visų
Salių
proletarai, vienykitės!
raos/BOS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNOOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS _____________
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. vasario 25 d..,
penktadienis
Nr. 6 (1225)
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: PAKALBĖKIME...
XXX
IŠ CIKLO „BENDRABUČIO REPORTAŽAI' XXX
SMD ŽINIOS
KETURIOS PRIZINES VIETOS
KO ATEINAMA Į UNIVERSITETĄ? Toks klausimas nejučia kyla, kai skaitanl „Tarybinį studentą" žvilgsnis užkliūna už pašalinių iš Universiteto studentų pa /aidžių. Net sa vo akimis nesinori tikėti — sąrašai ilgoki. O kiek dar sko lininkų su baime laukia pa sirodant naujo laikraščio numerio — ar tik nepamatys savo pavardės „juodajame" sąraše. Tačiau, jei nepažangius studentus suskaičiuoti galime, tai daug sunkiau bus jei norėsime sužinoti, kiek yra „besilaikančių ant plau ko". vargais negalais , išsikapsčiusių" per sesiją. Ir nežinia, ar nepamatysime jų pavardžių pašalintų studentų sąraše po kitos sesijos. XXX — Dar prieš sesiją iš Uni versiteto pašalinome 11 stu dentų, — sako Fizikos fakul teto prodekanas doc.. S. Ven gris. — Ir visi „nukentėjo" už nepažangumą. Keisčiausia, kad dauguma iš jų stojamuo
sius egzaminus išlaikė tik labai gerais ir gerais pa žymiais. Matyt, žmonės gali mokytis, tik noro stinga. Tačiau ne aišku, kodėl tas noras stu dijuoti po priėmimo komisi jos teigiamo sprendimo pa virsta poreikiu studentauti. Fizikos fakulteto prodekano doc. S. Vengrio nuomonė tokia: — Pirmakursiai dažniausiai sutrinka pamatę, jog Univer sitete kitaip negu mokykloje — aukštojoje mokykloje rei kia dirbti savarankiškai. Be to, dauguma pirmakursių vai kinų tikriausiai tikėjosi, jog jie bus pašaukti į tarnybą Ta rybinėje Armijoje. Taigi, laukė šaukimo — ir studen tavo. Todėl nenuostabu, kad ir sesiją blogiausiai laike pir makursiai, daugiau studenta vę negu mokęsi. Daug ką sa ko jau tai, jog TSKP istori jos egzamino įvertinimo vi durkis — tik 3.
XXX Ko ateinama į Universitetą? Vyresniųjų^ kursų studentai, matyt, tai puikiai supranta — jų pavardes „juodajame sąra še" daug rečiau matome Ta čiau jaunesnieji jų draugai dažnai pamiršta, kad aukšto ji mokykla — pirmiausia mokslo įstaiga. Birutė SUTRIKAITĖ
Kiekvienais melais Mate matikos fakulteto komjauni mo organizacijos komitetas organizuoja bent po vieną kelionę. į tokias keliones vyksta komiteto nariai, gru pių aktyvistai. Šią žiemą buvo organizuo Visoje šalyje vyksta aktyvus komjaunuolių judėjimas tas žygis kovų šlovės vieto už žaliavų, medžiagų, kuro, energetikos išteklių taupymą. mis. Vasario 1—-4 d. grupė Universiteto komjaunimo komitetas į šį judėjimą kviečia įsi fakulteto studentų lankėsi Panevėžyje. jungti visus studentus. Matematikai susitiko su Si savaitė Universitete yra taupumo kontrolės savaitė. Jos Autokompresorių gamyklos metu Universiteto ir fakultetų „Komjaunimo prožektoriaus" komjaunimo organizacijos štabų nariai organizuos reidus į visus bendrabučius. Bus sekretorium, domėjosi jauni tikrinama, kaip taupoma elektros ir šilumos energija, van mo darbo bei poilsio orga nizavimu. Tiksliųjų mecha duo. nizmų gamykloje, taip pat Kviečiame kontrolės savaitėje dalyvauti ne tik „KP" ak stambiausioje TSRS tokio profilio gamykloje — „Ek tyvistus, bet ir visus studentus. Universiteto „KP" štabas rane" studentai aplankė skai čiavimo centrus, papildė spe cialybės žinias. „Ekrane" ap lankytas ten veikiantis M. Raskovos vardo bombonešių pulko muziejus. MaF komjaunimo organiza cijos aktyvistai susitiko su Panevėžio miesto Karo vete Praėjusį pirmadienį Univer ranų tarybos pirmininku pa siteto Aklų salėje Įvyko mi pulkininkiu P. Gavrilovu, nėjimas. skirtas Tarybinės Ar klausėsi pasakojimo apie Sta mijos ir karinio jūrų laivyno lingrado kautynes. 65-osioms metinėms. Minėji Studentai pabuvojo Andtime dalyvavo rektorato, visuo janovo vardo kapinėse, nu meninių organizacijų atstovai, lenkė galvas ”anevėžio priei gose žuvusio TSRS Didvyrio fakultetų dekanai, studentai. seržanto Andrijanovo kapui, Pranešimą perskaitė Karinės katedros papulkininkis A. Zi- požnikovas apdovanojo šau pagerbė kare kritusių pane nenko. Universiteto SDAALR dymo varžybų nugalėtojus. vėžiečių atminimą. XXX Gediminas MATUTIS komiteto pirmininkas A. SaMaF II kurso 2-os matema tikos grupės dvylika studen čių vasario 1 dienų išvyko į
Dėmesio: taupumo kontrolės
savaitė
TRUMPAI
Vasario 19 dieną įvyko „Geriausios akademinės gru pės" konkurso baigiamojo tu ro pirmasis vakaras. Jame dalyvavo Universiteto antra kursiai. Kitą šeštadienį — į savo pasirodymus pakvies ketvirtakursiai. XXX
Ekonominės kibernetikos fakultetas į akademinių gru pių agitmeninių brigadų kon kursą atsiuntė ne tik vyrų duetą. Išgirdome unikalų fortepijoninį trio. Tačiau bene didžiausia staigmena ir mokymo-auklėjimo komisijai, ir žiūrovo akiai buvo sve čias iš Kuveito. Jį scenon iš lydėjo vertėjas. Svečias pra dėjo kalbėti, t. y. mykti, šnypšti ir stenėti. Visą jo kalbą supratome ir be ver tėjo pagalbos! Pramonės ekonomikos fa kultetas parengė visai kito kią programą. Kostiumai, muzikinis idėjos (rėmimas rodo, jog buvo ruoštasi kruopščiai ir rimtai. Filologių — germanisčių pasirodyme pirmiausia išryš kėjo kolektyvizmo pradas. Merginos pasirinko seną pa saką apie ropę: vienas ne daug tepadarysi, drauge — kas kita! Filologės sugebėjo išjudinti salę nuotaikinga daina, bendraudamos
su publika. Sudomino „foku sininke" su savo triukais. Baigdama pasirodymų, ji pasisiūlė išmokyti cirko me no ir kitus. Nustebino Prekybos eko. nomikos fakultetas. Kaip mes įpratę manyti, poezija — ne prekybininkų stichija, ji labiau nuo jų nutolusi, ne gu, pavyzdžiui, nuo filologų. Tačiau šįkart vieni prekybi ninkai savo programėlę nu spalvino lyrikos posmais. Studentai paruošė gražų montažą Just. Marcinkevi čiaus poezijos motyvais. Įdomus meninis montažo apipavidalinimas. Visiškoj tamsoj dega žvakutė. Mer gaitė deklamuoja. Viena po kitos žiebiasi kitos šviese lės, kiekvienas įteikia salei gražių žodžių puokštę. „. . .kartais užmirštu, kad mano laimei trūksta saulės", — sako mergaitė, nešdama vertinimo komisijai degan čias žvakutes. Ji stabteli: . .ją atstoja spindintis žmogus". XXX
Žiuri eina pasitarti. Trum pos pertraukėlės metu kal bamės su Pramonės ekonomi kos fakulteto II kurso stu dente Nomeda Marcinkute. — Nomeda, visa jūsų pro grama — alegorija. Kokia potekstė slypi jūsų nebylia
ATOSTOGŲ MOZAIKA Lvovą. Jas priėmė Lvovo Politechnikos instituto komjaunimo komiteto nariai. Studentės aplankė Ateizmo, Istorijos, Liaudies architektūros ir buities be> kt. muziejus, domėjosi miesto istorija.
Didelį įspūdį paliko A. Mickevičiaus bei Raudonosios Armijos šlovės paminklai, nepakartojamos miesto architektūros perliukai, I. Franko aikštė, Universiteto rūmai. Ilgai matematikės prisi
me šokyje (iš tiesų — Savo programoje neištarėt nė vie no žodžio)? — Gal nelabai pavyko šį kart, bet norėjome pavaiz duoti blogio ir gėrio kovos dramatizmą. .. — Ne vieną sužavėjo pla stiškas ir, sakyčiau, profesio nalus „blogio" šokis. Girdė jau šnibždantis: „Turbūt ba leto būrelį lankęs". — O, tai tik Dainius Pupkevičius. Nesimokė jis baleto meno, bet tai netrukdo būti jam energingiausiu mūsų sa viveiklos organizatorium, kū rybine ašimi. Jam padeda Artūras Einikis. .. Žiuri skelbia savo nuomo nę: vieningai pirmoji vieta atiteko filologėms. Prekybi ninkams — antroji. Po „ilgų bei nuobodžių debatų" trečią ją vietą nuspręsta skirti for tepijoniniam trio iš Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto. Na, o ketvirtoji, irgi prizinė, — pramoninin kams. Komisija pasiteisino: nelabai supratome alegori ją. . . Man konkursas paliko ma lonų įspūdį. Gaila, kad į konkursą teatvyko tik ketu rių fakultetų atstovai, bet visi jie— su savita progra ma, originaliais sprendimais, naujom idėjom. SAULE MARKEVIČIŪTE
mins ir internacionalinį va karą, į kurį jas pakvietė Lvovo Politechnikos instituto komjaunuoliai. Ten jos susi pažino su .svečiais iš Nepaio ir kitų pasaulio šalių. M. SAULEVlClOTĖ XXX Per atostogas studentai ke liauja po savo respubliką, vyksta ir į kitus kraštus. Su sirasti naujų draugų kitose aukštosiose Sąjungos mo kyklose jiems padeda Uni versiteto studentų profsąjun gos komitetas, per kiekvie nas atostogas organizuojan tis grupių pasikeitimą su kitomis aukštosiomis mokyk lomis. Po šių žiemos atostogų mū sų studentai parsivežė ne mažai įspūdžių is kitų res publikų. 15 mūsų studentų pabuvojo Taline, 10 -— Maskvoje, 23 — Kijeve, 10 — Užgorode ir 18 — Jereva ne. Mes irgi turėjome svečių iš kitų aukštųjų mokyklų. Tai 11 studentų iš Maskyos, 21 iš Jerevano ir 16 iš Kije vo. Mes stengėmės, kad sve čiai išsivežtų kuo geresnius įspūdžius apie mūsų Alma Mater, apie mūsų Vilnių. Vita RAKAUSKAITE XXX MaF IV k. stud. S. Muraus ko nuotrauka. Panevėžio miesto TSRS Didvyrio seržanto Andrija novo vardo karių kapinėse fakulteto komjaunimo komi teto sekretorius R. Maliuke vičius, komiteto narės J. Rukšėnaitė ir J, Griško.
Tarybini* (tudanta* 3
Nr. 2
Ką veikia studentai — VIRD nariai?
LEIDŽIA STUDENTŲ MOKSLINIO DARBO TARYBA
Ruoškimės sąjunginiam konkursui-apžiūrai Pagal TSRS aukštoio ir soecialioio vidurinio mo kslo ministeriios, VLKJS CK ir moksliniu-techniniu draugiiu visasaiunginės tarybos prezidiumo isakymą-nutarimą. 1982—1984 metais vvks visos šalies aDŽiūra-konkursas. skir tas išaiškinti geriausiai studentu mokslini tiriamaii darba organizuojan čiai aukštajai mokyklai. Pravedant ši konkursaaDŽiūra. Maskvos univer sitetas numatytas bazi niu. Tokio Dobūdžio kon kursas organizuojamas nirma karta. Jo tikslas — Dlačiau įtraukti studentus i mokslinio tyrimo dar bus. kuriuos Draveda ka tedros bei laboratcnios. padidinti iu vaidmenį, ko kybiškiau ruošiant specia listus ir stiprinant aukštuiu mokvklu rvši su ga myba. vykdant TSKP XXVI suvažiavimo nuta rimus. Konkurso-apžiūros pa grindiniai uždaviniai: — suaktyvinti profeso rių. dėstvtoiu. katedrų bei laboratorijų moksli niu bendradarbiu vado-
vavima studentu moksli niam darbui; —■ išplėtoti visas SMD darbo formas ir kryptis; — propaguoti efekty vias studentu mokslinio darbo organizavimo for mas; — plačiai diegti moks linio tvrimo elementus mo kymo procese; — masiškai įtraukti studentus i aktyvia moks linę bei technine kūivba, racionalizacine ir išiadvbine veikla, sprendžiant praktines pramonės. že mės ūkio ir kultūros pro blemas (autoriniu teisiu, įdiegtu darbu, publikaciiu ir t. t. kiekis). Konkursas-apžiūra vvks dieninio ir vakarinio skvriu studentams trimis etapais: aukštojoje mo kykloje. respublikoje ir grupės Sąjungoje. Š>o konkurso - apžiūros metu vvks studentu mokslinėstechninės kūrvbos paro dos. Geriausieji ekspona tai bus atrinkti i sąjungi ne liaudies ūkio pasieki mu paroda ir eksponuo jami liaudies švietimo oavilione. Organizuojant pirmojo etano konkursą . apžiūra
pagal Universiteto rekto riaus isakvma sudarvta komisiia iš rektorato, komjaunimo. profsąjun gos organizacijų MTD ir VIRD tarvbu atstovu, profesorių, dėstvtoiu. as pirantu ir studentu. 1983 ir 1984 m. m. sausio mė nesiais komisija susu muoja pirmojo etapo re zultatus tarp fakultetu, katedrų, moksliniu pada liniu, išaiškina ir pažymi nugalėtojus. Jau iki šių metu sau sio 30 d. surinkta infor macija anie studentu mokslinio tiriamojo dar bo eiga Universitete 1982 metais. Šie duomenys anie aukštosios mokyk los pasiekimus plėtojant studentu mokslini tiriamaii darba kasmet iki sausio 30 d. pateikiami respublikinei SMD tary bai ir savo grupės aukštuiu mokvklu konkursi nei komisijai. Konkurso - apžiūros re zultatai bus susumuojami TSRS aukštoio ir specia liojo mokslo ministeriios kolegijos bei respublikos VLKJS CK sekretoriato posėdžiuose: II etapo —
1984 m. kovo mėn., III etapo — 1984 m. gegužės mėn. Nugalėtojai bus ap dovanojami ir premijuo jami. Numatvtos šios ska tinamosios priemonės: pereinamosios Raudono sios vėliavos, pereinamo sios gairelės. piniginės premijos (pirmoji — 1000 rub.. dvi antrosios — po 500 rub., trvs trečio sios — po 300 rub.). Be to. bus išduodami garbės diplomai ir TSRS AMM bei VLKJS CK ženkliu kai „Už pasiekimus stu dentu moksliniame tiria majame darbe". Universitetu grupės ku ratorius . vra TSRS aukš toio ir Specialiojo viduri nio mokslo ministro pava duotojas N. Jegorovas. Darbo grupės pirminin kas universitetu grupėje vra Maskvos valstvbinio universiteto prorektorius F. Volkovas. Saiunginio konkursoapžiūros organizacinio ko miteto narvs. respublikos organizacinio komiteto pirmininkas vra LTSR AMM ministro pavaduo tojas K. Žukauskas.
L. NARVIDAS
AKADEMIKAS K. BARŠAUSKAS GI2Ų APYLINKĖS GYVENTOJŲ ATSIMINIMUOSE Šio darbo autorius Gediminas TAMAKAUSKAS (1960.03.22 —1982.08.05) — VU kraštotyrininkų klubo tarybos narys, da lyvavo Paežerių ir Pašvitinio kompleksinėse ekspedicijose, kur rinko kultūros istorijos medžiagų, daugelyje pažinti nių žygių, kituose klubo renginiuose. Už pranešimų apie akademikų K. Baršauskų, skaitytų SMD kraštotyros sekcijos 1982 m. konterencijoje, Gediminas buvo apdovanotas III laipsnio diplomu.
Kauno politechnikos insti tuto pirmasis rektorius, LTSR Mokslų Akademijos akademikas, fizikos-matema tikos daktaras Kazimieras Baršauskas buvo vienas iš pirmųjų, kūrusių šiuolaikinę fiziką, ruošęs inžinierius ir mokslininkus .organizavo mokslo tiriamąjį darbą Lie tuvoje. K. Baršauskas gimė 1904 m. gegužės 13 dieną Vil kaviškio apskrityje Gižų kaime. Motina ouvo labai darbšti. Tėvas prieš Didįjį karą dirbo viršaičiu, su kiekvienu rasdavo kalbą; geras žmogus. Vaikai, kaip ir kiti jų bendraamžiai, nuo mažu die nų buvo pratinami prie dar bo. Svarbiausias, pagal vai kų jėgas — piemenavimas. Kelių kiemų vaikai suginda
vo gyvulius į krūvą ir ga nydavo. Prasimanydavo žai dimų, pramogų. Baršauskų Kaziukas labai mėgdavo kurt ugnį ir bulves kepti. Prieš Pirmąjį pasaulinį ka rą Baršauskų tėvas dirbo viršaičiu. Artėjant vokie čiams, jis su vyriausiuoju sūnumi Vladu išvažiavo su kitais pabėgėliais. Pakeliui peršalo, susirgo plaučių už degimu ir mirė. Palaidotas Minsko kapinėse. Sūnus Vladas su kitais besitrau kiančiais lietuviais pasiekė Voronežą, tenai praleido Pirmąjį pasaulinį karą. Vo roneže pabėgėliai suorgani zavo lietuvių gimnaziją. Bai gęs 4 klases ir buhalterinius kursus, 1918 m. grįžo į Lie tuvą. Atėjo sunkūs laikai. Vo kiečių okupantai atiminėjo
gyvulius. Paliko tik po vie ną karvę. Vokiečiai viską sušlavė. Dauguma valstiečių slėpė savo gyvulius miške. Baršauskų šeima buvo la bai suvargusi, gyveno pus badžiu. Buvo sunku aprengti vaikus. Tačiau motina, ne žiūrėdama sunkumų, stengėsi vaikus išmokyti. Sakydavo: „Jei neisit mokytis, eikit dirbti už kumetį". Vaikai klausydavo jos. Rudenį, bai gę ganyti gyvulius, eidavo į mokyklą. 1915 m. vokiečiai Gižų dvare atidarė pradinę mo kyklą. Viename kambaryje buvo trys skyriai. Susirinko daug vaikų. Buvo viena vo kiečių pamoka, kitos lietu vių. Mokėsi iš vokiškų va dovėlių, kurie pateko vai kams — buvo juose daug spalvotų piešinių. Mokė du mokytojai: lietuvis ir vokie tis. kuris mušdavo su ilga rykšte, jei vaikai prastai mokėjo. Mokytojai dažnai keisdavosi, kai kada net metų neišdirbdavo. Tarybiniais metais mokyk, la išaugo iš pradžios iki vidurinės. 1977 m. mokykla
buvo pavadinta Kazimiero Baršausko vardu. Kazimierui mokslas gerai sekėsi. Jis nuo vaikystės pa mėgo knygas. Eidamas pie menauti, pasiimdavo po pa žastimi knygų ryšulėlį. Atei davo skaityti knygų pas J. Dambrauską. Čia buvo geras sodas, ramu. O Baršauskų sodas dar buvo menkas' ke lios obelys ir kriaušė prie kelio. Į mokyklą ėjo su klumputemis — padas medinis, vir šus — iš odos. Apsivilkės paprastu, vaikams pasiūtu žiponiuku. Vaikus švariai ankirpdavo. Visi Baršauskų vaikai bu vo gabūs, viens kitam pa dėdavo. Susėsdavo aplink stalą ir mokydavosi. J. Bungarda gyveno ša lia Baršauskų, mažoje dar senojo kaimo rėžinėje sody bėlėje. Baigiantis karui, jis padėjo Baršauskų motinai ūkyje dirbti. Vėliau pasi baigus karui, vedė, padėjo auginti vaikus. Jis padėjo leisti vaikus į mokslą. Moti na sakydavo: „Visi vaikai Nukelta j 4 psl.
Visi žinome Rubiko kubą — galvosūkį labai populiarų ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau daug nuostolių patyrė Ven grija ir žaisliuko autorius Erne Rubikas todėl, kad išra dimas nebuvo iškart užpa tentuotas. O visa tai įvyko vien dėl to, jog Erne neži nojo, kur kreiptis. Mūsų šalyje žmones, dir bančius ir propaguojančius novatorinį darbą, vienija iš radėjų — racionalizatorių draugija. 1980 m. Universiteto VIRD Tarybos pirmininko techni nių mokslų kandidato P. J. Žilinsko iniciatyva Fizikos fakultete buvo įkuria studen tų išradėjų - racionalizato rių draugija, siekianti dirbti ir propaguoti studentų no vatorinį darbą. Dabartiniu metu draugija vienija 35 narius. Didžiau sias dėmesys skiriamas novatorinio darbo propagavi mui, nes daug dar kas neži no, kuo skiriasi išradimas ir racionalizatorinis pasiūly
mas. Tam išaiškinti leidžia mi stendai, numatoma pra vesti paskaitų ciklą patenti niais klausimais. Skatinti ra cionai izatorinį darbą prave dami geriausio studento-novatoriaus konkursai. Be to, VIRD nariai akty viai dalyvauja ir racionalizatorinėje veikloje. Šiuo metu IV kurso studentas L. Martinėras įformina raciona lizatoriuj pasiūlymą, kuris patobulins laboratorini ma ketą tinistoriui tirti, trečia kursis V. Adomaitis numato įdiegti techninę naujovę prof. E. Montrimo atradime, nuskaitant slaptą elektrografinį vaizdą. Studentai atradimų dar nepadarė, bet keletas racionalizatorinių pasiūlymų yra įdiegta mokomosiose ir tiria mosiose laboratorijose, skai čiavimo centre, o tai duoda ekonominį efektą, leidžiu pasiekti geresnių darbo re zultatų.
Augustinas LENKUTIS FF III kurso studentas
BŪRELIUOSE IMKIM
įspūdinga kelionė Istorijos fakulteto SMD Knygotyros būrelis šį se mestrą nuveikė jau nema žai. Apie tai byloja įvykę susirinkimai, kurių metu būrelio nariai perskaitė savo pranešimus. Tačiau įdomiau sias šio semestro renginys buvo išvyka į Kauną. Šios kelionės tikslas — susipažin ti su LTSR literatūros muzie jaus knygų, rankraščių bei nuotraukų fondais. Turėjome ir kitą kelionės tikslą — susitikti su Vinco Mykolai čio-Putino namiškiais. Dalia Laurinavičienė, LTSR literatūros muziejaus fondų vyriausioji saugotoja, buvo mūsų ekskursijos vadovė. Ji trumpai sujražindino mus su muziejaus ekspozicija, pa pasakojo apie problemas, kaupiant ir saugojant rašy tojų rankraščius, nuotrau kas. Kiek ilgiau mes užtru kome Maironio memoriali niame muziejuje. 120-osioms poeto gimimo metinėms pa minėti yra surengta literatū rinė ekspozicija. Ji išsamiai pasakoja apie Maironio vai kystę gimtajame Bernotų kaime, mokymąsi Kauno kunigų seminarijoje, apie pirmuosius kūrybinius žin gsnius. Čia gausu nuotrau kų ir dokumentų. Galėjome pamatyti tris kambarius, ku riuose anksčiau gyveno poetas. Darbo kambaryje esan čios knygos byloja, kad Maironis buvo labai išrankus skaitytojas. Jo bibliotekoje daugiausia klasikų J. Gėtės, F. Šilerio, A. Mickevičiaus ir kitų autorių kūrinių. Pa matėme knygas, kurių jau pirmuosiuose puslapiuose įrašyta, jog tai niekam tikęs skaitalas. Poeto bute nema žai paveikslų, vaizduojančių poetui artimus žmones ir istorinius įvykius. D. Lauri navičienė mums papasakojo, kad Maironio bute buvo or ganizuojami vakaiai, ku riuose dalyvaudavo J. Naujalis, A. Jakštas — Dam brauskas, ,J. Stanelytė, A. Petkaitė, M. Vaitkus ir kiti kultūros bei literatūros isto rijai žinomi žmonės. Apžiūrė jus šią ekspoziciją, D. Lau rinavičienė pakvietė mus apžiūrėti LTSR literatūros muziejaus fondus. Čia mes susipažinome su ta fondų dalimi, kurios nėra ekspozi cijoje. Kaip knygotyrinin
kus, mus labiausiai domino rankraščiai, knygos su dedi kacijomis ir autografais. D. Laurinavičienė mums paro dė Maironio rankraščius, jo dėstomų paskaitų konspek tus. Teko pavartyti pirmąjį „Pavasario balsų" leidimą su autoriaus korektūromis. Per žvelgėme Maironiui padova notą unikalų nuotraukų al bumą. Vyriausioji fondų saugotoja mums parodė knygas iš V. Krėvės biblio tekos, Vydūno nuotraukas ir knygas su jo trumpomis dedikacijomis. Pamatėme ne mažai nuotraukų: J. TumoVaižganto, M. PečkauskaitėsŠatrijos Raganos, P. Višins kio, S. Pšibiliauskienės ir M. Lastauskienės. Vaižgantas buvo bibliofilas, todėl įdo mu pavartyti jam priklausiu sias knygas. Jose įklijuoti P. Galaunės ekslibrisai, su kurti 1919-ais metais. Visi žavimės V. Mykolai čio-Putino kūryba. Norisi artimiau suprasti kūrėjo as menybę, susipažinti su jo gyvenimu. Todėl ir nuskubė jome j Žaliakalnį. E. Myko laitienė sutiko mus labai maloniai. Ji parodė rašytojo kambarį, papasakojo apie V. Mykolaitį-Putiną kaip apie dėstytoją. Sužinojome, kad jis labai kruopščiai ruo šdavosi paskaitoms, dėstyda vo labai nuoširdžiai, kruopš čiai išanalizuodamas kūri nius. Jo paskaitos buvo gausiai lankomos ir patiko studentams. E. Mykolaitie nė parodė šeimos albumą, kuriame daug Putino jaunys tės nuotraukų, fotografijų iš kelionių. Mes sužinojome, kad poetas turėjo labai gerą balsą ir mėgo dainuoti. Pa sak E. Mykolaitienės, rašy tojas negalėjo pakęsti ple pių. Jam būdavo labai gai la laiko, praleisto be darbo, be kūrybos. Asmeninė rašy tojo biblioteka ir kai kurie baldai jau buvo išvežti į Vilnių, j rengiamą memoria linį muziejų. E. Mykolaitie nė apgailestavo, kad negalė jome pamatyti tos aplinkos, kuri buvo namuose dar gy vam rašytojui esant. Po šio vakaro mūsų žinias apie Putiną pasipildė naujais faktais. Silvija GOLUBOVSKAJA Knygotyros būielio narė
2 Tarybini* studentas
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI ■HIIHM
PROFESORIUS JUOZAS MARKULIS Jau prabėgo 42 metai kai patologijos ir teismo medici nos katedros vedėjas prof, J. Markulis dirba Vilniaus uni versiteto Medicinos fakulte te. Iš pradžių jis dirbo Me dicinos fakulteto normaliosios anatomijos katedroje, vėliau patologijos ir teismo medici nos. Apie 20 metų skaitė normaliosios anatomijos pa
medicinos ekspertizės biuro tanatologinio skyriaus vedė ju, bei nemažai metų dėstė anatomijos, histologijos ir embriologijos pagrindus Vil niaus jjedagoginio instituto studentams. Prof. J. Markulis gimė 1913 metais kovo 1 d. JAV Pensilvanijos Valstijoj, Pitsburgo mieste lietuvių darbi
skaitas studentams medikams ir gamtininkams. Per pasta ruosius 20 metų dėsto teismo mediciną studentams teisinin kams ir medikams. Prieš 25-rius metus vado vavo Respublikinei teismo medicininės ekspertizės daik tinių įrodymų tyrimų labora torijai. Po to antraeilinin ku dirbo Lietuvos TSR teismo
ninku šeimoje. Tėvai kilę iš Ukmergės rajono Deltuvos apylinkės. Vaikystės dienos prabėgo JAV. Gimnazijos mokslus ėjo nuo 1922 m. jai 1930 metų — Ukmergės, jfo to nuo penktos klasės Mari jampolės gimnazijose. Aukš tąjį mokslą įgijo Kauno Universitete 1930—1935 me tais studijuodamas teologijos
0 GAL ŽIŪROVAS TEISUS? Istorijos fakulteto kiemely je buvo eksponuotos trys šiais mokslo metais studentų fotodarbų parodos. Pirmoji — Klaudijaus Driskiaus pasakojimas apie Sartu apylinkės žmones, tra dicijas, papročius, ruošėjo pabaigoje pasirodė Vytauto Kudarausko ir Modesto Pata šiaus „Prie Ventos krantu" ir paskutinioji — žurnalisti kos specialybės pirmakursio Henriko Gaičevskio „Gamta ir žmonės". Nelengva buvo priimti Modesto ir Vytauto gamybi nės praktikos ataskaita et nografinėje ekspedicijoje su stabdytas akimirkas po tos pačios specialybės diploman to Klaudijaus darbų, nuste binusiu visus savo nuoširdu mu, gyvybe, tikrumu. Šito kiek pritrūko V. Kudarauskui ir M. Patašiui, bet pateisinti galima pačiu jų praktikos pobūdžiu: norėta įamžinti sutiktus Žemaitijos dainininkus, liaudies meni ninku', pasakorius, dovanoti keletą pačios ekspedicijos darbo ir poilsio akimirkų. Jau pats prierašas: „Ga mybinės praktikos ataskaita" liudijo, kad vaikinai sau kė lė kuklesnius uždavinius. Bei. kaip parodė patys dar bai, juos įvykdė net su kau pu. Paprastumu paperkąs vadovės prof. Pranės Dundu lienės, kaimo kalvio, senutės portretai; geru ramumu ir susikaupimu dvelkiąs „Puo džius"; lyg iš tolimos praei ties išplaukęs „Žemaitiškas natiurmortas". Visai kitokio
tipo vaikų grupiniai portre tai, mergaitės su katinu portretas — giedra nuotaika, užfiksuotas nenudailintas vai kiškumas. O kad ir tikrai „modestiškas" darbas — ko ja ir kačiukas, rodos, kad M. Patašius humoiistinės fo tografijos nepamiršo. Galbūt Modesto ir Vytau to darbus šiek tiek ideali zuoti verčia paskutinioji — Henriko Gaičevskio paroda. Apie tikruma, nuoširdumą čia neįmanoma kalbėti. To bula technika rodo Henriką gerai išmananti fotografo amatą, bet ne daugiau Vi sos nuotraukos (deja, atski rai paminėti negalima, pava dinimų nėra) atrodo jau kaž kur matytu fenomenu darbų kopijos blogąja to žodžio prasme. Nieko nesakantys veidai, dirbtinės pozos, dirb tinės šypsenos auksiniame nuotraukos pjūvyje. Paga liau — peizažai. Galbūt jie ir turėtų atsakyti i vieną šios parodos temų. Bet jie negyvi, kažkokie lengvai nuplaukiantys, nesinori prie jų stabtelėti, nesiuori i iuos žiūrėti. Negyvumas, dirbti numas — gal net per sun kūs kaltinimai pirmakursiui? Tačiau po penketo metų j spaudą ateis naujas fotogra fas ir dabartiniai štampai gali labai ilgai lydėti. Teko girdėti ne vieno stu dento pasipiktinimą — ką čia eksponuoja, jei neturi ko rodyti, tai nereikia.. Galbūt žiūrovas teisus?
-filosofijos fakultete. Išėjęs iš aukštosios teologijos mo kyklos buržuazijos valdymo laikais, prof. J. Markulis pa tyrė šmeižtų audrą, kuri jį stengėsi prilenkti prie žemės ir grąžinti atgal. Priešai ne sibodėjo jokių priemonių. Su prantama, kad tai vertė jį išgyventi daug sunkių valan dų, bet tose grumtynėse išėjo nugalėtoju. 1935—1941 me tais studijavo medicinos mokslus Kauno universiteto medicinos fakultete. Nuo 1941 metų lapkričio pradžios prof. J. Žilinsko pakviestas, at vyko į Vilnių ir normaliosios anatomijos katedroje pradėjo dirbti asistentu. 1944—-1948 metais buvo tos katedros ve dėju ir vienu iš pirmųjų prof. Dr. J. Kairiūkščio talkininku prodekanu, atkuriant Medi cinos fakultetą po karo nunio kojimų. Medicinos kandidato di sertaciją parengė ir apgynė Leningrade TSRS Mokslų Akademijos I. P. Pavlovo fi ziologijos institute 1953 me tais. Tyrinėjo žmogaus ir triušio klajoklio nervo dorzalinių branduolių palygina mąją embriogenezę. Nuo 1956 metų palaipsniui pereina į teismo medicinos barą. Dak taro disertaci ją, skirtą teismo medicinos tarnybos raidai Lie tuvoje nušviesti nuo 1529 iki 1969 metų, apgynė Kau no medicinos institute. Prieš 12 metų parašė lie tuvių kalba studentams teis mo medicinos vadovėlį. Per pastaruosius penkerius me tus parengė visiškai naują teismo medicinos vadovėlio variantą, dvi monografijas, 24 mokslinius straipsnius ir pra nešimus. Visuomeniniame bare prof. J. Markulis skyrė visą ener giją ir sielos šilumą veiklai Lietuvos TSR „Žinijos" draugi jos- baruose. Jo išvažinėta skersai ir išilgai po visą Lie tuvą, skaitytos paskaitos vi suomenei, ypač jaunimui, kol ūkiečiams, tarybiniam akty vui ir pedagogams.
PAŠALINTI
NEPAŽANGŪS
STUDENTAI
Prof. J. Markulis yra Lie tuvos TSR mokslinės medici nos istorikų draugijos pir mininkas, Lietuvos TSR teis mo medikų ir kriminalistų valdybos narys, Universite to, Vilniaus miesto ir Res publikinės „Žinijos" draugi jų valdybos narys. 1982 me tais, pirmą kartą pokario laikais Universitete, medi cinos fakultete, perskaitė 10 valandų paskaitų ciklą, skirtą esminiams -oratorinio meistriš kumo bruožams nušviesti. Šia me bare jis su didžiuliu už sidegimu stengėsi pei teikti turimus duomenis. Labai nuo širdžiai bendradarbiauja su LTSR teisminės ekspertizės mokslinio tyrimo instituto Vilniuje, Lietuvos TSR teis mo medicinos ekspertizės biuru, dalyvaudamas jų me todinėje taryboje. Kai prof. J. Markuliui tenka spręsti esminius, mokslui ir visuo menei naudingus klausimus, o jų turiningame ir giliai prasmingame jubiliato gyve nime buvo nemaža, jo cha rakteris tampa kietokas ir kampuotas. Tačiau jis visa dos yra nuoširdus, gero žmo nėms linkintis bei branginąs draugystę ir bičiulystę, už pažangą ir tiesą pasiryžęs ati duoti viską. Prof. J. Marku lis yra branginamas už gilų humaniškumą ir jautru mą, gerą širdį, o taip pat už sugebėjimą visuomet pa remti. Ir ne tik geru patarimu Prof. J. Markulis mėgsta literatūrą, muziką, futbolą ir krepšinį, dramos spektaklius, šmaikštų jumorą, laisvalaikio minutėmis prisimindamas savo draugų ir bendradarbių vei dus, juos, šiek tiek nepiktai iškraipydamas, fiksuoja po pieriuje. Patologijos ir teismo me dicinos katedros kolektyvas linki gerbiamam ir mylimam profesoriui Juozui Markuliui tolimesnės jaunatviškos ener gijos, vadovaujant patologi jos ir teismo medicinos ka tedrai perduodant žinias stu dentams, o turtingą bei ver tingą patyrimą bendradar biams, ir daug daug kūrybin gų, džiaugsmingų ir laimin gų metų. Prof. R. PTAŠEKAS Patologijos ir teismo medicinos katedra
III k. L. Kuodišiūtė, IV k. V. Kazlauskas. FF I k. T. Gedvilas, II k. R. Kelertas.
MaF I k. O. Skrabutytė, J. FilF I k. E. Stuinaltė N. Jurkonytė, D. Davalytė, R. Kiškurnova, II k. J. Kibildis, Vitkauskaitė, V. Bogužaitė, A. R. Kreizaitė, A. Varnagirytė, Juonytė.
PAKALBĖKIME... iilIlIlIlIBIBIIB
Tik studentams Apie
studentus
Istorija iš tų, kurias pa sakojame prisegę pavadinimą „Liūdnos"... Iš tiesų joje nėra jokio įdomumo ar linksmumo. Nors dėl to buvo rinktasi. To tikėtasi. Viskas įvyko gana papras tai, tiesa, kliūčių buvo ne maža, tačiau visos jos, kaip ir daug kas studento gyve nime, liko apeitos. EKFF finansų ir kredito specialybės III kurso trečio sios grupės studentai seniai bičiuliaujasi su kaimynais, VISI III kurso antiosios grupės geodezininkais. Sugrį žę po atostogų, sumanė pir mąjį šeštadienį organizuoti susitikimą. Nors čia pat pa šonėje Saulėtekio valgyklų kompleksas, Inžinerinio sta tybos instituto kavinė „Visytė", panoro studentai susi tikti toliau nuo namų. Taigi, šeštadienį susitikimo dalyviai susirinko Trakų raj. Aukšta dvaryje. Žinia, jei ne gaisras — nelaimingas ir skaudus atsiti kimas, apie kurį dabar daž nas smalsauja, viskas būt praėję be jokio garso, kaip ir daug kas studento gyve nime. Todėl labiau ir norisi fiakalbėti apie tuos momentus, kurie, studento galva, vis tiek praeina ir baigias, ge rai. . . Kad ir minėtas įvykis. Dar gerokai iki susitikimo, trečiadienį fakulteto prodekanur doc. V. Tamošiūnui buvo pateiktas grupės pa reiškimas su prašymu atleisti nuo paskaitų, tačiau sutiki mo grupė negavo. Prodekanas užrašė: „Nuo paskaitų neatleisti, susitikimą organi zuoti Universiteto ribose ir dalyvaujant dėstytojui". Bet trečiakursiai, negavę leidimo, numojo ranka. Šeš tadienį kai kurie iš pat ry to išvyko į Aukštadvarį, kiti — kiek vėliau. Taigi, atrodo, kad deka nato, t. y. tiesioginės fakul teto vadovybės žodis stu dentui tarsi paukštis. Purpt — ir nuskrido. Apskritai, po puliari ir problematiška tapu si tema — paskaitų lankymas (viena iš pagrindinių studento darbo formų) čia taip pat liko aritmetiškai išspręsta: neiti. Ir jei prašalaičiui kil tų klausimas, koks jis, nūdie nos studentas, tai jokiu būdu neleiskit perskaityt aukščiau fiarašytų eilučių. .. .Anądien abi trečiakursių
grupės devintą valandą ry to būriavosi Universiteto ves tibiulyje. Nelaimės paženklin tuose veiduose vis dėlto bu vo ir nuostabos. Visiems rū pėjo, kodėl juos šitaip bau džia. Žinoma, trečiakursiai, lazda gal kiek ir senstelėjęs auklėjimo instrumentas. Pa laukit. .. O gal kaip tik ją pamiršę, taip lengvai nusimetam atsakomybės naštą. Ir dar. Apie bausmės dydį. Turbūt neįmanoma išmatuo ti fizinio ir moralinio skaus mo, kurį patyrė tiek VISI, tiek Universiteto studentai. Tačiau keistas, pavyzdžiui, toks kai kurių samp otavimas: VISI ne taip smarkiai nubau dė. .. Kažin ar šitaip ką išmatuosime.. . Kiekvienam privalu atsakyti už savo po elgius. Tad ar pelnytai gina me tuos, kurie lengva ran ka nusimetė atsakomybę. Rektorato sprendimu EKFF finansų ir kredito specialy bės III kurso III grupės seniū nė R. Markevičiūtė ir kom jaunimo organizacijos sekre torė L. Safonovaitė už aka deminės drausmės pažeidimą pašalintos iš Universiteto, gru pės aktyvui — J. Sirgėoaitei, L. Bačiulytei, D. Vaitiekūnai tei pareikšti griežti Rekto riaus papeikimai, kitiems studentams pareikšti papeiki mai. Šį lengvabūdišką gru pės poelgį, kurio aukomis ta pusios dvi studentės dabar gydosi ligoninėje, apsvarstė ir fakulteto bei Universiteto koiųjaunimo komitetai. Tokio rezultato priežastis visų pir ma nerimtas požiūris į savo darbą. Tiesa, seniūnė, paklausta, kodėl ji grupei ne siūlė organizuoti susitikimo tik tokiomis sąlygomis, apie kokias informavo dekanatas, sumišusi atsakė: „kaip aš taip galėjau padaryti. Grupė paprasčiausiai būtų pagalvo jusi, kad. . ." Pratęsti minties gal ir ne reikia, nes tikriausiai dau guma1 galėjot baigti taip, kaip ir tikėtasi. O išvada? Taigi — gerokai išsikerojusi studentiška opinija, „kaip iš manau, taip ir darau". Turbūt čia ir prasideda ne tik abe jingumas savo darbui. Ko gero šitaippasukus Laiko ratą pirmyn mes, šian dien numoję ranka į rei kia, privalau, atsakau r ytoj netikėtai nusivilsime kad ne viskas ir ne visada praei na. Ir gerai baigiasi. Jolanta VARAPNICKAITE
tuose kambariuose, kurie rijos su „sulūžusiais užrak buvo paskirti. tais“ irgi ne dabar išgalvo .. .ir vėl pakvipo detektyvu, tos. Jos kartojasi ko gero kai komisijos nariai. pagal nuo tų laikų, kai bendrabuKo gero visas „suaugusių aiškintis, kaip ją išnarplioti.) dokumentaciją išaiškinę, kad tin pradėjo plūsti komisi žmonių žaidimų" („T. S." Nr. Pagrindiniai veikėjai — su 508 kambaryje niekas negy jos. Darosi neaišku, kodėl 36, 1982.12.03) taisykles turėjo augesni, truputį didesnę gy vena, ten rado tris VISI ne bendrabučio Nr. 18 stalius — J. And T. Ligoza tų sulūžusių spynų galutinai panaikinti Rekto venimo patirtį nei fuksas ar akivaizdininkus Juolab darbelio sta riaus Įsakymas, išėjęs dar senjoras turintys žmonės — riuškevičių, V. Damaševičių, netaiso. praėjusių metų gruodžio 21 neakivaizdinio skyriaus stu J. Kalinauską. Komendante nė liui čia — oi, tik spėk suktis, dienų ir aiškiai pakomen dentai bei LŪSTI (Liaudies nebandė paaiškinti iš kur šie bet. . . išpyškinti 23 durų stik Ji tiesiog pasakė lai ir baldai, riogsą vesti tuotas administracijos ir ūkio ūkio specialistų tobulinimosi vaikinai. kas juos įleido į biulyje nuo rugsėjo, leidžia reikalų prorektoriaus P. Eig- institutas) klausytojai. Ta nežinanti, ir kas jie tokie manyti. . . staliaus visai čia mino Universiteto savaitraš čiau vienaip ar kitaip kaž bendrabutį čio 40 numeryje (1982.12.31). kas bendra tarp ano r esą. Tada kas juos be ko- nesančio. Nežinia, kur ketu mendantės žinios aprūpino rios šio bendrabučio valyto Tačiau po kelių kompeten šito „žaidimo' yra. patalyne?.. jos, nes „du vestibiuliai pa tingų komisijii tikrinimų bū Pirmiausia — praėjusį kartą 512 kambarys negyvena versti šiukšlynais. Koridoriai sime teisūs teigdami, jog vienas iš neapgalvotų, nevy mas dėl blogo užrakto, tei ir laiptinės blogai valomos, netvarka bendrabutyje Nr. komendante I. Košiubai- pilna nuorūkų ir šiukšlių" (iš 18 ne tik egzistuoja, bet čia kusių „ėjimų" bendrabučio gė matyt, jau nusirami komisijos pažymos). Beje, ji paprasčiausiai klesti. Nr. 18 komendantei I. Košiu- tienė, nusi, kad incognito Gavė čia taip pat „taškelis" bend Ir jei gerbiamasis skaitytojas baitienei buvo tas, kad kam nas, (vėliau bandė aiškinti, rabučio komendantės nenau — ne šio bendrabučio gyven bariuose gyvena žmonės ne kad jis gal TF neakivaizdi dai: juk kieno kito, jei ne tojas nesiteikia tuo tikėti, pagal sąrašus. Nežinia, kodėl nio skyriaus studentas...) kaip komendantės pareiga „tik prašom užsukti — Jus būti LŪSTI klausytoja Lubienė ap tik tą pačią, vasario penkio etatinių darbuotojų nai pasitiks. .. netvarka. gyvendinta 501 kambaryje, liktą, iš bendrabučio. . . išrū rinti darbų atlikimo kokybę" (iš Ne, šįkart nebuvo jokių nors nukreipimas j 502, S. Le kęs, bet akyloji komisija ko- Rektoriaus įsakymo, išleisto aptiko 1983.01.04). intrigų, raštų rašinėjimų dėl vickienė, N. Jankienė ir Kei- mendantės kabinete bendrabučio gyventojų — zytė įkurdintos 605, o ne 612, „grąžintą patalynę ir Gavė Taigi, bendrabučio Nr. 18 dieninio skyriaus studentų. kuriame turėjusios apsigy no pakvitavimą trims pataly komendantės Irenos Košiu(Jie irgi tylūs — nors virtu venti. Taigi š. m. vasario 15 nės komplektams" (iš komisi baitienės „žaidimas" kol kas Taigi, pagal dar be epilogo. Bet... tikėsi vėse dujinės iki šiol be dieną bendrabutyje apsilan jos pažymos). dujų). Sį sykį „žaidimai" pa kęs administracijos liaudies „pakvitavimą" Gavėnas pata mės, kad šių faktų „epo krypo kiton pusėn. (Beje, kontrolės grupės pirmininkas lynę gavęs š. m. sausio 31 pėja", jau įkyriai trenkianti pagrindinė jų taisyklė — pai A. Vyšniauskas bei kiti admi dieną. detektyvu, baigsis be detek O kambario Nr. 712 komen tyvo, niava. Tačiau tokia, kad nistracijos darbuotojai nu iškart bet kokiai komisijai statė, kad iš 95 net 30 LŪSTI dante neatrakino.., nes „už (Jnė VIDUKLYTE ne raktas sulūžęs", Beje, isto Janina PRANKAITĖ užgniaužtų. .. bet kokį norų klausytojų apgyvendinti
Koks bus epilogas?
4 Tarybinis studentas
AKADEMIKAS Atkelta iš 3 psl. išeis į mokslus, o kas bus prie arklo? Namuose jokio darbininko nebelieka". Sakoma: „Nedėtas — ne kiaušinis, neperėtas — ne vaikas" — taip ir patėvis. Tačiau Bungarda buvo geras žmogus, darbininkas. Visi vaikai jį mylėjo, kreipdavo si „tėvuli". Sūnus dirbdavo. Jis pažangiai ūkininkavo, palaikė gerą tvarką. Po pirmojo pasaulinio iš Rusijos grįžo vyriausiasis brolis Vladas. Jis gavo ka rininko laipsnį ir tarnavo buržuazinės Lietuvos ka riuomenėje. Atkūrus Tarybų valdžią 1940 m., pasiliko tarnauti tarybinėje armijoje, buvo pakeltas į papulkinin kius. Jis teisingai orientavo savo brolius, nukreipė juos į pažangią visuomeninę veiklą, skatino mokytis. Ka zimieras ir Edvardas, kurie buvo baigę pradžios mokyk lą, išvyko mokytis j Mari jampolės realinę gimnaziją. Vėliau jais pasekė ir Jonas. Kazimieras gerai mokėsi, buvo labai stropus, nuo kny gų atsiskirti negalėjo. Edvardas nebaigė gimnazi jos. Mokslas jam sunkiai sekėsi. Kaime Kazys draugavo su Skrinska — abu ateistai; su Pranu Lingiu, buvusiu so cialdemokratu ,nors jis buvo senesnio amžiaus. Skrinskos ir kitų laisvamanių susirinki mai vykdavo ant P. Lingio tvarto. Pastogėje buvo, įrengta salė ir scena. Čia vaidindavo „Tadą Blindą" ir kitus spektaklius. Pradžią pažangiems jauni mo susirinkimams ir vaidi niams davė Vladas Baršaus kas. Parvažiavęs į namus, pradėjo pažangią kultūrinę veiklą. Greit prisijungė ir Kazimieras. Senoji Baršauskų šluba su kitomis kaimyninėmis Saka lauskų, Bungardų buvo išli
K.
kusi senoje Gižų kaimavietėje. Stuba buvo be priean gio, su priemene ir kamara vidurinėje dalyje. Šone šių patalpų buvo 2 skersinės kapitalinės sienos. Pietiniame gale buvo bendra gyvena moji patalpa irgi vadinama stuba su duonkepiu pečium. Prie pečiaus šono buvo šil domas plytų suolelis, vadi namas prydu, zeliku. Prie šais pečiaus pakurą buvo padaryta „mašina" iš plytų, dar vadinama „plyta" su dviem skylėm valgiui virti. Siauriniame trobos gale bu vo seklyčia — svečių kam barys, kartu ir miegamasis (viena patalpa — ji nekūre nama). Seklyčia buvo vie nintelė patalpa, kuri turėjo lentų grindis. Kitose patal pose buvo plukto molio as la. Stuboje prie dviejų sie nų buvo suolai, kampe — didelis stalas, priešakyje — užslanas ir viena lova prie pečiaus ir lango. Seklyčioje buvo mažesnis stalas ir dvi lovos. Taip pat prie sienų buvo du ilgi suolai. Čia krosnies nebuvo. Stuba buvo žema, langai maži. stogas šiaudų. Namas visiškai susi dėvėjo. Perstatė Aleksiejus, Jurgis Bungarda ir visi jau nesnieji broliai. Namuose motina šaukdavo: „Kaziuli, eik valgyti!" — tai jis knygą skaito. Reikėdavo kelis kartus kviesti. Jis buvo sausas, laibas — „iš džiovintas mokslų". Žmo nės sakydavo: „Jau tavo, Kaziuli, viena žarna kaip šeško, vidurių nėr". Su draugais buvo nuošir dus, jautrus, geras. Buvo iš kalbus, tik kalba kažkokia neaiški. Kalbėdavo labai greit — kaip ir kiti broliai. Visi Baršauskai buvo nuošir dūs, paprasti. Su visais vie nodi — ar tai būtų turtin gas, ar bežemis. Namo parvažiuodavo kar tu su Antanu Venclova.
BARŠAUSKAS
Žia buvo suorganizavę pa žangios krypties „Lietuvos jaunimo sąjungos" skyrių. Dalyvavo Gižų ir apylinkių jaunimas. Buržuazinė valdžia greit uždarė. Pas P. Lingį skaitydavo paskaitas K. Baršauskas, A. Venclova — kad jaunimas kultūringai gyventų šnekė davo. Atostogų melu grįžęs, K. Baršauskas papasakos truputį apie mokslą, apie istoriją. Buvo labai papras tas, padėdavo kaimynams. Broliai važiuodavo pas Kazi mierą į Kauną pasitarti apie ūkininkavimą, kitais reika lais. Prasilavinęs vietos jauni mas ruošdavo vaidinimus. Dalyvaudavo P. Lingys (jo balsas buvo kaip griausti nis), Jurgis Kmieliauskas, Baltrinka, Garkauskas, Bar šauskas. Vasarą, parvažia vęs į tėviškę, padėdavo ir Kazimieras. Pastalė „Mar čią", „Tadą Blindą". Šie spektakliai buvo labai popu liarūs, susirinkdavo daug žmonių. Daug kartų statė komišką operetę „Konsilium fakultatis". Žemės Baršauskai turėjo apie 25—27 margus. 12 mar gų Litvaitynėje — tai mo tinos pasoginė žemė — kita žemė — prie namų. Žemės buvo ir geros, ir prie smė lio. Atskiri plotai buvo įsi terpę į valstiečių žemes. Baršauskai augindavo bul ves, linus, rugius, vasarojų, miežius, daržoves. Po to veždavo į Marijampolę, Vil kaviškį. Vaikai moKėsi, rei kėjo pinigų. Iš išvaizdos broliai mažai skyrėsi. Kai su akiniais — visai pana šūs. Skyrėsi tik Bronius Bungardukas. Sis gyvena pas Vladą Baltupių kaime. Patė vis Bungarda išėjo į Vlado ūkį ūkvedžiu. Vladas — nesvietiškas darbininkas. Parvažiuoja — tuoj už dalgio. Juozas Bar
kultūros-švietimo fakultetas. Jis yra pats geriausias — trys katedros: kultūros, muzikos ir bibliotekininkystės. Aktyviau siai mokslinėje veikloje daly vauja bibliotekininkystės ka tedros studentai (100%), ku rie yra pasiskirstę į tris bū relius: bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos Bibliotekini nkus-specialistus ruošia dieninis ir neakivaizdinis skyriai. Kiekviename po 30' stukurse mokosi dentų, dieniniame skyriuje mokslas trunka 4 melus, o neakivaizdiniame — 5. Skirtingai negu pas mus, bibliotekininkus ruošia ne Tartu universitetas, bet E. Vildės pedagoginis institu tas, kadangi Tartu universite to mokslinė biblioteka nevi siškai patenkinta studentų in formacijos poreikius, o pla tus Talino bibliotekų tink-
Ruošiant straipsnį panau doti šių žmonių atsimini mai: brolio, architektūros daktaro Juozo Baršausko (g. 1912 m., gyvenančio Kaune); žmonių, gerai pažinojusių Baršauskus: Gižų kaimo gy ventojų Onos Bielskienės (g. 1905 m.), Elžbietos Garkauskienės (g. 1908 m.), Ade lės Bačkevičienės (g. 1905 m.), Jono Linkos (g. 1907 m j, Kazio Žilinsko (g. 1908 m.), Juozo Juzelyno (g. 1917 m.), Vlado Vaitukaičio (g. 1905 m.) iš Pagiamdų k. Juozo Žalnieraičio (g. 1919 m.) iš Gižų Rūdos k., Dapkiškių k. gyventojo Juozo Dambrausko (g. 1889 m.). Gediminas TAMAKAUSKAS
gausiausiai dalyvauja II ir III kursų studentai. Gamy binę praktiką studentai atlie las leidžia tai įgyvendinti. 2 kartus per visą studijų Instituto rektoratas SMD ka laiką. Po II kurso dirba veiklai skiria didelį dėmesį, Talino po III visada parūpina lėšas SMD na — vykstabibliotekose, į kitų respublikų rių išvykoms į kitų respubli bibliotekas. kų aukštąsias mokyklas. Stu mokslines Ypač susidomėjome jų kur dentai gali didžiuotis ir tuo, ir diplominių darbų ra kad SMD veikla suteikia ga sinių šymo Diplominius limybę naudotis visų miesto darbus metodika. jie rašo savo kursi bibliotekų fondais. nių darbų pagrindu. I kurse Kaip ir mūsų Universite studentai pasirenka temą, te, Talino Vildės pedagogi sudaro literatūros nis institutas rengia • SMD ją ir rašo nedidelėsbibliografi apimties mokslines konferencijas. Ge referatą .II kurse — galutinai riausi pranešimai siunčiami- surenka visą literatūrą, la į kitų respublikų aukštą biau analizuoja temą ir ją sias mokyklas. Kasmet su ge apibendrina, III kurse — dar riausiais jų pranešimais ga bo sintezė, mokslinis pagrin lime susipažinti ir mūsų Uni dimas, IV kurse — diplomi versiteto SMD konferencijo nis darbas. se. ir tai, kad diplomi Mūsų Universitete studen nį Įdomu darbą rašo ne visi stu tai aktyviai dalyvauja SMD dentai. pažangumo vi mokslinėse konferencijose durkis Jeigu nesiekia 4,3 balo, to nuo pat pirmo kurso, o Tali kie laiko valstybi no pedagoginiame institute nius studentai egzaminus. Skirtingai negu pas mus, diplominių dar bų gynimas vyksta viešai, respublikinėje Valstybinėje bibliotekoje. Todėl gynimesi gali dalyvauti ne lik kitų kursų studentai, bet ir miesto bibliotekų darbuotojai, norintys, susipažinti su teori nėmis naujovėmis. Nepaisant šio instituto SMD veiklos teigiamų pusių, ir ins'ituto dėstytojai, ir studentai pripažįsta, kad SMD darbas mūsų Universitete vystomas geriau, ir giliau. Tačiau, be abejo, galime ir mes kai ko pasimokyti iš mūsų kolegų estų. Taigi manome, kad ši viešnagė Taline praėjo ne tik įdomiai, bet ir naudingai. Margarita TAŠKŪNAITE Raimonda SMAGURAUSKAITE 1F bibliotekininkystės ir bibliografijos spec. III kurso studentės
BUVO ĮDOMU IR NAUDINGA |f|J Tęsiant seną draugystę su Talino E. Vildės pedago giniu institutu, vyr. dėst. O. Voverienės vadovaujamo SMD informatikos problemų būre lio aktyvas išvyko pasida linti moksline patirtimi su broliškos respublikos studen tais. Maloniai nustebino insti tuto bibliotekininkystės ka tedros dėstytojų ir studentų svetingas priėmimas. Jų dėka aplankėme žymiąsias vietas, grožėjomės Talino senamiesčiu, įsigijome naujų draugų. Ta čiau mūsų tikslas buvo susi pažinti su pačiu institutu ir jo SMD veikla. Teko daly vauti viso instituto SMD ataskaitiniame susirinkime, ku riame sužinojome daug įdo maus apie institutą ir studen tų mokslinę veiklą. Institute yra penki fakul tetai. Labiausiai mus domino
šauskas rinko kraštotyri nę medžiagą. Vėliau tapo žymiu Lietuvos architektu, valstybinės premijos laurea tu. Vincas tarybiniais metais ėjo atsakingas pareigas Sta tybinių medžiagų pramonės ministerijos įmonėse. Brolis Jonas ilgą laiką iki 1978 m. dirbo mokytoju Kaune. Smarkiausias buvo Alek sandras. Paprastas, teisingas, mėgo pašnekėti su žmonė mis. Fašistinės okupacijos metais, kai okupantai surašinėdavo gyvulius, sužinojęs apie tai, pranešdavo žmo nėms. Po karo Baršauskai Gižuo se nebegyveno. K. Baršaus kas atvažiuodavo, stovėda vo prie motinos kapo. Ap lankydavo gimtuosius Gižus, pavaikščiodavo vaikystės ta kais. Dabar K. Baršausko tėviš kės sodyba paskelbta vieti nės reikšmės istorijos pa minklu. Pastatytas akade miko atminimui skirtas me dinis paminklas, kurį išdrožė skulptorius Stasys Žirgulys. Jo diplominio darbo skulptū ros vadovas profesorius J. Kėdainis.
Tarėsi išradėjai Neseniai Voroneže vyko RTFSR jjatentinių tarnybų ir universitetų VIRD aktyvo vadovų jrasitarimas-seminaras, į kurį buvo pakviesti ir mūsų Universiteto atstovai. Jame buvo pasidalinta darbo patir timi, nagrinėjamos patentinių tarnybų ir VIRD aktyvo dar. bo problemos. Seminaro or ganizatoriai — Voronežo vals tybinio universiteto patentinio skyriaus darbuotojai — supa žindino svečius su savo mies tu. Voronežas — vienas di džiausių Rusijos federacijos pramonės centrų, greitai švęsiantis savo 400 metų ju biliejų. Įsikėlęs to palies pavadinimo upės pakrantėje ir naujai atgimęs pokario me tais, jis sparčiai auga tiek į plotį, tiek į aukštį. Visa šalis naudojasi čia pagamin tais televizoriais, presais, stak lėmis, čia surenkami til tai Dneprui ir Volgai, atšiau rioms BAM-o upėms, čia pir muosius žingsnius žengia ekskavatoriai, kurie patikimai dir. ba tiek Sacharos smėlynuo se, tiek užpoliarėje. Voro nežo žemėje užaugo poetai I. Kolcovas ir 1. Nikitinas, dailininkas I. Kramskojus, Le nino ir Nobelio premijų lau reatas akademikas G. Basovas. Voroneže maždaug 800 tūk stančių gyventojų, kurių vidutinis amžius — 30 metų. Mieste kiekvienas 19-as gy ventojas studentas. Iš 9 aukš tųjų mokyklų didžiausia — Voronežo Lenino ordino, Le nino komjaunimo vardo vals tybinis universitetas. Jis jungia 12 fakultetų, kuriuose dieniniame, vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose mokosi daugiau kaip 14 tūkstančių studentų. Univer sitete — 91 katedra, kuriose dirba daugiau kaip 1000 dės tytojų, tarp kurių 69 profe soriai ir mokslų daktarai, 609 docentai ir mokslų kandidatai. Universitete mokosi studen tai iš užsienio šalių, čia mo
kėsi Nobelio premijos laurea tas, akademikas P. A. Cernikovas. Nemažai Voronežo uni versitetas pasiekęs išradybos ir racionalizacijos srityje. Jei gu 1972 metais universitetas gavo 13 teigiamų sprendimų išradimams, tai per 10 mene sių 1982 metų — 35. Prieš dešimt metų VIRD nariais bubo 70 darbuotojų, dabar — 430. Nuo 1976 metų į išrady binį ir racionalizacinį darbą aktyviai įtraukiami taikomo sios matematikos, fizikos, chemijos ir kitų fakultetų studentai. Iki šio laiko stu dentai gavo 19 išradimų au torinių liudijimų, padaryti ir įdiegti 169 racionalizaci niai pasiūlymai. Šiais metais studentai jau padavė* 6 pa raiškas išradimams, pateikti 45 racionaliciniai pasiūlymai. Išradybos ir racionalizacijos srityje pirmauja studentų mokslinio-tiriamojo centro matematikai (prie matematikos MTI), kurie yra padarę 8 iš radimus. Nemažai yra nuvei kę ir fizikos fakulteto stu dentai. Puslaidininkių techno logijos, elektronikos, atomo ir bendrosios fizikos katedro se jie padarė 4 išradimus ir 109 racionalizacinius pa siūlymus. Gerai dirba racio nalizatorių būrelis, susikūręs prie biofizikos katedros. Šio būrelio nariai padarė apie 20 prietaisų kurie pripažinti ra cionalizaciniais pasiūlymais ir naudojami mokomajame pro cese bei moksliniams tyri mams atlikti. Voronežo universiteto dės tytojų nuomone reikėtų stu dentus plačiau supažindinti su patentinės paieškos me todika, išradimų ir racionali zacinių pasiūlymų objektų išaiškinimo. Studentų įtrau kimas į išradybinį bei racio nalizacinį daibą padeda aukš tajai mokyklai paruošti akty vų, mąstantį specialistą. Aušra VAŠKEVIČIENE
Redkolegija: Audrius Aidietis (atsakingas redaktorius), Vitalijus Kontarovičius, Edmundas Kuokštis, Valentinas Mikelėnas, Valė Skunčikaitė
SKELBIMAI Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810444,išduotą ChF studentei Renatai Suprlkaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800701, išduotą MF studentei Ivetai Mellsiakaltei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento jražymėjimą Nr. 810416, išduotą ChF studentei Daivai A’idriuškevičiūtei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810408, išduotą ChF studentei Jūratei Sventkūnaitel, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791089, išduotą 1F studentei Vilijai Puskunigytei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 791793, išduota TF studentei Laisvutei Kartanaltei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento jražymėjimą Nr. 790272, išduotą MaF studentui Audriui Miežiui, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820677, išduotą MF studentei Ingai Sasnauskaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr 800202, išduotą MaF studentei Danutai Gabrialovič, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 811179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03092. Iškilioji, spauda. Užs. Nr. 596. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvėje Tiesos g. 1 «CoBeTcxMH cryAeHT“ — opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMsrreTa AKCM Ahtbm, npotpKOMa opĄenoB TpyAOBoro npacHoro 3HaMenn n Ąpya<6bi napoAOB BHAbnioccKoro yHHBepcweTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom nsMKe. PeAaicrop R. BapanmnfKaHTe.
jimą Nr. 801077, išduotą IF studentei Jūratei BUClNSKAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810531, išduotą GF studentei Irinai 3RIMA1LOVAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 811839, išduotą TF studentei Jolantai Jasevičlūtei, laikyti negaliojančiu.
Kuratorių vvr. dėst. Vi liu UŽTUPĄ dėl tėvelio mirties nuoširdžiai už jaučia IV kurso žurnalistai
Parenqiamojo skyriaus anqlq qruoės klausytojai nuoširdžiai užjaučia vyr. dėstytoja Leonorą ZAPERECKIENĘ dėl mylimo tėve’io mirties.
Anqlu filoloqifos ka tedros kolektyvas nuošir džiai užjaučia vyr. dės tytoją Leonorą ZAPERECKIENE dėl tėvelio mirties.
Žurnalistikos katedros kolektyvas nuoširdžiai už jaučia vyr. dėstytoja Viliu Užtupą dėl tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ