visų
Salių proletarai,
vienykitesi
uam/BOS
SIAME NUMERYJE: DARBO IR kovų
Šlove
PAGALVOKIME APIE SAVO ELGESĮ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO GARBES VARDO SUTEIKIMO H. ZABULIUI
Už didelius nuopelnus vystant mokslą, aukštąjį bei specialųjį vidurinį mokymą respublikoje ir ak tyvią visuomeninę veiklą suteikti Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministrui, profesoriui Henrikui Zabuliui Lietuvos TSR nusipel niusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. vasario 17 d.
Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuo meninę veiklą, ryšium su šešiasdešimtosiomis gimimo metinėmis Vil niaus Valstybinio Dar bo raudonosios vėlia vos ordino V. Kapsuko universiteto fakultetinės chirurgijos kated ros vedėjas, Lietuvos TSR nusipelnęs gydyto jas, profesorius Anta nas Sučila apdovanotas Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raš tu.
DĖMESIO!
Rektoratas praneša, kad kovo 7 d. užsiėmimai per keliami į kovo 6 d. Kovo 7 ir 8 dienomis paskaitų nebus.
Nr. 6 (990) 1977 m vasario 25 d.
GERIAUSIEJI Retas Istorijos fakulteto studentas nepažįsta Donato Morkūno. Daugiausia reikalų su juo turi trečiojo ir aštun tojo bendrabučių gyventojai: mat, Donatas — fakulteto proibiuro buitinio sektoriaus pirmininkas. Į šias pareigas studentai išrinko jį dar pir makursį — 1975 m. Mėgs tantys palaidesnį gyvenimą vėliau gal ir nusivylė: per daug griežtas, sako. Kai ko misija tikrina švarą — o tai būna gana dažnai — vargas apsileidėliams. Buitis, žinoma, rūpi ne tik profsąjungai. Tai gi, Donatą išrinko ir komjau nimo biuro nariu. Aha, pagal vosite, — tai studento iš jo nebeliko. Nieko panašaus. Donato studijų knygutėje vien penketai. Moka surasti ir studijoms laiko. Mėgsta Donatas ir teatrą, kiną, kon certus. Dažnai knygom apsi krovęs sėdi. Žinoma, daugu ma jų — apie istoriją. Tokią specialybę pasirinko. L. SKIRPSTO nuotrauka
■a
UNIVERSITETO METRAŠTIS Apie garbingą keturių šimtmečių kelią, kurį nuėjo se niausia šalyje aukštoji mokykla, papasakos trijų tomų veikalas „Vilniaus Universiteto istorija". Pirmoji knyga jau išėjo iš spaudos. Veikalas skirtas Vilniaus V. Kapsuko universiteto jubi liejui. Jį ruošia autorių kolektyvas, redakcinės kolegijos
KELIOS PASTABOS PAŽANGUMO LENTELES PARAŠTĖSE
Revoliucijos pagimdyta Vasario 21 dieną j Aktų salę susirinkome pažymėti Ta rybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno 59-ųjų metinių. Į iškilmingą minėjimą atėjo Universiteto vadovai, darbuo tojai, studentai, svečiai.' Prezjdiume — partijos Universite to komiteto sekretorius K. Poškus, prorektorius J. Grigo nis, partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojai V. Gobis ir J. Bagdonas, komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, studentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kairys, karo veteranai. Minėjimą Įžanginiu žodžiu pradėjo draugas K. Poškus. Pranešimą apie mūsų šauniąsias Ginkluotąsias pajėgas padarė ,,Tėviškės" draugijos pirmininkas P. Petronis. Minėjime Karinės katedros dėstytojui majorui V. SapeSįinui įteiktas trečiojo laipsnio medalis „Už ištarnautus metus". Diplomais apdovanoti SDAALR šaulių varžybų nu galėtojai. Vakare koncertavo Vilniaus Įgulos kariai-saviveiklininkai.
Žiemos egzaminų sesijos dar vis nepamirštam: anali zuojami pažangumo rodikliai, ieškoma mokymo proceso efektyvumo didinimo galimy bių. Sesijos rezultatai mus, Gamtos fakulteto kolektyvą, džiugina. Didelė studentų da lis egzaminus išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Iš 574 studentų, laikiusių egza minus, 334-ių žinios įvertin tos penketais ir ketvertais. Beveik kas šeštas studentas fakultete — pirmūnas, išlai kęs egzaminus tik labai ge rais pažymiais. Didesniąją pirmūnų dalį sudaro aukštes niųjų kursų studentai. Apvylė mus šiais metais pirmakursiai. Savo pirmąją sesiją silpnokai išlaikė geo grafijos ir geologijos specia lybių „fuksai". Daug patenki namų pažymių jie gavo iš aukštosios matematikos ir bendrosios chemijos. Matyt, nepakankamai mokytasi per semestrą, per mažai dirbta su knyga. Jeigu geologijos spe cialybės pirmakursių prasto kus sesijos rezultatus galima
PIRMŪNAI IR ATSILIKĖLIAI
pirmininkas — rektorius, akademikas J. Kubilius. Pirmasis tomas apima 1579—1803 metų laikotarpį, pasa koja apie Vilniaus Akademijos įsteigimą, jos veiklos pra džią, šio mokslo židinio pertvarkymą į Universitetą bei Lietuvos vyriausiąją mokyklą. Knygoje rašoma apie įvai rių mokslo bei meno sričių puoselėjimą, Universiteto bib lioteką, spaustuvę. Universiteto veikla siejama su viso krašto švietimo bei kultūros, taip pat pasaulinio mokslo raida.
Apvylė pirmakursiai iš dalies paaiškinti nedideliu konkursu stojamųjų egzaminų metu, tai apie geografijos specialybę to nepasakysi. Geografais tapo geriausi1 iš geriausių, pagal šių metų eksperimentą puikiausiai iš laikę stojamuosius egzami nus, per didelį konkursą pa tekę į studentų šeimą (balas viršijo 22). Žinoma, ir tarp pirmakursių yra pirmūnų. Tai geologas M. Gregorauskas, biologai G. Stukalinas, G. Juknaitė, geografė R. Baškytė ir kt. Jau ne pirmus metus ge rai studijuoja pasirinktą spe cialybę, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje geo grafai V. Padriezas (III k.), D. ir G. Griniūtės (V k.); bio logai V. Brazauskaitė, J. Sikorskytė, S. Paltanavičius (III k.), V. Keparutis, V. Kvėdaraitė, V. Liubinavičius;, E. Pikuč (V k.); geologai R. Ta raškevičius (II k.), V. Ciučelis (III k.), V. Sadeckas (IV k.), P. Musteikis, E. Rudnickaitė, V. Borovkovas (V k.). Kasmet mažėja pašalintų
už nepažangumą studentų. Šiais mokslo metais tik vie nas tcrks atsirado. Labai svar bu, kad nenorintis mokytis studentas kiek galima anks čiau suprastų, kad ne čia jo vieta ir ne šis jo pašaukimas. Kontrolinės sesijos rezulta tai, kurie buvo apsvarstyti visose grupėse, padėjo išaiš kinti potencialius skolinin kus ir imtis priemonių padė čiai taisyti. Pagerėjo fakultete visuome nės mokslų studijavimas. Jau antra sesija viso fakulteto visuomeninių mokslų viduti nis balas viršija 4,0. Vien penketais ir ketvertais politi nę ekonomiją išlaikė IV k. meteorologai ir kartografai, IV k. biofizikai, tačiau ją prastai laikė IV k. mikrobio logai ir zoologai (vidutinis balas atitinkamai 3,77 ir 3,75). Susirūpinimą kelia zoo logų IV kurso mokymasis. Genetikos egzaminą dešimties studentų grupė išlaikė tokiais pažymiais: penketas, keturi trejetai ir penki dvejetai. Ne sidomi specialybe, nedraus
mingi, dažnai praleidinėja pa skaitas šie grupės studentai: J. Urbelytė, L. Ulevičiūtė, G. Bučel, R. Gimžauskas. Iš 37-ių akademinių grupių, dalyvavusių žiemos egzaminų sesijoje, 29-ių grupių viduti nis pažymių balas yra dau giau kaip 4,0 ir tik 8-ių gru pių — šiek tiek žemesnis. Pirmos vietos suvestinėje ati teko biologijos spec. V k. augalų fiziologams (4,83), ge netikams (4,76), hidrobiologams (4,69). Geri rodikliai' geografijos spec. IV k. kar tografų (4,50), V k. hidrolo gų (4,49). Suvestinės kitame gale — biologijos spec. IV k. zoologai (3,77), geologijos spec. III k. lietuvių gr. (3,71) ir II k. lietuvių gr. (3,63). Mūsų uždavinys šiame penkmetyje — užtikrinti ko kybiškai geresnį mokslinį ir praktinį specialistų gamtinin kų rengimą. Toliau tobulinsi me mokymo procesą, kelsime dėstytojų pedagoginį meist riškumą, skatinsime studentus sistemingam, rimtam ir sava rankiškam mokymuisi.
Doc. V. MATULEVIČIENE GF partinio biuro akademinės komisijos pirmininkė
ŠVENTOJI PAREIGA 1940 m. Vilniuje buvo įkurta Pėstininkų karo mo kykla. Tai buvo pirmoji Lie tuvoje tarybinė Karininkų mokykla, kurios tikslas — ruošti mažažemių ir bežemių valstiečių, darbininkų vaikus Tarybinei Armijai. Į šią mo kyklą vienas pirmųjų įstojo ir dabartinis mūsų Universi teto Karinės katedros virši ninkas V. Repšys. — Prisimenu kitų metų ge gužės 1-ąją. Iškart po para do išžygiavome į vasaros sto vyklą prie Švenčionėlių. Ar pamanė tada kas nors iš mū sų, kad čia sužinosime krau pią birželio 22-osios žinią? Pirmąją karo dieną visą sto vyklą išvežė į Vilnių, saugoti aerouostą. Miestas jau degė,
liepsnojo. Skaudu buvo žiū rėti į jį, patikėti tuo, ką ma tėme, bet prieš tiesą užsi merkt negalėjome. Teko trauktis. Vilnius — Lepelis — Vitebskas — Viazma — Novokuzneckas (šiame mies te, beje, tęsėme mokslą) — Sibiras, Gorkio sritis. Čia mus, jaunus leitenantus, ir ėmė skirstyti į frontą. Nors mokiausi Pėstininkų karo mo kykloje, bet norėjau kažko dėl pakliūti į artileriją. 1943 m. vasario 20 d. atsidūriau fronte, 16-osios Lietuviškosios divizijos gretose. Labai gerai prisimenu tik rąjį karo krikštą — Oriolo žemėje. Galbūt jis labiausiai ir įsiminė iš visų karo epi zodų. Juk tada man, dvide-
šimtmečiui baterijos vadui, neturinčiam įgūdžių, teko vadovauti žymiai vyresniems, gyvenime patyrusiems žmo nėms. Antrasis krikštas buvo tų pačių metų vasarą Kursko lanke. Žinojome, hitlerininkai puls, todėl puikiai įsitvirtino me apkasuose, galėjome lais vai judėti. Kartu su įtempi mo minutėmis augo mūsų pa siryžimas nieku gyvu nepraleist priešo. Rusai, ukrainie čiai, baltarusiai, lietuviai — visi mes turėjome ir puoselė jome vieną tikslą: išsilaikyti, būtinai išsilaikyti. Ne, apie gyvybę galvoti nebuvo lai ko. Mes vykdėme švenčiau sią iš švenčiausių pareigų — gynėme Tėvynę. Sakoma, tikras karys visą gyvenimą karys, Tai turbūt tinka ir V. Repšiui. Pasibai gė karas, prasidėjo atstato mieji darbai. Tarnavo divizi-
joje iki jos išformavimo, vėl tarnyba įvairiuose daliniuose ir įvairiose pareigose. Nuo 1972 m. V. Repšys vadovauja Universiteto Kari nei katedrai. Dažnai susitin ka jaunimas, neuostęs para ko, su šiuo visada žvaliu, pa sitempusiu žmogumi. Klausosi pasakojimų, mokosi iš jo my lėti Tėvynę, prireikus ir ginti j4Lilija DAILIDONYTĖ
nniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuHiiiiiiiiininniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiniiiuiniiHiiniiiuiiiiiiiiiiinniiiiiiiiinniuiiiniiiiiiiiiiiuiiiiniiiiiiiiniiiiniui y
AUDRŲ PAGIMDYTI Tolsta Didžiojo Tėvynės karo dienos, kai su sunkiais mūšiais besitraukiančių Rau donosios Armijos dalinių priedangoje tūkstančiai Tary bų Lietuvos darbo žmonių evakuavosi į šalies gilumą. Visų širdyse liepsnojo keršto priešui liepsna, noras grei čiau įsijungti į ginkluotą ko vą. 1941 m. gruodžio mėne sį pasklido žinia — senaja me rusų mieste Balachnoje, prie didžiosios Volgos upės, formuojamas lietuviškas jun ginys. — Malonu buvo, — prisi mena dabar Universiteto dės tytojas S. Kancedikas, — po 35 metų vėl susitikti su ko vos draugais, susirinkusiais į Vilniaus Profsąjungų rū mus. Čia neseniai įvyko bu vusios 16-osios Lietuviškosios Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizijos karių-frontininkų susitikimas. Karas sulygino visus. Visi turėjo vieną tikslą —- nugalė ti. Tik giliai širdy slypėjo
slapčiausios svajonės, kurios sulaukusiems pergalės išsipil dė. Kova užgrūdino žmones. 16-osios Lietuviškosios divizi jos gretose kovojo daug da bartinių gydytojų, mokytojų, dėstytojų, profesorių, minist rų. Kai vėl būrin susirenka buvę frontininkai, sunku at skirti, kuris čia profesorius, kuris darbininkas: visi jie ly gūs, visi jie bendro žygio draugai. Kareiviška draugys tė, prasidėjusi nuo bendro tikslo supratimo, nuo duonos riekės dalinimo, sujungė jų širdis, gal todėl dabar taip malonu išgirsti savo bendražygio žodžius, vėl ir vėl pri siminti kovų dienas, kurtose buvo visko. — Labiausiai, — sako S. Kancedikas, — j atmintį įstri go moterys frontininkės. Ne galima nepaminėti D. Mar kauskienės — kulkosvaidi ninkės, kuri praėjo visą 16osios Lietuviškosios divizijos kovų kelią. Dalyvavo ji Kursko kautynėse, kovojo
Baltarusijoje, Lietuvoje. Ji viena iš keturių TSRS mote rų ir vienintelė divizijoje bu vo apdovanota trimis Šlovės ordinais. Kovos lauke žuvo D. Karosienė, savo gyvybę Kursko lauke vardan kitų laimes ati davė ryšininkė A. Paškevičiū tė. Ten žuvo ir jos brolis. Li ko prisiminimai apie juos, li ko A. Paškevičiūtės eilėraš čiai, liko amžina padėka ir atmintis negrįžusiems. S. Kancedikas prisimena draugus, prisimena E. Matu lionį, kuris kiekvieną sunkes nę minutę stovėjo šalia. Ir tada, kai S. Kancedikas prie Oriolo buvo sunkiai sužeistas, draugas nepaliko jo. Prisime na visą Matulioniu šeimą, ku rioje užaugo keturi broliai — visi frontininkai, visi Tėvynės gynėjai. (Dabar trys jų pensi ninkai, vienas — ministras.) Atminty pasiliko armonikos garsai —■ kareivio paguoda, skundas ir džiaugsmas. Tai ji praskaidrindavo nuotaiką, tai
■7
ji pakviesdavo šokiui nuvar gusius karius, tai ji tyliais vakarais primindavo gimtinės beržus, namuose paliktas mo tinas, seseris, mylimąsias. Atokvėpio valandėlėmis kareiviams buvo ruošiami li teratūriniai vakarai. Į fron tą atvykdavo S. Nėris, P. Cvirka, A. Venclova, E. Mie želaitis, J. Baltušis, A. Gudaitis-Guzevičius ir kt. Ypač bu vo mylima S. Nėris, kurios eilės suteikdavo naujų jėgų, ryžto, o kiekvienas jos pasi rodymas virsdavo švente. Savo dainomis džiugino ka rius dainininkai R. Marijošius, A. Staškevičiūtė. Daž nas karių svečias buvo Lietu vos ansamblis. Visa liaudis kovojo už laisvę. „Aš irgi esu politi kas", — jau po pergalės pa sakė K. Petrauskas. Kažkam nusijuokus, pridūrė: „Vokiečiams nedainavau, o jums dainuoju!" Pergalės dieną S. Kancedikas sutiko Latvijoje. Jau 4—5 vai. ryto vokiečiai iškėlė baltas vėliavas: kapituliavo. IIgai karių atmintyje išliks ta balta spalva pergalės
•
v
♦ ♦ ♦ ♦ ; Revoliucinio kūrimosi ♦ į eigoje ir kovoje už laistvę, socializmo rstatybos ---~■--I šiokiadieniuose formavosi ♦ tarybinis ♦♦ j ir grūdinosi 5 žmogus. Savo darbo žy. _ = giais ir kūrybiniais laimė-1 Ujimais, didvyriška ištverme ; = ir narsumu Didžiojo Tėvy-1 • nės karo rūsčių išmėgini-! | mų metu, nesavanaudiškai i ; prisidėdamas prie klasės ; = brolių likimo visame pa- i ; šaulyje, tarybinis žmogus ' I įrodė savo didžią ištiki- > ; mybę komunizmo idea- = karštą patrio- • i iams, savo 1 | tizmą ir internacionaliz- = ♦ imą.
džiaugsmas. Kelias į namus buvo nu klotas gėlėmis. Visur girdėjai džiaugsmo šūksnius, sveikini mus. Visi reiškė gilią padė ką kariams išvaduotojams. Po pergalės prasidėjo nau jas gyvenimas, svajonių išsi pildymo metas, didžių darbų pradžia, kova už naują gyvenimą. — Aš buvau labai sujaudintas, - - sako S. Kancedikas, — kai karo metu studentai vilkosi kareiviškas uniformas ir kai tie patys ka riai po karo tapo studentais, dėstytojais... Žiūriu į šį žmogų. Atviras, nuoširdus, paprastas. Sutikęs niekada nepamirši. Gal to kius žmones pagimdė karo audra, gal todėl jie, buvę frontininkai, atsinešė į dabar ties dienas draugystės jaus mą, meilę žmogui, dėl kurio laimės ir laisvės kovojo šal tose laukų platybėse, dėl ku rio ne kartą žiūrėjo mirčiai į akis, bet pergalingai ėjo pirmyn, vaduodami kaimus ir miestus, uždegdami juose lai mės žiburius.. . Vida ŽUKAUSKAITE
; Visa liaudis turi pa-1 j gerbti šviesų atminimą 5 ; kovotojų, kritusių už Spa- | i lio žygį. Organizuoti senų • ; bolševikų, aktyvių kovoto- j Į jų už Tarybų valdžią, re- ; | voliucijos, pilietinio karo | šir Didžiojo Tėvynės karo; Į veteranų, darbo didvyrių | » pagerbimą. « Iš TSKP CK Nutarimo! ♦ „Dėl Didžiosios Spalio so- š ♦ cialistinės revoliucijos 60-j * ųjų metinių".
juos visur pristato kaip Lie tuvos atstovus. Gėdos jie ne padaro: puikiai dainuoja. . . .Taip ir keliaujam: vaka rai su kolūkiečiais ir mokslei viais, rytais — įt žygį. Jau iki Baltarusijos beliko pora kilometrų. Štai ir siena. Ne aukštas monumentas su už rašais „LTSR”, „BSSR". Sie na. Kažkada ją tik paukščiai galėdavo laisvai perskristi. Šiandien Lietuva ir Baltarusi ja — viena nedaloma šeima, didelės daugianacionalinės valstybės sesės. Daug įdomių istorinių vie tovių aplankėme Baltarusijo je. Zupranų kaimas — žino mo baltarusių rašytojo F. Boguševičiaus gimtinė. Zalesė — kompozitoriaus Oginskio, gar siojo polonezo autoriaus, tė viškė. Lebedevo kaimas — čia susikūrė viena pirmųjų Baltarusijoje RSDDP organi zacijų. Turtinga dviejų kai myninių respublikų istorija,
ir mes su dideliu įdomumu galėjome ją patyrinėti. .. .Molodečnas. Čia susiti ko visi penki būriai, dalyva vę „Žvaigždžių" žygyje. Ap rašyti tai, ką jie gero nu veikė, darbas ne iš lengvų jų. Prie to mažyte dalele pri sidėjome ir mes, penki Uni versiteto studentai. Štai da bar stovime miesto aikštėje I vyksta mitingas, netrukus pa j dėsime vainikus karių kapi Į g nėse, ir žygis baigtas? Ne, jis I leido ne tik priartėti prie I didvyriškų žygių esmės, pa I justi praėjusių dienų didybę I B ir šiandienos grožį, bet ir pa I dovanojo mums daugybę I draugų, leido patirti tos I draugystės džiaugsmus ir ga I lią. Į t< Namo parvežėm Pagyrimo I Z raštą, suvenyrų... ir norą I puoselėti užsimezgusią drau I gystę tarp Vilniaus universi I U teto ir Baltarusijos Liaudies 1 J. ūkio instituto komjaunuolių
v•
Žvaigždžių pėdsakais Ar jums teko girdėti apie „Žvaigždžių" žygį? Pirmąkart jame dalyvavo ir mūsų kom jaunuoliai. Spausdiname ke lias žygio dalyvio MF VI k. studento Vilimanto ŪSELIO dienoraščio ištraukas. Autoriaus nuotraukose: kai rėje — prie Lietuvos Ir Bal tarusijos sienos; dešinėje — mitingas Molodečne, baigus žygiDidvyriai nemiršta. Jie žū va kaip žvaigždės, šviesa jų per amžius srovens. Šie gal kiek perfrazuoti poeto žo. džiai atgijo mano atminty, kai trumpomis vasario dieno mis su draugais keliavom Lietuvos ir Baltarusijos ke liais — kovų ir darbo šlovės vietomis. Jau septinti metai „Žvaigždžių" žygi rengia bal tarusių studentai. Šiemet pa kvietė ir mus — Universite to komjaunuolius. MF VI k. studentas A. Barauskas, GF II k. studentas R. Taraškevi čius, Fil. F V k. studentė B. Valatkevičiūtė ir šių eilučių autorius buvom pirmieji Lie tuvos studentai, dalyvavę šia me įdomiame ir nepamiršta mame žygyje. Susitikom Vilniuje. Vie nas iš mūsų, pamatęs sutartą dieną iš traukinio išlipančius vaikinus su kuprinėm ir sli dėm, pasuko prie jų ir pa klausė: ,/Ar ne jūs žygiuosi-
te į Molodečną?" Frazė pati ko, vėliau tarpusavy ir vadinomės taip — „einantys iš Vilniaus į Molodečną". Taigi, susipažinome su ko legomis baltarusiais iš Liau dies ūkio instituto — „At minties" būriu. Aprodėme Universitetą, Vilnių. R. Ta raškevičiui ir A. Barauskui teko nelengvos gidų pareigos — šimtai klausimų pylėsi ant jų galvų. Vėliau svečiai pfipažino, kad mūsiškiai labai gerai žinojo savo miesto ir savo aukštosios mokyklos is toriją ir puikiai susidorojo su neįprastomis pareigomis. .. .Iki Molodečno — apie 160 km. Po dešimties dienų ten susitiksim su kitais bū riais, dabar irgi pradėjusiais žygį Baltarusijos vietovėmis. Šis žygis — dvejopos varžy bos. Į būrį priima tik geriau siai besimokančius studentus, vėliau jie gauna ir privilegi jų. Taigi, jau būrio komplek-
tavimas konkursas, nes norinčių daug. Antra, būriai, dalyvaujantys žygyje, irgi tarpusavy varžosi — kas ge riausias. Žygyje susitinkama su kovų ir darbo veteranais, užrašomi jų pasakojimai, moksleiviams skaitomos pa skaitos, varžomasi sporto aikštelėse su vietos jaunimu, talkinama darbe kolūkie čiams. Visa tai teko patirti ir atlikti ir mūsų būriui, kurį sudarė, kaip jūs supratote, baltarusių studentų grupė ir mes. Žygį iš Vilniaus pradėjom pėsti: lietus biro ant galvų, ir slides teko imti į rankas. Ta pati situacija pasikartojo kelyje iš Rukainių į Medi ninkus: šlapias sniegas, ir to pačio — tik lopai. Paeinam dešimt kilometrų — kuprinės ir slidės tampa lyg švininės. Daromės panašūs į desanti ninkus — viena kuprinė už nugaros, antra, paimta iš
merginų, — ant krūtinės, ir dar dvi poros slidžių, Bet tempo nemažinam. Draugo petys, šypsena ir pokštai lengvina kelią. .. .Stabtelim pakelėje prie kuklaus obelisko, kurio vir šūnėje žėri raudona žvaigždė. Prieš tris dešimtmečius gal tokie pat jauni, kaip mes šiandien, šioje vietoje kilo į ataką. Ir liko aštuoniolikme čiais, atidavę savo gyvybes už mūsų laimingą rytdieną. .. .Medininkai. Apžiūrime senos pilies sienas. Kita gru pė vyksta pas karo vetera nus. Būrio vadas V. Karatkevičius ir komisarė A. Chmel ruošiasi susitikimui su moky tojais ir moksleiviais. Lekto rių būrelis žingsniuoja į ta rybinio ūkio kontorą, kur juos išvežios po brigadas skaityti paskaitų. „Artistai" ruošia vakaro programą. Ri čardas, Arūnas, Birutė irgi labai atsakingai repetuoja:
DAR KARTĄ TIKINAME:
PRINCIPINGAS
girtuokliavimas — kelias į nusikaltimą
POKALBIS Vasario 16 d. Įvyko partijos Universiteto komiteto ir rektorato posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas „Dėl kai kurių studentų nusikalstamo elgesio". Posėdyje dalyvavo fakultetų dekanai ir prodekanai, partinių organi zacijų sekretoriai, katedrų vedėjai, komjaunimo aktyvas, taip pat respublikos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žukauskas, partijos Vil niaus miesto komiteto atsakingas darbuotojas A. Gardžiulis, partijos Lenino rajono komiteto sekretorius S. Nor mantas. Šiais mokslo metais keletas Filologijos, Finansų ir ap skaitos, Prekybos, Chemijos, Istorijos fakultetų studentų įvykdė antivisuomenlškų nusikaltimų. Tai rodo, kad stu dentų komunistinio auklėjimo darbe dar pasitaiko trūku mų ir spragų, kurios galėjo tam tikru mastu sudaryti są lygas kai kurių studentų neigiamam elgesiui. Posėdyje bu vo kalbama, kaip toliau gerinti studentų politinį idėjinį auklėjimą, buvo principingai įvertinti šio darbo trūkumai. Posėdį pradėjo partijos Universiteto komiteto sekreto rius K. Poškus. Pranešimą padarė komisijos, tikrinusios, kaip minėtuose penkiuose fakultetuose vykdomas studentų komunistinio auklėjimo darbas, pirmininkas partijos komiteto narys I. Nekrošius. Posėdyje pasisakė komjaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, Prekybos fakulteto partinės organizacijos sekretorius A. Trapulionis, Filologijos fakulteto dekanas J. Pikčllingis, Chemijos fakulteto partinės organizacijos sekretorius V. Skučas, einantis Visuotinės istorijos kated ros vedėjo pareigas A. Bacys, Studentų profsąjungos ko miteto pirmininkas A. Kairys, Finansų ir apskaitos fakul teto prodekanas J. Laškovas, TSKP istorijos katedros par tinės organizacijos sekretorius J. Pšibilskis, prorektorius mokymo reikalams B. Sudavičius, partijos komiteto sekre toriaus pavaduotojas V. Gobis. Posėdyje svarstytu klausimu priimtas atitinkamas nuta rimas.
KELIOS POETO EILUTES
TAVO APMĄSTYMŲ VALANDĖLEI
Bet jeigu tu, net pagalvot baisu, Jaunystėj per jaunatvišką paikumą Staiga nutarsi klystkeliais pasukt, Pamiršęs šlovę, pareigos šventumą. Palikti draugą pervertą peiliu, Išdaigom girtis kaip tikraisiais žygiais. Gudrauti. Motiną apgaut melu. Ar dėl garbės Su netikša varžytis, — Visų pirma — kaip priesako klausyk — Tik prisimink, kieno sūnus esi.
V. TVARDOVSKIS
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. D. Liau gaudas, J. Ivancevič, J. Karinskaitė, S. Romaš, Chemijos fakulteto II k. stud. N. Dovydėnas, Filologijos fakulteto III k. stud. D. Cepukėnaitė ir Z. Bieliukevičiūtė, Istorijos fakulteto I k. stud. J. Kielius, Prekybos fakulteto I k. stud. V. Niedvaras, Finansų ir apskaitos fakulteto I k. stud. M. Petrauskai tė, Z. Vaikšnoraitė, R. Zdanievič, N. Pečiulytė, II k. stud. Z. Sveikauskaitė,
Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, iš Universiteto pašalinti Chemijos fakulteto I k. studentai 11 Ališauskas ir R. Ramanauskas.
laikraštyje ar girdėję rim veikloje". Panašios ir kitų ne tuose susirinkimuose, kad seniai nusikaltusių studentų Kultūros klubo vakarai Aktų charakteristikos. Geresnei pirmakursių adap Pasakyk, skaitytojau, nuo salėje organizuojami... ne ko viskas prasideda: nuo kultūringi, čia jau be šimtų tacijai didesnės įtakos gali ir gurkšnio, nuo butelio? Gal iš draugovininkų darosi sunku privalo turėti kursas „Specia tiesų dabar vyrams daugiau tvarkytis, laužomos ne tik sa lybės įvadas". Jo tikslas — reikia? lės durys, bet ir greta esan ne tik supažindinti pradedan Baigiantis 1976 metams, tis Gamtos fakultetas. Ar kas tį studijuoti jaunuolį su jo „Tarybiniame studente" rašė rimtai pasidomėjo bent šiais būsima specialybe, o ir padė me apie buvusio lituanisto „poilsio" vakarais, kur san ti nuo pirmųjų dienų formuo L. Paulavičiaus ir jo kolegų tūriam, mandagiam, kultūrin ti studentui ir busimajam antrakursių R. Pikelio ir R. gam Universiteto studentui specialistui būtinas politines, moralines, etines ir kt. savy Steponavičiaus kelią nuo nebėra vietos? Vasario 16 d. partijos ko bes, studento atsakomybės stiklelio iki baudžiamųjų suo lo. Šiais metais panašiai atsi miteto ir rektorato posėdyje jausmą už savo kurso, fakul tiko su PF pirmakursiu R. daręs pranešimą partijos ko teto, Universiteto reikalus. Grigu, FAF pirmakursiais S. miteto narys I. Nekrošius pa Iki šiol „Specialybės įvado" Marcinkevičium ir G. Šinkū stebėjo: „Klaidinga būtų gal dėstymas daugiau panašus į nu bei IF studentu G. Stan voti, jog nusikaltimus padarė lektoriumą, paskaitų ciklą. kevičium, kurie vieną vaka šie studentai todėl, kad auk Čia galbūt ir negalima vi rą įsismagino: ėjo iš vieno lėjamasis darbas tuose fakul siškai išvengti kviestinių lek draugo pas kitą ir vis gėrė, tetuose yra apleistas, vykdo torių, ypač praktikų, tačiau KODĖL APSIRIKO girti padarė antivisuomeniš- mas žymiai blogiau, negu ki to kurso pagrindą, cementuo DEKANAS? ką nusikaltimą (už tai jiems tuose Universiteto fakultetuo jančią šerdį turi sudaryti la iškelta baudžiamoji byla). Vi se. Pirma, visi nusižengę stu biausiai patyrusių mūsų dės Buvo penktadienis, prieš si jie pradėjo nuo stiklelio, dentai yra I—JI kurso, kai tytojų skaitomos paskaitos. piečio metas. Filologijos fa bet nebaigė juo. Dabar krei kurie pastudijavę Universite kultete, kaip ir visame Uni piamės į L. Juršą, G. Loibą, te vos 2—3 mėnesius, o per ĮSITIKINIMŲ versitete, vyko paskaitos. De E. Bukiną, J. Steponavičių: tokį trumpą laiką nei sufor TVIRTYBE kanas pravėrė atkampios 109 gal čia laimė, kad jus rado muoti, nei pakeisti žmogaus Formuojant studentijos auditorijos duris. Ji buvo tuš dekanas ir išgelbėjo nuo pra įpročių ir įsitikinimų negali čia, jei neskaitysi keturių žūtingo apsvaigimo, gal ir ma. Antra, atskiri auklėjamo mokslinę pasaulėžiūrą, komu apgirtusių vyriškų būtybių, jums būtų nepakakę kelių jo darbo trūkumai didesniu nistinius įsitikinimus, didelis knapsinčių už stalo. „Įkyrėjo „Alyčio" butelių, o vėliau... ar mažesniu mastu yra bū vaidmuo tenka visuomenės dingi ir kitiems fakultetams. mokslams. Universitete jie tie tinginiai statybininkai, vis jūra iki kelių?! Tai, žinoma, nereiškia, kad studijuojami neblogai: pvz., čia spiečiasi atsipagirioti. Šį Komjaunimo komiteto po kart reikia juos pamokyti", sėdyje, Kur buvo patvirtintas buvo viskas padaryta studen paskutinėje sesijoje studentų — pagalvojo dekanas ir nu fakulteto komjaunimo biuro tų antivisuomeniškiems išsišo pažangumas iš visuomenės mokslų — 98%. Kai kurios skubėjo prie artimiausio tele nutarimas — pareikšti šiems kimams išvengti. Studentijos politinis-idėjinis grupės šias disciplinas išlaikė fono pakviesti milicijos parei keturiems II k. žurnalistams auklėj imas — kiekvieno aukš 100% ir Het vien labai ge gūnų. griežtus papeikimus, su jais tosios mokyklos darbuotojo, rais ir gerais pažymiais. Vi kalbėtasi tikrai labai princi dėstytojo, ypač dėstytojo ko suomenės mokslų dėstytojai pingai, rimtai, žmogiškai ir munisto, pirmoji pareiga. privalo padaryti viską, kad geranoriškai. „Tai, kad jus asmeninis pavyz jų perteikiamos žinios virs palaikė girtais statybininkais Dėstytojo jo aiškūs komunistiniai tų tvirtais studentų įsitikini — didelė gėda studentui, — dys, įsitikinimai ir aktyvi pozicija mais, jų kasdieninio elgesio, sakė komiteto nariai posėdy gyvenime yra labai svarbus gyvenimo norma. je. — Kartu jūs metėte dėmę studentų komunistinio auklė Partijos ir rektorato posė garbingam statybininko var jimo veiksnys. Nuolat didin dyje buvo pabrėžta, kad dui. Yra tarp jų pravaikšti ti dėstytojų ir visų komunis drausmės, atsakomybės jaus ninkų ir girtuoklių, betgi tų įtaką auklėjimo procese, mo ugdymas — labai svarbi kiek — šimtų šimtai — dorų kelti jų autoritetą — svarbus auklėjimo dalis. Labai svar ir sąžiningų!" partinės organizacijos, visų bu ne tik tai, kad nė vienas Kokios priežastys verčia Universiteto padalinių užda nusižengimas neliktų nepaste girtuokliauti? Minėti žurnalis vinys. Tai gali būti pasiekia bėtas, nusižengėlis būtų nu tai pergyvenę skausmą: trims ma ne atskiromis priemonė baustas, bet kad nusižengi nebuvusi paskirta stipendija, mis, šio klausimo svarsty mas būtų sąmoningai kurso ir vadovaujami grupės kom mais, o nuolat gerinant va draugų pasmerktas, kad jaunimo sekretoriaus (!) E. dovavimą kiekvieno komunis svarstymas būtų operatyvus Bukino, nutarę apmaldyti to, kiekvieno dėstytojo dar ir viešas. Principingai savo (tuo metu, kai turėjo būti pa bui, stiprinant to darbo kont nusižengusius draugus svars skaita!) tą širdgėlą. Originali rolę ir asmeninę atsakomybę tė ir jų elgesį pasmerkė žur „priežastis". Kiti — daug pa už pavestą barą. Labai svar nalistikos spec. II k. studen prastesni: geria neprasimany bu, kad tarp dėstytojo ir tai, I k. ekonominės informa dami ką veikti: susiburia, sa studentų susiklostytų tinkami cijos spec. grupė, ko, deja, kykim, bendrabutyje ir „šven santykiai. Tuose santykiuose negalima pasakyti apie Pre čia gimimo dieną". neturi būti vietos nei tuš kybos fakultetą ir ypač apie Sausio 21 d. daugelis stu čiam pasipūtimui, valdinin- FAF I k. ekonominės kiber dentų laikė paskutinį sesijos kiškumui, nei perdėtai bičiu netikos spec. akademinę gru egzaminą. Tokią neeilinę pro lystei". pę. gą nutarė atšvęsti ir Teisės Minimame posėdyje kalbė Nusižengimus išaiškinti ir fakulteto antrakursiai A. Jo- jęs prorektorius B. Sudavi už tai nubausti — tik pusė Prisirinko smalsuolių. Dirs kūbauskas su A. Strazdu. Tai čius pabrėžė, kad kai kurie darbo. Reikia aiškintis jų telėjo viena studentė Į „sta kas, kad vienas neišlaikė dėstytojai per menkai pažįs priežastis, šaknis, nes tik tybininkus" ir nustebo: „De dviejų egzaminų, o kitas eg ta savo studentus, per mažai moksliniu pagrindu galime kane, čiagi studentai, iš Isto zamino ir trijų įskaitų. Kaip žino jų charakterio ypatybes rimtai kovoti su neigiamais rijos fakulteto"... žmonės sako: gaudeamus ir polinkius, gyvenimo sąly studentų elgesio pasireiški Žinia aplėkė ir Istorijos fa igitur, jei ne šičia, tai ki gas, per mažai jiems padeda, mais, tobulinti auklėjamąjį kultetą. Beveik vienu metu tur. Vakare, prieš tai išgėrę pataria kaip vyresnieji drau darbą. Čia daromi tik pirmie su milicija atsirado ir anojo „Bangos" restorane, veržėsi gai. ji žingsniai. Antai, FAF par prodekanas, kažkas iš kom be leidimo į Gerosios vilties Patirtis rodo, kad dažniau tinė ir komjaunimo organi jaunimo biuro. gatvėje Nr. 25 esantį bend siai įvairius nusižengimus pa zacijos, talkininkaujamos „Tiek čia dekanų, prodeka- rabutį. Budinčioji iškvietė daro pirmųjų kursų studen Mokslinio komunizmo kated nų, susitvarkysit ir be mūsų“, miliciją. Pareigūnų būta tai. Jų ir pažangumas yra ros, 1976 m. pradžioje, ruoš — šyptelėjo milicininkai, iš griežtų. Tada A. Jokūbauskas žemesnis. Todėl labai svar damosi svarstyti studentų ko tyrę padėtį vietoje. Sunku pabandė suminkštinti jų šir bus darbo baras yra pirmųjų munistinio auklėjimo reika paaiškinti jų logiką: gal tą dį: pasiūlė kyšį. kursų komplektavimas ir pir lus, atliko rimtą anketinį ty dieną blaivykloje vietų trū makursių adaptacija fakulte rinėjimą. O kur Psichologi ko, gal pareigūnai manė, ge SPRAGOS te. Savo pranešime I. Nekro jos katedra, Sociologinių ty riantį studentą esant mažes šius pažymėjo, kad darbo su rimų laboratorija? Kodėl jos Pastovius visuomeninius abiturientais tikslas nėra vien nenagrinėja studentų proble ne blogybe už geriantį staty bininką? Ką veiksi, iš visų įpareigojimus šiuo metu turi agitacija stoti į tam tikrą fa mų, nepateikia auklėjimo pusių parėmę „linksmuosius apie 87,6% visų Universite kultetą. Pagrindinis to darbo darbe jokių receptų? Šis po vyrukus" (paaiškėjo, jog čia to studentų, 27,4% pirmakur tikslas turėtų būti siekimas, sėdyje pareikštas prorekto antrakursiai žurnalistai L. Jur- sių išrinkti į visuomeninį or kad Universitetan kuo mažiau riaus B. Sudavičiaus priekaiš ša, G. Loiba, E. Bukinas, J. ganizacinį darbą. Filologijos pakliūtų atsitiktinių žmonių. tas irgi laukia atsakymo. Ty Steponavičius), „dekanai ir fakultete tokius įpareigoji Tai padaryti nelengva, nors rinėjimai studentų komunisti prodekanai" nusivedė juos į mus turi vos pusė studentų. fakultetų dekanai, visuomeni nio auklėjimo, akademinės Istorijos fakulteto komjauni Lituanistų I k. 2 gr. net 8 nių organizacijų atstovai ati drausmės ir pan. klausimais mo biurą ir pasodino rašyti studentai iš viso neturi jokių džiai susipažįsta su kiekvieno neabejotinai būtų naudingi pasiaiškinimų. Sunkiai kluso įpareigojimų. Skaičiai verčia stojančiojo dokumentais, as visur. busimųjų spaudos darbininkų lyginti ir susimąstyti. Studen meniškai su jais kalbasi. Tą Visos mūsų kalbos ir kova įnagis — plunksnakotis. Ban tų visuomeninė veikla — tai darbą apsunkina kai kurių prieš girtuokliavimą — tai dė keverzoti ir dešinėm, ir ir jų laisvalaikio tinkamas mokyklų išduotos šabloniškos kova už mūsų komunistinę kairėm rankom, vis apsunku organizavimas, kuris, savo charakteristikos: jose nurodo moralę, mūsų principų ir sia galva nesuprasdami, kuo ruožtu, profilaktinė priemonė mos tik teigiamos stojančio įsitikinimų teigimas. Kad jie čia jie nusikaltę: „Juk ne neleisti pasireikšti neigiamam jo savybės. Štai nusikaltimą būtų tvirti, kad jų neišmai Istorijos fakultete gėrėm, o studentų elgesiui. Reikia pri įvykdžiusio R. Grigo charak nytume į gurkšnį vyno, kad tarti komjaunimo komiteto teristikoje rašoma; „Mokinys nuo to vyno neapsvaigtume Filologijos..." Gal tikrai — šyptelėkime, nuomonei, kad būtina stimu sistemingai seka periodinę ir nedarytume to, apie ką kaip tie geručiukai milicinin liuoti fakultetų iniciatyvą, spaudą... domisi ir teisingai blaivūs būdami nedrįstume kai ir, numoję ranka, paliki daugiau organizuoti fakulteti- vertina mūsų šalies ir užsie net pagalvoti. me ramybėje tuos busimuo nių ir tarpfakultetinių rengi nio politinius įvykius... ak nių. Ne kartą esam rašę savo tyviai dalyvavo komjaunimo sius žurnalistus. A. JUODUPIS
Vietoj prologo norėtume pateikti kelis skaičius, kuriuos vertėtų prisiminti ne tik baigiant skaityti šį straipsnelį, bet: ir ilgiau. Per daug progų jpakelti stiklelį prigalvojame, per vėlai susi mąstome apie pasekmes. Taip ir sukasi apsvaigimo ratas. Pernai net 222 Universiteto darbuotojai ir studentai turė jo reikalų su milicija. 27 pa buvojo blaivykloje, 34 išsi suko baudomis. Jau šiais mokslo metais 92 studentams pareikšti rektoriaus papeiki mai, dauguma atveju — už girtuokliavimą, kurį visada lydi elementariausių elgesio ir buities normų nesilaiky mas, chuliganizmas, nusikal timai.
PRAŽŪTINGAS APSVAIGIMAS
MŪSŲ DEVYNETAS VSEVOLODSKE — MIŠKŲ ŪKIO DARBININKŲ KAIMELYJE. IŠ ČIA PRADEDAME 250 KM KELIONĘ SLIDĖMIS PER NEGYVENAMĄ TAIGĄ
siekėme taip pat stebėtinai greitai — per 1 vai. 20 min. (paprastai kylama 2,5 vai., tiek ir mes planavome). Da bar reikia saugotis, kad nepakliūtume į pavojingą pra rają, kur lengva nugarmėti! Prie apleisto geologinio Pirmieji 3—5 km. Drabu apaugęs slėnys. Upės vaga Akmens kalno. gręžinio įrenginio paliekame žiai peršlapo nuo prakaito. plati. Erdvu, tad ir nuotaika Proskyna? Apie tai liudija slides su kuprinėmis ir — į Sūrūs jo lašai graužia akis. pakili. Deja, greitai ją pra tik reti įkirtimai ant medžių. Konžako viršūnę. Po valandos Ne, šaltis įsikibęs minus 33°: dėjo gadinti po sniegu išsilie Praktiškai jokios proskynos visas mūsų devynetas foto karšta nuo greito ėjimo ir jęs vanduo. Patekai į tokią nėra. Jokio tako. Jokių vė grafuojasi prie sukrauto tu kuprinių svorio. Kuprinėse vietą ir skųsk nuo slidžių le žių. Šįmet mes pirmieji eina ro plevėsuojančios vėliavos viskas: palapinė, krosnelė, dą pusvalandį, jei ne ilgiau. me šiuo maršrutu. Pasikliau fone. Aukščiausia viršūnė miegmaišiai, didžiuliai storo .. .Mes ant pačios pagrindi ti galime tik* savimi: žemė pasidavė lengviausiai. parolono lapai, pjūklas, kir nio Uralo kalnagūbrio kete lapiais ir kompasu. Nusileidom iki slidžių dvi viai, puodai, remonto reik ros. Kairioji koja Azijoje, de Braunamės per šimtmečiais gubai greičiau. Statūs šlaitai menys, atsarginis inventorius, šinioji — Europoje, — juo žmogaus neliestą taigą. Prieš nešte nešė žemyn: čiuožėm maistas visam žygiui (pakely kaujame. Visų žvilgsniai nu akis atsiveria nepaprasto gro ant kojų, sėdomis, pilvu. Pa jokios gyvenvietės), vaistinė kreipti į pietus, kur mūsų žio panorama. Vakaruose, tik darai 2—3 žingsnius ir vėl maršruto tęsinys. Žemėlapio ką nusileidusios saulės nu- važiuoji. lė, asmeniniai daiktai. Vakarop miško proskyna ir kompaso pagalba bandome rausvinto dangaus skliaute Užsidedam slides ir kup atveda prie vienišos medžio nustatyti Surjos slėnį, Jelo- dunkso baltutėlė, aštriu smaiPastarosios kokios tojų trobelės. Joje pernakvo vajos kalnagūbrį, Olvino Ak galiu besibaigianti Oščijo rines. ję rytoj kilsime j Denežkino mens kalno viršūnę. Nors ir kalno viršūnė. Prieš akis lengvos. Suvalgyta viskas. 20 šviečia saulė, tačiau toliai aukštai virš taigos iškylusi km nusileidome kaip pasako Akmens viršūnę. Sausio dienos Šiaurės Ura dingsta melsvoje migloje. Burtymo kalno sieną. Jo pa je, kaip sapne. Visa kelionė Naktis. Atrodo vos spėjai pėdėje ir įrengiame stovyk taip. le trumpos — 7—8 vai., o Šiame III sudėtingumo ka pakilti į viršūnę ir atgal su sumerkti akis, o tave jau ža lą nakčiai. Rytą, kildami į Burtymo tegorijos žygyje dalyvavo IV grįžti reikia dešimties. Išeina dina, atėjo eilė kūrenti kros me gerokai prieš aušrą. Tris nelę. Bandai keltis, o galva perėją, užtinkame slidžių vė kurso geologai: Vidas Sadecvalandas kilame Sausojo Šar- nejuda — plaukai prišalo žes, pirmą kartą per šią ke kas — šios kelionės iniciato po upelio vaga ir jo šlaitais. prie palapinės. Matyt, ausinė lionę. Vienos grupės leistasi rius ir organizatorius, darbš Galingą taigą pakeičia reti, kepurė nebuvo užrišta ir nu- nuo perėjos. Po kurio laiko čiausias ir ištvermingiausias nuskurę kadagiai. Jie taip sprūdo. Atsikeli, šusiraitai vėžės susijungia su kitomis, grupėje, statydavo palapinę; storai apsnigti ir apšarmoję, prie krosnelės, o buvęs budė kuriomis kilta. Nors per nak Albinas Masys, Saulius Gekad jautiesi atsidūręs žvil tojas lenda į tavo vietą mieg tį vėžės kiek ir užsnigtos, geckas, Vygis Izokaitis — ap gančio sniego bokštų karalys maišyje. Po valandos žadinsi bet eiti jomis jau vienas ma rūpindavo malkomis; Eugeni tėje. Dar po kurio laiko kitą ir dar bandysi užmigti, lonumas. Ant vėžių šviežios jus Bukėnas ir Antanas Midingsta ir kadagiai. Po kojom kol virėjai paduos pusryčius didžiulės katės pėdos — lū kulka — įrengdavo laužavie ir aplink kiek tik akys užma (tiesiai į miegmaišį). Taip jau šies. Skersai vėžių sniegas tę. to — apledėjusių akmenų jū įprasta žiemos kelionėse — išklampotas pusantrametriBūsimajai ekonominės in ra. Palikę slides, kylame ka- pirma papusryčiauji, o tik po niais žingsniais — bėgta formacijos mechanizuoto ap briedžio. bindamiesi už uolų. Stipius to keliesi. dorojimo specialistei antra Kylame Jelovaja> Sosvos Seka statokas nusileidimas kursei Nijolei Kelpšaitei ir vėjas pusto seno kieto sniego kristalus, kurie kaip adatom upės vaga, įveikiame 7 km. į Šiaurinio Jovo upelio slėnį, ketvirtakursei biologei Ire smaigsto veidą. Užsidedam išdegusio miško ruožą ir sta ir mes trobelėje. Ji tuščia. nai Beinorytei valgio gamini čiu šlaitu per taigą patenka Krosnelė neveikia. Statome mo paslapčių galėtų pavydė kaukes. Viršūnė. Viskas aplink kaip me į Surjos upės slėnį. Ten, savąją. Paskutinė naktis tai ti geriausieji Vilniaus resto ant delno. Deja, gėrėtis pa kur į Vegraną įteka iš šiau goje. Rytoj — aukščiausios ranų kulinarai. Bet didžiau norama ilgai netenka. Šaltis rės Surja, o iš pietų — Tul- Šiaurės Uralo viršūnės — sias jų nuopelnas medicinos neišpasakytas. Greičiau ze- sika, kažkada buvo kaimas. Konžako Akmens šturmas. srityje — likome visi sveiki. Vienišoje trobelėje apsigyve 7.30 ryto. Dar tamsu. Snin žyn! .. .Visą dieną einame Sos- nę du medžiotojai parodo ga (kaip ir kasryt). Vakarykš Edvardas ŽIŽYS žygio vadovas, voš upės vaga. Kairėje sta- mums proskynos pradžią, ku tes vėžes vos galima įžiūrėti. tus uolėtas spygliuočių šlai- ria eisime per taigą beveik Miškų zoną paliekame dar Finansų ir apskaitos fakulteto vyr. dėstytojas tas, dešinėje krūmokšniais dvi dienas — iki pat Olvino neišaušus. Jovo perėją pa
J aukščiausias-šiaurės Uralo viršūnes
Kviečiame pakeliauti su viena turistų grupe. O ką veikė kiti Turistų klubo na- ; riai, sužinosime greit įvyk- ; siaučiame žiemos žygių apta rime. Studentų profsąjungos mitetas pasirūpino, kad mūsų studentai galėtų per žiemos atostogas pailsėti Kišinlovo, Lvovo, Jerevano, Leningrado universitetų sporto-sveikatingumo stovyklose.
Į?
IKI KITO SUSITIKIMO, JEREVANE
TAIKLIOS AKYS
Saulių varžybas, skirtas Tarybinės Armijos ir Ka rinio jūrų laivyno 59osioms metinėms bei SDAALR 50-mečiui pažy mėti, pradėjo chemikų komanda. Jose dalyvavo fakultetų, skyrių ir kated rų atstovai. Varžyboms jie ruošėsi, vadovaujami Fizinio auklėjimo kated ros dėstytojo L. Majorovo. Komandos buvo suskirs tytos į du pogrupius. Pir majame geriausiai pasiro dė Medicinos fakulteto šauliai, surinkę 400 taš kų. Dviem taškais atsiliko gamtininkai. Trečioje vie toje — MMF komanda. Antrajame pogrupyje taik liausi buvo administraci jos atstovai. Asmeninėje įskaitoje pirmavo GF studentas K. Savickas, surinkęs 90 taš kų. Antroje vietoje liko TF studentas Janulis — 89 taškai. Gerai šaudė ir moterys. Matematikė Smailytė iš mušė 92 taškus, Maželytė Vasario 26 d. kviečiame į su „Tėviškės" iš Medicinos fakulteto — susitikimą draugijos pirmininku Pranu 88. Antrojoje grupėje ge Petroniu, Prašom ateiti 19 vai. į Finansų ir apskaitos riausiai šaudė Karinės ka fakulteto vestibiulj. tedros dėstytojas P. Kuznecovas ir administracijos Kraštotyrininkų klubo darbuotoja O. Žičkienė. valdyba SDAALR Universiteto komitetas kviečia visus JAUNŲJŲ KOMUNISTŲ dalyvauti dar vienose MOKYKLOS užsiėmimas vyks šaulių varžybose, kurios kovo 2 d. centrinių rūmų 13 vyks Pergalės dienos pro auditorijoje (Rektorato posė džių salė). Pradžia 17 vai. ga. Z. NEKRASOVA
KAINA 2 KAP.
L. SKIRPSTO nuotr.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
„Kad tik greičiau!“ Kaip tyčia, lėktuvas vėluoja. Tris valandas sėdime Vilniaus aerouoste. Laukimas nesudrums’tė geros nuotaikos, at virkščiai — padėjo: susipaži nome. Išsiklausinėjome: kur, kas, kaip, o svarbiausia — ar teko kam būti Armėnijo je. Ne. Visi skrenda pirmą kartą į šią brolišką respubli ką, pažįstamą tik iš draugų pasakojimų ir perskaitytų knygų. Po penkių valandų kelio nės mes nusileidome Jereva ne. Saulėtosios Užkaukazės respublikos sostinė mus pasi tiko dešimties laipsnių šaltu ku ir draugiškom Jerevano Universiteto studentų šypse nom. Pirmoji ekskursija po mies tą, visai neseniai atšventusį 2758 metų jubiliejų. Lydimi naujųjų savo draugų, pabu vojom Universiteto rūmuose, lankėmės Etnografiniame mu ziejuje, kurio eksponatai pa sakojo apie sunkią armėnų tautos praeitį, papročius.
Nepastebimai praėjo ke lios dienos sostinėje. Mūsų pažintis su respublika tęsiasi. Vykstame į vieną iš gražiau sių kurortų — Diližaną. Pa keliui pravažiuojame Sevaną — nepakartojamą gamtos kū rinį. Ežeras yra 1916 m virš jūros lygio, jo vanduo labai skaidrus. Aplink šį Armėni jos gyventojų pasididžiavimą pastatyta nemažai turistinių bazių, gydyklų. Mūsų autobusas išraitytu kalnų keliu rieda toliau. Štai ir Diližanas, apsuptas sniego kepures dėvinčių kalnų. Mies te gyvena apie 25 tūkstan čius žmonių. Pramonės įmo nių beveik nėra (tik minera linio vandens fabrikas), daugiausia poilsio namai, sana torijos, turistinės bazės. Ilgai atmintyje išliks išvyka į Agarcino vienuolyną, pasivaikščiojimai po kaitrios pa vasario saulės nušviestus kal nus. Vėl Jerevanas. .. Daug nuostabių akimirkų patyrėm apžiūrinėdami M. Sarojano, V.
ŠAUKIA VASARAI
Pradedami formuoti išva žiuojamieji studentų statybi niai būriai j Stavropolį, Smo lenską, Jakutijos AT,SR.
„Tarybinio studento" re dakcijai skubiai reikalinga mašininkė, spausdinanti lie tuvių kalba. Gali būti Istori jos ar Filologijos fakultetų studentė.
REDAKCIJOS ADRESAS:
REIKALINGI
Studentų profsąjungos ko mitetui reikalinga kasininkėsekretorė. Kreiptis į komite tą darbo dienomis arba telef. 2-10-38.
232009 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Aivazovskio ir kitų teptuko meistrų, skulptorių darbus payeikslų galerijoje, šiuolaikinio meno salone. Kiek įdo mių dalykų pamatėme ranka rašytų knygų saugykloje — Matenadarane. Čia surinkta apie 4 tūkstančius rankraščių tomų, kuriuose sukauptos viduramžių mokslo sričių ži nios. Prie Matenadarano yra bazalto paminklas, pastatytaMesropui Maštocui — armė nų raštijos tėvui, kuris dau giau kaip prieš 1500 metų sukūrė armėnų abėcėlę (nuo traukoje matote mūsų grupa prie šio paminklo). Daug dar būtų galima pa sakoti apie nuostabias šios 1 respublikos istorines vietas — Ječmiadziną, Jerebunį, kur lankėmės, apie naujus mūsų i draugus. Gaila buvo skirtibet mes įsitikinę, jog tai nei paskutinė pažintis.
Audronė NUGARATTI E. STUMBRIO nuotr.
Universiteto komjaunimu komitetai priima norinčiųjį) vykti vasarą j nurodytas vie tas pareiškmlus (tarpininką vus fakulteto komjaunimt biurui).
Gamtos fakulteto hidro geologijos ir inžinerinės geologijos specialybės H k. studentai ir kuratorius nuoširdžiai užjaučia gru pės draugą Joną NORKŲ dėl brolio mirties.
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 02215 Užs. Nr. 685
REDAKTORIŲ
ALGIS KUST.