Tarybinis Studentas, 1977 m. vasario 25 d. Nr. 6 (990)

Page 1

visų

Salių proletarai,

vienykitesi

uam/BOS

SIAME NUMERYJE: DARBO IR kovų

Šlove

PAGALVOKIME APIE SAVO ELGESĮ

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO H. ZABULIUI

Už didelius nuopelnus vystant mokslą, aukštąjį bei specialųjį vidurinį mokymą respublikoje ir ak­ tyvią visuomeninę veiklą suteikti Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministrui, profesoriui Henrikui Zabuliui Lietuvos TSR nusipel­ niusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. vasario 17 d.

Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuo­ meninę veiklą, ryšium su šešiasdešimtosiomis gimimo metinėmis Vil­ niaus Valstybinio Dar­ bo raudonosios vėlia­ vos ordino V. Kapsuko universiteto fakultetinės chirurgijos kated­ ros vedėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs gydyto­ jas, profesorius Anta­ nas Sučila apdovanotas Lietuvos TSR Aukš­ čiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raš­ tu.

DĖMESIO!

Rektoratas praneša, kad kovo 7 d. užsiėmimai per­ keliami į kovo 6 d. Kovo 7 ir 8 dienomis paskaitų nebus.

Nr. 6 (990) 1977 m vasario 25 d.

GERIAUSIEJI Retas Istorijos fakulteto studentas nepažįsta Donato Morkūno. Daugiausia reikalų su juo turi trečiojo ir aštun­ tojo bendrabučių gyventojai: mat, Donatas — fakulteto proibiuro buitinio sektoriaus pirmininkas. Į šias pareigas studentai išrinko jį dar pir­ makursį — 1975 m. Mėgs­ tantys palaidesnį gyvenimą vėliau gal ir nusivylė: per­ daug griežtas, sako. Kai ko­ misija tikrina švarą — o tai būna gana dažnai — vargas apsileidėliams. Buitis, žinoma, rūpi ne tik profsąjungai. Tai­ gi, Donatą išrinko ir komjau­ nimo biuro nariu. Aha, pagal­ vosite, — tai studento iš jo nebeliko. Nieko panašaus. Donato studijų knygutėje vien penketai. Moka surasti ir studijoms laiko. Mėgsta Donatas ir teatrą, kiną, kon­ certus. Dažnai knygom apsi­ krovęs sėdi. Žinoma, daugu­ ma jų — apie istoriją. Tokią specialybę pasirinko. L. SKIRPSTO nuotrauka

■a

UNIVERSITETO METRAŠTIS Apie garbingą keturių šimtmečių kelią, kurį nuėjo se­ niausia šalyje aukštoji mokykla, papasakos trijų tomų veikalas „Vilniaus Universiteto istorija". Pirmoji knyga jau išėjo iš spaudos. Veikalas skirtas Vilniaus V. Kapsuko universiteto jubi­ liejui. Jį ruošia autorių kolektyvas, redakcinės kolegijos

KELIOS PASTABOS PAŽANGUMO LENTELES PARAŠTĖSE

Revoliucijos pagimdyta Vasario 21 dieną j Aktų salę susirinkome pažymėti Ta­ rybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno 59-ųjų metinių. Į iškilmingą minėjimą atėjo Universiteto vadovai, darbuo­ tojai, studentai, svečiai.' Prezjdiume — partijos Universite­ to komiteto sekretorius K. Poškus, prorektorius J. Grigo­ nis, partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojai V. Gobis ir J. Bagdonas, komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, studentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kairys, karo veteranai. Minėjimą Įžanginiu žodžiu pradėjo draugas K. Poškus. Pranešimą apie mūsų šauniąsias Ginkluotąsias pajėgas padarė ,,Tėviškės" draugijos pirmininkas P. Petronis. Minėjime Karinės katedros dėstytojui majorui V. SapeSįinui įteiktas trečiojo laipsnio medalis „Už ištarnautus metus". Diplomais apdovanoti SDAALR šaulių varžybų nu­ galėtojai. Vakare koncertavo Vilniaus Įgulos kariai-saviveiklininkai.

Žiemos egzaminų sesijos dar vis nepamirštam: anali­ zuojami pažangumo rodikliai, ieškoma mokymo proceso efektyvumo didinimo galimy­ bių. Sesijos rezultatai mus, Gamtos fakulteto kolektyvą, džiugina. Didelė studentų da­ lis egzaminus išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Iš 574 studentų, laikiusių egza­ minus, 334-ių žinios įvertin­ tos penketais ir ketvertais. Beveik kas šeštas studentas fakultete — pirmūnas, išlai­ kęs egzaminus tik labai ge­ rais pažymiais. Didesniąją pirmūnų dalį sudaro aukštes­ niųjų kursų studentai. Apvylė mus šiais metais pirmakursiai. Savo pirmąją sesiją silpnokai išlaikė geo­ grafijos ir geologijos specia­ lybių „fuksai". Daug patenki­ namų pažymių jie gavo iš aukštosios matematikos ir bendrosios chemijos. Matyt, nepakankamai mokytasi per semestrą, per mažai dirbta su knyga. Jeigu geologijos spe­ cialybės pirmakursių prasto­ kus sesijos rezultatus galima

PIRMŪNAI IR ATSILIKĖLIAI

pirmininkas — rektorius, akademikas J. Kubilius. Pirmasis tomas apima 1579—1803 metų laikotarpį, pasa­ koja apie Vilniaus Akademijos įsteigimą, jos veiklos pra­ džią, šio mokslo židinio pertvarkymą į Universitetą bei Lietuvos vyriausiąją mokyklą. Knygoje rašoma apie įvai­ rių mokslo bei meno sričių puoselėjimą, Universiteto bib­ lioteką, spaustuvę. Universiteto veikla siejama su viso krašto švietimo bei kultūros, taip pat pasaulinio mokslo raida.

Apvylė pirmakursiai iš dalies paaiškinti nedideliu konkursu stojamųjų egzaminų metu, tai apie geografijos specialybę to nepasakysi. Geografais tapo geriausi1 iš geriausių, pagal šių metų eksperimentą puikiausiai iš­ laikę stojamuosius egzami­ nus, per didelį konkursą pa­ tekę į studentų šeimą (balas viršijo 22). Žinoma, ir tarp pirmakursių yra pirmūnų. Tai geologas M. Gregorauskas, biologai G. Stukalinas, G. Juknaitė, geografė R. Baškytė ir kt. Jau ne pirmus metus ge­ rai studijuoja pasirinktą spe­ cialybę, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje geo­ grafai V. Padriezas (III k.), D. ir G. Griniūtės (V k.); bio­ logai V. Brazauskaitė, J. Sikorskytė, S. Paltanavičius (III k.), V. Keparutis, V. Kvėdaraitė, V. Liubinavičius;, E. Pikuč (V k.); geologai R. Ta­ raškevičius (II k.), V. Ciučelis (III k.), V. Sadeckas (IV k.), P. Musteikis, E. Rudnickaitė, V. Borovkovas (V k.). Kasmet mažėja pašalintų

už nepažangumą studentų. Šiais mokslo metais tik vie­ nas tcrks atsirado. Labai svar­ bu, kad nenorintis mokytis studentas kiek galima anks­ čiau suprastų, kad ne čia jo vieta ir ne šis jo pašaukimas. Kontrolinės sesijos rezulta­ tai, kurie buvo apsvarstyti visose grupėse, padėjo išaiš­ kinti potencialius skolinin­ kus ir imtis priemonių padė­ čiai taisyti. Pagerėjo fakultete visuome­ nės mokslų studijavimas. Jau antra sesija viso fakulteto visuomeninių mokslų viduti­ nis balas viršija 4,0. Vien penketais ir ketvertais politi­ nę ekonomiją išlaikė IV k. meteorologai ir kartografai, IV k. biofizikai, tačiau ją prastai laikė IV k. mikrobio­ logai ir zoologai (vidutinis balas atitinkamai 3,77 ir 3,75). Susirūpinimą kelia zoo­ logų IV kurso mokymasis. Genetikos egzaminą dešimties studentų grupė išlaikė tokiais pažymiais: penketas, keturi trejetai ir penki dvejetai. Ne­ sidomi specialybe, nedraus­

mingi, dažnai praleidinėja pa­ skaitas šie grupės studentai: J. Urbelytė, L. Ulevičiūtė, G. Bučel, R. Gimžauskas. Iš 37-ių akademinių grupių, dalyvavusių žiemos egzaminų sesijoje, 29-ių grupių viduti­ nis pažymių balas yra dau­ giau kaip 4,0 ir tik 8-ių gru­ pių — šiek tiek žemesnis. Pirmos vietos suvestinėje ati­ teko biologijos spec. V k. augalų fiziologams (4,83), ge­ netikams (4,76), hidrobiologams (4,69). Geri rodikliai' geografijos spec. IV k. kar­ tografų (4,50), V k. hidrolo­ gų (4,49). Suvestinės kitame gale — biologijos spec. IV k. zoologai (3,77), geologijos spec. III k. lietuvių gr. (3,71) ir II k. lietuvių gr. (3,63). Mūsų uždavinys šiame penkmetyje — užtikrinti ko­ kybiškai geresnį mokslinį ir praktinį specialistų gamtinin­ kų rengimą. Toliau tobulinsi­ me mokymo procesą, kelsime dėstytojų pedagoginį meist­ riškumą, skatinsime studentus sistemingam, rimtam ir sava­ rankiškam mokymuisi.

Doc. V. MATULEVIČIENE GF partinio biuro akademinės komisijos pirmininkė


ŠVENTOJI PAREIGA 1940 m. Vilniuje buvo įkurta Pėstininkų karo mo­ kykla. Tai buvo pirmoji Lie­ tuvoje tarybinė Karininkų mokykla, kurios tikslas — ruošti mažažemių ir bežemių valstiečių, darbininkų vaikus Tarybinei Armijai. Į šią mo­ kyklą vienas pirmųjų įstojo ir dabartinis mūsų Universi­ teto Karinės katedros virši­ ninkas V. Repšys. — Prisimenu kitų metų ge­ gužės 1-ąją. Iškart po para­ do išžygiavome į vasaros sto­ vyklą prie Švenčionėlių. Ar pamanė tada kas nors iš mū­ sų, kad čia sužinosime krau­ pią birželio 22-osios žinią? Pirmąją karo dieną visą sto­ vyklą išvežė į Vilnių, saugoti aerouostą. Miestas jau degė,

liepsnojo. Skaudu buvo žiū­ rėti į jį, patikėti tuo, ką ma­ tėme, bet prieš tiesą užsi­ merkt negalėjome. Teko trauktis. Vilnius — Lepelis — Vitebskas — Viazma — Novokuzneckas (šiame mies­ te, beje, tęsėme mokslą) — Sibiras, Gorkio sritis. Čia mus, jaunus leitenantus, ir ėmė skirstyti į frontą. Nors mokiausi Pėstininkų karo mo­ kykloje, bet norėjau kažko­ dėl pakliūti į artileriją. 1943 m. vasario 20 d. atsidūriau fronte, 16-osios Lietuviškosios divizijos gretose. Labai gerai prisimenu tik­ rąjį karo krikštą — Oriolo žemėje. Galbūt jis labiausiai ir įsiminė iš visų karo epi­ zodų. Juk tada man, dvide-

šimtmečiui baterijos vadui, neturinčiam įgūdžių, teko vadovauti žymiai vyresniems, gyvenime patyrusiems žmo­ nėms. Antrasis krikštas buvo tų pačių metų vasarą Kursko lanke. Žinojome, hitlerininkai puls, todėl puikiai įsitvirtino­ me apkasuose, galėjome lais­ vai judėti. Kartu su įtempi­ mo minutėmis augo mūsų pa­ siryžimas nieku gyvu nepraleist priešo. Rusai, ukrainie­ čiai, baltarusiai, lietuviai — visi mes turėjome ir puoselė­ jome vieną tikslą: išsilaikyti, būtinai išsilaikyti. Ne, apie gyvybę galvoti nebuvo lai­ ko. Mes vykdėme švenčiau­ sią iš švenčiausių pareigų — gynėme Tėvynę. Sakoma, tikras karys visą gyvenimą karys, Tai turbūt tinka ir V. Repšiui. Pasibai­ gė karas, prasidėjo atstato­ mieji darbai. Tarnavo divizi-

joje iki jos išformavimo, vėl tarnyba įvairiuose daliniuose ir įvairiose pareigose. Nuo 1972 m. V. Repšys vadovauja Universiteto Kari­ nei katedrai. Dažnai susitin­ ka jaunimas, neuostęs para­ ko, su šiuo visada žvaliu, pa­ sitempusiu žmogumi. Klausosi pasakojimų, mokosi iš jo my­ lėti Tėvynę, prireikus ir ginti j4Lilija DAILIDONYTĖ

nniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuHiiiiiiiiininniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiniiiuiniiHiiniiiuiiiiiiiiiiinniiiiiiiiinniuiiiniiiiiiiiiiiuiiiiniiiiiiiiniiiiniui y

AUDRŲ PAGIMDYTI Tolsta Didžiojo Tėvynės karo dienos, kai su sunkiais mūšiais besitraukiančių Rau­ donosios Armijos dalinių priedangoje tūkstančiai Tary­ bų Lietuvos darbo žmonių evakuavosi į šalies gilumą. Visų širdyse liepsnojo keršto priešui liepsna, noras grei­ čiau įsijungti į ginkluotą ko­ vą. 1941 m. gruodžio mėne­ sį pasklido žinia — senaja­ me rusų mieste Balachnoje, prie didžiosios Volgos upės, formuojamas lietuviškas jun­ ginys. — Malonu buvo, — prisi­ mena dabar Universiteto dės­ tytojas S. Kancedikas, — po 35 metų vėl susitikti su ko­ vos draugais, susirinkusiais į Vilniaus Profsąjungų rū­ mus. Čia neseniai įvyko bu­ vusios 16-osios Lietuviškosios Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizijos karių-frontininkų susitikimas. Karas sulygino visus. Visi turėjo vieną tikslą —- nugalė­ ti. Tik giliai širdy slypėjo

slapčiausios svajonės, kurios sulaukusiems pergalės išsipil­ dė. Kova užgrūdino žmones. 16-osios Lietuviškosios divizi­ jos gretose kovojo daug da­ bartinių gydytojų, mokytojų, dėstytojų, profesorių, minist­ rų. Kai vėl būrin susirenka buvę frontininkai, sunku at­ skirti, kuris čia profesorius, kuris darbininkas: visi jie ly­ gūs, visi jie bendro žygio draugai. Kareiviška draugys­ tė, prasidėjusi nuo bendro tikslo supratimo, nuo duonos riekės dalinimo, sujungė jų širdis, gal todėl dabar taip malonu išgirsti savo bendražygio žodžius, vėl ir vėl pri­ siminti kovų dienas, kurtose buvo visko. — Labiausiai, — sako S. Kancedikas, — j atmintį įstri­ go moterys frontininkės. Ne­ galima nepaminėti D. Mar­ kauskienės — kulkosvaidi­ ninkės, kuri praėjo visą 16osios Lietuviškosios divizijos kovų kelią. Dalyvavo ji Kursko kautynėse, kovojo

Baltarusijoje, Lietuvoje. Ji viena iš keturių TSRS mote­ rų ir vienintelė divizijoje bu­ vo apdovanota trimis Šlovės ordinais. Kovos lauke žuvo D. Karosienė, savo gyvybę Kursko lauke vardan kitų laimes ati­ davė ryšininkė A. Paškevičiū­ tė. Ten žuvo ir jos brolis. Li­ ko prisiminimai apie juos, li­ ko A. Paškevičiūtės eilėraš­ čiai, liko amžina padėka ir atmintis negrįžusiems. S. Kancedikas prisimena draugus, prisimena E. Matu­ lionį, kuris kiekvieną sunkes­ nę minutę stovėjo šalia. Ir tada, kai S. Kancedikas prie Oriolo buvo sunkiai sužeistas, draugas nepaliko jo. Prisime­ na visą Matulioniu šeimą, ku­ rioje užaugo keturi broliai — visi frontininkai, visi Tėvynės gynėjai. (Dabar trys jų pensi­ ninkai, vienas — ministras.) Atminty pasiliko armonikos garsai —■ kareivio paguoda, skundas ir džiaugsmas. Tai ji praskaidrindavo nuotaiką, tai

■7

ji pakviesdavo šokiui nuvar­ gusius karius, tai ji tyliais vakarais primindavo gimtinės beržus, namuose paliktas mo­ tinas, seseris, mylimąsias. Atokvėpio valandėlėmis kareiviams buvo ruošiami li­ teratūriniai vakarai. Į fron­ tą atvykdavo S. Nėris, P. Cvirka, A. Venclova, E. Mie­ želaitis, J. Baltušis, A. Gudaitis-Guzevičius ir kt. Ypač bu­ vo mylima S. Nėris, kurios eilės suteikdavo naujų jėgų, ryžto, o kiekvienas jos pasi­ rodymas virsdavo švente. Savo dainomis džiugino ka­ rius dainininkai R. Marijošius, A. Staškevičiūtė. Daž­ nas karių svečias buvo Lietu­ vos ansamblis. Visa liaudis kovojo už laisvę. „Aš irgi esu politi­ kas", — jau po pergalės pa­ sakė K. Petrauskas. Kažkam nusijuokus, pridūrė: „Vokiečiams nedainavau, o jums dainuoju!" Pergalės dieną S. Kancedikas sutiko Latvijoje. Jau 4—5 vai. ryto vokiečiai iškėlė baltas vėliavas: kapituliavo. IIgai karių atmintyje išliks ta balta spalva pergalės

v

♦ ♦ ♦ ♦ ; Revoliucinio kūrimosi ♦ į eigoje ir kovoje už laistvę, socializmo rstatybos ---~■--I šiokiadieniuose formavosi ♦ tarybinis ♦♦ j ir grūdinosi 5 žmogus. Savo darbo žy. _ = giais ir kūrybiniais laimė-1 Ujimais, didvyriška ištverme ; = ir narsumu Didžiojo Tėvy-1 • nės karo rūsčių išmėgini-! | mų metu, nesavanaudiškai i ; prisidėdamas prie klasės ; = brolių likimo visame pa- i ; šaulyje, tarybinis žmogus ' I įrodė savo didžią ištiki- > ; mybę komunizmo idea- = karštą patrio- • i iams, savo 1 | tizmą ir internacionaliz- = ♦ imą.

džiaugsmas. Kelias į namus buvo nu­ klotas gėlėmis. Visur girdėjai džiaugsmo šūksnius, sveikini­ mus. Visi reiškė gilią padė­ ką kariams išvaduotojams. Po pergalės prasidėjo nau­ jas gyvenimas, svajonių išsi­ pildymo metas, didžių darbų pradžia, kova už naują gyvenimą. — Aš buvau labai sujaudintas, - - sako S. Kancedikas, — kai karo metu studentai vilkosi kareiviškas uniformas ir kai tie patys ka­ riai po karo tapo studentais, dėstytojais... Žiūriu į šį žmogų. Atviras, nuoširdus, paprastas. Sutikęs niekada nepamirši. Gal to­ kius žmones pagimdė karo audra, gal todėl jie, buvę frontininkai, atsinešė į dabar­ ties dienas draugystės jaus­ mą, meilę žmogui, dėl kurio laimės ir laisvės kovojo šal­ tose laukų platybėse, dėl ku­ rio ne kartą žiūrėjo mirčiai į akis, bet pergalingai ėjo pirmyn, vaduodami kaimus ir miestus, uždegdami juose lai­ mės žiburius.. . Vida ŽUKAUSKAITE

; Visa liaudis turi pa-1 j gerbti šviesų atminimą 5 ; kovotojų, kritusių už Spa- | i lio žygį. Organizuoti senų • ; bolševikų, aktyvių kovoto- j Į jų už Tarybų valdžią, re- ; | voliucijos, pilietinio karo | šir Didžiojo Tėvynės karo; Į veteranų, darbo didvyrių | » pagerbimą. « Iš TSKP CK Nutarimo! ♦ „Dėl Didžiosios Spalio so- š ♦ cialistinės revoliucijos 60-j * ųjų metinių".

juos visur pristato kaip Lie­ tuvos atstovus. Gėdos jie ne­ padaro: puikiai dainuoja. . . .Taip ir keliaujam: vaka­ rai su kolūkiečiais ir mokslei­ viais, rytais — įt žygį. Jau iki Baltarusijos beliko pora kilometrų. Štai ir siena. Ne­ aukštas monumentas su už­ rašais „LTSR”, „BSSR". Sie­ na. Kažkada ją tik paukščiai galėdavo laisvai perskristi. Šiandien Lietuva ir Baltarusi­ ja — viena nedaloma šeima, didelės daugianacionalinės valstybės sesės. Daug įdomių istorinių vie­ tovių aplankėme Baltarusijo­ je. Zupranų kaimas — žino­ mo baltarusių rašytojo F. Boguševičiaus gimtinė. Zalesė — kompozitoriaus Oginskio, gar­ siojo polonezo autoriaus, tė­ viškė. Lebedevo kaimas — čia susikūrė viena pirmųjų Baltarusijoje RSDDP organi­ zacijų. Turtinga dviejų kai­ myninių respublikų istorija,

ir mes su dideliu įdomumu galėjome ją patyrinėti. .. .Molodečnas. Čia susiti­ ko visi penki būriai, dalyva vę „Žvaigždžių" žygyje. Ap­ rašyti tai, ką jie gero nu­ veikė, darbas ne iš lengvų jų. Prie to mažyte dalele pri­ sidėjome ir mes, penki Uni versiteto studentai. Štai da bar stovime miesto aikštėje I vyksta mitingas, netrukus pa j dėsime vainikus karių kapi Į g nėse, ir žygis baigtas? Ne, jis I leido ne tik priartėti prie I didvyriškų žygių esmės, pa I justi praėjusių dienų didybę I B ir šiandienos grožį, bet ir pa I dovanojo mums daugybę I draugų, leido patirti tos I draugystės džiaugsmus ir ga I lią. Į t< Namo parvežėm Pagyrimo I Z raštą, suvenyrų... ir norą I puoselėti užsimezgusią drau I gystę tarp Vilniaus universi I U teto ir Baltarusijos Liaudies 1 J. ūkio instituto komjaunuolių

v•

Žvaigždžių pėdsakais Ar jums teko girdėti apie „Žvaigždžių" žygį? Pirmąkart jame dalyvavo ir mūsų kom­ jaunuoliai. Spausdiname ke­ lias žygio dalyvio MF VI k. studento Vilimanto ŪSELIO dienoraščio ištraukas. Autoriaus nuotraukose: kai­ rėje — prie Lietuvos Ir Bal­ tarusijos sienos; dešinėje — mitingas Molodečne, baigus žygiDidvyriai nemiršta. Jie žū­ va kaip žvaigždės, šviesa jų per amžius srovens. Šie gal kiek perfrazuoti poeto žo. džiai atgijo mano atminty, kai trumpomis vasario dieno­ mis su draugais keliavom Lietuvos ir Baltarusijos ke­ liais — kovų ir darbo šlovės vietomis. Jau septinti metai „Žvaigždžių" žygi rengia bal­ tarusių studentai. Šiemet pa­ kvietė ir mus — Universite­ to komjaunuolius. MF VI k. studentas A. Barauskas, GF II k. studentas R. Taraškevi­ čius, Fil. F V k. studentė B. Valatkevičiūtė ir šių eilučių autorius buvom pirmieji Lie­ tuvos studentai, dalyvavę šia­ me įdomiame ir nepamiršta­ mame žygyje. Susitikom Vilniuje. Vie­ nas iš mūsų, pamatęs sutartą dieną iš traukinio išlipančius vaikinus su kuprinėm ir sli­ dėm, pasuko prie jų ir pa­ klausė: ,/Ar ne jūs žygiuosi-

te į Molodečną?" Frazė pati­ ko, vėliau tarpusavy ir vadinomės taip — „einantys iš Vilniaus į Molodečną". Taigi, susipažinome su ko­ legomis baltarusiais iš Liau­ dies ūkio instituto — „At­ minties" būriu. Aprodėme Universitetą, Vilnių. R. Ta­ raškevičiui ir A. Barauskui teko nelengvos gidų pareigos — šimtai klausimų pylėsi ant jų galvų. Vėliau svečiai pfipažino, kad mūsiškiai labai gerai žinojo savo miesto ir savo aukštosios mokyklos is­ toriją ir puikiai susidorojo su neįprastomis pareigomis. .. .Iki Molodečno — apie 160 km. Po dešimties dienų ten susitiksim su kitais bū­ riais, dabar irgi pradėjusiais žygį Baltarusijos vietovėmis. Šis žygis — dvejopos varžy­ bos. Į būrį priima tik geriau­ siai besimokančius studentus, vėliau jie gauna ir privilegi­ jų. Taigi, jau būrio komplek-

tavimas konkursas, nes norinčių daug. Antra, būriai, dalyvaujantys žygyje, irgi tarpusavy varžosi — kas ge­ riausias. Žygyje susitinkama su kovų ir darbo veteranais, užrašomi jų pasakojimai, moksleiviams skaitomos pa­ skaitos, varžomasi sporto aikštelėse su vietos jaunimu, talkinama darbe kolūkie­ čiams. Visa tai teko patirti ir atlikti ir mūsų būriui, kurį sudarė, kaip jūs supratote, baltarusių studentų grupė ir mes. Žygį iš Vilniaus pradėjom pėsti: lietus biro ant galvų, ir slides teko imti į rankas. Ta pati situacija pasikartojo kelyje iš Rukainių į Medi­ ninkus: šlapias sniegas, ir to pačio — tik lopai. Paeinam dešimt kilometrų — kuprinės ir slidės tampa lyg švininės. Daromės panašūs į desanti­ ninkus — viena kuprinė už nugaros, antra, paimta iš

merginų, — ant krūtinės, ir dar dvi poros slidžių, Bet tempo nemažinam. Draugo petys, šypsena ir pokštai lengvina kelią. .. .Stabtelim pakelėje prie kuklaus obelisko, kurio vir­ šūnėje žėri raudona žvaigždė. Prieš tris dešimtmečius gal tokie pat jauni, kaip mes šiandien, šioje vietoje kilo į ataką. Ir liko aštuoniolikme­ čiais, atidavę savo gyvybes už mūsų laimingą rytdieną. .. .Medininkai. Apžiūrime senos pilies sienas. Kita gru­ pė vyksta pas karo vetera­ nus. Būrio vadas V. Karatkevičius ir komisarė A. Chmel ruošiasi susitikimui su moky­ tojais ir moksleiviais. Lekto­ rių būrelis žingsniuoja į ta­ rybinio ūkio kontorą, kur juos išvežios po brigadas skaityti paskaitų. „Artistai" ruošia vakaro programą. Ri­ čardas, Arūnas, Birutė irgi labai atsakingai repetuoja:


DAR KARTĄ TIKINAME:

PRINCIPINGAS

girtuokliavimas — kelias į nusikaltimą

POKALBIS Vasario 16 d. Įvyko partijos Universiteto komiteto ir rektorato posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas „Dėl kai kurių studentų nusikalstamo elgesio". Posėdyje dalyvavo fakultetų dekanai ir prodekanai, partinių organi­ zacijų sekretoriai, katedrų vedėjai, komjaunimo aktyvas, taip pat respublikos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žukauskas, partijos Vil­ niaus miesto komiteto atsakingas darbuotojas A. Gardžiulis, partijos Lenino rajono komiteto sekretorius S. Nor­ mantas. Šiais mokslo metais keletas Filologijos, Finansų ir ap­ skaitos, Prekybos, Chemijos, Istorijos fakultetų studentų įvykdė antivisuomenlškų nusikaltimų. Tai rodo, kad stu­ dentų komunistinio auklėjimo darbe dar pasitaiko trūku­ mų ir spragų, kurios galėjo tam tikru mastu sudaryti są­ lygas kai kurių studentų neigiamam elgesiui. Posėdyje bu­ vo kalbama, kaip toliau gerinti studentų politinį idėjinį auklėjimą, buvo principingai įvertinti šio darbo trūkumai. Posėdį pradėjo partijos Universiteto komiteto sekreto­ rius K. Poškus. Pranešimą padarė komisijos, tikrinusios, kaip minėtuose penkiuose fakultetuose vykdomas studentų komunistinio auklėjimo darbas, pirmininkas partijos komiteto narys I. Nekrošius. Posėdyje pasisakė komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, Prekybos fakulteto partinės organizacijos sekretorius A. Trapulionis, Filologijos fakulteto dekanas J. Pikčllingis, Chemijos fakulteto partinės organizacijos sekretorius V. Skučas, einantis Visuotinės istorijos kated­ ros vedėjo pareigas A. Bacys, Studentų profsąjungos ko­ miteto pirmininkas A. Kairys, Finansų ir apskaitos fakul­ teto prodekanas J. Laškovas, TSKP istorijos katedros par­ tinės organizacijos sekretorius J. Pšibilskis, prorektorius mokymo reikalams B. Sudavičius, partijos komiteto sekre­ toriaus pavaduotojas V. Gobis. Posėdyje svarstytu klausimu priimtas atitinkamas nuta­ rimas.

KELIOS POETO EILUTES

TAVO APMĄSTYMŲ VALANDĖLEI

Bet jeigu tu, net pagalvot baisu, Jaunystėj per jaunatvišką paikumą Staiga nutarsi klystkeliais pasukt, Pamiršęs šlovę, pareigos šventumą. Palikti draugą pervertą peiliu, Išdaigom girtis kaip tikraisiais žygiais. Gudrauti. Motiną apgaut melu. Ar dėl garbės Su netikša varžytis, — Visų pirma — kaip priesako klausyk — Tik prisimink, kieno sūnus esi.

V. TVARDOVSKIS

PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. D. Liau­ gaudas, J. Ivancevič, J. Karinskaitė, S. Romaš, Chemijos fakulteto II k. stud. N. Dovydėnas, Filologijos fakulteto III k. stud. D. Cepukėnaitė ir Z. Bieliukevičiūtė, Istorijos fakulteto I k. stud. J. Kielius, Prekybos fakulteto I k. stud. V. Niedvaras, Finansų ir apskaitos fakulteto I k. stud. M. Petrauskai­ tė, Z. Vaikšnoraitė, R. Zdanievič, N. Pečiulytė, II k. stud. Z. Sveikauskaitė,

Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, iš Universiteto pašalinti Chemijos fakulteto I k. studentai 11 Ališauskas ir R. Ramanauskas.

laikraštyje ar girdėję rim­ veikloje". Panašios ir kitų ne­ tuose susirinkimuose, kad seniai nusikaltusių studentų Kultūros klubo vakarai Aktų charakteristikos. Geresnei pirmakursių adap­ Pasakyk, skaitytojau, nuo salėje organizuojami... ne­ ko viskas prasideda: nuo kultūringi, čia jau be šimtų tacijai didesnės įtakos gali ir gurkšnio, nuo butelio? Gal iš draugovininkų darosi sunku privalo turėti kursas „Specia­ tiesų dabar vyrams daugiau tvarkytis, laužomos ne tik sa­ lybės įvadas". Jo tikslas — reikia? lės durys, bet ir greta esan­ ne tik supažindinti pradedan­ Baigiantis 1976 metams, tis Gamtos fakultetas. Ar kas tį studijuoti jaunuolį su jo „Tarybiniame studente" rašė­ rimtai pasidomėjo bent šiais būsima specialybe, o ir padė­ me apie buvusio lituanisto „poilsio" vakarais, kur san­ ti nuo pirmųjų dienų formuo­ L. Paulavičiaus ir jo kolegų tūriam, mandagiam, kultūrin­ ti studentui ir busimajam antrakursių R. Pikelio ir R. gam Universiteto studentui specialistui būtinas politines, moralines, etines ir kt. savy­ Steponavičiaus kelią nuo nebėra vietos? Vasario 16 d. partijos ko­ bes, studento atsakomybės stiklelio iki baudžiamųjų suo­ lo. Šiais metais panašiai atsi­ miteto ir rektorato posėdyje jausmą už savo kurso, fakul­ tiko su PF pirmakursiu R. daręs pranešimą partijos ko­ teto, Universiteto reikalus. Grigu, FAF pirmakursiais S. miteto narys I. Nekrošius pa­ Iki šiol „Specialybės įvado" Marcinkevičium ir G. Šinkū­ stebėjo: „Klaidinga būtų gal­ dėstymas daugiau panašus į nu bei IF studentu G. Stan­ voti, jog nusikaltimus padarė lektoriumą, paskaitų ciklą. kevičium, kurie vieną vaka­ šie studentai todėl, kad auk­ Čia galbūt ir negalima vi­ rą įsismagino: ėjo iš vieno lėjamasis darbas tuose fakul­ siškai išvengti kviestinių lek­ draugo pas kitą ir vis gėrė, tetuose yra apleistas, vykdo­ torių, ypač praktikų, tačiau KODĖL APSIRIKO girti padarė antivisuomeniš- mas žymiai blogiau, negu ki­ to kurso pagrindą, cementuo­ DEKANAS? ką nusikaltimą (už tai jiems tuose Universiteto fakultetuo­ jančią šerdį turi sudaryti la­ iškelta baudžiamoji byla). Vi­ se. Pirma, visi nusižengę stu­ biausiai patyrusių mūsų dės­ Buvo penktadienis, prieš­ si jie pradėjo nuo stiklelio, dentai yra I—JI kurso, kai tytojų skaitomos paskaitos. piečio metas. Filologijos fa­ bet nebaigė juo. Dabar krei­ kurie pastudijavę Universite­ kultete, kaip ir visame Uni­ piamės į L. Juršą, G. Loibą, te vos 2—3 mėnesius, o per ĮSITIKINIMŲ versitete, vyko paskaitos. De­ E. Bukiną, J. Steponavičių: tokį trumpą laiką nei sufor­ TVIRTYBE kanas pravėrė atkampios 109 gal čia laimė, kad jus rado muoti, nei pakeisti žmogaus Formuojant studentijos auditorijos duris. Ji buvo tuš­ dekanas ir išgelbėjo nuo pra­ įpročių ir įsitikinimų negali­ čia, jei neskaitysi keturių žūtingo apsvaigimo, gal ir ma. Antra, atskiri auklėjamo­ mokslinę pasaulėžiūrą, komu­ apgirtusių vyriškų būtybių, jums būtų nepakakę kelių jo darbo trūkumai didesniu nistinius įsitikinimus, didelis knapsinčių už stalo. „Įkyrėjo „Alyčio" butelių, o vėliau... ar mažesniu mastu yra bū­ vaidmuo tenka visuomenės dingi ir kitiems fakultetams. mokslams. Universitete jie tie tinginiai statybininkai, vis jūra iki kelių?! Tai, žinoma, nereiškia, kad studijuojami neblogai: pvz., čia spiečiasi atsipagirioti. Šį­ Komjaunimo komiteto po­ kart reikia juos pamokyti", sėdyje, Kur buvo patvirtintas buvo viskas padaryta studen­ paskutinėje sesijoje studentų — pagalvojo dekanas ir nu­ fakulteto komjaunimo biuro tų antivisuomeniškiems išsišo­ pažangumas iš visuomenės mokslų — 98%. Kai kurios skubėjo prie artimiausio tele­ nutarimas — pareikšti šiems kimams išvengti. Studentijos politinis-idėjinis grupės šias disciplinas išlaikė fono pakviesti milicijos parei­ keturiems II k. žurnalistams auklėj imas — kiekvieno aukš­ 100% ir Het vien labai ge­ gūnų. griežtus papeikimus, su jais tosios mokyklos darbuotojo, rais ir gerais pažymiais. Vi­ kalbėtasi tikrai labai princi­ dėstytojo, ypač dėstytojo ko­ suomenės mokslų dėstytojai pingai, rimtai, žmogiškai ir munisto, pirmoji pareiga. privalo padaryti viską, kad geranoriškai. „Tai, kad jus asmeninis pavyz­ jų perteikiamos žinios virs­ palaikė girtais statybininkais Dėstytojo jo aiškūs komunistiniai tų tvirtais studentų įsitikini­ — didelė gėda studentui, — dys, įsitikinimai ir aktyvi pozicija mais, jų kasdieninio elgesio, sakė komiteto nariai posėdy­ gyvenime yra labai svarbus gyvenimo norma. je. — Kartu jūs metėte dėmę studentų komunistinio auklė­ Partijos ir rektorato posė­ garbingam statybininko var­ jimo veiksnys. Nuolat didin­ dyje buvo pabrėžta, kad dui. Yra tarp jų pravaikšti­ ti dėstytojų ir visų komunis­ drausmės, atsakomybės jaus­ ninkų ir girtuoklių, betgi tų įtaką auklėjimo procese, mo ugdymas — labai svarbi kiek — šimtų šimtai — dorų kelti jų autoritetą — svarbus auklėjimo dalis. Labai svar­ ir sąžiningų!" partinės organizacijos, visų bu ne tik tai, kad nė vienas Kokios priežastys verčia Universiteto padalinių užda­ nusižengimas neliktų nepaste­ girtuokliauti? Minėti žurnalis­ vinys. Tai gali būti pasiekia­ bėtas, nusižengėlis būtų nu­ tai pergyvenę skausmą: trims ma ne atskiromis priemonė­ baustas, bet kad nusižengi­ nebuvusi paskirta stipendija, mis, šio klausimo svarsty­ mas būtų sąmoningai kurso ir vadovaujami grupės kom­ mais, o nuolat gerinant va­ draugų pasmerktas, kad jaunimo sekretoriaus (!) E. dovavimą kiekvieno komunis­ svarstymas būtų operatyvus Bukino, nutarę apmaldyti to, kiekvieno dėstytojo dar­ ir viešas. Principingai savo (tuo metu, kai turėjo būti pa­ bui, stiprinant to darbo kont­ nusižengusius draugus svars­ skaita!) tą širdgėlą. Originali rolę ir asmeninę atsakomybę tė ir jų elgesį pasmerkė žur­ „priežastis". Kiti — daug pa­ už pavestą barą. Labai svar­ nalistikos spec. II k. studen­ prastesni: geria neprasimany­ bu, kad tarp dėstytojo ir tai, I k. ekonominės informa­ dami ką veikti: susiburia, sa­ studentų susiklostytų tinkami cijos spec. grupė, ko, deja, kykim, bendrabutyje ir „šven­ santykiai. Tuose santykiuose negalima pasakyti apie Pre­ čia gimimo dieną". neturi būti vietos nei tuš­ kybos fakultetą ir ypač apie Sausio 21 d. daugelis stu­ čiam pasipūtimui, valdinin- FAF I k. ekonominės kiber­ dentų laikė paskutinį sesijos kiškumui, nei perdėtai bičiu­ netikos spec. akademinę gru­ egzaminą. Tokią neeilinę pro­ lystei". pę. gą nutarė atšvęsti ir Teisės Minimame posėdyje kalbė­ Nusižengimus išaiškinti ir fakulteto antrakursiai A. Jo- jęs prorektorius B. Sudavi­ už tai nubausti — tik pusė Prisirinko smalsuolių. Dirs­ kūbauskas su A. Strazdu. Tai čius pabrėžė, kad kai kurie darbo. Reikia aiškintis jų telėjo viena studentė Į „sta­ kas, kad vienas neišlaikė dėstytojai per menkai pažįs­ priežastis, šaknis, nes tik tybininkus" ir nustebo: „De­ dviejų egzaminų, o kitas eg­ ta savo studentus, per mažai moksliniu pagrindu galime kane, čiagi studentai, iš Isto­ zamino ir trijų įskaitų. Kaip žino jų charakterio ypatybes rimtai kovoti su neigiamais rijos fakulteto"... žmonės sako: gaudeamus ir polinkius, gyvenimo sąly­ studentų elgesio pasireiški­ Žinia aplėkė ir Istorijos fa­ igitur, jei ne šičia, tai ki­ gas, per mažai jiems padeda, mais, tobulinti auklėjamąjį kultetą. Beveik vienu metu tur. Vakare, prieš tai išgėrę pataria kaip vyresnieji drau­ darbą. Čia daromi tik pirmie­ su milicija atsirado ir anojo „Bangos" restorane, veržėsi gai. ji žingsniai. Antai, FAF par­ prodekanas, kažkas iš kom­ be leidimo į Gerosios vilties Patirtis rodo, kad dažniau­ tinė ir komjaunimo organi­ jaunimo biuro. gatvėje Nr. 25 esantį bend­ siai įvairius nusižengimus pa­ zacijos, talkininkaujamos „Tiek čia dekanų, prodeka- rabutį. Budinčioji iškvietė daro pirmųjų kursų studen­ Mokslinio komunizmo kated­ nų, susitvarkysit ir be mūsų“, miliciją. Pareigūnų būta tai. Jų ir pažangumas yra ros, 1976 m. pradžioje, ruoš­ — šyptelėjo milicininkai, iš­ griežtų. Tada A. Jokūbauskas žemesnis. Todėl labai svar­ damosi svarstyti studentų ko­ tyrę padėtį vietoje. Sunku pabandė suminkštinti jų šir­ bus darbo baras yra pirmųjų munistinio auklėjimo reika­ paaiškinti jų logiką: gal tą dį: pasiūlė kyšį. kursų komplektavimas ir pir­ lus, atliko rimtą anketinį ty­ dieną blaivykloje vietų trū­ makursių adaptacija fakulte­ rinėjimą. O kur Psichologi­ ko, gal pareigūnai manė, ge­ SPRAGOS te. Savo pranešime I. Nekro­ jos katedra, Sociologinių ty­ riantį studentą esant mažes­ šius pažymėjo, kad darbo su rimų laboratorija? Kodėl jos Pastovius visuomeninius abiturientais tikslas nėra vien nenagrinėja studentų proble­ ne blogybe už geriantį staty­ bininką? Ką veiksi, iš visų įpareigojimus šiuo metu turi agitacija stoti į tam tikrą fa­ mų, nepateikia auklėjimo pusių parėmę „linksmuosius apie 87,6% visų Universite­ kultetą. Pagrindinis to darbo darbe jokių receptų? Šis po­ vyrukus" (paaiškėjo, jog čia to studentų, 27,4% pirmakur­ tikslas turėtų būti siekimas, sėdyje pareikštas prorekto­ antrakursiai žurnalistai L. Jur- sių išrinkti į visuomeninį or­ kad Universitetan kuo mažiau riaus B. Sudavičiaus priekaiš­ ša, G. Loiba, E. Bukinas, J. ganizacinį darbą. Filologijos pakliūtų atsitiktinių žmonių. tas irgi laukia atsakymo. Ty­ Steponavičius), „dekanai ir fakultete tokius įpareigoji­ Tai padaryti nelengva, nors rinėjimai studentų komunisti­ prodekanai" nusivedė juos į mus turi vos pusė studentų. fakultetų dekanai, visuomeni­ nio auklėjimo, akademinės Istorijos fakulteto komjauni­ Lituanistų I k. 2 gr. net 8 nių organizacijų atstovai ati­ drausmės ir pan. klausimais mo biurą ir pasodino rašyti studentai iš viso neturi jokių džiai susipažįsta su kiekvieno neabejotinai būtų naudingi pasiaiškinimų. Sunkiai kluso įpareigojimų. Skaičiai verčia stojančiojo dokumentais, as­ visur. busimųjų spaudos darbininkų lyginti ir susimąstyti. Studen­ meniškai su jais kalbasi. Tą Visos mūsų kalbos ir kova įnagis — plunksnakotis. Ban­ tų visuomeninė veikla — tai darbą apsunkina kai kurių prieš girtuokliavimą — tai dė keverzoti ir dešinėm, ir ir jų laisvalaikio tinkamas mokyklų išduotos šabloniškos kova už mūsų komunistinę kairėm rankom, vis apsunku­ organizavimas, kuris, savo charakteristikos: jose nurodo­ moralę, mūsų principų ir sia galva nesuprasdami, kuo ruožtu, profilaktinė priemonė mos tik teigiamos stojančio­ įsitikinimų teigimas. Kad jie čia jie nusikaltę: „Juk ne neleisti pasireikšti neigiamam jo savybės. Štai nusikaltimą būtų tvirti, kad jų neišmai­ Istorijos fakultete gėrėm, o studentų elgesiui. Reikia pri­ įvykdžiusio R. Grigo charak­ nytume į gurkšnį vyno, kad tarti komjaunimo komiteto teristikoje rašoma; „Mokinys nuo to vyno neapsvaigtume Filologijos..." Gal tikrai — šyptelėkime, nuomonei, kad būtina stimu­ sistemingai seka periodinę ir nedarytume to, apie ką kaip tie geručiukai milicinin­ liuoti fakultetų iniciatyvą, spaudą... domisi ir teisingai blaivūs būdami nedrįstume kai ir, numoję ranka, paliki­ daugiau organizuoti fakulteti- vertina mūsų šalies ir užsie­ net pagalvoti. me ramybėje tuos busimuo­ nių ir tarpfakultetinių rengi­ nio politinius įvykius... ak­ nių. Ne kartą esam rašę savo tyviai dalyvavo komjaunimo sius žurnalistus. A. JUODUPIS

Vietoj prologo norėtume pateikti kelis skaičius, kuriuos vertėtų prisiminti ne tik baigiant skaityti šį straipsnelį, bet: ir ilgiau. Per daug progų jpakelti stiklelį prigalvojame, per vėlai susi­ mąstome apie pasekmes. Taip ir sukasi apsvaigimo ratas. Pernai net 222 Universiteto darbuotojai ir studentai turė­ jo reikalų su milicija. 27 pa­ buvojo blaivykloje, 34 išsi­ suko baudomis. Jau šiais mokslo metais 92 studentams pareikšti rektoriaus papeiki­ mai, dauguma atveju — už girtuokliavimą, kurį visada lydi elementariausių elgesio ir buities normų nesilaiky­ mas, chuliganizmas, nusikal­ timai.

PRAŽŪTINGAS APSVAIGIMAS


MŪSŲ DEVYNETAS VSEVOLODSKE — MIŠKŲ ŪKIO DARBININKŲ KAIMELYJE. IŠ ČIA PRADEDAME 250 KM KELIONĘ SLIDĖMIS PER NEGYVENAMĄ TAIGĄ

siekėme taip pat stebėtinai greitai — per 1 vai. 20 min. (paprastai kylama 2,5 vai., tiek ir mes planavome). Da­ bar reikia saugotis, kad nepakliūtume į pavojingą pra­ rają, kur lengva nugarmėti! Prie apleisto geologinio Pirmieji 3—5 km. Drabu­ apaugęs slėnys. Upės vaga Akmens kalno. gręžinio įrenginio paliekame žiai peršlapo nuo prakaito. plati. Erdvu, tad ir nuotaika Proskyna? Apie tai liudija slides su kuprinėmis ir — į Sūrūs jo lašai graužia akis. pakili. Deja, greitai ją pra­ tik reti įkirtimai ant medžių. Konžako viršūnę. Po valandos Ne, šaltis įsikibęs minus 33°: dėjo gadinti po sniegu išsilie­ Praktiškai jokios proskynos visas mūsų devynetas foto­ karšta nuo greito ėjimo ir jęs vanduo. Patekai į tokią nėra. Jokio tako. Jokių vė­ grafuojasi prie sukrauto tu­ kuprinių svorio. Kuprinėse vietą ir skųsk nuo slidžių le­ žių. Šįmet mes pirmieji eina­ ro plevėsuojančios vėliavos viskas: palapinė, krosnelė, dą pusvalandį, jei ne ilgiau. me šiuo maršrutu. Pasikliau­ fone. Aukščiausia viršūnė miegmaišiai, didžiuliai storo .. .Mes ant pačios pagrindi­ ti galime tik* savimi: žemė­ pasidavė lengviausiai. parolono lapai, pjūklas, kir­ nio Uralo kalnagūbrio kete­ lapiais ir kompasu. Nusileidom iki slidžių dvi­ viai, puodai, remonto reik­ ros. Kairioji koja Azijoje, de­ Braunamės per šimtmečiais gubai greičiau. Statūs šlaitai menys, atsarginis inventorius, šinioji — Europoje, — juo­ žmogaus neliestą taigą. Prieš nešte nešė žemyn: čiuožėm maistas visam žygiui (pakely kaujame. Visų žvilgsniai nu­ akis atsiveria nepaprasto gro­ ant kojų, sėdomis, pilvu. Pa­ jokios gyvenvietės), vaistinė­ kreipti į pietus, kur mūsų žio panorama. Vakaruose, tik darai 2—3 žingsnius ir vėl maršruto tęsinys. Žemėlapio ką nusileidusios saulės nu- važiuoji. lė, asmeniniai daiktai. Vakarop miško proskyna ir kompaso pagalba bandome rausvinto dangaus skliaute Užsidedam slides ir kup­ atveda prie vienišos medžio­ nustatyti Surjos slėnį, Jelo- dunkso baltutėlė, aštriu smaiPastarosios kokios tojų trobelės. Joje pernakvo­ vajos kalnagūbrį, Olvino Ak­ galiu besibaigianti Oščijo rines. ję rytoj kilsime j Denežkino mens kalno viršūnę. Nors ir kalno viršūnė. Prieš akis lengvos. Suvalgyta viskas. 20 šviečia saulė, tačiau toliai aukštai virš taigos iškylusi km nusileidome kaip pasako­ Akmens viršūnę. Sausio dienos Šiaurės Ura­ dingsta melsvoje migloje. Burtymo kalno sieną. Jo pa­ je, kaip sapne. Visa kelionė Naktis. Atrodo vos spėjai pėdėje ir įrengiame stovyk­ taip. le trumpos — 7—8 vai., o Šiame III sudėtingumo ka­ pakilti į viršūnę ir atgal su­ sumerkti akis, o tave jau ža­ lą nakčiai. Rytą, kildami į Burtymo tegorijos žygyje dalyvavo IV grįžti reikia dešimties. Išeina­ dina, atėjo eilė kūrenti kros­ me gerokai prieš aušrą. Tris nelę. Bandai keltis, o galva perėją, užtinkame slidžių vė­ kurso geologai: Vidas Sadecvalandas kilame Sausojo Šar- nejuda — plaukai prišalo žes, pirmą kartą per šią ke­ kas — šios kelionės iniciato­ po upelio vaga ir jo šlaitais. prie palapinės. Matyt, ausinė lionę. Vienos grupės leistasi rius ir organizatorius, darbš­ Galingą taigą pakeičia reti, kepurė nebuvo užrišta ir nu- nuo perėjos. Po kurio laiko čiausias ir ištvermingiausias nuskurę kadagiai. Jie taip sprūdo. Atsikeli, šusiraitai vėžės susijungia su kitomis, grupėje, statydavo palapinę; storai apsnigti ir apšarmoję, prie krosnelės, o buvęs budė­ kuriomis kilta. Nors per nak­ Albinas Masys, Saulius Gekad jautiesi atsidūręs žvil­ tojas lenda į tavo vietą mieg­ tį vėžės kiek ir užsnigtos, geckas, Vygis Izokaitis — ap­ gančio sniego bokštų karalys­ maišyje. Po valandos žadinsi bet eiti jomis jau vienas ma­ rūpindavo malkomis; Eugeni­ tėje. Dar po kurio laiko kitą ir dar bandysi užmigti, lonumas. Ant vėžių šviežios jus Bukėnas ir Antanas Midingsta ir kadagiai. Po kojom kol virėjai paduos pusryčius didžiulės katės pėdos — lū­ kulka — įrengdavo laužavie­ ir aplink kiek tik akys užma­ (tiesiai į miegmaišį). Taip jau šies. Skersai vėžių sniegas tę. to — apledėjusių akmenų jū­ įprasta žiemos kelionėse — išklampotas pusantrametriBūsimajai ekonominės in­ ra. Palikę slides, kylame ka- pirma papusryčiauji, o tik po niais žingsniais — bėgta formacijos mechanizuoto ap­ briedžio. bindamiesi už uolų. Stipius to keliesi. dorojimo specialistei antra­ Kylame Jelovaja> Sosvos Seka statokas nusileidimas kursei Nijolei Kelpšaitei ir vėjas pusto seno kieto sniego kristalus, kurie kaip adatom upės vaga, įveikiame 7 km. į Šiaurinio Jovo upelio slėnį, ketvirtakursei biologei Ire­ smaigsto veidą. Užsidedam išdegusio miško ruožą ir sta­ ir mes trobelėje. Ji tuščia. nai Beinorytei valgio gamini­ čiu šlaitu per taigą patenka­ Krosnelė neveikia. Statome mo paslapčių galėtų pavydė­ kaukes. Viršūnė. Viskas aplink kaip me į Surjos upės slėnį. Ten, savąją. Paskutinė naktis tai­ ti geriausieji Vilniaus resto­ ant delno. Deja, gėrėtis pa­ kur į Vegraną įteka iš šiau­ goje. Rytoj — aukščiausios ranų kulinarai. Bet didžiau­ norama ilgai netenka. Šaltis rės Surja, o iš pietų — Tul- Šiaurės Uralo viršūnės — sias jų nuopelnas medicinos neišpasakytas. Greičiau ze- sika, kažkada buvo kaimas. Konžako Akmens šturmas. srityje — likome visi sveiki. Vienišoje trobelėje apsigyve­ 7.30 ryto. Dar tamsu. Snin­ žyn! .. .Visą dieną einame Sos- nę du medžiotojai parodo ga (kaip ir kasryt). Vakarykš­ Edvardas ŽIŽYS žygio vadovas, voš upės vaga. Kairėje sta- mums proskynos pradžią, ku­ tes vėžes vos galima įžiūrėti. tus uolėtas spygliuočių šlai- ria eisime per taigą beveik Miškų zoną paliekame dar Finansų ir apskaitos fakulteto vyr. dėstytojas tas, dešinėje krūmokšniais dvi dienas — iki pat Olvino neišaušus. Jovo perėją pa­

J aukščiausias-šiaurės Uralo viršūnes

Kviečiame pakeliauti su viena turistų grupe. O ką veikė kiti Turistų klubo na- ; riai, sužinosime greit įvyk- ; siaučiame žiemos žygių apta­ rime. Studentų profsąjungos mitetas pasirūpino, kad mūsų studentai galėtų per žiemos atostogas pailsėti Kišinlovo, Lvovo, Jerevano, Leningrado universitetų sporto-sveikatingumo stovyklose.

Į?

IKI KITO SUSITIKIMO, JEREVANE

TAIKLIOS AKYS

Saulių varžybas, skirtas Tarybinės Armijos ir Ka­ rinio jūrų laivyno 59osioms metinėms bei SDAALR 50-mečiui pažy­ mėti, pradėjo chemikų komanda. Jose dalyvavo fakultetų, skyrių ir kated­ rų atstovai. Varžyboms jie ruošėsi, vadovaujami Fizinio auklėjimo kated­ ros dėstytojo L. Majorovo. Komandos buvo suskirs­ tytos į du pogrupius. Pir­ majame geriausiai pasiro­ dė Medicinos fakulteto šauliai, surinkę 400 taš­ kų. Dviem taškais atsiliko gamtininkai. Trečioje vie­ toje — MMF komanda. Antrajame pogrupyje taik­ liausi buvo administraci­ jos atstovai. Asmeninėje įskaitoje pirmavo GF studentas K. Savickas, surinkęs 90 taš­ kų. Antroje vietoje liko TF studentas Janulis — 89 taškai. Gerai šaudė ir moterys. Matematikė Smailytė iš­ mušė 92 taškus, Maželytė Vasario 26 d. kviečiame į su „Tėviškės" iš Medicinos fakulteto — susitikimą draugijos pirmininku Pranu 88. Antrojoje grupėje ge­ Petroniu, Prašom ateiti 19 vai. į Finansų ir apskaitos riausiai šaudė Karinės ka­ fakulteto vestibiulj. tedros dėstytojas P. Kuznecovas ir administracijos Kraštotyrininkų klubo darbuotoja O. Žičkienė. valdyba SDAALR Universiteto komitetas kviečia visus JAUNŲJŲ KOMUNISTŲ dalyvauti dar vienose MOKYKLOS užsiėmimas vyks šaulių varžybose, kurios kovo 2 d. centrinių rūmų 13 vyks Pergalės dienos pro­ auditorijoje (Rektorato posė­ džių salė). Pradžia 17 vai. ga. Z. NEKRASOVA

KAINA 2 KAP.

L. SKIRPSTO nuotr.

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

„Kad tik greičiau!“ Kaip tyčia, lėktuvas vėluoja. Tris valandas sėdime Vilniaus aerouoste. Laukimas nesudrums’tė geros nuotaikos, at­ virkščiai — padėjo: susipaži­ nome. Išsiklausinėjome: kur, kas, kaip, o svarbiausia — ar teko kam būti Armėnijo­ je. Ne. Visi skrenda pirmą kartą į šią brolišką respubli­ ką, pažįstamą tik iš draugų pasakojimų ir perskaitytų knygų. Po penkių valandų kelio­ nės mes nusileidome Jereva­ ne. Saulėtosios Užkaukazės respublikos sostinė mus pasi­ tiko dešimties laipsnių šaltu­ ku ir draugiškom Jerevano Universiteto studentų šypse­ nom. Pirmoji ekskursija po mies­ tą, visai neseniai atšventusį 2758 metų jubiliejų. Lydimi naujųjų savo draugų, pabu­ vojom Universiteto rūmuose, lankėmės Etnografiniame mu­ ziejuje, kurio eksponatai pa­ sakojo apie sunkią armėnų tautos praeitį, papročius.

Nepastebimai praėjo ke­ lios dienos sostinėje. Mūsų pažintis su respublika tęsiasi. Vykstame į vieną iš gražiau­ sių kurortų — Diližaną. Pa­ keliui pravažiuojame Sevaną — nepakartojamą gamtos kū­ rinį. Ežeras yra 1916 m virš jūros lygio, jo vanduo labai skaidrus. Aplink šį Armėni­ jos gyventojų pasididžiavimą pastatyta nemažai turistinių bazių, gydyklų. Mūsų autobusas išraitytu kalnų keliu rieda toliau. Štai ir Diližanas, apsuptas sniego kepures dėvinčių kalnų. Mies­ te gyvena apie 25 tūkstan­ čius žmonių. Pramonės įmo­ nių beveik nėra (tik minera­ linio vandens fabrikas), daugiausia poilsio namai, sana­ torijos, turistinės bazės. Ilgai atmintyje išliks išvyka į Agarcino vienuolyną, pasivaikščiojimai po kaitrios pa­ vasario saulės nušviestus kal­ nus. Vėl Jerevanas. .. Daug nuostabių akimirkų patyrėm apžiūrinėdami M. Sarojano, V.

ŠAUKIA VASARAI

Pradedami formuoti išva­ žiuojamieji studentų statybi­ niai būriai j Stavropolį, Smo­ lenską, Jakutijos AT,SR.

„Tarybinio studento" re­ dakcijai skubiai reikalinga mašininkė, spausdinanti lie­ tuvių kalba. Gali būti Istori­ jos ar Filologijos fakultetų studentė.

REDAKCIJOS ADRESAS:

REIKALINGI

Studentų profsąjungos ko­ mitetui reikalinga kasininkėsekretorė. Kreiptis į komite­ tą darbo dienomis arba telef. 2-10-38.

232009 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

Aivazovskio ir kitų teptuko meistrų, skulptorių darbus payeikslų galerijoje, šiuolaikinio meno salone. Kiek įdo­ mių dalykų pamatėme ranka rašytų knygų saugykloje — Matenadarane. Čia surinkta apie 4 tūkstančius rankraščių tomų, kuriuose sukauptos viduramžių mokslo sričių ži­ nios. Prie Matenadarano yra bazalto paminklas, pastatytaMesropui Maštocui — armė­ nų raštijos tėvui, kuris dau­ giau kaip prieš 1500 metų sukūrė armėnų abėcėlę (nuo­ traukoje matote mūsų grupa prie šio paminklo). Daug dar būtų galima pa­ sakoti apie nuostabias šios 1 respublikos istorines vietas — Ječmiadziną, Jerebunį, kur lankėmės, apie naujus mūsų i draugus. Gaila buvo skirtibet mes įsitikinę, jog tai nei paskutinė pažintis.

Audronė NUGARATTI E. STUMBRIO nuotr.

Universiteto komjaunimu komitetai priima norinčiųjį) vykti vasarą j nurodytas vie­ tas pareiškmlus (tarpininką vus fakulteto komjaunimt biurui).

Gamtos fakulteto hidro­ geologijos ir inžinerinės geologijos specialybės H k. studentai ir kuratorius nuoširdžiai užjaučia gru pės draugą Joną NORKŲ dėl brolio mirties.

LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 02215 Užs. Nr. 685

REDAKTORIŲ

ALGIS KUST.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.