T' /
visą saliąpRoveranai ,vicnv«ir£5! rrmnrii
SnDujff^
caRj/Binis B
I ((.NIAUS darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
4 4 4 4 4 t 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4’
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 6(1345)
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4
1986 M. VASARIO 18 D * ANTRADIENIS
KAINA 2 KA?
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 *
NIVERSITETUI—PEREINAMOJI VĖLIAVA Tlniaus valstybiniam unisltetul už laimėjimus 1985 sąjunginiame soclalistinialenktyniavime {telkta TSRS kštojo ir specialiojo viinlo mokslo ministerijos ir MšCT pereinamoji Raudonoji Ba/a. Vasario septintąją ištfL.iiigoje aplinkoje ją Įteikė
H I I I ■ H
dūrinio mokslo ministro pava duotojas, TSRS Mokslų Akade mijos narys korespondentas Igo ris Makarovas. Įteikdamas vėlia vą ir diplomą, jis pažymėjo Uni versiteto, jo mokslininkų indėlį vystant šalies mokslą. Dėkoda mas už aukštą apdovanojimą Universiteto Rektorius, prof. dr. Jonas Kubilius pabrėžė, kad
Vilniaus universitetas ir toliau stengsis ruošti kvalifikuotus kad rus, aktyvinti mokslo tiriamąjį darbą. Fizikos fakulteto pasiekimus nušvietė prof. J. Grigas. Apie studijas papasakojo teisės fa kulteto penkto kurso studentė, Lenino stipendininkė R. Ku činskaitė. Profsąjungos veiklą, jos Indė!) i Universiteto
TSKP XXVII SUVAŽIAVIMĄ PASITINKANT irybiniai žmonės gyvai studi°ja partijos pateiktus svarsvisai -liaudžiai dokumentus, reiškia didelį pasitenkinimų, juose nubrėžtas veržlus ta rės liaudies žengimas į prietoliau vystant socialistinę lomikų ir kultūrų, keliant ■ ties gerovę. Mes supranfame jog tam, kad visa tai būtų sė rungai įvykdyta, turime rimir atsidavę dirbti. a dėl istorijos fakulteto inės organ zacijos, mes sieM 'e, kad kiekvienas komuniskiekvienas dėstytojas, kiekmūsų kolektyvo narys ĮH tų sųžiningai, vykdydamas ■ tos kvalifikacijos tarybinių M alisfų rengimo uždavinius. M ytojai turi nuolat rūpintis savo pedagoginį meistir mokslinę kvalifikacijų, paskaitų ir kitų užsiėmimų ni politinį brandumų. orijos fakultete studijuoja hų specialybių studentai: isai. bibliotekininkai, psicho1 'r žurnalistai. Visi jie, bai'■In versifetų, dirbs įvairiuose loginio fronto baruose. JS4 šalies ateičiai labai direikšmę turi mokyklų re’• Ryšium su tuo iškeltas Vlnys žymiai pagerinti jau>s kartos mokymo ir auklė-
jimo kokybę tiesiogiai liečia ir mūsų fakulteto partinę organiza cijų. Juk didelė dalis fakulteto studentų istorikų, baigę Univer sitetų, bus paskirti dirbti mokytojais. Todėl mes rūpinamės, kad per penkerius studijų metus jie kiek galima geriau pasiruoštų atsakingam pedagogo darbui. Tuo tikslu pastaruoju metu atitinkamai pertvarkyti mo kymo planai, praplėstas studen tų supažindinimas su dėstymo ir auklėjamojo darbo metodika, žymiai išplėsta pedagoginė pra ktika. Bibliotekininkystės specialy bės studentai irgi turi gerai pa siruošti jų laukiančiam darbui, išmokti būti ne pasyviais kultū ros įstaigų darbuotojais, o akty viais skaitytojų masių organiza toriais ir auklėtojais. Biblioteki ninkų partinė grupė, dėstytojai daro viskų, kad studentai įgytų reikiamų pasiruošimų šiam atsa kingam darbui. Psichologijos specialybės stu dentai, baigę Universitetų, taip pat turės būti atitinkamų kolek tyvų auklėtojais. Tam jie rimtai ruošiami jau dabar, Universiteto auditorijose. Mes rūpinamės, kad žurnalis tikos specialybės studentai būtų paruošti kvalifikuotais spaudos,
radijo ir televizijos darbuofojais, sugebančiais ne tik giliai analizuoti įvykius ir reiškinius, bet ir kelti rimtas problemas, siūlyti būdus joms spręsti. Pastaruoju metu fakultete im ta skirti daugiau dėmesio pir makursių adaptacijos klausi mams. Kartu mes džiaugiamės, I ad visi buvę mūsų pirmakur siai, prieš porų metų išėję į Tarybinę Armijų, grįžo j fakultetų toliau tęsti studijų, Jiems buvo sudarytos visos sųlygos, kuo greičiau įeiti j vėžes, įsijungti j savo kurso studentų gretas. Malonu, kad absoliuti jų dauguma laiku ir neblogai išlaikė visus sesijos egzaminus, Pagal pažangumų istorijos fakultetas jau nebe pirmi metai užima vienų pirmųjų vietų Uni versitete. Tačiau daugelis stu dentų vis dar nerodo didelio susidomėjimo pasirinktąja spe cialybe, praleidinėja paskaitas, o per egzaminus rodo labai vidu tiniškas žinias, jų sesijos pažymių vidurkis žemas. Tai visiškai ne leistina būsimajam specialistui, kuriam teks spręsti dabar iškel tus didžiulius uždavinius, auditorijose. Paskaitos, seminariniai ir prak tiniai užsiėmimai duoda studen tams daug specialybės žinių, jie
kimus aptarė profsąjungos dar buotojų komiteto pirmininkas L. Gašlūnas. Renginyje dalyvavo LTSR Mi nistrų Tarybos pirmininko pa vaduotojas A. Cesnavlčius, LKP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas S. Imbrasas, LTSR Aukštojo ir specialiojo mokslo ministras H. Zabulis, LTSR Ministrų Tarybos kultūros
skyriaus 'vedėjas P. Dzikaras, LTSR aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministro pavaduo tojas K. Žukauskas, partijos Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto antrasis sekretorius J. Petkevičius ir kt. Universiteto meniniai kolek tyvai parodė trumpą koncertą. Raimundo KŪGINIO ir Vitolio VILPlSAUSKO nuotr.
mokomi teisingai, iš marksistiniųlenininių pozicijų vertinti įvairius faktus, įvykius, procesus. Ir joks vadovėlis negali pakeisti gyvo žodžio. Nelankydami užsiėmimų studentai taip ir liks kaip rei kiant nepasiruošę, bus savotiški paliegėliai, blogi savo srities specialistai, jiems bus sunku iš karto įsijungti j jų laukiantį darbų. Todėl partinė organizaci ja, komjaunimas nuolat rūpinasi akademinės drausmės klausi mais.
Fakultete daug dirbama skie pijant mūsų studentams tary binio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo, tautų drau gystės idėjas. Rūpinamasi gerin ti mokslinį ateistinį studentų auklėjimų, siekiama, kad ateityje jie sugebėtų būti sumaniais ir aktyviais mokslinio ateizmo propagandistais ( savo kolekty vuose. Ryžtingai kovojame su su vis dar, deja, pasitaikančiais girtavimo atvejais.
LKP CK ataskaitiniame pra nešime Lietuvos Komunistų par tijos XIX suvažiavimui buvo pa brėžta, kad partijos iškeltus pro graminius socialinio ekonominio vystymo spartinimo uždavinius galima sėkmingai išspręsti tik keliant ;žmogiškojo faktoriaus vaidmenį, Ir čia ypač svarbus gerai organizuotas, aktyvus, nuolatinis idėjinis auklėjamasis darbas. Mes laikome būtina, kad visi fakulteto dėstytojai nuolat dir
btų auklėjamųjį darbų su stude ntais .Tai nėra vien tik tik vi suomeninių mokslų katedrų rei kalas. Tai bendras visų mūsų reikalas. Labai didelis darbas idėjiškai auklėjant studentus at liekamas pačiame mokymo pro cese, Kartu mes rūpinamės, kad auklėjabūtų nuolat dirbamas masis darbas su studentais ir laisvu nuo užsiėmimų metu.
Labai svarbus mūsų darbo už davinys — rūpestingai ugdyti studentų politinį budrumų, suge bėjimų duoti deramą atkirtį vi siems ir visokiems priešiškos ideologijos nešėjams, ryžtingai atremti bet kurias svetimų nuo taikų ir pažiūrų apraiškas.
Kartu mes rūpinamės nuolat gerinti partinį vadovavimų ko mjaunimo organizacijai, profsą jungai, nes per jas galime pa laikyti patį glaudžiausių nuolati nį ryšį su studentais, visais mū sų fakulteto kolektyvo nariais.
Vienu žodžiu, visų formų idė
jinis politinis auklėjimas kuo glaudžiau siejamas su pagrindi niu mūsų dienų uždaviniu — šalies socialinio ir ekonominio vystymo spartinimu, mūsų šalies ekonominės ir gynybinės galios stiprinimu, taikos stiprinimu.
Prof. R. ŽIUGŽDA Istorijos fakulteto partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas
2 Tarybinis studentas'
ĮDOMUS PASAULIS
Yra nemaža skaitymo būdų: pažintinis ir mokymosi, ištisinis ir atrankinis, greitas ir lėtas. Pa žintinio skaitymo atveju paprastai susidaromas pirmas, bendras įspūdis apie autorių, knygą, straipsnio problematiką ir pan. Skaitant mokymosi tikslu svarbu detaliai įsisavinti knygos arba jos dalies, straipsnio turinį. Taip skaitomi pirminiai šaltiniai, par tijos dokumentai, vadovėliai, monografijos ir pan. Toks skai tymas paprastai atliekamas po pažintinio. Skaitymas mokymosi tikslu paprastai būna lėtas, daž nai grįžtant prie svarbesnių minčių ir išvadų. Šiuo atveju
— pritarimo, išskiriant ypač svarbias ir įdomias vietas, jas1 pabraukiant arba pažymint rai dėmis NB /Notta Bene — gerai įsidėmėk!/ ar Si /Taip! : — nesutikimo ar nesupratimo ženklai, išskiriant vietas, kurios skaitytojui atrodo abejotinos ar neaiškios, pažymint klaustuku arba klausiamaisiais žodeliais: „Kodėl!“, „Iš kur!"; — papildymo ženklai, fiksuo jant papildomą informaciją vie nu ar kitu klausimu /pvz., dar buotojų skaičius žemės ūkyje 1984 m., žr. Liaudies ūkį, 1985 m./ Visus šiuos pažymėjimus galima
nesuspėdami užsirašyti, 4 mechaniškai rašo, nesistengę įsigilinti ir suprasti dėsto« medžiagos turinį .Tai du h tutinumai. Reikia mokytis s u» ti dėstomą dalyką ir suspėtij sižymėti. Kad galima būtų lengviau vokti dėstomą medžiagą, rę menduotina iš anksto susipaj ti su būsimos paskaitos medi ga /naudojant vadovėlį. $i atkreipti ypatii tant svarbu dėmesį į pagrindines sąvoį dėsnius, koncepcijas ir g, Tuomet nauja medžiaga pasl tos metu bus kur kas lengy įsisavinama.
Kad studijos būtų sėkmingos
Istorijos fakulteto kiemelyje eksponuojama gamtos fakulteto ekologinės genetikos laboratori jos jaunesniojo mokslinio bend radarbio Stasio Sinkevičiaus fotoparoda „Mano ežeras". Kelioli koje nuotraukų autorius parodė, koks sudėtingas ir įdomus yra muš supantis pasaulis. Tikriausiai ne dažnas iš mūsų turėjo progos matyti „natūralio je aplinkoje" lydeką, vėžį, ky lančią gulbę ar paežerės lapi-
joje griežiantį žiogą. Autoriui pravertė plačiakampiai teleobjektyvai, fotomontažo elementai. Teko sugaišti ne vieną dieną, išfotografuoti ne vieną juostą, praleisti ne vieną valandą labo ratorijoje, kad mes galėtume pa čiame žiemos viduryje pagyven ti vasaros prisiminimais, pavasa rio nuojauta. Jonas JAKIMAVIČIUS
Užrašant paskaitą reikia , naudoti ir savo paskaitų ar kla kytis tam tikros tvarkos. Ną sikų konspektuose. Dirbant su moksline knyga tartina rašyti nuo krašto reikalingi ir užrašai, konspektai. krašto. Reikia išskirti pastraip Reikia žinoti, ką pasižymėti ir atskiras vietas pabraukti, o ai paraštes pastaboms. Tik t:i kaip. Netikslinga perrašyti visą tekstą. Paprastai išrašomi tik es konspektu bus patogu naJ miniai, būdingi tai publikacijai tis. Daugelis studentų nesusJ momentai: tyrimo metodas, pa užsirašinėti, nes nėra įvaldę grindiniai taktai, išvados arba tai, kas yra skaitytojo dėmesio cionalios užrašų vedimo mJ dikos — greito rašymo. I centre. Tokie užrašai turi būti naudojamasi žodžių trumpini patogūs naudotis. Būtina jų pradžioje nurodyti autorių, kny Žodžių trumpinimas turi būti prantamas pačiam skaitančia! gos pavadinimą, leidimo metus kitaip juos galima perskaš ir pan. oi klausymas ir kons- klaidingai. Užrašuose Paskaitų pektavimas yra sudedamoji sa- trumpinimus reikia aptarti, iii ruoti. Patogiausia pirma terirJ varankiško studentų darbo dalis, nusakyti pilnais žodžiais Žinių įsisavinimo procesas klauparai! sant yra kur kas sudėtingesnis, skliausteliuose arba parašyti jo santrumpą. | negu skaitant, nes pirmuoju atveju dėmesys turi būti paskirsL. PERMINL tomas tarp klausymo ir rašymo. Pabaiga. Pradžia Nr. 5. Kai kurie studentai arba klauso, Politinės ekonomijos k-ros inillilllliiilllllillllllllillllllllllllllllllliun iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiMi Nuo pirmosios studentiškos dies dainų, žardinių. Vaiki: c vasaros prabėgo jau daugiau, želio auklėtojoms padėjome s kaip penki mėriesiai, o, rodos, ti drabužėlius lėlėms, o vėl taip neseniai džiaugėmės vasa surengėme puošniausios Ii ros saule, naujų draugų veidais, konkursą. šypsenom. Dienų, praleistų SSB, Nepamiršome ir Kapsuko d užmiršti neįmanoma. no vaikų namų. Jiems paskyį Filologijos fakultete buvo su vienos dienos uždarbį. formuotas būrys „Sūduva", ku Rugpj ūčio mėnesį dalyvafl ris dirbo7 Vilkaviškio konservų Kapsuko zonos studentų ba fabrike. Darbas sunkus, reikalau sąskrydyje Prienuose. Tai jantis fizinių jėgų ir ištvermės. džiausiąs ir įdomiausias ra Dirbome pamainomis, todėl rei nys per du studentiškos vaa kėjo prisitaikyti prie naujų są mėnesius. Į sąskrydį atvežė! lygų. Vieni plušo naktį, kiti į montažą, „Mes už taiką" skj fabriką skubėjo sulig pirmaisiais XII Pasauliniam jaunimo ir į riu „Stumbras". Buvome pakvies dentų festivaliui, neblogai N gaidžiaią. Dejavom, skundėmės tos į LŽŪA studentų stovyklos rodėme konkursuose ir varž viena kitai, bet — neilgai. Pri pratom prie tokio gyvenimo. Dė atidarymą, o jie svečiavosi mū se. kojame savo vadei Ritai Akavic- sų vakaronėse. Vėliau „Sūduvos" inicia kaitei ir komisarei Rasai Rauga Ryšius užmezgėm ir su buvo suruoštas mažesnis, bet laitei, kurios negailėjo jėgų ir matematikėmis. Organizavom riningas ir linksmas kaimyr stengėsi sudaryti kuo geresnes krepšinio varžybas, kurios bai būrių susitikimas. gėsi mūsų merginų pergale. darbo ir laisvalaikio sąlygas, Taigi, dirbom gerai, laisv Didelį dėmesį skyrėm Vilka kį praleidom šauniai. Įvertinii Ruošėme vakarones, susitikimus, skaitėme politinformacijas, aplan- viškio vidurinės mokyklos ir irgi aukštas — tarp negani kerne Kaliningradą, K. Donelai vaikų darželio „Eglutė" šefavi- nių būrių „Sūduva" užėmė čio, S. Nėries gimtines. Pratę- mui. Susitikome su moksleiviais, mąją vietą. sėm gražią „Sūduvos" būrio papasakojom apie Universitetą, draugystę su Lietuvos ŽUA bū- savo specialybę, išmokėm liauVioleta VAIDŽIVL
būtini darbo užrašai, svarbesnių minčių ištašai, konspektai. Skaitymas gali būti ištisinis, kai nieko nepraleidžiama, ir atran kinis, kai pagrindinis dėmesys koncentruojamas tik į tam tikrus momentus, o kita medžiaga tik peržiūrima arba praleidžiama. Pagal tempą skaitymas būna greitas ir lėtas. Pažintinis skai tymas paprastai būna greitas, o tempas skaitant mokymosi tikslu — lėtas. Būtina skaitymo mokymosi tikslu priemonė yra pieštukas, Nepasižymint medžiaga greit užmirštama, Jei knyga ar žurnatas yra nuosavi, pasižymėjimus galima daryti jų paraštėse, Dažniausia mokslinio darbo praktikoje yra naudojami trijų rūšių pasižymėjimai arba ženk lai:
DIRBOM GERAI, ILSĖJOMĖS ŠAUNIAI
Išradėjų ir racionalizatorių konkursų rezultatai Praėjusiais metais Universiteto išradėjų ir racionalizatorių drau gija ,.Tarybiniame studente" skelbė du konkursus: „Geriausio išradimo" ir „Geriausio 1985 m. racionalizacinio pasiūlymo". Racionalizatorių konkurse da lyvavo visi 1985 m. pateikti rac. pasiūlymai, ir konkurencija dėl prizinių vietų čia buvo gana di delė. Gaila, kad geriausio išra dėjo konkursas susilaukė nedaug dalyvių. VIRD’o fakultetų pir minių organizacijų pirmininkams reiktų pagerinti būsimų konkur sų reklamą.
Žiuri nutarė pirmąją vietą ir 250 rub. premiją skirti fizikos fak. darbuotojams A. Samuiliui ir R. Kalyčiui už išradimą „Spektrofotometras ir būdas optinių filtrų pralaidumui matuoti". An troji vieta ir 150 rub. premija paskirta taip pat fizikams — T. Lazovskiui ir S. Braziuliui — už
išradimą „Elektrofotografinio ne šėjo ribinio darbinio potencialo nustatymo būdas". Dvi trečio sios vietos ir 100 rub. premijos įkirtos gamtos fakulteto darbuo tojams V. Gustaičiui, D. Kirve liui ir V. Vanagui už išradimą „Vaizdų nuskaitymo įrenginys" ir fizikos fakulteto V kurso stu dentui A. Džiugiui už išradimą „įrenginys betranšėjiniam vamz dynų klojimui". Racionalizatorių konkurse pir mą vietą laimėjo fizikų V. Kriš čiūno, S. Tamošiūno ir S. Kulie šiaus rac. pasiūlymas „Liumines cencinio speiktrofotometro auto matizavimas", dvi antrosios vie tos atiteko chemikams B. Ingaunytei, D. Jasaičiui ir A. Levinskui už pasiūlymą „Speciali mat ricos konstrukcija ir speciali matricų laikiklio konstrukcija aliuminio veidrodžių gamyboje" bei skaičiavimo centro darbuoto
jui V. Kungiui už darbą „puomenų ruošimas naudojant dialo ginį skaičiavimo kompleksą ir įrenginį ES-9002". Dvi trečiosios vietos paskirtos medikams P. Pauliukui ir R. Gu tauskui už darbą „Vaskuliogeninės vyrų impotencijos diagnosti kos metodas" bei skaičiavimo centro darbuotojams L. Danieliui ir V. Gurevičiui už darbą „Bui tinio kompiuterio „Elektronika K0010" prijungimas prie tele vizoriaus „Šilelis 4100D". Geriausiais studentiškais rac. pasiūlymais pripažinti ir premi juoti prekybos fak. studenčių J. Struipkutės bei R. Grėbliauskaitės darbai: „Prietaisas siūlų de formacijai nustatyti“ ir „Prietai sas audinių trinties koeficientui vandenyje nustatyti". VVU VIRD Tarybos narė vyr. m. b. O. ADOMENIENĖ
MŪSŲ SVEČIAI Jau antrą kartą mokslinės bib liotekos kolektyvo kvietimu Uni versitete svečiavosi Valstybinės konservatorijos dėstytojų, absol ventų ir studentų grupė. Teatro salėje klausėmės docentės A. Savickaitės režisuoto koncerto „Naujametinis aplodismentas". Girdėjome XVI—XVII a. Vilniaus universiteto profesorių bei auk lėtinių poeziją, ją lydėjusią mu ziką. Senosios muzikos kūrinius atliko R. Žiedaitė, P. Juodišius, J. Kurauskas, A. Lunys, sopranas — G. Skėrytė. Girdėjome įvairių tautybių Uni versiteto dėstytojų ir studentų sveikinimą Steponui Batorui, pa rašytą Akademijos atidarymo metais, klausėmės žymiausio Lie tuvos XVII a. poeto M. K. Sar bievijaus, žymaus teisininko ir poeto P. Roizijaus ir kt. eilių.
kurias skaitė aktoriai R. Jaku nytė, S. Baltakis, D. Meri G. Storpirštis. Roma SABALIAUSKi i VU mokslinės biblioK darbuti
LITERATŪRA, RĖK O''I DUOJAMA II STUDENTE 1 ISTINES VIKTORINOS Tl „MENAS, RELIGIJA, MAS". 1. Dmitrijeva N. Trumpa i istorija, — V., 1972 2. Išsklaidytos iliuzijos, " 1984 • 3. Rašytojai ir religija, 1966 4. T3Hace A. KyAtTypa & AHrim. — M., 1975. 5. yrpiiHOBH'r A- M. HckT' h peAHrna. — M., 1983. 6. Rkobacb E. T. IJckvcA MnpoBBie peAHrHM. — M., :Į
Antrasis viktorinos turas i kovo 14 d.
3 Tarybinis studentas
bendroji dalis
Šie nuostatai sudaryti va■aujantis „Įmonių ir organiijų darbuotojų premijavimo naujosios technikos sukūriir įdiegimą nuostatais", pa tintais TSRS Ministrų Taryvalstybinio darbo ir darbo įokesčio klausimų komiteto CPSCT Prezidiumo 1964 m. adžio 26 d. nutarimu Nr. P-27 ir TSRS aukštojo ir daliojo vidurinio mokslo mierijos 1983 m. kovo 17 d. u Nr. 96-07-141/6 „Apie lėpremijavimui už naujosios inikos sukūrimą ir įdiegimą irymo ir panaudojimo tvarPremijavimo tikslas — ma giai skatinti aukštųjų mo lų mokslinio tyrimo darbų dytojus kurti ir diegti liauūkyje efektyvią naująją miką. Premijavimo lėšos numatoVilnaus valstybinio V. suko universiteto, Kauno ano Sniečkaus politechnikos v.lniaus inžinerinio statybos tūtų probleminių laboratorir mokslinio tyrimo sektorių kslinio tyrimo dalių) biudžešlaidų ir specialiųjų lėšų pa ti — išlaidų sąmatose ir ne viršyti 8% bendro planinio io užmokesčio fondo. Į ministerijos centralizuotą nijavimo fondą atskaitoma nurodytų 3 punkte premimo lėšų. Šios lėšos perveos į centralizuoto premijavitondo einamąją sąskaitą tybiniame banke. Lėšos į ministerijos centra>tą premijavimo fondą ir tųjų mokyklų premijavimo us yra atskaitomos kieko ketvirčio pabaigoje nuo irtintos darbo užmokesčio o sumos ir pervedamos vie netu. Premijos iš ministerijos ralizuoto fondo lėšų skiriauž sėkmingai bei nustatytu i atliktus ir įdiegtus naujotechnikos darbus, įtrauktus nisterijos svarbiausiųjų mok> tyrimo darbų planą, ir gamoksliniu, gamybiniu bei ominiu požiūriu reikšminrezultatus. mties tvarka premijos iš Merijos centralizuoto fondo būti skiriamos ir už fundaalius mokslinius tyrimus, sietus su naujosios technisukūrimu ir įdiegimu, jeigu igoje gauti ypač svarbūs dūliu požiūriu rezultatai. Iš ministerijos centralizuoto o gali būti premijuojami. L Tiesioginiai mokslinio tydarbų vykdytojai, jeigu įninkamai su valstybinio tarto GOST 7.32-81 2.1 ir >unktų reikalavimais įtraukti ikslinio tyrimo darbų ataų „Vykdytojų sąrašus". L Už sėkmingai bei nustalaiku atliktus naujosios ūkos sukūrimo mokslinio to darbus, kurie buvo tilt į ministerijos svarbiaunokslinių tyrimo darbų pla ti gautus reikšmingus mo tu, gamybiniu ir ekonomipožiūriu rezultatus. ■2- Už efektyvų naujosios ūkos, įtrauktos į ministerisvarbiausiųjų mokslinio tydarbų plano skyrių „Mok
L VOS
TSR
MOKSLŲ
D (ANTRADIENĮ) 18.30 į mokslininkų romų EDŽIŲ SALĖJE (I AUKŠ-
toešimas „Skaičiavimo Ir nacinės technikos integraPranešėjas — ElektrograMTI direktoriaus pav.,
slinio tyrimo ir bandymo kons travimo darbų rezultatų įdiegi mas (panaudojimas) liaudies ūky je", įdiegimą. 7.2. Aukštųjų mokyklų dar buotojai už aktyvią paramą, vyk dant naujosios technikos sukūri mo ir jos įdiegimo planus, efek tyvią išradybinę veiklą, sėkmin gą dalyvavimą parodose, konkur suose. 7.3. Aukštųjų mokyklų rekto riai, prorektoriai mokslo reika lams, mokslinio tyrimo sektorių (mokslinio tyrimo dalių) vadovai ir partinių komitetų sekretoriai, gavę iš atitinkamų LKP miestų, rajonų komitetų pritarimą, už efektyvią paramą, vykdant nau josios technikos sukūrimo ir įdie gimo planus. Aukštųjų mokyklų rektorius premijuoti siūlo ministerijos mokslo valdyba suderinusi su planų ir finansų skyriumi, o pro rektorius mokslo reikalams, mokslinio tyrimo sektorių (moks linio tyrimo dalių) vadovus ir partinių komitetų sekretorius — aukštosibs mokyklos rektorius. 8. Einamaisiais metais nepanau dotos ministerijos centralizuoto fondo lėšos gali būti skiriamos premijavimui sekančiais ir po jų einančiais metais. PREMIJAVIMO LESŲ PASKIR STYMAS, PREMIJŲ DYDŽIAI 9 Ministerijos centralizuoto fondo lėšos paskirstomos taip: 9.1. 90 procentų skiriama tie. sioginių mokslinio tyrimo darbų vykdytojų premijavimui (7.1. - punktas). 9.2. 10 procentų skiriama 7.2 ir 7.3 punkte išvardintų darbuoto jų premijavimui. 10. Preliminarinė premijos su ma nustatoma, pradedant moksli nio tyrimo darbą, ir neturi viršy. ti 2,5 procentų planinio darbo užmokesčio fondo, skirto tam darbui. Sėkmingai atlikus mokslinio tyrimo darbą ir efektyviai įdie gus jo rezultatus (gautas išsamus ir teigiamas darbo įvertinimas, darbo perdavimo-priėmimo ak tas, jo rezultatų įdiegimo (pa naudojimo) aktai ir faktinio eko. nominio efekto skaičiavimai ati tinka Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo Mi nistro 1985 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 290 reikalavimus, mokslinio tyrimo darbo ataskai ta atitinka valstybinio standarto GOST 7. 32—81 reikalavimus) premijos suma gali būti padi dinta: 10.1. Iki 3 procentų faktinio darbo užmokesčio fondo, — jei aukštajai mokyklai tenkanti eko nominio efekto dalis nemažesnė už darbo finansavimo apimtį, pa. duota bent viena paraiška išra dimui arba paskelbtas bent vie nas straipsnis sąjunginėje spau doje. 10.2. Iki 4 procentų faktinio darbo užmokesčio fondo, — jei aukštajai mokyklai tenkanti eko. nominio efekto dalis daugiau kaip 1,5 karto viršija darbo finansavi mo apimtį, paduota nemažiau 3 paraiškų išradimams arba sąjun ginėje mokslinėje spaudoje pas kelbta nemažiau 3 straipsnių. 10.3. Iki 5 procentų faktinio
AKADEMIJOS MOKSLININKŲ
kviečia
darbo užmokesčio fondo, — jei aukštajai mokyklai tenkanti eko. nominįo efekto dalis daugiau kaip 2 kartus viršija darbo finansavi mo apimtį, darbo eigoje paduota nemažiau 5 paraiškų išradimams arba atlikti konjunktūriniai ty rimai ir išsiųsta firmoms rekla minė medžiaga arba sąjunginėje mokslinėje spaudoje paskelbta nemažiau 5 straipsnių. 10.4. Išimtiniais atvejais, kai mokslinio tyrimo darbo rezultatai įdiegti liaudies ūkio šakos mastu arba užsienio' firmos sudomintos licencijų pirkimu (gauti firmų pasiūlymai, vyksta techninės de rybos) ir parduota licencija, pre mijos suma gali būti padidinta iki’ 20 procentų faktinio darbo užmokesčio fondo, skirto tam darbui vykdyti. 10.5. Jeigu taikomojo pobūdžio darbo eigoje nebuvo pasiūlyta originalių sprendimų, nepaduota paraiškų išradimams arba aukš tajai mokyklai tenkanti ekonomi. nio efekto daLis mažesnė už dar bo finansavimo apimtį, tai tokio darbo vykdytojams premijos su ma sumažinama iki 1,5 pro cento faktinio darbo užmokesčio fondo, skirto tam darbui vykdyti. (Jeigu faktinis darbo užmokesčio fondas viršija planinį, tai premi jos suma skaičiuojama nuo pla ninio darbo užmokesčio fondo). 11. Biudžetinių mokslinio tyri, mo darbų (išskyrus vykdomus probleminėse laboratorijose) vyk dytojų kolektyvai, priklausomai nuo pasiektų rezultatų reikšmin gumo, efektyvumo ir jų panau dojimo masto liaudies ūkyje gali būti premijuojami iš ministerijos centralizuoto fondo iki 500 rub lių premija. 12. Patikslintos premijos, pas kirtos mokslinio tyrimo darbui, suma paskirstoma tokiu būdu: 12.1. Iki trečdalio sumos išmo. karna vykdytojams už sėkmingai bei nustatytu laiku atliktą darbą ir gautus reikšmingus rezulta tus. 12.2. Likusi sumos dalis palie kama vykdytojų premijavimui už efektyvų darbo rezultatų įdiegimą liaudies ūkyje. ,13. Nustatyti premijų, skiriamų iš ministerijos centralizuoto fon. do vienam mokslinio tyrimo dar bo vykdytojui per metus, dy džius: 13.1. Minimali premija — 50 rb. 13.2. Maksimali premija, išmo kama per metus vienam etatiniam mokslinio tyrimo sektoriaus (mokslinio tyrimo dalies) darbuo. tojui neturi viršyti 3 mėnesių pareigybinio atlyginimo, o antra eilininkui — 3 mėnesių atlygini, mo antraeilėse pareigose. 14. Ypač stambių ir svarbių mokslinio tyrimo darbų, kurių rezultatais sudomintos užsienio firmos, moksliniams vadovams už vadovavimą dideliems kolekty vams, sėkmingą darbų atlikimą ir efektyvų rezultatų įdiegimą maksimali premija padidinama: 14.1. Iki 6 mėnesių atlyginimo antraeilėse pareigose moksliniams vadovams — katedrų pedagogi. niam personalui. 14.2. Iki 3,6 mėnesio pareigy binio atlyginimo moksliniams vadovams — mokslinio tyrimo
pateikia rektoriaus paskirtajai komisijai. Sąrašai turi būti pasirašyti de kano, katedrų (laboratorijų) ve dėjų, mokslinių vadovų ir sude rinti su fakulteto profbiuro pir sektorių (mokslinio tyrimo dalių) mininku. Pasirašiusieji atsako už etatiniams darbuotojams. 15. Aukštųjų mokyklų darbuo. tai, kad premijos būtų paskirtos tik realiems mokslinio tyrimo tojai, išvardinti 7,3 punkte, gali darbų vykdytojams. būti premijuojami vieno mėnesio 23. Aukštosios mokyklos rekto pareigybinio atlyginimo dydžio rius pateikia ministerijai perso premijomis du kartus per metus. 16. Iš ministerijos centralizuo nalinius mokslinio tyrimo darbų to fondo nepremijuojami moksli vykdytojų, o taip pat kitų dar buotojų (7.2 ir 7.3 punktai), siū nio tyrimo darbo vykdytojai, jei. lomų premijuoti iš ministerijos gu: centralizuoto fondo už naujosios 16.1. Darbas buvo nutrauktas. 16.2. Apie darbo rezultatus technikos sukūrimą ir įdiegimą, gauti neigiami užsakovinių arba sąrašus šia tvarka: 23.1, Už I pusmečio rezultatus diegusiųjų organizacijų vadovų — iki spalio 1 d. atsiliepimai. 23.2. Už II pusmečio rezultatus 16.3. Užbaigto mokslinio tyri mo darbo rezultatai neplanuoja — iki sekančių metų balandžio 1 d. mi įdiegti (panaudoti) liaudies 24. Premijoms gauti iš minis ūkyje trejų metų laikotarpyje. 16.4. Nėra mokslinio tyrimo terijos centralizuoto fondo už darbo ataskaitos arba ji neatitin. užbaigtus mokslinio tyrimo dar ka valstybinio standarto GOST bus (7.1.1 punktas) rektoriaus paskirta komisija pateikia šiuos 7. 32—81 reikalavimų. 16.5. Buvo premijuoti už tą dokumentus: 24.1. Užbaigtų mokslinio tyrimo patį darbą iš kitų šaltinių: aukš tosios mokyklos fondo, o taip darbų sąrašą, (priedas Nr. 1). 24.2. Užbaigtų mokslinio tyri pat kitų ministerijų, žinybų, įmo mo darbų perdavimo-priėmimo nių ir- organizacijų fondų. 16.6 Nepateikti visi reikalingi aktų kopijas. 24.3. Laukiamų ekonominių premijavimui dokumentai (24 ir efektų, tenkančių aukštajai mo 25 punktai). 16.7. Viršytas patvirtintas dar kyklai skaičiavimus, patvirtintus užsakovinių organizacijų planibo užmokesčio fondas. 17. Iš ministerijos centralizuo nių-ekonominių tarnybų vadovų to fondo nepremijuojami aukštų, arba vyriausiųjų buhalterių. 24.4. Oficialius užsakovinių or jų mokyklų darbuotojai (7.3 pun ganizacijų vadovų atsiliepimus ktas), jeigu: 17.1. Nustatyta mokslinio tyri apie atliktus mokslinio tyrimo mo darbų vykdymo, finansinės ir darbus ir gautus rezultatus etatinės drausmės pažeidimo (ūkiskaitiniams darbams) arba recenzijas (biudžetiniams dar faktų. 17.2. Neįvykdyti teminis moks, bams). linio tyrimo darbų, jų rezultatų 24.5. Išrašus iš fakultetų Tary įdiegimo (panaudojimo) liaudies bų protokolų apie tai, kad dar ūkyje, naujosios technikos sukū bai yra rekomenduojami premi rimo ir įdiegimo planai. juoti. PREMIJAVIMO TVARKA 24.6. Mokslinio tyrimo darbų 18. Premijos iš ministerijos ataskaitų „Vykdytojų sąrašas" centralizuoto fondo skiriamos kopijas. 25. Premijoms gauti iš ministe Ministro įsakymu, pervedant lė šas atitinkamai aukštajai mokyk, rijos centralizuoto fondo už įdiegtus mokslinio tyrimo darbų lai. 19. Premijuotinų darbų atrinki rezultatus (7.1.2. punktas) rekto mui ir premijų dydžių nustaty riaus paskirtoji komisija patei mui aukštosios mokyklos rekto kia šiuos dokumentus: 25.1. Įdiegtų mokslinio tyrimo rius skiria šios sudėties komisiją: prorektorius mokslo reikalams darbų sąrašą (priedas Nr. 2). 25.2. Mokslinio.tyrimo darbų (pirmininkas), mokslinio tyrimo sektoriaus (mokslinio tyrimo da rezultatų įdiegimo (panaudojimo) lies) vadovas, vyriausiasis bu aktų kopijas. 25.3. Formų R-10 „Mokslinėshalteris, partinio ir profsąjungi techninės priemonės įdiegimo ak nio komiteto atstovai. 20. Komisija, susipažinusi su tas" kopijos arba faktinių eko užbaigtais ir įdiegtais mokslinio nominių efektų, gautų įdiegus tyrimo darbais, įtrauktais į mi mokslinio tyrimo darbų rezulta nisterijos planus, ir vadovauda tus liaudies ūkyje ir tenkančių masi nuostatų 7, 9, 10, 11 ir 12 aukštajai mokyklai, skaičiavimus, punktų reikalavimais, atrenka patvirtintus įdiegusiųjų organiza premijavimui darbus, su minis cijų planinių-ekonominių tarnybų terijos mokslo valdyba suderina vadovų arba vyriausiųjų buhal premijų dydžius kiekvienam terių. darbui ir informuoja fakultetų 25.4. Oficialius darbų rezultatus įdiegusiųjų organizacijų vadovų dekanus. 21. Fakulteto dekanas kartu atsiliepimus apie įdiegtų rezul su katedros vedėju (laboratorijos tatų efektyvumą. moksliniu vadovu) ir darbo 25.5. Išrašus iš fakultetų Tary moksliniu vadovu nustato pre bų protokolų apie tai, kad įdieg mijų dydžius personaliai vykdy ti darbai yra rekomenduojami tojams, atsižvelgdami į kiekvie premijuoti. no vykdytojo konkretų indėlį ir 26. Mokslo valdyba, gavusi iš vadovaudamiesi nuostatų 7.1. 13 aukštosios mokyklos rektoriaus ir 14 punktų reikalavimais. siūlomų premijuoti vykdytojų są 22. Siūlomų premijuoti iš mi rašus, patikrina vietoje šių darbų nisterijos centralizuoto fondo ataskaitas, patikslina realių vyk vykdytojų sąrašus su nurodytais dytojų sąrašą ir, esant reikalui, premijų dydžiais dekanas skel premijų dydžius. Po to paruošia bia viešam svarstymui ir po to Ministro įsakymo projektą.
renginys). 22—23 D. (ŠEŠTADIENĮ—SE KMADIENĮ) MOKSLININKŲ RO MŲ GOBELENŲ SALĖJE (TU RISTŲ 49). Švietimo, aukštųjų m-lų, mo kslo įstaigų ir vid. profesinių technikos mokyklų darbuotojų raiškiojo žodžio respublikinė apžiūra, skirta TSKP XXVII su važiavimui. (Respublikinio ko miteto ir Pedagogų draugijos viešas renginys). 22 D. 11—20 VAL. — KON KURSAS, 23 D. 16 VAL. —
BAIGIAMASIS KONCERTAS. 26 D. (TREČIADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ GOBELENŲ SALEjE (TURISTŲ 49). Įspūdžiai iš Tarptautinio vė žio tyrinėjimo centro Lijone mokslinės tarybos sesijos. Juos pasakos Onkologijos MTI di rektorė, medicinos m. dr. L. GRICIŪTĖ. (Medicinos ir sveiko gyvenimo būdo probloemų m. sekcijų viešas renginys.). 27 D. (KETVIRTADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ
PREMIJAVIMO UŽ NAUJOSIOS TECHNIKOS SUKŪRIMĄ IR ĮDIEGIMĄ IŠ MINISTERIJOS CENTRALIZUOTO FONDO NUOSTATAI
technikos m. kand. R. BALTRU ŠAITIS. (Sistemų teorijos m. sekcijos viešas renginys). 19 D. (TREČIADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ GOBELENŲ SALĖJE (TURISTŲ 49). Pranešimas „Vydūnas ir indų filosofija". Pranešėjas — FSTI etikos skyriaus moksl. bendr. V. BAGDONAVIČIUS. (Orien talistikos m. sekcijos viešas
GOBELENŲ SALĖJE (TURISTŲ 49). Vakaras, skirtas lietuvių raš tijos veikėjų ir pradininkų JO NO BRETKŪNO bei MERKELIO GIEDRAIČIO 450-osioms gimi mo metinėms. Kalbės VVU profesoriai J. GIRDZIJAUSKAS ir J. PALIONIS, istorikas J. TUMELIS. Koncertuos Naujo sios muzikos ansamblis. Vado vas — S. NAKAS. (Lietuvių fi lologijos m. sekcijos viešas ren ginys). Įėjimas laisvas
4 Tarybinis studentas
PO LOTOSO SALĮ Indija — vienas iš žmonijos civilizacijos lopšių. Indijos kultūra susieta glaudžiais ryšiais su daugelio šalių kultūra ir tu rėjo nemažą įtaką jų vystymui si. Indijos kultūra sugebėjo iš saugoti savitumą ir aiškų indi vidualumą. Mokslo, literatūros ir meno pasiekimais ši šalis tūkstant mečiais vystė artimų ir tolimų kaimynų kūrybinę mintį. Indijoje gimė induizmas ir budizmas, kurių pagrindu atsiradusios įvairios religinės filosofinės sistemos padarė įtaką ne tik daugelio Rytų civilizaci jų, bet ir daugelio pasaulio tautų visuomeninės minties vys tymuisi. Nežiūrint beveik du šimtus metų trukusios kolonijinės prie spaudos, Indijos liaudis išsau gojo jos kultūrai būdingus tai kos ir humanizmo idealus. Paskutiniųjų šimtmečių Indi jos istorija — tai didvyriška keleto kartų kova už išsivada vimą iš kolonijinės ir feodali-
(Pabaiga kitame Nr.)
nės priespaudos. 1947 m. Indijai pasukus ne priklausomo vystymosi keliu, prasidėjo nauja epocha šalies istorijoje. Žinodamas turtingą įvykių ir pilną savitumo Indijos istoriją nerimaudamas laukiau susitiki mo su šia paslaptinga šalimi. Pagaliau IL-62 nusileido Kal kutos tarptautiniame aerouoste. Iš karto pajutome tropikų gam tos alsavimą bei šeimininkų draugiškumą, kuris mus lydėjo visos kelionės metu. Kalkuta, (10 mln. gyventojų) — vienas iš stambiausių šalies miestų, turintis gilias naciona linio išsivaduojamojo judėjimo, revoliucinės kovos tradicijas, stambus pramonės centras. Gatvėse gausu automašinų, mo tociklų, dviračių ir. . . karvių, šunų. Kalkuta — ir vienas iš džainizmo centrų. Džainizmas viena iš indų filosofijos neortodoksinių sistemų, atsiradusi apie VI a. pr. m. e. Džainizmo etika remiasi mo kymu apie blogio nedarymą gyvai būtybei. Filosofinė džai-
nizmo sistema yra dzainistų religijos pagrindas, Džainistai garbina 24 dievus, jų centru laikomas Bombėjaus miestas, o Kalkutoje yra dešimtasis džainistų dievas ir viena puikiau sių Indijoje džainizmo šventyk lų. Iš architektūros paminklų di džiausią įspūdį paliko vienas iš septynių pasaulio stebuklų — Tadž Machalo mauzoliejus, pa saulio stebuklu laikomas dėl absoliučios simetrijos. Labai patiko, daug įdomių akimirkų ir. .. baimės suteikė lankymasis krokodilų ir gyvačių fermose. Kai kurie g rūpės nariai pabandė „meiliai apsikabinti pitoną, kiti pirmenybę teikė jodinėjimui ant kovos dramblio ar kupranugario. Tiesa, daugelis turėjo slėptis palmių pavėsyje arba Bengalijos įlankos vandenyje, kad negautų saulės smūgio... Daug galima kalbėti apie šios nuostabios šalies egzotiką, tro pikų augmeniją ir gyvūniją. Indijos liaudžiai dar iškyla daug problemų: reikia galuti-
likviduoti kolonijinio jun go palikimą ir žengti į priekį. Vietiniai separatistai, kurstomi užjūrio imperialistų, stengiasi visokiais būdais tai sutrukdyti. Viena iš šlykščiausių separa tistų akcijų buvo didžiosios In dijos liaudies dukros, žymios valstybės bei visuomenės vei kėjos, didelės Tarybų Sąjungos
draugės, ministres pirmi inl Indiros Gandi nužudymą dira Gandi, būdama m-nii pirmininke daugiau kaip metų, daug prisidėjo stiprini politinę ir ekonominę šalies i priklausomybę. .. Sigitas DAUGIRDA Nuotraukoje — Tadž Macfc mauzoliejus. ummiu m
Sportas DĖSTYTOJŲ SPARTAKIADOJE Studentų žiemos atostogų dienomis prasidėjo Universite to darbuotojų profsąjungos tarpfakuitetinė spartakiada, skir ta TSKP XXVII suvažiavimui. Jau pasibaigė krepšinio, šach matų ir šaškių turnyrai. Apskri tai, spartakiados pradžia pasi žymėjo staigmenų ir netikėtumų gausumu: visi pernykščiai čem pionai „prisisegė" nemalonų priešdėlį eks-, o kai kurie net nepateko į prizininkų tar pą. Krepšinio varžybose dalyva vo 12 komandų, suskirstytų į 2 pogrupius. Pirmą kartą sparta kiadų istorijoje nugalėtojų lau-
TAIKLUMO VARŽYBOS Šiais metais vasario 8 d. tire. Vingio parke buvo surengtos šaudymo varžybos, skirtos artėj ančiai šventel — Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų laivyno dienai paminėti. Jose daly vavo ir studentai. ir dėstytojai, Teisėjų kolegija dirbo greitai ir tiksliai. Tarp fakultetų pajėgiausia buvo medikų komanda, surin kusi 384 taškus. Nedaug nuo jų atsiliko gamtos fakulteto
rus iškovojo istorijos fakulteto rinktinė, vadovaujama asp. A. Gumuliausko, laimėjusi visus susitikimus. Antri liko pernyk ščiai čempionai fizikai, o treti — staigmeną pateikę EKFF at stovai. Reikia pažymėti sklan dų teisėjų brigados, kuriai va dovavo fizinio auklėjimo kated ros dėst. R. Kaminskas, darbą.
Vienuolikos komandų šach matų turnyre čempionų vardus P<J metų pertraukos susigrąžino fizikos fakulteto dėstytojai (V. Mickevičius, A. Zališevskis, N. Lisauskienė), kuriems vado vavo sp. m. V. Gefenas. Antri medikai, o trečiąją vietą pir mą kartą laimėjo filologijos fa kulteto rinktinė. Nesėkmę pa tyrė pernykščiai čempionai ma tematikai: jie šiemet tik penk ti. Šaškių turnyro favoritais bu vo laikoma istorijos fakulteto rinktinė. Mat, jos spalvas gynė ir du kandidatai į sporto meist rus A. Morkūnas ir K. Gecevičius. Matyt, ir jie patys buvo
atstovai — (378 tšk.), filologi jos fakulteto komanda — trečia (370 tšk.). Asmeninėje įskaitoje taikliau sias buvo medicinos fakulteto atstovas R. Tamlnskas, sugebėjęs iškovoti net 97 taškus iš 100 galimų, antras matematikas A. Ramanauskas (93), trečias — A. Tamlnskas (teisės fakult etas — 92 taškai). Merginų grupėje pajėgiausia buvo L. Klimenčenko (gamtos fakultetas 93 tšk.), tik 2 taš kais jai pralaimėjo teisės fakul teto studentė J. Rimkūnaltė, trečia V. Sinočkina iš filologi jos fakulteto (91 tšk.). Tarp katedrų pajėgiausia bu vo karinė katedra (470 tšk.).
NORINTIEMS VAIRUOTI Dauguma iškylautojų savo laisvalaikį paįvairina, vis popu liaresnėmis mūsuose tampančio mis, išvykomis motorine, valti mi ar kateriu. Norintiems įsigyti valties vairuotojo-mėgėjo kvalifikaciją ir gau ti pažymėjimą talkina Lie tuvos skęstančiųjų gelbėjimo
draugijos respublikiniai kursai. Šiuo metu kursuose komplek tuojamos naujos motorinių val čių ir katerių vairuotojų mė gėjų bei akvalangininkų gru pės. Kursus apmoka siunčianti organizacija arba patys norin tieji mokytis. Pareiškimai pri imami LSGD respublikiniuose
įsitikinę savo pergale, nes star tavo nepilnos sudėties (trūko moters). Deja, vyriškų pergalių užteko tik antrajai vietai, o čempionais netikėtai tapo (per nai buvę vos dešimti) matema tikai (V. Kazakevičius, H. But kus, R. Dainytė). Darnaus ko lektyvo įspūdį paliko trečiuoju prizininku tapusi filologijos fa kulteto rinktinė. Taigi, kompleksinėje spartakiados įskaitoje po 3 rungčių pirmauja fizikos fak., surinkęs 38 tšk., antri žengia istorikai (36 tšk.), trečiąją—ketvirtąją vietas dalijasi matematikai ir medikai (po 33 tšk.), penkti — filologai (31 tšk.). Kiti fakulte tai žymiai atsilieka ir praktiškai ginče dėl spartakiados nugalė tojų ir prizininkų vardų neda lyvaus, Vasario 8 dieną vyko šaudymo varžybos, o likusių, rungčių varžybas planuojama surengti kovos—gegužės mėn. V. LAPINSKAS VVU darbuotojų profsąjungos komiteto narys
Iškilmingame susirinkime, skirtame Tarybinės armijos ir Karinio Jūrų laivyno dienai, kuris įvyks vasario 21 d. 16 vai. Didžiojoje auloje, nugalė tojams bus įteikti apdovanoji mai. Gaila, kad varžybose nedaly vavo mokslinio ateizmo, moks linio komunizmo, filosofijos is torijos ir logikos katedrų atsto vai, nepilnos sudėties buvo fi zikų ir PEF-o komandos. Šaudymo iš pistoleto varžy bos įvyks Vingio parke balan džio 26 d. Jos skiriamos Pergajės šventei. Dalyvaus Unlversiteto dėstytojai.
UŽKARPATĖJE Pagal profsąjungos susitarimą su Užgorodo valstybiniu univer sitetu, grupė istorijos fakulteto studentų žiemos atostogų me tu laplankė Užkarpatę. Atosto gaujantiems buvo suteiktos pui kios buitinės, kultūrinės ir spor tinės sąlygos, taigi nuobodžiauti neteko.
Pagrindinis išvykos tikslas — kalnų slidinėjimas. Kaip prade dantiesiems užteko pasikelti { 600—700 metrų aukštį. Nors ir ne visi sėkmingai įveikdavo au kštus kalnų šlaitus, bet nuosta bus saulėtas oras (prieš saulę termoetras rodydavo 16 laipsnių PAŠALINTI NEPAŽANGOS STUDENTAI MAF. Iš I k. — E. Neskoromnaja, iš III k. — J. Ciornaja, iš IV k. — V. Grigelionis. ChF. Iš II k. — D. Motiejūnaitė. GF. Iš I k. — D. Aliulytė, iš II k. — D. Lukminaitė. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821366, išduotą PF studentei Daivai LUKŠAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820240, išduotą MaF studentei Irenai LUŠCIK, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811662, išduotą EKFF 'stu dentei Irenai BOGDANOVIČ, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850520, išduotą IF studentei Jolantai CIBULSKYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Daiva SKERYTF
KATERĮ kursuose (Vilnius, Verkių 37), informacija teikiama telefonais 77-67-43, 77-67-33. e.
Čerškus
Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo draugijos respublikinių kursų direktoriaus pavaduotojas
Pramonės ekonomikos fa kulteto darbo ekonomikos antro kurso pirmos grupės studentai ir kuratorė nuošir džiai užjaučia Nijolę KARDOKAITĘ, tėveliui mirus. Darbuotojų profsąjungos komitetas nuoširdžiai užjau čia docentą Stanislavą SA KALAUSKĄ dėl tėvo mir ties.
šilumos) ir puikūs Karpatt vi dai palaikė gerą nuotaiką Y| įsiminė nakvynė kalnuose Studentai aplankė keletą l karpatės XIII—XVII a. pi! Istorijos etnografijos muzle) susipažino su labai įdomia Ii karpatės istorija, jos neviena) te etnine sudėtimi, buvo Vi) rodo, Mukačevo miestuose, i lankė jų istorines vietas. Įvairi se Užkarpatės vietose teko girsti vengrų, slovakų, čei lenkų kalbas, savitą vietir ių į ventojų ukrainiečių šnekta Nuoširdžių ir svetingų šeid ninku dėmesys ilgam išliks i sų atmintyje.
Vytautas TINI MF. Iš I. k. — R. Stanileviį II k. — D. Zuokas. IF. Iš III k. — V. Margevičiit FilF. Iš III k. — E. Vilpišausu tė, iš IV k. — L. Gaidžiūnaitt EKFF. Iš I k. — T. Kurovad ja, I. Mintaravičiūtė, iš II k R. Maleva, R. Ciukaitė. TF. Iš II k. — D. Ižička. Korekforiai: T. Daugilis.
E.
Berželiai] j
Gamtos fakulteto dekm* tas, visuomeninės organii] cijos, biochemijos ir biriu kos katedra liūdi dėl anksti vos bendradarbio Algiui BAGDONO mirties ir nuoki džiai užjaučia gimines j artimuosius. Gamtos fakulteto dekanai visuomeninės organizaciją katedrų ir botanikos darbuotojai nuoširdžiai jaučia botanikos sodo dirt1 torių Juozą MEIDŲ dėl ri vo mirties.
Teisės iakulteto kolektp1 reiškia užuojautą bendrai bei Viktorijai ŽILINSKAI!1 dėl tėvo mirties.
Fizikos fakulteto dėka* tas, visuomeninės orgafl" rijos, darbuotojai nuoširdi' užjaučia prodekaną doce®1 Stanislovą SAKALAUSKĄ * tėvo mirties.
Redakcljos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 386. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1LV 07447. Iškilioji spauda, spatidos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CoBeTCKHH cryAeirrs — opran napTKOMa, peicropaTa, KOMureTa KOMcoMOAa, nporpnoMa opAenoB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHH n ĄpyzKŪM napoAOB BnAtaioccKoro yHHBeparreTa hm. B. Kancynaca. Ha ahtobckom aauKe. PeAaicrop A. Annnrrac.
Redaktorius A. UPSTAS