CaRS/BIDIS sccioencas
Visų šaltų proletarai, vienykitės!
1974 m. vasario 15 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
j
Nr. 6 (865)
Vasario /3 dieną Vilniuje prasidėjo Tarybą Lietuvos komjaunimo XVIII suvažiavimas
„Kai du stos—visada daugiau padarys“ Taip sako liaudies patarlė. Ji labai tinka mūsų komjau nimo organizacijos princi pams, viso komjaunimo dar bo organizavimui. Reikia vi sada išmokti bendrai galvoti ir taip pat bendrai veikti. Geras komjaunimo aktyvo mokymas — vienas pagrindi nių komjaunimo organizaci jos darbo barų. Nuo dalykiš ko, principingo komjaunimo aktyvo mokymo priklauso visos komjaunimo organiza cijos darbo sėkmė, jai kelianų uždavinių ir reikalavlnų išsprendimas. Tokią ak yvo mokyklą tikslingiau gal 'adinti Jaunojo komjaunimo adovo darbo mokykla, nes oje gaunami pirmieji vado'avimo įgūdžiai, susipažįsta ma su komjaunimo darbo pecifika, struktūra, stiliumi. Filologijos fakulteto komaunimo organizacija nuo šių mokslo metų dirba pagal aują struktūrą: įkurti speialybių komjaunimo biurai, -ursuose atsirado po dvi Jis komjaunimo grupes (sen au kursas sudarydavo viepirminę komjaunimo orJ^nizaciją), padaugėjo komjaunimo aktyvo. Tinkamas jo mokymas, Įtraukiant į orHmizacijos veiklą kiek gali ama daugiau komjaunuolių, J* abejo, turi atnešti gerų darbo rezultatų. I Komjaunimo aktyvo moky mas mūsų fakultete vyksta "Kerencijuotai: komjaunimo Klupių sekretoriams, atskirų darbo barų sektorių vado vams. Aktyvo mokymui vaOavauja fakulteto komjauni
mo biuras, kuris jau pirmuo siuose posėdžiuose apsvarsto darbo mokymo planą, apie jį informuoja komjaunimo ak tyvą. Kol trūksta metodinės medžiagos ir didesnės Uni versiteto komjaunimo komi teto paramos, aktyvo moky mas priklauso grynai nuo fakulteto komjaunimo biuro kūrybiškumo, sumanumo, iš keltų komjaunimo organiza cijai uždavinių supratimo ir jų sprendimo.
brendą, gyvybiškai svarbūs, o ne išgalvoti klausimai. Komjaunimo grupių sekre toriams rengiamas užsiėmi mas „Visuomeninis įpareigo jimas." Čia kalbama apie daugelį organizacijos darbo pusių: kaip surasti, kas žmo gų domina, kaip tą interesą išvystyti, neduoti jam išblės ti? kodėl vienas tiki savo jė gomis, o kitas bijo, kad ne susikirstų? kaip išvengti, kad organizacijoje neatsirastų pa
JKdĄia4<AN'</O^U " Ožį Po ataskaitinės - rinkiminės komjaunimo konferencijos organizuojamas komjaunimo aktyvistams bendras semina ras. Aktyvistai mokomi už pildyti nario mokesčio žinia raščius, komjaunimo susirin kimo protokolą, sudaryti dar bo planą. Didelis dėmesys skiriamas komjaunimo orga nizacijos susirinkimo prave dimui, jo formoms; semina ro dalyviat supažindinami su pirminės organizacijos tradi cijomis. Jau matosi šio darbo vai siai'. Fakultete nuo lapkričio mėnesio vyksta komjaunimo susirinkimo konkursas, skir tas 50-osioms Lenino vardo suteikimo komjaunimo orga nizacijai metinėms. Į šį kon kursą įsijungė visos kom jaunimo grupės. Susirinki muose atsisakoma tuščių, formalių dalykų, svarstomi - pri-
ėmimas yra tam tikru mas tu reziumuojantis. Čia pa tikslinami uždaviniai, iškilę komjaunimo grupėms, infor muojama apie fakulteto ata skaitinės — rinkiminės kom jaunimo konferencijos nuta rimo vykdymą. Tačiau toks komjaunimo aktyvo mokymas, nors ir kaip gerai jis būtų paruoš tas, visų klausimų neišspręs. Konkretesnių komjaunimo aktyvo mokymo uždavinių imas! specialybių komjauni mo biurai, į jį įtraukia tra dicinį „trikampį" — grupės komjaunimo sekretorių, se niūną, proforgą. Jie mokomi paprastos komjaunimo darbo „abėcėlės", lankosi komjau nimo grupių susirinkimuose, mokosi iš draugų pavyzdžio. Komjaunimo aktyvo moky mas, mano nuomone, neturi apsiriboti vien paskaitomis ar nurodymais iš „viršaus". Gyvas, kūrybinis komjaunimo aktyvo mokymas — tai susi tikimas su buvusiais fakulte to komjaunimo organizacijos sekretoriais, įdomus pokalbis apie pasyviuosius gyvenime, apie pasiruošimą vasaros darbo semestrui. Komjaunimo aktyvo mo kymas auklėja studentą ne tik kaip gerą specialistą, bet ir aktyvų visuomenininką, tvirtų, komunistinių pažiūrų žmogų. Tai tas šaltinis, iš kurio prasideda plati upė.
syvių? kaip padaryti, kad vi si komjaunuoliai suprastų, jog mūsų jėga vienybėje? Antroje šio seminaro dalyje buvo plačiai kalbama apie visuomeninę - politinę prak tiką. Apie jos tikslus ir už davinius papasakojo Univer siteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Pečkaitis. Kitas komjaunimo aktyvo užsiėmimas — tai iš esmės komjaunuolių politinio auk lėjimo problemos kūrybinis svarstymas. Čia kalbama apie politinformacljų pravedimo formas ir jų efektyvu mą, dalyvavimą visuomeni nių mokslų konkursuose. Šia me susirinkime išaiškinama tokia svarbi sąvoka, kaip žmogaus politinis įsitikini Kęstutis PECKUS mas. Filologijos fakulteto Paskutinis kiekvieno se mestro aktyvo mokymo užsi- komjaunimo biuro sekretorius
Vėliavų šilku ir Šukiais pasidabinę, respublikiniai Prof sąjungų kultūros rūmai pasitiko geriausius iš geriausių Lietuvos komjaunimo pasiuntinius — 738 XVIII suvažia vimo delegatus.
Lietuvos LKJS XVIII suvažiavimas — didelis ir reikš mingas 322 tūkstančių respublikos komjaunuoliškos šei mos, viso jaunimo įvykis. Tai dalykiškas, principingas pokalbis apie nuveiktus darbus per dvejus devintojo penkmečio metus, vykdant svarbius TSKP XXIV suvažia vimo nutarimus, tai planai ir gairės dar didesniems žy giams ir darbams. Savo ištikimybę Komunistų partijos siekiams respubli kos vaikinai ir merginos įrodė spartuolišku darbu, šauniu mokymusi, pasiryžo dar aktyviau įsijungti į socialistinį lenktyniavimą, gražiomis darbo dovanomis sutikti LLKJS XVIII, VLKJS XVII suvažiavimus ir Lenino vardo sutei kimo komjaunimui 50-metį. Suvažiavime dalyvavo Lietuvos Komunistų partijos ir komjaunimo veteranai .darbo pirmūnai, kolūkiečiai, moks leiviai, partiniai, tarybiniai ir profsąjungų darbuotojai, mokslo ir kultūros veikėjai, Tarybinės Armijos atstovai. Suvažiavimo darbe dalyvavo draugai A. Barauskas, A. Barkauskas, V. Charazovas, A. Ferensas, K. Kairys, K. Mackevičius, J. Maniušis, R. Songaila, M. Sumauskas, V. Astrauskas, V. Morkūnas, LTSR Ministrų Tarybos pirmi ninko pavaduotoja L. Diržinskaitė.
Į suvažiavimą atvyko VLKJS Centro Komiteto pirmasis sekretorius J. Tiaželnikovas, TSRS lakūnas kosmonautas, Tarybų Sąjungos Didvyris V. Bykovskis. Suvažiavimo darbotvarkė buvo tokia: 1. Lietuvos LKJS Centro Komiteto ataskaita apie nu veiktą darbą, vykdant TSKP XXIV suvažiavimo, VLKJS XVI suvažiavimo ir LLKJS XVII suvažiavimo nutarimus, ir respublikos komjaunimo organizacijos uždaviniai, toliau gerinant komunistinį jaunimo auklėjimą. 2. Lietuvos LKJS revizijos komisijos ataskaita. 3. Lietuvos LKJS Centro Komiteto rinkimai: . .. 4. Lietuvos LKJS revizijos komisijos rinkimai. 5. Delegatų rinkimai į VLKJS XVII suvažiavimą. Kandidatas į Lietuvos KP Centro Komiteto biuro na rius, LKP CK organizacinio partinio darbo skyriaus Ve dėjas V. Astrauskas perskaitė Lietuvos KP Centro komi teto sveikinimą Lietuvos LKJS XVIII suvažiavimui. Ataskaitinį pranešimą skaitė Lietuvos LKJS Centro Ko miteto pirmasis sekretorius V. Baltrūnas. Vakar suvažiavimas baigė savo darbą.
RAJONO
Ištuštėjus auditorijoms, pa sibaigus žiemos egzaminų se sijai, susumavome jos rezulta tus mūsų Medicinos fakulte te. Derlius nuteikė mus gana optimistiškai — studentai šie met laikė geriau, negu praei- tė, P. Žiūkas, J. Misiūra, G. -------------------------------------tų mokslo metų žiemos egza- Jackevičiūtė ir daugelis kitų minų sesiją, skolininkų liko antrakursių sesiją išlaikė tik SESIJOS AIDAI taip pat žymiai 'mažiau. Ma- labai gerai, visi dėstytojai žiau buvo ir tokių studentų, pažymi jų puikų pasiruošimą. kuriems dėl ligos teko pra- 67 antro kurso studentai setęsti sesiją. Tačiau, kaip ir siją išlaikė labai gerai ir ... paprastai, norėtųsi dar ge- gerai (47%). Reikėtų pažy-ti J, = , kontakto Tačiau resnių rezultatų, dar aukštes- mėti, kad III ir IV grupėms t\irint8oa|vnip didele laiko nių rodiklių. buvo panaudotas programuoAuote,™.™ „ai Gal būt, sunkiausią sesiją to egzaminavimo būdas. Re- , .. t J taneuSme8ir fakultete turėjo II kursas, zultatai buvo labai objekty- °ut’s’ raetoa4 taisysime Nors antrakursiai laikė tik vūs, egzaminas užtruko, paly’ ' 3 egzaminus, tačiau tokios ginti, neilgai, neišvargino nei Pirmakursiai šioje sesijoje disciplinos, kaip histologija studentų, nei dėstytojų. Sis pasirodė panašiai, kaip ir ir anatomija, pareikalavo iš egzaminavimo būdas vertė ankstesniųjų metų kolestudentų daug jėgų Ir jtemp- studentą smarkiai pagalvoti gos. 75 studentai (54%) sesito darbo. Tiems, kurie sėk- ir analizuoti savo žinias, tuo ją išlaikė gerai ir labai gemingai studijavo per ankstes- tarpu, kai įprastinės apklau- rai. Tačiau po seSIJos I kurnius semestrus, gerai ir lai- sos metu jis tik išdėsto vis- se dar yra likę nemaža skoku laikė koliokviumus, di- ką, ką žino. Yra ir minusų, lininkų, kuriems reikia smardelių sunkumų nebuvo. A. nes nėra galimybės išklau- kiai pasispausti, kuo skuLebedkevičiūtė, D. Balevičiū- syti, kaip studentas formų- blausiai likviduoti skolas.
Medikai po egzaminų
IR MIESTO
PARTINĖSE KONFERENCIJOSE Įvyko LKP Vilniaus miesto Lenino rajono XXII partinė konferencija, ku rioje Universiteto partinei organizacijai atstovavo 20 delegatų. Į konferenci jos išrinktą naują LKP rajono komitetą įėjo du Universiteto atstovai: partijos komiteto sekreto rius doc. P. Bernatavičius ir Mokslinio komunizmo katedros vyr. dėstytojas A. Sizonovas. Finansų ir apskaitos fakulteto aspi rantas A. Berenis išrink tas Lenino rajono parti nės organizacijos revizi jos komisijos nariu. Delegatais į Vilniaus miesto XIX partinę kon ferenciją buvo išrinkti keturi Universiteto komu nistai: J. Kubilius, B. Sudavičius, P. Bernatavičius ir M. Suminąs. Vasario 8—9 d. įvyku sioje miesto partinėje konferencijoje į LKP Vil niaus miesto komiteto na rius buvo išrinktas pro rektorius mokymo reika lams doc. B. Sudavičius. Įvykusiuose organiza ciniuose LKP rajono ir miesto komitetų plenu muose P. Bernatavičius iš rinktas partijos rajono ko miteto biuro nariu, B. Su davičius — partijos mies to komiteto biuro nariu.
REKTORATE — APIE GAMYBINĘ PRAKTIKĄ Galime džiaugtis paskuti niųjų metų rezultatais, ku riuos pasiekėme, kovodami už paskaitų mokslinį - meto dinį lygį, pažangumą. Gi ga mybinių praktikų padėtis kur kas blogesnė. Ne vi sada studentai jas atlieka to kiose organizacijose, kurių darbo profilis visiškai atitik tų praktikanto būsimąją spe cialybę. Dažnai praktikų va dovai dėstytojai vadovavi mui skiria per mažai dėme-
VIEŠNIOS IS
GRA1FSVALDO
„TS" inf.
slo: retai aplanko studentus jų praktikos vietose, neturi glaudžių ryšių su organizaci jų, kuriose atliekama prakti ka, vadovais. Todėl studen tai, palikti be paramos ir kontrolės, dažnai ne visiškai (vykdo praktikos užduotis, visuomeninės politinės praktikos reikalavimus. Vasario 7 d. Rektorato po sėdyje buvo apsvarstyta, kaip Prekybos ekonomikos katedra organizuoja gamybi-
Vis dažniau susiduriame su informatika — mokslu apie žinių skleidimo dėsningumus. Informatika nagrinėja, kaip optimaliai organizuoti infor macinius procesus ir sistemas, kad kiekvienas informacijos vartotojas gautų jam reika lingų žinių. Mūsų amžius vadinamas spaudos, infliacijos ir infor macijos sprogimo amžiumi. Kiekvieną sekundę pasaulyje pasirodo 2000 puslapių spaus dintos informacijos. Kas mi nutę pasaulyje išeina knyga. Jeigu chemikas, mokantis 30 kalbų, skaitytų maždaug po 23 straipsnius per dieną, tai visą per metus išėjusią che mijos literatūrą jis perskaity tų per 20 metų. Daugeliui žmonių kyla įvairūs klausimai, kaip susi gaudyti esančioje informaci jos aplinkoje ir jos sraute, kaip atrinkti tai. kas yra svarbiausia mokymosi ir praktikos procese. Šiuos klausimus atskleisti ir pade da .^Informatikos pagrindai", transliuojami per televiziją. Pirmosios tokios laidos Lietuvoje buvo transliuoja mos 1972 m. kovo—gegužės mėnesiais (po 10—15 min.). 1973 m, buvo transliuojamas antrasis mokomųjų laidų cik las, kuris žiūrovų pageidavi mu buvo prailgintas iki 30 minučių. Buvo paskelbta „In formatikos pagrindų" viktori
na. Žiuri nustatė geriausius atsakymus ir apdovanojo vik torinos nugalėtojus. Savotiš ku apdovanojimu geriausiai pasirodžiusiems viktorinoje buvo kelionė į Maskvą, kur jie susipažino su centrinių informacijos įstaigų darbu. 1974 m. vasario—gegužės mėnesiais organizuojamas trečiasis „Informatikos pa grindų" mokomųjų laidų cik las — viktorina, kurioje ga li dalyvauti televizijos žiū rovai — studentai ir absol ventai. „Informatikos pa grindų" laidos padės dauge liui žiūrovų atsakyti į juos dominančius klausimus: kaip formuojasi ir plečiasi studen tų poreikiai, kaip įsisavinti auditorinį informacijos srau tą .apie racionalų skaitymą, apie studentų kursinių, dip lominių ir mokslinių darbų rašymą, kaip išmokti greitai ir racionaliai skaityti, kaip ieškoti žinių visuomeniniuo se informacijos masyvuose ir kt. „Tai, kad tokia galinga ir efektyvi masinės komunika cijos priemonė, kaip televizi ja, panaudojama supažindin ti plačiajai visuomenei su informatikos pagrindais, yra labai svarbus ir naudingas reiškinys. Informatika, kuri nagrinėja informacijos masy vus bei srautus ir apgink luoja mus metodika, kaip rasti sau reikalingų žinių vis
nę praktiką. Katedros darbas šioje srityje įvertintas nepa tenkinamai. Jos vedėjas doc. A. Pajuodis nekontroliavo praktikos vadovų darbo, to dėl vyr. dėst. Cereška, .. Mackevičius retai lankė praktikantus. Studentai neda lyvauja visuomeninėje - po litinėje veikloje, ne visi ra šo dienoraščius, neaprūpinti praktikos programomis. Pa šlijusi praktikantų drausmė. Svarstytu klausimu Rekto rius išleido įsakymą. V. BRAZYS
komjaunimo komitete Šią savaitę mūsų aukšto VVU joje mokykloje viešėjo Lais aptarė tolimesnio dviejų jau nimo organizacijų bendra vojo Vokiečių Jaunimo Są jungos Graifsvaldo universi darbiavimo galimybes ir per teto komiteto narės M. Got- spektyvas, susipažino su Vil šalk ir R. Heidrich. Demo niumi ir jo universitetu. A. DARGUŽIS kratinės Vokietijos studentės
,,Informatikos pagrindai“ per TV didėjančiame informacijos vandenyne, tampa kiekvie nam mąstančiam žmogui to kia pat būtina, kaip vairuo tojui eismo taisyklių žinoji mas", — sako VVU Moksli nės informacijos katedros vedėjas doc. L. Vladimirovas. A. PUTINAITE bibliotekininkystės ir bib liografijos specialybės tech ninių bibliotekų specializaci jos II k. studentė
Aukštesnieji kursai sesiją laikė neblogai, kiek daugiau skolininkų liko tik ketvirtame kurse. Gana gerai III bei IV kursai išlaikė visuomeninius dalykus — marksistinę-lenininę filosofiją ir mokslini ateizmą: dauguma ivertinim4 ..gerai" ir „labai 8erai" ir tik du studentai iš 287 gavo nepatenkinamus pažymius Tie, kurie nuo pat pirmųjų dienų užsirekomendavo kaip darbštūs, drausmingi, sistemingai studijuoją, ir šią žiemos sesiją išlaikė labai gerai: R. Kesminas, J. Visockaitė, V. Šapoka, A. Venalis (III k.), A. ir J. Kibarskiai, A. Mačiulis (IV k.), V. Mi sevičius, J. Krasauskas, R. Repečkaitė (V k.), D. Žvirb-
MOKOMŲJŲ TELEVIZIJOS
LAIDŲ PLANAS 1974 M. 11.17 — Probleminė situacija (situacijos struktūra Apriori nė ir aposteriorinė informa cija. Tipinės mokymosi prob lemos). 11.24 — Studentų informa ciniai poreikiai (Einamieji, retrospektyvūs ir perspekty vūs. Poreikių dinamika. Po reikio ir nuostatos santykis). III.3 — Auditorinis infor macijos srautas (Srauto tu rinys ir forma, jo Įsisavini mo ypatybės. Vidinė ir išori nė atmintis). 10. 111. Racionalusis skaity mas (Skaitymo tikslai, grei čiai, technika). 111.17 — Einamojo infor macijos srauto integracija (Integracijos tikslai ir meto dai. Integruojamų srautų tu rinys ir forma). 111.24 — Retrospektyvi in formacijos paieška (Paieškos tikslai ir objektas; metodai; realizacija). III. 31 — Informacijos per dirbimas (Perdirbimo tiks lai. Perdirbamos informaci jos turinys ir forma. Perdir bimo metodai; rezultatai). IV. 7 — Studentų ruošiami dokumentai (Kursiniai ir kontroliniai, diplominiai dar bai. Studentų moksliniai dar bai). IV.14 — Asmeninis infor macijos masyvas. (Masyvo struktūra ir funkcijos; kau pimo kanalai; panaudojimas). IV.21 — Visuomeniniai in formacijos masyvai (Masyvų klasifikacija. Pagrindinės in formavimo formos. Pirmojo ir antrojo laipsnio paieška). IV. 28 — Informatikos mokslo esmė (Informatikos tyrimo objektas, tikslas ir metodika. Gretimieji moks lai. Informatikos mokslo ša kos). V. 19 — Viktorinos rezulta tai (Nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimas. Atsaky mai Į televizijos žiūrovų klausimus).
DIDŽIAJAME 1914 metai. Lietuvoje griu vėsiai, okupantų sauvalė, plėšimai, niokojimai. Alks tantieji vaikai.. . Bet laikas bėgo. Baigėsi okupanto die nos. Darbo prakaitu vėl su žaliavo laukai, suskambėjo kaime daina vakarais. Pro ūkanas eina praeina Panevė žio lygumų, Berniūnų kaimo, mokyklos, studijų, kovos už kasdieninę duoną ir mokslą vaizdai, to mokslo, kuris se kino kūną, o brandino dva sines jėgas už socialinį tei singumą, gėrį ir grožį, ugdė griežtą reiklumą darbui. Šiame metų sūkury prabė go docento Leono Valkūno vaikystė, subrendo jaunystė, vainikuota Kauno Vytauto Didžiojo universiteto diplo mu. Darbas jaudino ir įparei gojo jauną gimnazijos moky
lyte (VI k.) ir daugelis kitų. Visi dėstytojai, o taip pat fakulteto metodinė - akade minė komisija, pažymi stip rią koreliaciją tarp paskaitų bei pratybų lankomumo ir pažangumo. Taigi, visų mūsų bendras ir pagrindinis užda vinys — gerinti drausmę, siekti kuo geresnio užsiėmi mų lankymo, nes tik tuo ke liu einant, galima laukti ir gerų pažangumo rodiklių. Fakulteto metodinė ir aka deminė komisija ir toliau tęs pradėtą darbą — tyrinės stu dentų nubyrėjimo priežastis, įvairių veiksnių įtaką studen tų pažangumui, kovos su drausmės laužytojais. Mes ti kimės, kad tuo būdu galėsi me išsiaiškinti visas kliūtis, trukdančias studentams sėk mingai studijuoti, galėsime laukti gerų rezultatų. Doc. R. MIKĖNIENE MF akademinės komisijos pirmininkė
toją. Mokinių akys tartum prašė daugiau žinių, daugiau šviesos. 1940 metai. Leonas Valkū nas tvirtai įžengė j tarybi nio gyvenimo kelią. Jis — vidurinės mokyklos mokyto jas, Švietimo Liaudies Komi sariato aukštųiu mokyklų in spektorius, Aukštųjų mokyk lų valdybos viršininko pava duotojas, Pedagoginių mo kyklų skyriaus vedėjas, Uni versiteto Istorijos ir filologi jos fakulteto prodekanas nuo 1960 m. Klasikinės filo logijos katedros vedėjas. Pagrečiui su savo tarnybi niu darbu mūsų jubiliatas ak tyviai dalyvauja ir visuome niniame darbe. Jis — Filo logijos fakulteto Mokslinės Tarybos narys ir sekretorius Aukštųjų mokyklų mokslo darbų — „Literatūros" red kolegijos narys, Enciklopedi jos konsultantas, „Žinijos" narys. Mokslo srityje docentas L Valkūnas išvarė plačią vagą Apgynė kandidatinę diserta ciją, parašė mokslinių straips nių iš antikinės literatūros sudarė graikų literatūros chrestomatiją. Toliau jo dar bas ėjo dar įvairesnėmi kryptimis: vertimų iš graiku ir lotynų kalbų, vadovėlių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms rengimo, kitų au torių vadovėlių redagavimi klasikinės filologijos speci< listų ruošimo. Doc. L. Val kūnas yra išvertęs daug Li< tuvos istorinių šaltinių, para šytų lotynų kalba. Gerbiamam jubiliatui di-, džiajame kelyje linki ir to liau sėkmingai dirbti Almai Matris ir Tėvynės labui —
KLASIKINES FILOLOGIJOS
INFORMACINIS PUSLAPIS
RAŠO „TS" SKAITYTOJAI
KATEDRAI
RAĖJUSIŲ metų pirmoji premija (20 rb.) spalio mėnesį „Ta paskirta Fizikos fakulte rybinio studento" to III k. studentui P. Surbliui, redakcija ir~~WU studenantroji premija (15 rb.) -ttf profkomitetas buvo paskelbę studentų repor — Istorijos fakulteto I k. tažinės ir meninės foto studentui bibliotekininkui grafijos konkursą „Uni- V. Juralčiui, versitetiečiai pro objekty trečioji premija (10 rb.) vą". — Istorijos fakulteto III Praėjo keturi mėnesiai. k. studentui žurnalistui Universiteto fotomėgėjai A. Sabaliauskui. per juos neblogai padir Dėkojame visiems daly bėjo. Suruošė daugelį pa .savo įdėmiu, rodų .spėjo dar ir mūsų viams konkursui pateikti kupetą skvarbiu žvilgsniu padėsavo darbų: 10 autorių at jusiems mums dar geriau nešė beveik 200 nuotrau pažinti darbščius ir links mus universitetiečius. Iki kų. Ir štai fotokonkurso nu naujų susitikimų mūsų laikraščio puslapiuose! galėtojai:
P
FOTOKONKURSO
LAUREATAI
TEGU TĖVIŠKĖS SODAI NEVYSTA. NIEKADA NENUTYLA DAINA. PER PASAULĮ KELIAUJA JAUNYSTĖ, AMŽINAI NERAMI IR JAUNA! Just.
MARCINKEVIČIUS
P. SURBLIO du darbai iš serijos „Fizikai kolūky je" (viršuje ir dešinėje).
V. JURAlClO fotoreportažo „Vakaras bendra butyje" trys nuotraukos (kairėje).
A. SABALIAUSKO nuotrauka „Kviečiame į mediumą"
' yu Vladas Braziūnas / z' S MANOMEILE1 Šitaip keista: atrodo ,iš tikro pailsėti po ilgo skubėjimo į galulaukės tuščią sodybą susirinko pavargusios mintys ir. pušiniais sienojais apsvaigę, kuria vasaros atbalsių sapną:
» * * Dabar aš ramus, o pasauli, svajingas Ir lėtas, Ir mažos planetos —
papurusios kiaulpienių galvos — virš mano akių ir po mano delnais spinduliuoja...
jų žvilgsnis švelnus, ir mano atodūsiai švelnūs kaip tavo krūtinė... Tebus ši akimirka — mūsų dabar ir ateinantį rudenį.
Linai nuskendo. Sudegė aguonos. Nuoga rimtis. Atokvėpio tyla.
Nuslinko rudeninė pagela kalvų kuprelėm — kepalėliais duonos. Akims erdvu. Blaivesnės mintys plaukia. Sugrįši — netikėta ir laukta — pirmųjų snaigių laikina šviesa nušviesti mano liūdno džiaugsmo.
* * *
kaip sniego kvapas tampa aiškios. Tyli, bežvaigždė mano meilė. * * * Skęsta snaigės į baltą nebūtį — kareivėliai niekieno žemėj, baltą smiltį bučiuodami, miršta.
Dangus bežvaigždis. Sniego kąsniai akis kavinių ir žibintų storai užlipdė ir užčiaupė keiksnojančias mašinų burnas.
Bijau naktų šviesių: jos tyliai kalba; dangus, nušvitęs šypsena ramių akių, kartoja žydrą atminimų maldą; ramus peizažas kvepia upeliu, kurio sruvenimas per tavo plaukus — skaudžios iliuzijos apnuoginti garsai..
Reta tyla. Girdi, kaip šyla ant lūpų snaigė, ir jos svorį junti ranka, o visos esmės
Bijau akių, kurios be žodžių kalba, užkimusios tylos seni seni aidai...
A. DAUKŠA
Nuo 1973 metų visiems jauniesiems specialistams, baigusiems aukštąsias mo kyklas, privaloma vienerlų metų stažuotė, kurios tvarką reglamentuoja „Jaunųjų specialistų, bai gusių aukštąsias mokyk las, stažuotės nuostatai." Juos 1973 m. birželio 25 d. bendru nutarimu pa tvirtino TSRS Ministrų Tarybos Valstybinio dar bo ir darbo užmokesčio klausimų kom i t e t a s, VPSCT ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Nuostatus plačiau pako mentuoti paprašėme VVU Teisės fakulteto dėstyto ją Anzelmą KATKŲ.
žuotės laikas įskaitomas į jauniesiems specialistams pri valomų dirbti pagal paskyri mą trejų metų laikotarpį. Il galaikio nebuvimo darbe pe riodai (liga, nėštumo ir gim dymo atostogos, dalyvavimas kariniuose apmokymuose ir pan.) į stažuotes laiką ne įskaitomi. Norint jaunąjį specialistą supažindinti su nauja techni ka, technologija ir pažan gaus darbo patyrimu, jis nu statyta tvarka gali būti laiki nai nesiųstas stažuotis į kitą įmonę ar organizaciją. Jau nieji specialistai, kuriems su teikta savarankiško įsidarbi nimo teisė, stažuotę atlieka bendrais pagrindais.
Kas atleidžiamas žuotės?
S. m. vasario 8 d., eida mas 71-uosius metus, mir? Vilniaus V. Kapsuko univer siteto Finansų ir kredito ka tedros docentas Antana: Daukša. A. Daukša gimė 1904 m sausio 11 d. Plungės rajone Grumblių kaime valstiečii — nuomininkų šeimoje. 1925 m. baigė suaugusių gimna ziją Kaune, 1928 m. įgijo vidurinės mokyklos mokyto jo cenzą, mokytojavo. 1931 m. baigęs Kauno universite to Teisių fakulteto ekonomi jos skyrių, dirbo banko įstai gose. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, A. Daukša dirbo TSRS Valstybinio banko Ma žeikių skyriaus valdytoju. Tarybinei Armijai išvada vus respublikos sostinę, jis 1944 m. liepos mėnesį skiria mas Lietuvos TSR Finansų ministerijos Švietimo ir svei katos apsaugos ■ finansavimo skyriaus viršininku ir kartu pradeda dėstytojo darbą Vil niaus Valstybinio universi teto Ekonomikos fakultete. 1946 — 1950 m. A. Daukša buvo šio fakulteto prodekanas, 1962 — 1964 m. ėjo Fi nansų ir kredito katedros vedėjo pareigas, 1968 m. jam suteiktas mokslinis do cento vardas. Trisdešimt brandžiausių savo gyvenimo metų docen tas Antanas Daukša atidavė tarybinei aukštajai mokyk lai, jaunųjų ekonomistų kad rų ruošimui. Jis sugebėjo puikiai derinti didelę gyveni mo patirtį ir plačią ekono misto erudiciją su pedagogi niu bei moksliniu darbu, bu vo reiklus ir pareigingas dėstytojas. atsidėjęs akade minio jaunimo auklėtojas Doc. A. Daukša nuveikė di delį metodinį darbą, paruoš damas keliolika mokymo priemonių ir „TSRS valstybi nio biudžeto“ vadovėlį. Jis buvo nuovokus ir atidus mokslinių darbų recenzen tas, daug prisidėjo prie nau jų mokslinių pedagoginių kadrų ugdymo.
Pilietinės pareigos supra timas bei principingumas ir kartu jautrumas lydėjo doc. A. Daukšos pakiliai atlieka mą visuomeninį darbą. Jis buvo renkamas Vilniaus miesto Lenino rajono DŽDT deputatu. Respublikinio Lie tuvos TSR švietimo, aukštų jų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsą jungos komiteto nariu, Lie tuvos sodininkų draugijos revizijos komisijos pirminin ku, daugelį metų buvo Uni versiteto Vietos komiteto pir mininkas. Partija ir Vyriausybė aukštai įvertino jo pedago ginę ir visuomeninę veiklą. Jis buvo apdovanotas „Gar bės ženklo“ ordinu, meda liais, Garbės raštais. Pavyzdingo aukštosios mo kyklos pedagogo ir atsidavusio visuomenininko, kuklaus žmogaus docento Antano Daukšos šviesus atminimas neišblės jį pažinojusių šir dyse. GRUPE DRAUGŲ
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Jeigu anksčiau tam tikrą stažuotę, specializaciją atlik davo tik medikai, tai minėti Nuostatai numato, kad dabar stažuotę atliks visi aukštąsias mokyklas baigę jaunieji spe cialistai. Stažuotės metu jau nieji specialistai eina tam tikras pareigas ir gauna atly ginimą.
Kokie pagrindiniai jaunųjų specialistų stažuotės uždavi niai? Vienas iš jų — būtinų praktinių ir organizacinių įgūdžių formavimas darbui atlikti pagal užimamas pa reigas (inžinieriaus, ekono misto, mokytojo ir t. t.); sa vo darbo specifikos studijavi mas, gamybos ekonomikos ir darbo mokslinio organiza vimo (DMO) žinių speciali zacijos gilinimas; susipažini mas su naujausiais mokslo, technikos ir gamybos pasie kimais. Kartu stažuotės metu išaiškinamos aukštosios mo kyklos absolvento dalykinės ir politinės savybės, kad kuo teisingiau ir racionaliau bū tų panaudotas jaunasis spe cialistas konkrečioje įmonėje ar organizacijoje.
Kokie atskiri ypatumai nu matyti minėtuose nuostatuo se? Absolventai, kurie dėl tam tikrų priežasčių neatliko sta žuotės (pvz., tarnyba Gink luotosiose Ęajėgose, liga ir pan.j, įsidarbinę pagal spe cialybę, pirmaisiais darbo me tais privalo atlikti ją. Be to, Nuostatai numato, kad sta
ja, kaip organizuojama jau nųjų specialistų stažuotė ir apibendrina šioje srityje su kauptą medžiagą. Už jaunųjų specialistų sta žuotę paskyrimo vietose at sakingas įmonės ar įstaigos vadovas (viršininkas) arba jo pavaduotojas. Kaip įmonės ir įstaigos or ganizuoja jaunųjų specialistų stažuotę? Stažuotę jos organizuoja sutinkamai su minėtais Nuo statais, tipinėmis programo mis ir individualiais jaunųjų specialistų stažuotės planais, glaudžiai bendradarbiaudamos su jaunųjų specialistų tarybo
nuo sta
Nuo stažuotės atleidžiami medicinos institutų ir univer sitetų medicinos fakultetų ab solventai, kurie po mokyklos baigimo atlieka vienerių me tų specializaciją (internatūrą) gydomosiose - profilaktikos įstaigose; jaunieji specialistai, paskirti į mokslo - tiriamą sias įstaigas bei aukštąsias mokyklas stažuotojais — ty rinėtojais, o taip pat ir jau nieji specialistai, palikti aukš tosiose mokyklose dėstyto jais - stažuotojais. Kas organizuoja ir vado vauja stažuotei? TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 535 bendrą vadovavimą jaunųjų specia listų stažuotei pavedė šaki nėms ministerijoms ir žiny boms, į kurių įmones ir įstai gas nukreipiami jaunieji spe cialistai. Šios ministerijos ir žinybos, sutinkamai su minė tais Nuostatais ir atsižvelg damos į liaudies ūkio šakos ypatumus, ruošia ir, suderi nusios su TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, tvirtina jaunųjų specialistų stažuotės tipines programas. Jose turi būti nu matytas jaunųjų specialistų susipažinimas su toje liau dies ūkio šakoje esančių įmonių ir įstaigų specifiniais ypatumais, taip pat su DMO, gamybos, ekonomikos, tech nikos priemonių panaudoji mo gamybos valdyme klausi mais, darbo įstatymų pagrin dais, saugumo technikos klau simais ir kt. Be to, šakihės ministerijos numato stažuotės trukmę pagal specialybių gru pes (laikotarpyje iki vienerių metų), sistemingai kontroliuo
Į SKAITYTOJŲ KLAUSIMUS ATSAKO TEISININKAI
SPECIALISTĖJ STAŽUOTĖ mis. Be to, stažuotės vadovais skiria aukštos kvalifikacijos ir gerais jaunimo auklėtojais užsirekomendavusius darbuo tojus. Įmonės ir organizacijos jauniesiems specialistams su daro būtinas sąlygas stažuo tės programai vykdyti. Kas sudaro praktinį sta žuotės turinį? Visų pirma, stažuotės turi nį apsprendžia tipinės pro gramos, kurios paruošiamos priklausomai nuo įvairių liau dies ūkio, mokslo ir kultūros šakų specifikos. Stažuojamasi pagal individualius planus, paruoštus remiantis tipinėmis programomis ir atsižvelgiant į konkrečias jaunojo specia listo darbo sąlygas. Pagrindinis dėmesys indi vidualiame plane kreipiamas į tai, kad jaunasis specialis tas nuodugniai susipažintų su darbu pagal užimamas pa reigas, įgytų būtinus prakti
Padedame Kubos dėstytojams Nemažas būrys mūsų res publikos aukštųjų mokyklų dėstytojų yra išvykę į socia listines, kitas šalis, kur tal kininkauja, ruošiant naciona linius kadrus. Tarp jų yra ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dėstytojas, fizikos matematikos—mokslų kandi datas Giedrius MISIŪNAS. Grįžęs iš Kubos į Tarybų Lietuvą trumpam poilsiui, jis štai ką papasakojo „Vakari nių naujienų" koresponden tui: Ekonominio bendradarbia vimo susitarimu antrus me tus dirbu Havanoje, Kubos Švietimo ministerijos metodi niame kabinete dėstytojukonsultantu. Socialistinėje Kuboje švie timas žengia į priekį sepynmyliais žingsniais. Tačiau
KAINA 2 KAP.
nės, organizacinės veiklos įgūdžius. Kartu individualia me plane numatoma, kad jau nasis specialistas susipažintų su savo įmonės, įstaigos veikla, atskirais teisiniais jos veiklos klausimais. Plane nu matomas jaunojo specialisto dalyvavimas kolektyvo visuo meniniame gyvenime ir poli tiniame - auklėjamajame dar be. Stažuotės planas turi sie tis su skyriaus (cecho, labo ratorijos, baro ir t. t.) dar bo planu, jame turi būti nu matytos asmeninės užduotys, kurios skiriamos jaunajam specialistui sutinkamai su jo darbo profiliu; jame taip
AUKŠTASIS MOKSLAS UŽSIENYJE jaunai respublikai trūksta dar aukštos kvalifikacijos dėstytojų, metodinės literatū ros, patirties. Mano tikslas — teikti me todinę pagalbą Kubos tech nologijos institutų ir techno logijos mokyklų fizikos dės tytojams. Tenka ruošti įvai rius metodinius nurodymus, skaityti paskaitas. Drauge su vietos specialistais parengė me spaudai dvi knygas „La boratorinių darbų aprašy mas", kuriomis naudosis technologijos institutų ir technologijos mokyklų dėsty tojai.
Mes, tarybiniai specialis tai, esame laukiami įvairio se kubiečių auditorijose. Da lyvaujame pokalbiuose apie socialistinių šalių bendradar biavimą, apie Tarybų Sąjun gos ekonomikos, kultūros pa siekimus. Kubiečiams specia listams esu skaitęs paskaitas apie šiandieninės fizikos pa siekimus — lazerius ir neli nijinę optiką. Saulėtos Kubos krantus pa likau sausio vidury. Hava noje jautėsi pagyvėjimas, pakilimas, darbo žmonių ko lektyvai ruošėsi TSKP Cent ro Komiteto Generalinio sek retoriaus Leonido Brežnevo vizitui į jų šalį. Trumpas mano poilsis gim tinėje baigiasi, laukia darbas Kubos liaudies švietimo ba ruose.
pat turi būti numatytas vie nos iš svarbių gamybinių už duočių sprendimas. Kokie uždaviniai tenka sta žuotės vadovui? Stažuotės vadovas kartu su jaunuoju specialistu, remda miesi tipine programa, ruo šia individualų stažuotės pla ną, kurį vėliau pateikia tvir tinti įmonės, įstaigos vado vui (arba jo pavaduotojui). Jis tikrina ,kaip jaunasis spe cialistas vykdo šį planą, o pasibaigus stažuotės laikui, kartu su visuomeninėmis or ganizacijomis ir Jaunųjų spe cialistų taryba paruošia iš plėstinę jaunojo specialisto charakteristiką, kurioje turi atsispindėti jaunojo specialis to gamybinio paruošimo ly gis, stažuotės metu įgyti praktiniai ir orpanizaciniai įgūdžiai bei žinios. Charak teristikoje įvertintinas jauno jo specialisto aktyvumas vyk
Chemijos fakulteto I k. stud. D. Martinonytė, IV k. stud. P. Rozaliūnas, Medicinos fakulteto I k. stud. B. Talaikis, IV k. stud. l. Veinšreiderytė, Fizikos fakulteto I k. stud. V. Pavlovas, II k. stud. A. Rapoportas, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. A. Astraus kaitė L. Pušečnikova, Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. D. Pekšys, I. Želvytė, O. Zarkaity-
dant gamybines užduotis ir dalyvaujant kolektyvo gyve nime. Stažuotės vadovas tei kia įmonės, įstaigos vadovui pasiūlymus dėl tolimesnio jaunųjų specialistų stažuotės tobulinimo. Kokiomis teisėmis naudoja si jaunasis specialistas sta žuotės metu? Stažuotės metu jaunieji specialistai naudojasi viso mis teisėmis ir lengvatomis, kurios numatytos tos įmo nės, įstaigos darbuotojams, dirbantiems analogiškose pa reigose. Jie privalo griežtai laikytis darbo sutartyje ir vi daus darbo tvarkos taisyklė se numatytų reikalavimų. Be to, jaunieji specialistai vyk do tiesiogines funkcijas pa gal užimamas pareigas, kar tu atsižvelgiant į patvirtintą individualų planą. Pasibaigus stažuotės laikui, jaunasis specialistas privalo pateikti ataskaitą, kurioje tu ri atsispindėti individualaus plano vykdymas, dalyvavi mas moksliniame - tiriamaja me bei racionalizaciniame darbe, visuomeniniame - po litiniame kolektyvo gyveni me. Kas susumuoja stažuotės rezultatus? Įmonėje, įstaigoje sudaro ma komisija (direktorius, ce chų, skyrių, kuriuose dirbo jaunieji specialistai, vadovai, partinės, komjaunimo, prof sąjunginės organizacijos ir Jaunųjų specialistų tarybos atstovai). Komisijos darbe taip pat gali dalyvauti ir aukštųjų mokyklų atitinkamų katedrų darbuotojai. Kokia šios komisijos kom petencija? Komisija nagrinėja jaunų jų specialistų charakteristi kas, kurias pateikia stažuotės vadovai, ataskaitas apie in dividualių užduočių planų įvykdymą, išklauso cechų, skyrių, kuriuose dirba jau nieji specialistai, vadovų pranešimus apie jaunųjų spe cialistų darbą per stažuotę. Vėliau, išnagrinėjusi stažuo tės dokumentus ir asmeniškai susipažinusi su jaunojo spe cialisto darbu, komisija pa teikia įmonės, organizacijos vadovui rekomendacijas apie tolimesnį jaunojo specialisto panaudojimą darbe (siūlo pa likti esamose arba perkelti į aukštesnes pareigas ir pan.). Stažuotės rezultatų pagrin du įmonės, įstaigos vadovas išleidžia įsakymą apie jauno jo specialisto stažuotės atli kimą.
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI tė, III k. stud. P. Bytautas Istorijos fakulteto II k. stud. D. Rasimavičiūtė, III k. stud. E. Jonaitytė, Pramonės ekonomikos fa kulteto II k. stud. J. Arbačiauskas, IV k .stud. R. Žurauskaitė.
D ė1 m e s i o! Vasario 18 d. 17 vai. į LLKJS Universiteto komitetą kviečiami fakultetų komjau nimo biurų sekretoriai. Vasario 21 d. 17 vai. įvyks LLKJS Universiteto ko miteto posėdis.
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis stu dentas” Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Užs. Nr.
641
Parengiamojo skyriaus humanitarinės grupės klausytojai nuoširdžiai už jaučia dėstytoją Kazį AMBRASĄ dėl motinos mirties.
LV 00577
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA