hincitur adastra Gegužės
Aį
20
Trečiadienis
1992 m. c
Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. —. .
- ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- r
TRUMPAS, BET ĮSIMINTINAS PRANCŪZIJOS PREZIDENTO F. MITTERRAND’O VIZITAS UNIVERSITETE Vilniaus Universitetas gegu žės 14 d. pasitiko Lietuvoje vie šintį Prancūzijos prezidentą Francois Mittėrrand'ą su žmona Danielle. Svečius prie Universiteto Didžiojo kiemo vartų pasitiko rektorius prof. R. Pavilionis, tau tiniais rūbais pasipuošusios mergi nės įteikė gėlių. Universiteto Di džiajame kieme prezidento lau kė būrys vaikų su Prancūzijos vėliavėlėmis ir plakatais rankose. Tai 27-osios vidurinės mokyklos, kurioje sustiprintas prancūzų kalbos mokymas, mokiniai. Jie prieš kelias savaites grįžo iš Prancūzijos, bet ten prezidento nematė. .. Prancūzijos prezidentas F. Miterrand'as ir jo žmona, lydimi AT pirmininko V. Landsbergio ir ponios G. Landsbergienės, bei vyriausybės narių, trumpam už ėjo į akademinę šv. Jono bažny čią. Čia svečiams „Ąžuoliuko" choras atliko 3 giesmes. Po trum po koncerto F. Mitterrandas bu vo apjuostas tautine juosta, pa sirašė Universiteto garbės sve čių knygoje, ir svečiai pasuko per Sarbievijaus kiemą į netoli VU esančią Prancūzijos ambasadą.
„U. V." inform. L. MICKEVIČIAUS nuotr. Vi zito akimirkos. v
G. Soros’o paskaita Universitete Balandžio 21 d. Universitete žymus JAV fi nansininkas, pagrindinis Atviros Lietuvos Fondo rėmėjas George Soros'as skaitė paskaitą „Atviros visuomenės filosofija". Auloje Rectoris, kurioje vyko paskaita, dauguma klausytojų buvo dėsty tojai; studentai paskaita nesusidomėjo. Paskaita galėjo būti įdomi tiems, kurie dar nepavargo rūpintis valstybės ateitimi. G. Soros'as kalbėjo apie atviros visuomenės idėją. Jo finansuojamas Atviros Lietuvos Fondas kaip tik ir skirtas tam, kad ši idėja pradėtų gyvuoti mūsų valstybėje. Gyvenimas tuomet būtų toks: rinkos ekonomika, politinėje sistemoje — demokratija, mąstysenoje — kritiškas požiūris, visuomenėje — toleranci ja. Ką reikia daryti, kad tai taptų tikrove? G. Soros'as mano, taip: „Mano finansuojamų fondų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje ir kitur užduotis — remti neformalias organizacijas, ku rios padėtų susitvarkyti vyriausybei. Be Vakarų pagalbos jums būtų labai sunku kurti atvirą vi suomenę". Lietuvoje G. Soros'as norėtų bendra darbiauti su ministerija, užsiimančia privatizacija, sukurti mokymo institutą, kuris rengtų žmones, vėliau galėsiančius užsiimti privatizacijos reika lais. Toks institutas būtinai turėtų būti nepriklau somas. Konkretesnių planų G. Soros'as nepateikė. Pasiteiravus, ar ilgam G. Soros'as žada finan suoti tokius fondus, ir kaip patikrina jų darbą, jis atsakė: „Fondai .reikalingi pereinamuoju lai kotarpiu ir, jeigu atviros visuomenės idėja gy vuos, aš juos remsiu. O apie darbą sprendžiu iš .rezultatų." Kol kas Atviros Lietuvos Fondo darbu G. Soros'as patenkinąs. Šiemet jam kaip ir Lat vijos bei Estijos fondams paskirta po 1 mln. do lerių. Universitete veikianti šio fondo grupė gal voja, kad iš šio milijono šiek tiek turėtų nuby
Sveikiname prof. J. Kubilių Gegužės 11 d. iš Zalcburgo sugrįžo buvęs Universiteto Rek torius prof. Jonas Kubilius. Už nuopelnus kultūrai, mokslui, tarp tautiniam bendradarbiavimui 70mečio proga jam suteiktas Zalc burgo universiteto garbės dak taro vardas. Sis garbės daktaro diplomas papildys prof. J. Kubi liaus garbės daktaro vardų skry
nią — jut vargu ar dar kas Lietuvoje gali didžiuotis keturių Europos universitetų garbės dak taro vardais (pirmasis — Greifsvaldo, antrasis — Prahos Karolio, trečiasis — Latvijos universiteto). Sveikiname Profesorių Ir linki me kuo geriausios kloties!
„U. V."
VU SĄJŪDŽIO KONFERENCIJOS PAREIŠKIMAS
rėti ir jiems. G. Soros’as sutiko padėti naująją Universiteto biblioteką.
įrengti
Giedrė SILINSKAITE L. MICKEVIČIAUS nuotr.
Mes pasisakome už Lietuvos Respublikos Prezi dento institucijos atkūrimą, kviečiame visus Lietu vos piliečius dalyvauti gegužės 23 d. referendume ir pasakyti „taip". Šiuo balsavimu mes prisidėsime prie valstybingumo (tvirtinimo. Pritariame Lietuvos Sąjūdžio Seimo Tarybos 1992 m. kovo 27 d. pareiškime pasiūlytam Lietuvos Res publikos Prezidento institucijos atkūrimo variantui ir siūlome, kad šis Aukščiausioje Taryboje būtų pri imtas vardiniu balsavimu iki š. m. gegužės 1 dienos. Konferencijos pirmininkai: prof. Z. Zinkevičius doc. V. Vanagas Vilnius, 1992.04.18
2
Universitas Viinensis
MUMS BELIEKA TIK PASIRINKTI
Balandžio pabaigoje VU viešėjo viešnia iš Amerikos ponia Dalė Lukienė. Ji dilba Amerikos nacionalinėje medicinos bibliotekoje Komplekta vimo skyriuje bibliotekininke.
— Lietuvoje aš trečią kartą, — pasakoja vieš nia — Mane sudomino Lietuvos bibliotekų vystymąsis, jų automatizavimas. Žinau, kad Lietuvo je daug kas domisi bizniu, ekonomika ir kt., bet nedaug' kas domisi bibliotekomis. Manau, kad šio je srityje mums, specialistams, darbo netrūksta ir netruks. Bibliotekoje, kurioje dirba ponia D. Lukienė, 2 milijonai knygų. Ji aptarnauja visą Ameriką. Tiesa, biblioteka specializuota — jos skaitytojai daugiausia medikai, studentai. Bibliotekos tiks las — surinkti visą pasaulinę informaciją medi cinos klausimais, ją sukomplektuoti panaudojant automatizaciją ir kompiuterines sistemas. Nori mą informaciją skaitytojas gali surasti per 5—10 min. Gyvenantys kituose miestuose gali telefo niniais tinklais įsijungti j kompiuterį ir sužinoti tai, kas juos domina. * Automatizavimas brangiai kainuoja, bet yra jau tiek išsivystęs, ir žinomas, kad mums belieka tik pasirinkti tinkamą sistemą. Lietuvos bibliote koms viešnia siūlo pasirinkti vieną sistemą; Ame rikos bibliotekoms, sukarusioms savo individua lias sistemas, dabar labai sunku susijungti vienai su kita. Ponia D. Lukienė atvežė ir padovanojo Medi cinos fakultetui naudingos medžiagos: skaidrių komplektus, įvairių plastinių operacijų filmus. Sudarė sąlygas atvažiuoti vienos kompanijos ats tovams, kurie užsiima įvairių programų sudarymu. Valdas SINKEVIČIUS
L. MICKEVIČIAUS nuori. Ponia D. Lukienė skaito paskaitą VU bibliotekininkams.
Švedijos ir Suomijos universitetai žada pagalbą VU Rektorius prof. R. Pavilio nis balandžio 23 — gegužės 1 d. Švedijos instituto kvietimu dalyvavo Rytų Baltijos kraštų ir kai kurių Vidurio Europos kraštų Rektorių susitikime Švedijoje. Apie šios kelionės rezultatus pasakoja Rektorius prof. R. PAVILIONIS.
jungia visas mūsų tyrimų sritis ir bus pasirašyta Kilyje šių me tų rugsėjį įvyksiančioje Balti jos rektorių konferencijoje. Suo miškasis universitetas taip pat žadėjo perduoti mums jų nenau dojamą įrangą, taip pat padėti įsigyti naują įrangą vertėjams ruošti. Su Abo akademija atsi veria bendradarbiavimo bei mai nų galimybės gamtos mokslų, chemijos, istorijos, etnolcgijos, . teologijos, socialinių mokslų sri tyse. Labai įdomi šių dviejų la bai gražiai sugyvenančių Švediš kojo ir Suomiškojo universitetų patirtis, iš kurios ir mums yra ko pasimokyti. Helsinkio universitete pasira šiau mūsų ir Helsinkio universi tetų bendradarbiavimo sutartį, kurioje išdėstyti konkretūs Hel sinkio universiteto fakultetų siūlymai atskiroms katedroms, profesūrai ir kt. Numatoma, kad i Helsinkio universitetą galėsime siųsti dėstytojus 20 mėn. ir stu dentus 10 mėn. stažuotis ir mo kytis. Šiuo metu jau antri metai šiame universitete labai sėkmin gai lietuvių kalbos kursą skaito ir skleidžia Lietuvos kultūrą mū sų kolegė doc. R. Venckutė. Ma tyt, ir mūsuose turėtų šalia kitų šiaurės kraštų kalbų ir kultūrų studijų rastis ir ugro-finų šaka. Matau gražią bendradarbiavimo perspektyvą tarp mūsų ir Helsin kio universitetų filosofų: prieš dešimtį metų pats skaičiau pa skaitas šiame universitete. Minėtas universitetas žadėjo pakeisti mūsų rašomąsias sieni nes lentas naujomis, gal ateity je išeisim iš paskaitų ne kain malūnininkai. . . Ir Švedijos, ir Suomijos uni versitetai daug dėmesio skiria Moterų studijų centrams. Manau, kad ir šioje srityje mūsų kole gėms studentėms ir dėstytojoms atsivers naujos patirties kaupi mo galimybės. Ir Švedijos, ir Suomijos uni versitetai gauna specialias subsi dijas ryšiams su Rytų Baltijos universitetais. Turėtume protingai ir efekty viai stiprinti ir plėtot šiuos ry šius.
— Šio susitikimo idėja — iš siaiškinti šiandieninę padėtį Ry tų Baltijos universitetuose ir kuo galėtų jiems padėti Švedijos universitetai. Susitikimo dalyvius supažindinau su mūsų universi teto reikalais, problemomis. Konferencijos šeimininkas bu vo Lundo universitetas, iš visų Baltijos kraštų universitetų mus pasirinkęs savo globotiniu. Šio vizito metu išplėtėm mūsų bend radarbiavimo sutartį su Lundo universitetu (gamtos, socialinių mokslų srityse), sutarta dėl Lun do universitetui nebereikalingos, bet dar kokybiškos įrangos per davimo VU laboratorijoms, skai čiavimo, dauginimo technikos, brangios medicininės aparatū ros. Tai turėtų būti padaryta dar šiais metais. Svarbus uždavinys buvo įsi jungti į tarptautinę programą Bal tijos jūros ekologijos klausimais; tyrimų programa, matyt, bus perspektyvi, ilgalaikė, į ją įsi jungs Lundo, mūsų, Olborgo, Gdansko .ir Kylio universitetai. Šių universitetų sudarytą prog ramą finansuos Vakarų partne riai. Tikimės, kad Lundo universite tas imsis koordinatoriaus vaid mens siūlomoje TEMPUS prog ramoje (kartu su Olborgo ir Konstancos universitetais), skir toje VU bibliotekos moderniza vimui. Švedijos banke, mjino fonde esantys 10 000 JAV dolerių jau kaupia procentus. Ateityje šiuos pinigus numatome panaudoti studentų studijoms ir dėstytojų moksliniam darbų; Švedijoje ap mokėti. Kol kas mūsų keliones apmokėdavo Lundo universitetas. Suomijoje aplankiau tris uni versitetus: Švediškąjį universite tą Turku mieste (Abo akademiją)' Suomiškąjį Turku ir Helsinkio universitetus. Turku universitete parengėm trišalę (Vilniaus, Abo ir Turku universitetų) sutartį. Ji Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENE
Pirmąjį gegužės šeštadienį Vilniaus universiteto Mažojoje auloje trečią kartą susirinko Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) narės ir svečiai. Praėjusių metų rudenį, atkūrus tarpukario laikotarpiu veikusios Universiteto moterų sąj ūngos principus, buvo nu tarta atidaryti ir Moterų studijų centrą, į kurį galėtų kreiptis studentai ir dėstytojai, besido mintys moterų problemomis. Nepraėjo nė pusmetis, ir... Sėk mės įkurtam Moterų studijų centrui palinkėjo svečias iš ša lies, kurią daugiau nei 150 metų valdo moteris, Didžiosios Brita nijos ambasadorius Lietuvoje M. J. Teari., Profesorius iš Či kagos T. Rimeikis .paminėjo, kad Lietuvai tokio centro reikėjo jau prieš 50 metų. — Aš tikiu, — kalbėjo LUMA prezidentė M. A. ‘Pavilionienė, — kad universitetų moterų aso ciacija, kuri išaugo nuo 30 iki 130 narių, turinti iniciatyvines gTupes Kaune, Klaipėdoje, Pa nevėžyje, yra pajėgi daug nu-
1992. 05. 20
VYRIAUSYBE atkreipė dėmesį Į STUDENTUS Daug įvairių atsiliepimų ir ver tinimų sulaukė balandžio 8 d. įvykęs mitingas prie Vyriausybės rūmų. Kckie rezultatai, klausia me vieną iš mitingo organizato rių, Lietuvos Studentų Sąjungos prezidentą Dainių JUZAKENĄ: — Lietuvos Vyriausybė paga liau atkreipė dėmesį į studentes ir surado laiko bei noro susitik ti. Labai tuo džiaugiamės. Susi tikimo metu apsvarstėm daugelį studentijos problemų. Yra ir kon krečių rezultatų. Dabar studentai turi teisę priemiestinio ir vieti nio susisiekimo traukiniais, prie miestiniais autobusais važinėti už pusę kainos. Taip pat Vyriau sybė pažadėjo aukštosioms mo kykloms skirti tam tikrą sumą pinigų; kad ši savo studentams galėtų kompensuoti 50 proc. bi lieto kainos tarpmiestiniais auto busais. Kol to fondo nėra, re komenduojama aukštajai mo kyklai iš savo lėšų apmokėti šias išlaidas. Skirti ir 1,5 mln. rublių VU profilaktoriumui. Be to, ne
turėtų daugiau problemų kilti ir dėl nesavalaikio stipendijų mo kėjimo. Susitikime dar kalbėjome apie LSS finansavimą. Mat LSS rei kia nemažai valiutos, kad galė tume vykti į tarptautines konfe rencijas, kitus renginius. Buvo užsiminta apie 10 tūkst. dolerių dotaciją, tačiau tikrai nieko ne pažadėta. — Kokie kiti LSS žingsniai? Juk tik nedidelė dalis reikalavi mų įvykdyta. — Dabar renkam informaciją apie studentų ūkinės veiklos ap mokestinimą. Siūlysime, kad mo kesčiai studentams, užsiiman tiems ūkine veikla, būtų mažes ni, negu kitiems verslininkams. Todėl norintys pasiūlyti, kaip tai geriau padaryti, ar susidūrę su kokiais nors sunkumais, pra šom kreiptis į LSS tel. 61-79-20. 61-44-14. Jūratė SKERYTE
KAS BUS PIRMASIS MOTERŲ CENTRE? veikti. Moterų centras yra priimtas į Europos Moterų studijų centrus. Šį rudenį JAV, Stenforde Lie tuvos universitetų moterų aso ciacija turėtų būti priimta į Tarptautinę Universitetų moterų federaciją. 1993 m. Moterų stu dijų centras ir LUMA ketina drauge surengti konferenciją tema „Moters kelias: Rytai ir Vakarai". Kitą pavasarį Vil niaus universitete įžanginį kursą anglų kalba .pažadėjo skaityti Švedijos Lundo universiteto dėstytojai. LUMA veikla susi domėjo ir Suomijos, Tartu uni versitetų bei Abo akademijos Moterų centrai. Yra ruošiamos knygų siuntos mūsų universite tui. Šį mėnesį LUMA ir Cen tro narės dalyvaus Lietuvos—
Europos instituto renginyje „Moterys besikeičiančiame pa saulyje". Vilniaus universiteto Moterų centras bus tarpfakultetinė ins titucija, kuri praturtins studijų programų įvairovę, pasiūlys naujus kursus. Pavyzdžiui, bū simoje TEMPUS programoje, kurioje dalyvaus Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos universitetai, numatyta tyrinėji mų tema — „Besikeičiančios aplinkos įtaka moterims". LUMA, tęsdama prieš II Pa saulinį kartą Kaune veikusios Moterų Sąjungos tradicijas, ku ria ir naujas: bendradarbiauti kviečia ir vyrus. Tačiau iki šiol asociacija neturi nė vieno tik rojo nario. Kas bus pirmasis? Gabija STEPONENAITE.
Mums rašo iš Suomijos
TEISININKĖS MOTERYS IŠTVERIA ILGIAU 1991 metų lapkritį aš dalyva vau Lietuvos studentų teisinin kų Sąjungos organizuotame se minare Vilniuje. Man buvo la bai malonu susipažinti su Vita Neverauskaite, Gediminu Domi nu ir kitais Lietuvos ir užsienio teisės studentais. Seminaras man buvo labai naudingas, ir norė čiau padėkoti visiems jo rengė jams. Tuo pačiu norėčiau pa pasakoti šiek tiek apie Suomij os teisės studentų gyvenimą. Vidurinę mokyklą mes pa prastai baigiame 19 metų. Visi vaikinai po to privalo atlikti būtinąją karinę tarnybą, kuri trunka iki 11 mėnesių. Jai pa sibaigus, kiekvienas gali stoti į vieną iš trijų universitetų, ku riuose yra teisės fakultetas (Turku, Helsinkyje arba Rovaniemi). Tačiau kiekvienas priva lo išlaikyti stojimo testą, o tai tikrai nėra lengva: tik apie 12 proc. norinčiųjų jį išlaiko. Šiaip ar taip, kiekvienais metais Suo mijoje, kurioje yra 5 mln. gy ventojų, apie 500 studentų pra deda studijuoti teisę, o baigia apie 400.
v
Pagal mokymo programą kiekvienas studentas turi baigti Teisės fakultetą per 4,5—5 me tus, tačiau tik pusė mūsų su spėja. Likusiems reikia 7—8 metų, kad gautų diplomą. Tai, žinoma, nepatinka vyriausybei, nes ji mums moka maždaug 220 dolerių dydžio stipendiją. Tai gali atrodyti daug; bet nereikia pamiršti, kad Suomijoje viskas labai brangu. Taigi, stipendijos pakanka tik nuompinigiams už kambarį sumokėti, ir, galbūt, pietums. Likusiems išlaidoms pi nigų tenka užsidirbti arba derė tis su tėveliais. Teisės studijas sudaro trumpi bendrieji dalykai ir pagrindiniai dalykai. Iš pastarųjų reikia lai kyti 25 egzaminus (pavyzdžiui, šeimos, mokesčių, konstitucinės teisės ir pan.). Šiaip mes esame gana laisvi: galime studijuoti tiek laiko, kiek mums patinka, laikyti egzaminus tiek kartų, kiek yra reikalinga, be to; pa gal individualiai pasirinktą va riantą. Tačiau mes negalime pa sirinkti alternatyvių variantų. Kiekvienas turi laikyti visus eg;
zaminus. Taigi, nėra jokios spe cializacijos. Tik baigiamąjį (dip lominį) darbą galime rašyti iš mėgstamo dalyko. Bet tai ir viskas. Studentiškas gyvenimas yra laibai panašus į tą, kurį aš ma čiau Vilniuje — barai ir vaka rėliai. Tačiau ‘ politika nėra ma dinga ir tik keletas studentų užsiiminėja visuomenine veikla, kaip, pavyzdžiui, studentų tary ba. Daugelis studentų yra per daug pasyvūs ir domisi tik tuo, kaip greičiau baigti universitetą. Taigi, jei ir kas pagaliau bai gia jį (apie 50 proc. — mer ginos), tikisi gauti darbą. Ta čiau šiuo, gilios depresijos me tu, tai yra labai sudėtinga. ...Šių dienų pasaulyje mes grei čiausiai pakeisime savo darbą 4 ar 5 karius, apsivesime (ištekė sime) maždaug trisdešimties me tų. Į pensiją išeisime vė liausiai 65 metų amžiaus, mir sime 70-ųjų savo gyvenimo me tų pradžioje dėl užteršto ir stre sinio gyvenimo. Tiesa, moterys teisininkės ištveria ilgiau. Aku SORAINEN
*
1992. 05. 20
' i
4
studentu Šventės ŠIS PAVASARIS ŽADA Medikams LINKSMYBES alaus neužteko...
r>
— Štai, pavyzdžiui, merginų Žmonės, pagaliau atšilo oras! choras „Virgo". Filologijos fa Ir jeigu dėl šios priežasties jūs kultete dvi merginos, dirbusios ilgai negalite sugrįžti į namus laborantėmis, subūrė mažą anar bendrabutį, pasilikite vakare plėtėsi. kuriame nors Universiteto kie samibliuką. Jis augo, Tuo metu dar gyvavo estetinio melyje. Sį pavasarį kiemuose lavinimo katedra, ir šis kolek turėtų prasidėti maži kultūriniai renginiai. Vieną vakarą — or tyvas finansiškai priklausė lyg kestras, kitą — dainos, trečią jai, lyg Filologijos fakultetui. Po visų pertvarkymų tapęs jau — šiokiai, ketvirtą — birbynės, penktą — dūdos ir t. t. Tokius stipriu choru, jis dabar mūsų žinioje. Kamerinės muzikos an koncertėlius žada rengti dabar Universitete gyvuojantys an sambli taip pat pradėjo kurti sambliai. O šias žinias pateikė keli jauni žmonės ir glaudėsi prie mūsų. O tuomet imi jais Kultūros centro vedėjas doc. rūpintis. Arba teatras. Gabus S. SUNELAITIS. — Jau keletą metų Jūs rūpi teatro kritikas Venckus pasisiūlė dirbti atskirai su nedidele žmo natės Universiteto kultūriniu nių grupe. Atnaujino spektaklį gyvenimu. Kaip sekasi? „Prometėjas, Judas ir kiti lietu — Iširus Estetinio lavinimo viai", kurio premjera įvyko Me katedrai ir susikūrus Kultūros nininkų rūmuose. Galbūt kada centrui, darbo padaugėjo. Mes patenkinti, kad esame savaran nors mes surengsim Universite kiški. Bet reikia skaičiuoti kiek to teatrų festivalį. Gaila, yra vieną kapeiką. Universitetas me žmonių, norinčių monopolio. — Gal ir dabar kuriasi koks tams mums skiria 200 000 rub nors naujas ansamblis ar cholių, bet jūs įsivaizduojate, kiek pinigų reikia kelionėms, rū ras? — Noriu sukurti pramoginių bams, darbuotojų algoms... Ge rai, kad Universitete labai rū šokių kolektyvą, rimtą bažnyti nį jaunimo chorą. ŠV. Jono pinamasi kultūros reikalais. Tai aš ypač pajutau neseniai vyku bažnyčios kultūrinis gyvenimas siame aukštųjų mokyklų kultū — mūsų rūpestis. Su kunigu J. Boruta susitarta, jis taip pat la ros centrų vedėjų susirinkime. bai palaiko šią idėją. Ir žmonės I VU jie žiūri kaip į pavyzdį. norėtų. — Jūsų centrui priklausantys — Kokių renginių laukti ar kolektyvai dažnai keliauja. Kaip timiausiu metu? užmezga! ryšius? — Vasarą įvyks mišrių cho — Mes priimam žmones, at rų festivalis „Juventus". Gegu vykstančius pas mus į įvairius žės 23 dieną — festivalis festivalius, po to jie kviečiasi mūsų kolektyvus. Nuvykę į ko „Skamba skamba kankliai", da lyvaus „Ratilio". kį nors festivalį susipažįstame — Kokios problemos jus ka su naujais žmonėmis. Taip ry šiai plečiasi. Viena didelė bė muoja? — Kaip jau minėjau, su Uni da — labai trūksta reklamos sutariame, apie Universiteto kultūrinį gy versiteto vadovybe venimą, kasečių su įrašais, buk Bet santykiai tarp mūsų darbuotojų šalti, oficialūs — tai letų. — Seniai gyvuojantys kolek blogai. Daug pykčio, nepagrįs tų įskaudinimų. tyvai turbūt nebloga! laikosi. — Ačiū už pokalbj. Gal galėtumėt papasakoti apie Giedrė ŽILINSKAITE naujuosius? Kaip jie kūrėsi?
KOKS LIKIMAS LAUKIA KKC?
i
Sunkūs laikai užgriuvo VU Kū no kultūros centrą — dėstytojų vėl laukia etatų mažinimas. Po paskutinio mažinimo liko 36 dar buotojai. Tačiau šįsyk atrankinį konkursą turėtų vykdyti matyt dėstytojai. (!) Prorektoriaus aka deminiams reikalams doc. Z. Namavičiaus nuomone, jie geriau ži no, kas kaip dirba. KKC dėsty tojai ginčija tai ir norėtų kcmpetetingos bei nešališkos komisi jos sprendimo. „Mes nenorime, užsipulti vienas kitą dėl 12 vie tų (t.-y. etatų)", — guodėsi jie. Yra ir kitų norų: padidinti dir bančiųjų skaičių iki 23—27; di desnį dėmesį skirti ne stažui!. Rektorato pozicija aiški: Univer sitetui trūksta pinigų, todėl esa me priversti atsisakyti kai kurių žmonių; studentai patys turi ro dyti didesnį norą sportuoti. Taigi, etatų mažinimas gali
atsiliepti net studentams. Ir štai kodėl: pirmiausia 12 darbuoto jų užsiėmimų krūvis paskaičiuo tas pagal I kurso studentų skai čių (1100 žmonių), o kaip tada su vyresnių kursų, besitreniruojančių fakultatyviai, skaičiumi (apie 1200 žmonių)? Antra — tiek dėstytojai, tiek prorektorius Z. Namavičius minėjo, jog rei kėtų žmonių, kurie padėtų, pa tartų lankantiems fakultatyvą, trečia — Universitetas lygiuoja si į Vakarų aukštąsias mokyklas, o ten fakultatyvinis sportas prak tiškai nesiskiria nuo privalomo. Gal ir pas mus taip reikėtų? Bet jeigu kapeika nesimėtys, studentai nesidomės net populia riausiomis sporto šakomis (krep šiniu, kultūrizmu, plaukimu). Koks likimas ištiks Kūno kultū ros centrą? Evaldas JANKAUSKAS
LAIMĖJO SPORTAS Gegužės 7 dieną- VU sladione Saulėtekyje įvyko visų Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų spor to šventė, skirta Olimpinei die nai. Šventę organizavo aukštųjų mokyklų kūno kultūros centrai Pasak organizatorių, jie buvo geriau pasiruošę, negu dalyviai. O ir tų pačių susirinko kelios
dešimtys: žiūrovų buvo šiek tiek gausiau. Studentai bėgo kro są, žaidė futbolą, traukė virvę, kilnojo girą. Apdovanoti nuga lėtojai, o pralaimėjusieji te ne nuliūsta— tikimės, laimėjo spor tas.
„U. V." Inform
Balandžio 24 d. Medicinos fakultete nuo pačio ryto vyko įvairūs renginiai, skirti studentų mokslinės draugijos konferenci jai. Plenariniame posėdyje buvo perskaityti geriausi studentų pra nešimai: apie profesorių fiziolo gą V. Lašą ir apie rūkymo žalą studentams. Vėliau konferenci jos vyko sekcijose. Prie dekana to vyko karikatūrų paroda iš
asmeninio profesoriaus S. Pavi lionio archyvo, beje, ši gerb. profesoriaus kolekcija — didžiau sia respublikoje. Vakare prasidėjo antrakursių suorganizuotas vakaras. Jie su vaidino spektaklį „Viruso ir or ganizmo sąveika" ir atrado nau jų fermentų bei ligų pavadini mų, susietų su kai kurių dėsty tojų pavardėm. Mėgstančius šok ti linksmino diskoteka „Tramva juje", o kiti galėjo angliškai pa sikalbėti klube „Come on baby", apsilankyti bliuzbaryje „Zachody“ ir paklausyti trečiakursių at liekamų bliuzų. Azartinių žaidimų mėgėjai bare „Alaus lotodromas" galėjo pabandyti laimę įvairiose loterijose ir gauti prizą — alaus butelį. Deja, net devizas „Loši dabar- — nesigailėsi paskui, ga-
rantuoja tau studentų firma „VEL TUI" nepadėjo — norinčių neat sirado. O alaus buvo tikrai įvai riausio: ( pilstomo ir buteliuose, pigiausio „Žeimenos" — 20 rub., brangiausio „Utenos" 40 rub. O patį brangiausią, vokišką, teko išgerti patiems barmenams Ryžui, Dzūkui ir Masai. Ką pada rysi , dažno studento kišenėse vėjai pučia, tad nėr ko ir galvo ti apie vokiškąjį. Tačiau nors alaus buvo apie <250 L, pačiame įkarštyje jo pritrūko. Beje, stu dentų niekas namo nevijo, jie patys taikiai išsiskirstė. Tad va karo programoje numatyti renginiai — „23 vai. 59 min. kviečiame policiją" ir „24 vai. dalinami bananai" neįvyko.
Viktorija JAKUBAUSKAITE
..,o metalistai alą pylėsi ant galvų
Balandžio 24 d. 16 vai. į VRM kultūros ir sporto rūmus susirin ko studentai ekonomistai, alaus mėgėjai, bei visi, kam patinka linksmai praleisti laiką. Bilietai į šį renginį kainavo — 23—35 rub. Taigi, buvo keliasdešimčia rublių pigesni, nei į FID1. Oficialiojoje šventės dalyje svečiai buvo supažindinti su nauja valiuta, kuri egzistavo tik tą vakarą ir tik VRM rūmuose. Merkurių (taip vadinosi šie pini gai) gaL jai įsigyti vietiniame banke t.ž rublius' santykiu 1:4, o vėliau — 1:5. Programoje dalyvavo intymių
* Sudaryta premijų ir pašalpų skirstymo universiteto darbuo tojams komisija. Jos pirmininkas — prorektorius mokslo reikalams prof. B. Juodka, nariai — socia linės rūpybos skyriaus vedėjas J. Bagdonas, ūkio direktorius A. Kundrotas, finansų direktorius A. Skripėta, personalo direktorius A. Pikturna, GF doc. R. Satinskas.
* Nuo gegužės 1 d. pabrango kelialapiai į poilsio namus „Li nas" Palangoje. Kelialapis 1 žmogui (12 dienų), kainavęs apie 2600 rub., dabar kainuoja 4320 rub. Gero poilsio! * Gcmelio kooperacijos instituto Vilniaus neakivaizdinis fa-
gražu". Laimėtojas gavo vertingą prizą. Vėliau svečių laukė lote rija. Dviems nugalėtojams teko dalintis išloštu prizu, t. y. deg tinės buteliu. v Po neilgos pertraukėlės visi norėjusieji nusipirkti vertingą vyrų šokių grupė „Sukutis", sa daiktą susirinko į aukcioną. Ja me už 30 merkurių vaikinas ga vos kūrybos dainas dainavo an vo tikrai gerą daiktą — dėžutę samblis „Ausinės varpos". Buvo . vermišėlių bei buteliuką alaus. atsiprašyta pirmakursių ekono„Merkurijaus dienos" didele mistų, kurių daugiau nei pusę švente tapo metalistams, Jiems metų niekas nesiėmė krikštyti, koncertavo įvairios metalo gru pės, disko mėgėjams buvo su Šią moralinę skriaudą antrakurrengta diskoteka. Čia tikrai nie šiai ištaisė —- drąsiausių „nulių1 kas nenuobodžiavo: kas, norė dešimtukas buvo paklupdytas, o damas atsigaivinti, pylėsi po priesaikos pašlakstytas „švęs galvos alų, kai kam teko ir rinių dujų pauostyti. Tik tu" vandeniu. 23 valandą nusėdo dulkės, Taip pat buvo surengtas sąmokeltos trypiančių kojų. jingiausio išsireiškimo konkur Svečiai išsiskirstė, palikdami sas. Geriausiu atsakymu į klau kalnus tuščių butelių, nuorūkų... simą „Kokios mintys šauna į gal Ieva ŠIMKŪNAITE vą, kai į sieną, virš galvos, iš tykšta kiaušinis", buvo išrinktas L. MICKEVIČIAUS nuotr. Vakaro akimirkos. •šis pasakymas — „visa gražu, kas
kultetas prašo VU parduoti jiems 215 rusiško pavyzdžio diplomų. Rektorato posėdyje vienas diplo mas įkainuotas 10 rub. * Stojamojo lietuvių k. egzamino (raštu) metu buvo sulaikybandęs tas „vienas veikėjas", pagelbėti savo draugui. Jis suge bėjo egzamino lape perklijuoti savo nuotrauką.. Nelaimėlį pa čiupo doc. Z. Namavičius. Pagąsdintas policija, vaikinas pa-
sakė pavardę — tai S. Neries mokyklos abiturientas Antanas Laizanas. Iš įvykio vietos jis pa leistas, Antano draugas išiais metais į Universitetą nestos,. O gal vertėjo priimti šj geradari, nes, pasak prorektoriaus, tik gavęs tema., tuoj puolė rašyti. Matyt; gabaus būta... * „Universitas Vilnensis" dakclja išsikėlė | kitas patalpas. Mūsų ieškokite CR, 53 kab. III a. tel. 61-16-87. Taip pat Savo daibo vietas pakeitė karinės įskaitos sekretorius — CR, 58 kab. už kasi/), III a. tel. 61-41-36, studijų užsienyje informacinis centras — CR, II a. 40 kab.
4
Universitas Vilnensis
1992. 05. 20
GERUMAS 1ARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ INSTITUTAS SKELBIA IŠ KANADOS Eidami pro šalį vieni tik gūž čiojo pečiais, kiti sakė — nesą monė, treti prisijungdavo ir nuo širdžiai plojo. Vilniaus universi teto Sarbievijaus kieme pantomi mos spektaklius rodė Kanados MC Master'io universiteto stu dentai. Į Lietuvą 19 studentų grupė atvyko gegužės 2 d. Per tris savaites jie pabuvojo Vilniu je, Kaune, Klaipėdoje. — Mūsų grupė — studentų krikščionių muzikos ir dramos grupė. Pantomimos vaidinimai nė ra mūsų pagrindinis tikslas, — pa sakoja Krista Engeland. — Mes norime pažinti lietuvius, jų bū dą, savitą kultūrą. Mūsų vaidi nimai — tai atskiri pasakojimai apie žmonių paklydimus ir jų išsilavinimą, Po kiekvieno pasirodymo mes susitinkame su žiūrovais, kalbamės, stengiamės pa budinti juose gerumą. Šiandien, kai kasdieninių rū pesčių verpete sunkiai sugebame suprasti ir užjausti savo artimą, į mūsų širdis gerumą bando pa sėti svečiai iš už jūrų marių. Ar panorėsime jiems atverti sa vo širdis, priklausys tik nuo mū sų pačių.
STUDENTŲ PRIĖMIMĄ 1992 M
STUDIJOS
4. išlaikiusieji TOEFL, ar atinInstitutas ruošia tarptautinių santykių specialistus iš Vilniaus kamą užsienio kalbos egzaminą Universiteto studentų, jiems kar — atitinkamą pažymą. Stojantieji užpildo anketą. tu studijuojant pagrindiniame fa Dokumentai priimami nuo 1992 kultete. Mokslas trunka 4 semestrus, m. birželio 15 d. iki liepos 15 d. Konkurso keliu atrenkami 40 įvykdęs studijų programą stu dentas įgyja antrąją specialybę studentų. Stojantieji atrenkami pagal šiuos kriterijus: — tarptautiniai santykiai. 1. užsienio kalbos žinios: 1. Bendros priėmimo sąlygos. • a) išlaikiusiems TOEFL ar ati Į institutą konkurso tvarką pri tinkamą kitos užsienio kalbos imami Vilniaus Universiteto stu egzaminą atsižvelgiama j gautų dentai, baigę tris kursus bet ku balų skaičių, arba b) laikomas užsienio kalbos riame VU fakultete ir išlaikę eg egzaminas. zaminus iš šių disciplinų (toliau 2. bazinių disciplinų žinios. Tie — bazinės disciplinos): studentai, kurių fakultetuose ku ri nors viena disciplina per pir 1. filosofijos, muosius trejus studijų metus ne 2. politologijos, buvo dėstoma, vertinami pagal 3. ekonomikos teorijos (politi kitų dviejų disciplinų žinias (pa nės ekonomijos). žangumo vidurkis), Priėmimo komisijai stojantieji pateikia šluos dokumentus: dalyvauti 1. prašymą leisti konkurse, 2. 2 fotonuotraukas (3X4); Gegužės 15—16 dienomis Vil 3. studijų knygelės išrašą, paniaus centriniame teniso aikšty Agnė ŽEMAITYTĖ tvirtintą dekanate, ne buvo karšta: aikštelėse vyko „mūšiai". Kaip ir buvo tikėtasi, tvarkaraštis buvo neištęstas. Tą dieną į teniso aikštyne vykusi tradicinį Lietuvos aukštųjų mo kyklų teniso čempionatą sugužė jo daug gražaus jaunimėlio. Da Po ilgos pertraukos vėl pradeda veikti profi lyvavo 7 aukštųjų mokyklų ko mandos. Vilniaus universiteto laktoriumas (Olandų g. 51). Pamaina prasideda rinktinę sudarė 2 merginos ir 2 nuo gegužės 18 d. iki birželio 9 d. Kelialapio vaikinai: L. Lapinskaitė (F’IF) D. kaina 697 rub. (su maitinimu). Šimkutė (EF), D. Baliūnas (GFj,
Kelialapius galima įsigyti profilaktoriume. Reikia turėti studento pažymėjimų ir medici ninę pažymų iš aukštųjų mokyklų poliklinikos. Išsamesnę informacijų galima gauti VU Stu dentų Atstovybėje tel. 61-44-14, 61-79-20 ir profilaktoriume tel. 69-62-09. ——rr-r
STUDENTŲ NAŠLAIČIŲ Studentams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos VU Studentų Atstovybė išduoda leng vatinius bilietus (nemokamai važiuoti miesto transportu, lankyti kino teatrus, sporto rengi nius, muziejus). Smulkesnė informacija — Stu dentų Atstovybėje tel. 61-44-14, 61-79-20. STUDENTE, jei tu nesuplanavai savo vasaros, kviečiame tave nuo liepos 1 d. padirbėti Vilniuje ir jo apylinkėse. Darbo pobūdis — įvairūs archeo loginiai kasinėjimai. Vieno mėnesio darbo užmokes tis — 2000—3000 ir daugiau rublių. Smulkesnė informacija teikiama Studentų darbi nės veiklos centre arba tel. 61-44-14.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-16-87. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL. 321 Užs. Nr. 741 Spausdino Lietuvos leidybos įmonė „Spauda". Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
KITOS PRIĖMIMO SĄLYGOS Į institutą atskiro konkurso tvarka taip pat priimama 10 as menų, baigusių aukštąjį mokslą. Jie priėmimo komisijai patei kia: dalyvauti 1. prašymą leisti konkurse, 2. 2 fotonuotraukas (2X3), 3. aukštojo mokslo baigimo ir priedo prie jo nuorašus, 4. išlaikiusieji TOEFL ar atitin-
Institute dėstomos disciplinos —- privalomos ir pasirenkamos. Privalomos disciplinos. Per 4 semestrus studentas išklauso 8 privalomus tarptautinių santykių, tarptautinės teisės, ekonomikos ir politikos kursus ir išlaiko ati tinkamus egzaminus. Be to, stu dentas gilina dviejų užsienio kal bų žinias. Pasirenkamos disciplinos. Stu dentas pasirenka 11 iš 20 siūlo mų disciplinų, iš kurių rašo te zes (ese, referatus) Ir laiko egzaminus. Diplominis darbas. Studijų metu studentas rašo diplominį darbą, kurį gina 4 semestre.
Informacija telkiama ir doku< mental priimami: Vilnius 2057, Didlaukio 47, 203 kab., tek 76-26-72 nuo 10 iki 12 vai.
A. Karlavičius (MedF). Koman dos vyr. treneris Žukas. Kovos užvirė karštą penktadie nio priešpietį. Vieni išeidavo iš aikštelės besišypsantys, kitų vei duose didelio džiaugsmo nesima tė. Mūsų komandai geros nuotai kos netrūko. Pirmąją varžybų dieną vieneto varžybose aukštų rezultatų nepasiekėm. Antrąją varžybų dieną puikiai pasirėdė merginos, dvejetų varžybose už ėmusios II vietą. Vaikinams ko voti sekėsi kur kas sunkiau, nes
priešininkai buvo gana stiprūs. Po ilgos kovos vaikinai dvejete iškovojo III vietą. Šeštadienį pra sidėjo ,,mixai" (mišraus dvejeto) varžybos. Jose taipogi neblogai pasirodė mūsų tenisininkai. Il gai lauktas mūsų triūso ir ko mandos rezultatas — Lietuvos aukštųjų mokyklų teniso čem pionate iškovotas sidabro meda lis. Auksas atiteko VPI, o bron za — KMI.
Reventas RĖDĄS, MF, U k.
INVESTICINE AKCINĖ BENDROVĖ
VASARĄ JŪSŲ LAUKIA 20 rub 1 lovadienio kaina Palangoje Pervalkoje — 10 rub. Pamainos trukmė — 14 dienų. Pamainos prasideda nuo birželio 1 d. Smul kesnę informaciją sužinosite Studentų Atstovy- bėję.
3. bendros visų išklausytų dis ciplinų žinios (pažangumo vidur kis), 4. testo ir pokalbio tarptautinės politikos temomis rezultatai. Atranka — nuo 1992 m. rug pjūčio 25 d. iki rugsėjo 5 d. At rankos rezultatai skelbiami Iki š. m. rugsėjo 10 d.
TENISININKAI IŠTIKIMI TRADICIJOMS
STUDENTAI!
PALANGA IR PERVALKA
karną kitos užsienio kalbos eg zaminą — atitinkamą pažymą. Stojantieji užpildo anketą ir sumoka už stojamuosius egzami nus. Studentai už studijas moka pi nigus. Į
BALTINVEST Tai VILNIAUS UNIVERSITE TO mokslininkai, Vilniaus pre kybos ir pramonės rūmų, ekspor to-importo firmos BALTEXIM, stambių įmonių vadovai ir dar buotojai bei akcininkai iš visos Lietuvos. Tai ne tik galimybė pelningai ir saugiai panaudoti sa vo investicines lėšas, bet ir ak tyviai dalyvauti įsigyto turto valdyme, bendrovės veikloje. IAB BALTINVEST tęsia akcijų pasirašymą. Vienos akcijos par-
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Pamestus studentų asmens liu dijimus Nr. 8710392, išduotą MF studentui Romui RUKŠĖNUI, Nr. 8811524, išduotą MF studen tui Arūnui GERMANAVIČIUI, Nr. 8911605, išduotą IF studen tui Deimantui PALKEVlClUI, Nr. 8810856, išduotą EF studen tei Melrltal SUKUTYTEL Nr.
ALTINVEST davimo kaina 440 rublių. Iš jų 420 rublių (čekių) mokama iš investicinės sąskaitos nebalansi nės dalies (forma 187 a) ir 20 rublių (pinigais) iš balansinės da lies (forma 187). Taikomos apmo kėjimo už akcijas lengvatos: 1. Universiteto darbuotojai ir studentai už akcijas gali mokėti tik čekiais. 2. Apmokant pinigais iš balan sinės dalies ne mažiau 2000 rub lių, mažinama akcijų pardavimo kaina. 3. Akcijos parduodamos už jų nominalią vertę — 400 rublių,
jei pinigais mokama ne mažiau kaip 8000 rublių. Lėšos pervedamos: IAB „Baltinvest" už akcijas. Sąskaitos Nr. 164203/.1—154019 LTB Vilniaus sk. Kodas 260101541. Akcijos pasirašomos Vilniuje: Saulėtekio ai. 9, korp, II, 705 kab., nuo 10 iki 14 vai. tel. 76- 94-78. Universiteto 3, 21 kab., nuo 9" iki 17 vai., tel. 61-27-54. Palangos 3, 11 kab. nuo 10 iki 16 yal., tel. 61-75-10, Verkių 29. 403 kab., nuo 9 iki 18 vai., tel. 77- 09-21, 77-94-65.
8810767, išduotą GF studentei Grltai ENDRIULAITYTEI, Nr. 9120090, išduotą EF studentei Aušrai MILIUKSTIENEI, Nr. 8811131, išduotą FilF studentei Jolantai GELUMBECKAITEI, Nr. 8910390, išduotą GF studentui Rolandui NORVAlSUI, Nr. 8911985, išduotą GF studentei Vilmai MARTINKUTEI, Nr. 8811448, išduotą FF studentui Aleksandrui PILIMONUI, Nr. 9011639, išduotą MF studentui
Robertui PETRAIČIUI, Nr8611585, išduotą ChF studentei Ingritai CEPAUSKAITEI, Nr. 8910211, išduotą FilosF studentei Giedrei GRINYTEL Nr. 9010624, išduotą FilF studentui Daivarul SULSKIUI, Nr. 8711270, išduotą TF studentei Renatai BARISAITEI, Nr. 9110463, išduotą EF stu dentei Anetal KALININAI, Nr. 8910380, išduotą GF studentei Jūratei PRlCKAITYTEI laikyti negaliojančiais.