CaRS/BIDIS sccioencas
Visų šaltų proletarai, vienykitės!
1974 m. vasario 15 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
j
Nr. 6 (865)
Vasario /3 dieną Vilniuje prasidėjo Tarybą Lietuvos komjaunimo XVIII suvažiavimas
„Kai du stos—visada daugiau padarys“ Taip sako liaudies patarlė. Ji labai tinka mūsų komjau nimo organizacijos princi pams, viso komjaunimo dar bo organizavimui. Reikia vi sada išmokti bendrai galvoti ir taip pat bendrai veikti. Geras komjaunimo aktyvo mokymas — vienas pagrindi nių komjaunimo organizaci jos darbo barų. Nuo dalykiš ko, principingo komjaunimo aktyvo mokymo priklauso visos komjaunimo organiza cijos darbo sėkmė, jai kelianų uždavinių ir reikalavlnų išsprendimas. Tokią ak yvo mokyklą tikslingiau gal 'adinti Jaunojo komjaunimo adovo darbo mokykla, nes oje gaunami pirmieji vado'avimo įgūdžiai, susipažįsta ma su komjaunimo darbo pecifika, struktūra, stiliumi. Filologijos fakulteto komaunimo organizacija nuo šių mokslo metų dirba pagal aują struktūrą: įkurti speialybių komjaunimo biurai, -ursuose atsirado po dvi Jis komjaunimo grupes (sen au kursas sudarydavo viepirminę komjaunimo orJ^nizaciją), padaugėjo komjaunimo aktyvo. Tinkamas jo mokymas, Įtraukiant į orHmizacijos veiklą kiek gali ama daugiau komjaunuolių, J* abejo, turi atnešti gerų darbo rezultatų. I Komjaunimo aktyvo moky mas mūsų fakultete vyksta "Kerencijuotai: komjaunimo Klupių sekretoriams, atskirų darbo barų sektorių vado vams. Aktyvo mokymui vaOavauja fakulteto komjauni
mo biuras, kuris jau pirmuo siuose posėdžiuose apsvarsto darbo mokymo planą, apie jį informuoja komjaunimo ak tyvą. Kol trūksta metodinės medžiagos ir didesnės Uni versiteto komjaunimo komi teto paramos, aktyvo moky mas priklauso grynai nuo fakulteto komjaunimo biuro kūrybiškumo, sumanumo, iš keltų komjaunimo organiza cijai uždavinių supratimo ir jų sprendimo.
brendą, gyvybiškai svarbūs, o ne išgalvoti klausimai. Komjaunimo grupių sekre toriams rengiamas užsiėmi mas „Visuomeninis įpareigo jimas." Čia kalbama apie daugelį organizacijos darbo pusių: kaip surasti, kas žmo gų domina, kaip tą interesą išvystyti, neduoti jam išblės ti? kodėl vienas tiki savo jė gomis, o kitas bijo, kad ne susikirstų? kaip išvengti, kad organizacijoje neatsirastų pa
JKdĄia4<AN'</O^U " Ožį Po ataskaitinės - rinkiminės komjaunimo konferencijos organizuojamas komjaunimo aktyvistams bendras semina ras. Aktyvistai mokomi už pildyti nario mokesčio žinia raščius, komjaunimo susirin kimo protokolą, sudaryti dar bo planą. Didelis dėmesys skiriamas komjaunimo orga nizacijos susirinkimo prave dimui, jo formoms; semina ro dalyviat supažindinami su pirminės organizacijos tradi cijomis. Jau matosi šio darbo vai siai'. Fakultete nuo lapkričio mėnesio vyksta komjaunimo susirinkimo konkursas, skir tas 50-osioms Lenino vardo suteikimo komjaunimo orga nizacijai metinėms. Į šį kon kursą įsijungė visos kom jaunimo grupės. Susirinki muose atsisakoma tuščių, formalių dalykų, svarstomi - pri-
ėmimas yra tam tikru mas tu reziumuojantis. Čia pa tikslinami uždaviniai, iškilę komjaunimo grupėms, infor muojama apie fakulteto ata skaitinės — rinkiminės kom jaunimo konferencijos nuta rimo vykdymą. Tačiau toks komjaunimo aktyvo mokymas, nors ir kaip gerai jis būtų paruoš tas, visų klausimų neišspręs. Konkretesnių komjaunimo aktyvo mokymo uždavinių imas! specialybių komjauni mo biurai, į jį įtraukia tra dicinį „trikampį" — grupės komjaunimo sekretorių, se niūną, proforgą. Jie mokomi paprastos komjaunimo darbo „abėcėlės", lankosi komjau nimo grupių susirinkimuose, mokosi iš draugų pavyzdžio. Komjaunimo aktyvo moky mas, mano nuomone, neturi apsiriboti vien paskaitomis ar nurodymais iš „viršaus". Gyvas, kūrybinis komjaunimo aktyvo mokymas — tai susi tikimas su buvusiais fakulte to komjaunimo organizacijos sekretoriais, įdomus pokalbis apie pasyviuosius gyvenime, apie pasiruošimą vasaros darbo semestrui. Komjaunimo aktyvo mo kymas auklėja studentą ne tik kaip gerą specialistą, bet ir aktyvų visuomenininką, tvirtų, komunistinių pažiūrų žmogų. Tai tas šaltinis, iš kurio prasideda plati upė.
syvių? kaip padaryti, kad vi si komjaunuoliai suprastų, jog mūsų jėga vienybėje? Antroje šio seminaro dalyje buvo plačiai kalbama apie visuomeninę - politinę prak tiką. Apie jos tikslus ir už davinius papasakojo Univer siteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Pečkaitis. Kitas komjaunimo aktyvo užsiėmimas — tai iš esmės komjaunuolių politinio auk lėjimo problemos kūrybinis svarstymas. Čia kalbama apie politinformacljų pravedimo formas ir jų efektyvu mą, dalyvavimą visuomeni nių mokslų konkursuose. Šia me susirinkime išaiškinama tokia svarbi sąvoka, kaip žmogaus politinis įsitikini Kęstutis PECKUS mas. Filologijos fakulteto Paskutinis kiekvieno se mestro aktyvo mokymo užsi- komjaunimo biuro sekretorius
Vėliavų šilku ir Šukiais pasidabinę, respublikiniai Prof sąjungų kultūros rūmai pasitiko geriausius iš geriausių Lietuvos komjaunimo pasiuntinius — 738 XVIII suvažia vimo delegatus.
Lietuvos LKJS XVIII suvažiavimas — didelis ir reikš mingas 322 tūkstančių respublikos komjaunuoliškos šei mos, viso jaunimo įvykis. Tai dalykiškas, principingas pokalbis apie nuveiktus darbus per dvejus devintojo penkmečio metus, vykdant svarbius TSKP XXIV suvažia vimo nutarimus, tai planai ir gairės dar didesniems žy giams ir darbams. Savo ištikimybę Komunistų partijos siekiams respubli kos vaikinai ir merginos įrodė spartuolišku darbu, šauniu mokymusi, pasiryžo dar aktyviau įsijungti į socialistinį lenktyniavimą, gražiomis darbo dovanomis sutikti LLKJS XVIII, VLKJS XVII suvažiavimus ir Lenino vardo sutei kimo komjaunimui 50-metį. Suvažiavime dalyvavo Lietuvos Komunistų partijos ir komjaunimo veteranai .darbo pirmūnai, kolūkiečiai, moks leiviai, partiniai, tarybiniai ir profsąjungų darbuotojai, mokslo ir kultūros veikėjai, Tarybinės Armijos atstovai. Suvažiavimo darbe dalyvavo draugai A. Barauskas, A. Barkauskas, V. Charazovas, A. Ferensas, K. Kairys, K. Mackevičius, J. Maniušis, R. Songaila, M. Sumauskas, V. Astrauskas, V. Morkūnas, LTSR Ministrų Tarybos pirmi ninko pavaduotoja L. Diržinskaitė.
Į suvažiavimą atvyko VLKJS Centro Komiteto pirmasis sekretorius J. Tiaželnikovas, TSRS lakūnas kosmonautas, Tarybų Sąjungos Didvyris V. Bykovskis. Suvažiavimo darbotvarkė buvo tokia: 1. Lietuvos LKJS Centro Komiteto ataskaita apie nu veiktą darbą, vykdant TSKP XXIV suvažiavimo, VLKJS XVI suvažiavimo ir LLKJS XVII suvažiavimo nutarimus, ir respublikos komjaunimo organizacijos uždaviniai, toliau gerinant komunistinį jaunimo auklėjimą. 2. Lietuvos LKJS revizijos komisijos ataskaita. 3. Lietuvos LKJS Centro Komiteto rinkimai: . .. 4. Lietuvos LKJS revizijos komisijos rinkimai. 5. Delegatų rinkimai į VLKJS XVII suvažiavimą. Kandidatas į Lietuvos KP Centro Komiteto biuro na rius, LKP CK organizacinio partinio darbo skyriaus Ve dėjas V. Astrauskas perskaitė Lietuvos KP Centro komi teto sveikinimą Lietuvos LKJS XVIII suvažiavimui. Ataskaitinį pranešimą skaitė Lietuvos LKJS Centro Ko miteto pirmasis sekretorius V. Baltrūnas. Vakar suvažiavimas baigė savo darbą.