kine itur ad astru
universitas
vilnensis
N
/ 2000
Balandis Nemokamai
\_____ J
Vilniaus universiteto laikraštis Nr.
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
6 (1612)
LAIKRAŠČIUI “Universitas Vilnensis” - 50
Šiandien laikraštį “Universitas Vilnensis” rengia (iš kairės į dešinę) Živilė Viteikaitė (korespondentė), Indrė Klimkaitė (stilistė) ir Liana Binkauskienė (redaktorė)
studento") komplektus, susitikome su buvusiais jo redaktoriais ir bendradar biais ir vis klausėme savęs - ar pirmieji Universiteto laikraščio leidėjai bent gi liausioje širdies kertelėje jautė, kad jis su lauks tokio garbaus amžiaus? Ar tikėjo jo ateitimi ir kokią ją įsivaizdavo? Gera suvokti, kad daugelio šiandien žymių rašytojų ir poetų pirmųjų kūry binių žingsnių liudytojas - Universiteto laikraštis. Jis buvo šalia Universiteto žmonių tuomet, kai respublikinei spau dai jie dar nerūpėjo. Vartydami jau byrančius laikraščių puslapius mato me ne tik laikraštį - jame pirmiausia matome žmones. Kaip didžiuotasi mokslo pirmūnais, kaip piktintasi negerovėmis - girtuokliais, chuliganais, kaip stengtasi juos auklėti! Ar šiandien esame tokie atidūs žmogui kaip mūsų pirmtakai, ar vy damiesi įvykius, ieškodami sensacijų nepamirštame svarbiausio - žmogaus? Į šiuos klausimus atsakys lai kas... Šiandien juokinga skai tyti sovietine ideologija Laikraščio “veidas”patikėtas VU leidyklos Techninio trenkiančius proginius šū skyriaus maketuotojoms kius bei privalomuosius Ligitai Markūnienei ir Vidai Vaidakavičienei
Nedažnai tenka švęsti laikraščio jubi liejų, ypač šiais, aukštosioms mokykloms finansiškai nedėkingais laikais. O ir jubi liejus garbingas - penkiasdešimtasis. Kai užgriūva tokia sukaktis, norom nenorom susimąstai - o ką gi vis dėlto reiškia šis skaičius? Ką penkios dešimtys reiškia žmogaus, valstybės, Universiteto, laik raščio istorijoje? Mažų mažiausiai įparei goja stabtelėti, atsigręžti atgal - į pradžių pradžią, ir įvertinti tai, ką turime. Rengdamos šį, jubiliejinį, numerį var tėme senus (iki 1989 m. dar "Tarybinio
straipsnius ir gera suvokti, kad dabar jau esame nuo to laisvi. Ir tuo pačiu net truputį liūdna, kad labai greitai užmir- , šome vadinamąją Ezopo kalbą, o skai tytojus baigiame atpratinti skaityti tarp eilučių. Tačiau tikimės, kad pavyko iš vengti didžiųjų laisvos žiniasklaidos li gų - bent jau purvasklaida netapome, net ir ne visad džiugioj Universiteto kasdienybėj tebeieškome šviesesnių akimirkų. Šiandien linotipus pakeitė kompiuteriai, šviežiausia informacija redakciją pasiekia internetu, nebereikia spausdinti privalomųjų straipsnių ir niekas nebetikrina, ką rengiamės spausdinti. Tokie nūdienos privalu mai. Bet yra ir dar kažkas daugiau. Tas virpesys, vykstant į spaustuvę naujo numerio pasiimti. Jūsų, skaitytojų, re akcijos laukimas. Ir svajonės, ką dar bū tų galima padaryti... Dėl to ir tikime, kad ir šiais interneto bei kitų už spau dą operatyvesnių žiniasklaidos prie monių laikais "Universitas Vilnensis" išliks. Nes spausdintas žodis ilgaamžiškesnis už ištartą ar ekrane sumirgėjųsį. Keisitės jūs, kelsimės mes. Dabar tinį laikraštį vertins ateities kartos ir galbūt stebėsis nūdienos aktualijomis. Tik tas ratas tegu nesustoja... Redakcija
Universiteto laikraštį “Universitas Vilnensis” jau galite skaityti internete! Adresas bttp:l!www. vilnensis. vu. lt
LAIKRAŠTYJE SKAITYKITE: Jauniesiems Universiteto
mokslininkams - Lietuvos
Mokslu akademijos premijos ,
2 psl.
Personalo direktorius dr. Rimantas Lukoševičius komentuoja kaip
vykdomas Senato nutarimas “Dėl 2000 m. ~ biudžeto asignavimų’* - 3 psl.
VUSA pristato
studentiškus renginius «
6 psi.
Laiko dulkes nupūtus
(buvusių laikraščio
'±k“d'
8-10 Dsl
“Gamtovėja” -
12 psl.
prisiminimai) - v> J, V psi.
Glazgo universiteto profesoriaus K. Smitho paskaita mūsų
Universitete - glaudaus bendradarbiavimo tąsa -
Naujos VU bibliotekos Zita Žiūkienė - AB “Spauda” laikraščio gamybos ir brošiūravimo padalinio viršininkė - pirmoji išvysta dar “šiltą ” leidinį
V Naujiko nuotraukos
naudojimosi internetu taisyklės -
13 psi.
2
Universitas Vilnensis Pasiekimai
2000 m. balandis
J------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
JAUNIESIEMS UNIVERSITETO MOKSLININKAMS LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS PREMIJOS Kovo 29 d. Mokslų akademijos konferencijų salėje MA visuoti nio susirinkimo ataskaitinėje sesijoje pagerbti ir įvertinti jaunieji mokslininkai, tarp jų - ir Vilniaus universiteto auklėtiniai.
MA 1999 m. jaunųjų moksli ninkų premija skirta GMF hidro logijos ir klimatologijos katedros vyr. asist. Egidijui Rimkui už dar bą “Meteorologijos pagrindai”. 1999 m. Lietuvos mokslų aka demijos premijos už geriausius mokslinius darbus taip pat skirtos šiems Vilniaus universiteto stu dentams - aukštųjų mokyklų stu dentų konkurso nugalėtojams: KHF verslo administravimo ir vadybos specialybės III k. stu dentei Ievai Juškevičiūtei už dar bą “Ekonominė politika ir poli tinių partijų įtaka Lietuvoje, Lat vijoje ir Estijoje”; ChF magistrui Andriui Ka minskui už darbą “2-tia-3, 5, 6,
Konferencijos
9-tetraaza ir 2-tia-3, 5, 6, 7, 9-pentaazobenzo(ed) azulenainaujos heterociklinės sistemos”; MIF I k. magistrantui Man tui Puočiauskui už darbą “Atvi rojo optinio ryšio įrenginys”; FilosF I k. magistrantei Irmai Rvbnikovai už darbą “Vaikų skausmo sampratos raida”; GMF I k. magistrantui Min daugui Rylai už darbą “Dactylorhiza subsect. Maculatae auga lų morfologinė ir taksinominė įvairovė Lietuvoje”; GMF magistrui Darijui Veteikiui už darbą “Technomorfologinis Lietuvos teritorijos rajona vimas”.
Vilniaus universiteto studentai (jau apdovanoti LMA premijomis) su MA prezidentu akad. B. Juodka V Naujiko nuotr.
J
UNESCO TARPTAUTINIAI RENGINIAI VILNIAUS UNIVERSITETE Dr. Vida KIRVEUENĖ, VU biochemijos ir biofizikos katedra Kovo pabaigoje keturias dienas rodyklės su UNESCO emblema kvietė į Senato salę, kur Vil niaus universiteto UNESCO asocijuotas fundamentinių mokslų centras rengė dvi tarptautines konferencijas. Sis centras buvo įsteigtas Mokslo reikalų prorektoriaus akad. B. Juodkos iniciaty va, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį pasirašius kontraktą tarp UNESCO ir Vilniaus universiteto. Baltijos šalių jaunųjų mokslininkų seminaras “Fundamentinių mokslų perspektyvos ” ir pasauli nis UNESCO asocijuotų mokslo centrų vadovų pasitarimas buvo pirmieji šio Vilniaus universi teto centro organizuoti tarptautiniai renginiai.
Konferencijos dalyviai atokvėpio minutę įsiamžino Universiteto Didžiajame kieme V Naujiko nuotr.
Kovo 22 dieną į salę rinkosi j aunimas iš Latvijos, Estijos, Lenki jos, Rusijos, Baltarusijos, Suomi jos ir Lietuvos. Biologai, chemi kai, fizikai ir matematikai, jauni daktarai, doktorantai ir studentai pristatė savo tyrimus, klausėsi ple narinių paskaitų apie mokslo rai dą, matematikos taikymo per
spektyvas, lazerių vystymą Lietu voje. Pilna salė susirinko ketvir tadienį paklausyti seminaro sve čio, UNESCO ir Tarptautinės mokslo draugijų sąjungos (ICSU) deleguoto atstovo, Kenijos Moks lų akademijos pirmininko Shemo Ooyo Wandigos pranešimo. Buvęs UNESCO Vykdomosios tarybos
Programų komiteto pirmi ninkas, patyręs tarptautinių organizacijų ekspertas įtai giai ir žemiškai nušvietė klausimus, kuriuos teks spręsti mokslininkams ir technologams kitą šimtme tį. Genetiškai modifikuotų maisto produktų plitimas,
iiiSi toks svarbus Afrikai, pasaulio klima to atšilimas, grėsmingai didėjantis iš silavinimo atotrūkis tarp turtingų valstybių ir demografinio kilimo lai kus gyvenančių besivystančių kraštų - tai tik kelios išmintingo mokslinin ko išdėstytos problemos, kurias teks spręsti XXI amžiaus pasaulio gyven tojams. Išklausę visus 23 pranešimus se minaro dalyviai, vadovaujami UNESCO atstovo prof. A. Pokrovskio, aptarė jaunųjų mokslininkų vaidmenį formuojant valstybinę mokslo politiką. Baigiantis diskusijai buvo priimtas kreipimasis į UNESCO ir ICSU, kuriame prašo ma paremti Baltijos regiono jaunų jų mokslininkų mokslinius mainus ir tarpininkauti, kad svarstant vals tybinę mokslo strategiją būtų išgirs tas ir jaunimo balsas. Savo laiške ICSU valdybai prof. S. Wandiga rašė, kad regioniniame se minare “Fundamentinių mokslų per spektyvos” buvo pristatyti labai aukš to lygio darbai. Labai gerai pasirodė dalyviai iš Vilniaus universiteto Gamtos mokslų, Chemijos, Fizikos bei Matematikos ir informatikos fa kultetų studentai ir darbuotojai. Kovo 24 dieną į Vilniaus univer sitetą susirinko UNESCO asocijuo tų fundamentinių mokslo centrų va dovai iš viso pasaulio: Australijos, Pietų Afrikos, Kenijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Moldovos, Čekijos, Rusijos ir Baltarusijos.
Tarp jų buvo jau ne pirmą dešimt metį UNESCO globojamų centrų ir ką tik į UNESCO veiklą įsitrauku sių darinių. UNESCO valdyba su kvietė mokslo centrų vadovus pa
sitarti apie tolesnės bendros veik los kryptis, tikslus ir priemones. Toks susitikimas buvo puiki proga pažinti vieniems kitus ir įvertinti centrų galimybes. Iš perskaitytų pranešimų, kurie parodė, jog UNESCO asocijuotuose mokslo centruose dirba aktyvūs ir visuome niški mokslininkai, daug dėmesio skiriantys švietimui, reikėtų išskir ti tris. Liverpulio (Didžioji Britani ja) universiteto UNESCO centras, skirtas informacinių technologijų panaudojimui chemijai ir mokslo švietimui, kaupia eksperimentų modeliavimo kompiuterines pro gramas, jas analizuoja ir vertinimo rezultatus skelbia centro leidžiama me moksliniame žurnale. Maskvos D. Mendelejevo cheminės techno logijos universitete veikia centras, kurio pagrindinė veikla yra chemi jos dėstymo Rusijos vidurinėse mo kyklose tobulinimas. Centras išlei do ne vieną išverstą vadovėlį bei ke lias metodines priemones mokyto jams ir nemokamai išplatino po vi są Rusiją išsibarsčiusiose specialio se vidurinėse mokyklose. Daug dė mesio šis centras skiria pasaulinės reikšmės gamtosaugos proble moms. Naujojo Pietų Velso (Aust ralija) universiteto Membranų ty rimo centras pasižymi švietėjiška veikla Pietryčių Azijos regione. Centras rengia internetinius ir la boratorinius kursus studentams iš visos Australijos, Indonezijos, Ko rėjos, Tailando ir kt. Antrą konferencijos dieną buvo svarstoma bendra centrų veikla. Nu spręsta telkti patirtį, idėjas ir ištek lius moksliniam švietimui: kurti ben dras mokymo programas, rengti tęs tinius kursus, leisti metodinę me džiagą. UNESCO asocijuotų centrų koordinatoriais išrinkti prof. R. Sandersonas (Pietų Afrika) ir dr. S. Walkeris (Didžioji Britanija). Konferencijos baigėsi. Vilniaus universiteto UNESCO asocijuotas fundamentinių mokslų centras tę sia savo veiklą.
Aktualijos
3
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
!
AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMAS PRIIMTAS, BET BUS AIŠKINAMASI, AR JIS NEPRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI Kovo 21 d. Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymą kartu su Prezidento V. Adamkaus pa siūlytomis pataisomis. Vasarį Seimas priėmė šį įstatymą, tačiau Prezidentas jį vetavo ir dekretu grąžino Seimui pakartotinai svarstyti su savo pataisomis. Prezidentui nebuvo priimti nos įstatymo nuostatos, galinčios pakenkti aukštųjų mokyklų au tonomijai, konkrečiai - įstatymo suteikiama teisė švietimo ir mokslo ministrui nutraukti vals tybinio universiteto senato įga liojimus. Be to, Prezidento siū lymu profesoriaus pareigybė ne bus siejama su habilitacija. Patai somis sudaryta galimybė profe soriaus pareigas užimti ne tik ha bilituotiems daktarams, bet ir mokslininkams, ypač apsigynusiems darbus užsienyje, bei pri pažintiems menininkams. Prezi dento pataisomis nustatyta, kad į valstybės finansuojamą vietą
----------------- -
Skaitytojai klausia
priimtas studentas sudaro sutartį su aukštąja mokykla bei Lietu vos valstybiniu mokslo ir studijų fondu. Prezidento siūlymu liberali zuota ankstesnė įstatymo nuosta ta, jog dėstytojai ir mokslo dar buotojai gali dirbti mokslo, stu dijų ir kitose valstybės instituci jose iš viso ne daugiau kaip pus antro etato. V. Adamkaus siūly mu įstatymas pataisytas taip, kad dėstytojams ir mokslo darbuoto jams iki pusantro etato būtų ri bojama teisė dirbti tik mokslo ir studijų institucijose. Taip palie kama galimybė dirbti etatinį dar bą kitur. Balandžio 6 d. grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teis mą, prašydami ištirti, ar aukšto jo mokslo įstatymas nepriešta rauja Lietuvos Respublikos Kon stitucijai. Pareiškėjai mano, kad įstatymo straipsnis, kuriame ne pasakoma, kas laikytina gerai
J
besimokančiu studentu, gali prieštarauti Konstitucijos nor mai, kuri tokiam studentui lai duoja nemokamą mokslą valsty binėse aukštosiose mokyklose. AM įstatymo 60-me straipsny je sakoma, kad valstybės finan suojamose vietose gerai besimo kantys studentai, iki aukštosios mokyklos nustatyto termino Vy riausybės nustatyta tvarka vykdę studijų programos reikalavimus, yra atleidžiami nuo paskolos, su teiktos studijoms apmokėti, grą žinimo. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavęs parlamentaras Stanislovas Buškevičius mano, kad įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta, kokie studentai laiky tini “gerai besimokančiais”. Kreipimąsi pasirašė 31 Seimo narys, kurie atstovauja įvairioms Seimo frakcijoms.
DOC. A. M. PAVILIONIENEI SUTEIKTAS HABILITUOTO MOKSLŲ DAKTARO LAIPSNIS Kovo 22 d. švietimo ir moks lo ministras Kornelijus Platelis įteikė habilituoto mokslų dakta ro diplomą Marijai Aušrinei Pa vilionienei. Šis diplomas Vil niaus universiteto Visuotinės li teratūros katedros ir Moterų stu dijų centro vadovei įteiktas už monografiją “Lyčių drama”. Pernai rudenį Lietuvos moks lo taryba (LMT) pasiūlė Univer sitetui panaikinti VU Senato sprendimą suteikti daktaro mokslo laipsnį A M. Pavilionie nei, nes jos monografiją laiko ne moksliniu, o publicistiniu darbu. Tačiau VU Senatas dar kartą pa tvirtino A. M. Pavilionienės di sertacijos gynimo komiteto nuo monę suteikti jai habilituoto dak taro mokslo laipsnį. Šiai proble mai išnagrinėti buvo sudaryta Lietuvos mokslo tarybos ir VU atstovų komisija, vadovaujama prof. habil. dr. akad. Algirdo Gaižučio. Tačiau bendros nuo monės nebuvo prieita, nes LMA
Parengta pagal BNS inform.
Daugiausiai darbuotojų re
organizuojant Universiteto pa dalinių darbą sausio-gegužės mė nesiais jau atleista ar bus atleisti
ir VU atstovai skirtingai trakta vo kai kurias teisės aktų, regla mentuojančių disertacijų gynimo bei diplomų registravimo proce dūras, normas. Todėl buvo nutar ta, kad balsuojant galutinį spren dimą turėtų lemti komisijos pir mininko balsas. Akademikas A Gaižutis savo nuomonę nuspren dė išdėstyti ministrui. Pasak jo, pagrindą suteikti A. M. Pavilio nienei mokslo laipsnį apibrėžia tai, kad LMT Kvalifikacinė ko misija neturėjo išsamiai pareng tų nuostatų dėl monografijų, ku rios būtų laikomos habilitacijos pagrindu. Be to, jo teigimu, ko misija iki šiol nesiremdavo hu manitarinių mokslų srities eks pertų komisijos vertinimais. VU vertinimu, švietimo ir mokslo ministro sprendimas lei džia padėti pamatus teorinei ir praktinei feminizmo sklaidai - nau jai mokslo krypčiai Lietuvoje. Pagal BNS inform.
Dėkojame Mūsų universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Vorcesteryje (JAV) gyvenančiam Vytui UŽGIRIUI, kuris jau antri metai, vykdydamas velionės prof. Inos Čepėnaitės Užgirienės valią, skiria po 1000 JAV dolerių psichologijos mokslinių žurnalų prenumeratai.
didžiausiuose VU padaliniuose: 34 Universiteto profilaktoriumo Laikraščio skaitytojai teirauja
darbuotojai, 15 Bibliotekos, 35 Ūkio direkcijos padalinių, 22
si, kaip vykdomas 2000 vasario 3
Skaičiavimo centro darbuotojai.
d. Senato nutarimas “Dėl 2000 m.
Mažinamas darbuotojų skaičius
biudžeto asignavimų”.
ir mažesniuose padaliniuose
Rektorate, Botanikos sode ir ki
Į klausimą atsako Universiteto Personalo direktorius dr. Rimantas
tuose. Kai kurie padaliniai dirbs
Lukoševičius.
Būsime priversti kiek įmanoma
ūkiskaitos pagrindais, pvz. kny
greičiau vykdyti minėtą Senato
Vasario 3 d. Vilniaus univer siteto Senato posėdyje buvo
svarstytas klausimas dėl 2000 metų biudžeto asignavimų ir
specialiųjų lėšų paskirstymo (In
formacinis biuletenis Nr.3 (228)
2000 02 22). Senato nariai kon statavo. kad 2000 metų darbo už mokesčio fondas 4 703 323 Lt
mažesnis nei 1999 metais. Uni versitetas priverstas 2000 metais atlikti darbo organizavimo pa
nutarimą, nes gali atsitikti taip,
gynas “Littera” ir pan. Šis procesas įsibėgėja ir fakul
kad Universiteto padaliniai iš
tetuose. Beveik visuose fakulte
naudos tiek jų atlyginimams skir
tuose mažėja žmonių, dirbančių
tų biudžetinių lėšų, kad nebus iš
papildomai, nepratęsiamos dar
ko mokėti atlyginimų.
bo sutartys su darbuotojais, dir
Remiantis VUSenato 199702
bančiais nepagrindinėje darbo
20 nutarimu “Dėl padalinių va
vietėje. 2000 m. sausio-kovo
dovams suteikiamų papildomų
mėn. mūsų Universiteto dar
teisių” kiekvienas Universiteto
buotojų sumažėjo 203 , iš jų 121
padalinys ir jo vadovas spren
Universitete dirbo pagrindinėse
džia apie tai, kaip bus vykdomas
pareigose. Į jų vietą naujų
jo vadovaujamo padalinio biu
žmonių nebuvo priimta. Jie at
keitimus fakultetuose, institu
džetas. Fakultetai ir padaliniai
leisti savo noru, šalių susitarimu
tuose, centruose ir kituose sava
žino, kiek biudžetinių lėšų jiems
bei mažinant darbuotojų skaičių
rankiškuose padaliniuose bei
yra skiriama, kiek jų jau yra iš
dėl darbo organizavimo pakei
mažinti darbuotojų skaičių.
naudota, kiek mokos fondo su
timų. Manau, kad fakultetai bei
Sprendimas skausmingas, bet
taupyta ar mokėta viršijant dar
centrai skaudžiausiai pajus pa
neišvengiamas. Tuo skausmin-
bo užmokesčio fondą. Jie ir
sikeitimus šių mokslo metų pa
gesnis, kad tiesiogiai paliečia ar
sprendžia, kaip taupyti biudže
baigoje, kai vyks pagrindinė dar
ba palies Universiteto darbuoto
tines lėšas.
buotojų kaita, bus pratęsiamos
jus - mūsų bendruomenės, kur
Atkreipiu dėmesį į tą faktą,
darbo sutartys bei bus nustatyti
tos dešimtmečiais, narius. Pir
kad kalbame apie mokos fondo,
daugiausiai biudžetinių lėšų iš naudoję padaliniai.
mieji naujųjų metų mėnesiai taip
o ne tikslaus darbuotojų skai
pat nieko gera nežada - laukto
čiaus mažinimą. Vadinasi, tuose
Kadangi šis procesas įtraukia
Valstybės biudžeto įplaukų padi
padaliniuose, kur darbuotojų at
vis didesnį Universiteto darbuo
dėjimo nematyti, apie biudžeto
lyginimai maži, darbuotojų gali
tojų skaičių, apie jį Personalo di
asignavimų perskirstymą ir pa
būti atleista santykinai daugiau
rekcija žada informuoti Uni
didinimą mokslo įstaigų naudai
nei padaliniuose, kur darbuoto
versiteto bendruomenę ir atei
valdžios vyrai jau neužsimena.
ji} atlyginimai aukštesni.
tyje-
Lietuvos studentija protestavo prieš universitetų uždarymą Klaipėdos studentai ir dėsty tojai, pasipiktinę laikinu Klaipė dos universiteto uždarymu dėl lėšų stygiaus, kovo 29 d. susirin ko į “viešą paskaitą” miesto au tobusų stotyje. Protesto akcijo je dalyvavo ir kitų miestų studen tai, nes finansiniai nepritekliai kamuoja daugelį Lietuvos aukš tųjų mokyklų - mėnesiui dėl sko lų uždarytas Lietuvos žemės ūkio universitetas, savaitei dar bą nutraukė Klaipėdos universi tetas, Vilniaus universitete buvo išjungtas šildymas. Paskaitą “Per 10 nepriklausomybės metų - prie uždarytų universitetų” Klaipė dos autobusų stotyje skaitė Klai pėdos universiteto prorektorius Vaidutis Laųrėnas. Docentas ap
gailestavo, kad studentas, ruoš damasis paskaitoms, dėl aukštų jų mokyklų skurdo nebegali nau dotis naujausia literatūra. “Ar mes baigiam studijas, ar mes da lyvaujam kažkokiose studijų pa rodijose? Mes norim būti nor malūs specialistai, kad mus pri pažintų, o ne popierėlio turėto jai, kurie neturėjo galimybės mo kytis”, - per paskaitą piktinosi Lietuvos studentų sąjungos pre zidentas Svajūnas Jakutis. Pa skaitos Klaipėdoje klausėsi keli šimtai studentų iš Klaipėdos, Vil niaus ir Kauno. Norėdami at kreipti visuomenės ir valdžios dėmesį, studentai ketina sureng ti daugiau protesto akcijų. Parengta pagal BNS inform.
2000 m. balandžio 28 d. 12 vai. VU Skaičiavimo centro salėje Lijana STUNDŽIENĖ gins disertaciją “Moterų judėjimo informa cinis aprūpinimas” humanitarinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties daktaro laipsniui gauti. Komiteto sudėtis: doc. dr. Ala Miežinienė - komiteto pirmininkė (VU, humanitari niai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H); prof. habil. dr. Romualdas Broniukaitis (VU, technologijos moks lai, sistemų inžinerija, 120 T); prof. habil. dr. Domas Kaunas (VU, humanitariniai mokslai, ko munikacija ir informacija 06 H); prof. habil. dr. Viktoras Urbonas (Klaipėdos universitetas, komu nikacija ir informacija 06 H); doc. dr. Marija Prokopčik (VU, komunikacija ir informacija 06 H). Oponentai: prof. habil. dr. Ona Voverienė (VU, komunikacija ir informacija 06 H); doc. dr. Dalia Marcinkevičienė (Lietuvos istorijos institutas, isto-
\jija05H).
4
C V
Universitas Vilnensis
I
2000 m. balandis
N ______ /
Atmintis
Sukaktys
PROFESORIŲ DAUG, BET DAUKŠAS - TIK VIENAS!
CHEMIKAI ŠVENČIA NET KETURIS JUBILIEJUS! Kiek pavėlavę į Universiteto 420-osioms metinėms skirtų jubiliejinių
Doc. Zenonas MAČIONIS
renginių ciklą įsijungė ir chemikai. Pavėlavimą iš dalies kompensuoja tai,
Šie vienos Chemijosfakulteto absolventės žodžiai
jog tą pačią balandžio 14 dieną vykstančioje Chemijos fakulteto konferen
tiksliau už ilgus mokslingus išvedžiojimus apibū dina legendinio chemiko profesoriaus Kazio Daukšo padėtį ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje šeštojo-devintojo dešimtmečio Lietuvos vi suomenėje.
cijoje minimi dar trys jubiliejai: chemijos dėstymo Vilniaus universitete 215-osios, savarankiško Chemijos fakulteto įkūrimo 55-osios ir mūsų lai
kų Universiteto žymiausio chemiko prof. Kazio Daukšo gimimo 95-osios metinės.
Į Didžiojoje auloje vykstančią konferenciją žada susirinkti nemažai fakulteto auklėtinių. O tų auklėtinių gražus būrys: nors Chemijos fa
Nesigilindami į prof. K. Daukšo mokslinius darbus ir gyvenimo (19050225-198512 18) detales priminsime, kad Profesoriaus 95-ųjų gimimo metinių proga “Pradų” lei dykla išleido stambią doc. Z. Mačionio monografiją “Pro fesorius Kazys Daukšas”, ku rioje smalsesnis skaitytojas gali rasti ir daugybę tų deta lių, ir paties Profesoriaus pub licistikos perliukų. Verčiau žvilgtelėkime j prof. K Dauk šo unikalumo esme. Tarybiniais metais daugu ma eilinių Lietuvos gyvento jų kalbėdami apie chemiją ga lėjo pacituoti perfrazuotus V. Majakovskio žodžiu: “Chemi ja ir Daukšas - broliai dvyniai: mes sakome “chemija”, su prantame - “Daukšas”, sako me “Daukšas”, suprantame “chemija”...” To priežastis nepaprastai intensyvi Profe soriaus pedagoginė, publicis tinė ir mokslo populiarinimo veikla, suteikusi jam žymiau sio Lietuvos chemiko vardą. Prof. K. Daukšas - iki šiol nepralenkto populiarumo vie šų paskaitų chemijos ir ne tik
z------ ;
;
Iš visur apie viską
chemijos temomis lektorius, sugebė davęs kiekvienoje paskaitoje iškelti netikėti} paradok sų, pažerti negirdė tų palyginimų, su spindėti humoro deimančiukais, su kelti dar ilgai po paskaitos nenu rimstančias disku sijas. Gal kiek panašiu stiliumi kalbėdavo mūsų garsioji žiniuo nė prof. E. Šimkūnaitė, tačiau Profesoriaus paskaitų temų ratas gerokai įvairesnis (nuo medžia gos sandaros ir atominės energi jos iki miesčioniškumo kritikos, nuo kultūringo elgesio iki ateiz mo propagandos, nuo metalų, plastikų ir cheminių pluoštų iki... meilės problemų), o paskaitų skaičius kur kas didesnis. Ne vie nerius metus Profesorius skaity davo daugiau kaip po šimtą vie šų paskaitų kasmet (taigi kas tre čią dieną!), o iš viso prieš įvai riausias auditorijas yra stovėjęs apie pusantro tūkstančio kartų. Lietuvoje nebuvo ne tik nė vieno miestelio, bet ir nė vienos kiek didesnės salės, kurioje nebūtų skambėjęs prof. K Daukšo balsas. Ideologijos suvaržytoje nykiai vienodoje sąstingio metų publi cistikoje prof. K Daukšas suge bėjo rasti naujų temų, nevengė diskutuoti su rašytojais ir poetais, filosofais ir pedagogais, neretai tas diskusijas laimėdamas. Jo straipsniai apie meilės vaidmenį kuriant šeimą ir kolektyvinius so dus vienus šokiravo, kitus suža vėjo, sukėlė tokias audringas dis
kusijas spaudoje ir kasdienia me žmonių bendravime, kokių iki tol tarybiniais metais Lie tuva nebuvo regėjusi. Polemi kos aistros skatinamas Profe sorius aukšto lygio oficialių pasitarimų kritikos ugnį ne kartą tyčia nukreipdavo į sa ve, sumaniai atsikirsdamas skatino savarankišką, nedog matišką savo oponentų ir šali ninkų mąstymą. Visai neatsi tiktinai viena iš jo parengtų at eistinių publikacijų neišvydo dienos šviesos todėl, kad re cenzentui pasirodė, jog ji gali būti pavojinga... ateizmo pro pagandistams. Tikslesnį mus supančio pa saulio vaizdą ne vienam tiks liesiems mokslams svetimam skaitytojui padėjo susidaryti Profesoriaus parašyti bemaž aštuoniasdešimt mokslo popu liarinimo darbų, tarp kurių penkios knygos, kiekviena po 150-300 psl. Plačiajai visuomenei ma žiau žinoma, kad prof. K. Daukšas dešimt metų vadova vo Chemijos ir cheminės tech nologijos institutui, keturias dešimt - Universiteto Neorga ninės ir analizinės chemijos katedrai, kad jis - net penkio lika leidimų išėjusių vadovėlių ir mokomųjų priemonių auto rius ir bendraautoris. Tačiau jo “Chemijos žodynas” bemaž keturiasdešimt metų buvo tai visuomenei prieinamiausią chemijos enciklopedija, che minės terminijos mokiusi žur nalistus, teisininkus, ekono mistus ir netgi... kryžiažodžių sprendėjus.
kultetas nuo pat pirmųjų darbo metų visą laiką buvo vienas mažiausių
Universitete, per praėjusius 55-eris metus jį baigė bemaž 2900 absol
ventų, tarp kurių - penki dabartiniai akademikai, trys Mokslų akade mijos nariai korespondentai, per 50 habilituotų daktarų, apie 530 dak
taro disertacijas apgynusių mokslininkų. Chemikai savo jubiliejinėje konferencijoje išklausys pranešimus apie Vilniaus universiteto chemijos istoriją ir dabartį, Chemijos instituto veik
lą ir perspektyvas, chemijos padėtį reformuojamoje Lietuvos mokyklo je, šalies chemijos pramonės nūdieną, galės įsigyti doc. Z. Mačionio
parengtas knygas “Profesorius Kazys Daukšas” ir “Vilniaus universite to Chemijos fakultetas. 1784-1944-1999”. ChF inform.
Sveikiname balandžio mėnesį
sukaktis Švenčiančius Medicinos fakulteto doc. dr. Janiną Žukienę Užsienio kalbų instituto vyr. lektorę Vidą Zitą Mickevičienę
Filologijos fakulteto doc. dr. Olimpiją Armalytę
Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytautą Usonį
Ekonomikos fakulteto doc. dr. Vytautą Balkevičių Teisės fakulteto doc. dr. Saulių Katuoką Bibliotekos darbuotoją Ramutę Masionienę
Bibliotekos darbuotoją Elvyrą Urbonavičienę Filosofijos fakulteto vyr. asistentę dr. Angelę Danutę Čepėnaitę Ekonomikos fakulteto vyr. asistentą Jurgį Algirdą Savaniauską Fizikos fakulteto doc. dr. Jurgį Storastą Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Gintautą Jurgį Česnį
Administracijos reikalų prorektorių Aleksą Pikturną Medicinos fakulteto doc. dr. Nijolę Mariją Janulevičiūtę Fizikos fakulteto vyr. m. d. doc. dr. Giedrę Virgiliją Streckvtę
■N J
Lietuva ir Didžioji Britanija sutarė dėl dar vienos studentų ir dėstytojų mainų programos
Telšių kunigų seminarija gavo nevalstybinės aukštosios mokyklos licenciją Telšių kunigų seminarija, nevalstybinė aukštoji mokyk la, gavo licenciją veikti. Nuo
šiol ji bus laikoma mokslo ir studijų institucija, teikiančia aukštąjį išsimokslinimą pagal teologijos mokslų krypties programas. Šios kunigų semi
narijos teikiamas išsilavinimas iki šiol nebuvo pripažįstamas kaip aukštasis išsilavinimas. Tačiau studijų trukmė, studi jų programos lygis, dėstytojų kvalifikacija tenkina reikala vimus, išdėstytus Kvalifikaci
niuose aukštojo išsilavinimo nuo statuose, patvirtintuose Vyriausy
bės. Baigus seminariją gaunama teisė studijuojant užsienyje įgyti licenciatą, kuris Lietuvoje nost rifikuojamas kaip daktaro laips nis. Išsimokslinimo, teikiamo
Telšių kunigų seminarijoje, ko kybę vertins Švietimo ir mokslo
ministerijos įgaliota institucija. Telšių kunigų seminarija, su pertraukomis veikianti nuo 1927 metų, atkurta 1989 metų rugpjū čio 20 dieną.
Balandžio 7 d. Londono universiteto Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos bei Mokslų ir studijų departamento prie Lietuvos Švietimo ir mokslo ministeri jos atstovai pasirašė susitarimą dėl studentų bei dėstytojų mainų programos. Pasak britų ambasados prane šimo, pagal 2000-2002 metų mainų programą Lietuvos aukštųjų mokyklų doktorantai ir dėstytojai vyks sta žuotis ir dėstyti į Britanijos universitetus, o Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos studentai atvyks į lietuvių kalbos bei kultūros vasaros kursus Lietuvoje. Didžioji Britanija finansuoja ir kitas studijų progra mas. Šiemet šios šalies vyriausybė skyrė 157 tūkst. JA^ dolerių keturių jaunų specialistų iš Seimo, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų ir Lietuvos banko studijoms Jungtinėje Karalystėje.
Lietuvos studentų sąjunga turės savo būstinę Vilniuje Vyriausybės nutarimu visuomeninei organizacijai “Lietuvos studentų sąjunga” (LSS) pagal panaudos sutartį perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios Geležinio Vilko gatvėje Vilniuje. Sutartyje numatyta, kad patalpos gali būti naudojamos tik “Lietuvos studentų są jungos” įstatuose numatytai veiklai - Lietuvos studentų interesų atstovavimui, tarptautiniam studentų bendradarbiavimui, išskyrus ūkinę-komercinę veiklą. Iki šiol organizacija savo patalpų neturėjo, glaudėsi Vilniaus universiteto studentų atstovybės patalpo se. LSS, bendradarbiaudama su studentiškomis ir kitomis organizacijomis, rengia tarptautinius, naciona linius ir vietinio lygio studentiškus susitikimus, akcijas, organizuoja paramą ir šalpą studentams bei jų organizacijoms, renka ir platina informaciją apie studentų problemas, atstovauja studentų interesams na cionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, vyriausybinėse institucijose. Parengta pagal BNS informaciją
5
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt
VUSA NARIŲ EPOPĖJA TALINE
Naujienos
VUSA KURIASI KOMITETAI
Ugnė NAUJOKAITYTĖ Kovo 30-balandžio 2 dienomis Taline įvyko kas pusmetį rengia ma konferencija sostinių universitetų studentų savivaldoms iš Šiau
rės ir Baltijos valstybių (konferencija dar žinoma kodiniu pavadini mu HUKAS). Šiais metais konferenciją organizavo Talino technikos universiteto studentų sąjungos atstovai. Autobusais, lėktuvais, keltais į renginį at vyko Suomijos, Norvegijos, Estijos, Danijos, Latvijos ir Lietuvos di džiausių universitetų studentų savivaldų nariai (VUSA atstovavo Min daugas Reinikis ir Ugnė Naujokaitytė). Šioje konferencijoje pagrin dinis dėmesys buvo skiriamas studentų sąjungų vaidmeniui universi tetų viešuosiuose ryšiuose. Dalyvių tikslas buvo pasidalyti informacija apie atstovaujamų organizacijų tikslus ir įtaką universitetų įvaizdžiui, taip pat apie privalomąją studentų karinę tarnybą Europoje.
Pažintis su Talinu Seminarą pradėjo Talino tech nikos universiteto prorektorius Jacobas Kubarseppas, pasveiki nęs atvykusiuosius. Apie univer siteto struktūrą, veiklos sritis, problemas pasakojo Tarptauti nių ryšių skyriaus vadovė Madlin Krispin. Vėliau konferencijos dalyviai buvo nuvežti į Estijos parlamen to rūmus, kur klausė pasakojimo apie rūmų istoriją, architektūrą, Estijos politinę sistemą. Taip pat buvo parodyti universiteto fakul tetai, juose esančios bibliotekos, naujausios auditorijos, paaiškin ta, kaip gaunamas finansavimas rekonstrukcijos darbams.
Seminaro tematika Studentai 10-15 minučių truk mės pranešimuose supažindino su atstovaujamų organizacijų struktūromis, pagrindinėmis veiklos sritimis, problemomis. Iš
C
ryškėjo keli dalykai: Skandinavi jos šabų universitetai susiduria su šiek tiek kitokiomis problemomis nei Baltijos šalių universitetai. Norvegų, suomių, danų studentų savivaldos yra daug turtingesnės (pvz., norvegų savivaldos biudže tas - 5,4 mln. eurų), todėl gali orientuotis ne vien į gyvybiškai svarbių problemų sprendimą. Jie gali skirti dėmesį sporto, kultūros, laisvalaikio, mokslinių tyrimų, studentų demokratijos vystymo, lyčių lygybės klausimams. Tuo tar pu Baltijos šabų savivaldų studen tai turi spręsti esminius dalykus, pvz., studentų apgyvendinimo bendrabučiuose, organizacijos fi nansavimo bei kitas problemas. Konferencijos dalyviai pasakojo ir apie universitetų viešųjų ryšių veiklą. Deja, dėl laiko stokos kai kurių universitetų pristatymai ne buvo labai išsamūs. Daugiau bu vo pasiruošta pasakoti apie orga nizacijų vykdomus projektus:
Konkursas magistrantams
laikraščius, interneto tinklapius, kitokius informacijos skleidimo būdus. Pastaroji tema išaugo į dis kusiją apie narių pritraukimą į or ganizacijas, rinkimų procesą ir t. t. Vienas iš klausimų, aptartų šia me susitikime, buvo privalomoji karinė tarnyba jaunuolių, studi juojančių aukštosiose mokyklose. VUSA atstovas Mindaugas Rei nikis pristatė LR Karo prievolės įstatymą.
Seminare ne tik dirbta Į konferenciją pakvietę estai teigė, jog renginį pradėjo organi zuoti likus tik porai savaičių, to dėl nespėjo pakviesti daugiau pra nešėjų, gahnčių papasakoti apie švietimą Estijoje. “Gryno” darbo seminare stoką atpirko sklandi dienotvarkė, ekskursija po Talino senamiestį ne tik dieną, bet ir tam siu paros metu, geros gyvenimo sąlygos, sauna... ir kiti studentiš ko gyvenimo malonumai. Kitas HUKAS seminaras turėtų įvykti rugsėjo pabaigoje Norvegijos sos tinėje Osle. Ši konferencija rengiama nuo 1989 m. Iš pradžių joje dalyvau davo tik Šiaurės šabų studentų sa vivaldos (Kopenhagos, Stokhol mo, Oslo ir Helsinkio universite tų studentų sąjungos). 1995 me tais į HUKAS buvo pakviestos ir Baltijos šabų sostinių studentų sa vivaldos (iš Talino technikos, Lat vijos ir Vilniaus universitetų). 1997 metų rudenį konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.
J
Kovo 30 d. įvykusiame VUSA parlamento posėdyje nuspręsta steigti 6 komitetus, kurie turėtų patobulinti VUSA veiklą spren džiant akademinio, socialinio studentų gyvenimo problemas, in formuojant studentus apie VUSA (ir ne tik) organizuojamus ren ginius ir kt. Balsavimu patvirtintos irjų koordinatorių kandida tūros. VUSA komitetų nariais galės tapti visi VUSA nariai par lamento sprendiniu, fakultetų studentų atstovybės taip pat galės deleguoti kandidatus į VUSA komitetus.
Koordinatorius
Komitetas
Komiteto ei. pašto adresas
Akademinių reikalų
Mindaugas Žukas (MedF)
Akadem@vusa.lt
Socialini.) reikalų
Artūras Šaltis (IF)
Soc@vusa.lt
Infoimacinis
Justas Jakubauskas (FF)
htfo@vusa.lt
Tarptautinių ryšių
Eglė 2ykutė (KF)
Inter@vusa.lt
Laisvalaikio oiganizavino
Vytautas Kašėta (FF)
Freetime@vusa.lt
Projektų koordinavimo
Raminta Štuikytė (MIF)
Prqject@vusa.lt
VUSA seminaras Kovo 25-26 dienomis Kampuočiuose (Švenčionėlių raj.) VUSA savo nariams surengė seminarą “Efektyvesnis studentų savivaldos veiklos organizavimas”. Dalyvavo 18 žmonių.
Jei nebeturi LSP... Gal jį pametei, o gal pavogė?.. Nori jį vėl turėti ir nežinai, ką daryti... Tau tereikia:
1. Paduoti skelbimą į laikraštį “Universitas Vilnensis” (CR, 16 kab., tel. 68 70 89), jog LSP pametei ar jis buvo pa vogtas. 2. Sulaukti, kol skelbimas bus išspausdintas, iškirpti jį ir priklijuoti prie anketos (kur ją gauti - žr. žemiau).
3. Nueiti į savo fakulteto deka natą, gauti anketą, ją užpildy ti, prie jos prikbjuoti skelbimą ir savo nuotrauką, gauti deka no antspaudą bei parašą. 4. Su anketa ir 20 Lt atvykti į VUSA. 5. Toliau vykdyti “vusiečių” nu rodymus (LSP pagaminamas per 1,5-2 savaites).
J
"Geriausias magistro darbas Europos Sąjungos ir Lietuvos integracijos į ES tema" Konkurso tikslai
Skatinti studentų domėjimąsi Lietuvos integracija į ES, Euro pos Sąjunga bei skatinti gilesnę integracijos proceso bei ES-Lietuvos aktualijų analizę. Konkurso sąlygos
Konkurse gali dalyvauti Lietu vos aukštųjų mokyklų, o taip pat ir užsienyje besimokantys Lietu vos magistrantai. Konkurse gali dalyvauti ma gistrantai, kurių darbai analizuo ja įvairius Lietuvos ir Europos Są jungos santykių ir Lietuvos integ racijos į ES aspektus:
Lietuvos integracijos į ES raidą; derybas; ekonominius, politinius, teisinius, socialinius, kultūrinius santykius. Konkurse taip pat gali dalyvau ti magistrantai, kurių darbuose nag rinėjami įvairūs su Europos Sąjun ga susiję aspektai (institucinė sąran ga, politikos sritys, reformos, plėt ra ir pan.) Diplominiai darbai bus verti nami pagal magistranto sugebė jimą pademonstruoti mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius: -dalykinę erudiciją, t.y. gilias politikos mokslo žinias, pakanka
mas pateikti nagrinėjamos proble mos aktualumą bei gebėjimą atlik ti savarankišką darbą; -metodinį pasirengimą, t.y. gebė jimą kvalifikuotai naudoti svarbiau sius ir naujausius tyrimo metodus; -teorinį pasirengimą, t.y. gebėji mą taikyti bendrąsias bei speciali zuotas teorines žinias; -gebėjimą logiškai, argumentuo tai, nuosekliai dėstyti savo teiginius. Darbo apimtis - iki 120 000 spau dos ženklų. Konkursą organizuoja Europos komitetas prie LRV.
Diplominius darbus vertins ir nugalėtojus paskelbs Europos komiteto prie LRV sudaryta ko misija. Numatomi piniginiai prizai: I vieta - 800 litų; II vieta - 400 litų; III vieta - 200 litų. Taip pat bus teikiamos 9 pa skatinamosios premijos po 100 litų, dovanojamos knygos, bro šiūros, kompaktiniai diskai, su venyrai. Konkurso tvarka:
Diplominius darbus pateikti iki 2000 06 25., konkurso rezul
tatai bus paskelbti iki 2000 08 05. Diplominius darbus bei infor maciją apie save (vardą, pavardę, aukštojąją mokyklą, specialybę, adresą, telefoną, ei. paštą) ma gistrantai turi siųsti adresu: Visuomenės informavimo sky rius Europos komitetas prie Lietu vos Respublikos Vyriausybės Gedimino pr. 56, LT-2685 Vil nius
Išsamesnės informacijos teirau tis tel. (8 22) 22 74 58. Kreiptis į Aleksandrą Ikamą.
6
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
LINKSMINKIMOS IR DŽIAUKIMOS, PA KOL JA UNI ESMA...! Gamtininkų dienos GADI 2000 Balandžio 28 dieną v
15.00 - 16.30 Šventinė eisena Vilniaus miesto gatvėmis.
16.30 - 17.00 Gamtininkų rūmų valdovas sveikina gamtininkus. 17.00 - 18.00 Alaus pertraukėlė.
18.00 — 20.30 (Ne)Tradiciniai gamtininkų pasirodymai VU Auloje. 21.00 — GaDi vakarėlis naktiniame klube “Angaras”. Marius Zabielskas, Vitalijus Orlovas, ei. p.: vitalijus.orlovas@gf.vu.lt
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I.
XXXV-osios Chemikų dienos Balandžio 27-28 dienomis Veiksmas vyks Chemijos fakultete (Naugarduko g. 24).
Planuojama programa: I. Balandžio 27 d. vyks krepšinio turnyras.
Dalyvaus studentų, chemikų, matematikų, fizikų dėstytojų komandos. II. Balandžio 28 d.: Šachmatų, preferanso turnyrai, spaudos konferencija, aukcionas ir loterija, įvairūs totalizatoriai, profesionalių grupių koncertai, chemikų (ir ne tik) filmų demonstravimas, diskoteka, šventinis fejerverkas, šventinė programa renginio organizatoriams ir rėmėjams. Chemikų dienų organizacinio komiteto pirmininkas Vaidas Riauka, ei. p.: audrius, augulis@chf.vu.lt
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
r I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
Teisininkų Dienos 2000 Balandžio 27 - 28 dienomis Planuojami įvairūs renginiai:
I- oji diena: Studentų mainai tarp VU Teisės fakulteto ir LTA. Muzika, loterijos, pramoginio pobūdžio renginiai VU TF, LTA, VDU. Studentų teisininkų eitynės Gedimino prospektu. Vakaras muzikiniame klube, TEDI 2000 filmo premejera, šou, diskoteka.
II- oji diena Konferencija Teisingumo ministerijoje. Vakarinė dalis — TEDI 2000 uždarymo vakaras renginio rėmėjams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, svečiams, organizatoriams. Informacijos ieškokite Teisės Fakultete, organizacijoje “EIsa”.
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
Fizikų dienos - FIDI 2000 Balandžio 29 dieną Dieninė dalis: pradžia 10 vai. prie Fizikos fakulteto. Fizlendo atudarymas, atrakcionai, koncertai. Eisena su Dinų Zauru į miesto centrą (sunkvežimiais, autobusais) Filologijos fakulteto link. Vakarinė dalis: įvairių grupių koncertai, teatro vaidinimai (Fizikos fakultete). Naktinė dalis: muzikos ir ugnies šou. Dieną prieš FIDI - spaudos konferencija.
Sekite vyksmą Fizikos fakultete, informacijos teiraukitės VUSA nario Vytauto Kašėtos, ei. p.: kavyte@pub.osf.lt
Istorikų dienų (IFDI) programa Gegužės 3-5 dienomis Gegužės 3 diena
14.30
- renginio atidarymas.
15.00 - 16.00 - eitynės su orkestrais Lukiškių aikštės link. 16.00 — 16.45 - sveikinimo kalbos ant bačkos. 16.50 - 17.30 - istorinis vaidinimas. 19.30
- vakaro pradžia Žemutinėje pilyje.
20.10 -22.30 - vakaro koncertas. Koncertuoja populiarios lie tuviškos grupės. Gegužės 4 diena
Gegužės 5 diena
Įvairios viktorinos, dalyvauja keturios komandos, sudarytos iš trijų universitetų komandų.(VU,VPU,VDU) ir dėstytojų; debatai, veda stu dentai, diskutuoja dėstytojai (VU); krepšinio rungtynės tarp VU istorikų ir VPU istorijos specialybės studentų (VPU sporto komplekse);
futbolas, žaidžia merginų komandos (VPU sporto komplekse); koncertas Užupio kiemelyje.
15.00 — 16.30 - nuvykimas į Trakus. 17.00 — 23.00 - liaudiška vakaronė prie Trakų pilies. Dalyvauja studentų lietuvių liaudies ansambliai, vyksta liaudiški šokiai žaidimai. Informacijos teiraukitės Artūro Šalčio, Mindaugo Reinikio (IF), ei. p.: senis@centras.lt
Parengė Ugnė NAUJOKAITYTĖ
UNIVERSITETO LAIKRAŠČIUI -50
2000 m. balandis
PIRMASIS VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠČIO NUMERIS (perspausdinta iš "Tarybinio studento", Nr. 18 (800), 1972 m. birželio 2 d.)
1950 m. vasarį Universiteto partinis biuras nutarė leisti stu dentų ir dėstytojų laikraštį. Pir majai redkolegijai pradžia buvo sunki. Trūko patyrimo, o ir tų ra šančiųjų ne kiek buvo. Gal todėl ir naktis prieš pirmojo numerio pasirodymą praėjo be miego. Balandžio 15 d. skaitytojai ga vo spaustuvės dažais kvepiantį naują laikraštį “Tarybinis studen tas”. ... Ir dabar kartą per savaitę sumišę spaustuvės dažų kvapai į mūsų redakciją atkeliauja kartu su nauju numeriu, ir dabar po kiekvieno numerio pradedama viskas iš naujo: vėl tvarkom ran kraščius, taisom (o gal nutaisom), bėgiojam po fakultetus ir spaustuvę... Kiekvieną penkta dienį pradžia... Vis dėlto tą balandžio 15-ąją buvo PRADŽIA. FAF Politinės ekonomijos ka tedros docentė E. Boreikaitė, Lietuvių literatūros katedros doc. A. Sprindis, poetas V. Ru dokas, “Minties” leidyklos dar buotojas M. Bernatavičius ir kt. - tai jie, leidę pirmuosius “Tary binio studento” numerius. Pirmoji laikraščio redaktorė Elizaveta Boreikaitė. “Žurnalistinę praktiką” ji išėjo dar Didžiojo Tė vynės karo metais, dirbdama Lie tuviškosios divizijos laikraštyje. Da bar gerbiama docentė, patyrusi pe dagogė, studentų mokslinės veiklos vadovė - buvo viena pirmųjų Uni versiteto komjaunuolių. STUDENTAI APIE UNIVERSITETĄ
1967 m. lapkričio 22 d. “Aš filolo gė. Studijuoju trečiame kurse. Ma no specialybė nelabai įdomi, o ma nęs - ji visai nežavi. Bet aš, žinoma, nepalieku Universiteto, ir nepaliksiu, taip, kaip nepalieka ir nepaliks jo de šimtys mano pažįstamų. Aš reiškiu pretenzijas mūsų auklėtojams, kurie teigia, kad visi mes gabūs, kad turi me sparnus ir galime skraidyti. Ap skritai, Universitete - neįdomu” (Al donos K laiškas redakcijai). STIPENDIATAI IR NUSIPELNĘ STUDENTAI
1966 m. sausio 12 d. “Lenino var do stipendiate. Trečio kurso litua nistė komjaunuolė Viktorija Dau jotytė kilusi iš senos Žemaitijos že mės. Jos, kaip ir šimtų kitų jaunuo lių, gyvenimas paprastas, nesudėtin gas. 1962 m. baigusi Pavandenės vi durinę mokyklą, Viktutė dirbo mo kytoja: dėstė fiziką ir istoriją vieno je kaimo aštuonmetėje mokykloje. O po metų - Universitetas. Tik stu dijuoja ne fiziką, ne istoriją, o gim tąją kalbą ir literatūrą.” 4
4
4-
1971 m. spalio 15 d. “Aleksas Pik turna - Matematikos ir mechanikos fakulteto IV k. studentas. Iš pažiū ros - neišvaizdus. O kodėl draugai taip pasitiki juo, kodėl neseniai įvy kusioje fakulteto komjaunimo kon ferencijoje išrinko komiteto sekre toriumi? Matyt, juos pavergia vai kino ištikimybė pareigai - mokytis tik gerai, jo nuoširdumas ir atsako mybės jausmas.”
Iš jos, kaip ir visų, tais po kario metais ištikimai stovėju sių naujo gyvenimo kūrėjų gretose, patirties mes galime daug ko pasimokyti. Pasimo kyti ne tik ištvermės atstatant sugriautą Tarybų Lietuvą, ne tik principingumo, bet ir to ty laus kasdieninio šaunumo būti ištikimais pareigai, su meile dirbti patikėtą darbą. Didžiausias mūsų troškimas, kad ir “Tarybinis studentas” su savo pareigomis susidoro tų be priekaištų, tęstų geras tradicijas, kurias formavo ne viena studentų ir dėstytojų karta. Tegul ir mūsų laikraštis bū na tos durys, pro kurias į gy venimą išeitų dideli poetai ir talentingi žurnalistai, busi mieji profesoriai ir gamybos pirmūnai. Kaip iki šiol, taip ir visada.”
Nuo redakcijos: šiuos prisimi nimus kartojame ne veltui. Ieš kodami gyvų tų dienų liudinin kų skaudžiai pajutome gyvenimo trapumą. Kelių redaktorių jau nėra tarp mūsų, pirmoji redak torė doc. E. Boreikaitė šiuo me tu sunkiai serga ir sakė nieko iš tų dienų neprisimenanti. O re dakcijos archyvuose iš komplek tų išplėštas pirmasis laikraščio numeris tarsi priminė - nieko ne galima atidėti vėlesniam laikui, nes rytoj gali būti vėlu.
7
PENKI UNIVERSITETO LAIKRAŠČIO DEŠIMTMEČIAI: nuo "Tarybinio studento" iki "Universitas Vilnensis" 1950-1960 1950 m. vasario mėn. Universiteto partinis biuras nutarė leisti studentų ir dėstytojų laikraštį. Balandžio 15 d. pa sirodė pirmasis “Tarybinio studento” numeris - Vilniaus valstybinio univer siteto partinio biuro, rektorato, kom jaunimo ir profesinės sąjungos komi tetų organas, kainavęs 20 kapeikų. Iš pirmojo puslapio į skaitytojus žvelgė J. V Stalinas. Tai buvo antrasis Lietu voje aukštosios mokyklos daugiatiražis laikraštis, keliom savaitėm anksčiau pir mąjį laikraščio “Už tarybinį mokslą” numerį išleido Kauno politechnikos institutas. Pirmojo “Tarybinio studen to” tiražas buvo 1000 egz., jį spausdino “Tiesos” spaustuvė. Pirmoji laikraščio redaktorė - Elizaveta Boreikaitė. Ant rasis numeris pasirodė po savaitės. Iš pirmojo puslapio skaitytojus sveikino VI. Leninas ir J. V. Stalino pamokymai. Nuo 20-ojo numerio “Tarybinį stu dentą” redagavo D. Škliarinskis (miręs 1977 m.). Pirmąjį laikraščio dešimtme tį jo redaktoriais dirbo K. Kaukas. V. Kostelnickis, P Mikuckas, J. Bulota, redakcinė kolegija, A. Lozuraitis, S. Makauskas. J. Stepšys. 1960-1970 Laikraščio redaktoriumi paskirtas J. Stepšys, pavaduotoju - R. Sideravičius. Talkininkavo įvairių fakultetų stu dentai ir dėstytojai. Temų ratas labai platus - studentiškos šventės, mokslo dalykai, netgi mados ir patarimai. Nuo 1960 spalio redaktoriumi dirbo V. Dėnas, nuo 1964 lapkričio - J. Girdvainis. Egzemplioriaus kaina - 2 kapeikos. Laikraštis buvo leidžiamas ir vasarą vasaros numeriai dažniausiai buvo spausdinami mažesnio formato. 1968 rugsėjo 18-sios numerį redagavo A. Bumblauskas, vėlesnius - A. Kusta. Nuo 1969 vasario 7 iki 28 redaktoriaus pa
reigas laikinai ėjo Alf. Buckus. Leidi nyje aktyviai bendradarbiavo, publika cijas ir nuotraukas spausdino žymus ra šytojas. žurnalo “Moksleivis” redakto rius, tuomet dar tik Filologijos fakulte to studentas A. Zurba. 1970-1980 Šiame dešimtmetyje laikraščio re daktoriumi iki 1978 m. kovo 24 d. buvo Algis Kusta (pora numerių 1971 m. yra redagavęs Juozas Mažeikis). Algį Kuštą 1979 m. pakeitė Audronė Nugaraitė. Ypač tiksliai stengtasi nurodyti laikraš čio tiražą - 4757 egz., kaina - 2 kap. Įdo mu tai, kad laikraštis buvo leidžiamas ir vasarą. Spausdinama mėlynais, žaliais dažais. Daug vietos skiriama karikatū roms. nuotraukoms, smulkiai apžvelgia mos įvairios specialybės. Raginama da lyvauti darbo ir poilsio stovyklose, džiau giamasi studentų sporto laimėjimais. 1980-1990 Šio dešimtmečio pradžioje laikraštį redagavo A. Nugaraitė, vėliau ją pakei tė Z. Besasparytė, nuo 1981 rugsėjo 28 d. - A. Kumža, nuo 1981 spalio 2 d. - J. Varapnickaitė, nuo 1984 spalio 19 d. J. Markeliūnaitė, o nuo lapkričio 2 d. J. Prankaitė. Ji laikraštyje dirbo beveik metus, o 1985 rugsėjo 2 d. redaktoriumi tapo A. Lipštas, vadovavęs keletą me tų. Laikraštis buvo vadinamas savaitraš čiu, nors išeidavo kartą per dvi savai tes. Tikru savaitraščiu jis tapo tik 1986 m. ir metus ėjo kiekvieną penktadienį. Apimtis - 2 psl. Buvo spausdinami straipsniai rusų kalba, organizuojami moksliniai konkursai, rašomi skelbimai ir užuojautos. 1990 - 2000 Paskutinysis šio amžiaus dešimtmetis Universiteto laikraščiui buvo nelengvas, nors jau nėra partkomų ir “Glavlito”, re guliuojančių laikraščio tematiką. 1990m. laikraštis dar spausdinamas iškiliosios
TAIP MES GYVENOME...
Per 50 gyvavimo metų Vilniaus univer siteto laikraštis turėjo du pavadinimus. Iki šios dienos jau išleista 1612 numerių. spaudos būdu LKP CK leidyklos spaus tuvėje, kuri tais pačiais metais tampa lei dybos įmone “Spauda”. Nelengvą tų me tų Lietuvos padėtį skaitytojams primena 1990 m. gegužės 11 d. išėjęs blokadinis “Universitas Vilnensis” - 2 sąsiuvinio la pų, rinktas mašinėle, straipsnių pavadi nimai užrašyti ranka, patys straipsniai su klijuoti, spausdintas rotoprintu. Daugiau nieko panašaus neteko išleisti. Okupan tams užėmus Spaudos rūmus ten liko laikraščio popierius, parengti spaudai straipsniai, nuotraukos. Teko ieškoti, kur leisti laikraštį. Beveik metus laikraštis bu vo spausdinamas Takuose. Sunkiomis Lietuvai 1991 sausio dienomis talkinin kaujant IV kurso žurnalistikos specialy bės studentams “Universitas Vilnensis” išleidžiamas 10 000 egz. tiražu trimis kal bomis - skaitytojui šis numeris mena tų dienų kraupumą. Sis laikraštis buvo pla tintas spaudos kioskuose ir kainavo 10 kap. Spausdintas buvo Ukmergės spaus tuvėje. Iki 1996 m. laikraštis skaitytojams šiek tiek kainavo - iš pradžių buvusi su tartinė kaina vėliau buvo patikslinta -10 kap. Brangiausiai “Universitas Vilnensis” kainavo 1992m. rugsėjį -1 rublį. Nuo 1996 m. pritarus rektoratui laikraštis platina mas nemokamai. Iki 1992 m. laikraštis buvo leidžia mas A3 formato, 1992 m. rugsėjo 23 d. pasirodo A4 formato, toks leidžiamas visą dešimtmetį. Tais metais sumažėjo ir jo tiražas - nuo tada iki šių dienų lei džiamą 3000 egz. Ilgą laiką laikraštį spausdino Universiteto spaustuvė. Vi są šį dešimtmetį laikraščiui su pertrau komis vadovavo L. Binkauskienė, ją pa vadavo V. Gedgaudas, A. Valentas, L. Leščinskas, R. Stonkutė. 2000 m. kovo mėn. penktasis “Uni versitas Vilnensis” numeris vėl pasiro do A3 formato, spausdinamas AB “Spauda”.
riu ir baigiant Apolono figūros li nijomis”. 4
Ruošdami šį "Universitas Vilnonis" numerį pervertėme senus "Tarybinio stu
dento" komplektus. Daugelis minčių šiandien kelia šypseną ir atrodo neįtikė tinos, o kai kas - visai nepasikeitę. Siūlome skaitytojams nesenų laikų "perliu kų" - sustabdytų Universiteto gyvenimo akimirkų... (kalba netaisyta) OFICIALIOS IŠKILMĖS
REKTORIUS J. KUBILIUS APIE LYTINĮ AUKLĖJIMĄ
1967 m. rugsėjo 13 d. “Rugsėjo pirmoji. Pagaliau pasigirsta daina, ir ilga studentų kolona nutįsta Gorkio gatve. Spalvinga studentų kolona jau padarė paskutinį vingį siaura gatve ir artėjo prie įžy miojo lietuvių revoliucionieriaus V. Kapsuko paminklo. Jo vardu pavadinta mūsų aukštoji mokyk la. Vardu žmogaus, kuris visą savo gyvenimą paskyrė kovai už žmo gaus išlaisvinimą iš dvasinės ir fi zinės vergovės”. "•
1967 m. kovo 1 d. “Pasirodo, kad tokie studentai mano, kad galima pažeidinėti santuokinę ištikimybę, tokie studentai į santykius su kitos lyties asmenimis neretai žiūri tik kaip į lytinio potraukio patenkini mą, nejausdami jokio tarpusavio dvasinio, moralinio ryšio bei atsako mybės už savo poelgį. Toks studen tas smunka morališkai, tikroji mei lė jam pasidaro nebepasiekiama, jis jos ir nebesiekia.”
KOMJAUNIMAS MUSŲ GYVENIMAS
1975 m. spalio 31 d. “Komjau nimas daugeliui mūsų buvo vienin telis gyvenimas. Nesuprantu, ka da ir studijuodavome. Kad niekas neįtartų, jog šį darbą dirbam tik karjeros sumetimais - juk geriau sius, aktyviausius studentus palik davo Vilniuje, mes, filologai, nu tarėm baigę išvažiuoti nors me tams į kaimą. Kad tik niekas mū sų nepalaikytų savanaudžiais, kad tik komjaunuolio vardas liktų šva rus...”
dintos patalpos, ar visur švaru. Fa kultete trys budėjimo postai po vie ną budintįjį kiekvienam, tik bendras budėjimo žurnalas, į kurį rašomos pastabos apie drausmingus ir ne drausmingus kolektyvus, tvarkos pa žeidėjus. Apie įvairius ūkinius de fektus budėtojai nedelsdami infor muoja ūkio skyrių: įrašo pastebėtus trūkumus atitinkamuose “Defektų žurnaluose”. APIE VERTYBES
1971 m. birželio 4 d. “Dėstytojas iš Paryžiaus M. Tusenas prisipaži no, kad mūsuose galima prie visko priprasti, bet jokiu būdu ne prie to, kad lietuviai geria baltą vyną val gydami šašlyką, o raudoną - valgy dami sūrį.”
1967 m. rugsėjo 13 d. “Dabar respublikos aukštosiose mokyklo se - daugiau negu 200 specialybių ir specializacijų. 31 specialybę ga lėjo pasirinkti abiturientai mūsų universitete. Platūs vartai į moks lą Kapsuko tarnautojo sūnui, ko lūkiečio nuo Biržų dukrai, kiekvie nam atkakliam ir darbščiam jau nuoliui. Reikia branginti šią švie sią teisę.”
TVARKA UNIVERSITETE
NEGEROVĖS
1973 m. rugsėjo 14 d. “Budinčių jų diena prasideda 8.30. Gal per anksti? Bet iki pirmos paskaitos bu dintis turi patikrinti, ar elektra tvar koje, ar netrūksta kreidos, ar išvė
1967 m. balandžio 5 d. Istorijos ir filologijos fakultete 88 auditori joje: “Ir ko ten tik neprirašyta ne pripaišyta! Pradedant geležinkelio stoties informacijos telefono nume
DĖSTYTOJAI IŠ UŽSIENIO APIE MUS
4
4
1967 m. rugsėjo 1 d. “Praėjusiais metais ir draugovė neretai prisidė davo, kai įsismaginę jaunuoliai ir net merginos “keldavo” puotas iki tre čiųjų gaidžių”. 4
4
4
1967m. rugsėjo 27d. “Dažni kortavimo atvejai vyrų tarpe, merginų tarpe daug mėgstama plepėti. Šie faktai yra smerktini ir turi būti išgy vendinti”. 4- 4“ 1967m. spalio 18 d. “... Ir prieš ke letą metų studentų valgykloje būda vo eilutė. Viskas prasidėjo nuo tos dienos, kai valgykloje radome iška bintą raštelį, skelbiantį, kad dėstyto jai ir administracijos darbuotojai nuo 13 vai. iki 13.30 vai. aptarnaujami be eilės. Vėliau raštelis dingo, o darbuo tojai palaipsniui susikūrė sau teisę be eilės valgyti bet kuriuo valgyklos dar bo metu. Ir blogiausiai tai, kad ad ministracijos darbuotojo vardas pa tiko pardavėjoms ir kitų įstaigų dar buotojams iš Gorkio gatvės.” 4
4
4
1967 m. lapkričio 29 d. “Istorijos ir filologijos fakulteto 198 auditori jos suolai buvo papuošti tokiais už rašais: “Meilė yra idiotizmas”, “Kas myli, yra ir bus idiotas”, “Ne! Meilė yra dviejų kvailių noras.” GIRTUOKLYSTĖS
1967 m. gegužės 17 d. “Kokių tik priemonių nesugalvojo išradingoji Nukelta į 11 psl.
8
2000 m. balandis
to tiktai pylos gau davau daugiau, kad nesispardyčiau. Norint nusimesti redaktoriaus jungą, teko griebtis ir kito kių priemonių. Tuo metu universiteto ūkiniai reikalai bu vo gana prasti. Au ditorijos ir labora torijos neremon tuotos, langai nesu tvarkyti, patalpos šaltos. Viename partkomo posėdyje redakciją kritikavo, Doc. fonas Bulota (nuo 1952metu dės kad mažai rašome tęs VU Žurnalistikos katedroje) /prisime apie avarinę Uni na savo redaktoriavimo metus "Tarybi versiteto patalpų niame studente" 1955-57 metais būklę. Kartu su stu Nuotr. iš asm. albumo dentais žurnalistais eiliniam numeriui parengėme Už kažką atleidus eilinį “Tary atverstinį (du vidurinius laikraš binio studento” redaktorių, jo kė čio puslapius) su antrašte dė, suprantama, neklausus mano “Trūksta galvos” apie prastą rek sutikimo, buvo patikėta man. Tai torato darbą rūpinantis Univer buvo, atrodo, visai neseniai, tik siteto ūkiu visuose fakultetuose. praėjusio šimtmečio šeštojo de Netrukus buvau pakviestas “ant šimtmečio pradžioje, kai pradė kilimo” bendrame rektorato ir jau dirbti Žurnalistikos katedro partkomo posėdyje. Buvau pasi je, dar nemetęs ir darbo vieno rengęs ir faktais - dokumentais, dienraščio redakcijoje. Universi nuotraukomis - įrodžiau, kad pa teto redaktoriaus pareigos buvo dėtis iš tikrųjų yra dar blogesnė visuomeninės, neapmokamos. nei aprašyta laikraštyje. Kaltina Atlyginimą gaudavo tik redakci mas buvau tuo, kad medžiagą jos sekretorius. Kadangi “Tarybi paskelbiau nederinęs su rekto nis studentas” buvo Universiteto ratu ir partkomu. Taigi peržen rektorato, partkomo ir profsąjun giau subordinaciją. “Tai kaip, ar gos organas, ką, kam ir kaip ra prisipažįsti kaltes?” - paklausė šyti nurodinėjo dažniausiai part baigiantis svarstymui tuometinis komas. Savo noru rašyti į tokį lei rektorius prof. J. Bučas. “Prisi dinį norinčių buvo nedaug. Tema pažįstu. Kaltas, kad tą reporta tika ribota, todėl darbas jame bu žą spausdinau “Tarybiniame stu vo pilkas, nuobodus ir su žurna dente”, o ne “Tiesoje” ar “Šluo listika beveik nesusijęs, išskyrus toje” - atsakiau. Vieningai bal techninį darbą, vykdant partko suojant už mano pašalinimą iš mo nubrėžtą liniją. Dirbau redak redaktoriaus posto susilaikė toriumi ilgai ir nuobodžiai, ne vie tuometinis partorgas. Paklaustas nerius ir ne dvejus metus. Buvo kodėl, jis atsakė: “Tai argi nema gaila ir savęs, ir skaitytojų, o la tote, koks jis patenkintas! Čia jam biausiai studentų žurnalistų, ku riuos verčiau rašyti kanceliarinį skaitalą. Prašymai atleisti iš redakto riaus posto liko be atgarsio. Po
ne bausmė, o laisvė. Tiek jau to, prigriebsimkitą kartą...” Ir prigrie bė. Bet tai jau kitos istorijos, nesusijusios su “Tarybiniu studentu”.
Įstojau į Universitetą šešioli kos metų, o septyniolikos, tik perėjęs į antrą kursą, pakeičiau laikraščio redaktorių Vladą Sidarą. Niekada laikraščio nevadi nome “Tarybiniu studentu” - vi sada tik “Studentu”. Dabar ste biuosi, iš kur turėjau tiek drąsos? Gal tai tiesiog avantiūrizmas... Mano laikais redaktoriaus pa reigų nebuvo. Buvau Gamtos, Chemijos fakultetų laborantas. Gaudavau laboranto algą - 80 rublių. Tuo metu mokiausi sta cionare, buvau vienas iš turtin giausių studentų - pas mane visi ėjo skolintis. Dirbau “Tarybiniame studen te” iki armijos. Galiu pasakyti, kad darbas šiame laikraštyje at vedė mane į žurnalistikos kelią. A/tbnsas Butkus (dabar Lie Sunku atgaivinti prisiminimus tuvos televizijos žurnalistas), iš tų metų, bet gerai įsiminė to "Tarybinio studento" redakto kia istorija. Kartą išsikviečia ma rius 1962-63 metais ne rektorius J. Kubilius. Einu, ži noma, drebančiom kojom, juo vo pradėjęs karą prieš tokias ma lab kad buvau užsitempęs labai das). Rektorius iš karto prade siauras kelnes, buvo “pankų” lai da rėkti ant manęs: “Kaip tu ga kai (o J. Kubilius tais laikais bu lėjai, ką čia prirašei, aš tave išvy
Prisimenu tik vieną atvejį, kai “Tarybinio studento” redakto rius pasišiaušė prieš Universite to partorgą ir laimėjo mūšį. Nors neteko redaktoriaus kėdės, ta čiau iš Universiteto buvo išgrūs tas ir susikompromitavęs partor gas. Tai buvo paskutiniais prof. J. Bučo rektoriavimo metais. Aš jau buvau “nuskalpuotas” ir pri klausiau tik “Tarybinio studen to” redkolegijai. Redaktoriumi dirbo vienas žurnalistas studen tas neakivaizdininkas, jau turin tis nemažą spaudos darbo patir tį, tačiau susiklosčius aplinky bėms netekęs darbo didesniame laikraštyje. Jo pavardės minėti nenoriu - tas žmogus dar dirba, rašo, ir nežinau, kaip pasižiūrė tų į panašios istorijos paskelbi mą. Neminėsiu ir tuometinio Universiteto partorgo pavardės (šiandieniniam skaitytojui ji tik riausiai nieko nesakytų). Turėjęs didelę įtaką tuometiniam rekto riui J. Bučui šis vyriškis partorgo poste dirbo neilgai, užtat garsė jo įvairiomis skandalingomis is torijomis. Nepaskutinę vietą to se istorijose užėmė partkome linksmai leisti vakarai prie bute lių su moterimis iš Partijos isto rijos katedros. “Tarybinio studento” redakci jos kambarėlis buvo greta part komo, ir visas triukšmas iš čia ge rai girdėjosi. Ilgai kentęs ir nu taikęs momentą, kai partorgas susipyko su viena įtakinga mo terimi iš Partijos istorijos kated ros (kuri, beje, buvo partorgo pavaduotoja), redaktorius pa skelbė “Tarybiniame studente” savo feljetoną apie partorgo nuotykius. Laikraštį pernešė į redakciją. Sužinojęs apie tai par torgas išlaužė redakcijos duris ir konfiskavo tiražą, užrakino part kome. Redaktorius nuėjo pas partorgą, davė jam “snukin” tie siogine šio žodžio prasme, paė mė laikraštį ir išplatino fakulte tuose. Partorgas buvo išvarytas iš darbo su kažkokia stambia
siu” ir 1.1. Paskui staiga visai ra miai paklausia: “Kaip tau seka si?” Ir kiek vėliau pasikviečia mane į namus. Panorėjau para šyti apybraižą apie jį, praleido me labai gražų ir įdomų vakarą, klausėmės muzikos ir kalbėjome apie visokiausius pitagorus. Man tada buvo tik aštuoniolika. Mano laikais laikraštis buvo literatūrinės pakraipos. Grįžęs iš armijos (1967 m) jau radau kitą vadą, pavadintą ne laboran tu, o tikru redaktoriumi - Algį Kuštą. Pradėjau oficialiai dirbti laikraščio atsakinguoju sekreto riumi. Iš “Tarybinio studento” išėjau į televiziją, kuriai ir ati daviau, kaip sakoma, visą savo gyvenimą. Darbas “Tarybiniame studen te” buvo savotiška avantiūrizmo mokykla, kuri reikalinga žurnalis tams. Juk buvome dar vaikigaliai. Universiteto gyvenime neužmir šiu. “Tarybinį studentą” vadinu savo mokykla - kūrybos pradžia moksliu. Dabar, kai tik pagaunu šį laikraštuką, visada skaitau.
partine bausme, buvo laikinai ar visiškai pašalintas iš partijos, o redaktorius, gavęs lengvesnę bausme, grįžo dirbti į kažkurį di desnį laikraštį. Ši istorija jo nuo
tykingą biografiją tik praturtino dar vienu anekdotu, turinčiu re alų pagrindą - tiems laikams ne girdėtą feljetoną apie aukštosios mokyklos partorgą tos pačios mokyklos laikraštyje. Dirbant “Tarybinio studento” redakcijoje teko kurti tiesiog fantastiškus perspektyvinius pla nus laikraščio leidimui, kurių bu vo neįmanoma realizuoti. Nie kas nenorėjo savo noru rašyti to kiomis temomis kaip komunisti nis, internacionalinis studentijos auklėjimas, tarybinio mokslo, mokslinio komunizmo, partijos istorijos problematika ir 1.1. Re tai sekdavosi pagyvinti laikraščio puslapius kukliais jaunųjų litera tų būrelio bandymais, kuriuos partkomas žiūrėdavo vos ne pro mikroskopą, kad neprasiskverb tų svetima “buržuazinė-nacionalistinė” ideologija ar “beidėjinė” kūryba, pagrįsta “Menas menui” teorija. Tarp daugelio kitų Uni versitete dirbusių partorgų pasi taikydavo ir tokių, kurie pro pirš tus žiūrėdavo į griežtą partinę li niją mažai kieno skaitomame Universiteto laikraštyje, pasiti kėdami redaktoriaus ir redkole gijos budrumu, tiksliau pasakius - baime ir nenoru veltis į konflik tus. Netrukus pasitaikė proga ir man “išsipainioti” iš darbo red kolegijoje. Kartą į “Tarybinio studento” redakciją jaunas Uni versitete studijavęs Sigitas Geda atnešė ilgoką eilėraštį. Tuometi
nis redaktorius, parodęs eilėraštį partkome, pritarimo spausdinti eilėraštį nesulaukė. Nepritarė jo skelbimui ir kai kurie Lietuvių li teratūros katedros dėstytojai. Tikriausiai numanė, kuo toks pritarimas galėjo baigtis ir po etui, ir katedrai, nuolatos laiko mai idėjiniame Universiteto par tinės organizacijos taikiklyje. Pa galiau netekęs kantrybės jaunas poetas vėl atėjo į redakciją ir tie siai šviesiai paklausė: “Tai kokio velnio jūs čia sėdite, jei be par torgo pagalbos nepajėgiate at skirti, kur poezija, kur š..J” Vai kinas buvo teisus. Eilėraštis bu vo naujas, gaivus, gal kiek mis tiškas, mažam laikraščiui ilgo kas, bet neabejotinai geras. Pa tariau redaktoriui spausdinti jį visą viduriniuose laikraščio pus lapiuose (taigi S. Gedos eilėraš tis užėmė pusę laikraščio plo to!), o vėliau visą atsakomybę versti ant mano, redkolegijos nario, galvos. “Tarybinio stu dento” numerio su tokiu “lite ratūriniu kūriniu” platinti nerei kėjo. Jį skaitytojai išgrobstė. O mane eiliniame partkomo posė dyje iš redkolegijos, dideliam mano džiaugsmui, pašalino. Partorgas tuo metu buvo vyras nepiktas ir nekvailas, todėl jo kios rimtesnės bausmės tą kar tą negavau. Po kiek laiko buvau įpareigo tas “užtikrinti” žurnalistikos specialybės studentų ir “Tarybi nio studento” redakcijos kūry binį bendradarbiavimą. Kaip matote, su ilgesnėmis bei trum pesnėmis pertraukomis tai tę siasi iki šiol.
toj “tarybiniai partizanai”. Linotipininkai dažnai no rėdami pajuokauti ar pa tikrinti redaktorių budru mą rinkdami tekstus są moningai padarydavo to kių klaidų. Buvo atsitiki mų, kai rajonų laikraščiuo se pasirodydavo žodžiai “Tarbų Lietuva” vietoj “Tarybų Lietuva”; rodos, Marijampolės laikraštyje vietoj “audringi plojimai” išėjo “audringi lojimai” (Stalino kalbos aprašyme). Mūsų pagrindinė misi ja buvo būti budriems. Bet vis tiek vieną kartą mus iš kvietė į partkomą. Kažko kia studentė istorikė rašė D»c. ffimanfas S/deravious apybraižą pagal komjau nimo organizacijos proto katedros docentas), atsakingasis kolus, o ten buvo irgi daug riti yitjfffHj scbrviif “šposų”. Pavyzdžiui, buvo rius 1960-61 metais parašyta “pirmininkavo t Didžgalvis” (tai buvo pra Man, atsakingajam sekreto vardė, tuo metu tas žmogus riui, daug laiko tekdavo pra buvo Lenino rajono partijos leisti spaustuvėje. Tuo metu vi sekretorius). Nepatikrinusi sus daugiatiražinius leido LKP pavardžių ji taip ir parašė. PaCK spaustuvė. Korektūras rei rašėm vieną pasakojimą apie kėjo skaityti labai atidžiai, nes tokį vieną pirmųjų komjau pirmiausia buvo bijoma ideolo nuolių nežinodami, kad jis bu ginių klaidų. Partijos komitetas vo antitarybinės organizacijos labai dažnai iškviesdavo laik vadovas, atseit, prasiskverbęs raščio vadovus “ant kilimėlio”. į komjaunimą, legalizavęsis. Vieną kartą palikome labai Išėjo, kad mes išaukštinome “pavojingą” klaidą. Buvo para “miškinį”. Teisinomės, kad ne šyta “tarybiniai parazitai” vie žinojome tos istorijos.
2000 m. balandis
INITOKSITIiTO LAIKRAŠČIUI ~ 50
Geriausiai atsimenu tai, kaip mes užsidarydavom re dakcijoje ir “kapodavom” lašinius (lietuviškas bruo žas!). Jų atsinešdavo tuo metu laikraščio korespon dentu dirbęs žurnalistikos studentas Adolfas Lekavi čius. Ir dabar, kai susitin kam su tada dirbusiais žur nalistais ir mašininke, sma giai iš to juokiamės. 1978 metais pradėjau dirbti “Tarybinio studento” redakcijoje. Tada buvau penktame kurse. Mokiausi Audronė Nugaraitė (dabar - VU gerai, buvau viena iš pirmų Žurnalistikos instituto direktorė) jų, todėl man pasiūlė šias "Tarybinio studento" redaktore pareigas. Redaktoriaus al dirbo 1978-80 metais ga buvo vidutinė. Aišku, ji Nuotr. iš asm. albumo nebuvo labai didelė, bet vis tiek šis tas. O penktame kurse Metai Universiteto laikraščio tai buvo visai neblogai. redakcijoje buvo įdomūs. Uni 1978-ieji buvo tie metai, kai versiteto jubiliejaus belaukiant Universitetas ruošėsi keturių buvo suorganizuota pirmoji vik ; šimtų metų jubiliejui. Visi me torina, kurioje dalyvavo ir laimė tai buvo tam skirti. Tad dėl re jo dabartinis istorikų dekanas monto darbų redakcijos vieta Alfredas Bumblauskas (koks kito ir kito. Ilgą laiką teko sė prizas jam teko - nebeprisime dėti netgi Senato salėje. Tuo nu). Tada laikraštis spausdino metu redakcijoje dirbom ketu įvairiausias nuotraukas ir žinu riese - aš, mašininkė, kores tes. Kitais metais, t. y. 1979-aipondentas ir fotografas (atro siais, buvo suorganizuota įdomi do, tuo metu oficialūs buvo du kelionė į Rygos ir Tartu univer etatai - redaktorė ir korespon sitetus. Tai buvo vienintelė kelio dentas). Manau, jei žurnalistui nė, į kurią teko važiuoti kaip yra stalas ir plunksnakotis, jis Universiteto laikraščio atstovei : jau gali dirbti. Taigi, didelių kartu su dekanais, profesoriais, sunkumų nebuvo. partinės organizacijos sekreto
1968-78 metais “Tary binis studentas” dar buvo vadinamas “daugiatiražiu”. Tas ne itin vykęs ru siško tarybinės žurnalisti kos termino vertinys reiš kė ne kažkokį didelį tira žą, o veikiau nusakė žiny binį spaudinio pobūdį. Po antrašte dar būdavo rašo ma, jog tai yra rektorato ir visuomeninių organiza cijų “organas”. Vėliau tą “organą”, spaustuvininkų žargonu tariant, “išpašolvoninom”. Liko Universi teto laikraštis. Knietėdavo ir tą žode lį prieš “studentą” nu krapštyti, sukirbėdavo mintis ir apie visų Lietu vos studentų laikraštį, bet neišėjo - veikė tam tikri tabu. Jie, be abejo, diktavo laikraščiui ir ideologinius reikalavimus. O kokia budri (kartais net iki absurdo!) buvo “Glavlito” (cenzū ros) akis! Prisimenu, kartą laikraš tyje pacitavome S. Nėries eilutes “Lietuva skambės tautų brolijoj, TSRS skambiausioji styga” be nuorodos į autorę. Tokia rudap laukė “Glavlito” atstovė (matyt, negirdėjusi šio S. Nėries eilėraš čio) ilgai muistėsi, aiškindamasi, kaip čia dabar Lietuva gali būti vir šesnė už kitas - lygias - tarybines respublikas. Kartą tai pačiai atsto vei aiškindami vienos studentės li teratės eilėraščio prasmę turėjom pagalbon pasitelkti Universiteto literatų būrelio vadovę I. Bukelienę. O be “Glavlito” atstovo para šo ir antspaudo negalėdavai spausdinti laikraščio. Ir vis dėlto kai po keliolikos metų susitikau buvusį savo dės tytoją, rašytoją Adolfą Sprindį, jis prisimindamas “Studentą” pasa kė: “Žinai, kolega, tas laikraštis buvo gana demokratiškas”. Jei
gu “Studentas” tikrai toks buvo gal net sunkiai galėjo toks būti to talitarinėje visuomenėje - tai tik to dėl, kad buvo leidžiamas vienoje iš šviesiausių vietų Lietuvoje. Rek toriaus Jono Kubiliaus, daugelio dėstytojų - ypač humanitarinių mokslų - skleidžiama asmenybės nevaržomumo ir mąstymo laisvės dvasia veikė net ir to meto ideolo ginių struktūrų veiklą Universite te. sužmogindama jų dogmas. O kas iš Universiteto auklėtinių neprisimena studentų darbo ir po ilsio stovyklų Lietuvoje, Sąjungo je ar net užsienyje ? Kaip gražiai šė liodavo studentų šventės po filo logų berželiu! Kokį šurmulį net vi same mieste sukeldavo Vlado Limanto Kiemo teatro dienos (jo pa veikti net ir redakcijoje buvome su sikūrę palėpės teatrą - reikėdavo kartais pašėlioti)! Ir viskas gulė į “Studento” puslapius. Redakcijoje dirbome tik dvie se - redaktorius ir literatūrinis dar buotojas (dažniausiai studentas už pusę etato). Tekdavo pačiam ir re daguoti, ir rašyti, ir spaustuvėje ko rektūras skaityti, ir laikraštį po fa
riumi. Pirmą kartą supratau, ką reiškia žurnalistui lydėti oficialią delegaciją. Į redakciją savo darbus at nešdavo studentai (nebūti nai žurnalistikos specialy bės), dėstytojai. Tuo metu pakliūti į laikraštį būdavo žy miai sunkiau nei dabar, ir bu vo prestižo reikalas ką nors išsispausdinti Universiteto laikraštyje. Kartais į “Tarybi nio studento” redakciją at keliaudavo didžiausios, bet nepasirašytos publikacijos. Sovietiniais laikais bet kuriam laikraščiui galiojo bendros leidybos taisyklės. “Glavlitas” skaitydavo kiek vieną laikraštį. Būdavom pasiruošę ir tiems atvejams, jeigu išims kokį nors straipsnį - turėjom atsarginių straipsne lių, daugiausia apie hobius, pomėgius. O ką daugiau da ryti? Aš pati daug rašiau (tie sa, mėgdavau pasirašinėti sla pyvardžiu). Kartais reikėdavo parašyti labai greitai. Ypač tą dieną, kai būdavau spaustuvė je leidžiant laikraštį, tekdavo paieškoti taip vadinamų “bu dinčių” publikacijų arba pasikuisti savo užrašų knygelėje. “O! Čia kažkas vyko”, - pagal voji, atsisėdi ir čia pat parašai. Laikraštis buvo skaitomas. O ar jis geras, galėjo spręsti to meto skaitytojai.
kultetus išvežioti. Reikėjo talkos. Su partijos komiteto pagalba vis spausdavom Žurnalistikos katedrą, kad pirmakursiai atliktų privalo mąją praktiką “Studento” redakcijoje. Naudos būda vo, bet ne per daugiausia visus viliojo respublikinė spauda. Bet kai dabar sutin ki tuos buvusius žurnalisti kos specialybės studentus, dirbančius įvairiose redakci jose, televizijose, visi prisi mena “Studentą”, ne vienas net pirmuoju savo redakto riumi pavadina. Steigdavome fakultetuo se korespondentų “postus”. Aktyviausius studentus profsąjunga (ypač Vytauto Žeimanto laikais) paskatin davo, premijas, garbės raštus, do vanėles teikdavo. Pakalbinti ir dėstytojai neatsisakydavo para šyti “Studentui”. Ak, koks malo numas būdavo gauti chemiko prof. K Daukšo (didelio disku sijų improvizatoriaus) ar gamti ninko prof. Č. Kudabos, biblio tekininkystės specialistės doc. G. Raguotienės ar medicinos prof. S. Pavilonio tekstus! Nemaloniausiai būdavo prie volė rašyti tekstelius apie tuos, kurių elgesys “nesuderinamas su tarybinio studento vardu” - dau geliui už blogą mokymąsi, gir tuokliavimą tekdavo apleisti Uni versitetą. Tokius rašinius inicijuo davo prorektorius mokymo rei kalams Bronius Sudavičius, ku rio mėgiamas priežodis “vot” pa žeidėjui nieko gera nežadėdavo. Kas man buvo “T studentas”, kaip mėgdavome trumpintijo pa vadinimą? Dešimt jaunystės me tų. O jaunystė vargu ar turi par tinę, tarybinę priklausomybę. Ji tiesiog jaunystė - be abejo, ne tik radikali, bet ir klystanti.
9
Universitetas ir jo laikraštis - tai mano ge riausi jaunystės darbo ir mokslo metai. Jam ati daviau visą save. Kėliau ir guliau su mintimi apie Alma Mater. Mano studijų metais “Tarybinis studentas” iš eidavo kas savaitę, ne retai dvigubas (8 psl.) ar su įdėtiniu lapu. Kiek viena pasitaikiusia pro ga išleisdavome spalvo tą, dėdavome daug nuo traukų, visuomet straipsnius pateikdavo me gerai suredaguotus, gero stiliaus, aštrius ir polemiškus. Partinių V Naujiko nuotr. veikėjų medžiagą nuo latos trumpindavome, įvozas CMtviutnh Mm- neretai, neatsiklausę jų, “sukišdavome” į kitą puslapį. Kiekviena me džiaga laikraštyje turė rėdžkT&rius jo savo skyrelį, numerį apipavidalindavo dailininkas. pį “Pėdos”. Nespėjo išeiti “Pė Leisdavome ir per studentų dos” - prasidėjo didžiausios bė atostogas, darydami laikraštį dos. Partkomas konfiskavo vi dvigubą, bet mažesnio formato. są tiražą, bet jo dalį jau pake Buvo rasta gerų iniciatyvų, įgy liui iš spaustuvės į Universitetą vendinta studentui įdomių ir buvau išdalinęs Istorijos ir Fi patrauklių sumanymų. Suraslologijos, Gamtos mokslų fa davome ir į dienos šviesą iškel kultetų proforgams. Redakcijo davome visų fakultetų literatų je laukė kitų fakultetų atstovai, kūrybą. Radome betarpišką ry tačiau “visą tiražą” partkomo šį su skaitytoju. Laikraštis bu vyrukai skubiai pagriebė ir išsi vo noriai prenumeruojamas ir nešė. Kiek teko aiškintis, įrodi išperkamas Centriniuose rū nėti, kad kiekvienas poetas tu ri teisę būti nepanašus į kitą, muose per du pusdienius. Gal kad tai išraiškinga ir su užside dėl to, kad tiražas tesiekė 3-5, gimu rašyta poezijos eilutė, kad kartais 7,5-10 tūkst. egzemplio tai ekspresija ir savas S. Gedos rių. mąstymo būdas. “Aš tau duosiu Ar buvo sunkumų, nesusi savas mąstymo būdas, - sakė pratimų, juoko ir ašarų? Taip, partijos veikėjas. - Nuo rytojaus visko buvo. Taip ir reikia. Juk tu būsi suimtas”. Kai kitą dieną mes - studentai! susiradę Sigitą Gedą įrodinėjo“... Mes surinksim žvaigždes, me, kodėl jiems nesuprantama išbarstytas po vieną, / O paskui tokia poezija, sakėme: “Gerai, tarp žmonių vėl pasėsime jas - / kad daug kam nesuprantama, Tik ne tokias, kokiom jos atro daug ko ir nesupras, bet žmo do šiandieną - / Šimtąkart švie nės gal supras po 10-15 metų. sesnes, vis kitas ir naujas”, - ra Tai poeto giluminės pažiūros į šė poetas Vytautas Vitkūnas pasaulį, saviti psichologiniai laikraštyje. Nepatiko komjau klodai apie žmoniją, Lietuvą, nimo veikėjams. Apsvarstė ir mūsų pradžią...” Jaučiau, kad nutarė, kad tai apolitiškos eilės. architektonikos principais grįs Perspėjo redakciją, kad taip ta poezija yra naujas, geras ir daugiau nebūtų. sveikintinas reiškinys, todėl nė ... 1966 m. lapkričio 12 d. vienas Universiteto literatas Universiteto aktų salėje rašyto nebuvo sulaukęs tiek priešišku jas Juozas Baltušis, grįžęs iš mo kaip giliai mąstantis poetas Amerikos, valandų valandas Sigitas Geda. Jo eilėraščiai bu pasakojo savo įspūdžius, kaip vo visai nepanašūs į tuos, ku ten gera gyventi kapitalistams. riuos buvome įpratę skaityti Parengėme autentišką medžia respublikinėje spaudoje. gą, bet iš redakcijos naktį sau ... Išspausdinau IFF partinio gumietis Stasys nušvilpė ją. biuro sekretoriaus doc. Ričar Įspėjo. Dabar jis, sakė, dirba rū do Mirono straipsnį “Pas mus bininku. neturi būti abejingų! ” Aštro ... Parengiau savo kursioko kas man pasirodė vien dėl to, Sauliaus Šaltenio, ištremto į kad “1965 m. kovo 21 d. mūsų Karaliaučių sovietų armijai tar respublikos piliečiai išrinks nauti, atsiųstą apsakymą “Ka vietines darbo žmonių deputa reiviška pasaka” - prikibo cen tų tarybas ”, o “Archeologijos ir zūra (“Glavlitas”), įsikišo kari etnografijos katedros vedėjas nė komendantūra. Šakojausi, draugas P. Kulikauskas partinį bandžiau įrodyti, kad tai “socia pasiūlymą dalyvauti agitacinia listinio realizmo šedevras” - bu me darbe palaikė tiesiog įžei vau nesuprastas, žiauriai poli dimu! ” Taipogi “ Visuotinės is tiškai apkaltintas. Teko, pada torijos katedros docentas B. rius keletą atspaudų, visą pus Dundulis “... savavališkai pasi lapį skilčių išbarstyti. Liko ne šalino iš fakulteto agitkolektyišspausdintas. vo ” . Užuot ėjęs pas priskirtas ... 1965 m. vasario 18 d., ap Filologijos fakulteto kiemuose sidraudęs poeto Vlado Šimkaus gyvenančias valytojas, į Sarbiepristatymu, paleidau į dienos šviesą literato Sigito Gedos ei lėraščių - visą laikraščio pusla
Nukelta į 10 psl.
UNIVERSITETO LAIKRAŠČIUI - 5 O
10
2000 m. balandis
Laiko dulkes nuputus ... Atkelta iš 9 psl.
vijaus kiemą po Filologijos berželiu atsivaręs savo mašiną knebinėjosi palindęs po ja... ir nepravedė jokio agitacinio darbo žmonėms prieš balsavi mus... Tada pamenu, su rektoriaus J. Kubiliaus vairuotoju atvežė me 2500 egzempliorių 6 psl. spalvoto laikraščio tiražą, o partkomas (sekretorius Česlo vas Ladukas) visą konfiskavo ir vėliau sunaikino. Tą patį vaka rą sutarėm su doc. Jonu Bulo ta, kad patrumpinę aštrias eilu tes ir uždėję “Naujos knygos” skyrelį galėtume pakartotinai išspausdinti visą tiražą. Taip ir padarėme. Garsiojoje tuometi nio Puškino skverelio prie Ge dimino pilies lauko kavinukėje nupirkome dvi bonkas “Ginta rinio kranto”, nulėkėme į “Tie sos” spaustuvę ir, jos valdžiai nieko nežinant, mašinistas per porą valandų atkalė visą tiražą iš tų pačių švininės iškiliosios
spaudos formų. Kitą dieną su kolegomis jau platinome leidi nį iš fakultetų atvykstantiems atstovams. Atsidėkodamas doc. J. Bulotai tą patį vakarą pakvie čiau į “Naručio” kavinę. Ištai siau skanią vakarienę. Apskritai redakcijos redko legiją dažnai bardavo, drausda vo, auklėdavo, “linksniuodavo” ne tik partkomo ar komjauni mo posėdžiuose. Vieni skųsda vo, dar ir aprėkdavo, kiti - pa taikaudavo. Neretai kitų fakul tetų politiniai veikėjai piktinda vosi, kam spausdiname tiek daug eilėraščių ir apsakymų. Užtat į gyvenimą per tuos ket verius metus palydėjome dau giau kaip 40 jaunų literatų, vė liau tapusių garsiais rašytojais. Tais be galo sunkiais politi nės demagogijos ir drastiško tuščiažodžiavimo metais Uni versiteto laikraštis visuomet ra gino, telkė, neretai poetiškai guodė turėti vilties ateičiai.
spaudos funkciją, ir tai jam nebuvo į naudą, nors tos silpnybės būdingos visai to kio pobūdžio spaudai. Ki ta vertus, laikraštis atliko metraštininko funkciją, ra šė apie išskirtinius ir kas dienius Universiteto įvy kius, atliko tarpininko tarp dėstytojų ir studentų, ad ministracijos ir Studentų atstovybės funkciją. Svar biausias dalykas, kaip ir vi sur kitus gyvenime, - ko manda: Jūratė, Liutauras, Paulius, Arnas, Ona. Ko manda, dirbusi laikraštyje ar mums rašiusi, nežiūrint Aleksandras Valentas, "Univer to, kad ji šiek tiek keitėsi, sitas Vilnensis" redaktorius 1993- buvo ir darni, ir įdomi; dar 95 metais bas laikraštyje tada buvo Nuotr. iš asm. albumo prasmingas. Kita vertus, Man dirbant “Universitas gera komanda gali burtis gero Vilnensis” redaktoriumi laik je aplinkoje, o Universiteto raščiui ėjo 44-ieji ir 45-ieji me bendruomenė, kaip nė viena ki tai, taigi pats brandos amžius. ta, atitinka geros, turiningos Vilniaus universitetą tuomet bendruomenės kriterijus. Ta “ištiko” 415-asis jubiliejus. Ta čiau tiek tuo metu, tiek dabar proga sutarę su viena astrolo nedžiugina sena Universiteto ir gų firma sudarėme Universite jo laikraščio problema - finan to horoskopą, kurį savo nuožiū sų stygius. Keista šalis, kurioje ra suliteratūrinę - firmos kom akademinė visuomenė nuolat piuterinė programa sudarydavo priversta kovoti už savo būvį, ir horoskopus konkretiems žmo jei tada tai atrodė kaip trisde nėms - paskelbėme. Universite šimties metų praeities paliki tas, kaip ir jo laikraštis - avinai, mas, tai dabar - kaip nūdienos - ką padarysi, yra toks Zodiako taisyklė. ženklas, ne pats intelektualiau Žinoma, tiek tada, tiek ir da siais, tačiau užsispyręs. Tai, ži bar išlieka tikėjimas ir pasitikė noma, humoras. Kita vertus, tai jimas Universitetu kaip svar buvo laikas, kai pradėjo keistis biausiu šalies gyvenseną kei Rugsėjo 1-ąją rektoriaus sako čiančiu potencialu. Manau, kad mų kalbų turinys. Iki to meto jis tai vyksta nuolat - nors ir neaki kasmet daugiau mažiau sutap vaizdžiai, nes Universitetas davo. Tai nėra blogai, nes kiek neatsiskleidžia ir negali atsi vieną kartą kalba būdavo sako skleisti kaip akcija, pvz., laimė ma iš dalies naujai auditorijai, ti rinkimuose. Manau, kad ir tik mes su entuziazmu kasmet “Universitas Vilnensis” dalyva ją spausdindavome - šiuo metu vo ir dalyvauja šiame procese, tai manęs nebedžiugina, nors atlikdamas akademinės ben irgi atrodo linksmai. Matyt, druomenės, studentų ir dėsty laikraštis nelabai vykdė laisvos tojų žiniasklaidos funkciją.
maketavimo lapo iš jų būdavo galima iš dėlioti visokias figū ras. Maždaug kaip filme apie Čiapaje vą: čia mes, Petka, o čia - baltieji (tiks liau, čia docento straipsnis, o čia pra nešimas, kad “pa mestą studento pa žymėjimą Nr. 007 laikyti negaliojan čiu”). Dirbant ypač baugindavo gali mos “skylės” make te, kai kas nors pri žadėdavo straipsnį ir neparašydavo Algis Lipštas (dabar Atviros visuome (ypač, jei straipsnis buvo numatomas nės instituto Budapešte žiniasklaidos pro ilgesnis, ar kai tokių gramos projektų vadybininkas), "Tarybi neparašiusių atsi nio studento" redaktorius 1985-89 metais rasdavo keletas). Nuotr. iš redakcijos archyvo Taigi, segtuvėlyje reikėdavo laikyti visokius “pakai Nuo redakcijos: Algio Lipšto atsi talus” juodai dienai, didinti nuo minimus apie darbą Universiteto traukas ir pan. Kitas veiksnys, po laikraštyje gavome paštu, tad ir pa tencialiai galintis padaryti “skylę”, liekamejuos laiško dabartinei redak torei Lianai Binkauskienei formos. buvo kassavaitinis vaikščiojimas pas prorektorių B. Sudavičių, ku Taigi krapštau pakaušį. Pasi stengsiu nenusimeluoti, bet atmin ris turėjo teisę ko nors ir “nepra tis į senatvę, aišku, jau ne ta. leisti”, ir ne visuomet pavykdavo Pradėjau triūsti “Tarybiniame jį įtikinti. Partkomas, kiek pame studente” 1985 metų rugpjūčio nu, daugiau sakydavo, ką spaus gale. Grįžau iš vandens žygio Al dinti, o ne ko nespausdinti. “Glavtajuje, bendrabučio dar, aišku, ne litas”, aišku, suteikdavo daug buvo, tad visas susipjaustęs (nu džiaugsmo, kai nuvežus jau pa siskutau Vilniaus geležinkelio sto rengtą spausdinimui numerį (su ties tualete) ir atitinkamai pasirė nuotraukom ir 1.1.) iš Spaudos rū dęs nuvariau į partkomą prisista mų į Gogolio gatvę pranešdavo, tyti - štai aš, redaktorius, atseit. kad, pvz., granatsvaidžio RPG-7 Dabar už tokią išvaizdą iš darbo minėti negalima - kad NATO ne išmestų. Beje, kalbant apie išvaiz sužinotų. Tokiais atvejais visada dą: toje sieninėje spintoje, kur už labai “džiaugdavosi” spaustuvės Tavęs (dabar tai - administracijos “laužytojai” ir rinkėjai. Vėliau reikalų prorektoriaus padėjėjo A. “Glavlitas” gavo patalpėlę Spau Kemėšiaus kabinetas - red. past.), dos rūmuose, tad greičiau sužino turėjau pasikabinęs parėdą, kurį davai, ko negalima. tada laikiau kostiumu, tad kai rei Kažkaip nepamenu, kad, išsky kėdavo pasirodyti ant storesnio ar rus mielus bendradarbius - Valdą plonesnio kilimo, vykdavo persi Vilūną, Aušrinę Pečiūraitę, Aud ronę Šimaitytę bei dar gana ribo rengimas (kartais ir viešas, kai bū davo kas nors iš bendradarbių). tą žmonių ratą - dar kas nors būtų Technika redakcijoje buvo “ant degęs noru rašyti, fotografuoti ir fantastikos ribos”: aplūžusi rašo pan. Iki devintojo dešimtmečio vi moji mašinėlė, kurios juostelė kaž durio entuziazmas turėjo pakan kaip gana greitai suirdavo. Tada kamai laiko išblėsti, o aš niekaip darydavome tokį triuką: spausdin nepakėliau laikraščio iki to lygio, davome išvis be juostelės sudėję du kai jau labai norisi į jį parašyti. Mea popieriaus lapus, o tarp jų įkišę kal culpa! Todėl tekdavo pasinaudoti kę. Antras lapas visai nieko išeida išbandytais administraciniais-kovo, toks violetinis truputį. Make mandiniais metodais. tuojant labai praversdavo degtu Taip iki maždaug 1988 metų vi kai, tušinukai ir flomasteriai. Ant durio ir tekėjo perbrendusio so
cializmo kasdienybė. O po to vis kas ėmė keistis. Kas darėsi Lietu voje bei Universitete, ir taip aiš ku. O mes gavome gaivaus oro gurkšnį: Gintaro Kudabos, Aud riaus Siaurusevičiaus, Dariaus Ta rasevičiaus, Audrės Ciunytės, Ri manto Šimkaus, Renitos Petrai tytės, Rimvydo Paleckio kursą (tiesa, atsiprašau damų, jų pavar dės dabar jau visai kitos). Viską sudėjus laikraštėlis ėmė kopti į kalną. Ko vertas vien Audriaus Siaurusevičiaus is Tbilisio parvež tas reportažas apie 1989 balan džio įvykius! Gal ir klystu, bet at rodo, tik mes ir didžiausias šalies dienraštis (taip pat paėmęs Aud riaus medžiagą) taip “pavarėme”: su nuotraukomis ir gyvu aprašy mu. Dėstytojai sujudo (pvz., pro fesoriaus Sakalo straipsniai), stu dentai sujudo... Žodžiu, LAIK RAŠTIS TAPO ĮDOMUS! Ką nors gal ir užgavom, už ką, kad ir pavėluotai, atsiprašau. Ledui pa judėjus tarpais reikėdavo pasukti galvą ne iš kur paimti medžiagos, o kas gali palaukti, nors laikraš čio apimtį padvigubinom. Paskelbėm naujo pavadinimo konkursą. Rektoratas svarstė. Dėl akių pasiruošiau visokių “durnų” argumentų - esą ir Latvijos uni versiteto laikraštis taip vadinasi, ir dar kažkur: painiava kažkokia išeinanti. Be to, laikraštis, esą, ne vien studentų ir studentams, ko dėl gi dėstytojus skriausti laikraš tį “Tarybiniu studentu” vadinant. Tų argumentų nė nereikėjo, visi ir taip puikiai viską suprato, tik “kamufliažo” laikas dar ne visai praėjęs buvo. Linksmą atsitikimą priminė mano žmona. Gintaras ir Audrė (Kudabos - red. past.) buvo sugal voję paskutiniame puslapyje tokį “Bim-bam” kampelį: nuotrauka ir kas nors iš piršto laužta. Taigi vie nas “kampelis” skelbė, kad Uni versiteto Centriniuose rūmuose vaidenasi (mes, atseit, iki vėlumos redakcijoje vargstame, ir paskui tamsiuose koridoriuose su viso kiais paranormaliais reiškiniais susiduriame). Gintaras padarė “vaiduoklio” nuotrauką. Išeina numeris, tylu ramu. Staiga kažkas iš administracijos mane pasigau na ir pareiškia, kad dabar galėsiu Centrinius rūmus plauti pats. Ko dėl? Valytojos, esą, vaiduoklio baidosi. Vos ne darbo žmonių streikas kažkokiu neaiškiu pa grindu.
1998-aisiais “Universitas Vil nensis” stojo į kovą už moderni zaciją, pirmiausia techninę. No rėdamas tapti kuo operatyvesniu laikraštis iš VU spaustuvės iške liavo į “Spaudą” ir jau kitą die ną dar šiltas gulėdavo,auditorijose ir skaityklose. Tiesa, pasiskelbti, kad esame studentų laikraštis, būtų buvę per drąsu. Mat į “Universitas Vilnensis” iš dalies buvo žiūrima kaip į Universiteto administra cijos ruporą, ir čia buvo dalis tie sos. Tačiau gana glaudūs laikraš čio ryšiai su Universiteto vado vybe, pagrindiniais administraci jos skyriais skaitytojams buvo naudingi: jie kur kas greičiau su žinodavo apie planuojamas per mainas, Centriniuose rūmuose
priimamus sprendimus, lemsiančius VU studentų likimą. Kiek prasčiau sekėsi bendrauti su VU Studentų atstovybe, kuri tuo me tu vis dar ieškojo savo veiklos ba rų, bandė suvokti savo paskirtį ir misiją, todėl blaškėsi nuo ko mercijos iki jaunimo politikos klausimų. Dar greičiau ėmėme pasiekti skaitytoją gavę kompiuterį. “Uni versitas Vilnensis” pagaliau galė jo pasigirti nuosavu kompiuteriu! Atrodytų, smulkmena, bet darbo sąlygos labai pasikeitė. Labai svarbu buvo pajusti atgalinį ryšį skaitytojų reakcijas, norus, pagei davimus. Pirmiausia jiems, Vil niaus universiteto studentams, leidome šį laikraštį, todėl jų nuo monė mums buvo svarbiausia.
Romualda Stonkutė (dabar savaitraščio "Veidas" visuome nės ir kultūros skyriaus redak torė), "Universitas Vilnensis" redaktore dirbo 1998 metais
UNIVERSITETO LAIKRAŠČIUI “50
2000 m. balandis Atkelta iš 7 psl.
studentiška me dicina apsiginti nuo šio chroniš ko negando (įskaitų, egza minų...). Pa siūlytas pa prastas, užtat lengvai įgyja mas prepara tas - “Maskvos ypatingoji”. Pasi aukodami mokslo labui studentai gegužės mėn. 6 d. pirmieji išmėgi no naująjį preparatą. Dabar jiems galvelės nebeskauda. 4-4-4
“Šauniai atžymėjo antrakursiai žurnalistai spaudos dieną. Vyriš kai. Ligi iškritimo, kaip liaudyje sa koma. Iškritimas prasidėjo sekan čią dieną. Operatyvinės grupės na riui perspėjus triukšmadarį, P. Jan kauskas smogė operatyvininkui į veidą. Deja, tolimesnius mūsų he rojaus žygdarbius slepia migla, ka dangi jis be ilgų kalbų buvo prista tytas į milicijos skyrių.” 4-4-4-
Iš liaudies draugovės štabo ra porto. “Užėjęs į kambarį radau ant stalo atkimštą bonką “Stoličnos”. Ant stalo stovėjo užkanda, pilni degtinės stikliukai. Lovos buvo su jauktos, patalynė išvartyta.” 4-4-4-
1967 m. kovo 29 d. “Dar viena mūsų bendrabučio blogybė - girta vimas. Visi žino, kad už panašius šposus dažnai tenka atsisveikinti su “studentų namais”. Deja, pasitai ko stikliuko ir buteliuko riterių. At vykus draugovininkams, minėtai draugai bandė gelbėtis: bendrabu čio draugovės posto viršininkas A. Čiuprinskas gerokai nustebo, atradęs girtą kompaniją... po lova. Tai unikalus atvejis.” 4-4-4-
1967 m. kovo 1 d. “1966 m. ke liasdešimt Universiteto studentų pateko į Vilniaus miesto blaivyk lą. Daliai studentų neįdomūs poil sio vakarai be išgėrimų. O toliau? Dažniausiai abipusis palaidumas” (iš VU rektoriaus J.tKubiliaus kal bos). 4-4-4-
1972 m. rugsėjo 8 d. “Studentų tarpe dažniausiai pasitaiko buiti nio girtavimo atvejų, o ne alkoho lizmas, kaip liga. Studentas geria ne dėl to, kad jo organizmui būti nas alkoholis. Čia priežastys kitos. Pirma, studentas dažnai patenka į tokią aplinką, kurioje geriama, o vėliau tai tampa tradicija, ir alko holis anksčiau visai negėrusiam jaunuoliui ima patikti.” RŪKALIAI
1970 m. gruodžio 4 d. “Įėjimą į naujus rūmus kažkada puošė vit ražas. Paklausite, kodėl puošė? Nagi todėl, kad studentai nutarė pagyvinti vitražo kompoziciją ciga rečių nuorūkomis ir tuščiais mos” pūkeliais.” NESĄŽININGUMAS
1971 m birželio 11 d. “Atėjome pusryčiauti. Meniu perskaitėme: “Kiaušinienė su kumpiu 35 kap.” Iš tikrųjų kiauši nienė buvo pardavinėja ma be kumpio. Tuoj su puolus visas valgyklos personalas ėmė ginčytis. Jie įrodinėjo, kad čia at sitiktinė klaida, pinigai būsią grąžinti, dar nedaug parduota... Studentai savo akimis matė, kaip buvo parduotas pilnas padėklas kiaušinienės.” NUOBAUDOS
1970 m. gruodžio 25 d. “Bufeti ninkė S. B. už grubumą su klien-
11
TAIP MES GYVENOME tais bei prekybos taisyklių pažei dimus pažeminta darbe: ji mėnesį dirbs indų plovėja.” 4
4
4
1971 m. birželio 11 d. “Saugus eismas - ne tik vairuotojų ir milici jos darbuotojų reikalas. Mes, stu dentai, galėtume netgi patys pa tvarkyti. Kol nelaimė dar neatėjo, gal pravers Rektoriaus įspėjimas minėtiems asmenims.” 4-
4-
4
1973 m. kovo 2 d. “Garsiausiai Pramonės ekonomikos fakultete dabar aimanuoja darbo ekonomi kos spec. trečiakursis Romualdas Kamarauskas. Ir dar ilgai aima nuos... Mat, jam už tai, kad “Java” važiavo neblaivus, visiems metams atimtos teisės ir dar 10 rb. pabau dos.” STUDENTAIS BUVO RŪPINAMASI
1967m. lapkričio 15d. “1967 kalendoriniais metais studentams bu vo paskirta 6600 rublių, arba 183 studentai aprūpinti butpinigiais.” 4-4
4-
1967 m. balandžio 26 d. “Klausi mas: “... Kaip ir kituose Universi teto bendrabučiuose, čia yra tele vizorius. O stovi jis 36 kambaryje. Ir žiūrėti žydrojo ekrano laidų gali tik šio kambario gyventojai. Kuo jie geresni už kitus?” Atsakymas: “Nu tarimų, draudžiančių televizorių žiūrėti visiems bendrabučio gyven tojams, nėra. 36 kambario durys at viros visiems. Beje, visi norintieji kambaryje netelpa. Tenka išnešti į koridorių. Tiesa, atsakingas už aparatą ne visuomet tam turi lai ko. Šiuo atveju, kolega, tau ir irgi kliūčių nėra - paimki televizorių, o laidai pasibaigus, grąžinki. Bet tai - dar ne viskas. Po to tau teks pa imti šluotą ir sušluoti visas nuorū kas, saulėgrąžas ir visa kita.” 4-4-4-
1967 m. vasario 15 d. “Per pra ėjusius metus Universiteto studen tams buvo suteikta 12500 rublių materialinė parama. 85 žmonės su profkomiteto kelialapiais ilsėjosi šalies sanatorijose, o “žaliosios zo nos” poilsio namuose - 250 žmo nių. Didelę kelialapių dalį apmo kėjo profsąjungos komitetas.”
kas tvarkoje, ieškodavo bonkų (nors ir tuščių, apdulkėjusių). O ra dus - raportas rektoriui ir sudie, bendrabuti.” + + + 1967 m. rugsėjo 1 d. “Skundas: “Greit sugenda skalbimo maši nos”. Atsakymas: “Kiekviename bendrabutyje yra “Riga-66” ir “Tū la” skalbimo mašinos. Ypač vyrai, nemokėdami naudotis jomis, išve da iš rikiuotės”. Skundas: “Teka vanduo pro Tauro stogą. Silpni užraktai 6-ajame bendrabutyje”. Atsakymas: “Mes seifais kambarių nesiruošiam padaryti. Pagaliau, kas per žmonės gyvena, jei laužiasi į svetimus kam barius. Auklėjame sąžiningais ir dorais piliečiais. Ir jeigu yra dar to kių kleptomanų, tegul tik geriau padirbėja bendrabučio taryba.” Skundas: “6-ajame bendrabuty je 104 kambariai, o yra vos 50 ra dijo taškų”. Atsakymas: “Ieškojo me po visą respubliką - nėra, o iš parduotuvės atleidžia tik po kelias štukas.” “Valgyklą numatyta atidaryti spalio šventėms. Universitetas la bai nepatenkintas tokiu darbų vil kinimu, nors ir oras geras ir staty binių medžiagų netrūksta”. 4-
F
4-
1982 m. sausio 8 d. “Konkurso “Geriausias VU studentų bendra bučių kambarys” apdovanojimai: trijų geriausiųjų kambarių gyven tojams bus suteikta teisė gyventi bendrabutyje kitais mokslo metais ne eilės tvarka. Pirmą vietą užėmu sio kambario gyventojams bus įteikta gairelė “Geriausias kamba rys” ir pereinamasis prizas - televi zorius.” 4-4-4-
1982 m. kovo 5 d. “Studentai no rom nenorom turėjo ieškoti roman tikos - maudytis prie spragančios . žvakės, po tiesia vandens srove (nė viename duše nematėme galvutės), ir (priklausomai nuo žmogaus) už rišęs ar užrėmęs duris. Virtuves pa vertėme rūkomaisiais, nuorūkomis pridegintos palangės, linoleumas, užkemšamos kriauklės.” APIE STUDIJAS
1982 m. gruodžio 24 d. “ Nuo 1982 m. lapkričio 1 d. įsigalioja ir kita lengvata studentėms-motinoms - iš dalies apmokamos atos togos kūdikiui prižiūrėti, kol jam sukaks vieneri metai.”
1967 m. rugsėjo 27 d. “Reikėtų ugdyti kolektyvų nepakantumą skolininkams. Skolininkus reikėtų laikyti spec. įskaitoje, kontroliuoti ir tikrinti juos, kaip tikrinami ir kontroliuojami ligoniai. Tik tada būtų galima kalbėti apie rimtą pa ramą skolininkams.”
PASKYRIMAI Į DARBO VIETAS
1972 m. kovo 24d. “Gerai studi juoti - valstybinė užduotis!”
4
4
4-
4-4-4
1967m. kovo 15d. “Onutė Daukantaitė - grupės seniūnė, dainų ir šokių ansamblio dalyvė, mokėsi vien penketais. Onutė paskirta dirbti MA Fizikos ir matematikos institute. Į broliškos Latvijos sosti nę išvyks Silvija Blinova ir Liubovė Markovą. Jos dirbs Rygos lem pų gamykloje. 39 diplomantai ga vo paskyrimus.
BENDRABUČIAI
1967m. spalio 18 d. “Operatyvi nės grupės nariai eidavo per ben drabučius bet kuriuo paros metu, be jokios priežasties įsiverždavo į kambarius ir, nors ten būdavo vis
4
4-4
1974 m. birželio 21 d. “Tu - Uni versiteto studentas. Prastai studi juoti tu neturi teisės.” 4-4-4-
1962 m. lapkričio 23 d. “Geras pasiruošimas sesijai - studentiška dovana TSKP CK Plenumui.” 4-4-4-
1983 m. rugsėjo 16d. “Nelinks ma, tačiau kiekvieną rude nį prie dekano durų lūku riuoja studentai, laukdami skolos lapelių. Liūdniau, kad tokie būreliai ne mažė ja, o atvirkščiai... didėja. “Padėtis nėra gera”, - pri sipažįsta PEF prodekanas doc. J. Kunčiną, vartyda mas studentų pavasario se sijos suvestines. “Žinojau, jog PEF mokosi daug spor tininkų. Gal jie smukdo pažangu mą? Tuo labiau, kad apie studen tus sportininkus susiklosčiusi prasta nuomonė, neva jie nesi moko, o pažymius gauna už nie ką.”
STUDENTO BILIETAS - STU DENTO GARBĖ
1970 m. lapkričio 13 d. “Studen tė I. P. irgi nusikalto: ji savo pažįs tamai iš Klaipėdos davė studento bilietą. O kad ta draugė ne tik į šo kius nueiti gali su svetimu doku mentu ir kokią šunybę iškrėsti, Ire na nepagalvojo. Nepagalvojo, kad studento bilietas - studento garbė. O jį saugoti reikia, ar ne taip?” KARINIS RENGIMAS
1982 m. vasario 26 d. “Sudėtin gas yra šiuolaikinis ginklas. Kulkos vaidis susideda iš 200 dalių ir kiek viena jų turi savo pavadinimą, pa skirtį. Į šiuolaikinį pėstininkų ar senalą tvirtai įaugo kovinės maši nos. Katedra turi savo automobi lių parką ir kiekvienas studentas pajunta kovinės mašinos vairo vir pėjimą ir sunkų kelių šimtų arklio jėgų gaudesį už nugaros.” DARBO STOVYKLOS
1967 m. rugsėjo 1 d. “Kada pra sideda vasara? Galbūt studentiška vasara savo pradžią gauna LLKJS universiteto komitete. (...) Stovyk loje darbą reikia dalintis po lygiai. Po lygiai tenka duonos ir druskos. Vieniems duonos pakanka, kitiems trūksta. Vieni jiems skirtą druską patys valgo, kiti stengiasi draugui prakišti.” 4-
4-.
4-
1972 m. rugsėjo 29 d. “Ketvirtakursės nesuprato, kam tos fuksės? Kitaip galvojo vaikinai. Stovyklo je susidarė nenormali padėtis. Py kosi dėl visko: dėl maisto gamini mo, darbo pasidalijimo, o mergi nos netgi... dėl vyrų.”
rodo nelabai protingais ir dėl to nepageidauj amais reiškiniais. Tačiau atskirais atvejais (sunkiai suvaldo ma lytinė trauka ar ypatingai stip rus meilės jausmas) studentų vedy bos tampa vienintele, nors ir nema lonia išeitimi.” 4-4-4-
1974 m. kovo 29 d. “Ir čia papūtė skaidrūs vėjai. Jau 1975 m. Karoliniškėse studentų profsąjungos ži nion bus perduoti du šešiolikaaukščiai šeimyniniai bendrabučiai. Tie sa, butai nedideli - vieno kambario ir virtuvės.-Visi patogumai. Žinote, kodėl taip darom? Norime paska tinti studentus kurti gausesnes šei mas. Niekam ne paslaptis, jog dau gelis šeimų - bevaikės.” VESTUVĖS BAŽNYČIOJE
1982 m. balandžio 30 d. “Tuok tis bažnyčioje Jūsų draugą priver tė uošvė. Ji ir vestuvių išlaidas ap moka. Kaip Jūs pasielgtumėte to kioje situacijoje? Kaip Jūs įvertin tumėte draugo elgesį?” - į šį klau simą atsakymo ieško Jonas Ratke vičius (Prekybos fakulteto antra kursis). “Bandyčiau suprasti, bet kaip komjaunuolio nepateisin čiau.” LAIKRAŠČIO 'TARYBINIS STUDENTAS" PRENUMERATA
1967 m. rugsėjo 27 d. “Kurse vi sus laikraščius turi užsakyti proforgas. Surinkti pinigai (už 10 mėne sių - po 76 kapeikas) pristatomi re dakcijos bu halteriui. Rei kėtų, kad nė vienas studen tas neliktų ne užsisakęs Uni versiteto sa vaitraščio.”
STUDENTŲ TRADICIJOS
1967 m. kovo 22 d. “Sunku pa sakyti, kas čia kaltas, kad studen tiška kepuraitė išėjo iš mados, ar gamyba, ar prekyba, ar patys stu dentai. O gal išvis kepurė nebema dinga? Skaudu ir kartu juokinga matant, kad net Universiteto cen trinių saviveiklos kolektyvų nariai, prieš išvykdami į gastroles už res publikos ribų, karštligiškai ieško kepuraičių, iš kažkur visgi jas iš traukia, nupučia dulkes ir deda... ne, ne ant galvos, o į kišenę.” TĖVŲ DIENA UNIVERSITETE
1967 m. balandžio 12 d. “Kasmet pavasarį pas mus į svečius dabar atvažiuoja mūsų mylimi tėveliai. Pa kalbėti buvo apie ką. Ir apie moks lą, ir apie laisvalaikį. Ir apie tai, kas trukdo geriau suprasti vieniems ki tus.” 4-4-4-
1982 m. kovo 12 d. “Tėvų die nos išvakarėse paslaptingai dingo pažangumo suvestinė. Priminta tėveliams, kad jų atžaloms trūks ta darbinio išauklėjimo, į fizinį auklėjimą dauguma studentų žiūri pro pirštus.” STUDENTŲ VEDYBOS
1970m. balandžio 3 d. “Patirtis ro do, kad studentų šeimos dviejų sti pendijų pagrindu ne padidina, o su mažina sutuoktinių laimę. Viskas pakinta, kai šeimą sudaro pasiturin čių tėvų vaikai, tačiau suaugusius žmones slegia medžiaginė priklau somybė nuo tėvų, kurie, taip sakant, apmoka vaikų meilę. Studentų, kaip ir kitokios vedybos, dabar yra dau giausia lytinės traukos sukelto mei lės jausmo rezultatas. Rimtai pra dėti galvoti apie vedybas verta tik baigus aukštąją mokyklą. Si išvada netaikoma studentėms, ištekan čioms ne už savo kolegų. Studentų vedybos visuomeniniu, lygiai kaip ir vedančiųjų asmeniniu, požiūriu at
VI.’
Į. i *1A L
w.jyūDš"TEO W.0EJT*r%*«f APIE FIZIKUS IR FILOLOGES
1975 m. spalio 10 d. “Pasitelkus fizikų valią ir filologių lyriškumą, ga lima surengti begalę įdomių koncer tų, disputų ir pan. Neduoda ramy bės viena mintis - ar ateity neiširs mūsų draugystė? Nukenčia gamy biniai rodikliai: užuot padarę kaip visada, per savaitę darbų už 8-9 tūkst. rublių, bepadarome už tris. Grynas nuostolis. Argi Filologijos fakulteto studentės, baigusios pir mą kursą ir neturinčios praktikos, negali turiningai praleisti visos va saros statybiniame būryje? Kokia Jūsų, kolegos iš Filologijos fakulte to komjaunimo biuro, nuomonė?” "NAUJIEJI LIETUVIAI" TARYBINIAIS METAIS
1972 m. rugsėjo 8 d. “Šiuo me tu aukštai iškėlęs galvą, su nuo sava “Volga”, keturių kambarių butu, importiniais baldais, su vi la sode, kartais net su keliais di plomais kišenėje į areną įžengia miesčionis, diktuojantis linksmi nimosi ir bendravimo formas. O jos yra labai primityvios. Ateina svečių - puslitris kiekvienam, su tinka draugą - puslitris, elektri kas pataisė skambutį - puslitris.” DEFICITAS
1983 m. lapkričio 18 d. “Moko mosios literatūros trūkumas aki vaizdus. Trūksta pagrindinių daly kų vadovėlių, gerų vadovėlių, rei kalingi nauji, patobulinti leidiniai. Pagaliau visai nėra mokomosios li teratūros, spec. disciplinoms, dau geliui taip vadinamų siauro kontin gento specialybių. Vienok didžiau si sunkumai nėra finansiniai - va dovėliai tiesiog nurašomi.”
12
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
BUSIMIEJI GAMTININKAI APIE TIKSLUS IR UŽMOJUS Vieną gražią ir nerūpestingą dieną, kai lauke saulutė šildė visus sužvarbusius po žiemos, Florescencijus BRIEDIS ir Ino centas HELIKOPTERIS nutarė pasikalbėti su studentais ir su rengė šiokią tokią apklausą. Jiems buvo įdomu: 1. Kodėl jie pasirinko studijuoti biologiją? S 2. Ką jie žada veikti baigę studijas? S 3. Ar Lietuvai reikalingi gamtininkai? — Apklaustieji kalbėjo nenoriai, tik keletas jų entuziastingai atsakinė jo į klausimus. Kalbėjusiųjų vardai ir mintys pakeistosjiems paprašius.
jonas, III k. 1. Nuo vaikystės svajojau tapti gamtininku. Užaugau kaime, kur tėvai, seneliai ir kaimynai mokė mylėti ir gerbti gamtą. Mokyk loje aktyviai dalyvavau jaunųjų gamtininkų būrelio veikloje. Man tai patiko, ir nutariau savo gyvenimą susieti su gamta. 2. Baigęs Universitetą važiuo siu gyventi kuo arčiau gamtos. Tikiuosi dirbti gamtosaugos sri tyje. Manau, Lietuvai reikėtų daugiau draustinių ir rezervatų, gerokai sumažinti aplinkos tar šą, jei norim jstoti į Europos Są jungą ir kvėpuoti grynu oru. 3. Be jokios abejonės, Lietu vos ekonomikos ateitis priklau so nuo mūsų nuostabios ir pui kios gamtos, kurią tausodami ir teisingai panaudodami galėtume papildyti Lietuvos biudžetą ne vienu milijonu litų.
Zigmas, I k. 1. Nemačiau jokio skirtumo juk reikėjo kur nors įstoti. 2. Nežinau, tikiuosi, po ke tvė rių studijų metų žinosiu, ką to liau veikti. 3. Ką aš žinau, gal ir reikalin gi-
Egidijus, VI k. 1. Stojau į biologiją, nes ją ge riausiai mokėjau mokykloje, da lyvavau olimpiadose. Nenorėjau prarasti įgytų žinių. 2. Yra du keliai: likti Lietuvo je arba išvažiuoti į užsienį. Daug kas išvažiuoja, bet, kaip pasakė vienas žymus žmogus, tegul va žiuoja - mums daugiau vietos liks. Aš ruošiuosi likti ir pradėti privatų verslą, kuris bus susijęs su genetika. 3. Protingi visur reikalingi.
Giedrė, II k. Jūratė, II k. L Tai vienas paprasčiausių bū dų jstoti į VU ir gauti aukštąjį iš silavinimą. Biologė niekad nebu vau ir nesiruošiu būti. Svajojau tapti aktore, bet tėvai neleido, o ir taip, ko gera, nesugebėčiau įstoti. 2. Žadu sėkmingai ištekėti už turtingo vyro. 3. (juokiasi 5 min.) Na, vaiki nai, jūs tikrai turite humoro jaus mą!
1.0 buvo taip. Pasidėjau laik raštį su visom studijų progra mom priešais save, atsisėdau ant juodos sukamosios kėdės ir pra dėjau suktis prieš laikrodžio ro dyklę. Apsisukusi 5 kartus dūriau pieštuku į laikraštį. Patai kiau į biologiją. 2. Važiuosiu į Ameriką arba Kanadą dirbti benzino kolonė lėje. 3. Na, nebent kaip profesio nalūs brakonieriai.
Kelionės - nuostabus dalykas, tik gaila, kad ne kiekvienam pasitaiko proga pasigrožėti plačiuoju pasauliu. Tai mokslai spaudžia, tai laiko nėra, tai vėjas kišenėse švilpauja, ir galų gale nė noro nelieka krautis kuprines, valytis nudulkėjusius rūbus ir apavą, raginti draugus vykti į gamtos grožiu garsėjantį nuošalų kampelį... Tačiau geografai lieka neabejingi kelionių romantikai, kartas nuo karto susiruošdamipasimėgauti Arkties speigų teikiamais malo numais ar dangų rėžiančiom aukštikalnių viršūnėm. ... praėjusią vasarą grupelė geografijos ir vienas medicinos studentas klaidžiojo po Altajaus kalnus. Sunkios ir nuotykių kupinos kelionės įspūdžius žygeiviai užfiksavo dienoraštyje, iš kurio pateikiame keletą ištraukų. 1999 0729 ... Altajaus saulė ir “riebios” kuprinės greitai mus nuvargino, tad po valandos ėjimo kas 20 mi nučių sustodavom pailsėti. Take lis buvo velniškai status, iš po ap sunkusių pėdų pasipildavo žvirgždas ir akmenys. Apie 4 vai. popiet pasiekę kryžkelę, stabte lėjome apsvarstyti, kur žings niuoti toliau: ar bandyti įveikti perėją, ar sukti link ežerėlio ir apsistoti nakčiai. Anot Alvydo, mes - ne mulai, o baltieji žmo nės, tad pasirinkom pastarąjį va riantą. Nakvynės vieta pasitaikė pui ki - nuo vietinių laužavietės ir ša lia gulinčios šiukšlių krūvos (fe!) atsiveria nuostabus vaizdas į ne diduką krištolinį ežerėlį ir didin gą kalną anapus jo. Alvydui pa vyko rasti auksinės ir raudono
VIETINE DARBOTVARKE XXI AMŽIUI Nerijus ZABLECKIS Perskaityk jiems - ir jie pamirš, Parodyk jiems - ir jie prisimins, Įtrauk juos - ir jie supras. Vietinė darbotvarkė 21 amžiui (VD-21) - tai priemonės ir meto dai tolydžios plėtros siekiančioms vietos valdžios institucijoms. Tai bet kokios bendradarbiavimu pa grįstos vietinio lygio pastangos įvertinant visapusišką tolydžios plėtros strategiją toje teritorijoje.
VD-21 - dvilypė koncepcija - ir strategija, ir strategijos formavi mo procesas. Svarbu ne tik numa tyti vienokius ar kitokius tikslus, kaip turėtų būti, bet ir kaip juos pasiekti, įgyvendinti tikrovėje. VD-21 remiasi planais, kurie ku riami savivaldybėse. Vykdytojai įvairios vyriausybinės ir nevyriau sybinės organizacijos. Tikslas įtraukti kuo daugiau žmonių. VD21 nėra vien tik į aplinkosaugą orientuotas procesas - tai visaa pimanti tolydi plėtra su aplinko saugos aspektais.
Pirmas etapas kuriant VD-21 - problemų analizė ir sprendimų būdų paieška. Suformuluojama bendruomenei priimtina ateities vizija. Surandami partneriai, įtvir tinama organizacinė paslaugų tie kėjų ir vartotojų planavimo struk tūra. Antrame etape numatomas veiklos planas, sukuriama strate gija ir būdai pasiekti tikslus. Sude rinami tikslai ir nustatomi uždavi niai Veikla būtinai suskirstoma pa gal prioritetus, kad nebūtų ima masi lengviausių neesminių darbų.
sios šaknų ir badano lapų, iš ku rių išėjo puiki arbata. Vakaro sensacija tapo padvėsusi meška, besiilsinti ežero pakrantėje. Apsvarstėme keletą siaubo filmo scenarijų, kurių pagrindinė hero jė - mūsų dvokianti draugužė. Užsikoriau į šalia augantį kedrą riešutų, kurie, didžiausiam mano nusivylimui, dar buvo žali. Dabar sėdim prisikirtę košės ir porinam apie magiją, burtus, energetines anomalijas, brrrrr... ir medžiojam įžūlų burunduką, slampinėjantį apie mus. Gintas 1999 0731 Kaip ir anksčiau, rytą iš pa lapinių išvijo karštis. Šiandieną
suplanavome užsikarti ant kete ros, o paskui ir ant Beluchos. Bet prieš tai, mes su Rūta nu
Darbai paskirstomi realiems vyk dytojams, nustatomi terminai Trečias etapas - įgyvendinimas. Organizuojama veikla, kuriamos bendradarbiavimo struktūros, vi dinio valdymo sistemos. Procesas turi atitikti savivaldybių reikalavi mus. Periodiškai peržiūrimi rezul tatai įvertinami pokyčiai tobulina ma pati strategija. Sėkmės garantas
Siekiant sėkmingai įgyvendin ti VD-21 reikėtų laikytis kelių principų. Būtina įtraukti kuo dau giau gyventojų iš įvairių sluoksnių - mokinių, studentų, institucijų tarnautojų, piliečių, nesusijusių su aplinkosauga. Vadovavimas turi būti atviras, toleruojamos skirtin
sprendėme sniego lopu nu čiuožti į ežerą. “Karšta” maudy nė buvo. Paėmę polietileno ten tą, užlipome šlaitu aukštyn ir su sėdę ant mūsų “snieglentės” pa sileidome į ežerą. Deja, niekaip nesisekė išvystyti reikiamo grei čio, polietilenas lėtai slydo gruoblėtu purvino sniego pavir šiumi. Ties ežeru nuolydis visai sumažėjo ir mes, pasiekę šlaito kraštą, paprasčiausiai pliump telėjome į vandenį. Šiaip taip iš-
sikapstę iš ledinio vandens su sėdom ant kranto akmenų ap šilti. Pabandėme dar po porą kartų nusileisti tramplinu, ta čiau nieko mums iš to neišėjo, tik nežmoniškai sušalome. Grį žę prie palapinių pasišildėme saulutėje ir susirinkę mantą pa traukėme tolyn.
gos nuomonės. Sprendimų pri ėmimas viešas, vengiant politiza vimo, partijų įtakos. Tačiau poli tinių vadovų parama reikalinga. Savivaldybėse daroma daugybė sprendimų. Glaudus bendradar biavimas, interesų derinimas pa lengvintų vienalytės stiprios VD21 kūrimo procesą. Reiktų, kad darbotvarkė turėtų ilgalaikę per spektyvą, veikla neišsibaigtų ties pirmu posūkiu. Novatoriškų, idė jų, patirties perėmimas iš kitų miestų paspartintų procesą. Rengėjas Nerijus Zahleckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141. Vilnius. LT-2009
EI. paštas: GMF_Gaintoveja@yahoo.coni
13
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
GLAZGO UNIVERSITETO PROFESORIAUS K. SMITHO PASKAITA MUSŲ UNIVERSITETE GLAUDAUS BENDRADARBIAVIMO TĄSA SOCRATES studentų ir dėstytojų mainų tarp Europos universitetų programa yra viena iš nedaugelio, kuriose Lietuva dalyvauja lygiateisės partnerės teisėmis. Daug studentų ir dėstytojų išvyko į Vakarų Europos universitetus, kiek mažiau jų atvyksta pas mus. Interneto svetainėje paskelbus apie Glazgo universiteto profesoriaus KENVVAY'AUS SMITHO skaitomą paskaitų ciklą ir apie du pagal šią sutartį atvykusius Glazgo universiteto doktorantus "Universi tas Vilnensis" pasidomėjo, kaip vykdoma viena iš šios programos sutarčių. Mūsų universiteto Fizikos fakultete profesorius Kenway’us Smithas skaitė paskaitų ciklą apie naujausius mokslo ir technikos pasiekimus tose sri tyse, kuriose jo vadovaujama didelė tarptautinė mokslininkų grupė yra pasiekusi ryškių re zultatų. Paskaitos papildė skai tomo dalyko “Fizikos naujo vės” turinį. Į šį paskaitų ciklą įsiterpė ir pagal Londono Ka rališkosios draugijos ilgalaikį projektą, remiantį VU ir Glazgo universitetus, atvykęs Glazgo universiteto mokslinio pro jekto vadovas dr. Mafuzuras Rahmanas, kuris kovo 24 d. skaitė paskaitą “Regos ir kitų žmogaus organų funkcijų atsta tymo principai ir techninės ga limybės”. Paskaitoje buvo ro domas videofilmas apie kon krečius pavyzdžius. Taip pat vi deofilmu buvo paįvairinta ko vo 30 d. FilF V. Krėvės audito rijoje skaityta prof. K. Smitho paskaita humanitarinės pakrai pos klausytojams, kurios moto toks: nėra praktiškesnės veik los už fundamentinius tyrimus, nes ji aprėpia darbus, kurių dė ka pasaulis gavo www, o dabar ruošiamasi “remontuoti” žmo gaus akis, ausis ir 1.1, ne medi cininiais, o inžineriniais meto dais. Kaip tik prieš šią paskai tą prof. K. Smithas maloniai su tiko atsakyti į “Universitas Vil nensis” pateiktus klausimus. - Ar seniai bendradarbiaujate su Vilniaus universitetu? - Nuo 1995 metų. - Kokiose šalyse esate skaitęs paskaitas? - Paskaitas teko skaityti Di džiojoje Britanijoje, Amerikoje ir Kanadoje. - Kuo skiriasi mūsų šalies stu dentija nuo Jums jau pažįstamų šalių studentijos, kuo mūsų stu dentai ypatingi, saviti? - Nepastebėjau, kad kuo iš siskirtų. Jie tokie patys kaip ir kitose šalyse. Esu sužavėtas Jū sų studentų entuziazmu. Ma nau, jie turi didelę tikimybę pa tekti į pasaulio mokslinę rinką. - Ko labiausiai pasigendate bendraudamas su mūsų studen tais? Galbūt Jus kas nors itin ža vi?
- Man labai patinka Jūsų stu dentų profesinis pasirengimas. Keli Fizikos fakulteto studentai (Agnė Kundrotaitė, Egidijus Auksorius) atvyko į Glazgo uni versitetą, dalyvauja SOCRATES programoje ir pasiekė neblogų rezultatų. Žaviuosi, kad pas jus tiek daug gražių studenčių. Bi jau, kad Glazgo universiteto doktorantai nenorės grįžti atgal į Škotiją. Beje, jūsų studentai, su kuriais teko bendrauti, yra labai smalsūs. Ir tai puiku. - Kokią vietą Jūsų projekte už ima Vilniaus universitetas? Kaip vertinate mūsų mokslinį potencia lą? - Jūs turite labai unikalių įren gimų (turiu omenyje Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų insti tutą). Jie yra svarbūs ne tik šiems, bet ir būsimiems mūsų projektams. - Kokią mūsų studentijos ateitį regite Lietuvoje? Kaip mūsųjauni mokslininkai irjų mokslinis pasi rengimas yra vertinami pasauly je? - Manau, jūsų studentų atei tis bus puiki. Lietuva žengia į pa saulinę rinką. Jūsų ekspertai ir jauni mokslininkai tikrai gali da lyvauti pasauliniuose mokslo projektuose. Europos Sąjunga taip pat atvers naujų galimybių išsilavinusiam Lietuvos jauni mui. - Ką manote apie “protų nute kėjimą” į Vakarus? - Labai blogai, kad toks pro cesas vyksta, bet tai labai supran tama. Panaši situacija 1960 m. buvo Didžiojoje Britanijoje. Ta čiau gyvenimas parodė, kad sve tur mokslininkų įgyta patirtis vė liau labai padėjo šaliai. Tik jie grįžo į savo šalį. - Ar tikite, kad mūsų jaunimas sugrįš į Lietuvą? - Sunkus klausimas. Tai pri klauso nuo to, kiek mums rūpi pinigai. Gyvenimas jūsų šalyje sunkus, tačiau ekonomika po truputį auga, ir aš tikiu, kad kai kurie studentai būtinai sugrįš, o tie, kurie pasiliks Vakaruose, tur būt išgarsins jūsų šalies vardą. Manau, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą jaunimas pa matys, kad ir čia jiems finansinės sąlygos pakankamai geros.
SPAUDOS KONFERENCIJOJE PRISTATYTI NAUJI LEIDINIAI IR SUPAŽINDINTA SU STOJIMO TVARKA Balandžio 10 d. VU Senato salėje įvykusioje spaudos konferencijoje bu vo pristatyti trys leidiniai: “Kviečia Vil niaus universitetas”, “Vilniaus univer siteto studijų programų ir stojamųjų egzaminų aprašai” ir “Priėmimas į penkias Lietuvos aukštąsias mokyk las”. Pirmąjį leidinį bus galima gauti per Atvirųjų durų dienas VU fakulte tuose, kitus du - Universiteto knygyne
“Uttera”. Spaudos konferencijoje aka deminių reikalų prorektorius doc. S. Vengris ir studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys pristatė žurnalistams naująją priėmimo tvarką į universite tus bei priėmimo į VU sąlygas. Šiais metais stojantieji galės pateikti dokumentus į penkias šalies aukštąsias mokyklas: VU, Kauno technologijos
r
t"
"U. V." kalbino ir Universi pridedamas epitetai “ge teto Fizikos fakulteto profeso riausias”, “naujausias”, rių JUOZĄ VAITKŲ, kuris yra “pirmą kartą tam tikru bū atsakingas už sutarties su Glaz du apšvitintas”, keliauja į Vilnių, čia laboratorijose go universitetu programą. jie ištiriami, o rezultatai - Iš prof. K. Smitho sužinojo keliauja į Glazgo universi me, kad SOCRATES programa tetą. Beje, jei reikia, ten Glazgo universitetoprofesorius yra ankstesnio Vilniaus ir Glazgo keliauja ir mūsų specialis K Smithas regi puikią mūsų mokslininkų ateitį universitetų bendradarbiavimo V. Naujiko nuotr. tai - tų rezultatų aptarti ir padarinys. Įdomu, kaip “gimsta” kitų darbų atlikti. mokslinis bendradarbiavimas ? lyje itin populiaria “liga” - gerai ži - O kaip būtų galima įvertinti - Istorija maždaug tokia. Suži no paskutinio penkmečio moksli mūsų specialistų ir mūsų Univer nojus, kad 1995 metais Italijoje nę literatūrą, prireikus gilesnių ži sitete turimų mokslinių įrengimų vyksta konferencija radiacijos de nių semiasi jų iš paskutinio dešimt lygį, kurie, anotprof. K. Smito,yra tektorių klausimais ir didelis dė mečio monografijų. Tačiau nema svarbūs jų dabartiniams ir toles mesys bus skiriamas galio arseniža labai svarbių mokslo žinių bu niems projektams? dui (puslaidininkiui, kuris tuo vo paskelbta prie porą ir daugiau - Atsakymas į šį klausimą ga metu jau sėkmingai “dirbo” mik dešimtmečių, kada buvo sukurtos lėtų virsti mokslo populiarinimo roelektronikos lustuose ir laze teorijos, kurios tuomet nebuvo pa paskaita. Trumpai aktyviausius riuose, bet dar tik buvo laikomas naudotos, o dabar kuriamos ant šios programos vykdytojus cha perspektyviu radiacijos detekto rakterizuočiau taip. Labai geras rąkart. Kad nereikėtų iš naujo “iš riams kurti), o į šią konferenciją defektų puslaidinikiuose specia radinėti dviračio”, pasiūliau jiems vyksta akad. Juras Požėla, buvo listas, FF prodekanas doc. J. Sto paskaitų ciklą, siejantį dabarties ir kreiptasi į jį prašant papasakoti rasta “valdo” unikalią aparatūrą, praeities problemas ir apžvelgiantį konferencijoje apie mūsų patyri kurios analogo kituose mokslo daugelį puslaidininkių tyrimo me mą šio puslaidininkio tyrimuose centruose nėra. Doc. habil. dr. todikų, prie kurių yra prisidėję (medžiagų technologijų tyrimai ir V. Kažukauskas, automatizavęs mūsų Universiteto mokslininkai. patentai anksčiau buvo įslaptinti šiluma skatinamų nepusiausvyPaskaitų ciklas ir konspektas jiems ir naudojami tik užsakovų orga riųjų reiškinių tyrimo aparatūrą, patiko, man pasiūlė tapti Glzago nizacijose. Nepriklausomos Lie detaliai analizuoja subtilius me universiteto vizituojančiu profeso tuvos sąlygomis jų skelbti irgi ne džiagos savybių niuansus. Vyr. riumi. Šiais metais išplėstas pa buvo didelio reikalo, bent jau iki mokslinis bendradarbis dr. skaitų ciklas tapo SOCRATES tol, kol nebuvo surastas jų varto E. Gaubas sukūrė mikrobangų ir programos dalimi. Jų klausėsi šio tojas). Neprabėgus po konferen šviesos sugerties, moduliuojamos universiteto Fizikos ir Elektroni cijos nė trims savaitėms prof. K. galingu lazerio impulsu, aparatū kos fakultetų doktorantai. Smithas atskrido į Vilnių į susipa rą. Ja išmatuojama elektronų gy - Ką veikia mūsų studentai, nu žinti su mūsų patyrimu tiriant šias vavimo trukmė tokia patraukli vykę į Glazgo universitetą pagal medžiagas. Mūsų sukurti mode užsienio partneriams, kad pro jo SOCRATES programą? liai jį patenkino, ir buvo aišku, rankas keliauja bandiniai iš įvai - FF magistrante Agnė Kun kad galime padėti išspręsti kai ku rių valstybių mokslo centrų, o jis drotaitė ir ketvirtakursis Egidijus rias jų problemas. Liko tik įsiti pats šįmet kviečiamas skaityti Auksorius lanko pasirinktų daly pranešimą Europos Medžiagotykinti, ar tikrai esame pakankamai kų paskaitas ir praktinius užsiėmi ros konferencijoje. Šiomis apara geri specialistai. Tais pačiais me mus. Papildomai konsultuoja že tūromis, o taip pat ir Radiofizitais turėjau vykti į Kembridže vy mesnių kursų studentus, o greta kos katedros doc. V. Palenskio kusią Europos mokslinių tyrimų to dirba intensyvų mokslinį darbą. triukšmų puslaidininkiuose ma tinklo, telkiančio mokslines pajė Agnė tyrinėja nanometrinius tavimo aparatūra buvo sužavėti magnetinius klasterius, o Egidijus gas mezoskopinių darinių tyri savo bandinių tyrimus atlikę du dalyvauja konstruojant įrenginį, mams ir technologijai. Todėl bu Glazgo universiteto doktorantai. kuris bus panaudotas diagnozuo vau pakviestas surengti semina jant vėžinius bei kitus susirgimus Jie ne tik ištyrė bandinius, bet ir rus pagrindinėse radiacijos de pagal žmogaus audinio fluores studijuoja jiems naujus puslaidi tektorius kuriančiose grupėse Šecenciją (kaip tik šioje srityje jis ap ninkių fizikos dalykus. filde, Lankasteryje ir Glazge. Se gynė kursinį darbą mūsų Univer Mums žinoma, kad jūs ne tik minaruose įrodėme savo mode sitete). Šį prietaisą planuojama iš bendradarbiaujate su Glazgo uni lio pranašumą, gavome TheRoybandyti ir Vilniuje. Atsiliepimai versitetu kaip mokslininkas, bet ir al Society, pagrindinio mokslo rėapie šiuos studentus kuo puikiau skaitote jame paskaitas. Kokie yra mėjo Didžiojoje Britanijoje, si, jiems siūloma tęsti studijas dok grantus. Taip užmezgėme dalyki jūsų klausytojai tame universitete? torantūroje. Manyčiau, kad būtų - Paskaitų istorija kiek neįpras nius ryšius jau ne tik su Glazgo optimalu, jei jie taptų abiejų uni ta. Mokslinėse diskusijose su universitetu, bet ir įsiliejome versitetų doktorantais. Glazgo universiteto darbuotojais tarptautinį kolektyvą, aprėpiantį - Ačiū už pokalbį. pastebėjau, kad jie gana smarkiai ne tik Europą, bet ir JAV bei Kalbino Liana BINKAUSKIENĖ “užsikrėtę” dabar Vakarų pasauAustraliją. Bandiniai, kuriems
universitetą (KTU), Vilniaus Gedimi no technikos universitetą (VGTU), Šiaulių universitetą (ŠU) ir Kauno me
dicinos universitetą (KMU). Prorek torius doc. S. Vengris tikisi, kad po po ros metų visos aukštosios mokyklos da lyvaus LAMA BPO (Lietuvos aukštų jų mokyklų asociacija bendram priėmi mui organizuoti) sistemoje.
Iš viso galima pasirinkti iki 20 stu dijų programų. Stojimo mokestis pri klausys nuo pasirinktų programų skai čiaus. Pareiškus vieną arba du pagei davimus reikės mokėti 65 litus, nuo 3 iki 6 pageidavimų -125 litus, nuo 7 pa geidavimų -190 litų. Šiais metais pasi keitė konkursinio balo formavimas pernai į jį buvo įskaičiuojama 33 proc. mokyklinio atestato, o šiais metais - 25 proc. Būtais metais atestato pažymių dalis dar mažės. Pirmenybė bus teikia ma tiems, kurie yra išlaikę nors vieną
valstybinį egzaminą. Dr. E. Stumbrys paminėjo naujo vę, kad šiais metais asmenys, baigę ne Lietuvos vidurines mokyklas, bus pri imami atskiru konkursu rugpjūčio mė nesį. “Kartais sunku transformuoti už sienio mokyklos pažymį, be to, skiriasi mokyklų programos”, - sakė Studijų skyriaus vedėjas. Nepatekusieji į vals tybės finansuojamas vietas turės mo kėti už studijas. Šį mokestį nustato Universiteto senatas.
"U. V." inform.
14
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
NAUJOS VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS NAUDOJIMOSI INTERNETU TAISYKLĖS Žibutė PETRAUSKIENĖ VU B Bibliografijos ir informacijos skyriaus vyriausioji bibliografė
Jau beveik metus Vilniaus uni versiteto bibliotekos skaitytojai gali naudotis internetu. Praėjusių metų gegužę duris atvėrė restau ruota Bendroji skaitykla su 9 kompiuterizuotomis vietomis, o rugsėjo pabaigoje - Bibliografijos ir informacijos skyriaus Interne to skaitykla. Visi Universiteto bendruomenės nariai gali nemo kamai naudotis internetu 10 vaL per mėnesį, įrašyti informaciją į diskelį arba daryti kopijas lazeri niu spausdintuvu. Visi norintys galėjo iš anksto užsirašyti darbui internete. Norėdami racionaliau panau doti kompiuterizuotas darbo vie tas, bibliotekos darbuotojai pri ėmė laikinąsias Skaitytojų naudo jimosi internetu Vilniaus univer siteto bibliotekoje taisykles. Šios taisyklės labai ribojo studentų darbą, ypač jie piktinosi tuo, jog nebuvo galima naudotis elektro niniu paštu, siųstižinučių bei nau dotis IRC, ICQ, kitomis “Chat” programomis. Dėl didelio lanky tojų srauto darbas prie kompiu terio buvo ribojamas iki 2 vai. per dieną. Nors už taisyklių pažeidimus grėsė baudos (draudimas mėnesį naudotis internetu), studentai la bai išradingai apgaudinėdavo dar buotojus, o kartais įžūliai pareikš davo, kad rašys laiškus kiek tik no rės. Apribojimus priėmėme ne
tam, kad labai trokštume būti stu dentų prievaizdais ir kiekvieną kartą ginčytumės, gadindami jiems ir sau nuotaiką. Biblioteko je, kaip, beje, ir visame Universi tete, trūksta kompiuterių (19 000 skaitytojų tenka 16 kompiuterių su internetu). Vieni studentai naudojasi internetu, kai reikia medžiagos paskaitoms, kursi niams, diplominiams darbams. Kiti ieško tik pramogų, žaidžia ar ba plepa on-line. Kad būtų suda rytos geresnės sąlygos rimtos in formacijos ieškantiems studen tams, ir buvo priimtos “represi nės” taisyklės. Vasarį Bibliografijos ir infor macijos skyriaus darbuotojai, siekdami sužinoti skaitytojų nuo mone apie aptarnavimą interne tu, apklausė studentus, kurie nau dojasi internetu Bendrojoje bei Interneto skaityklose. Apklausos dalyviai atsakė į 13 klausimų. Bu vo išdalytos 75 anketos, kurias apibendrinant būtų galima pada ryti tokias išvadas: • internetu informacijos pa ieškai naudojasi 75 proc. at sakiusiųjų; • 90 proc. atsakiusiųjų naudo jasi internetu VU bibliote koje; • 60 proc. respondentų nepa geidauja išankstinio užsirašymo; • 90 proc. respondentų nuro dė, kad laikas dirbti interne tu neturėtų būti ribojamas; • 90 proc. pageidavo leisti naudotis elektroniniu paštu visais kompiuteriais;
Tarptautinių ryšių skyrius informuoja
• 60 proc. pasisakė prieš teks tų rinkimą kompiuteriu skai tyklose. Atsižvelgiant j studentų pageida vimus nuo balandžio įsigaliojo nau jos Vilniaus universiteto bibliotekos naudojimosi internetu taisyklės. Jo se liko tik tiys apribojimai: nelei džiama įrašyti informacijos į kom piuterio kietojo disko atmintį, ins taliuoti programinės įrangos bei naikinti instaliuotas programas. Ta čiau norėtųsi atkreipti dėmesį į vie ną labai svarbų taisyklių punktą naudotis internetu skaitytojai gali tik ieškodami informacijos mokslui ir mokymuisi. Nuosavybės požiūriu internetas - ne vienas tinklas, o daugybės di desnių ir mažesnių informacijos perdavimo bei paskirstymo tinklų visuma. Iki mūsų ateinanti informa
cija keliauja įvairiais duomenų ka nalais, skirtingais tinklais. Todėl nereikia pamirštą jog kiekvienas vartotojas naudojasi ne tik savo interneto paslaugų teikėjo resur sais, bet apkrauna ir svetimus tin klus bei serverius. Šie tinklai (ser-
veriai, iw.w tinklapiai tarnybos ir pan.) gali turėti savas taisykles. Nereikia manyti jog tai kas yra savaime suprantama čia, yra pri imtina ir svetur. Kiekvienas inter neto vartotojas turi laikytis taisyk lių ir reikalavimų, kuriuos kelia ki tų sistemų administratoriai net jeigu šie reikalavimai atrodytų ne logiški ir nepriimtini. Todėl norė tume priminti keletą interneto etikos taisyklių, kurias rekomen duoja aukščiausia pasaulinio tin klo institucija - Internet Engineering TaskForce.
Vilniaus universiteto biblioteka įgijo teisę 2000 m. naudotis viso teksto duomenų baze EBSCO Publishing. Duomenų baze gali naudotis visi Universiteto bendruomenės nariai be jokių apribojimų. Informacija tik anglų kalba. Interneto adresas: http://search.epnet.com/
arba http://search.global.epnet.com/
UserlD-si135407 Password - password
Duomenų bazėje galėsite pasirinkti paieškos sistemas EBSCOhost Web arba EBSCOmed. EBSCOhost web rasite šias duomenų bazes: • Academic Search Elite Pateikia straipsnius iš 1,250 žurnalų, kurie apima socialinius, humanitarinius, bendruosius mokslus, kultūrą, švietimą, tiksliuosius mokslus irkt.
Nepamirškite, jog viskas, ką randate internete, kam nors pri klauso ir kas nors už tai galų ga le sumoka, nors dažniausiai tai tenka daryti ne jums. Informa cija gali, bet neprivalo būti ne mokama. Nepiktnaudžiaukite naudodamiesi svetimų sistemų resursais. Prieš panaudodami savo tin klapyje ar kitaip platindami iš kur nors paimtą informaciją įsi tikinkite, ar turite teisę tai da ryti. Nerašyta taisyklė skelbia, jog galima naudotis bet kokia in ternete randama informacija, jeigu jos autorius nenurodo ki taip. Štai kodėl beveik kiekvie
name www puslapyje rasite jo autorių teises (Copyright) nusa kantį tekstą. Gana dažnai auto riai leidžia cituoti savo kūrinius, jeigu greta yra nurodomas infor macijos šaltinis, bet taip yra toli gražu ne visada. Plačiau apie autorines teises skaitykite internete: http:llwww. ifla.org/Iltraininglcitationlciting.htm Sėkmės visiems, ieškantiems in formacijos internete!
• Business Source Premier Pateikia straipsnius iš 1,370 mokslinių žurnalų, kurie apima ekonominius mokslus, finansus, vadybą, bankininkystę, tarptautinį verslą ir kt.
• MasterFILE Premier Pateikia straipsnius iš 1,960 įvairaus profilio periodinių leidinių. • Newspaper Source Pateikia straipsnius iš 143 JAV ir kitose šalyse leidžiamų laikraščių. EBSCOmed - tai MEDLINE (medicina, svei katos apsauga, farmacija...) viso teksto duomenų bazė. Taip pat kviečiame naudotis EBSCO duomenų bazės kompaktiniais diskais. Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis: VUB Bibliografijos ir informacijos skyrius, tel. 687125 arba ei. paštu: zibute.petrauskiene@mb.vu.lt
j
Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius, Mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį. INFORMX-1 PAVADINIMAS: Meksikos vyriausybės stipendijos.
TRUKMĖ: 1 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI:
Magistratūros, doktorantūros studijoms arba studijoms po daktaro laipsnio įgiji mo Meksikos aukštosiose mokyklose. STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS:
Visos sritys, išskyrus odontologiją, plastinę chirurgiją, marketingą, biznio administ ravimą, finansus ir visuomeninę informaciją. KREIPIMOSI TERMINAI. Prašymus pateikti iki š.m. gegužės 8 d. Valstybinei tarp
tautinių studijų komisijai. REIKALAVIMAI: Pateikti šiuos dokumentus:
1. 2. 3. 4. 5. 6.
Prašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai. Dvi rekomendacijas. Išsilavinimo dokumentų kopijas. Pažymą apie gerą ispanų kalbos mokėjimą. Priimančios institucijos Meksikoje raštą. Asmens duomenų anketą.
PAPILDOMA INFORMACIJA. Valstybinės tarptautinių studijų komisijos atrinkti kandidatai turės pildyti papildomus dokumentus su vertimu į ispanų kalbą. Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti interneto puslapyje www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 620964. Taip pat anketų galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab., tel. 687048.
INFORJP-2 PAVADINIMAS: Japonijos vyriausybės (Monbusho)stipendijos 2 metų studijoms/ stažuotei (2001 m.balandis-2003 m. kovas) ar 1,5 metų studijoms (2001 m. spalis2003 m. kovas) TRUKMĖ: 2001/2003 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Visų sričių absolventai ar asmenys, kurie baigs
universitetą ne vėliau, kaip iki 2001 m. kovo ar rugsėjo mėn. Pretendentų amžiaus limitas 35m.(gime po 1966 m. 04.02.). STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: įvairios. KREIPIMOSI TERMINAI. Prašymus pateikti iki š.m. birželio 12 d. Tarptautinių studijų centrui. REIKALAVIMAI. Pateikti šiuos dokumentus: 1. Prašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai, su detalia argumentacija lietuvių kalba. 2. Dvi rekomendacijas (lietuvių ir anglų k.). Jose turi būti tiksliai nurodyta rekomen duojančio asmens pavardė, vardas, pareigos, mokslo laipsnis, darbovietė bei telefonas. 3. Patvirtintą diplomo kopiją (su priedu) - lietuvių ir anglų k. 4. Paraišką - spec. formą. 5. Gyvenimo/mokslinės veiklos aprašymą - lietuvių ir anglų kalbomis. 6. Kvietimą (spec. forma) studijuoti /stažuoti Japonijos mokslo ir studijų institucijoje (su vertimu į lietuvių kalbą). Japonų kalbą mokantys kandidatai laikys japonų kalbos testą. Pirminę atranką vykdys Valstybinė tarptautinių studijų komisija, dalyvaujant Japonijos ambasados Lietuvoje atstovams. PAPILDOMA INFORMACIJA:
Išsamesnės informacijos apie Japonijos mokslo ir studijų institucijas bei jų siūlomas studijų programas, spec. paraiškų formų teiraukitės Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centre Žygimantų 9, 2600 Vilnius, tel.: 620964.
tuano” - ŽAS galų gale atrado laiko įra
šyti likusias dainas.
O
c/)
Kovo 27 d. prekyboje pasirodė VYTAU TO KERNAGIO albumas “Baltojo Nie
CAPPUCCINO kredo - jokių kom
ko dainelės”. Tai pats pirmasis lietuviškas
pleksų!
albumas vaikams, išleistas 1978 m. plokš
Apkūniųjų gražuolių trijulė iš Kauno
tele. Dabar albumas “Baltojo Nieko dai
CAPPUCCINO jau pradėjo įgyvendinti
nelės” perleidžiamas kasete ir kompakti
savo planus - internete atidaryti erotinių
niu disku. “Man jis skamba taip pat šau
fotografijų galeriją. Kovo mėnesį netra
dicinėje aplinkoje merginos pozavo bene
jo autorius Vytautas Kernagis. Prieš dvi
geriausiai moters charakterį pažįstan
dešimt metų “Baltojo Nieko daineles”
čiam, ne vieną dešimtmetį žurnale “Mo
maestro dedikavo sūnui Vytukui, kuriam dabar 24 metai. Šis albumas tuomet buvo
teris” dirbančiam fotografui Antanui Ali
itin populiarus. “Aš ir dabar pas žmones
vietų buvo kareivinių virtuvė. Ten mergi
matau plokštelę - nuzulintu, nutrintu vir
nų makiažu besirūpinanti stilistė Karina
šeliu, - pasakojo V. Kernagis. - Smagu, kad
nutarė pagyvinti nuotraukas ir iš žarnos
su šia muzika susipažins dar viena karta,
ant gražuolių paleido šalto vandens sro
o vėliau gal dar ir kitos”.
vę! Išgirdusios klykiančių merginų balsus
išvydo vandenyje plaukiančią kareivių va karienę.
bertas, Dainius ir Dovydas - pažįstami jau
keletą metų. “Aišku, mūsų tarpusavio pa
y c/) ■S E
Aistės ir Kryžiaus romanas
lyvaul
Vaikinų grupės PIKASO nariai - Ro
C/)
•O E TE
C/) 5 >cn CS
Leidybinės firmos “Bomba re cords” konkursas
šauskui. Viena neįprasčiausių fotosesijos
į virtuvę atbėgo kareivinių virėjos, kurios Vyriška PIKASO draugystė
zni
niai kaip ir prieš dvidešimt metų”, - sakė
O 3 E 2
o >
ikėj
MUZIKOS NAUJIENOS Iš naujo išleistas legendinis albumas
15
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
c/)
O 3 <Z)
Atsakyk į pateiktus klausimus ir gauk pas kutinį roko grupės “Pelenai” albumą “Ki taip” (du prizai):
(S
1) Kaip vadinasi daina, sukurta žuvusio “Pelenų” būgnininko Jono Taločkos atmi nimui?
*35
□
2) Kokioje grupėje anksčiau dainavo “Pe lenų” vokalistas Česlovas Gabalis? 3) Kokio grupės hito versija pakliuvo į
3
E
C
‘So •0) E
naujausią albumą?
žinimo procesas dar tęsiasi, sužinome vis
AISTEI, teigiančiai, kad niekada ne
naujų dalykų vienas apie kitą”, - sakė vai
kritikuoja kitų ir neskleidžia paskalų, sa
kinai, teigiantys, kad daugelis jų pomėgių
vo adresu labai dažnai tenka išgirsti ne
ir požiūrių sutampa. “Juokiamės, linksmi
malonių apkalbų. “Paprastai mane vadi
namės, apie merginas ar sportą pasišne
na pasipūtėle, kuri neva mieste nesisvei-
kam - normali vyriška draugystė”, - pasa
kina, - skundėsi gražaus balso savininkė.
kojo Dainius. “Būtų sunku bendrauti tik
- Juk kartais tikrai eini ir nepastebi aplin
kaip kolegoms, - tvirtino Dovydas. - Ilgos
kinių, todėl man labai skaudu girdėti to
kelionės kartu, įrašai, koncertai sustipri
kias nesąmones”. Anot dainininkės, pa
na mūsų draugystę. Nebijom prisipažinti
sipūtėlės epitetu ją dažniausiai apdovano
2) Kiek dainų naujausiame albume?
vienas kitam, kad ko nors nemokame, ne
ja jos palankumo siekiantys ir negaunan
3) Kiek grupėje narių?
suprantam.”
tys vyrai. “Tiesiog su vyrais aš pirma nie
fS O
O
Leidybinės firmos “Muzikinė partija” konkursas Atsakyk į pateiktus klausimus ir laimėk paskutinį pop grupės “Dinamika” albumą “Atgal į ateitį”(du prizai):
1) Koks žymus dizaineris rūpinasi “Dina mikos” įvaizdžiu?
kada nesisveikinu”, - atkirto Aistė, ma DEIVIS išbandė kanapes
Bendraudamas su vieno dienraščio
žurnaliste DEIVIS prisipažino, kad jam
yra tekę vartoti narkotikus. “Ačiū Dievui, man pakako proto pasakyti sau, kad tai
mėšlas, - dabar teigia Deivis. - O tada man buvo gal 16 metų, gyvenau vienoje šeimoje
Vokietijoje, kur mano bendraamžis kiek vieną savaitgalį rūkydavo hašišą. Tai bu vo labai madinga. Jis vis siūlė ir siūlė man
pabandyti, kol paskutinę viešnagės dieną
paveikti jos nusistatymo. O gandas apie tariamą Aistės ir “exemo” KRYŽIAUS,
Atsakyk į pateiktus klausimus ir laimėk
kuriančio jai dainas, romaną peržengė vi
roko grupės “Reąuiem” singlą “Aš nu
sas juokų ribas: pažįstami ir draugai, pa
pirksiu tau viską...”:
matę Aistę kokio nors vaikino kompani
1) Iš kokio miesto yra grupė “Reąuiem"?
joje, nejuokais priekaištauja jai dėl “aki
2) Kiek narių yra grupėje?
plėšiškos neištikimybės Kryžiui”. “Mes su Kryžiumi tik juokiamės iš tokių dalykų,
3) Ką reiškia jos pavadinimas?
tačiau niekada nebandėm tyčia paaštrin ti gandų”, - kalbėjo Aistė.
surūkėm vieną suktinę... Atvirai sakau,
man nepatiko - šlykštu ir bjauru. Nesu
Leidybinės firmos “Jam Records” konkursas
nanti, kad net feminizmo idėjos negalėtų
f
:
................... \
Atsakymus iki gegužės 1 dienos siųskite arba neškite į “Universitas Vilnensis redakciją (VU Centriniai rūmai, Universiteto g. 3,16 kabinetas (šalia Archyvo).
prantu tų žmonių, kurie dėl kelių minu
Grupę GIN’GAS papildė naujas na rys. Tai DJ Šeškus, kuris GIN’GAS kon
Nugalėtojai bus renkami burtų keliu.
čių “kaifo” aukoja savo gyvenimą”.
certus praturtina “skrečo” intarpais. Pa
Praėjusiame “U. V.” numeryje skelbtuose konkursuose laimėjo šie muzikos
sak grupės vokalisto Remigijaus Ruokio,
GIN’GAS’ų repertuare apstu repo ele
mėgėjai: Tomas Petraitis ir Miglė Poškutė (jiems atitenka grupės “Siela” kasetės “Vėjas
Merginų trio UOGOS neseniai tapo duetu. Šiuo metu po Lietuvą su Tomu Au
mentų, todėl buvo nuspręsta, kad kon
nešantis naktį”),
certinius šou linksmai galėtų paįvairinti
Lina Mickaitė ir Dalia Grigoravičiūtė (jiems atitenka “Vairo” kasetės “Karaliai
guliu gastroliuoja Agnė ir Karolina, mat
scenoje gyvai plokštelėmis grojantis di-
be karūnų: 2000-ųjų kolekcija”),
Indrė dėl grupės nesutarimų paliko gru
džėjus.
UOGOS susipyko
pę. Kaip sakė dainininkės, grupei tai ne buvo didelis nuostolis, ir jos jau rado atli kėją, pakeisiančią Indrę. Kol kas mergi
nos nenorėjo išduoti, kas gi ta trečioji “uo ga”, nes su ja dar nesuderino visų sąlygų.
Silvija Guobaitė ir Simona Jakutaitė (jiems atitenka kasetės “Radiocentras: geriausios metų dainos 1999”).
Grupės SMILE nariai Viktoras ir Eval das pastaruoju metu stačia galva pasinė
rė į džiazą. Neseniai Klaipėdoje po susi tikimo su vietiniais džiazmenais SMILE’ų vaikinai išties susidomėjo džiazu: ėmė lan
ŽAS “išspaus” albumą
kyti vietinius džiazo vakarus, net patys
Kviečiame į redakciją atsiimti prizų. Tai padaryti prašytume ne vėliau kaip iki gegužės 15 d.
Teisingi praeitų konkursų atsakymai:
“Sielos” muzikantams labiausiai patinka daina “Rudenio dievas”. Albumo vir šelį piešė grupės lyderio Aurelijaus Sirgedo dukra. Antrasis “Sielos” albumas vadinasi “Prakeikimas”.
Nuo 1998 metų spalio mėnesio įraši nėjamas naujas ŽAS albumas dienos švie
bando groti šios pakraipos muziką. Kiti
są išvys tik šių metų balandį. Visų albu
do domėjimasis džiazu turės teigiamos įta
Grupė “Vairas” susibūrė 1960-aisiais. “Vairo” dabartinė sudėtis: Vadimas Kamrazeris, Sigitas Orūnas, Edmundas Čivinskas, Vilius Onaitis, Rolandas Janušas, Vytautas Mundinas, Romas Šiaudkulis. Paskutiniajame “Vairo” albume yra
mo dainų įrašymui koją pakišdavo “nere aliai” geros dainos, kurias vos tik įrašę,
kos SMILE kūrybai ateityje.
ir iki šiol niekur neskelbta dainos “Riešutų žydėjimas” versija.
ZAS’ai susilaukdavo pasiūlymų leisti sin glą. Vieną po kito išleidę net tris singlus “Euroliga”, “Po Stikliuką”, “Turisto Li-
SMILE nariai tikisi, jog Viktoro ir Eval
Pagal “Jam records”, “Bombonešio”
ir “Muzikinės savaitės” informaciją parengė Z V
Rinkinyje “Radiocentras: geriausios metų dainos 1999” yra 16 kūrinių. “Ra diocentro” apdovanojimuose geriausia metų daina buvo pripažinta “Empty” “Gera mylėtis”. Atlikėjas Deivis labiausiai išgarsėjo daina “Mergytei’99”.
,
Universitas Vilnensis
2000 m. balandis
VU ROKO GRUPĖ "ZOOM" STUDENTŲ PRIPAŽINTA GERIAUSIA Romas BERTAŠIUS
Universitetas dabar turi savo atstovus ir pop muzikos scenoje - in strumentini r°kĄ grojančią grupę “Zoom”. Neseniai vykusiame stu dentiškos autorinės dainos konkurse “Durys-2000” “Zoom ” labiau siai patiko publikai ir pelnė “Publikos numylėtinių” titulą.
Kovo 30 d. Vilniaus pedagogi nio universiteto muzikiniame klu be “Pepsi Zet” įvyko VHI-asis studentiškos autorinės dainos konkursas “Durys-2000”. Jį nuo 1992 m. organizuoja VPU Stu dentų atstovybė. Tikslas lieka tas pats - skatinti studentišką veiklą, atskleisti naujus muzikinius talen tus. Renginio šūkis - “Pro studen tiškas “duris” - į didžiąją sceną”. Šiais metais renginyje dalyvavo 7
Lietuvos aukštosios mokyklos: VU, VPU, KTU, ŠU, LŽŪU bei Lietuvos muzikos ir Karo akade mijos (LMA, LKA). Mūsų Uni versitetui atstovavo studentų ko lektyvas “Zoom”. Konkursas parodė, kad rokas populiarus tarp šiandienos stu dentų, nes tarp 13 įvairiausių sti lių muziką grojančių dalyvių bu vo trys roko grupės, iš kurių dvi buvo apdovanotos (be “Zoom”, LŽŪU rokeriai “DMŠ” pripa
žinti geriausiais instrumentalis tais). VPU duetas “Relanium” vertinimo komisijos sprendimu nuskynė “Geriausios autorinės dainos” ir “Geriausio vokalo” laurus. Šiais metais komisiją su
darė profesionalai, kurie, pasak organizatorių, vertino kūrinių at likimą iš subjektyvių pozicijų. Konkurso nugalėtojus skelbė ži nomi muzikos autoritetai - Jau nimo teatro direktorius, komisi jos pirmininkas Kostas Smorigi nas, populiarios grupės “Lemon’s Joy” narys Igoris Kofas, muzikologė Rasa Kirsliauskienė, “Vilniaus plokštelių studijos” garso režisierius Normantas Ule vičius, radijo stoties “Laisvoji banga” atstovė Edita. Kaip alternatyva vertinimo komisijos sprendimams buvo su rengtas balsavimas, kuriame ga lėjo dalyvauti kiekvienas bilietą nusipirkęs studentas. Nepaisant to, kad bilietai kainavo 7 litus ir viskas vyko ketvirtadienį, kada daugelis klubų jaunimą į vakarė lius leidžia nemokamai, salė bu vo pilna. Vardijant laureatus susirinku sieji audringais plojimais ir gar siais šūkčiojimais sutiko į sceną kylančius nugalėtojus, tačiau be ne karščiausias sveikinimų lietus užklupo “publikos numylėtinius” “Zoom’us”. Taigi mūsų Univer siteto atstovai turi ne tik prizą -
Studentiškos publikos numylėtinė roko grupė “Zoom” savo energiją turės patausoti Lenkijos vandens atrakcionams G. Salkauskaitės nuotr.
kelionę į “Tropikanos” vandens atrakcionų parką Lenkijoje, bet ir šiokį tokį studentiškos audito rijos pripažinimą, kuris jiems yra labai svarbus. Kaip teigė patys grupės nariai, šiuo metu jiems aktualiausia gro ti būtent studentams. Muzikan tai jau yra sukūrę nedidelę kon certinę programą, kurią pristatė studentų ekonomistų ir vadybi ninkų renginyje “Merkurijaus diena-2000”. Planuojama suda lyvauti FIDI ir kitose fakultetų dienose.
Grupėje grojantys trys fizikai ir vokaliste Dalia bei grupės va dybininkas, VU studijuojantys žurnalistiką, sakė savo muzika vimą lanksčiai derinantys su stu dijomis. Idėja atstovauti Univer sitetui gimė po šios žiemos sesi jos. Grupė kreipėsi į VUSA, pra šydama patalpų repeticijoms, ir vis dar laukia Universiteto pagal bos. Kol sprendžiamas šis klausi mas, “Zoom” repetuoja dfaugų studijoje. Nors ateitis miglota, ta čiau planų daug: sumanyta kar
tu su VUSA organizuoti savo renginį studentams. Kodėl grupė pasivadino “Zo om”? Jos nariai teigė žodyne ra dę labai nekonkretų vertimą (“staigus praūžimas”), todėl kiekvienas interpretuoja šį pava dinimą savaip. Tai galima tiesiog sieti su staigiu, ryškiu ir nelauk tu reiškiniu. Tokia turėtų būti ir muzika - energinga ir kartu sub tili. Belieka patikėti grupės na riais -jie žadėjo savo kūriniais už degti salę taip, kad dainuosite kartu.
AIRIŲ KULTŪROS POPIETĖ - ANKSTYVĄ RYTĄ Kovo 20-osios rytą VU Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje įvyko airių poezijos ir muzikos popietė, joje savo eiles skaitė viešnia iš Airijos Nuala Ni Dhomhnaill, dūdmaišiu grojo muzikantas Peteris Phelanas, nuomonėmis apie šios šalies literatūrą, kuri mūsuose nėra populiari, dalijosi VU dėstytojai. Šis susitikimas - finalinė šv. Patriko šventės dalis.
Airių poetė N. Ni Dhomhnaill susitiko su VU studentais
Iva Roitmanaitė Poetė, mokytoja ir svajotoja N. Ni Dhomhnaill pasakojo, kad rašo dažniausiai tuomet, kai blo gai jaučiasi, kai būna pilnatis. “Kas gi kuria, kai džiaugiasi? šypsojosi ji. - Kūrybai reikalin gas psichologinis skausmas, - ko mercinių paskatų ir narciziškumo neužtenka”.
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4 500 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”.
Redaktorė Liana Binkauskienė Korespondentė Živilė Viteikaitė
Stilistė Indrė Klimkaitė
Studentai dėmesingai klausė airių poetės N. Ni Dhomhnaill pasakojimo, nors auditorijoje buvo šalta
V Naujiko nuotraukos
Renginys buvo atidarytas dviem eilėraščiais, kurie pačiai kūrėjai arčiausi širdies - “Kaulas” bei “Mėsiniai peiliai”. “Kaule” pasakojama apie vienišą kaulą, iš kurio dievas sutvėrė moterį. “Mė siniai peiliai” pasakoja apie prin cesę, kuri slapta nueina pas my limąjį, pasiėmusi peilių apsiginti nuo plėšikų, ir grįždama juos pa meta. Šie posmai buvo išversti ir į lietuvių kalbą. Kitus eilėraščius poetė skaitė be vertimo. N. Ni Dhomhnaill sakė, jog labiausiai jai patinka rašyti apie žmones ir gamtą. Airijoje kiekvienas ak muo, kampas, medis turi savo pa vadinimą ir istoriją, kurdama ji kartais jomis pasinaudoja.
KVIEČIAME PASVEIKINTI Balandžio 14 d., penktadienį, 15 vai. V. Krėvės auditorijo
je lietuvių literatūros IIkursomagistranteiŠARŪNEI TRTNKUNAITEI bus įteikta rašytojos SOFIJOS ČIURLIONIE NĖS premija, įsteigta Amerikos lietuvių Akademinės skauti-
jos sąjūdžio Vydūno fondo ir skirta geriausiems lietuvių filo logiją studijuojantiems Vilniaus universiteto magistrantams paskatinti. Kviečiame pasveikinti šių metų laureatę, savo da lyvavimu pagerbti premijos fundatorius - Akademinės skau tuos sąjūdžio Vydūno fondo atstovus. Rašytojos Sofijos Čiurlionienės premijos skyrimo komisija
Lietuvių literatūros katedra
Pamesti
Į poezijos skaitymą įsiterp davo muzikos pertraukėlės pagyvenęs dūdmaišininkas pra linksmino visą salę. “Jeigu tu- ' rėčiau tinkamus batus - šok čiau,” - tikino N. Ni Dhomhnail, žiūrėdama j savo aukštapades basutes. Renginio organizatoriai su manymo sėkme buvo labai pa tenkinti - prigužėjo pilna salė studentų, dėstytojų, poezijos mylėtojų. Ateityje Filologijos fa kultetas ketina rengti daugiau susitikimų su užsienio poetais ir rašytojais. Gegužės mėnesį jau nieji literatai turės progą susipa žinti su Skandinavijos šabų kū rėjais.
pažymėjimai
Laikyti negaliojančiais šiuos pamestus studentų pažymėjimus:
Vilijos Kairytės, MF I k. studentės pažymėjimą Nr. 9912242;
Sigitos Gabrėnaitės, TFI k. studentės pažymėjimą Nr. 9912013;
Andriaus Jančiausko, EF studento pažymėjimą Nr. 9710263; Rūtos Malskaitytės, FilF III k. studentės pažymėjimą Nr. 9711433;
Lino Pakonio, EF II k. studento pažymėjimą Nr. 9820436; Aušrinės Jonikailės, FilF II k. studentės pažymėjimą Nr. 9815053.