Universitas Vilnensis, 2009 m. gruodis Nr. 6 (1698)

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas^

vilnensiš 2009 m. gruodis

^1

& & 1 £ /

£

d

^rAS n\v http://www.vilnensis.vu.it

Nr. 6 (1698)

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Filosofijos fakultetas mini atkūrimo 20-metį

Vėl apsisuko metų ratas ir artėja didžiausios, gražiausios metų šven­

tės - Kalėdos ir Naujieji Metai. Šias prasmingas šventes Vilniaus universitetas mini kaskart sustoda­

Skaitykite p. 3

mas apmąstyti prabėgusių metų ir nuveiktų darbų. Spalvinga istorija

matė visko — klestėjimo, pripažinimo, nuopuolio, gaisrų, netekčių, šlovės. Ji - puikus stiprybės, tikėjimo ir sėkmės pavyzdys.

Šventė suburia ne tik šeimas, bet ir bendruomenes, skatina atidžiau

Fizikos fakultete įkurtas Energetikos fizikos centras

pažvelgti ne tik į save, bet ir į aplink esančius brangius žmones - šeimos

Skaitykite p. 5

mokslo aukštumų. Galbūt kaip tik universiteto bendruomenė galėtų

narius, bendradarbius, draugus. Besibaigiantys metai nebuvo patys len­ gviausi ir šviesiausi, bet juk sugebėjome toliau sėkmingai dirbti ir siekti

būti sėkmės, tikėjimo ir nuolatinio atsinaujinimo pavyzdys. Juk nesu­

mažėjo nei mokslo siekiančiųjų, nei jo paslaptis įminti bandančiųjų.

Brangieji, noriu visiems visiems, studentams ir dėstytojams, admi­ nistracijos darbuotojams, palinkėti laimės, sėkmės, tikėjimo ir vilties.

Tegul ateinantys metai būna stiprybės, susitelkimo ir kasdienių at­

Universiteto mokslo ir meno istorija-knygyno „Littera“ freskose Skaitykite p. 8-9

radimų metai.

Rektorius

Kalėdos-

dvasingumo šventė Belaukdami Kalėdų

Iškilmingos ceremonijos metu gruodžio 6 d. apdo­ vanoti vienos reikšmingiausių šalyje - Nacionalinės pažangos premijos (NPP) - 2009 m. laureatai. Sena­ jame Vilniaus universitete įteiktos Mokslo pažangos, Kultūros pažangos ir Jaunimo pažangos premijos.

dauguma susimąsto

ne tik apie tai, kokias

dovanas įteikti šeimos

Kančių keliai „fuksų“ vardo link Skaitykite p. 12

nariams ir draugams, bet ir apie dvasinius

dalykus. Veikiausiai ne visiems žinoma, kad surasti atsakymus gali padėti Vilniaus akademinės sielova­

dos centro vadovas

Bendrabutis VU dėstytojų prisiminimuose Skaitykite p. 1.5

kun. dr. VIDMANTAS ŠIMKŪNAS SJ, dirban­

tis Šv. Jonų bažnyčioje.

Su juo ir kalbamės apie artėjančias šventes.

Apdovanoti Nacionalinės pažangos premijos 2009 m. laureatai

Plačiau skaitykite 13 psl.

~

universitas

2

2009 m. gruodis

vilnensis

f f f aktualijos______________________

Apdovanoti Nacionalinės pažangos premijos 2009 m. laureatai Atkelta iš 1 psl.

Mokslo pažangos premija šiemet įteikta VU Istorijos fakulteto Archeo­ logijos katedros prof. dr. Albinui Kuncevičiui, VU Medicinos fakulteto

Anatomijos, histologijos ir antropo­ logijos katedros prof. dr. Rimantui Jankauskui ir VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir in­ formacijos mokslų instituto doc. dr.

Rimvydui Laužikui. Premija moksli­ ninkams skirta už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus (2003-2009 m.), atliktų tyri­

mų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją„Radvilų tėvo­ nija Dubingiuose".

Paraiškas premijoms vertinęs NPP komitetas ir nepriklausomi ekspertai

pripažino, kad Dubingių piliavietės ir XV-XVII a. bažnyčių kompleksiniai tyri-

mai ir jų rezultatai Lietuvos tūkstantme­ čio istorijos fone neabejotinai yra naci­ onalinės svarbos reiškinys. Nuoseklūs archeologiniai irantropologiniai tyrimai Dubingių piliavietėje vyko pirmą kartą

ir Lietuvos archeologijoje ir istorijoje precedento neturėjo. Šiuos tyrimus

galima drąsiai vadinti etaloniniais, o jų rezultatus-svarbiausiu pastarojo meto Lietuvos archeologijos atradimu.

Kultūros pažangos premija įteik­ ta VU Filologijos fakulteto Lietuvių

literatūros katedros prof. habil. dr.

Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už individualų, kūrybišką Lietuvos kul­

tūros bei meno tyrimą ir interpreta­ vimą. V. Daujotytė-Pakerienė - viena svarbiausių ir reikšmingiausių asme­ nybių dabarties Lietuvos kultūroje.

Humanistikoje ji atlieka iniciatorės, pradininkės, ryškios kūrėjos, taip pat švietėjos vaidmenį. V. Daujotytė-Pa­

kerienė iš esmės atnaujino ir atgaivino lietuvių literatūros mokslą, kurdama ir

skatindama kurti tai, ką šiandien links­ tama vadinti konceptualiąja kritika. Šiemet Nacionalinės pažangos

premijos istorijoje pirmą kartą įteikta Jaunimo pažangos premija, kurią už drąsą ir entuziazmą diegiant naujoves ir telkiant odontologus kūrybiniams ieškojimams pelnė VU Medicinos fakulteto Odontologijos instituto asistentas dr. Tomas Lin­ kevičius. Šios premijos tikslas - at­ skleisti jaunųjų Lietuvos mokslininkų (iki 33 metų) potencialą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir skatinti jų dalyvavimą procesuose, plėtojančiuose Lietuvos pažangą. Įvertintos Jaunimo pažangos premi­ jos laureato dr.T. Linkevičiaus pastan­ gos plėtoti odontologijos tyrimus ir juos pritaikyti Lietuvoje, taip pat

skelbti savo idėjas ir tyrimų rezultatus tarptautinėje spaudoje.

Po ilgų diskusijų šiais metais NPP komitetas nusprendė neskirti Par­ tnerystės pažangos premijos, kuria apdovanojama už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konku­ rencingumo didinimą. Pateiktuose darbuose NPP komitetas neįžvelgė pakankamo nacionalinio mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir indėlio į Lietuvos verslo pažangą. Viešai paskelbtoje NPP komiteto pozicijoje konstatuojama:„Dabar, jau pradėjus veikti struktūriniams fondams, kuriais Europos Sąjunga išreiškė norą padėti Lietuvai lygiuojantis į pažangiąsias Europos šalis, mokslo ir verslo ben­ dradarbiavimo juridinė bazė nėra kuriama. Dažnai net ir tai, kas gimsta entuziastų dėka, biurokratijos suvar­ žoma. Dėl to Lietuvos mokslininkai ne tikfundamentinių tyrimų srityse, bet ir taikomojo mokslo baruose pradeda vis glaudžiau bendradarbiauti su užsienio partneriais. Taip praranda­ me Lietuvos intelektinį potencialą ir kuriame gerovę kitose šalyse. Visi šie mokslo ir verslo bendradarbiavimo skauduliai itin ryškiai atsiskleidžia jau ketvirtą kartą organizuojant Naciona­ linę pažangos premiją."

Apdovanojimų ceremonijos metu įteiktos 35 tūkst. litų vertės Mokslo

pažangos bei Kultūros pažangos pre­

mijos ir 10 tūkst. litų vertės Jaunimo pažangos premija. Visiems laureatams įteiktos ir specialios apdovanojimo skulptūrėlės, atkartojančios Nacio­

nalinės pažangos premijos simbolį tetraedrą.

Nacionalinės pažangos premijos

pradžia - 2006 m. kovo 2 d., kai buvo pasirašytas Pažangos manifestas. Jį pasirašė premijų iniciatoriai, steigėjai, mecenatai, partneriai, NPP komiteto nariai, prie Pažangos manifesto pri­

sijungė ir Nacionalinės pažangos premijos laureatai. Premijomis siekia­ ma įvertinti ir apdovanoti labiausiai Lietuvos pažangai nusipelniusius

žmones, ugdyti požiūrį į mokslą ir kūrybą kaip į pagarbos ir visuomenės dėmesio vertus objektus.

Nacionalinės pažangos premijos steigėjai -Vilniaus universitetas, LNK

televizija ir Strateginių komunikacijų centras. 2009 m. Jaunimo pažangos premijos teikėjas - AB„DPA programi­

nė įranga". Projekte bendradarbiauja Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, Vilniaus universitetas,

šalies aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų įstaigos ir institutai, eksperti­ nės institucijos iržiniasklaida.

V. Naujiko nuotr.

Parengta pagal NPP inform.

Mokslo pažangos premijos laureatai (iš kairės): VU Medicinos fakulteto

Kultūros pažangos premijos laureatė prof. V. Dau­

VU Medicinos fakulteto Odontologijos insti­

prof. dr. R. Jankauskas, Komunikacijos fakulteto doc. dr. R. Laužikas ir

jotytė-Pakerienė - viena svarbiausių ir reikšmin­

tuto asistentas dr. Tomas Linkevičius tapo

Istorijos fakulteto prof. dr. A. Kuncevičius

giausių asmenybių dabarties Lietuvos kultūroje

pirmuoju Jaunimo pažangos premijos laureatu

TRUMPAI

VU mokslininkai - mokslo ir technologijų populiarinimo konkurso prizininkai Vieną iš dviejų pirmosios vietos premijų pelnė VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslinis darbuotojas dr. Artūras Acas, vyriausiasis mokslinis darbuotojas Valentas Daniūnas ir mokslinis dar­ buotojas Gintaras Valiauga už mokslo populiarinimo portalą Mokslasplius.lt.

VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros lektoriui dr. Jonui Dagiui ir Filosofijos katedros docentui dr. Nerijui Mileriui už DVD diską„Klasikinės ir šiuolaikinės filosofi­ jos problemos" skirta viena iš antrosios vietos premijų.

Konkurse buvo įvertinti ir kiti univer­ siteto mokslininkai. Už straipsnių rin­ kinį „Mokslas visuomenei" VU Fizikos fakulteto profesorius habil. dr. Jonas Grigas pelnė trečiąją premiją. Dar trys trečiosios vietos premijos skirtos VU Matematikos ir informatikos fakulte­ to Ekonometrinės analizės katedros docentei dr. Aušrai Maldeikienei. Už straipsnių rinkinį visuomenės svei­ katos, sveikatos politikos ir psichikos sveikatos temomis apdovanotas ir VU Medicinos fakulteto docentas dr.

Dainius Pūras. Už darbų ciklą„Nuo Že­ mės gelmių iki paviršiaus" (Geologinių tyrimų rezultatai Lietuvos visuomenei) įvertinta VU Gamtos mokslų fakulteto lektorė dr. Rimantė Guobytė.

VU Fizikos fakulteto profesoriui habil. dr. Juozui Vidmančiui Vaitkui už mokslo populiarinimo darbų ciklą „Fizikos naujovės visuomenei" skirta padėka. Premijas ir padėkos raštus mokslo ir technologijų populiarinimo darbų autoriams numatoma įteikti gruodžio mėnesį. Švietimo ir mokslo ministerija moks­ lo ir technologijų populiarinimo darbų konkursą organizuoja kasmet nuo 2003 m. Konkursu siekiama įvertin­ ti geriausius praėjusių metų šalies mokslo populiarinimo darbus ir paska­ tinti jų autorius. Svarbiausi konkurso tikslai - propaguoti mokslo svarbą visuomenės raidai, didinti mokslininko profesijos patrauklumą, skatinti tyrėjų ir visuomenės dialogą, gerinti visuo­ menės gebėjimus suprasti naujausius mokslo laimėjimus.

Parengta pagal ŠMM inform.

Ministras papasakojo apie svarbiausias užsienio politikos gaires

VU Botanikos sode Kairėnuose pristatyta kolekcinė moneta Gruodžio 8 d. Vilniaus universiteto Bota­ nikos sode Kairėnuose pristatyta Lietuvos banko išleista proginė 50 litų sidabro moneta. * Unikalią Lietuvos banko kolekcinę 50 litų sida­ bro monetą papuošė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalas - lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica). Lietuvos bankas iš viso yra išleidęs 60 temų kolekcinių (proginių) monetų. Jose įamži­ nami svarbūs mūsų valstybės ir pasaulio istorijos įvykiai, žymūs veikėjai, architektūros paminklai, pristatoma gamta. Šios monetos grafinį projektą ir gipsinį modelį sukūrė dailininkas Giedrius

Paulauskis.Tiražas -10 000 monetų. Lietuvos bankas padovanojo vieną monetą Į su lietuvinės naktižiedės vaizdu VU Botanikos sodui.

V. Naujiko nuotr.

Gruodžio 9 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ titute svečiavosi užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Instituto dėstytojams ir studen­ tams jis perskaitė pranešimą„Lietuvos užsienio politika: tęstinumas ir kaita, retorika ir praktika". Paskui V. Ušackas atsakė j auditorijos klausimus, susiju­ sius su Lietuvos strategija užsienio politikos srityje.

Judith A. McHale paskaita - apie pilietinę žurnalistiką ir žiniasklaidą Gruodžio 11 d. VU viešėjo JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pa­ vaduotoja viešajai diplomatijai ir ryšiams su visuomene Judith A. McHale.

Garbingą viešnią priėmė rektorius akad. Benediktas Juodka. Filosofijos fakultete Judith A. McHale skaitė viešą paskaitą anglų kalba „Citizen Journalism and Multiplatform Media".

Judith A. McHale yra ne tik aukšto lygio viešosios diplomatijos specialistė, bet ir vadovė, įkūrusi vieną iš garsiausių pasaulio žiniasklaidos bendrovių „Discovery Communications", gvildenančių kultūros, švietimo ir pilietinės atsakomybės temas.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt

universitas

2009 m. gruodis

3

vilnensis

fakultetuose k k i

Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas:

„Mūsų fakultetas formuoja universitetinę erudiciją" Šiemet VU Filosofijos fakultetas mini savo atkūrimo 20-metį. Istoriškai šis fakultetas - ne­ atsiejama Vilniaus universiteto dalis. Jį galima pavadinti vienu iš kertinių jėzuitų universiteto akmenų. Vėliau, nuo XVIII a. pabaigos, jis keliems šimtmečiams buvo išbrauktas iš seniausios Lietu­ vos aukštosios mokyklos istorijos. Tik atėjus atgi­ mimui, tapo įmanomas ir fakulteto atkūrimas. Jau du dešimtmečius šis fakultetas sėkmingai rengia ne tik filosofijos, bet ir psichologijos, sociologi­ jos, edukologijos bei socialinio darbo specialis­ tus. Šia proga siūlome savo skaitytojams pokalbį su VU Filosofijos fakulteto dekanu doc. dr. Kęstučiu Dubniku.

Viktoras DENISENKO Koks Filosofijos fakulteto vai­ dmuo Vilniaus universiteto isto­ rijoje?

Visuose klasikiniuose universite­ tuose buvo du svarbiausi mokslai teologija, arba dieviškasis mokslas, ir filosofija, kaip prigimtinio proto pastangos suprasti Dievo buvimą.

Filosofija taip pat siekė suprasti, kaip mes mąstome ir samprotaujame.

Viduramžių filosofija buvo labai smarkiai išplėtota - jos sudedamo­ sios dalys, pavyzdžiui, buvo logika, gamtos filosofija.

Vilniaus universitetas įkurtas jė­ zuitų kaip klasikinis universitetas, kuris turėjo švietimo ir katalikiškosios pasaulėžiūros plėtros funkciją, tad natūralu, kad Teologijos ir Filosofijos fakultetai buvo universitete nuo pat įsteigimo.

Svarbu suprasti ir tai, kas tuomet buvo filosofija universitete - trejų metų studijos apimdavo logiką, gamtos filosofiją, arba, kitaip sakant, fizikos ir matematikos mokymus, metafiziką, t. y. - tikrąją filosofiją.

Pagal šias sritis senajame Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete buvo įsteigtos ir katedros.

Kada Vilniaus universitetas nete­ ko Filosofijos fakulteto?

Filosofijos fakultetas egzistavo se­ najame Vilniaus universitete apie 200 metų. Vėliau Edukacinės komisijos, kuri perėmė vadovavimą aukštajai mokyklai iš jėzuitų XVIII a. pabai­ goje, sprendimu fakultetas buvo reorganizuotas. Vėlesnę universiteto istoriją daugelis gerai žino - carinė Rusijos valdžia po 1831 m. sukilimo uždarė Vilniaus universitetą, XX a. tarpukariu Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas - ten irgi atskiro Filosofijos fakulteto nebuvo.Taigi Filosofijos fakultetas, kaip savarankiškas padalinys, sugrįžo į Vilniaus universitetą tik 1989 m. Be to, VU dabar vienintelis universitetas Lietuvoje, kurtoks fakultetas yra, nors filosofija, kaip bendro išsilavinimo dalykas, dėstoma visose aukštosiose mokyklose.

Kokios buvo Filosofijos fakulteto atkūrimo ištakos?

Ištakos yra skirtingos. Pavyzdžiui, psichologijos studijos vykdomos VU nuo 1969 m., o jų ištakos dar gilesnės - siekia tarpukario Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Su filo­ sofija sovietmečiu buvo kiek kitaip veikė stiprios filosofijos katedros, tačiau Maskva neleido kurti filosofijos studijų programos. Vienintelė tokia programa Baltijos šalyse buvo Rygos universitete. Filosofijos fakulteto

Filosofijos fakulteto dekanas prof. Kęstutis Dubnikas.

V. Naujiko nuotr.

įkūrimas Vilniaus universitete tapo įmanomas tik atgimimo laikais. Be to, svarbu tai, kad pačioje Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje buvo daug fi­ losofų-tai prof. Bronislovas Genzelis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, Arvydas Juozaitis ir dar daug kitų.

Tais laikais viskas labai greitai keitėsi, ir kai tik atsirado galimybė, fakultetas buvo įsteigtas. Filosofijos programą kūrė prof. Evaldas Nekrašas, sociolo­ gijos - prof. Arvydas Matulionis. Daug prie fakulteto kūrimo prisidėjo ir prof.

Rolandas Pavilionis, kuris vėliau buvo VU rektorius, bei prof. Justinas Karo­ sas, kuris tapo pirmuoju atkurtojo fakulteto dekanu.

Filosofijos fakultetas pradėjo veikti nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. Iš pradžių jis neturėjo jokių atskirų pa­ talpų - buvo tik per visą universitetą išbarstytos katedros. Turėjome jau vykdomą psichologijos programą, o į filosofiją ir sociologiją tais metais pirmą kartą buvo priimami pirma­ kursiai. Paskaitas taip pat skaitėme įvairių fakultetų patalpose. Paskui 1990 m. gavome patalpas Kaštonų gatvėje - buvusiuose Politinio švie­ timo namuose, bet vėliau valdžia priėmė politinį sprendimą atiduoti šias patalpas Medicinos bibliotekai.

1992 m. persikėlėme į Baltupius, j gana prastą Brežnevo epochos

pastatą. Tačiau būtent„Baltupiųera" subrandino visas dabartines mūsų fakulteto studijas.

Mūsų universitetas pirmas pradėjo ją vykdyti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. Ši programa

Kada fakultetas grįžo į Vilniaus universiteto istorinį pastatą miesto centre?

Kitų metų vasario 4 d. bus penkeri metai nuo tos dienos, kai persikėlėme į centrą. Sakyčiau taip - mes grįžome į istorinės dvasios vietą. Prasmingi ne mūsų fakulteto užimami kabinetai, o senojo architektūrinio ansamblio dvasia, aura. Nors, kalbant preciziškai, šitas pastatas, kur mes dabar esame, anksčiau nepriklausė universitetui. Čia nuo XVI a. buvo ir bažnyčios, ir pri­

Filosofijos fakultete atsirado natūra­ liai -ji rėmėsi psichologų ir sociologų baze. Taip pat veikia Edukologijos katedra, kuri transformavosi iš Peda­ gogikos katedros. Atsiradus dviejų pakopų aukštojo mokslo sistemai, mes pradėjome rengti edukologijos magistrus.

Mūsų fakultetas yra įdomioje situacijoje - mes turime naujausią istoriją, kurią kūrėme patys, ir turi­ me senąją istoriją. Kyla klausimas kokios jungtys yra tarp šių dviejų istorijų? Sakyčiau, mes veikiame tame pačiame etose - tos pačios dvasinės kūrybos aplinkoje. Vienos programos mūsų fakultete papildo ir harmonizuoja kitas. Mūsų fakultetas formuoja universitetinę erudiciją dalyką, kuris negali būti orientuotas tik į rinkos poreikį. Lygiai taip pat,

vačių asmenų namai, o sovietmečiu komunaliniai butai. Restitucijos aktu šis pastatas pirma grąžintas bažnyčiai, o paskui rektoriaus R. Pavilionio pa­ stangomis dalis šio pastato atiteko universitetui. Iš tikrųjų istoriškai su­ grįžti nebuvo kur - mes dabar tiksliai nežinome, kurioje vietoje kadaise buvo Logikos ar Metafizikos katedra, tačiau svarbiausia, kad dabartinis fakulteto pastatas organiškai įsilieja į istorinę universiteto erdvę.

Ar galima kalbėti apie tam tikrą Filosofijos fakulteto unikalumą?

VU Filosofijos fakulteto unikalumas yra tas, kad mes „po vienu stogu" surinkome skirtingų krypčių studijas.

Iš tikrųjų filosofijos studentai sudaro pas mus mažumą, bet mes turime dvi filosofijos katedras, nes filosofija yra dėstoma visame universitete - skirtin­ gų sričių ir krypčių studentams. Mūsų fakultete yra Bendrosios psichologijos katedra ir čia galima pamatyti istori­ nes paraleles, nes senais laikais meta­ fizikos studijos aprėpdavo ir psicholo­ gijos studijas.Taip pat su mumis kartu yra sociologai. Šio mokslo klasikiniais laikais nebuvo, jis atsirado XIX a. an­ trojoje pusėje. Viena populiariausių ir, sakyčiau, pati moderniausia mūsų studijų programa - socialinis darbas.

Sovietmečiu tokio dalyko nebuvo.

būdama šalia labiau praktinių dalykų, pati filosofija disciplinuojama taip, kad nenugrimztų į savikalbėjimą,

kad būtų susieta su konkrečiais gy­ venimo klausimais.

Ko Jūs norėtumėte fakulteto at­ kūrimo proga palinkėti jūsų ben­ druomenei?

Fakulteto bendruomenei norėčiau palinkėti kuo didesnio susiklausymo, vaisingo kūrybinio darbo, bendrumo jausmo. Studentams linkiu likti fakul­ teto patriotais. Labai džiaugiuosi, kad mūsų fakulteto studentai išskirtinai drąsūs ir atsakingi, nes stoja ne į pragmatiškai orientuotas programas.

Jie suvokia, kad daugelį dalykų turi susikurti patys, panaudodami tai, ką gauna fakultete ir universitete.Todėl aš jiems linkiu stengtis iš universi­ tete atliekamų tyrimų, iš dėstytojų paskaitų ir seminarų, iš universiteto tradicijos ir dvasios semtis tiek žinių, tiek ir nevienadienės išminties.

VU Filosofijos fakulteto atkūrimo 20-mečio minėjimas - gruodžio 18 d.

' 15 vai. VU Mažojoje auloje. Renginio metu bus pristatyta jubiliejinė Filo­ sofijos fakulteto knyga ir prof. R. Plečkaičio verstų Tomo Akviniečio traktatų rinktinė, diskutuojama apie universiteto ir fakulteto būtį ir rytdieną.

Lietuvos šaulių sąjungos reikšmingi įvykiai atgimė parodoje Lietuvos šaulių sąjunga šiais metais mini garbingą 90 metų jubiliejų. VU Istorijos fakultete šiai svarbiai datai paminėti pristatyta kilnojamoji paroda. Nespal­ votose nuotraukose, praeitimi alsuojančiuose svar­ biuose dokumentuose atgimė šios visuomeninės organizacijos ir mūsų šalies istoriniai įvykiai. Į parodą susirinkusią VU bendruome­ nę sveikino Istorijos fakulteto dekanas prof. Zenonas Butkus, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas, LR

Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas.

VU Istorijos fakulteto doktorantas, Lietuvos šaulių studentų klubo narys Norbertas Černiauskas pranešime ap­

žvelgė Lietuvos šaulių sąjungos istoriją.

Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos šaulių studentų klubo pirmininkė VU TSPMI IV kurso studentė Aneta Šere-

lytė, kiti klubo nariai.

Prof. Zenonas Butkus atidarydamas renginį sakė, kad yra didelė garbė

surengti šią parodą Istorijos fakultete. „Šaulių sąjungos istorija ir jos veikla

labai prasminga. Tas įdirbis, kuris buvo per pirmą Nepriklausomybės dvidešimtmetį, gal kiek ir išsekęs, dėl to aktualu stiprinti šios sąjungos veiklą", - kalbėjo profesorius. Pasak jo, ši organizacija gali padėti sutelkti visuomenę ir tai itin svarbu šiuo sunkmečiu, kai būtinas ekonominis ir politinis budrumas. Šaulių vadas J. Širvinskas džiaugė­ si, kad organizacija vienija nemažai jaunimo. Jis paneigė mitą, kad Šaulių

sąjunga -„senukų" organizacija.„Taip

manoma dėl to, kad organizacija turi garbingą istoriją ir joje susibūrę nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Šiomis dienomis organizacija įgauna

naują kvėpavimą ir džiugu, kad net du trečdalius joje sudaro jaunimas", - pa­ sakojo vadas. Pasak jo, šaulių sąjunga bus tuo tvirtesnė, kuo glaudesnis ryšys bus tarp jaunųjų ir vyresniųjų šaulių. Šauliai dalyvavo visuose svarbiau­ siuose valstybės gyvenimo įvykiuo­ se. Atsikūrusi organizacija nelieka

Parodos atidarymo akimirka. Iš kairės: Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas, IF dekanas prof. Zenonas Butkus ir LR Seimo narys

nuošalyje ir dirba kartu su valstybe.

LR Seimo narys dr. A. Anušauskas

Arvydas Anušauskas. V. Naujiko nuotr.

pažymėjo, kad Lietuvos šaulių or­ ganizacija sunkiais šalies istorijos periodais buvo pati reikalingiausia ir šį aktyvumą išlaiko ir šiomis die­

Lietuvos šaulių studentų klubo narys N. Černiauskas.

nomis.

Reikšmingą Šaulių sąjungos istoriją

ir indėlį kovojant už laisvę ir saugant kultūrą parodos atidaryme pristatė VU Istorijos fakulteto doktorantas,

Lietuvos gynybinę sistemą, vienijanti beveik dešimt tūkstančių narių.

Lietuvos šaulių sąjunga - savanoriš­

Su paroda, kurią organizavo Lie­

ka, pilietinės savigynos savaveiksmė

tuvos šaulių sąjunga, Lietuvos šaulių

visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti

studentų klubas ir Istorijos fakultetas,

pilietiškumą irtautinį sąmoningumą.

aukšte iki šių metų pabaigos.

Tai sukarinta organizacija, integruota į

susipažinti galima Istorijos fakulteto III „U. V." inform.

y]

universitas

2009 m. gruodis

vilnensis

ą ®f k fakultetuose,

centruose________

Saulėtekyje - atnaujintos erdvės ir valgykla

Profesorius Leonas Simanauskas

Saulėtekyje esančiame Ekonomikos fakultete suremontuotos ir at­ naujintos universiteto erdvės fakultete ir Jungiamuosiuose rūmuose.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto ir ekonominės informatikos katedros bendruomenė liūdi nete­ kusi ilgamečio kolegos profesoriaus emerito Leono Simanausko.

L. Simanauskas gimė 1934 m. bir­ želio 11 d. Telšių apskrities Dumitrų kaime, 1941-1945 m. mokėsiTelšių ra­ jono Gintaučių ir Malkarstų pradinėse mokyklose, 1945-1953 m.Telšių J. Že­

Ekonomikos fakultetas savo lėšo­ mis suremontavo devintą antrųjų Saulėtekio rūmų aukštą, kur įrengti

modernūs darbo kambariai dėstyto­ jams. Čia taip pat įsikūrė fakulteto ar­ chyvas ir muziejus. Po rekonstrukcijos

Valgyklos interjeras po rekonstrukcijos neatpažįstamai pasikeitė.

duris atvėrė irSaulėtekio Jungiamųjų

V. Naujiko nuotr.

rūmų valgykla, neatpažįstamai pakei­ tusi interjerą. Ji tapo daug jaukesnė.

kainomis. Čia planuojama pardavinėti

Siekiant sumažinti eiles valgykloje ir

Valgykla vienu metu gali priimti

ir dabartarp jaunimo populiarų greitą

taupant lankytojų laiką čia veikia net

apie 200 lankytojų. Ji vilioja ir savo

maistą, o šiltuoju metų laiku prie val­

trys atskiros kasos.

demokratiškomis „studentiškomis"

gyklos ketinama įrengti lauko terasą.

„U. V." inform.

Jubiliejaus proga - konferencija apie ūkio plėtrą Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto 45 metų sukakčiai paminėti surengta 6-oji respublikinė mokslinė konferencija „Ūkio plėtra: teorija ir praktika“.

mino technikos universitetų pristatė

niame periodiniame recenzuojama­

savo mokslinius darbus ūkio plėtros

me socialinių mokslų srities darbų

temomis. Į keturias darbo sekcijas padalyti

leidinyje „International Journal of

studentai svarstė vadybos ir eko­

(IJORTISS).

Research Trends in Sočiai Sciences"

nomikos aktualijų bei perspektyvų,

VU KHF Verslo ekonomikos ir vady­

finansinių sprendimų verslo aplinkoje

bos katedros bei Finansų ir apskaitos

klausimus. Daugiausia dalyvių sulau­

katedros doktorantų organizuojama

kusioje komercijos sekcijoje gilintasi

kasmetinė konferencija skirta skatinti

į komercijos plėtrą globalizacijos sąly­

mokinių, magistrantų, doktorantų do­

gomis, vartotojų elgsenos ypatumus,

mėjimąsi mokslu, jo teikiama nauda,

prekes, paslaugų ženklodarą, įmonės

laimėjimais, siekti, kad jaunieji moksli­

įvaizdį ir kitas temas.

ninkai gebėtų perteikti savo sukauptą

Gruodžio 4 d. per 70 studentų iš

Konferencijos pabaigoje apdo­

informaciją viena ar kita aktualia tema

Vilniaus universiteto Kauno huma­

vanoti penkių geriausių pranešimų

savo kolegoms, dėstytojams, verslo

nitarinio fakulteto, Vytauto Didžiojo,

autoriai. Net 27 studentų darbai bus

sričių atstovams.

Kauno technologijų, Vilniaus Gedi-

publikuoti elektroniniame tarptauti-

Vidaus reikalų ministerijos sudaryta

patirties pavyzdį visuomenei. Kaip

komisija aukštai įvertino VU projektą

pažymi konferencijos organizatoriai,

„Kompiuterinio egzaminavimo ir

ypatingą reikšmę sunkmečiu įgauna

elektroninio plagiato patikros sistemų

inovacijos, mažinančios adminis­

diegimas VU studijų kokybės užtikri­

tracinę naštą verslui ir piliečiams,

nimo procese".

skatinančios skaidrumo principo įgy­

Už pateiktą geros patirties pavyzdį

vendinimą, kuriančios palankesnes

Vilniaus universitetas bus apdova­

sąlygas viešajam sektoriui, ugdančios

notas Lietuvos Respublikos vidaus

bendruomeniškumą, bendradarbia­

reikalų ministro padėkos raštu. Be

vimą, viešojo sektoriaus, bendruo­

to, gruodžio 22 d. vyksiančioje kon­

menių ir piliečių iniciatyvas. Vilniaus

ferencijoje „Kokybės iniciatyvos

universiteto darbas šioje srityje yra

Lietuvoje: iššūkiai ir inovacijos", kurią

pastebėtas ir įvertintas.

organizuoja VRM, Vilniaus univer­

siteto atstovai pristatys savo geros

„U. V." inform.

Mokslinio pedagoginio darbo nuopelnai, asmeninis autoritetas pripažinti išrenkant prof. L. Simanauską nuolatiniu Ekonomikos fakulteto tarybos ir kelių kadencijų Vilniaus universiteto tarybos nariu. Taip pat pažymėtinas nuoširdus ir vaisingas profesoriaus darbas einant universiteto Ūkio tarybos pirmininko, o vėliau Finansų komisijos pirmininko pareigas.

Nuo 1982 m. prof. L. Simanauskas buvo Vilniaus universiteto mokslo dar­ bų leidinio„Ekonomika" redkolegijos narys, nuo 1994 iki 2007 m. - vyriau­ siasis redaktorius, aktyviai organizavo leidinių rengimą ir spausdinimą.

VU KHF inform.

m aktualijos___________ VU pateiktas geros patirties Senosios puošybos pavyzdys - tarp geriausių Nuo 2005 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kas antrus metus renka geros patirties pavyzdžius viešojo sektoriaus administravimo srityje. Kaip nurodoma, šios atrankos tikslas yra viešai pristatyti gerosios patirties pavyzdžius, siekiant paskatinti viešuosius juridinius asmenis pasinaudoti kitų viešųjų juridinių asmenų pa­ tirtimi gerinant savo veiklą ir diegiant naujoves. Šiemet vertinimo komisija tarp geriausių atrinko ir Vilniaus universiteto pateiktą geros patirties pavyzdį.

maitės vidurinėje mokykloje. 19531958 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, kur įgijo matematiko ir vidurinės mokyklos matematikos mokytojo kvalifikaciją.

Baigęs Vilniaus universitetą L. Simanauskas buvo pirmasis matematikas, paskirtas dirbti gamyboje - į Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklą.

Savo likimą su Vilniaus universitetu L. Simanauskas susiejo 1957 m., kai pradėjo dirbti Vilniaus universitete dėstytoju valandininku (Sporto katedroje ir Fizikos ir matematikos fakultete). Nuo to laiko akademinė veikla tapo vertybe, kuri lėmė tolimesnius profesoriaus gyvenimo kelius ir siekius. 1961 m. L. Simanauskas pradėjo dėstyti Ekonomikos fakultete tuo metu naujus kursus - apie skaičiavimo mašinas ir programavimą ESM bei informacijos mašininį (mechanizuotą) apdorojimą. Pradėjęs rengtis moksliniam darbui 1965 m. tapo Maskvos ekonomikos statistikos instituto aspirantu, o 1966 m. pradžioje išrenkamas einančiu Buhalterinės katedros docento pareigas. 1963-1968 m. L. Simanauskas studijavo ir vykdė mokslo tiriamuosius darbus Maskvos ekonomikos statistikos instituto aspirantū­ roje. 1968 m. sėkmingai apginta daktaro (tuo metu ekonomikos mokslų kandidato) disertacija, kurioje nagrinėti autotransporto darbo planavi­ mo naudojant matematinius metodus ir skaičiavimo techniką metodai.

1971 m. gegužės 12 d. Aukštoji atestacinė komisija prie SSSR ministrų tarybos savo sprendimu patvirtino L. Simanauskui Ekonominės kiberne­ tikos katedros docento vardą. 1991 m. birželio 27 d. Vilniaus universiteto senatas L. Simanauskui suteikė profesoriaus vardą.

Keletą dešimtmečių savo žiniomis ir patyrimu prof. L. Simanauskas dali­ josi su Vilniaus universiteto bakalauro ir magistro programų studentais, va­ dovavo doktorantams ir svariai prisidėjo prie jaunosios mokslininkų kartos ugdymo. Profesorius buvo vertinamas ir kviečiamas dėstyti, vadovauti dok­ torantams taip pat Vilniaus Gedimino technikos ir Šiaulių universitetuose.

ragmentai bibliotekoje Nijolė BULOTAITĖ

Vilniaus universiteto bibliotekos trečiajame aukšte, kur anksčiau buvo Periodikos skaitykla, vienoje perei­ namoje patalpoje rastas puošnus buvusio dekoro fragmentas lubose spalvinga rozetė. Rozetės spalvos ir stilistika panaši į Filosofijos fakultete rastus XVIII a. pabaigos - XIX a. pra­ džios sienų puošybos fragmentus.

Daugiau sienų dekoro fragmentų rasti ir atidengti trečiajame aukšte nepavyko, nes patalpos buvo ne kar­ tą remontuojamos, aptikta ir gaisrų pėdsakų. Iš bibliotekoje saugomų senųjų universiteto pastatų planų matyti, kad XIX a. pradžioje čia buvo mineralogijos kabinetai.

Grafikos kabinete ir Rankraščių skyriuje bei skaitykloje atidengti keli sienų dekoro fragmentai koridoriuje.

Tai gana tipinė XIX a. pabaigos - XX a. pradžios patalpų puošyba, kurios išliko ir daugiau, tačiau jos vertė nėra tokia didelė, todėl eksponuojami tik keli fragmentai.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt

Ekonomikos fakulteto kolektyvas

VU pasitinka jaunuosius dėstytojus Naujai priimtas Mokslo ir studijų įstatymas pabrė­ žia mokslininkų tobuli­ nimosi ir kvalifikacijos kėlimo svarbą. Jau antrą kartą Vilniaus universite­ to Personalo direkcijos Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo skyrius orga­ nizuoja „Naujai priimtų darbuotojų (akademinio personalo) įvadinės pro­ gramos“ mokymus.

Pradedantys dirbti universitete

dėstytojai supažindinami su pagrin­ diniais dokumentais, reguliuojančiais darbuotojų santykius, darbo tvarką,

su informacinių sistemų galimybėmis, studijų procesu ir kvalifikaciniais rei­ kalavimais, valdymo struktūromis ir jų

kompetencija bei kitais klausimais.

Mokymų tikslas - talkinti jaunie­ siems dėstytojams plėtojant savo pro­

2009 m. balandžio mėnesį orga­ nizuotuose bandomuosiuose mo­

kymuose dalyvavo 15

dėstytojų

(daugiausia iš Teisės fakulteto). Jų

nuomone, mokymai buvo naudingi, reikalingi irsurengti laiku. Remdamiesi

jų atsiliepimais patobulinome įvadinę

programą ir spalio 12 - lapkričio 25 d. pakvietėme į mokymus 2009 m. peda­ goginį darbą pradėjusius dėstytojus.

Aktyviausiai šiuos mokymus lankė Ma­ tematikos ir informatikos fakulteto (net 5 iš 12 sėkmingai mokymus baigusių)

ir Medicinos fakulteto jaunieji dės­ tytojai. Pasibaigus mokymams buvo atlikta klausytojų apklausa, kurios

pagrindu į programą bus įtraukiamos

naujos, aktualios temos ir tobulinamas lektorių darbas.

„Naujai priimtų darbuotojų (aka­

deminio personalo) įvadinės progra­ mos" mokymai vyks kiekvienų mokslo

metų pradžioje ir įjuos kviesime visus tik pradėjusius pedagoginį darbą dės­

tytojus. Informaciją apie mokymus bus galima rasti www.kkc.cr.vu.lt.

fesinę karjerą, sudaryti sąlygas nau­

Personalo direkcijos Darbuotojų

dotis informacinėmis ir vadybinėmis

kvalifikacijos tobulinimo

galimybėmis Vilniaus universitete.

skyriaus inform.

universitas

2009 m. gruodis

5

vilnensis

fakultetuosek k k

Fizikos fakultete įkurtas Energetikos fizikos centras VU Fizikos fakulteto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos kate­ droje įsteigtas Energeti­ kos fizikos centras ir jo vadovu paskirtas prof. dr. Gintaras Dikčius.

Tokio centro būtinumas buvo patvirtintas VU Senato posėdyje, kada buvo rimtai ap­ tariamas mūsų uni­ versiteto įsitraukimas į Nacionalinės aukštos kvalifikacijos branduolinės energeti­ kos specialistų rengi­ mo Lietuvoje 20082015 metais programą.

Prof. Liudvikas KIMTYS Kodėl pasaulyje garsiai skelbiama apie branduolinės energetikos rene­ sansą, o Lietuvoje nerimsta diskusijos dėl atominės energetikos ateities? At­ sakymų gali būti įvairių. Įtikinamiau­ siai atrodo tai, kad pasaulyje energe­ tikos raidoje įžvelgiami revoliuciniai lūžiai. Pirmoji revoliucija buvo XIX a., kai pasaulio energetikoje ėmė viešpa­ tauti anglys ir garas. Antroji revoliucija vyko praėjusiame šimtmetyje, kai vietą po Saule išsikovojo nafta ir elek­ tra. Dabar pasaulis atsidūrė trečiosios revoliucijos sūkuryje, kai vienintelis receptas - rinktis kelis skirtingus ele­ mentus. Branduolinė energija yra ne­ išvengiama energetikos ateities dalis.

Gerą ateitį jai galima prognozuoti dėl kelių dalykų: mažėjančių organinio kuro išteklių, nesustabdomos pasau­ lio ūkio plėtros, didėjančio gyventojų skaičiaus ir visuotinio susirūpinimo

klimato kaita.

Fizikos fakultetas (kartu su Fizi­ kos institutu) parengė pagrindi­ nių (bakalauro) studijų programą „Branduolinės energetikos fizika", sėkmingai ją įteisino visais lygmeni­ mis ir jau 2008 m. priėmė pirmuosius studentus. Programa pasirodė gana populiari: tiek pernai, tiek ir šiemet ją pasirinko gabūs abiturientai ir tapo „branduolininkais". Fakultete kol kas tokių studentų yra 60.

VU Ekonomikos fakultete tarpkultūrinio valdymo įgūdžių ugdymas Lietuvos dalyvavimas bendroje Europos rinkoje ir augantis imigrantų skaičius verčia verslo atsto­ vus veikti ir konkuruoti visuomenėje, turinčioje įvairialypį kultūrinį pagrindą. Reaguodamas į šiuos pokyčius Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas kartu su kitais universitetais iš Kipro, Suomijos, Vokietijos, Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės daly­ vauja kuriant bendrą institucinę tarpkultūrinio valdymo intensyvią ERASMUS programą (Cross-Cultural Management Erasmus Intensive Programme - CCMIP).

(Iš kairės) Camelia-Florina Florica - Europos studentų fizikų asociacijos prezidentė, Laura Tugulea (Bukarešto universiteto profesorė) - Europos

universitetinių fizikos studi jų tinklo vadovė ir prof. Gintaras Dikčius tarptautinėje konferencijoje „Physics after Bologna-2009“ Vilniuje

Studijų programa „Branduolinės energetikos fizika" buvo parengta griežtai vadovaujantis Fizikos studijų krypties reglamentu, pagal kurį tik

su Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų bei Fizikos ir Energetikos institutų atstovais dėl specializuotų studijų organizavimo plano įgyven­

33 kreditai (iš 160) gali tekti speciali­

dinimo. Galima tikėtis gana palankių sprendimų ateityje!

Prof. G. Dikčius centro vadovu pa­ skirtas neatsitiktinai. Jis sėkmingai vadovavo fakultetui 10 metų ir išvedė fakultetą iš labai gilaus 1993-1994 metų nuosmukio. Vėliau dirbo uni­ versiteto studijų direktoriumi, apie 20 metų vadovauja fakulteto stu­ dentų mainų programoms (TEMPUS, ERASMUS, Fizikų draugijos ir kt.).

Pagaliau jis pats yra baigęs specialius branduolinės energetikos kursus JAV ir dėstytojavęs ne vienoje užsienio valstybėje.

zuotiesiems dalykams.Todėl studijos organizuojamos taip, kad daugumą paskaitų „branduolininkai" klauso kartu su visais fakulteto studentais.

Bet nuo trečio kurso kai kurie dalykai šiems studentams bus tikrai specia­ lizuoti ir be atskiro pasirengimo bei Fizikos instituto pagalbos vargu ar bus įmanoma išsiversti. Todėl ir buvo nutarta, kad jau metas įsteigti specialų padalinį, kuris kuruotų

„branduolininkų" studijas, rūpintųsi antrosios studijų programos rengi­

mu, tarptautinio bendradarbiavimo plėtote, mokslinio darbo organiza­ vimu irt. t.

Paminėtina, kad „branduolininkai" susilaukia ypatingesnio aukštųjų valstybės pareigūnų dėmesio. Rug­

sėjo 21 d. su studentais ir fakulteto darbuotojais panoro susitikti Seimo Atominės energetikos komiteto pirmininkas Rokas Žilinskas ir ener­ getikos ministras Arvydas Sekmokas.

Atviruose pokalbiuose buvo svars­ tyta atominės energetikos ateitis Lietuvoje, radiacinės aplinkosaugos plėtotės būtinumas, įvairiausių sričių specialistų (ne tik būsimos atominės elektrinės operatorių) poreikiai ir 1.1.

Netrukus po šio susitikimo įvyko daly­ kiškas švietimo ir mokslo, energetikos bei ūkio viceministrų pasitarimas

Kol kas centro veikloje dalyvauja prof. dr. V. Remeikis, doc. dr. A. Plukis, dr. L. Juodis (Fizikos instituto moksli­ ninkai), dr. G. Klevinskas (AB Visagino atominė elektrinė), doc. dr. Poškus ir kt.

Centro pavadinimas parinktas taip, kad jo veikla sietųsi su įvairių energi­ jos šaltinių fizika. Gal netolimoje atei­ tyje šalia branduolinės energetikos atsiras ir vėjo ar saulės energetikos

fizikos studijų programos. Mokslas nuolat atranda ir sukuria naujas technologijas, jų taikymo nišas.Todėl fizikus šiems tikslams reikia rengti iš anksto.

Tikimasi, kad ateityje centras plė­ sis ir išaugs į savarankišką fakulteto šakinį padalinį.

VU Ekonomikos fakulteto dekanė prof. Birutė Galinienė teigia, kad daly­ vavimas tokiuose projektuose skatina fakulteto internacionalizaciją, sudaro galimybes fakulteto dėstytojams kelti dėstymo kvalifikaciją, įgyti tarptauti­ nės patirties ir burtis į tarptautinius mokslininkų tinklus. Ši programa atsirado kaip „Euro-

Med" verslo tyrimų instituto tarp­ kultūrinio valdymo tyrimų grupės iniciatyva, kuria siekiama skatinti tarpkultūrinio valdymo ugdymą tarp studentų ir akademinės bendruo­ menės, suburiant įvairias kultūras j mokslinę erdvę. CCMIP bus įgyven­ dinta 2010 m. Kretos technologinių mokslų instituto organizuojamoje intensyvioje dviejų savaičių vasaros mokykloje. „Pagal programą bus ug­ domi dalyvių tarpkultūrinio valdymo įgūdžiai, rengiami inovatyvūs mo­ kymo metodai ir medžiaga, preten­ duojanti tapti tarpkultūrinio valdymo ugdymo standartu Europoje" - pasa­ koja dr. Erika Vaiginienė, Ekonomikos fakulteto lektorė ir minėto instituto narė. Anot jos, Ekonomikos fakulteto studentai aktyviai domisi galimybe dalyvauti programoje. Jau dabar yra

6 pretendentai į vieną vietą. Toks studentų susidomėjimas tik parodo panašių programų ir iniciatyvų poreikį universitete. „Tai nuostabi galimybė praplėsti akiratį, pažinti Graikijos ir kitų pro­ jekte dalyvaujančių šalių kultūrinius skirtumus, atrasti tarptautinę vady­ bos mokslo specifiką, tobulėti ir įgyti naudingos patirties, padėsiančios siekti karjeros aukštumų ateityje. Pui­ ku, kad mūsų fakultetas suteikia savo studentams tokią galimybę", - pritaria Ekonomikos fakulteto magistrante Julija Šarupičiūtė. Šiuo metu VU Ekonomikos fakultete

vykdoma keletas tarptautinį aspektą turinčių programų. Bakalauro pako­ pos studentai gali studijuoti tarp­ tautinę ekonomiką, magistrantūros studentai - tarptautinį verslą lietuvių kalba ir dvi programas anglų kalba, t. y. tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos bei tarptautinio turizmo vadybos programas.

Daugiau informacijos http://www.efvu.It/news/122/246 EF inform.

Donatas Žėglaitis Lapkričio 17 d. po sunkios ir labai negailestingos ligos mirė Gamtos mokslų fakulteto geolo­ gijos studijų programos antro kur­ so studentas Donatas Žėglaitis.

Be galo sunku į amžinojo poil­ sio vietą lydėti jauną, vos perko­ pusį dvidešimtmetį žmogų.

D. Žėglaitis gimė Rokiškio ra­

jone 1986 m. kovo 10 d. Mokėsi Rokiškio „Romuvos" gimnazijo­ je. 2005 m. pradėjo studijuoti hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos mokslus. 2007 m. dėl asmeninių aplinkybių studijas nu­ traukė. Tačiau noras sekti brolio, kuris taip pat yra baigęs geologiją, pėdomis buvo stipresnis. 2008 m.

Donatas vėl įstojo į geologiją.

Buvo labai laimingas, džiaugėsi 2006 m. I kurso vasaros praktikoje savo sugrįžimu į fakultetą. Tačiau (iš kairės): doc. dr. Petras Šinkūnas, mokslo metų pradžioje visai Donatas Žėglaitis. Justinas Kišūnas, netikėtai jauną žmogų užklupo Domas Gribulis, Gediminas negailestinga liga.

Krištopaitis Dėstytojų ir bendramokslių atmintyje Donatas išliks kaip sąžiningas, darbštus studentas, nuoširdus, draugiškas, noriai bendravęs, negailėjęs patarimų draugas.

Mes, kurie pažinojome Donatą, visuomet jį prisiminsime.

Gamtos mokslų fakulteto dėstytojai ir studentai

Gamtos mokslų fakulteto bendruomenė dėl ilgametės fakulteto dar­ buotojos Onos Kazlauskienės mirties nuoširdžiai užjaučia jos seserį Biochemijos ir biofizikos katedros darbuotoją Birutę Sadeckienę.

VU Fizikos fakulteto „branduolininkai“ studentai su dėstytojais. V. Naujiko nuotr.

z-

universitas

2009 m. gruodis

vilnensis

0

f f f fakultetuose__________________

Komunikacijos fakultete mokslo darbų derlius Lapkričio mėnuo Komunikacijos fakultete buvo turtingas mokslo renginių. Mėnesį pradėjo KomF Žurnalistikos instituto organizuota mokslinė konferencija, o baigė didžiulio susidomėjimo sulaukusi Informacijos ir komunikacijos katedros surengta mokslinė konferencija „Informacijos ir komunikacijos vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje: teorija ir praktika“. Be to, dar prieš ją sutikta kolektyvinė trijų KomF mokslininkių mo­ nografija, kurios parengimą ir leidybą rėmė Lietu­ vos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo ir studijų fondas.

Adomas TARAŠKEVIČIUS

Žiniasklaidos eksper­ tus subūrė mokslinė konferencija Su kokiais iššūkiais šiandien su­ siduria žurnalistikos studijos? Kur yra skiriamoji riba tarp politikos ir žiniasklaidos? Kaip regiono periodi­ nių leidinių redaktoriai ir žurnalistai suvokia profesinę etiką? Kokia yra žiniasklaidos elito įtaka sprendžiant svarbius nacionalinius klausimus? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų 12 pra­ nešėjų bandė atsakyti Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto orga­

nizuotoje mokslinėje konferencijoje „Žurnalisto ir žurnalistikos situacija šiuolaikinės žiniasklaidos sistemoje", vykusioje lapkričio 5 d. VU Mažojoje auloje. Pranešimus skaitė Latvijos universiteto profesorė Inta Brikšė, VU KomF dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys, VU Filologijos fakulteto profesorė habil. dr. Regina Koženiauskienė, VU KomF Žurnalistikos instituto

lektoriai Jolanta Mažylė, Deimantas Jastramskis ir dr. Mantas Martišius, VUTSPMI docentas dr. Lauras Bielinis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto doc. dr. Kristina Juraitė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas Vitas Urbonas. Konferencija buvo skirta žurnalistikos studijų Vilniaus universitete 60-mečiui paminėti.

Konferencijos pranešimų pagrindu bus parengtas mokslo darbų žurnalo „Žurnalistikos tyrimai" numeris.

Konferencijoje - dvi jaunųjų mokslininkų sekcijos Konferencija„lnformacijos ir komu­ nikacijos vadybos aprėptys šiuolaiki­ nėje organizacijoje: teorija ir praktika" buvo skirta aktualiems informacijos, komunikacijos ir žinių vadybos bei informacinių technologijų taikymo klausimams aptarti. Ją pradėjo Lie­ tuvos Respublikos Seimo Bendrosios informacijos skyriaus vedėja Renata Blagnienė. Ji pristatė, kaip informaci­ jos ir žinių vadybos metodai praktiš­ kai pritaikomi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamente. Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius nagri­ nėjo ryšių su visuomene technologijų taikymo internete etinius ir teisinius aspektus.

Komunikacijos fakulteto docentė dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė pra­ nešime „Žinių vadyba organizacijos kompetencijų plėtros kontekste" daug dėmesio skyrė organizacijų darbuotojų žinioms ir gebėjimams.

Anot docentės, žiniomis paremtas požiūris į kompetenciją, kūrybiškumą reiškia, kad organizacija siekdama konkurencinės sėkmės turi skatinti žinių atnaujinimą, modeliuoti žinių vadybos procesus, kuriais remiantis skirtingų individų kūrybiškumas, sukauptos žinios ir gebėjimai būtų implikuojami į organizacijos veiklas tobulesniems produktams, paslau­ goms sukurti.

Nauji GMF vadovėliai ir žiediniai augalai". Tai modernus, Jonas Remigijus NAUJALIS Edita MEŠKAUSKAI^ Sigitas JUZĖNAS Audronė MClOaUKim

BOTANIKOS

spalvotas vadovėlis, skirtas visiems studijuojantiems botanikos mokslus.

Botanikos, kaip ir daugumos gamtos

mokslų, atsiradimas Lietuvoje sieja­ mas su garsaus XVIII—XIX a. prancūzų mokslininko Žano Emanuelio Žilibero

(Jean Emmanuel Gilibert, 1781-1814)

atvykimu į mūsų kraštą. Botanikos

mokslo kelias Lietuvoje prasidėjo nuo siauro, ganėtinai vingiuoto ta­ kelio, vedančio į lietuviškas kalvas ir nuokalnes. Šiandien mes turime platų ir gražų mūsų pirmtakų pramintą

botanikos mokslo kelią, kuris, deja,

Viešnia iš Latvijos žemės ūkio universiteto prof. Margarita Putnina pateikė Latvijos ir Bulgarijos moks­ lininkų atlikto mokslinio tyrimo „Aplinkos holistinio interpretavimo modelis", kuriame dalyvavo ir 50 Latvijos žemės ūkio universiteto studentų, rezultatus. Jie parodė, kad šiandieninė žinių visuomenė priimtų skirtingų socialinių procesų plėtros globalioje visuomenėje holistinį va­ dybos metodą. KF doktorantė Erika Sadauskienė apžvelgė teorinį požiūrį į informacinių srautų valdymą, atsi­ žvelgiant į srautų savybes, jų visumos vertikalųar horizontalų pobūdį. Ji pa­ brėžė, kad, siekiant atskleisti teorines žiūras į informacinių srautų valdymą organizaciniu lygmeniu, reikia taip pat stengtis įžvelgti galimus infor­ macinių srautų valdymo ypatumus nacionaliniu ir regioniniu lygiais.

Konferencijos antrojoje sekcijoje „Komunikacija: teorija ir praktika" pranešimą skaitė Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Margarita Išoraitė. Ji bandė įvertinti internetinės rinkodaros ypatumus. Mokslininkė teigė, kad įmonėms, siekiančioms sėkmingos veiklos rinkoje, būtina ne tik kryptingai organizuoti savo mar­ ketingo veiklą, bet ir parinkti aiškią internetinės rinkodaros strategiją. Žinių radijo direktorė dr. Laima Abro-

maitytė-Sereikienė lygino žurnalistų ir rinkodaros specialistų etines nuosta­ tas Lietuvoje. Ji pateikė atlikto kieky­ binio žiniasklaidos bendrovių tyrimo rezultatus, atskleidusius didžiausią įtaką etiniams sprendimams turinčius veiksnius.

Pirmą kartą Komunikacijos fakulte­ to padalinių rengiamų konferencijų istorijoje dvi iš 4 konferencijos sekcijų buvo skirtos jauniesiems mokslinin­ kams (magistrantūros studentams).

18 studentų skaitė pranešimus infor­ macinių technologijų taikymo pro­ blemų ir galimybių bei informacijos ir žinių vadybos kaitos organizacijoje temomis. KF magistrante Vilija Naruškevič nagrinėjo tinklo Web 2.0 ateities viziją (Web 3.0) ir įgyvendi­ nimo problemas, galimus Web 3.0 poveikio scenarijus. Mykolo Romerio universiteto studentė Kristina Miliūtė, nustačiusi ir išanalizavusi smulkaus ir vidutinio ei. verslo subjektų valdymo procesus, įvertinusi informacinių

Monografijos autorės (iš kairės) doc. dr. (HP) Z. Atkočiūnienė,

doc. dr. M. Stonkienė ir doc. dr. R. Matkevičienė technologijų incidentų valdymo siste­ mos poveikį smulkaus ir vidutinio ei. verslo subjektų valdymo.procesams, bandė sukurti modelį, leidžiantį op­ timizuoti informacinių technologijų incidentų valdymo procesą. Vilniaus universiteto tarptautinės komunika­ cijos magistrantas Evaldas Stonkus apžvelgė interneto vaidmenį kuriant ir palaikant ryšius su potencialiais investuotojais.

AUTORIŲ TEISĖS

MOKSLO Lietuvos mokslininkų kūrinių, publikuojamų valstybės remiamuose moksliniuose žurnaluose, teisinė intelektinės nuosavybės

Kolektyvinė monografija - bendro darbo vaisius Lapkričio 18 d. Komunikacijos fakultete vyko Informacijos ir ko­ munikacijos katedros mokslininkių doc. dr. Marijos Stonkienės, doc. dr.

(HP) Zenonos Atkočiūnienės, doc. dr.

Renatos Matkevičienės kolektyvinės monografijos „Autorių teisės mokslo komunikacijoje" sutiktuvės.

Monografijoje nagrinėjami aktualūs akademinėje bendruomenėje vykstan­ tys procesai, iniciatyvos (ei. institucinių talpyklų radimasis, atvirosios prieigos mokslinės informacijos ištekliai ir kt.), monografijos autorių atlikti tyrimai atskleidžia mokslo komunikacijos naujovių radimosi Lietuvoje galimy­ bes. Knygoje nuosekliai analizuojama mokslo kūrinio kaip autorių teisių objekto samprata, mokslininkų autorių teisių paskirstymas publikuojant, vie­ šinant kūrinius kompiuterių tinkluose.

Ypač daug dėmesio šiame mokslo darbe skiriama mokslo komunikacijai ir jos pokyčiams tirti, ekonominiams ir teisiniams atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos aspektams

kritai pirmasis Vilniaus universitete

nagrinėti, atvirosios prieigos licenci­ joms įvertinti.

Monografijoje taip pat pateikiami keturi originalūs autorių atlikti tyri­ mai. Komunikacijos ir informacijos

katedros vedėja doc. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė, įvertinusi pristatomos

monografijos reikšmingumą, pasi­ džiaugė, kad šie metai Informacijos ir

komunikacijos katedrai buvo ypatin­ gi mokslo produktyvumo požiūriu.

Netrukus turi pasirodyti ir kito di­ delio katedros mokslininkų mokslinio tyrimo rezultatas - dar viena kolek­

tyvinė monografija „Informacijos ir žinių vadyba verslo organizacijoje",

vainikuojanti intensyvius ketverių metų mokslinius tyrimus.

Plačiau apie monografiją skaitykite

www. vilnensis. vu.lt

parašytas bendrosios botanikos stu­

E. Kutorga. Tik 1999 m. buvo su­ formuotas vientisas, savarankiškas

dijoms skirtas vadovėlis po 1969 m.

algologijos kursas. Pradėjusi dėstyti

prof. J. Dagio išleisto vadovėlio „Au­ galų anatomija ir morfologija".

Vadovėlis skiriamas aukštųjų mo­ kyklų biomedicinos mokslų baka­ lauro pakopos ar vientisųjų studijų programų studentams, dėstytojams, vyresniųjų klasių moksleiviams, vi­ siems besidomintiems botanika, kurie yra susipažinę su bendraisiais augalų išorinės ir vidinės sandaros ypatumais.

Kolektyvinį darbąautoriai su dėkin­ gumu skiria visiems Vilniaus universi­ teto Botanikos ir genetikos katedroje sąžiningai ir kūrybiškai botanikos praktikos darbus atlikusiems įvairių kartų studentams.

šį dalyką dr. J. Kostkevičienė suprato naujo lietuviško vadovėlio būtinumą.

vietomis vis dar yra duobėtas. Todėl

Vadovėlis skiriamas aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų progra­ mų pagrindinių studijų studentams.

Pats vadovėlis, kaip minėjo prof. habil.

dr. J. R. Naujalis, yra netradicinis - tai pavykusi vadovėlio ir monografijos sintezė. Kaip teigia ir pati autorė, vadovėlyje gausu ir papildomos in­

formacijos, kuri bus naudinga norint

įsigilinti ir perprasti visas vadovėlines tiesas. Studentams skaitant vadovėlį

kai kur reikės labiau pasistengti, susirasti papildomos informacijos,

kad perprastų kai kurias vadovėlyje(lot. alga - jūros žolė), arba fikologija

norėdamas palengvinti šiuo mokslo keliu žengiančiųjų likimą naujos kar­

Spalio 30 d. Gamtos mokslų fakul­

(gr. phykos - jūros žolė), yra mokslas apie dumblius. Šis dalykas Vilniaus

Spalį Gamtos mokslų fakulteto

tos botanikų kolektyvas (Edita Meš-

Botanikos ir genetikos katedros

kauskaitė, Sigitas Juzėnas, Audronė

tete, Botanikos ir genetikos katedroje, biomedicinos mokslų daktarė docen­

universitete pradėtas dėstyti nuo 1993 m., tiesa, tuo metu tai buvo

kolektyvui buvo pristatytas naujas

Meldžiukienė), vadovaujamas prof.

tė Jolanta Kostkevičienė kolegoms

jungtinis algologijos ir mikologijos

lietuviškas vadovėlis „Botanikos

habil. dr. J. R. Naujalio, parašė naują,

pristatė savo naują „Algologijos"

praktikos darbai. Archegoniniai

modernų botanikos vadovėlį.Tai aps­

vadovėlį lietuvių kalba. Algologija

kursas, kurį vadovėlio autorė skaitė kartu su dabartiniu profesoriumi

monografijoje gvildenamas aktualias algologijos mokslo problemas.

Parengė Botanikos ir genetikos katedros doktorantas Mindaugas RASIMAVIČIUS

Plačiau apie šiuos vadovėlius skaitykite www.vilnensis.vu.lt

universitas

2009 m. gruodis

-j

vilnensis

'

_________________________ fakultetuose iii

Paminėtos buvusio VU Gamtos mokslų fakulteto dekano profesoriaus VACLOVO CHOMSKIO 100-osios gimimo metinės Gruodžio 4 d. Gamtos mokslų fakultete minė­ jome buvusio ilgamečio GMF dekano, kartografų patriarcho, švietėjo, nu­ sipelniusio mokslo vei­ kėjo profesoriaus Vaclo­ vo Chomskio 100-ąsias gimimo metines. Šia proga fakultete įvyko keli renginiai, skirti šiai šviesiai, iškiliai, dide­ lio talento, nepaprasto gerumo ir supratingumo mokslo ir visuomeninio gyvenimo asmenybei prisiminti.

Doc. dr. Regina PRAPIESTIENĖ, Gamtos mokslų fakulteto prodekanė Lapkričio 13 d. Antakalnio kapinėse buvę bendradarbiai, mokiniai, arti­ mieji pagerbė profesoriaus Vaclovo Chomskio atminimą. Antakalnio kapinių pušys Profesoriui ošia nuo 1976 m. balandžio 22 d.

Gamtos mokslų fakulteto biblio­ tekoje buvo parengta ir atidaryta paro­ da, skirta prof. V. Chomskio asmeninio gyvenimo akimirkoms, pedagoginiam ir moksliniam darbui apžvelgti.

Parodoje eksponuojama net ke­ letas profesoriaus ranka prirašytų sąsiuvinių - paskaitų konspektai, taip pat net keli rengto kartografijos vadovėlio, kurio nesuspėjo išleisti, rankraščių aplankai su neapsakomai kruopščiais vadovėlį iliustruojančiais brėžiniais. Ir viskas rašyta pieštuku, kad esant būtinybei būtų galima pataisyti, papildyti. Vadovėlis buvo išleistas po profesoriaus mirties 1979 m. jo mokinių dėka. Pirmą kartą eksponuojamas prieš 40 metų suda-

Prof. V. Chomskio minėjimas Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auditorijoje

Prof. V. Chomskis su studentais vasaros praktikoje

rytas ir Geografijos ir kraštotvarkos katedros fonduose išgulėjęs prof.

V. Chomskio ir Antano Levicko surink­ tų ir apibūdintų Lietuvos ežeruose augusių samanų herbaras. Mokslinių straipsnių atspaudai liudija apie prof. V. Chomskio nuopelnus Lietuvos kartografijai, ežerotyrai. Rengiant šią ekspoziciją siekta fakulteto jaunajai kartai parodyti begalinį profesoriaus darbštumą, nuoseklumą, sąžiningu­ mą tiek atliekant pedagogo prieder­

mę, tiek mokslininko.

Gruodžio 4-osios popietę į minėji­ mą Gamtos mokslų fakulteto Didžio­ joje auditorijoje susirinko geografai, biologai, geologai, buvę bendradar­ biai, mokiniai, artimieji, giminės ir visi tie, kam brangus profesoriaus, dekano V. Chomskio atminimas.

Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. K. Kilkus apžvelgė prof. V. Choms­ kio, kaip ilgamečio fakulteto dekano (šias pareigas ėjo nuo 1946-ųjų aštuoniolika metų), vadovavimo lai­ kotarpį - nelengvus pokario metus.

Kitoje prisiminimų dalyje jis išryškino prof. V. Chomskio, kaip kompleksinės ežerotyros puoselėtojo, nuopelnus.

D. Mardosienė atskleidė prof.

V. Chomskio, kaip ilgamečio Karto­ grafijos, vėliau Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vedėjo ir Kar­ tografijos laboratorijos vedėjo, darbo

Prisiminimais dalijasi prof.

V. Chomskio dukra Meilutė

Vardinė prof. V. Chomskio auditorija - suremontuota ir aprūpinta

Chomskytė-Kabailienė

modernia įranga

subtilybes, pasidalijo prisiminimais apie profesorių kaip pedagogą,„kuris

apie „arti jos gyvenime buvusį šiltą,

sių po visą Lietuvą ir dirbančių mokyto­

gerą, įdomų žmogų, materialiai padė­ jusį jai ir jos seseriai studijų metais".

Prof. A. Česnulevičius apžvelgė

jo, mokslininko, dėstytojo, žemėlapių

V. Chomskio nuopelnus Lietuvos kar­

išugdė didelį būrį kartografų, pasklidu­

sudarytojo, redaktoriaus, vadybininko,

tografijai, o baigdamas pristatė Lietu­

valstybės tarnautojo darbą".

vos kartografų draugijos išleistą knygą

Prisiminimais pasidalijo ir V. Choms­ kio dukra prof. Meilutė Chomskytė-

„Profesorius Vaclovas Chomskis".

Geologas prof. J. Paškevičius pasi­ dalijo prisiminimais apie pirmuosius

Kabailienė. Ji papasakojo apie tėvo vaikystę, jaunystę, studijas ir pabrėžė, kad visuomet žavėjosi dideliu tėvo

savo kaip dėstytojo darbo žingsnius, kai fakultetui vadovavo V. Chomskis.

darbštumu, pareigingumu, tvarkin­

Prof. V. Rančelis atskleidė tuome­

gumu.

Alina Šveistytė, V. Chomskio sesers

čio fakulteto dekano V. Chomskio

dukra, apie profesorių kalbėjo kaip

mokslams, o ypač rengiant genetikos

specialistus. Prof. V. Rančelis pabrėžė, kad V. Chomskis buvo didelės erudi­ cijos žmogus, kad buvo Dekanas ir išliks visų jo mokinių, bendradarbių atmintyje Dekanu.

Ta pačia proga buvo atidaryta sure­ montuota ir modernia įranga aprūpinta

vardinė prof. V. Chomskio auditorija.

Dekanas prof. K. Kilkus perdavė VU rektoriaus prof. B. Juodkos padėką bu­ vusiam fakulteto absolventui Rapolui Liužinui, Všį „Grunto valymo technolo­ gijos" direktoriui, už suteiktą paramą įrengiant prof. V. Chomskio auditoriją.

A. Levicko, V. Markevičiaus ir R. Šilagalio nuotr.

indėlį fakultete atsirandant biologijos

TRUMPAI Skandinavistikos centre svečiavosi Vienos universiteto profesorius Švėnas H. Rosselis

S. Kierkegaard'o tyrinėtojas lankėsi Vilniaus universitete

Lapkričio 4-5 d. VU Skandinavistikos centre lankėsi žymus Vienos universi­ teto profesorius Švėnas Hakonas Rosselis. Jis skaitė paskaitas apie skandinavų balades, L. Hoibergo ir H. Ch. Anderseno kūrybą. Gimęs Tailande, augęs Danijoje, 22 metus praleidęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, trejus metus Vokietijoje ir jau dvyliktus metus gyvenąs Austrijoje profesorius teigia, kad toks gyvenimas„visur" suformavo tarptautiškumo aspektą, kurį įžvelgia ir studijų programose.

Profesorius S. H. Rosselis tikisi ateityje bendradarbiauti su VU pagal ERASMUS studijų programas (tiek studentų, tiek dėstytojų mobilumo) ir pagal minėtą tarptautinę magistro studijų programą.

Gruodžio 1 -2 d. VU Skandinavistikos centre viešėjo vie­ nas žymiausių filosofo Soreno Kierkegaard'o tyrinėtojų dr.

Joakimas Garffas. J. Garffas yra S. Kierkegaard'o tyrimų cen­ tro prie Kopenhagos universiteto mokslininkas, lektorius, daugelio publikacijų ir S. Kierkegaard'o biografijos autorius.

Trijų paskaitų ciklo metu VU studentai galėjo susipažinti su S. Kierkegaard'o asmenybe, pagrindiniais jo gyvenimo faktais, kūrybos bruožais ir svarbiausiais akcentais.

Plačiau Simonos PETRAITYTĖS straipsnius apie šiuos vizitus skaitykite www.vilnensis.vu.lt

„Akropolyje“ pristatyta nauja Arvydo Šliogerio knyga Lapkričio 24 d.

Vilniuje, prekybos ir

pramogų sostinėje „Akropolis" esančiame „Baltų lankų" knygyne,

pristatyta vieno iš ori­ ginaliausių ir iškiliausių lietuvių filosofų Arvy­ do Šliogerio naujausia

knyga „Melancholijos archipelagai". Tai neį­ prasto filosofui formato

ir žanro leidinys, kitos A. Šliogerio knygos

Z. Šliogerienės nuotr.

„Niekis ir Esmas" tęsinys, kuriame greta filosofinių tekstų

yra išspausdinta ir apie pusšimtis paties autoriaus darytų

Lietuvos gamtos nuotraukų. Kartu su pasirodžiusia knyga buvo aktyvuotas ir specialiai šiai knygai sukurtas interneti-

nis puslapis www.melancholijosarchipelagai.lt.

Plačiau Tado LITEVKOS straipsnį skaitykite

www. vilnensis. vu.lt

universitas

8

2009 m. gruodis

vilnensis

/istorija

Universiteto mokslo ir meno istorija 430 knygyno „Littera" freskose Prieš 30 metų Vilniaus universite­

Meno universitete keliai ir klystkeliai

to knygynas įsikūrė Sarbievijaus

Norėdama daugiau sužinoti apie

kieme ir pasivadino „Littera“.

universiteto knygyno „Littera" įren­ gimą ir freskų sukūrimą kreipiausi į ilgametį Filologijos fakulteto Audio­ vizualinių laboratorijų vadovą Albiną

2010 metais minėsime gražią knygyno sukaktį. Ta proga nuta­

Kentrą, dažnai vadinamą ir universi­ teto metraštininku.

rėme pakalbinti keletą žmonių,

Pašnekovas prisiminė, kad įren­ giant čia knygyną teko įveikti ne vieną sunkumą. Filologijos fakulteto valdžia

kurie tiesiogiai dalyvavo įrengiant ir puošiant knygyno patalpas.

Nijolė BULOTAITĖ Rengiantis švęsti Vilniaus univer­ siteto 400 metų sukaktį universiteto knygyną papuošė originali dailininko Antano Kmieliausko tapyba.

Pagrindinė 1978-1979 m. nu­ tapytos freskos idėja - įamžinti senojo Vilniaus universiteto moks­ lus ir menus. Freska užima beveik visą skliautų plotą, aštuoniuose jos segmentuose vaizduojamos sim­ bolinės astronomijos, medicinos, botanikos, muzikos, dailės, istorijos ir kitų Vilniaus universitete klestėjusių mokslų ir menų figūros. Ant skliau­ tus rėminančių piliorių - žymiausių Vilniaus universiteto profesorių ir auklėtinių, mecenatų portretai, nuta­ pyti remiantis išlikusiais autentiškais dokumentais.

Knygyno freskos pagal senųjų freskos meistrų pavyzdį Freskos autorius dailininkas An­ tanas Kmieliauskas prisimena, kad toje patalpoje buvo planuojama įrengti valgyklą. Albinas Kentra, dir­ bęs Filologijos fakultete, nutarė, kad valgyklai ten ne vieta, nes reikės vežti

Knygynas „Littera“ įsikūręs Sarbievijaus kiemelyje

produktus, tarą, ir kiemas atrodys ne­ gražiai. Jis ir pasiūlė įrengti knygyną, įkalbėjo projektuotojus, o grafikas Petras Repšys pakvietė A. Kmieliauską nutapyti freską. Dailininkas teigia, kad ilgai įkalbinėti nereikėjo, nes jo svajonė buvo padaryti gerą freską: „Pagalvojau, kad jei dabar nieko neda­ rysiu, tai gal niekad daugiau negausiu tokio pasiūlymo." Parengtą ir pateiktą projektą Dailės kombinato meno ta­ ryba iš karto pripažino ir leido dirbti, nors autorius buvo tapytojas. Baigęs Dailės institutą, įvertintas aukščiausiu pažymiu ir priimtas į Dailininkų sąjun­ gą, A. Kmieliauskas nebuvo paliktas dėstyti. Jis sukūrė švento Kristoforo skulptūrą prie Mikalojaus bažnyčios ir už tai buvo išmestas iš Dailininkų sąjungos. Paskui apie 1962-1963 m. nutapė freską Taikos Karalienės baž­ nyčioje Klaipėdoje. Bažnyčią uždarė, freską sugadino, o A. Kmieliauskas daugiau nebegavo jokių pasiūlymų tapyti freskas iki pat universiteto jubiliejaus.

Nors knygynui parinktos patalpos, kažkada buvusios atviros arklidės, kėlė nemažai problemų, buvo labai žemos, eidamas galva siekei lubas, pavyko 30 cm nuleisti grindis. No­ rėta dar daugiau pagilinti patalpą

ir kartu pakelti skliautus, bet labai

priešinosi architektas. Autorius sako, kad pati patalpa padiktavo freskos idėją. Kadangi ten buvo piliastrai, tai ir kilo mintis ant jų tapyti žymiausių profesorių portretus. A. Kmieliauskas džiaugiasi neblogai išsilaikiusia freska ir pasakoja, kad šios freskos techniką

geriausiai mokėjo graikai, ji naudota ir renesanso laikais. Tapyta ai fresco, naudojant tik natūralius dažus, pa­ gal senųjų freskos meistrų pavyzdį.

Skliautuose nutapytos arkos iliuziš­ kai praplečia žemos patalpos erdvę, nes buvo nutarta nekeisti išlikusio pastato tūrio ir išsaugoti skliautų formą. Freskas knygynėlyje neseniai teko restauruoti dėl to, kad iš viršuje esančios auditorijos kriauklės tekėjo vanduo.

Užbaigęs šią freską A. Kmieliauskas buvo pakviestas dėstyti Dailės insti­ tute, o po kiek laiko - nutapyti freską Rektoriaus auloje.

Paklaustas apie kitų tuo metu uni­ versitete dirbusių dailininkų darbus, A. Kmieliauskas prisiminė, kad jis pats prisijungė gerokai vėliau. Gerą pradžią padarė R. Gibavičiaus„Mūzos". Paskui pakviestas S. Šimulynas nutapė Maž­

vydą, V. Trušys sukūrė mozaiką, V. Va­ lius papuošė K. Donelaičio skaityklą, R. Jasudytė išaudė kilimus. Dailininkas mano, kad universitetą vėl galima būtų praturtinti naujais darbais. Pasak jo, „dabar gal būtų geros sąlygos tapyti istorines freskas, kurių tada nebuvo galima piešti, tik gal niekas apie tai negalvoja. Dabar, matyt, kiti laikai."

A. Kmieliausko nutapytos freskos Rainių koplyčioje, „Maldžio kupole" užrakintos, žmonės jų nemato.

£ J-«•

-

tinko: reikėjo kalkių, bet tuo metu

naudojamos freskai netiko, nes jos buvo degamos akmens anglimi, kuri turi sieros priemaišų, dėl to laikui bė­

gant gali įgyti atspalvį. Teko ieškoti, kur išdegti kalkes senoviniu būdu,

malkomis. Netoli Aukštadvario pavy­

ko įkalbėti vieną žmogų, kuris prieš karą buvo degęs kalkes. A. Kentrai pasisekė gauti balto marmuro atliekų iš vienos gamyklos, o marmuras -

daugiau nei dvigubai stipresnis už

kalkes. Atsirado dar viena proble­

norėjo, kad dabartinio knygyno pa­ talpose būtų bufetas, o jis pasiūlęs kitą - tinkamesnę bufetui vietą prie Pilies gatvės.

chelangelo savo freskoms naudojo

Idėja čia„daryti meną" kilo pamažu,

vanduo buvo užterštas. Teko audio­

nes universitete jau formavosi tokia tradicija. Reikėjo knygyną papuošti.

Knygyno direktoriui A. Vaičiūnui kaž­

freskoms vandenį. A. Kentra juokėsi,

ma - nebuvo tinkamo vandens. Milietaus vandenį, o sovietmečiu lietaus vizualinėje laboratorijoje distiliuoti

kad jie išdistiliavo tonas vandens,

kas patarė, kad freskai nutapyti tiktų A. Kmieliauskas. Universitete jau dir­ bęs P. Repšys ir pasiūlė A. Kmieliauskui

niekas apie tai nežinojo.Tikslas buvo

nutapyti freską. Į šią idėją palankiai pažiūrėjo rektorius akademikas Jonas Kubilius.

gus ir rankų nenuleido, nors pati pa­

padaryti kūrinius ilgaamžius.

A. Kmieliauskas - užsispyręs žmo­ talpa buvo labai žema. Jis sugebėjo

freską sukurti taip, kad ta patalpa

Pašnekovas prisiminė, kad būta ne­ sutarimų su Paminklų restauravimo instituto architektu Jonu Kriukeliu.

tarsi pasidarė aukštesnė. O iš tiesų

Architektas manė, kad užtenka pačios senosios architektūros ir čia negali būti jokių meno kūrinių. Va­ dovaujančiųjų sovietinių architektų nuomone, visame universitete turėjo būti vienas braižas. O A. Kentra ir universitete dirbę menininkai manė,

papasakojo, kad kartu su dailininku

kad universitetas turi tapti muzie­ jumi, kiekvienas vestibiulis, korido­ rius turi būti vis kitoks, kad nebūtų nuobodu.

Nugalėjus ginče reikėjo nukal­ ti seną tinką. Kelias valandas su pneumatiniu plaktuku padirbėjęs darbininkas atsisakė. Todėl pats A. Kmieliauskas dienų dienomis ten dirbo, išvagojo visus tarpuplyčius.

Architektai buvo skliautuose išmūriję cementinį tinką su metalo armatūra, teko jį visą išlaužti ir restauruoti plytomis. A. Kentra prisiminė, kad dailininkas norėjo, jog freska būtų nutapyta tokiais dažais, kurie laikui bėgant neišbluktų. Kai kuriuos pig­ mentus jis kūrė pats. Svarbu buvo paruošti gruntą, kad tinkas freskai laikytųsi. Paskui problema kilo dėl

knygyno patalpa buvo maždaug 30

cm žemesnė negu dabar. A. Kentra

per šeštadienį ir sekmadienį nukasė apie 70 cm viso knygyno ir pasiekė

norimą aukštį iki buvusio grindinio.

Paskui gavo daug pylos, nes už langų išdygo kalnas žemių. Architektas irgi

pyko, jis tada suprojektavo aukštesnį

kiemą. Taigi teko truputį pakelti patalpą, kad nereiktų leistis žemyn

iš kiemo. Dešinėje prie durų lango nebuvo, bet freskai reikia šviesos.

Tada A. Kentra su A. Kmieliausku ėmė ieškoti, ar nebuvo kadaise čia angos,

ir radę labai apsidžiaugė.

Dar viena problema buvo ta, kad dailininkus monumentaliems kūri­ niams kurti atrinkdavo respublikinė meno taryba.Tuo tarpu universitetas

jau buvo pasirinkęs, nenorėjo monu-

mentalistų, čia dirbo grafikai - P. Rep­

šys, R. Gibavičius. Anų laikų supratimu, tai buvo ne specialistai, bet jie tuo metu buvo stipresni, galėjo sukurti

geresnius kūrinius. Universitetui rūpė­ jo ir lietuvių kultūros, kalbos, istorinių vertybių išlikimas.

-.. į

ar i

S*

&

A. Kmieliauskas rengia knygyno skliautus freskoms. Šalia-

•

A. Kentra, dirbęs kartu su dailininku. Nuotr. iš leidinio Antanas Kmieliauskas: skulptūra, freska, tapyba, grafika, Vilnius, 2003

-** r

„Litteros“ freskos fragmentas

\

'L $■■■■ . v

a ■i

universitas

2009 m. gruodis

9

vilnensis

_ istorijai/

Baldai ir po 30 metų kaip nauji Baldus knygynui kūrė žymus architektas VLADAS VIZGIRDA. Dėl knygyno visumos jis tarėsi su daili­ ninku Antanu Kmieliausku. „Mūsų bendra idėja buvo tokia - kad jaustųsi vienti­ sumas skliautuotų erdvių, pereinančių viena į kitą, bet ir baldai turėjo derėti prie to vientisumo“, prisimena architektas.

Liana BINKAUSKIENĖ Tie patys baldai, kuriuos projekta­ vo V. Vizgirda, ir dabar dar stovi kaip nauji. Praėję 30 metų nesugadino jų išvaizdos.Tam įtakos turėjo architek­ to pasirinkta baldų apdailos techni­ ka. Kaip A. Kmieliauskas pirmą kartą

panaudojo šlapią freskos techniką, V. Vizgirda pirmą kartą panaudojo baldų apdailą be lako ir tai jam buvo nauja patirtis. „Paprastai mediena užfiksuojama laku, o aš pabandžiau

Atrodo, kad tai niekis, bet šitame vartotojiškame, greitos apyvartos amžiuje reikia saugoti vertybes", dalijasi patirtimi architektas.

A. Kmieliauskas prie freskų dirbo apie porą metų. Baldus montavo tada, kai buvo baigtos freskos ir su­ dėtos grindys. Baldai buvo gaminami apie pusę metų iš ąžuolo masyvo. „Reikėjo, kad atitiktų kiekvieną ko­ loną, staliai dirbo vietoj, nes turėjo apžiūrėti ir priderinti prie kiekvieno kampelio. Čia daug rankų darbo", -

buvo panaudotas viduramžių baldų gamyboje, nes renesanso laikais nebuvo jokių lakų. Jie naudojo tokią

sako architektas.

Vilniuje šis knygynas yra išlikęs vienintelis autentiškas. Analogo šiam knygynuiV. Vizgirda iki šiol neranda jis savas, jaukus ir šiltas. Apžvelgęs ir įvertinęs dabartinį knygyno vaizdą architektas konstatuoja, kad freskos ir baldai išsilaikę gerai, tik tam, kad knygynas įgautų pirmykštį vaizdą, kurį jie sukūrė prieš 30 metų, reikėtų

pat techniką, mes nieko neatradom, bet tai padėjo išlaikyti natūralią medžio spalvą, (mirkytas paviršius nebijo nei dulkių, nei įbrėžimų.

gerokai pravalyti - dabar knygynas yra perkrautas knygomis ir plasti­ kinėmis lentynomis. „Matyt, kalta komercija", - atsidūsta menininkas.

tai padaryti maišydamas aliejų su terpentinu, kai karštas tirpalas yra įtrinamas į medieną. Šis mišinys

Už sutartį su dailininku papeikimas Liana BINKAUSKIENĖ „Litteros" knygynas, kaip ir kiti

knygynai, priklausė Vilniaus knygynų direkcijai. Vilniaus jungtinio knygyno direktoriaus pavaduotojas statybos ir ūkio reikalams Albinas Vaičiūnas pasakoja, kad tuo metu universiteto

knygynas dar nesivadino „Littera" ir buvo įsikūręs istorikų kiemelyje (už arkos į dešinę). 1978 m. direkcija gavo tuometinio Istorijos fakulteto dekano

laišką, kuriame buvo prašoma ištuštinti patalpas, nes jos reikalingos istori­

kams. Kadangi A. Vaičiūnas pažinojo

tuometinį Filologijos fakulteto dekaną prof. J. Balkevičių, nuėjo pas jį ir išdėstė šią problemą. O universitetas jau buvo pradėjęs rengtis 400 metų jubiliejui -

visur vyko remontai. J. Balkevičius pa­ siūlė knygyną įrengti šalia Lituanistikos centro. Rektorius iš karto sutiko.

„Litteros" skliautų ir freskų fragmentai. V. Naujiko nuotr.

Vargo dailininkui buvo daug su

V. Vizgirdos eskizus.Tie baldai ir dabar

kų į seminarus, aš pats daug važinėjau

(tiek buvo pažadėta A. Kmieliauskui)

dar stovi", - džiaugiasi A. Vaičiūnas.

po Sąjungą skaitydamas pranešimus,

buvo didelė suma.„Kai gavo sąskaitą,

Remontą atliko VU žmonės, o jau

tom patalpom. Jos buvo žemos.

interjeru ir visa kuo kitu rūpinosi

A. Kmieliausko sumanymui puse

1980 m. rugsėjo 25 d. iškilmingai

kaip kurti knygyną pagal individualius

Spaudos komitetas susigriebė už

knygyno direkcija. „Tuomet Albinas Kentra pakuždėjo man:„Žinai, čia la­

metro pagilinti tas patalpas labai

atidarytas naujas VU knygynas („Ta­

projektus, ir šitas knygynas visur buvo

galvos, kaip čia atsirado tokia suma,

prieštaravo architektas Jonas Krukelis.

rybinis studentas", 1980, spalio 17,

rodomas pirmoj vietoj", - didžiuojasi

kodėl be jų žinios užsakė. Per atida­

bai gražūs skliautai, reikėtų paprašyti

„Bet kažkaip pavyko su juo susitar­

Nr. 27). Mykolas Pažarskas (buvęs

A. Vaičiūnas.

rymo vaišes priėjęs direktorius sako

Antaną Kmieliauską, kad jis freskas

ti", - prisimena A. Vaičiūnas. 1979 m.

Spaudos komiteto pirmininkas, Vals­

Tiesa, knygyno įrengimas neapsiėjo

man - tu nenusimink, aš turėjau tau

padarytų. Parašiau užsakymą į Vil­

nespėta įrengti knygyno, atidarytas

tybinių leidyklų poligrafijos ir knygų

be „aukų". A. Vaičiūnui irVytautui Vasi­

parašyti papeikimą, nes nusižengei tu.

niaus dailės kombinatą (kadangi to­ kius darbus galėjome vykdyti tik per

jis buvo 1980 m.

prekybos reikalų komiteto pirmininko

liūnui (tuometiniam Knygų prekybos

Bet vaikščiodamas po knygyną tai net

A. Vaičiūnui teko pasirūpinti me­

pavaduotojas, VU dėstytojas) per

valdybos skyriaus viršininkui, atsa­

juos) daryti interjerui projektą, tai jie

diena interjerui.„Toks Hofmanas buvo

atidarymą sakė, kad tai yra gražiau­

kingam už interjerus) buvo pareikšti

aikčiojo iš susižavėjimo", - pasakoja A. Vaičiūnas.

parinko architektą Vladą Vizgirdą. O

Ukmergės miškų ūkio direktorius,

sias knygynas Europoje. Ir Vilniaus, ir

papeikimai, nes jie neturėjo teisės

Rektorius J. Kubilius prie minėtos

dėl freskų nurodėm, kad norim būtent

jis buvo knygų mylėtojas. Jis mums

Lietuvos, ir Sovietų Sąjungos mastu šis

už tokią didelę sumą, nesuderinę su

sumos dar primokėjo tiek pat - jam

A. Kmieliausko, tai jie sudarė sutartį su

parūpino gryno ąžuolo. Tada Dailės

knygynas buvo išskirtinis.„Pas mus at­

reikiamais asmenimis, užsakyti fres­

atrodė, kad dailininkui labai mažai

juo", - prisimena A. Vaičiūnas.

kombinate pagamino baldus pagal

važiuodavo iš kitų Sąjungos respubli-

kas - tais laikais 5 tūkstančiai rublių

sumokėta.

universitas

10

vilnensis

2009 m. gruodis \

tumes - studentai

Žurnalistikos studentų darbo vaisius - paroda „Credo" Lapkričio 30 d. Vilniaus pedagoginio uni­ versiteto fotografijų galerijoje „Pozity­ vas - negatyvas“ duris atvėrė Vilniaus univer­ siteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos specialybės pirmo kurso studentų nuotraukų paroda „Credo“.

Parodos atidarymo akimirka. KomF dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys

Gražina VINCEL Tai simbolinis renginys, pažymintis žurnalistikos studijų Vilniaus univer­ sitete 60-mečio jubiliejų. Parodoje galima išvysti 20 žymių asmenybių, baigusių žurnalistikos studijas Vil­ niaus universitete, portretų.

Tendencija, kai žurnalistikos spe­ cialybės studentai kartu su savo darbais skverbiasi į įvairias erdves, VU Komunikacijos fakulteto dekano doc. dr. Andriaus Vaišnio nuomone, yra ne tik jaunųjų žurnalistų, bet ir bendras žurnalistikos studijų programos lai-

ir VPU rektorius akad. Algirdas Gaižutis mėjimas.„Paroda yra realus kūrybinis dėstomo dalyko „Vaizdo žurnalistika" rezultatas. Tai, kad vienoje iš kūrybi­ nių VU studijų programų studentų eksperimentas kaip rimtas atvejis perkraustomas į kitas ekspozicines erdves, rodo mūsų aukštosios moky­ klos studijų kokybę. Mano svajonę ir viziją, susijusią su studijų programos pertvarkymu, menotyrininkė lek­ torė Margarita Matulytė (projekto vadovė - aut. past.) puikiai įgyvendi­ na - mat dėstomas dalykas tampa ir

kūrybiniu projektu, kuris taikomuoju požiūriu yra naudingas studentams. Įgyvendinta užduotis moko ne tik žiūrėti į veidus, bet ir viešai vertinti", apibendrindamas tokios parodos svarbą sakė dekanas.

Paroda „Credo" veiks iki 2010 m. sausio 31 d. Ją aplankyti galima VPU galerijoje „Pozityvas - negatyvas" (VPU, Studentų g. 39).

Tomo Razmaus nuotr.

Plačiau skaitykite www. vilnensis. vu. lt

Pirmakursiai žurnalistikos specialybės studentai su dėstytojais ir svečiais parodos atidarymo dieną Vilniaus pedagoginiame universitete

Tarptautinio projekto finale - filmas ir leidinys Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) neliko abe­ jinga aktualioms gamtosaugos proble­ moms ir prisidėjo prie visuomenės švietimo, informavimo apie gamtoje vykstančius procesus vykdydama tarptautinį jaunimo mainų projektą „Together for nature“ („Kartu už gamtą“).

Balandžio mėnesį susirinkęs jauni­ mas iš Latvijos, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos ir Bulgarijos drauge su universiteto studentais ne tik pristatė savo šalyse egzistuojančias ekologi­ nes problemas, bet ir diskutavo apie jauno žmogaus galimybes, priemones pakeisti esamą padėtį. „Tarptautiniai mainai - puiki priemonė pažinti, su­ prasti kitas kultūras, mokytis toleranci­ jos", - teigia projekto dalyvė S. Buzaitė.

Savaitę gamtoje praleidęs jaunimas kūrė meninį filmą, rengė medžiagą

leidiniui „It's time!" („Metas veikti!").

Projekto dalyviai vilniečius į filmo premjerą kvietė važinėdami troleibusu Kaip prisimena dalyviai, filmo kūry­

binis procesas paprastas nebuvo, nes per savaitę sukurti 20 minučių filmą nelengvas uždavinys. „Pasirinkome

nelengvą kelią - vaizdais bandėme

siųsti visuomenei žinutę, kad trapi ne tik gamta, bet ir žmonių santykiai", pasakoja viena išfilmo autorių vokietė J. Preuss. Filme išryškėja trys siužeto

linijos: seserys, kurios nebendravo daug metų, keliaujantys jaunuoliai,

susitinkantys atsitiktinai, ir pora, išgy­ venanti sunkų laikotarpį - lūžiniai įvy­ kiai atsitinka būtent Vilniuje. Emocijos,

bendravimas, ką vienas žmogus reiškia kitam - tarptautinė trumpametražio

filmo kūrybinė gru­ pė šiuos sudėtingus procesus įprasmino kino filme, pavadin­ tame „Stramers". Vė­ liau filmas pristatytas vilniečiams, kuriuos į premjerą kvietė speci­ aliu troleibusu važinėją projekto dalyviai.

Daug darbo, atsi­ davimo pareikalavo ir dar vieno projekto produkto - žurna­ lo - kūrimo procesas. Žurnale ne tik svarbi

informacija apie gam­ toje vykstančias negeroves, bet ir aprėptas platus gamtosaugos temų spektras - nuo Europos Sąjungos pozicijos gamtosaugos tema iki trum­ pų gamtos saugojimo ar niokojimo pavyzdžių Europoje. Žurnalą ir filmą

galite pamatyti VU SA internetiniame tinklalapyje www.vusa.lt. „Vykdydami projektą mes, VU stu­ dentai, stengėmės parodyti visuome­ nei, jog atsakingi už gamtos likimą ne tik aplinkosaugos sargai, bet ir mes aktyvūs Lietuvos - Europos - pasaulio piliečiai", - džiaugėsi įgyvendintu pro­ jektu VU SA atstovė A. Varnagirytė.

VU SA inform.

VU KHF ir Krokuvos aukštoji filosofijos ir pedagogikos mokykla apsikeitė fotografijos darbų parodomis VU Kauno humanitari­ niame fakultete (KHF) atidaryta Krokuvos studentų fotografijos darbų paroda „Kroku­ va - S. VVyspianskio sapnas“. Kauno miestą pristatantys meno kūriniai puošia Kroku­ vos aukštosios filo­ sofijos ir pedagogikos mokyklos šienas.

Giedrė RUTKAUSKAITĖ Krukuvos studentų darbuose pavaiz­ duotos šio miesto realijos, atspindinčios ne tik turistinį, bet ir čia gyvenantiems žmonėms įprastą miesto veidą. Paroda veiks iki 2010 m. kovo 1 d.

Tuo pačiu metu Krokuvos aukšto­ sios filosofijos ir pedagogikos moky­ klos sienas papuošė parodos„Kaunas,

kuriame gyvenu" darbai. VU KHF studentai savo kūriniuose įamžino svarbiausius šio akademinio miesto akcentus, mylimas ir iki skausmo pa­ žįstamas vietas, tačiau kiek kitokias, nei esame įpratę matyti.

Specialiai į Krokuvą atvykusi VU KHF mokslininkų delegacija čia ne tik pristatė studentų parodą, bet ir dalyvavo mokslinėje konferencijoje „S. VVyspianski - M. K. Čiurlionis", skir­

toje paminėti šių dviejų menininkų darbų svarbą. Mokslinius pranešimus apie M. K. Čiurlionį, jo gyvenimą ir kūrybą skaitė VU KHF tarptautinių ryšių prodekanė doc. dr. J. Krūminie­ nė, dėstytojai doc. dr. A. Krasnovas ir doc. dr. D. Šeškauskaitė. Fakulteto

dekanas prof. dr. S. Gudas perdavė VU rektoriaus prof. habil. dr. B. Juodkos sveikinimą. Šie studentų darbų mainai - Baltijos jūros kultūrų pažinties projekto dalis.

Kitas universitetų atstovų susitikimas numatomas kitų metų spalį tarp­ tautinėje mokslinėje konferencijoje „Tekstai ir kontekstai".

Pirmosios knygos konkurso nugalėtoja - VU studentė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbto Pirmosios pro­ zos knygos konkurso nugalėtoja tapo VU Filologijos fakulteto skandinavų filologijos antro kurso studentė Ieva Toleikytė. Jos rankraštis „Garstyčių namas“ buvo geriausiai įvertintas komisijos, kurią sudarė rašytojai Andrius Jakučiūnas, Birutė Jonuškaitė ir Vy­ tautas Girdzijauskas. „Garstyčių namas" - tai autorės pirmo apsakymo, kurį ji parašė dar 2007 m., pavadinimas. „Į knygą ne­ įtraukiau didelės dalies savo tekstų, bandžiau atrinkti stipriausius, bet šis apsakymas ir praėjus porai metų te­ beatrodo turintis„tai" ir yra man labai svarbus visų kitų mano prozos tekstų kontekste, todėl ir knyga - tarsi duoklė pradžiai", - sako jaunoji rašytoja.

Ieva Toleikytė studijuoja danų filo­ logiją. „Tikėjausi, kad išmoksiu ne tik

Ieva Toleikytė

kalbą, bet ir įgausiu daug kitų žinių, kad galėsiu lavinti mąstymą ir išplėsti pasaulio matymo lauką. Iš tiesų ma­ nau, kad be galo daug priklauso nuo paties studento - kiek jis jėgų įdeda, ar degina save, ar neužsidaro savo rate ar sferoje. Sąlygos yra suteiktos, galimybių - be galo daug, reikia tik būti gyvam ir nepamiršti dirbti", sako studentė.

Simonos Petraitytės interviu su jaunąja rašytoja skaitykite www.vilnensis.vu.lt/kultura

Išrinkti LJMS konkurso „Geriausi magistro darbai 2009" laimėtojai Lapkričio 27-28 d. paaiškėjo geriausių šiemet apgintų magistro bai­ giamųjų darbų autoriai - Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiamo konkurso „Geriausi magistro darbai 2009" laimėtojai.

Tarp 5 nugalėtojų net 3 atrinkti magistro darbai apginti Vilniaus universitete.

Tai GabijosToleikytės (neurobiologija), Patriko Ščajevo (fizika) ir Birutės Mumė-

naitės (filologija) darbai.

LJMS konkursas „Geriausi magistro darbai 2009" yra sąjungos vykdomo projekto „Jaunųjų mokslininkų tinklo plėtra" dalis. Projekto tikslas - jaunųjų mokslininkų tinklo, apimančio mokslu besidominčius moksleivius, studentus, doktorantus ir mokslų daktarus, stiprinimas ir plėtra.

Parengta pagal LJMS inform.

universitas

2009 m. gruodis

11

vilnensis

. mes - studentais e e

Ne vien tik knygomis medikai gyvena Šiemet dvidešimtmetį švenčianti Lietuvos medicinos studentų aso­ ciacija (LiMSA) - įrodymas, kad busimieji gydytojai jau studijų metu aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, keliauja po pasaulį ir nepailsdami kuria ir įgyvendina vis naujas idėjas, sveikatindami visuomenę ir dalyvaudami universiteto veikloje.

Kristina VROTNIAKAITE Eglė TAMULEVIČIŪTĖ

LiMSA nariai VU Medicinos fakultete organizavo

asociacijų federacijos (IFMSA) nare

ligų, cukrinio diabeto prevenciją, ak­

VU ketina surengti penktąją Baltijos

ir aktyviai bendradarbiauja su kole­

tyviai pasisako prieš tabako gaminių

šalių regiono medicinos studentų

vartojimą tarp jaunimo. Šiuo metu

mokslinę konferenciją.

gomis visame pasaulyje.

Apie LiMSA

Medicinos studentai VU Vaikų ligų klinikoje

pirmosios pagalbos kursus

LiMSA - tai aktyvių ir kūrybingų

įgyvendinamas projektas „Žaislų

žmonių grupė, savo veikla siekianti

ligoninė", kurio tikslas - padėti ikimo­

LiMSA yra nevyriausybinė, ne

sveikatinti visuomenę, šviesti ir plėsti

kyklinio amžiaus vaikams atsikratyti

pelno siekianti profesinė medicinos

pažinčių ratą tarp kolegų iš viso pa­ saulio. Šiais metais Kaune vykusiuose

baimės gydytojams. Tarp projektų

LiMSA aktyviai dalyvauja Tarptau­

partnerių - Baltijos šalių medicinos

tinėje medicinos studentų profesinių

studentų asociacija, kurios nariais

Ryšiai su pasauliu

Iš pirmų lupų LiMSA, būdama visateisė Tarptau­

tinės medicinos studentų asociacijų

federacijos narė, suteikia galimybę

savo nariams dalyvauti IFMSA konfe­

rencijose. LiMSA nariai kasmet vyksta

gali tapti visi medicinos studentai,

šauniausios nevyriausybinės orga­

studentų organizacijos, su kuriomis

ir mokslinių mainų programoje,

j generalinę asamblėją, kur susitinka

besimokantys Vilniaus universi­

nizacijos rinkimuose LiMSA užėmė

prieš kelerius metus pasirašytu ma­

pagal kurią kasmet svetur keliauja

viso pasaulio medicinos studentai,

teto Medicinos fakultete ir Kauno

garbingą III vietą tarp 13 nacionalinių

nifestu jaunieji medikai išsakė savo

per 10 000 studentų iš 102 šalių.

kur dalijamasi naujais įspūdžiais,

medicinos universitete. 1989 m.

ir tarptautinių jaunimo organizacijų.

nuomonę apie alkoholio vartojimą

Programos tikslas - skatinti tarptau­

idėjomis, siekiama apsvarstyti to meto svarbiausias medicinos proble­

įkurta organizacija 1991-aisiais tapo

Koordinuojamais visuomenės svei­

tarp jaunimo. Aktyviai kartu su visu

tinį medicinos studentų bendradar­

Tarptautinės medicinos studentų

katos projektais LiMSA vykdo širdies

Europos Sąjungos jaunimu vykdoma

biavimą, suteikiant galimybę ne tik

mas ir, aišku, pasirašyti profesinių ir

akcija - „HELP! Už gyve­

įgyti praktinių ir mokslinių įgūdžių

mokslinių mainų kontraktus.

nimą be tabako", kurios

pasirinktoje medicinos srityje, bet

metu „limsiečiai" matuoja

ir pažinti užsienio šalių sveikatos

CO kiekį iškvepiamame

priežiūros sistemą, socialinius ir kul­

ore ir siūlo cigaretes keisti

tūrinius ypatumus. Keturias savaites

į muilo burbulus. Be tarp­

trunkanti klinikinė ir mokslinė prak­

tautinių projektų, Vilniuje

tika pasirinktos šalies universitetinėje

keitė ne viena medicinos studentų

ir Kaune vyksta pirmosios

ligoninėje vyksta stebint patyrusiam

karta, todėl buvusieji LiMSA nariai

pagalbos mokymai medi­

Alumni klubą. Per dvidešimt LiMSA

gyvavimo metų organizacijoje pasi­

gydytojui, o jai pasibaigus studentui

raginami susitikti su senais pažįsta­

cinos studentams, vaikų

suteikiamas visame pasaulyje pripa­

mais ir padėti organizacijai toliau

namuose įgyvendinamas

žįstamas IFMSA sertifikatas.

plėtoti savo veiklą.

lytinio švietimo projektas

Paklausę užsienio šalyse apsilan­

Visiems nariams svarbu tai, kad

„Mylėk protingai". Kaune

kiusių studentų apie jų įspūdžius,

jaučiamės ne vieni, kad mūsų mintys

limsiečiai organizuoja sto­

neretai išgirstame, kad kelionėje

vyklą universiteto pirma­

įgyta nemažai praktinių įspūdžių,

kursiams, o viso Kauno stu­

susirasta nemažai bendraminčių iš

dentams - Valentindienį.

LiMSA nariai - aktyvus ir kūrybingi. Nuotraukos iš LiMSA archyvo

Puoselėdama universitetines tradi­

cijas, LiMSA kuria savo organizacijos

užsienio šalių, su kuriais bendrauja­

ir norai yra palaikomi universitetų,

kurie priima vasarą atvykstančius į Lietuvą mainų dalyvius, suteikia

jiems galimybę atlikti praktiką uni­

Be visuomenės sveika­

ma iki šiol. Tai galimybė medicinos

tos projektų, LiMSA kar­

studentui iš arti pažvelgti į kasdienį

tu su mūsų universiteto

mediko darbą, mokytis geriausiose

LiMSA veikloje - kad kiekvienai idėjai

Medicinos fakulteto SMD

pasaulio klinikose ir gautas žinias

mes galime pasiūlyti daug darbščių

2010 m. gegužės mėnesį

parvežti atgal į Lietuvą.

ir nepailstančių rankų.

versitetinėse ligoninėse. Svarbiausia

Jaunųjų medikų socialinė akcija GMF SA rūpinasi sulaukė daug praeivių dėmesio busimaisiais gamtininkais Lapkričio 24 d. VU Medicinos fa­ kulteto studentai surengė socialinę akciją V. Kudirkos aikštėje. Buvo ga­ lima susipažinti su prevencinėmis priemonėmis, kurios padeda užkirsti kelią gripui. Taip pat buvo vykdoma prevencija prieš rūkymą, kurios šūkis „Pūsk burbulus, ne dūmus". Kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti savo plaučių užterštumą anglies monoksido (CO) matavimo aparatu. Jaunieji medikai nepamiršo ir sveikos mitybos principų: pristatyta sveikos mitybos piramidė, subalansuoto maisto pranašumai ir netinkamo maitinimosi rezultatai.Taip pat buvo skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI).

Akcija buvo tik vienas iš daugelio Medikų dienų renginių, kurie or­ ganizuojami minint VU Medicinos fakulteto gimtadienį.

Plačiau Pauliaus Cuberos parengtą informaciją apie akciją skaitykite www.vilnensis.vu.lt

Busimųjų medikų socialinė akcija buvo aktuali. V. Naujiko nuotr.

Gamtos mokslų fakulteto studentų atstovybė ne tik rūpinasi savo studen­ tais, bet ir nepamiršta busimųjų gamtininkų.

Norėdami palengvinti sunkią abiturientų dalią, gamtininkai lanko busimuosius studentus mokyklose ir supažindina juos su stojimo tvarka, reikalaujamais eg­ zaminais, metiniais pažymiais, studijų pro­ gramomis.

Šis projektas susilaukia didelio

susidomėjimo tiek tarp mokyklų administracijų, tiek tarp moksleivių.

Bendraudami su studentais, moks­ leiviai nesivaržydami klausinėja apie jiems rūpimus stojimo reikalus, apie dėstytojus, atmosferą fakultete, žinoma, nepamiršta pasidomėti ir studentišku gyvenimu.

GMF SA, norėdama suteikti kuo išsamesnę informaciją apie studijas, stengiasi surinkti kuo įvairesnių studijų programų atstovus ir kuo įvairesnio amžiaus - nuo pirmakursių iki magistrantų.

GMF SA žada aplankyti daugelį Lietuvos mokyklų, iki moksleiviams pasirenkant egzaminus. Gamtininkai jau apsilankė Vilniaus Užupio ir Karoliniškių, Panevėžio Juozo Balčikonio, Tauragės „Versmės" gimnazijose.

Tačiau jų dar laukia nemažai Vilniaus ir kitų miestų mokyklų.

GMF SA inform.

universitas

12

2009 m. gruodis

vilnensis

f f k mes - studentai

Kančių keliai „fuksų" vardo link Universitete galioja nerašyta taisyklė nuliu liksi, jei švento krikštynų sakramento nepriimsi. Nei krizė, nei vis labiau įsisiautėjantis kiaulių gripas nesutrukdė pakankinti jaunesniųjų, tad kaip ir kasmet spalio-lapkričio mėnesiais Vilniaus uni­ versitete buvo surengti pirmakursių įšventini­ mai. „U. V.“ nusprendė paklausinėti fuksų, kokius išbandymus jie turėjo patirti, tapdami visateisiais universiteto bendruomenės nariais.

Miglė KRIAUČIŪNAITĖ, Miglė NARGĖLAITĖ

Per krikštynas maldos Kelsenui Spalio pradžioje krikštynų šventė atkeliavo į teisininkų kiemą. Šventę

pradėjo iliuzionisto, fakyrų pasiro­ dymai ir jau istorine tapusi dekano V. Nekrošiaus kalba (ankstesniais me­ tais fakulteto studentus sveikindavo prodekanas). Nors fuksams ir neteko atlikinėti akrobatinių triukų, 8 „nuliu­ kų" grupių laukė gličių užduočių vir­ tinė. Užduotys, skirtos fuksams, būna ganėtinai purvinos. Celafaninis tunelis, kuriame buvo pripilta aliejaus, gars­ tyčių, žuvų galvų, buvo sunkiausias būsimųjų fuksų laukęs išbandymas.

Kitos užduotys tikrino praktinius - bui­ tinius jaunųjų teisininkų gebėjimus: virvės pynimas iš drabužių, kojinių skalbimas briliantinėje žalumoje, bė­ gimas aliejaus taku... Būta ir žmoniškų punktų. Vienas jų - savotiška ritualinė arbatos gėrimo ceremonija, kurios metu meldžiamasi paslaptingajam Kelsenui. Malda buvo sukurta tik per­ nai, prieš baisiausią pirmosios sesijos, teisės teorijos-teisėsaugos institucijų, egzaminą. Krikštynas vainikavo dokumentų„Fuxus Certificatus", liudijančių, kad„nuliai" užaugo iki fuksų, įteikimas. „Teisininkai turi būti užgrūdinti ir stiprūs visose gyvenimo situacijose, todėl krikštynos - tai paruošiamasis laiptelis sunkaus teisininko kelio link", apibendrino D. Valčiukaitė.

Sėdėjo elektros kėdėje Fizikos fakulteto naujokai buvo verčiami šokti„fuksų šokį", o paskui da­ lyvavo neįprastai purvinoje estafetėje.

Pirmiausia jie iš taško A į tašką B sten­ gėsi pergabenti majonezu ištepliotą bendrakursį. Atlikę šią varginančią užduotį, „nuliai" keliavo žaisti futbolo baloje. Keletą kartų apsisukę ratu bandė spirti kamuolį į vartus, naiviai tikėdamiesi pataikyti. Fizikos fakulteto pirmakursiai buvo laistomi aliejumi ir vandeniu, čiuožinėjo purvina žeme ir, lyg to būtų negana, buvo priversti ieškoti bulvių supuvusių daržovių duo­ bėje. Bulvių neradusieji buvo negai­ lestingai nubausti, t. y. gausiai aplieti pomidorų padažu. Atrodo, po tokių varginančių iniciacijos ritualų krikšty­ tojų fantazija turėtų būti išsemta, bet ne! Naujieji Fizikos fakulteto studentai buvo pasodinti į tikrą elektros kėdę ir papurtyti.„Fizikaijau prie tokių dalykų pripratę. Paaiškėjo, kad mano varža

Žurnalistai pirmakursiai pristatė namų darbą - pasakos „Raudonkepuraitė“ interpretaciją skirtingais filmų žanrais.

Karolio Vyšniausko nuotr.

Teisininkai turi būti užgrūdinti visose gyvenimiškose situacijose, tad ir užduotys fuksams buvo nelengvos ir ganėtinai purvinos

maža, todėl visi, kurie mane laikė, gavo elektros dozę", - pasakojo Evelina Baltakytė.Tikimasi, kad naujieji fizikai įsimins gautą pamoką ir geriau supras elektros bei jos laidumo ypatybes.

MAF’ijos istorija atgimė Matematikos ir informatikos fakul­ teto krikštynų tema - mafija, Krikšta­ tėvio pagrobimas. Fuksų džiaugsmui buvo paskelbta, kad krikštynų šiemet nebus, nes dingo MIF'o Krikštatėvis.

Krikštatėvio radybos vyko orientaci­ nių varžybų principu. Gavusios že­ mėlapius komandos turėjo pasitikėti ne tik fizinėmis, bet ir protinėmis savo jėgomis. Fuksai pasakojo, kad nukelia­ vo nemenką atstumą - nuo Baltupių, aplankydami Fabijoniškių, Šeškinės

mikrorajonus, Centrą, Sereikiškių par­ ką, iki fakulteto, esančio Naugarduko gatvėje. Kiekvienoje stotelėje fuksų laukė punktai, kuriuose jie turėjo atlikti tam tikras kriminalinių veikėjų gyvenimą primenančias užduotis: ka­ riauti, naudodami pomidorų padažą, dėlioti„sudoku" iš ginklų paveikslėlių, įsispyrę kojas į cementinį batą žygiuo­ ti 50 metrų. Būta nesusipratimų ir su teisėsaugos pareigūnais. „Nešant draugą, „lavoną", šiukšlių maiše per miesto centrą, teisėsaugos pareigūnai mus sustabdė ir paklausė, ką mes čia darom", - smagias akimirkas prisimi­ nė naujai iškeptas fuksas Jonas Ragai­ šis. Tačiau fuksams didžiulę staigmeną surengė kaimynai chemikai - jie nau­ jokus dezinfekavo chemikalais.

Žolynų ragautojai Chemijos fakulteto krikštynos pri­ minė herbologijos pamoką. Fuksai turėjo gerti pelynų arbatą. Matyt, norėta išmokyti naujokus neragauti cheminių medžiagų. Pirmieji išgėrę skanią arbatėlę nulėkė vykdyti užduo­ čių Vingio parke. Likusiems teko keisti išmėginimai. Naujokai stengėsi kaip įmanoma greičiau suvalgyti klevo lapą.

O tada - paskui visus į Vingio parką. Ten per lietų lakstė 3,5 valandos pirmyn atgal po punktus įvairias užduotis atli­ kinėdami. Nebuvo užmiršta ir priesaika fakultetui.

Orientacinės varžybos tamsoje Komunikacijos fakulteto „nuliai" turėjo unikalią galimybę patikrinti savo orientacinius gebėjimus tam­ soje. Šešios fuksų komandos, akylai prižiūrimos kompetentingų vado­ vų, pradėjo apšilimą. Ir striksėjo, ir straksėjo, ir šaltu fakulteto grindiniu ridenosi. Po apšilimo marširuodami, skanduodami, praeivių žvilgsnius prikaustydami ryškiais kombinezo­ nais ir lietpalčiais, būsimieji fuksai dingo Saulėtekio miškų tankmėse.

Čia jiems buvo paruoštos humaniškos

užduotys: proto mūšis, virvės trauki­ mo varžybos, estafetės. Teko jiems šliaužioti, pasivolioti purve, vaikščioti „žąsele". O kur dar„prieskoniai", pagar­ dinantys šią šventę: miltai, pomidorų padažas, kiaušiniai. Galutinėje sto­ telėje suklupdyti pirmakursiai ištarė priesaiką fakultetui.

Bendravo su mirusiaisiais Istorijos fakulteto studentai priver­ tė naujuosius savo kolegas bendrauti su seniai mirusiais istoriniais perso­ nažais. Susiskirstę į grupes ir gavę po lapelį su tekstu, naujokėliai turėjo lakstyti po visą miestą bandydami išsiaiškinti, kokių gi žodžių tame teks­ te trūksta. Gavę nedidelę užuominą, kur ieškoti krikštytojų, fuksai stengėsi juos surasti ir gauti kitą užuominą bei išpešti trūkstamą žodį. Šitaip jie

ir keliavo po visą Vilnių. Trūkstamus žodžius dalijo istorinės asmenybės: Mona Liza ir jos tapytojas Leonardas Da Vinčis, Birutė ir Kęstutis, Boni ir Klaidas bei daugelis kitų. „Boni ir Klaidas celofanine plėvele apvyniojo vieną komandos narę ir likę turėjom gatvėj žmonių kaulyt pinigų išpirkai.

Arba prie Energetikos muziejaus buvo Darius ir Girėnas, tai reikėjo išlankstyt lėktuvėlį ir iš tam tikro atstumo pataikyti į mini Lietuvą", - krikštynų įspūdžiais dalijosi Agnė Pažusytė.

Kiekviena pora klausinėjo istorinių datų, o jų neatsakius - įamžindavo ant fuksų kaktų, kad geriau atsimintų.

Grįžę į fakultetą studentai tradiciškai tarė priesaiką ir... turėjo pabučiuoti tikros kiaulės galvą.

Į karą Ekonomikos fakulteto krikštynų tema - karas.„Nuliai" skanavo karei­ višką košę, šokinėjo su maišais aržaidė „tinklą". Teko palakstyti fuksams po visą senamiestį ir atlikti užduotis: parduoti praeiviams apatinį trikotažą už nustatytą 10 litų mokestį, kopti į barbakaną pasiimti kolos, kaulyti pinigų prie Gedimino prospekto širdies - „McDonald's" restorano ar žaisti „kebababolą" (per tam tikrą laiką žmonių grupė privalo suvalgyti minėtąjį patiekalą). Koks karas be užduoties „minų laukas"? „Bėgom į P. Cvirkos parką, kuriame reikėjo per­ eiti minų lauką 8 kojomis. Kadangi mūsų grupėje buvo 16 žmonių, kas ant vienos kojos šokinėjo, kas nešė kitą komandos narį", - įspūdžiais dalijosi pirmakursė Salvija Koroliova.

Kad Ekonomikos fakulteto studentai ne tik privalo mokėti parduoti prekes, skaičiuoti pinigus ar išgyventi krizės kamuojamame pasaulyje, reikėjo įrodyti sukuriant filmą apie savo grupę.

Odontologai sprendžia vieną iš orientacinių varžybų užduočių.

Karolio Šeikaus nuotr.

Šokoladas „pampersuose“ Anglų filologijos pirmakursiai pa­

sakojo, kad jų krikštynos buvo pilnos visokiausių nemalonių išbandymų.

Krikštytojai vertė juos išragauti, rodos, visus šlykščiausius dalykus pasaulyje. Pirmiausia studentai raga­

vo neskanią košę. Juk mokslo šaknys karčios. Įkvėpti realybės šou, vaidino

Amerikos topmodelius, žengiančius

podiumu. Išpaišyti dažais jie, kaip ir istorikai, gavo bučiuoti negyvą vištą.

Krikštytojai, rodos, norėjo tik šiek tiek pasišaipyti iš savo naujųjų kolegų, taigi „ištapę" jiems veidus pasiūlė

paragauti šokolado. Deja, jį valgyti nebuvo taip jau malonu. Šokoladas buvo patiektas... vaikiškose sauskelnėse. Vėliau naktiniame klube visi

šoko iki aušros.

Buvo verčiami šlovinti Staliną TSPMI senbuviai pasirinko gana

skaudžią Lietuvai temą - komunizmą.

Studentai sukūrė tam laikmečiui bū­

dingą aplinką. Iš pradžių fuksai neteko savo asmeninių daiktų - jie pavirto visų nuosavybe. Skaudūs „komunis­ tinių" krikštynų padariniai - kai kurie

studentai iki šiol neranda savo pirš­

tinių (radusius prašome atsiliepti!).

Naujokai išsirinko lyderį, kuris turėjo

skaityti Leniną šlovinantį eilėraštį, o sovietmečio pamokoje skaityti SSRS

konstituciją. Vėliau fuksai sugiedojo SSRS himną ir buvo verčiami šlovinti...

Staliną. Ši iniciacija turbūt buvo viena žiauriausių iš visų šiais metais vykusių

universitete, nes buvo stengiama­

si paveikti nacionalinius studentų jausmus, eiti prieš savo moralines

„Non“ fakultetinės krikštynos Odontologai, studijuojantys Me­ dicinos fakultete, ir žurnalistai, stu­ dijuojantys Komunikacijos fakultete, fuksų krikštynas organizuoja atskirai nuo savo fakultetų Odontologų „nuliai", vyresniųjų kolegų išpaišyti raudonais kryžiukais, „briliantine žaluma" ir gavę„dopingo" dozę, pasidalijo j dvi komandas. Jų laukė orientacinės varžybos. Varžy­ bų punktai buvo išdėstyti miesto centre. Punkte „Vitaminai" P. Cvirkos parkelyje buvo tikrinamas būsimųjų odontologų kruopštumas (užduotis susprogdinti balioną su dantų siūlu) ir dantų stiprumas. Stotelėje „Švarūs dantukai" Lukiškių aikštėje teko netik dantis valytis, bet ir„žąsele" krypuoti.

Tauro kalno papėdėje buvo ieškoma pasimetusių žaislinio žmogaus orga­ nų. Taške „Baltasis tiltas" studentai skraidino dangaus žibintus su savo norais. Ką gi, lieka nuoširdžiai palin­ kėti, kad jie išsipildytų.

Maloniai jaunuosius kolegas nuste­ bino žurnalistikos antrakursiai - šiemet krikštynose nebuvo nė kruopelytės šaipymosi ar teplionių. Orientacinėse varžybose reikėjo ne tik sugebėti susigaudyti klaidžiose Senamiesčio gatvelėse, bet kartu ir įvykdyti tam tikras užduotis - nuo tėvo Kristijono Donelaičio garbinimo, videoreportažo kūrimo, pinigų kaulijimo„Copy 1" paslaugoms, galvosūkių sprendimo, ropštimosi į Gedimino kalną iki eiliavi­ mo apie Žurnalistikos institute visiems žinomus asmenis. Po jaukaus pasisė­ dėjimo su arbatėle ir sausainiais, ins­ cenizuoto egzamino ir, žinoma, fuksų priesaikos pirmakursiai pristatė namų darbą - pasakos „Raudonkepuraitė" improvizaciją penkiais skirtingais filmų žanrais: komedijos, siaubo, veiksmo filmų, muilo operos ir vesterno.

per vieną dieną buvo galima pajusti sovietmečio dvasią, patirti tai, ką jautė

Patyrę sunkius išbandymus, uni­ versiteto naujokai jau yra visateisiai akademinės bendruomenės nariai.

Tikimės, kad fuksai ištikimai laikysis duotų priesaikų ir įsilies į universiteto gyvenimą.

tėvai, seneliai ir proseneliai, ištvėrę sovietų priespaudą.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt

nuostatas ir politines pažiūras. Kita vertus, tai buvo ir naudinga patirtis -

universitas

2009 m. gruodis

13

vilnensis

fff

Kalėdos-

dvasingumo šventė Atkelta iš 1 psl.

Ar prieš šventes daugiau žmo­ nių ateina pasikalbėti dvasinėmis temomis?

Iš tikrųjų prieš šventes į dvasininkus kreipiasi daugiau žmonių. Dažniausiai kreipiamasi dėl praktinių dalykų, pvz., kalėdaičių, tačiau ateina pasikalbėti ir dvasinėmis temomis. Man tai ženklas, kad žmonės ieško kai ko daugiau, nori geriau susiorientuoti savo krikščioniš­ kame gyvenime.

Artėja Kalėdos, o adventas - su­ sikaupimo, apmąstymų metas.

Kokias vertybes studentai užmiršta dažniausiai? Kurias jų derėtų puo­ selėti labiau?

Kalbėdamas apie studentus, visai neketinu moralizuoti ar prikaišioti, ko­ kias vertybes jie užmiršta. Pats neseniai buvęs studentu, žinau, koks intensyvus kartais būna studento gyvenimas, ir jei nori darko nors daugiau, tam turi skirti ir laiko, irjėgų. Buvęs mano profesorius Lotharas Liesas SJ sakydavo, kad viena didžiųjų šių laikų Vakarų pasaulio nuodėmių yra individualizmas. Man

atrodo, kad adventas kaip tik galėtų būti proga iš naujo atrasti save ir kitus žmones. Bendruomeniškumas galėtų būti viena iš siekiamų vertybių, o ji apima ir pagarbą kitam, ir solidarumą, ir tarpusavio pagalbą, ir dėmesį ypač jo stokojančiam.

Ar nemanote, kad studentai daž­ nai užmiršta tikrąją Kalėdų esmę?

Kaip šiandien reikėtų švęsti Kalėdas?

Kokias vertybes pabrėžti?

Advento metu laukiame Kristaus gi­ mimo ir jam rengiamės, o per Kalėdas jį švenčiame. Manau, čia ir yra adven­ to ir Kalėdų esmė. Tačiau Kalėdas švenčiame ne tik kaip praeities įvykį, neturintį reikšmės mūsų gyvenimui šiandien. Švenčiame amžiną Kristaus gimimą iš Tėvo, jo kūnišką gimimą Betliejuje ir dvasinį gimimą kiekvie­ no krikščionio širdyje. Taigi Kalėdas švenčiame tam, kad Kristus gimtų mūsų širdyse. Jeigu tai užmirštame,

adventas su savo tradicijomis ir Kalė­ dų šventė netenka šerdies.

Kaip manote, ar Lietuvos jau­ nimas neužmiršo dar jų senelių ir tėvų puoselėtų tradicijų?

Manau, kad mūsų jaunimas tikrai neužmiršo senelių ir tėvų tradicijų ir

kuria naujas, juk tradicija yra gyvas

reiškinys. Tikiu, kad geriausios tradi­ cijos išliks, įsitvirtins ir gyvuos. Ačiū

visiems, kurie jas puoselėja.

Kurios Kalėdų tradicijos, Jūsų ma­ nymu, yra svarbiausios?

Manau, daugeliui lietuvių brangi kūčių vakarienė, į kurią kiek įmano­ ma susirenka visa šeima arba kita

bendruomenė. Tokios akimirkos stiprina žmonių tarpusavio ryšius.

Kūčių vakarienė paprastai pradedama malda. Manau, tai graži ir palaikytina tradicija. Kita Kalėdų tradicija, nemi­

nint Kalėdų nakties ar ankstaus ryto, vadinamųjų Piemenėlių mišių, yra lan­ kyti bažnyčioje įrengtas prakartėles.

Apie kalėdines dovanas: jas malonu gauti ir malonu dovanoti. Kad kalė­

dinė dovana atneštų džiaugsmo, visai

nereikia perdėtai išlaidauti, juk kartu dovanotas nuoširdumas yra svar­

besnis. Neabejoju, kad džiaugsmo atneša dovanojimas ir nepažįstamam

žmogui, kai dovanoji su meile. Dar

viena krikščioniška tradicija - į kūčių vakarienę ar Kalėdų pietus pasikviesti

savo aplinkos žmogų, kuris neturi su kuojų švęsti.

Ką manote apie įvairias labdaros

akcijas prieš Kalėdas?

Manau, kad girtina ir krikščioniška, jei labiau pasiturintys žmonės jautriai

Gruodžio 11 d. Sveikatos ir sporto centro salėje įvyko kasmetinės tarpfakultetinės aerobikos varžybos. pakoreguotus varžybų nuostatus - be privalomosios programos, studentai galėjo dalyvauti ir laisvojoje ir taip savo fakultetui pelnyti papildomų taškų.

Varžybose dalyvavo septynių fakul­ tetų ir Tarptautinio verslo mokyklos studentai, kurie sukūrė pasirodymus šešeto, trejeto ir vieneto rungtims bei laisvajai programai.

Galutinėje komandinėje įskaitoje šiais metais lyderių pozicijas iš medikių perėmė Filologijos fakulteto merginų šešetas: Jolanta Avižienytė, Jolanta Govkelevič, Vilma Kazlaitė, Erika Malažinskaitė, Diana Medvedok, Sandra Zinkevičiūtė ir Sandra Žitkutė.

Antrąją vietą iškovojo Matematikos ir informatikos fakulteto komanda, kurią sudarė Aida Fainberg, Anna Jegorova, Aistė Lebedeva, Margarita Malceva, Viktorija Mankevič ir Monika Šastkaitė.

Bronzos medalius pelnė Ekono­ mikos fakulteto merginos: Indrė Jašelskytė, Irmina Kazlaitė, Monika Kneižytė, Miglė Kvietkutė, Vilija Prakapaitė ir Eglė Vaznytė.

Tolimesnėje dalyvavusių koman­ dų rikiuotėje Filosofijos fakultetas užėmė ketvirtąją vietą, Tarptautinio verslo mokykla liko penkta, Chemi­ jos fakultetas iškovojo šeštąją vietą, Komunikacijos ir Fizikos fakultetų komandos pasidalijo septintąją ir aš­ tuntąją vietas.

Varžybų nuotraukos ir rezultatai pateikiami Sveikatos ir sporto centro tinklalapyje www.ssc.vu.lt.

V. Naujiko nuotr.

SSC info.

Daugiau naujienų www.vilnensis.vu.lt/sportas

kartu su kitais švęsti gyvenimą kaip Dievo dovaną.

Kokios Jūsų Kalėdos buvo vai­ kystėje?

Augau didelėje šeimoje - keturios kartos kartu. Po rytinių mišių mama su močiutė paruošdavo šventinį sta­ lą, po balta staltiese dar būdavo likę kūčių vakarienės šieno, o šalia kūčių pasninko valgių jau būdavo ir mė­ siškų. Pavalgęs niekas neskubėdavo nuo stalo. Vyresnieji kalbėdavosi apie Kalėdas pokario Lietuvoje ar Sibire, o mes, vaikai, smalsiai ir su džiaugsmu apžiūrinėdavome kuklias dovanėles.

Paskui dalydavomės saldainiais, nesu­ valgytais per advento pasninką.

Kalėdų senelis - kas jis?

Mano vaikystėje Kalėdų senelio ne­ buvo. Buvo Senis Šaltis, ir tai dažniau­ siai būdavo kolūkio brigadininkas, nuo kurio vakarop kartais sklisdavo naminės degtinės kvapas. Tiesa, dar būdavo mokykloje Senis Šaltis su

Snieguole. Vėliau sužinojau, kad raudoni jo drabužiai, aukšta kepurė ir lazda yra vyskupo šv. Mikalojaus atributai. Aš už Kalėdų senelį, tegul

Kalėdos dažniausiai sutampa su

sesijos pradžia. Ar nemanote, kad tai trukdo studentams pajusti Kalėdų dvasią?

Tikriausiai nei sesijos, nei Kalėdų

negalima nukelti, todėl tenka derinti abu dalykus. Aš manau, kad mūsų šventės yra tokios, kokie esame mes patys. Jei labiau įsigilinsime į Kalėdų

esmę, galbūt jas atrasime iš naujo.

Tada ir ne pačios palankiausios išori­

nės sąlygos nepajėgs sugadinti šven­ tės, kuri kyla iš žmogaus vidaus.

Ko palinkėtumėte VU akademinei bendruomenei artėjančių švenčių proga?

Džiaugiuosi kartu su jumis artėjan­

čiomis Kalėdomis. Kai švenčiame šį

Dievo ir žmogaus suartėjimo slėpinį, norisi prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, pasakytus mūsų

universitete 1993 m.: „Nebijokite, Bičiuliai, atverti durų Kristui! Jis pa­ žįsta žmogaus širdį ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klausimus.

Jis kviečia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisvą, vieningą žmoniją."

Visiems nuoširdžiai linkiu sielos ra­ mybės, drąsios vilties, sėkmės moks­ liniame darbe ir kad būtumėte vieni

kitiems veikliais Dievo artumo ir mei­

lės ženklais. Visiems linkiu palaimingų ir džiugių šv. Kalėdų.

jis būna ryškus dovanojamo gerumo,

džiugios šventės ženklas.

Kalbino Jurgita RAKAUSKAITĖ

_ sportąsiu Išrinkti geriausi universiteto sportininkai

Filologės — aerobikos varžybų lyderės

Šiemet fakultetai rungėsi pagal

atsiliepia į stokojančiųjų poreikius ir solidariai dalijasi gėrybėmis.

Ką Jums reiškia„švęsti Kalėdas"? Ką tai turėtų reikšti kiekvienam?

Man švęsti Kalėdas - tai švęsti naują pradžią, švęsti gyvenimą ir viltį. Tai

Filologijos fakulteto

merginų šešetas laimėjo pirmąją vietą ir tapo

šių varžybų lyderėmis

Sveikatos ir sporto centre kaip ir kasmet lapkričio pradžioje buvo surengti 2009 m. geriausių universiteto studentų sportininkų ir geriausių koman­ dų rinkimai. Kandidatus siūlyti galėjo mūsų treneriai ir studentai.

Iš daugiau kaip 20 į dešimtuką pretendavusių sportininkų į pirmąją vietą pateko Rita Pivoriūnaitė (EFIV k.), Pasaulio kiokušin karatė čempionato penktosios vietos laimėtoja. Antroje vietoje atsidūrė Vilius Aleliūnas (EF IV k.) - Pasaulio orientavimosi sporto slidėmis čempionato 7, 27 ir 33 vietų laimėtojas. Lina Šaltytė (TF V k.), Pasau­ lio irklavimo čempionate iškovojusi 13 vietą, dešimtuke liko trečia.

Ketvirtoje vietoje - orientacininkas Jonas Vytautas Gvildys (MIFIV k.), penk­ toje - lengvaatletis Valdas Valintėlis (ChF II k.), šeštoje - fechtuotoja Agnė Ažukaitė (KHF III k.), septintoje - lengva­ atletė Vaida Žūsinaitė (EF III k.),aštuntoje - stalo teniso žaidėja Aušra Stirbytė (FilF I k.), devintoje - sambo ir dziudo sporto šakų atstovė Rūta Aksionova (FsF III k.) ir dešimtoje vietoje-plaukikas Justinas Daugėla (MIF IV k.).

Tarp pretendavusių į geriausiųjų sąrašą buvo ir universiteto lengvosios atletikos rinktinės nariai A. Kulnis (TSPMI IV k.) ir M. Skrabulis (EF I k.), paplūdimio tinklinio rinktinės narys

R. Kondrotas (FF mg. II k.), kulkinio šaudymo sporto atstovai K. Girulis (FF I k.) ir K. Paliokaitė (GMF I k.), orienta­ cininkas V. Beliūnas, plaukikas M. Jur­ gelis (EF III k.), irkluotoja J. Cristovičiūtė (FilF I k.), dziudo ir sambo rinktinių narė D. Olencevičiūtė (MIF II k.), sunkiaatle­ čiai M. Morkūnas (ChF mg. I k.), M. Jaras (MIF III k.), R. Radžiūnas (MIF IV k.) ir A. Kandratavičius (EF mg. I k.), bėgikas S. Valantas (TSPMI I k.).

Geriausios komandos nominacijoje nugalėjo sportinės aerobikos rinktinė, treniruojama Teresės Gritėnienės.

Aukščiausi šių merginų laimėjimai trečioji vieta tarptautinėse varžybose „Visaginas Open 2009", sidabro meda­ lis Lietuvos suaugusiųjų čempionate ir čempionių titulas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų varžybose. Visose šiose varžybose Vilniaus universitetui atstovavo Rasa Stonytė (KomF III k.), Kristina Koniuševa (ChF II k.), Milda Pečiukaitytė (GMF II k.), Jurgita Molytė (EF mg. I k.), Julija Prosianikova (MF rezidente), Renata Navickaitė (EF IV k.), Inga Ališauskienė (EF absolventė).

Antrąją ir trečiąją vietas geriausių komandų sąraše dalijasi moterų krepšinio rinktinė, treniruojama L. Berūkštienės, ir paplūdimio tinklinio komanda (treneris A. Bučinskas).

Geriausių studentų dešimtukas ir geriausios komandos su visais iš­ vardytais sporto laimėjimais pateikti interneto tinklalapyje www.ssc.vu.lt.

SSC inform.

Pirmą kartą Vilniaus universitete vyko galiūnų turnyras Gruodžio 12 d. pirmą kartą uni­ versiteto istorijoje įvyko 53 kg svarsčio kilnojimo turnyras. Kad gali iškelti tokio svorio svarstį, rovimo ir stūmimo veiksmais bandė įrodyti ir VU studentai, ir universiteto svečiai.

Iš mūsų universiteto studentų su­ laukta daug žadančių ir džiuginan­ čių rezultatų. Pirmąją vietą iškovojo Mindaugas Jaras (MIF), svarstį rovimo veiksmu iškėlęs 18 kartų. Jis gerokai aplenkė visus savo priešininkus ir įro­

dė, kad yra pajėgiausias svarstininkas ne tik universitete, bet ir Lietuvoje. Tai naujas Vilniaus universiteto rekordas.

Antrąją vietą iškovojo Nerius Strielkauskis (MIF), svarstį iškėlęs 9 kartus.

Trečioji vieta atiteko VGTU studentui Andriui Strazdui, kuris svarstį iškėlė 6 kartus.

Ketvirtoji vieta už penkis kartus iškeltą svarstį atiteko Auriui Kairiui (FF) valingam ir perspektyviam studentui.

Penktąją vietą iškovojęs Marius Morkū­ nas (ChF) svarstį išrovė 4 kartus.

Rimantas CIJŪNĖLIS

universitas

14

2009 m. gruodis

vilnensis

tiakultūra

Meno kolektyvų dovana VU jubiliejui įspūdingas koncertas bendruomenei Metams besibaigiant Vilniaus universitetas tęsia jubiliejinių ren­ ginių pynę. Lapkričio . 26-ąją Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auloje VU kultūros centro meno kolektyvai dovanojo įspūdingą koncertą universiteto bendruomenei.

Dramos trupės „Minimum“ spektaklyje „Gaudeamus igitur“ - studentiško

Scenoje - VU akademines ir „Pro Musica“ chorai - daugkartiniai įvairių

gyvenimo aktualijos

konkursų laureatai ir prizininkai

Pučiamųjų orkestras „Oktava“ ir merginų choreografinė grupė savo

„Virgo“ merginų rankose skleidžiasi žiedai...

Igne ROTAUTAITĖ Renginį pradėjo dramos trupė „Minimum", kviesdama žiūrovus pasižiūrėti ištrauką iš naujausio spektaklio„Gaudeamus igitur", kuris pagal

Justino Marcinkevičiaus kūrybą buvo specialiai pastatytas universiteto 430-osioms metinėms. Spektaklio režisierius - Rimantas Venckus, mu­ zikos autorius - Mantas Savickis, dailininkė - Dalia Kiaupaitė.

Po trumpos kelionės su dramos trupe sceną užvaldė dviejų mišrių chorų, VU akademinio ir„Pro musica", balsai. Šiems chorams vadovauja Rasa Gelgotienė, jai talkina Ignas Garla, Ne­ rijus Masevičius, Gabrielė Demšytė ir Modestas Jurkūnas. Chorai atliko tris dalis iš Carlo Orffo kūrinio „Carmina burana". Dirigavo Rasa Gelgotienė, akompanavo Vidas Pinkevičius.

Renginiui įpusėjus su besibaigian­ čiomis senojo Vilniaus universiteto 430-osiomis metinėmis visus pasvei­ kino Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka: „Kiekvie­ nas didžiuojamės savo universiteto istorija, tai prideda balų universiteto

pasirodymais puošia ne tik VU, bet ir sostinės renginius

prestižui, bet vien tik didžiuotis isto­ rija neužtenka. Aš didžiuojuosi mūsų profesūra, mūsų studentais. Juk čia studijuoja patys gabiausi Lietuvos studentai", - sakė rektorius.

Po rektoriaus sveikinimo žodžio koncertą tęsėjau daugiau nei 50 metų gyvuojantis pučiamųjų orkestras„Oktava". Šiuo metu orkestrui vadovauja

Albinas Kučinskas. Kartu su orkestru pasirodė ir choreografinė merginų grupė, vadovaujama Teresės Gritėnienės. Merginos, šokančios šioje grupėje, taip pat studijuoja įvairiuose universiteto fakultetuose. Pučiamųjų orkestras atliko dvi pjeses iš savo kon­ certinio repertuaro: Josefo Zavvinulo „Birdland" ir Rogerio Holmeso aranžuotą„Blues Brothers Revue".

Merginų choras„Virgo" gerai pažįsta­ mas iš televizijos laidos„Lietuvos balsai".

Iš mažo vokalinio ansambliuko užaugo

„Ratilio“ siekia išsaugoti ir puoselėti autentišką liaudies meną

didžiulis, vienas geriausių Lietuvoje

ansamblis „Ratilio" - vienas seniausių

Koncerto programą baigė VU

moterų choras. Chorui vadovauja Rasa

folkloro ansamblių Lietuvoje (įkurtas

dainų ir šokių ansamblis. Koncerte

Gelgotienė, padedama Ritos Krauce­

1968 m.). Ansamblio meno vadovė

ansamblis atliko šokį„Meškutė" ir šokį

vičiūtės, Ramintos Gocentienės ir Ga­

Milda Riekutė, instrumentinės grupės

„Šapnagių polka". Ansamblio meno

brielės Demšytės. Merginos atliko kūrinį

vadovė - Kristina Aponavičiūtė. Žiūro­

vadovas - Eugenijus Čiplys, šokėjų grupės vadovė - Birutė Mažrimienė,

„Kyrie" iš Bobo Chilcotto džiazinių mišių,

vai išgirdo ir išvydo skudučių sutartinę

Jacųues'o Offenbacho „Barkarolę" ir

„Dūda buvo Vilniuj", šokamąją sutarti­

orkestro vadovė - Rūta Jonynienė,

Onutės Narbutienės„Vasarą".

nę „Bitele ryto", dainą „Aušta aušrelė",

choro vadovė - Dovilė Marčiukaitė,

šokį „Jonkelis", kapelijos polką„Tumba

choreografė - Indrė Alaburdienė,

tumba".

koncertmeisterė - Nelė Celešienė.

Po užburiančių merginų choro

balsų sceną sudrebino VU folkloro

Studentų chorų festivalio dalyviai įsuko Fortūnos ratą Įspūdingi vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo sceninės kantatos „Carmina burana“ akordai lapkričio 22-osios vakarą sudrebino Šv. Jonų

bažnyčios skliautus. XI Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalio jungti­

niame chore dainavo 9 chorai, iš jų net du Vilniaus universiteto akademinis ir „Pro musica“.

Vienas ryškiausių pasaulinės kla­ sikos šedevrų, parašytas pagal vidu­ ramžių vienuolių ir klajojančių poetų tekstus, apdainuoja permainingąją Fortūną, iškeliančią žmogų į didžiau­ sias aukštumas, o vėliau be gailesčio sviedžiančią jį žemyn. Beveik dviejų valandų trukmės 20 dalių kūrinį daugiau kaip 400 studentų jungtinis choras atliko meistriškai diriguoja­ mas Lietuvos operos teatro di rigento Martyno Staškaus. Solistų partijas dainavo taip pat operos meistrai Jo­ ana Gedmintaitė, Arūnas Malikėnas ir Kęstutis Alčiauskis, fortepijonais skambino Vitalijus Neugasimovas ir

Renginį vainikavo ir visus dalyvius ypač nudžiugino į užkulisius atsiųs­ tos rektorato dovanos - didžiuliai šakočiai.

Plačiau apie koncertą ir interviu su VU kultūros centro vedėja ir tri­ jų chorų - akademinio, merginų choro „Virgo" ir choro „Pro musica" vadove Rasa Gelgotiene skaitykite www.vilnensis.vu.lt/kultura.

V. Naujiko nuotr.

VU vargonininkas Vidas Pinkevičius.

Idėja atlikti šį įspūdingą ir tikrai nemenko atlikėjų meistriškumo reika­ laujantį kūrinį kilo VU chorų vadovei Rasai Gelgotienei. Festivaliui būtent šį kūrinį ji sakė pasiūliusi todėl, kad studentiški chorai šiuo metu Lietu­ voje kaip niekada stiprūs. „Tai buvo galima pastebėti jau per šią vasarą vykusią Tūkstantmečio dainų šventę.

Norėjosi mūsų jaunimui suteikti gali­ mybę pažinti šį genialų kūrinį, ypač kad tokia proga galima pasikviesti ir žymų dirigentą bei puikius solistus", dėstė projekto iniciatorė. „U. V." inform.

universitas

2009 m. gruodis

15

vilnensis

alumnaiui

Bendrabutis VU dėstytojų prisiminimuose Bendrabutis - tai ne tik gyvenamoji vieta jau­ niems žmonėms, atvykusiems iš skirtingų Lietuvos vietovių, bet ir neatsiejama studen­ tiško gyvenimo dalis.

Apsigyvenęs jame kiekvienas patenka į savitą, kupiną įvairiau­ sių nuotykių ir įpročių pasaulį. Tačiau ar toks bendrabutis, kokį mes matome šiandien, buvo visuomet? Kaip jame gyveno žmonės, ku­ rie dabar patys skaito mums paskaitas?

Liūne NAUJIKAITĖ Savo prisiminimais apie studentšką gyvenimą sutiko pasidalyti garbūs Vilniaus universiteto dėstytojai: Filo­

logijos fakulteto dekanas docentas dr. Antanas Smetona, Fizikos fakulte­ to Teorinės fizikos katedros docentas dr. Juozas Šulskus ir Matematikos

informatikos fakulteto docentas dr.

Arvydas Kregždė.

Gyvenimas bendrabutyje gražus prisiminimas

Smagaus gyvenimo bendrabutyje akimirka. Doc. dr. A. Smetona su žmona Irena (centre) su draugais

MIF doc. dr. A. Kregždė (su kepurėle) su kursiokais kolūkyje

linksminosi ir daug mokėsi: „Saiko nejautėm nei tam, nei tam."

Savo studentams A. Smetona nuo­ širdžiai pataria pagyventi bendrabu­ čiuose, tačiau tik tuo atveju, jei juose yra tinkamos sąlygos: neskylėtos sienos, rakinamos durys, tvarkingos dušo kabinos. Dėstytojui gyvenimas bendrabutyje - didelė ir graži patirtis, kurią vienu žodžiu jis apibūdina kaip laisvę:„Visas gyvenimas bendrabuty­ je - tai gražus prisiminimas."

Bendrabutis - vargo ar patirties mokykla?

Docentas J. Šulskus bendrabučio

Docentas A. Smetona jaunystėje

gyveno tuomet naujame, tvarkingai įrengtame vadinamojo „Niujorko" studentų bendrabutyje. Dėstytojas sako, kad tais laikais geresnių nuomos sąlygų jaunuolis kažin ar galėjo tikė­ tis. Kaip ir šiandien, taip ir tais laikais bendrabutyje gyvenantys studentai

maitinosi tradiciniais studentiškais patiekalais: makaronais, bulvių koše ir kiaušiniais. Docentas šmaikštauja, kad jo mityba labai pagerėjo, kai vos metus pagyvenęs su vyriška kompanija jis susituokė ir ėmė dalytis kambariu su

žmona Irena.

Dėstytojas A. Smetona prisimena, kad gyvendamas „Niujorke" daug

džiaugsmus ir vargus pažino prieš tris dešimtmečius. Prisimindamas gyvenimą bendrabutyje, dėstytojas gali įžvelgti ir pliusų, ir minusų. Gyve­ nimas bendrabutyje jam suteikė ne­ priklausomybę, išugdė atsakomybės jausmą, žinoma, kambario nuomos kaina taip pat buvo palanki studento kišenei. Tačiau dėstytojas prisimena, kad per sesijas vietą skaitykloje tek­

davo užsiimti iš pat ankstaus ryto ir visą dieną saugoti, nes kitaip ją greitai užimdavo kiti. Buitinės sąlygos dės­ tytojo taip pat nežavėjo. „Prisimenu, Čiurlionio gatvėje būdavo labai daug pelių, pirmą mėnesį kiekvieną naktį sugaudavome po vieną ar dvi. Valgė­

me tradicinį studentų maistą - bulves, konservus, makaronus..."

Docentas J. Šulskus studentams pataria pasinaudoti proga pagyventi bendrabutyje, nes tai yra gera laisvės

ir savarankiškumo mokykla.

Vos metus pragyvenęs su vyriška kompanija dr. A. Smetona susituokė

Visuomeniškumo pamokos

ir ėmė dalytis kambariu su žmona Irena

Prieš trisdešimt trejus metus M. K. Čiurlionio gatvės bendrabutyje gyvenęs docentas A. Kregždė studen­ tišką gyvenimą mena kaip labai šviesų laikotarpį. Kambaryje nuolat gyvenda­ vo keturiese, tačiau nespėdavo vienas kitam pabosti, nes „kambariokai" vis keisdavosi. Gyvenimo sąlygomis dėsty­ tojas buvo labai patenkintas. Nuo skur­ daus studentiško maisto saugojo puiki bendrabučio valgykla, o ilgus vakarus dažnai leisdavo tikrai geroje bibliote­ koje. Nors dėl triukšmingų vakarėlių studentus bausdavo budėtojos, tačiau gyvenant bendrabutyje linksmybių ne­ trūko. O ir mokslams jos netrukdydavo, nes, pasak dėstytojo,„gerai nepašventęs, gerai nepasimokysi".

Docentas A. Kregždė gyventi bendabutyje pataria tiems, kurie yra visuomeniški, linkę bendrauti ir gerai

jaučiasi žmonių apsuptyje.

Nors prabėgo nemažai metų, ga­ lime neabejoti, kad gyvenimo ben­ drabutyje dvasia nekinta. Kaip ir prieš

Fizikos fakulteto II grupės studentai fakulteto meninių kolektyvų pasirodyme tapo konkurso prizininkais. Tarp jų - docentas J. Šulskus (pirmasis iš dešinės antroje eilėje)

keturis dešimtmečius, taip ir šiandien gyvendamas bendrabutyje studentas supranta, kas yra laisvė ir atsakomybė, sutinka įvairių žmonių, linksminasi ir

Gabiausiems VU teisininkams Alumni draugijos • stipendijos

VU IF koropracija „Tilia" mini dvidešimtmetį Šiais metais minime Berlyno sienos griu­ vimo, pirmųjų laisvės vėjo gūsių Rytų Europoje dvidešimtmetį. Lygiai prieš dvidešimt metų Vilniaus universiteto Isto­ rijos fakulteto studentai, paveikti besikeičiančios aplinkos, įkūrė VU IF studentų istorikų korporaciją „Tilia“.

Lotyniškas liepos pava­ dinimas buvo pasirinktas dėl Istorijos fakulteto kiemelyje žaliuojančio medžio, ties kuriuo užaugo ne viena fakulteto studentų karta.

VU IF Alumni draugijos iniciatyva visi Istorijos fakulteto absolventai,

bendruomenės nariai, susirinko į bendrą renginį - Historiadą. Jos metu

iškilmingai buvo paminėtas ir korporacijos„Tilia" dvidešimties metų jubi­ liejus. Šia proga korporacijos filisteriai fakultetui padovanojo savo garbės nario, ilgamečio fakulteto dekano

Alfredo Bumblausko portretą. Į minėjimą susirinkę korporacijos fi­

Kelios korporacijos „Tilia“ kartos įsiamžino Istorijos fakultete

listeriai į senjorus pakėlė tris buvusius juniorus.Tai - jau penktoji„Tilia" karta.

Jie įsipareigojo tarnauti fakultetui,

universitetui ir Lietuvai.

Korporacijos įkūrėjai buvo tie, kurie Sausio tryliktąją budėjo prie TV bokš­

Pagrindinės koproracijos spalvos -

žalia, mėlyna ir juoda. Juniorai gauna geltonus ženklelius, specialios cere­ monijos metu pakeltieji į senjorus žalius, o filisteriai nešioja juodus.

to, per aukų laidotuves nešė žuvusiųjų

Korporacijos „Tilia" garbės nariai

už Lietuvos laisvę karstus.„Tilia" buvo

yra prof. A. Bumblauskas, prof. M. Ju­ čas ir prof. A. Šidlauskas, taip pat dvi

įkūrusi ir leidyklą„Klėja", kurios išleistą

„Suomių-rusų karą" gyrė ir istorikas A. Jakubčionis.

mokosi su draugų kompanija - įgyja tikros, nepakeičiamos studentiško gyvenimo patirties.

Nuotr. iš asm. albumų

buvusios Vilniaus dailės akademijos studentės, freskos IF 14 auditorijoje

autorės Jolanta Balandytė ir Inga Dambrauskaitė.

Penktosios - dabartinės senjorų kartos pagrindinis uždavinys yra už­ tikrinti korporacijos „Tilia" tęstinumą, surengtiTarptautinės studentų istorikų asociacijos (ISHA) konferenciją Vilniuje ir, be abejo, prisidėti prie tolimesnio korporatyvinio judėjimo plėtojimo

Lietuvoje.

„U. V." inform.

Gruodžio 4 d. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija, * tęsdama vardinių stipendijų teikimo tradiciją, du gabiausius studentus apdovanojo garbingomis stipendi­ jomis. 2009 m. Vilniaus universiteto „ Teisės fakulteto Alumni draugijos profe­ soriaus Vlado Pavilonio stipendija skirta VU Teisės fakulteto IV kurso dieninių studijų studentei Rūtai Karpavičiūtei.

Profesoriaus Jono Žėruolio stipendija skirta III kurso dieninių studijų studentei Simonai Malašauskaitei.

Garbingos stipendijos skiriamos už pažangumą ir aktyvumą kasdienėje akademinėje veikloje bei universiteto ir fakulteto garsinimą. Šioms stipen­ dijoms išmokėti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugija Vil­ niaus universitetui perves 4 000 litų paramą, iš kurios lygiomis dalimis minėtos stipendijos bus išmokėtos per šešis mėnesius.

TF inform.

universitas

16

2009 m. gruodis

vilnensis

f f paskutinis puslapis

Paroda „VU - mano universitetas": akimirkos, kurias sunku pamiršti Lapkričio 27 d. VU centriniuose rūmuose prie rektorato atidaryta nuotraukų paroda „VU - mano universitetas“.

Parodoje eksponuojamos 2009 metų vasariospalio mėnesiais vykusio fotokonkurso, skirto Vilniaus universiteto 430 metų sukakčiai paminėti, geriausios nuotraukos.

Renginio metu konkurso laureatus sveikino VU rektorius akademi­

kas Benediktas Juodka. Geriausių

nuotraukų autoriai - Raimonda Miglinaitė, Vaiva Kulbokaitė, Arvydas

Kumpis, Kristina Štaupaitė, Monika Uldukytė, Indrė Adomaitytė ir Rūta

Tuomaitė - apdovanoti knygomis

„Vilniaus universitetas fotografijose", VU suvenyrais ir padėkomis. Konkur­ so nugalėtojai Viktorijai Jonkutei, kurios nuotrauka„$v. Jonų bažnyčia"

pelnė„Metų nuotraukos" vardą, buvo

įteiktas ypatingas prizas - verslininko ir fotografo Mariaus Jovaišos fotogra­

fijų albumas „Neregėta Lietuva" su

autoriaus autografu. Tai pagrindinis

prizas, dėl kurio kovojo konkurso dalyviai.

Nuotraukų paroda veiks iki gruo­ Konkurso laureatus sveikino VU rektorius akad. Benediktas Juodka. Konkurso nugalėtojai Viktorijai Jonkutei (pirma

džio 27 d.

Birutė KUKLYTĖ

iš kairės šalia rektoriaus) įteiktas prizas - M. Jovaišos fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“. V. Naujiko nuotr.

Viktorijos Jonkutės nuotrauka „Šv. Jonų bažnyčia' -

Sandra Vaitkevičiūtė. Tikrasis

Va,va Kulbokaitė. Fizikos fakulteto studentai daro |

VU ir Šv. Jonų bažnyčios

konkurso nugalėtoja

rėmėjas

Paulius Jankevičius. VU fontanėlis

Vytautas Lukšys.

Pakeliui į paskaitas ISSN 1822-1513

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Arvydas Kumpis. Istorijos fakulteto

pirmakursių krikštynų atributas

A“®Ja’Li”

Saulėj