VISŲ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m
kovo mėn 8d
TREČIADIENIS Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Tokios
V. JAKŠTO pieš.
Nedaug jų pas mus. Skir tingos jos savo amžiumi, po lėkiais ir veržlumu, o panašios tuo, kad savo gražiausius me tus, savo energiją ir sugebė jimus atiduoda fakultetui bei Universitetui, nuoširdžiai auk lėdamos mūsų studentiškąjį jaunimą. Kiekviena, ateidama į fakulteto kolektyvą, atsine šė daugiau ar mažiau sudėtin gą autobiografiją, didesnę ar mažesnę gyvenimo patirtį ir nenumaldomą troškimą dirbti. Sunki buvo Politinės eko-
mylime ir didžiuojamės! iversitete daug kam žibs vienas Gamtos fakulo bruožas — Jame dirba Įokosi daug moterų,. Gal ii< i gamtos mokslų sspecikad Jie patraukia moii [aičiai rodo, kad Gamtos uiteto personalo tarpe vy|r moterys pasiskirstę ik lygiomis: iš 125 per lo narių — 62 vyrai ir poterys. Tačiau, imant mokslo darbuotojus, n it]Tkis kitoks: 39 profesorių dėstytojų kolektyve yra tik moterų, iš jų aštuonios mokslų kandidatai, atskirose specialybėse bei eprose moterų skaičius ha žymiai svyroja. šiuo atlqiu išsiskiria Hidrogeoloos ir inžinerinės geologijos tepra, kurioje nėra nei nts moters. Po vieną moų| atstovę dirba Geologijos mineralogijos katedroje ir fizikos laboratorijoje. Ir fiilkščiai, Botanikos katedjelyra tik vienas vyras — tepros vedėjas. Paminėtina i įįartografijos laboratorija, ribje darbuojasi 18 moterų 3 vyrai. Fakultete iš vyresniųjų tarlurime ir moterų ,,kajie ię“ _ tai doc. M. Natke[atė-lvanauskienė. Šis varFjmūsų docentei, nors ofiilipis dokumentais ir ne tvirtintas, buvo suteiktas -no jubiliejaus proga. Iš c. M. Ivanauskienės visi qaba pasimokyti, kaip reikia ‘bti. Darbštumas, žinoma, rtu su dideliu įžvalgumu nė kūrybingą ir vaisingą > mokslinį-tiriamąjį darbą, kolektyvinį veikalą „Lie/os TSR fizinė geografija. dalis*4 ji apdovanota respjikine premija. Jos atlikti hetiškai — sistematiniai srbascum ir Celsia genčių raminimas), floristiškai — tematiniai (Lietuvos TSR 'piniai) ir geobotaniniai j kurių didesniųjų LietujrSR upių slėnių pievos) >ai pristatyti gynimui iro laipsniui įgyti. Šią diciją docentė gins balan4 d. Daug nusipelnė ji, ant bei redaguojant vei„Lietuvos TSR flora“, sakingą botanikos sodo los postą užima asist. A. įskienė. Jos sugebėjimų iciatyvos dėka mūsų boos sodas žinomas ne tik ■įblikoje, bet ir už jos riDrg. A. Lučinskienė, tonikos sode išaugintas es keletą metų eksponavo lūdies ūkio pasiekimų pafoje, už pasiektus laimėji’S vystant gėlininkystę, a apdovanota Didžiuoju sitro medaliu, o šiais metais nuopelnus, ruošiant speilistus, ir aktyvų dalyvavi3 visuomeniniame darbe RS Aukščiausiosios Tary•s Prezidiumo (saku apdo rota medaliu „Už pasižy mimą darbe“. ^prs ir mažiau atsakingą, •t [taip pat labai reikalingą nelengvą darbą atlieka ir kalbinio personalo motes- Iš jų paminėtina Zoologis (katedros vyr. labor. B. nnienė. Tai katedros „akis“. Vasada suspėja laiku ir paruošti paskaitoms laboratoriniams darbams, bl
Biolog. m. k. I. ŠARKINIENE GAMTOS FAK. PRODEKANE
mergaitės. Iš labai gerai be simokančių ir aktyviai dir bančių visuomeninį darbą gamtininkių paminėtinos: bio tik logijos spec. II k. stud. “B. kuriuos čia dirba ne G. Gamtos, bet i r Medicinos fa- Viesulaitė ir V k. stud. kulteto studentai, tvarko ka- Bobeiytė, biofizikos spec. III k. tedros turtą, o be to, akty k. stud. A. Ylekytė ir V Lopataitė, geografijos viai dalyvauja ir visuomeni G. niame darbe, rūpinasi fakul spec. III k. stud. M. Jankaus kaitė, hidrogeologijos ir in teto darbuotojų vaikais. Mūsų fakulteto studentų žinierinės geologijos spec. IV tarpe moterų-mergaičių trigu k. stud. A. Kees (latvių-estų bai daugiau, negu vyrų. Tie gr.) ir V. Šliogerytė. Savo nuoširdų darbą Gam sa, pastaraisiais metais vyrų kiek padaugėjo, bet vis tik tos fakulteto moterys skiria Didžiosios Spalio socialistinės dar ir šiuo metu jų palyginti nedaug. Po žiemos egzaminų revoliucijos 50-jų metinių ju biliejui. sesijos iš 36 pirmūnų 29 yra
Kaina 2 kap.
fakulteto moterys E. doc. p. K. VAlSTARIENE EKONOMIKOS FAK. PRODEKANE nomijos katedros docentės S.riuos teko išvaikščioti branGINAITES jaunystė. Karas giajai ' ' ’ "S. Ginaitei .......... partizanų užklupo septyniolikmetę; ką keliais? Partizaninis darbas tik baigusią vidurinę mokyk ir veikla pogrindinėje komlą S. Ginaitę Kaune. Sara jaunimo organizacijoje buvo kartu su tėvais pateko į Kau atžymėti vyriausybiniais apno getą. Ir tie metai, tie dve dovanojimais. Pasibaigė kaji metai, praleisti žiaurioje ras.. . Šautuvą pakeitė kasžmogaus orumo trypimo ir tuvas: reikėjo padėti kuo tyčiojimosi atmosferoje, pali greičiau atstatyti sugriautą ko gilų pėdsaką šios drąsios Vilnių ,o pilną pavojų gyve ir taurios moters gyvenime. nimą partizanų būry pakeitė Dar tais pačiais 1941 m. Kau darbas Švietimo liaudies ko no gete ji palaidojo pažemini misariate ir studijos Ekono mų iškankintą tėvą. Motiną mikos fakultete. fašistai išvežė į Vokietiją. Jau studijuodama EF vy Ten, žiauraus koncentracijos resniuose kursuose, S. Ginaitė stovyklų režimo palaužta, ji dirbo Politinės ekonomijos ir mirė. Būdama Kauno m. katedroje laborante. 1949 m. pogrindinės komjaunimo or baigusi Universitetą, ji pradė ganizacijos nare, Sara užmez jo dirbti Valstybinėje kon gė ryšius su partizanais ir servatorijoje, o vėliau Vaka 1943 m. pabėgo iš Kauno ge riniame marksizmo-leninizmo to ir aktyviai įsijungė į parti universitete dėstytoja. S. Gi zaninį judėjimą Lietuvoje, naitė sėkmingai dirbo ir priklausė partizanų būriui mokslinį darbą. 1959 m. bai gusi aspirantūrą Leningrade, „Mirtis okupantams". ten pat sėkmingai apgynė suskaičiuos tas neramias kandidatinę disertaciją. Doc tizaniškas nemigo naktis, S. Ginaitė Politinės ekonomiišmatuos tuos kilometrus,
jos katedroje dirba nuo 1960 m. Turėdama didelę gyvenimo patirtį, ji puikiai skai to paskaitas, intensyviai dirba mokslinį darbą ir netrukus pirmoji iš respubli kos moterų-ekonomisčių gins daktarės disertaciją. Mes gėrimės ir didžiuojamės ko muniste docente S. Ginaitė. Doc. J. BORLIKAITtS jau nystė irgi nelepino. Karo audros devyniolikmetę Jelizavetą, ką tik baigusią Kauno Valstybinę IV-ąją gimnaziją, nubloškė į Tarybų Sąjungos gilumą. Cia, Gorkio, Frunzės srityse, o vėliau — įtemptas ir Maskvoje pasiaukojantis darbas, tėvynės ilgesys ir troškimas kuo greičiau pamatyti ją laisvą. 1942 m. J. Boreikaitė mokosi komjaunimo dar buotojų kursuose, kuriuos baigusi, dirba korektore fron to laikraštyje „Už Tarybų Lietuvą". 1944 m. išvaduotoji Lietu va pasitiko savo sūnus ir dukras. Už šaunų darbą Di džiojo Tėvynes karo metu J. Boreikaitė turi nemaža vyriausybinių apdovanojimų Jelizaveta dirbo Kauno m. LLKJS komitete. 1946 m. pradėjo studijuoti Ekonomi kos fakultete. Studijų metais J. Boreikaitė buvo pirmoji ir moksle, ir visuomeniniame gyvenime, aktyviai pasireiš kė SMD veikloje, buvo pir mąja atsakinga „Tarybinio Studento" redaktore. Kaip gabi studentė, ji buvo pa likta dirbti Politinės ekono mijos katedroje dėstytoja. Man džiugu rašyti apie doc J. Boreikaitę dėl to, kad ji mano dėstytoja, man teko (NUKELTA I 4 psl.)
BRANGIOSIOS DRAUGĖS! Universiteto Rek toratas ir visuome ninės organizacijos nuoširdžiai sveikina Jus Tarptautinės moters dienos pro ga ir linki jums sėk mės moksle, jūsų kasdieniniame dar be, geros sveikatos ir laimės jūsų asme niniame gyvenime.
Džiaugsminga Kovo 8-oji ir Gamtos fak. antrakursei biologei AUKSEI RUZGYTEI.
I. DAGIO nuotrauka
MIELOS MERGINOS! Nuoširdžiai svei kiname Jus Tarptau tinės moters die nos proga, Jubilie jiniais Tarybų val džios metais linki me daug laimės, džiaugsmo, sėkmės moksle ir visuome ninėje veikloje. Giedrios pavasa riškos nuotaikos! VVU komjaunimo komitetas
2 p«i
TAPYBINIS STUDENTAS
Padovanota daina laukia aerouoste ir geležinke lio stotyje. Nuoširdžios ir rimtos akys lydi horizonte dingstantį paskutinį vagoną, ilgai danguje ieško mažo lėktuvo taškelio. Gal mergi na ateina sutikti draugų arba jai patinka laukimas? — Apie mane parašyti? — nustemba Onutė, — jeigu ga lima, gal apie ką nors kitą... Taip. Galima būtų parašyti ir apie kitą, tačiau kiekvieną patraukia žmogus, kuris savo darbe nepastebi pats savęs, nežino „smulkmenų“. — Vaikiškas čia darbas, — kažkas samprotauja iš Interklubo narių. O vis tik kiek jame nuoširdurno reikia, atidumo žmogui, kurio tiek daug kartais trūksta mūsų kasdieninėje buityje. „Kaip sekasi?" -— kartais klausiame. „Šabloniškas domėjimasis. Nuvalkiota frazė", — lydi ko mentarai. Kažin? Ar tik pats nesi nusivalkiojęs? Klausimas šis nuoširdus. Vaikinas nega vo įskaitos, susipyko su drau-
Na ir kas, kad ištisą dieną dulkia lietus, už apykaklės skverbiasi šaltas, tačiau jau pavasariškas vėjas?! Tu ne jauti. Moterys, vaikai.. . Kareivis su lagaminu rankoje seka akimis dingstančias geležin kelio juostas ties posūkiu, iš kur turi pasirodyti traukinys. Kelios minutės ir jie susitiks: vienas iš tolimojo Irkutsko su anglimi ir antras — klai pėdiškis. Pirmasis nuskubės įiestabtelėjęs, o su antruoju išvyks kareivis. Garvežiai nelaukia. Jie vi sada nesi vėluojantys, rimti ir rūpestingi, skubantys. O Tau skubėti nesinori. Ir kai tik tas pats pavasarėjantis vėjas išsklaido paskutinį dūmelį ties anuo pušynu, Tu spausdamas prie lūpų baltą rožytę, prisi meni, kiek daug ir kiek ma žai palikai ten. „Rašyk, lauk sim! Tik greičiau!" — ilgai skambės ausyse. Žmonės nekalbus stotyje. Žodžiai čia nebetenka savo reikšmės, daugiau už juos pasako veidai, akys. Šiuo me tu aš matau, kiek mažai ir Kiek daug dvasios gilumo reikia žmogui. Užtenka malo nios šypsenos, rankos mosteVėl skuba traukiniai. įėjimo, mažos gėlytės arba trunųro „Lauk". Ir Tu lauki. . . ge ir vaikšto be nuotaikos. — Įkyru? . — Ne. Žmogui laukimas Mes „vyriškai" tvirtiname: būdingas, Sakyčiau, jis tau- „Smulkmenos“!. Tačiau jose išlikti diaugišku, atviru rina. Štai tu ją matei tik vieną štai skrupulingas atidumas. kartą, Kalbėjaisi. Tačiau, Tik kartais, kovodami už sa netgi nepasakiusią adreso, ją vo autoritetus, daugelis šūk išsivežė traukinys Maskva— čioja iš tribūnos . . O reikėtų Vladivostokas. Šiame, tegul — ištiesti ranką Mūsų vos pradėtą pokalbį ir mažai pažįstamame žmogu je, tu įkūnysi visas gražiau nutraukė būrys LŽŪA studenseni Onutės pažįstami sias savo mintis ir svajones, tų Lauksi, bijosi, jaudinsies ir atvyko į filologų šventę. Ilgai vėl lauksi pasimatymo — tos dar nesuradome laisvesnio pačios šypsenos ir rankos pusvalandžio atviram, nuošir paspaudimo. O paskui šitas džiam pokalbiui. Ekskursija laukimas pavirs negirdimu, su vokiečiais po miestą. Pa tačiau suvokiamu tavo mėgs lydos. Nauji svečiai ir seni tamiausios dainos posmu Sa pažįstami veidai. Vartau as ko, kad kiekvieno žmogaus, meninį Onutės albumą. Svei netgi mažo kaštono, kurį kinimo telegramos, laiškai ;r prieš metus kitus paskubomis kolektyvinės nuotraukos. Ra į žemę įkišo tėvas, vertę pa šo artimiausi draugai iš Šiau lių, Čitos, Kijevo, ir tolimie junti išsiskirdamas. Vėjas taršo trumpus švie ji — iraniečiai, kubiečiai, de sius plaukus. Ji dažnai kažko mokratinių šalių jaunimas.
Kiekvieno, įėjusio i bend rabutį Nr. 2, dėmesį pa traukia kukli gairelė, ka banti koridoriuje. Joje už rašas. ,.Geriausiam kam bariui“. Gairelė dabar priklauso šeštajam bendrabučio kambariui. Užsuku pas bendrabučio tarybos narę p. Klei'ūenę Kaip gyvename? Paprastai, — kukliai atsako Da nutė — Laukiam Kovo U-osios. Gal vyrai pasveikins. Apie kasdieninius rūpesčius? Mokomės, tvarkomės, linksmina mės. Susipykti su vyru nepasitaiko. Ir pataria: šeštą. trisdešimt — Aplankykite pačius geriausius: trečią . Arai aš ir irisdešimt trečiajame. įėjusi Iš karto pasijun m nepatogiai. Mat, lauke lietus, ir mano batai ne iš šva riųjų O grindys švarut švarutėlės, — tik ką išplautos. Bet merginos savo šypsenomis nuramina mane. Kambaryje gyvena keturios. K. Antanavičiūtė, O Kulailviė, S. Balaitė. V. Batėnaitė. Onutė bendrabučio ta rybos narė. Roma Pečio aukšto bloko seniūnė. Jos studijuoja rusu kalbą. Kelvįrtakursės. Visus keturis metus gyvena tame pačiame bendrabutyje. Kambarius, sako, keitė, bet gerai susitvarkyti, girdi, galima visur. I dvidešimt antrą kambarį man pasiūlė nueiti bendra bučio tarybos narė S. Vangiikaitė. Tarp kitko ir jos. ketui iasdcšimlasls. kambarys ' ienas iš geriausių. Be' Salomėja apie save nutyli. Taigi, beldžiuosi į dvidešimt antrojo kambario duris. Truputį nustembu. Kambarys, pa lyginus su kitais, labai didelis. — Vienuolika ..sielų“ gyvena, — juokiasi pirmo kurso ekonomistės. — Bei nepavydime mažų kambarių gyven tojams. Smagu mums. Ypač vakarais, kai pasakojame die nos įspūdžius. — O kaip mokslas? Ar gailina susikaupti? -- paklau siu. — Čia, žinoma, sunkiau. Bet tam yra skaityklos. kalba \ iena gin i mergina. - Na. u gyventi šiame kamba ry it* norėčiau visur studentiškus metus.
Keletas iškarpų iš vokiečių periodinės spaudos su besi šypsančiais mūsų Čiurlionio meno mokyklos ansambliečių ir Eifurto Pedagoginio institu to studentų veidais. Visa tai atsiuntė geras Onutės drau gas, tekstilės technikumo dės tytojas iš Vokietijos Volfas Mišelis. Jo laiškuose geri at siliepimai apie mūsų gimtąjį miestą. Edinburgo Universiteto fi losofijos specialybės studen tas Molkolmas Kole domisi mūsų jaunimo buitimi, pažiū romis, priešpastatydamas savo studentišką gyvenimą: „Val gis, kambarys ir knygos kai nuoja labai brangiai". Pasa koja apie pilną konfliktų draugystę su amerikiečiu iš Filadelfijos. Įdomūs, atviri tenko Kšištofo laiškai: „Kai aš buvau mažas, rin kau pašto ženklus, Dabar renku nuo degtinės bonkų etiketes. Prieš keletą metų pamačiau, kad jos tokios ori ginalios". . . Argi kiekvienas norėtų aiš kinti Erfurto jaunuoliui ir at-
sakinėti į klausimus studen tui iš Edinburgo Tai juk ne įrašysi į visuomeninio darbo Knygelę... Atsakymas — mei lė. Meilė Vilniaus liepoms, žmonėms. Ir kada šitas jaus mas įsišaknijęs ir didelis žmoguje, jis priverčia kiek vieną kartą palydėti horizonte išnykstantį paskutinį vagoną ir akimis ieškoti virš debesų mažo lėktuvo taškelio. Gal ši kibirkštėlė pradėjo rusenti tada, kai Onutė, baigusi vi durinę mokyklą, mokytojavo Akmenėje, ar.. . motinos glė byje, tačiau dabar ji pavirto liepsna, atsiliepiančia į arti mų širdžių šauksmą. Gegužės rytas. Internacio nalinėje kolonoje žengia Maira, Rezo ir Galz, svečiai iš Kongo, Laoso, — forumo da lyviai. Septyniasdešimt žmo nių — vien vokiečių delega cijoje. Kažkas iš kolonos galo
sušunka netaisyklinga lietuvių kalba: „ŠLOVE KOMJAUNIMUI LITVII“ Ir mes nejučiomis tvirčiau statome koją ir išsilygiuojame greto se. Ateina vakaras. Nuo sce nos sklinda sveikinimai: — Viva! — Bon soir! — Guten abend! Šokis. Muzika, Lietuviška tautinė juosta draugams, Jiems — gėlės, suvenyrai, Onutė, kaip visada nuoširdi ir maloni, padovanoja lietuviską liaudies dainą. Iš pradžių girdisi keli balsai, paskui daina auga ir plečiasi, netelpa salėje ir širdyse: Augo sode klevelis... O ar maža yra klevų, Po kurių lapų skėčiu ilsisi ne vienas jaunas bernelis. Ir tiktai galingas vėjas, pajudinęs medžius savo nežemiška jė ga, pabudina bernelį. Pabudi na mūsų žemę. Apie ją Įti kinimai gali dainuoti tas, kas ją myli. Jeigu kiekvienas žmogus padovanotų tik po vieną posmą Tau, man. . .!? Jeigu kiekvienas išsiskirda mas paliktų šypseną nepažįs tamam kariui, kiek būtų sau lėtų dienų, besišypsančių vei dų ir dainų! Šitas žmogus ne matomas, kaip nematomi ir jo patys paslaptingiausi širdies kampeliai, kurie atsiveria kažkur laive ar geležinkelio stotyje, autobuse ir susirinki mo metu. Šią vasarą vokiečių specia lybės III kurso studentė Onu tė Bulošytė keliavo laivu „Litva“, o netrukus ruošiasi išvykti į Vokietiją pas savo senus pažįstamus. Jau treti metai, nuo pat Universiteto Interklubo normalaus darbo pradžios ji yra viena iš 70 studentų, šito klubo narių, Moka suderinti mokslą ir darbą klube, principinga, tiesi. Žmonės skirtingi. Kaltais pasitaiko ir nesutarimų tarp senų ir naujų narių. .. Grupėje jinai seniūnė ir kartais ne visiems patinka merginos griežtumas, Tačiau gražiausia tai, kad Onutė dovanoja žmonėms lietuvišką dainą, kurios nerasi jokiame komjaunimo darbo plane ir kurios reikia ieškoti kitur, žmonėse. Vėl skuba tiaukiniaL Vie nos gėlių puokštės pakeičia kitas. O Tu ar paliksi dainą? Ar dažnai prasiveria kamba rio durys ir kas nors pasitei rauja Tavęs? laikas tarsi banga atsitren kia į mus ir vis eina. O aš.. . lauksiu Tavo dainos. V. JASKUTĖLIS
Pirmą semestrą didžių jų kambarių tarpe dvide šimt antrasis užėmė pir mąją vietą. Kodėl mergi noms nepasitempus ir šį sėkmės. pusmetį? Belieka palinkėti Pagaliau aš einu šeštojo kambario link. Pravėrusi du ris, pastebiu nedidukę šviesiaplaukę merginę su akordeo nu ant pečių. — Linksma pas jus. . . Būna liūdnu valandėlių, tai ir ,,taisome* nuotai ką. . . Dairausi į merginas. Vadinasi, jos pačios tvarkingiau sios bendrabutyje. Merginos kaip merginos. Na, o kam barys — jaukus. Net labai. Paklausiu, kaip joms pasisekė iškovoti pirmąją vietą. - Turime gerą seniūnę, —- atsakymas. O kambario seniūnė B. EJinkevičiūtė savo ruožtu girio merginas. -• Svarbiausia iš pat pradžių išmokti tvarkytis, o paskui taip pripranti, kad nesusitvarkius ir kambaryje negera sėdėti. — sako Birute. Sužinau, kad visos merginos aktyviai dalyvauja visuo meninėje veikloje; visos gauna stipendijas (vadinasi, mo kosi gerai). Nei* ir Lionida (ta pati, kuri grojo akordeonu) labai mėgsta šokius, o Irutė su Maryte dažniau lanko koncertus, teatrus Birutei gi patinka viskas. Kartu mer ginoM ii- ekonomiką studijuoja Visos puikiai sugyvena. — Žinoma. nėra namų be dūmų, — pasakoja Lionida. — bet . . geriau patylėkim. Aišku, gerai, kad merginos moka laikyti „šeimynines paslaptis. Kitaip nebūtų tokio darnaus kolektyvo, gied rios nuotaikos ir kuklaus skaičiaus „6“ virš pereinamosios gairelės „Geriausiam kambariui“. I lietaus prausiamą gatvę išsinešti, tegu ir nedidelę, sauja jaukios taip reikalingos šilumos. Tokios, kokią da liną žmonės žmonėms. Ir už ją, tą šilumą, norisi padė koti bendrabučio Nr. 2 merginoms.
Lietus ir merginos
•
S. ZALAGAITE
1967 m. kovo mėn.
SVEIKINAME TAVE, GRAŽIN Pasakoja ji trumpai ir baiqusi pažvelgia į mane. „Viskas“, — tarsi sako jos akys. Plačiau apie ją suži nojau iš kurso draugų. Besimokydama mokyk loje, Gražina nelabai do mėjosi chemija. Ir vis tik, baiqusi vidurinę, pa reiškimą nunešė į Chemi jos fakultetą: gal “— but, ją paveikė plačios šios srities specialistės galimybės respublikoje, gal būt, traukė mokslinis dar bas. Ir štai stojamieji egza minai liko praeityje. Nuo pat pirmųjų dienų G. Orentaitė kimba į moks lą. Įsijungia į SMD veik lą, aktyviai dalyvauja fa kulteto visuomeniniame gyvenime. Fakulteto kom jaunuoliai, pastebėję jos pareigingumą, darbštumą, išrenka 'fakulteto ' " ' komjaunimo komiteto sekretoriaus ,pavaduotoja, _________ o šių mokslo metų pradžio je — komiteto sekretore. Darbo per akis. Ir ji
visur ilgai ne tik mokosi, kyklos suole grožinę daug skaito ir pati bando kurti, spausdiname vieną kūrybinių bandymų;
Kaip viskas keičiasi! Tik aš tokia pati, Ir gyvenu ten pat. — tvc; svajonių rūmuos. Pasikalbame su Egziuperi Apie pasaulio nuostabų margumą Ir vis taip pat nurimti negaliu. Vis bėgu, vis kažko aš trokštu Tur būt. pralenkt gyvenimą skubu. Tačiau, deja, to meno neišmokstu Nenoriu būti rūkstančia anglim' Liepsnoti! Nors akimirką — bet degti! Tegul negąsdina išminčiai patirtim. Kad gaii man jaunystės neužtekti. Pasaulis amžinas, ir saulė amžina! Kas gali amžinybę užgesinti? Svajonė irgi amžinai jauna. Kad ir kažkaip išminčiai ją baugintų. Ir amžiams liksiu aš tokia pati, — Skubėsiu, bėgsiu, su audrom kovosiu. O kal tais kreipsiuos į Egzi Ir vėl naujų amei ikų ieškosiu G. STEIGVIl
GEROS SVEIKATOS, VALERIJA! Valerija atėjo sunkiu laiku, ka da trūko kadrų, nebuvo kolekty ve šilumos, kū rėsi naujoji Universiteto val džia. Atėjo Va lerija pačiu lai ku. Nuo 1945 me tų pavasario iki dienų pat šių Valerija :žalniedirbo riūnaitė buvyresniąjai haltere. Reikli sau ir kitiems, e n e r g Inga, kruopšti ir nuosekli darbe Valerija nusipelnė kolektyvo pa garbos. 22 darbo metai Universi tete — be prie kaišto. Praėjusi šeš tadienį Kolonų salėje susirinkę Universiteto dar buotojai surengė iškilmingą paly dėjimą i pelny tai užtarnautas „ilgąsias atosto gas“. V. DARGUŽIS
— Pusę pieniškos, žlėgtainį... — Man, prašau, sal džios Ir cepelinų... Tokius žodžius kasdien išgirsti Universiteto val gykloje. Kasdien nuo dvy liktos valandos netrumpėJanti studentų eilutė. Pa tenkinti čia gaminamais patiekalais ir dėstytojai bei administracijos dar buotojai. O darbo diena valgyk loje prasideda daug anksčiau. Jau 8 vai. triū sia šis dvidešimties žmonių kolektyvas, vado vaujamas vedėjos D. Adulčikienės. Į ją ir kreipiamės su prašymu nurodyti geriausią dar buotoją. — Svarbiausia — sriu bos ir antrieji patiekalai. Juos qamina virėja Veru tė Petkevičiūtė. Išlygintas baltas chala tas, tvarkingai skarute pridengti plaukai nuo virtuvės karščio išrau dęs veidas. Ir rankos. Skubančios, įgudusiais judesiais ruošiančios tešlą varškėčiams, beriančios prieskonius į sriubą. Pa sižiūri į šią jauną, kuk lią merginą ir supranti, kodėl iš penkių virėjų mums nurodė kaip tik ją. 1963 m. baigusi Vil niaus prekybos mokyklą, Verutė atėjo į mūsų val gyklą. Darbu patenkinta. Ruošiasi neakivaizdiniu būdu gilinti savo žinias Kauno Politechnikos Ins-
titute, lengvosios pra nės fakulteto ma technologijos skyri moLaisvalaikiu — Dirbti stengiuos kaip jums patinka m patiekalai? — kla. merqina. — Ačiū už skanius lūs, — sakome visų dentų D
1967 tu. kovo mėn. 8 d.
3 ptd
f’KI
Mandro kvieslio butą: į tokį kailiu užvesti sumanė!
Visi, visi į mediumą“ kvietė skelbimai į dide lę filologų šventę. Į šven tę savo draugus prašyte prašė ir senasis filologų berželis. Dar prieš šventės pra džią kreipėmės į fakulte to prodekaną J. Balkevi čių, prašydamos papasa koti apie šią tradiciją. — Tai puiki studentų šventė, —- pasakė prodekanas. —- Fakulteto mastu •mediumą, atėjusį pas mus iš seniausių universitetų, švęsti pradėjome 1965 metais. Pirmasis bandy mas nebuvo labai sėkmintačiau jau sekanrnetais mediumas •pranoko visas viltis. Šie met, tikimės, dalyvausime dar įdomesnėje šventėje. įsitikinome labai Tuo žiemos greitai, Nežiūrint išdaigų — šlapio snieqo, baių ir purvo — į Filolokiemą susirinko ____ gijos daugybė studentų, dėsty tojų, svečių. Visų nuotai ka puikiausia. Supratome, kad tai — 1967 metų me diumo orųanizatorių nuo pelnas. Šventė prasideda. Or kestro lydimi, į tradicinė mis „studentų valstybės“ vėliavomis papuoštą kiemą įžygiuoja šventės tininkai-trečiakursiai. IrF surinkusius sveikina ____ #..... komjaunimo komiteto sek retorius J. Lakls. Uždega mas „inkvizicijos“ laužas, kuriame sudegs visos tre čiakursių nuodėmės, „kad likusius penkis semestrus jie Švariomis sąžinėmis ir rankomis siektų laimės žiburio-diplomo“. Angelų sparnais prie „inkvizici jos“ laužo atskrido rusiš kai. Jie lauže sudegino švarų testamentą. Vieni po kitų trečiakursiai atsisakė savo „qriekų“. Aišku, ne visų — geresnius pasiliko ateičiai. Trečio kurso angHstė A. Ločerytė, trečio kurso germanistai I. Tumavičiūtė ir J. Kunčinas papasakojo apie savo gy venimą ir „nelegalų“ dar bą. (domus buvo lituanis tų testamentas. Jie paskel bė tris savo priesakus: 1. Jei vestuvės, tai tik s<i filologais. 2. Jei krikštynos, tai tik šalnų. 3. Jei išleistuvės, tai tik t antrą kursą. O kaip susidomėję visi klausėsi lituanistų maldos „vieškreipimosi į savo pačius“ dėstytojus, Daug įuoko sukėlė III k. istorikų E. Bargailaitės ir E. KundaviČiaus perskaitytas „XX amžiaus septintojo dešimtmečio istorikų“ tes tamentas: „Už skolas šu kuodavo kailį ir nesušustukuodavo, braukė iš dentų sąrašų ir vėl Įrašydavo, taupėme dėstytoju laiką, bėgdami iš paskaitų“ ir t. t. Deqė nuodėmės lauže, skambėjo linkėji-
mai jaunesniems broliams ir sesėms. Susižavėjimo balsais šventės dalyviai sutiko PLONĄJĮ ir STORĄJĮ, ku rie šmaikščiu dialogu plie kė tinginius ir „zubrylas“, tuos, kurie nemėgsta vi suomeninio darbo. Tautiniais drabužiais pa sipuošęs šauklys kviečia visus į senąjį ___ w Gedimino kalną. Didžiulė studentų procesija su degančiais fakelais nutįsta per visą Gedimino aikštę. Skamba linksma studentiška daina — S. Nėries „Grįšiu“. Nuo jaunų dainų ir juoko at gyja žilasis kainas. Jis vi sas tarsi degte dega fakėlų ugny, Audringomis ovacijomis buvo sutikti prodekano J. Balkevičiaus žodžiai nuo Gedimino pi lies bokšto. „Mes kopėme i kalną lyq į laimės žibu rį. Tegu skamba studen tiška daina nuo mūsų tė vynės pasididžiavimo, mū sų protėvių didvyriškumo liudininko— Gedimino kal no“. Ir nuskambėjo stu dentiško „GAUDEAMUS IGITUR“ posmai. Šventė baigėsi Aktų sa lėje. Čia su savo nauju repartuaru laukė saviveik lininkai. Mediumo dalyvius ir šventės kaltininkus sveikino fakulteto deka nas K. Simaška, prodekanas J. Balkevičius, parti nės organizacijos sekreto rius R. Mironas, dėst. D. Sauka. Jie linkėjo trečia kursiams sėkmės, daug energijos, jaunatviško entuziazmo jų nelengvose studijose, Daug žiūrovų plojimų susilaukė fakulte to saviveiklininkai. Už pa sisekusį koncertą šventės dalyviai buvo dėkingi or ganizatorei II k. bibliote kininkei S. Kirstukaitei. Po koncerto fakulteto komjaunimo sekretorius J. Lakis trečiakursiams-aktyvistams Įteikė dovanas. Šventė praėjo Įdomiai ir organizuotai. Tai nemažas Istorijos ir filologijos fa kulteto komjaunimo komi nuopelnas. Norėtųteto t si, kadi filologų pavyzdžiu kiti fakultetai, pasektų Tegul mediumo Šventė viso Universiteto tampa tradicija. V. OBLACINSKAITE I. VOVERYTE (Mūsų koresp.)
Germanistų testamentas.
Ii degė nuodėmės lauže. . .
Lžsidek, lauželi, užsidek, užsidek...
Stebis Vilniaus gatvės Slapios: kas čia, kas čia
0
■
aj
JĮ 1
w
i i
Traška „inkvizicijos“ laužas. Oi kaip knie čia dėstytoją paspirginti.
Klausykite, klausykite visi: kalba MUSŲ PRODEKANAS. Ir mes ten buvom — dėstytojus „kirviais" vadinom, „Gaudeamus..giedoiom, fakelu dūmus uostėm.. .
ALG. BRAZAIČIO, J. GIRDVAINIO ir I. DAGIO nuotraukos Sveiki tie, kas su mumis darbštumu, išmintimi užduotis įveikia .
Trūksta konkretumo! | Gamtos fakultetą užsuko me jau baigiantis pertraukai. Studentai, linksmai besigin čydami, skirstėsi i auditori jas. Mes atėjome čia vedinos noro sužinoti -• •• daugiau ką nors apie fakulteto gyveni mą, džiaugsmus bei rūpesČius. Mums į pagalbą atėjo ant ______ ___ _____ sienos besipuikuojąs „Tarybinis gamtininkas“, Čia radome skyrelį „Sesijai pasi baigus", kuriame apžvelgiami sesijos rezultatai. Gana įdo mus straipsnis, pavadintas ..Vardan didžiojo tikslo“, kuriuo pradėtas pokalbis apie gyvenimo romantiką, pašaukimą. Siūlomas ap svarstyti grupėse, kviečiama pasisakyti. Didesnę sienlaik raščio pusę užima kelionių įspūdžiai. Tokių straipsnių net keturi. Visiems, be abejo, žinoma, ’ ’ ............... kad gamtininkai mėgsta keliauti, bet ar ne perdaug sienlaikraštis tam paskyrė vietos? Skaitant radome klaidų, pataisymų pieštuku, Reikėtų to vengii. Pasigedomę taip pat tradicinio satyros ir jumoro skyrelio. Argi _ gamtininkai nemėgsta jumoro? Turime pa stabų redkolegijai dėl sienJis laikraščio išplanavimo, senoviškas, neįdomus, Re i kėlų sugalvoti ką nors orivinalesnio, labiau įdomesnio, medžiagą paįvairinti fotonuo traukomis. O kad gamtinin kai nuostabūs fotografai, įsi tikinome, vos pamatę fotostendus. kuriuos ruošia tu rizmo sekcija, gamtos apsau gos draugija ir Universiteto medžiotojai. Fotostendų gam tininkams galėtų pavydėtibet kuris fakultetas. Gana į įdomus rusų kalba leidžiamasj „Istočnik“. O pačias įdomiausias žinias ra,,Savaitės naujienose“, dome savaitraštis, fakulteto Tai kurį leidžia atskiri kursai. Jdomus ir Teisės fakulteto ,,Tarybinis teisininkas“, dėstytojo Džiugu, kad šalia
,<į '?
SVEIKINA
VYRAI < < < i, < < | | | | > ? s ? | S e 5 e e > - V '- ’ \'"v'K<VųA/V*
,
s š S ?
c c
ž
<JVW\A/\A/VW\z', 'Y/VAAA/VV .
SVEI Kl NAME GERIAUSIAS RANKININKĘ D. Raiiytę (ChF), TINKLININKĖS —T.Mitrofanovą (EF), I. žilaitytf (EF), B. Celkonaitę (EF), V. Ciuladytę (EF), S. Brazinskają (EF), R. Cepikovą (IFF), A. Zalderytę (EF) Z. Kareivaitę (GF), K. Ruitlįe (GF) ir L. Matveičikova (EF), SL1D1N1NKES — G. Vitėriaitę (ChF), V. Šliogerytę (GF), V. Sabeničiūtę (IFF), TENISININKES — A Kalvelytę (GF), N. Cibiraitę ( G F ), IRKLUOTOJAS — S. Bobulytę (FF), J. Skardytę (FF), V. Grigaitę (EF), PLAUKIKES — L. Liutso (ChF), E. Ulozaitę (EF), L. Kaunietytę (EF), L. Kulokaitę (ChF), G. Vazalinskaitę (FF) ir A. Vitpoom (GF). LENGVAATLETES —Z. Vizbaraitę (EF), V. Mo nikaitę (IFF), KREPSIN/NKES -I.Mengutytę (EF), E. Rut kauskaitę (EF), Z. Boreikytę (IFF), M. Beržinskaitę (EF), B. Buteikytę (EF), V. Sefeldaitę (EF). Puikių jums startų, naujų pergalių!
EDPMC nAOTKHH
MAAEHbkAI HCBECTfa
(TĘSINYS iš 1 psl.) klausyti puikių socializmo po litinės ekonomijos paskaitų, kurios vertė ne kartų giliau susimąstyti. Doc. J. Boreikaitė viena iš aktyviausių fakulteto visuomeninkių, ji ir agitkolektyvo vadovė, ir fakulteto par tinio biuro narė ir sekretorė, Universiteto partinio komite to narė. Ji kaip tikra komu nistė į kiekvieną jai paverstą darbą įdeda dalelę savo šir dies. Ji nuostabiai moka de rinti pedagoginį ir visuome ninį darbą su mokslo-tiriamuoju. Nuo 1963 m. doc. J. Boreikaitė — ekonomikos mokslų kandidatė. Neapsiriksiu, tur būt, para šiusi, kad mūsų fakulteto vyr. laborantės J. JASUDYTĖ ir E. MEfDIENĖ tikrai suaugu sios su fakultetu. Daugiau kaip 15 metų dirba jos kuk lų, kruopštų ir reikalingą laboranto darbą. Tai mote rys, kurių nuoširdžiais pata rimais įvairiuose fakulteto darbo baruose teko man pa čiai ne kartą pasinaudoti. Autobiografinės žinios kuk lios; baigė vidurinę. .., mo kėsi aukštojoje..., pradėjo dirbti. Tačiau tarp tų kuklių autobiografinių duomenų sly-
m rojiy6on 6a-HT. OHa BHMMaJ Mw TenbHO cnyiuana AHHy xannoBHy. Cepren “ BbipBan TeTpafl'H h nncT H3 mhctom • Hanncan. «rajin, n Te6n nto6mo». Kak we nepeąaTb qepe3 napTy? Y m HTen b h n ųa noAoujjia M B3H/ia b pyKM Mėn. Cepren SbicTpo npoTAHyn 3anncKy, nptiBCTaB M3-3a napTbi. npoiuen— rann. rami! Tau OH. Ho Ta HHMero He cnbiLuana. <*x»<><>x>oo<x>o<x>cK><><y><><>o<x><x>o<x><><>>x>^^ XnonHyna KpbiLUKa napTbi, Cepren njiK>xHyncn Ha cnAeHbe. Oh OTAepHyn pyny, 3anbinann ero yujn. Oh CKOMKan CBoe nocnaiHiMG. Co cT,paxoM nocMOTpen Ha TOBapmųen. XopOLUO, MTO HMKTO He BMAe/1...
— KAPTHHA BTOPAH! — Aa Hy... flBOp. KMpnMHHbIM Tpex— A raA naB/iMK, npaBAa? H — KaK 6bi cnpocMn Cepren. 3Ta>«HbiM aom, CnpaBa cneBa ąepeBflHHbie capan. Pe— KoHeMHo, raą! — yBepeH6flTa cma«t b necoMHMųe, y HO OTBeTMJl KonbKa. Bcex cobkh, BeąepKM. iOhh — AaBan b npflTKH... CerogHn AenatoT KpenocTb. “ Ko n t> k a Bce corjiacnnncb. OT/lMMHbIM CTpOMTenbHblH Ma* HaMan: Tepnan, necoK b Mepy cbipon — «Bbiiueji Mecnų M3 Ty M nO3T0My 6aLUHH, CTGHbl, Mana, BbiHyji hojkmk ko KappBbi, 6oHHMUbi nonynaioTCH MaHa»... AOCTaTOHH'O npOHHbIMM. H3 noA'be3Aa Bbi6e>«ana KAPTHHA HETBEPTAil! B pa3-bRpeHHan Bbiujen riaBAMK. y Hero MaTb OaBJiHKa. CHOBa ABop. Bobko, KonbH3 pynax bmiuhih b KynbKe i — XynnraHbi! Kto ero H3Ha, naBflMK M Cepren vonra3eTbi. 6nn, a Hy np<M3HaBanTecb. R AyMann HOByio Mrpy. Ohm no—• CopoK oamh, eM oa«h! BaM Bce yujn o6opBy. TonbKo no>KMAM Ha Tpn KMpnMMa p.ocUJeCTb n 3HaeTe, mto no ABopy uiaHo 6bino no3AHO. M3-noą KOiHKy ot fliųnKa nocneAHue TaTbCfl. pyn Bbirpečann cepBOB. Ha oamh npan aockm rtaB/iHK nroAbi. C AoeaAbi nocneAH-ne cnoBa OHa Bbi- KnaAeTcn HeSonbUJon KaMeHb, H KpMKMBajia LUBbipHyn KyneK Ha3eMb nycTOMy ABopy, Apyron CBodoAHbin. npocTo yAapMji no HeMy noron. APy>KKM ABBHblM-AaBHO CM- HaAo npbimyTb Ha Hero m BApyr BoBKa 3auunnen Aenn y ce6n b uiTa6e, t. e. b «cHapRA» noneTHT BBbicb m — Tbi mto, raA, b yxo 3a- Cepe>KKMHOM capae n co cTpa- BAanb. nona Ha nepsoM MexoTen? xom cnyLuann ee yrpo3bi. Ohh CTe BoBKa. H BnepeąM CeflaBflHK OT6e>Kan b CTopo- GORJIMCb, MTO HM SAPPOBO BJie- pewn Ha ųenbix Ase jisachm. Hy. THT, ecnn ” riaB/iHKa MaMa no- y CepewKM nocneAHFifl no— BnAa/i b TaKMx. jKajiyeTCR. nbiTKa. — CepewKa, Tbi oocmot6naroHo Bce oSoujnocb — Cennac Hnn HMKorAa! P-m koto oh noAchyTČonnn! BnepBbi.e b >kh3hW Oh pa36eH<ancR, npbimyji, nonyMHo. 3J1O- hx He HaK33ann 3a AP^^y m mto ecTb cn/ibi comyn KoneCepren B3rnRHyn Ha M... Aance He BcnoMHMJin o Hen. hh, HToSbi nonynHjiacb MotųCMacTHbin KycoK ra3eTbi HeT, He MoroeT 6biTb... Ha pe6j=iT hmkto He nomano- Han npywMHa. — Tpn! — naBJlMK, Tbi HeHapOMHO? BancR, mto yAHBnno, o6paAOM KaMeHb noneTe/i ganeKo— HapOMHO, HapOMHOl... sajio n HayMMAo noHMMaTb — ąaneKo! KpHKHy/1 ApaKa apbkb — po3Hb. — Ben ero! — PeKopg! PeKopą! KonbKa. PaąocTHo OTSHBaeT cepgųe HaSpOCHJlMCb Hai — KAPTHHA TPETbR! ApywKM HeTBepTbiM Knacc na m ari b- HeCTOJlK>6MBytO MOp3HHKy. naB/mKa. Yflapbi hx Ma/ieHbPa3gancn 3boh pa36nToro Cepren 3a6pan- erėm. kmx, eiųe He npenKMX nyria-■ hom uiKonbi. CepeutKa He npoMaxkob, nocbinanncb Ha ero ro- ca Ha napTy, mto BO3/ie nen- Hyncn. rionaflaHHe TOMHoe. jiOBy, rpyAbOhh He 6binni km, pa3Jiercn Ha Hen, nogcTe- K TOMy we hm k KOMy-HHCMflbHbl, HO BeAb H riaBJlHKy J1MB CBOM TyjiyriHMK. 6ygb, a npsMo b okho Menbpocnan Boujna TajiH. 3to i eABa MHHyno AecRTb neT, h hmhhx-m. Xywe He npnflyMapoBecHMųa M OflHO- GLUb. ncsTOMy eMy Ka3anocb, mto' geBOMKa, čonbHee He 6biBaeT. Bm/ih He KauJHMųa Cepren. Ona b cnPeGnTa 3acTbinM ot ymaca. KOTOpOe OMeHb M noHa ohm Aonro — čbicTpo ycTann. HeM nanbTO, «3acTbiBann», rna- MenbHHHHxa Gbira TyT Otoldjih. UaB/iMK nema/i jih- nOAZOflMT K ee chhhm KaK uom BHM3 h BcxnMnbiBan. Ero 3aM, TonbKo Te flpne. B pynax TyT. Boo6Lųe-To oHa HMHero nopT- nnoxoro mm He genana, CTapeHbKMM CTpMHiSHHblM 3aTblflOK B neC- y Ta/iM ho Ke h 3eMJie, uuienKn ot Jincp- cpe/ib, Cepren bckommji, nonpa- gh noneMy-TO flocTaB/in/io orpoMHoe HacnaiKgeHMe BoeBaTb MMKa KOPOTKHX ČpiOK OTOpBa* cne/i. c peSHTaMM, gonpaujMBaTb — 3gpaBCTByH, Cepe>Ka. JIMCb a 60TMHKH, TOJlbKO Hehx, TOHHee 3aHMMaTbcn ncnotOHa Tor«e noKpacHena. AaBHo noAapeHHbie eMy xoaHanM3OM, xotb OHa MMe— 3gpaBCTByM, l~ a Jin. uom Ha ABHb POIKABHHA, 3AOO6a onycTMJiM ronoBbi H He- na BecbMa cKygHoe o6pa3opOBO noųapanaHbi, a oamh H3 He cmy- BaHMe. Hmkto bo gBope HMX Aawe «n,pocMT Kyiua<Tb». KOTOpoe BpeMfl CTOHJ1M 3Han, rge OHa HaxoflMnacb bo LųeHHbie M CMaCTrtHBbie. raAbi! TaAbi! BpeMR BOMHbl, «HO HOrOBapMonpo HaiKOHeų, Cepren Mohmh no-xopouueMy, a b npMfiajiTMKė to AO^aBMM! — 6e33no6HO MeTblO BbICKOMMJl M3 KJiaCCa M Bann, GygTo Me/ibHMMHxa cny>KMjia y6opBep.Hy.ncfl Mepe3 HecKOJibKO CKa3aA Cepe>KKa. LųMųeM B HeGoJlbLLIOM HOHOh no npaBAe roBopn eMy cob- MMHyT C OXariKOH APOB. ųeHTpaųnoHHoM narepe. Bot ceM He xoTenocb ŠnTb TOBa- 6pocM/i ee Ha non, oTKpbin noHeMy y Hee CTonbKo aobopniųa, ho KaK tot nocMen, ab 3acnoHKy nenn m aKKypaTHO eHHbix nnaTbeB, Tycpenb. noiieHbH h MaMa BcerAa roBopnT, mto Hanan CKnaA^iBaTb — Kto pa36nn CTeK/io? — Ha peujeTKM. rann npncnoHK- cnoKOMHo □a Tanue BeLųn... cnpocM/ia Me/ibnacb cnniHOM k neMKe, cmot- HMMMXa. — naBAHK, iHa, nocMOTpn! pena Ha Hero m y/ibiGanacb. — He 6yAy. MojiMaHMe. — Tenepb tboa oMepeAb> — — Xywe 6yAeT! — Ma/lbHHKH, CKaHtHTe, He naBPHK nocMOTpen Ha ra- tmxo cKa3an Cepren. GOMTeCb. OHa Bbmyna M3 nanbro 3eTy n axHyn — c nopTpeTa — MoHteT, oHa npaBga paeMy ynbi6ajicn BennKnn CTa- cnMMKM, npncena Ha koptom- CoTana b recTano? — gyMan KM... J1MH. BoBHa. FIotom ohh Aonro cMAenn Ha — R He xoTen, MecTHoe — YGery M3 ąoMa, y6ery. napTe m cMOTpenn Ha Gyujyto- — gyMan Cepren. nnoHepcKoe. — Ė He 3Han. Lųee nnaMB. AyMan — Hy n Bbigpa. 3a okhom TeMHo. Eme Tonb- KonbKa. Oh pacTepRHHo m OMeHb 6epew<Ho pa3rnawHBan ra3eT- ko LuecTb MacoB yTpa, a 3a— Bot 6yąeT we hbm? HflTMfl HaMMHaiOTCn B CeMb. ąyMan riaB/iMK. Hbin nncT. OTč/iecKM othh npbiranH — EcR'M 6bi, pa3Be 6bi... — TaK He cnaweTe? MaJlFOCeHb- noBbiCMna ronoc cocegna, — 3HaeMl — npHMHpnio- KpaCHOBBTbl M M, KMMM 3aMMHUJKaMM -M3 CKa3KM mto Me. n caMa BbincHto. CenLųe čypKHyn Bosna. EMy, naK n Cepe>KKe 6bi.no no 3aAYMMMBblM H GOJlbLUMM uac Mapuj ko MHe Bcen Luanrna3aw TanKM m CepeHtKM. kom. HanyraHHbie ManbM'MLUHe no ce6e. KaK-TO CepewKa npMLuen b km noKopHO nonne/iHCb — /Įasan homhctmm Te6n. LUK-ony HeMHoro paHbLue Hen. — H e HaAO. o6biMHoro h noMor TeTe Bepe MejibHMHHxa nocTaBM/ia — fla 6pocb Tbi. C Tex nocpegH KOMHaTbi, a caMa ce3Ha- pacTaruiMBaTb nenn. — ToBopio, He HaAo, mx na Ha flMBaH. nop OHa A°BepM.na eMy MHT, He HaAO. — Mo«eT, caMM co3HaeCepren «A», M Oh Bce eiųe BcxjinnbiBan. HeTBepTbiM CBoero Tecb? MCTOnHMKOM npnneKano MtonbCKoe cojiHųe. CTan PeSHTa ynopHo cMOTpenn Hero TloflBMjiacb y Pe6nTa neHMBo cnoHJUincb K/iacca. Ha oTBepcTHe b cTeKne. no ABopy. He 3Han, MeM 3a- noMoujHMųa — TanR. — JlaflHO, — He«Ho npoO hm npwxoAMJiw b uJKO/iy HflTbCH. OHM npMBblKJIH MTpaTb BMeTBepoM. A cenMac nx paHbLue APyrnx, Aenann CBoe nena cocegKa. — HaMHeM. H HeoMHflaHHo BbiKpMKHyna: ocTanocb Tpoe — HaB/iMK Aeno m MOJinanM... — 3to cgenan BoBKa! riocTeneHHo cočMpanMCb yiuen aomom. K TOMy we, kotTOT B3ApOTHyn, BO3MyTMflIlORBMnMCb Aa Mapno, BcerAa cKyMHo, ec- OAHOKaLU HlMKM. cn. BoBKa, Ko/ibKa, riaBnMK. no nn pflAOM HeT BOAbi. — R gaare naMHfl b pynax — B BOMHy cbirpaeM mto KopMAopaM noLuna TeTR Be- He flepwan. pa, 3BeHR KOJIOKOnbMMKOM. 3a* nn? — npeA/io>KHJi BoBKa. hrtmfi HananMCb! Cepren bm(npogon>KeHMe b cneg. Aen nnujb TanKMHbi kocmmkh Han. b N? 5 (591) HOMepe).
pi atkaklių ir be galo darbi čių moterų asmenybės. Vyr laborantė J. Jasudytė metų buvo atsakingą už fa kulteto inventorių, jos kruopš tumo ir rūpestingumo dėkų fakultetas visuomet gerai pa siruošdavo naujiems mokslo metams, įsigydavo naujo inventoriaus, O. E. Meidie nę mes pažįstame ne kaip stiopią darbuotoją, bei ir kaip aktyvią visuomeni ninkę. Ji buvo fakultete spaudos platintoja, vyr. agi tatore, o dabar aktyvi „Žinijos' draugijos nare Ekonomikos fakulteto pirmi nės organizacijos biuro sek retorė, Man trūksta žodžių, kuriais galėčiau išreikšti nuoširdžiu padėką šioms ir daugeliui kitų mūsų fakulteto moterų kaip doc. A. BUCEVlClŪTEI, v. d. G. MILVYDIENEI, v. d A. SAVONIAKIENEI, v. O. MOLIENEI, v. d. I. DEGU TYTEI, B. KUNCAITEI ir kt už jų nuoširdų, nepriekaištin gą pedagoginį, mokslinį me todinį ir visuomeninį darbą ir Tarptautinės moters dieno proga palinkėti kūrybinės energijos ir atkaklumo, įgy vendinant savo užsibrėžtus tikslus.
„MOKSLAS“ — „ŽALGIRIO“ ČEMPIONĖS Universiteto sporto salėje vyko baigiamasis respublikos „Žalgirio" tinklinio pirmeny bių turas. „Mokslo" tinklininkės šeš tadienį pasekme 3;0 (15:8, 15: 6, 15:9) įveikė Panevėžio „Ekraną" ir, dar varžyboms nepasibaigus, užsitikrino čem pionių vardus. Sekmadienį Universiteto merginos paskutinėse čem pionato rungtynėse rezultatu 3:0 (15:7, 15:13, 15:3) įveikė pajėgią Kauno „Mediko" ko mandą. Taigi, „Mokslo" tinklinin kės, nepatyrusios pralaimėji mo kartėlio, tapo 1967 m.
respublikos „Žalgirio" draugi jos čempionėmis. Joms buvo įteikta Pereinamoji taurė ir pirmojo laipsnio diplomai. Graži mūsų merginų perga lė Tarptautinės Moters die nos išvakarėsel Antrą vietą moterų grupė je iškovojo respublikos moks leivių rinktinė, trečiąją — Kauno „Mediko" tinklininkės. Vyrų grupėje respublikos „Žalgirio" čempionais tapo varžybų debiutantai — Vii niaus „Aerouosto" tinklinin kai. Toliau seka Vilniaus „Statybininko "ir Kauno „Sa kalo" šešetukai. A. ZARANKA
Svečiai iš Rygos Latviai antra kartą laimėjo tradicines Rygos ir Vilniaus universitetų slidininkų varžy bas. Rygos studentės užėmė net penkias pirmąsias vietas. Šeš toje vietoje — mūsiškė G. Vitėnaitė. Atkaklesnė kova vyko vyrų tarpe. Pirmas 10 km nuotolį baigė VI k. medikas P. Udrė-
nas, antras, finišavo IV k. medikas J. Laurinavičius. Mū sų studentai nugalėjo ir estą fetėje 4X5 km. Ir vis lik — pralaimėta. Nuotraukoj e: nuga lėtoj a D. Olšinia (LVU), J Laurinavičius, A. Tropą (LVU), V. Cekuolis, T. Pesu dova (LVU) ir P. Udrėnas. V. CEKUOLIS
Užsienio kalbų ir litera tūros katedros nuoširdžiai užjaučia Vokiečių kalbos atedros dėstytoją SIGITĄ PLAUŠINAITl, jo mylimai motinai mirus.
REDAKCINE KOLEGŲ A
Bendrabučio Nr. 2 ta ryba ir gyventojai giliai užjaučia I k. žurnalistą Juozą LINARTĄ, jo myli mai mamytei mirus.
Redakcijos adresas: Vilnių Universiteto g-vė Nr. 3, tek fonas 2-58-84. Spausdina LK1 CK laikraščių ir žurnalų le> dyklos spaustuvė.
O..Ū0
> Mūsų fakultete bene daugiausia merginų. Jos — aktyvios, geros ir, žinoma, gražios, Todėl Istorijos ir filologijos vyrams yra kuo didžiuotis: kur tik pažiūri — visur merginos. Net rūkykloje — merginų kur kas dau giau, negu vyrų. Kovo 8-ąją atsisako me savo vyriško santūrumo ir temperamentingai visų širdžių gražiausius jausmus atiduodame Jums, merqinos. Viso Universiteto merginoms linkime saulėtų dienų. Tikimės visuomet matyti Jūsų šypsenas. J. LAKIS, IFF komj. komiteto sekretorius > Noriu palinkėti. kad šie jubiliejiniai — būtų gerais, laimės ir džiaugsmo metais. Daugeliui iš Jūsų, merginos, tegul bus ir vestuvių metais. J. ŽILYS, komj. komiteto sekret. pavad.
|Kovo 8-osios proga O
Tokios jos - fakulteto moterys
0Z5
c > < ? s r 5 J > 5 > J > > > > J > * > * > > » J ; ’ > ; » ’ » ■ . J ’
C Lenino vardo stipendiates VIKTORIJĄ DAUJOTYTĘ, SNIEGUOLĘ BAKANAVT ClŪTĘ ir P. Cvirkos vardo stipendiatę REGINĄ VENCKUTĘ sveikina IFF vyrai. Lenino vardo stlpendialę ALDONĄ KATKAUSKA1TĘ sveikiną MMF vyrai -4’ Lenino vardo stipendialę ZINAIDĄ 21LEVlClUTĘ sveikina FF vyrai. 4- Z. Angariečio vardo stipendiatę TERESĘ PAVASARYTĘ sveikina EF vyrai. > Komendantą ONĄ ŽICKIENĘ sveikina Tauro bendrabučio vy rai. 4’ Komendantą JAD VYGĄ RAGAIŠIENĘ sveikina antro bendrabučio vyrai. > Komendantą SA- > LOMĖJĄ JANULYTĘ sveikina trečio bendrabučio vyrai.
pasisakymo, čia atrandi ir aštrų pirmakursio žodį. Na. o kad teisininkai mėgsta ju morą, byloja satyros ir ju moro skyrelis. Čia pat suti kome sienlaikraščio redakto rę antrakursę Jankauskaitę, kuri papasakojo apie redko legijos darbą. Ir studentai, ir dėstytojai noriai dalyvau ja, ruošiant numerius. Tary binės Armijos 49-ųjų metinių proga įvestas naujas idomus skyrelis ..Jie tęsia kovines tradicijas“. Lyg didžiausią paslaptį redaktorė parodė iabai įdomaus naujo numerio maketą. Tai bus maloni staig mena Kovo 8-osios proga fakulteto moterims. Sienlaikraštis fakulteto gyvenimo veidrodis, Todėl, ruošiant reikia numerius, stengtis, kad juose būtų sprendžiamos įdopačios aktualiausios mlauslos ir problemos. 0 geriausią sienlaikraštį. išaiškins tarpfakultetinis sienlaikraščių konkursas. V. OBLACINSKAITE J. KEBLYTĖ
LV 01145