kine iturad astra /" Birželio
universitas
vilnensis
19 d. 1997 m. Nemokamai
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
PIRMĄ KARTĄ ĮSKELTA UNIVERSITETO VĖLIAVA
Nr.
6 (1561)
Vizitai - 2 psl.
Studentai nelinkę pasiduoti -
Vilniaus universitetas nuo šiol turės dar vieną tradiciją - mokslo metų pradžioje ir pabaigoje prie centrinių Universite to rūmų bus iškeliama Vilniaus universiteto vė liava. Pirmą kartą ji bu vo iškelta šių metų birže lio 17 dieną. Universite to Rektorius per iškilmes sakė, kad naujoji tradici ja, kai šalia valstybinės plėvesuos ir Universiteto vėliava, liudija Universi teto savarankiškumą, au tonomiją ir laisvę. Ši tra dicija, pasak Rektoriaus, kaskart padės prisiminti, kas mes esame, kokia mūsų misija ir kuriuo ke liu Universitetas turėtų eiti. Vėliavos kėlimo ce remonijoje dalyvavo Vil niaus universiteto tary bos nariai. Šios naujosios pavasario iškilmės pa skelbė mokslo metų pa baigą. "U. V." inform.
2-3 psi. Horoskopas
vasarai -
4—5 psi. Universitetas
stojamųjų egzaminų
tvarkos nekeis -
6 psi. Studijos Indijoje,
kur viskas
šiek tiek kitaip Vido NAUJIKO nuotr.
6—7 psi.
Universitas Vilnensis
2
1997.06.19
Vizitai Savo vizito Vilniuje paskutinę dieną į Universitetą bu vo užsukęs Italijos prezidentas OSCARAS LUIGISCALFARO. Kartu su lydinčiais asmenimis bei Universiteto vadovybe garbingas svečias dalyvavo šv. Mišiose šv. Jo nų bažnyčioje, po to pasirašė Universiteto garbės svečių knygoje. Prezidentas palinkėjo sėkmės Vilniaus univer sitetui, dėkojo VU Rektoriui R. Pavilioniui.
Turkijos prezidentas pasirašo Universiteto garbės svečių knygoje. Vido NAUJIKO nuotraukos
Gegužės mėnesį Vilniaus universitetą aplankė Turki jos prezidentas SULEYMANAS DEMIRELIS. Lietuvos prezidento A. Brazausko ir VU rektoriaus R. Pavilionio jis buvo palydėtas į naujai Universitete įrengtą turkų kal bos mokymo centrą. Ten Turkijos prezidentas susitiko su dėstytojais ir studentais. Vėliau S. Demirelis apžiūrėjo Universiteto bibliotekos Smuglevičiaus salę ir pasirašė svečių knygoje. Universitetą Turkijos prezidentui primins tautinė juosta ir VU medalis. Rektorius įteikia Italijos prezidentui Universiteto juostą
"U. V." inform.
STUDENTAI NELINKĘ PASIDUOTI Lietuvos vyriausybės sprendimas atimti iš Vilniaus universiteto žadė tąją Kongresų rūmų dalį privertė stu dentus birželio 10-ąją susirinkti į pro testo akciją prie Vyriausybės rūmų. Susirinkusieji studentai tvirtino, kad ši akcija, jei nebus atsižvelgta į jų rei kalavimus, - tikrai ne paskutinė. 1997 metų gegužės 30 dieną Tei singumo ministras, pavaduojantis Mi nistrą pirmininką G. Vagnorių, V Pa kalniškis bei Valdymo reformų ir sa vivaldybių reikalų ministras K. Skre bys pasirašė nutarimą, kuriuo panai kinamas 1995 metų gruodžio 29 die nos nutarimas, suteikiantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui dalį Kon gresų rūmų. Naujasis nutarimas nu mato Kongresų rūmus skirti valsty bės reikmėms, o Vilniaus universite tui suteikti “Vilmos” prietaisų ga myklos ketvirtojo ir penktojo aukštų patalpas. Ministras K. Skrebys tokį
sprendimą motyvuoja tuo, kad stu dentija yra nepastovus kontingentas, keliantis grėsmę Vyriausybei. Univer siteto auklėtiniai, besimokantys Kon gresų rūmuose, galį organizuoti te roristinius išpuolius, apmėtyti bute liais į Vyriausybės rūmus atvykstan čias delegacijas. Universiteto auklėtiniai, ant vieno iš plakatų užsirašę “Mes ne teroris tai - nebijokit mūsų”, tokiu būdu at sakė į ministro K. Skrebio kalbas. Valstybės saugumo departamentas nepatvirtino abejonių dėl studentų keliamos grėsmės. Apie Vyriausybės sprendimą atim ti iš Universiteto patalpas VU vado vybė sužinojo tik iš spaudos, valsty bės valdžios atstovai apie savo spren dimus atskirai nepranešė, su VU dėl tokio nutarimo nesitarė. Protesto ak cijos dalyviai Vyriausybės protą ir iš mintį pagerbė tylos minute. VU rek torius R. Pavilionis prie vyriausybės
rūmų klausė, kas vyriausybei davė tei sę atimti tai, kas jai niekada nepri klausė? Kodėl vis dar yra tapatinami vyriausybės ir valstybės interesai? Vi sus susirinkusius Rektorius patikino, kad Universitete rengiami ne Štirli cai ir Džeimsai Bondai. R. Pavilionis yra tikras, kad Universitetas šį ginčą laimės. Naujajai Vyriausybei pradė jus darbą G. Vagnorius pažadėjo ne keisti sprendimo dėl Kongresų rūmų. Dabartinis sprendimas, anot Rekto riaus, liudija ne studentų, o išsilavi nimo ir Universiteto baimę. R. Pavi lionis mano, kad tokie Vyriausybės sprendimai ir argumentai jiems pa grįsti diskredituoja mūsų valdžios po žiūrį į studentiją. Negi šiais nepriklau somos Lietuvos laikais studentai yra grėsmė Vyriausybei? Rektoriaus nuomone, būtina atsikratyti situaci jos, kai valdžia gyvena nežinodama, Nukelta į 3 psl.
3
Universitas Vilnensis
1997.06.19
STUDENTAI NELINKĘ PASIDUOTI
TSPMI studentai ir Rektorius tikisi laimėti. Vido NAUJIKO nuotr. Atkelta iš 2 psl.
kas vyksta už jos ribų, o tauta lieka atitverta nuo valdžios. Valstybės va dovybė nieko negali daryti slaptai nuo visuomenės, kuri juos išrinko. Į VU studentų piketą atvyko ir Kauno aukštųjų mokyklų atstovai, atvežę ir perskaitę visų šešių Kauno aukštųjų mokyklų pasirašytą kreipi mąsi. Jame teigiama, kad palaikoma VU pozicija ir sakoma, kad studen tai nori patys galvoti ir spręsti, be to, raginama, kad studentija būtų vie ninga ir kartu spręstų kilusius sun kumus. Į studentų akciją atvykęs Seimo narys A. Medalinskas tvirtino, kad šis Vyriausybės sprendimas liudija, jog kol kas mūsų šalyje kultūros klausi mus sprendžia žmonės, visiškai su ja nesusiję. Pasak Seimo nario, Vyriau sybė mano, kad ji yra aukščiau kultū ros ir švietimo. Kitas Seimo narys R. Ozolas sakė, kad ankstesnės Vyriausybės duotas pažadas yra pagrįstas ir neturėtų būti keičiamas be oficialių susitarimų. R. Ozolas paragino studentus padėti ministrui pirmininkui apginti savo gar bę ir nepatvirtinti tokio sprendimo. 40-mečio proga studentai Minist rui pirmininkui sugiedojo “Ilgiausių
metų” ir palinkėjo protingų ir kovin gų metų. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius E. Kū ris tvirtino, kad šiandien valstybės va dovai veikia pagal principą “Skaldyk ir valdyk”. Tai patvirtina ir nuolatinė nuoroda į kitas aukštąsias mokyklas, kurios taip pat pateikė prašymus pa talpoms gauti. Spręsti, kaip padalinti Kongreso rūmus, Universiteto atsto vai nebuvo pakviesti. “Mes esame užklupti. Dabar griū va visi instituto ir Universiteto pla nai”, - sakė instituto direktorius. E. Kūris tvirtino nenorįs politizuoti rūmų klausimo, tačiau, jo nuomone, šių rūmų reikia K. Skrebiui, todėl jis ir pasirašė šį nutarimą, nors šis klau simas nėra jo kompetencijoje, ir po šiuo nutarimu turėtų būti surinkti šeši parašai, o ne du, kaip yra šiandien. Ministro K. Skrebio argumentai, E. Kūrio manymu, leidžia abejoti K. Skrebio tinkamumu eiti ministro pareigas. K. Skrebys, neįsigilinęs į si tuaciją, imasi ją keisti ir tokiu būdu kelia abejones dėl Vyriausybės narių kompetencijos. Instituto direktorius pasakojo, kad analogiška situacija buvo 1992 me tais, kai Filosofijos fakultetas buvo iš
prašytas iš Vilniaus centro, Kaštonų gatvės, ir perkeltas į Baltupius. Tada po sprendimu taip pat pasirašė ne premjeras, o jo pavaduotojas. Dabar, G. Vagnoriui atostogaujant, nutari mą neskirti Universitetui patalpų pa sirašo Ministrą pirmininką pavaduo jantis R. Pakalniškis. E. Kūris sakė, kad šiemet institu tas išleidžia tik pirmąją bakalaurų laidą, tad dar trejus metus TSPMI plėsis, bus diegiamos naujos progra mos. Jau ir dabar vietoj 200 studen tų, kurių labai reikėtų, priimama tik 15 pirmakursių. Instituto direktorius svarsto, kad netekus Kongresų rūmų gali tekti mokytis savaitgaliais ir va karais. Piketų dalyvių delegaciją priėmęs Vyriausybės patarėjas A. Žalys tvir tino esąs nekompetentingas spręsti šį klausimą ir, išklausęs studentijos at stovų, informavo, kad šį klausimą spręs specialiai sudaryta komisija, va dovaujama ministro K. Skrebio pa vaduotojos. Universiteto atstovas ko misijos darbe nedalyvaus. Darbo gru pė iki liepos 28 dienos, t. y. per stu dentų atostogas, turi pateikti savo sprendimą. Romualda STONKUTĖ
1997.06.19
llniversitas Vilnensis
4
Horoskopas vasarai Jautis (balandžio 21 d. - ge gužės 21 d.)
AYjnas_(.kov<2_2_l,d...-_.bą.l.ąnr.
džio 20 d.) Vasara - Jūsų aukso amžius. Ganyklos (Palanga, Nida, Juod krantė etc.), šviežia sultinga žo lė (turima omeny ne “žolė”!), erdvūs tvartai (tiems, kas turi progos palyginti VU bendrabu čius ir tėvų namus) - viskas Jū sų paslaugoms! Bet neužmirški te argonautų mito (t. y., gražūs kailiai greit nudiriami). Geras ženklas - gerai paval gyti, gerti Kalnapilio alų, skai
Jaučiams ir jautėms, kurių ženklas kilęs iš jausmų (plg.jaučiljautk), ši vasara žada būti la bai jausminga. Jausite apetitą, šilumą, pasaulinį liūdesį. Nejau site diskomforto ir takto. Saugo kitės plačių jaujų. Liepos vidury Jums gresia daug pinigų. Saugokitės juodų kačių, kaimynų ir automobilių, kurių numeris prasideda skaimenimi 6. Rugpjūčio mėnesį Jums bus gaila besibaigiančios vasaros. Naktimis norėsis miego.
Dvyniai (gegužės 22 d. - hr želio 20 d.) Šią vasarą dvyniams teks daug maudytis, važinėtis auto busais, o galbūt ir dviračiais. Pir kite loterijos “Perlas” bilietus Jūsų pinigai tikrai laukiami. Liepos pradžioje padidės skrandžio rūgštingumas, todėl venkite maitintis. Nedekite elek tros šviesos iki 16.00 valandos, kalbėdami venkite žodžio “vadi nasi”, meskite rūkyti - ir ši va sara Jums bus nuostabi. Rugpjū čio mėnesį nepalikite kojinių skalbti mamai.
tyti istorinius romanus.
Liūtas (Ii čio.22d..)
>iū-
Liūtų čią vasarą laukia kelio nė į užsienį. Blogiausiu atveju vis tiek užsuksite pas kaimynus už Vėžys (birželio 21 d. - liepos 22dJ Jums blogas metas transvestuotis ir dezintegruotis. Užtat galite sėkmingai ilsėtis, laigyti ir krykštauti. Labai geras ženklas - suvalgius bananą išmesti žie velę į šiukšlių dėžę. Blogas žen klas - susilaužyti kurį nors kaulą. Paskutinę liepos savaitę Jus įsimylės. Neskubinkite įvykių Jis (Ji) pats (pati) pakvies Jus į restoraną. Jei negersite alkoho linių gėrimų - sąskaitą apmokės Jis (Ji). Nuo rugsėjo mokėti tu rėsite Jūs.
sienos. Neužmirškite, kad Jūsų stip rybė - tai Jūsų riaumojimas. Riaumoti galima ne tik piktai, bet ir aistringai, žvaliai, švelniai, logiškai, binariškai. Liepos arba rugpjūčio mėne sį gausite nemažai dovanų. Ne vertingų neišmeskite - pravers pusbroliams ir seneliams.
Mergelė (rugpjūčio 23 d. I rugsėjo 22 d.) !
Jums, mergelės, vasarą seksis žvejoti, uogauti, valgyti trintas uogas su cukrum. Per šią vasarą galite sunešioti dvi poras basu čių, suplėšyti vienas kelnes ir pa mesti marškinėlius, ant kurių už rašyta “Metallica”. Geras ženklas - buriuoti po Internetą (WWW.PENTHOUSE.COM). Blogas ženklas - žiū rėti nespalvotą televizorių, dirbti sunkius fizinius darbus, disku tuoti su priešingos lyties atsto vais apie Lietuvos pramonę.
1997.06.19
L
Upiversitas Vilnensis
Įjoroskopąg vasari i
Svarstyklės (rugsėjo 23 d. -
Šaulys (lapkričio 22 d, - gruo džio 21 d.)
spalio 22 d.)
Pirkite daug kremo, saugan čio nuo ultravioletinių spindulių, nešiokite tamsius akinius ir ke, puraitę su snapeliu. Šią vasarą i Jums netiks mėlyna spalva. Sau gokitės Laimo ligos sukėlėjų ir griežtai laikykitės asmens higie nos. Nemėžkite mėšlo. Neplau kite indų. Nemokėkite už komu nalines paslaugas. Blogas žen klas - skaityti horoskopą. Geras ženklas - kvėpuoti.
1
nei vie^ojo trane nusileiskite ?ų kontrolierian,POrto priemokanis> nei atžalų r’^eiTnu,t‘ninptrk*i ledų Rūn Jkalavimams
(,ePos mėnesi ,„raton“snu bc a,a“s, kuriojrl0£
Je'turite am ,3dlenOS. 8ta*te^Obifa(sar.
Saugokite gerklę, ypač nuo stipriųjų gėrimų. Neleiskite nie kam naudotis Jūsų tušinukais galite jų nebeatgauti. Važiuoda mi taksi, sukryžiuokite kairės rankos nykštį su mažyliu piršte liu, kitaip taksistas pasistengs nuo Jus apgauti. Geras ženklas - rasti pilną pi niginę. Blogas ženklas - rasti tuščią piniginę arba nieko ne rasti. Rugpjūčio 25 dieną lipkite iš lovos kaire koja.
Ožiaragis (gruodžio 22 d-— .asario 18 d.l
Jūsų ateitis - Jūsų rankose. Nesileiskite įkalbinami vairuoti neblaivūs, praustis šaltu vande niu ir pusryčiams valgyti skilan dį. Rūpinkitės savo sveikata, bet nevenkite ir malonumų. Kadan gi liepos mėnesį Jupiteris ir Sa turnas kerta Jūsų ženklą, Jums greičiausiai seksis nieko nedirbti ir su niekuo nesipykti. Jūsų šios vasaros devizas PATS TOKSAIksai!
'e La darbas j mžm etas. f’kad 0-
> radikulitu jQsų ženklo sP.ew^fika Uo> tad daug ma .. ^van. "ai P'»usttee™S ČS'daiPasiūlykite su„)au • k,'e’ Pa‘-K Jei lr nebūsite aPrt^ ,ndUs Net
"ellci8u bent Už labai f1\tUp,ni8us- NeŽinOma^Xma Vhiems pravers ^
aSlrslid^-
dsėsitės ir slidži'VaSarą: V'kriai te‘ Venk.te kup- atost^uSilaidų. kultunnių radijo
tas<-a)> vanduo v s ?U/ertinsveikatą. Vls t,(* Jums į
Ve"kite"’uil0Safc6uard
S‘,RUl'V™sP»«e",t'as-
Universitas Vilnensis
6
UNIVERSITETAS STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ TVARKOS NEKEIS Artėjantys stojamieji egzaminai į Universitetą sukelia nemažą šurmu lį. Jaudinasi stojantieji, jų tėvai. Švie timo ir mokslo ministerijoje taip pat neramu. Birželio 3 dieną Universiteteo atstovai (rektorius R. Pavilionis, akademinių reikalų prorektorius S. Vengris ir studijų skyriaus vedėja I. Ragelienė) buvo pakviesti į Švieti mo ir mokslo ministeriją. Kaip “Uni versitas Vilnensis” sakė prorektorius S. Vengris, pokalbio tema buvo gana aiški - į ministeriją kreipiasi naująja stojamųjų egzaminų tvarka nepaten kinti moksleivių tėvai. Pokalbyje bu vo pabrėžta, kad Universitetas atsi sakė daugelio stojamųjų egzaminų, ir sprendimas atsižvelgti į 10-11 klasės pažymių vidurkį sukėlė daug neramu mų. Pokalbyje, kuriame dalyvavo mi nistras Z. Zinkevičius ir kiti atsakin gi asmenys, vieningai buvo tvirtina ma, kad tokia tvarka nepriimtina. Pri mygtinai nebuvo siūloma keisti tokios Universiteto nuostatos, be to, dabar jau vėlu tai daryti. Prorektorius tvirtino, kad spaudo je bus paskelbtas Universiteto ko mentaras, dar kartą paaiškinantis stojamųjų egzaminų tvarką. Pasak S. Vengrio, iš pokalbis parodė, jog ir ministerijos darbuotojai nelabai su pranta, kaip stojantieji bus vertina mi. Didžiausias nepasitenkinimas ki lo dėl reikalavimo, kad stojantieji mo kėtų visus, ne tik specialybės, daly kus. “Mes norime išsiaiškinti abitu riento požiūrį į darbą, studijas. Vidu rinė mokykla, matyt, nepasitiki savo darbu, nežino, ar teisingai vertinamos moksleivių žinios. Mokytojus gąsdi na jiems tenkanti didesnė atsakomy bė”, - taip šio pokalbio esmę nusakė prorektorius S. Vengris.
Liana BINKAUSKIENĖ
1997.06.19
STUDIJOS INDIJOJE, KUK
Viskas šiek ‘Tiek, kitaip Valdas JASKŪNAS, baigęs filosofijos bakalauro studijas Vilniaus universite te ir pradėjęs studijuoti menotyrą Dailės Akademijoje, metus praleido Indijoje, Agros mieste, kur studijavo hindi kalbą ir Indijos kultūrą. Apie įspūdžius, patir tus Indijoje, apie tenykščių studentų gyvenimo būdą ir dar apie šį bei tą Valdas sutiko papasakoti ir “U. V” skaitytojams. Už straipsnio ribų liko Valdo supras tos tiesos apie kultūrų bei gyvenimo būdų skirtumus, dvasiniai išgyvenimai bei potyriai, kuriuos, ko gero, Indijoje nebuvusiam sunku suvokti.
pripažinta valstybine, tačiau realiai dalis gyventojų jos nemoka, o kalba vietinėmis kalbomis. Studijos insti tute vyksta ketverius metus, studijų pabaigoje rašomas darbas, prilygs tantis diplominiam dar bui. Valdas mokėsi pir majame kurse, kasdien turėjo lankyti keturias paskaitas. Kadangi tai buvo kalbos studijos, tai ir užsiėmimai daugiausia praktinio pobūdžio - ra šyba, tekstų skaitymas, fonetika, gramatika. Vė lesniuose kursuose prisi deda Indijos kultūros pa skaitos. Greta kalbos studijų buvo galima pa sirinkti tradicinės muzi kos (groti sitara, tabla) arba jogos kursus - į ins titutą ateidavo to dalyko mokytojai. Valdas teigė, kad itin didelio indų stu dentų susidomėjimo stu dijomis nepastebėjo kai kurias knygas, paim tas iš instituto bibliote kos, jis skaitė pirmasis, nepaisant to, kad jos iš leistos gana seniai. Dau gumai indų nebūdingas karjeros siekimas ar no ras pasirodyti geres niems už kitus. Anot Val do, indai gyvena pagal Tokiose gatvelėse jautiesi tarsi Viduramžių principą ‘‘aram se” (ra Afganistane ar Persijoj miai) ir vienintelis daly kas, kurio jie siekia - nu Sansthan (Centrinis hindi kalbos ins gyventi gyvenimą taip, kaip yra lem titutas), sukūręs ištisą mokyklų bei ta, atlikti tai, kas tau skirta, ir nesi institutų tinklą visoje Indijoje. Šis ins stengti, liaudiškai tariant, “iššokti titutas rengia hindi kalbos mokytojus aukščiau bambos”. ir dėstytojus savo miestų mokykloms bei koledžams. Hindi kalba Indijoje Nukelta į 7 psl. Agra, kurioje teko studijuoti Val dui, Indijos mastais - “nedidelis”, daugiau nei milijoną gyventojų turin tis miestelis už 200 kilometrų nuo De lio. Studijas rengė Kendriya Hindi
1997.06.19
Universitas Vilnensis
7
STlTDIJOS INDIJOJE, 'KV^IS'KAS ŠIEK TIEK KITAIP Atkelta iš 6 psl.
Mokslo metai Indijoje, kaip ir pas mus, padalinti į dvi dalis - rudens ir pa vasario semestrus. Semestrų pabaigo je laikomi egzaminai, kurie vertinami keturiais pažymiais - A, B, C ir D ly giais, kartais jiems pridedami pliusai. A lygis yra aukščiausias. Tokio pažy mio reikalaujama iš užsieniečių, stu dijuojančių Indijoje, jei jie nori pra
tvarka visiškai įprasta. Vis dėlto anoni miškumo bendrabutyje buvo nedaug mat balkonai išeina į uždarą kiemą, tai gi beveik visuomet galima matyti ir gir dėti tai, ką veikia kiti gyventojai. Valdas patvirtino, kad be arbatos Indijoje apsieiti negalima - netgi ins tituto teritorijoje buvo speciali arbati nė, iš kurios per pertraukas į auditori jas buvo atnešama arbata. Taigi iš tie
Saulės šventykla, pastatyta tarsi didžiulis vežimas su septyniom porom ratų. Valdo JASKŪNO nuotraukos
tęsti studijas kitais metais. Nusirašinėti indai studentai nelinkę - mat nusira šinėjimas, kaip ir važiavimas be bilie to, jų manymu yra socialinis blogis. Tai gi per ketverius metus jie išmoksta to, ką jiems dėsto profesoriai, perskaito keletą privalomų knygų ir išvyksta dės tyti kalbos į įvairiausius Indijos kam pelius. Gyventi Valdui teko to paties insti tuto bendrabutyje. Žinoma, užsienie čiams buvo skirtas atskiras pastatas, ta čiau pagal indišką tvarką merginos bu vo apgyvendintos kitame aukšte nei vai kinai. Koridoriuose kabėjo instituto di rektoriaus pasirašytas raštas, drau džiantis vaikinams lankytis merginų aukšte ir atvirkščiai. Iš pradžių užsie niečiai neketino su tuo taikstytis, tačiau pamažu priprato - juo labiau, kad už sieniečių bendrabutyje gyveno ne tik europiečiai, bet ir hindi kalbos mokytis atvykę Mauricijos, Surinamo, P.A.R. ar net Olandijos piliečiai, kuriems tokia
sų vykdavo “pašnekesiai prie arbatos”. Beje, toji arbata šiek tiek kitokia nei mes įsivaizduojame - ji verdama pie ne, skaninama prieskoniais. Pati bai siausia užsieniečių liga Indijoje, anot Valdo, - persivalgymas. Kad neatsitik tų tokių nelaimių, instituto studentus užsieniečius du kartus per savaitę ap lankydavo gydytojas, patikrindavo sveikatą ir dalydavo tabletes nuo ma liarijos. Laimei, šia liga niekas nesu sirgo. Laisvalaikio indų studentai provin cijoje turi gana daug, nes mokosi tik tai, kas privaloma. Taigi po paskaitų jie eina namo arba į kiną - tai pagrin dinis laisvalaikio užsiėmimas. Indijos kinas kuriamas Bolivude - tai Holivu do prototipas Bombėjuje, kur per me tus išleidžiami trys keturi lengvo sti liaus “topiniai” filmai. Drauge su jais išleidžiamos ir audiokasetės su filmų muzika. Šie filmai rodomi beveik me tus, ir visada salės būna pilnos. Indijo
je egzistuoja tikras aktorių kultas - te levizija dažniausiai rodo laidas apie ak torių gyvenimą, pasakoja įvairias smul kmenas. Valdas juokėsi, kad net suma nęs pasisverti ant stotyje stovinčių svarstyklių, savo svorį gausi užrašytą ant kokio nors žymaus aktoriaus nuo traukėlės, kuri yra “nepaprastai ver tinga”. Greta instituto buvo ir sporto aikš telė. Indai dažniausia žaidžia kriketą - šį žaidimą būtų galima pavadinti na cionaliniu. Laisvalaikį leisti baruose ar kavinėse neįprasta - visoje Agroje tė ra gal tik dešimt “barų”, kurie greičiau panešėją į valgyklas, tik juose dar gali ma gauti alaus ar kitokio alkoholio. Pa sisėdėjimai prie puodelio kavos bent jau Agroje neįprasti. Beje, apie visuomeninį transportą. Agroje, kaip pasakojo Valdas, tėra vie na pagrindinė gatvė, kuria be jokio tvarkaraščio ar stotelių važinėja auto busai. Jie stabdomi daužant ranka į šo ną, nes važiuoja pakankamai lėtai mat gatvėse pilna šventų karvių, dvi ratininkų, pėsčiųjų ir motociklininkų. Nepaisant to, kad toje pagrindinėje gatvėje nėra jokių šviesoforų ar eismo reguliuotojų, pasiekti priešingą didžiu lio miesto pakraštį gana paprasta - tai trunka apie dvidešimt minučių. Valdui nemažą įspūdį paliko indų tolerancija, atvirumas ir nuoširdumas. Šie žmonės linkę bendrauti, nesikuklina gatvėje užkalbinti jiems įdomų žmogų ir išklausinėti apie jo šeimą, namus, užsiėmimą ir 1.1. Anot Valdo, paklaustas kelio indas niekuomet ne atsakys “nežinau” -jis gali parodyti ir neteisingą kryptį, bet kartu jausis pa daręs gerą darbą. Tokie pat šnekūs yra ir pardavėjai, siūlantys savo prekes tiesiog gatvėje - reklamą čia atstoja berniukai, kurie tiesiog kalbina pra eivius, siūlydami įgyti vieną ar kitą prekę. Valdas teigė, kad metai, praleisti In dijoje, padėjo daug ką suprasti ir šiek tiek iš kitų pozicijų įvertinti savąją kul tūrą bei joje veikiančius kultūros mo delius. Be to, Valdas domėjosi ir indų drama bei teatro menu. Studijuoda mas Agroje Valdas rengė šių sričių pa skaitų kursą, kurį žada skaityti Univer siteto Orientalistikos centre. Indrė KLIMKAITĖ
Universitas Vilnensis
8
1997.06.19
//
"Universitas Vilnensis" redakcija į kitas patalpas.
1
Dabar mūsų ieškokite adresu: Mtenuon _ Universiteto 3,
2734 Vilnius,
VU Centriniai rūmai, / aukštas (laiptinė už kasų), 3į 16 kabinetas (buvęs
B j.
Socialinės rūpybos skyrius)
Bhmv
Telefonas 61 35 46.
Elektroninis pastas vilnQnsi8@vu.lt
Kas rado Vingio parke FOJE koncerto metu raktus su pakabuku “MINOLTA”, prašau paskambinti tel.:481121
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46. Ei. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 251. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
Išnuomočiau kambarį Karoliniškėse tvarkingam studentui. Tel. 45-93-65