c,vnikine itur ad astra -1579-
rfg|l universitas
z
\ Birželis 1998 m.
vilnensis k___ ) Nemokamai
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 6 (1571)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
STUDENTŲ ATSTOVAI APTARĖ
VUSA
METŲ VEIKLĄ IR ATEITIES DARBUS Gegužės mėnesį pramogų centre “Argus” įvyko devintoji ataskaitinė rinkiminė Vilniaus universiteto stu dentų atstovybės konferencija. Iš šim to trisdešimt septynių delegatų, turė jusių susirinkti į konferenciją, atvyko apie šimtą. Dalyviai svarstė tris pra šymus dėl narystės VUSA. Po kandi datų pasisakymų buvo nutarta į Vil niaus universiteto studentų atstovy bę priimti Lietuvos studentų medikų asociacijos Vilniaus skyrių (VU Me dicinos fakulteto studentai), ELSALietuva Vilniaus padalinį (VU Teisės fakulteto studentai) ir Studentų fizi kų asociaciją. Po to šiemet išrinkti studentų at stovai išklausė VUSA vadovų ata skaitas apie praėjusių mokslo metų darbus. Atstovybės prezidentas Tei sės fakulteto studentas Rimas Simai tis sakė, kad nemažai rūpesčių kelia studentų bendrabučiai. Daug vilčių, kad ten padėtis pagerės, siejama su naujai išrinktais direktoriais. Šiemet rinkimuose buvo siūloma dalyvauti visiems bendrabučių gyventojams. Vis dar nepriimti nauji bendrabučių nuostatai. Jų priėmimas atidėtas iki bus paskirstytos vietos kitiems moks lo metams. VUSA prezidentas sakė, kad nauja bendrabučių administracija padėjo tvarkyti laikinus studentų namus, praėjusiais metais atlikta daug remonto darbų. Imta planuoti bendrabučių naudojimo strategija, racionaliau skirstomos lėšos. Pasak R. Simaičio, VUSA nuveikė daug darbų bendradarbiaudama su Lietu
vos studentų sąjunga. VUSA atsto vai dalyvavo ir teikė siūlymus svars tant valstybės įstatymus. Vienas iš pradėtų darbų - VU atstovybės ini ciatyva kuriama Vilniaus miesto stu dentų sąjunga. Užmegzta daug ryšių su užsienio šalių universitetais. La biausiai prezidentas džiaugėsi drau gyste su Taivanio aukštosiomis mo kyklomis, kurios žada kviesti VU stu dentus mokytis. R. Simaitis sulaukė nemažai konferencijos dalyvių klau simų. Aptarti net remonto darbai ir karšto vandens tiekimas. VUSA parlamento pirmininkas TSPMI studentas A. Bendinskas pa sidžiaugė sociologinės studentų ap klausos rezultatais. Į anketos klausi mą, ar reikalinga studentų atstovybė, teigiamai atsakė 94 proc. studentų. Kaip vieną iš svarbiausių VUSA dar bų A. Bendinskas paminėjo rugsėjo mėnesį surengtą tarptautinį semina rą. Trims naujiems projektams VUSA jau gavo 50 tūkst. litų. Praėjusiais me tais pradėta rengtis įvesti vieningą Lietuvos studentų pažymėjimą. Par lamento pirmininkas nebuvo paten kintas VUSA parlamentarų darbu metų pabaigoje jie net nesusirinkda vo į posėdžius. Ateityje darbą žada ma pagerinti pasidalijant veiklos sri timis ir pareigomis. Parlamento pirmininko pavaduoto ja tarptautiniams ryšiams Raminta Stuikytė pasidžiaugė, kad Lietuvos studentų sąjunga tapo Europos stu dentų bendrijos nare. Daug buvo dir bama stiprinant bendradarbiavimą su
Baltijos šalių studentais, siekiama at naujinti ryšius su buvusių SSRS šalių studentija. VUSA programų koordinatorė Nerija Macijauskaitė plačiau papasa kojo apie rugsėjo mėnesį vykusį tarp tautinį studentų seminarą. Studentų atstovybė ketina surengti jo tęsinį. Be šio projekto, Valstybinei jaunimo rei kalų pateikti dar du projektai: VU studentai žada surengti tarptautinę vasaros stovyklą ir tęsti jau pradėtą diskusijų ciklą “Išgirskime, išsakyki me, išklausykime”. Ateityje atstovy bė norėtų išleisti studentų kūrybos al manachą. Teisės fakulteto studentai dalyvauja kuratorių projekte, skirta me pagelbėti VU pirmakursiams. Po atsakingų VUSA asmenų pasi sakymų buvo suteiktas žodis VU va dovams. Konferencijos dalyviai juos apipylė klausimais. Studentai domė josi studijų sutartimis, mokesčiais, stu dijų kokybe, stipendijomis, bendrabu čiais ir karštu vandeniu. Nepaisant karštų diskusijų ir kritiškos studentų nuomonės, visi Universiteto vadovų pasisakymai buvo sutikti plojimais. Paskutinėje konferencijos dalyje išrinkti studentų atstovai, vadovau siantys VUSA kitais mokslo metais. Išklausius kandidatų pasisakymų ir suskaičiavus balsavimo rezultatus pa aiškėjo, kad atstovybės laivui vado vaus tie patys kapitonai: R. Simaitis prezidentaus ir kitais metais, o A. Bendinskui pavesta tobulinti VUSA parlamento darbą. Romualda STONKUTĖ
2
Universitas Vilnensis
Svečiai
VU SVEČIAVOSI
TURKU UNIVERSITETO ATSTOVAI
1998.06
LANKĖSI GARBINGI PROFESORIAI Birželio 8-10 dienomis Vilniaus uni versitete viešėjo ir paskaitas skaitė du garbingi Bostono universiteto profe soriai, kurių pavardės besidomintiems analitine filosofija iki šiol buvo žino mos tik iš knygų - tai vienas žymiausių šiuolaikinės analitinės filosofijos kūrė jų ir autorių, filosofas ir logikas Jaakko Hintikka bei to paties Bostono uni versiteto profesorė Ghita Hintikka. Svečiai universitete skaitė tris paskai tas: Ghita Hintikka - “Ekspertinis liu
dijimas ir interogatyvinis modelis”, Jaakko Hintikka - “Abdukcija: pagrin dinė šiuolaikinės epistemologijos pro blema” bei “Tiesa po A. Tarskio”. Į diskusiją su profesoriais buvo pakvies ta visa akademinė bendruomenė, be sidominti moderniąja pažinimo teori ja. Deja, klausančiųjų nebuvo gausu. Matyt, tai lėmė gana sudėtinga paskai tų tema ir tai, jog jos buvo skaitomos anglų kalba be vertimo. "U.V." inform.
Birželio 2 d. Vilniaus univer sitete viešėjo Turku universite
to (Suomija) delegacija. “Uni versitas Vilnensis” pavyko su
sitikti su vienu iš svečių Infor macijos ir ryšių su visuomene
skyriaus vedėju Timo Niitemaa.
SEMINARAS UNIVERSITETO VALDYMO STRATEGIJOS KLAUSIMAIS
Ei
Svečias papasakojo apie Turku universiteto spaudą. Nuo mū
siškės ji gerokai skiriasi - Tur
ku universitete šešis kartus per
metus leidžiamas atskiras leidi nys, skirtas universiteto admi nistracijai bei personalui; stu
dentų asociacija turi savo leidi nį. Jame rašoma apie studenti
jai aktualius klausimus. Naujo vė universitete - anglų kalba 10 000 tiražu leidžiamas leidinys
“Aurora” su paantrašte “International perspectives”. Tai ga
na solidžios apimties leidinys, nušviečiantis Turku universite
te vykdomus mokslinius dar bus. Visus šiuos leidinius finan
suoja Turku universitetas, ta čiau jie spausdinami ne univer siteto spaustuvėje. Beje, leidi
nius galima rasti ir “Internete”. Svečias iš Suomijos domėjo
si mūsų Universiteto leidiniu,
jo tiražu, temomis bei leidybos problemomis.
Indrė KLIMKAITĖ
1998 gegužės 22 d. Vilniaus uni versiteto fakultetų ir didžiausių pa dalinių atstovai, iš viso 35 žmonės, rinkosi į trumpą seminarą valdymo strategijos klausimais. Seminaras or ganizuotas pagal TEMPUS projektą S_JEP-12459-97 “Universiteto valdy mas per informacinių technologijų in frastruktūrą”. Tai buvo vienas pirmų jų renginių, skirtų fakultetų valdymui decentralizuoti ir konkrečiau susipa žinti su projektu. Vienas iš dalyvių ir pranešėjų buvo Lundo universiteto (Švedija) profeso
rius Kjell-Ake Holmberg, apžvelgęs šių dienų valdymo teorijas ir jų kom ponentus. Pranešime iškeltas klausi mas, kokia yra universitetų misija ir tikslai. Svarstyta, kuo aukštajai mokyk lai gali pasitarnauti informacinės tech nologijos. Svečio įsitikinimu, tik vienas atsakymas yra aiškus: savo plėtros stra tegiją kiekviena institucija turi pasi rinkti pati, jokie atvykę ekspertai to nu spręsti negali. Po to kalbėjęs Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas Martynas Bieliūnas patei kė naują požiūrį į informacinių siste mų projektavimą ir fakultetų administ racinį darbą. Fizikos fakulteto deka
nas doc. Gintaras Dikčius pristatė pro jekto partnerio Lundo universiteto pa tirtį, kuria jis domėjosi savo stažuotės Švedijoje metu.
Seminaras baigėsi Komunikacijos fakulteto dekano doc. Renaldo Gu dausko pranešimu ir diskusija apie tai, kokia fakulteto valdymo strate gija yra efektyvi. Auditorija gavo už duotį pasiskirstyti į grupes ir per pen ketą minučių nutarti, kokios, jų ma nymu, yra penkios svarbiausios Vil niaus universiteto valdymo proble mos. Visos keturios darbo grupės su tarė dėl strateginio planavimo svar bos ir būtinybės aiškiai pasiskirstyti funkcijomis bei atsakomybe. Taip pat buvo pabrėžtas gerų santykių su Vy riausybe puoselėjimas ir dėtos dide lės viltys į naująją Universiteto infor macinę sistemą, kuri integruotų fi nansų, personalo, studentų ir studijų posistemes. Pagal šį TEMPUS projektą keti nama tęsti užsimezgusį centrinės ad ministracijos ir fakultetų dialogą val dymo reformos klausimais.
Projekto administratorė Aurelija VALEIKIENĖ
3
Universitas Vilnensis
1998.06
UNIVERSITETO ATSTOVŲ VIEŠNAGĖ LUNDO UNIVERSITETE Gegužės 11-13 dienomis teko lan kytis Lundo univer sitete pagal TEM PUS projektą “In formacijos techno logijos aukštojo mokslo valdyme” ir susipažinti su Lundo universiteto infor macijos skyriaus darbu. Nemanau, kad visiems būtų la bai įdomu sužinoti, ką veikėme, ko pasi mokėme, kokių pa tarimų gavome Lun de, tačiau kai kurie nauji dalykai galėtų sudominti daugelį Universiteto ben druomenės narių. Dar 1993 metais, švenčiant Lundo uni versiteto 325 metų sukaktį, buvo įkurta Lundo universiteto istorijos drau gija. Šiuo metu ji vienija per 1000 asmenų. Draugijos nariu gali tapti kiekvienas Lundo universiteto auk lėtinis, besidomintis universiteto is torija ir sumokėjęs 100 kronų (apie 50 Lt) mokestį. Studentams daro mos nuolaidos, jie moka tik 50 kro nų ir mielai kviečiami dalyvauti draugijos veikloje. Ši draugija ren
gia seminarus, paskaitas ir ekskur sijas tiek po Švediją, tiek ir už jos ribų. Į nario mokestį įskaičiuota ir kasmetinio draugijos leidinio kai na. Šių metų leidinys skirtas 1968
m. Europos studentų judėjimo at garsiams Lunde. Draugijos tarybai ir kilo mintis įsteigti Lundo universiteto muzie jų. Lundo kultūros muziejus pasiū lė šiam tikslui apleistą pastatą, ku ris kažkada priklausė keliems gar siems universiteto dėstytojams. At
sirado rėmėjų, kurie 1995 m. pra dėjo pastatą restauruoti. Muziejus atidarytas 1997 m. ba landžio mėnesį. 250 kv. metrų vie no aukšto name tilpo visa 330-ties metų istorija. Ekspozicija praside da nuo universiteto ištakų, pirmų jų mokymo įstaigų Lunde XV a. ir baigiasi trumpu šiuolaikinio moks lo ir mokymo Lundo universitete pristatymu. Visą ekspoziciją vieni ja varinio medžio šakos, lydinčios žiūrovą per visus parodos kamba rius, ir kiekviename amžiuje tas medis simboliškai išaugina vis dau giau vaisių. Apžiūrinėjant parodą neapleido mintys apie savąjį Universitetą. O kuo mes prastesni? Manau, jog mū sų Universiteto istorija gerokai spalvingesnė, ir eksponatų netrūk tų. Lundo ekspozicija atrodė pa traukli pačia idėja, tačiau ypatingų
eksponatų nebuvo. Mes, ko gero, galėtume surasti kai ką įdomesnio ir charakteringesnio. Manau, jog šiuo metu bibliotekai priklausantis Universiteto muziejus galėtų būti bazė, kurioje verta įrengti nuolati nę ekspoziciją. Tokiam muziejui tikriausiai netrūktų lankytojų, tu rint omenyje mūsų Universiteto, kaip seniausios aukštojo mokslo įstaigos Lietuvoje, statusą. Reikia turėti galvoje, kad Švedijoje seniau
sias yra Upsalos universitetas. Savo paskaitoje “Stebuklingoji raketa” Oskaras Vaildas teigia, jog “kelionės praplečia akiratį”. Taigi, tik grįžęs namo pastebi, kokios ver tybės slypi po tavo nosimi.
Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė BULOTAITĖ Nuotraukoje - Lundo universitetas
4
Universitas Vilnensis
Knygos
1998.06
VISUOMENEI PRISTATYTA KNYGA "ISTORIOGRAFIJA IR ATVIRA VISUOMENĖ"
Birželio 11d. sulaukėme gražaus renginio - visiems besidomintiems is torija buvo pristatyta knyga “Istoriog rafija ir atvira visuomenė”. Šis prista tymas buvo surengtas neseniai atnau jintoje VU bibliotekos Baltojoje sa lėje. Svečiams besirenkant čia skam bėjo fleitų dueto atliekamos klasiki nės melodijos, tad nuotaika tikrai bu vo pakili. Juo labiau, jog pakviesta ne mažai garbingų svečių - George’o Eckerto mokyklinių vadovėlių tarptau tinio tyrimo instituto (Braunschweigas) direktorė prof. dr. Ursula A.J. Becher, Kultūros mokslų instituto (Essenas) prezidentas Jornas Ruse nąs, LR Švietimo ir mokslo minist ras K. Platelis, Prezidento patarėjas dr. D.Kuolys, vyskupas dr. J. Boruta, ALF valdybos pirmininkė dr. I.Vei saitė, žurnalų “Kultūros barai”, “Naujasis židinys” redaktoriai, VU rektorius, prorektoriai, profesūra bei Senato nariai. Dauguma svečių vie naip ar kitaip prisidėjo rengiant šią knygą. Kaip rašoma naujos knygos pratar mėje, Lietuvos skaitytojams pateikia ma 1996 m. rugsėjo 24-29 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vyku sios tarptautinės mokslinės konferen cijos “Istoriografija ir atvira visuome nė” medžiaga. Konferenciją finansiš
kai parėmė Atviros Lietuvos fondas, o surengė Vilniaus universiteto Isto rijos fakultetas, Šiaurės Reino-Vest falijos žemės mokslo centro Kultūros mokslų institutas ir George’o Eckerto mokyklinių vadovėlių tarptautinio tyrimo institutas. Konferencija apvai nikavo dvejus metus trukusius paren giamuosius darbus, kurių tikslas bu vo surengti tarptautinį Vakarų, Vidu rio ir Rytų Europos istorikų forumą diskusiją apie istoriografijos atsinau jinimo ir santykių su atsinaujinančia visuomene problemas postkomunis tinėje Vidurio ir Rytų Europoje. Šia me renginyje dalyvavo nemaža gar sių Vokietijos, Vidurio ir Rytų Euro pos istorikų (Jurgenas Kocka, Jornas Rusenąs, Ursula A. J. Becher, Bodo von Borriesas, Henrykas Samsonovviczius, Aleksandras Mylnikovas, Edvardas Gudavičius ir kt.). Pristatyme kalbėję svečiai, bendra autoriai ir visi prisidėję prie knygos lei dybos džiaugėsi aukštu pranešimų bei straipsnių lygiu, geru vertėjų - doc. R. Gamziukaitės, doc. Jadvygos Bajarūnienės, dr. Eligijaus Railos, redakto riaus Z.Norkaus - darbu. Knygos ben draautoriai - doc. A.Bumblauskas, doc. A.Poviliūnas, doc. Z.Norkus, prof. Edvardas Gudavičius, N. Šepe tys bei užsienio autoriai - pateikia nau
ją požiūrį į istoriją. Knygoje paskelb tuose pranešimuose aptariami moks lo atnaujinimo klausimai bei jo vaid muo postkomunistinių šalių transfor macijos procesuose. Aptariami klau simai susiję su istorijos objektyvumo problema postmoderniosios diskusijos dėl istorijos pažinimo naratyvumo kontekste. Daug dėmesio skirta nacio nalinių istoriografinių tradicijų reikš mei. Nagrinėjamos temos, susijusios su vieningos Europos perspektyvos įgyvendinimu, atviros viosuomenės problema. Ši knyga pravers tiek isto rikui specialistui, tiek besidominčiam istorija ir suvokiančiam, kad šis moks las - ne istorinių faktų, o visuomenės gyvenimo dėsnių pažinimas. Knygos įžangoje rašoma, jog pa teikiamas straipsnių rinkinys ne visiš kai atspindi įvykusios konferencijos mokslinius, kultūrinius ir žmogiškuo sius rezultatus. Apsiribojama tik pra nešimų tekstų publikacija. Rinkinyje nėra gyvų ir vaisingų diskusijų, vyku sių konferencijos metu, protokolų. Tačiau užsimezgę mokslininkų ryšiai yra geriausia garantija, kad konferen cija turės didelės įtakos atnaujinant istorinę kultūrą, istoriografiją ir isto riką ne vien Lietuvoje.
Vaidas BUČYS
VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS TRADICIJA IR MODERNUMAS Birželio mėnesį Universitete pri statyta nauja knyga “Viešoji biblio teka: tradicija ir modernumas”. Ją pa rašė Bibliotekininkystės katedros ve dėja doc. Audronė Glosienė, dėsty tojos Ramunė Petuchovaitė ir Rasa Racevičiūtė. Knygoje pirmą kartą Lietuvoje iš samiai pristatomos pagrindinės vie šosios bibliotekos idėjos, raida ir funkcijos. Visuomenės išlaikomos ir visiems prieinamos viešosios bibliotekos at
sirado XIX a. JAV bei Anglijoje ir vė liau paplito daugelyje šalių. Viešųjų bibliotekų tradiciją Lietuvoje nutrau kė 1940-41 m. okupacijos, o pokario metais demokratiškas viešąsias bib liotekas pakeitė ideologiškai indoktrinuotos, tiesmukišką auklėjimo funkciją atliekančios masinės biblio tekos. Nepriklausomybė sudarė sąly gas grįžti prie pasaulyje pripažinto viešosios bibliotekos modelio. Prista tytoje knygoje atskleidžiama, kad ma sinę biblioteką nuo viešosios skiria ne
vien iškaba. Viešųjų bibliotekų reor ganizacijai reikia ne tik pinigų, bet ir aiškios strategijos. UNESCO Viešųjų bibliotekų ma nifeste (1994) teigiama, kad “visuo menės ir individo laisvė, klestėjimas ir tobulėjimas yra svarbiausios žmo gaus vertybės. Jos bus pasiektos, jei gerai informuoti piliečiai galės nau dotis savo demokratinėmis teisėmis ir atlikti aktyvų vaidmenį visuomenėNukelta į 5 psl.
Universitas Vilnensis
1998.06
VU BIBLIOTEKOS LOBIAI KOMPAKTINIAME DISKE Šių metų birželio 11d. VU Senato nariams bei žiniasklaidai buvo prista tytas naujas kompaktinis diskas “Vil niaus universiteto bibliotekos istori niai rinkiniai”. Šis diskas pradėtas rengti pagal UNESCO projektą “Pa saulio atmintis” (jo tikslas - įvairių tautų kultūros paveldo išsaugojimas), tad labai džiugu, jog pristatyme daly vavo ir Lietuvos atstovė UNESCO L. Jekentaitė. Bibliotekos direktorė B.Butkevi čienė, pristatydama šį diską, paminė jo, jog VU bibliotekoje saugoma 180 000 retų spaudinių, 220 000 ran kraščių, Grafikos kabinete - 73 000 eksponatų. Į kompaktinį diską sudė ti vos 226 vaizdai. Tai 153 patys ver tingiausi bibliotekos eksponatai: ran kraščiai, knygos, grafikos darbai, at lasai ir žemėlapiai, fotografijos, mu ziejaus eksponatai. Tuo galėjo įsiti kinti ir pristatymo dalyviai. Atrenka mi eksponatai buvo po ilgų svarsty mų, ar jie gali būti įdomūs ne tik Lie tuvai, bet ir kitoms pasaulio šalims. Taigi į diską pateko Napoleono Bo naparto parašas, Žygimanto Augus to, A. Mickevičiaus autografai, Vol tero laiškas. Šiuos eksponatus žiūro vams demonstravo projekto vadovė I.Krivienė. Iš retų knygų (jų čia eks ponuojama 76) rasime Graziano dek retą, M.Daukšos katekizmą, gamti ninko Jundzilo augalų ir vabzdžių pie šinius. Grafikos mėgėjai ras 5 albu mus ir 10 žinomiausių XVII-XIX a. Lietuvos dailininkų darbų. Jie galės grožėtis Miserovičiaus Vilniaus vaiz dų albumu, J.Peškos akvarelėmis.
Nemaža ir 11 eksponatų kartogra fijos kolekcija - čia puikuojasi Blau atlasas, pirmasis Vagenerio atla sas. Yra ir Čechavičiaus Vilniaus vaizdų fotografijų, M.Gusevo sau lės dėmių nuotraukos. Universite to muziejus pateikia vertingus eks ponatus iš savo fondų - teleskopus ir gaublius, pirmuosius lietuviškus pinigus, medalių kolekciją “Lenki jos karalių garbė”. Visi vaizdai yra trijų formatų. Medžiaga pateikia ma trimis kalbomis - lietuvių, an glų ir prancūzų, tad VU bibliote kos lobiai bus prieinami plačiai au ditorijai. Dabar šį kompaktinį dis ką jau turi 186 šalys. Dalį jo me džiagos galima rasti ir “Internete”. Rengiant diską dirbo 18 žmonių komanda. Daugiausiai darbo teko bibliotekos darbuotojoms, joms te ko atrinkti eksponatus. Daug tal kininkavo Matematikos instituto darbuotojai su profesoriumi Telks niu priešakyje. Diskas parengtas UNESCO skaitmeninių diskų stu dijoje. Visas projektas kainavo 40 000 dolerių. Deja, tiražas nedi delis - tik 200 vienetų. Diską gali ma įsigyti “Litteros” knygyne. Šiuo darbu ciklas “Pasaulio at mintis” nesibaigs. Planuojama iš leisti specialų kompaktinį diską apie pirmąją lietuvišką knygą, jau beveik parengtas tarmių diskas. Galima pasvajoti ir apie Universi teto regalijas, įamžintas kompak tiniame diske.
KVIEČIA "ŽALTVYKSLĖ" Neseniai Universiteto Filologijos fakulteto patalpose duris vėl atvėrė vy resnei studentų kartai dar pažįstamo je vietoje įsikūrusi kavinė “Žaltvyks lė”. Tiesa, jos interjeras (ir, žinoma, valgiaraštis) gerokai pasikeitė - nau jieji savininkai, nuomojantys patalpas iš Universiteto, nepagailėjo lėšų kavi nės remontui. Sienos dabar švyti nau jomis spalvomis, ant jų žėri veidro džiai, atspindintys tamsaus raudono medžio stalus bei kunigaikščių vertas kėdes. Naujomis spalvomis sužibo ir kavinės simbolis - dekoratyvinis stik lo pano “Žaltvykslė”, vaizduojantis ka
šalių viešosios bibliotekos mode lis, kuris, autorių nuomone, gali būti taikomas ir Lietuvoje. Išsa miai aptariamos bibliotekos pa slaugos negalios ištiktiems ir seny vo amžiaus žmonėms, viešųjų bib liotekų vaidmuo informacinėje vi suomenėje. "U. V." inform.
Vaidas BUČYS
Indrė KLIMKAITĖ
TRADICIJA IR MODERNUMAS je. Viešoji biblioteka, vietiniai žinijos vartai, sukuria pagrindines individo ir visuomenės viso gyvenimo moky mosi, nepriklausomų sprendimų, kul tūrinio tobulėjimo sąlygas”. Knygoje nagrinėjami svarbiausi viešųjų bibliotekų bruožai - demok ratiškumas, universalumas, intelektu alinė laisvė. Čia pristatomas Šiaurės
Naujienos
rūnuotą žaltį. Kavinės savininkai (be je, irgi Universiteto auklėtiniai) teigė, jog čia yra 60 sėdimų vietų. Dar kele tas jų - prie baro. Čia galės prisėsti ir mėgstantys ilgiau pavakaroti. Kai bus išspręsti licencijos prekiauti alkoholiu klausimai, kavinė žada neužverti du rų pasibaigus paskaitoms Universite te. Beje, įeiti į kavinę galima ne tik iš Universiteto - svečių laukiama ir iš Pilies gatvės pusės. Kavinės valgiaraštis gali patenkinti net ir išrankiausią klientą - čia siūlo mos įvairios salotos (pigiausios stu dentiškos kainuoja 2,5 Lt), karšti už kandžiai, sriubos, karštieji patiekalai. Įdomu tai, kad kavinėje galima pa skanauti įvairių tautų nacionalinės virtuvės patiekalų - vengriškų skry lių, airiškų lietinių su daržovėmis, da niško kepsnio... Kainos pratusių pie tauti miesto kavinėse neturėtų išgąs dinti. Žinoma, čia kiek brangiau nei studentų pamėgtoje Universiteto ka vinėje - karšti užkandžiai kainuoja 56 Lt, kepsniai - 12-15 Lt, desertas apie 7 Lt. Bet už tai galėsite mėgau tis židinyje rusenančia ugnele bei ma lonia muzika, norintieji galės ir dū mą užtraukti. Puikiausios sąlygos in telektualiems pokalbiams...
VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS
Atkelta iš 4 psl.
5
Universitas Vilnensis
6
1998.06
UNIVERSITETO KLUBE SVARSTYTAS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ĮSTATYMO PROJEKTAS Neseniai paskelbtas Valstybės tar nautojų įstatymo projektas sukėlė ne mažai akademinės visuomenės disku sijų. Ypač susirūpino aukštųjų mo kyklų profesūra bei darbuotojai - mat šis įstatymas neaplenktų ir jų. Apie šias ir kitas aukštųjų mokyklų santy kių su valstybe problemas buvo dis kutuojama Universiteto klube. Universiteto rektorius R.Pavilionis, pristatęs į diskusiją atvykusius Vyriausybės atstovus, aukštųjų mo kyklų rektorius, teisininkus, filosofus bei kitus akademinės bendruomenės narius, teigė, jog apie šį valstybės tar nautojų įstatymą galima pasakyti daug arba labai trumpai. Šis įstatymas susijęs ir su mokslo, studijų bei švietimo įstaigomis. Žmonių, kurie pajus šios įstatymo veikimą, rektoriaus nuomone, bus ne mažiau nei 300 000 (iš jų tik 18 000 yra tikri valstybės pareigūnai). Visi jie išlaikomi iš valstybės lėšų ir turi atitinkamas pareigas. Daugiau siai klausimų, rektoriaus nuomone, kyla dėl dviejų principų, kuriais ban doma grįsti valstybės tarnybos sąvo ką - tai pilietinio neutralumo ir hie rarchinio pavaldumo principai. Šie
principai prieštarauja akademinių
aukštųjų mokyklų statusui. Rekto rius teigė, jog visi mes iki šiol dau giau ar mažiau laikėme save tokiais žmonėmis, kurie Vakaruose vadina mi laisvosios profesijos atstovais. Šie
žmonės mokslo žinias perteikia ki tiems, todėl miestas ar valstybė jiems suteikia tam tikrą laisvę. Prieš de šimtį metų tokią laisvę patvirtino ir Didžioji universitetų chartija, ir dau gybė kitų panašių dokumentų. Šie du- politinio neutralumo bei hierar chinio pavaldumo - principai, rek toriaus nuomone, galėtų kelti pavo jų akademikų žodžio laisvei. Tai ker tasi su mokslo šviesos samprata. Rektorius teigė, jog jau yra paruoš tas preliminarus visų Lietuvos aukš tųjų mokyklų rektorių pareiškimas, reikalaujantis peržiūrėti rengiamą įstatymo projektą bei jo taikymą. Diskutuojamo įstatymo projek tą vakaro dalyviams pristatė Valdy mo reformos ir savivaldybių reika lų viceministras Adomonis. Svečias teigė, jog Lietuvoje yra susiforma vęs neigiamas požiūris į valdinin ką. Tačiau šiuo valstybės tarnauto jų įstatymu siekiama apibrėžti ne valdininko veiklą, o jo statusą, t. y. jo teisinę padėtį, pareigas, atsako
mybę, socialines garantijas ir kt. Prelegentas teigė, jog dėstytojo, profesoriaus, mokslininko darbo pobūdis visiškai skiriasi nuo minis terijos tarnautojo darbo. Jų statu sas negali būti vienodas. Taigi šis įstatymas turės būti taikomas tiek, kiek neprieštaraus šių tarnautojų statuso ypatumus nustatantiems specialiesiems įstatymams. Vicemi nistro nuomone, diskusijos objek tu turėtų būti klausimas, kokie yra statuso ypatumai, o kur prasideda nepagrįstas akademikų išskirtinu mas. Į tokią diskusiją reikėtų pa kviesti ir Švietimo bei aukštojo mokslo ministerijos atstovus. Viceministrui pristačius įstatymo projektą auditorija pateikė nemažai klausimų. Diskusijoje toliau buvo ap tarinėjami ne tik įstatymo projekte numatyti hierarchinio pavaldumo ir politinio neutralumo klausimai, bet ir valstybės bei aukštųjų mokyklų san tykių problemos, aukštųjų mokyklų statusas. Ši diskusija paliko vilties, kad valstybės institucijos ir aukštosios mokyklos diskutuodamos ras racio nalių išeičių. Rasa TUČKUTĖ
VU DALYVAUS SOCRATES PROGRAMOJE Gegužės 28 d. VU Senatas aptarė Universiteto dalyvavimą Europos Są jungos programoje SOCRATES. Nu tarta, kad aktyvus Vilniaus universi teto dalyvavimas SOCRATES pro gramoje yra svarbus uždavinys ir Uni versiteto raidos plano esminių nuo statų įgyvendinimo sąlyga. Senatorių manymu, reikėtų viso keriopai skaitinti VU padalinių ir struktūrų, dėstytojų, mokslininkų,
studentų ir administratorių iniciaty vą, harmonizuoti Universiteto darbus integruojantis į Vakarų Europos aka demines struktūras ir sistemas. Pritarta, kad akademiniuose Uni versiteto padaliniuose būtų nuosek liai diegiama Europos kreditų pripa žinimo sistema (ECTS). Per š. m. rugsėjo mėnesį fakulte tuose turės būti parengtas ir apsvars tytas feakulteto europinės politikos
Senate
nuostatų dokumentas, kaip to reika lauja SOCRATES programa. Senatas nutarė patvirtinti šių do kumentų formas: studento, išvykstan čio studijuoti į užsienio aukštojo mokslo instituciją, prašymo ir priėjo privalomai pridedamos studijų užsie nyje programos; akademinės pažy mos, išduodamos į užsienio auštąsias mokyklas išvykstantiems studentams. "U. V." inform.
1998.06
Universitas Vilnensis
7
DAINININKAMS MOKSLO METAI NESIBAIGĖ
čiams, bukleto ar kasetės išleidi mui. Vis dėlto tai yra tik penktada lis sumos, kurios reikėtų normaliai koncertinei veiklai organizuoti. - Vadinasi, VU meno kolektyvai negali normaliai dirbti? - Tai nėra normalu, kai negaliu į tarptautinį konkursą vežtis gerai dainuojančio studento vien todėl, kad jis neturi 350 litų sumokėti už kelionę. - Nejau svarbiausia yra išvykos? - Svarbiausia yra daug koncer tuoti. Labai džiugu, kad į mūsų koncertus Šv. Jonų bažnyčioje su
- Kokia, Jūsų manymu, choro reikšmė Universi tetui? - Kai tik pradėjau dirbti, į savo darbą žiūrėjau kaip į koncertinį. Dabar vis labiau save suvokiu kaip pedago gę. Su tokia dainininkų kai ta, kokia yra studentų ko lektyve, susitaikyti padėjo tik mintis, kad gerai pa rengti studentai išėjo, o at ėjo naujokai. Kuo daugiau žmonių kažko išmokysiu, tuo prasmingesnis bus ma no darbas. Esu tikra, kad dainavimas chore suteikia studentui ne mažiau nau dos nei keli semestrai pasi renkamų disciplinų. Žmo gui muzikos žinios yra labai svarbios: susipažįstama su Rasa Gelgotienė stiliais, epochomis, auto Vilniaus universiteto akademi riais. Choristai išmoksta nugalėti nio mišraus choro ir merginų cho scenos baimę, įtampą, susikausty ro “Virgo” meno vadovę Rasą mą, nepasitikėjimą savo jėgomis. GELGOTIENĘ kalbina VU absol Taigi chore žmogus gali visapusiš kai lavintis. ventė Rūta Rinkevičiūtė. - Minėjote, kad įtemptai dirbate. - Baigiasi mokslo metai. Ar tai - Akademinis mišrus choras lie reiškia ir jūsų vadovaujamų cho pos mėnesį vyks į labai prestižinį rų koncertų sezono pabaigą? - Birželio mėnesį chorai nema tarptautinį konkursą Llangolene, žai repetuos, nes ir merginų cho Anglijoje. “Virgo” išvažiuos į tarp ras “Virgo”, ir mišrus akademinis tautinį konkursą Cantonigros, Is choras yra pakviesti dalyvauti ke panijoje. - Kaip susimokate už keliones? liuose žymiuose tarptautiniuose - Deja, studentai moka patys. renginiuose, vyksiančiuose vasarą Vykstame tik ten, kur rengėjai gali ir kitą rudenį. - Tbrbūt studentams nelengva chorą visiškai išlaikyti. Vis dėlto au dainuoti chore ir studijuoti, ypač tobuso nuomai, vizoms, draudimui reikia rinkti iš studentų. Ne visi jie per sesijas? - Per septyniolika darbo metų įsi gali mokėti. tikinau, kad gabūs ir kūrybingi - Kaip jus remia Universitetas? žmonės suspėja visur. Matyt, jie - Jis moka vadovams atlygini moka planuoti savo laiką. Kur kas mus, suteikai patalpas, čia galime labiau nei sesijos mane jaudina fak pasidauginti natų. Dar per metus tas, kad vis jaunesni studentai pra gauname du tris tūkstančius litų deda dirbti, nes negali pragyventi. stojamiesiems konkursų mokes
sirenka daug klausytojų. Vis dėlto jei per sezoną surengsime penkis ar šešis tokius koncertus, visi minti nai išmoks mūsų repertuarą. Paren gus gerą programą reikia ją rodyti daugelyje vietų - taip dirba visas meno pasaulis. Mes mielai vyktu me koncertuoti į įvairius Lietuvos miestus, tačiau tam taip pat reikia autobuso. Tarptautiniuose festiva liuose surengiame du tris koncer tus per dieną. Iš kiekvienos kelio nės choras grįžta daug stipresnis. Mes nenorime organizuoti išvykų vien dėlto, kad pamatytume daug šalių ir linksmai praleistume laiką. Aš pati, aplankiusi daugiau kaip penkiolika šalių, tikrai nesisteng čiau dar kartą ten sugrįžti, jei be to būtų galima apsieiti ir išlaikyti aukštą meninį choro lygį. - Gal galėtumėte aptarti VU cho rų pastarųjų metų laimėjimus. -1996 m. akademinis mišrus cho ras sėkmingai dalyvavo tarptauti niuose festivaliuose Ispanijoje ir Bulgarijoje, 1997 m. laimėjo sidab ro medalį studentų chorų konkurse Slovakijoje. Choras “Virgo” per pastariuosius metus laimėjo prizus net aštuoniuose tarptautiniuose kon kursuose. 1996 m. Šveicarijoje įra šėme kompaktinį diską su naujau siais lietuvių kompozitorių kūriniais. Džiaugiamės paskutiniu mūsų dar bu: netrukus pasirodys kasetė “Mu zika Vilniaus universitete”. Ją įrašė abu Universiteto chorai ir VU ka merinės muzikos ansamblis.
8
Universitas Vilnensis
1998.06
SPORTAS VILNIAUS UNIVERSITETE
SĄSKRYDIS PRIE ŪLOS
Gegužės 15-16 dienomis Vilniaus kalnų parko stadione vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų lengvosios atletikos vasaros pirmenybės. Jose kasmet paaiškėja, kurios aukštosios mokyklos labiausiai rūpinasi sportu, nes vertinami ne tik individualūs, bet ir komandiniai rezultatai. Kaip ir kasmet, šiose varžybose dalyvavo*VU lengvosios atletikos rinktinė, vadovauja doc. G. Aleksonio ir doc. J. Armonienės. Universiteto sportininkai pasiekė gerų rezultatų. Du kartus pirmenybių čempionu tapo Ekonomikos fakulteto studentas K. Celiešius. Jis toliausiai nusviedė ietį ir nustūmė rutulį. Mate matiką studijuojantis D. Kumpa 400 m, 200 m ir 4X100 m bėgi mo rungtyse užėmė prizines vietas.Keturi VU bėgikai 4X100 m bėgimo estafetėje aplenkė labai stiprias Kūno kultūros instituto bei Vilniaus teisės akademijos komandas ir užėmė antrą vietą. Ne prasčiau bėgo ir moterų estafetės 4X100 m dalyvės - VU auk lėtinės užėmė trečią vietą, nusileisdamos VPU ir Teisės akade mijos bėgikėms. Visi VU sportininkai kovojo labai nuoširdžiai. Vis dėlto žvel giant į penktą vietą Lietuvos aukštųjų mokyklų sąraše kyla ir skep tiškų minčių. Mūsų Universitete sportas gali būti papildoma veiklos sritis. Tuo VU labiausiai skiriasi nuo pajėgiausių Lietuvos aukštųjų mo kyklų komandų. VPU, KKI, Karo bei Teisės akademijose sportas yra arba pagrindinė specialybė, arba privaloma studijų progra mos dalis. VU studentai rinktinės treniruotėms tegali skirti tą laiką, kuris lieka po “tikrųjų” studijų. Geriausia, ko gali tikėtis VU lengvaatletis, kad jo pastangos bus įvertintos pora kreditų per semestrą. Tie kreditai atrodo juokingai. Treniruotėms skiria mos ne 32 vai. per semestrą (toks yra dviejų kreditų “svoris”), o nuo 120 iki 200 valandų. Deja, net ir tuos du kreditus VU sportininkams dažnai tenka kaulyti fakultetų dekanatuose. Nors skirti juos sportininkams nu tarė pats VU Senatas, dekanatų sekretorės žegnojasi nieko apie tai nežinančios. Apie lengvaatlečių inventorių net kalbėti gėda. Seni baltarusiški bateliai ir prieštvaniniai startukai - didelė pra banga. Yra startukų, su kuriais bėgioja jau ketvirta karta. Aki vaizdu, kad lengvoji atletika mūsų Universitete gyva tik dėl pasi šventusių žmonių. Labai jau sunku studentams įžvelgti sporto rei kalingumą pro ironiškas VU biurokratų šypsenas. Savo entuziaz mu, o neretai ir lėšomis, Universiteto garbę ginantys žmonės verti didesnio dėmesio. Tikėkimės, kad šie pasvarstymai sumažins iro nijos VU dekanų ir Kūno kultūros centro atstovų veiduose.
Šiemetinis trisdešimt aštuntasis Universiteto žygei vių klubo sąskrydis vyko gražiausios Lietuvos upės Ūlos slėnyje prie Trakiškių kaimo. Drauge buvo su rengtas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų sąskrydis. Gal dėl šios priežasties, gal dėl neseniai paminėto Žygei vių klubo 40-mečio į sąskrydį sugužėjo nepaprastai daug žygeivių. Kažkas suskaičiavo apie šimtą suręstų palapinių, apie keturis šimtus ir daugiau dalyvių, jei skaičiuosime ir žygeivių atžalas. Jų šįkart buvo tiek daug, kad teko surengti atskiras varžybas. Kai kurie žygeiviai sakėsi sutrikę ir pamanę, jog ne ten atvyko mat klubo istorijoje dar nebuvo tokio sąskrydžio, kad automobiliui tektų ieškoti atskiros aikštelės, o prie di džiojo laužo stovėtų mielas kioskelis, kuriame prekiau jama alumi ir kitokiais gerais dalykais. Sąskrydis, kaip visada, prasidėjo nuo pėsčiųjų žy gio, kuriame dalyvauti panoro dvidešimt septynios ko mandos. Tradiciškai trasą jam parinko klubo senbu vis Tadas Šidiškis. Šį kartą jis pasigailėjo žygeivių ir nestatė kontrolinių punktų pelkės viduryje, kaip bū davo anksčiau. Šiemet keliautojai žygiavo nuostabio mis Ūlos pakrantėmis, keletą kartų per upę teko per sikelti natūraliais “lieptais” - nuvirtusias medžiais. Ne visiems pavyko tai padaryti sausomis kojomis... Prie “Ūlos akies” šaltinio buvo numatyta privaloma pietų pertrauka, tad orientacininkai tikrai nepervargo. Vakare, finišavus paskutinei komandai, suvažia vus dviratininkams ir atplaukus baidarininkams, įvy ko sąskrydžio atidarymas - sugiedotas žygeivių him nas, pakelta klubo vėliava. Netrukus suliepsnojo di dysis laužas ir prasidėjo vakarinė dalis su šokiais ir vaidinimais. Nenuobodžiaujančius žygeivius linksmi no ir dainomis garsėjančio Žiūrų kaimo gyventojai. Vidurnaktį Dzūkijos dangų sudrebino fejeverkai (dė kui chemikui sprogdintojui Kubui). Pavargę šokėjai skirstėsi prie mažesnių lauželių, ten, sako, net iki ry to skambėjo dainos. Ryte klubo prezidentas buvo negailestingas - jau septintą valandą komandos buvo raginamos keltis ir registruotis kliūčių ruožui. Jį šiemet sudarė kelios rungtys - palapinių statymas, persikėlimas per upę virvėmis lygiagretėmis arba karabinu, grįžimas at gal per buomą, šuolis per balą įsikibus virvės. Links miausia, žinoma, buvo žiūrovams - jie nuoširdžiai lin kėjo, kad kas nors šlepteltų į vandenį. O tokių buvo nemažai... Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad tarp aukš tųjų mokyklų stipriausia yra Vilniaus universiteto ko manda. Antrą vietą užėmė VGTU komanda, trečia atiteko KTU “Ąžuolams”. Tvirčiausia Žygeivių klu bo komanda - “Žibutės grįžta”, antri - “Girnos”, tre tieji - matematikai “Krūminiai”. Nugalėtojai buvo apdovanoti medaliais, skulptūrėlėmis bei kitomis val gomomis ir nevalgomomis dovanomis.
Vaidas ŠEFERIS
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46, mob. tel. 8 299 5 93 50 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Romualda STONKUTE
Indrė KLIMKAITĖ
r