didžiuo­ jamės, kad dramatiško liki­ mo mūsų vaikui buvo lemta nors trumpam būti su tokiais žmonėmis...

PAGARBIAI, Irena ir Vincas Varžos iš Biržų

universitas

12

2008 m. rugsėjis

vilnensis

s niurnės - studentai---------------------------------------------------------------------------Pirma pažintis su Vilniaus universitetu fuksų stovykloje Visai besibaigiant vasaros atostogoms, rugpjūčio 25-27 d., VU KHF pirmakursiai išbandė savo jėgas kasmetinėje fuksų stovykloje. Studentų atstovybės organizuojama stovykla Kačerginėje fuksiukams buvo paskutinė stotelė pakeliui į tikrąjį studentiškų gyvenimų.

Eglė DANIELIŪTĖ, Agnė ZDANAVIČIŪTĖ Pirmakursius sveikino fakulteto SA prezidentas Algirdas Kviklys, dekanas Saulius Gudas. Dieną, gavę daug teorinių žinių apie Vil­ niaus universitetą, savo fakultetą ir Studentų atstovybę, fuksiukai dar sulaukė svečių iš organizacijos AISEC, kurie atvyko kartu su šešiais užsieniečiais studentais. Prisiminę anglų kalbos žinias, visi pradėjo­ me socialinį vakarą, kuris tęsėsi ne

tik šokių aikštelėje, bet ir lauke, bendraujant grupėse, žaidžiant ir artimiau susipažįstant.

Legenda tapęs „Sensėjus“ (bu­ vęs SA prezidentas Tadas Žirgulis)

savo noru buvo „infiltruotas“ į pir­ makursių grupę, kaip vienas iš fuk­ sų. SA nariai šauniai laikėsi ir nie­ kam neišdavė, kad iš tikrųjų pažįsta Tadą, grupės sąraše registruotą Zigmo vardu ir puikiai pritapusį prie fuksiukų. Apgaulę pirmakursiai su­ prato tik kitą rytą, susirinkę į mankš­ tą, kurią ir vedė Sensėjus su savo

kolegomis - Girtleriu ir Edgaru.

Paskutinį vakarą susirinkę prie lau­ žo su kuratoriais fuksai sudėjo už­ rašytus ateinančių metų lūkesčius į didelius skraidančius žibintus ir paleido juos į orą tarsi dideles ir gražias ateities svajones.

Baigiantis stovyklai pirmakursių veidus puošė šypsenos, suradę draugų ir pažadėję prisijungti prie SA veiklos, visi judėjo autobuso link. Tačiau jau daug linksmesni, drąsesni, su gera nuotaika ir sma­ gia kompanija šalia.

VU teisininkų vasaros - snausti prieš saulutę nebelieka laiko intelektinės nuosavybės teisę, is­ lamo verslo teisės principus vaka­ rais lietuviai vaikščiodavo Žene­

Vasara - tai tas metas, kai VU Teisės fakultetas tiesiog verda nuo naujų įspūdžių, parsivežtų iš įvairių konferen­ cijas bei vasaros mokyklas organizuojančių ir su Teisės fakultetu besibičiuliaujančių institutų ir universitetų.

Karštas liepos mėnuo Liepos 3-4 d. Šveicarijos lygi­ namosios teisės institutas Loza­ nos mieste organizavo konferen­ ciją „Verslo teisė pereinamuoju periodu Rytų Europos šalyse (Ru­ sijos Federacijoje, Ukrainoje, Bal­ tijos šalyse, Rumunijoje ir Bulgari­ joje) lyginamuoju aspektu“. Penki studentai iš VU Teisės fakulteto konkurso būdu pateko tarp užsie­ nio šalių mokslininkų ir teisės prak­ tikų dalyvauti diskusijose apie su­ tarčių, įmonių, tarptautinę privačią, nuosavybės ir proceso teisę lygi­ namuoju požiūriu.

Liepos mėnesį ir Vienos uni­ versiteto Teisės fakultete dvi sa­ vaites veikė vasaros mokykla. Ji sulaukė nemažai dėstytojų ir stu­ dentų iš devynių Europos šalių (Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Vengrijos, Turkijos, Slo­ vakijos, Lietuvos, Austrijos) uni­

vos ežero pakrantėmis, stebėjosi vyraujančia gamtos harmonija ir ypatingu Šveicarijoje gyvenančių

versitetų ir Austrijos mokslo aka­ demijos. Į Vieną diskutuoti teisės temomis atvyko studentai iš presti­ žiniais laikomų Sorbonos, Oueen Mary, Humboldto universitetų.

Stebino šalių svetingumas Lietuvos atstovus, vykusius tiek į Šveicariją, tiek į Vieną, maloniai nustebino juos priėmusių šalių dė­ mesys ir svetingumas. Pasak Tei­ sės fakulteto studentų, Šveicarijo­ je viskas organizuota taip, kad atvykstantys žmonės jaustųsi lau­ kiami ir pageidaujami. Teisės isto­ riją ir teoriją studijuojančiai dokto­ rantei S. Šriubaitei Šveicarija

paliko laimingų ir gražių žmonių šalies įspūdį, o konferencijose pri­ statyti darbai neabejotinai papildė žinių bagažą.

Teisės fakulteto IV kurso stu­ dentei Elenai Vėgėlytei vasaros mokykloje Vienoje ypač įdomus ir

VU TF studentės E. Vėgėlytės argumentai sudomino vasaros mokyklos kolegas priimtinas buvo Sorbonos, Queen Mary, Humboldto universitetų stu­ dentų požiūris j dėstytojus ir dės­ tomus dalykus - jie buvo kritiški,

leisdavosi j diskusijas su dėstyto­ jais, nebijodavo pabrėžti, kad ne­ sutinka su pranešėju. O ir patys

dėstytojai sveikino tokią studentų iniciatyvą. Merginai netikėtos bu­ vo ir pasirinktos pranešėjų temos studentė pripažįsta turėjusi visiš­

kai kitokią tarptautinės konstituci­ nės teisės koncepciją, o Vienos vasaros mokykloje galėjo praplės­ ti šį supratimą.

Po diskusijų - pasivaikš­ čiojimai ir maudynės Po įtemptų diskusijų Šveicarijo­

je apie tarptautines investicijas, Europos ir tarptautinę sutarčių,

žmonių tvarkingumu.

Vakarais organizatoriai, siek­ dami supažindinti su Viena, aust­ rų tradicijomis, dalyviams organi­ zuodavo vizitus j Europos saugumo ir bendradarbiavimo ta­ rybą, žmogaus teisių agentūrą, savivaldybę ir parlamentą. Dieną analizavę temas, susijusias su demokratija ir valstybės saugumu, žmogaus teisėmis, valstybės val­ džia, vakarop karščio ir teisinių diskusijų išvarginti studentai jė­ gas atgaudavo Dunojaus upėje.

VU Teisės fakultetas savo stu­ dentiją nuolat siunčia j seminarus ir konferencijas, kur diskutuojama su užsienio šalių mokslininkais ir tei­ sės praktikais, sužinoma naujų, iki šiol nestudijuotų dalykų. Grįžę stu­ dentai vienbalsiai tvirtina - patirtis užsienio valstybių universitetuose yra tiesiog neįkainojama ir suteikia visokeriopos naudos tiek akademi­ niam, tiek ir asmeniniam tobulėjimui.

TF inform.

Tarptautinės žinios + kelionių magija = ISSS Ilona GRINIŪTĖ, VU KF, leidybos III k.

Kastas ISSS? Tarptautinė vasaros mokykla turbūt geriausiai žinoma Komuni­ kacijos fakulteto studentams, ka­ dangi būtent šis VU fakultetas pri­ sideda prie jos organizavimo kartu su olandų, vokiečių, bulgarų ir len­ kų akademiniais partneriais. Ši

mokykla yra Europos Sąjungos vykdomos Mokymosi visą gyveni­ mą programos (Lifelong Learning Programme) dalis, skatinanti su­ sibičiuliauti skirtingoms kultūroms ir integruoti Europos valstybes. Pa­ grindinė idėja - suteikti studentui galimybę tobulėti individualiai už­ mezgant tarptautinius kontaktus, tobulinant užsienio kalbas, ugdant pasitikėjimą ir kitas asmenines sa­ vybes, dirbant komandoje ir įgy­ jant tam tikrų žinių. Kiekvienos ša­ lies komandą paprastai sudaro 12 žmonių, iš jų 2 dėstytojai. Šiais metais ISSS surengta jau

šešioliktąjį kartą ir vyko liepos 618 d. prie Juodosios jūros, Bul­ garijos kurortiniame miestelyje Kitene. Taigi tiek studentai, tiek dėstytojai šįkart turėjo progą pa­ silepinti karšta bulgariška saule ir druskingu jūros vandenėliu. Or­ ganizatorių sudarytame tvarka­

Niekada negali žinoti, kur gyvenimo vėjas nupūs. Aišku, be kita ko, reikia ir pačiam norėti būti nupučiamam. O progų - nors vežimais vežk. Tarptautinė studentų vasaros mokykla, arba ISSS (Intemational Students* Summer School), yra viena iš daugelio. Tačiau tik sauja drąsiausių studentų gali pasigirti nepabūgę išbandyti savęs už Lietuvos sienų ir parsivežę neįkainojamos patirties. Skrydžiai 5 vai. ryto, ekskursijos neregėtuose kraštuose, anglų kalba ant kiek­ vieno kampo, įdomios paskaitos ir intriguojantys semina­ rai, daug naujų pažinčių ir užsimezgusių draugysčių. Ko daugiau reikia vasarą? raštyje tilpo viskas: ir paskaitos, diskusijos bei seminarai, ekskur­ sijos, nacionaliniai vakarai, ir pa­ plūdimio žaidimai, apsipirkinėjimai, suvenyrų ieškojimai, turistiniai klaidžiojimai po miestelius, vaka­ rėliai...

Mokytis vasarq? Misija įmanoma! „Informacijos mokslai ir nau­ jos Europos bibliotekos kūrimas: vadybiniai įgūdžiai“ - tokia šie­ met buvo esminė ISSS ašis, apie kurią sukosi paskaitų ir seminarų temos. Dėstytojams daugiau dar­ bo teko prieš atvykstant: pasi­ ruošti paskaitoms, sudominti stu­ dentus, sugalvoti užduotis seminarams. Ir jiems tai pavyko, nes klausytis paskaitų 9 vai. ryto nebuvo per didelė kančia, ir nors

kai kurios aptariamos problemos kartojosi, studentai turėjo progą praplėsti anglų kalbos žodyną.

Kiekvienos paskaitos tikslas suteikti konkrečių žinių, kurias jaunuoliai įprasmino seminaruo­ se. Komandinis darbas buvo ne tik įdomus bei naudingas, bet ir sustiprino užsimezgusias drau­ gystes.

Beje, ir studentams teko galvą pasukti: iš kiekvienos tarptautinės grupės buvo laukiami bent 2 pa­ siūlymai papildomiems semina­ rams, kurie vyko laisvesniu grafi­ ku visos ISSS metu. Studentai būrėsi j mišrias darbo grupes, dis­ kutavo, atliko apklausas, tyrimus, ruošė pateiktis, o savo darbo vai­ sius pristatė paskutinę dieną. Pa­ rengti pranešimai lyderystės, au­ torinių teisių, viešųjų ryšių, marketingo temomis.

Paskaitų metu gautos žinios mar­ ketingo, informacinių technologijų, komunikacijos įgūdžių, biblioteki­ ninkystės klausimais daugiau ar mažiau buvo naudingos visiems, o darbas grupėse - šansas daugiau sužinoti, kas vyksta kitose valstybė­ se, išmokti dirbti komandoje, pasi­ dalyti bendromis problemomis ir ieškoti jų sprendimų.

Po paskaitų Be abejonės, daug mokytis va­ sarą nepridera, o ir gali būti žalin­ ga. Apie tai organizatoriai taip pat pagalvojo ir j veiklos ratą įtraukė nemažai kitokių užsiėmimų. Būnant svečioje šalyje nepažinti jos - di­ delė gėda. Tam organizuotos eks­ kursijos j žymius miestus Nesebarą, Sozopolj, Burgą, garsėjančius unikaliais architektūros pamin­ klais, sena istorija, kerinčiu gam­ tovaizdžiu. Bulgariją ne tik skalau­ ja šilta ir visai nejuoda Juodoji jūra, bet ir juosia Balkanų, Rilos, Pirino kalnai, aukštumas keičia slėniai, teka daug upių. Vienoje jų - Ropotamo - praleista popietė plaukiojant laivais. Bulgarija gar­ si ir savo vynais: tuo įsitikinti stu­ dentai galėjo patys, apsilankę Nesebaro regiono vyno rūsyje, kuriame sužinojo apie vyno lai­ kymo ypatumus, mokėsi degus­ tavimo paslapčių.

Nacionaliniai vakarai - neat­ siejama ISSS idėjos dalis. Šalies

tradicijos, tautiniai patiekalai, šokiai, dainos ir žaidimai buvo pa­ grindiniai kiekvieno vakaro ele­ mentai pristatant kolegoms savo kraštą. Viktorinos leido sužinoti įdomių faktų apie kaimynines ša­ lis, stalai, nukrauti visokiausiais skanėstais, - papildyti skrandį, šokiai ir žaidimai - atsipūsti ir pa­ silinksminti. Be viso to, nuolatinis komunikavimas anglų kalba įvai­ riausiomis temomis, kaip ir pri­ klauso tikriems Komunikacijos fa­ kulteto, žinomo kaip Komfakas, studentams.

Pabaigai...

Sunku patikėti, kad per tokį trumpą laiką nepažįstami žmonės iš skirtingų Europos kampų gali tapti artimais draugais. Ir nors ge­ rai žinoma išmintis sako, kad vi­ sur gerai, bet namie geriausia, išvykti nesinorėjo niekam. Paten­ kinti studentų veidai liudijo - ISSS pavyko, o tokių tarptautinių pro­ jektų niekada nebus per daug. Į Lietuvą Komfako atstovai parsive­ žė dar didesnius lagaminus: 5 tarptautinius kreditus, diplomą ir tai, kas mažiausiai įkainojama, krūvą gražių akimirkų, pasilikusių nuotraukose.

♦

universitas

2008 m. rugsėjis

13

vilnensis

mes - studentai u

t

Langas į Rytus Vilniaus universitetas aktyviai bendradarbiauja su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Ne paslaptis, kad aktyvesnis bendradarbiavimas plėtojamas su Europos Sąjungos universitetais, tačiau siekiama užmegzti ryšius ir su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis. Palengvinti šį siekį turėtų „Erasmus Mundus“ Išorinio bendradarbiavimo lango programa, prie kurios vykdymo VU jau yra prisijungęs.

Aukščiausia lietuviška viršūnė VU žygeivių Šią vasarą devyni Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) ekspedicijos ALFA nariai beveik mėnesį trukusio žygio metu Vakarų Kinijoje stūksančiuose Kunluno kalnuose įkopė į bevardę 6130 metrų aukščio viršūnę. Žygeivių klubo penkias­ dešimtmečio proga kalnui suteiktas „VU žygeivių klubo“ pavadinimas. Nuo šiol tai aukščiausia lietuvišku vardu pavadinta viršukalnė. Antra pagal aukštį liko Pietva­ karių Pamyre dunksanti 6080 metrų aukščio „Lietuva“, į kurią alpinistai įkopė dar 1964 m. Beje, 1979 m. lygiai tokiu pat būdu Tian Šanio kalnuose atsirado 4740 metrų aukščio „Vilniaus universiteto“ viršūnė.

Žygis per niekieno neliestus kalnus

Pagal „Erasmus Mundus“ programą j Lietuvą atvykę dėstytojai ekskursijoje Trakuose

Viktoras DENISENKO Skatinama žinių ir patirties sklaida „Erasmus Mundus“ Išorinio ben­ dradarbiavimo lango programa at­ sirado nelabai seniai. Jos būtinybę lėmė 2006 m. Europos Komisijos paskelbta nauja iniciatyva - stiprin­ ti Europos Sąjungos šalių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir skatinti žinių ir patirties sklaidą per akade­ minius studentų ir pedagoginio bei mokslinio personalo mainus. „Eras­ mus Mundus“ Išorinio bendradar­ biavimo lango programą finansuo­ ja Europos Komisijos biuras „EuropeAid“.

Prie programos prisijungusiems universitetams pasiūlyti trys aka­ deminio mobilumo projektai - tai „Lot3“: Libanas, Sirija, Jordanija; „Lot6“: Baltarusija, Moldavija, Uk­ raina; „Lot9“: Kirgizija, Uzbekista­ nas, Tadžikistanas. Norėtųsi pa­ brėžti, kad j šiuos projektus įsitrau­ kęs Vilniaus universitetas laimėjo ES finansavimą.

VU Tarptautinių ryšių ir programų skyrius teigia, jog per šią programą Vilniaus universitetas gavo puikią galimybę praplėsti ir atnaujinti tarp­ tautinius ryšius su ne Europos Są­ jungos universitetais įvairiuose re­ gionuose: Centrinėje Azijoje, Arti­ muosiuose Rytuose ir Rytų Europo­ je. Per vykdomus mainus studentai gauna unikalią galimybę susipažinti su ne ES universitetų mokymo pro­ gramomis, studentais bei šalių kul­ tūra ir papročiais.

Važiuoja ir studentai ir dėstytojai „Erasmus Mundus“ Išorinio ben­ dradarbiavimo lango programa Vil­ niaus universitete vykdoma gana ak­ tyviai. Turimais duomenimis, dalinių bakalauro, magistrantūros ir dokto­ rantūros studijų 2007-2008 m. m. į VU atvyko 5 studentai iš Kirgizijos, 2 studentai iš Jordanijos, 1 studen­ tas iš Libano, 6 studentai iš Ukrai­ nos, 3 studentai iš Moldovos ir 1 studentė iš Baltarusijos. 20082009 m. m. į VU pagal šią programą jau atvažiavo 14 naujų studentų.

Taip pat kai kurie studentai priimti stu­ dijuoti pilnas magistrines programas anglų kalba. Tokių studentų pernai buvo šeši - 2 iš Kirgizijos, 2 iš Ukrai­

nos ir 2 iš Moldovos. Šiais metais jau 13. Iš Vilniaus universiteto j ne ES šalių aukštąsias mokyklas pagal šią programą išvažiavo 12 studentų.

Pagal „Erasmus Mundus“ Išori­ nio bendradarbiavimo lango pro­ gramą vyksta ir dėstytojų mainai.

2008 m. vasario-kovo mėnesiais skaityti paskaitų ir pasidalyti pa­ tirtimi buvo atvykę 5 dėstytojai iš Kirgizijos Talaso universiteto, Tarptautinio Vestminsterio univer­ siteto Taškente ir Moldovos vals­ tybinio universiteto. Jiems buvo organizuotas informacinis seminaras-diskusija „Bolonijos proce­ sas ir ECST diegimas“. Dėstyto­ jams taip pat buvo surengtos eks­ kursijos po Vilniaus universiteto biblioteką, jie lankėsi Trakuose ir Kaune. Svečiai viešėjo VU Kau­ no humanitariniame fakultete, diskutavo apie tolesnio bendra­ darbiavimo perspektyvas su tuo­ metiniu dekanu prof. habil. dr.

Stasiu Girdzijausku ir kitais fakul­ teto atstovais.

Vilniuje - vertinga patirtis Muzafarjonas Ahunovas iš Tarp­

tautinio Vestminsterio universite­ to Taškente skaitė paskaitas VU Ekonomikos fakultete. Pasak jo, per šį pirmą vizitą į Vilnių jis įgijo vertingos patirties. „Man buvo la­ bai įdomu skaityti paskaitas Vil­

niaus univeisiteto studentams.

Esu įsitikinęs, kad būtent studen­ tai yra universiteto veidas. Mano įspūdžiai labai geri. Jaučiama, jog grupėse, kurioms čia dėsčiau, studentų lygis yra aukštas“, - sa­ kė M. Ahunovas. Jis taip pat pažy­

mėjo, kad su VU Ekonomikos fa­ kulteto administracija buvo kalba­ ma ir apie galimus bendrus tyri­ mo projektus.

M. Ahunovui pasirodė labai sim­ boliška, kad centriniai Vilniaus universiteto rūmai yra istoriniame Vilniaus centre šalia prezidentū­ ros. „Daugumoje posovietinių ša­ lių prie prezidento rūmų net arti neprieisi, o čia šalia - universite­ tas, vaikšto daug studentų. Be to, man atrodo, kad tai, jog jūsų uni­ versitetas yra šalies sostinės cen­ tre, taip pat byloja apie jo ir aukš­ tojo mokslo reikšmę Lietuvoje“, -

sakė M. Ahunovas.

nų žygį. Ekspedicijos dalyviai nu­

viams liko svarbiausias išbandy­

ėjo beveik 120 kilometrų, pake­

mas - įkopti į niekieno neįžengtą

Po pusę metų trukusio pasiruo­

liui įveikdami ir pavadindami tris

bevardę viršūnę, žemėlapyje pa­

šimo devynių žygeivių komanda

naujas perėjas ir bevardę 5570

žymėtą tik kaip „6130“. Liepos 26

liepos pradžioje išvyko į Kunlu­

metrų aukščio viršūnę, kurią pa­

d. šiek tiek prasisklaidžius aud­

no kalnus. Išvertus iš vietinių kal­

krikštijo „Senojo Vilniaus“ vardu.

ros debesims, žygeiviai ryžtingai

bos Kunlunas reiškia „akinamos

Kalnų perėjoms suteikti „Alfos“,

pajudėjo viršūnės link. Po beveik

tamsos kalnai“. Dėl savo geog­

„Kristinos“ (Altajaus kalnuose žu­

7 valandų alinančio kopimo žy­

rafinės padėties ir netoliese

vusios bendražygės K. Bumely-

geiviai priėjo ledo karnizą, ku­

esančių Kirgizijos, Tadžikijos, Af­

tės atminimui) ir „Mylinčių žmo­

riuo užlipus ant nedidelės snie­

ganistano ir Pakistano pasie­

nų“ pavadinimai. Visos naujai

go atbrailos nebeliko kur eiti. To­

nių šis kalnų regionas retai lan­

pakrikštytos perėjos gerokai vir­

liau kalno ketera leidosi tik žemyn,

komas alpinistų, todėl čia dar li­

šijo penkių kilometrų aukštį, tuo

o GPS imtuvas rodė 6130 m virš

ko itin aukštų (virš 6000 m) nie­

tarpu aukščiausia Vakarų Europos

jūros lygio. „Viršūnė!!!“ - neslėp­

kieno neįkoptų viršūnių ir sudė­

viršūnė - Monblanas virš jūros ly­

dami džiaugsmo sušuko alpinis­

tingų kalnų perėjų. Kopiant to­

gio iškilusi „vos“ 4810 metrų.

tai. Taigi 18 valandą vietos laiku

Viršūnei - lietuviškas vardas

vo Lietuvos trispalvė ir žygeivių

ant viršūnės „6130“ suplevėsa­

kiuose dideliuose aukščiuo­ se būtina aklimatizacija, nes še­

šių kilometrų aukštyje deguonies

ore yra perpus mažiau nei žemu­

Dvi savaites trukusio sudėtin­

mose. Todėl prieš kopimą j nusi­

go aklimatizacinio žygio, šalčio,

žiūrėtą viršūnę žygeiviai išsiren­

naktimis siaučiančių pūgų ir kitų

gė į dviejų savaičių trukmės kal­

sunkumų išsekintiems žygei­

klubo vėliava. Nuo šiol ši viršūnė bus žinoma „VU žygeivių klubo”

vardu.

S. Damulevičiaus nuotr.

Studentams - profesionali psichologų pagalba Studijos universitete - naujas etapas jauno žmogaus gyvenime, ne tik atnešantis daug džiaugsmo, naujų įspūdžių, bet ir reikalaujantis visiškai naujų įgūdžių, pastangų, susijęs su didelį stresą, nerimą keliančiais įvykiais, iki šiol nepažintomis problemomis ir naujų spren­ dimo būdų paieškomis.

Susiduriama ir su finansinėmis problemomis - tėvai ne visada iš­ gali visiškai finansuoti vaikus, tenka ieškoti su studijomis suderina­ mo darbo, sunku tinkamai paskirs­ tyti laiką, kad nenukentėtų moks­ lai, trūksta laiko poilsiui. Studijų laikotarpis gali būti ir emocingas, ypač kai sutinkama pirmoji meilė ar tenka išgyventi išsiskyrimą. Vie­ ni šį etapą įveikia lengviau ir grei­ čiau, kiti - ilgai ir skausmingai iš­ gyvena.

Svetima gali pasirodyti ir univer­ siteto aplinka. Universitete dėsty­ tojai, ypač pirmaisiais metais, ne­ pažįsta kiekvieno studento, nere­ tai gali atrodyti šalti ir sunkiai pri­ einami. Reikia pratintis prie naujo mokymosi tempo, savarankiško darbo ruošiantis įvairiems prista­ tymams ar didelio krūvio sesijos metu.

Jeigu mokykloje esi vienas pa­ žangiausių moksleivių, pamatai, kad didžioji dalis į universitetą įstojusiųjų taip pat yra ne prastes­ ni. Neretai su šiuo faktu sunkiai

susitaikoma. Visi nori būti geriau­ si, atsiranda baimė klysti, kalbėti prieš auditoriją, klausti ar išsakyti savo pastabas per paskaitas. Dėl per didelio perfekcionizmo visas laikas skiriamas mokslams, atsi­ sakoma kitokios veiklos, bendra­ vimo su draugais, skaudžiai nusi­ viliama dėl menkiausios nesėk­ mės, po jos dar labiau stengiamasi tobulai atlikti visas užduotis.

Reikia nepamiršti, kad neįma­ noma visko atlikti tobulai, o emo­ cinė įtampa tik dar labiau apsun­ kina mokymąsi ir bendravimą su kurso draugais ir dėstytojais. Svar­ bu pažymėti, kad kartais patiria­ mas nerimas ir įtampa gali pasi­ reikšti ir somatiniais, t. y. kūno, po­ žymiais - galvos, skrandžio skaus­ mais ar net aukšta temperatūra. Žinoma, kiekvienas susidūręs

su sunkumais stengiasi savaip juos įveikti. Vis dėlto kartais pro­ blemoms išspręsti nepakanka sa­ vų resursų, tada prireikia profesio­ nalios pagalbos.

Vilniaus universiteto Filosofijos

fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro Psichologinėje konsul­ tacijoje dirbantys psichologai pasiruošę Tau pagelbėti įveikiant panašius sunkumus.

Visiems VU studentams (nepri­ klausomai nuo studijų lygmens ar formos) centre teikiamoms psi­ chologinėms paslaugoms yra tai­ koma 75% nuolaida. Taip pat ga­ rantuojamas konfidencialumas be Jūsų sutikimo niekas negalės sužinoti apie Jums suteiktas psi­ chologines konsultacijas.

Daugiau apie nuolaidas, PTMC teikiamas psichologų paslaugas ir patį psicholo­ ginį konsultavimą galite sužinoti ei. p. ptmc@fsf.vu.lt, tel.

8-5 268 7254 arba užsukę į Universiteto g. 9/1, 116 k. darbo dienomis nuo 9 iki 18 vai.

universita§

14

2008 m. rugsėjis

vilnensis

taukultūra Universiteto teatras padėjo atgaivinti mokyklinį teatrą Kražiuose

Teatras pradeda naują sezoną

Emilija KVIETKUVIENĖ, Kražių gimnazijos mokytoja metodininkė

atrui prasideda nuo pasiren­ gimo Vilniaus universiteto ju­ biliejiniam spektakliui „Pa­ žinimo vaisius“, kuris turėtų pasirodyti 2009 m. balandį, taip pat bus rengiamas ben­ dras projektas su VU choru „A Mass for a Peace“.

Rugsėjo 20 d. teatras, va­ dovaujamas režisieriaus A. Pulkau­ ninko, dalyvaus žemės meno festi­ valyje „Dialogas“ Kairėnų botanikos sode, tą pačią dieną 19 vai. Serei­ kiškių parke rodys „Absurdiškąjį G. Beresnevičiaus kvadratą“ gatvės te­ atrų festivalyje „Mozaikos“. Spalį rengiamos gastrolės į Kretingą ir Bo­ gotą bei Bukaramąngą (Kolumbija), o lapkritį į Prahą (Čekija).

Laurynas PALIAUŠKA Šie nauji mokslo metai te­

2005 m. Kelmės rajono Kra­ žių gimnazijai (tuomet - viduri­ nei mokyklai) pasirašius bendra­ darbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama at­ gaivinti dviejų seniausių Lietu­ vos švietimo įstaigų edukacinius ir kultūrinius ryšius, puoselėtus Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­

tystės laikais, kilo idėja atkurti Kražiuose mokyklinį teatrą. Isto­ riniai šaltiniai teigia, kad kol gy­ vavo Kražių jėzuitų kolegija, net 200 metų veikė toks teatras, ren­ gęs spektaklius ne tik kolegijos bendruomenei, bet ir plačiajai vi­

suomenei.

Kuriamam teatrui Kražiuose 2006 m. vasarą ėmėsi vadovau­ ti Universiteto teatro režisierius

Andrius Pulkauninkas. Jis Kra­ žiuose jau yra pastatęs tris spek­ taklius XVII a. gyvavusios tenykš­ tės baroko kultūros pagrindu.

2006 m. pasirodė „Gyvieji baro­ ko paveikslai“ - jaunieji artistai vaidino Kražių kolegijoje, eidami

iš vienos erdvės į kitą. 2007 m. kražiškiai ir svečiai galėjo žiū­ rėti „Baroko himnus“. Šią vasa­ rą, sutinkant miestelio 755-ąsias įkūrimo metines ir pažymint re­

novuotos garsiosios jėzuitų ko­ legijos kaip kultūros centro ati­ darymą, režisierius ryžosi sukurti šokio ir judesio spektaklį „Passio hominis“ („Žmogiškosios kančios“), kurio siužeto pagrin­ das yra Kražių miestelio vėliavos

simboliai, vaizduojantys Arkangelo Mykolo ir velnio kovą.

Dvi savaites Kražių gimnazijo­ je vyko universiteto studentų ir šalies mokyklų - Jėzuitų gimna­ zijos, Kelmės J. Graičiūno gim-

„Passio hominis“ Kražių festivalyje. J. Lipskio nuotr. nazijos, Vilniaus Šv. Kristoforo vi­

durinės mokyklos ir, žinoma, Kra­ žių gimnazijos jaunųjų teatro mylėtojų stovykla. Laisvu nuo re­

peticijų metu stovyklautojai su­ sipažino su Kražių istorija, daly­

vavo muziejininko E. Dirmeikio surengtoje ekskursijoje. Taip pat aplankyta Tytuvėnų bažnyčia ir vienuolyno ansamblis, Palendrių

vienuolynas.

Spektaklio premjera vyko Žoli­

nės vakarą. „Passio hominis“, ku­

riame vaidino 21 artistas, buvo pir­ masis Kražių festivalio renginys.

Libreto autorė - vilniškė M. Palu­

A. Uogintai. Spektaklyje vaidino universiteto studentai: D. Bubnytė, V. Jonkutė, R. Drankinaitė, S. Vaškelytė, M. Šileikis, R. Levinskas, M. Enčius, G. Kalinauskas.

Nors spektaklio metu lijo, žiū­ rovų susirinko pilna aikštė. Malo­

nu, kad tarp jų buvo ir artistų arti­ mųjų, atvykusių iš įvairių Lietuvos vietų.

Artistams dėkojo Kražių gimna­ zijos direktorė R. Andrulienė, mero pavaduotojas Z. Mačernius, Švieti­

mo skyriaus vedėja I. Janušienė, Kultūros skyriaus vedėjas A. Krutkevičius, Kražių seniūnas V. Andru­

se dirbusio poeto M. K. Sarbievi­

lis, Kražių M. K. Sarbievijaus cen­ tro direktorė L. Mikalajūnaitė.

Režisieriaus A. Pulkauninko ranko­ se gausiai žydėjo dovanotos gė­ lės. Jaunieji artistai išgyveno

jaus eiles. Beje, M. Palubinskaitė (tuomet VU studentė) libretą rašė

džiaugsmą dėl pavykusio spektak­ lio ir graudulį dėl artėjančio išsisky­

ir pernykščiam spektakliui, kuria­

rimo iki kitos vasaros.

Respublikinei teatro stovyklai projektus rengė Kražių gimnazi­

binskaitė, šiuo metu studijuojanti režisūrą Klaipėdos universitete.

Tekstas parašytas pagal Kražiuo­

me vaizduojama jėzuitų kelionė į Kražius. Ji kartu su V. Juodžiu iš Vilniaus universiteto šiemet spek­ taklyje skaitė ir tekstą. Muziką kūrė šiauliškis kompozitorius R. Šiautkulis, videoprojekcijas - M. Enčius,

dailininkai - vėlgi šiauliškiai R. ir

„Spektaklis-tai aplinkos atspin­ dys, koncentruotas sceniniam veiksmui, tad kuo plačiau mes pa­ žįstame pasaulį, tuo įvairiapusiškesni darosi mūsų darbai. Juk fes­ tivalis - tai ne tik kelionė, bet, ir tai

kur kas svarbiau, pasikeitimas pa­ tirtimi, atskleidimas tų savo savybių, kurios geriau padeda vaidinti, be to, tai yra universiteto, kaip kultūros ži­ dinio, garsinimas. Kartais mes esa­ me vienintelis ruporas, per kurį žmo­ nės sužino apie Lietuvos ir Vilniaus universiteto egzistavimą, susipažįs­ ta su mūsų kultūra - juk mes tokie pat pasaulio piliečiai, kaip ir žmo­ nės, kurie ateina pažiūrėti spektak­ lių,“ - sako VU Kinetinės trupės re­ žisierius A. Pulkauninkas.

Plačiau skaitykite www.vllnensis.vu.lt

„Jaunimėlis“ rengiasi gastrolėms Turkijoje Vilniaus universiteto Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ rugsėjo 28 - spalio 8 dienomis dalyvaus tarptautiniame folkloro festi­ valyje Turkijoje „Kars 2008".

Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, su dideliu pasisekimu koncertavęs daugelyje Europos miestų ir šalių, rengiasi ir 2009 m. vyksiančiai Dainų šventei.

Ansamblis kviečia į savo būrį mėgstančius muziką, šokį, dainą, keliones ir gerą kompaniją. Juos rasite Saulėtekio ai. Jungiamuosiuose rūmuose, tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų. Vadovas - Bronislovas Glovickis. Tel.: +370 608 20927; +370 686 68978; +370 679 28030.

ja, juos finansavo Lietuvos tūks­ tantmečio minėjimo direkcija,

Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras, Kel­ mės rajono savivaldybė.

Vasara prasidėjo ir baigėsi Zarasuose Birutė MAŽRIMIENĖ Vilniaus universiteto dainų ir šo­ kių ansamblis šią vasarą ir pradėjo, ir baigė renginiais Zarasuose.

Gražiausios vasaros šventės Joninių švęsti skubėjome prie gra­ žiųjų Zarasų ežerų. Ten birželio 20-24 d. ne tik rengėmės regioni­ nei dainų šventei, bet ir stovykla­

vome, mokėmės naujų įvairių žan­ rų šokių, žvejojome, irstėmės val­ timis ir skriejome greitais kateriais, draugavome, bičiuliavomės. Susi­ rinkome tikrai savi, lietuvių tauti­ nio meno puoselėtojai, nuolatiniai dainų švenčių, liaudiškų koncertų organizatoriai ir dalyviai. Didžioji dauguma - studentai ir mokslei­ viai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio,

Ignalinos, Zarasų. Bendros veik­ los rezultatas - puikiai parengta Joninių šventė, sukvietusi daugy­ bę Zarasų apylinkių gyventojų, kurie šauniai įsitraukė į veiksmą, kartu su atlikėjais šoko šalia sce­ nos, o vėliau prie laužų, dainavo, vainikavo Jonus, linksminosi. Pri­ dursiu, jog kai kurie šventės pro­ gramos kūriniai -tai būsimos 2009 m.

Lietuvos tūks­ tantmečio dainų šventės progra­

mos dalis. Tad ne tik poilsiavome, šventėme, bet ir padarėme gerų darbų ateičiai.

Liepos 5-6 d.

Latvijos tautos meno centro kvie­ timu dainų ir šokių

ansamblio šokėjų

grupė vyko į kai­ myninę šalį, j XXIV dainų ir šokių šventės renginį „Šokių šventei -

VU dainų ir šokių ansamblio „Kepurinė“. Aivaro Liepinio nuotr.

60“. Latvijos cho­ reografai taip pa­ žymėjo 1948 m. įvykusį pirmąjį at­ skirą Šokių dienos

koncertą. Prieš tai šokių repertua­

ras įsiliedavo į visuotinę Latvijos dainų šventę.

Koncerto meno vadovė ir reži­ sierė, žymi Latvijos choreografė In­ grida Saulitė į programą įtraukė ge­ riausius, tautinių šokių „aukso fondą“ sudarančius, dvidešimt sep­ tynių baletmeisterių šokius. Kadan­ gi renginys vyko didžiulėje Rygos arenos koncertų salėje, pasirodė net dvidešimt trys geriausi Latvijos kolektyvai iš daugelio rajonų. O mū­ sų, taip pat dar vieno svečio - Tartu technikos universiteto tautinio me­ no ansamblio „Kuljus“ šokėjai savo šokius atliko solo. Abu kolektyvai bu­ vo pakviesti pristatyti savo dainų švenčių tradiciją ir taip patvirtinti Bal­ tijos šalių vienybę. Atrodo, mes sa­ vo užduotį atlikome puikiai, nes tūks­ tančiai žiūrovų abi choreografines kompozicijas sutiko labai šiltais plo­ jimais. Mums patiems neišdildomą įspūdį paliko liepos 5 d. vykusi visų dalyvių eisena, nepaprastai spalvin­ ga, linksma ir, kaip vėliau sužinojo­ me, reikalinga ištvermės - ji tęsėsi net septynias valandas. Nežinau, ar Latvijos prezidentas Valdis Zatleris iki paskutinės minutės stovėjo pa­ kyloje, bet kai ėjome pro šalį, jis, vil­ kėdamas įspūdingą tautinį kostiumą, pamojo ranka ir „braliukus“ šiltai pa­ sveikino.

Zarasai-atokus, nedidelis mies­ tas, apsuptas nepaprasto grožio gamtos, iš tiesvų daro didelius ir gra­ žius darbus. Šis miestas, laimėjęs respublikinį konkursą, tapo Lietu­ vos kultūros sostine.

Renginyje „Kultūra - kaip gyvas vanduo“, kuriame savo kultūros projektus, meno kolektyvus, atski­ rus menininkus, meno programas pristatė daugelis Lietuvos rajonų ir miestų, koncertinių ir turizmo orga­ nizacijų, dalyvavo ir VU dainų ir šo­ kių ansamblis. Kaip nuolatinis ak­ tyvus Lietuvosvdainų švenčių dalyvis, kartu su Šiaulių valstybiniu

kameriniu choru „Polifonija“ jis at­ stovavo dainų švenčių tradicijai pagrindinėje ežero salos koncerti­ nėje estradoje parodėme pusės valandos programą.

Spalio pabaigoje ansamblio laukia išvyka į Juodkalniją.

Dainų ir šokių ansamblis lau­ kia naujų narių, dainininkų, mu­ zikantų, šokėjų, norinčių kartu kurti, kartu plušėti repeticijose, kartu džiaugtis koncertais bei kelionėmis.

Priėmimas vyksta visą rugsėjo mėnesį antradieniais ir ketvirta­ dieniais nuo 18 vai. Kultūros cen­ tro patalpose M. K. Čiurlionio g.

21, Medicinos fakultetas, III a.

universitas

2008 m. rugsėjis

15

vilnensis

=11Ernst&Young

Esė konkurso nugalėtojai

Quality In Everything We Do

2008 m. pavasarį įmonė „Ernst & Young Baltic" paskelbė esė konkursą, skirtą Lietuvos universitetų studentams. Šiuo konkursu siekėme paskatint Lietuvos jaunimą novatoriškai, kritiškai mąstyti ir gilinti žinias apie ekonominius ir socialinius reiškinius bei jų ryšius.

Studentai galėjo pasirinkti vieną iš trijų pasiūlytų temų. „Ernst & Young Baltic“ Personalo skyriaus vadovė Giedrė Gleiznytė-Lightfoot ir Valdymo

konsultacijų padalinio vadovas Linas Dičpetris, perskaitę ir įvertinę studentų darbus, išrinko tris geriausias esė, kurių autoriai buvo apdovanoti vertin­

gais prizais.

1 vietos laimėtoju tapo Nerijus Bitinas, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto studentas.

Nerijus laimėjo 1000 litų ir galimybę sudalyvauti „Ernst & Young Baltic" Valdymo konsultacijų padalinio projekte. Gavęs šį prizą Nerijus vieną vasaros mėnesį dirbo vienoje komandoje kartu su patyrusiais „Ernst & Young Baltic" verslo konsul­ tantais. Jis turėjo unikalią galimybę susipažinti su šio verslo specifika ir kasdieniu darbu.

2 vietos laimėtoja tapo Rugilė Maldūnaitė, ISM Vadybos ir ekono­

mikos universiteto studentė, kuriai padovanojome žurnalo „The Economist" metinę prenumeratą. Be to, Rugilė nusprendė išbandyti savo jėgas ir kaip „Ernst & Young Baltic" darbuotoja - sėkmingai perėjusi visus darbuotojų atrankos etapus, Rugilė buvo pakviesta prisijungti prie „Ernst & Young Baltic" ko­ mandos ir šiuo metu dirba Audito paslaugų padalinio konsultante.

3 vietą laimėjo Rūta Žukaitytė, Vilniaus uni­ versiteto ekonomikos fakulteto studentė, kuriai įteikėme porą vertingų knygų pagal pasirinktą profesiją.

Visi prizininkai buvo pakviesti iškilmingų pietų ir pokalbio su „Ernst & Young Baltic" vadovais - Finansų valdymo ir apskaitos paslaugų padalinio vadove Vaida Bružaite, Mokesčių paslaugų padalinio vadovu Kęstučiu Lisausku ir Valdymo konsultacijų padalinio vadovu Sauliumi Adomaičiu.

Pietų metu studentai turėjo galimybę padiskutuoti jiems įdomiomis ir aktualiomis temomis su „Ernst & Young Baltic" vadovais, taip pat jiems buvo įteikti konkurso apdovanojimai ir diplomai.

2008 Ernst & Young. Ali rights reserved.

SKELBIAMAS EILERASCIŲ KONKURSAS Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus, VU Filologijos fa­ kulteto Lietuvių kalbos katedra ir Polonistikos centras skelbia eilėraščių konkursą, skirtą didžiojo lenkų poeto A. Mickevičiaus 210-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. ♦ Konkurse gali dalyvauti visi, ieškan­ tys gyvenimo džiaugsmo poezijoje. ♦ Konkurso tikslas - pagerbti Vilniaus romantizmo mokyklos pradininką, di­ dįjį lenkų poezijos korifėjų - Adomą Mickevičių. ♦ Rašyti galima lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. ♦ Konkurso darbo apimtis-ne daugiau kaip vienas spausdintas puslapis; ♦ Poezijos žanrą ir tematiką pasirenka pats autorius.

♦ Savo kūrinius siųsti iki š. m. lapkričio 25 d. adresu: VU bibliotekos A. Mickevičiaus muzie­ jus, Bernardinų g. 11, 01124 Vilnius arba ei. paštu: leokadija.maliusevskaja@mb.vu.lt; tel./fax. 279 1879.

Gerbiami dalyviai prašomi nurodyti sa­ vo vardą, pavardę, amžių, adresą, telefo­ no numerį ir ei. pašto adresą (jei toks yra). ♦ Konkurso rezultatai bus paskelbti š. m. gruodžio 19 d. 16 vai. VU bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejuje (Ber­ nardinų g. 11). ♦ Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti Vilniaus universiteto bibliotekos padė­ kos raštais ir atminimo dovanėlėmis.

Organizacinio komiteto pirmininkas Rimantas Šalna

KVIEČIAME PAMANKŠTINTI

SMEGENIS „Protmušis“ - tai intelektualus ko­ mandinis žaidimas, rengiamas VU stu­ dentų Gamtos mokslų fakultete. Žaidi­ mo istorija siekia 1997 m. Šiemet jau

organizuojamas XII sezonas (žaidimas vyksta dukart per metus). Šį sezoną bent po kartą „Protmušį“ planuojame su­ rengti Vilniaus licėjuje ir Kauno KTU gimnazijoje.

Kviečiame pamankštinti po vasaros atsipalaidavusias smegenis. Da­ lyvių registracija vyksta iki rugsėjo 26 d., žaidimo atidarymas - spalio 2 d.

VU Gamtos mokslų fakultete. Daugiau informacijos mūsų internetinėje svetainėje www.protmusis.info.

sportas* t r Naujoji SSC direktorė tikisi studentų iniciatyvos Viktoras DENISENKO Nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrui (SSC) vadovau­ ja doc. dr. Ramunė Žilinskienė. Prieš tai ji

dirbo Lietuvos sporto informacijos centre.

Pasak R. Žilinskienės, vadovauti Vilniaus universiteto SSC ją paskatino domėjima­ sis sporto visiems koncepcija. „Aš pati esu rimtai sportavusi - užsiiminėjau lengvąja atletika. Studentų sportas man yra pažįsta­ ma sritis, todėl nusprendžiau, kad čia-VU Sveikatos ir sporto centre - galiu daug ką nuveikti“, - aiškina R. Žilinskienė.

Naujoji SSC direktorė žada tęsti jau anks­ čiau pradėtus darbus. Pasak jos, kai šie dar­ bai bus įgyvendinti, studentai ir dėstytojai turės daugiau galimybių sportuoti, tačiau ir dabar Sveikatos ir sporto centras turi ką pa­ siūlyti. R. Žilinskienės teigimu, didžiausia problema kol kas yra ta, kad pačiai akade­ minei bendruomenei stinga noro sportuoti. Šiandien fizinio lavinimo pratybos uni­

versiteto studentams nėra privalomos, tai laisvai pasirenkamas dalykas. Vyresnių kursų studentai ir dėstytojai turi galimybę naudotis VU sporto bazėmis už simbolinį mokestį, kuris sudaro ketvirtadalį nustaty­ to įkainio. Tačiau čia, R. Žilinskienės teigi­ mu, susiduriama su kita problema - sporto bazių užimtumu. „Žinoma, visada būtų ge­ riau turėti daugiau erdvių, skirtų sportui“, mano naujoji SSC direktorė. Kartu ji džiau­ giasi, kad vyksta ir jau esamų universiteto sporto bazių atnaujinimo darbai - šiuo metu labai intensyviai rekonstruojama Čiurlio-

nio gatvėje esanti sporto salė, ji turėtų at­ verti duris lankytojams po spalio 15 d.

R. Žilinskienė mano, kad sportas svar­ bus ne tik studentų bei dėstytojų sveikatai, bet ir Vilniaus universitetui kaip seniausiai Lietuvos aukštajai mokyklai. „Sportas yra matoma universiteto gyvenimo dalis. Jis sutelkia VU bendruomenę sirgti už savus.

Kiekvienas sportinis mūsų studentų laimė­ jimas ir aukštas rezultatas - garbė univer­ sitetui“, - teigia ji.

Pasak R. Žilinskienės, Vilniaus univer­

sitete ir toliau bus organizuojamos sporto varžybos. Artimiausios rungtynės laukia jau spalio pradžioje, kai vyks tradicinis Tarpfakultetinis olimpinių vilčių turnyras Rektoriaus taurei laimėti. R. Žilinskienė taip pat tikisi, kad į Vilniaus universitetą „atke­ liaus“ ir naujos sporto šakos, bus plėtoja­ ma sportinė iniciatyva. „Labai norisi dialo­ go. Kviečiu studentus ateiti pas mus su pasiūlymais, o mes ieškosim galimybės tuos pasiūlymus įgyvendinti“, - žada nau­ joji VU Sveikatos ir sporto centro direktorė.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt.

universitas

16

2008 m. rugsėjis

vilnensis

aaaupaskutinis puslapis_____________

Rugsėjis vėl pakvietė Į Universitetų Atkelta iš 16 p.

Eisenoje - savitumas ir aktualijos Tradicinė VU akademinės ben­ druomenės eisena Vilniaus gat­

vėmis prasidėjo nuo Vyriausybės

rūmų. Per Katedros aikštę, Pilies gatve žygiavo visi į Didįjį kiemą. Šiemet pirmą kartą eisenoje da­

lyvavo studentai užsieniečiai, pa­ sirinkę dalines ir pilnas studijas

Universiteto Didžiajame kieme - iškilmingas mokslo metų atidarymas

mūsų universitete. Tradiciškai ei­ senoje žygiavo pirmakursiai. Jų

entuziastingi ir skambūs šūkiai drebino Vilniaus gatves. Kiekvie­

nas fakultetas stengėsi išsiskirti savo atributika, kuri atspindėjo jų

savitumą ir kartu - šių dienų ak­ tualijas. Štai chemikai - susivėlę

ir dėmėti, tarsi po sprogimo, „pa­

sipuošę“ dideliais akiniais, nešė­ si rankose spalvingo skysčio pri­

Pirmakursių priesaiką savo antspaudu patvirtino rektorius

pildytas kolbas, gamtininkai ne­

siskyrė su nuolatiniais savo pa­

lydovais - palapinėmis ir žalios spalvos apranga, mojavo spal­

vingomis gėlėmis, istorikai nesi­ liaudami įrodinėjo, kad istori­

kas - irgi žmogus. „Kieno val­ džia? Mūsų“, - teigė būsimieji po­

Gamtininkai nesiskyrė su nuolatiniais savo palydovais - palapinėmis ir žalios spalvos apranga

litologai, o Komunikacijos fakul­ tetas veržliai šaukė: „Komfakas PRIOT!“ Juodi, ūsuoti ir mylintys

katinus - tai matematikai, o štai

juodomis mantijomis šiemet pa­

sipuošė ir teisininkai, vietoj Temi­

dės nešęsi dideles svarstykles.

Nesiskiriantys su baltais chala­ tais medikai šiemet eisenos prie­

kį papuošė ilgakojėmis trumpais sijonėliais vilkinčiomis žaviomis

medikėmis, kurios mojuodamos

spalvingais bumbulais skandavo

Fakulteto vėliavos - studentų rankose

„Seselės, seselės, seselės, se-

lės, selės“. Vyriškiausias VU Fizi­ kos fakultetas pasipuošė karūno­

mis su elektros lemputėmis ir ne­

šė atominę raketą.

Pirmakursiai davė priesaikų

Įspūdingos medikų dekoracijos...

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, Initium Semestri ceremo­ nijoje kreipdamasis j studentus, pa­ brėžė, kad jie yra laimingi žmonės.

„Nuoširdžiai sveikindamas jus, aš linkiu, kad jūsų žinios virstų kūryba, virstų talentais, virstų mąstymu“, sakė jis. G. Kirkilas taip pat palinkė­ jo VU bendruomenei, kad universi­ tete gyvuotų ir laisvės dvasia.

Vilniaus universiteto bendruome­ nę su naujais mokslo metais sveiki­ no ir švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. „Manau, kad jaunystė šiandien yra jūsų didelis grožis ir jūsų galimybė. Pasinaudo­ kite savo jaunyste - skriskite aukš­ tai, skleiskite sparnus, bet nepamirš­

Žaismingai nusiteikusios KHF studentės

kite, kad jūsų skrydis reikalingas Lie­ tuvai“, - linkėjo jis studentams.

Vilniaus universiteto pirmakursiai, vadovaujami VU Studentų atstovy­ bės prezidentės Monikos Sičiūnaitės, davė iškilmingą priesaiką. Stu­ dentai žadėjo „siekti mokslo šviesos, visas įgytas Vilniaus universitete ži­ nias skirti savo kraštui, mylėti ir gerbti savo dėstytojus, profesorius ir visus universiteto žmones, savo siekiais ir

Šiemet pirmą kartą eisenoje dalyvavo studentai iš užsienio, pasirinkę studijas mūsų Universitete

darbais garsinti Tėvynę Lietuvą“.

Priesaikos tekstą rektorius patvirtino savo antspaudu.

Parengė L. BINKAUSKIENĖ, V. DENISENKO L. Binkauskienės, L. Januš­ kevičienės ir IZ Naujiko nuotr.

Fizikai neabejingi aktualijoms

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.