hinc įturad astru
Birželio 12d. 1991 m. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis Nr. 6 (1510)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Gegužės 23d. Universitete lankėsi:
Vasario 16 d. Nepriklausomy bės Akto signataro Petro Klimo sūnaus, gyvenančio Prancūzijoje, siūlymu, Universitete įsteigta Pevro Klimo stipendija. Si var dinė stipendija (350 rub.j mėneper metus 4200 rub.) ta istorijos fakulteto stu dentui trečiakurslui Dariui 3TALIONUI. ★ ★ ★ Gegužės 23 d. Chemijos fa kultete išrinktas naujas fakul teto dekanas. Savo kandidatū ras į šį postą buvo iškėlę du kandidatai: docentas Teofilis Jankauskas, Fizikinės chemijos katedros docentas, ir Taikomo sios enzimologijos instituto sky riaus vedėjas, kartu dirbantis Chemijos fakultete Bendrosios neorganinės chemijos katedroje, centas Gervydas Dienys. Taigi, Chemijos fakulteto dekanu tapo doc. T. JANKAUSKAS. Už jį balsavo 13, už doc. G. Dienį — 12. Svekiname naująjį dekaną ir linkime sėkmės!
STUDENTŲ MOKSLINĖSE KONFERENCIJOSE Gražiai draugauja Kijevo Valstybinio Kultūros Instituto ir Vilniaus Universiteto bibliotekininkys'tės ir bibliografijos spe cialybės studentai. Balandžio 23 d. Kijevo Valstybinio Kultūros Instituto mokslinės informacijos katedra surengė studentų moks linę konferenciją, į kurią buvo pakviestos trys VU biblioteki ninkystės ir bibliografijos spe cialybės studentės. Vilniaus Universiteto studentė J. Jurgaitytė pranešime „Biblio grafinės rodyklės, paruoštos Lietuvos mokslininkams“ nu rodė, klek Lietuvoje išleista bi bliografinių rodyklių mokslinin kams, kokios bibliotekos ruošia rodykles, kokiose srityse ir ko kiais metais paruošta daugiau sia rodyklių. I. Meliukštytė sa vo darbe „Profesoriaus J. Ku pčinsko mokslinė mokykla“ ap tarė prof. J. Kupčinsko moksli nę veiklą, bendraautorystės ir citavimo klausimus. R. Reikaitė pranešime „Akademiko J. Brėdikio mokslinė mokykla“ r supažindino su šio mokslininko biografija, nagrinėjo bendraau torystės ir citavimo problemas. Inga MELIUKŠTYTĖ
Hamburgo Universiteto taikos tyrimų ins tituto Direktorius prof E. Bahr. Svečias skaitė paskaitą tema „Tarpvalstybinių kon fliktų sprendimo praktika Vokietijos poli tikos Rytų kryptimi pavyzdžiu“. Atvykau į Lietuvą, nes esu smalsus. Mane domina Jūsų, kaip silpnųjų, situacija. Esu įsitikinęs, kad jums pavyks pasiekti nepriklausomybę. Jūsų siekiai — tai svar bus visos Europos vystymosi etapas, — pa sakė svečias. E Bahr papasakojo, ko kį patyrimą yra sukaupę vokiečiai per 30 metų, kai Vokietijoje buvo pastatyta siena. Tačiau kaip išspręsti mums konfliktą su TSRS, E. Bahr’as nieko konkretaus pasaky ti negalėjo. Pagaliau mūsų problemų niekas Hitas už mus neišspręs. Svečias atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
ĮSTEIGTAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Gegužės 1 d. Universitete, suvienijus tris dar tebefunkcionuojančius Gamybos ekonomikos, ir valdymo, Ekonominės kiber netikos ir finansų bei Prekybos fakultetus, įsteigtas Ekonomikos fakultetas. Kalbuosi su laikinai einančiu naujo fakulteto deka no pareigas gerbiamu prof. S. MARTIŠIUMI. — Didžiausias uždavinys, suvienijus fakultetus — verslo organizatorių ruošimas, o ne valdininkų ir biurokratų. Per pastaruosius 50 metų rengėm ne veiklius, kūrybingus, ener gingus organizatorius, o ..port felių“ nešiotojus. Mokslas buvo perdaug sudogmatlntas. Visi ry šiai—tik su Rytais. Ateity rei kėtų tai išbalansuoti. Naujieji ekonomistai turi mokėti kontak tuoti tiek 'su Rytais, tiek su .Vakarais. Numatoma iš esmės keisti mo kymo programą. Busimieji pir makursiai mokysis pagal visai kitus mokymo planus, kuriuos sudarys mūsų taryba. Tai nebus planai, „nuleisti“ iš viršaus, kaip būdavo seniau. Ekonomis tas, baigęs Universitetą, turi skirtis nuo ekonomisto, baigusio Institutą ar Akademiją. Jis tu ri gauti geresnį, stipresnį teo rinį ir humanitarinį išsilavinimą. Sujungus fakultetus kyla klau simas ir dėl ekonomisto kryp ties profilio. Anksčiau kiekvie na ministerija, žinyba stengėsi turėti savo specializacijos eko nomistą, kuris mokėdavo pildy ti instrukcijas, bet silpnai žinojo teoriją. At
sižvelgiant į Lietuvos sąlygas, turbūt reikės kelių krypčių eko nomistų, bet specializaciją studentas rinksis trečiam kurse. Pirmuose dviejuose kursuose studentui bus suteiktas geras bendras pasiruošimas, Speciali, zacijos kryptys bus tokios: makro ekonomika, lygmenys, ko mercijos arba biznio mokslų sis tema, valdymo mokslai, ekono mistas — analitikas. Šios kryptys dar gali keistis, jas, žinoma, pa koreguos pats gyvenimas.
Naujieji ekonomistai Kokie jie? — O ar nebuvo galima mo kymo programą patobulinti, ne sujungus fakultetų? — Sis klausimas diskutuoti nas. Buvo galima iš trijų fakul tetų daryti du: Ekonomikos ir Komercijos — nes yra kelios mokymo kryptys. Bet visdėlto manau, kad viename fakultete bus galima geriau ruošti elitinius ekonomistus. Universitete turi būti rengiami patys geriausi, naudingiausi ekonomistai. O „ma. sinius“ ekonomistus turi ruošti kitos mokyklos. Gal susikurs Lietuvos ūkio akademija, gal bus koks Komercijos institutas. „Masinių“ ekonomistų ruošimas.
mano manymu, neįeina į Uni versiteto funkcijas, nes tai se niausia ir vedančioji Respubli kos mokykla, ir ji turi ruošti tik geriausius specialistus. — Sujungus fakultetus ir nu mačius tokias tolesnės veiklos kryptis, šiemet tikriausiai suma žės ir studentų priėmimas? — Kaip ir visam Universitete, taip ir ekonomistų priėmimas, šiemet sumažėjo 35 proc. Kitą met tikriausiai tas skaičius bus dar mažinamas, bet ateity jis turėtų stabilizuotls. Viską, aiš ku, nulems rinka. Kita problema — Respubli koje nėra geros specialistų ruošimo koordinacijos. Mes Uni versitete studentų skaičių mažinam, bet kai kurios mokyklos, pavyzdžiui, KTU, didina. Iš vienos pusės gal ir gerai — bus konkurencija, bet iš kitos — studentams vis sunkiau įsi darbinti, Skirstymo praktiškai j nėra, o raštininkų ateity tiek daug nereikės. Mažinant studentų skaičių, žinoma, proporcingai, turės ma žėti ir darbuotojų, pagalbinio personalo skaičius. — Ačiū už pokalbį. Ekonomikos fakultetas savo veiklą pradeda nuo rugsėjo 1oslos. Tie keturi mėnesiai — bandomasis laikotarpis. Didžiau si sunkumai dar, žinoma, prieš akis. Bet, kas jau kas, o eko nomistai, tikėsimės, suras išeitį. Kitaip — nebūtų ekonomistai. Jūratė SKERYTE
JAV delegacijos vadovas Eu ropos saugumo ir bendradarbia vimo procese, ambasadorius 1V1AX 1V1. KAMPELMAN ir jį lydintis R. CESONIS. Svečias kalbėjo apie Helsinkio baigia mąjį aktą ir su juo susijusį po žiūrį i JAV. Baltijos šalių, Mas kvos ir Europos santykius, atša kią. į klausimus. „U. V. inform. Lino MICKEVIČIAUS nuo traukos.
Būsimieji studentai jau išlaikė pirmuosius stojanuosius egzaminus į Uni versitetą
~. Korupcijos hiL iakty k si nežinome, — pasakė stojamųjų egzami nų komisijos atsakingasis sek retorius Bronius ALEKSIEJUNAS. — Tačiau tikiu tėvais, kurie sako, kad jų sūnaus ar dukters stojimas į Universitetą kainavo 5000 rub., nes geram repetitoriui už pamoką mokama nuo 15 iki 25 rublių. Mano sū nus aštuntokas lanko anglų kal bos pamokas pas studentą ir už jas aš moku po 10 rub. Taigi, daugeliui šie egzaminai kainavo daugiau nei 25 rub., kuriuos kiekvienas stojantysis sumokėjo už dokumentų sutvar kymą. Ar galima pasipelnyti iš eg zaminų? Pasirodo, galima. Kai kurie kooperatyvai paruošė ra šinius ir juos išspausdino atski romis knygelėmis. Tokios „špar galkas“ kainavo apie 300 rub. Išradingesnieji įrašė įrašus į ka setes. — Mes padarėme didelę klaidą paskelbę ir išspausdinę 100 lietuvių kalbos ir literatū ros egzamino temų. Viena iš didžiausių problemų — egzamino užduočių šabloniškumas. Kiekvienais metais rei kėtų keisti egzamino užduotis, nes repetitoriai ir stojantieji labai greitai prisitaiko prie tų (Nukelta į 2 psl.)
2 psl.
UNIVERSITAS VILNENSIS
VILNIAUS UNIVERSITETO KŪNO KULTŪROS KATEDRA REORGANIZUOJAMA Į KŪNO KULTŪROS CENTRĄ
Korupcijos faktų nežinome (Atkelta iš 1 psl.) užduočių, — pridūrė B. Alekkjiejūnas. Stojamiieji egzaminai šiais me tais prasidėjo labai anksti ir jau pasibaigė pirmasis jų eta pas. Šiais metais stojantieji ne rašė pareiškimų į konkrečias specialybes, o tiesiog rinkosi egzaminus. Pareiškimus į nori mas specialybes jie rašys liepos 1 d. Nors vietų skaičius kai kurioms specialybėms sumažintas perpus, norinčių studijuoti dau giau, nei pernai. Šiemet norų laikyti egzaminus pareiškė 4404 žmonės, pernai — 3800. Ar sugebėjo vertinimo komi sijos objektyviai įvertinti sto jančiųjų darbus? Matematikos egzamino rezultatus tikrino kom piuteris, o lietuvių kalbos egza mino darbus tikrino 30 — 34 dėstytojai. Per vieną dieną stojantieji parašydavo apie 600 darbų. Lietuvių rašinio populia riausias įvertinimas — 8 balai. O štai dešimtukus gavo tik 506 žmonės. 103 lietuvių kalbos eg zamino neišlaikė. Susipažinti su savo rašto dar bais stojantieji galės tik po vi sų stojamųjų egzaminų. Apelia cijos nepriimamos jau dveji me tai. Ir jokios apeliacijos, žinoma, nepadės tiems, kurie buvo su gauti nusirašinėjant ir ,.išmesti“ iš egzamino. Suprantama, liko ir nepastebėtų. Viena mergina iš rajono, geriausių ketinimų ve dama, per egzaminą pareiškė, kad jos kaimynas nusirašinėja. Dėstytojas, priblokštas tokio są žiningumo, tik : skėstelėjo ran komis... Nerijus ADOMAITIS
! I j ' į
Aukštesniųjų kursų studentai nebebus ,,įkinkyti“ į ,,fizinio lavinimosi darbą“, galės lankyti paskaitas fakultatyviai. Apie tai pasakoja Kūno kultūros ka tedros docentas Ignas MALISAUSRAS: - Turime erdvias patalpas, didelę 'sportinės įrangos bazę, geras sąlygas kūno kul tūros disciplinai dėstyti. Atsiž
1,1
.
1 1
]991
_
6
12
SPORTUOSIME savo noru dentat lankys paskaitas? — Pirmakursiai privalės lan kyti paskaitas ir tai padės jiems susipažinti 'su esama tvarka ir skirti laiko kūno kultūrai. Auk štesniųjų kursų studentai galės lankyti fakultatyvines pratybas. Renkame anketas, iš kurių suži nome apie studentų norą lankyti vieną iš 9 sporto fakultatyvų. Taigi, šį rudenį studentai laisvai rinksis dėstytoją, kuris supažin dins jaunuolį su pasirinkta spor to šaka, jos metodika. Kitais mokslo metais jau Kūno kultū ros centre tarsimės, derinsime lankymo tvarkaraštį. — Neturėtume užmiršti, kad sveikame kūne — sveika sieia. Juk šiandien daugelis šiuolaiki nių jaunuolių didesnę laiko da lį praleidžia jei ne prie knygų, tai prie kavos puodelio. - Šiaip jau, kokią sveikatė lę Dievas davė, tokią ir turėsi,
nors 70 proc. sveikatos, yra paties žmogaus rankose. Mano nuomone, aktyvus gyvenimo bū das ir yra geros sveikatos pag rindas, o apie 30 proc. visų aukštųjų mokyklų studentų yra silpnos sveikatos. Medikai ne visada padeda. Sportuojant nere tai sulaukiama (stebuklo. — Kuo studentams bus nau dingi kūno kultūros įgūdžiai’ Pavyzdžiui, Prahos Uni versitete be pagrindinės specia lybės įgyjama ir kūno kultūros specialybė. Kita vertus, tai pap rasčiausiai praplės jauno žmogaus akiratį. Taigi, busimieji pirmakursiai ir „kitakursiai“, jeigu tarp jūsų yra sveikos gyvensenos entuzi astų, kviečia krepšinio salės bei atletinės gimnastikos klubas. Na, o jei susiruošite atsikvėpti nuo mokslu — eikite į baseiną Tauras TEIBER1S
APIE BUSIMŲJŲ MEDIKŲ RENGIMĄ Lietuvos
studentų
sqjunga:
ne atskirai, o kartu Lietuvos Studentų sąjunga (LLS) dar juridiškai neįteisinta, tačiau jau žengia pirmuosius žingsnius. Si sąjunga vienija visų aukštųjų mokyklų studen tus; atstovauja bei gina šių mo kyklų studentų bendrus intere sus. Pirmasis rimtas jos darbas pateikti reikalavimai Lietuvos respublikos vyriausybei (buvo skelbti „Universitas Vilnensis'" 5-ame numeryje). Ap'ie pirmą vizitą pas LR premjerą Gedimi ną Vagnorių kalbuosi su VU studentų Atstovybės prezidentu Virginijum BARZDA. — Su kokia nuotaika ėjai pas Premjerą? - Niekada iš arti dar nebu vau 'susitikęs su premjeru, ta čiau ėjau kartu su aukštųjų mo. kyklų rektoriais, todėl šiek tiek tikėjausi jų paramos. Maniau, kad mūsų reikalavimai teisingi ir pagrįsti, kad į juos atsižvelgti butų teisiog nelogiška. — Kaip premjeras reagavo į studentų reikalavimus ir ką ža dėjo? — I pateiktus septynis reika lavimus premjeras pažiūrėjo tei giamai. Labai G. Vagnorių do mino bendra suma, reikalinga šių reikalavimų įvykdymui. Tai, rodos, gana didelė suma, tad ministras pirmininkas iškart pa sakė, kad visų reikalavimų įvyk dyti negalės. Bet kai kuriuos, kaip pavyzdžiui, maistpinigių pridėjimas po 1,5 rublio kasdien prie stipendijų buvo priimtas. Taip pat žadėjo teigiamai išsprę sti transporto problemą, bet kol kas rezultatų nė ra. Pritarė studentų organizaci-
velgiant į tai, kaip ši sritis tvarkoma Prahos, Harvardo Universitetuose, mūsų Universi tete organizuojame Kūno kultū ros centrą. Keičiame darbo sti lių, jį įvertins patys studentai, galėdami laisvai rinktis dėsty toją — trenerį, ir lankyti jiems patogesniu laiku pamėgtąjį fa kultatyvą. — Vadinasi, netaikysite vieno modelio visiems. O kaip gi stu-
-!.
jų veiklos neapmokestinimui ir pasiūlė studentams, negaunan tiems stipendijų, vietoj kompen sacijų sutelkti kreditus. Tik kol kas neaišku, kaip tie kreditai bus grąžinami. Aukštosios mo kyklos nenori suteikti kreditų, nes nėra garantijų, jog vėliau jie bus grąžinti. O pakelti sti pendijas vyriausybė galimybių neturi. — Kiek žinau, buvo numaty tas ir kitas susitikimas su G. Vagnoriumi? — Taip. Prašėme skirti pa talpas ir finansus LSS tolimes niam egzistavimui. Taigi vizito metu pateiksiu raštą su šiais prašymais, ir kalbėsiu apie jau esamus rezultatus ir apie ateitį. — O kokia garantija, kad tai bus darbai, o ne žodžiai, ir kada bus patenkinti „teigiami“ reikalavimai? — Garantija štai tokia: pasa kyta „žiūrėsim, spręslm“, tik šimtaprocentinės garantijos gal ir nėra. Nors maistpinigius prie stipendijų jau pridėjo ir birže lio mėnesį studentai jau gaus šiuos pinigus. Vadinasi, reikalai jau juda į priekį ir; manau, jog derybų metu mes ga lėsim spręsti dar daugelį klau simų. -- Taigi, kaip supratau, Lie tuvos Studentų sąjunga bus stip rus studentus palaikantis ir gi nantis frontas? ■ - Taip. Net ir vienijantis. Norime, kad mokyklos kovotų ne atskirai, o kartu. — Ačiū už pokalbį. Linkiu sėkmės antrojo vizito metu. Loreta DAUKŠIENE
Medicinos teorinėse discipli nose dominuoja romantizmas, gausi informacija. Kartu pirmuo siuose kursuose išsaugomas vi durinėje mokykloje per huma nitarinius dalykus išugdytas dvasingumas — jautrumas, noras suvokti ligonio dvasinę būseną, o taip pat bendrosios kultūros vertybės. Aukštesniuose kursuo se studentai išmoksta žinias pri taikyti praktikoje. Praktinėje veikloje, ypač jos pradžioje, pa naudojama ne visa žinoma teo rinė informacija, didesnė dalis lieka nepanaudota. Trūksta te oriją su praktiką jungiančios informacijos. Ji įgyjama per patyrimą. Ir nors būsimoje prak tinėje veikloje gali prireikti daugelio nepanaudotų teorinių žinių, studentai dažnai nusivilia teorija. Praktika priešpastatoma teorijai ir busimasis specialis tas gali tapti pragmatikų ar net amatininku. Mediciną studijuojantiems stu dentams dėstoma patologija — bazinė klinikinė disciplina, su pažindinanti ’su bendriniais ir spe cialiaisiais ligų išsivystymo dė sningumais. Tai tarsi tarpinis periodas, kai studentas gali pri taikyti teorines žinias realybė je. Manome, kad tai neleis stu dentui nusivilti teorija. Studen tai tikrina savo žinias kompiu teriu. Tai galima patikrinti pa naudojant įvairius testus (atpa
žinimo, atskyrimo, klasifikaci niais). Patologijos žinių banką sudaro dėsningumai (teorija) ir makroskopinė, mikroskopinė bei ultrastrūktūrinė medžiaga (prak tika). Paminėtos kompiu terinės priemonės ugdo studen to atmintį bei loginį mąstymą. Studentas, dirbdamas su komteriu. gali operatyviai. kas būtina gerai kvalifikuotam gy dytojui, pritaikyti teorines ži nias savo praktinėje veikloje. Teorinės informacijos 'savaran kiškas panaudojimas ugdo įvai riose praktikos sąlygose busi mojo gydytojo medicininį prota vimą. Dvasinę pilnavertę kultūrą bū simam gydytojui gali įskiepyti tik dėstytojas. Gautosios žinios, kad ir gerai įsisavintos, netam pa vertos gydytojo, jeigu jose nebus dvasingumo. Mūsų samp rotavimu, pirmiausia tai, turėtų būti atlikta etiniu ir deontologiniu aspektais, ypač elgesio kultūros požiūriu, nes teisingas kelias j ligonio psichiką padeda gydymui. Savo ruožtu gailestin gumas, nuoširdumas ir humaniš kumas, tai pagrindinės ligonio traukos prie gydytojo jėgos. Kita studento dvasingumo ugdy. mo priemonė — žinios paskai tų ir darbų metu turėtų būti pateiktos emocionaliai ir įdomiai, kad uždegtų studento žingeidu mą, pati informaciją turėtų bū
ti orientuota į jos akceptorių. Trečia — studentas turėtų jaus ti dėstytojo nuoširdumą ir rū pestį. Atsižvegdamas į studen to 'sugebėjimą priimti žinias, dėstytojas juos skirtingai globoja, jiems individualiai padeda. Stu dentas labiau stengiasi, kai jam skiriama daug dėmesio. Dėstytojo bendradarbiavimas su studentu turėtų tapti gyvu pro to ir sielos pagalbos žmogui pa vyzdžiu. Tuo būdu medicinos teorinių žinių savarankiškasis mentalinis įsisavinimas kompiu terinės savikontrolės priemonė mis padėtų subalansuoti žemes niuose kursuose įgytą romantišku mą ir išvengti nusivylimo teo rija. Dėstytojas apsaugotų bū simąjį specialistą nuo progmatiš kūmo. Tai padėtų gydytojui inžineriškai’ Ir kūrybiškai pro tauti, kaip inteligentui tap ti mentalinės ir dvasinės kultūros nešėju. Prof. R. PTAŠEKAS MedF, Patalogijos ir teismo medicinos katedra
Amerika, Amerika... Rugsėjo mėnesį grupė Uni versiteto studentų Collegiate Associatlon for the Research of the Principle (CARP) inicia tyva ir kvietimu išvyks 10 die nų kelionei į JAV. Norinčių išvažiuoti, suprantama, daugiau, negu vietų. Tad apie jau įvyku sį konkursą, ir ...dar kolkas ne žinomus rezultatus kalbuosi su Studentų atstovybės sekretoriaus pavaduotoju Gintaru LIUBINU. — Kiek žinau, į šią kelionę galės išvažiuoti nemažai studen tų, ir ne tik iš Universiteto. Apie tokią organizuojamą kelionę mums pranešė Tarptau tinio jaunimo darbo biuro atsto vai. Jie skirstė vietas Vilniaus aukštosioms mokykloms; 20 vie tų skyrė VTU, 40 — VPI, 20 vietų pasiliko sau, 80 vietų skyrė mūsų Universitetui. Firma
kėlė sąlygas, kad būtų surink ta 160 studentų ir iš jų jie į tą kelionę pasirinks 40, Stu dentams kelionė visiškai nekai nuos, visas išlaidas dengs firma. — Kaip buvo paskirstytos tos 80 vietų VU? Po ilgų svarstymų Studen tų atstovybės parlamento posė dyje vietas suskirstėme taip; 10 vietų studentų atstovybės darbuotojams, EKFF—5, MF -11, FilF 12 (t.t. 3 vietos anglistams), MAF—7, IF—'3, FF—4, TF—4, GF— 1, GEVF — 7, PrF—6, CHF—4, FilosF —3, KLIF—3. Vietos buvo skirs tomos pagal fakulteto studentų skaičių ir Sąjungos narių skai čių, išvestas procentas. Mes su interesuoti, kad į šią kelionę galėtų išvažiuoti kuo daugiau studentų, būtina sąlyga visiems
norintiems -— suprasti anglų kalbą — Kaip vyko konkursas? Gal buvo atvykę ir patys amerikie čiai? — Paskelbti tokį organizuoja mą konkursą pavyko greitai, fakultetuose buvo pakabinti skelbimai, fakultetams perduotos skirtos vietos ir suteikta laisvė, atrinkti žmonės. Konkursas vyko dviem etapais. Nemokantis kal bos, laimės galėjo nebandyti. Dalyvavo ir tos firmos atstovai. Mes jau iš anksto žinojom, kad žinios bus tikrinamos raštu ir žodžiu. Temos nežinojom, nes ši firma pernai panašius konkursus organizavo TSRS, skirtinguose miestuose buvo skirtingos temos. Egzaminavo tik tos firmos atsto vai. Pusantros valandos jie kal(Nukelta į 4 psl.)
1991. 6. 12
UNIVERSITAS V1LNENSIS
3 psl.
v,'
Šauksmas tyruose, tautieti! Pripratai laikraščiuose skaityti humoreskas, feljetonus, krimi nalinę kroniką, pikantiškas istorijas ir kitokį... mėšlą?’ UŽTEKS! Jeigu Jums būtina šokti pagal kieno nors dūdelę, tai siūlome savo... O dabar rimtai: Jump „dūduos“ Fjilologi jos fakulteto studentai: ASTA: Kaip visada — daug kalbame, bet mažai darome, o kal bos reikalai — nei gerėja, nei blogėja. KOKAS: Svariname kalbą — blaiviname galvą — geriname pasaulį. VITALIJA: Kalbėkime kuo paprasčiau. Neapsunkinkime savo kalbos gausybe tarptautinių žodžių. Juk jiems galime rasti lie tuviškus atitikmenis... LIUTAURAS: Beje, ir lietuvių kalboje yra neblogų keiksmažodžiųj VILMA: Jau verčiau pagirdykim savo kalbą tyru šulinio van deniu, pasotinkim kaimiškos duonos rieke, negu žodžiais, nors ir labai saldžiais, bet svetimais. EDVILAS: Norėtųsi kariais ausi pamaloninti švariu žodžiu, fbet... Sūlome dar kartą paklausyti ir pasigėrėti lietuviško žodžio skambumu. Tai kasdienė, netaisyta mūsų kalba, bet žodynėlį nutarėme pateikti. Duok Dieve, kad jo prireiktų,..
Pasaulio Universitetai
Autoriaus nuotr. Įėjimas į Bagdado Universitetą. Užrašas ara bų kalba skelbia: „Studentai pasiryžę aukotis vardan Alacho ir Saddamo“.
.Bagdado universitetas: „Studentai pasiryžę aukotis vardan Alacho ir Saddamo“ ? Dar rudenį prieš Irako—Ku. velto karą, kartu su Irako In formacijos ir kultūros ministe. rijos darbuotojais aplankėme ■** Bagdado valstybinį universitetą, tiksliau nedidelę jo dalį. Bag dado Universitetas, labai dide lis ir išsimėtęs po visą miestą. Bagdade — 4 milijonai gyven tojų. Universitete' — 18 fakul tetų. Mes lankėmės užsienio kal bų fakultete. Prie įėjimo į Universiteto kie. mą kabo arabų ir anglų kalba parašytas lozungas: „Mes visi esame Saddamo vaikai ir dėl jo pasiruošę aukotis“. Tai patvirti na bet kuris paklaustas studen tas, nors kaip nekeista, bet vi suotinė mobilizacija studentų dar nepalietė, ir net savanorių ne siunčia į frontą. Žinoma, reikalui esant, visi studentai paims gin klus į rankas. Studentai karinio amato pramoksta vasarą kari nėse stovyklose, kur du mėne sius mokosi šaudyti, valdyti ka. rinę techniką ir stiprėja fiziškai. Studentai, kaip ir visame pa saulyje, taip ir Irake, lieka stu dentais. Visi kažkuo panašūs ir kartu skirtingi. Tą dieną, kai jį mes lankėmės, Universitete vy ko rinkimai į studentų savival dos tarybą. Iškabinti plakatai
su kandidatų sąrašais ir progra momis, netoliese ant stalų — balsavimo urnos. Rinkimų dieną paskaitos nevyko. Todėl dauguma dėstytojų pergyveno, kad nebus reikiamo studentų balsų skai čiaus. Kaip ir mes, taip ir Bag dado studentai gerokai aktyves ni už universiteto ribų. Mėgsta alų ir diskotekas. Studentas yra studentas. Susipažinome su rusų ir vo kiečių kalbų katedromis, kuriose studijuoja virš 700 studentų. Iš viso užsienio kalbų fakultete mokosi keturi tūkstančiai stu dentų. Studentams paskaitos prasideda aštuntą valandą ryto ir tęsiasi iki 14 valandos. Per dieną būna tik trys paskaitos, o privalomų dalykų — tik keturi: arabų, rusų, bei anglų kalbos, ir nacionalinė istorija. Visi kiti dalykai fakultatyviniai ir patys studentai renkasi, ką jam papil domai studijuoti. Reikia pažymė ti, kad mieste daugelis moka anglų kalbą, o aptarnavimo sferoje — bevelk visi. Studi jos Bagdado Universitete trunka kelerius metus, o po to — sta žuotė užsienyje. Stropiausi stu dentai gauna 50 dinarų stipen diją. Palyginimui: mėsos kilog ramas kainuoja 7—8 dinarai
Artūras ŠILANSKAS
Iš valkatos dienoraščio Kapoju varškę per senamies gistravom, sudalyvavom „Ciob- galva tį, kompasą pametęs — fanta ry“, kur mano kentas užsicikli Šnipas — nosis labai zija atšokus, nuotaika žemiau no, kad jis jau šiltas ir kad jam Vyniotis špagatais — nulįo, akys rankoms darbo ieš jau reikėtų rinktis žaislus, nes greitai eiti ko. Stop — kadras. Gi kobinis bočiai nebus fantastiškai nudžiu Maušas — menkinamasis pažy minys » horizonte su kvadratine smaukuo- ginti, sulaukę jo su vainiku. le vyniojasi tiesiai į mane špaga Bandžiau ryškintis .... kramtyk, Įdomiai augęs — t.y. atrodo tais. Du maišai malkų, trys mai. ką sakai. Nepaklausė, išsipaipa- kvailokas (iš anglų k.) — veidas šai pjuvenų, šnipas kaip šaldy iojo. Likau vienas, ne fontanai. Feisas — dantis tuvo rankena. Maušas kaip re Pradėjau ir aš meškeres vynio Fiksas ta, be to, įdomiai augęs, iš fei- tis, karts nuo karto po gra Pareis ant švenčių - gausi į Pagalvojau, dantis so matyti, kitaip auksiniu fiksu mą suslakdamas. į saulę neblizgintų. Tranzuoju. laikas pripirkt padėtį, ar namai Geras — pilietis N. Sakau, nebūk tas, kur maišus dar tebestovi, ir šiaip, pasival- Bliūdlaižis — burna drasko, duok, prleteliau, inva- gymą padaryt dalykas būtų. Sučepsėjo — pasakė liutinį rublį našlaičiui su sunkia Taip apie ^kleckus bemintyda- Dorai — gerai vaikyste — ledams, pagraude mas į nuosavas duris atsirėmiau: Neįsikirsti — nesuprasti jas iš balso pažinau ir sukūk- Kranui į strėlę — aukštam žmo nau, o tai pareis ant švenčių. To gero bliūdlaižis kažką sučep. člojau: „...įleiskit, tai aš, girtas gui Į galvą atnešiau jumis cuk Nuskilo -- pavyko sėjo, bet aš dorai neįsikirtau. ežiukas, Paprašiau dar kartą, pasivijau raus“. Toliau — k vi t su Gri Stalčius — žandikaulis keletą kartų su ir dar kartą paklausiau. Kad goraičiais, vaizdas juodai išny Peržegnoti maža nesirodytų, su koja pridė ko. Kažkas mane pakėlė, atvil duoti jau tam kranui į striblę numie. ko ir kryžium ant lovos numai- Susportuoti, perlipti — gerokai ravęs. Liuks nuskilo, atsiknojęs navo ataušusį be jausmų ir pulso. sumušti apatinis stalčius vos ant kojos Mafiją sustūmęs, ant ledo ne- Mišios — bus blogai jam nenukrito. Džiaukis, inteli briedis, dar sugebėjau suskie Išvairuoti — išeiti Variokais apšalęs turi pini gente, sakau, kad tik iš paleng- menuoti: Dė-kin-gi tau-tie-čiai. vo peržegnojau, o ne susportagu Ryškiai nežino aiškiai paki vau kaip obuolį. Būčiau išilgai Links-mų šven-čių. Ir... 3 paros žemė buvo kaip niekad tęs perlipęs, pamirštum, kurioj pu Giesmė — gerklė sėj namai. Gulėk nekvėpuoda apvali ir sukosi... sukosi... Ošti — linksmintis ŽODYNĖLIS mas 5 minutes. Grįšiu,, rasiu Prisiregistruoti, sudalyvauti — nušliaužusį, — mišios. Išvaira- Kapoti varškę .— eiti vau iš to tamsaus skresgatvio Pamesti kompasą — slampinėti išgerti Kentas — draugas į gilius vandenis — matau, be tikslo draugelis senas kaip žemė, va Atšokus fantazija — be nuovo Užsiciklino - - užsispirti Šiltas, su vainiku —' girtas riokais apšalęs, ryškiai nežino, kos ką čia tokio jam nuveikus dide. Nuotaika žemiau nulio — labai Bočiai — tėvai Rinktis žaislus — ruoštis išeiti llo, balto ir švaraus. Aš jam bloga nuotaika Ryšlaintis — aiškintis „labai labas“, už giesmės ir į Kobinis — aukštas žmogus (Nukelta į 4 psl.) „Literatus“, ošti.. Ten prisire- Smaukuolė — kaukolė, čia (prieš blokadą — 2 — 3 dina rai, cigarečių pakelis —• 3,5 dinaro (anksčiau — 500 filsų). Dinaras — 1000 filsų. Studen tai neaprūpinami bendrabučiu, nors mokslas nemokamas — nei vidurinėje, nei aukštojoje mo kykloje. Vyriausybė skiria dide lį dėmesį švietimui. Statomos naujos mokyklos, modernizuoja mos klasės ir auditorijos, nors didelio skirtumo tarp mūsų Uni versiteto auditorijų ir Irako ne mačiau. Studentai labai draugiški, mie lai bendrauja. Bet į politinio pobūdžio klausimus atsakinėja nedrąsiai. Nuomonės sutampa su oficialiais vertinimais spau doje ar vyriausybės pasisakymais. Dauguma studentų žino apie Lietuvą ir jos politinius siekius, linkėjo sėkmės ir ištvermės. Labai atvykusiais žurnalistais ųusidomėjo Universiteto dėsty tojai, tuo labiau, kad keletas rusų kalbos dėstytojų buvo Vil niuje ir išsaugojo gražius atsi minimus apie senamiestį. Teko atsakyti į daugelį juos dominan čių klausimų. Pavyzdžiui, jie nelabai suvokia kaip komunis tų partija galėjo atsidurti opo zicijoje? Stebino ir daugpartinė sistema, ir savarankiška vyriau sybė, kuri ignoruoja Maskvos nurodymus. Atsisveikindamas paklausiau: ar bus karas? Dėstytojai purtė galvas ir sakė: „Mes tikime sveiku protu, bet kartu galime duoti Amerikai tokią pačią pa moką, kaip ir Vietname. Tikė jimas į Alachą ir Tėvynės mei lė yra mūsų jėga“. Draugiškai atsisveikinome, buvome pakvies ti atvykti vasarą ir drauge at švęsti pergalę prieš Ameriką. Ką gi, pasitikėjimas stulbi nantis, o koks konflikto finalas — šiandien jau į žinome. Artūras ZUOKAS Bagdadas—Vilnius
Apie darbą ir studentus Darbinės veiklos centras mū sų studentams žinomas? Ar da žnai jame lankosi mūsų studen tai? Ar dar yra norinčių dirbti? Šių ir panašių klausimų vejama užsukau į Darbo centrą, kuriam dabar vadovauja Vygantas, DIRŽAUSKAS. — Įdomu sužinoti Jūsų vasa ros planus, numatytus darbus. Dabar, kai nėra priverstinių SSB, studentai labai skeptiškai žiūri į darbą vasaros metu. Se niau organizuodavome nemažai kelionių į užsienį. Tokios kelio nės ir dabar nemažai ką vilioja, tačiau mūsų ryšiai ir santykiai šiuo metu pasikeitė. Buvusias socialistines šalis dabar spaudžia savos problemos, nedarbas, in fliacija. Nors su Bulgarija ir pa sirašėm keitimosi studentais (600) protokolą, tačiau jie ma no, kad gal geriau būtų konservų fabrikus „užkišti“ savais studen tais. — Juk netruks darbų ir Lie tuvoje? — Yra darbų Druskininkuose, Utenos kolūkiuose, daug įvairių archeologinių kasinėjimų, bet mažai norinčių čia dirbti. — Taigi, į jus nedaug kas kreipiasi? — Studentai visgi ateina. Pa vyzdžiui, vienos merginos moty vai tokie: kam važiuoti į Palan gą Ir mokėti poilsio namuose 300 rub„ už vietą, maistą, jeigu galima važiuoti į darbo būrį ir dar šį tą uždirbti? Tačiau taip spręsti gali tie, kurie žino, kad gerai išlaikys sesiją ir jau dabar galt kurti savo planus. Didžiau sias studentų antplūdis būna po sesijos, birželio pabaigoje. — Ar jūsų paslaugomis gali nau dotis tik studentai? - Nebūtinai. Mes nutarėm pri imti dirbti ir studentus, ir mok
sleivius. Nesiekiame pelno, bet stengiamės užimti žmones vasa rą nuo paskaitų laisvu laiku. — Kur įdarbinate norinčius dirbti? — Dėl žmonių vienkartiniam darbui į mus kreipiasi akcinės bendrovės, valstybinės įmonės. Arba pensininkai, invalidai, ku rie patys negali sukasti sodo, iš valyti ar nudažyti langų. Yra dirbančiųjų pagal su tartis „Lietuvos“ viešbutyje, ne žinybinėje apsaugoje. Tačiau to kių žmonių mažai, kadangi jie dirba pagal senas sutartis, o naujų nesudarėme. Daug mergi nų sukerpa ir siuva lėlytes. — O ar įmanoma su šio centro pagalba išvažiuoti dirbti Į kapitalistines šalis? — Šiuo metu neturime jokių pasiūlymų. Užsieniečiai nelabai nori sudaryti su mumis keiti mosi studentais sutartis Tam trukdo nestabili mūsų padėtis (politinė ir ekonominė), nese niai praūžę sausio įvykiai. Kita problema — negalime jų sudo minti savo darbu. — Turbūt studentai dėl įsidar binimo Lietuvoje ir užsienyje kreipiasi ir Į kitas organizacijas, ne tik į jus? — Gali būti. Juk dabar daug pažinčių, įdarbinimo biurų. Ta čiau ten besikreipiantys neturi jokių garantijų, kad jų pagei davimas bus patenkintas. — O jūs suteikiate tokias ga rantijas? — Taip, be abejo. Norėčiau pridurti, kad į mus kreipiasi ne daug norinčių dirbti svetur, o kur kas daugiau norinčių gauti užsienio pasįą. Tačiau tokiems padėti tikrai negalime. — Ačiū už pokalbį. Loreta DAUKŠIENE
UNIVERSITAS VILNENSIS
4 psl.
.............
J!"
1991. 6. 12
HUMORESKA
SVEIKINAME
Anzelmas KATKUS
Gegužės 26 dieną Vilniuje šv. Jono bažnyčioje nuskambėjo baigiamieji kasmetinio Poezijos pavasario — 91 akordai. Svei kiname Filologijos fakulteto stu dentą Valdą GEDGAUDĄ. Už sėkmingiausią debiutą jis apdo vanotas „Nemuno“ prizu.
KAIFAS (iš antros spaudai ruošiamos studentiško humoro knygos „Dumčius studentauja“) Višta, sako, niekada neatideda rytojui to, ką gali padėti šian dien. Tam ji ir višta. O jūs, garbusis skaitytojau, ar matėte kada žmogelį džiaugsminga ris tele tursenantį pas dantistę? Ne? Ne! Ir aš ne! Tik atbulas, girgž dėdamas, prakeiksmus po nosim burbėdamas. Ech, jei ne kiaulės kojytės su uteniškio „Sirvenos“ kaušu:... Gyventum sau dainuo damas, ale, kaip sakė tūlas fi losofas, klausas neturi. Atsipra šau, plombos. Bebaigiant trečią ją porciją (kojelių, suprantama), jaučiu - amen, po plombos. Kaip šiandien pamenu: staiga aptemo „Žemaičių“ skliautai, o viduje giliai giliai suskambo tragiški Haidno „Atsisveikinimo simfonijos“ akordai. Prieš akis - baltų chalatų vizijos, nike liuotų gelžgalių skambesys ir grąžto, kaip lentpjūvės zeimerio, muzika kūnelį nuodėmingą pa gaugais nuvaro. Viešpatie, sa kau, kodėl mane tokį netobulą i pasaulį paleidai, a? Davei 32 dantukus, dėkui! O kiek visokių paradantozlų, karljozių ir viso kių kitokių bjaurasčių ant mano vargšės galvos paleidai?! Bū kim biedni, kaip sakė tūlas fi-
Kviečia „GAUDEAMUS“ Kavinei „Gaudeamus“ (Saulėtekio ai. 22) suteikta 1 katego rija. Kavinė dirba kie kvieną dieną nuo 10 iki 22 vai., pirmadie nį nuo 10—17 vai. Asortimentas: karšti užkandžiai, kepsniai, konditerijos gaminiai, gaivinantys gėrimai, kava, ledai. Kviečia me apsilankyti.
i------------------------------
Pamesti pažymėjimai Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 9011158, išduotą IF studentui Jonui STASELIUI, Nr. 8611072, išduotą MaF stu dentei Tatjanai RAZUMNAJAI, Nr. 8910332, išduota G F stu dentei Rūtai RUZGYTEI, Nr. 9010528, išduotą MF studentei Eglei ' MINELGAITEI, Nr. 9011127, išduotą IF studentui Aisčiui SAVUKYNUI, Nr. 9011129, išduotą IF studentei Rasai SILEIKA1TEI, Nr. 8710796, išduotą PF studentei Vilmai ALESKAITYTEI, Nr. 8920190, išduotą IF studentei Jūratei SA KAITEI, Nr. 8811733, išduotą MF studentui Sauliui ŠIRŠINAI. CIUI, Nr. 9010289, išduotą FilF studentei Skirmantei RA MANAUSKAITEI, Nr. 9011150, išduotą IF studentei Loretai PRŽEVALSKAITEI, Nr. 8710185, išduotą IF studentei Linai VAIČIŪTEI, Nr. 9010317, išduotą FilF studentui Gintautui RUČINSKUI, laikyti negalio jančiais.
losofas, bet teisingi. O ta kėdė? Liucifieriaus išmosiąs: nežinai, ar sėdi, ar guli. Kojeles ištiesi (dar gerai, kad ne „ant visai“), galvą į pečius įtrauki... O ran kos taip ir siekia ko nors lau žomo, daužomo ar šiaip lanks tomo. Išsižioji. Neprašomas, aišku: nuo likimo, kaip sakė tū las filosofas, kaip šuo nuo blusų — niekur nedingsi. O daktarėlė tokia miela, su duobutėmis skruostuose (mano silpnybė!) apskritaveidė, prie satyros ir humoro, kaip ir aš, linkusi. O, sako, tai ir vėl Jūs? Ir dailiai šypsosi. Malonu malonu, sako ir toliau gražiai šypsosi. Pasikeistumėm vietomis, pamaniau, tada pamatyčiau, kam malonu, o kam — ir nelabai. Tai kas sopa, švelniai klausia. O nugara mano jau seniai šlaputėlė. Be laukiant Didžiojo Išbandymo. Prakaitas žliaugia kaip Leontjevul Sopote. Matot, koks rafi nuotas sadizmas: kas sopa? Juk ne koją ar pirštą, nors ir tai— viešpaties dovanotas inventorius ir kiekvienam brangus ir reika lingas. Užsimerkiu. Čia vėl prieš akis iškyla pilvotas ir sveikai aprasojęs ąsotis bei gražiai pas krudusios kojytės. Su svogūnais ir pupelėmis, o šalia — šviežių
agurkų griežinėliai. Kvapai •— nors pasiusk. O ant viso to užpili šalto alaus kaušą. Pajunti, kaip gysluoise sukunkuliuoja kraujas, kad gyveni, kad esi. Visa savo vyriška esybe pajun ti, kad gyventi norisi ilgai... Iš vizijų pasaulio sugrąžina neti kėtas krestelėjimas: kėdė kyla aukštyn. Prasidės... Laukiu. Drebu. Kaip paskutinis bristus po šaltu lapkričio dangum. Už kaukia turbina. Viešpatie, mel džiu, duok tvirtybės. Pramerkiu akį: iš mano burnos, kaip iš Mcfisto nasrų, kamuoliais virsta dū mai. Pasaulio pabaiga. Keista, bet neskauda. Labai keista. Čia kažkas ne t!aip, tai — ne Didysis Išbandymas. Staiga tyla. Susigužlu, amen. Ugninis pjleištas nenumaldomai skveibiasl į ma ne. Akyse žalia ir mėlyna, vi sokie skrituliukai tai artėja, tai tolsta. Viešpatie, sakau, so doma gomora. Turbūt jau dūmai ir pro ausis lenda. Jaučiu, kad batuose žliugsi. Turbūt prakaitas. Jau ruošiuosi griebt daktarėlę už rankos, o pats — per langą, kai pajutau (0 siaube!) — lūžta grąžtas. Čia paskutinės mano ’ gyvybinės jėgos išmetė mane iš kėdės... Atsibudau begulįs šalia lovos. Na, ir kaifasl
Amerika, Amerika... (Atkelta iš 2 psl.) bėjosi su 160 žmonių auditori ja, išaiškino savo tikslus, papa sakojo istoriją ir 1.1. Ir, nurodę temą „Mano tikslai gyvenime“, išdalinę firminius lapus, paleido visus susirinkusius eiti, kas kur nori. Tą pačią' dieną, po pietų, 4 firmos atstovai kalbėjosi su studentais asmeniškai. Pokalbis buvo elementarus: reikėjo pasa kyti savo pavardę, vardą, pa pasakoti apie save, kuo domiesi, ką supratai iš jų pasakojimo ir 1.1. Kalbėjosi anglų kalba. Kolkas rezultatai mums nežinomi. Bet teko girdėti, kad jie liko patenkint!, ir žada pakviesti daugiau nei 40 studentų. Jie rinkosi ne geriausiai angliškai kalbančius, o įdomius žmones, kuo įvairesnius, intelektualius, kuriems nesvetimos visuotinės problemos ir pan. — Gal ką nors žinai apie pa čią firmą? — Žinau, kad toji firma su
sieta su tikėjimu, prisistato, kad jie kurią naują kultūrą pasau lyje. Jos „galva“ — dr. K. I. Seok, korėjiečių kilmės ameri kietis. Studentai sakė, kad jie pasirašė sutartį: kelionės metu nevartoti spiritinių gėrimų, ne turėti imtymių santykių, nesusi tikinėti su draugais ir pažįsta mais, neprekiauti, visą laiką skirti tik tai firmai. Firma, kiek teko girdėti iš kitų, pini gų į kišenę neduoda, už viską moka pati. Kljeviečiai, pabuvo ję tokioj kelionėj, pasakojo: pradėjo lyti lietus, jie neturėjo skėčių, nuvedė į parduotuvę ir visiems nupirko skėčius, Jeigu esi pakviestas į oficialų vakarą, tave aprengia kaip pridera. Tie sa, pernai davė po 5 dol. dienai — atsigerti. — Ačiū už pokalbį. Lauksime amerikiečių atsaky mo. Kalbėjosi L. BINKAUSKIENĖ
Iš valkatos dienoraščio (Atkelta iš 3 psl.) Kramtyk, — ką sakai — galvok, ką sakai Ne fontanai — nieko gero Meškeres vyniotis — ruoštis išeiti Suslakti su kuo nors išgerti Pripirkt padėtį — pažiūrėti Dalykas — gerūi Kvit su Grigoraičiais — viskas baigta Juodai — visiškai Numainuoti — nuleisti, numesti Ataušęs, be jausmų ir puls0 —
mirtinai girtas Mafiją sustumti — ką nors ap gauti Pasilikt ant ledo — būti apgau btam ar nepasisekus Savas -- girtas Skaitytojams pateikiame — Lietuvių kalbos draugijos VU studentų kuopelės pirmą viešą blyną. Atleiskite, jei prisvilęs. Dėkojame mūsų kolegai A. Ši lanskui, taip kantriai rinkusiam lietuviškas „grožybes“ tarp stu dentų.
GEVF darbuotojai nuo širdžiai užjaučia Eko nominės ir politinės geogra fijos katedros docentą Vy tautą LĄSTĄ žmonai mirus.
Rektoratas, bendradarbiai nuoširdžiai užjaučia Sociali nės rūpybos skyriaus vedėją Joną BAGDONĄ dėl jo tė telio mirties.
Mirus vyrui nuoširdžiai užjaučiame Prekių mokslo katedros docentę Ireną POVILAUSKIENĘ. Prekybos fakulteto darbuotojai
Universiteto Studentų At stovybė, nuoširdžiai užjaučia Socialinės rūpybos Skyriaus vedėją Joną BAGDONĄ dėl jo tėvelio mirties.
PROLOGAS Ratvydas MAŽEIKIS (Fizikos fakultetas, I kursas) Būna akimirkų, kai rodosi, jog visas pasaulis tik bėga nuo tavęs. Netgi pats sau lieki svetimas. Tada ir bandai rašyti. Gal būt ieškodamas savęs, o gal tik norėdamas užpildyti tą slegiančia griaunančią tuštumą. Ir tik norėdamas atiduoti save ir save pasiimti. Kad vėl pasijustum savimi... Upė Vandenį neša Neklausia Tik griauna Krantus Kad jai Vandenį nešt Netrukdytų... — — .— Krantai griūna į upę Neklausia Ąr jie šitaip Upei Vandenį nešt Netrukdys... * ★ !* Kai dienos Įklimpsta sniege Ir laikas Sustoja Pusnynuos Palikdamas roges Į dieną Išbėgu Įklimpusią Ir važinėju Evaldas IGNATAVIČIUS TAPSMAS išeit Iš teatro vidur veiksmo išsitempti iŠ scenos šokantį ir dainuojantį Uavo antrininką išeiti į gatvę ištverti neono šviesas somnambulišką akvariumo realybę pigiausioj gyvenimo smuklėj sumokėjus smulkiais gert su ju0 šleikštu vyną ir pasiekus devintąjį koncentracijos laipsnį 6usiįieti sutapti RUDENS DEKORAS I ruduo liūdna mergaitė rūko rami numirusi (ant laiptų kartoju: esamasis laikas ruduo daugybė atvirukų kartoju o tarp lūpų vėsta diena greita kpip cigaretė mergaite: vakaro karietoj apleisim mudu šitą miestą II mirties melodija skaidri gyvena mano kambary sūpuoja liūdną man0 gėlęaplieja rudeniu jos kūną bet nepaklūsta šitai žiniai gėlės lapeliai plastmasiniai PTT 1J!R A
SENĖJANTIEMS DRAUGAMS Jūs pažinote ištremtį žodžiuose
Įklimpusio laiko įklimpusi-om rogėm Po miestą... * * * Išeinantys Norės čia pasilikai O pasiliekantys Nori iš čia 'išeiti Pasilikusieji Viską \čia prakeiks Išėję Vėįl norės sugrįžti... * * * Išsi jokim Nuoskaudas Kad nepamirštume. Ir pamirštume Kad neprlsiihlntume Ir prisimintume Išsijokim Eįžlaugsmus Ir išsaugokim Viptį Kad kitiems Palinkėtume Ir patys Turėtume (lietuvių kalba ir literatūrą, IV k.) apie Viešpatį Tiesą Tėvynę jos žemėlapius laistėte vynu tartum sergančio gyvulio odą jus regėjot kaip plakas į sienas fotografijų akys pamišusios ir galąndot ironijos plieną ir dainavote apie paryžių nes pažinote ištremtį žodžiuos ką galugerkly tvenkės) ir tvinko naujas metas jo naujos skanduotės— geriam alų stoty geležinkelio
ANKSTYVOS SALNOS ten seserys liepos klampoja per lietų artyn jų vaitojimas — siauras kaip lieptas vaškinėj rudens vakarų begalybėj įsisupa gęstantis vasaros lyguo ten seserys liepos jų raudos be galo suspaudei į delną — ir delnas atšalo įgniaužei — ir išlėkė varganas paukštis ir plakės į dangų matuodamas aukštį o seserys liepos klampojo ir klimpo raudų karoliukai išbiro kažlnkur juos sulesė paukštis ir grįžo į delną o vakaro paširdžius nusmelkė Šalnos.
>ooooooooooc>ooo<x>ooooc><><o><x>oo<x><>oooc>oooooooo<>o<c>oooo-'
Redakcijos adresas: 23203-4, Vilnius, Universiteto 3, CR, 59 kab. tel.. 610618. SL 321. Užs.
Nr. 1158. Tiražas 4500 egz. Redaktorė I. B1NKAUSKIENĖ