Universitas Vilnensis, 2013 m. gruodis Nr. 6 (1721)

universitas

vilnensis

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

■

-1579-

vilnensis

5

http://naujienos.vu.lt

Nr. 6 (1721)

2013 m. gruodis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

^Brangus 'Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, apsisuko dar vienų metų ratas, ir vėl pasitinkame gražiausias žiemos šventes — šv. Kalėdas ir "Naujuosius metus. Trumpam stabtelkime ir apmąstykime, ką kiekvienam atnešė praėję metai. Tasidžiaukime tuo, kas buvo gero, ir nesureikšminkime nesėkmių ar negandų. Su

viltimi, naujais tikslais ir siekiais ženkime į 2014-uosius. "Linkiu visiems ramybės ir ištvermės.

"Nepasiduokite, suklupę ties mažomis kliūtimis. Jos tik užgrūdina didiems siekiams.

"Nesustokite, netjeigu manote, kad tikslą pasiekėte. "Už jo visuomet atsiveria platesni korizontai. "Nepamirškite savo artimųjų, draugų, kolegų. "Dalykitės sujais šiluma ir gėriu.

"Viltingų, prasmingų, jaukių šv. Kalėdų ir "Naujųjų metų!

L. e. rektoriaus pareigas proj Jūras "Banys

Vitražo (aut. Andrius Surgailis) fragmentas Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose. E. Kurausko nuotr.

universitas

2

2013 m. gruodis

vilnensis

f f f kronika_______________________________________________

Saulėtekyje kyla du nauji mokslo centrai Spalio 11 d. ir lapkričio 14 d. Saulėtekyje, greta Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro, įbetonuotos kapsulės su laiškais ateities kartoms. Taip pažymėta Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) ir Gyvybės mokslų centro (GMC) statybų pradžia. NFTMC kapsulę [betonavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o GMC kapsulę - Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Planuojama, kad abiejų pastatų statybos darbai bus baigti 2015 m. pavasarį.

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pamatuose kapsulę su laišku ateities kartoms įbetonavo Lietu­

vos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Gyvybės mokslų centro statybų pradžią žymi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius

Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras atnaujins mokslo tyrimų bazę NFTMC kuriamas Fizikos instituto, Chemijos instituto, Puslaidininkių fizikos instituto, VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, VU Fizikos ir Chemijos fakultetų, VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto, VGTU Elektronikos fakulteto pagrindu.

25 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse bus įkurta didžiausia ir mo­ derniausia Lietuvoje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė.

Vienu metu tyrimus galės atlikti per 700 mokslininkų ir studentų. Projektą vykdo jungtinės veiklos pagrindu vei­ kiančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba" ir„Fima". Pastarajai patikėta centre įrengti unikalias Lie­ tuvoje laboratorijas, kurios atitiks itin griežtus - ISO5, ISO6, ISO7 - švarumo klasės laboratorijų, vadinamų„švariomis patalpomis", reikalavimus. UAB „Hidrostatyba" įsipareigojo atlikti visus bendrus statybos darbus.

Architektūrinį projektą parengė UAB „AKG" architektai Remigijus Bimba, Markas Gorpiničius, Gintautas Adlys, Laura Dabravalskytė.

Ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Gry­ bauskaitė teigė: „Šiandien dedame

pamatus iškiliems ateities mokslo atradimams. Netrukus čia iškilsiantis stambiausias Lietuvos mokslo centras įrodo, kad esame šiuolaikinė valstybė, kurioje klesti mokslas. Lietuva tampa konkurencinga, didelės pridėtinės ver­ tės ir aukštųjų technologijų šalimi."

Fizinių ir technologijos mokslų cen­ tro direktoriaus prof. Gintaro Valušio teigimu, NFTMC aprūpins Lietuvos mokslininkus šiuolaikine mokslinių tyrimų infrastruktūra, kurios trūkumas buvo kliūtis sėkmingai konkuruoti dėl projektų ir mokslinių užsakymų tarp­ tautinėje mokslo rinkoje. Projekto prie­ žiūros grupės pirmininkas prof. Artūras Žukauskas antrina, kad NFTMC ne tik

iš esmės atnaujins Lietuvos mokslo tyrimų bazę, bet ir sudarys prielaidas efektyviam mokslo ir verslo bendra­ darbiavimui. „Centre veiks 24 atviros prieigos laboratorijos, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai, bus atliekami jiems reikalingi moksliniai tyrimai", - sako prof. A. Žukauskas.

Projekto„Nacionalinio fizinių ir tech­ nologijos mokslų centro sukūrimas" vertė siekia 239 mln. litų. Statyboms skirta 130 mln. litų, įrangai - 107 mln. litų, 2 mln. litų skirti projekto įrangos draudimui, viešinimui, projektą admi­ nistruojančiųjų bei vykdančiųjų darbo užmokesčiui. 85 proc. finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, likusius 15 proc. padengs Lietuvos Respublika.

Gyvybės mokslų centras sujungs tris grandis: mokslą, studijas ir verslą GMC yra bene vienintelis Lietuvoje įgyvendinamas slėnių programų pro­ jektas, kurio vienas pagrindinių priori­ tetų -jaunimo problemų sprendimas ir pasauliniu mastu konkurencingų studijų plėtojimas. Šis centras sudarys prielaidas didesnėms tiesioginėms užsienio investicijoms į Lietuvą, naujo pažangaus verslo ir naujų darbo vie­ tų, ypač skirtų jauniems asmenims, kūrimui. Jungtį su verslu užtikrins priestatas, kuriame įsikurs bioinkubatorius. GMC sutelks mokslininkų pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas.

GMC kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų ir Medicinosfakultetų, Onkolo­ gijos instituto irVGTU pagrindu irtaps sudedamąja integruoto mokslo, studi­ jų ir verslo centro„Santara" dalimi.

Gamtos mokslųfakulteto Botanikos ir genetikos katedros vedėjo habil. dr.

Juozo Rimanto Lazutkos teigimu, šis projektas yra vienintelis iš visų L!etuvoje šiuo metu įgyvendinamų slėnių projektų, kur vienodas dėmesys skiriamas visoms numatytoms slėnio grandims: mokslui (mokslo laborato­ rijos), studijoms (mokomosios patal­ pos) ir verslui (biotechnologijų inku­ batorius): „Džiaugiamės, kad centras suteiks puikias sąlygas studentams, mokslininkams ir verslui bendradar­ biauti, sutelkti pajėgas sprendžiant

aktualiausius mokslinius uždavinius moderniausiomis sąlygomis." Studijų patalpos sudarys trečdalį viso pastato, o iš esmės naujoviškų studijų galimy­ bėmis pasinaudoti galės daugiau nei 800 studentų.

Pastato techninį projektą parengė UAB „Viltekta", UAB „Ekoprojektas" ir UAB„Architektūros linija". Projekto au­ toriai - architektai Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė, Miroslavas Šejnickis ir Vytenis Raugala. Statybos

darbų rangovas - AB „Panevėžio statybos trestas". GMC plotas bus 24 tūkst. kvadratinių metrų. Projekto 141,9 mln. litų investicijos skiriamos GMC pastato statybai ir mokslinės laboratorinės įrangos įsigijimui, suku­ riant mokslo ir mokymo laboratorijas.

Pastato projektavimui ir statybai numatyta 94,5 mln. litų, įrangai 45,3 mln. litų.

Parengė Agnė GRINEVIČIŪTĖ

V. Jadzgevičiaus nuotr.

VU dalyvavo konferencijoje ir parodoje „ICT 2013: Create, Connect, Grow" Lapkričio 6-8 d. Vil­ niuje, Litexpo parodų rūmuose, vyko Euro­ pos Komisijos organi­ zuota tarptautinė kon­ ferencija ir paroda „ICT 2013: Create, Connect, Grow“. Lietuvos stende prisistatė ir Vilniaus universitetas.

Lietuva savo informacinių ir ry­ šių technologijų (IRT) inovacijas, mokslinius laimėjimus ir IRT spren­ dimus pristatė 260 kv. metrų ploto stende „Lithuanian Village". Vilniaus universitetui atstovavo Matema­ tikos ir informatikos fakultetas. Jis pademonstravo galingiausio superkompiuterio Lietuvoje galimybes ir pakvietė Lietuvos bei užsienio verslo ir kitų akademinių institucijų atstovus bendradarbiauti. „Lithuanian Village" atidarė Lietu­ vos Respublikos Prezidentė Dalia Gry­ bauskaitė. Ji užsuko ir į universitetų stendą pasiteirauti, kokie moksliniai tyrimai atliekami naudojant VU MIF superkompiuterį. 6 kv. metrų stende „Universities" dalyvavo tik du Lietuvos universitetai: Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos uni­ versitetas. „ICT 2013: Create, Connect, Grow" konferencijoje ir parodoje vyko 3 studentų renginiai: lietuvių infor­ macinių technologijų (toliau - IT)

Gintarė Budrauskytė (VU MIF studentė), Aistė Grikietė (VU MIF ITAPC),

Andrius Košuba (VU MIF studentas) ir Evelina Visockaitė (VU MIF

studentė)

studentų mokslinių darbų paro­ da, Europos IT studentų mokslinių darbų paroda ir Hackaton'as. Tarp 7 Lietuvos IT studentų 2 buvo VU MIF magistrantai - Vilnius Okockis ir Rytis Malakauskas pristatė bakalauro studijų rpetu sukurtus inovatyvius mokslinius sprendimus, kurie gali būti sėkmingai pritaikyti praktikoje.

Abu studentų moksliniai darbai su­ laukė verslo atstovų dėmesio. Šiuo

metu studentai domisi galimybe komercializuoti savo idėjas ir įsteigti VU pradedančiąsias įmones (angį. start-up).

VU MIF kartu su Susisiekimo mi­ nisterija ir kitais partneriais prisidėjo prie organizacinių „ICT 2013: Create, Connect, Grow" darbų. Fakulteto

prodekanas dr. Linas Bukauskas kartu su generaliniu Europos Komisijos di­ rektoriumi Robertu Madelinu ir Pran­ cūzijos nacionalinės mokslinių tyrimų agentūros Informacijos ir komunika­ cijos mokslų ir technologijų skyriaus direktoriumi Jeanu Yves'u Berthou buvo visų studentų mokslinių darbų vertinimo komisijos narys.

Renginyje dalyvavo ir apie 10 VU MIF studentų - ambasadorių, kurie savanoriškai koordinavo einamuo­ sius konferencijos ir parodos įvykius, aprašydavo ir komentuodavo juos įvairiuose socialiniuose tinkluose.

Parengė Aistė GRIKIETĖ, VU MIF Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimų centras

universitas

2013 m. gruodis

3

vilnensis

_____________________________________________________________________ fff

Plečiami mokslo, studijų ir verslo slėniai Lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengta apskritojo stalo diskusija „Saulėtekio slėnis: tarpdalykinių tyrimų aktualijos ir plėtros problemos“, o gruodžio 3 d. diskutuota apie verslo, mokslo ir studijų bendradarbiavimą Visoriuose, Santaros slėnyje.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Pasak VU Fizikos fakulteto irTaikomųjų mokslų instituto prof. Artūro Žukausko, fizinių mokslų atstovai

turėtų rengti bendrus projektus su

pramonės įmonėmis. „Ne paslaugos skatina aukštas technologijas, o bendri projektai", - įsitikinęs profeso­ rius. Jo manymu, pelningiausia kurti technologijas ir jas parduoti. „Reikia sukurti tai, ko nėra rinkoje. Tuomet sukursime ir gerovę", - teigė prof.

A. Žukauskas.

Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valusis kalbėjo, kad Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro

atsiradimą paskatino lazeriai ir šviesos technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologijos, puslaidininkių fizika ir elektronika. „Mokslo ir technologijų

Prof. Arturas Žukauskas

susijungimas skatina naujų verslų at­ siradimą", -tvirtino prof.G.Valušis. Jis

kelia žmogiškieji ištekliai. Anksčiau į tai dėmesį buvo atkreipęs ir prof.

jau nuo antro kurso mokyti su ja dirb­

kasmet sulaukiama apie 30 vietinių

atskleidė ir„greitos" sėkmės receptą.

Praktika rodo, kad tokia sėkmė aplan­ ko po 15 intensyvių darbo metų.

VU Biochemijos instituto vyriau­

Algis Piskarskas. Fizikos fakulteto

ti", - aiškino prof. V. Balevičius.

įmonių, siekiančių užmegzti bendra­

siajam mokslo darbuotojui prof.

Valdemarui Razumui susirūpinimą

Prof. Vytautas Balevičius

aparatūra sudėtinga. Studentą reikia

VU biblioteka spalio 15 d. pasitiko savo 443-iąjį gimtadienį. Šia pro­

darbiavimą, vizitų.

dekanas prof. Vytautas Balevičius taip

VU Matematikos ir informatikos fa­

pat teigė, kad nors tiek pas mus, tiek

kulteto prodekano dr. Lino Bukausko

Dr. Linas Bukauskas išreiškė lū­

kitose šalyse nupirkta daug ir bran­

teigimu, fakultetas bendradarbiauja

kesčius, kad ateityje MIF bus per­

gios įrangos, tačiau nėra kam su ja dirbti, kam ją montuoti.„Šiuolaikinė

su verslo organizacijomis. Prodekano

keltas į Visorius, o per šį fakultetą

duomenimis, šiemet fakultete ap­

Santaros ir Saulėtekio slėnius bus

VU bibliotekos fondai: „Liber extraordinarius" (Ypatingoji provincijolo knyga) Irena KATILIENĖ, VUB Rankraščių skyriaus darbuotoja

silankė 14 užsienio investuotojų, o

galima sujungti sparčiu šviesolaidiniu ryšiu.

VU Matematikos ir informatikos instituto (MII), įkurto Visoriuose, direk­ torius prof. Gintautas Dzemyda papa­ sakojo apie problemas, su kuriomis susiduriama. „Užsakovų iš Visoriuose esančių ūkio subjektų nėra, doktoran­ tų temų Visorių įmonės negeneruoja, trys pastato aukštai tušti, tačiau reikia patiems išlaikyti ir pastatą, ir žmones.

Jeigu Matematikos ir informatikos institutas pasitrauktų iš Visorių, nie­ ko nenutiktų", - samprotavo prof.

G. Dzemyda.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. patvirtino 5 slėnių, kurie plėtojami greta didžiausių Lietuvos tyrimų universitetų, plėtros progra­ mas: Saulėtekio (biotechnologijos, puslaidininkių ir nanotechnologijos, elektronika, lazerinės ir optikos technologijos, inžinerija) ir Santaros (medicina, biofarmacija, informaci­ nės technologijos) Vilniuje, Santakos (mechatronika, farmacija, chemija) ir Nemuno (agro ir biotechnologijos, bioenergetika, maisto technologijos) Kaune ir Baltijos (jūrinės technologi­ jos ir ekologija) Klaipėdoje.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Kalbos premija pagerbtas Gintautas Grigas

dalis - Lietuvos provincijos jėzuitų, 1602-1642 m. atlikusių Nesvyžiuje trečiąją probaciją (terciatą), charak­

teristikos, apskritai niekur daugiau

1IBER,

neaptinkamos. Knygoje pateikiami

EXTRAORD1NARJ,U.S

duomenys leidžia patikslinti ar papil­

ga Baltojoje salėje vyko mokslinė

dyti ir kai kurių svarbių VU istorinių

diskusija „Kiekviena diena yra vaka­

asmenybių biografijos faktus. Vilniaus

rykštės mokinė: jėzuitai ir Vilniaus

akademija buvo ir naujos krypties

universitetas", o spalio 15 - lapkričio

teologijos centras. Teologijos pas­

15 d. Baltosios salės lankytojai turėjo

kaitomis naudojosi ne tik lietuviai ar

galimybę pamatyti gražią senųjų VU

lenkai, bet ir kitų tikybų kandidatai į

mokslo šaltinių parodą, parengtą

kunigus, kilę iš protestantiškų kraštų

remiantis garsių Lietuvos ir Europos

(skandinavai) ir stačiatikiai.

PROVINCIALIS

YPATINGOJI PROVINCIJOLO ' 'RNYGA

mokslui nusipelniusių asmenų var­

Ypač daug šio laikotarpio filosofijos

dais, užregistruotais VU leidyklos

ir psichologijos traktatų ištyrinėjęs

Kalbos premijos laureatą dr. G. Grigą sveikina LR Seimo Pirmininko

2012 m. pabaigoje išleistoje leidinių

šviesaus atminimo profesorius Ro­

pavaduotoja I. Degutienė. O. Posaškovos nuotr.

serijos Fontes historiae universitatis Vil­

manas Plečkaitis teigia, kad Vilniaus

nensis knygoje„Liber extraordinarius

akademijos filosofijos profesoriai

provincialis" (Ypatingoji provincijolo

pasižymėjo plačia erudicija. Jie išma­

knyga).Tai unikalus Lietuvos istorijos

nė ne tik senovės ar viduramžių, bet

Provincijolo knygoje užrašyti ir

šaltinis, vienas iš nedaugelio išlikusių

ir renesanso italų filosofų veikalus.

broliai jėzuitai Vijūkai-Kojalavičiai, kilę

senojo Vilniaus universiteto istorijos

Antai knygoje minimas Jokūbas Mar-

iš Kauno miestiečių: Lietuvos istorijos

dokumentų. Šis dokumentas 2011 m. įrašytas į

kvartas (iš Varmės), vėliau-filosofijos

autorius Albertas (vyriausiasis), Kazi­ mieras, parašęs provincijolo Mikalo­

UNESCO programos Lietuvos naciona­

visomis to meto naujovėmis, kaip

ir psichologijos profesorius, rėmėsi

linį registrą„Pasaulio atmintis". Tai jau

ir moralinės filosofijos profesorius

ketvirtas publikuotas Vilniaus univer­

Jonas Chondzynskis ar politikos ir

siteto istorijos liudininkas po 1987 m.

ekonomikos moksluose pasižymėjęs

pasirodžiusių „Vilniaus akademijos

garbusis Aronas Aleksandras Oliza-

vizitatorių memorialų ir vyresniųjų nu­

rovskis (Olizarovijus).

jaus Lancicijaus gyvenimo santrauką, ir retorikos profesorius Petras, sukūręs Vilniaus vyskupų nekrologus (Elogia

episcoporum Vilnensium).

Provincijolo knyga mums patvirtina

ir tai, kad Andriejus Rudamina - pir­ masis lietuvis misionierius, skleidęs

tarimų", 1997 m.-„Akademijos laurų",

Vilniaus universiteto matematikai

2004 m. - „Vilniaus jėzuitų kolegijos

taip pat gali didžiuotis garbingais pirmtakais. Čia mokslus krimto prūsas

Vilniuje teologiją. Šmėžuoja šioje knygoje ir rektorių

1710-1723 metų dienoraščio".

Gruodžio 5 d. Lietuvos nacionalinėje filharmoni­ joje surengtame kalbos vakare „Vivat Republica!“ įteikta Kalbos premija. Šiemet ji skirta Gintautui Grigui, VU Matematikos ir informatikos instituto afiliuotajam vyresniajam mokslo darbuotojui, Lie­ tuvos kompiuterininkų sąjungos nariui, informati­ kui, fizinių mokslų daktarui.

krikščionybę Kinijoje - studijavo

Tai itin reta galimybė tiesiogiai

Osvaldas Kriugeris - matematikos

ar provincijolų Mykolo šalpos, Mykolo

susipažinti su ištisa galerija senojo Vil­

profesorius ir karališkasis inžinierius

niaus universiteto asmenybių, su savi­

(jo dėka Vilniaus akademijoje mate­

Ortizo, Povilo Bokšos, Augustino Vivaldžio, Melchioro Smėlingo, Adomo

ta jėzuitų ratio studiorum egzamina­

matikos paskaitos niekuo nenusileido

Broko, Lauryno Bartilijaus, Simono

Jis šia premija įvertintas už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą.

Kalbos premija teikiama kasmet nuo 2004 m. labiausiai nusipelniusiems lietuvių kalbos ir informacinės kultūros puoselėtojams, įamžinant spaudos laisvės gynėjos, visuomenės veikėjos, redaktorės, Steigiamojo Seimo narės Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą.

Kalbos premiją yra gavę VU profesoriai Vladas Žukas (2004 m.), Regina Koženiauskienė (2006 m.) ir ilgametis VU darbuotojas Albinas Kentra (2008 m.).

IRVS inform.

vimo sistema. Daugiausia duomenų

kitų Vakarų universitetų paskaitoms),

Niklevičiaus, Jono Gruževskio ir dau­

pateikiama iš Vilniaus, tačiau esama

Andriejus Milevskis, palikęs rankrašty­

ir iš Nesvyžiaus, Braunsbergo, Jaros­

je matematikos paskaitas, apėmusias

gelio kitų vardai. Ši knyga - tarsi kokia būsimųjų

Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenė liūdi dėl ilgamečio fakulteto darbuotojo profesoriaus habil. dr. Vlado Žulio

lavo kolegijų (XVII a. pab. - XVIII a.

Euklido geometriją, saulės laikrodį,

istorinių asmenybių formavimosi

mirties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.

pirmos pusės). Ypač įdomi knygos

praktinę geometriją ir pan.

metrikų knyga.

universitas

4

2013 m. gruodis

vilnensis

tat naujos pareigos________________________________________

Tarp TFAI direktoriaus Gedimino Juzeliūno iššūkių - ir kinų kalba Naujuoju VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direkto­ riumi tapo prof. habil. dr. Gediminas Juzeliū­ nas. Administracinis darbas ir naujos parei­ gos žymiam mokslinin­ kui - ne naujiena. Prieš tapdamas instituto direktoriumi penkerius metus (nuo 2008 m.) jis buvo instituto direk­ toriaus pavaduotojas mokslo reikalams. TFAI prof. G. Juzeliūnas dirba nuo pat instituto įkūrimo 1990 m., jam rūpi instituto ateitis.

Ar, Jums tapus Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriumi, numatomi kokie nors pokyčiai? Kokius uždavinius keliate sau ir kolektyvui savo vadovavimo institutui laiko­ tarpiu?

Manau, kad šiuo metu instituto mokslinės veiklos rezultatai yra geri, vykdome nemažai Lietuvos ir tarptau­ tinių projektų, tarp jų tris visuotinės dotacijos projektus. Todėl didesni pokyčiai institute greičiau duotų nei­ giamų negu teigiamų rezultatų.

Planuojame būtinai renovuoti mūsų institutui priklausantį Planetariumą, kuris atlieka didelį švietėjišką darbą Lietuvoje, ypač tarp moksleivių. Tiki­ mės, kad pavyks gauti išorinių lėšų šiam darbui atlikti.

Mums reikia pritraukti į institutą daugiau gabių studentų, doktorantų bei jaunųjų mokslininkų tiek iš Lie­ tuvos, tiek iš užsienio. Tikiuosi, kad kitais metais pavyks įkalbėti sugrįžti į mūsų institutą labai gabų ir pro­

duktyvų užsienyje dirbantį jaunąjį mokslininką iš Lietuvos, kuris paskui galėtų suburti institute perspektyvią mokslinę grupę.

Svarbiausi instituto mokslininkų uždaviniai yra novatoriška ir produk­ tyvi mokslinė veikla, aktyvus darbas su studentais ir doktorantais, daly­ vavimas moksliniuose projektuose ir įsitraukimas į naujus projektus, bendradarbiavimas su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat svarbu tęsti aktyvią mokslo populiarinimo veiklą. Čia didžiausias vaidmuo tenka instituto Planetariumui ir Molėtų as­ tronomijos observatorijai. Pagalbinio instituto personalo pagrindinis užda­ vinys yra sudaryti sąlygas sklandžiai instituto veiklai.

Nuo 2004 m. vadovavote keletui tarptautinių mokslinių tyrimų projek­ tų. Vienas jų („Šviesos ir medžiagos koherentinė manipuliacija tamsių būsenų pagalba") dar nesibaigęs.

Kuris projektas Jums buvo įdomiau­ sias, daugiausia davęs profesiniu požiūriu?

Vienas įdomiausių buvo 20102012 m. vykdytas Europos Sąjun­ gos (ES) BP7 projektas NAMEQUAM („Atominių ir molekulinių kvantinių terpių nanodizainas"). Projektas buvo naudingas ne tik mokslinės temati­ kos požiūriu, bet ir todėl, kad jame dalyvavo aštuonios žymios šaltųjų atomų mokslinės grupės iš Vokietijos, Austrijos, Ispanijos, Italijos, Šveicarijos

ir Lenkijos. Vykdant projektą, buvo užmegzti glaudūs moksliniai ryšiai su daugeliu šių grupių.

Jūsų minėtas dar nesibaigęs ES BP7 projektas remia mokslinį ben­ dradarbiavimą su Rusijos, Latvijos ir Taivano mokslininkais tiriant atomų valdymą su šviesos pagalba. Vykdant šį projektą, taip pat užsimezgė nauji ryšiai su kolegomis užsienyje, tik ne į vakarus, bet į rytus ir šiaurę nuo Lietuvos. Rugsėjo menesį Vilniaus universitete organizavome šio bei kito mūsų vykdomų tarptautinių projektų dalyvių seminarą.

Na, o įdomiausias iš vykdytų tarp­ tautinių projektų yra šiuo metu Lie­ tuvos mokslo tarybos remiamas bendradarbiavimo su greta Vašing­ tono JAV nacionaliniame standartų ir technologijų institute (National Institute of Standards and Technology) šaltuosius atomus tiriančia lano Spielmano moksline grupe projektas.

Ką tik lankiausi grupės laboratorijose. Įdomu buvo stebėti, kaip projekto metu išplėtotos teorinės idėjos yra įgyvendinamos naujuose I. Spielmano grupės eksperimentuose. Šiuo metu grupė pradeda vykdyti eksperimentus, kuriais bandoma įgyvendinti mūsų bendruose su amerikiečiais straips­ niuose pasiūlytus ir teoriškai ištirtus naujus būdus sukurti sukinio-orbitos sąveiką bei dirbtines dimensijas labai šaltiesiems atomams.

Vienu savo pomėgių vadinate už­ sienio kalbas. Ką Jums suteikia kalbų mokėjimas? Kokias jų mokate, kokias norėtumėte išmokti?

Be lietuvių kalbos, gerai moku anglų ir rusų kalbas, galiu susikalbėti prancūziškai bei vokiškai. Kalbų pra­ mokau pasinaudojęs likimo suteik­ tomis galimybėmis. Rusų kalbą gerai išmokau, nes buvome ilgai okupuoti Sovietų Sąjungos, anglų kalbą - nes apie trejus metus dirbau Rytų Anglijos universitete ir metus - JAV Oregono universitete, be to, nuolattenka angliš­ kai bendrauti su kolegomis iš užsienio.

Vokiškai pramokau dirbdamas Ulmo universitete (Vokietija). Na, o prancū­ zų kalba - mano dabartinis pomėgis.

Prancūziškai pradėjau mokytis prieš penkerius metus, kai prasidėjo mūsų mokslinio bendradarbiavimo su Pary­ žiuje dirbančiais kolegomis projektas.

Nors projektas jau baigėsi, stengiuosi neprarasti ryšio su šia kalba. Šią vasarą dalyvavau Kvebeke vykusioje Ame­ rikos fizikų draugijos konferencijoje.

Kvebeke kalbama prancūziškai, tad šios kalbos žinios tikrai pravertė.

Ateityje norėčiau išmokti italų arba ispanų kalbą. Tačiau artimiausiu laiku ketinu pradėti lankyti kinų kalbos

Prof. GEDIMINAS JUZELIŪNAS - fizikas, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nagrinėja šaltųjų atomų ir konden­ suotų sistemų sąveikų su spinduliuote. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių ĮSI Web ofScience (WOS) duomenų bazei priklausančiuose mokslo leidiniuose. Šie profesoriaus darbai iš viso buvo pacituoti apie 1600 kartų, o darbų citavi­ mo h indeksas yra 22. Tai reikštų, kad 22 straipsniai yra pacituoti ne mažiau kaip 22 kartus. Prof. G. Juzeliūnas yra paskelbęs tris apžvalginius mokslinius darbus tarptautinių leidyklų išleistų monografijų dalyse ir apžvalginį straipsnį

didžiausių tarp fizikinių žurnalų citavimo indeksą -51 - turinčiame leidinyje „Revievvs ofModern Physics“. Praėjus dvejiems metams po pastarojo straipsnio išspausdinimo,jisjau yra pacituotas per200 kartų. Du kartus profesorius buvo kviestas pristatyti pasaulio mokslinei visuomenei svarbiausius savaitės fizikos pasiekimus Amerikos fizikų draugijos leidinyje„Physics“.

Teorinės fizikos ir astronomijos institute mokslininkas subūrė apie dešimties tyrėjų kvantinės optikos ir labai šaltųjų atomų fizikos mokslinę grupę. Šiuo

metu prof. G. Juzeliūnas vadovauja dviem doktorantams, kurių vienas yra atvykęs iš Irano. Yra laimėjęs A. Humboldto stipendiją moksliniam darbui Vokietijoje (1997-1998) ir Fulbrighto stipendiją moksliniam darbui JAV (2000-2001), apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2007) ir VU rektoriaus mokslo premija (2010).

kursus VU Konfucijaus institute, ka­ dangi bendradarbiaujame su Kinijos ir Taivano mokslininkais. Tik nežinau, kaip pavyks šis iššūkis, nes kinų kalba ir ypač raštas labai skiriasi nuo indoeu­ ropiečių kalbų.

Esate baigęs fiziką Vilniaus univer­ siteto Fizikos fakultete. Jame įgijote daktaro, o Teorinės fizikos ir astrono­ mijos institute - habilituoto daktaro mokslinį laipsnį. Kuo Jus sudomino fizika? Galbūt vaikystėje svajojote tapti kuo nors kitu? (Esate žymaus kompozitoriaus sūnus, gal grojate kokiu nors muzikos instrumentu?)

Vaikystėje tėvai nesėkmingai ban­

dė iš manęs padaryti muzikantą ir penkerius metus buvau verčiamas mokytis skambinti fortepijonu.Tam la­ bai priešinausi, todėl tėvai, pastebėję, kad man neblogai sekasi matematika, pervedė mane į A. Vienuolio vidurinės mokyklos sustiprintos matematikos klasę. Baigęs A. Vienuolio mokyklą, pasirinkau teorinės fizikos studijas Vilniaus universitete. Fizika mane traukė dėl jos universalumo, neįprasto mikroskopinių kūnų aprašymo kvan­ tinės fizikos dėsniais. Tai ir yra mano dabartinio darbo sritis. Manau, kad pasirinkau tinkamą specialybę.

Parengė LIANA BINKAUSKIENĖ

Dr. Virginija Uksienė: „Doktorantai svarbūs universiteto „veido" kūrėjai" VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriui jau vadovauja dr. Virginija Uksienė. Naujoji šio skyriaus vadovė yra mūsų universiteto alumnė, baigusi Chemijos fakultetą, 1992 m. apsigy­ nusi daktaro laipsnį fizinių mokslų srityje. Dr. V. Uksienė yra sukaupusi 18 metų darbo patirtį Lietuvos mokslo taryboje. Šį rudenį sugrįžusi į VU ir pradėjusi vadovauti vienam iš jo skyrių, dr. V. Uksienė turi savo viziją apie doktorantūrą universitete ir sieks ją paversti realybe.

Kokius svarbiausius darbus numa­ tote pradėjusi vadovauti Doktorantū­ ros ir rezidentūros skyriui?

Universitetas vienas ar su kitomis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijomis vykdo doktorantūrą 26 mokslo kryptyse. Kiekvienoje mokslo kryptyje yra sutelktos geriausių Lietu­ vos mokslininkų pajėgos, mokslinin­ kai dalyvauja doktorantūros komite­ tų, kurie yra atsakingi už doktorantų studijų ir mokslinių tyrimų vykdymą, veikloje, tačiau stinga glaudesnių ryšių tarp šių komitetų. Bendradarbia­ vimas tarp kai kurių mokslo krypčių doktorantūros komitetų yra būtinas siekiant užtikrinti doktorantūros studijų kokybę. Tik konsoliduojant geriausią universiteto mokslinį po­ tencialą, žinias, patirtį, drauge koor­ dinuojant mokslinius tyrimus galima pasiekti puikių rezultatų. Mano nuo­ mone, Doktorantūros ir rezidentūros

skyrius šiuo aspektu ir galėtų padėti padaliniams ir mokslininkams.

Sieksime sumažinti biurokratinio darbo, kurį tenka atlikti universiteto padaliniams tvarkant doktorantūros komitetų veiklos dokumentus.

Yra problemų ir rengiant rezi­ dentus. Kai kurie teisės aktai, regla­ mentuojantys gydytojų rezidentų studijas, yra keistini, reikia inicijuoti jų pakeitimą.

Kaip sakė mokslo reikalų prorekto­ rius prof. E. Butkus Senato komisijoje pristatydamas tarptautinės eksperti­ zės rezultatus - ekspertųįspūdisbuvo labai teigiamas, tačiau yra dar tokių vietų, kur mums reikia pasitempti. Ar galėtumėte įvardyti, Jūsų manymu, pagrindines VU doktorantūros silpną­ sias vietas, problemas, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio?

Universitetui plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą ir integruojantis

j Europos aukštojo mokslo erdvę bei Europos mokslinių tyrimų erdvę, reikia ne tik skatinti dalyvavimą tarptautinės reikšmės moksliniuose projektuose, bet ir siekti pritraukti daugiau užsienio doktorantų. Šiuo

metu universitete doktorantūroje studijuoja 800 doktorantų, iš jų - tik 10 užsieniečių.

Universitete stinga doktorantūros programų, skirtų bendrųjų gebėjimų ugdymui. Šios žinios reikalingos dok­ torantams savarankiškai sprendžiant mokslinių tyrimų problemas, taip pat pritaikant įgytas žinias tolimesnėje profesinėje veikloje.

Tai ir yra silpnosios vietos, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.

Kokia Jūsų doktorantūros VU vi­ zija?

Doktorantūros tikslas - rengti mokslininkus, gebančius savaran­ kiškai atlikti mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plė­ tros darbus ir spręsti mokslo problemas.

Norėtųsi, kad univer­ sitete doktorantams būtų sukurta palanki aplinka studijoms ir moksliniams tyri­ mams atlikti, daly­ vauti tarptautinės reikšmės moksliniuo­ Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja se projektuose, sta­ dr. Virginija Uksienė. V. Jadzgevičiaus nuotr. žuotėse užsienyje, o tapę jaunaisiais mokslininkais, jie vykdomuose universitete. Nors dok­ sėkmingai integruotųsi į nacionalinę torantai yra nedidelė universiteto ir tarptautinę mokslo aplinką. bendruomenės dalis, bet jų vaidmuo Posakį „Universitetas yra tiek uni­ universitete yra labai ryškus ir svar­ versitetas, kiek jame yra mokslo" bus -jie universiteto„veido" kūrėjai, norėčiau papildyti - kiek jame yra ir nuo jų priklauso, koks bus Vilniaus doktorantų, ne tik siekiančių gauti universitetas ateityje ir kiek jis bus daktaro diplomą, bet ir su moksli­ matomas pasaulio universitetų rei­ ninko smalsumu ir atsidavimu daly­ tinguose.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ vaujančių moksliniuose tyrimuose,

universitas

2013 m. gruodis

5

vilnensis

__________________________________________ fff

KHF dekano dr. Kęstučio Driaunio siekis - kad Vilniaus universitetas Kaune gyvuotų ir klestėtų vienintelis Vilniaus universiteto aka­ deminis padalinys kitame mieste.

Viena iš rimtesnių šiandienos pro­ blemų yra ta, kad fakultetas iki šiol

Lapkričio 5 d. VU Se­ natas Kauno humanita­ rinio fakulteto dekanu patvirtino dr. Kęstutį Driaunį, Informatikos katec’,'os docentą.

neturi savo bendrabučio. Tai mums sukelia daug nepatogumų ir įtampos su studentais, o ypač su atvykstančiais studijuoti pagal ERASMUS programą iš kitų šalių, kuriems taip pat negalime pasiūlyti gyvenamojo ploto.

Dr. K. Driaunys - VU KHF alumnas.

Jis baigė vadybos ir verslo adminis­ travimo studijas ir buvo pakviestas į KHF Informatikos katedrą. Dirbdamas dėstytoju studijavo magistrantūroje, vėliau doktorantūroje, o apgynęs fizinių mokslų daktaro disertaciją liko dėstyti fakultete ir iki šiol dalijasi su studentais tuo, ką jam pačiam pavyko sužinoti studijuojant VU KHF. K. Driaunio moksliniai interesai kon­ centruojasi dirbtinio intelekto, auto­ matinio kalbos atpažinimo, akustinio kalbos signalo analizės srityse, taip pat jis domisi informacijos saugos klausimais. Studijuodamas kelerius metus aktyviai dalyvavo Studentų atstovybės veikloje. Šiuo metu K. Driaunys yra jauniau­

Esate mylimas ir gerbiamas stu­ dentų. Buvote išrinktas geriausiu fa­ kulteto dėstytoju (2010 m.). Ką Jums reiškia darbas su studentais, kokie Jūsų dėstymo principai?

Darbas su studentais ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl po studijų

likau dirbti universitete. Man labai pa­ tiko dinamiška, greitai kintanti aplinka, nuolatinis tobulėjimas ir galimybė ne tik gilintis į man įdomias mokslo ir technologijų sritis, bet ir dalytis šiomis žiniomis su studentais. Šiandien gali­

Jūsų vadovavimo fakultetui kaden­ cijos tikslai?

projektinę veiklą ir tarptautinius ry­ šius, ieškosime galimybių pritraukti į

Pagrindinis mano tikslas - pasiekti, kad Vilniaus universitetas Kaune gyvuotų ir klestėtų. To sieksime

fakultetą užsienio studentus.

mybes kiekvieną dieną bendrauti su jaunais žmonėmis vertinu kaip labai

tobulindami studijų procesą: ieš­

Kokias opiausias ir nedelsiant sprendžiamas fakulteto problemas

sias dekanas Vilniaus universitete. „Atsakomybė iš tiesų didelė, ilgai apie

kosime įdomių dėstytojų, daugiau dėmesio skirsime studentų poreikių

skaudžiausios KHF vietos, į ką pir­

ją mąsčiau prieš rašydamas prašymą dalyvauti dekano rinkimų konkurse, tačiau šiuo metu tokioms mintims tiesiog neliko laiko", - sako naujasis KHF vadovas.

tenkinimui, diskutuosime su jais apie tobulintinas studijų proceso vietas. Į studijų veiklą aktyviau įtrauksime

miausia norite atkreipti dėmesį? Šiuo metu mūsų fakultetas išgyve­

socialinius partnerius: kviesime juos skaityti paskaitas, dalysimės infras­

susiduriame ne pirmą kartą per savo beveik penkiasdešimties metų istori­ ją. Manau, kad būtent susidariusioje

didelį privalumą, kadangi studentai savo kūrybiškumu, klausimais ir įvai­ riausiomis veiklomis tiesiog neleidžia paskęsti kasdienių darbų rutinoje.

Man daugiausia tenka dirbti su socialinių ir fizinių mokslų studijų programų pirmakursiais, kuriems dėstau informatikos, informacinių technologijų pagrindus. Todėl kartu tenka dažnai aiškinti, kuo univer­ sitetas skiriasi nuo mokyklos ir kas čia leistina, o kas ne. Pirmakursiams siekiu parodyti, kaip reikia mokytis,

Kas paskatino Jus siekti fakulteto

dekano posto? Ar turite planų kažką fakultete keisti, pertvarkyti, kokie

truktūra, įsiklausysime į jų patari­ mus apie pageidaujamas studentų

galėtumėte įvardyti, kokios šiandien

na tam tikrus sunkumus, tačiau su jais

žinias, kompetencijas ir gebėjimus.

situacijoje mes išgryninsime VU KHF veiklos tikslus ir prioritetines sritis, o

Plėtosime ir tobulinsime mokslinę,

tai tik sustiprins fakultetą, kuris yra

kaip spręsti iškylančias problemas ir susirasti atsakymus į visus klausimus.

Vyresnių kursų verslo informatikos studijų programos studentams dės­ tau duomenų bazių, informacinių sistemų saugos pagrindus.

Jūs jau ne vienerius metus kartu su VU delegacija vykstate į bendradar­ biaujančias su universitetu gimna­ zijas, pasakojate apie informatikos specialistų poreikį, prestižą, mielai dalijatės asmenine patirtimi, buvote KHFpriėmimo komisijos atsakingasis sekretorius (2011 m). Tokia Jūsų vei­ kla liudija, kad Jums ne tas pats, kas ateis mokytis į fakultetą. Ką galite pa­ sakyti apie dabartinę studentų kartą?

Kokie šiandieniniojaunimo poreikiai, siekiai? Ar jaučiate didelį skirtumą tarp savo kartos ir dabartinės? Įdomus ir provokuojantis klausi­ mas... Natūralu, kad tarp kartų atsiran­ da tam tikri skirtumai ir jie tampa vis ryškesni didėjant metų atotrūkiui tarp amžiaus grupių. Daugumai žmonių atrodo, kad tik jie jaunystėje mokėjo turiningai leisti laiką, kad jų kartos požiūris į pasaulio reiškinius irvertybes yra teisingas, o jaunesnieji dažniausiai kaltinami paviršutiniškumu, nepagar­ ba tradicijoms, fizinių ir materialinių gėrybių vertės iškėlimu. Nežinau, kiek tokie teiginiai teisingi, tačiau vertindamas šiandieninį jaunimą galiu kalbėti tik apie Vilniaus universiteto studentus, kurių dauguma-atsakingai žinių siekiantys ir gyvenimo prasmės ieškantys talentingi jaunuoliai.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

{VERTINIMAI

TVM direktoriumi tapo Arūnas Šikšta Vilniaus universi­ teto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) di­ rektoriumi tapo vienas geriausių Lietuvos vady­ bininkų Arūnas Šikšta.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentei dr. Da­ liai Bukelevičiūtei lapkričio 14 d. buvo įteiktas Šviesuolio

apdovanojimas. Garbingas apdovanojimas VU docentei skirtas už dvišalių Lietuvos ir Čekijos Respublikos santykių plėtojimą mokslinėje bei kultūrinėje srityje. Šviesuolių paiešką ir apdovanojimo renginius M. K. Čiur­

VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros vedėjui prof. Leonui Valkūnui suteiktas Ukrainos mokslų akade­ mijos M. Bogoliubovo teorinės fizikos instituto garbės daktaro vardas.

lionio fondas organizuoja nuo 2007 m. Iki šiol yra pagerbti daugiau nei keturiasdešimt šviesuolių įvairiose srityse.

Šiemet vasarį A. Šikšta

paliko didžiausios šalyje in­ tegruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos „Teo LT" generalinio direktoriaus postą, kurį

užėmė nuo 2004-ųjų. Prieš tai jis buvo pirmojo Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo savarankiško užsienio kapitalo banko AB „Hansabankas" steigėjas, šio, o vėliau ir dar dviejų jungtinių bankų - Hansa-Lietuvos taupomojo banko (vėliau -,,Swedbank") - valdybų pirmininkas. Jis turi darbo Atviros Lietuvos

fonde ir užsienio bendrovėse patirties.

Nuo 2013 m. A. Šikšta kartu su buvusiu Lenkijos prezidentu L. Walęsa ir di­ džiausią investicinį kapitalą valdančiu dr. Janu Kulczyku, Čekijos finansų lyderiu

Spalio 24-ąją Konstitucijos taure - vardine Konstitucija už nenutrūkstamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinimą ir konstitucinių vertybių puoselėjimą apdovanotasTeisės fakulteto mokslininkas ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Egidijus Kūris.

Geriausiu architektūros kūriniu per pastaruosius dvejus metus urbanistikos ir architektūros srityse Aplinkos minis­ terija pripažino Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC).

Lapkričio 15 d. apdovanota prof. Rolando Paleko vado­ vaujama architektų grupė, parengusi Vilniaus universiteto bibliotekos MKIC Saulėtekyje projektą. Nugalėtojams įteiktas diplomas ir premija.

Zdaneku Bakala, Vengrijos verslo lyderiu Sandoru Demjanu bei Estijos finansų rinkos ekspertu ir bankininku Indreku Neiveltu yra Centrinės ir Rytų Europos ekonomirės plėtros instituto Varšuvoje valdybos narys. Šiemet spalį jis tapo ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pavaldaus Lietuvos radijo ir

televizijos centro (Telecentro) valdybos nariu.

A. Šikšta prieš kelerius metus Tarptautinio verslo mokykloje skaitė strateginės rinkodaros ir strateginių pardavimų kanalų vadybos paskaitas, keletą metų dirbo mokyklos taryboje. VU TVM vadovu A. Šikštą paskyrė I. e. p. Vilniaus universiteto rektorius prof. Jūras Banys. „Džiaugiamės, kad naujasis VU TVM vadovas turi tokią didelę patirtį dina­ miškoje technologijų vadybos srityje. Prestižiniame Vienos ekonomikos ir

verslo universitete jis yra įgijęs verslo administravimo magistro laipsnį, taip pat atsineša studijų Danijoje bei Norvegijoje patirtį. Esu tikras, kad A. Šikštos sukauptos žinios ir vadovavimo patirtis sėkmingai patarnaus vykdant ir plečiant VU TVM veiklą", - sakė prof. J. Banys.

Parengta pagal naujienos.vu.lt inform.

Plačiau skaitykite naujienos.vu.lt

universitas

6

2013 m. gruodis

vilnensis

f f k žvilgsnis______________________________________________

Lazerių pramonėje pirmaujančios Lietuvos pėdsakai lazerinėje medicinoje nežymūs Vienas galimų atsakymų į klausimą, kuo pasau­ lį galėtų nustebinti Lietuva, būtų lazeriai. Kad ir kaip magiškai skambėtų šis žodis, su šiais šviesą spinduliuojančiais prietaisais savo kasdienybėje susiduria daugelis. Pasaulyje lazeriai jau skver­ biasi į mediciną, tačiau mūsų šalis lieka išimtimi. „Universitas Vilnensis“ kalbintas Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, Pa­ saulinio lazerologijos kongreso 2013 generalinis sekretorius Juozas Vidmantis Vaitkus turi savo paaiškinimą. Tam, kad mūsų šalies specialistai sužinotų apie lazerių medicinos pažangą pasauly­ je, Vilniuje buvo surengtas Pasaulinis lazerologi­ jos kongresas. Prof. J. Vaitkus supažindino ne tik su juo, bet ir su lazerių medicinoje privalumais.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Esate vienas Pasaulinio lazero­ logijos kongreso iniciatorių ir organizatorių. Kaip atsitiko, kad

renginys vyko Vilniuje?

Per daug metų pademonstruota tai, ką sugeba Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Lazeri­ nės chirurgijos skyrius, kuris vėliau transformuotas į Biomedicininių technologijų sektorių. Kadangi mūsų universitetas matomas, yra įdomioje vietoje, jame ir buvo pasiūlyta su­ rengti šį kongresą. Iš pradžių buvo numatytas palyginti nedidelis ren­ ginys - Tarptautinis fototerapijos kongresas, kurio prezidente 2011 m. kongrese, vykusiame Italijoje, išrinkta docentė dr. Aurelija Vaitkuvienė, o aš, tame kongrese pristatęs Vilniuje klinikiniais tyrimais pasitvirtinusią naują biomedicininės diagnostikos metodiką, buvau paprašytas jai talkinti ir man suteiktas generalinio sekretoriaus statusas. Pradėjus or­ ganizuoti šį kongresą, paaiškėjo, kad Paryžiuje šią vasarą turėjusio įvykti didelio lazerinės medicinos kongreso nebus. Jis, galima sakyti, išnyko.

Tada Pasaulinė lazerinės medicinos federacija ir Tarptautinė lazerinės chirurgijos ir medicinos draugija paprašė, kad į minėtą fototerapijos kongresą būtų įtrauktos abi draugijos ir kad būtų papildomai organizuota jų generalinė asamblėja, darbiniai pasitarimai, kad būtų aptarta, kokia kryptimi turėtų judėti lazerinė medi­ cina pasaulyje.Taip šis renginys iš pa­ lyginti nedidelio tapo visa apimantis.

Tarptautinės lazerinės chirurgijos ir medicinos draugijos vykdomojo ko­ miteto posėdyje A. Vaitkuvienė buvo išrinkta šios draugijos prezidente dvejų metų kadencijai.

Kadaise pasinaudojant europiniais projektais keliolika jaunų gydytojų, linkusių į mokslinius tyrimus, buvo nusiųsti į tarptautines Lazerinės medi­ cinos ir chirurgijos akademijos Floren­ cijoje organizuojamas konferencijas.

Buvo sutarta, kad tuos gydytojus, kurie norės, apmokys Italijos specia­ listai.Tad vienas specialistas įsisavino stuburo disko rekonstrukciją, kitas venų gydymo metodiką, naudojant lazerius. Šie gydytojai visa tai įdiegė Lietuvoje. Vienas jų chirurgijos srityje apgynė daktaro disertaciją. Jo konsul­ tantė buvo docentė A. Vaitkuvienė.

Kokiais tikslais organizuojamas šis kongresas? Kas buvo prista­ tyta?

Iš esmės pagrindinis tikslas buvo padėti Lietuvos ir ne tik mūsų šalies

gydytojams, kad jie galėtų įgyti naujų žinių, kitaip tariant, buvo organizuoti specialūs kvalifikacijos kėlimo kursai, kad tie, kurie dirba tam tikroje srityje, galėtų pristatyti savo mokslinius tyrimus. Vargu ar būtų galima surasti aukštesnio lygio specialistų nei tie, kurie atvyko į šį kongresą. Ypač ypa­ tingi buvo procesai, parodantys, kaip pakeliami ligoniai, patyrę traumas avarijose. Didžioji dalis pacientų, iki tol nevaldę kojų, vėl pradėjo vaikš­ čioti. Italų gydytojas pademonstravo, kaip žmogus, kuris nevaldė žemutinės kūno dalies, dėl lazerio poveikio vėl grįžo į medžioklės laukus, nes mėgo medžioti. Vienos geriausių Japoni­ jos ligoninių vadovas pristatė, kaip lazeriai taikomi neįgaliems vaikams gydyti arba bent jų egzistavimo kom­ fortui pagerinti. Trečia kryptis, kuri buvo gražiai pademonstruota - la­ zeriai dantų gydyme. Buvo parodyta, kaip atliekamos dantenų operacijos lazeriu, be kraujo. Buvo atvykę ir ankstesnis, ir dabartinis Pasaulinės lazerinės dentologijos federacijos prezidentai. Vienas pagrindinių medi-

Longo. Kai kalbame apie chirurgiją, dentologiją, neįgaliųjų problemas, gydymą, diagnostiką ir norime iš­ vardyti šias sritis, kyla problemų. Te­ rapija neapima chirurgijos. Daugelis dalykų, naudojamų terapijoje, gali

būti naudojami ir chirurgijoje. Tam, kad būtų panaikintas atskirų smulkių profesijų susipriešinimas medicinoje, buvo sutarta, kad iš tikrųjų visa tai

susiję su lazerinės šviesos panau­

dojimu. Išaiškėjo, kad skirtingose srityse lygiagrečiai sprendžiami tie patys klausimai. Todėl pasiūlytas

lazerologijos terminas. Reikėjo ko nors, kas vienytų, o ne skirtų. Matyti,

kad lazeris medicinoje yra galingas instrumentas. Bet jį, kaip ir visa kita, reikia naudoti su protu. Šis terminas taip pat atsirado tarsi

Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus

cinos centrų Amerikoje yra Betesdoje.

Iš ten atvyko lietuvių kilmės profesorė Juanita Anders. Jos darbai susiję su nervų atauginimu. Lietuvoje mažai dėmesio kreipiama į lazerinę saugą.

Tuo tikslu pakviesta specialistė iš Čikagos Penny J. Smalley. Ji važinėja po pasaulį, pristatydama pagrindinius reikalavimus ir naujausius pokyčius, kurie įvyko lazerinėje saugoje. Ste­ bėtina, kad tuo domėjosi nedaug žmonių. Medicinos pasaulyje girdėti ir tokių kaltinimų, esą lazeris prigadino, tad reikia savais metodais taisyti jo klaidas. Pakomentuoti galima taip, kad gydytojas nesilaikė procedūros saugos reikalavimų. Dėl to išėjo ne taip, kaip reikia.

Kokios lazerologijos atsiradimo

priežastys?

Terminas lazerologija pradėtas linksniuoti prieš dvejus metus Tarp­ tautinės lazerinės medicinos ir chi­ rurgijos akademijoje Florencijoje. Ter­ miną pasiūlė profesorius Leonardo

siūlymas sukurti lazerologijos ma­ gistro programą. Mėginama tokias studijas organizuoti tarptautiniu mastu, bet, tiesą sakant, jos kol kas nėra paverstos tarptautiniu standartu todėl, kad kiekviena valstybė turi savą

supratimą apie magistro studijas.

diabeto, lėtinių skausmų, nevaisingu­ mo gydymui, reabilitacijai po onkolo­ ginių operacijų. Chirurgijoje lazeriai sumažina nuskausminimo poreikį, lovų poreikį ligoninėse, trumpina nedarbingumo laiką ir greitai atkuria gyvenimo kokybę.

Diagnostikoje lazeriai analitinių la­ boratorijų darbą pakeičia diagnostika

prie ligonio ir užtikrina informacinių technologijų panaudojimą bei duo­ menų bazių integraciją. Fizioterapi­ jos lazeriniai prietaisai jau kuriami asmeniniam naudojimui, yra maži, aprūpinti informacija ir ryšiu su gy­ dytoju, tad tampa prieinami ligonio aplinkoje.

Prezidentė, sveikindama Pasaulinio lazerologijos kongreso narius, pami­ nėjo, kad Lietuva yra krepšinio šalis, kur jis laikomas antrąja religija. Šalies vadovė mano, kad trečiąja galėtų tapti lazeris. Tai, kad Prezidentūra ir

sveikatos apsaugos ministras išreiškė susidomėjimą šiomis metodikomis, reikšminga Lietuvai.

Kalbėjome apie lazerių naudą.

Kokie lazerių privalumai medi­

Bet gal kaip nors pasireiškia jų

cinoje?

Greitėja žaizdų gijimas, potrauminė

šalutinis poveikis?

Tam, kad nepasireikštų šalutinis la­ zerio poveikis, privaloma laikytis sau­ gos reikalavimų. Lazeris naudojamas

reabilitacija, todėl traumų ir žaizdų gi­ jimą spartinančiais lazeriais papildyta JAV armijos kareivio ekipuotė. Japo­ nijoje lazeriai taikomi cunamių pa­ darinių likvidavimo laivuose. Lazeriu apšviečiant nutrauktą nervą, įvyksta jo suaugimas, leidžiantis išgydyti pa­

ralyžiuotuosius, kurčiuosius, praradu­ sius balsą.Tokios metodikos kuriamos

ir diegiamos Italijoje, Korėjoje, JAV, Japonijoje. Lazerio šviesos nulemta švelni audinių koaguliacija ir modi­ fikacija iš esmės keičia kai kurių tipų stuburo išvaržų gydymą (jos trunka valandas, naudojant kitus metodus -

mėnesius). Hemorojaus, burnos ligų ir dantų gydymas tampa beskausmis ir greitas. Mažos galios lazeriai taikomi

daugiau nei 50 metų. Tai reiškia, kad per tiek laiko būtų išryškėję neigiami padariniai. Akivaizdžiausias lazerio poveikis tada, kai tam tikro intensy­

vumo lazerio spindulys pataiko į akies tinklainę. Tokiu atveju akis praranda ar gerokai pakeičia savo gebėjimus matyti. Tai dažniausias šalutinis po­ veikis. Iš tikrųjų dar daug tų poveikių tiriama, analizuojama, tačiau vis at­ randamos naujos galimybės. Kol kas negirdėti, kad būtų atrastos naujos

bėdos. Visuomet žiūrima, kad laze­ riu nebūtų skatinamas, pavyzdžiui, vėžys. Žiūrima, kokias ląsteles reikia

skatinti, ir tam atliekami pasauliniai tyrinėjimai.

Kokiose kasdienio gyvenimo sri­

tyse, be medicinos, susiduriame

su lazeriais?

Manau, pirmiausia su lazeriais susiduria naudojantys CD įrenginius ir DVD diskus, nes visuose nuskai­ tymo, kopijavimo prietaisuose, pa­ vyzdžiui, lazeriniame spausdintuve, naudojami puslaidininkiniai lazeriai.

Kartais lazeriai supinami su šviesos diodais. Efektinguose lazeriniuose dioduose, kaip ir lazeriuose, nau­ dojamas šviesos stimuliavimas, nes laser yra šviesos stiprinimas (light

amplification by stimulated emission of radiation). Tiek lazeriai, tiek šviesos diodai tarnauja tam pačiam tikslui: tai įvairios rodyklės, matavi­ mo įrenginiai. Jeigu reikia išmatuoti buto plotą, specialistas jau nebe su liniuote matuoja, o prideda prietai­ są, kuris paleidžia raudoną spindulį, rodantį atstumą. Akivaizdu, kad daug lazerių naudojama rengi­ niuose: apšvietimo efektai, įvairios hologramos. Jiems išgauti reikia

Vilniuje rugsėjo 19-21 d. vyko Pasaulinis lazerologijos kongresas, kurio pagrindiniai organizatoriai - Vilniaus

universiteto Taikomųjų mokslų instituto (TMI) vyriausioji mokslo darbuotoja. Tarptautinės fototerapijos asoci­ acijos (IPTA) išrinktoji prezidentė doc. dr. Aurelija Vaitkuvienė ir Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos ka­ tedros profesorius, Lietuvos fizikų draugijos prezidentas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus. Lietuvos Respublikos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kongreso dalyviams atsiuntė sveikinimą, kongreso dalyvius atvyko pasveikinti

sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. E. Kurausko nuotraukos

lazerio. Pramonėje lazeris naudoja­ mas suvirinimo darbuose, tekstilėje.

Norint pasiūti drabužius, paimamas storas medžiagų sluoksnis, iš kurio lazeriu pagal trafaretą išpjaunamas drabužis. Lazeris kaip peilis naudo­ jamas ne tik chirurgijoje, bet ir ten, kur reikia ką nors pjaustyti.

Nukelta į p. 7

universitas

2013 m. gruodis

7

vilnensis

____________________________________ fff «

Trečioji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija Prof. Meilutė RAMONIENĖ, dr. Rita JUKNEVIČIENĖ Antonella Sorace - Edinburgo uni­ versiteto (JK) profesorė, tyrinėjanti kompleksiškus klausimus, susijusius su lingvistika, eksperimentine psi­ chologija ir kognityvistika. Ši moks­

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykusioje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Kalbos ir žmonės: erdvė, laikas, tapatybė“ (spalio 3-4 d.) ypač didelio susidomėjimo sulaukė konferencijos plenarinių posėdžių pranešėjų, žymiausių taikomosios kalbotyros mokslininkų, skaitančių pra­ nešimus garsiausiuose pasauliniuose taikomosios kalbotyros renginiuose, Antonellos Sorace, Josepho Lo Bianco ir Marko Davieso paskaitos.

akivaizdu, jog prof. M. Davieso vi­ zitas VU Anglų filologijos katedroje ir mokslininko pranešimas sulaukė ypač didelio Lietuvos anglistų susi­ domėjimo. Pranešime profesorius pristatė savo naują tekstynų anali­ zės priemonę, leidžiančią nustatyti dažniausius ir anglų kalbai įprastus sustabarėjusius junginius, pavyz-

džiui, kolokacijas ar frazeologizmus, taip pat atskleidė, kaip tekstynai gali pakeisti visiems įprastus žodynus ir suteikti informacijos apie vieno ar kito žodžio arba junginio paplitimą

lininkė yra pasaulyje gerai žinoma eksperimentinės lingvistikos, dvikalbystės ugdymo specialistė, dirbanti vaikų ir suaugusiųjų antrosios kalbos įsisavinimo, kalbos praradimo, kalbų

įvairiuose anglų kalbos stiliuose, vieno ar kito tipo tekstuose, netgi parinkti sinonimiškų ir stilistiškai lygiaverčių žodžių. Ši paieška ypač

tipologijos teorijos ir kitose srityse.

A. Sorace yra skaičiusi paskaitas įvairiuose pasaulio universitetuose ir kitose mokslo institucijose (pa­

vyzdžiui, Maxo Plancko psicholingvistikos institute, Johno Hopkinso universitete, Mičigano valstijos,

sudomino angliškai rašančią audi­ toriją, nes akivaizdu, kad sumanus vartotojas iš tekstyno gali gauti itin vertingos informacijos. Po praneši­

Hamburgo, Sienos, Trumsės univer­ sitetuose). A. Sorace yra dešimčių mokslinių straipsnių ir knygų skyrių autorė ir bendraautorė, dvikalbystės ugdymo informacijos ir konsultacijos paslaugų organizacijos„Bilingualism

mo prof. M. Daviesas sulaukė įvairių klausimų, o labiausiai jį suintrigavo vieno studento klausimas, kodėl BNC tinklalapis kartais nustoja veikti, kai per paskaitą visa grupė bando jį naudoti vienai ar kitai užduočiai.

Matters" įkūrėja.

Viešėdama VU mokslininkė kalbėjo apie dvikalbystę, itin aktualią šiais lai­ kais - ne tik apie dvikalbystės teikia­ mus pranašumus įvairiose socialinėse srityse, bet ir apie didelę jos svarbą kalbinių bei kognityvinių gebėjimų raidai. Prof. A. Sorace, remdamasi savo tyrimais, pateikė informacijos apiedvikalbiųvaikų smegenų veiklos

skirtumus, palyginti su vienakalbiais, išryškino dvikalbystės naudą kal­ biniams ir kognityviniams individo gebėjimams, paneigė apie dvikal­ bystę sklaidančius mitus dėl galimų jos sukeliamų problemų (pavyzdžiui, kad dvikalbiai vaikai vėliau pradeda kalbėti, kad jie painioja kalbas, kad jiems gali sunkiau sektis mokykloje ir pan.). Pateikdama konkrečių pavyz­ džių iš savo tyrimų A. Sorace atskleidė dvikalbių individų smegenų veiklos ypatumus, leidžiančius sėkmingiau mokytis kitų kalbų, lengviau susi­ doroti su sudėtingomis užduotimis, ilgiau išvengti kognityvinių gebėjimų menkėjimo senyvame amžiuje ir

kt. Profesorė pabrėžė taikomosios kalbotyros tyrimų įtaką ir svarbą sprendžiant visuomenei kylančias su kalba susijusias problemas.

Edinburgo universiteto (JK) profe­ sorė Antonella Sorace kalbėjo apie dvikalbystę, jos teikiamus prana­

Melburno universiteto (Australija)

Prof. Marko Davieso (JAV) vizitas

šumus įvairiose socialinėse srityse

profesorius Josephas Lo Bianco yra

ir jo pranešimas sulaukė ypač dide­

ir svarbą kalbinių bei kognityvinių

pasaulyje žinomas kalbų politikos

lio Lietuvos anglistų susidomėjimo

gebėjimų raidai

ir planavimo specialistas

Melburno universiteto (Australija) profesorius Josephas Lo Bianco yra pasaulyje žinomas kalbų politikos

erdvės santykį, kalbos istorinę kilmės vietą ir erdvę, kur šiuo metu kalbos yra vartojamos. Daug dėmesio buvo

ir planavimo specialistas, ne tik atliekantis minėtų sričių mokslinius tyrimus, bet ir aktyviai dalyvau­ jantis daugelio pasaulio šalių (JAV, Kanados, Pietų Afrikos, Singapūro, Honkongo, Naujosios Zelandijos, Škotijos, Italijos ir kt.) kalbų politikos

skiriama anglų kalbai šiandieniniame globaliame pasaulyje, Azijos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje ir kt., kur niekada negyveno anglakalbiai gimtakalbiai gyventojai, bet kur anglų kalba šiandien yra tapusi populiariausia mokomąja kalba. Profesorius dis­ kutavo apie kalbinius konfliktus, apie daugiakalbystę ir daugiakultūriškumą šiuolaikiniame pasaulyje, apie kintančią daugialypę tapatybę modernios urbanizacijos sąlygomis.

formavimo procesuose. J. Lo Bianco

yra tyrinėjęs ir publikavęs knygų, knygų skyrių, mokslinių straipsnių tarpkuitūrinio bendravimo (ypač Europos ir Azijos sąveikos), kalbos ir komunikacijos, dvikalbystės ir da ug i a kai by stės, ka I bos ir ta paty bės, svetimųjų kalbų mokymo, kalbų švietimo ir kitais klausimais, skaitęs dešimtis pranešimų mokslinėse konferencijose, kviestinių paskaitų įvairiose pasaulio šalyse.

Vilniuje prof. J. Lo Bianco savo pranešime kalbėjo apie kalbų politi­ ką ir kalbų planavimą, apie kalbos ir

Pranešime buvo pabrėžta kalbų planavimo svarba ir kalbų politikos kūrėjų atsakomybė.

Profesoriaus Marko Davieso iš Brighamo Youngo universiteto (Ju­

tos valstija, JAV) vardas itin gerai žinomas tekstynų lingvistikos spe­ cialistams, nes šis mokslininkas yra parengęs Britų nacionalinio tekstyno (angį. BNC) ir šiuolaikinės

amerikiečių anglų kalbos tekstyno (angį. COCA) tinklalapius, kuriais

nemokamai naudojasi tūkstančiai vartotojų visame pasaulyje. Pavyz­ džiui, VU Anglų filologijos katedros studentai, rašydami savo bakalaurinius ir magistrinius darbus, taip pat neretai duomenų ieško M. Davieso sukurtame ir nuolat atnaujinamame

tekstynų analizės tinklalapyje. Tad priimti tokio masto lingvistą - itin retai pasitaikanti galimybė. Todėl

„Parašykite man prieš kitą paskaitą, ir aš padidinsiu jūsų kalbų laborato­ rijos kompiuterių tinklui leidžiamų prisijungimų skaičių", - paprastai ir draugiškai pasiūlė garsusis tekstynų lingvistas. Profesorius itin noriai bendravo su studentais ir dėstytojais ir domėjosi tekstynų lingvistikos pa­ siekimais mūsų universitete ir visoje Lietuvoje. Anglų filologijos bendruo­ menei, kaip kalbėjo konferencijos dalyviai, tai buvo vizitas, prilygstantis W. Shakespearo apsilankymui - kas gali norėti praleisti tokį susitikimą?

Kita konferencija turėtų vykti 2016 m. rudenį.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Šį. jau trečiąjį tokį taikomosios kalbotyros renginį organizavo VU Lituanistinių studijų katedra ir Lietuvos taikomosios kalbotyros

asociacija (LITAKA). Konferencijoje dalyvavo 60 mokslininkų iš 12 šalių: Lietuvos, Australijos, Čekijos, Estijos, Jungtinės Kara­ lystės, Latvijos. Lenkijos, Italijos, Prancūzijos. Rusijos. Honkon­

go, Jungtinių Amerikos Valstijų. Pranešimus skaitė ne tik VU, bet ir Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos, Kauno technologijos

universitetų, Lietuvių kalbos instituto mokslininkai.

Lazerių pramonėje pirmaujančios Lietuvos pėdsakai lazerinėje medicinoje nežymūs Atkelta iš p. 6 2009 m. teigėte, kad lazeris sun­ kiai skinasi kelią į mediciną - čia

dar nearti dirvonai. Kas pasikeitė per šiuos 4 metus? Kaip lazeriai

medicinoje patobulėjo, kaip išau­ go jų naudojimas? Šios mintys susijusios su Lietuva, o ne su pasauliu. Nuo to laikotarpio jau pradėtos daryti stuburo chirurginės, venų, hemorojaus operacijos. Lazeri­ nės operacijos pacientui beveik ne­ sukelia nepatogumų. Taigi per šiuos metus šiek tiek pažangos padaryta, bet labiausiai trūksta, kad Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas lazerologiją įtrauktų į studijų progra­ mas. Kalbant apie pasaulinį lygmenį, kongrese Taivane buvo pristatyti darbai, rodantys, kaip gydomi NBA krepšininkai, Didžiojo kirčio turnyrų

tenisininkai. Jų traumos (raumenų ar sausgyslių patempimai) išgydo­ mos per 3-4 dienas. Jeigu reikia greičiau, tuomet nustatoma speciali

Esate rašęs, kad nors Lietuva

programa. Įsivaizduokite tokią situaciją: man

balta dėmė. Kodėl?

Mano nuomone, viena pagrindinių priežasčių ta, kad intensyviai dirba vaistų ir kitos medicininės įrangos firmos, kurios medikus aprūpina ir technika, ir atitinkamais vaistais, veža į įvairias konferencijas, kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuose moko nau­ doti jų produktus. Lazerius gaminan­ čios firmos nėra tokios galingos, kad konkuruotų su tomis, kurios gamina ne lazerinius prietaisus. Apskritai visur naujovės sunkiai skverbiasi. Apie jas diskutuojama ir pasauliniu lygmeniu.

Pavyzdžiui, gana sėkmingi klinikinių tyrimų rezultatai diabeto gydymui lazerio šviesa, bet šitų technologijų neleidžiama naudoti medicininėje

skaudėjo petį. Skausmas truko maž­ daug 1,5 metų. Aišku, naudodamas chemiją, numalšinu skausmą ir gy­ venu toliau. Lazerinės medicinos kongrese Japonijoje vyko tam tikras patirties perdavimas. Vienas profeso­ rius kreipėsi į auditoriją klausdamas, ar neatsirastų tokių, kurie jaučia kokį nors skausmą. Leidau sau pasakyti, kad esu tas asmuo. Mane pakvietė ant scenos, paklausė, kur skauda, paėmė atitinkamą lazerį ir 10 minučių švietė į jų pasirinktą vietą. Jau praėjo treji metai, kaip nebejaučiu skausmo. Iki tol turbūt daviau šiek tiek pelno vaistų firmoms.

garsėja lazeriais, tačiau jie pėd­ sako lazerinėje medicinoje dar nepaliko, o mūsų šalis yra tarsi

praktikoje, vis sudaromos kliūtys. Jei­ gu pradėsime naudoti lazerį, neberei­ kės insulino. Jį pakeičiantys lazeriukai pakankamai pigūs. Tiesa, pastaruoju metu atsirado kelios nedidelės mūsų universiteto Fizikos fakulteto absol­ ventų įkurtos firmos, kurios pradėjo gaminti lazerius. Manau, lazerologija Lietuvoje vis dėlto turi labai didelę perspektyvą vien dėl to, kad gerai suprantami ne vien lazeriai, bet ir švie­ sos diodai, plečiamas jų pritaikymas.

Kokie VU mokslininkai dirba laze-

rologijos srityje? Šiuo atveju man tenka pirmieji kli­ nikiniai tyrimai, pradedant ir pirmojo medicininio lazerio sukūrimu, kuris pristatytas 1991 m. pasauliniame akušerijos ir ginekologijos kongrese Singapūre. Iš lazerinės pusės L ietuvai atstovavo profesoriaus Algio Piskars­ ko komanda, iš medicininės - docentė

dr. A. Vaitkuvienė. Lazerius skrandžio operacijose nagrinėjo profesorius Algimantas Justinas Bubnys, diagnos­ tikos klausimus - buvusi A. Vaitkuvie­ nės doktorantė Rūta Kurtinaitienė, su kuria iki šiol bendradarbiaujame, kaip ir su gydytoju Gunaru Terbetu.

Lazeriu jau vykdomos akių operaci­ jos, tačiau ieškomi nauji būdai, kaip sistemą patobulinti. Šioje srityje dirba

doc. dr. Mikas Vengris. Jo komanda kol kas atlieka laboratorinius bandy­ mus su gyvūnais - regėjimą gerina triušiams, bet tai labai perspektyvi kryptis. Lazerių medicinos reikmėms gamybos iniciatyvos kol kas imasi jaunimas, bet ir viena iš rimtesnių senesnių firmų - UAB „Standa". Jos lazeriai eksponuojami parodose, apie juos kalbama. Kitų žymių Lietuvos la­ zerinių firmų prietaisai gali rasti daug taikymų moksliniuose tyrimuose.

vilnensis

8

2013 m. gruodis

f f f kronika_______________________________________________

Į kosmosą kils Vilniaus universiteto palydovas „LituanicaSAT-1" Planuojama, kad pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ į kosmosą kils gruodžio 18 d. iš JAV Valopso saloje įsikūrusios raketų bazės, į tarptautinę kosminę stotį jį gabens erdvėlaivis „Cygnus“. Iškeliavus į Žemės orbitą, palydovo

ryšio priemonėmis bus perduoti pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso. Pasak misijos vadovo Vytenio Bužo, „LituanicaSAT-1“ taps pirmuoju lietuvišku palydovu, apskriejusiu žemės orbitą.

Tai didelis žingsnis Lietuvai ir svar­ bus įvykis VU bendruomenei, stipri­ nantis mokslinio potencialo ir verslo bendradarbiavimą. Su „Lituanica­

SAT-1" palydovo iškėlimu VU įsitvir­ tina kaip kosmines technologijas kuriantis ir taikantis universitetas ir papildo savo kosmoso tyrimų lauką: jie bus atliekami ne tik nuo žemės,

bet ir artimoje kosmoso erdvėje. Pa­ grindinė šio projekto misija - įamžinti ir dar kartą įprasminti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias

metines.

Palydovo „LituanicaSAT-1" sukūri­ mas rodo VU mokslo lygj:„Svarbu tai, kad VU pirmauja ir šioje srityje - su­ kurdamas pirmąjį veikiantį palydovą.

Tai dar kartą parodo, kad VU turi labai didelį potencialą kuriant kosmoso technologijas, o nuo šiol turėsime pa­

tirties ne tik konstruojant, bet ir paly­ dint aparatą nuo Žemės paviršiaus su ganėtinai ribotais ištekliais," - sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto

prodekanas dr. Linas Bukauskas.

Palydovo „LituanicaSAT-1" iškėli­ mas į Žemės orbitą reikšmingas ne

Spalio pradžioje palydovą

tik VU, bet ir visos Lietuvos mokslui.

Kosminių technologijų svarbą galima

„LituanicaSAT-1“ apžiūrėjo ir

Lietuvos Respublikos Prezidentė

nusakyti keliais aspektais. Pirmiau­ sia - tai galimybė studentams VU Matematikos ir informatikos, Gamtos

Dalia Grybauskaitė. Ji pati išbandė radijo ryšį per palydovą.

mokslų, Fizikos, Chemijos, Medicinos fakultetuose įgyti žinių, reikalingų vykdyti eksperimentams kosmoso

„LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda prie palydovo kosmoso erdvę dalyvaujant naciona­

liniais tyrimais ir eksperimentine

lyje“ iš vienos radijo stotelės į kitą

erdvėje. Informatikams aktualiau įgyti įterptinių bei miniatiūrizuotų sistemų

liniuose ar tarptautiniuose projektuo­ se. Nors pirmasis lietuviškas kosmoso

buvo perduoti per retransliatoriaus

programavimo, valdymo, konstravimo ir įvairių taikymų bei eksperimentinės

palydovas „LituanicaSAT-1" nekelia labai didelių mokslinių iššūkių, tačiau

plėtra bendradarbiaujančių verslo organizacijų. Pavyzdžiui, kuriant „LituanicaSAT-1", verslo organizacijos,

panaudosgebėjimų. Numatoma, kad, sukūrus pasirenkamus studijų dalykus ar konsolidavus jau šiuo metu esan­ čius atskirus studijų dalykus, studijų

tai yra technologinis ir konstrukcinis triumfas, kuris demonstruoja Lietuvos ir VU dirbančių mokslininkų galimy­ bes toliau plėtoti bendradarbiavimą

programose atsiras galimybė perteikti studentams žinias, reikalingas suprasti

sukuriant esminę platformą kosmoso eksperimentams ateityje.

veikimo principus, perimti egzistuo­ jančią praktinę patirtį ir prisidėti savo

Trečiasis naudos aspektas - ben­ dradarbiavimo su verslu galimybės.

VU, kurdamas „LituanicaSAT-1" kom­ ponentus ir juos integruodamas tiek

idėjomis prie naujų „LituanicaSAT" serijos palydovų kūrimo.

Antrasis naudos aspektas - mokslo tyrimai, kurie galėtų būti perkelti į

Prezidentės žodžiai „Linkėjimai

visiems lietuviams visame pasau­

architektūriškai, tiek programiškai,

atranda vis daugiau su mokslu, moks­

vaidmenį atlikusį palydovą.

prisidėjusios komponentais, sėkmin­ gai išbandys ir savo technologijų patvarumą, pritaikomumą ateities kartos sistemose. „LituanicaSAT-1" palydovą kuria daugiau nei 30 narių komanda,

paleistas palydovas „LituanicaSAT-1" atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius

energijos šaltinius ekstremaliomis

sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lie­ tuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik

sąlygomis.

Lietuvoje, bet ir už jos ribų. VU ben­ dradarbiaujant su Všį „Inovatyvūs inžineriniai projektai" į Žemės orbitą

(pagal Matematikos ir informatikos fakulteto informaciją)

Parengė VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Garbės daktarų vardai: atiduota pelnyta pagarba mokslui

VU tapo dar labiau atpažįstamas turistams

Spalio 15 d. iškilmingame Senato posėdyje atiduota pelnyta pagarba iškiliems mokslo ir visuomenės veikėjams. Vilniaus uni­ versiteto garbės daktaro vardas buvo suteiktas dviem žymiems pasauli­ nio lygio mokslininkams: prof. Hartmutui FueBui iš Darmštato technikos universiteto (Vokietija) ir prof. Grahamui R. Flemingui iš Kalifornijos univer­ siteto Berklyje (JAV).

Nuo rudens Vilniaus universiteto architektūrinis ansamblis paženklintas paminklinėmis HERITY lentelėmis. VU yra pirmasis ir kol kas vienintelis universitetas pasaulyje, gavęs tokį įvertinimą.

Darmštato technikos universiteto profesorius H. FueBas yra ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje gerai žinomas mokslininkas. Šis iškilus

medžiagotyrininkas yra paskelbęs beveik 1000 mokslinių straipsnių ge­ riausiuose pasaulio žurnaluose.

Su VU mokslininkais profesoriaus iniciatyva buvo atlikti solidūs bendri moksliniai tyrimai įgyvendinant projekto „Structure and Phase Transitions in lonic Solutions", kurį rėmė Alexanderio von Humboldto fondas, uždavinius. Kartu su VU Fizikos fakul­ teto mokslininkais prof. H. FueBas yra paskelbęs 15 bendrų straipsnių aukš­ to lygio moksliniuose žurnaluose.

Profesorius G. R. Flemingas yra Kalifornijos universiteto Berklyje vicekancleris mokslui. Jo mokslinių

HERITY generalinis sekretorius prof. Maurizio Quagliuolo, kuris buvo ir vie­ nas iš vertintojų, palygino VU architektūrinio ansamblio ir žinomiausio Italijos objekto - Koliziejaus sertifikatus. VU aplenkė Koliziejų komunikacijos, paslaugų ir saugojimo srityse, o nusileido tik vertės.

HERITY -1994 m. Italijoje įkurta tarptautinė nevyriausybinė, ne pelno siekianti kultūros paveldo kokybės valdymo organizacija, aktyviai bendradarbiaujanti su UNESCO. Iš visoji sertifikavo 243 pasaulio vietas, tarp kurių - Panteonas ir Koliziejus. Sertifikatas suteikiamas 3 metams. Jis VU architektūriniam ansambliui užtikrins gausesnį lankymą ir atkreips dėmesį į jo kultūrinę reikšmę. „U. V." inform.

tyrimų sritys - ultraspartieji reiškiniai cheminėse, biologinėse sistemose ir fotosintezė, taip pat kvantiniai dina­ miniai reiškiniai kondensuotose aplin­ kose. Jis yra daugiamatės elektroninės koherentinės spektroskopijos pradi­ ninkas, o jo rezultatai, pasiekti pasta­ raisiais metais tyrinėjant elektroninio sužadinimo impulsus molekuliniuose nanodariniuose ir fotosintetiniuose kompleksuose, yra ypač novatoriški, demonstruojantys kvantinę stebimų reiškinių prigimtį.

Profesorius yra pasaulyje žinomas mokslininkas. Jo darbai cituoti dau­ giau negu 30 tūkst. kartų.

Ypač ryškios G. R. Flemingo simpati­ jos Lietuvai, su kurios mokslininkais jis produktyviai bendradarbiauja. Jis yra buvęs Vilniuje, dalyvavęs tarptautinė­

je konferencijoje Birštone, jo grupėje dirbo Vilniaus universiteto absolven­ tai, tarp jų Donatas Zigmantas. Pro­ fesorius intensyviai bendradarbiauja su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedra - atlikta bendrų darbų su prof.

L. Valkūnu ir prof. D. Abromavičiumi, doktorantu J. Chmeliovu. Kartu su ka­ tedros darbuotojais vykdomi bendri projektai. Čia jo iniciatyva, be tyrimų

sprendžiant fotosintezės problemas, pradėti tyrimai ir anglies nanovamzdeliuose, kurie turi akivaizdų praktinį pritaikymą.

Nuo 1979 m. VU garbės daktaro vardas yra suteiktas 54 įvairių užsienio šalių mokslininkams ir visuomenės veikėjams, kurie savo darbais prisidė­ jo prie VU veiklos. „U. V." inlorm.

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja N. Bulotaitė, VU muziejaus direktorius dr. R. Kondratas, VU bibliotekos generalinė

direktorė I. Krivienė, 1. e. p. rektorius prof. J. Banys ir HERITY Lietuvoje

koordinatorė G. Gudauskaitė. V. Jadzgevičiaus nuotr.

universitas

2013 m. gruodis

9

vilnensis

k

fff

Gamtos mokslų fakultetas Krikštynos suformuoja požiūrį į universitetą visiems studijų metams dalyvavo gimnazistų karjeros dienose

Universitete jau praūžė pirmakursių krikštynų ma­ ratonas. Anksčiau su miltų pliūpsniais į veidą ar „plau­ kų kaukėmis“ iš kiaušinių ir pomidorų padažo siejama šventė šiais metais atsklei­ dė kitą savo pusę - padali­ niai surengė krikštynas, ku­ riose pirmakursiai neturėjo atlikti nemalonių užduočių.

Puikus pavyzdys yra Fizikos fakul­ teto pirmakursių krikštynos. Pirma­ kursiai turėjo pademonstruoti savo apsukrumą ne šliaužiodami grioviais, bet atsakinėdami j klausimus orien­

tacinėse varžybose, kurios vyko fa­ kulteto auditorijose. Taip jie artimiau susipažino ne tik su vieta, kurioje jiems teks mokytis, bei kolegomis, bet ir su kai kuriais dėstytojais. Krikštynų organizatoriai teigia, kad surengti tokio tipo renginį anaiptol nebuvo lengva: „Apie tokias krikštynas pra­ dėjome galvoti dar birželio mėnesį, kai supratome, kad metai po metų jos nesimbolizuoja nieko ir nerepre­ zentuoja universiteto, į kurį įstojus ir krikštijami pirmakursiai. Šių metų

krikštynų organizavimas pareikalavo tikrai daugiau jėgų. Susidūrėme tiek su pasipriešinimu naujo tipo krikšty­ nų idėjai, tiek su sunkumais galvojant šventės koncepciją. Tačiau sulaukė­ me ir nemažai palaikymo, ypač iš vyresnių studentų", - sako Vilniaus

universiteto Studentų atstovybės (VU SA) Fizikos fakultete pirmininkas Valentinas Čirba.

Tokio formato renginį palaiko ir fakulteto administracija. „Džiugu, kad šventė pagaliau tapo ne keršto perdavimu už savąsias krikštynas, o puikiai įgyvendinta pirmakursių in­ tegracija. Atėję tvarkingai apsirengę pirmakursiai galėjo nesijaudinti, kad bus sugadinta jų apranga. Tikimės, kad tokia šventės koncepcija išliks ir galės ateityje tapti tradicija", - sako Fizikos fakulteto prodekanas doc. dr.

Kazimieras Glemža.

Krikštynų formatas atspindi uni­ versiteto vertybes - tuo įsitikinusi VU SA Tarptautinio verslo mokykloje pirmininkė Eglė Seiliūtė. „Nematome prasmės versti pirmakursius jaustis nepatogiai ar vyresnio kurso studen­ tus - viršesniais. Ne tik jausmas, kad tai negražu ir neteisinga, bet ir universite­ to įvaizdis lemia tokį krikštynų modelio pasirinkimą", - aiškina E. Seiliūtė.

VU SA prezidentė Inga Kalpakovaitė

džiaugiasi tokia tendencija: „Malonu, kad kasmet studentų sąmoningumas

didėja. Man visada keistai atrodė „tradi­ cija" pasišaipyti iš pirmakursių - juk tai nauji bendruomenės veidai, kuriems sudaryti pirmąjį ir teigiamą įspūdį yra itin svarbu. Tinkamas ir pagarbus universiteto irakademinių kamieninių padalinių pristatymas pirmakursiams, mano manymu, sukuria nuotaiką vi­ sam likusiam studijų laikotarpiui."

Vis mažiau pirmakursių dalyvauja krikštynose, dažnai atsisakiusieji

J. Raudonytės nuotr.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas (GMF) dalyvavo karjeros dienose „Tavo sėkmės traukinys - 2013“, vykusiose Plungės „Saulės“ gimnazijoje.

Moksleiviai iš arčiau susipažino su mokslu ir studijomis, vykdomomis GMF, popaskaitiniu studentų gyvenimu, klausė doc. dr. A. Petrašiūno paskaitos „Biologijos studijos per teisminės entomologijos prizmę", apžiūrėjo ekspona­ tus iš Geologijos ir Zoologijos muziejų, studentų mokomųjų praktikų metu surinktas ir sudarytas asmenines vabzdžių kolekcijas. Neliko nepastebėti ir gyvi eksponatai - madagaskariniai šnypščiantieji tarakonai. Moksleiviai noriai bandė„melo detektorių" vienas kitam užduodami provokuojančius klausimus ir tikrino uoslės jautrumą atlikdami kvapų testus.

GMF inform.

savo pasirinkimą motyvuoja baime.

Krikštynų koncepcijos pasikeitimas yra vienas šios problemos sprendi­ mo būdų. Patys dalyvavę linksmose krikštynose, vėliau naujieji studentai jas tokias organizuos ir savo jaunes­ niems kolegoms, o tai ilgainiui padės priartėti prie gražaus visų universiteto narių tikslo - jaustis draugiška, stipria ir pagarbia bendruomene.

VU SA inform.

ERASMUS praktika neįkainojama tarptautinė Išrinkti geriausi universiteto 2013 patirtis

metų sportininkai ir komandos

Artūras Štura (EF) - plaukimas,

Kaip ir kiekvienais me­ tais Sveikatos ir sporto centras rinko geriausius universiteto studentus sportininkus. Kandida­ tus siūlė ir treneriai, ir patys studentai. Pagrin* dinis kriterijus - kuo aukštesni pasiekimai pasaulio, Europos, Lie­ tuvos čempionatuose 2013-aisiais. Šiemet geriausiųjų viršuje atsidūrė

irkluotoja Milda Valčiukaitė (MIF).

Studentė yra absoliuti pasaulio, Universiados, Europos ir Lietuvos čempionatų nugalėtoja. M. Valčiukai­ tė, turėdama tokių aukštų laimėjimų, tapo ir geriausia Lietuvos studente sportininke kartu su dvivietės valties įgulos drauge Donata Vištartaite.

Geriausiųjų dešimtuke taip pat rikiuojasi: Lina Batulevičiūtė (MF) - šiuolai­ kinė penkiakovė, Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas, 28 vieta; Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionatas, 2 vieta.

Auksė Gecevičiūtė (TF) - stalo W tenisas, Pabaltijo stalo teniso čempi­ onatas, 1 ir 3 vieta; Lietuvos čempio­ natas, 1 vieta; Lietuvos komandinis čempionatas, 1 vieta.

Milda Valčiukaitė (MIF) - ge­

riausia VU 2013 m. sportininkė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Denis Krestinin (TVM) - krepšinis, pasaulio čempionatas U19,3 vieta.

Aistė Marija Macaitė (TF) - stalo tenisas, Europos komandinis čempio­ natas, 17 vieta; Lietuvos komandinis čempionatas, 1 vieta; Lietuvos asme­ ninis čempionatas, 2 vieta; Lietuvos čempionatas, 2 vieta; Lietuvos stalo teniso asociacijos taurė, 2 vieta.

Airinė Palšytė (KF) - lengvoji atle­ tika, pasaulio čempionatas, 12 vieta; Europos čempionatas, 8 vieta; Euro­ pos U23 čempionatas, 2 vieta; Euro­ pos komandinis čempionatas, 2 vieta; Lietuvos čempionatas, 1 vieta.

atviras Lietuvos čempionatas, 2 ir 3 vieta; Lietuvos žiemos pirmenybės, 1 vieta.

Ovidijus Tarutis (TF) - svarsčių kilnojimas, pasaulio jaunimo čempio­ natas, 2 vieta; Lietuvos čempionatas, 3 vieta; Lietuvos jaunimo čempionatas, 2 vieta.

Eimantas Tukačiauskas (EF) sambo, pasaulio čempionatas, 11 vieta; pasaulio jaunimo čempionatas, 11 vieta; Europos Sąjungos šalių čem­ pionatas, 1 vieta.

Brigita Virbalytė(KF absolventė) lengvoji atletika, pasaulio čempiona­ tas, 20 vieta; Europos taurė, 18 vieta; Lietuvos čempionatas, 1 vieta.

Tarp universiteto rinktinių geriausia komanda ketvirtus metus iš eilės tapo stalo teniso rinktinė, treniruojama Džiuljetos Liepinaitienės. Komanda šį titulą gavo už pirmąsias vietas Lietuvos suaugusiųjų komandiniame čempiona­ te ir Lietuvos universiadoje. Rinktinėje žaidė Auksė Gecevičiūtė, Aistė Marija Macaitė (TF), Agnė Gečiauskaitė (MF), Aušra Stirbytė (FIF), Monika Tamulionytė (MF), Ieva Venslavičiūtė (EF).

Geriausių komandų trejetuke 2 vietą užėmė aerobinės gimnastikos rinktinė (trenerėTeresė Gritėnienė) Lietuvos čempionato 3 vietos laimė­ toja ir Lietuvos studentų čempionė.

3 trejetuko vietoje atsidūrė futbolo komanda (treneris Rimantas Turs­ kis) - Lietuvos studentų futbolo lygos vicečempione.

SSC inform.

j

ERASMUS praktika suteikia galimy­ bę pasisemti tarptautinės darbo pa­ tirties, pažinti kitą kultūrą, užmegzti darbinius ryšius ir išplėsti socialinį tinklą. Neabejotinai tokia patirtis suteikia vertės ją atlikusio studento gyvenimo aprašymui ir didina kon­ kurencingumą darbo rinkoje.

Vilniaus universitete praktika yra integrali studijų programos dalis, jos metu studento įgytos žinios, kom­ petencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje veikloje. Praktika suprantama kaip tranzitinis karjeros etapas, leidžiantis studentui sklandžiai pereiti iš studijų aplinkos į darbo rinką. „Praktiką atlieka kiekvienas pir­ mosios pakopos studentas. Dalis jų pasinaudoja galimybėmis atlikti tarp­ tautinę praktiką, kuri leidžia ugdyti tokias bendrąsias kompetencijas kaip lankstumas, tarpkultūrinė komunika­ cija, savarankiškumas, saviveiksmingumas ir pan.Todėl aktyviai drąsiname ir skatiname studentus pasiryžti tokiam gyvenimo nuotykiui", - pasakoja VU studijų direktorė Jekaterina Bortkevič.

Tarptautinė patirtis yra siejama su išskirtinėmis galimybėmis, naujų metodų taikymu ir nekasdieniu paty­ rimu, dėl kurių studentas neabejotinai įgyja daugiau naujų gebėjimų bei kompetencijų irtampa profesionales­ niu būsimu darbo rinkos dalyviu.

Atlikę ERASMUS praktiką studentai tvirtina, kad ši patirtis ugdo bendrą­ sias kompetencijas. „ERASMUS prak­ tika buvo vienas iš tų gyvenimo iššū­ kių, kurie priverčia tobulėti. Užsienio organizacijoje reikia dirbti ir stengtis parodyti, kad sugebi užduotis atlikti ne blogiau negu vietiniai darbuoto­ jai. Didžiausias dalykas, kurį davė ši praktika, buvo paaugintas pasitikėji­ mas savimi ir patvirtinimas, kad gali įsitvirtinti ir gyventi bei dirbti kitoje šalyje. Tiesioginės įtakos karjerai ši praktika bent jau kol kas neturėjo, bet grįžęs į gimtinę į savo darbą žvelgiau visai kitomis akimis. Parsivežiau daug naujų idėjų, kurias ketinu įgyven­ dinti", - pasakoja ERASMUS praktiką atlikęs Romanas Voronovičius.

Praktikos metu užmegzti gausūs darbiniai kontaktai išlieka vertingi visą gyvenimą, net ir tapus savaran­ kišku darbuotoju. Pasak Aušros Gujytės, kuri šiuo metu jau yra gydytoja reanimatologė-anestezologė, „tos praktikos metu įgytos profesinės žinios, žvelgiant su dabartiniu žinių bagažu, ne tokios ir didelės, tačiau asmeniniai, žmogiškieji kontaktai... dar ir dabar tomis pažintimis pasi­ naudoju".

ERASMUS praktiką jau atliko dau­

giau nei pusė tūkstančio Vilniaus universiteto studentų.

3-12 mėnesių ERASMUS praktiką gali atlikti kiekvienas bet kurios pakopos Vilniaus universiteto studentas ir rezidentas, neturintis akademinių įsiskolinimų ir dar nepasinaudojęs ERASMUS praktikos galimybėmis.

Daugiau informacijos ieškokite www.vu.lt/lt/erasmuspraktika.

Studijų direkcijos inform.

vilnensis

10

2013 m. gruodis

g k t konferencijos__________________________________________

Tarptautinėje konferencijoje - apie lingvistinius tyrinėjimus ir kalbų mokymą Konferencijos tematika derinta su instituto mokslinio darbo kryptimis:

taikomosios lingvistikos, literatū­

ros bei užsienio kalbų mokymo ir mokymosi. Šiais metais vykusioje

konferencijoje diskutuota apie lin­ gvistinius tyrinėjimus, kalbų moky­ mą, pedagogų rengimą, daugiakalbį

ir daugiakultūrį ugdymą, integruotą dalyko ir kalbos mokymą, literatū­ ros studijas, pristatyti įvairių kalbų

projektai.

Konferencijos dalyviai - kalbų

tyrėjai lingvistai, edukologai, už­

sienio kalbų dėstytojai ir mokytojai, atstovavę įvairioms užsienio šalims: Kolumbijai, Jungtinėms Amerikos

Valstijoms, Ispanijai, Danijai, Ven­

grijai, Ukrainai, Rusijos Federacijai, Latvijai, Estijai ir Lietuvai. Konferen­ cijos pranešimų klausė irdiskusijose

dalyvavo ir ŪKI studentai.

Konferencijos dalyvius sveikino VU mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, ŪKI

Lapkričio 7-9 d. Vil­ niaus universitete vyko 5-oji tarptautinė konferencija „Lingvis­ tiniai, edukaciniai ir tarpkultūriniai iššūkiai aukštojoje mokykloje“ („Linguistic, pedagogical and intercultural challenges in tertiary education“), skirta diskusijoms apie už­ sienio kalbų dėstymo perspektyvas aukštojo mokslo institucijose.

Konferenciją organiza­ vo VU Užsienio kalbų institutas (ŪKI).

direktorė doc. dr. Roma Kriaučiūnie­

nė, Lietuvos Respublikos švietimo

Lietuvos edukologijos universitete,

Profesorius, žurnalistas, litera­

grinėjo lingvistinės pragmatikos ir

ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vy­

pranešime „Susitikimai žmonijos

tūros kritikas, savo straipsnius

leksikografijos klausimus, analizavo

Dabartinių Europos kalbų centrui ir jo vykdomam projektui„FREPA - Kal­

egzistencijos kryžkelėse" apžvelgė

publikavęs Europos ir Pietų Ameri­

komunikacinės situacijos nulemtus

bų ir kultūrų pliuralistinių mokymo

riausioji specialistė Vilma Bačkiūtė,

tarpkultūrinio bendravimo ypatu­

kos laikraščiuose ir žurnaluose („EI

sustabarėjusius posakius.

metodų metmenys". Savo plena­

Prancūzijos ambasados Lietuvoje

mus, barjerus, pabrėžė būtinybę ug­

Viejo Topo", „Estafeta Literaria", „EI

ŪKI studijų programų ketvirta-

švietimo ir lingvistinio bendradar­ biavimo atašė Lucas Aubry, Ispani­

dyti universiteto studentų tarpkul-

Pais", „Diario 16", „Cuadernos Ame-

kursės Ieva Drazdauskaitė ir Monika

tūrinės komunikacijos gebėjimus,

ricanos", „EI Paseante"), šiuo metu

Gurauskaitė dalijosi tarpkultūrinio

jos Karalystės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas Car-

atkreipiant dėmesį į tolerancijos

nepriklausomas rašytojas Dasso

bendravimo patirtimi, įgyta stu­

ir atvirumo kitoms kultūroms ug­

Saldivaras iš Kolumbijos, parašęs

dijuojant pagal ERASMUS mainų

losas Lucini, J. W. Goethe's instituto

dymą.

knygą apie Gabrielį Garcfą Mar-

Vilniuje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja, Lietuvos kalbų

Vilniaus universiteto prof. Ligija Kaminskienė plenariniame praneši­

quezą, išsamiai pristatė įžymaus ra­ šytojo biografiją, perteikė kultūrinį

programą Vokietijos ir Suomijos aukštosiose mokyklose, o Šarūne

pedagogų asociacijos prezidentė Eglė Šleinotienė.

me „Viešosios nuorodos kaip lygiagretieji tekstai" pateikė lingvistinę

jo gyvenimo kontekstą, atskleidė

Konferencijos plenarinius pra­

ir kultūrinę viešų direktyvų lietuvių

nešimus skaitė žymūs užsienio

ir anglų kalbomis analizę, pabrėžė

Barselonos autonominio univer­

šalių ir Lietuvos mokslininkai. Teri

socialinius lietuviškų viešos komu­

siteto profesorius Xavieras Blanco

Dr. Petrą Daryai-Hansen iš Ros-

McCarthy iš JAV, turinti ilgametę

nikacijos tekstų aspektus, atsklei­

save plenariniame pranešime „Pra-

kildės universiteto (Danija) ir dr.

vizituojančios lektorės patirtį dau­

džiančius kultūrinius visuomenės

gmatemos: apibrėžtis, tipologija ir

Ildiko Lorincz iš Vakarų Vengrijos

ŪKI inform.

giau nei 50 šalių, šiuo metu dirbanti

pokyčius.

leksikografinė interpretacija" na­

universtiteto (Vengrija) atstovavo ET

E. Kurausko nuotr.

Aptartos darnaus vystymosi aktualijos Lapkričio 20 d. Varšuvoje (Lenkija) pagal Jung­ tinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP19/ CMP9 programą įvyko tarptautinis seminaras „Susijunkime dėl klimato“ (Connect4Climate, arba C4C). Seminare diskutuota apie klimato kaitą, po­ litikų, verslininkų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų atstovų ir studentijos vaidmenį švie­ čiant visuomenę. Aptarti klimato kaitos sukeliami padariniai, visuomenės vaidmuo siekiant suma­ žinti galimą neigiamą įtaką klimato kaitai.

Edukatoriams skirtoje sekcijoje, kurioje buvo nagrinėjamos klimato kaitos dėstymo mokyklose ir universi­ tetuose problemos, pristatyta ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto darnaus vystymosi komunikacijos studijų programa. Diskusijoje siekta išryškinti studijų programos stipriąsias vietas, įvertinti darnaus vystymosi pro­ blematikos ir komunikacijos kompeten­ cijų dermę, kurios stokojant aktualios klimato kaitos problemos dažnai lieka visuomenės nepastebėtos.

Dr. Renata Matkevičienė teigė,

kad dalyvavimas tokiame seminare yra labai svarbus darnaus vystymosi komunikacijos studijų programos idėjai.Tikimasi, kad tarptautinis daly­

vavimas ilgainiui leis šios programos studentams aktyviau įsitraukti į C4C

judėjimą ir siekti didesnių pokyčių

sprendžiant klimato kaitos problemas

ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

KF inform.

riniame pranešime „FREPA - nauji metmenys daugiakalbei ir tarpkultūrinei kompetencijoms ugdyti" ir aštuonių valandų trukmės seminare

mokslininkės pristatė užsienio kalbų * dėstymo naujoves - pliuralistinius kalbų ir kultūrų mokymo metodus.

Kleivaitė, išmėginusi ISEP (Tarptau­

ŪKI dėstytojai ir konferencijos sve­ čiai savo mokslinių tyrimų proble­

reikšmingus jo kūrybinio gyvenimo

tinės studentų mainų programos) galimybes ir studijavusi Salvadoro

įvykius.

universitete - studijų Argentinos aukštojoje mokykloje ypatumais.

TRUMPAI Ekonomikos fakulteto dėstytoja doc. dr. Aušrytė Rastenie­ nė dalyvavo Globaliame ekonomikos simpoziume (Globai Economic Symposium, GES) Kylyje (Vokietija).

GES yra į sprendimų paiešką orientuota, moksliniais tyrimais pagrįsta kasmetė konferencija, skirta aktualioms pa­ saulio ekonomikos problemoms spręsti. Kasmet ji sutraukia daugiau kaip pusę tūkstančio dalyvių: politikų, verslininkų, akademinės bendruomenės atstovų ir 1.1. Lietuvos atstovai šiemet turėjo puikią galimybę pasirodyti kaip organizato­ riai - buvusi EF studentė Milda Aleknonytė buvo atsakinga už visus savanorius.

□

Ekonomikos fakulteto profesorius habil. dr. Vaclovas Lakis buvo pakviestas į Vroclavo ekonomikos universiteto naujų mokslo metų atidarymo šventę skaityti įžanginės paskaitos, kurios skaityti kviečiami labai aukšto rango valstybės pa­ reigūnai, didelių kompanijų vadovai, garbingi profesoriai.

Tuoj po šios išvykos į Lenkiją su kolegomis prof. habil. dr.

Jonu Mackevičiumi ir doc. dr. Rasa Subačiene profesorius dalyvavo Minske, Baltarusijos valstybiniame universitete, vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Buhalterinė apskaita, analizė ir auditas: istorija, dabartis, perspektyvos".

□

mas gvildeno septyniose sekcijose.

Konferencijos dalyviai iš užsienio

aplankė Vilniaus senamiestį ir Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus.

žurnalo „Beder Journal of Educational Sciences" (BJES) tarptautinį patariamąjį komitetą ir į balandžio mėnesį BEDER universitete vyksiančią III tarptautinę edukacinių mokslų konferenciją.

O Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorė dr. Virginija Jurėnienė spalio pabaigoje dalyvavo 7-ojoje tarptautinėje mokslinėje kon­ ferencijoje „Passions for Learning: Forms of Knovvledge, Forms of Acquisition"Taivane. Nacionaliniame Changhua edukacijos universiteteTaipėjuje ji skaitė pranešimą„Cultural center - the hearth of non-formal and aesthetical education" („Kultūros centrai - neformalaus ir estetinio ugdymo židiniai").

Mokslininkė pristatė kelerius metus vykdomo projekto „Kultūros centrų edukacinė veikla tarpkultūriniu bendruo­ menių mobilizavimo aspektu" (2012-2014) rezultatus. Įgyvendinant šį Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą tyrinėjama pasienio kultūros centrų veikla. □ Lapkričio 14-15 d. Maskvos valstybiniame M. Lomono­ sovo universitete vyko V tarptautiniai mokslo skaitymai „Žiniasklaida ir masinė komunikacija". Šių metų konferencijoje „Nacionalinės žiniasklaidos sistemos tarp lokalumo ir globalumo: 2010-ųjų modeliai bei tendencijos" dalyvavo 104 mokslininkai iš daugiau nei 20 šalių, tarp jų ir Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos

III tarptautinėje humanitarinių ir socialinių mokslų konfe­ rencijoje Romoje pranešimus skaitė Ekonomikos fakulteto atstovės doc. dr. Larisa Belinskaja, prof. dr. Gindra Kasnauskienė ir doktorantė Rasa Paulienė. Prof. dr. G. Kasnauskienė konferencijoje užmezgė ryšius sujaunu 2011 m. Albanijoje įkurtu Hėna e Plote - BEDĖR universitetu. Jo atstovė Matilda

instituto lektorės. Dr. Jolanta Mažylė skaitė pranešimą „Lietuvos regioninės spaudos problemos XXI a. pirma­ jame dešimtmetyje: teisės ir etikos aspektai", dokt. Džiną Donauskaitė - „Žiniasklaidos darbo rinkos pokyčių ir

Likaj Shagiri pakvietė profesorę į universiteto leidžiamo

EF, KF, KHF inform.

žurnalistinio turinio įvairovės santykis".

universitas

2013 m. gruodis

11

vilnensis

______________________________ fff

Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedrai - 50 metų Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakul­ teto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra spalio 10 d. pa­ žymėjo 50 metų jubiliejų.

Ta proga buvo surengta konferencija, kurioje dalyvavo nemažai šios katedros absolventų, išleista knyga „Vilniaus universiteto Hidrologijos ir inžinerinės geologijos katedrai - 50 metų“.

Doc. S. GADEIKIS, doc. P. KLIZAS

Vanduo - svarbiau­ sias žemės mineralas Vandens yra visur - vandenynuose, ežeruose, upėse. Jo yra iržemės sluoks­ niuose. Tad mūsų planetos hidrosfera susideda iš dviejų dalių - paviršinės ir požeminės. Jas tiria dvi skirtingos gamtos mokslų šakos: hidrologija ir hidrogeologija. Paviršinio vandens telkiniai matomi plika akimi, todėl ir jų moksliniai tyrimai pasaulyje buvo pradėti anksčiau - XVII a. žmonija jau turėjo instrumentiniais metodais pa­ tvirtintus duomenis apie Žemės van­

dens apytakos ratą. Požeminis vanduo susikaupęs uolienų porose, plyšiuose, didesnėse ar mažesnėse žemės gelmių tuštumose ir kol kas prieinamas tik naudojant technines priemones, išsky­ rus šaltas ir karštas vandens versmes, kurios prasiveržia į žemės paviršių per įvairias sluoksnius vertikaliai kertančias „nedarnas" - greitkelius, kurie yra pralaidūsvandeniui.Todėl ir hidrogeo­ logijos moksliniai tyrimai ir supratimas apie hidrogeosferą atsirado tik XIX a. antrojoje pusėje.

1957 m. buvo įkurta Lietuvos geologijos valdyba (tarnyba), ku­

riai buvo suteikta teisė formuoti šalies žemės gelmių naudojimo ir apsaugos politiką, kurti geologines įmones (ekspedicijas), organizuoti naudingųjų iškasenų išteklių, tarp jų ir požeminio vandens, tyrimus.

Prasidėjo kryptingas būtinų kraštui geologinių organizacijų kūrimas:

„Heuropa!" padės mokytis kalbų dvikalbiams Mokymosi Interaktyvų kalbų visą gyvenimą mokymosi portalą programa dvikalbiams kuria tarptautinė projekto „Heuropa!“ (įgyvendinamo nuo 2011 m. sausio iki 2013 m. gruodžio) komanda, kurią sudaro tyrimų, mokymo ir medijų ekspertai: Vilniaus, Prahos Karlo, Dresdeno technikos univer­ sitetų mokslininkai, Krokuvos, Paryžiaus, Londo­ no kalbų mokymo centrų atstovai, profesionalūs garso įrašų studijų, dizaino specialistai, dailininkai.

Vilniaus universitetui atstovauja Kauno humanitari­ nio fakulteto Lietuvių filologijos katedros docentės dr. Saulutė Juzelėnienė ir dr. Rita Baranauskienė.

H

Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas prof. R. Mokrikas (kairėje) priima Seimo nario R. Paliuko (baigusio Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos studijų programą 1970 m.)

sveikinimus ir apdovanojimus (dešinėje). V. Markevičiaus nuotr.

1958 m. buvo įkurta Vilniaus hidro­ geologinė ekspedicija; 1963 m., reformuojant LMA Geologijos ir geografijos institutą, Vilniuje įkuria­ mas Lietuvos geologijos institutas; 1963 m. VU GMF Geologijos katedra reorganizuojama ir įkuriama Hidro­ geologijos ir inžinerinės geologijos katedra; 1971 m. įkuriamas Lietuvos inžinerinių tyrinėjimų institutas.

Inžinerinė geologija 1963 m. VU įkurta Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra pra­ dėjo rengti inžinierius geologus. Nuo 1968 m. Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra yra vienintelis mokslinis inžinerinės geologijos cen­ tras Lietuvoje. Nuo 1973 m. vykdomi uolienų mechaninių savybių tyrimai.

Atliekami naudingųjų iškasenų telkinių, eksploatuojamų atviru būdu, šlaitų gruntų ir uolienų savybių tyrimai, šlaitų stabilumo vertinimai.

Nuo 1980 m. atliekami smėlio gruntų tyrimai, nustatant gruntų sudėties, būvio ir mechaninių savybių tarpusavio priklausomybes, savybių formavimosi ypatumus įvairiuose genetiniuose tipuose.

Geologinis žmogaus inžinerinės ūkinės veiklos pagrindimas ir stabi­ laus gamtinės techninės sistemos funkcionavimo užtikrinimas - pagrin­ dinės katedros tyrimų kryptys. Šios krypties konkretūs tyrimai su­ sieti su urbanizuotų teritorijų inžineri­

nių geologinių sąlygų apibendrinimu ir jų pokyčių dėl žmogaus ūkinės vei­ klos dinamikos vertinimais. Į katedros mokslinį kolektyvą 1993-2004 m. įsi­ liejo jaunų darbuotojų karta - S. Gadeikis, V. Račkauskas, S. Gadeikytė.

Dr. S. Gadeikis tyrė Klaipėdos miesto inžinerines geologines sąlygas ir urbanizacijos poveikį jų pokyčiams.

Dr. V. Račkauskas nagrinėjo chemi­ nės taršos įtaką molio gruntų stipru­ mo parametrams. Dr. S. Gadeikytė nagrinėjo urbanizuotų teritorijų mechaninės apkrovos ir geologinės aplinkos sąveikos pasekmių vertinimo ir modeliavimo klausimus. Žymiu indėliu į mokslinius tyrimus inžinerinės geologijos srityje tapo vykdyta tema „Lietuvos inžinerinių geologinių sąlygų formavimasis ir įvertinimas" pagal 1996-2003 m. valstybinę mokslo programą „Li­ tosfera". Tyrimų rezultatai pateikti kolektyvinėje monografijoje„Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai".

Nuo 2006 m. katedroje formuojasi nauja praktinei veiklai ypač reikalinga mokslinės veiklos kryptis - racionalus tyrimų metodų ir rezultatų panaudoji­ mas tiriant Lietuvos gruntų mecha­ nines savybes ir jų įtaką statinių ir dinaminių apkrovų poveikiui. Pirmieji gauti rezultatai apibendrinant stati­ nio ir dinaminio zondavimo rezul­ tatus pateikti dr. G. Žaržojaus dis­ ertacijoje (2010 m). Šios krypties

tyrimus tęsia doktorantai D. Urbaitis ir D. Gribulis.

Projekto „Heuropa!“ partnerių finalinis susitikimas VU KHF. L. Žilinsko nuotr.

Doc. dr. Rita BARANAUSKIENĖ, KHF Lietuvių filologijos katedra Projekto metu sukurtas interak­ tyvus kalbų mokymosi portalas dvi­ kalbiams vaikams ir jų kitakalbiams tėvams mokytis lietuvių, čekų, lenkų kalbų. Atsižvelgiant į mokinių speci­ fiką - dvikalbystę - pagal specialią metodiką sukurtos kalbos mokymo ir mokymosi užduotys. Mokymo me­ džiaga sietą su šiek tiek tikslinę kalbą mokančiais vaikais, todėl pasirinktas A2-B1 kalbos mokymosi lygis. Lietu­ vių, čekų, lenkų kalbų vaikai, augantys dvikalbėse šeimose, ir jų kitakalbiai tėvai skatinami mokytis interakty­ viai, per žaidimus, siejant mokymo medžiagą su nuo amžiaus priklauso­ momis domėjimosi sritimis.

Nuo 2013 m. gruodžio oficialiai startuos projekto žaidimų platforma, kurioje visi norintieji galės trejus me­ tus mokytis kalbų nemokamai.

Projektu siekiama, kad mokiniams būtų smagu mokytis kalbų. Tai yra viena iš svarbiausių sėkmingo anks­ tyvojo kalbų mokymosi sąlygų. Todėl

žaidimų platformoje siūlomi įtraukian­ tys žaidimai, žaismingi paveikslėliai, skatinantys ne tikfantazuoti, bet ir kal­ bėti, klausymosi ir skaitymo užduotys, skatinančios mokytis žodžių jungimo ir kalbos struktūros taisyklių. „Heuropa!" siūlo kalbos mokymosi platformą trijų amžiaus grupių vai­ kams - ikimokyklinukams, vaikams nuo 5 iki 9 metų ir vaikams nuo 10 iki 13 metų. Kalbos kursai susideda iš daugybėstrumpųžaidimų ir pratimų.

Fantazijų kupinos linksmos istorijos, vaizdingos iliustracijos, įdomūs per­ sonažai motyvuoja vaikus mokytis, kviečia kalbėti ir atpasakoti. Todėl kalbų mokymasis tampa pramoga visiems.Tėvai ir mokytojai„Heuropa!" tinklalapyje ras naudingų patarimų, mokymo(si) idėjų ir užduočių. Kal­ bų mokymo platformoje teikiami mokymo(si) žaidimų metaduomenys, todėl žaidimus galima rinktis pagal temą, kalbos vartojimo lygį, kalbos funkcijas ir struktūrą, taigi tėvai ir mokytojai vaikams savo nuožiūra gali sudaryti individualų mokymosi kursą. Mokytojai skatinami pateiktą kalbų mokymo medžiagą (užduotis, pratimus) naudoti pamokose.

Mokslinėje stažuotėje Ukrainoje Švedijos mokslininkų patirtis Dr. Ala CHODOSOVSKAJA, Chemijos fakultetas

polimerais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis. Čia reguliariai vyksta

galimybės sunkiųjų metalų adsorbcijai.

seminarai, kuriuose dalyvauja ne tik

Atliktų tyrimų metu buvo nustatyti hi­ bridinių dangų formavimo parametrai.

Spalio mėnesį pagal projektą „Po-

Ukrainos tyrėjai, bet ir užsienio šalių

Instituto techninė bazė leido visapusiš­

doktorantūros (postdoc) stažuočių

mokslininkai. Mano stažuotės metu

įgyvendinimas Lietuvoje" mokslinis

buvo surengtas seminaras, skirtas susitikimui su Švedijos svečiais.

kai įvertinti ir apibūdinti susintetintas medžiagas. Gauti rezultatai bus prista­

vadovas prof. Aivaras Kareiva surengė

man mokslinę stažuotę į Ukrainos

Prof. V. Kessleris ir G. Seisenbaeva

nacionalinės mokslų akademijos

(Svvedish University of Agricultural

O. O. Chuiko paviršiaus chemijos

Sciences in Uppsala) pasakojo apiejų

institutą Kijevo mieste.

atliekamus mokslinius tyrimus, apie

Šiame institute yra vykdomi aktu­

tyrimų vizijas ir perspektyvas.

alūs moksliniai tyrimai, skirti adsorb­

Stažuotėje kartu su profesoriaus

cijos procesams ir oksidinių paviršių

V. Zubo vadovaujama mokslininkų gru­

modifikavimui įvairiais hibridiniais

pe buvo tyrinėjamos gautų modifikuo­

neorganiniais ir organiniais junginiais,

tų keraminių membranų panaudojimo

tyti 2014 m. Vokietijoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Euro Hybrid Materials and Stuctures".

Projektą „ Podoktoran tūros (postdoc)

stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje"

organizuoja Lietuvos mokslo taryba.

Vienas iš pagrindinių jo tikslų - moks­ lininkų tarpinstitucinio, tarpkryptinio ir tarptautinio mobilumo bei mobilumo tarp viešojo ir privataus sektoriaus

Hibridinių medžiagų paviršiaus chemijos skyriaus prof. Y. Zubo (antras iš

skatinimas.

dešinės) su tyrėjų mokslininkų grupe

universitas

12

f f f mes

2013 m. gruodis

vilnensis

- studentai

Inga Kalpakovaitė: tobulėti, negalima sustoti Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) įgyvendina projektą „VU SA institucinis stiprini­ mas“. Šiuo projektu siekiama spręsti problemas, atsirandančias dėl dažnos narių kaitos, suteikiant

■

veikiantiesiems reikalingus darbo įgūdžius bei va­ dybinius gebėjimus. Apie šį projektą kalbamės su ■■ VU SA prezidente Inga Kalpakovaitė.

Inga, papasakok, kaip kilo pro­

jekto idėja.

Pati idėja kilo gan seniai, bet kurį laiką nebuvo galimybių ją įgyven­ dinti. Kodėl ji atsirado? Priežastys kelios - visų pirma, esame jaunimo nevyriausybinė organizacija, kurioje nariai keičiasi gan dažnai, tad sie­ kiant išlaikyti kokybę būtina nuolat kelti jų kompetenciją. Antroji prie­ žastis - gerųjų patirčių perėmimas iš stipriausių studentų savivaldų, visų pirma skandinaviškos.

Kaip šis projektas padės kelti

narių kompetencijas?

Jį įgyvendinant turėsime dešimt pirminių mokymų įvairiomis temo­ mis. Tai bus pirmas žingsnis, kuris, tikiuosi, suteiks didelį postūmį į prie­ kį, nes mokymai turėtų būti aukšto lygio. Šie mokymai bus filmuojami

ir iš gautos medžiagos rengiami profesionalūs elektroniniai moky­ mosi moduliai, kurie bus pasiekiami visiems universiteto studentams ir netgi visiems Lietuvos piliečiams, jei tik jie norės.

Ar šiuo metu organizacijos na­

riai daug mokosi? Ar mokymai yra naudingi?

Na, esame studentai, taigi - be abejo! Prieš šių metų ataskaitinę konferenciją paskaičiavome, kiek vidutiniškai mokomės - skaičius išties įspūdingas, nustebino ir mus pačius. Jei išdėliotume visus savo vykdomus mokymus nariams, tai gautume 1,13 mokymų kiekvieną dieną - mokomės daugiau, nei ka­ lendoriuje yra dienų. Matyt, esame labiausiai besimokanti jaunimo organizacija Lietuvoje.

Mokymai yra labai naudingi. Žino­ ma, sunku pamatuoti, kiek naudos atneša kiekvieni mokymai ar kokia

nors viena tema, bet žiūrint į bendrą vaizdą galima drąsiai teigti, kad tai atsiperka su kaupu. Lygindami VU SA veiklos rezultatus su kitų aukš­ tųjų mokyklų studentų atstovybių rezultatais galime didžiuotis, kad tvarkomės išties gerai. Tobulėti yra kur, bet neverta pamiršti, jog VU stu­ dentai vieninteliai visoje šalyje naci­ onaliniu lygmeniu yra atstovaujami tiesiogiai - tai yra didelis papildomas krūvis mums, bet malonus.

Minėjai, kad VU SA stengiasi per­

imti gerąsias patirtis iš užsienio studentų atstovybių, labiausiai

iš skandinavų. Ar labai atsilie­ kame nuo jų?

Skandinavai yra ypač išplėtoję studentams teikiamas paslaugas ten aukštosiose mokyklose pati studentų atstovybė valdo bendra­ bučius, kavines, barus, teikia įvairias kitas paslaugas studentams gerokai mažesnėmis kainomis, nei tai darytų privatus verslas. Šioje srityje turime

dar labai daug galimybių. Kita ver­ tus, kalbėdama apie akademinius dalykus negaliu sakyti, kad mus ski­ ria milžiniška praraja.Taip, Suomijoje aukštosiose mokyklose studentai visuose sprendimų priėmimo orga­ nuose turi trečdalį balsų, bet mes turim penktadalį, tai irgi nėra mažai.

Kalbant apie realius pokyčius - mes jų įgyvendiname daug, universiteto tvarkos yra palankios studentams, bet ne visuomet viskas vyksta taip, kaip formaliai nustatyta. Pagrindi­ nės problemos slypi kultūroje, o šie pokyčiai reikalauja gerokai daugiau laiko.

giant į kitus pavyzdžius, atrodo,

Vilniaus universiteto Studentų

Studentų atstovai mano, kad XVI

atstovybė (VU SA) kartu su Lietuvos

Vyriausybės programoje numaty­ tos nuostatos dėl aukštojo mokslo

studentų sąjunga, atkreipdamos dė­

mesį į spaudoje pasirodžiusius švie­ LIETUVOS IR ŠVEICARIJOS

timo ir mokslo viceministro Rimanto

BENDRADARBIAVIMO PROGRAMA

Vaitkaus pasisakymus, primena, kad

kad tai pasiteisina, bet faktas, jog negalima taip imti ir perkelti visų veiklų į kitą kontekstą detaliai neiš­ analizavus situacijos. Manome, kad dalį paslaugų galėtume siūlyti stu­ dentams gerokai priimtinesnėmis sąlygomis - ypač finansinėmis, nes mums nereikėtų siekti pelno. Ar su­ gebėtume tai padaryti? Svarbiausia tinkamai pasiruošti, bet jau dabar turime keletą pavyzdžių, kurie rodo, kad sugebame valdyti labai didelius projektus - pvz., viešoji įstaiga „VU būstas", kurią esame įsteigę per pusę su universitetu. Per keletą metų šis modelis labai pasiteisino ir leido veiklą padaryti efektyvesnę, buvo in­ vestuota daug pinigų į bendrabučių remontus. Aišku, su bendrabučiais reikia dar labai daug ką nuveikti, bet dabar bent jau didžioji dalis komu­ nikacijų sutvarkyta (vandentiekis ir pan.), tai plika akimi nėra matoma.

Taip pat esame įsteigę pirmąjį Lie­ tuvoje Studentų investicinį fondą, kuris suteikia galimybę studentams dirbti su realiomis biržomis, inves­ tuoti realius pinigus ir taip mokytis.

Projektas jau kuris laikas yra

įgyvendinimas. Kaip sekasi?

Tenka pripažinti, kad nelengvai.

Darbų daug, dalis labai sudėtingų ir mums neįprastų - pvz., visos viešųjų pirkimų procedūros. Labai dėkojame universitetui, kuris gelbsti mus kon­ sultuodamas. Išties atsakomybė di­ delė, nes norisi projektą įgyvendinti puikiai, kad jis atneštų naudos viso universiteto studentams.

Ačiū už pokalbį ir linkime sėkmės

įgyvendinant projektą.

Tai VU SA studentams irgi nori

teikti įvairias paslaugas?

Svarstome tokias galimybes. Žvel­

Studentai: finansavimą reikia didinti, o ne perskirstyti

Projektas remiamas Lietuvos ir Švei­ carijos bendradarbiavimo programos lėšomis.

studentams reikia ne „kosmetinio"

finansuojamų studentų sąskaita, jų skaičius turi maksimaliai augti. VU

aukštojo mokslo sistemos pagraži­

SA ir Studentų sąjunga primena,

nimo, bet realių sprendimų, užtikri­ nančių studijų kokybės gerinimą.

Studentų nuomone, finansavimo perskirstymas nieko nepakeis; norint

inicijuoti tikrus pokyčius, būtina skirti didesnį finansavimą.

Studentai nėra patenkinti, kad švietimas, nors ir įvardijamas kaip

valstybės prioritetas, kasmet yra pamirštamas, kai ateina biudžeto

skirstymo laikas. Jau keletą metų

iš valstybės biudžeto aukštajam

mokslui skiriamos lėšos mažėja.

Studentų sąjungos ir VU SA atstovai

yra įsitikinę, kad nepakeitus šios ydingos praktikos negalėsime kal­ bėti nei apie kokybiškas studijas, nei

apie mažėjančią emigraciją ar kitų problemų sprendimus.

autobusų maršrutai). Be to, atsakiu­

ir visiems Vilniaus miesto gyvento­

viešojo transporto pertvarkai, Vil­ niaus universiteto Studentų atsto­

sieji į apklausas išreiškė poreikį, kad

jams ir jo svečiams", - sako VU SA

tam tikrų maršrutų autobusai būtų

socialinių projektų koordinatorė

padidinti (dviašiai autobusai pakeisti į triašius). Vilniaus studentai vis dar susiduria su aibe problemų, kylančių

Grytė Valackaitė. Bene daugiausia

vybė (VU SA) apklausė studentus, ar jie patenkinti viešuoju transportu.

Buvo atkreiptas dėmesys į maršrutų

grafikus, transporto priemonių dydį ir kitus studentų poreikius, susijusius su transportu. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 Vilniaus universi­

teto studentų.

Respondentai išreiškė nuomonę,

dėl spragų dabartinėje viešojo trans­

porto sistemoje.

„Studentai nespėja laiku atvykti ne tik į paskaitas, bet ir į praktikos vietas. Esant tam tikrų maršrutų trūkumui viešajame transporte su­

dėmesio susilaukė naktinio vie­

šojo transporto Vilniaus mieste įvedimo klausimas - net 97 proc. atsakiusiųjų pasisakė už naktinių

sprendimus, siekiant netrumpalaikio „skylių užkamšymo", bet ilgalaikės ir subalansuotos aukštojo mokslo politikos plėtros.

Jau paskelbti rudens semestro

Įstatymo pakeitimo aiškinamaja­

me rašte teigiama, kad įgyvendinant

zultatai. Nors stipendijas gavo visi,

šią nuostatą stebima piktnaudžiavi­

atitikę nurodytus kriterijus, deja,

mo tendencija.fstudentai, kad gautų

atidžiau išnagrinėjus situaciją kliūva

piniginę socialinę paramą kaip vieni

faktas, kad šį semestrą gavusiųjų sti­

gyvenantys asmenys ir kaip socia­

pendijas yra kone trečdaliu mažiau nei dviem praėjusiais semestrais.

socialinę stipendiją, įsidarbina tik

Ypač sumažėjo socialinių stipen­

kelioms valandoms per mėnesį,

linės pašalpos gavėjai įgytų teisę į

dijų, skirtų pagal pirmąjį socialinį

uždirbdami minimalias pajamas),

kriterijų (sunki finansinė padėtis),

tačiau jokie realūs duomenys, ku­

skaičius - šiais metais jų suteikta tik

riais buvo remtasi, nėra pateikiami.

7000. Tuo tarpu socialinių stipen­

dijų, skirtų pagal antrąjį ar trečiąjį socialinius kriterijus, skaičiai per pastaruosius metus išliko beveik

nepakitę. Realiausia tokio stipendijų skaičiaus kritimo priežastis - nese­ niai įsigaliojusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyvento­

jams įstatymo pataisa, kuri nustato, kad į bendrai gyvenančių asmenų

sudėtį kartu su tėvais ar globėjais yra skaičiuojami visi studijuojantys

asmenys iki 24 metų, nepaisant jų

Lietuvoje socialinės paramos studentams skyrimo tvarka buvo

pradėta griežtinti nuo 2008 m., kai buvo atsisakyta remti studen­

tus, kurie gauna kompensaciją už karštą, šaltą vandenį, dujas ir pan.

Taip pat buvo atsisakyta valstybės

mastu egzistavusių vienkartinių

socialinių stipendijų, skirtų padėti studentams nelaimės atvejais.

Kasmet lėšų, skiriamų socialinėms

stipendijoms, mažėja. Studentų at­ stovai yra įsitikinę, kad tokie spren­

dimai mažina studijų prieinamumą,

metu, kai Lietuva mažina socialinę

to poreikis ypač išryškėjo pradėjus

susituokęs ar yra susilaukęs vaikų.

paramą studijuojantiems, absoliuti

visą parą veikti VU bibliotekos

Anksčiau kartu gyvenantys asmenys buvo nustatomi pagal deklaruotą

dauguma Europos Sąjungos valsty­

gyvenamąją vietą.

būtų galima ją didinti.

nės būna tokios pilnos, kad kartais žmonės į jas nė netelpa. Vykdant reformą neužtenka pakeisti au­

su pasiūlymais bus pateikti Vilniaus

2, 14 bei 19 troleibusų ir 1G bei 5G

lo dalininkus priimti ir palaikyti atsa­ kingus bei strategiškai orientuotus

išskyrus atvejus, kai asmuo yra

ypač tie, kuriais studentai važiuoja

realių pokyčių, nes tokia sistema nepatogi ne tik studentams, bet

VU SA ir Lietuvos studentų są­ junga, aktyviai dalyvaudamos for­ muojant Lietuvos aukštojo mokslo politiką, ragina visus aukštojo moks­

maršrutų įvedimą. Tokio transpor­

sidaro spūstys, transporto priemo­

tobusų numerių ir spalvų, reikia

emigracijos ir protų nutekėjimo problemą, pagrįstumą.

ir atkreipia dėmesį į tai, kad tuo

kad kai kurių maršrutų autobusai ir troleibusai turėtų važinėti dažniau,

versiteto padalinių (daugiausia stu­ dentų teigė, kad reikalingi dažnesni

nuogąstavimų, kad visuotinės stu­ dijų įmokos įvedimas gali padidinti

registruotas gyvenamosios vietos,

Mokslinės komunikacijos ir infor­ macijos centrui (MKIC). ***

nuo bendrabučių iki Vilniaus uni­

žmonės įvardijo galimybę studijuoti nemokamai. Šie rezultatai įrodo

socialinių stipendijų skirstymo re­

dviem semestrais jų skirta apie

Neseniai įvykus Vilniaus miesto

kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktoje apklausoje kaip vieną iš pagrindinių priežas­ čių likti studijuoti Lietuvoje jauni

Šį semestrą socialinių stipendijų skirta trimis tūkstančiais mažiau

kiek daugiau nei 4000, o praėjusiais

Studentams viešajame transporte trūksta kokybinių pokyčių

prieinamumo didinimo įgyvendini­ mas negali būti daromas valstybės

bių ieško būdų ir priemonių, kaip

Šios apklausos duomenys kartu miesto savivaldybei. Apklausos duomenis greitai bus galima rasti www.vusa.lt.

Informaciją rengė Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

13

vitaensis

2013 m. gruodis

______________________________________________ studijos K K t

Per 2007-2013 metus parengtos 52 naujos VU studijų programos Šiais metais Vilniaus universitetas

Studijų direkcijos Studijų programų

baigia įgyvendinti 2007-2013 m. strateginiame veiklos plane numaty­

skyriaus vedėjos Daivos Lepaitės,

tus tikslus. Ketinamų vykdyti studijų

tųjų mokyklų konkurencija skatina

programų kūrimas ir įgyvendinimas

poreikį išryškinti naujos studijų pro­

minėtu laikotarpiu smarkiai prisidėjo

gramos išskirtinumą tarp kitų studijų

prie universiteto uždavinio rengti

programų, taip siekiant atsižvelgti ir į

ir vykdyti studijų programas, kurios užtikrina optimalų ir efektyvų esamų

moksleivių prioritetus bei lūkesčius.

ir numatomų ekonomikos, kultūros ir

darbo rinkos poreikių tenkinimą. 52

masinis aukštasis mokslas ir aukš­

keitusią situaciją pirmojoje pakopoje pavyko reaguoti humanitarinių ir

socialinių mokslų sričių programų

universiteto mokslinį potencialą, bet

rengėjams (2 pav.).

kartu ir leidžia universitetui tinkamai

Analizuojant ketinamų vykdyti

konkuruoti su kitomis aukštosiomis

studijų programų kūrimą 2007-

mokyklomis.

2013 m., būtų galima išskirti šias

daugiau dėmesio skirti naujų an­

trosios pakopos studijų programų

bes rengti nišines, arba„proveržio",

programas, kurių 2007-2013 m. daugiausia užregistruota fizinių ir

užtikrina galimybes pritraukti ge­ riausius Lietuvos pirmosios pakopos

apsaugos sektoriaus programos: reabilitacija, medicinos genetika, medicinos fizika, darnios regio­ ninės sveikatos sistemos; teisės sektoriaus programos: viešoji teisė, Europos Sąjungos verslo teisė, bau­ džiamoji justicija, LL.M. tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė).

• Kai kurios studijų programos buvo

• Globalūs pokyčiai ir šalies ūkio raidos perspektyvos sukūrė galimy­

kūrimui (1 pav.). „Taip buvo norima mokslą VU, nes didesnė studijų pro­

atskiros gana nišinės antrosios pa­ kopos studijų programos siekiant reaguoti į sveikatos priežiūros ir teisinės veiklos poreikius (sveikatos

tendencijas:

sudaryti prielaidas nuosekliai plėtoti

gramų pasiūla antrojoje pakopoje

politika ir medijos.nanotechnologijos ir medžiagotyra ir kt.).

• Vientisąsias studijas vykdančiuose padaliniuose taip pat parengtos

Verta pažymėti, kad lanksčiau į pasi­

naujos studijų programos ne tik rodo

Instituciniu mastu buvo siekiama

• Vis dažniau studijų programų tarpdiscipliniškumo siekiama su­ jungiant kelių mokslo krypčių pasiekimus. Taip atsiranda tarpdis­ ciplininės studijų programos (marketi ngas i r i nteg ruota ko m u n i kacija, skandinavistika ir Europos studijos,

biomedicinos mokslų srityse (laze­ rinė technologija, optoelektronikos

absolventus prie mokslinių tyrimų,

medžiagos irtechnologijos, finansų ir draudimo matematika, informa­

o vėliau ir prie studijų trečiojoje pa­

cinės technologijos, branduolinės

kopoje", - teigė VU studijų direktorė

energetikos fizika, medicinos ge­

Jekaterina Bortkevič.

Tačiau nuo 2009 m. įsigaliojęs

netika, molekulinė biologija, nano-

Mokslo ir studijų įstatymas, lėmęs studijų krepšelio įvedimą, privertė

ir biotechnologija ir kt.). Rengiant šias studijų programas, kartu buvo

reaguoti ir į pirmosios pakopos

gerinama studijų aplinka, tobuli­

atnaujinamos didele apimtimi, o

tai lėmė būtinybę jas registruoti kaip naujas studijų programas (istorija, archeologija, kultūros

medžiagų chemija, mikrobiologija

studijų programų pasiūlos didini­

namos dėstytojų mokslinės ir pe­

mo tendenciją Lietuvoje. Pasak VU

dagoginės kompetencijos.

struktūrinių, kitų fondų lėšomis. Šių projektų metu buvo parengta

• Aktyviau pradėta rengti tarptauti­ niams studentams skirtas studijų programas. 2007-2013 m. inici­

16 naujų studijų programų (3 pav.).

juotos ir įgyvendintos dvi jung­ tinės studijų programos, kurios

Naujajame 2013-2020 m. stra­ teginiame veiklos plane vienas iš

teikia jungtinį kvalifikacinį laipsnį

prioritetinių tikslų yra užtikrinti aukš­

ir vieną diplomą (baltų regioninės

tos kokybės, į globalias tendencijas,

studijos ir darnios regioninės sveikatos sistemos). 2008 m. įre­

šalies ir tarptautinės darbo rinkos

poreikius orientuotas studijas. Taigi

gistruota tarptautinio turizmo

ketinamų vykdyti studijų programų

vadybos studijų programa buvo

rengimas ir įgyvendinimas ateityje

pirmoji VU studijų programa, sudaranti studentams galimybes

taip pat bus svarbus veiksnys univer­

įgyti dvigubą diplomą (VU ir Ca'

siteto veiklos tęstinumui. Šiandien žinoma, kad akademiniai

Foscari University ofVenice Italijo­ je). Šiuo laikotarpiu parengtos dar

kamieniniai padaliniai jau pradėjo

kelios socialinių ir humanitarinių

rengtis 2014 m. priėmimui ir ketina

mokslų sričių studijų programos,

būsimiems studentams pasiūlyti

orientuotos į užsienio studentus

keletą naujų studijų programų: italų

(LL.M. tarptautinė ir Europos Są­

filologiją, ispanų filologiją, farmaciją,

jungos teisė, anglistika, rusistika).

taip pat iš esmės atnaujintą statistiką

Nors nuo 2007 m. pasistūmėta

ir laipsnio nesuteikiančią mokyklos

rengiant studijų programas už­

pedagogiką.

sienio studentams, tačiau, atsi­

Tačiau, kaip pažymi VU Studijų

žvelgiant į VU mastą ir potencialą, tai dar būtų mažas skaičius. Šią

direkcijos Studijų programų skyriaus vedėja D. Lepaitė, užtikrinti, kad

problemą bandoma spręsti jau

visos šios studijų programos bus

istorija ir antropologija, chemija, skandinavistika ir kt.). Tai rodo trumpėjantį vykdomų programų gyvavimo ciklą, kai studijų progra­ ma, pergyvenusi vidutiniškai du

vykdomas studijų programas

pradėtos naujais mokslo metais, dar

pritaikant užsienio studentams ir

sunku, nes ketinama vykdyti studijų

vykdant priėmimą atskiru srautu

programa rengiama ir registruojama

(medicina, tarptautinė komuni­

universitete ypač atsakingai.

akreditacijos ciklus, yra iš esmės atnaujinama registruojant ją kaip naują studijų programą.

• Visų šių naujų studijų programų

vykdyti studijų programų rengimo

kūrimą skatino įvairūs projektai, finansuojami Europos Sąjungos

universitete konsultuoja VU Studijų

kacija ir kt.).

Visais klausimais dėl ketinamų

16

1

14

direkcijos Studijų programų skyrius.

1

3

36

11

12

10

llli Antroji pakopa 5i Pirmoji pakopa

® Humanitariniai mokslai SS Socialiniai mokslai

8

S Fiziniai mokslai

6

S Biomedicinos mokslai

4

□ ES struktūriniai fondai

2

3=

0

■ ERASMUS MUNDUS

iii ii

2007 2008 2009 2010 2011

1 pav. 2007-2013 m. įregistruotų ketinamų vykdyti studijų programų skaičius pagal studijų pakopas

K Vidinės Universiteto lėšos

2012

C DAAD

2013

S Norway Grants

2 pav. 2007-2013 m. įregistruotų ketinamų vykdyti studijų programų skaičius pagal studijų sritis

3 pav. 2007-2013 m. įregistruotų ketinamų vykdyti studijų pro­ gramų skaičius pagal finansavimo šaltinį

Studijų programų išorinio vertinimo rezultatai: ir džiugina, ir kviečia susimąstyti Vilniaus universitetas, puoselė­ damas pamatines studijų kokybės vertybes, toliau aktyviai vykdo esamų studijų programų peržiūrą. 2013 m.

I pusmetį (iki 2013 m. birželio 30 d.)

Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) išoriniam vertinimui buvo pateiktos 29 vykdomos studijų pro­ gramos. SKVC vertino 12 pirmosios pakopos, 16 antrosios pakopos bei 1 vientisųjų studijų programų sa­ vianalizės suvestines. Šiuo metu jau

įvertintos 24 studijų programos. „Šį pusmetį visos VU vykdomos stu­ dijų programos buvo analizuojamos tarptautinių ekspertų. Džiaugiamės, kad daugelis jų įvertintos aukštais balais", - teigė VU studijų direktorė Jekaterina Bortkevič. Iš vertintų pro­

gramų 6 metams jau akredituotos Orientalistikos centro Azijos studijų (pirmoji pakopa) bei šiuolaikinių Azijos studijų (antroji pakopa) studijų programos, taip pat Ekonomikos fakulteto vykdoma vadybos ir verslo administravimo (pirmoji pakopa) stu­ dijų programa. Žinoma, jog 6 metams siūlomos akredituoti ir Gamtos moks­ lų fakulteto neurobiologijos (antroji pakopa) bei mikrobiologijos (antroji pakopa) studijų programos, taip pat Fizikos fakulteto studijų programos energetikos fizika (pirmoji pakopa), medžiagotyra ir puslaidininkių fizika, lazerinė fizika ir optinės elektronikos, aplinkos ir cheminė fizika, teorinė fizika ir astrofizika (visos antrosios pakopos).

Aukščiausius įvertinimus (24 balus) ekspertai skyrė Orientalistikos centro Azijos studijų bakalauro ir šiuolaikinės Azijos studijų magistrantūros progra­ moms. Atitinkamai 22 ir 20 balų teko neurobiologijos bei mikrobiologijos ma­ gistrantūros programoms. Visos Fizikos fakulteto programos surinko atitinka­ mai 21-23 balus.Tačiau kai kurioms pir­ mosios pakopos studijų programomsnanotechnologijų ir medžiagotyros programai bei Kauno humanitariniame fakultete vykdomai vadybos ir verslo administravimo programai - ekspertai turėjo pastabų, todėl akreditavo 3 metams. Daugelis kitų vertintų studijų programų taip pat gavo nemažus įver­ tinimus, tačiau sprendimas dėl akredi­ tavimo kol kas nepriimtas.

Daugeliu atvejų ekspertai palankiai

dėmesio į baigiamųjų darbų santrau­

vertina universiteto dėstytojų kom­

kų kokybę užsienio kalba, mažokas ir

petenciją ir materialiuosius išteklius,

studijų dalykų pasirinkimas, vangokai

nors pateikiama nemažai pastabų dėl

veikia studijų programų komitetai,

bendros universiteto politikos dėstyto­

ne itin aktyvus socialinių partnerių

jų kompetencijos tobulinimo atžvilgiu

dalyvavimas programos tobulinimo

trūkumo. Nemažai kritikos sulaukiama

procesuose", - teigia VU Studijų direk­

ir dėl nepakankamo studijų tarptautiš-

cijos Studijų programų skyriaus vedėja

kumo. Ekspertai atkreipė dėmesį į dės­

dr. D. Lepaitė.

Kitą pusmetį išoriniam vertinimui

tytojų ir studentų akademinius mainus, kurie mūsų studijų programose nėra nio studentų pritraukimas į studijas,

ketinamos teikti dar 32 VU studijų programos. Jas taip pat vertins įvai­ rios tarptautinių ekspertų grupės.

taip pat trūksta su studijomis susijusios

Išoriniam vertinimui jau teiktų bei dar

informacijos užsienio kalba univer­ siteto viešojoje erdvėje bei fakultetų

ketinamų teikti VU studijų programų sąrašą galite rasti VU naujienų portale

tinklalapiuose. Be to, kai kuriose studijų

naujienos.vu.lt.

intensyvūs.„Kol kas nedidelis ir užsie­

programose reikėtų atkreipti daugiau

Studijų direkcijos inform.

2013 m. gruodis

«

14

f f f kultūra_______________________________________________

Ginutis Martynas Procuta ir Lietuva Nijolė ŠULGIENĖ Daugiau negu pusę savo gyvenimo metų Ginutis Procuta yra susiejęs su Vilniaus universitetu ir jo biblioteka.

Bibliotekos knygų saugyklose yra saugoma per 5000 jo atsiųstų ver­ tingų XIX—XXI a. leidinių kolekcija anglų, lietuvių, prancūzų ir kitomis kalbomis, Rankraščių skyriuje - jo archyvas. 1965 m. pabaigoje pažintis su Čikagoje viešėjusiu VU rektoriumi

Vilniaus universiteto biblioteka lapkričio 11 d. minėjo iškilaus Kanadoje gyvenančio lietuvio Ginučio Martyno Procutos 80 metų sukaktį. Kartu surengta paroda „Ginutis Martynas Procuta ir Lietuva“.

prof. Jonu Kubiliumi iš dalies lėmė ir bendravimo pradžią su VU biblioteka.

Apie tai ir apie pastangas, kad biblio­ teka gautų knygas, G. Procuta rašo: „Knygas Vilniaus universiteto biblio­ tekai pradėjau siuntinėti iš Čikagos

universiteto aspirantūros 1968/1969 metais. Norėdamas, kad jos būtų pras­ mingesnės, ir drauge geisdamas kaip nors bendrauti su tų knygų skaityto­ jais: profesūra ir studentija, ir dargi kaip nors užtikrinti, kad jos pasiektų VUB, ėmiau jas dedikuoti - užrašinėti, lietuviškai tituliniame lape ir priekinė­ je nugarėlėje - angliškai. Neįrašytas knygas cenzoriai, muitininkai, sau­ gumo žmonės ar nesąžiningi pašto tarnautojai galėjo lengviau pasisavin­ ti... Lietuvai atgavus laisvę knygoms atsivėrė durys plačiai. Norėjau kaip galima daugiau padėti gimtojo krašto žmonėms. Nutariau, kad per knygas jų daugiausia pasieksiu. Knygos man pačiam ir visai mūsų trijų generacijų šeimai davė ir duoda daug džiaugsmo ir malonumo, nekalbant apie žinias ir akiračių plėtimą. Todėl ėmiau siųsti knygas trim viešosioms miestų biblio­ tekoms: Utenos, neštai mano senelių (iš mamos pusės) ir mūsų vasaros atostogų miestas, Plungės ir Taura­ gės, nes mūsų šeima ten gyveno, ir Klaipėdos universiteto bibliotekai, nes tai jauniausias universitetas.Taigi ant visų siunčiamų knygų iš įpratimo ir noro, kad jaustųsi žmogiškas ryšys, na, gal ir meilė, vis rašiau ir rašiau..." G. Procutos knygų kolekcijos sudarymo pradžia VU bibliotekoje laikytini 1970 metai.

VU bibliotekos istorinėje J. Lelevelio salėje susipažinimui, skaitymui ir lan­ kytojų vertinimui yra eksponuojamos knygos iš G. Procutos knygų kolek­ cijos, parengta personalinė paroda „Ginutis Martynas Procuta ir Lietuva".

Beveik visos į biblioteką atsiųstos knygos yra su įrašais, ekslibrisais, pro­ giniais ir rėmėjų antspaudais.

G. Procuta yra prasitaręs, kad už dovanotas knygas dažniausiai gauna padėkas iš dabar jau apie 20 remiamų

Viktorijos Rybakovos knyga „Pasidalintas žinojimas“.

Saulė Kisarauskienė perduoda Ginučio Procutos laiškus VUB generalinei direktorei Irenai

V. Karpovos nuotr.

Krivienei. E. Kurausko nuotr.

bibliotekų, muziejų, institutų biblio­ tekų direktorių, bet jis visada norėjo tiesioginio kontakto su skaitytoju, todėl neatsitiktinai popietės svečiai buvo ir jo knygų kolekcijos skaity­ tojai, kiti - vienaip ar kitaip susiję su šiuo ypatingu žmogumi. Literatūros istorijos tyrinėtoja Elena Baliutavičiūtė, daugiau nei 40 metų renkanti medžiagą apie pasaulinio garso rašy­ tojų gyvenimą, pasakodama apie savo pažintį su G. Procuta pabrėžė, kad juos supažindino knygos VU bibliotekoje.

1999 m. ji G. Procutai rašė:„Jei ne jūsų dovanotos universiteto bibliotekai knygos, nežinau, ar būčiau galėjusi savo knygose pateikti tokios įdomios medžiagos apie daugelį rašytojų."

Jauna architektė Viktorija Rybakovą su G. Procuta taip pat susipažino per knygas:„Su jo knygų kolekcija susipa­ žinau prieš metus, kai netyčia į rankas pakliuvo Jacko Kerouacko knyga „On the Road" su jo dedikacija." Viktoriją kolekcija sudomino ne tik dėl įspūdin­ go turinio ir dovanotų knygų skaičiaus, bet ir dėl to, kad kiekviena knyga su dedikacija, už kurios slepiasi tam tikra

informacija, knygos ar jos autoriaus, asmeninė siuntėjo istorijos. Kilusi mintis atskleisti šias istorijas dabar jau įgyvendinta - renginio metu prista­ tyta V. Rybakovos knyga „Pasidalintas žinojimas". Šiuo metu V. Rybakovą

dar geriau pažįsta G. Procutą ne tik iš jo knygų kolekcijos, bet ir iš ilgų pokalbių telefonu. Viena iš didžiausių XX a. Lietuvos istorijos tragedijų holokaustu besidominčio Rimanto Stankevičiaus pažintis su G. Procuta prasidėjo taip pat nuo 1999 m. išleistos knygos „A. Gurevičiaus sąrašai =The list of A. Gurevičius", kuriai G. Procuta parašė įžangą, o recenziją apie ją rašė R. Stankevičius. Pastarasis pabrėžė, kad jųdviejų susirašinėjimas buvo susijęs su viena tema - holokaustu. Pasak R. Stankevičiaus, G. Procuta yra lietu­ vių autoriteto gynėjas užjūryje, savo straipsniais daug prisidedantis prie to, kad pasaulis žinotų, kiek daug lie­ tuvių, rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo pasmerktus žydus, kad jų pasiaukojimo liudijimas būtų išsaugotas ateities kartoms. Apie ilgametę bičiulystę su G. Procuta, pra­

sidėjusią 1973 m. VU bibliotekos Gra­ fikos kabinete ir trunkančią iki dabar, prisiminimais dalijosi dailininkė Saulė Kisarauskienė, buvusi bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė.

Apie 1944 m. dešimtmečio vaiko G. Procutos, su tėvais pasitraukusio iš Lietuvos, biografiją pasakoja paroda „Ginutis Martynas Procuta ir Lietuva".

Negali sutilpti veiklaus žmogaus gyvenimas į keliolika stendų, tačiau išryškėja patys svarbiausi G. Procutos gyvenimo ir veiklos aspektai: šeima, saugoma kalba, puoselėjamos tradi­

cijos, pedagoginis darbas, visuome­ ninė veikla, beveik be išimties skirta Lietuvos vardo ir Lietuvos žmonių (menininkų, kūrėjų ir kultūrininkų) darbų garsinimui, nuolatinis rūpini­ masis Lietuvos reikalais.

Procutų šeima - ne milijonieriai ir ne bankininkai - remia daug asme­ nų ir institucijų Lietuvoje. Vilniaus universiteto. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir kitose bi­ bliotekose yra sudarytos G. Procutos vardinės knygų kolekcijos, jo atsiųstos knygos papildė ne tik Vilniaus, Kau­

no, Klaipėdos, Šiaulių universitetų, bet ir Plungės, Tauragės, Joniškio ir Utenos viešosios, Utenos „Saulės" ir M. K. Čiurlionio menų gimnazijos,

Lietuvių literatūros ir tautosakos ins­ tituto, buvusio Pedagoginių mokslų tyrimo instituto bibliotekas, Žemaičių dailės muziejų ir biblioteką. O kur dar Toronto universiteto biblioteka, kuriai Procutų šeima yra padovanojusi apie du tūkstančius tomų lituanistikos, apie 300 mažosios grafikos ir karto­ grafijos darbų. Viename iš daugelio savo straipsnių G. Procuta yra parašęs „Jei kada laimėčiau milijoninę loteriją, už pusę įsteigčiau fondą Books to Lithuania (Knygos Lietuvai), tuomet vietoj tuzino bibliotekų galėčiau remti visas Lietuvos miestų viešąsias biblio­ tekas rinktinėmis knygomis."

Po pokalbio telefonu su G. Procuta bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė visiems susirinkusiems per­ davė nuoširdžiausius jo sveikinimus, padėkojo svečiams E. Baliutavičiūtei, S. Kisarauskienei ir R. Stankevičiui už 4 popietės metu G. Procutos archyvui dovanotus jo rašytų laiškų pluoštus.

BIBLIOTEKOS RENGINIŲ APŽVALGA Rugsėjo mėnesį VU Filosofijos fakultetas ir VU biblioteka paminėjo filosofo, logiko, filosofijos istorijos tyrinėtojo Romano Plečkaičio 80 metų sukaktį. Baltojoje salėje buvo atidaryta parodaJVon sibi, sedomnibus.

Profesorius Romanas Plečkaitis (1933-2009)". Žodžiai Non sibi, sėd omnibus (Ne savo, bet kitų labui) atspindi prof. R. Plečkaičio - žmogaus, mokslininko, mokytojo - gyvenimo kelią.

R. Plečkaitis - vienas Lietuvos filosofijos istorijos sisteminių tyrinėjimų pradininkų. Daugiausia nagrinėjo scholastinę, naujųjų amžių ir šviečiamojo amžiaus Lietuvos ir visuotinės filosofijos istoriją, logikos, etikos, epistemologijos ir kitas problemas. Ištyrė filosofijos prieglobstyje buvusių gamtos ir kitų mokslų - fizikos, astronomijos, biologijos, žmogaus anatomijos ir fiziologijos, psichologijos - raidą Lietuvoje. įrodė Lietuvoje buvus vėlyvąją viduramžių filosofiją ir joje tilpusius kitus mokslus, tuo Lietuvos mokslo istoriją paankstino daugiau negu puse šimtmečio.

Parodoje eksponuoti pagrindiniai R. Plečkaičio darbai, pasaulio filosofijos klasikų vertimai, straipsniai. Jo parengtų filosofijos mokslo daktarų disertacijų autoreferatai su doktorantų (jų parengė 29) įrašais parodo, koks platus buvo Profesoriaus interesų laukas ir kiek daug jis spėjo nuveikti. Ekspozicija parengta iš VU bibliotekos fondų ir Plečkaičių šeimos archyvo. □ Spalio mėnesį atidaryta Gedimino Degėsio nuotraukų paroda„Sawubona Afrika! (zulų k.: Sveika, Afrika!)" buvo Orientalistikos centro 20-mečiui skirtų renginių ciklo dalis. □ Spalio 13-16 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje vyko tarptautinės bibliotekų konsorciumų asociacijos ICOLC (Intemational Coalition of Library Consortia) metinė konferencija. Lietuvoje konferencija buvo surengta pirmą kartą, jos organizavimas patikėtas VU bibliotekai ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai, kurios vienas narių yra Vilniaus universitetas.

Konferencijoje dalyvavo 70 svečių iš 22 pasaulio šalių - nuo Šiaurės Amerikos (Jungtinės Amerikos Valstijos,

Kanada) iki Japonijos, nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Europos šalių.

ICOLC asociacija daugiausia vienija konsorciumus, jų atstovaujamose šalyse administruojančius prieigą prie elektroninių išteklių. Prenumeratos klausimas šiuo metu yra gerokai išsiplėtęs, jis aprėpia daug platesnius horizontus nei vien tik prieigos prie duomenų bazių sukūrimas.Todėl neatsitiktinai ICOLC konferencijoje buvo kalbėta ir apie atviros prieigos iniciatyvas, aptarti teisiniai elektroninių išteklių prieigos klausimai, nemažai dėmesio skirta derybų su leidėjais specifikai ir subtilybėms. □ Lapkričio mėnesį Istorijos fakultetas organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė", skirtąTrečiojo Lietuvos Statuto 425 metų sukak­ čiai, o VU bibliotekoje atidaryta pfiroda.,Lietuvos Statuto tyrimai Vilniaus universitete. Skiriama profesoriaus Stanislovo Lazutkos (1923-2009) atminimui“. XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje Istorijos fakultete prof.

S. Lazutkos suburtos ir vadovaujamos mokslininkų grupės pastangomis Vilniaus universitetas tapo Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) tyrimų ir leidybos centru, jie parengė ir publikavo PLS akademinį tekstą, išvertė jį į lietuvių ir rusų kalbas. Už šią veiklą prof. S. Lazutka buvo įvertintas Lietuvos Respublikos mokslo premija (1995). Parodoje eksponuoti dokumentai, susiję su Lietuvos Statuto tyrimų Vilniaus universitete istorija nuo XIX a. pradžios iki paskutinės prof. S. Lazutkos išleistos knygos„Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) = DepBbiū JluTOBCKHii CTaTyT (1529 r.): Zamoiskių ir Firlėjų rankraščių nuorašų paleografija ir faksimilės". □ Iki gruodžio 31 d. VU bibliotekoje veikia fotomenininko Virgilijaus Jankausko paroda „Dingęs kraštas".

Parodoje pristatomose fotografijose užfiksuoti vaizdai iš vietų, kur kažkada buvo Mažoji Lietuva, ir tai, ko nesugebėjo įveikti net laikas.

VUB inform.

vitaensis

2013 m. gruodis

15

__________________________ susitikimai po Alma Mater stoguiii

Pokalbis su Gabrielio Garcfos Marquezo biografu: kokią reikšmę Kolumbijos klasikui turėjo cirkas ir ledas? bet man svarbūs ne tik jie. Taip pat

Lapkričio 7 d. Vilniaus universitete viešėjo Nobe­ lio literatūros premijos laureato, Kolumbijos rašy­ tojo Gabrielio Garcios Marquezo biografas Dasso Saldivaras. Užsienio kalbų instituto organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje jis skaitė pranešimą. Prieš tai Dasso Saldivarą pakvietė­ me pokalbio, per kurį pašnekovas atskleidė, kiek laiko rašė Gabrielio Garcios Marųuezo biografiją, kaip į ją reagavo pats rašytojas, koks autobio­ grafinių detalių santykis su jo romanais ir kodėl biografas galiausiai ėmė rašyti pats.

esu skaitęs daug Kafkos, Prousto,

Tolstojaus, kitų autorių. Iš jų labai daug pasiėmiau, nes juos gerbiu.

Kai esi apsiskaitęs ir turi galvoje šių autorių lygį, jeigu nori rašyti ir turi tam poreikį, stengiesi išlaikyti šį lygį. Antra vertus, pradėdamas rašyti

tarsi mėgdžiojau šiuos autorius, pa­ siimdamas jų stiliaus dalelę. Didysis

originalumas yra tada, kai atrandi savo paties balsą, net ir perėjęs visas įtakas. Iš esmės visi didieji rašytojai

rašė apie tris dalykus: gyvenimą,

meilę ir mirtį. Kažkur tarp jų slypi vienatvės tema. Tikru rašytoju virtau

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

tada, kai pajutau atradęs savo kalbą,

Taigi su pačiu biografijos „kaltinin­

ku" nebuvo daug bendrauta?

savo kalbėjimo būdą, savo stilių ir tiesiogiai nebesekiau nė vienu iš

grafija „EI viaje a la semilla" („Kelio­

Ne, su juo vis dėlto bendravau, bet tai įvyko daug vėliau, praėjus beveik

nė šaknų link" - vert, past.), pasiro­

8 metams po to, kai pradėjau rinkti

Visa tai atradau rašydamas

džiusi 1997 m., yra ne tik išversta į ne

medžiagą jo biografijai. Tai nutiko

Marųuezo biografiją. Turbūt mano

vieną pasaulio kalbą, bet ir neretai

1979 m.Taigi prieš pasirodant knygai

stilius susiformavo jau tada. Po šios

vadinama geriausia Kolumbijos ra­

su Marųuezu Meksikoje praleidau du

knygos ėmiausi rašyti savo pirmąjį

šytojo biografija. Už ją esate gavęs

ilgus vakarus. Mūsų pokalbiai truko

romaną apie vaikystę „Los soles de

premijų, manyta, kad knygą galima

daugiau nei šešias valandas. Perjuos

Amalfi" („Amalfio saulės" - vert.

skaityti kaip romaną. Ar galima

stengėmės kruopščiai susipažinti su

pasf.).Tai užtruko 4-5 metus.Turbūt

teigti, kad esate tas, kuris geriausiai

pirmaisiais 20 rašytojo gyvenimo

galėčiau tvirtinti, kad romanas tikrai

pažįsta jo gyvenimą ir kūrybą?

Nemanau, kad yra toks žmogus,

metų - vaikyste ir jaunyste. Iki tol

parašytas mano stiliumi, nors nori

šis Marųuezo gyvenimo laikotarpis

nenori jame juntamos tos pačios

kuris galėtų būti vadinamas geriau­

skaitytojui buvo nepažįstamas.

įtakos: Borgeso, Faulknerio, Rulfo, gal

Gabrielio Garcios Marquezo bio­

didžiųjų klasikų.

net Homero. Bet minėtoje knygoje

siai pažįstančiu Marųuezo gyvenimą,

nes jis neišsemiamas. Tiesa, kad pats

Koks apskritai Marąuezo vaidmuo

daug metų dirbau prie Marųuezo

Kolumbijoje ir jos literatūros kon­

gyvenimo, daugiau nei tris savo

tekste?

jau kondensuojasi ir mano paties rašymo stilius.

veiklos dešimtmečius paskyriau šiai temai tirti. Daugiausia tyrinėjau

Be jokių abejonių, visi kolumbie-

Dasso Saldivaras nėra Jūsų tikrasis

čiai jį laiko didžiuoju ir pačiu svar­

vardas ir pavardė. Kokie motyvai

santykius tarp Marųuezo veikalų ir

biausiu Kolumbijos rašytoju. Nors,

jo biografijos detalių. Norint pasiekti

kita vertus, retsykiais kyla diskusijos

šį tikslą, man teko ne tik domėtis jo

dėl jo politinių pažiūrų, dėl kurių

gyvenimo faktais, bet ir ne vieną

Marųuezas neretai kritikuojamas.

Marųuezas reprezentavo savo kū­

kartą skaityti visus rašytojo romanus.

Tačiau jo kūryba nekvestionuotinai

riniuose.

Autorius niekada nėra tas, kuris gali gerai įvertinti savo darbą. Tai pada­

paskatino pasirašinėti slapyvardžiu?

E. Kurausko nuotr.

Gal jis turi kokią nors reikšmę?

Iš pradžių buvau per daug drovus, Marųuezo kūrinius. Dar svarbiau tai, kad „Šimte metų vienatvės" yra

nepasitikėjau savimi ir, nenorėda­

mas, kad draugai matytų, jog rašau,

laikoma šedevru. Marųuezas taip pat

Rašytojas yra sakęs, kad negali už­

personažas vardu Melkiadas. Jis tarsi

nusprendžiau pasirašinėti slapy­

paties autoriaus alter ego, mat ro­

vardžiu. Bėgant laikui, taip su juo

yra didysis visos Lotynų Amerikos

miršti vaizdo, kaip senelis, paėmęs už

ryti turi skaitytojai.Tas pats taikytina

ir visų ispanakalbių šalių rašytojas.

rankos, vedasi į cirką arba kiną. Arba

mane Melkiadas yra poetas, kūrėjas,

susigyvenau, kad ką nors pasirašyti

ir mano atvejui. Negalėčiau pasakyti,

Todėl galėtume sakyti, kad nuo

kai senelis pirmą kartą parodė, kas

rašantis savo pergamentuose ir tu­

kad mano parašyta biografija yra

Ispanijos iki Argentinos ir toliau

yra ledas. Marųuezas „United Fruit

rintis ryšį su anapusiniu pasauliu. Jis

savo tikruoju vardu atrodė per daug sunku. Šis žaidimas virto realybe,

išsamiausia iš visų egzistuojančių

Marųuezas yra didysis rašytojas ir di­

Company” parduotuvėje pamatė

iš esmės nutrina ribas tarp fikcijos ir

kažkuo labai rimtu. Tad slapyvardis

Marųuezo biografijų. Kita vertus, ga­

dysis literatūros atradėjas - pirmasis

šaldytas žuvis ir jas prilietė. Ledas

realybės, tarp gyvenimo ir mirties.

visam laikui liko kaip tikrasis vardas.

liu teigti, kad ji yra ta, kuri labiausiai

toks po Miguelio de Cervanteso.

nudegino pirštą, pasidarė labai šalta,

patiko pačiam Marųuezui. Praėjus

Turime ir kitą garsenybę - Jorgę

o vaikas nebuvo anksčiau pažinęs

11 metų po knygos pasirodymo, jis man paskambino ir pasakė, kad kny­

Luisą Borgesą, kuris taip pat laikomas

Jis neturi kokios nors ypatingos

Vis užsimenate apie senelių įtaką Marąuezo gyvenimui. O koks buvo

mųjų mano vardo raidžių (tikrasis

tėvų vaidmuo?

autoriaus vardas yra Dario Antonio

reikšmės. Dasso sudarytas iš pir­

vienu didžiausių Lotynų Amerikos

šio jausmo. Senelis jam paaiškino, ką reiškia sušaldymas ir ledas. Šie

ga labai patiko ir kad jis nesupratęs,

rašytojų. Ir net pats Marųuezas save

vaizdiniai perkelti („Šimtą metų vie­

Labai svarbus. Visų pirma dėl to,

kaip galėjau taip gerai apie jį parašy­

yra vadinęs Borgeso mokiniu. Kita

natvės". Nors ne tik perkelti. Jie tapo

kad jį pagimdė (šypsosi). Mama Lui­

pridėta papildoma „s" raidė. Kadan­

ti, jo beveik nepažinodamas.

vertus, yra šioks toks skirtumas tarp

impulsu šiai knygai.

gi labai mėgau Pablo Picasso, o jo

galvojau, kad gražiai atrodytų, jei ir

Kokiais šaltiniais rėmėtės rašyda­ mas Marąuezo biografiją?

Beveik visais įmanomais šaltiniais:

rašytiniais, žodiniais ir tiesiog detalė­

Sepūlveda Ochoa - vert, past.), tik

Borgeso ir Marųuezo. Pastarasis yra

Kitas svarbus žmogus, kurio nega­

są Santiaga Marųuez svarbi kuriant Ursulos Iguaran personažą „Šimte

neabejotinai geriausias ispanakalbis

lima užmiršti - močiutė Tranųuilina

metų vienatvės". Pavyzdžiui, kai

pasakotojas, o Borgesas specifinis

kurie rašytojo tėvo Gabrielio Eligio

mano pseudonime būtų dvi „s", o ne

savo žaidimais kalba, visų kalbos

Iguaran. Ji buvo visai kitokia negu senelis: prietaringa, senų pažiūrų.

Garcios charakterio aspektai pada­

viena. Kai kurie skaitytojai, žinodami

resursų panaudojimu literatūroje.

Vienas svarbiausių dalykų, vėliau

lyti tarp Chosė Arkadijo Buendijos ir

mano tikrąjį vardą, klausia, ar gali

Melkiado personažų. Romane pasi­

juo kreiptis. Atsakau, kad gali mane

telkiamos tėvo biografijos detalės. Jis

vadinti kaip nori, tai nesvarbu.

pavardė rašoma su dviem „s", pa­

šiai knygai pradėjau rinkti 8-ojo

Kaip galėtumėte pakomentuoti

nusėdęs Marųuezo kūryboje, ypač kūrinyje „Šimtas metų vienatvės",

dešimtmečio pradžioje. Tuo metu

Marąuezo autobiografinių detalių

buvo tai, kad senelė nuo mažų die­

buvo smuikininkas, poetas, gydyto­

apie Marųuezą nebuvo daug rašyta, jo biografija dar nebuvo labai gerai

santykį su jo romanais?

nų anūkui dainuodavo, pasakodavo

jas homeopatas kaip ir Melkiadas. 0

Pabaigoje norėčiau paklausti, ko­

Tų santykių yra labai daug. Iš es­

pasakojimus apie mirusius žmones.

Marųuezo tėvų sužadėtuvės, meilės

pažįstama. Važiavau į Arakataką,

mės beveik visa Marųuezo kūryba

Tos dainos paskatino vaiko galvoje

istorija aprašoma kūrinyje „Meilė

kių dar turite kūrybinių planų? Šiuo metu stengiuosi užbaigti

rašytojo gimtąjį kaimą, bendravau

įsivaizdavimą, kad visas pasaulis ir

choleros metu". Bet vis dėlto seneliai

Simono Bolivaro mylimosios Ma-

su jo šeima, kalbinau tėvus, kitus

pagrįsta jo patirtimis, išgyvenimais, kurie nutiko iki tol, kol jam suėjo 10

jų namai pilni dvasių. Marųuezas nuo

buvo svarbiausi. Atrodo, kad be jų

artimuosius ir taip rinkau informaci­

metų. Beveik visos detalės, visi perso­

mažų dienų daug klausinėdavo. Se­

ugdymo ir įtakos Marųuezas arba

nuelos Saėnz biografiją, kurią rašau beveik tiek pat laiko kiek Marųuezo

mis iš gyvenimo buities. Medžiagą

ją. Gal neatrodysiu kaip pagyrūnas

nažai paimti iš vaikystės. Marųuezas

nelei tai atsibosdavo. Jau kokią šeštą

nebūtų tapęs rašytoju, arba būtų

biografiją. Paskutiniu metu taip pat

sakydamas, kad buvau tas pirmasis,

valandą vakaro ji pasodindavo anūką

buvęs visai kitoks kūrėjas, negu yra

dirbu prie savo knygelės, kuri vėlgi

arba pionierius, Marųuezo biogra­

yra sakęs, kad svarbiausias žmogus jo gyvenime buvo senelis Nicolasas

kambaryje ant kėdės ir sakydavo:

dabar.

bus susijusi su Marųuezu. Surinksiu

fijų rašyme. Kitaip tariant, žengiau pirmąjį žingsnį.

Marųuezas. Jis labai mylėjo savo anū­ ką, kurį vadino Gabitu. Šiam esant

„Dabar tylėk, nebekalbėk, jau esu

7 ar 8 trumpas esė apie jo kūrybą.

Dar prieš pradėdamas rašyti bio­

dar labai mažam, tėvai išsikraustė

pavargusi. Jeigu vis tiek kalbėsi, at­ eis dvasios." „Šimte metų vienatvės"

grafiją, buvau perskaitęs ne tik

į kitą miestą - Barankiliją ir norėjo

žmonės gyvena dvasių apsupti ir jos

Marųuezo romanus, bet ir apsa­

su savimi pasiimti sūnų, bet senelis

turi didelę reikšmę.

kymus, žurnalistinius reportažus,

neleido. Senelis, galima sakyti, apro­

Pasodinto ant kėdės vaiko, išsi­

straipsnius. Netgi atmintinai mokėjau

dė anūkui pasaulį: vesdavosi į cirką,

gandusio, bijančio, negalinčio nieko

nemažą dalį fragmentų iš tų knygų.

maudytis į Arakatakos upę, rodė jam

pasakyti dėl to, kad bijo ir mano, jog

Taip, tikra tiesa, kad sunku įeiti į

Už pagalbą vertėjaujant dėkojame

Biografas apie asmenybę, apie kurią

miestus, kaimus ir taip pažindino su

aplink daug dvasių, įspūdis tiesio­

šitą rašymo pasaulį po tokių didžių­

Užsienio kalbų instituto Romanų kalbų

rašo, turi žinoti absoliučiai viską.

pasauliu, žmonėmis, kuriuos vėliau

giai perkeltas ir į pačius pirmuosius

jų ispanų kalba rašiusių rašytojų,

katedros lektorei Aistei Kučinskienei.

Esate sakęs, kad tokių grandų

Jas rašiau iš skaitytojo, o ne literatū­

kaip Jorge Luisas Borgesas, Juanas

ros kritiko patirties. Knyga vadinsis

Rulfo ir Gabrielis Garda Marąuezas

„Skaitytojas Makondo šalyje". Dar

akivaizdoje pačiam kurti nematote

esu suplanavęs net penkis romanus,

prasmės. Tačiau vis dėlto esate išlei­

todėl darbo man netrūksta.

dęs esė rinkinį, poezijos knygą.

universitas

16

vilnensis

i k k paskutinis puslapis

Kokie bus 2014-i Palydėdami senuosius ir pasitikdami Naujuosius metus, klau­ siame: kokie bus ateinantys metai, ką naujo jie mums žada?

Politologai, ekonomistai, sociologai, klimatologai ir psicholo­ gai vienareikšmiškai tvirtina - jie bus geresni nei buvę.

Doc. dr. Jonas Martinavičius, Ekonomikos fakulteto dekanas Pasaulio bankas (PB) šią vasarą paskelbė, kad Lietuva pagal bendro vidinio produkto apimtį vienam gyventojui (36,9 tūkst. litų) patenka į turtingiausių pasaulio šalių grupę. PB duome­ nimis, Lietuvos nacionalinis turtas vienam gyventojui siekia apie 390 tūkst. litų, o namų ūkyje vieno asmens turtas sudaro apie 29 tūkst. litų.

Akivaizdu, kad kitąmet būsime dar turtingesni. Remiantis vien ekonominės sistemos inercija galima prognozuoti, kad dėl numatomo BVP augimo „praturtėsime" bent 1300 litų, o metinė 2 proc. prognozuojama infliacija vienam gyventojui tenkantį šalies turtą padidins dar beveik 8 tūkst. litų. Žinoma,

kad optimali ekonominė būsena pasiekiama esant pusiaus­ vyrai. Vienas iš būdų jos siekti - pasiūlos ir paklausos balansas.

Turimą perviršinę pasiūlą balansuojant su mokia paklausa, labai padėtų vienas iš atlyginimų racionalizacijos būdų mažinti aukštus ir didinti žemus atlyginimus.Taip išspręstume ir nemaža socialinių problemų: sumažintume pajamų nelygybę, gal - migraciją, nepasitenkinimą„bloga" valdžia ir pan.Tikėti­ na, kad taip efektyviai padidintume ir BVP augimą ir greit pasiektume bent Estijos lygį, tai yra BVP vienam gyventojui padidėtų bent 4100 litų.

Kadangi esame turtingi ir 2014-aisiais būsime dar turtingesni, negailėkime šv. Kalėdų šventėms kuo daugiau išleisime, tuo labiau didės ir BVP.

dinio arklio metai? dą^mą^'Šjąi karsimės ar kitokiais būdais žudysimės, mokyklinukai vėl iš visų Europos šalių vaikų labiausiai bus nepatenkinti ir mokykla, ir savo vaikišku gyvenimu, tuo pat metu vėl dažniausiai už kitų šalių vaikus tyčiosis iš savo bendramokslių, o aktyvistai ir toliau kurs psichikos sveikatos gerinimo strategijas. Net jei socialdemokratų vairuojama valdžia atlyginimus, pensijas ir visokias išmokas pakeltų dvigubai, maždaug po poros euforijos savaičių nelaimingumo medžiagos vėl pradėtų skalauti smegenis. O taip atsitiktų (ir atsitiks) todėl, kad laimė neperkama už pinigus. Materialinė gerovė nulemia tik 10 procentų psichologinės gerovės, dar kokį 10 procentų laimės jausmo lemia žmogaus lytis, amžius, mėgstamas darbas, laisvalaikio turėjimas. Visa kita pri­ klauso nuo mūsų smegenų organizacijos ir asmenybės savybių. Smegenys ir asmenybė formuojasi nuolatinio aplinkinių niurzgėjimo apie blogą ir nesaugų gyvenimą V. Jadzgęs ičiaus nuoir. fone. Sumažinkime tą niurzgėjimą bent 50 procentų ir mūsų suminė psichologinė gerovė po kokių 20 metų iš paskutinės ar priešpaskutinės vietos ES pakils į kokią 15 ar net 10 vietą. Bet juk mums ne užimama vieta svarbi - svarbus pats laimės jausmo išgyvenimas. C būti laimingi tikrai turime daug priežasčių: apskritai gyvename su dideliu pertekliumi - pradedant gimimu bei gimtadienių šventimais ir baigiant mirtimi su įspūdingomis perteklinėmis laidotuvėmis bei tolesniu mirusiojo gyvenimu po tūkstančius litų kainuojančiais paminklais. 27 milijardus litų laikome bankuose. O kur visas nekilnojamasis turtas? Puoselėkime tautines tradicijas, tačiau vieną iš jų - baudžiauninkišką įprotį niurzgėti ir skųstis gyvenimu stenkimės įveikti. Teigiamam požiūriui į savo gyvenimą turime daug daugiau priežasčių negu neigiamam.

Atsakydami į klausimą iš pozityviosios psichologijos pozicijų galime teigti: žmonės 2014 m. bus laimingesni 1,5 procento negu 2013 m. Dvasinės infliacijos tikrai nebus, nes artėja svarbūs įvykiai: Prezidento rinkimai, rinkimai į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas ir Seimą. Sustiprės kiekvieno asmeninės svarbos jausmas, o tai padidins ir savęs vertę, ir geresnę savijautą.

Prof. Arūnas Bukantis, Gamtos mokslų fakultetas Plačiai žinomas senas posakis: „Apie orus'pakalbėti mėgsta kiekvienas, tačiau nėra norinčių jais rūpintis" šiandien evoliucionavo į naują: „Blogai kalbėti apie orus nepatartina, nes jie gali išgirsti!" Orų anomalijų pasitaiko vis dažniau ir dažniau, o už tai didelę kainą jau moka netik vargingiausi ir labiausiai pažeidžiami planetos gyventojai, bet ir galingosios supervalstybės. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad susirūpinimą orais ir klimatu šiandien rodo jau ne tik meteorologai ir pavieniai„žali" entuziastai, bet ir solidūs politikai. Štai šių metų lapkritį Varšuvoje vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje išryškėjo daug prisikaupusių nesutarimų bei prieštaravimų tarp turtingų ir vargingų valstybių.

Bandymus pasiekti tvirtą ir reikšmingą pasaulinį susita­ rimą dėl klimato kaitos ypač stabdė naftą išgaunančių besivystančių šalių derybininkai. Įsiklausyti į mokslą jiems būtų tolygu apriboti pelną. Nepaisant to, pavyko nustatyti trajektoriją, kuria sekdamos vyriausybės dirbs ruošdamos naują pasaulinį klimato susitarimą. Nuspręsta sukurti žalos ir netekčių kompensavimo tarptautinį mechanizmą, kuris padėtų geriau apsisaugoti nuo klimato kaitos sukeltų stichinių nelaimių ir ky­ lančio vandens lygio labiausiai dėl to pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Niujorke 2014 m. rugsėjį vyks viršūnių susitikimas klimato klausimais, kuriame, tikimasi, bus dar labiau priartėta prie aiškių, skaidrių ir suprantamų įsipareigojimų klimato kaitai mažinti.

2014-ieji parodys, ar pasaulio šalys gali pasiekti ir įtvirtinti naują teisinį susitarimą dėl poveikio klimatui švelninimo.

Prof. Romas Lazutk Filosofijos fakultetas Man atrodo, kad jeigu neatsiras kokių nors nenumatytų įvykių, kurie mus sukrėstų labai smarkiai, tai didelių pokyčių šalyje neturėtų būti.

Prognozuojama, kad mūsų ekonomika augs apie 3 proc., tai, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, nemažai. O socialinė visuomenės padėtis labiau priklauso nuo Vyriausybės veiklos. Seime svarstomas valstybės biudžetas didelių pokyčių nenumato. Skolintis stengiamasi mažiau dėl būsimo euro, tai reiškia, kad valstybė stengiasi ne­ išlaidauti. Biudžeto darbuotojų algos turėtų augti labai nežymiai, o privačiame sektoriuje - apie 4-5 proc., dauguma socialinių išmokų nedidės, kainos šiek tiek kils.

Nedarbas Lietuvoje ir Europoje mažėja, bet daug lėčiau, nei po krizės atsigauna ekonomika, stengiamasi išsiversti nedidinant darbuotojų skaičiaus. Šiek tiek mažės emigracijos mastai, nes po krizės lėtokai atsigauna ir kitos šalys, jų eko­ nomika. Tad nėra jau labai daug kur važiuoti-tose šalyse, į kurias lietuviai važiuodavo, padėtis yra prasta. Ir nebus patrauklu į jas važiuoti artimiausiu metu, nes darbo pasiūla tikdidės, o pragyvenimo išlaidos ir ten auga.

Lietuvos ekonomika yra labai atvira, labai priklausoma nuo (vairių išorės veiksnių, tad, tarkim, jeigu pabrangtų importuojami energetikos ištekliai arba sutriktų kaimyninių šalių ūkių raida, pas mus padėtis blogėtų. Priklausomybę nuo eksporto jau šiemet pajutome, kai Rusija buvo įvedusi savo apribojimus. Žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo neprognozuojamų dalykų, tokių kaip„Ma-

ximos" griūtis Latvijoje, tad jeigu neįvyks pąs mus kokių nors nenumatomų sukrėtimų, ekonomika nuosekliai :liai augs - o tai jau nėra blogai.

Prof. Albinas Bagdonas, Filosofijos fakultetas Psichologai nelinkę numatyti ir spėlioti ateities įvykių, kaip tai daro chirologai7astrologai, fenotipologai, tarologai ir kitokio plauko aiškiaregiai ar būrėjai. Psichologą domina, kas su konkrečiu žmogumi ar žmonių grupe vyksta čia ir dabar. Jei pavyksta sužinoti, kas dedasi žmogaus vidiniame pasaulyje, keliamos hipotezės apie galimas priežastis - gal kalta mama, gal kalta mokykla, gal tokia jo smegenų organizacija. Pavykus nustatyti tikruosius psichologinio negalavimo požymius ir prie­ žastis, mėginama žmogui pagelbėti pokalbiais, konsultacijomis, psichoterapijomis, treniruotėmis ir kitokiais būdais. Taikant pagalbos priemones numatomos ir hipotetinės pasekmės - kaip tas žmogus jausis po mėnesio ar po metų. Šis spėjimas grįstas įrodymais.

Atsakymas į klausimą „Ką psichologai žada 2014 metais Lietuvai ir jos žmonėms?" ganėtinai paprastas: ogi nieko ypatingo, nes dvasinėje srityje didelių permainų nebus. Ir toliau niurzgėsime apie savo sunkų gyvenimą, apklausti - vėl būsime viena iš nelaimingiausių tautų pasaulyje, vėl

Redakcijos adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė,

Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė (liana.binkanskiene@cr.vu.lt) Vyresn. redaktorė įima Dunderienė (ilma.dunderiene@cr.vu.lf) Vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė (agne.grineviciute@cr.vu.lt)

Dr. Mažvydas Jastramskis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2014-ieji bus dvejų rinkimų metai - tai reiškia, kad matysime vis daugiau politinės reklamos (oficialios ir neoficialios), o santykiai tarp partijų ir politikų gali aštrėti. Didesnių socialinių nera­ mumų, jeigu išsilaikys dabartinės ekonominės tendencijos, kilti neturėtų. Galbūt turėsime naują Seimo Pirmininką - Darbo partija, panašu, šiame poste norėtų išbandyti ne vieną partietį, o L. Graužinienei su įtampa susidoroti sekasi ne itin sėkmingai.

Kitais metais bus Lietuvos Prezidento rinkimai, ko galime tikėtis? Reikėtų tikėtis atkaklios kovos.

Nors daugelis apžvalgininkų mano, kad D. Gry­ bauskaitė turėtų nesunkiai laimėti, galutinis rezultatas gali būti daugeliui netikėtas. Prezidentės populiarumas yra kiek kritęs, o kai kurių partijų išaugęs.Tuo dabartinė situacija skiriasi nuo 2009 m., kai pirmajame ture buvo pasiekta triuškinama pergalė. Lietuvos Prezidento rinkimų patirtis rodo, kad vykstant antrajam turui įmanomi netikėti rezultatai - pavyzdžiui, 1997 m. pirmajame ture 44 procentus balsų surinkęs Artūras Paulausl?įS|L vėliau pralaimėjo Valdui Adamkui. jįS

Europos Parlamento rinkimai politikos moksluose vadinami antraeiliais, kadangi juose nešT/ąr-' žoma dėl svarbiausiųjų nacionalinės vykdomosios valdžios postų. Tiesioginės įtakos šalių narių vidaus politikai trumpuoju laikotarpiu jie turi nedaug. Tačiau jeigu šie rinkimai vyks kartu su antru Prezidento rinkimų turu - tai, skirtingai nei įprastai būna, aktyvumas bus gerokai didesnis. Galbūt , sustiprės ir sėkmingai pasirodys euroskeptinės jėgos - pavyzdžiui, tautininkai.

O