Universitas Vilnensis, 2000 m. balandis Nr. 6 (1612)

Page 1

kine itur ad astru

universitas

vilnensis

N

/ 2000

Balandis Nemokamai

\_____ J

Vilniaus universiteto laikraštis Nr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

6 (1612)

LAIKRAŠČIUI “Universitas Vilnensis” - 50

Šiandien laikraštį “Universitas Vilnensis” rengia (iš kairės į dešinę) Živilė Viteikaitė (korespondentė), Indrė Klimkaitė (stilistė) ir Liana Binkauskienė (redaktorė)

studento") komplektus, susitikome su buvusiais jo redaktoriais ir bendradar­ biais ir vis klausėme savęs - ar pirmieji Universiteto laikraščio leidėjai bent gi­ liausioje širdies kertelėje jautė, kad jis su­ lauks tokio garbaus amžiaus? Ar tikėjo jo ateitimi ir kokią ją įsivaizdavo? Gera suvokti, kad daugelio šiandien žymių rašytojų ir poetų pirmųjų kūry­ binių žingsnių liudytojas - Universiteto laikraštis. Jis buvo šalia Universiteto žmonių tuomet, kai respublikinei spau­ dai jie dar nerūpėjo. Vartydami jau byrančius laikraščių puslapius mato­ me ne tik laikraštį - jame pirmiausia matome žmones. Kaip didžiuotasi mokslo pirmūnais, kaip piktintasi negerovėmis - girtuokliais, chuliganais, kaip stengtasi juos auklėti! Ar šiandien esame tokie atidūs žmogui kaip mūsų pirmtakai, ar vy­ damiesi įvykius, ieškodami sensacijų nepamirštame svarbiausio - žmogaus? Į šiuos klausimus atsakys lai­ kas... Šiandien juokinga skai­ tyti sovietine ideologija Laikraščio “veidas”patikėtas VU leidyklos Techninio trenkiančius proginius šū­ skyriaus maketuotojoms kius bei privalomuosius Ligitai Markūnienei ir Vidai Vaidakavičienei

Nedažnai tenka švęsti laikraščio jubi­ liejų, ypač šiais, aukštosioms mokykloms finansiškai nedėkingais laikais. O ir jubi­ liejus garbingas - penkiasdešimtasis. Kai užgriūva tokia sukaktis, norom nenorom susimąstai - o ką gi vis dėlto reiškia šis skaičius? Ką penkios dešimtys reiškia žmogaus, valstybės, Universiteto, laik­ raščio istorijoje? Mažų mažiausiai įparei­ goja stabtelėti, atsigręžti atgal - į pradžių pradžią, ir įvertinti tai, ką turime. Rengdamos šį, jubiliejinį, numerį var­ tėme senus (iki 1989 m. dar "Tarybinio

straipsnius ir gera suvokti, kad dabar jau esame nuo to laisvi. Ir tuo pačiu net truputį liūdna, kad labai greitai užmir- , šome vadinamąją Ezopo kalbą, o skai­ tytojus baigiame atpratinti skaityti tarp eilučių. Tačiau tikimės, kad pavyko iš­ vengti didžiųjų laisvos žiniasklaidos li­ gų - bent jau purvasklaida netapome, net ir ne visad džiugioj Universiteto kasdienybėj tebeieškome šviesesnių akimirkų. Šiandien linotipus pakeitė kompiuteriai, šviežiausia informacija redakciją pasiekia internetu, nebereikia spausdinti privalomųjų straipsnių ir niekas nebetikrina, ką rengiamės spausdinti. Tokie nūdienos privalu­ mai. Bet yra ir dar kažkas daugiau. Tas virpesys, vykstant į spaustuvę naujo numerio pasiimti. Jūsų, skaitytojų, re­ akcijos laukimas. Ir svajonės, ką dar bū­ tų galima padaryti... Dėl to ir tikime, kad ir šiais interneto bei kitų už spau­ dą operatyvesnių žiniasklaidos prie­ monių laikais "Universitas Vilnensis" išliks. Nes spausdintas žodis ilgaamžiškesnis už ištartą ar ekrane sumirgėjųsį. Keisitės jūs, kelsimės mes. Dabar­ tinį laikraštį vertins ateities kartos ir galbūt stebėsis nūdienos aktualijomis. Tik tas ratas tegu nesustoja... Redakcija

Universiteto laikraštį “Universitas Vilnensis” jau galite skaityti internete! Adresas bttp:l!www. vilnensis. vu. lt

LAIKRAŠTYJE SKAITYKITE: Jauniesiems Universiteto

mokslininkams - Lietuvos

Mokslu akademijos premijos ,

2 psl.

Personalo direktorius dr. Rimantas Lukoševičius komentuoja kaip

vykdomas Senato nutarimas “Dėl 2000 m. ~ biudžeto asignavimų’* - 3 psl.

VUSA pristato

studentiškus renginius «

6 psi.

Laiko dulkes nupūtus

(buvusių laikraščio

'±k“d'

8-10 Dsl

“Gamtovėja” -

12 psl.

prisiminimai) - v> J, V psi.

Glazgo universiteto profesoriaus K. Smitho paskaita mūsų

Universitete - glaudaus bendradarbiavimo tąsa -

Naujos VU bibliotekos Zita Žiūkienė - AB “Spauda” laikraščio gamybos ir brošiūravimo padalinio viršininkė - pirmoji išvysta dar “šiltą ” leidinį

V Naujiko nuotraukos

naudojimosi internetu taisyklės -

13 psi.


2

Universitas Vilnensis Pasiekimai

2000 m. balandis

J------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

JAUNIESIEMS UNIVERSITETO MOKSLININKAMS LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS PREMIJOS Kovo 29 d. Mokslų akademijos konferencijų salėje MA visuoti­ nio susirinkimo ataskaitinėje sesijoje pagerbti ir įvertinti jaunieji mokslininkai, tarp jų - ir Vilniaus universiteto auklėtiniai.

MA 1999 m. jaunųjų moksli­ ninkų premija skirta GMF hidro­ logijos ir klimatologijos katedros vyr. asist. Egidijui Rimkui už dar­ bą “Meteorologijos pagrindai”. 1999 m. Lietuvos mokslų aka­ demijos premijos už geriausius mokslinius darbus taip pat skirtos šiems Vilniaus universiteto stu­ dentams - aukštųjų mokyklų stu­ dentų konkurso nugalėtojams: KHF verslo administravimo ir vadybos specialybės III k. stu­ dentei Ievai Juškevičiūtei už dar­ bą “Ekonominė politika ir poli­ tinių partijų įtaka Lietuvoje, Lat­ vijoje ir Estijoje”; ChF magistrui Andriui Ka­ minskui už darbą “2-tia-3, 5, 6,

Konferencijos

9-tetraaza ir 2-tia-3, 5, 6, 7, 9-pentaazobenzo(ed) azulenainaujos heterociklinės sistemos”; MIF I k. magistrantui Man­ tui Puočiauskui už darbą “Atvi­ rojo optinio ryšio įrenginys”; FilosF I k. magistrantei Irmai Rvbnikovai už darbą “Vaikų skausmo sampratos raida”; GMF I k. magistrantui Min­ daugui Rylai už darbą “Dactylorhiza subsect. Maculatae auga­ lų morfologinė ir taksinominė įvairovė Lietuvoje”; GMF magistrui Darijui Veteikiui už darbą “Technomorfologinis Lietuvos teritorijos rajona­ vimas”.

Vilniaus universiteto studentai (jau apdovanoti LMA premijomis) su MA prezidentu akad. B. Juodka V Naujiko nuotr.

J

UNESCO TARPTAUTINIAI RENGINIAI VILNIAUS UNIVERSITETE Dr. Vida KIRVEUENĖ, VU biochemijos ir biofizikos katedra Kovo pabaigoje keturias dienas rodyklės su UNESCO emblema kvietė į Senato salę, kur Vil­ niaus universiteto UNESCO asocijuotas fundamentinių mokslų centras rengė dvi tarptautines konferencijas. Sis centras buvo įsteigtas Mokslo reikalų prorektoriaus akad. B. Juodkos iniciaty­ va, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį pasirašius kontraktą tarp UNESCO ir Vilniaus universiteto. Baltijos šalių jaunųjų mokslininkų seminaras “Fundamentinių mokslų perspektyvos ” ir pasauli­ nis UNESCO asocijuotų mokslo centrų vadovų pasitarimas buvo pirmieji šio Vilniaus universi­ teto centro organizuoti tarptautiniai renginiai.

Konferencijos dalyviai atokvėpio minutę įsiamžino Universiteto Didžiajame kieme V Naujiko nuotr.

Kovo 22 dieną į salę rinkosi j aunimas iš Latvijos, Estijos, Lenki­ jos, Rusijos, Baltarusijos, Suomi­ jos ir Lietuvos. Biologai, chemi­ kai, fizikai ir matematikai, jauni daktarai, doktorantai ir studentai pristatė savo tyrimus, klausėsi ple­ narinių paskaitų apie mokslo rai­ dą, matematikos taikymo per­

spektyvas, lazerių vystymą Lietu­ voje. Pilna salė susirinko ketvir­ tadienį paklausyti seminaro sve­ čio, UNESCO ir Tarptautinės mokslo draugijų sąjungos (ICSU) deleguoto atstovo, Kenijos Moks­ lų akademijos pirmininko Shemo Ooyo Wandigos pranešimo. Buvęs UNESCO Vykdomosios tarybos

Programų komiteto pirmi­ ninkas, patyręs tarptautinių organizacijų ekspertas įtai­ giai ir žemiškai nušvietė klausimus, kuriuos teks spręsti mokslininkams ir technologams kitą šimtme­ tį. Genetiškai modifikuotų maisto produktų plitimas,

iiiSi toks svarbus Afrikai, pasaulio klima­ to atšilimas, grėsmingai didėjantis iš­ silavinimo atotrūkis tarp turtingų valstybių ir demografinio kilimo lai­ kus gyvenančių besivystančių kraštų - tai tik kelios išmintingo mokslinin­ ko išdėstytos problemos, kurias teks spręsti XXI amžiaus pasaulio gyven­ tojams. Išklausę visus 23 pranešimus se­ minaro dalyviai, vadovaujami UNESCO atstovo prof. A. Pokrovskio, aptarė jaunųjų mokslininkų vaidmenį formuojant valstybinę mokslo politiką. Baigiantis diskusijai buvo priimtas kreipimasis į UNESCO ir ICSU, kuriame prašo­ ma paremti Baltijos regiono jaunų­ jų mokslininkų mokslinius mainus ir tarpininkauti, kad svarstant vals­ tybinę mokslo strategiją būtų išgirs­ tas ir jaunimo balsas. Savo laiške ICSU valdybai prof. S. Wandiga rašė, kad regioniniame se­ minare “Fundamentinių mokslų per­ spektyvos” buvo pristatyti labai aukš­ to lygio darbai. Labai gerai pasirodė dalyviai iš Vilniaus universiteto Gamtos mokslų, Chemijos, Fizikos bei Matematikos ir informatikos fa­ kultetų studentai ir darbuotojai. Kovo 24 dieną į Vilniaus univer­ sitetą susirinko UNESCO asocijuo­ tų fundamentinių mokslo centrų va­ dovai iš viso pasaulio: Australijos, Pietų Afrikos, Kenijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Moldovos, Čekijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Tarp jų buvo jau ne pirmą dešimt­ metį UNESCO globojamų centrų ir ką tik į UNESCO veiklą įsitrauku­ sių darinių. UNESCO valdyba su­ kvietė mokslo centrų vadovus pa­

sitarti apie tolesnės bendros veik­ los kryptis, tikslus ir priemones. Toks susitikimas buvo puiki proga pažinti vieniems kitus ir įvertinti centrų galimybes. Iš perskaitytų pranešimų, kurie parodė, jog UNESCO asocijuotuose mokslo centruose dirba aktyvūs ir visuome­ niški mokslininkai, daug dėmesio skiriantys švietimui, reikėtų išskir­ ti tris. Liverpulio (Didžioji Britani­ ja) universiteto UNESCO centras, skirtas informacinių technologijų panaudojimui chemijai ir mokslo švietimui, kaupia eksperimentų modeliavimo kompiuterines pro­ gramas, jas analizuoja ir vertinimo rezultatus skelbia centro leidžiama­ me moksliniame žurnale. Maskvos D. Mendelejevo cheminės techno­ logijos universitete veikia centras, kurio pagrindinė veikla yra chemi­ jos dėstymo Rusijos vidurinėse mo­ kyklose tobulinimas. Centras išlei­ do ne vieną išverstą vadovėlį bei ke­ lias metodines priemones mokyto­ jams ir nemokamai išplatino po vi­ są Rusiją išsibarsčiusiose specialio­ se vidurinėse mokyklose. Daug dė­ mesio šis centras skiria pasaulinės reikšmės gamtosaugos proble­ moms. Naujojo Pietų Velso (Aust­ ralija) universiteto Membranų ty­ rimo centras pasižymi švietėjiška veikla Pietryčių Azijos regione. Centras rengia internetinius ir la­ boratorinius kursus studentams iš visos Australijos, Indonezijos, Ko­ rėjos, Tailando ir kt. Antrą konferencijos dieną buvo svarstoma bendra centrų veikla. Nu­ spręsta telkti patirtį, idėjas ir ištek­ lius moksliniam švietimui: kurti ben­ dras mokymo programas, rengti tęs­ tinius kursus, leisti metodinę me­ džiagą. UNESCO asocijuotų centrų koordinatoriais išrinkti prof. R. Sandersonas (Pietų Afrika) ir dr. S. Walkeris (Didžioji Britanija). Konferencijos baigėsi. Vilniaus universiteto UNESCO asocijuotas fundamentinių mokslų centras tę­ sia savo veiklą.


Aktualijos

3

Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

!

AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMAS PRIIMTAS, BET BUS AIŠKINAMASI, AR JIS NEPRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI Kovo 21 d. Seimas priėmė Aukštojo mokslo įstatymą kartu su Prezidento V. Adamkaus pa­ siūlytomis pataisomis. Vasarį Seimas priėmė šį įstatymą, tačiau Prezidentas jį vetavo ir dekretu grąžino Seimui pakartotinai svarstyti su savo pataisomis. Prezidentui nebuvo priimti­ nos įstatymo nuostatos, galinčios pakenkti aukštųjų mokyklų au­ tonomijai, konkrečiai - įstatymo suteikiama teisė švietimo ir mokslo ministrui nutraukti vals­ tybinio universiteto senato įga­ liojimus. Be to, Prezidento siū­ lymu profesoriaus pareigybė ne­ bus siejama su habilitacija. Patai­ somis sudaryta galimybė profe­ soriaus pareigas užimti ne tik ha­ bilituotiems daktarams, bet ir mokslininkams, ypač apsigynusiems darbus užsienyje, bei pri­ pažintiems menininkams. Prezi­ dento pataisomis nustatyta, kad į valstybės finansuojamą vietą

----------------- -

Skaitytojai klausia

priimtas studentas sudaro sutartį su aukštąja mokykla bei Lietu­ vos valstybiniu mokslo ir studijų fondu. Prezidento siūlymu liberali­ zuota ankstesnė įstatymo nuosta­ ta, jog dėstytojai ir mokslo dar­ buotojai gali dirbti mokslo, stu­ dijų ir kitose valstybės instituci­ jose iš viso ne daugiau kaip pus­ antro etato. V. Adamkaus siūly­ mu įstatymas pataisytas taip, kad dėstytojams ir mokslo darbuoto­ jams iki pusantro etato būtų ri­ bojama teisė dirbti tik mokslo ir studijų institucijose. Taip palie­ kama galimybė dirbti etatinį dar­ bą kitur. Balandžio 6 d. grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teis­ mą, prašydami ištirti, ar aukšto­ jo mokslo įstatymas nepriešta­ rauja Lietuvos Respublikos Kon­ stitucijai. Pareiškėjai mano, kad įstatymo straipsnis, kuriame ne­ pasakoma, kas laikytina gerai

J

besimokančiu studentu, gali prieštarauti Konstitucijos nor­ mai, kuri tokiam studentui lai­ duoja nemokamą mokslą valsty­ binėse aukštosiose mokyklose. AM įstatymo 60-me straipsny­ je sakoma, kad valstybės finan­ suojamose vietose gerai besimo­ kantys studentai, iki aukštosios mokyklos nustatyto termino Vy­ riausybės nustatyta tvarka vykdę studijų programos reikalavimus, yra atleidžiami nuo paskolos, su­ teiktos studijoms apmokėti, grą­ žinimo. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavęs parlamentaras Stanislovas Buškevičius mano, kad įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta, kokie studentai laiky­ tini “gerai besimokančiais”. Kreipimąsi pasirašė 31 Seimo narys, kurie atstovauja įvairioms Seimo frakcijoms.

DOC. A. M. PAVILIONIENEI SUTEIKTAS HABILITUOTO MOKSLŲ DAKTARO LAIPSNIS Kovo 22 d. švietimo ir moks­ lo ministras Kornelijus Platelis įteikė habilituoto mokslų dakta­ ro diplomą Marijai Aušrinei Pa­ vilionienei. Šis diplomas Vil­ niaus universiteto Visuotinės li­ teratūros katedros ir Moterų stu­ dijų centro vadovei įteiktas už monografiją “Lyčių drama”. Pernai rudenį Lietuvos moks­ lo taryba (LMT) pasiūlė Univer­ sitetui panaikinti VU Senato sprendimą suteikti daktaro mokslo laipsnį A M. Pavilionie­ nei, nes jos monografiją laiko ne moksliniu, o publicistiniu darbu. Tačiau VU Senatas dar kartą pa­ tvirtino A. M. Pavilionienės di­ sertacijos gynimo komiteto nuo­ monę suteikti jai habilituoto dak­ taro mokslo laipsnį. Šiai proble­ mai išnagrinėti buvo sudaryta Lietuvos mokslo tarybos ir VU atstovų komisija, vadovaujama prof. habil. dr. akad. Algirdo Gaižučio. Tačiau bendros nuo­ monės nebuvo prieita, nes LMA

Parengta pagal BNS inform.

Daugiausiai darbuotojų re­

organizuojant Universiteto pa­ dalinių darbą sausio-gegužės mė­ nesiais jau atleista ar bus atleisti

ir VU atstovai skirtingai trakta­ vo kai kurias teisės aktų, regla­ mentuojančių disertacijų gynimo bei diplomų registravimo proce­ dūras, normas. Todėl buvo nutar­ ta, kad balsuojant galutinį spren­ dimą turėtų lemti komisijos pir­ mininko balsas. Akademikas A Gaižutis savo nuomonę nuspren­ dė išdėstyti ministrui. Pasak jo, pagrindą suteikti A. M. Pavilio­ nienei mokslo laipsnį apibrėžia tai, kad LMT Kvalifikacinė ko­ misija neturėjo išsamiai pareng­ tų nuostatų dėl monografijų, ku­ rios būtų laikomos habilitacijos pagrindu. Be to, jo teigimu, ko­ misija iki šiol nesiremdavo hu­ manitarinių mokslų srities eks­ pertų komisijos vertinimais. VU vertinimu, švietimo ir mokslo ministro sprendimas lei­ džia padėti pamatus teorinei ir praktinei feminizmo sklaidai - nau­ jai mokslo krypčiai Lietuvoje. Pagal BNS inform.

Dėkojame Mūsų universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Vorcesteryje (JAV) gyvenančiam Vytui UŽGIRIUI, kuris jau antri metai, vykdydamas velionės prof. Inos Čepėnaitės Užgirienės valią, skiria po 1000 JAV dolerių psichologijos mokslinių žurnalų prenumeratai.

didžiausiuose VU padaliniuose: 34 Universiteto profilaktoriumo Laikraščio skaitytojai teirauja­

darbuotojai, 15 Bibliotekos, 35 Ūkio direkcijos padalinių, 22

si, kaip vykdomas 2000 vasario 3

Skaičiavimo centro darbuotojai.

d. Senato nutarimas “Dėl 2000 m.

Mažinamas darbuotojų skaičius

biudžeto asignavimų”.

ir mažesniuose padaliniuose

Rektorate, Botanikos sode ir ki­

Į klausimą atsako Universiteto Personalo direktorius dr. Rimantas

tuose. Kai kurie padaliniai dirbs

Lukoševičius.

Būsime priversti kiek įmanoma

ūkiskaitos pagrindais, pvz. kny­

greičiau vykdyti minėtą Senato

Vasario 3 d. Vilniaus univer­ siteto Senato posėdyje buvo

svarstytas klausimas dėl 2000 metų biudžeto asignavimų ir

specialiųjų lėšų paskirstymo (In­

formacinis biuletenis Nr.3 (228)

2000 02 22). Senato nariai kon­ statavo. kad 2000 metų darbo už­ mokesčio fondas 4 703 323 Lt

mažesnis nei 1999 metais. Uni­ versitetas priverstas 2000 metais atlikti darbo organizavimo pa­

nutarimą, nes gali atsitikti taip,

gynas “Littera” ir pan. Šis procesas įsibėgėja ir fakul­

kad Universiteto padaliniai iš­

tetuose. Beveik visuose fakulte­

naudos tiek jų atlyginimams skir­

tuose mažėja žmonių, dirbančių

tų biudžetinių lėšų, kad nebus iš

papildomai, nepratęsiamos dar­

ko mokėti atlyginimų.

bo sutartys su darbuotojais, dir­

Remiantis VUSenato 199702

bančiais nepagrindinėje darbo­

20 nutarimu “Dėl padalinių va­

vietėje. 2000 m. sausio-kovo

dovams suteikiamų papildomų

mėn. mūsų Universiteto dar­

teisių” kiekvienas Universiteto

buotojų sumažėjo 203 , iš jų 121

padalinys ir jo vadovas spren­

Universitete dirbo pagrindinėse

džia apie tai, kaip bus vykdomas

pareigose. Į jų vietą naujų

jo vadovaujamo padalinio biu­

žmonių nebuvo priimta. Jie at­

keitimus fakultetuose, institu­

džetas. Fakultetai ir padaliniai

leisti savo noru, šalių susitarimu

tuose, centruose ir kituose sava­

žino, kiek biudžetinių lėšų jiems

bei mažinant darbuotojų skaičių

rankiškuose padaliniuose bei

yra skiriama, kiek jų jau yra iš­

dėl darbo organizavimo pakei­

mažinti darbuotojų skaičių.

naudota, kiek mokos fondo su­

timų. Manau, kad fakultetai bei

Sprendimas skausmingas, bet

taupyta ar mokėta viršijant dar­

centrai skaudžiausiai pajus pa­

neišvengiamas. Tuo skausmin-

bo užmokesčio fondą. Jie ir

sikeitimus šių mokslo metų pa­

gesnis, kad tiesiogiai paliečia ar­

sprendžia, kaip taupyti biudže­

baigoje, kai vyks pagrindinė dar­

ba palies Universiteto darbuoto­

tines lėšas.

buotojų kaita, bus pratęsiamos

jus - mūsų bendruomenės, kur­

Atkreipiu dėmesį į tą faktą,

darbo sutartys bei bus nustatyti

tos dešimtmečiais, narius. Pir­

kad kalbame apie mokos fondo,

daugiausiai biudžetinių lėšų iš­ naudoję padaliniai.

mieji naujųjų metų mėnesiai taip

o ne tikslaus darbuotojų skai­

pat nieko gera nežada - laukto

čiaus mažinimą. Vadinasi, tuose

Kadangi šis procesas įtraukia

Valstybės biudžeto įplaukų padi­

padaliniuose, kur darbuotojų at­

vis didesnį Universiteto darbuo­

dėjimo nematyti, apie biudžeto

lyginimai maži, darbuotojų gali

tojų skaičių, apie jį Personalo di­

asignavimų perskirstymą ir pa­

būti atleista santykinai daugiau

rekcija žada informuoti Uni­

didinimą mokslo įstaigų naudai

nei padaliniuose, kur darbuoto­

versiteto bendruomenę ir atei­

valdžios vyrai jau neužsimena.

ji} atlyginimai aukštesni.

tyje-

Lietuvos studentija protestavo prieš universitetų uždarymą Klaipėdos studentai ir dėsty­ tojai, pasipiktinę laikinu Klaipė­ dos universiteto uždarymu dėl lėšų stygiaus, kovo 29 d. susirin­ ko į “viešą paskaitą” miesto au­ tobusų stotyje. Protesto akcijo­ je dalyvavo ir kitų miestų studen­ tai, nes finansiniai nepritekliai kamuoja daugelį Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų - mėnesiui dėl sko­ lų uždarytas Lietuvos žemės ūkio universitetas, savaitei dar­ bą nutraukė Klaipėdos universi­ tetas, Vilniaus universitete buvo išjungtas šildymas. Paskaitą “Per 10 nepriklausomybės metų - prie uždarytų universitetų” Klaipė­ dos autobusų stotyje skaitė Klai­ pėdos universiteto prorektorius Vaidutis Laųrėnas. Docentas ap­

gailestavo, kad studentas, ruoš­ damasis paskaitoms, dėl aukštų­ jų mokyklų skurdo nebegali nau­ dotis naujausia literatūra. “Ar mes baigiam studijas, ar mes da­ lyvaujam kažkokiose studijų pa­ rodijose? Mes norim būti nor­ malūs specialistai, kad mus pri­ pažintų, o ne popierėlio turėto­ jai, kurie neturėjo galimybės mo­ kytis”, - per paskaitą piktinosi Lietuvos studentų sąjungos pre­ zidentas Svajūnas Jakutis. Pa­ skaitos Klaipėdoje klausėsi keli šimtai studentų iš Klaipėdos, Vil­ niaus ir Kauno. Norėdami at­ kreipti visuomenės ir valdžios dėmesį, studentai ketina sureng­ ti daugiau protesto akcijų. Parengta pagal BNS inform.

2000 m. balandžio 28 d. 12 vai. VU Skaičiavimo centro salėje Lijana STUNDŽIENĖ gins disertaciją “Moterų judėjimo informa­ cinis aprūpinimas” humanitarinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties daktaro laipsniui gauti. Komiteto sudėtis: doc. dr. Ala Miežinienė - komiteto pirmininkė (VU, humanitari­ niai mokslai, komunikacija ir informacija 06 H); prof. habil. dr. Romualdas Broniukaitis (VU, technologijos moks­ lai, sistemų inžinerija, 120 T); prof. habil. dr. Domas Kaunas (VU, humanitariniai mokslai, ko­ munikacija ir informacija 06 H); prof. habil. dr. Viktoras Urbonas (Klaipėdos universitetas, komu­ nikacija ir informacija 06 H); doc. dr. Marija Prokopčik (VU, komunikacija ir informacija 06 H). Oponentai: prof. habil. dr. Ona Voverienė (VU, komunikacija ir informacija 06 H); doc. dr. Dalia Marcinkevičienė (Lietuvos istorijos institutas, isto-

\jija05H).


4

C V

Universitas Vilnensis

I

2000 m. balandis

N ______ /

Atmintis

Sukaktys

PROFESORIŲ DAUG, BET DAUKŠAS - TIK VIENAS!

CHEMIKAI ŠVENČIA NET KETURIS JUBILIEJUS! Kiek pavėlavę į Universiteto 420-osioms metinėms skirtų jubiliejinių

Doc. Zenonas MAČIONIS

renginių ciklą įsijungė ir chemikai. Pavėlavimą iš dalies kompensuoja tai,

Šie vienos Chemijosfakulteto absolventės žodžiai

jog tą pačią balandžio 14 dieną vykstančioje Chemijos fakulteto konferen­

tiksliau už ilgus mokslingus išvedžiojimus apibū­ dina legendinio chemiko profesoriaus Kazio Daukšo padėtį ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje šeštojo-devintojo dešimtmečio Lietuvos vi­ suomenėje.

cijoje minimi dar trys jubiliejai: chemijos dėstymo Vilniaus universitete 215-osios, savarankiško Chemijos fakulteto įkūrimo 55-osios ir mūsų lai­

kų Universiteto žymiausio chemiko prof. Kazio Daukšo gimimo 95-osios metinės.

Į Didžiojoje auloje vykstančią konferenciją žada susirinkti nemažai fakulteto auklėtinių. O tų auklėtinių gražus būrys: nors Chemijos fa­

Nesigilindami į prof. K. Daukšo mokslinius darbus ir gyvenimo (19050225-198512 18) detales priminsime, kad Profesoriaus 95-ųjų gimimo metinių proga “Pradų” lei­ dykla išleido stambią doc. Z. Mačionio monografiją “Pro­ fesorius Kazys Daukšas”, ku­ rioje smalsesnis skaitytojas gali rasti ir daugybę tų deta­ lių, ir paties Profesoriaus pub­ licistikos perliukų. Verčiau žvilgtelėkime j prof. K Dauk­ šo unikalumo esme. Tarybiniais metais daugu­ ma eilinių Lietuvos gyvento­ jų kalbėdami apie chemiją ga­ lėjo pacituoti perfrazuotus V. Majakovskio žodžiu: “Chemi­ ja ir Daukšas - broliai dvyniai: mes sakome “chemija”, su­ prantame - “Daukšas”, sako­ me “Daukšas”, suprantame “chemija”...” To priežastis nepaprastai intensyvi Profe­ soriaus pedagoginė, publicis­ tinė ir mokslo populiarinimo veikla, suteikusi jam žymiau­ sio Lietuvos chemiko vardą. Prof. K. Daukšas - iki šiol nepralenkto populiarumo vie­ šų paskaitų chemijos ir ne tik

z------ ;

;

Iš visur apie viską

chemijos temomis lektorius, sugebė­ davęs kiekvienoje paskaitoje iškelti netikėti} paradok­ sų, pažerti negirdė­ tų palyginimų, su­ spindėti humoro deimančiukais, su­ kelti dar ilgai po paskaitos nenu­ rimstančias disku­ sijas. Gal kiek panašiu stiliumi kalbėdavo mūsų garsioji žiniuo­ nė prof. E. Šimkūnaitė, tačiau Profesoriaus paskaitų temų ratas gerokai įvairesnis (nuo medžia­ gos sandaros ir atominės energi­ jos iki miesčioniškumo kritikos, nuo kultūringo elgesio iki ateiz­ mo propagandos, nuo metalų, plastikų ir cheminių pluoštų iki... meilės problemų), o paskaitų skaičius kur kas didesnis. Ne vie­ nerius metus Profesorius skaity­ davo daugiau kaip po šimtą vie­ šų paskaitų kasmet (taigi kas tre­ čią dieną!), o iš viso prieš įvai­ riausias auditorijas yra stovėjęs apie pusantro tūkstančio kartų. Lietuvoje nebuvo ne tik nė vieno miestelio, bet ir nė vienos kiek didesnės salės, kurioje nebūtų skambėjęs prof. K Daukšo balsas. Ideologijos suvaržytoje nykiai vienodoje sąstingio metų publi­ cistikoje prof. K Daukšas suge­ bėjo rasti naujų temų, nevengė diskutuoti su rašytojais ir poetais, filosofais ir pedagogais, neretai tas diskusijas laimėdamas. Jo straipsniai apie meilės vaidmenį kuriant šeimą ir kolektyvinius so­ dus vienus šokiravo, kitus suža­ vėjo, sukėlė tokias audringas dis­

kusijas spaudoje ir kasdienia­ me žmonių bendravime, kokių iki tol tarybiniais metais Lie­ tuva nebuvo regėjusi. Polemi­ kos aistros skatinamas Profe­ sorius aukšto lygio oficialių pasitarimų kritikos ugnį ne kartą tyčia nukreipdavo į sa­ ve, sumaniai atsikirsdamas skatino savarankišką, nedog­ matišką savo oponentų ir šali­ ninkų mąstymą. Visai neatsi­ tiktinai viena iš jo parengtų at­ eistinių publikacijų neišvydo dienos šviesos todėl, kad re­ cenzentui pasirodė, jog ji gali būti pavojinga... ateizmo pro­ pagandistams. Tikslesnį mus supančio pa­ saulio vaizdą ne vienam tiks­ liesiems mokslams svetimam skaitytojui padėjo susidaryti Profesoriaus parašyti bemaž aštuoniasdešimt mokslo popu­ liarinimo darbų, tarp kurių penkios knygos, kiekviena po 150-300 psl. Plačiajai visuomenei ma­ žiau žinoma, kad prof. K. Daukšas dešimt metų vadova­ vo Chemijos ir cheminės tech­ nologijos institutui, keturias­ dešimt - Universiteto Neorga­ ninės ir analizinės chemijos katedrai, kad jis - net penkio­ lika leidimų išėjusių vadovėlių ir mokomųjų priemonių auto­ rius ir bendraautoris. Tačiau jo “Chemijos žodynas” bemaž keturiasdešimt metų buvo tai visuomenei prieinamiausią chemijos enciklopedija, che­ minės terminijos mokiusi žur­ nalistus, teisininkus, ekono­ mistus ir netgi... kryžiažodžių sprendėjus.

kultetas nuo pat pirmųjų darbo metų visą laiką buvo vienas mažiausių

Universitete, per praėjusius 55-eris metus jį baigė bemaž 2900 absol­

ventų, tarp kurių - penki dabartiniai akademikai, trys Mokslų akade­ mijos nariai korespondentai, per 50 habilituotų daktarų, apie 530 dak­

taro disertacijas apgynusių mokslininkų. Chemikai savo jubiliejinėje konferencijoje išklausys pranešimus apie Vilniaus universiteto chemijos istoriją ir dabartį, Chemijos instituto veik­

lą ir perspektyvas, chemijos padėtį reformuojamoje Lietuvos mokyklo­ je, šalies chemijos pramonės nūdieną, galės įsigyti doc. Z. Mačionio

parengtas knygas “Profesorius Kazys Daukšas” ir “Vilniaus universite­ to Chemijos fakultetas. 1784-1944-1999”. ChF inform.

Sveikiname balandžio mėnesį

sukaktis Švenčiančius Medicinos fakulteto doc. dr. Janiną Žukienę Užsienio kalbų instituto vyr. lektorę Vidą Zitą Mickevičienę

Filologijos fakulteto doc. dr. Olimpiją Armalytę

Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytautą Usonį

Ekonomikos fakulteto doc. dr. Vytautą Balkevičių Teisės fakulteto doc. dr. Saulių Katuoką Bibliotekos darbuotoją Ramutę Masionienę

Bibliotekos darbuotoją Elvyrą Urbonavičienę Filosofijos fakulteto vyr. asistentę dr. Angelę Danutę Čepėnaitę Ekonomikos fakulteto vyr. asistentą Jurgį Algirdą Savaniauską Fizikos fakulteto doc. dr. Jurgį Storastą Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Gintautą Jurgį Česnį

Administracijos reikalų prorektorių Aleksą Pikturną Medicinos fakulteto doc. dr. Nijolę Mariją Janulevičiūtę Fizikos fakulteto vyr. m. d. doc. dr. Giedrę Virgiliją Streckvtę

■N J

Lietuva ir Didžioji Britanija sutarė dėl dar vienos studentų ir dėstytojų mainų programos

Telšių kunigų seminarija gavo nevalstybinės aukštosios mokyklos licenciją Telšių kunigų seminarija, nevalstybinė aukštoji mokyk­ la, gavo licenciją veikti. Nuo

šiol ji bus laikoma mokslo ir studijų institucija, teikiančia aukštąjį išsimokslinimą pagal teologijos mokslų krypties programas. Šios kunigų semi­

narijos teikiamas išsilavinimas iki šiol nebuvo pripažįstamas kaip aukštasis išsilavinimas. Tačiau studijų trukmė, studi­ jų programos lygis, dėstytojų kvalifikacija tenkina reikala­ vimus, išdėstytus Kvalifikaci­

niuose aukštojo išsilavinimo nuo­ statuose, patvirtintuose Vyriausy­

bės. Baigus seminariją gaunama teisė studijuojant užsienyje įgyti licenciatą, kuris Lietuvoje nost­ rifikuojamas kaip daktaro laips­ nis. Išsimokslinimo, teikiamo

Telšių kunigų seminarijoje, ko­ kybę vertins Švietimo ir mokslo

ministerijos įgaliota institucija. Telšių kunigų seminarija, su pertraukomis veikianti nuo 1927 metų, atkurta 1989 metų rugpjū­ čio 20 dieną.

Balandžio 7 d. Londono universiteto Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos bei Mokslų ir studijų departamento prie Lietuvos Švietimo ir mokslo ministeri­ jos atstovai pasirašė susitarimą dėl studentų bei dėstytojų mainų programos. Pasak britų ambasados prane­ šimo, pagal 2000-2002 metų mainų programą Lietuvos aukštųjų mokyklų doktorantai ir dėstytojai vyks sta­ žuotis ir dėstyti į Britanijos universitetus, o Slavistikos ir Rytų Europos studijų mokyklos studentai atvyks į lietuvių kalbos bei kultūros vasaros kursus Lietuvoje. Didžioji Britanija finansuoja ir kitas studijų progra­ mas. Šiemet šios šalies vyriausybė skyrė 157 tūkst. JA^ dolerių keturių jaunų specialistų iš Seimo, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų ir Lietuvos banko studijoms Jungtinėje Karalystėje.

Lietuvos studentų sąjunga turės savo būstinę Vilniuje Vyriausybės nutarimu visuomeninei organizacijai “Lietuvos studentų sąjunga” (LSS) pagal panaudos sutartį perduotos valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios Geležinio Vilko gatvėje Vilniuje. Sutartyje numatyta, kad patalpos gali būti naudojamos tik “Lietuvos studentų są­ jungos” įstatuose numatytai veiklai - Lietuvos studentų interesų atstovavimui, tarptautiniam studentų bendradarbiavimui, išskyrus ūkinę-komercinę veiklą. Iki šiol organizacija savo patalpų neturėjo, glaudėsi Vilniaus universiteto studentų atstovybės patalpo­ se. LSS, bendradarbiaudama su studentiškomis ir kitomis organizacijomis, rengia tarptautinius, naciona­ linius ir vietinio lygio studentiškus susitikimus, akcijas, organizuoja paramą ir šalpą studentams bei jų organizacijoms, renka ir platina informaciją apie studentų problemas, atstovauja studentų interesams na­ cionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, vyriausybinėse institucijose. Parengta pagal BNS informaciją


5

Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

VUSA NARIŲ EPOPĖJA TALINE

Naujienos

VUSA KURIASI KOMITETAI

Ugnė NAUJOKAITYTĖ Kovo 30-balandžio 2 dienomis Taline įvyko kas pusmetį rengia­ ma konferencija sostinių universitetų studentų savivaldoms iš Šiau­

rės ir Baltijos valstybių (konferencija dar žinoma kodiniu pavadini­ mu HUKAS). Šiais metais konferenciją organizavo Talino technikos universiteto studentų sąjungos atstovai. Autobusais, lėktuvais, keltais į renginį at­ vyko Suomijos, Norvegijos, Estijos, Danijos, Latvijos ir Lietuvos di­ džiausių universitetų studentų savivaldų nariai (VUSA atstovavo Min­ daugas Reinikis ir Ugnė Naujokaitytė). Šioje konferencijoje pagrin­ dinis dėmesys buvo skiriamas studentų sąjungų vaidmeniui universi­ tetų viešuosiuose ryšiuose. Dalyvių tikslas buvo pasidalyti informacija apie atstovaujamų organizacijų tikslus ir įtaką universitetų įvaizdžiui, taip pat apie privalomąją studentų karinę tarnybą Europoje.

Pažintis su Talinu Seminarą pradėjo Talino tech­ nikos universiteto prorektorius Jacobas Kubarseppas, pasveiki­ nęs atvykusiuosius. Apie univer­ siteto struktūrą, veiklos sritis, problemas pasakojo Tarptauti­ nių ryšių skyriaus vadovė Madlin Krispin. Vėliau konferencijos dalyviai buvo nuvežti į Estijos parlamen­ to rūmus, kur klausė pasakojimo apie rūmų istoriją, architektūrą, Estijos politinę sistemą. Taip pat buvo parodyti universiteto fakul­ tetai, juose esančios bibliotekos, naujausios auditorijos, paaiškin­ ta, kaip gaunamas finansavimas rekonstrukcijos darbams.

Seminaro tematika Studentai 10-15 minučių truk­ mės pranešimuose supažindino su atstovaujamų organizacijų struktūromis, pagrindinėmis veiklos sritimis, problemomis. Iš­

C

ryškėjo keli dalykai: Skandinavi­ jos šabų universitetai susiduria su šiek tiek kitokiomis problemomis nei Baltijos šalių universitetai. Norvegų, suomių, danų studentų savivaldos yra daug turtingesnės (pvz., norvegų savivaldos biudže­ tas - 5,4 mln. eurų), todėl gali orientuotis ne vien į gyvybiškai svarbių problemų sprendimą. Jie gali skirti dėmesį sporto, kultūros, laisvalaikio, mokslinių tyrimų, studentų demokratijos vystymo, lyčių lygybės klausimams. Tuo tar­ pu Baltijos šabų savivaldų studen­ tai turi spręsti esminius dalykus, pvz., studentų apgyvendinimo bendrabučiuose, organizacijos fi­ nansavimo bei kitas problemas. Konferencijos dalyviai pasakojo ir apie universitetų viešųjų ryšių veiklą. Deja, dėl laiko stokos kai kurių universitetų pristatymai ne­ buvo labai išsamūs. Daugiau bu­ vo pasiruošta pasakoti apie orga­ nizacijų vykdomus projektus:

Konkursas magistrantams

laikraščius, interneto tinklapius, kitokius informacijos skleidimo būdus. Pastaroji tema išaugo į dis­ kusiją apie narių pritraukimą į or­ ganizacijas, rinkimų procesą ir t. t. Vienas iš klausimų, aptartų šia­ me susitikime, buvo privalomoji karinė tarnyba jaunuolių, studi­ juojančių aukštosiose mokyklose. VUSA atstovas Mindaugas Rei­ nikis pristatė LR Karo prievolės įstatymą.

Seminare ne tik dirbta Į konferenciją pakvietę estai teigė, jog renginį pradėjo organi­ zuoti likus tik porai savaičių, to­ dėl nespėjo pakviesti daugiau pra­ nešėjų, gahnčių papasakoti apie švietimą Estijoje. “Gryno” darbo seminare stoką atpirko sklandi dienotvarkė, ekskursija po Talino senamiestį ne tik dieną, bet ir tam­ siu paros metu, geros gyvenimo sąlygos, sauna... ir kiti studentiš­ ko gyvenimo malonumai. Kitas HUKAS seminaras turėtų įvykti rugsėjo pabaigoje Norvegijos sos­ tinėje Osle. Ši konferencija rengiama nuo 1989 m. Iš pradžių joje dalyvau­ davo tik Šiaurės šabų studentų sa­ vivaldos (Kopenhagos, Stokhol­ mo, Oslo ir Helsinkio universite­ tų studentų sąjungos). 1995 me­ tais į HUKAS buvo pakviestos ir Baltijos šabų sostinių studentų sa­ vivaldos (iš Talino technikos, Lat­ vijos ir Vilniaus universitetų). 1997 metų rudenį konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.

J

Kovo 30 d. įvykusiame VUSA parlamento posėdyje nuspręsta steigti 6 komitetus, kurie turėtų patobulinti VUSA veiklą spren­ džiant akademinio, socialinio studentų gyvenimo problemas, in­ formuojant studentus apie VUSA (ir ne tik) organizuojamus ren­ ginius ir kt. Balsavimu patvirtintos irjų koordinatorių kandida­ tūros. VUSA komitetų nariais galės tapti visi VUSA nariai par­ lamento sprendiniu, fakultetų studentų atstovybės taip pat galės deleguoti kandidatus į VUSA komitetus.

Koordinatorius

Komitetas

Komiteto ei. pašto adresas

Akademinių reikalų

Mindaugas Žukas (MedF)

Akadem@vusa.lt

Socialini.) reikalų

Artūras Šaltis (IF)

Soc@vusa.lt

Infoimacinis

Justas Jakubauskas (FF)

htfo@vusa.lt

Tarptautinių ryšių

Eglė 2ykutė (KF)

Inter@vusa.lt

Laisvalaikio oiganizavino

Vytautas Kašėta (FF)

Freetime@vusa.lt

Projektų koordinavimo

Raminta Štuikytė (MIF)

Prqject@vusa.lt

VUSA seminaras Kovo 25-26 dienomis Kampuočiuose (Švenčionėlių raj.) VUSA savo nariams surengė seminarą “Efektyvesnis studentų savivaldos veiklos organizavimas”. Dalyvavo 18 žmonių.

Jei nebeturi LSP... Gal jį pametei, o gal pavogė?.. Nori jį vėl turėti ir nežinai, ką daryti... Tau tereikia:

1. Paduoti skelbimą į laikraštį “Universitas Vilnensis” (CR, 16 kab., tel. 68 70 89), jog LSP pametei ar jis buvo pa­ vogtas. 2. Sulaukti, kol skelbimas bus išspausdintas, iškirpti jį ir priklijuoti prie anketos (kur ją gauti - žr. žemiau).

3. Nueiti į savo fakulteto deka­ natą, gauti anketą, ją užpildy­ ti, prie jos prikbjuoti skelbimą ir savo nuotrauką, gauti deka­ no antspaudą bei parašą. 4. Su anketa ir 20 Lt atvykti į VUSA. 5. Toliau vykdyti “vusiečių” nu­ rodymus (LSP pagaminamas per 1,5-2 savaites).

J

"Geriausias magistro darbas Europos Sąjungos ir Lietuvos integracijos į ES tema" Konkurso tikslai

Skatinti studentų domėjimąsi Lietuvos integracija į ES, Euro­ pos Sąjunga bei skatinti gilesnę integracijos proceso bei ES-Lietuvos aktualijų analizę. Konkurso sąlygos

Konkurse gali dalyvauti Lietu­ vos aukštųjų mokyklų, o taip pat ir užsienyje besimokantys Lietu­ vos magistrantai. Konkurse gali dalyvauti ma­ gistrantai, kurių darbai analizuo­ ja įvairius Lietuvos ir Europos Są­ jungos santykių ir Lietuvos integ­ racijos į ES aspektus:

Lietuvos integracijos į ES raidą; derybas; ekonominius, politinius, teisinius, socialinius, kultūrinius santykius. Konkurse taip pat gali dalyvau­ ti magistrantai, kurių darbuose nag­ rinėjami įvairūs su Europos Sąjun­ ga susiję aspektai (institucinė sąran­ ga, politikos sritys, reformos, plėt­ ra ir pan.) Diplominiai darbai bus verti­ nami pagal magistranto sugebė­ jimą pademonstruoti mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius: -dalykinę erudiciją, t.y. gilias politikos mokslo žinias, pakanka­

mas pateikti nagrinėjamos proble­ mos aktualumą bei gebėjimą atlik­ ti savarankišką darbą; -metodinį pasirengimą, t.y. gebė­ jimą kvalifikuotai naudoti svarbiau­ sius ir naujausius tyrimo metodus; -teorinį pasirengimą, t.y. gebėji­ mą taikyti bendrąsias bei speciali­ zuotas teorines žinias; -gebėjimą logiškai, argumentuo­ tai, nuosekliai dėstyti savo teiginius. Darbo apimtis - iki 120 000 spau­ dos ženklų. Konkursą organizuoja Europos komitetas prie LRV.

Diplominius darbus vertins ir nugalėtojus paskelbs Europos komiteto prie LRV sudaryta ko­ misija. Numatomi piniginiai prizai: I vieta - 800 litų; II vieta - 400 litų; III vieta - 200 litų. Taip pat bus teikiamos 9 pa­ skatinamosios premijos po 100 litų, dovanojamos knygos, bro­ šiūros, kompaktiniai diskai, su­ venyrai. Konkurso tvarka:

Diplominius darbus pateikti iki 2000 06 25., konkurso rezul­

tatai bus paskelbti iki 2000 08 05. Diplominius darbus bei infor­ maciją apie save (vardą, pavardę, aukštojąją mokyklą, specialybę, adresą, telefoną, ei. paštą) ma­ gistrantai turi siųsti adresu: Visuomenės informavimo sky­ rius Europos komitetas prie Lietu­ vos Respublikos Vyriausybės Gedimino pr. 56, LT-2685 Vil­ nius

Išsamesnės informacijos teirau­ tis tel. (8 22) 22 74 58. Kreiptis į Aleksandrą Ikamą.


6

Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

LINKSMINKIMOS IR DŽIAUKIMOS, PA KOL JA UNI ESMA...! Gamtininkų dienos GADI 2000 Balandžio 28 dieną v

15.00 - 16.30 Šventinė eisena Vilniaus miesto gatvėmis.

16.30 - 17.00 Gamtininkų rūmų valdovas sveikina gamtininkus. 17.00 - 18.00 Alaus pertraukėlė.

18.00 — 20.30 (Ne)Tradiciniai gamtininkų pasirodymai VU Auloje. 21.00 — GaDi vakarėlis naktiniame klube “Angaras”. Marius Zabielskas, Vitalijus Orlovas, ei. p.: vitalijus.orlovas@gf.vu.lt

I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I.

XXXV-osios Chemikų dienos Balandžio 27-28 dienomis Veiksmas vyks Chemijos fakultete (Naugarduko g. 24).

Planuojama programa: I. Balandžio 27 d. vyks krepšinio turnyras.

Dalyvaus studentų, chemikų, matematikų, fizikų dėstytojų komandos. II. Balandžio 28 d.: Šachmatų, preferanso turnyrai, spaudos konferencija, aukcionas ir loterija, įvairūs totalizatoriai, profesionalių grupių koncertai, chemikų (ir ne tik) filmų demonstravimas, diskoteka, šventinis fejerverkas, šventinė programa renginio organizatoriams ir rėmėjams. Chemikų dienų organizacinio komiteto pirmininkas Vaidas Riauka, ei. p.: audrius, augulis@chf.vu.lt

I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I

r I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I

Teisininkų Dienos 2000 Balandžio 27 - 28 dienomis Planuojami įvairūs renginiai:

I- oji diena: Studentų mainai tarp VU Teisės fakulteto ir LTA. Muzika, loterijos, pramoginio pobūdžio renginiai VU TF, LTA, VDU. Studentų teisininkų eitynės Gedimino prospektu. Vakaras muzikiniame klube, TEDI 2000 filmo premejera, šou, diskoteka.

II- oji diena Konferencija Teisingumo ministerijoje. Vakarinė dalis — TEDI 2000 uždarymo vakaras renginio rėmėjams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, svečiams, organizatoriams. Informacijos ieškokite Teisės Fakultete, organizacijoje “EIsa”.

I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I

Fizikų dienos - FIDI 2000 Balandžio 29 dieną Dieninė dalis: pradžia 10 vai. prie Fizikos fakulteto. Fizlendo atudarymas, atrakcionai, koncertai. Eisena su Dinų Zauru į miesto centrą (sunkvežimiais, autobusais) Filologijos fakulteto link. Vakarinė dalis: įvairių grupių koncertai, teatro vaidinimai (Fizikos fakultete). Naktinė dalis: muzikos ir ugnies šou. Dieną prieš FIDI - spaudos konferencija.

Sekite vyksmą Fizikos fakultete, informacijos teiraukitės VUSA nario Vytauto Kašėtos, ei. p.: kavyte@pub.osf.lt

Istorikų dienų (IFDI) programa Gegužės 3-5 dienomis Gegužės 3 diena

14.30

- renginio atidarymas.

15.00 - 16.00 - eitynės su orkestrais Lukiškių aikštės link. 16.00 — 16.45 - sveikinimo kalbos ant bačkos. 16.50 - 17.30 - istorinis vaidinimas. 19.30

- vakaro pradžia Žemutinėje pilyje.

20.10 -22.30 - vakaro koncertas. Koncertuoja populiarios lie­ tuviškos grupės. Gegužės 4 diena

Gegužės 5 diena

Įvairios viktorinos, dalyvauja keturios komandos, sudarytos iš trijų universitetų komandų.(VU,VPU,VDU) ir dėstytojų; debatai, veda stu­ dentai, diskutuoja dėstytojai (VU); krepšinio rungtynės tarp VU istorikų ir VPU istorijos specialybės studentų (VPU sporto komplekse);

futbolas, žaidžia merginų komandos (VPU sporto komplekse); koncertas Užupio kiemelyje.

15.00 — 16.30 - nuvykimas į Trakus. 17.00 — 23.00 - liaudiška vakaronė prie Trakų pilies. Dalyvauja studentų lietuvių liaudies ansambliai, vyksta liaudiški šokiai žaidimai. Informacijos teiraukitės Artūro Šalčio, Mindaugo Reinikio (IF), ei. p.: senis@centras.lt

Parengė Ugnė NAUJOKAITYTĖ


UNIVERSITETO LAIKRAŠČIUI -50

2000 m. balandis

PIRMASIS VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠČIO NUMERIS (perspausdinta iš "Tarybinio studento", Nr. 18 (800), 1972 m. birželio 2 d.)

1950 m. vasarį Universiteto partinis biuras nutarė leisti stu­ dentų ir dėstytojų laikraštį. Pir­ majai redkolegijai pradžia buvo sunki. Trūko patyrimo, o ir tų ra­ šančiųjų ne kiek buvo. Gal todėl ir naktis prieš pirmojo numerio pasirodymą praėjo be miego. Balandžio 15 d. skaitytojai ga­ vo spaustuvės dažais kvepiantį naują laikraštį “Tarybinis studen­ tas”. ... Ir dabar kartą per savaitę sumišę spaustuvės dažų kvapai į mūsų redakciją atkeliauja kartu su nauju numeriu, ir dabar po kiekvieno numerio pradedama viskas iš naujo: vėl tvarkom ran­ kraščius, taisom (o gal nutaisom), bėgiojam po fakultetus ir spaustuvę... Kiekvieną penkta­ dienį pradžia... Vis dėlto tą balandžio 15-ąją buvo PRADŽIA. FAF Politinės ekonomijos ka­ tedros docentė E. Boreikaitė, Lietuvių literatūros katedros doc. A. Sprindis, poetas V. Ru­ dokas, “Minties” leidyklos dar­ buotojas M. Bernatavičius ir kt. - tai jie, leidę pirmuosius “Tary­ binio studento” numerius. Pirmoji laikraščio redaktorė Elizaveta Boreikaitė. “Žurnalistinę praktiką” ji išėjo dar Didžiojo Tė­ vynės karo metais, dirbdama Lie­ tuviškosios divizijos laikraštyje. Da­ bar gerbiama docentė, patyrusi pe­ dagogė, studentų mokslinės veiklos vadovė - buvo viena pirmųjų Uni­ versiteto komjaunuolių. STUDENTAI APIE UNIVERSITETĄ

1967 m. lapkričio 22 d. “Aš filolo­ gė. Studijuoju trečiame kurse. Ma­ no specialybė nelabai įdomi, o ma­ nęs - ji visai nežavi. Bet aš, žinoma, nepalieku Universiteto, ir nepaliksiu, taip, kaip nepalieka ir nepaliks jo de­ šimtys mano pažįstamų. Aš reiškiu pretenzijas mūsų auklėtojams, kurie teigia, kad visi mes gabūs, kad turi­ me sparnus ir galime skraidyti. Ap­ skritai, Universitete - neįdomu” (Al­ donos K laiškas redakcijai). STIPENDIATAI IR NUSIPELNĘ STUDENTAI

1966 m. sausio 12 d. “Lenino var­ do stipendiate. Trečio kurso litua­ nistė komjaunuolė Viktorija Dau­ jotytė kilusi iš senos Žemaitijos že­ mės. Jos, kaip ir šimtų kitų jaunuo­ lių, gyvenimas paprastas, nesudėtin­ gas. 1962 m. baigusi Pavandenės vi­ durinę mokyklą, Viktutė dirbo mo­ kytoja: dėstė fiziką ir istoriją vieno­ je kaimo aštuonmetėje mokykloje. O po metų - Universitetas. Tik stu­ dijuoja ne fiziką, ne istoriją, o gim­ tąją kalbą ir literatūrą.” 4

4

4-

1971 m. spalio 15 d. “Aleksas Pik­ turna - Matematikos ir mechanikos fakulteto IV k. studentas. Iš pažiū­ ros - neišvaizdus. O kodėl draugai taip pasitiki juo, kodėl neseniai įvy­ kusioje fakulteto komjaunimo kon­ ferencijoje išrinko komiteto sekre­ toriumi? Matyt, juos pavergia vai­ kino ištikimybė pareigai - mokytis tik gerai, jo nuoširdumas ir atsako­ mybės jausmas.”

Iš jos, kaip ir visų, tais po­ kario metais ištikimai stovėju­ sių naujo gyvenimo kūrėjų gretose, patirties mes galime daug ko pasimokyti. Pasimo­ kyti ne tik ištvermės atstatant sugriautą Tarybų Lietuvą, ne tik principingumo, bet ir to ty­ laus kasdieninio šaunumo būti ištikimais pareigai, su meile dirbti patikėtą darbą. Didžiausias mūsų troškimas, kad ir “Tarybinis studentas” su savo pareigomis susidoro­ tų be priekaištų, tęstų geras tradicijas, kurias formavo ne viena studentų ir dėstytojų karta. Tegul ir mūsų laikraštis bū­ na tos durys, pro kurias į gy­ venimą išeitų dideli poetai ir talentingi žurnalistai, busi­ mieji profesoriai ir gamybos pirmūnai. Kaip iki šiol, taip ir visada.”

Nuo redakcijos: šiuos prisimi­ nimus kartojame ne veltui. Ieš­ kodami gyvų tų dienų liudinin­ kų skaudžiai pajutome gyvenimo trapumą. Kelių redaktorių jau nėra tarp mūsų, pirmoji redak­ torė doc. E. Boreikaitė šiuo me­ tu sunkiai serga ir sakė nieko iš tų dienų neprisimenanti. O re­ dakcijos archyvuose iš komplek­ tų išplėštas pirmasis laikraščio numeris tarsi priminė - nieko ne­ galima atidėti vėlesniam laikui, nes rytoj gali būti vėlu.

7

PENKI UNIVERSITETO LAIKRAŠČIO DEŠIMTMEČIAI: nuo "Tarybinio studento" iki "Universitas Vilnensis" 1950-1960 1950 m. vasario mėn. Universiteto partinis biuras nutarė leisti studentų ir dėstytojų laikraštį. Balandžio 15 d. pa­ sirodė pirmasis “Tarybinio studento” numeris - Vilniaus valstybinio univer­ siteto partinio biuro, rektorato, kom­ jaunimo ir profesinės sąjungos komi­ tetų organas, kainavęs 20 kapeikų. Iš pirmojo puslapio į skaitytojus žvelgė J. V Stalinas. Tai buvo antrasis Lietu­ voje aukštosios mokyklos daugiatiražis laikraštis, keliom savaitėm anksčiau pir­ mąjį laikraščio “Už tarybinį mokslą” numerį išleido Kauno politechnikos institutas. Pirmojo “Tarybinio studen­ to” tiražas buvo 1000 egz., jį spausdino “Tiesos” spaustuvė. Pirmoji laikraščio redaktorė - Elizaveta Boreikaitė. Ant­ rasis numeris pasirodė po savaitės. Iš pirmojo puslapio skaitytojus sveikino VI. Leninas ir J. V. Stalino pamokymai. Nuo 20-ojo numerio “Tarybinį stu­ dentą” redagavo D. Škliarinskis (miręs 1977 m.). Pirmąjį laikraščio dešimtme­ tį jo redaktoriais dirbo K. Kaukas. V. Kostelnickis, P Mikuckas, J. Bulota, redakcinė kolegija, A. Lozuraitis, S. Makauskas. J. Stepšys. 1960-1970 Laikraščio redaktoriumi paskirtas J. Stepšys, pavaduotoju - R. Sideravičius. Talkininkavo įvairių fakultetų stu­ dentai ir dėstytojai. Temų ratas labai platus - studentiškos šventės, mokslo dalykai, netgi mados ir patarimai. Nuo 1960 spalio redaktoriumi dirbo V. Dėnas, nuo 1964 lapkričio - J. Girdvainis. Egzemplioriaus kaina - 2 kapeikos. Laikraštis buvo leidžiamas ir vasarą vasaros numeriai dažniausiai buvo spausdinami mažesnio formato. 1968 rugsėjo 18-sios numerį redagavo A. Bumblauskas, vėlesnius - A. Kusta. Nuo 1969 vasario 7 iki 28 redaktoriaus pa­

reigas laikinai ėjo Alf. Buckus. Leidi­ nyje aktyviai bendradarbiavo, publika­ cijas ir nuotraukas spausdino žymus ra­ šytojas. žurnalo “Moksleivis” redakto­ rius, tuomet dar tik Filologijos fakulte­ to studentas A. Zurba. 1970-1980 Šiame dešimtmetyje laikraščio re­ daktoriumi iki 1978 m. kovo 24 d. buvo Algis Kusta (pora numerių 1971 m. yra redagavęs Juozas Mažeikis). Algį Kuštą 1979 m. pakeitė Audronė Nugaraitė. Ypač tiksliai stengtasi nurodyti laikraš­ čio tiražą - 4757 egz., kaina - 2 kap. Įdo­ mu tai, kad laikraštis buvo leidžiamas ir vasarą. Spausdinama mėlynais, žaliais dažais. Daug vietos skiriama karikatū­ roms. nuotraukoms, smulkiai apžvelgia­ mos įvairios specialybės. Raginama da­ lyvauti darbo ir poilsio stovyklose, džiau­ giamasi studentų sporto laimėjimais. 1980-1990 Šio dešimtmečio pradžioje laikraštį redagavo A. Nugaraitė, vėliau ją pakei­ tė Z. Besasparytė, nuo 1981 rugsėjo 28 d. - A. Kumža, nuo 1981 spalio 2 d. - J. Varapnickaitė, nuo 1984 spalio 19 d. J. Markeliūnaitė, o nuo lapkričio 2 d. J. Prankaitė. Ji laikraštyje dirbo beveik metus, o 1985 rugsėjo 2 d. redaktoriumi tapo A. Lipštas, vadovavęs keletą me­ tų. Laikraštis buvo vadinamas savaitraš­ čiu, nors išeidavo kartą per dvi savai­ tes. Tikru savaitraščiu jis tapo tik 1986 m. ir metus ėjo kiekvieną penktadienį. Apimtis - 2 psl. Buvo spausdinami straipsniai rusų kalba, organizuojami moksliniai konkursai, rašomi skelbimai ir užuojautos. 1990 - 2000 Paskutinysis šio amžiaus dešimtmetis Universiteto laikraščiui buvo nelengvas, nors jau nėra partkomų ir “Glavlito”, re­ guliuojančių laikraščio tematiką. 1990m. laikraštis dar spausdinamas iškiliosios

TAIP MES GYVENOME...

Per 50 gyvavimo metų Vilniaus univer­ siteto laikraštis turėjo du pavadinimus. Iki šios dienos jau išleista 1612 numerių. spaudos būdu LKP CK leidyklos spaus­ tuvėje, kuri tais pačiais metais tampa lei­ dybos įmone “Spauda”. Nelengvą tų me­ tų Lietuvos padėtį skaitytojams primena 1990 m. gegužės 11 d. išėjęs blokadinis “Universitas Vilnensis” - 2 sąsiuvinio la­ pų, rinktas mašinėle, straipsnių pavadi­ nimai užrašyti ranka, patys straipsniai su­ klijuoti, spausdintas rotoprintu. Daugiau nieko panašaus neteko išleisti. Okupan­ tams užėmus Spaudos rūmus ten liko laikraščio popierius, parengti spaudai straipsniai, nuotraukos. Teko ieškoti, kur leisti laikraštį. Beveik metus laikraštis bu­ vo spausdinamas Takuose. Sunkiomis Lietuvai 1991 sausio dienomis talkinin­ kaujant IV kurso žurnalistikos specialy­ bės studentams “Universitas Vilnensis” išleidžiamas 10 000 egz. tiražu trimis kal­ bomis - skaitytojui šis numeris mena tų dienų kraupumą. Sis laikraštis buvo pla­ tintas spaudos kioskuose ir kainavo 10 kap. Spausdintas buvo Ukmergės spaus­ tuvėje. Iki 1996 m. laikraštis skaitytojams šiek tiek kainavo - iš pradžių buvusi su­ tartinė kaina vėliau buvo patikslinta -10 kap. Brangiausiai “Universitas Vilnensis” kainavo 1992m. rugsėjį -1 rublį. Nuo 1996 m. pritarus rektoratui laikraštis platina­ mas nemokamai. Iki 1992 m. laikraštis buvo leidžia­ mas A3 formato, 1992 m. rugsėjo 23 d. pasirodo A4 formato, toks leidžiamas visą dešimtmetį. Tais metais sumažėjo ir jo tiražas - nuo tada iki šių dienų lei­ džiamą 3000 egz. Ilgą laiką laikraštį spausdino Universiteto spaustuvė. Vi­ są šį dešimtmetį laikraščiui su pertrau­ komis vadovavo L. Binkauskienė, ją pa­ vadavo V. Gedgaudas, A. Valentas, L. Leščinskas, R. Stonkutė. 2000 m. kovo mėn. penktasis “Uni­ versitas Vilnensis” numeris vėl pasiro­ do A3 formato, spausdinamas AB “Spauda”.

riu ir baigiant Apolono figūros li­ nijomis”. 4

Ruošdami šį "Universitas Vilnonis" numerį pervertėme senus "Tarybinio stu­

dento" komplektus. Daugelis minčių šiandien kelia šypseną ir atrodo neįtikė­ tinos, o kai kas - visai nepasikeitę. Siūlome skaitytojams nesenų laikų "perliu­ kų" - sustabdytų Universiteto gyvenimo akimirkų... (kalba netaisyta) OFICIALIOS IŠKILMĖS

REKTORIUS J. KUBILIUS APIE LYTINĮ AUKLĖJIMĄ

1967 m. rugsėjo 13 d. “Rugsėjo pirmoji. Pagaliau pasigirsta daina, ir ilga studentų kolona nutįsta Gorkio gatve. Spalvinga studentų kolona jau padarė paskutinį vingį siaura gatve ir artėjo prie įžy­ miojo lietuvių revoliucionieriaus V. Kapsuko paminklo. Jo vardu pavadinta mūsų aukštoji mokyk­ la. Vardu žmogaus, kuris visą savo gyvenimą paskyrė kovai už žmo­ gaus išlaisvinimą iš dvasinės ir fi­ zinės vergovės”. "•

1967 m. kovo 1 d. “Pasirodo, kad tokie studentai mano, kad galima pažeidinėti santuokinę ištikimybę, tokie studentai į santykius su kitos lyties asmenimis neretai žiūri tik kaip į lytinio potraukio patenkini­ mą, nejausdami jokio tarpusavio dvasinio, moralinio ryšio bei atsako­ mybės už savo poelgį. Toks studen­ tas smunka morališkai, tikroji mei­ lė jam pasidaro nebepasiekiama, jis jos ir nebesiekia.”

KOMJAUNIMAS MUSŲ GYVENIMAS

1975 m. spalio 31 d. “Komjau­ nimas daugeliui mūsų buvo vienin­ telis gyvenimas. Nesuprantu, ka­ da ir studijuodavome. Kad niekas neįtartų, jog šį darbą dirbam tik karjeros sumetimais - juk geriau­ sius, aktyviausius studentus palik­ davo Vilniuje, mes, filologai, nu­ tarėm baigę išvažiuoti nors me­ tams į kaimą. Kad tik niekas mū­ sų nepalaikytų savanaudžiais, kad tik komjaunuolio vardas liktų šva­ rus...”

dintos patalpos, ar visur švaru. Fa­ kultete trys budėjimo postai po vie­ ną budintįjį kiekvienam, tik bendras budėjimo žurnalas, į kurį rašomos pastabos apie drausmingus ir ne­ drausmingus kolektyvus, tvarkos pa­ žeidėjus. Apie įvairius ūkinius de­ fektus budėtojai nedelsdami infor­ muoja ūkio skyrių: įrašo pastebėtus trūkumus atitinkamuose “Defektų žurnaluose”. APIE VERTYBES

1971 m. birželio 4 d. “Dėstytojas iš Paryžiaus M. Tusenas prisipaži­ no, kad mūsuose galima prie visko priprasti, bet jokiu būdu ne prie to, kad lietuviai geria baltą vyną val­ gydami šašlyką, o raudoną - valgy­ dami sūrį.”

1967 m. rugsėjo 13 d. “Dabar respublikos aukštosiose mokyklo­ se - daugiau negu 200 specialybių ir specializacijų. 31 specialybę ga­ lėjo pasirinkti abiturientai mūsų universitete. Platūs vartai į moks­ lą Kapsuko tarnautojo sūnui, ko­ lūkiečio nuo Biržų dukrai, kiekvie­ nam atkakliam ir darbščiam jau­ nuoliui. Reikia branginti šią švie­ sią teisę.”

TVARKA UNIVERSITETE

NEGEROVĖS

1973 m. rugsėjo 14 d. “Budinčių­ jų diena prasideda 8.30. Gal per anksti? Bet iki pirmos paskaitos bu­ dintis turi patikrinti, ar elektra tvar­ koje, ar netrūksta kreidos, ar išvė­

1967 m. balandžio 5 d. Istorijos ir filologijos fakultete 88 auditori­ joje: “Ir ko ten tik neprirašyta ne­ pripaišyta! Pradedant geležinkelio stoties informacijos telefono nume­

DĖSTYTOJAI IŠ UŽSIENIO APIE MUS

4

4

1967 m. rugsėjo 1 d. “Praėjusiais metais ir draugovė neretai prisidė­ davo, kai įsismaginę jaunuoliai ir net merginos “keldavo” puotas iki tre­ čiųjų gaidžių”. 4

4

4

1967m. rugsėjo 27d. “Dažni kortavimo atvejai vyrų tarpe, merginų tarpe daug mėgstama plepėti. Šie faktai yra smerktini ir turi būti išgy­ vendinti”. 4- 4“ 1967m. spalio 18 d. “... Ir prieš ke­ letą metų studentų valgykloje būda­ vo eilutė. Viskas prasidėjo nuo tos dienos, kai valgykloje radome iška­ bintą raštelį, skelbiantį, kad dėstyto­ jai ir administracijos darbuotojai nuo 13 vai. iki 13.30 vai. aptarnaujami be eilės. Vėliau raštelis dingo, o darbuo­ tojai palaipsniui susikūrė sau teisę be eilės valgyti bet kuriuo valgyklos dar­ bo metu. Ir blogiausiai tai, kad ad­ ministracijos darbuotojo vardas pa­ tiko pardavėjoms ir kitų įstaigų dar­ buotojams iš Gorkio gatvės.” 4

4

4

1967 m. lapkričio 29 d. “Istorijos ir filologijos fakulteto 198 auditori­ jos suolai buvo papuošti tokiais už­ rašais: “Meilė yra idiotizmas”, “Kas myli, yra ir bus idiotas”, “Ne! Meilė yra dviejų kvailių noras.” GIRTUOKLYSTĖS

1967 m. gegužės 17 d. “Kokių tik priemonių nesugalvojo išradingoji Nukelta į 11 psl.


8

2000 m. balandis

to tiktai pylos gau­ davau daugiau, kad nesispardyčiau. Norint nusimesti redaktoriaus jungą, teko griebtis ir kito­ kių priemonių. Tuo metu universiteto ūkiniai reikalai bu­ vo gana prasti. Au­ ditorijos ir labora­ torijos neremon­ tuotos, langai nesu­ tvarkyti, patalpos šaltos. Viename partkomo posėdyje redakciją kritikavo, Doc. fonas Bulota (nuo 1952metu dės­ kad mažai rašome tęs VU Žurnalistikos katedroje) /prisime­ apie avarinę Uni­ na savo redaktoriavimo metus "Tarybi­ versiteto patalpų niame studente" 1955-57 metais būklę. Kartu su stu­ Nuotr. iš asm. albumo dentais žurnalistais eiliniam numeriui parengėme Už kažką atleidus eilinį “Tary­ atverstinį (du vidurinius laikraš­ binio studento” redaktorių, jo kė­ čio puslapius) su antrašte dė, suprantama, neklausus mano “Trūksta galvos” apie prastą rek­ sutikimo, buvo patikėta man. Tai torato darbą rūpinantis Univer­ buvo, atrodo, visai neseniai, tik siteto ūkiu visuose fakultetuose. praėjusio šimtmečio šeštojo de­ Netrukus buvau pakviestas “ant šimtmečio pradžioje, kai pradė­ kilimo” bendrame rektorato ir jau dirbti Žurnalistikos katedro­ partkomo posėdyje. Buvau pasi­ je, dar nemetęs ir darbo vieno rengęs ir faktais - dokumentais, dienraščio redakcijoje. Universi­ nuotraukomis - įrodžiau, kad pa­ teto redaktoriaus pareigos buvo dėtis iš tikrųjų yra dar blogesnė visuomeninės, neapmokamos. nei aprašyta laikraštyje. Kaltina­ Atlyginimą gaudavo tik redakci­ mas buvau tuo, kad medžiagą jos sekretorius. Kadangi “Tarybi­ paskelbiau nederinęs su rekto­ nis studentas” buvo Universiteto ratu ir partkomu. Taigi peržen­ rektorato, partkomo ir profsąjun­ giau subordinaciją. “Tai kaip, ar gos organas, ką, kam ir kaip ra­ prisipažįsti kaltes?” - paklausė šyti nurodinėjo dažniausiai part­ baigiantis svarstymui tuometinis komas. Savo noru rašyti į tokį lei­ rektorius prof. J. Bučas. “Prisi­ dinį norinčių buvo nedaug. Tema­ pažįstu. Kaltas, kad tą reporta­ tika ribota, todėl darbas jame bu­ žą spausdinau “Tarybiniame stu­ vo pilkas, nuobodus ir su žurna­ dente”, o ne “Tiesoje” ar “Šluo­ listika beveik nesusijęs, išskyrus toje” - atsakiau. Vieningai bal­ techninį darbą, vykdant partko­ suojant už mano pašalinimą iš mo nubrėžtą liniją. Dirbau redak­ redaktoriaus posto susilaikė toriumi ilgai ir nuobodžiai, ne vie­ tuometinis partorgas. Paklaustas nerius ir ne dvejus metus. Buvo kodėl, jis atsakė: “Tai argi nema­ gaila ir savęs, ir skaitytojų, o la­ tote, koks jis patenkintas! Čia jam biausiai studentų žurnalistų, ku­ riuos verčiau rašyti kanceliarinį skaitalą. Prašymai atleisti iš redakto­ riaus posto liko be atgarsio. Po

ne bausmė, o laisvė. Tiek jau to, prigriebsimkitą kartą...” Ir prigrie­ bė. Bet tai jau kitos istorijos, nesusijusios su “Tarybiniu studentu”.

Įstojau į Universitetą šešioli­ kos metų, o septyniolikos, tik perėjęs į antrą kursą, pakeičiau laikraščio redaktorių Vladą Sidarą. Niekada laikraščio nevadi­ nome “Tarybiniu studentu” - vi­ sada tik “Studentu”. Dabar ste­ biuosi, iš kur turėjau tiek drąsos? Gal tai tiesiog avantiūrizmas... Mano laikais redaktoriaus pa­ reigų nebuvo. Buvau Gamtos, Chemijos fakultetų laborantas. Gaudavau laboranto algą - 80 rublių. Tuo metu mokiausi sta­ cionare, buvau vienas iš turtin­ giausių studentų - pas mane visi ėjo skolintis. Dirbau “Tarybiniame studen­ te” iki armijos. Galiu pasakyti, kad darbas šiame laikraštyje at­ vedė mane į žurnalistikos kelią. A/tbnsas Butkus (dabar Lie­ Sunku atgaivinti prisiminimus tuvos televizijos žurnalistas), iš tų metų, bet gerai įsiminė to­ "Tarybinio studento" redakto­ kia istorija. Kartą išsikviečia ma­ rius 1962-63 metais ne rektorius J. Kubilius. Einu, ži­ noma, drebančiom kojom, juo­ vo pradėjęs karą prieš tokias ma­ lab kad buvau užsitempęs labai das). Rektorius iš karto prade­ siauras kelnes, buvo “pankų” lai­ da rėkti ant manęs: “Kaip tu ga­ kai (o J. Kubilius tais laikais bu­ lėjai, ką čia prirašei, aš tave išvy­

Prisimenu tik vieną atvejį, kai “Tarybinio studento” redakto­ rius pasišiaušė prieš Universite­ to partorgą ir laimėjo mūšį. Nors neteko redaktoriaus kėdės, ta­ čiau iš Universiteto buvo išgrūs­ tas ir susikompromitavęs partor­ gas. Tai buvo paskutiniais prof. J. Bučo rektoriavimo metais. Aš jau buvau “nuskalpuotas” ir pri­ klausiau tik “Tarybinio studen­ to” redkolegijai. Redaktoriumi dirbo vienas žurnalistas studen­ tas neakivaizdininkas, jau turin­ tis nemažą spaudos darbo patir­ tį, tačiau susiklosčius aplinky­ bėms netekęs darbo didesniame laikraštyje. Jo pavardės minėti nenoriu - tas žmogus dar dirba, rašo, ir nežinau, kaip pasižiūrė­ tų į panašios istorijos paskelbi­ mą. Neminėsiu ir tuometinio Universiteto partorgo pavardės (šiandieniniam skaitytojui ji tik­ riausiai nieko nesakytų). Turėjęs didelę įtaką tuometiniam rekto­ riui J. Bučui šis vyriškis partorgo poste dirbo neilgai, užtat garsė­ jo įvairiomis skandalingomis is­ torijomis. Nepaskutinę vietą to­ se istorijose užėmė partkome linksmai leisti vakarai prie bute­ lių su moterimis iš Partijos isto­ rijos katedros. “Tarybinio studento” redakci­ jos kambarėlis buvo greta part­ komo, ir visas triukšmas iš čia ge­ rai girdėjosi. Ilgai kentęs ir nu­ taikęs momentą, kai partorgas susipyko su viena įtakinga mo­ terimi iš Partijos istorijos kated­ ros (kuri, beje, buvo partorgo pavaduotoja), redaktorius pa­ skelbė “Tarybiniame studente” savo feljetoną apie partorgo nuotykius. Laikraštį pernešė į redakciją. Sužinojęs apie tai par­ torgas išlaužė redakcijos duris ir konfiskavo tiražą, užrakino part­ kome. Redaktorius nuėjo pas partorgą, davė jam “snukin” tie­ siogine šio žodžio prasme, paė­ mė laikraštį ir išplatino fakulte­ tuose. Partorgas buvo išvarytas iš darbo su kažkokia stambia

siu” ir 1.1. Paskui staiga visai ra­ miai paklausia: “Kaip tau seka­ si?” Ir kiek vėliau pasikviečia mane į namus. Panorėjau para­ šyti apybraižą apie jį, praleido­ me labai gražų ir įdomų vakarą, klausėmės muzikos ir kalbėjome apie visokiausius pitagorus. Man tada buvo tik aštuoniolika. Mano laikais laikraštis buvo literatūrinės pakraipos. Grįžęs iš armijos (1967 m) jau radau kitą vadą, pavadintą ne laboran­ tu, o tikru redaktoriumi - Algį Kuštą. Pradėjau oficialiai dirbti laikraščio atsakinguoju sekreto­ riumi. Iš “Tarybinio studento” išėjau į televiziją, kuriai ir ati­ daviau, kaip sakoma, visą savo gyvenimą. Darbas “Tarybiniame studen­ te” buvo savotiška avantiūrizmo mokykla, kuri reikalinga žurnalis­ tams. Juk buvome dar vaikigaliai. Universiteto gyvenime neužmir­ šiu. “Tarybinį studentą” vadinu savo mokykla - kūrybos pradžia­ moksliu. Dabar, kai tik pagaunu šį laikraštuką, visada skaitau.

partine bausme, buvo laikinai ar visiškai pašalintas iš partijos, o redaktorius, gavęs lengvesnę bausme, grįžo dirbti į kažkurį di­ desnį laikraštį. Ši istorija jo nuo­

tykingą biografiją tik praturtino dar vienu anekdotu, turinčiu re­ alų pagrindą - tiems laikams ne­ girdėtą feljetoną apie aukštosios mokyklos partorgą tos pačios mokyklos laikraštyje. Dirbant “Tarybinio studento” redakcijoje teko kurti tiesiog fantastiškus perspektyvinius pla­ nus laikraščio leidimui, kurių bu­ vo neįmanoma realizuoti. Nie­ kas nenorėjo savo noru rašyti to­ kiomis temomis kaip komunisti­ nis, internacionalinis studentijos auklėjimas, tarybinio mokslo, mokslinio komunizmo, partijos istorijos problematika ir 1.1. Re­ tai sekdavosi pagyvinti laikraščio puslapius kukliais jaunųjų litera­ tų būrelio bandymais, kuriuos partkomas žiūrėdavo vos ne pro mikroskopą, kad neprasiskverb­ tų svetima “buržuazinė-nacionalistinė” ideologija ar “beidėjinė” kūryba, pagrįsta “Menas menui” teorija. Tarp daugelio kitų Uni­ versitete dirbusių partorgų pasi­ taikydavo ir tokių, kurie pro pirš­ tus žiūrėdavo į griežtą partinę li­ niją mažai kieno skaitomame Universiteto laikraštyje, pasiti­ kėdami redaktoriaus ir redkole­ gijos budrumu, tiksliau pasakius - baime ir nenoru veltis į konflik­ tus. Netrukus pasitaikė proga ir man “išsipainioti” iš darbo red­ kolegijoje. Kartą į “Tarybinio studento” redakciją jaunas Uni­ versitete studijavęs Sigitas Geda atnešė ilgoką eilėraštį. Tuometi­

nis redaktorius, parodęs eilėraštį partkome, pritarimo spausdinti eilėraštį nesulaukė. Nepritarė jo skelbimui ir kai kurie Lietuvių li­ teratūros katedros dėstytojai. Tikriausiai numanė, kuo toks pritarimas galėjo baigtis ir po­ etui, ir katedrai, nuolatos laiko­ mai idėjiniame Universiteto par­ tinės organizacijos taikiklyje. Pa­ galiau netekęs kantrybės jaunas poetas vėl atėjo į redakciją ir tie­ siai šviesiai paklausė: “Tai kokio velnio jūs čia sėdite, jei be par­ torgo pagalbos nepajėgiate at­ skirti, kur poezija, kur š..J” Vai­ kinas buvo teisus. Eilėraštis bu­ vo naujas, gaivus, gal kiek mis­ tiškas, mažam laikraščiui ilgo­ kas, bet neabejotinai geras. Pa­ tariau redaktoriui spausdinti jį visą viduriniuose laikraščio pus­ lapiuose (taigi S. Gedos eilėraš­ tis užėmė pusę laikraščio plo­ to!), o vėliau visą atsakomybę versti ant mano, redkolegijos nario, galvos. “Tarybinio stu­ dento” numerio su tokiu “lite­ ratūriniu kūriniu” platinti nerei­ kėjo. Jį skaitytojai išgrobstė. O mane eiliniame partkomo posė­ dyje iš redkolegijos, dideliam mano džiaugsmui, pašalino. Partorgas tuo metu buvo vyras nepiktas ir nekvailas, todėl jo­ kios rimtesnės bausmės tą kar­ tą negavau. Po kiek laiko buvau įpareigo­ tas “užtikrinti” žurnalistikos specialybės studentų ir “Tarybi­ nio studento” redakcijos kūry­ binį bendradarbiavimą. Kaip matote, su ilgesnėmis bei trum­ pesnėmis pertraukomis tai tę­ siasi iki šiol.

toj “tarybiniai partizanai”. Linotipininkai dažnai no­ rėdami pajuokauti ar pa­ tikrinti redaktorių budru­ mą rinkdami tekstus są­ moningai padarydavo to­ kių klaidų. Buvo atsitiki­ mų, kai rajonų laikraščiuo­ se pasirodydavo žodžiai “Tarbų Lietuva” vietoj “Tarybų Lietuva”; rodos, Marijampolės laikraštyje vietoj “audringi plojimai” išėjo “audringi lojimai” (Stalino kalbos aprašyme). Mūsų pagrindinė misi­ ja buvo būti budriems. Bet vis tiek vieną kartą mus iš­ kvietė į partkomą. Kažko­ kia studentė istorikė rašė D»c. ffimanfas S/deravious apybraižą pagal komjau­ nimo organizacijos proto­ katedros docentas), atsakingasis kolus, o ten buvo irgi daug riti yitjfffHj scbrviif “šposų”. Pavyzdžiui, buvo rius 1960-61 metais parašyta “pirmininkavo t Didžgalvis” (tai buvo pra­ Man, atsakingajam sekreto­ vardė, tuo metu tas žmogus riui, daug laiko tekdavo pra­ buvo Lenino rajono partijos leisti spaustuvėje. Tuo metu vi­ sekretorius). Nepatikrinusi sus daugiatiražinius leido LKP pavardžių ji taip ir parašė. PaCK spaustuvė. Korektūras rei­ rašėm vieną pasakojimą apie kėjo skaityti labai atidžiai, nes tokį vieną pirmųjų komjau­ pirmiausia buvo bijoma ideolo­ nuolių nežinodami, kad jis bu­ ginių klaidų. Partijos komitetas vo antitarybinės organizacijos labai dažnai iškviesdavo laik­ vadovas, atseit, prasiskverbęs raščio vadovus “ant kilimėlio”. į komjaunimą, legalizavęsis. Vieną kartą palikome labai Išėjo, kad mes išaukštinome “pavojingą” klaidą. Buvo para­ “miškinį”. Teisinomės, kad ne­ šyta “tarybiniai parazitai” vie­ žinojome tos istorijos.


2000 m. balandis

INITOKSITIiTO LAIKRAŠČIUI ~ 50

Geriausiai atsimenu tai, kaip mes užsidarydavom re­ dakcijoje ir “kapodavom” lašinius (lietuviškas bruo­ žas!). Jų atsinešdavo tuo metu laikraščio korespon­ dentu dirbęs žurnalistikos studentas Adolfas Lekavi­ čius. Ir dabar, kai susitin­ kam su tada dirbusiais žur­ nalistais ir mašininke, sma­ giai iš to juokiamės. 1978 metais pradėjau dirbti “Tarybinio studento” redakcijoje. Tada buvau penktame kurse. Mokiausi Audronė Nugaraitė (dabar - VU gerai, buvau viena iš pirmų­ Žurnalistikos instituto direktorė) jų, todėl man pasiūlė šias "Tarybinio studento" redaktore pareigas. Redaktoriaus al­ dirbo 1978-80 metais ga buvo vidutinė. Aišku, ji Nuotr. iš asm. albumo nebuvo labai didelė, bet vis tiek šis tas. O penktame kurse Metai Universiteto laikraščio tai buvo visai neblogai. redakcijoje buvo įdomūs. Uni­ 1978-ieji buvo tie metai, kai versiteto jubiliejaus belaukiant Universitetas ruošėsi keturių buvo suorganizuota pirmoji vik­ ; šimtų metų jubiliejui. Visi me­ torina, kurioje dalyvavo ir laimė­ tai buvo tam skirti. Tad dėl re­ jo dabartinis istorikų dekanas monto darbų redakcijos vieta Alfredas Bumblauskas (koks kito ir kito. Ilgą laiką teko sė­ prizas jam teko - nebeprisime­ dėti netgi Senato salėje. Tuo nu). Tada laikraštis spausdino metu redakcijoje dirbom ketu­ įvairiausias nuotraukas ir žinu­ riese - aš, mašininkė, kores­ tes. Kitais metais, t. y. 1979-aipondentas ir fotografas (atro­ siais, buvo suorganizuota įdomi do, tuo metu oficialūs buvo du kelionė į Rygos ir Tartu univer­ etatai - redaktorė ir korespon­ sitetus. Tai buvo vienintelė kelio­ dentas). Manau, jei žurnalistui nė, į kurią teko važiuoti kaip yra stalas ir plunksnakotis, jis Universiteto laikraščio atstovei : jau gali dirbti. Taigi, didelių kartu su dekanais, profesoriais, sunkumų nebuvo. partinės organizacijos sekreto­

1968-78 metais “Tary­ binis studentas” dar buvo vadinamas “daugiatiražiu”. Tas ne itin vykęs ru­ siško tarybinės žurnalisti­ kos termino vertinys reiš­ kė ne kažkokį didelį tira­ žą, o veikiau nusakė žiny­ binį spaudinio pobūdį. Po antrašte dar būdavo rašo­ ma, jog tai yra rektorato ir visuomeninių organiza­ cijų “organas”. Vėliau tą “organą”, spaustuvininkų žargonu tariant, “išpašolvoninom”. Liko Universi­ teto laikraštis. Knietėdavo ir tą žode­ lį prieš “studentą” nu­ krapštyti, sukirbėdavo mintis ir apie visų Lietu­ vos studentų laikraštį, bet neišėjo - veikė tam tikri tabu. Jie, be abejo, diktavo laikraščiui ir ideologinius reikalavimus. O kokia budri (kartais net iki absurdo!) buvo “Glavlito” (cenzū­ ros) akis! Prisimenu, kartą laikraš­ tyje pacitavome S. Nėries eilutes “Lietuva skambės tautų brolijoj, TSRS skambiausioji styga” be nuorodos į autorę. Tokia rudap­ laukė “Glavlito” atstovė (matyt, negirdėjusi šio S. Nėries eilėraš­ čio) ilgai muistėsi, aiškindamasi, kaip čia dabar Lietuva gali būti vir­ šesnė už kitas - lygias - tarybines respublikas. Kartą tai pačiai atsto­ vei aiškindami vienos studentės li­ teratės eilėraščio prasmę turėjom pagalbon pasitelkti Universiteto literatų būrelio vadovę I. Bukelienę. O be “Glavlito” atstovo para­ šo ir antspaudo negalėdavai spausdinti laikraščio. Ir vis dėlto kai po keliolikos metų susitikau buvusį savo dės­ tytoją, rašytoją Adolfą Sprindį, jis prisimindamas “Studentą” pasa­ kė: “Žinai, kolega, tas laikraštis buvo gana demokratiškas”. Jei­

gu “Studentas” tikrai toks buvo gal net sunkiai galėjo toks būti to­ talitarinėje visuomenėje - tai tik to­ dėl, kad buvo leidžiamas vienoje iš šviesiausių vietų Lietuvoje. Rek­ toriaus Jono Kubiliaus, daugelio dėstytojų - ypač humanitarinių mokslų - skleidžiama asmenybės nevaržomumo ir mąstymo laisvės dvasia veikė net ir to meto ideolo­ ginių struktūrų veiklą Universite­ te. sužmogindama jų dogmas. O kas iš Universiteto auklėtinių neprisimena studentų darbo ir po­ ilsio stovyklų Lietuvoje, Sąjungo­ je ar net užsienyje ? Kaip gražiai šė­ liodavo studentų šventės po filo­ logų berželiu! Kokį šurmulį net vi­ same mieste sukeldavo Vlado Limanto Kiemo teatro dienos (jo pa­ veikti net ir redakcijoje buvome su­ sikūrę palėpės teatrą - reikėdavo kartais pašėlioti)! Ir viskas gulė į “Studento” puslapius. Redakcijoje dirbome tik dvie­ se - redaktorius ir literatūrinis dar­ buotojas (dažniausiai studentas už pusę etato). Tekdavo pačiam ir re­ daguoti, ir rašyti, ir spaustuvėje ko­ rektūras skaityti, ir laikraštį po fa­

riumi. Pirmą kartą supratau, ką reiškia žurnalistui lydėti oficialią delegaciją. Į redakciją savo darbus at­ nešdavo studentai (nebūti­ nai žurnalistikos specialy­ bės), dėstytojai. Tuo metu pakliūti į laikraštį būdavo žy­ miai sunkiau nei dabar, ir bu­ vo prestižo reikalas ką nors išsispausdinti Universiteto laikraštyje. Kartais į “Tarybi­ nio studento” redakciją at­ keliaudavo didžiausios, bet nepasirašytos publikacijos. Sovietiniais laikais bet kuriam laikraščiui galiojo bendros leidybos taisyklės. “Glavlitas” skaitydavo kiek­ vieną laikraštį. Būdavom pasiruošę ir tiems atvejams, jeigu išims kokį nors straipsnį - turėjom atsarginių straipsne­ lių, daugiausia apie hobius, pomėgius. O ką daugiau da­ ryti? Aš pati daug rašiau (tie­ sa, mėgdavau pasirašinėti sla­ pyvardžiu). Kartais reikėdavo parašyti labai greitai. Ypač tą dieną, kai būdavau spaustuvė­ je leidžiant laikraštį, tekdavo paieškoti taip vadinamų “bu­ dinčių” publikacijų arba pasikuisti savo užrašų knygelėje. “O! Čia kažkas vyko”, - pagal­ voji, atsisėdi ir čia pat parašai. Laikraštis buvo skaitomas. O ar jis geras, galėjo spręsti to meto skaitytojai.

kultetus išvežioti. Reikėjo talkos. Su partijos komiteto pagalba vis spausdavom Žurnalistikos katedrą, kad pirmakursiai atliktų privalo­ mąją praktiką “Studento” redakcijoje. Naudos būda­ vo, bet ne per daugiausia visus viliojo respublikinė spauda. Bet kai dabar sutin­ ki tuos buvusius žurnalisti­ kos specialybės studentus, dirbančius įvairiose redakci­ jose, televizijose, visi prisi­ mena “Studentą”, ne vienas net pirmuoju savo redakto­ riumi pavadina. Steigdavome fakultetuo­ se korespondentų “postus”. Aktyviausius studentus profsąjunga (ypač Vytauto Žeimanto laikais) paskatin­ davo, premijas, garbės raštus, do­ vanėles teikdavo. Pakalbinti ir dėstytojai neatsisakydavo para­ šyti “Studentui”. Ak, koks malo­ numas būdavo gauti chemiko prof. K Daukšo (didelio disku­ sijų improvizatoriaus) ar gamti­ ninko prof. Č. Kudabos, biblio­ tekininkystės specialistės doc. G. Raguotienės ar medicinos prof. S. Pavilonio tekstus! Nemaloniausiai būdavo prie­ volė rašyti tekstelius apie tuos, kurių elgesys “nesuderinamas su tarybinio studento vardu” - dau­ geliui už blogą mokymąsi, gir­ tuokliavimą tekdavo apleisti Uni­ versitetą. Tokius rašinius inicijuo­ davo prorektorius mokymo rei­ kalams Bronius Sudavičius, ku­ rio mėgiamas priežodis “vot” pa­ žeidėjui nieko gera nežadėdavo. Kas man buvo “T studentas”, kaip mėgdavome trumpintijo pa­ vadinimą? Dešimt jaunystės me­ tų. O jaunystė vargu ar turi par­ tinę, tarybinę priklausomybę. Ji tiesiog jaunystė - be abejo, ne tik radikali, bet ir klystanti.

9

Universitetas ir jo laikraštis - tai mano ge­ riausi jaunystės darbo ir mokslo metai. Jam ati­ daviau visą save. Kėliau ir guliau su mintimi apie Alma Mater. Mano studijų metais “Tarybinis studentas” iš­ eidavo kas savaitę, ne­ retai dvigubas (8 psl.) ar su įdėtiniu lapu. Kiek­ viena pasitaikiusia pro­ ga išleisdavome spalvo­ tą, dėdavome daug nuo­ traukų, visuomet straipsnius pateikdavo­ me gerai suredaguotus, gero stiliaus, aštrius ir polemiškus. Partinių V Naujiko nuotr. veikėjų medžiagą nuo­ latos trumpindavome, įvozas CMtviutnh Mm- neretai, neatsiklausę jų, “sukišdavome” į kitą puslapį. Kiekviena me­ džiaga laikraštyje turė­ rėdžkT&rius jo savo skyrelį, numerį apipavidalindavo dailininkas. pį “Pėdos”. Nespėjo išeiti “Pė­ Leisdavome ir per studentų dos” - prasidėjo didžiausios bė­ atostogas, darydami laikraštį dos. Partkomas konfiskavo vi­ dvigubą, bet mažesnio formato. są tiražą, bet jo dalį jau pake­ Buvo rasta gerų iniciatyvų, įgy­ liui iš spaustuvės į Universitetą vendinta studentui įdomių ir buvau išdalinęs Istorijos ir Fi­ patrauklių sumanymų. Suraslologijos, Gamtos mokslų fa­ davome ir į dienos šviesą iškel­ kultetų proforgams. Redakcijo­ davome visų fakultetų literatų je laukė kitų fakultetų atstovai, kūrybą. Radome betarpišką ry­ tačiau “visą tiražą” partkomo šį su skaitytoju. Laikraštis bu­ vyrukai skubiai pagriebė ir išsi­ vo noriai prenumeruojamas ir nešė. Kiek teko aiškintis, įrodi­ išperkamas Centriniuose rū­ nėti, kad kiekvienas poetas tu­ ri teisę būti nepanašus į kitą, muose per du pusdienius. Gal kad tai išraiškinga ir su užside­ dėl to, kad tiražas tesiekė 3-5, gimu rašyta poezijos eilutė, kad kartais 7,5-10 tūkst. egzemplio­ tai ekspresija ir savas S. Gedos rių. mąstymo būdas. “Aš tau duosiu Ar buvo sunkumų, nesusi­ savas mąstymo būdas, - sakė pratimų, juoko ir ašarų? Taip, partijos veikėjas. - Nuo rytojaus visko buvo. Taip ir reikia. Juk tu būsi suimtas”. Kai kitą dieną mes - studentai! susiradę Sigitą Gedą įrodinėjo“... Mes surinksim žvaigždes, me, kodėl jiems nesuprantama išbarstytas po vieną, / O paskui tokia poezija, sakėme: “Gerai, tarp žmonių vėl pasėsime jas - / kad daug kam nesuprantama, Tik ne tokias, kokiom jos atro­ daug ko ir nesupras, bet žmo­ do šiandieną - / Šimtąkart švie­ nės gal supras po 10-15 metų. sesnes, vis kitas ir naujas”, - ra­ Tai poeto giluminės pažiūros į šė poetas Vytautas Vitkūnas pasaulį, saviti psichologiniai laikraštyje. Nepatiko komjau­ klodai apie žmoniją, Lietuvą, nimo veikėjams. Apsvarstė ir mūsų pradžią...” Jaučiau, kad nutarė, kad tai apolitiškos eilės. architektonikos principais grįs­ Perspėjo redakciją, kad taip ta poezija yra naujas, geras ir daugiau nebūtų. sveikintinas reiškinys, todėl nė ... 1966 m. lapkričio 12 d. vienas Universiteto literatas Universiteto aktų salėje rašyto­ nebuvo sulaukęs tiek priešišku ­ jas Juozas Baltušis, grįžęs iš mo kaip giliai mąstantis poetas Amerikos, valandų valandas Sigitas Geda. Jo eilėraščiai bu­ pasakojo savo įspūdžius, kaip vo visai nepanašūs į tuos, ku­ ten gera gyventi kapitalistams. riuos buvome įpratę skaityti Parengėme autentišką medžia­ respublikinėje spaudoje. gą, bet iš redakcijos naktį sau­ ... Išspausdinau IFF partinio gumietis Stasys nušvilpė ją. biuro sekretoriaus doc. Ričar­ Įspėjo. Dabar jis, sakė, dirba rū­ do Mirono straipsnį “Pas mus bininku. neturi būti abejingų! ” Aštro­ ... Parengiau savo kursioko kas man pasirodė vien dėl to, Sauliaus Šaltenio, ištremto į kad “1965 m. kovo 21 d. mūsų Karaliaučių sovietų armijai tar­ respublikos piliečiai išrinks nauti, atsiųstą apsakymą “Ka­ vietines darbo žmonių deputa­ reiviška pasaka” - prikibo cen­ tų tarybas ”, o “Archeologijos ir zūra (“Glavlitas”), įsikišo kari­ etnografijos katedros vedėjas nė komendantūra. Šakojausi, draugas P. Kulikauskas partinį bandžiau įrodyti, kad tai “socia­ pasiūlymą dalyvauti agitacinia ­ listinio realizmo šedevras” - bu­ me darbe palaikė tiesiog įžei ­ vau nesuprastas, žiauriai poli­ dimu! ” Taipogi “ Visuotinės is ­ tiškai apkaltintas. Teko, pada­ torijos katedros docentas B. rius keletą atspaudų, visą pus­ Dundulis “... savavališkai pasi­ lapį skilčių išbarstyti. Liko ne­ šalino iš fakulteto agitkolektyišspausdintas. vo ” . Užuot ėjęs pas priskirtas ... 1965 m. vasario 18 d., ap­ Filologijos fakulteto kiemuose sidraudęs poeto Vlado Šimkaus gyvenančias valytojas, į Sarbiepristatymu, paleidau į dienos šviesą literato Sigito Gedos ei­ lėraščių - visą laikraščio pusla­

Nukelta į 10 psl.


UNIVERSITETO LAIKRAŠČIUI - 5 O

10

2000 m. balandis

Laiko dulkes nuputus ... Atkelta iš 9 psl.

vijaus kiemą po Filologijos berželiu atsivaręs savo mašiną knebinėjosi palindęs po ja... ir nepravedė jokio agitacinio darbo žmonėms prieš balsavi­ mus... Tada pamenu, su rektoriaus J. Kubiliaus vairuotoju atvežė­ me 2500 egzempliorių 6 psl. spalvoto laikraščio tiražą, o partkomas (sekretorius Česlo­ vas Ladukas) visą konfiskavo ir vėliau sunaikino. Tą patį vaka­ rą sutarėm su doc. Jonu Bulo­ ta, kad patrumpinę aštrias eilu­ tes ir uždėję “Naujos knygos” skyrelį galėtume pakartotinai išspausdinti visą tiražą. Taip ir padarėme. Garsiojoje tuometi­ nio Puškino skverelio prie Ge­ dimino pilies lauko kavinukėje nupirkome dvi bonkas “Ginta­ rinio kranto”, nulėkėme į “Tie­ sos” spaustuvę ir, jos valdžiai nieko nežinant, mašinistas per porą valandų atkalė visą tiražą iš tų pačių švininės iškiliosios

spaudos formų. Kitą dieną su kolegomis jau platinome leidi­ nį iš fakultetų atvykstantiems atstovams. Atsidėkodamas doc. J. Bulotai tą patį vakarą pakvie­ čiau į “Naručio” kavinę. Ištai­ siau skanią vakarienę. Apskritai redakcijos redko­ legiją dažnai bardavo, drausda­ vo, auklėdavo, “linksniuodavo” ne tik partkomo ar komjauni­ mo posėdžiuose. Vieni skųsda­ vo, dar ir aprėkdavo, kiti - pa­ taikaudavo. Neretai kitų fakul­ tetų politiniai veikėjai piktinda­ vosi, kam spausdiname tiek daug eilėraščių ir apsakymų. Užtat į gyvenimą per tuos ket­ verius metus palydėjome dau­ giau kaip 40 jaunų literatų, vė­ liau tapusių garsiais rašytojais. Tais be galo sunkiais politi­ nės demagogijos ir drastiško tuščiažodžiavimo metais Uni­ versiteto laikraštis visuomet ra­ gino, telkė, neretai poetiškai guodė turėti vilties ateičiai.

spaudos funkciją, ir tai jam nebuvo į naudą, nors tos silpnybės būdingos visai to­ kio pobūdžio spaudai. Ki­ ta vertus, laikraštis atliko metraštininko funkciją, ra­ šė apie išskirtinius ir kas­ dienius Universiteto įvy­ kius, atliko tarpininko tarp dėstytojų ir studentų, ad­ ministracijos ir Studentų atstovybės funkciją. Svar­ biausias dalykas, kaip ir vi­ sur kitus gyvenime, - ko­ manda: Jūratė, Liutauras, Paulius, Arnas, Ona. Ko­ manda, dirbusi laikraštyje ar mums rašiusi, nežiūrint Aleksandras Valentas, "Univer­ to, kad ji šiek tiek keitėsi, sitas Vilnensis" redaktorius 1993- buvo ir darni, ir įdomi; dar­ 95 metais bas laikraštyje tada buvo Nuotr. iš asm. albumo prasmingas. Kita vertus, Man dirbant “Universitas gera komanda gali burtis gero­ Vilnensis” redaktoriumi laik­ je aplinkoje, o Universiteto raščiui ėjo 44-ieji ir 45-ieji me­ bendruomenė, kaip nė viena ki­ tai, taigi pats brandos amžius. ta, atitinka geros, turiningos Vilniaus universitetą tuomet bendruomenės kriterijus. Ta­ “ištiko” 415-asis jubiliejus. Ta čiau tiek tuo metu, tiek dabar proga sutarę su viena astrolo­ nedžiugina sena Universiteto ir gų firma sudarėme Universite­ jo laikraščio problema - finan­ to horoskopą, kurį savo nuožiū­ sų stygius. Keista šalis, kurioje ra suliteratūrinę - firmos kom­ akademinė visuomenė nuolat piuterinė programa sudarydavo priversta kovoti už savo būvį, ir horoskopus konkretiems žmo­ jei tada tai atrodė kaip trisde­ nėms - paskelbėme. Universite­ šimties metų praeities paliki­ tas, kaip ir jo laikraštis - avinai, mas, tai dabar - kaip nūdienos - ką padarysi, yra toks Zodiako taisyklė. ženklas, ne pats intelektualiau­ Žinoma, tiek tada, tiek ir da­ siais, tačiau užsispyręs. Tai, ži­ bar išlieka tikėjimas ir pasitikė­ noma, humoras. Kita vertus, tai jimas Universitetu kaip svar­ buvo laikas, kai pradėjo keistis biausiu šalies gyvenseną kei­ Rugsėjo 1-ąją rektoriaus sako­ čiančiu potencialu. Manau, kad mų kalbų turinys. Iki to meto jis tai vyksta nuolat - nors ir neaki­ kasmet daugiau mažiau sutap­ vaizdžiai, nes Universitetas davo. Tai nėra blogai, nes kiek­ neatsiskleidžia ir negali atsi­ vieną kartą kalba būdavo sako­ skleisti kaip akcija, pvz., laimė­ ma iš dalies naujai auditorijai, ti rinkimuose. Manau, kad ir tik mes su entuziazmu kasmet “Universitas Vilnensis” dalyva­ ją spausdindavome - šiuo metu vo ir dalyvauja šiame procese, tai manęs nebedžiugina, nors atlikdamas akademinės ben­ irgi atrodo linksmai. Matyt, druomenės, studentų ir dėsty­ laikraštis nelabai vykdė laisvos tojų žiniasklaidos funkciją.

maketavimo lapo iš jų būdavo galima iš­ dėlioti visokias figū­ ras. Maždaug kaip filme apie Čiapaje­ vą: čia mes, Petka, o čia - baltieji (tiks­ liau, čia docento straipsnis, o čia pra­ nešimas, kad “pa­ mestą studento pa­ žymėjimą Nr. 007 laikyti negaliojan­ čiu”). Dirbant ypač baugindavo gali­ mos “skylės” make­ te, kai kas nors pri­ žadėdavo straipsnį ir neparašydavo Algis Lipštas (dabar Atviros visuome­ (ypač, jei straipsnis buvo numatomas nės instituto Budapešte žiniasklaidos pro­ ilgesnis, ar kai tokių gramos projektų vadybininkas), "Tarybi­ neparašiusių atsi­ nio studento" redaktorius 1985-89 metais rasdavo keletas). Nuotr. iš redakcijos archyvo Taigi, segtuvėlyje reikėdavo laikyti visokius “pakai­ Nuo redakcijos: Algio Lipšto atsi­ talus” juodai dienai, didinti nuo­ minimus apie darbą Universiteto traukas ir pan. Kitas veiksnys, po­ laikraštyje gavome paštu, tad ir pa­ tencialiai galintis padaryti “skylę”, liekamejuos laiško dabartinei redak­ torei Lianai Binkauskienei formos. buvo kassavaitinis vaikščiojimas pas prorektorių B. Sudavičių, ku­ Taigi krapštau pakaušį. Pasi­ stengsiu nenusimeluoti, bet atmin­ ris turėjo teisę ko nors ir “nepra­ tis į senatvę, aišku, jau ne ta. leisti”, ir ne visuomet pavykdavo Pradėjau triūsti “Tarybiniame jį įtikinti. Partkomas, kiek pame­ studente” 1985 metų rugpjūčio nu, daugiau sakydavo, ką spaus­ gale. Grįžau iš vandens žygio Al­ dinti, o ne ko nespausdinti. “Glavtajuje, bendrabučio dar, aišku, ne­ litas”, aišku, suteikdavo daug buvo, tad visas susipjaustęs (nu­ džiaugsmo, kai nuvežus jau pa­ siskutau Vilniaus geležinkelio sto­ rengtą spausdinimui numerį (su ties tualete) ir atitinkamai pasirė­ nuotraukom ir 1.1.) iš Spaudos rū­ dęs nuvariau į partkomą prisista­ mų į Gogolio gatvę pranešdavo, tyti - štai aš, redaktorius, atseit. kad, pvz., granatsvaidžio RPG-7 Dabar už tokią išvaizdą iš darbo minėti negalima - kad NATO ne­ išmestų. Beje, kalbant apie išvaiz­ sužinotų. Tokiais atvejais visada dą: toje sieninėje spintoje, kur už labai “džiaugdavosi” spaustuvės Tavęs (dabar tai - administracijos “laužytojai” ir rinkėjai. Vėliau reikalų prorektoriaus padėjėjo A. “Glavlitas” gavo patalpėlę Spau­ Kemėšiaus kabinetas - red. past.), dos rūmuose, tad greičiau sužino­ turėjau pasikabinęs parėdą, kurį davai, ko negalima. tada laikiau kostiumu, tad kai rei­ Kažkaip nepamenu, kad, išsky­ kėdavo pasirodyti ant storesnio ar rus mielus bendradarbius - Valdą plonesnio kilimo, vykdavo persi­ Vilūną, Aušrinę Pečiūraitę, Aud­ ronę Šimaitytę bei dar gana ribo­ rengimas (kartais ir viešas, kai bū­ davo kas nors iš bendradarbių). tą žmonių ratą - dar kas nors būtų Technika redakcijoje buvo “ant degęs noru rašyti, fotografuoti ir fantastikos ribos”: aplūžusi rašo­ pan. Iki devintojo dešimtmečio vi­ moji mašinėlė, kurios juostelė kaž­ durio entuziazmas turėjo pakan­ kaip gana greitai suirdavo. Tada kamai laiko išblėsti, o aš niekaip darydavome tokį triuką: spausdin­ nepakėliau laikraščio iki to lygio, davome išvis be juostelės sudėję du kai jau labai norisi į jį parašyti. Mea popieriaus lapus, o tarp jų įkišę kal­ culpa! Todėl tekdavo pasinaudoti kę. Antras lapas visai nieko išeida­ išbandytais administraciniais-kovo, toks violetinis truputį. Make­ mandiniais metodais. tuojant labai praversdavo degtu­ Taip iki maždaug 1988 metų vi­ kai, tušinukai ir flomasteriai. Ant durio ir tekėjo perbrendusio so­

cializmo kasdienybė. O po to vis­ kas ėmė keistis. Kas darėsi Lietu­ voje bei Universitete, ir taip aiš­ ku. O mes gavome gaivaus oro gurkšnį: Gintaro Kudabos, Aud­ riaus Siaurusevičiaus, Dariaus Ta­ rasevičiaus, Audrės Ciunytės, Ri­ manto Šimkaus, Renitos Petrai­ tytės, Rimvydo Paleckio kursą (tiesa, atsiprašau damų, jų pavar­ dės dabar jau visai kitos). Viską sudėjus laikraštėlis ėmė kopti į kalną. Ko vertas vien Audriaus Siaurusevičiaus is Tbilisio parvež­ tas reportažas apie 1989 balan­ džio įvykius! Gal ir klystu, bet at­ rodo, tik mes ir didžiausias šalies dienraštis (taip pat paėmęs Aud­ riaus medžiagą) taip “pavarėme”: su nuotraukomis ir gyvu aprašy­ mu. Dėstytojai sujudo (pvz., pro­ fesoriaus Sakalo straipsniai), stu­ dentai sujudo... Žodžiu, LAIK­ RAŠTIS TAPO ĮDOMUS! Ką nors gal ir užgavom, už ką, kad ir pavėluotai, atsiprašau. Ledui pa­ judėjus tarpais reikėdavo pasukti galvą ne iš kur paimti medžiagos, o kas gali palaukti, nors laikraš­ čio apimtį padvigubinom. Paskelbėm naujo pavadinimo konkursą. Rektoratas svarstė. Dėl akių pasiruošiau visokių “durnų” argumentų - esą ir Latvijos uni­ versiteto laikraštis taip vadinasi, ir dar kažkur: painiava kažkokia išeinanti. Be to, laikraštis, esą, ne vien studentų ir studentams, ko­ dėl gi dėstytojus skriausti laikraš­ tį “Tarybiniu studentu” vadinant. Tų argumentų nė nereikėjo, visi ir taip puikiai viską suprato, tik “kamufliažo” laikas dar ne visai praėjęs buvo. Linksmą atsitikimą priminė mano žmona. Gintaras ir Audrė (Kudabos - red. past.) buvo sugal­ voję paskutiniame puslapyje tokį “Bim-bam” kampelį: nuotrauka ir kas nors iš piršto laužta. Taigi vie­ nas “kampelis” skelbė, kad Uni­ versiteto Centriniuose rūmuose vaidenasi (mes, atseit, iki vėlumos redakcijoje vargstame, ir paskui tamsiuose koridoriuose su viso­ kiais paranormaliais reiškiniais susiduriame). Gintaras padarė “vaiduoklio” nuotrauką. Išeina numeris, tylu ramu. Staiga kažkas iš administracijos mane pasigau­ na ir pareiškia, kad dabar galėsiu Centrinius rūmus plauti pats. Ko­ dėl? Valytojos, esą, vaiduoklio baidosi. Vos ne darbo žmonių streikas kažkokiu neaiškiu pa­ grindu.

1998-aisiais “Universitas Vil­ nensis” stojo į kovą už moderni­ zaciją, pirmiausia techninę. No­ rėdamas tapti kuo operatyvesniu laikraštis iš VU spaustuvės iške­ liavo į “Spaudą” ir jau kitą die­ ną dar šiltas gulėdavo,auditorijose ir skaityklose. Tiesa, pasiskelbti, kad esame studentų laikraštis, būtų buvę per drąsu. Mat į “Universitas Vilnensis” iš dalies buvo žiūrima kaip į Universiteto administra­ cijos ruporą, ir čia buvo dalis tie­ sos. Tačiau gana glaudūs laikraš­ čio ryšiai su Universiteto vado­ vybe, pagrindiniais administraci­ jos skyriais skaitytojams buvo naudingi: jie kur kas greičiau su­ žinodavo apie planuojamas per­ mainas, Centriniuose rūmuose

priimamus sprendimus, lemsiančius VU studentų likimą. Kiek prasčiau sekėsi bendrauti su VU Studentų atstovybe, kuri tuo me­ tu vis dar ieškojo savo veiklos ba­ rų, bandė suvokti savo paskirtį ir misiją, todėl blaškėsi nuo ko­ mercijos iki jaunimo politikos klausimų. Dar greičiau ėmėme pasiekti skaitytoją gavę kompiuterį. “Uni­ versitas Vilnensis” pagaliau galė­ jo pasigirti nuosavu kompiuteriu! Atrodytų, smulkmena, bet darbo sąlygos labai pasikeitė. Labai svarbu buvo pajusti atgalinį ryšį skaitytojų reakcijas, norus, pagei­ davimus. Pirmiausia jiems, Vil­ niaus universiteto studentams, leidome šį laikraštį, todėl jų nuo­ monė mums buvo svarbiausia.

Romualda Stonkutė (dabar savaitraščio "Veidas" visuome­ nės ir kultūros skyriaus redak­ torė), "Universitas Vilnensis" redaktore dirbo 1998 metais


UNIVERSITETO LAIKRAŠČIUI “50

2000 m. balandis Atkelta iš 7 psl.

studentiška me­ dicina apsiginti nuo šio chroniš­ ko negando (įskaitų, egza­ minų...). Pa­ siūlytas pa­ prastas, užtat lengvai įgyja­ mas prepara­ tas - “Maskvos ypatingoji”. Pasi­ aukodami mokslo labui studentai gegužės mėn. 6 d. pirmieji išmėgi­ no naująjį preparatą. Dabar jiems galvelės nebeskauda. 4-4-4

“Šauniai atžymėjo antrakursiai žurnalistai spaudos dieną. Vyriš­ kai. Ligi iškritimo, kaip liaudyje sa­ koma. Iškritimas prasidėjo sekan­ čią dieną. Operatyvinės grupės na­ riui perspėjus triukšmadarį, P. Jan­ kauskas smogė operatyvininkui į veidą. Deja, tolimesnius mūsų he­ rojaus žygdarbius slepia migla, ka­ dangi jis be ilgų kalbų buvo prista­ tytas į milicijos skyrių.” 4-4-4-

Iš liaudies draugovės štabo ra­ porto. “Užėjęs į kambarį radau ant stalo atkimštą bonką “Stoličnos”. Ant stalo stovėjo užkanda, pilni degtinės stikliukai. Lovos buvo su­ jauktos, patalynė išvartyta.” 4-4-4-

1967 m. kovo 29 d. “Dar viena mūsų bendrabučio blogybė - girta­ vimas. Visi žino, kad už panašius šposus dažnai tenka atsisveikinti su “studentų namais”. Deja, pasitai­ ko stikliuko ir buteliuko riterių. At­ vykus draugovininkams, minėtai draugai bandė gelbėtis: bendrabu­ čio draugovės posto viršininkas A. Čiuprinskas gerokai nustebo, atradęs girtą kompaniją... po lova. Tai unikalus atvejis.” 4-4-4-

1967 m. kovo 1 d. “1966 m. ke­ liasdešimt Universiteto studentų pateko į Vilniaus miesto blaivyk­ lą. Daliai studentų neįdomūs poil­ sio vakarai be išgėrimų. O toliau? Dažniausiai abipusis palaidumas” (iš VU rektoriaus J.tKubiliaus kal­ bos). 4-4-4-

1972 m. rugsėjo 8 d. “Studentų tarpe dažniausiai pasitaiko buiti­ nio girtavimo atvejų, o ne alkoho­ lizmas, kaip liga. Studentas geria ne dėl to, kad jo organizmui būti­ nas alkoholis. Čia priežastys kitos. Pirma, studentas dažnai patenka į tokią aplinką, kurioje geriama, o vėliau tai tampa tradicija, ir alko­ holis anksčiau visai negėrusiam jaunuoliui ima patikti.” RŪKALIAI

1970 m. gruodžio 4 d. “Įėjimą į naujus rūmus kažkada puošė vit­ ražas. Paklausite, kodėl puošė? Nagi todėl, kad studentai nutarė pagyvinti vitražo kompoziciją ciga­ rečių nuorūkomis ir tuščiais mos” pūkeliais.” NESĄŽININGUMAS

1971 m birželio 11 d. “Atėjome pusryčiauti. Meniu perskaitėme: “Kiaušinienė su kumpiu 35 kap.” Iš tikrųjų kiauši­ nienė buvo pardavinėja­ ma be kumpio. Tuoj su­ puolus visas valgyklos personalas ėmė ginčytis. Jie įrodinėjo, kad čia at­ sitiktinė klaida, pinigai būsią grąžinti, dar nedaug parduota... Studentai savo akimis matė, kaip buvo parduotas pilnas padėklas kiaušinienės.” NUOBAUDOS

1970 m. gruodžio 25 d. “Bufeti­ ninkė S. B. už grubumą su klien-

11

TAIP MES GYVENOME tais bei prekybos taisyklių pažei­ dimus pažeminta darbe: ji mėnesį dirbs indų plovėja.” 4

4

4

1971 m. birželio 11 d. “Saugus eismas - ne tik vairuotojų ir milici­ jos darbuotojų reikalas. Mes, stu­ dentai, galėtume netgi patys pa­ tvarkyti. Kol nelaimė dar neatėjo, gal pravers Rektoriaus įspėjimas minėtiems asmenims.” 4-

4-

4

1973 m. kovo 2 d. “Garsiausiai Pramonės ekonomikos fakultete dabar aimanuoja darbo ekonomi­ kos spec. trečiakursis Romualdas Kamarauskas. Ir dar ilgai aima­ nuos... Mat, jam už tai, kad “Java” važiavo neblaivus, visiems metams atimtos teisės ir dar 10 rb. pabau­ dos.” STUDENTAIS BUVO RŪPINAMASI

1967m. lapkričio 15d. “1967 kalendoriniais metais studentams bu­ vo paskirta 6600 rublių, arba 183 studentai aprūpinti butpinigiais.” 4-4

4-

1967 m. balandžio 26 d. “Klausi­ mas: “... Kaip ir kituose Universi­ teto bendrabučiuose, čia yra tele­ vizorius. O stovi jis 36 kambaryje. Ir žiūrėti žydrojo ekrano laidų gali tik šio kambario gyventojai. Kuo jie geresni už kitus?” Atsakymas: “Nu­ tarimų, draudžiančių televizorių žiūrėti visiems bendrabučio gyven­ tojams, nėra. 36 kambario durys at­ viros visiems. Beje, visi norintieji kambaryje netelpa. Tenka išnešti į koridorių. Tiesa, atsakingas už aparatą ne visuomet tam turi lai­ ko. Šiuo atveju, kolega, tau ir irgi kliūčių nėra - paimki televizorių, o laidai pasibaigus, grąžinki. Bet tai - dar ne viskas. Po to tau teks pa­ imti šluotą ir sušluoti visas nuorū­ kas, saulėgrąžas ir visa kita.” 4-4-4-

1967 m. vasario 15 d. “Per pra­ ėjusius metus Universiteto studen­ tams buvo suteikta 12500 rublių materialinė parama. 85 žmonės su profkomiteto kelialapiais ilsėjosi šalies sanatorijose, o “žaliosios zo­ nos” poilsio namuose - 250 žmo­ nių. Didelę kelialapių dalį apmo­ kėjo profsąjungos komitetas.”

kas tvarkoje, ieškodavo bonkų (nors ir tuščių, apdulkėjusių). O ra­ dus - raportas rektoriui ir sudie, bendrabuti.” + + + 1967 m. rugsėjo 1 d. “Skundas: “Greit sugenda skalbimo maši­ nos”. Atsakymas: “Kiekviename bendrabutyje yra “Riga-66” ir “Tū­ la” skalbimo mašinos. Ypač vyrai, nemokėdami naudotis jomis, išve­ da iš rikiuotės”. Skundas: “Teka vanduo pro Tauro stogą. Silpni užraktai 6-ajame bendrabutyje”. Atsakymas: “Mes seifais kambarių nesiruošiam padaryti. Pagaliau, kas per žmonės gyvena, jei laužiasi į svetimus kam­ barius. Auklėjame sąžiningais ir dorais piliečiais. Ir jeigu yra dar to­ kių kleptomanų, tegul tik geriau padirbėja bendrabučio taryba.” Skundas: “6-ajame bendrabuty­ je 104 kambariai, o yra vos 50 ra­ dijo taškų”. Atsakymas: “Ieškojo­ me po visą respubliką - nėra, o iš parduotuvės atleidžia tik po kelias štukas.” “Valgyklą numatyta atidaryti spalio šventėms. Universitetas la­ bai nepatenkintas tokiu darbų vil­ kinimu, nors ir oras geras ir staty­ binių medžiagų netrūksta”. 4-

F

4-

1982 m. sausio 8 d. “Konkurso “Geriausias VU studentų bendra­ bučių kambarys” apdovanojimai: trijų geriausiųjų kambarių gyven­ tojams bus suteikta teisė gyventi bendrabutyje kitais mokslo metais ne eilės tvarka. Pirmą vietą užėmu­ sio kambario gyventojams bus įteikta gairelė “Geriausias kamba­ rys” ir pereinamasis prizas - televi­ zorius.” 4-4-4-

1982 m. kovo 5 d. “Studentai no­ rom nenorom turėjo ieškoti roman­ tikos - maudytis prie spragančios . žvakės, po tiesia vandens srove (nė viename duše nematėme galvutės), ir (priklausomai nuo žmogaus) už­ rišęs ar užrėmęs duris. Virtuves pa­ vertėme rūkomaisiais, nuorūkomis pridegintos palangės, linoleumas, užkemšamos kriauklės.” APIE STUDIJAS

1982 m. gruodžio 24 d. “ Nuo 1982 m. lapkričio 1 d. įsigalioja ir kita lengvata studentėms-motinoms - iš dalies apmokamos atos­ togos kūdikiui prižiūrėti, kol jam sukaks vieneri metai.”

1967 m. rugsėjo 27 d. “Reikėtų ugdyti kolektyvų nepakantumą skolininkams. Skolininkus reikėtų laikyti spec. įskaitoje, kontroliuoti ir tikrinti juos, kaip tikrinami ir kontroliuojami ligoniai. Tik tada būtų galima kalbėti apie rimtą pa­ ramą skolininkams.”

PASKYRIMAI Į DARBO VIETAS

1972 m. kovo 24d. “Gerai studi­ juoti - valstybinė užduotis!”

4

4

4-

4-4-4

1967m. kovo 15d. “Onutė Daukantaitė - grupės seniūnė, dainų ir šokių ansamblio dalyvė, mokėsi vien penketais. Onutė paskirta dirbti MA Fizikos ir matematikos institute. Į broliškos Latvijos sosti­ nę išvyks Silvija Blinova ir Liubovė Markovą. Jos dirbs Rygos lem­ pų gamykloje. 39 diplomantai ga­ vo paskyrimus.

BENDRABUČIAI

1967m. spalio 18 d. “Operatyvi­ nės grupės nariai eidavo per ben­ drabučius bet kuriuo paros metu, be jokios priežasties įsiverždavo į kambarius ir, nors ten būdavo vis­

4

4-4

1974 m. birželio 21 d. “Tu - Uni­ versiteto studentas. Prastai studi­ juoti tu neturi teisės.” 4-4-4-

1962 m. lapkričio 23 d. “Geras pasiruošimas sesijai - studentiška dovana TSKP CK Plenumui.” 4-4-4-

1983 m. rugsėjo 16d. “Nelinks­ ma, tačiau kiekvieną rude­ nį prie dekano durų lūku­ riuoja studentai, laukdami skolos lapelių. Liūdniau, kad tokie būreliai ne mažė­ ja, o atvirkščiai... didėja. “Padėtis nėra gera”, - pri­ sipažįsta PEF prodekanas doc. J. Kunčiną, vartyda­ mas studentų pavasario se­ sijos suvestines. “Žinojau, jog PEF mokosi daug spor­ tininkų. Gal jie smukdo pažangu­ mą? Tuo labiau, kad apie studen­ tus sportininkus susiklosčiusi prasta nuomonė, neva jie nesi­ moko, o pažymius gauna už nie­ ką.”

STUDENTO BILIETAS - STU­ DENTO GARBĖ

1970 m. lapkričio 13 d. “Studen­ tė I. P. irgi nusikalto: ji savo pažįs­ tamai iš Klaipėdos davė studento bilietą. O kad ta draugė ne tik į šo­ kius nueiti gali su svetimu doku­ mentu ir kokią šunybę iškrėsti, Ire­ na nepagalvojo. Nepagalvojo, kad studento bilietas - studento garbė. O jį saugoti reikia, ar ne taip?” KARINIS RENGIMAS

1982 m. vasario 26 d. “Sudėtin­ gas yra šiuolaikinis ginklas. Kulkos­ vaidis susideda iš 200 dalių ir kiek­ viena jų turi savo pavadinimą, pa­ skirtį. Į šiuolaikinį pėstininkų ar­ senalą tvirtai įaugo kovinės maši­ nos. Katedra turi savo automobi­ lių parką ir kiekvienas studentas pajunta kovinės mašinos vairo vir­ pėjimą ir sunkų kelių šimtų arklio jėgų gaudesį už nugaros.” DARBO STOVYKLOS

1967 m. rugsėjo 1 d. “Kada pra­ sideda vasara? Galbūt studentiška vasara savo pradžią gauna LLKJS universiteto komitete. (...) Stovyk­ loje darbą reikia dalintis po lygiai. Po lygiai tenka duonos ir druskos. Vieniems duonos pakanka, kitiems trūksta. Vieni jiems skirtą druską patys valgo, kiti stengiasi draugui prakišti.” 4-

4-.

4-

1972 m. rugsėjo 29 d. “Ketvirtakursės nesuprato, kam tos fuksės? Kitaip galvojo vaikinai. Stovyklo­ je susidarė nenormali padėtis. Py­ kosi dėl visko: dėl maisto gamini­ mo, darbo pasidalijimo, o mergi­ nos netgi... dėl vyrų.”

rodo nelabai protingais ir dėl to nepageidauj amais reiškiniais. Tačiau atskirais atvejais (sunkiai suvaldo­ ma lytinė trauka ar ypatingai stip­ rus meilės jausmas) studentų vedy­ bos tampa vienintele, nors ir nema­ lonia išeitimi.” 4-4-4-

1974 m. kovo 29 d. “Ir čia papūtė skaidrūs vėjai. Jau 1975 m. Karoliniškėse studentų profsąjungos ži­ nion bus perduoti du šešiolikaaukščiai šeimyniniai bendrabučiai. Tie­ sa, butai nedideli - vieno kambario ir virtuvės.-Visi patogumai. Žinote, kodėl taip darom? Norime paska­ tinti studentus kurti gausesnes šei­ mas. Niekam ne paslaptis, jog dau­ gelis šeimų - bevaikės.” VESTUVĖS BAŽNYČIOJE

1982 m. balandžio 30 d. “Tuok­ tis bažnyčioje Jūsų draugą priver­ tė uošvė. Ji ir vestuvių išlaidas ap­ moka. Kaip Jūs pasielgtumėte to­ kioje situacijoje? Kaip Jūs įvertin­ tumėte draugo elgesį?” - į šį klau­ simą atsakymo ieško Jonas Ratke­ vičius (Prekybos fakulteto antra­ kursis). “Bandyčiau suprasti, bet kaip komjaunuolio nepateisin­ čiau.” LAIKRAŠČIO 'TARYBINIS STUDENTAS" PRENUMERATA

1967 m. rugsėjo 27 d. “Kurse vi­ sus laikraščius turi užsakyti proforgas. Surinkti pinigai (už 10 mėne­ sių - po 76 kapeikas) pristatomi re­ dakcijos bu­ halteriui. Rei­ kėtų, kad nė vienas studen­ tas neliktų ne­ užsisakęs Uni­ versiteto sa­ vaitraščio.”

STUDENTŲ TRADICIJOS

1967 m. kovo 22 d. “Sunku pa­ sakyti, kas čia kaltas, kad studen­ tiška kepuraitė išėjo iš mados, ar gamyba, ar prekyba, ar patys stu­ dentai. O gal išvis kepurė nebema­ dinga? Skaudu ir kartu juokinga matant, kad net Universiteto cen­ trinių saviveiklos kolektyvų nariai, prieš išvykdami į gastroles už res­ publikos ribų, karštligiškai ieško kepuraičių, iš kažkur visgi jas iš­ traukia, nupučia dulkes ir deda... ne, ne ant galvos, o į kišenę.” TĖVŲ DIENA UNIVERSITETE

1967 m. balandžio 12 d. “Kasmet pavasarį pas mus į svečius dabar atvažiuoja mūsų mylimi tėveliai. Pa­ kalbėti buvo apie ką. Ir apie moks­ lą, ir apie laisvalaikį. Ir apie tai, kas trukdo geriau suprasti vieniems ki­ tus.” 4-4-4-

1982 m. kovo 12 d. “Tėvų die­ nos išvakarėse paslaptingai dingo pažangumo suvestinė. Priminta tėveliams, kad jų atžaloms trūks­ ta darbinio išauklėjimo, į fizinį auklėjimą dauguma studentų žiūri pro pirštus.” STUDENTŲ VEDYBOS

1970m. balandžio 3 d. “Patirtis ro­ do, kad studentų šeimos dviejų sti­ pendijų pagrindu ne padidina, o su­ mažina sutuoktinių laimę. Viskas pakinta, kai šeimą sudaro pasiturin­ čių tėvų vaikai, tačiau suaugusius žmones slegia medžiaginė priklau­ somybė nuo tėvų, kurie, taip sakant, apmoka vaikų meilę. Studentų, kaip ir kitokios vedybos, dabar yra dau­ giausia lytinės traukos sukelto mei­ lės jausmo rezultatas. Rimtai pra­ dėti galvoti apie vedybas verta tik baigus aukštąją mokyklą. Si išvada netaikoma studentėms, ištekan­ čioms ne už savo kolegų. Studentų vedybos visuomeniniu, lygiai kaip ir vedančiųjų asmeniniu, požiūriu at­

VI.’

Į. i *1A L

w.jyūDš"TEO W.0EJT*r%*«f APIE FIZIKUS IR FILOLOGES

1975 m. spalio 10 d. “Pasitelkus fizikų valią ir filologių lyriškumą, ga­ lima surengti begalę įdomių koncer­ tų, disputų ir pan. Neduoda ramy­ bės viena mintis - ar ateity neiširs mūsų draugystė? Nukenčia gamy­ biniai rodikliai: užuot padarę kaip visada, per savaitę darbų už 8-9 tūkst. rublių, bepadarome už tris. Grynas nuostolis. Argi Filologijos fakulteto studentės, baigusios pir­ mą kursą ir neturinčios praktikos, negali turiningai praleisti visos va­ saros statybiniame būryje? Kokia Jūsų, kolegos iš Filologijos fakulte­ to komjaunimo biuro, nuomonė?” "NAUJIEJI LIETUVIAI" TARYBINIAIS METAIS

1972 m. rugsėjo 8 d. “Šiuo me­ tu aukštai iškėlęs galvą, su nuo­ sava “Volga”, keturių kambarių butu, importiniais baldais, su vi­ la sode, kartais net su keliais di­ plomais kišenėje į areną įžengia miesčionis, diktuojantis linksmi­ nimosi ir bendravimo formas. O jos yra labai primityvios. Ateina svečių - puslitris kiekvienam, su­ tinka draugą - puslitris, elektri­ kas pataisė skambutį - puslitris.” DEFICITAS

1983 m. lapkričio 18 d. “Moko­ mosios literatūros trūkumas aki­ vaizdus. Trūksta pagrindinių daly­ kų vadovėlių, gerų vadovėlių, rei­ kalingi nauji, patobulinti leidiniai. Pagaliau visai nėra mokomosios li­ teratūros, spec. disciplinoms, dau­ geliui taip vadinamų siauro kontin­ gento specialybių. Vienok didžiau­ si sunkumai nėra finansiniai - va­ dovėliai tiesiog nurašomi.”


12

Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

BUSIMIEJI GAMTININKAI APIE TIKSLUS IR UŽMOJUS Vieną gražią ir nerūpestingą dieną, kai lauke saulutė šildė visus sužvarbusius po žiemos, Florescencijus BRIEDIS ir Ino­ centas HELIKOPTERIS nutarė pasikalbėti su studentais ir su­ rengė šiokią tokią apklausą. Jiems buvo įdomu: 1. Kodėl jie pasirinko studijuoti biologiją? S 2. Ką jie žada veikti baigę studijas? S 3. Ar Lietuvai reikalingi gamtininkai? — Apklaustieji kalbėjo nenoriai, tik keletas jų entuziastingai atsakinė­ jo į klausimus. Kalbėjusiųjų vardai ir mintys pakeistosjiems paprašius.

jonas, III k. 1. Nuo vaikystės svajojau tapti gamtininku. Užaugau kaime, kur tėvai, seneliai ir kaimynai mokė mylėti ir gerbti gamtą. Mokyk­ loje aktyviai dalyvavau jaunųjų gamtininkų būrelio veikloje. Man tai patiko, ir nutariau savo gyvenimą susieti su gamta. 2. Baigęs Universitetą važiuo­ siu gyventi kuo arčiau gamtos. Tikiuosi dirbti gamtosaugos sri­ tyje. Manau, Lietuvai reikėtų daugiau draustinių ir rezervatų, gerokai sumažinti aplinkos tar­ šą, jei norim jstoti į Europos Są­ jungą ir kvėpuoti grynu oru. 3. Be jokios abejonės, Lietu­ vos ekonomikos ateitis priklau­ so nuo mūsų nuostabios ir pui­ kios gamtos, kurią tausodami ir teisingai panaudodami galėtume papildyti Lietuvos biudžetą ne vienu milijonu litų.

Zigmas, I k. 1. Nemačiau jokio skirtumo juk reikėjo kur nors įstoti. 2. Nežinau, tikiuosi, po ke tvė­ rių studijų metų žinosiu, ką to­ liau veikti. 3. Ką aš žinau, gal ir reikalin­ gi-

Egidijus, VI k. 1. Stojau į biologiją, nes ją ge­ riausiai mokėjau mokykloje, da­ lyvavau olimpiadose. Nenorėjau prarasti įgytų žinių. 2. Yra du keliai: likti Lietuvo­ je arba išvažiuoti į užsienį. Daug kas išvažiuoja, bet, kaip pasakė vienas žymus žmogus, tegul va­ žiuoja - mums daugiau vietos liks. Aš ruošiuosi likti ir pradėti privatų verslą, kuris bus susijęs su genetika. 3. Protingi visur reikalingi.

Giedrė, II k. Jūratė, II k. L Tai vienas paprasčiausių bū­ dų jstoti į VU ir gauti aukštąjį iš­ silavinimą. Biologė niekad nebu­ vau ir nesiruošiu būti. Svajojau tapti aktore, bet tėvai neleido, o ir taip, ko gera, nesugebėčiau įstoti. 2. Žadu sėkmingai ištekėti už turtingo vyro. 3. (juokiasi 5 min.) Na, vaiki­ nai, jūs tikrai turite humoro jaus­ mą!

1.0 buvo taip. Pasidėjau laik­ raštį su visom studijų progra­ mom priešais save, atsisėdau ant juodos sukamosios kėdės ir pra­ dėjau suktis prieš laikrodžio ro­ dyklę. Apsisukusi 5 kartus dūriau pieštuku į laikraštį. Patai­ kiau į biologiją. 2. Važiuosiu į Ameriką arba Kanadą dirbti benzino kolonė­ lėje. 3. Na, nebent kaip profesio­ nalūs brakonieriai.

Kelionės - nuostabus dalykas, tik gaila, kad ne kiekvienam pasitaiko proga pasigrožėti plačiuoju pasauliu. Tai mokslai spaudžia, tai laiko nėra, tai vėjas kišenėse švilpauja, ir galų gale nė noro nelieka krautis kuprines, valytis nudulkėjusius rūbus ir apavą, raginti draugus vykti į gamtos grožiu garsėjantį nuošalų kampelį... Tačiau geografai lieka neabejingi kelionių romantikai, kartas nuo karto susiruošdamipasimėgauti Arkties speigų teikiamais malo­ numais ar dangų rėžiančiom aukštikalnių viršūnėm. ... praėjusią vasarą grupelė geografijos ir vienas medicinos studentas klaidžiojo po Altajaus kalnus. Sunkios ir nuotykių kupinos kelionės įspūdžius žygeiviai užfiksavo dienoraštyje, iš kurio pateikiame keletą ištraukų. 1999 0729 ... Altajaus saulė ir “riebios” kuprinės greitai mus nuvargino, tad po valandos ėjimo kas 20 mi­ nučių sustodavom pailsėti. Take­ lis buvo velniškai status, iš po ap­ sunkusių pėdų pasipildavo žvirgždas ir akmenys. Apie 4 vai. popiet pasiekę kryžkelę, stabte­ lėjome apsvarstyti, kur žings­ niuoti toliau: ar bandyti įveikti perėją, ar sukti link ežerėlio ir apsistoti nakčiai. Anot Alvydo, mes - ne mulai, o baltieji žmo­ nės, tad pasirinkom pastarąjį va­ riantą. Nakvynės vieta pasitaikė pui­ ki - nuo vietinių laužavietės ir ša­ lia gulinčios šiukšlių krūvos (fe!) atsiveria nuostabus vaizdas į ne­ diduką krištolinį ežerėlį ir didin­ gą kalną anapus jo. Alvydui pa­ vyko rasti auksinės ir raudono­

VIETINE DARBOTVARKE XXI AMŽIUI Nerijus ZABLECKIS Perskaityk jiems - ir jie pamirš, Parodyk jiems - ir jie prisimins, Įtrauk juos - ir jie supras. Vietinė darbotvarkė 21 amžiui (VD-21) - tai priemonės ir meto­ dai tolydžios plėtros siekiančioms vietos valdžios institucijoms. Tai bet kokios bendradarbiavimu pa­ grįstos vietinio lygio pastangos įvertinant visapusišką tolydžios plėtros strategiją toje teritorijoje.

VD-21 - dvilypė koncepcija - ir strategija, ir strategijos formavi­ mo procesas. Svarbu ne tik numa­ tyti vienokius ar kitokius tikslus, kaip turėtų būti, bet ir kaip juos pasiekti, įgyvendinti tikrovėje. VD-21 remiasi planais, kurie ku­ riami savivaldybėse. Vykdytojai įvairios vyriausybinės ir nevyriau­ sybinės organizacijos. Tikslas įtraukti kuo daugiau žmonių. VD21 nėra vien tik į aplinkosaugą orientuotas procesas - tai visaa­ pimanti tolydi plėtra su aplinko­ saugos aspektais.

Pirmas etapas kuriant VD-21 - problemų analizė ir sprendimų būdų paieška. Suformuluojama bendruomenei priimtina ateities vizija. Surandami partneriai, įtvir­ tinama organizacinė paslaugų tie­ kėjų ir vartotojų planavimo struk­ tūra. Antrame etape numatomas veiklos planas, sukuriama strate­ gija ir būdai pasiekti tikslus. Sude­ rinami tikslai ir nustatomi uždavi­ niai Veikla būtinai suskirstoma pa­ gal prioritetus, kad nebūtų ima­ masi lengviausių neesminių darbų.

sios šaknų ir badano lapų, iš ku­ rių išėjo puiki arbata. Vakaro sensacija tapo padvėsusi meška, besiilsinti ežero pakrantėje. Apsvarstėme keletą siaubo filmo scenarijų, kurių pagrindinė hero­ jė - mūsų dvokianti draugužė. Užsikoriau į šalia augantį kedrą riešutų, kurie, didžiausiam mano nusivylimui, dar buvo žali. Dabar sėdim prisikirtę košės ir porinam apie magiją, burtus, energetines anomalijas, brrrrr... ir medžiojam įžūlų burunduką, slampinėjantį apie mus. Gintas 1999 0731 Kaip ir anksčiau, rytą iš pa­ lapinių išvijo karštis. Šiandieną

suplanavome užsikarti ant kete­ ros, o paskui ir ant Beluchos. Bet prieš tai, mes su Rūta nu­

Darbai paskirstomi realiems vyk­ dytojams, nustatomi terminai Trečias etapas - įgyvendinimas. Organizuojama veikla, kuriamos bendradarbiavimo struktūros, vi­ dinio valdymo sistemos. Procesas turi atitikti savivaldybių reikalavi­ mus. Periodiškai peržiūrimi rezul­ tatai įvertinami pokyčiai tobulina­ ma pati strategija. Sėkmės garantas

Siekiant sėkmingai įgyvendin­ ti VD-21 reikėtų laikytis kelių principų. Būtina įtraukti kuo dau­ giau gyventojų iš įvairių sluoksnių - mokinių, studentų, institucijų tarnautojų, piliečių, nesusijusių su aplinkosauga. Vadovavimas turi būti atviras, toleruojamos skirtin­

sprendėme sniego lopu nu­ čiuožti į ežerą. “Karšta” maudy­ nė buvo. Paėmę polietileno ten­ tą, užlipome šlaitu aukštyn ir su­ sėdę ant mūsų “snieglentės” pa­ sileidome į ežerą. Deja, niekaip nesisekė išvystyti reikiamo grei­ čio, polietilenas lėtai slydo gruoblėtu purvino sniego pavir­ šiumi. Ties ežeru nuolydis visai sumažėjo ir mes, pasiekę šlaito kraštą, paprasčiausiai pliump­ telėjome į vandenį. Šiaip taip iš-

sikapstę iš ledinio vandens su­ sėdom ant kranto akmenų ap­ šilti. Pabandėme dar po porą kartų nusileisti tramplinu, ta­ čiau nieko mums iš to neišėjo, tik nežmoniškai sušalome. Grį­ žę prie palapinių pasišildėme saulutėje ir susirinkę mantą pa­ traukėme tolyn.

gos nuomonės. Sprendimų pri­ ėmimas viešas, vengiant politiza­ vimo, partijų įtakos. Tačiau poli­ tinių vadovų parama reikalinga. Savivaldybėse daroma daugybė sprendimų. Glaudus bendradar­ biavimas, interesų derinimas pa­ lengvintų vienalytės stiprios VD21 kūrimo procesą. Reiktų, kad darbotvarkė turėtų ilgalaikę per­ spektyvą, veikla neišsibaigtų ties pirmu posūkiu. Novatoriškų, idė­ jų, patirties perėmimas iš kitų miestų paspartintų procesą. Rengėjas Nerijus Zahleckis Redakcijos adresas: Čiurlionio 27-141. Vilnius. LT-2009

EI. paštas: GMF_Gaintoveja@yahoo.coni


13

Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

GLAZGO UNIVERSITETO PROFESORIAUS K. SMITHO PASKAITA MUSŲ UNIVERSITETE GLAUDAUS BENDRADARBIAVIMO TĄSA SOCRATES studentų ir dėstytojų mainų tarp Europos universitetų programa yra viena iš nedaugelio, kuriose Lietuva dalyvauja lygiateisės partnerės teisėmis. Daug studentų ir dėstytojų išvyko į Vakarų Europos universitetus, kiek mažiau jų atvyksta pas mus. Interneto svetainėje paskelbus apie Glazgo universiteto profesoriaus KENVVAY'AUS SMITHO skaitomą paskaitų ciklą ir apie du pagal šią sutartį atvykusius Glazgo universiteto doktorantus "Universi­ tas Vilnensis" pasidomėjo, kaip vykdoma viena iš šios programos sutarčių. Mūsų universiteto Fizikos fakultete profesorius Kenway’us Smithas skaitė paskaitų ciklą apie naujausius mokslo ir technikos pasiekimus tose sri­ tyse, kuriose jo vadovaujama didelė tarptautinė mokslininkų grupė yra pasiekusi ryškių re­ zultatų. Paskaitos papildė skai­ tomo dalyko “Fizikos naujo­ vės” turinį. Į šį paskaitų ciklą įsiterpė ir pagal Londono Ka­ rališkosios draugijos ilgalaikį projektą, remiantį VU ir Glazgo universitetus, atvykęs Glazgo universiteto mokslinio pro­ jekto vadovas dr. Mafuzuras Rahmanas, kuris kovo 24 d. skaitė paskaitą “Regos ir kitų žmogaus organų funkcijų atsta­ tymo principai ir techninės ga­ limybės”. Paskaitoje buvo ro­ domas videofilmas apie kon­ krečius pavyzdžius. Taip pat vi­ deofilmu buvo paįvairinta ko­ vo 30 d. FilF V. Krėvės audito­ rijoje skaityta prof. K. Smitho paskaita humanitarinės pakrai­ pos klausytojams, kurios moto toks: nėra praktiškesnės veik­ los už fundamentinius tyrimus, nes ji aprėpia darbus, kurių dė­ ka pasaulis gavo www, o dabar ruošiamasi “remontuoti” žmo­ gaus akis, ausis ir 1.1, ne medi­ cininiais, o inžineriniais meto­ dais. Kaip tik prieš šią paskai­ tą prof. K. Smithas maloniai su­ tiko atsakyti į “Universitas Vil­ nensis” pateiktus klausimus. - Ar seniai bendradarbiaujate su Vilniaus universitetu? - Nuo 1995 metų. - Kokiose šalyse esate skaitęs paskaitas? - Paskaitas teko skaityti Di­ džiojoje Britanijoje, Amerikoje ir Kanadoje. - Kuo skiriasi mūsų šalies stu­ dentija nuo Jums jau pažįstamų šalių studentijos, kuo mūsų stu­ dentai ypatingi, saviti? - Nepastebėjau, kad kuo iš­ siskirtų. Jie tokie patys kaip ir kitose šalyse. Esu sužavėtas Jū­ sų studentų entuziazmu. Ma­ nau, jie turi didelę tikimybę pa­ tekti į pasaulio mokslinę rinką. - Ko labiausiai pasigendate bendraudamas su mūsų studen­ tais? Galbūt Jus kas nors itin ža­ vi?

- Man labai patinka Jūsų stu­ dentų profesinis pasirengimas. Keli Fizikos fakulteto studentai (Agnė Kundrotaitė, Egidijus Auksorius) atvyko į Glazgo uni­ versitetą, dalyvauja SOCRATES programoje ir pasiekė neblogų rezultatų. Žaviuosi, kad pas jus tiek daug gražių studenčių. Bi­ jau, kad Glazgo universiteto doktorantai nenorės grįžti atgal į Škotiją. Beje, jūsų studentai, su kuriais teko bendrauti, yra labai smalsūs. Ir tai puiku. - Kokią vietą Jūsų projekte už­ ima Vilniaus universitetas? Kaip vertinate mūsų mokslinį potencia­ lą? - Jūs turite labai unikalių įren­ gimų (turiu omenyje Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų insti­ tutą). Jie yra svarbūs ne tik šiems, bet ir būsimiems mūsų projektams. - Kokią mūsų studentijos ateitį regite Lietuvoje? Kaip mūsųjauni mokslininkai irjų mokslinis pasi­ rengimas yra vertinami pasauly­ je? - Manau, jūsų studentų atei­ tis bus puiki. Lietuva žengia į pa­ saulinę rinką. Jūsų ekspertai ir jauni mokslininkai tikrai gali da­ lyvauti pasauliniuose mokslo projektuose. Europos Sąjunga taip pat atvers naujų galimybių išsilavinusiam Lietuvos jauni­ mui. - Ką manote apie “protų nute­ kėjimą” į Vakarus? - Labai blogai, kad toks pro­ cesas vyksta, bet tai labai supran­ tama. Panaši situacija 1960 m. buvo Didžiojoje Britanijoje. Ta­ čiau gyvenimas parodė, kad sve­ tur mokslininkų įgyta patirtis vė­ liau labai padėjo šaliai. Tik jie grįžo į savo šalį. - Ar tikite, kad mūsų jaunimas sugrįš į Lietuvą? - Sunkus klausimas. Tai pri­ klauso nuo to, kiek mums rūpi pinigai. Gyvenimas jūsų šalyje sunkus, tačiau ekonomika po truputį auga, ir aš tikiu, kad kai kurie studentai būtinai sugrįš, o tie, kurie pasiliks Vakaruose, tur­ būt išgarsins jūsų šalies vardą. Manau, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą jaunimas pa­ matys, kad ir čia jiems finansinės sąlygos pakankamai geros.

SPAUDOS KONFERENCIJOJE PRISTATYTI NAUJI LEIDINIAI IR SUPAŽINDINTA SU STOJIMO TVARKA Balandžio 10 d. VU Senato salėje įvykusioje spaudos konferencijoje bu­ vo pristatyti trys leidiniai: “Kviečia Vil­ niaus universitetas”, “Vilniaus univer­ siteto studijų programų ir stojamųjų egzaminų aprašai” ir “Priėmimas į penkias Lietuvos aukštąsias mokyk­ las”. Pirmąjį leidinį bus galima gauti per Atvirųjų durų dienas VU fakulte­ tuose, kitus du - Universiteto knygyne

“Uttera”. Spaudos konferencijoje aka­ deminių reikalų prorektorius doc. S. Vengris ir studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys pristatė žurnalistams naująją priėmimo tvarką į universite­ tus bei priėmimo į VU sąlygas. Šiais metais stojantieji galės pateikti dokumentus į penkias šalies aukštąsias mokyklas: VU, Kauno technologijos

r

t"

"U. V." kalbino ir Universi­ pridedamas epitetai “ge­ teto Fizikos fakulteto profeso­ riausias”, “naujausias”, rių JUOZĄ VAITKŲ, kuris yra “pirmą kartą tam tikru bū­ atsakingas už sutarties su Glaz­ du apšvitintas”, keliauja į Vilnių, čia laboratorijose go universitetu programą. jie ištiriami, o rezultatai - Iš prof. K. Smitho sužinojo­ keliauja į Glazgo universi­ me, kad SOCRATES programa tetą. Beje, jei reikia, ten Glazgo universitetoprofesorius yra ankstesnio Vilniaus ir Glazgo keliauja ir mūsų specialis­ K Smithas regi puikią mūsų mokslininkų ateitį universitetų bendradarbiavimo V. Naujiko nuotr. tai - tų rezultatų aptarti ir padarinys. Įdomu, kaip “gimsta” kitų darbų atlikti. mokslinis bendradarbiavimas ? lyje itin populiaria “liga” - gerai ži­ - O kaip būtų galima įvertinti - Istorija maždaug tokia. Suži­ no paskutinio penkmečio moksli­ mūsų specialistų ir mūsų Univer­ nojus, kad 1995 metais Italijoje nę literatūrą, prireikus gilesnių ži­ sitete turimų mokslinių įrengimų vyksta konferencija radiacijos de­ nių semiasi jų iš paskutinio dešimt­ lygį, kurie, anotprof. K. Smito,yra tektorių klausimais ir didelis dė­ mečio monografijų. Tačiau nema­ svarbūs jų dabartiniams ir toles­ mesys bus skiriamas galio arseniža labai svarbių mokslo žinių bu­ niems projektams? dui (puslaidininkiui, kuris tuo vo paskelbta prie porą ir daugiau - Atsakymas į šį klausimą ga­ metu jau sėkmingai “dirbo” mik­ dešimtmečių, kada buvo sukurtos lėtų virsti mokslo populiarinimo roelektronikos lustuose ir laze­ teorijos, kurios tuomet nebuvo pa­ paskaita. Trumpai aktyviausius riuose, bet dar tik buvo laikomas naudotos, o dabar kuriamos ant­ šios programos vykdytojus cha­ perspektyviu radiacijos detekto­ rakterizuočiau taip. Labai geras rąkart. Kad nereikėtų iš naujo “iš­ riams kurti), o į šią konferenciją defektų puslaidinikiuose specia­ radinėti dviračio”, pasiūliau jiems vyksta akad. Juras Požėla, buvo listas, FF prodekanas doc. J. Sto­ paskaitų ciklą, siejantį dabarties ir kreiptasi į jį prašant papasakoti rasta “valdo” unikalią aparatūrą, praeities problemas ir apžvelgiantį konferencijoje apie mūsų patyri­ kurios analogo kituose mokslo daugelį puslaidininkių tyrimo me­ mą šio puslaidininkio tyrimuose centruose nėra. Doc. habil. dr. todikų, prie kurių yra prisidėję (medžiagų technologijų tyrimai ir V. Kažukauskas, automatizavęs mūsų Universiteto mokslininkai. patentai anksčiau buvo įslaptinti šiluma skatinamų nepusiausvyPaskaitų ciklas ir konspektas jiems ir naudojami tik užsakovų orga­ riųjų reiškinių tyrimo aparatūrą, patiko, man pasiūlė tapti Glzago nizacijose. Nepriklausomos Lie­ detaliai analizuoja subtilius me­ universiteto vizituojančiu profeso­ tuvos sąlygomis jų skelbti irgi ne­ džiagos savybių niuansus. Vyr. riumi. Šiais metais išplėstas pa­ buvo didelio reikalo, bent jau iki mokslinis bendradarbis dr. skaitų ciklas tapo SOCRATES tol, kol nebuvo surastas jų varto­ E. Gaubas sukūrė mikrobangų ir programos dalimi. Jų klausėsi šio tojas). Neprabėgus po konferen­ šviesos sugerties, moduliuojamos universiteto Fizikos ir Elektroni­ cijos nė trims savaitėms prof. K. galingu lazerio impulsu, aparatū­ kos fakultetų doktorantai. Smithas atskrido į Vilnių į susipa­ rą. Ja išmatuojama elektronų gy­ - Ką veikia mūsų studentai, nu­ žinti su mūsų patyrimu tiriant šias vavimo trukmė tokia patraukli vykę į Glazgo universitetą pagal medžiagas. Mūsų sukurti mode­ užsienio partneriams, kad pro jo SOCRATES programą? liai jį patenkino, ir buvo aišku, rankas keliauja bandiniai iš įvai­ - FF magistrante Agnė Kun­ kad galime padėti išspręsti kai ku­ rių valstybių mokslo centrų, o jis drotaitė ir ketvirtakursis Egidijus rias jų problemas. Liko tik įsiti­ pats šįmet kviečiamas skaityti Auksorius lanko pasirinktų daly­ pranešimą Europos Medžiagotykinti, ar tikrai esame pakankamai kų paskaitas ir praktinius užsiėmi­ ros konferencijoje. Šiomis apara­ geri specialistai. Tais pačiais me­ mus. Papildomai konsultuoja že­ tūromis, o taip pat ir Radiofizitais turėjau vykti į Kembridže vy­ mesnių kursų studentus, o greta kos katedros doc. V. Palenskio kusią Europos mokslinių tyrimų to dirba intensyvų mokslinį darbą. triukšmų puslaidininkiuose ma­ tinklo, telkiančio mokslines pajė­ Agnė tyrinėja nanometrinius tavimo aparatūra buvo sužavėti magnetinius klasterius, o Egidijus gas mezoskopinių darinių tyri­ savo bandinių tyrimus atlikę du dalyvauja konstruojant įrenginį, mams ir technologijai. Todėl bu­ Glazgo universiteto doktorantai. kuris bus panaudotas diagnozuo­ vau pakviestas surengti semina­ jant vėžinius bei kitus susirgimus Jie ne tik ištyrė bandinius, bet ir rus pagrindinėse radiacijos de­ pagal žmogaus audinio fluores­ studijuoja jiems naujus puslaidi­ tektorius kuriančiose grupėse Šecenciją (kaip tik šioje srityje jis ap­ ninkių fizikos dalykus. filde, Lankasteryje ir Glazge. Se­ gynė kursinį darbą mūsų Univer­ Mums žinoma, kad jūs ne tik minaruose įrodėme savo mode­ sitete). Šį prietaisą planuojama iš­ bendradarbiaujate su Glazgo uni ­ lio pranašumą, gavome TheRoybandyti ir Vilniuje. Atsiliepimai versitetu kaip mokslininkas, bet ir al Society, pagrindinio mokslo rėapie šiuos studentus kuo puikiau­ skaitote jame paskaitas. Kokie yra mėjo Didžiojoje Britanijoje, si, jiems siūloma tęsti studijas dok­ grantus. Taip užmezgėme dalyki­ jūsų klausytojai tame universitete? torantūroje. Manyčiau, kad būtų - Paskaitų istorija kiek neįpras­ nius ryšius jau ne tik su Glazgo optimalu, jei jie taptų abiejų uni­ ta. Mokslinėse diskusijose su universitetu, bet ir įsiliejome versitetų doktorantais. Glazgo universiteto darbuotojais tarptautinį kolektyvą, aprėpiantį - Ačiū už pokalbį. pastebėjau, kad jie gana smarkiai ne tik Europą, bet ir JAV bei Kalbino Liana BINKAUSKIENĖ “užsikrėtę” dabar Vakarų pasauAustraliją. Bandiniai, kuriems

universitetą (KTU), Vilniaus Gedimi­ no technikos universitetą (VGTU), Šiaulių universitetą (ŠU) ir Kauno me­

dicinos universitetą (KMU). Prorek­ torius doc. S. Vengris tikisi, kad po po­ ros metų visos aukštosios mokyklos da­ lyvaus LAMA BPO (Lietuvos aukštų­ jų mokyklų asociacija bendram priėmi­ mui organizuoti) sistemoje.

Iš viso galima pasirinkti iki 20 stu­ dijų programų. Stojimo mokestis pri­ klausys nuo pasirinktų programų skai­ čiaus. Pareiškus vieną arba du pagei­ davimus reikės mokėti 65 litus, nuo 3 iki 6 pageidavimų -125 litus, nuo 7 pa­ geidavimų -190 litų. Šiais metais pasi­ keitė konkursinio balo formavimas pernai į jį buvo įskaičiuojama 33 proc. mokyklinio atestato, o šiais metais - 25 proc. Būtais metais atestato pažymių dalis dar mažės. Pirmenybė bus teikia­ ma tiems, kurie yra išlaikę nors vieną

valstybinį egzaminą. Dr. E. Stumbrys paminėjo naujo­ vę, kad šiais metais asmenys, baigę ne Lietuvos vidurines mokyklas, bus pri­ imami atskiru konkursu rugpjūčio mė­ nesį. “Kartais sunku transformuoti už­ sienio mokyklos pažymį, be to, skiriasi mokyklų programos”, - sakė Studijų skyriaus vedėjas. Nepatekusieji į vals­ tybės finansuojamas vietas turės mo­ kėti už studijas. Šį mokestį nustato Universiteto senatas.

"U. V." inform.


14

Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

NAUJOS VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKOS NAUDOJIMOSI INTERNETU TAISYKLĖS Žibutė PETRAUSKIENĖ VU B Bibliografijos ir informacijos skyriaus vyriausioji bibliografė

Jau beveik metus Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos skaitytojai gali naudotis internetu. Praėjusių metų gegužę duris atvėrė restau­ ruota Bendroji skaitykla su 9 kompiuterizuotomis vietomis, o rugsėjo pabaigoje - Bibliografijos ir informacijos skyriaus Interne­ to skaitykla. Visi Universiteto bendruomenės nariai gali nemo­ kamai naudotis internetu 10 vaL per mėnesį, įrašyti informaciją į diskelį arba daryti kopijas lazeri­ niu spausdintuvu. Visi norintys galėjo iš anksto užsirašyti darbui internete. Norėdami racionaliau panau­ doti kompiuterizuotas darbo vie­ tas, bibliotekos darbuotojai pri­ ėmė laikinąsias Skaitytojų naudo­ jimosi internetu Vilniaus univer­ siteto bibliotekoje taisykles. Šios taisyklės labai ribojo studentų darbą, ypač jie piktinosi tuo, jog nebuvo galima naudotis elektro­ niniu paštu, siųstižinučių bei nau­ dotis IRC, ICQ, kitomis “Chat” programomis. Dėl didelio lanky­ tojų srauto darbas prie kompiu­ terio buvo ribojamas iki 2 vai. per dieną. Nors už taisyklių pažeidimus grėsė baudos (draudimas mėnesį naudotis internetu), studentai la­ bai išradingai apgaudinėdavo dar­ buotojus, o kartais įžūliai pareikš­ davo, kad rašys laiškus kiek tik no­ rės. Apribojimus priėmėme ne

tam, kad labai trokštume būti stu­ dentų prievaizdais ir kiekvieną kartą ginčytumės, gadindami jiems ir sau nuotaiką. Biblioteko­ je, kaip, beje, ir visame Universi­ tete, trūksta kompiuterių (19 000 skaitytojų tenka 16 kompiuterių su internetu). Vieni studentai naudojasi internetu, kai reikia medžiagos paskaitoms, kursi­ niams, diplominiams darbams. Kiti ieško tik pramogų, žaidžia ar­ ba plepa on-line. Kad būtų suda­ rytos geresnės sąlygos rimtos in­ formacijos ieškantiems studen­ tams, ir buvo priimtos “represi­ nės” taisyklės. Vasarį Bibliografijos ir infor­ macijos skyriaus darbuotojai, siekdami sužinoti skaitytojų nuo­ mone apie aptarnavimą interne­ tu, apklausė studentus, kurie nau­ dojasi internetu Bendrojoje bei Interneto skaityklose. Apklausos dalyviai atsakė į 13 klausimų. Bu­ vo išdalytos 75 anketos, kurias apibendrinant būtų galima pada­ ryti tokias išvadas: • internetu informacijos pa­ ieškai naudojasi 75 proc. at­ sakiusiųjų; • 90 proc. atsakiusiųjų naudo­ jasi internetu VU bibliote­ koje; • 60 proc. respondentų nepa­ geidauja išankstinio užsirašymo; • 90 proc. respondentų nuro­ dė, kad laikas dirbti interne­ tu neturėtų būti ribojamas; • 90 proc. pageidavo leisti naudotis elektroniniu paštu visais kompiuteriais;

Tarptautinių ryšių skyrius informuoja

• 60 proc. pasisakė prieš teks­ tų rinkimą kompiuteriu skai­ tyklose. Atsižvelgiant j studentų pageida­ vimus nuo balandžio įsigaliojo nau­ jos Vilniaus universiteto bibliotekos naudojimosi internetu taisyklės. Jo­ se liko tik tiys apribojimai: nelei­ džiama įrašyti informacijos į kom­ piuterio kietojo disko atmintį, ins­ taliuoti programinės įrangos bei naikinti instaliuotas programas. Ta­ čiau norėtųsi atkreipti dėmesį į vie­ ną labai svarbų taisyklių punktą naudotis internetu skaitytojai gali tik ieškodami informacijos mokslui ir mokymuisi. Nuosavybės požiūriu internetas - ne vienas tinklas, o daugybės di­ desnių ir mažesnių informacijos perdavimo bei paskirstymo tinklų visuma. Iki mūsų ateinanti informa­

cija keliauja įvairiais duomenų ka­ nalais, skirtingais tinklais. Todėl nereikia pamirštą jog kiekvienas vartotojas naudojasi ne tik savo interneto paslaugų teikėjo resur­ sais, bet apkrauna ir svetimus tin­ klus bei serverius. Šie tinklai (ser-

veriai, iw.w tinklapiai tarnybos ir pan.) gali turėti savas taisykles. Nereikia manyti jog tai kas yra savaime suprantama čia, yra pri­ imtina ir svetur. Kiekvienas inter­ neto vartotojas turi laikytis taisyk­ lių ir reikalavimų, kuriuos kelia ki­ tų sistemų administratoriai net jeigu šie reikalavimai atrodytų ne­ logiški ir nepriimtini. Todėl norė­ tume priminti keletą interneto etikos taisyklių, kurias rekomen­ duoja aukščiausia pasaulinio tin­ klo institucija - Internet Engineering TaskForce.

Vilniaus universiteto biblioteka įgijo teisę 2000 m. naudotis viso teksto duomenų baze EBSCO Publishing. Duomenų baze gali naudotis visi Universiteto bendruomenės nariai be jokių apribojimų. Informacija tik anglų kalba. Interneto adresas: http://search.epnet.com/

arba http://search.global.epnet.com/

UserlD-si135407 Password - password

Duomenų bazėje galėsite pasirinkti paieškos sistemas EBSCOhost Web arba EBSCOmed. EBSCOhost web rasite šias duomenų bazes: • Academic Search Elite Pateikia straipsnius iš 1,250 žurnalų, kurie apima socialinius, humanitarinius, bendruosius mokslus, kultūrą, švietimą, tiksliuosius mokslus irkt.

Nepamirškite, jog viskas, ką randate internete, kam nors pri­ klauso ir kas nors už tai galų ga­ le sumoka, nors dažniausiai tai tenka daryti ne jums. Informa­ cija gali, bet neprivalo būti ne­ mokama. Nepiktnaudžiaukite naudodamiesi svetimų sistemų resursais. Prieš panaudodami savo tin­ klapyje ar kitaip platindami iš kur nors paimtą informaciją įsi­ tikinkite, ar turite teisę tai da­ ryti. Nerašyta taisyklė skelbia, jog galima naudotis bet kokia in­ ternete randama informacija, jeigu jos autorius nenurodo ki­ taip. Štai kodėl beveik kiekvie­

name www puslapyje rasite jo autorių teises (Copyright) nusa­ kantį tekstą. Gana dažnai auto­ riai leidžia cituoti savo kūrinius, jeigu greta yra nurodomas infor­ macijos šaltinis, bet taip yra toli gražu ne visada. Plačiau apie autorines teises skaitykite internete: http:llwww. ifla.org/Iltraininglcitationlciting.htm Sėkmės visiems, ieškantiems in­ formacijos internete!

• Business Source Premier Pateikia straipsnius iš 1,370 mokslinių žurnalų, kurie apima ekonominius mokslus, finansus, vadybą, bankininkystę, tarptautinį verslą ir kt.

• MasterFILE Premier Pateikia straipsnius iš 1,960 įvairaus profilio periodinių leidinių. • Newspaper Source Pateikia straipsnius iš 143 JAV ir kitose šalyse leidžiamų laikraščių. EBSCOmed - tai MEDLINE (medicina, svei­ katos apsauga, farmacija...) viso teksto duomenų bazė. Taip pat kviečiame naudotis EBSCO duomenų bazės kompaktiniais diskais. Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis: VUB Bibliografijos ir informacijos skyrius, tel. 687125 arba ei. paštu: zibute.petrauskiene@mb.vu.lt

j

Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius, Mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį. INFORMX-1 PAVADINIMAS: Meksikos vyriausybės stipendijos.

TRUKMĖ: 1 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI:

Magistratūros, doktorantūros studijoms arba studijoms po daktaro laipsnio įgiji­ mo Meksikos aukštosiose mokyklose. STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS:

Visos sritys, išskyrus odontologiją, plastinę chirurgiją, marketingą, biznio administ­ ravimą, finansus ir visuomeninę informaciją. KREIPIMOSI TERMINAI. Prašymus pateikti iki š.m. gegužės 8 d. Valstybinei tarp­

tautinių studijų komisijai. REIKALAVIMAI: Pateikti šiuos dokumentus:

1. 2. 3. 4. 5. 6.

Prašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai. Dvi rekomendacijas. Išsilavinimo dokumentų kopijas. Pažymą apie gerą ispanų kalbos mokėjimą. Priimančios institucijos Meksikoje raštą. Asmens duomenų anketą.

PAPILDOMA INFORMACIJA. Valstybinės tarptautinių studijų komisijos atrinkti kandidatai turės pildyti papildomus dokumentus su vertimu į ispanų kalbą. Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti interneto puslapyje www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 620964. Taip pat anketų galima gauti VU Tarptautinių ryšių skyriuje, CR 41 kab., tel. 687048.

INFORJP-2 PAVADINIMAS: Japonijos vyriausybės (Monbusho)stipendijos 2 metų studijoms/ stažuotei (2001 m.balandis-2003 m. kovas) ar 1,5 metų studijoms (2001 m. spalis2003 m. kovas) TRUKMĖ: 2001/2003 mokslo metai. KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI: Visų sričių absolventai ar asmenys, kurie baigs

universitetą ne vėliau, kaip iki 2001 m. kovo ar rugsėjo mėn. Pretendentų amžiaus limitas 35m.(gime po 1966 m. 04.02.). STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: įvairios. KREIPIMOSI TERMINAI. Prašymus pateikti iki š.m. birželio 12 d. Tarptautinių studijų centrui. REIKALAVIMAI. Pateikti šiuos dokumentus: 1. Prašymą, adresuotą Valstybinei tarptautinių studijų komisijai, su detalia argumentacija lietuvių kalba. 2. Dvi rekomendacijas (lietuvių ir anglų k.). Jose turi būti tiksliai nurodyta rekomen­ duojančio asmens pavardė, vardas, pareigos, mokslo laipsnis, darbovietė bei telefonas. 3. Patvirtintą diplomo kopiją (su priedu) - lietuvių ir anglų k. 4. Paraišką - spec. formą. 5. Gyvenimo/mokslinės veiklos aprašymą - lietuvių ir anglų kalbomis. 6. Kvietimą (spec. forma) studijuoti /stažuoti Japonijos mokslo ir studijų institucijoje (su vertimu į lietuvių kalbą). Japonų kalbą mokantys kandidatai laikys japonų kalbos testą. Pirminę atranką vykdys Valstybinė tarptautinių studijų komisija, dalyvaujant Japonijos ambasados Lietuvoje atstovams. PAPILDOMA INFORMACIJA:

Išsamesnės informacijos apie Japonijos mokslo ir studijų institucijas bei jų siūlomas studijų programas, spec. paraiškų formų teiraukitės Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centre Žygimantų 9, 2600 Vilnius, tel.: 620964.


tuano” - ŽAS galų gale atrado laiko įra­

šyti likusias dainas.

O

c/)

Kovo 27 d. prekyboje pasirodė VYTAU­ TO KERNAGIO albumas “Baltojo Nie­

CAPPUCCINO kredo - jokių kom­

ko dainelės”. Tai pats pirmasis lietuviškas

pleksų!

albumas vaikams, išleistas 1978 m. plokš­

Apkūniųjų gražuolių trijulė iš Kauno

tele. Dabar albumas “Baltojo Nieko dai­

CAPPUCCINO jau pradėjo įgyvendinti

nelės” perleidžiamas kasete ir kompakti­

savo planus - internete atidaryti erotinių

niu disku. “Man jis skamba taip pat šau­

fotografijų galeriją. Kovo mėnesį netra­

dicinėje aplinkoje merginos pozavo bene

jo autorius Vytautas Kernagis. Prieš dvi­

geriausiai moters charakterį pažįstan­

dešimt metų “Baltojo Nieko daineles”

čiam, ne vieną dešimtmetį žurnale “Mo­

maestro dedikavo sūnui Vytukui, kuriam dabar 24 metai. Šis albumas tuomet buvo

teris” dirbančiam fotografui Antanui Ali­

itin populiarus. “Aš ir dabar pas žmones

vietų buvo kareivinių virtuvė. Ten mergi­

matau plokštelę - nuzulintu, nutrintu vir­

nų makiažu besirūpinanti stilistė Karina

šeliu, - pasakojo V. Kernagis. - Smagu, kad

nutarė pagyvinti nuotraukas ir iš žarnos

su šia muzika susipažins dar viena karta,

ant gražuolių paleido šalto vandens sro­

o vėliau gal dar ir kitos”.

vę! Išgirdusios klykiančių merginų balsus

išvydo vandenyje plaukiančią kareivių va­ karienę.

bertas, Dainius ir Dovydas - pažįstami jau

keletą metų. “Aišku, mūsų tarpusavio pa­

y c/) ■S E

Aistės ir Kryžiaus romanas

lyvaul

Vaikinų grupės PIKASO nariai - Ro­

C/)

•O E TE

C/) 5 >cn CS

Leidybinės firmos “Bomba re­ cords” konkursas

šauskui. Viena neįprasčiausių fotosesijos

į virtuvę atbėgo kareivinių virėjos, kurios Vyriška PIKASO draugystė

zni

niai kaip ir prieš dvidešimt metų”, - sakė

O 3 E 2

o >

ikėj

MUZIKOS NAUJIENOS Iš naujo išleistas legendinis albumas

15

Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

c/)

O 3 <Z)

Atsakyk į pateiktus klausimus ir gauk pas­ kutinį roko grupės “Pelenai” albumą “Ki­ taip” (du prizai):

(S

1) Kaip vadinasi daina, sukurta žuvusio “Pelenų” būgnininko Jono Taločkos atmi­ nimui?

*35

2) Kokioje grupėje anksčiau dainavo “Pe­ lenų” vokalistas Česlovas Gabalis? 3) Kokio grupės hito versija pakliuvo į

3

E

C

‘So •0) E

naujausią albumą?

žinimo procesas dar tęsiasi, sužinome vis

AISTEI, teigiančiai, kad niekada ne­

naujų dalykų vienas apie kitą”, - sakė vai­

kritikuoja kitų ir neskleidžia paskalų, sa­

kinai, teigiantys, kad daugelis jų pomėgių

vo adresu labai dažnai tenka išgirsti ne­

ir požiūrių sutampa. “Juokiamės, linksmi­

malonių apkalbų. “Paprastai mane vadi­

namės, apie merginas ar sportą pasišne­

na pasipūtėle, kuri neva mieste nesisvei-

kam - normali vyriška draugystė”, - pasa­

kina, - skundėsi gražaus balso savininkė.

kojo Dainius. “Būtų sunku bendrauti tik

- Juk kartais tikrai eini ir nepastebi aplin­

kaip kolegoms, - tvirtino Dovydas. - Ilgos

kinių, todėl man labai skaudu girdėti to­

kelionės kartu, įrašai, koncertai sustipri­

kias nesąmones”. Anot dainininkės, pa­

na mūsų draugystę. Nebijom prisipažinti

sipūtėlės epitetu ją dažniausiai apdovano­

2) Kiek dainų naujausiame albume?

vienas kitam, kad ko nors nemokame, ne­

ja jos palankumo siekiantys ir negaunan­

3) Kiek grupėje narių?

suprantam.”

tys vyrai. “Tiesiog su vyrais aš pirma nie­

fS O

O

Leidybinės firmos “Muzikinė partija” konkursas Atsakyk į pateiktus klausimus ir laimėk paskutinį pop grupės “Dinamika” albumą “Atgal į ateitį”(du prizai):

1) Koks žymus dizaineris rūpinasi “Dina­ mikos” įvaizdžiu?

kada nesisveikinu”, - atkirto Aistė, ma­ DEIVIS išbandė kanapes

Bendraudamas su vieno dienraščio

žurnaliste DEIVIS prisipažino, kad jam

yra tekę vartoti narkotikus. “Ačiū Dievui, man pakako proto pasakyti sau, kad tai

mėšlas, - dabar teigia Deivis. - O tada man buvo gal 16 metų, gyvenau vienoje šeimoje

Vokietijoje, kur mano bendraamžis kiek­ vieną savaitgalį rūkydavo hašišą. Tai bu­ vo labai madinga. Jis vis siūlė ir siūlė man

pabandyti, kol paskutinę viešnagės dieną

paveikti jos nusistatymo. O gandas apie tariamą Aistės ir “exemo” KRYŽIAUS,

Atsakyk į pateiktus klausimus ir laimėk

kuriančio jai dainas, romaną peržengė vi­

roko grupės “Reąuiem” singlą “Aš nu­

sas juokų ribas: pažįstami ir draugai, pa­

pirksiu tau viską...”:

matę Aistę kokio nors vaikino kompani­

1) Iš kokio miesto yra grupė “Reąuiem"?

joje, nejuokais priekaištauja jai dėl “aki­

2) Kiek narių yra grupėje?

plėšiškos neištikimybės Kryžiui”. “Mes su Kryžiumi tik juokiamės iš tokių dalykų,

3) Ką reiškia jos pavadinimas?

tačiau niekada nebandėm tyčia paaštrin­ ti gandų”, - kalbėjo Aistė.

surūkėm vieną suktinę... Atvirai sakau,

man nepatiko - šlykštu ir bjauru. Nesu­

Leidybinės firmos “Jam Records” konkursas

nanti, kad net feminizmo idėjos negalėtų

f

:

................... \

Atsakymus iki gegužės 1 dienos siųskite arba neškite į “Universitas Vilnensis redakciją (VU Centriniai rūmai, Universiteto g. 3,16 kabinetas (šalia Archyvo).

prantu tų žmonių, kurie dėl kelių minu­

Grupę GIN’GAS papildė naujas na­ rys. Tai DJ Šeškus, kuris GIN’GAS kon­

Nugalėtojai bus renkami burtų keliu.

čių “kaifo” aukoja savo gyvenimą”.

certus praturtina “skrečo” intarpais. Pa­

Praėjusiame “U. V.” numeryje skelbtuose konkursuose laimėjo šie muzikos

sak grupės vokalisto Remigijaus Ruokio,

GIN’GAS’ų repertuare apstu repo ele­

mėgėjai: Tomas Petraitis ir Miglė Poškutė (jiems atitenka grupės “Siela” kasetės “Vėjas

Merginų trio UOGOS neseniai tapo duetu. Šiuo metu po Lietuvą su Tomu Au­

mentų, todėl buvo nuspręsta, kad kon­

nešantis naktį”),

certinius šou linksmai galėtų paįvairinti

Lina Mickaitė ir Dalia Grigoravičiūtė (jiems atitenka “Vairo” kasetės “Karaliai

guliu gastroliuoja Agnė ir Karolina, mat

scenoje gyvai plokštelėmis grojantis di-

be karūnų: 2000-ųjų kolekcija”),

Indrė dėl grupės nesutarimų paliko gru­

džėjus.

UOGOS susipyko

pę. Kaip sakė dainininkės, grupei tai ne­ buvo didelis nuostolis, ir jos jau rado atli­ kėją, pakeisiančią Indrę. Kol kas mergi­

nos nenorėjo išduoti, kas gi ta trečioji “uo­ ga”, nes su ja dar nesuderino visų sąlygų.

Silvija Guobaitė ir Simona Jakutaitė (jiems atitenka kasetės “Radiocentras: geriausios metų dainos 1999”).

Grupės SMILE nariai Viktoras ir Eval­ das pastaruoju metu stačia galva pasinė­

rė į džiazą. Neseniai Klaipėdoje po susi­ tikimo su vietiniais džiazmenais SMILE’ų vaikinai išties susidomėjo džiazu: ėmė lan­

ŽAS “išspaus” albumą

kyti vietinius džiazo vakarus, net patys

Kviečiame į redakciją atsiimti prizų. Tai padaryti prašytume ne vėliau kaip iki gegužės 15 d.

Teisingi praeitų konkursų atsakymai:

“Sielos” muzikantams labiausiai patinka daina “Rudenio dievas”. Albumo vir­ šelį piešė grupės lyderio Aurelijaus Sirgedo dukra. Antrasis “Sielos” albumas vadinasi “Prakeikimas”.

Nuo 1998 metų spalio mėnesio įraši­ nėjamas naujas ŽAS albumas dienos švie­

bando groti šios pakraipos muziką. Kiti

są išvys tik šių metų balandį. Visų albu­

do domėjimasis džiazu turės teigiamos įta­

Grupė “Vairas” susibūrė 1960-aisiais. “Vairo” dabartinė sudėtis: Vadimas Kamrazeris, Sigitas Orūnas, Edmundas Čivinskas, Vilius Onaitis, Rolandas Janušas, Vytautas Mundinas, Romas Šiaudkulis. Paskutiniajame “Vairo” albume yra

mo dainų įrašymui koją pakišdavo “nere­ aliai” geros dainos, kurias vos tik įrašę,

kos SMILE kūrybai ateityje.

ir iki šiol niekur neskelbta dainos “Riešutų žydėjimas” versija.

ZAS’ai susilaukdavo pasiūlymų leisti sin­ glą. Vieną po kito išleidę net tris singlus “Euroliga”, “Po Stikliuką”, “Turisto Li-

SMILE nariai tikisi, jog Viktoro ir Eval­

Pagal “Jam records”, “Bombonešio”

ir “Muzikinės savaitės” informaciją parengė Z V

Rinkinyje “Radiocentras: geriausios metų dainos 1999” yra 16 kūrinių. “Ra­ diocentro” apdovanojimuose geriausia metų daina buvo pripažinta “Empty” “Gera mylėtis”. Atlikėjas Deivis labiausiai išgarsėjo daina “Mergytei’99”.

,


Universitas Vilnensis

2000 m. balandis

VU ROKO GRUPĖ "ZOOM" STUDENTŲ PRIPAŽINTA GERIAUSIA Romas BERTAŠIUS

Universitetas dabar turi savo atstovus ir pop muzikos scenoje - in­ strumentini r°kĄ grojančią grupę “Zoom”. Neseniai vykusiame stu­ dentiškos autorinės dainos konkurse “Durys-2000” “Zoom ” labiau­ siai patiko publikai ir pelnė “Publikos numylėtinių” titulą.

Kovo 30 d. Vilniaus pedagogi­ nio universiteto muzikiniame klu­ be “Pepsi Zet” įvyko VHI-asis studentiškos autorinės dainos konkursas “Durys-2000”. Jį nuo 1992 m. organizuoja VPU Stu­ dentų atstovybė. Tikslas lieka tas pats - skatinti studentišką veiklą, atskleisti naujus muzikinius talen­ tus. Renginio šūkis - “Pro studen­ tiškas “duris” - į didžiąją sceną”. Šiais metais renginyje dalyvavo 7

Lietuvos aukštosios mokyklos: VU, VPU, KTU, ŠU, LŽŪU bei Lietuvos muzikos ir Karo akade­ mijos (LMA, LKA). Mūsų Uni­ versitetui atstovavo studentų ko­ lektyvas “Zoom”. Konkursas parodė, kad rokas populiarus tarp šiandienos stu­ dentų, nes tarp 13 įvairiausių sti­ lių muziką grojančių dalyvių bu­ vo trys roko grupės, iš kurių dvi buvo apdovanotos (be “Zoom”, LŽŪU rokeriai “DMŠ” pripa­

žinti geriausiais instrumentalis­ tais). VPU duetas “Relanium” vertinimo komisijos sprendimu nuskynė “Geriausios autorinės dainos” ir “Geriausio vokalo” laurus. Šiais metais komisiją su­

darė profesionalai, kurie, pasak organizatorių, vertino kūrinių at­ likimą iš subjektyvių pozicijų. Konkurso nugalėtojus skelbė ži­ nomi muzikos autoritetai - Jau­ nimo teatro direktorius, komisi­ jos pirmininkas Kostas Smorigi­ nas, populiarios grupės “Lemon’s Joy” narys Igoris Kofas, muzikologė Rasa Kirsliauskienė, “Vilniaus plokštelių studijos” garso režisierius Normantas Ule­ vičius, radijo stoties “Laisvoji banga” atstovė Edita. Kaip alternatyva vertinimo komisijos sprendimams buvo su­ rengtas balsavimas, kuriame ga­ lėjo dalyvauti kiekvienas bilietą nusipirkęs studentas. Nepaisant to, kad bilietai kainavo 7 litus ir viskas vyko ketvirtadienį, kada daugelis klubų jaunimą į vakarė­ lius leidžia nemokamai, salė bu­ vo pilna. Vardijant laureatus susirinku­ sieji audringais plojimais ir gar­ siais šūkčiojimais sutiko į sceną kylančius nugalėtojus, tačiau be­ ne karščiausias sveikinimų lietus užklupo “publikos numylėtinius” “Zoom’us”. Taigi mūsų Univer­ siteto atstovai turi ne tik prizą -

Studentiškos publikos numylėtinė roko grupė “Zoom” savo energiją turės patausoti Lenkijos vandens atrakcionams G. Salkauskaitės nuotr.

kelionę į “Tropikanos” vandens atrakcionų parką Lenkijoje, bet ir šiokį tokį studentiškos audito­ rijos pripažinimą, kuris jiems yra labai svarbus. Kaip teigė patys grupės nariai, šiuo metu jiems aktualiausia gro­ ti būtent studentams. Muzikan­ tai jau yra sukūrę nedidelę kon­ certinę programą, kurią pristatė studentų ekonomistų ir vadybi­ ninkų renginyje “Merkurijaus diena-2000”. Planuojama suda­ lyvauti FIDI ir kitose fakultetų dienose.

Grupėje grojantys trys fizikai ir vokaliste Dalia bei grupės va­ dybininkas, VU studijuojantys žurnalistiką, sakė savo muzika­ vimą lanksčiai derinantys su stu­ dijomis. Idėja atstovauti Univer­ sitetui gimė po šios žiemos sesi­ jos. Grupė kreipėsi į VUSA, pra­ šydama patalpų repeticijoms, ir vis dar laukia Universiteto pagal­ bos. Kol sprendžiamas šis klausi­ mas, “Zoom” repetuoja dfaugų studijoje. Nors ateitis miglota, ta­ čiau planų daug: sumanyta kar­

tu su VUSA organizuoti savo renginį studentams. Kodėl grupė pasivadino “Zo­ om”? Jos nariai teigė žodyne ra­ dę labai nekonkretų vertimą (“staigus praūžimas”), todėl kiekvienas interpretuoja šį pava­ dinimą savaip. Tai galima tiesiog sieti su staigiu, ryškiu ir nelauk­ tu reiškiniu. Tokia turėtų būti ir muzika - energinga ir kartu sub­ tili. Belieka patikėti grupės na­ riais -jie žadėjo savo kūriniais už­ degti salę taip, kad dainuosite kartu.

AIRIŲ KULTŪROS POPIETĖ - ANKSTYVĄ RYTĄ Kovo 20-osios rytą VU Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje įvyko airių poezijos ir muzikos popietė, joje savo eiles skaitė viešnia iš Airijos Nuala Ni Dhomhnaill, dūdmaišiu grojo muzikantas Peteris Phelanas, nuomonėmis apie šios šalies literatūrą, kuri mūsuose nėra populiari, dalijosi VU dėstytojai. Šis susitikimas - finalinė šv. Patriko šventės dalis.

Airių poetė N. Ni Dhomhnaill susitiko su VU studentais

Iva Roitmanaitė Poetė, mokytoja ir svajotoja N. Ni Dhomhnaill pasakojo, kad rašo dažniausiai tuomet, kai blo­ gai jaučiasi, kai būna pilnatis. “Kas gi kuria, kai džiaugiasi? šypsojosi ji. - Kūrybai reikalin­ gas psichologinis skausmas, - ko­ mercinių paskatų ir narciziškumo neužtenka”.

Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4 500 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”.

Redaktorė Liana Binkauskienė Korespondentė Živilė Viteikaitė

Stilistė Indrė Klimkaitė

Studentai dėmesingai klausė airių poetės N. Ni Dhomhnaill pasakojimo, nors auditorijoje buvo šalta

V Naujiko nuotraukos

Renginys buvo atidarytas dviem eilėraščiais, kurie pačiai kūrėjai arčiausi širdies - “Kaulas” bei “Mėsiniai peiliai”. “Kaule” pasakojama apie vienišą kaulą, iš kurio dievas sutvėrė moterį. “Mė­ siniai peiliai” pasakoja apie prin­ cesę, kuri slapta nueina pas my­ limąjį, pasiėmusi peilių apsiginti nuo plėšikų, ir grįždama juos pa­ meta. Šie posmai buvo išversti ir į lietuvių kalbą. Kitus eilėraščius poetė skaitė be vertimo. N. Ni Dhomhnaill sakė, jog labiausiai jai patinka rašyti apie žmones ir gamtą. Airijoje kiekvienas ak­ muo, kampas, medis turi savo pa­ vadinimą ir istoriją, kurdama ji kartais jomis pasinaudoja.

KVIEČIAME PASVEIKINTI Balandžio 14 d., penktadienį, 15 vai. V. Krėvės auditorijo­

je lietuvių literatūros IIkursomagistranteiŠARŪNEI TRTNKUNAITEI bus įteikta rašytojos SOFIJOS ČIURLIONIE­ NĖS premija, įsteigta Amerikos lietuvių Akademinės skauti-

jos sąjūdžio Vydūno fondo ir skirta geriausiems lietuvių filo­ logiją studijuojantiems Vilniaus universiteto magistrantams paskatinti. Kviečiame pasveikinti šių metų laureatę, savo da­ lyvavimu pagerbti premijos fundatorius - Akademinės skau­ tuos sąjūdžio Vydūno fondo atstovus. Rašytojos Sofijos Čiurlionienės premijos skyrimo komisija

Lietuvių literatūros katedra

Pamesti

Į poezijos skaitymą įsiterp­ davo muzikos pertraukėlės pagyvenęs dūdmaišininkas pra­ linksmino visą salę. “Jeigu tu- ' rėčiau tinkamus batus - šok­ čiau,” - tikino N. Ni Dhomhnail, žiūrėdama j savo aukštapades basutes. Renginio organizatoriai su­ manymo sėkme buvo labai pa­ tenkinti - prigužėjo pilna salė studentų, dėstytojų, poezijos mylėtojų. Ateityje Filologijos fa­ kultetas ketina rengti daugiau susitikimų su užsienio poetais ir rašytojais. Gegužės mėnesį jau­ nieji literatai turės progą susipa­ žinti su Skandinavijos šabų kū­ rėjais.

pažymėjimai

Laikyti negaliojančiais šiuos pamestus studentų pažymėjimus:

Vilijos Kairytės, MF I k. studentės pažymėjimą Nr. 9912242;

Sigitos Gabrėnaitės, TFI k. studentės pažymėjimą Nr. 9912013;

Andriaus Jančiausko, EF studento pažymėjimą Nr. 9710263; Rūtos Malskaitytės, FilF III k. studentės pažymėjimą Nr. 9711433;

Lino Pakonio, EF II k. studento pažymėjimą Nr. 9820436; Aušrinės Jonikailės, FilF II k. studentės pažymėjimą Nr. 9815053.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.