hinc įturad astru
Birželio 12d. 1991 m. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis Nr. 6 (1510)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Gegužės 23d. Universitete lankėsi:
Vasario 16 d. Nepriklausomy bės Akto signataro Petro Klimo sūnaus, gyvenančio Prancūzijoje, siūlymu, Universitete įsteigta Pevro Klimo stipendija. Si var dinė stipendija (350 rub.j mėneper metus 4200 rub.) ta istorijos fakulteto stu dentui trečiakurslui Dariui 3TALIONUI. ★ ★ ★ Gegužės 23 d. Chemijos fa kultete išrinktas naujas fakul teto dekanas. Savo kandidatū ras į šį postą buvo iškėlę du kandidatai: docentas Teofilis Jankauskas, Fizikinės chemijos katedros docentas, ir Taikomo sios enzimologijos instituto sky riaus vedėjas, kartu dirbantis Chemijos fakultete Bendrosios neorganinės chemijos katedroje, centas Gervydas Dienys. Taigi, Chemijos fakulteto dekanu tapo doc. T. JANKAUSKAS. Už jį balsavo 13, už doc. G. Dienį — 12. Svekiname naująjį dekaną ir linkime sėkmės!
STUDENTŲ MOKSLINĖSE KONFERENCIJOSE Gražiai draugauja Kijevo Valstybinio Kultūros Instituto ir Vilniaus Universiteto bibliotekininkys'tės ir bibliografijos spe cialybės studentai. Balandžio 23 d. Kijevo Valstybinio Kultūros Instituto mokslinės informacijos katedra surengė studentų moks linę konferenciją, į kurią buvo pakviestos trys VU biblioteki ninkystės ir bibliografijos spe cialybės studentės. Vilniaus Universiteto studentė J. Jurgaitytė pranešime „Biblio grafinės rodyklės, paruoštos Lietuvos mokslininkams“ nu rodė, klek Lietuvoje išleista bi bliografinių rodyklių mokslinin kams, kokios bibliotekos ruošia rodykles, kokiose srityse ir ko kiais metais paruošta daugiau sia rodyklių. I. Meliukštytė sa vo darbe „Profesoriaus J. Ku pčinsko mokslinė mokykla“ ap tarė prof. J. Kupčinsko moksli nę veiklą, bendraautorystės ir citavimo klausimus. R. Reikaitė pranešime „Akademiko J. Brėdikio mokslinė mokykla“ r supažindino su šio mokslininko biografija, nagrinėjo bendraau torystės ir citavimo problemas. Inga MELIUKŠTYTĖ
Hamburgo Universiteto taikos tyrimų ins tituto Direktorius prof E. Bahr. Svečias skaitė paskaitą tema „Tarpvalstybinių kon fliktų sprendimo praktika Vokietijos poli tikos Rytų kryptimi pavyzdžiu“. Atvykau į Lietuvą, nes esu smalsus. Mane domina Jūsų, kaip silpnųjų, situacija. Esu įsitikinęs, kad jums pavyks pasiekti nepriklausomybę. Jūsų siekiai — tai svar bus visos Europos vystymosi etapas, — pa sakė svečias. E Bahr papasakojo, ko kį patyrimą yra sukaupę vokiečiai per 30 metų, kai Vokietijoje buvo pastatyta siena. Tačiau kaip išspręsti mums konfliktą su TSRS, E. Bahr’as nieko konkretaus pasaky ti negalėjo. Pagaliau mūsų problemų niekas Hitas už mus neišspręs. Svečias atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
ĮSTEIGTAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Gegužės 1 d. Universitete, suvienijus tris dar tebefunkcionuojančius Gamybos ekonomikos, ir valdymo, Ekonominės kiber netikos ir finansų bei Prekybos fakultetus, įsteigtas Ekonomikos fakultetas. Kalbuosi su laikinai einančiu naujo fakulteto deka no pareigas gerbiamu prof. S. MARTIŠIUMI. — Didžiausias uždavinys, suvienijus fakultetus — verslo organizatorių ruošimas, o ne valdininkų ir biurokratų. Per pastaruosius 50 metų rengėm ne veiklius, kūrybingus, ener gingus organizatorius, o ..port felių“ nešiotojus. Mokslas buvo perdaug sudogmatlntas. Visi ry šiai—tik su Rytais. Ateity rei kėtų tai išbalansuoti. Naujieji ekonomistai turi mokėti kontak tuoti tiek 'su Rytais, tiek su .Vakarais. Numatoma iš esmės keisti mo kymo programą. Busimieji pir makursiai mokysis pagal visai kitus mokymo planus, kuriuos sudarys mūsų taryba. Tai nebus planai, „nuleisti“ iš viršaus, kaip būdavo seniau. Ekonomis tas, baigęs Universitetą, turi skirtis nuo ekonomisto, baigusio Institutą ar Akademiją. Jis tu ri gauti geresnį, stipresnį teo rinį ir humanitarinį išsilavinimą. Sujungus fakultetus kyla klau simas ir dėl ekonomisto kryp ties profilio. Anksčiau kiekvie na ministerija, žinyba stengėsi turėti savo specializacijos eko nomistą, kuris mokėdavo pildy ti instrukcijas, bet silpnai žinojo teoriją. At
sižvelgiant į Lietuvos sąlygas, turbūt reikės kelių krypčių eko nomistų, bet specializaciją studentas rinksis trečiam kurse. Pirmuose dviejuose kursuose studentui bus suteiktas geras bendras pasiruošimas, Speciali, zacijos kryptys bus tokios: makro ekonomika, lygmenys, ko mercijos arba biznio mokslų sis tema, valdymo mokslai, ekono mistas — analitikas. Šios kryptys dar gali keistis, jas, žinoma, pa koreguos pats gyvenimas.
Naujieji ekonomistai Kokie jie? — O ar nebuvo galima mo kymo programą patobulinti, ne sujungus fakultetų? — Sis klausimas diskutuoti nas. Buvo galima iš trijų fakul tetų daryti du: Ekonomikos ir Komercijos — nes yra kelios mokymo kryptys. Bet visdėlto manau, kad viename fakultete bus galima geriau ruošti elitinius ekonomistus. Universitete turi būti rengiami patys geriausi, naudingiausi ekonomistai. O „ma. sinius“ ekonomistus turi ruošti kitos mokyklos. Gal susikurs Lietuvos ūkio akademija, gal bus koks Komercijos institutas. „Masinių“ ekonomistų ruošimas.
mano manymu, neįeina į Uni versiteto funkcijas, nes tai se niausia ir vedančioji Respubli kos mokykla, ir ji turi ruošti tik geriausius specialistus. — Sujungus fakultetus ir nu mačius tokias tolesnės veiklos kryptis, šiemet tikriausiai suma žės ir studentų priėmimas? — Kaip ir visam Universitete, taip ir ekonomistų priėmimas, šiemet sumažėjo 35 proc. Kitą met tikriausiai tas skaičius bus dar mažinamas, bet ateity jis turėtų stabilizuotls. Viską, aiš ku, nulems rinka. Kita problema — Respubli koje nėra geros specialistų ruošimo koordinacijos. Mes Uni versitete studentų skaičių mažinam, bet kai kurios mokyklos, pavyzdžiui, KTU, didina. Iš vienos pusės gal ir gerai — bus konkurencija, bet iš kitos — studentams vis sunkiau įsi darbinti, Skirstymo praktiškai j nėra, o raštininkų ateity tiek daug nereikės. Mažinant studentų skaičių, žinoma, proporcingai, turės ma žėti ir darbuotojų, pagalbinio personalo skaičius. — Ačiū už pokalbį. Ekonomikos fakultetas savo veiklą pradeda nuo rugsėjo 1oslos. Tie keturi mėnesiai — bandomasis laikotarpis. Didžiau si sunkumai dar, žinoma, prieš akis. Bet, kas jau kas, o eko nomistai, tikėsimės, suras išeitį. Kitaip — nebūtų ekonomistai. Jūratė SKERYTE
JAV delegacijos vadovas Eu ropos saugumo ir bendradarbia vimo procese, ambasadorius 1V1AX 1V1. KAMPELMAN ir jį lydintis R. CESONIS. Svečias kalbėjo apie Helsinkio baigia mąjį aktą ir su juo susijusį po žiūrį i JAV. Baltijos šalių, Mas kvos ir Europos santykius, atša kią. į klausimus. „U. V. inform. Lino MICKEVIČIAUS nuo traukos.
Būsimieji studentai jau išlaikė pirmuosius stojanuosius egzaminus į Uni versitetą
~. Korupcijos hiL iakty k si nežinome, — pasakė stojamųjų egzami nų komisijos atsakingasis sek retorius Bronius ALEKSIEJUNAS. — Tačiau tikiu tėvais, kurie sako, kad jų sūnaus ar dukters stojimas į Universitetą kainavo 5000 rub., nes geram repetitoriui už pamoką mokama nuo 15 iki 25 rublių. Mano sū nus aštuntokas lanko anglų kal bos pamokas pas studentą ir už jas aš moku po 10 rub. Taigi, daugeliui šie egzaminai kainavo daugiau nei 25 rub., kuriuos kiekvienas stojantysis sumokėjo už dokumentų sutvar kymą. Ar galima pasipelnyti iš eg zaminų? Pasirodo, galima. Kai kurie kooperatyvai paruošė ra šinius ir juos išspausdino atski romis knygelėmis. Tokios „špar galkas“ kainavo apie 300 rub. Išradingesnieji įrašė įrašus į ka setes. — Mes padarėme didelę klaidą paskelbę ir išspausdinę 100 lietuvių kalbos ir literatū ros egzamino temų. Viena iš didžiausių problemų — egzamino užduočių šabloniškumas. Kiekvienais metais rei kėtų keisti egzamino užduotis, nes repetitoriai ir stojantieji labai greitai prisitaiko prie tų (Nukelta į 2 psl.)