Universitas Vilnensis, 2005 m. rugsėjo mėn. Nr. 6 (1662) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

/—

universitas

VNIV^ -V -1579----------------

vilnensis W 2005 m. rugsėjo mėn.

Nr. 6 (1662)

http://www. vilnensis. vu. lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rugsėjis - naujų darbų ir siekių pradžia F

Ruduo prasideda rugsėjį. Tai ir mokslo metų pradžia. Kažkas nedrą siai pirmą kartą pravėrė mokyklos, kažkas - Universiteto duris. Šiemet įstojusieji į VU yra ypatingi. Kodėl? Todėl, kad po ketvertų studijų me tų dabartiniai pirmakursiai taps jubiliejiniais VU absolventais, nes jų studijų baigimas sutaps su 430-ąja Universiteto sukaktimi. Naujuosius mokslo metus Vilniaus universitete pradėjo apie 24 000 stu dentų bei 4 tūkstančiai darbuotojų. Beveik 5000 jaunuolių ir merginų pir mą kartą peržengė garbingo Vilniaus universiteto slenkstį. Jie galės rink tis apie 80 pagrindinių ir apie 90 antros pakopos studijų programų ketu riolikoje fakultetų. Justinos Biaškevič nuotr.

Plačiau apie tai - p. 2-3

Z---------------------------------------- X

Šiame

numeryje:

Naujose pareigose

VU džiaugiasi studentų gausa Ona MACKONYTĖ

Skaitykite p. 4 Šiemet aukštosiose mokyk

ERASMUS programa VU studentams Skaitykite p. 6-7

Ar bus šalinami iš

Universiteto studentai,

nespėję sugrįžti iki rugsėjo 15 d. Skaitykite p. 8

Geriausias Lietuvos

moksleivis pasirinko studijas VU Skaitykite p. 9 \>

lose studijas pradėjo per 22 tūkstančius jaunuolių. 16 aukštųjų mokyklų priėmė iš daugiau nei 33 tūkstančių norinčiųjų studijuoti prašy mus. Pagal universitetų po puliarumą vis dar tebepir mauja VU, tačiau pagal gei džiamas programas Lietuvos universitetų lyderiu tapo My kolo Romerio (MRU) universi tetas. Pagal svertinį koeficientą MRU Lietuvoje pirmauja. Tačiau tas ko eficientas rodo programų popu liarumą, konkurso dydį, t. y., kaip abiturientai stengiasi įstoti j siū lomą programą. Anot studijų di rektoriaus, akademinių reikalų prorektorės pavaduotojo prof. Gintaro Dikčiaus, tai sutartinis ro diklis, kuris atskleidžia vienos ar

kitos specialybės populiarumą. Svertinis koeficientas parodo, kad teisės ir verslo studijos šiemet yra ganėtinai populiarios. VU, prie šingai nei MRU, turi ne tik teisės ar verslo studijų programas, bet dar daugybę kitų fizinių, techni nių ar gamtos mokslų studijų pro gramų. Natūralu, kad universite tas, kuris siūlo populiariausias specialybes, turi ir aukščiausią svertinj koeficientą, tačiau tas skaičiukas nerodo universiteto po puliarumo. „VU prestižas traukia abitu rientus. Vilniaus universitetas nė ra nuėjęs populiarių programų keliu, jis - klasikinis universite tas. Kita priežastis - išugdyti sa vi dėstytojai“, - Vilniaus univer siteto trauos priežastis aiškino studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius. Daugiausia abiturientų rinkosi socialinių mokslų studijų progra mas. Antroje vietoje liko techno logijų mokslai, trečioje - humani tariniai.

Šiemet Vilniaus universitete pradėjo studijuoti per 5 tūkstančius naujų studentų Labiausiai geidžiama specialybė Vilniaus universitete šiemet buvo kultūros vadyba Kauno humanitari niame fakultete. Antra - leidyba. Į šias programas įstojo vieni geriausiųjų pagal savo pažymius. Šįmet dauge

populiarios. Gal tik teisė truputį už leidžia savo pozicijas. Lietuvių fi lologija ir ispanų kalba šiemet taip pat buvo populiari, nors programa visai nauja“, - abiturientų pasirin kimą vardijo prof. G. Dikčius.

lis norėjo studijuoti fiziką. „Teisė, va dyba, ekonomika tradiciškai vis dar

Nukelta į p. 5

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

Rugsėjis - naujų darbų ir siekių pradžia

Iškilmės VU Didžiajame kieme

versiteto Didįjį kiemą. Čia, kaip ir

Šiemet garbė pakelti vėliavą teko Fizikos fakulteto dekanui habil. dr. J. Baniui „Mieli studentai, gerbiamieji ko legos, VU gyvuoja jau 426-erius metus. Per visuos šiuos šimtme čius būta daug tradicijų, daug ren ginių, bet Rugsėjo 1-oji - ypatinga diena Universiteto bendruomenės nariams“, - kalbėjo VU rektorius akademikas Benediktas Juodka Bibliotekos aikštėje. Pagal tradici ją Rugsėjo pirmosios iškilmėse garbė pakelti Universiteto vėliavą tenka vis kitam fakultetui. Šiemet šis darbas buvo patikėtas Fizikos fakulteto dekanui habil. dr. Jūrui Baniui. „Sveikinu visus pirmakur sius, arba, kaip įprasta vadinti nuo seno, fuksus. Jūs įstojote į Univer sitetą ypatingais metais - tai ne tik 426 metai nuo Universiteto įkūri mo. Jūs baigsite Universitetą, kai jam sukaks labai gražus amžius 430 metų. Tai bus dar ir Lietuvos vardo tūkstantmetis. Todėl jums iš visų įstojusiųjų pasisekė labiausiai. O man buvo suteikta garbė pakelti

vėliavą todėl, kad šie metai yra pa skelbti tarptautiniais fizikos metais. Taigi ypač sveikinu fizikus ir jiems prijaučiančius“, - pakėlęs vėliavą kalbėjo Fizikos fakulteto dekanas. Šiltų sveikinimo žodžių pirmakur siams negailėjo ir VU rektorius B. Juodka: „Mieli pirmakursiai, nuo šiandienos jūs pasukate nauju sa vo gyvenimo keliu. Keliu, kurio jūs dar nepažįstate. Tikiuosi, jog tą ke lią jūs pasirinkote vedami savo šir dies, o ne pragmatinių išskaičia vimų. Taip norisi tikėti, kad jūs tuo keliu eisite džiaugdamiesi, o ne kankindamiesi". Po oficialiosios iškilmių dalies mokslo metų pradžios šventė per sikėlė j Universiteto kiemelius ir į Gedimino prospektą. Filologai naujai iškeptiems studentams su rengė krikštynas ir supažindino su pagrindinėmis studentavimo taisyklėmis. Šiemet filologės su

manė naujovę - paskelbė kovo-

Studentai eisenai Gedimino prospektu pasirengė itin išradingai

VU rektorius akad. Benediktas Juodka savo tradicinėje kalboje daug dėmesio skyrė Universiteto šiandienai

kiekvienais metais, vyko tradici nė naujųjų mokslo metų pradžios šventė „Initium semestri“. Joje da lyvavo VU bendruomenė, garbin gi svečiai - Seimo, Vyriausybės atstovai, kardinolas A. J. Bačkis, Vilniaus meras A. Zuokas. Pagrindinės šios šventinės da lies akcentas - tradicinė VU rek toriaus akad. Benedikto Juodkos kalba, skirta naujųjų mokslo me tų pradžiai. Dėkodamas pirma kursiams už jų pasirinkimą, rek torius išreiškė viltį, kad jie nenusivils šia aukštąja mokykla. Trumpai apžvelgęs ilgą ir sudė tingą VU istorijos kelią, rektorius daugiau dėmesio skyrė Universi teto šiandienai. „Tikimės kitais metais pradėti naujos bibliotekos statybą Saulėtekyje. Kairėnuose vis gražėja VU botanikos sodas,

siančios su joms primetamu vištų įvaizdžiu. Merginos vilkėjo baltus marškinėlius su emblema, skel biančia, jog filologės - nebe vištos. Eisenoje naujais įvaizdžiais iš siskyrė ir kitų fakultetų studentai. Žygiuodami Gedimino prospektu

medikai nešėsi didžiulius švirkš tus, aspirino tabletes ir įspūdingo ilgio kaspinuotį, o ant jų marški nėlių puikavosi užrašas: „Jūs ma tote mediką auksinėmis rankomis. Tačiau gydau tik apsidraudusius gyvybę“. Teisininkai ant rankų lai kė aklą Temidę, filosofai skelbėsi esą proto galiūnai, o virš šventi nės eisenos pleveno matematikų katino uodega. Eisenos viduryje žaliavo trys didelės GMF raidės, o ekonomistai šiemet kaip niekada vieningai pasipuošė oranžiniais kaklaraiščiais. Fizikai ragino visus žmones stoti į fiziką, nes, anot jų, tai labai populiari specialybė. Is torikai, pritardami oranžiniams ekonomistams, mojavo geltonais balionais, o raudona Komunika cijos fakulteto skraistė iš tolo ži bėjo papuošta kompaktinėmis plokštelėmis. Palydėta smalsių miestelėnų žvilgsnių VU eisena įsuko į Uni

Už geriausią ketureilį filologė laimėjo šokį su fakulteto dekanu

Nukelta į p. 3

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

..? f < ^sveikiname Sveikiname geriausiųjų mokslo populiarinimo darbų autorius

Apdovanoti aukštojo mokslo vadovėlių autoriai

Šiemet konlįjrsui buvo pateik ta 50 vadovėlių (pernai -28). Pre mijuoti 36 vadovėliai. Iš humani tarinių mokslų srities premijuotas 1 vadovėlis, meno studijų - 3, so cialinių mokslų - 8, fizinių mokslų - 7, biomedicinos - 10 ir techno logijos - 7 vadovėliai. Tarp apdovanotųjų pirmosio mis premijomis - nemažai auto rių iš Vilniaus universiteto. Šios pre

mijos paskirtos autorių iš Vilniaus universiteto bei Kauno medicinos universiteto kolektyvui (redaktorius Valmantas Budrys) už vadovėlį „Kli nikinė neurologija“, išleistą 2003 metais; Vytautui Pranui Pranuliui, Arvydui Pajuodžiui, Sigitui Urbona vičiui už vadovėlį „Marketingas“, išleistą 2000 metais. Antrosiomis, trečiosiomis ir pa skatinamosiomis premijomis įver tinti medicinos, matematikos, filo

logijos, inžinerijos, psichologijos, architektūros ir kitų studijų kryp čių vadovėliai. Antrosiomis premijomis įvertin ti Irinos Melnikovos (VU) vadovė lis „Intertekstualumas: teorija ir praktika“, išleistas 2003 metais, ir vadovėlis „Vaikų ligos: 2 tomas“, išleistas 2003 metais (sudaryto jas - Algimantas Raugale, VU au toriai Ieva Laima Indrėjaitytė, Ode ta Kinčinienė, Jonas Sadauskas, Ramunė Urbonavičienė, Virgini ja Žilinskaitė, Irena Balčiūnienė, Juozas Oleka, Juozas Vasiliaus kas, Vytautas Bačiulis (po mirties), Violeta Panavienė, Vaidotas Urbo nas). Trečiosios premijos skirtos autoriams Vitoliui Sekliuckiui, Sauliui Gudui, Gintautui Garšvai (kartu su KTU) už vadovėlį „ In formacijos sistemos ir duomenų

Birželio 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas įteikė padėkos raštus Aukštojo mokslo vadovėlių autorių konkurso nugalėto jams. Iš viso apdovanota per 90 autorių. bazės“, išleistą 2003 metais, už vadovėlį „Kristalografija“, išleistą 2003 metais - Meilutei Kabailienei; ir už vadovėlių komplektą „Matematinės fizikos lygtys: 1 ir 2 dalys“, išleistą 1996 ir 1999 me tais-Algirdui Ambrazevičiui, Alek sui Domarkui. Šiemet premiją pirmą kartą per visą konkursą gavo iš užsienio kalbos išverstas vadovėlis. Tai Loretos Vaicekauskaitės iš danų kalbos išverstas vadovėlis „Kaip rašyti mokslinį darbą“. Jis pažy mėtas paskatinamąja premija. Taip pat paskatinamosiomis pre mijomis įvertinti Vytauto Juodka

Laimą BULOTAITĘ, zio vadovėlis „Regioninės hidro geologijos pagrindai“, išleistas 2003 metais, Raimundo Lopatos vadovėlis „Tarptautinių santykių istorija“, išleistas 2001 metais, ir Dalios Šatkovskienės vadovėlis „Teorinė mechanika“, išleistas 2003 metais. Vadovėliai per konkursą buvo vertinti pagal šiuos pagrindinius kriterijus: originalumą, tikslų ati tikimą, naujovių atspindėjimą, dėstymo metodiškumą, taisyklin gą kalbą ir stilių, dėstymo vaiz dumą.

„U. V.“ in torm.

Rugsėjis - naujų darbų ir siekių pradžia Atkelta iš p. 2

Matematikai su savo katinėliu niekada nesiskiria

Žygintą PEČIULĮ, kuriam paskirta pirmosios vietos premija už leidinį „Efektyvi komunikacija. Praktinis vadovas“,

Istorikai skendėjo geltonų balionėlių jūroje

trečiosios vietos premijos už leidinį „Narkotikai ir narkomani ja“ laimėtoją,

Joną GRIGĄ, laimėjusį trečiosios vietos premiją už darbų ciklą „Mokslas ir visuomenė“,

Gediminą VITKŲ, kuriam paskirta trečiosios vietos premija už leidinį „Europos mozaika: 25 Europos Sąjungos valstybės“,

Rimantą JANKAUSKĄ, laimėjusį paskatinamąją premiją už darbą „Napoleono Didžiosios armijos masinės kapavietės Vilniuje“.

savimas. Visos kitos problemos yra pirmosios padariniai. Deja, ne vi sos auditorijos yra jaukios ir šiltos, kai kurių fakultetų skaityklose ne rasite naujausių vadovėlių bei mokslinių žurnalų, mokymo ir mokslo laboratorijose trūksta nau jausios aparatūros, ne visur leng vai gali patekti studentai su fizine negalia, jau nekalbu apie bendra bučių būklę Rektoratas ir fakultetų administracija deda daug pastan gų, kad ir šios problemos būtų iš spręstos“, - patikino rektorius. Visi rektoriaus linkėjimai bu vo skirti studentams. Universite to vadovas linkėjo nenukrypti nuo pasirinkto tikslo, nepasiduoti pagundoms, kurių bus daugybė, studijuoti, o ne studentauti. įsisą moninti. kad tik žinios, kompeten cija atveria naujus pažinimo ir sėk mės horizontus, tuo pačiu nevirsti robotais, nieko nematančiais ap link save, išskyrus laboratorijas, auditorijas, bibliotekas, skaityklas ir kompiuterių klases. „Toks gyve nimas irgi nevisavertis“, - teigė rektorius ir ragino studentus įsi jungti į kultūrinį bei sportinį VU gy venimą. „Nuostabiausias dalykas, žmogui dovanotas likimo, yra iliuzija, kuriai galioja tik vienas matas - grožio ma tas.“ Šia Lietuvos filosofijos klasiko, mūsų Universiteto profesoriaus Ar vydo Šliogerio mintimi Rektorius pa linkėjo visiems tik gražių iliuzijų, ku rios būtų siekių variklis. „Turėkite arba ieškokite savo ITAKĖS, kurią tu

rėjo Odisėjas, arba savo DEBESUOS, kurią turi filosofas Šliogeris, į kurias

Medikai šiemet buvo kaip niekad išradingi

Akla teisininkų Temidė visą kelią spiegė ir prašėsi nuleidžiama ant žemės

tęsiantis senojo botanikos sodo, įkurto 1781 metais, tradicijas. Modernėja Skaičiavimo centras. VU sudėtyje - 6 mokslo institutai, tu rintys puikių mokslininkų, kurie vis glaudžiau bendradarbiauja su ati tinkamais Universiteto fakultetais. O jų, kaip minėjau, net 14. Tarp tautinių santykių ir politikos moks lų institutas, Filosofijos fakultetas bei VU TVM ne taip seniai įsikūrė naujai rekonstruotose patalpose, kurių galėtų pavydėti ne vienas Eu ropos universitetas. Puikiai atrodo KHF. Renovuojami fakultetai Sau lėtekyje, Naugarduko ir Čiurlionio

rajonuose.

Modernizuojamos

auditorijos, skaityklos, kompiute rių klasės. Baigiamas naujas Uni versiteto detalusis planas Saulė tekyje, pagal galimybes renovuojamas senasis Universi teto ansamblis, tapęs vienu svar biausių Lietuvą aplankančių turis tų lankymo objektu. Fakultetuose dirba apie 200 profesorių ir 1000 docentų arba mokslo daktarų, kai kurie jų - pasaulinio lygio moksli ninkai“, -džiaugėsi akad. B. Juod ka. Tačiau ir šventinę dieną rekto rius nepamiršo paminėti VU skaudulių ir problemų. „Esu giliai įsitikinęs, kad pagrindinė VU pro blema yra nepakankamas jo finan

visada norėtųsi sugrįžti“, - palinkėjo akad. B. Juodka. VU bendruomenę naujųjų aka deminių metų proga sveikino miesto meras Artūras Zuokas, VU Studentų atstovybės prezidentas Darius Skusevičius. Susirinkusiesiems koncertavo VU Dainų ir šokių ansamblis, VU chorai. Pasveikinti VU bendruo menės atvyko ir jaunimo choras „Gospel“, VU Didįjį kiemą sudre binęs siautulingu pasirodymu. Vakare studentai šėlo Saulėte kyje. kur koncertavo jaunimo gru pės.

Parengė Liana BINKAUSKIENE, Ona MACKONYTĖ V. Naujiko ir J Blaškevič nuotr.

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

uuVU bibliotekoje

Naujose pareigose Parengė Justina BLAŠKEVIČ

Paroda, sulaukusi išskirtinio dėmesio VU bibliotekos Baltojoje salėje veikia paroda „Diplomatas, spaudos darbuotojas dr. Albertas Gerutis 1905-1985". Nijolė ŠULGIENĖ

VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja

Vidaus audito skyriaus vedėjas Julius KRUKONIS kol kas savo skyriuje vienas. Pradėjęs dirbti rugpjūčio 16 d. jau imasi svarbių darbų - autorinių sutarčių audito, metodikos ruošimo, Audito sky riaus nuostatų atnaujinimo, audi to vadovo rengimo. J. Krukoniui pavesta atlikti vidaus auditą admi nistracijos padaliniuose, fakulte tuose, centruose. Naujasis dar buotojas VU baigė pramonės planavimo specialybę, 13 metų dirbo valstybės kontrolėje.

Nauja Tarptautinių programų ir ry šių skyriaus padėjėja - Vilniaus kolegijos absolventė Diana Vachoviakaitė. Ji pasitinka intere santus, juos priima, tvarko raštus, padeda kitiems skyriaus darbuo tojams.

Informacijos ir ryšių su visuome ne skyriaus specialistė - Justi na Blaškevič. Ji renka ir skel bia informaciją apie svarbius VU įvykius, rengia spaudos apžval gas, pranešimus spaudai, taip pat rūpinasi vidine komunikaci ja. Justina yra VU žurnalistikos bakalaure, dabar studijuoja tarp tautinės komunikacijos magistrantūroje.

Finansų ir ekonomikos direkcijos naujoji darbuotoja yra ir vyresnio sios specialistės pareigas užėmu si Danguolė Karalienė, kuri at sako už valiutinių operacijų vykdymą.

Arvydas Banys - Teisės ir ben drųjų reikalų direkcijos vyriausia sis specialistas, VU dirba nuo lie pos 11 d. Jis atsakingas už gyvenamųjų patalpų administra vimą, finansinę apskaitą, buitinių klausimų sprendimą. VPU socia linių mokslų absolventas sako, jog į jį galima kreiptis dėl VU svečių namų, neakivaizdininkų bendra bučių.

Teisės ir bendrųjų reikalų direk cijos darbuotojų gretas papildė archyvare Kristina Lingytė. Ji išduoda pažymas studentams, darbuotojams, dokumentus, pa tvirtinančius, jog studentas mo kėsi VU, parengia dokumentus dėl darbo stažo. K. Lingytė tvar ko bylas, įrašo įrašus, priima do kumentus iš fakultetų. Naujoji darbuotoja yra VU archyvistikos absolventė, o dabar tęsia moks lus M. Romerio universitete.

Ema Ameikina yra Finansų ir ekonomikos direkcijos vyresnioji specialistė, į jos pareigas įeina ES struktūrinių fondų lėšų apskaita.

Finansų ir ekonomikos direkcijos Atsiskaitymų apskaitos sektoriaus vyresnioji specialistė Dalia Šla-

mienė šias pareigas eina nuo birželio 20 d. D. Šlamienė išrašo sąskaitas už negyvenamų patal pų nuomą, bibliotekos paslau gas, tvarko įmokas už studiįas, kurias apmoka įstaigos. D. Slamienė baigė VU pramonės eko nomiką.

Jurijus Kulikovas - Priešgais rinės saugos inspektorius (Teisės ir bendrųjų reikalų direkcijoje), šis specialistas inspektuoja Univer siteto padalinius, taip pat paren gia saugos instrukcijas.

Algimantas Paliukėnas - Stra teginės plėtros skyriaus vyriausia sis specialistas, VU dirba nuo lie pos 1 d., pagrindinis jo darbas ES paramos projektų finansų ad ministravimas. į šį specialistą ga lima kreiptis, jei reikalinga orga nizacinė ir metodinė pagalba strateginio planavimo, investici jų politikos klausimais. A. Paliu kėnas baigė Vilniaus universite to Ekonomikos fakulteto gamybos ekonomikos ir valdymo specialy bės studijas.

Dr. A. Geručio šimtmečio proga prisimenamas Lietuvai daug nusi pelnęs žmogus, dirbęs ir nenuilsta mai kovojęs dėl Lietuvos Nepriklau somybės, Lietuvos istorijoje savo vardą įamžinęs darbais, parašytais veikalais ir studijomis. Šiandien Lietuva laisva. Dr. A. Ge ručio pavardė jau įtraukta į enciklo pedijas bei žodynus, juose aprašy ta jo veikla ir svarbiausi darbai. Tačiau iki šiol dar nėra išsamiai tyri nėta, nagrinėta ir įvertinta dr. A. Ge ručio veikla ir darbų reikšmė Lietu vos diplomatijai, dvišaliams Lietuvos ir Šveicarijos konfederaci jos santykiams.

Albertas Gerutis, diplomatas, spaudos darbuotojas, gimei905 m. liepos 21 d. Rygoje. Lankė lietuvių pradžios mokyklą, karo metais - pro gimnaziją Samaroje. 1919 metais savanoriu įstojo į Latvijos kariuome nę, dalyvavo kovose su bermonti ninkais. Vienas iš Rygos lietuvių „Rū tos draugijos“ steigėjų. 1924 metais persikėlė gyventi j Kauną. Studijavo Lietuvos, vėliau Berlyno ir Berno universitetuose. 1933 metais baigė teisę Berno universitete. Teisės mokslų daktaras (1933). Nuo 1928 metų buvo „Lietuvos aido“, vėliau ir Eltos korespondentas Berlyne. 1933-1935 metais dirbo Klaipėdos krašto gubernatūroje; vienas iš pre kybos instituto Klaipėdoje steigėjų. Nuo 1936 metų dirbo Lietuvos už sienio reikalųministerijoje. 19371940 metais - Ženevoje Lietuvos delegacijos prie Tautų Sąjungos sekretorius. 1940-1946 m. - Lietu vos pasiuntinybės Berne pirmasis sekretorius. Vadovavo Lietuvos spaudos biuriui. Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikėjas, tarybos pir mininkas (nuo 1980 metų garbės narys), „Šveicarijos lietuvių žinių“ re daktorius. 1946 metais - Lietuvių bibliografinio archyvo steigimo ini ciatorius ir vedėjas. Nuo 1948 metų Lietuvos pasiuntinys Šveicarijoje, nuo 1954 pasiuntinybės patarėjas, nuo 1980 - įgaliotasis ministras. Baltų draugijos Vokietijoje valdybos lietuvių sekcijos pirmininkas, nuo 1981 - garbės narys. Rengė Baltų kultūros dienas (1966), Europos Lie tuviškųjų studijų savaitę (1974) Liu cernoje. Buvo vienas iš organizaci

Dr. A. Gerutis jos „Europos žmonių teisių ir apsi sprendimo konferencija“ steigėjų. Dr. A. Gerutis mirė 1985 m. gruodžio 1 d. Berne. 2000-ųjų bir želio 5 d. dr. A. Geručio ir jo žmonos Elenos Taraškevičiūtės-Gerutienės (1900 m. kovo 21 d. Kuktiškėse, Ute nos r. - 1997 m. vasario 15 d. Ber ne) palaikai buvo perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Dar 1975 metais dr. A. Gerutis pradėjo rūpintis savo didelės, ilgus metus kauptos bibliotekos ir archy vo likimu: pasiūlė juos perduoti Vil niaus universiteto bibliotekai. Ir taip paties dr. A. Geručio valia, jo žmo nos p. E. Gerutienės, Šveicarijos lie tuvių bendruomenės pirmininko dr. V. Dargužo-Hoferio, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus akademiko J. Kubiliaus, bibliotekos direktoriaus J. Tornau, direktoriaus pavaduotojo A. Čapliko, direktorės B. Butkevičie nės rūpesčiu, didelių bendrų pa stangų ir sumanumo dėka A. Ge ručio gausus rašytinis palikimas ir biblioteka, pradėję savo kelionę j senąjį Vilniaus universitetą dar so vietiniais laikais, šiandien yra sau gomi neišskaidyti Vilniaus univer siteto bibliotekoje (vardinėje dr. A. Geručio knygų kolekcijoje yra per 5 tūkstančius spaudinių, o Rankraščių skyriuje asmens fon de (F155 - A. Gerutis) - 856 doku mentų bylos). Visas šis palikimas liudija doro, darbštaus ir kūrybin go dr. A. Geručio gyvenimo bei veiklos kryptis, yra reikšmingas juose sukaupta ir neįkainojama ne priklausomos Lietuvos kūrimo is torija bei patirtimi.

Parodos atidaryme dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, diplomatai ir kiti garbingi svečiai

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

Europos universitetai: tarp marketingo ir komunikacijos

? ggggkronika

Rugpjūčio pabaigoje Europos universitetų ryšių su visuome ne ir informacijos darbuotojai buvo susirinkę į metinę EUPRIO Buvo kalbama apie tai, kad di konferenciją Kremso universitete, Austrijoje. Konferencijos te dėjant konkurencijai tarp universi ma - „Integruota komunikacija: faktas ar fikcija?“

Nijolė BULOTAITĖ

tetų, keičiasi ir universitetų orienta cija, jie priversti perimti rinkos pamokas. Ryšiai su visuomene gal būt nebėra universitetams vienin telė komunikacijos priemonė, no rint sėkmingai konkuruoti ir turėti puikią reputaciją. Konferencija bu vo ne tik puiki galimybė sužinoti universitetų ryšių su visuomene veiklos aktualijas, naujoves, perimti naudingą patirtį, bet ir pamatyti nuo stabų Dunojaus slėnį, kuriame ga minamas puikus vynas, aplankyti Melko vienuolyną bei istorinjus miestus ir pilis. EUPRIO - Europos universitetų informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociacija, įkurta re miant Europos Sąjungai (tuo metu dar Europos Bendrijai) 1986 metais, siekiant įrodyti ryšių su visuomene ir žiniasklaidos darbo reikšmę universitetams. Metinių susibūrimų pagrindinis tikslas - pasidalyti pa tirtimi, kelti profesinę kvalifikaciją, pasisemti patirties ir gerų idėjų iš kolegų. Pradėjusi nuo 18 universi tetų, organizacija išaugo ir dabar vienija per 300 Europos universi tetų, kuriems rūpi savo šalies ir Eu ropos universitetų ateitis, visuome nės nuomonė apie aukštojo mokslo kokybę, universitetų misiją ir studijų bei mokslo lygį.

ganizatoriai kiek nerimavo, ar tikrai tą sugebėsime, bet po mūsų surengto pristatymo nusira mino ir labai susi domėjo Vilniumi ir Lietuva. Į šias konferen cijas paprastai su sirenka 200-300 delegatų iš visų Europos universi tetų: ryšių su visuo mene darbuotojai, laikraščių ir žurna lų redaktoriai, žur 2006 metų konferencijos Vilniuje pristatymas nalistai. Tai ne tik puiki galimybė mūsų universitetų Lietuvoje ryšių su visuomene ryšiu su visuomene specialistams padaliniai universitetuose pradėjo kelti kvalifikaciją, užmegzti ryšius, kurtis tik XX a. paskutinio dešimt mečio pabaigoje. Vilniaus univer pasitikrinti, ar teisinga kryptimi vei sitetas vienas pirmųjų įkūrė tokį pa kiame, pasimokyti, pasiskolinti ge rų idėjų, sužinoti naujienas. Pa dalinį ir pirmasis iš Baltijos šalių universitetų tapo asociacijos nariu. prastai tai ir unikali galimybė pristatyti savo šalį, jos kultūrą ir pa Garbė surengti metinę konfe renciją, dėl kurios paprastai kon pročius, lankytinas vietas. Vilniui rengiantis tapti Europos kuruoja net keletas universitetų, ki tąmet suteikta Vilniaus universitetui. kultūros sostine tai galimybė pasi reklamuoti tarp labiausiai naujo Pirmą kartą EUPRIO vyks šiame re vėms atvirų žmonių, kurie grįžę į sa gione. Tokios garbės dar neturėjo vo šalį taps aktyviais Lietuvos ne tik latviai ir estai, bet ir čekai, ambasadoriais. lenkai, slovakai, vengrai. Matyt, or

Profesorė apdovanota už traumų tyrimus Ona MACKONYTĖ Anot profesorės Danutės Gailie nės, politinės represijos laikomos vienomis iš sunkiausių traumų, nes represijos dažniausiai būna itin žiaurios ir ilgai trunkančios. Dvide šimto amžiaus Europos istorija su jos dviem totalitariniais režimais paženklinta daugybės represijų, persekiojimų ir žmonių kančių. Tiek nacių, tiek komunistinio režimo pa darinius tapo įmanoma tirti tik abiem žlugus. Praėjus maždaug 20 metų po karo psichologijos mokslas įro dė, jog kančios, kurias žmonės pa tiria karo metu, palieka ilgalaikes klinikines pasekmes. Mokslininkai kurį laiką diskutavo, gal tai praeina savaime. Iš tikrųjų nepraeina. De šimtmečiais gali likti ryškūs padari niai, kurie perauga į asmenybės pakitimus, dėl to gali pakisti net žmogaus charakteris. Sovietų są jungoje ir mūsų krašte represijos tęsėsi 50 metų. Buvusioje Sovietų sąjungoje tokie tyrimai nebuvo at liekami. Truputį šią sritį mėgino tyri nėti vokiečiai ir lenkai. „Visi tyrimai, kurie buvo atlikti iš karto po karo, dar neparodo, kas nutinka su žmo nėmis po kurio laiko. Mes pamatė

Už naujos tyrimų tematikos plėtojimą ir paskelbtus tyrimus fondas „| laisvę“ kasmetine premija apdovanojo Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros profesorę Danutę Gai lienę. Ilgą laiką tyrimą vykdę psichologai rezultatus paskel bė dviejose knygose lietuvių ir anglų kalbomis, nes norėta, kad tyrimas būtų matomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje.

Profesorė D. Gailienė tyrinėja politinių represijų padarinius. V. Naujiko nuotr. me, kad niekam nerūpi, kas su žmonėmis darosi po daugelio me tų. Tyrimas gan didelis - ištirta per 1500 represuotų žmonių. Taigi

moksliškai įrodyta, jog daugelį rep resuotų žmonių pasekmės perse kioja dar ir dabar, tik mūsų visuo menėje per mažai tuo rūpinamasi ir kalbama“, - apie atliktą darbą pa sakojo profesorė Danutė Gailienė. Lietuvių kalba išleistoje knygoje „Sunkių traumų psichologija: politi nių represijų padariniai“ nagrinėja mos nacizmo ir komunizmo repre sijų pasekmės Europoje, taip pat kolonijinio genocido ilgalaikiai pa dariniai Arktyje ir Australijoje. Nor vegijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ka nados ir Lietuvos autoriai tyrė sunkias traumas, kurios skyrėsi sa vo trukme ir traumos pripažinimo laipsniu, padarinių įvertinimo ir ža los kompensavimo aukoms pobū džiu. Knyga skirta psichikos sveika tos specialistams bei tyrėjams psichologams, psichoterapeutams, psichiatrams ir visiems, kurie domi si totalitarinių režimų padariniais.

Apie iššūkius aukštajam mokslui diskutuota Rygoje r Vilniuje Kaip priimti naujui iššūkius, metamus aukštajam mokslui, ir išlaikyti jo vertę - apie tai diskutavo 27 Europos aukštojo mokslo draugijos forumo dalyviai, rugpjūčio 27 d. lankęsi ir Vilniaus universitete. EAIR (European Association for Institutional Research) - tai tarptautinė organizacija, įsteigta 1989 m., siekianti sukurti bendrą Europos mokslinę erdvę. Šios or ganizacijos nariai dalijasi moks linio ir akademinio darbo patirti mi, ieško sprendimų, kurie padėtų pagerinti aukštojo moks lo sistemas. Organizacijos būsti nė yra Amsterdame, tačiau kas met skirtingose pasaulio šalyse rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį vyksta suvažiavimai. Šiais metais forumas vyko Rygoje rugpjūčio 28-31 d., atvyko dalyvių iš Euro pos, Azijos, Afrikos, Australijos, JAV. Į Rygos universitetą suvažia vo mokslininkai, universitetų va dovai ir aukštojo mokslo sistemų tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių. Vil niaus universitetui atstovavo rek torius prof. B. Juodka, prorekto riai doc. B. Pociūtė, dr. A. Pikturna, Studijų direkcijos direktorius prof. G. Dikčius. Forume svarstyti ir VU svarbūs klausimai, t. y. studijų kokybė, pro gramų pakopų derinamumas, lė šų gavimas. Forumo dalyviai pa brėžė, kad mokslas yra brangus dalykas, todėl Europos universi tetai siekia suderinti privatų ir vals-

Studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius teigia, jog abiturientus traukia VU prestižas

Anot direktoriaus, mažiausiai norėta stoti į matematikos, infor matikos mokymą, geologiją, inži nierinę geologiją. Tačiau net ir čia įstojo tik keletas abiturientų, ne laikiusių valstybinių egzaminų. Kituose universitetuose tokių įsto jusiųjų be valstybinių egzaminų apstu. VU gali didžiuotis tik gerais abiturientais. Šiemet Vilniaus universitete

čiau atrodo vakarinės ir neaki vaizdinės studijos. Pritrūko norin čiųjų studijuoti žurnalistiką, anglų kalbos ir vokiečių kalbos moky mą, teisę su aukštuoju išsilavini mu“,-komentavo prof. G. Dikčius. Stojantieji į magistrantūrą su sidūrė su tam tikromis proble momis. Kai kuriose programo se labai padaugėjo išleidžiamų bakalaurų, o magistrantūroje vietų nepadaugėjo. Ši proble

pradėjo studijuoti per 5 tūkstan čius naujų studentų. „Kiek pras

ma ypač buvo aktuali informa tikams.

mažai amerikiečių, Pietų Afrikos, Australijos atstovų, itin įdomios buvo jų mintys ir pastabos apie Europoje vykstančius procesus. Juk vyksta globalūs pokyčiai, to dėl, manau, keitimasis nuomone yra mūsų Universitetui labai nau dingas“, - sakė akademinių rei kalų prorektorė doc. Birutė Pociū tė. J forumo programą buvo įtrauk tos ekskursijos į kaimyninių šalių universitetus: Tartu universitetą Estijoje, ISM Kaune, taip pat Vil niaus universitetą, j VU atvyko 45 forumo dalyviai. Svečius pasitiko mokslo reikalų prorektorius prof. J. V. Vaitkus, Senato salėje mokslininkai ir akademikai susipažino su Lietuvos aukštojo mokslo sis tema. Jiems buvo aprodyti senie ji Universiteto rūmai, kiemai, bib lioteka, observatorija ir Šv. Jonų

bažnyčia. „U. V." in form.

Švedai istorikai žavėjosi VU Lundo (Švedija) universiteto Is torijos draugijos delegacija rug pjūčio 26 d. lankėsi Vilniaus uni versitete. Šiai draugijai priklauso

ne vien istorikai, bet ir Lundo universiteto draugai, istorijos mėgėjai. Kas dvejus metus or ganizacija savo nariams rengia ekskursijas į senuosius Europos universitetus. Anksčiau jie jau lankėsi Krokuvoje, Kopenhagoje, o šiemet pasirinko Vilniaus uni versitetą.

VU džiaugiasi studentų gausa Atkelta iš p. 1

tybinj kapitalus. Aukštojo mokslo įstaigų vadovai diskutavo, kaip būtų galima pakeisti valstybių po litiką, nes daugelis šalių jau yra nebepajėgios sumokėti už savo piliečių mokslus. „Šitame forume dalyvavo ne

Prof. G. Dikčius pasidžiaugė, jog iš 1800 priimtų į magistrantūrą tik apie 300 yra iš kitų universitetų. Likusieji - VU studentai. Pastebi ma ir tai, jog daug bakalaurų bai gę studijas stoja į magistrantūrą užsienyje. „Europa vilioja savo perspektyvomis, nes užsienio uni versitetams trūksta magistrantų, jie mielai priima mūsų studentus. Iš Vakarų studijuoti VU magistrantū roje beveik nėra norinčių. Į Uni versitetą veržiasi magistrantai iš Rytų - Pakistano, Bangladešo.

Draugijos delegacija Vilniuje praleido tris dienas ir daugiausia vizito laiko skyrė pažinčiai su VU. Svečiai išklausė mokslo reikalų prorektoriaus prof. J. V. Vaitkaus paskaitos, taip pat dėstytojos Lo retos Skurvydaitės pasakojimo apie Universiteto istoriją. Galiau siai istorijos gerbėjų iš Švedijos viešnagę vainikavo ekskursija po Universiteto senuosius rūmus.

„U. V.“ inform.

Universitetas Lietuvoje jiems yra kaip tarpinė stotelė pakeliui į Va karus“, - aiškino prof. G. Dikčius. Užsienio lietuviai taip pat labai mielai stoja čia mokytis. Priežas čių daug - atvykę į Lietuvą jie gau na dar vieną pasą, taigi padidėja galimybė įsidarbinti jau keliose šalyse. Papildomo priėmimo j pagrindi nes studijas Vilniaus universitete nebuvo, nes norinčiųjų ir taip per daug. Priėmimo planai VU nesikei čia jau ketveri metai. Tačiau šiemet viršytas 25 tūkstančių studentų skai čius Universitete. Tiek studijuojan čiųjų VU dar niekada neturėjo. V. Naujiko nuotr.

universitas vilnensis

2005-2006 m. m. pavasario semestro ERASMUS programa VU studentams

į Studijų sritis ir Europos universitetai

01.0

Vilniaus universi teto fakultetas

Pagrindinės studijos Stu dentų skai čius

Iš viso mėne sių

Magistrantūra Stu dentų skai čius

Iš viso mėne sių

Doktorantūra

Stu dentų skaičius

Studijų sritis ir Europos universitetai

Iš viso mėne sių

09.1

GMF

TVM

EF TVM

2 2

10 10

TVM KHF

•Rchnisthę ŲnivcrsiHH Pr^n (D) EMA Universitat Greifswald (D) Fachhochschule Mainz (D)

KHF EF TVM TVM EF TVM TVM KHF TVM

Fachhochschule Osnabriick (D) Fachhochschule Pforzheim (D) Fachhochtehule Rwnhcim <D) Aalborg University (DK) Universidad de Castilla -La Mancha (E) ESC d’Amiens Picardie (F) Ecole Sunerieure de Commerce Inleriialięnal (F) i mversiie jcan rviounn i.yon ' iri Universite Paris-Val de Mame. Paris 12 (F)

Pirkanmaa Polytechnic (SF) Matei Bei Universitv (SK)

KHF TVM

1 1 1 2

5 5 6 10

1 1

5 6

EF EF

EF TVM TVM TVM TVM TVM TZC

KHF TVM TVM TVM KHF

09.4

Iš viso mėne sių

FIF FIF FIF FIF FIF

1 1 1

5 5 5

FIF

Stu dentų skai čius

Iš viso mėne sių

Stu dentų skaičius

š viso mėne sių

Studijų sritis ir Europos universitetai

09.5

5 6

09.8

10.0

---- ----—

4 3 I

1 2

5 9

16 12 5

-----"-----

KHF

10.4

KHF FsF

2 1

133

Iš viso mėne sių

Stu dentų skai čius

Iš viso mėne sių

Doktorantūra

Stu dentų skaičius

Iš viso mėne sių

10.6

FIF FIF FIF

2 1 3

5 15

FIF

TF TF TF TF TF TF TF

FsF

Collegium Civitas (PL)

■' ■ IT • ’t (b) Uppsala Universitv

FsF

TF TF TF TF TF TF

TF TF TF TF

2 1

TSPMI KF

TSPMI

Universite Libre de Bruxelles (B)

TSPMI

Freie Universitat Berlin (D)

TSPMI

Universitat Bielefeld (D)

TSPMI

GMF

1 1

GMF GMF

11.0

6 5

2 1 2 1 1 1

10 5 10 5 5 5

TSPMI

1 2

5 10

TSPMI

KHF

(F)

143

5 5

Ekonomika

Hamburger Universitat fiir Wirtschaft u. Politik (D)

universitat iviannneirn

University of Southem Denmark (DK)

Universite dės Sciences et Technologies de Lille (F) .................... _ ....... Universite de Rausi (F)

Universita di Messina (D

Utrecht University (NL)

Universidųdc doMmho (P) Akademia Ekonomiczna w Poznaniu (PL)

14.4

MIF MIF MIF

6 6

| Matematika, Informatika

VlllVUSH.lt DIĮICICKį -------------------Friedrich Schiiler Universitat Jena (D) Universite de Sciences et Technologies

i 1.1

| ES teisė

Universita dėsli studi di Padova (I) Uniwersvtet Warszawski (PL)

6 1

11.3

Universitat Ziirich (CH)

FsF

Vni vęrsįiai Konstanz; (D)

FsF

Miinster Universitat (D)

FsF

1 1 1

MIF MIF MIF

6 6

5 6

| Informatika

Libera Universitadi Bolzano (I) Umwersvtet Warszawski (PL) Karlstad University (S) 11.4

1 Geodezija. Kartografija

GMF, Kartografij os centras

Psichologija

Socialinis darbas

| Matematika

| t.eoiogija Universite! zu Kiti (D)_______________ Technical University of Denmark (DK)

Universitat de Barcelona (E)

1 1

TSPMI

Universitat Wien (A)

Universitv of Aarhus (DK)

10 5

Universitat Salzburg (A)

Universitv of Copenhagen (DK)

5 5 5

Politikos mokslai

Universitat MUnchen (D)

5 15 10

1 3 2 1 1 1

Socialiniai mokslai

Universitat Konstanz (D)

145

Univ. de Toulouse II Le Mirail (F)

GMF

| Geografija, Geologija 1

Branduolinė fizika

Universitat Erfurt (D)

14.1

| Viešasis administravimas

Universidad Rey Juan Carlos (E) Universidad de Vigo (E)

GMF GMF GMF

GMF

| Kriminologija

Universite de Pau (F)

6 5

FIF

| Teisė

Universite de Paris-Nanterre. Paris X (F) Universita di Pisa (I) Uppsala universite! (S)

—i—

Cheminė/A plinkosaugos inžinerija

Humboldt-UniversitSt zu Berlin (D) Universitat Mūnchen (D) Univ. dės Sciences et Technologies de LįlĮe(F) Utrecht University (NL)

MIF MIF MIF

5 6 5

1 1 1

Bemer Fachhochschule (CH)

FsF

Fachhochschule Solothum (CH)

FsF

Ev. Hochschule fur Soziale Arbeit

FsF

Ev. Fachhochschule Hannover (D)

FsF

HTWK Leipzig (D)

FsF

1 1

| Dirbtinis intelektas

Cattnlira rUI <ta

Q n.

FsF

(D University of Lapland (SF)

FsF

Sheffield Halam Universitv (UK)

FsF

Humanitariniai mokslai

Karl-Franzens Universitat Graz (A) Universitat Erfurt (D) UnivęrįiįĮal Ertįjrt ĮDj-------------------l niversidade de C oimbra (P) Universitv of Turku (SF) 08.1

Stu dentų skai čius

Magistrantūra

| Mažiau paplitusios kalbos

Universitat SalzbunĮl Ai_____________ University of Gent (B) Universite de Fribourg (CH) Universitat Ziirich (CH) Freie Universitat Berlin (D) Humboldt-Universitet zu Berlin (D) J.W. Goethe Universitat Frankfurt/Main (D) Universitat Freiburg (D) Ruorecht-Karls Universitat Heidelberc (D) Universitat Konstanz (D) Universitat Miinster (D) Universidad Publica de Navarra (E) Universite Pierre Mendes France. Grenoble (F)

10.7

08.0

Pagrindinės studijos

Mikrobiologija, biotechnologijos

Universita di Milano (1)

| Klasikinė filologija

Universita di Pisa (I)

12 10

GMF

07.6

Vilniaus universi teto fakultetas

| Vertimas

Friedrich Schiiler Universitat Jena (D)

2 2

13.4

14.0

'------------------

Erasmushogeschool Brussel (B) Ho2eschool Gent (B) Universitv of Joensuu. Savonlinna (SF)

Edukacija, mokytojų ruošimas

Hogskolan in Bergen (N) Hogskolan Dalama (S)

07.0

Stu dentų skai čius

Doktorantūra

Bendroji ir lyginamoji literatūra

__ _ r r VnivffWY

Verslo studijos ir kalbos

Universite de Savoie (F) Universite de Savoie (F)

06.9

Magistrantūra

09.2

EF (F) Universitv of Piraeus (G) Instituto Politėcnico de Beįa (P) ISCTE Instituto Superior de Ciencias do Trabalho e da Emnresa (P) Management College of Gdansk (PL) Warsaw School of Economics (PL) JbnkdDing Universitv (S) I.UIIU v III » VI ->11 j. ' ■> 1 University otSkovdfi(S) Universitv of Joensuu (SF) Universitv of Joensuu (SF)

05.0

Pagrindinės studijos

| Šiuolaikinės EB kalbos

University of Antvverp (B) Universite Libre de Bruxelle$ (B) Universidad de Castilla-La Mancha (E) Universite Paris XII-Val de Mame (F) Universita Cattolica Dėl Sacro Cuore (I) Nicolaus Conemicus University (PL)

Verslo studijos ir vadybos mokslas

Univer*»ity of National and World Economy (BG) ' Ųni»CTWBamberR(D) FH fiirTechnik und VVirtschaft Berlin (D) nocnscnuie uremen Brandenburgische Technische Universitat Cottbus (D)

04.1

Vilniaus universi teto fakultetas

| Žemės Ūkio mokslai

Helsinki University (SF)

04.0

2005 rugsėjis

FsF FIF IF

1 1

5 5

FsF

1 1 1

5 5 5

Universitv of Thessaly (G) Uppsala University (S)

MIF MIF

1 2

5 10

14.6

Univerzita Karlova v Praze (CZ) Leipzig Universitat (D) Akademia Medycana w Wroclawiu (PL)

Filosofija

MF MF MF

2 1

10 5

10 Universite de Fnboury (CH) Hogskolan i Skovde (S)

FsF FsF

1 1

Tarptautiniai santykiai. Europos studijos

12.0/1 | Medicina

5 5

12.3

Aarhus UniYSSity (DK)

TSPMI

Universidad de Alcala (E)

TSPMI

Universita di Bologna (I)

TSPMI

Uniwersvtet Warszawskj (PL)

TSPMI

Sofia Universitv (BG)

Fachhochschule Hannover (D)

Hochschule Mittvveida (D)

Universidad Comolutense de Madrid (E)

| Stomatologija Publicznei w Kielcach (PL)

Leopold-Franzens-UniversitSt ImsbnKk(A)

08.3

13.0

Istorija-

Karl-Fr4nWns-Ųnivęrsi|at Ura? (A) Universite Libre de Bruxelles (B) Universitv of Basei (CH) Universitat Ziirich (CH) EMA Umverata Gmfssaki (D) Universitat Hannover (D) Westfalische Wilhelms-Universitat Miinster (D) Universitat de Barcelona (E) Universita di Bologng (I) Universite di Pisa (I) Universita di Triestu (I) Universitv College Cork (IRL) Uniwersvtet im. Adama Mickiewicza w Poznanių (PL) Univversvtet Warszawski (PL) Universitv of Helsinki (SF) Universitv of Turku (SF) 09.0

RSTC

Uniwersytet Jagiellonski (PL) Akademia Medyczna w Wroclawiu (PL) Malmo University (S)

5 5

IF IF IF IF IF

1 1

IF IF IF IF IF IF

1 1

5 6

2 1 1

10 5 6

13.1

1 1

IF IF IF

5 5 2

| Kalbos ir filologijos mokslai

Ruhr-Universitiit Bochum (D) Universitat Erlangen-Nūmberg (D) Universite! Konstanz (D) Universitat Miinster (D) universitv oi uopennageii Universite Catholiaue de l’Ouest (F) Universita di lĮdine <I> Universitv of Oslo (N) Goteborg University (S) Lund University (S) i įiji^iia i inveisiiet (.i) University of Joensuu (SF) Universitv of Turku (SF) Ct<ncnius University in Bratislava (SK)

FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF

2 1

10 6

1 2 2 1 2 1 1 2 1

5 10 10 5 10

6 6 10 5

1 1

GMF

15.0

FF GMF GMF

2 2

10 10

Komunikacija ir informacijos mokslai

(G)

GMF GMF GMF GMF GMF GMF

1 2

5 12

1 1 1 1 1

5 6 5 6 5

Universita LUMSA di Roma (I)

Rigas Stradina Universitate (LV)

instituto roinecnico ae ueia in

Univversvtet Jagiellonski (PL)

KF Bahcesehir Universitesi (TR)

| Fizika

University of Gent (B) Universitat Augsburg (D) Bergakademie Freiber^ (D) Universitat Hannover (D) Universitat Leipzig (D) Universite du Maine (F) Universite Louis Pasteur Strasbourg 1 (F) Universite Poul Sabaiier. Toulouse (F) Universitv of Atheos (G) Universita di Padova (I) Linkoping University (S) Lund University (S)

13.3

5 1

FF FF FF FF FF FF FF FF FF FF FF FF

15.1 2

| Žurnalistika

1 2 1 2

5 10 5 10

1 1 1

5 4 6

> nneisiuau ue -viŲicia (U)

Universita di Siena (I)

Utrecht Universitv (NL)

153

9 Į Viešieji ryšiai, reklama

Universidad de Murcia (E)

Universidad de Vigo (E)

10 1

| Biologija

Unverstat Bielefeld (D) Universitat zu Kiel (D) Universitd Pierre at Marie Curie (F) Universita dėl Sannio (I) Karolinska Institutet (S) University of Helsinki (SF)

13.2

| Gamtos mokslai

Universitat Rostock (D) University ot Bergen (N) Gdansk Universitv of Technology (PL) Universitv of Skovde (S) University of Kuopio (SF)

MF MF MF

1 Chemija

Masaryk University. Bmo (CZ) Universitat Tiibingen (D) Universitv of Aarhus (DK)

15.4

ChF ChF ChF

1 1

5 6

Į Bibliotekininkystė

Humboldt Universitat zu Berlin (D)

Hogskolan i Bq^S (S)

universitaę vilnensis

2005 rugsėjis

~4 SOCRATES/ERASMUS programa:

galimybės VU studentams 2005-2006 mokslo metų pavasario semestrui Socrates/Erasmus programos konkursas 2005-2006 mokslo metų pavasario semestrui 2005 m. rugsėjo 1 -25 dienomis vyksta SOCRATES/ERAS MUS (toliau - ERASMUS) programos konkursas, kurio me tu bus atrenkami studentai studijoms užsienyje 2005-2006 m. m. pavasario semestrui. Konkurse norintys dalyvauti studentai pildo elektroninę paraiškos formą, esančią VU Tarptautinių programų ir ry šių skyriaus svetainėje www.vu.lt.

Apie atrankos rezultatus sužinosite pas fakultetų ERAS MUS koordinatorius arba VU Tarptautinių programų ir ry šių skyriaus interneto svetainėje ne vėliau kaip po 2 sa vaičių pasibaigus atrankai.

ERASMUS studijos ERASMUS programa remia 312 mėn. dalines studijas užsienio universitetuose, su kuriais VU fa kultetai yra sudarę dvišales partne rystės sutartis dėl studentų mainų. 2004-2005 m. m. dalinėms studi joms užsienyje pagal ERASMUS programą išvyko 254 VU studen tai, o 2005-2006 m. m. rudens se mestre - 221 VU studentas.

ERASMUS studento teisės ERASMUS studentų teisės ir pareigos išdėstytos ERASMUS stu dento chartijoje. Pagrindinės jų: • ERASMUS studentas nemo ka jokių akademinių mokes čių priimančiai aukštajai mokyklai (mokesčio už mokslą; registracijos mo kesčio; mokesčių už egza minus; laboratorijų, bibliote kų mokesčių); • studijų užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai visiš kai pripažįstami ir įskaitomi į VU diplomo/laipsnio pro gramą; • per studijų laikotarpį nenu traukiamas nacionalinės stipendijos ir/ar paskolų mo kėjimas. Taip pat: • galimas papildomas finansa vimas negalią turintiems stu dentams (iki 500 EUR/mėn.); • galima papildoma parama ERASMUS intensyviems kalbos kursams.

Dvišalės ERASMUS partnerystės sutartys Studijos užsienyje yra organi zuojamos pagal dvišales partne rystės sutartis, kurias sudaro ERASMUS programoje bendradar biaujantys universitetai. 6 pusla pyje Jūs rasite sąrašą universite tų, su kuriais mūsų Universitetas sudarė sutartis dėl studentų mai nų 2005-2006 m. m., ir informa ciją, • kiek Vilniaus universiteto studentų galėtų studijuoti užsienio universitetuose 2005-2006 m. m. pavasa rio semestre ir kiek mėne sių gali tęstis šios studijos; • dėl kurių krypčių ir dėl ko kių studijų (pagrindinių, ma gistrinių ar daktarinių) susi tarė bendradarbiaujantys universitetai; • kuris Vilniaus universiteto fakultetas yra studentų mai nų organizatorius. Dėl riboto programos finansa vimo ne į visas skelbiamas vietas studentai bus siunčiami. Už stu dentų sąrašų eiliškumą, partne rių ir šalių, į kurias siunčiami stu dentai, prioritetus atsakingi fakultetų koordinatoriai.

Kaip pasirinkti universi tete Rinkdamiesi universitetą, ku riame norėtumėte praleisti studi jų periodą, atkreipkite dėmesį į tai, • ar sutartį su šiuo universite tu turi Jūsų fakultetas. Jūs

galite pretenduoti į studijų vietą tik tame universitete, su kuriuo Jūsų fakultetas turi pasirašęs dvišalę ERASMUS sutartį; ar pasirinktame universitete yra galimybės suplanuoti studijų programą, atitinkan čią Jūsų studijų kryptį ir lygį; kad nurodyti studijų lygiai (pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra) yra sąlyginiai. Pvz., jei Jūs esate bakalauro lygio studentas, Jūs galite pretenduoti į ma gistrantams ir doktorantams skirtas vietas, su sąlyga, jei neatsiras tinkamo nurodyto lygio kandidato ir užsienio universitetas Jus priims.

Kas gali dalyvauti ERASMUS programoje Jūs galite dalyvauti ERASMUS programoje, jei: • esate bet kurios studijų pa kopos VU dieninių studijų studentas; • norite išvykti 3-6 mėn. dali nėms studijoms į užsienio aukštąją mokyklą; • iki planuojamų studijų už sienyje pradžios būsite bai gę 2 pirmosios studijų pa kopos kursus; • niekada nebuvote išvykęs dalinėms studijoms pagal ERASMUS programą.

Pagrindiniai ERASMUS atrankos kriterijai Studentų atranka vykdoma fa kultetuose, kurie atsakingi už ga lutinius konkurso rezultatus. Pirmenybė turėtų būti teikiama: • studentams, kurių paskuti nių dviejų sesijų rezultatų vi durkis ne mažesnis kaip 8 balai; • studentams, pretenduojan tiems į vietą tokiame užsie nio universitete, kuris suda ro galimybes suplanuoti studijų programą, atitinkan čią jo studijų kryptį ir lygį. Šis studijų užsienyje planas reikalingas pilnam studijų periodo pripažinimui Vil niaus universitete;

studentams, klausiusiems ar klausantiems dalykus už sienio kalba Vilniaus uni versitete (informaciją apie šiuos dalykus galima rasti Vilniaus universiteto svetai nėje: http://trs.cr.vu.lt/courses/): • studentams, gerai mokan tiems užsienio kalbą. Kiekvienas fakultetas pats nu stato išvardintų atrankos kriterijų eiliškumą ir gali juos papildyti. •

Kaip bus organizuoja mos studijos užsienyje Konkursą laimėjusiems stu dentams Tarptautinių programų ir ryšių skyrius organizuoja informa cinį seminarą, kurio metu sutei kiama išsami informacija apie to lesnį studijų periodo užsienyje organizavimą. Siekiant užtikrinti studijų užsie nyje periodo akademinį pripaži nimą, VU su kiekvienu studentu susitaria dėl aiškiai apibrėžtos studijų programos, t. y. pasirašo studijų sutartį, kuri prieš studijų laikotarpio pradžią turi būti sude rinta ir su priimančia institucija. Per semestrą studentas užsienio universitete privalo surinkti 30 ECTS kreditų. Sėkmingai baigta studijų sutartyje numatyta ir su derinta programa garantuoja stu dijų periodo pripažinimą VU.

Finansavimo sglygos Laimėję ERASMUS atrankos konkursą studentai gauna ERASMUS stipendiją, kurios dy dis priklauso nuo užsienio šalies. 2005-2006 mokslo metais sti pendijų dydis yra nuo 350 iki 450 eurų per mėnesį:

ERASMUS „nulinė" stipendija ERASMUS programa siūlo ga limybę vykti studijoms užsienyje su „nuline“ stipendija: šiuo atveju visos išlaidos bus dengiamos iš Jūsų asmeninių lėšų, tačiau nau dositės visomis ERASMUS stu dento teisėmis. Jei Jūs sutiktumė te vykti į užsienio universitetą su „nuline stipendija“, t. y. turėdami tik ERASMUS studento statusą, būtinai pažymėkite tai paraiškos anketoje. „Nulinės stipendijos“ laimėto jų mobilumo išlaidos gali būti den giamos iš privačių fondų, tėvų, ki tų šeimos narių, darbdavių lėšų, taip pat imant paskolą iš Mokslo ir studijų fondo. Informaciją apie Mokslo ir studijų teikiamas pasko las rasite http://www.vmsfondas.lt

Naudinga informacija Dėl dalyvavimo ERASMUS programoje konsultuoja SOCRATES/ERASMUS insti tucinė koordinatorė Milda Girdzijauskaitė, tel. 268 70 48, ei. p. mjida.girdzijauskaite@cr.vu.lt, VU CR, 220 A kab., kasdien nuo 14 iki 16.30 vai., taip pat fakulte tų ERASMUS koordinatoriai. ERASMUS fakultetų koor dinatorių sąrašą, ERASMUS partnerių sąrašą su tiesiogi nėmis nuorodomis į jų inter neto svetaines, taip pat iš samesnę informaciją apie ERASMUS programą rasite VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus svetainėje www.vu.lt

Šalių grupės

Stipendija per mėnesį

Airija, Danija. Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Norvegija, Suomija, Švedija

450 EUR

Austrija, Belgija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kipras, Lichtenšteinas, Malta, Nyderlandų Karalystė, Prancūzija. Portugalija, Vokietija

400 EUR

Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija. Rumunija. Slovakija, Slovėnija, Vengrija. Turkija

350 EUR

Tarptautinių programų ir ryšių skyrius įsikūrė naujose patalpose 'fTarptautinių programų ir ryšių skyrius lankytojus jau priima naujose patalpose. Naujoje vie toje skyrius įsikūrė po to, kai bu vo atlaisvintos Jungtinių Tautų organizacijos (L. Vladimirovo) skaityklos užimamos patalpos. Iki tol Tarptautinių programų ir ry šių skyriaus kolektyvas senąsias patalpas dalijosi su Strateginio skyriaus darbuotoju. Senosiose patalpose jau seniai buvo sunku kokybiškai ir kvalifikuotai aptar nauti lankytojus. Viename kam baryje tekdavo priimti ir užsienio svečius, kartais net rektoriaus

svečius, ambasadų darbuotojus, ir užsienio bei Vilniaus universi teto studentus. Be to, Studijų už sienyje informaciniam centrui iš sikėlus į Saulėtekio rūmus, skyrius prarado galimybę pateikti turimą informacinę medžiagą vi siems prieinamu būdu bei suteikti studentams galimybę pasinau doti internetiniu ryšiu. Atnaujintame kabinete lanky tojus pasitinka sekretorė, įreng tos dvi kompiuterizuotos darbo vietos su spausdintuvu studen tams. Čia pat lankytojų patogu

ti. Visas skyrius nuo šiol dirba viename kabinete. Skyriuje pa likta viena laisva darbo vieta at vykstantiems praktikos atlikti ne tik lietuviams, bet ir užsienie čiams. Naujose patalpose įreng tas posėdžių ir svečių priėmimo kambarys. „Mes labai ilgai lau kėme naujų patalpų ir esame la bai laimingos“, - vos persikėlus į naujas patalpas džiaugėsi Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja Raimonda Mar kevičienė.

mui stalas dokumentams pildy

„U. V.“ inform.

TRS darbuotojai lankytojus jau pasitinka naujose ir patogiose patalpose. V. Naujiko nuotr.

universitas vilnensis

i f k dėmesio------------------------------------

2005 rugsėjis

g 11 ^klausiate - atsakome Ar bus šalinami iš Universiteto nespėję sugrįžti iki rugsėjo 15 dienos?

Paskaitos radijo bangomis I

Nerijus PETRAUSKAS Apie naująjį VU TSPMI ir Lie tuvos radijo projektą kalbėjomės su „Radijo paskaitų“ kuratoriumi, VU TSPMI profesoriumi Alvydu Jokūbaičiu.

Kaip kilo idėja transliuoti paskaitas radijo bango mis?

■

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos moks lų institutas (VU TSPMI) kartu su Lietuvos radijo programa „Klasika“ (buvusiu LR 2) rengia naujų, įdomų projektų „Radijo paskaitos“. Tai aktualiausioms Lietuvos ir pasaulio raidos problemoms skirtas paskaitų ciklas, kuriame daly vaus Lietuvos istorikai, filosofai, politologai, klausimus užduos studentai bei svečiai. Paskaitos bus skaitomos ir įrašomos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politi kos mokslų instituto konferencijų salėje.

Tiek Lietuvos universitetai, tiek nacionalinis radijas nevykdo sa vo misijos. Universitetų fakulte tuose jau beveik mirė viešų pa skaitų tradicija. Komercinės radijo ir televizijos programos siūlo tik trumpalaikes pramogas, o nacionalinis radijas sunkiai ran da savo vietą. Visiškai pagrįstai galima kalbėti apie universitetų ir radijo atotrūkį. Radijo paskaitų idėją pasufleravo BBC 4 laida „Reith lectures“. Kol kas mes ne same pajėgūs padaryti taip, kaip tai daro britai, tačiau kažkas pa našaus mūsų krašte turi vykti.

Kokios temos bus gvilde namos paskaitose? Mes esame pasiruošę kviesti bet kurio fakulteto mokslininkus, galinčius perskaityti įdomią pa skaitą. Mus domina savarankiškas paskaitininko požiūris, jo kvalifika cija ir neblogi oratoriniai sugebėji mai. Pirmenybė bus teikiama hu manitariniams ir socialiniams mokslams, kuriuos Lietuvos moks lo biurokratija jau baigia visiškai nustekenti. Pasakykime atvirai-gy vename pasityčiojimo iš humani tarinių ir socialinių mokslų laikais.

Gal jau žinote pirmosios paskaitos temą ir lektorių? Rugsėjo mėnesį 21 d. 16 vai. TSPMI Didžiojoje konferencijų salėje Vilniaus universiteto Istori jos fakulteto profesorius dr. Alfre-

Ar paskaitos bus skirtos tik studentams? Paskaitos bus skirtos ne tik stu dentams ar dėstytojams, bet ir vi siems Lietuvos gyventojams. Visus Vilniaus universiteto studentus ir dėstytojus kviečiame atvykti j VU TSPMI vyksiančius paskaitų įrašus (tikrąją paskaitos datą galėsite su žinote VU TSPMI interneto tinklalapyje) arba įsijungti radijo imtu vus paskutinį kiekvieno mėnesio trečiadienį, 14 vai. 05 min. Paskaitų įrašus visada galėsite rasti Lietuvos Radijo in terneto svetainės archyve.

TSPMI studentė

Renginys ypatingas tuo, kaa, siekiant sudominti ir įtraukti įvai raus amžiaus, išsilavinimo ir in teresų žmones, neprarandamas universalumas bei tolerancija bet kuriam dalyviui ar žiūrovui. Štai spalio 3-ąją sostinės širdį -

Vokiečių gatvę - papuoš daugy bė iškabų, plakatų su pagrindi niais Konstitucijos straipsniais ir teiginiais, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas Europos Sąjungos pi lietis. Taip projekto dalyviams ir atsitiktiniams praeiviams bus su teikta galimybė susipažinti su Konstitucijos esme, neskiriant tam papildomo laiko. Išsiilgusius pramogų nustebins temperamen tinga eisena su teatro ir šokių grupėmis priešakyje, kuri skam bant ES himnui inscenizuos Eu ropos tautų jungimąsi. Šventinę dieną vainikuos Vilniaus univer siteto debatų klubo organizuoja mi debatai, kuriuose jaunuoliai, užlipę ant statinių, galės viešai pasisakyti tema „Pirmoji Europos Konstitucinę sutartį ratifikavusi šalis: lyderė ar nevykėlė?“ Antrąją renginio dieną (spalio 4-ąją) dėmesio centru taps audi

Atsako Akademinių reika lų prorektorė dr. B. M. Po ciūtė.

in memoriam

Ko tikitės iš šio projekto? Prof. A. Jokūbaitis siekia atgaivinti viešųjų paskaitų tradiciją das Bumblauskas klaus „Su kokiu tautinės kultūros modeliu mes gy vename?“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos centro vedėjas dr. Egdūnas Račius spalio mėnesį skaitys paskaitą apie terorizmą ir islamą. „Lietuvos vi suomenės dvasinė krizė: jos iš takos ir sveikimo prielaidos“ - ta lapkričio mėnesio paskaitos te ma, kurią gvildens Vilniaus uni versiteto Medicinos fakulteto docentas dr. Dainius Pūras. Gruodžio mėnesį dr. Nerija Putinaitė kalbės tema „Lietuviškumo paradoksai: kultūrinis romanti kas prieš valstybinį pragmatiką“.

Manau, kad radijas leis išgirsti tai, kas jau keletą metų vyksta Tarp tautinių santykių ir politikos mokslų institute. Mes toliau tęsiame savo pastangas neapsiriboti vien priva lomomis paskaitomis bei semina rais. Nėra abejonės, kad radijo pa skaitų ciklo sėkmė priklauso nuo pačių paskaitininkų. Gera paskai ta gali tapti tokiu pat gyvenimo įvy kiu, kaip ir geras koncertas, teat ro spektaklis ar perskaityta knyga. Tačiau tokių paskaitų Lietuvoje vis labiau ir labiau mažėja. Mūsų tiks las - ekologinis. Mes norime iš saugoti Lietuvoje vis labiau nyks tančią akademinio gyvenimo formą. Nedaug vilties, jog tai mums pavyks padaryti, tačiau be šito Universitetas prarastų kažką nepaprastai svarbaus.

„Konstitucijos kelias" - spalio 3-8 dienomis Aistė DAČKYTĖ,

Nespėję mokslo metų pradė ti studentai nerimauja ir teirau jasi, ar tie, kurie j studijas negrį žo iki rugsėjo 15 dienos, bus šalinami iš Universiteto?

„Jeigu fakultetai pasiūlys stu dentą iš studijuojančiųjų sąrašų išbraukti - tada Universitetas iš brauks. Fakultetai patys tvarkosi, jie supažindino studentus su są lygomis laiku, pranešė, kokios sankcijos gali būti - jas visi pui kiai žino. Skolininkai, neatlikę pratybų, laboratorinių darbų, irgi privalo atsiskaityti pagal galiojan čią tvarką. Nieko nekeitėme, žai dimo taisyklės liko tos pačios.“

Dar visiškai neatšalus orams ir rudeniškam sąstingiui nepasiglemžus tautiečių energijos, Vilniaus universiteto ak ademinis jaunimas organizuoja ir įgyvendina unikalų pro jektų mūsų sostinėje - „Konstitucijos kelias“. Keturias dienas (spalio 3-8 d.) truksiantis renginys skirtas atskleisti Europos Konstitucijos tikslus, įvertinti jos svarbq formuojant europi etiškų savimonę, apsišvietusių, už priimamus sprendimus atsakingų žemyno bendruomenę. torija, siekianti gauti išsamią, pro fesionalią informaciją apie ES Konstituciją, jos svarbą. Dviejų se minarų, rengiamų VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti tute, metu kompetentingi politolo gai, teisininkai ir žurnalistai anali zuos, prognozuos bei skatins diskusijas Europos Konstitucijos, ES ateities, Lietuvos vaidmens jo je klausimais. Profesionalūs semi narai skatins suinteresuotųjų ak tyvumą, lygiavertės diskusijos su kvalifikuotais specialistais leis jaunajai kartai pajusti savo svar bą priimant strateginius sprendi mus jau netolimoje ateityje. Trečioji diena (spalio 5 d.) už baigs informavimo bei teorinių diskusijų etapą. Dienos progra moje numatyta konferencija te ma „Europos Konstitucija: skiria ar jungia. Kontraversiškos reali jos. Tikslai ir uždaviniai. Per spektyvos“. Joje bus išklauso mos, svarstomos teisininkų,

valstybės institucijų atstovų po zicijos sutarties ratifikavimo klau simu. Spalio 7-oji diena žymės realų ES piliečių startą tiesiant Europos ateities kelią. Šią dieną bus sušauk

tas Lietuvos moksleivių konventas, kurio tikslas - parengti rezoliuciją „Mūsų darbų planas, vykdant nau jas savo, Europos piliečių, parei gas“. Taigi matyti, kad jos turinį su daro ne reikalavimai, kaip įprasta, bet artimiausių uždavinių planas, kylantis iš naujųjų teisių ir pareigų. Kiekviena projekto diena simbolinė Konstitucijos kelio pa kopa, pradedant tikslios, vertin gos informacijos pateikimu ir baigiant realių veiksmų planu. Ti kimės, kad unikalus, neeilinio masto projektas paliks gilų įspū dį vilniečiams bei miesto sve čiams, atliks intensyvaus švieti mo, informavimo funkciją bei skatins sąmoningumą ir aktyvu mą pilietiniame gyvenime.

Profesorius Vytautas Dvareckas 1928 09 20-2005 07 10 Šių metų vidurvasarį, eidamas

77-uosius metus, po sunkios li gos mirė ilgametis Universiteto, Lietuvos geografų ir visų gamti ninkų bendruomenės narys, pro fesorius, habilituotas daktaras Vytautas Dvareckas. Didelė dalis Jo gyvenimo su sieta su Vilniaus universitetu. 1948 metais pradėjo geografijos studijas Vilniaus universitete, o jas baigęs nuo 1953 metų kopė pedagogo ir mokslininko karje ros laiptais Gamtos mokslų fakul teto Geografijos (pavadinimas ki to) katedroje. Dirbo laborantu (1953-1956), studijavo aspiran tūroje (1957-1960), dirbo asis tentu (1960-1964), vyr. dėstytoju (1964-1969), docentu (19691991), profesoriumi (nuo 1991). 1991-1995 m. buvo Bendrosios geografijos katedros vedėjas. Nuo 2004 m. rudens pasitraukė iš pedagoginio darbo, tačiau dar tęsė mokslinę veiklą. Jau nuo pirmo studijų kurso dalyvavo upių slėnių tyrimų eks pedicijose. Šiems tyrimams pa skyrė ir savo diplominį darbą bei abi disertacijas: daktarinę - „Ne ries ir jos intakų geomorfologinė raida“ (1963) ir habilitacinę „Skandinavijos apledėjimo kraš tinių darinių zonos upių slėnių struktūra ir raida“ (1989). Kas bent kartą yra buvęs su Profeso

riumi prie atodangų, niekada ne pamirš Jo aistros pamėgtam tyri mų objektui. „Atgimstu... matau struktūras, cokolius. Tiek nežino mų dalykų dar yra... Pajaunėju...“ - sakydavo Profesorius. Geografijos specialybės stu dentams dėstė kapitalius kursus: bendrąją gamtinę geografiją, že mynų ir vandenynų geografiją, paleogeografiją, gamtos ir civili zacijos kursą. Iš čia ir paskutinis Profesoriaus pomėgis - gamtos ritmų, Žemės ir Saulės bei civili zacijų istorijos sąsajų paieškos. Bendradarbiavo ne tik su kole gomis geografais, bet ir su geo logais, botanikais, archeologais. Rengė straipsnius j mokslo dar bus bei į mokslo populiarinimo leidinius. Už „Lietuvos TSR atla so“ (1981 m.) parengimą bei iš leidimą kartu su kitais Jam buvo suteiktas Valstybinės premijos laureato vardas. Išlydėjo į platų kelią daugybę auklėtinių, vadovavo dešimtims kursinių ir diplominių darbų, prak tikoms, doktorantams. Mums lieka garbūs Profesoriaus darbai, Jo skleista Gerumo ir Rū pesčio šiluma. Mums lieka Jo cre do: „Padėti žmogui, kai jam to rei kia. Padėti studentui, jei jis domisi... Tokia mano - dėstytojo - pareiga“.

Bendrosios geografijos katedra

iversilas nensis

2005 rugsėjis

mes - studentai_______

Geriausias Lietuvos moksleivis pasirinko studijas Vilniaus universitete -f-

Studentų gamtininkų mokslinė draugija vasarą rengė stovyklas moksleiviams

Gytis Urbanavičius - geriausias šių metų Lietuvos abiturien tas. Vietoj privalomų keturių jis savo noru laikė šešis valsty binius egzaminus. Gavęs penkis aukščiausius įvertinimus vaikinas nelinkęs garsiai kalbėti apie savo sėkmę. Priešin gai, Karoliniškių gimnazijos abiturientas kukliai pasakoja apie savo pasiekimus, o įstojęs į norimą medicinos specia lybę VU svajoja apie chirurgo darbą. Laikei daugiau egzaminų nei reikia. Kokie jie? Laikiau matematiką, lietuvių, vo kiečių kalbas, biologiją, chemiją, fiziką. Visi šeši valstybiniai egza minai, nors laikyti privaloma tik ke turis. Taip norėjau. Iš vokiečių ga vau 98 balus. Matematikos tikė jausi gerų rezultatų, tačiau dėl ki tų dalykų nebuvau toks užtikrin tas. Girdėjau, kad prieš egza minus nesimokei. Iš kur tuo met tokios žinios ir rezulta tai? Man nejučia taip išėjo. Reikia mokytis nuosekliai nuo mažens. Tėvas, būdamas pradinių klasių mokytojas, davė gerą pradžią. Ge ros žinios - bagažas iš vaikystės. Gera atmintis irgi padeda, bet svar biausia įsijausti į dalyką ir jį pa mėgti. Dalyvauti olimpiadose taip pat ne pro šalį, nes tai labai pra plečia akiratį ir pagilina žinias. Kai žmonės mokosi per naktis, tada, žinoma, galva nebeveikia. Reikia mokslus derinti su poilsiu, kad gal va šviežia būtų.

Ką, anot tavęs, reiškia „de rinti mokslus su poilsiu“? Lankyti būrelius, atsipalaiduoti. Lankiau medikų būrelį, karatė tre niruotes. Prie kompiuterio daug laiko praleisdavau - gal net ir per daug. Žaisdavau arba naršydavau

po internetą. Kaip į tavo tokį „derinuką“ reagavo tėvai? Pykdavo, liepdavo eiti pamokų ruošti. Nuolat primindavo ir paska tindavo. Žodžiu arba kišenpini giais. Bet nebūdavo, kad varytų varu. Jie ir gerų egzaminų rezul tatų tikėjosi labiau nei aš. Kokie dalykai mokykloje patiko? Chemija man lengviausiai sekė si. Labai ją mėgau. Vokiečių, lie tuvių kalbos - nelabai. Bet ir jas prisiversdavau mokytis, nes yra žodis „reikia“. Vokiečių kalba iš manęs atimdavo daugiausia lai ko. Chemiją ir biologiją išmokda vau per pamokas, namuose šiems dalykams ruoštis beveik nereikė davo. Kodėl pasirinkai mediciną?

Vilniaus ir Melburno universitetų mainų programos studentė Jolanta Piliponytė -P

Gytis Urbanavičius svajoja tapti geru chirurgu. V. Naujiko nuotr. Nežinau, man tas mokslas at rodė toks slėpiningas. Be to, še šerius metus lankiau medikų bū relį, gal tai irgi turėjo įtakos. Sto damas į Universitetą prašyme nu rodžiau tik dvi specialybes: medi ciną ir biochemiją. Dėl medicinos pakraipos dar nesu tikras, bet trau kia chirurgija. Kaip leidi laisvalaikį? Einame su draugais ką nors nu veikti. Knygas skaitau. Labai pa tinka fantastinės. Labiausiai atsi palaiduoju ir pailsiu kompanijoje arba žaisdamas kompiuteriu. Kalbino Ona MACKONYTĖ

Birželio 22 d. Viktorijos parlamento ir opozicijos atstovas švietimo reikalams p. Victoras Pertonas įteikė 2000 Australijos dolerių čekį Vilniaus universiteto dokto rantei Jolantai Piliponytei ir pakvietė ją pietų Viktorijos parlamente.

Vasarą SGMD kartu su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija organizavo „Pamokėles gamtoje“. Tai jau kelintus metus vykstantis projektas, kuriuo siekiama supažin dinti mokinukus su supančia gam ta, priminti bei parodyti jos paslap tis, pažadinti susidomėjimą bei pa garbą gamtai. Į Pavilnių ir Verkių Į RP atvykę Gabijos ir Žemynos gim-

Jau gražia tradicija tampa Stu dentų gamtininkų mokslinės drau gijos organizuojama vasaros sto vykla. Ši stovykla yra skirta ENOS

projektui, kuris sukviečia aktyviau sius moksleivius iš Švenčionėlių

ir Molėtų, besidominčius biologi ja, gamta ir jos išsaugojimu. Šiais metais stovyklavietė buvo įsikūru si Labanoro regioninio parko pie tuose, prie Lakajos ežero. Per 4 stovyklos dienas Studentų gamti ninkų mokslinės draugijos nariai moksleiviams skaitė net 12 pa skaitų.

i nazijų šeštokai klausėsi paskaitų. Kad paskaitos būtų įdomesnės ir : geriau įsimintų, mokiniai su malo numu atliko praktines užduotis. |

bės generalinis konsulas Melbur ne, p. Linas Žalkauskas, Australi

Butų nuomos agentūros įžūliai apgaudinėja studentus Diana MATVIJENKO, VU SA narė

netgi labai studentams patrauklius pasiūlymus: „Išnuomoju Žirmūnuo

Doktorantė Jolanta Piliponytė (centre) - pirmoji VU mainų programos studentė Melburno universitete Ceremonijos metu p. Andrew Žilinskas kalbėjo apie didelę nau

dą, kurią gauna tiek atvykstantys studentai, tokie kaip Jolanta, tiek Melburno universiteto mainų stu dentai bei abu universitetai, pri imantys tarptautinius studentus, taip pat Lietuva ir Australija, plėtojančios gerus tarpusavio santykius. Če kį įteikė p. Pertonas, turintis gimi nystės ryšių su Lietuva ir Latvija. Po oficialių pietų p. Pertonas ap

rodė Parlamento rūmus ir papa sakojo Jolantai apie Viktorijos par lamento istoriją ir veiklą. Jolanta įgijo sociologijos magistro laips nį Vilniaus universitete ir šiuo me tu vadovaujant prof. Lesliui Holmesui (MU) ir prof. Aleksandrui Dobryninui (VU) rašo daktaro di sertaciją apie politinę korupciją pokomunistinėse šalyse. Parengta pagal „News article“ medžiagą

Parengė Mindaugas SURVILA

sse iš patirties_______

Kasmet artėjant rugsėjo pirmajai į didžiuosius miestus plūsteli daugy bė „šviežių“ studentų. Dalis jų daž nai atsisako gyventi bendrabučiuo se ir nuomojasi butus. O tai padaryti, pasirodo, ne taip jau paprasta. Per skelbimų laikraščius rasti praktiškai neįmanoma, pažįstamus dėdes ir te tas irgi ne visi turi, taigi dažnas pasikliauna nekilnojamo turto agentūro mis. Pavyzdžiui, tokio tipo agentūra Vilniuje, Šv. Stepono g. 24. pateikia

Taip pat dalyvavo p. Andrew Žilinskas, Lietuvos Respublikos gar

jos—Baltijos prekybos rūmų (ABPR) prezidentas, p. Stuartas Hibberdas, Melburno universiteto studentų mai nų programos koordinatorius, bei kiti ABPR atstovai. Studentų mainų sutartis tarp ke lių Vilniaus ir Melburno universi tetų fakultetų buvo pasirašyta dvi em etapais: 1999 ir 2000 metais. 2003 metais ši sutartis buvo išplėsta universitetiniu lygmeniu. Per šešerius metus šeši Melbur no universiteto studentai jau da lyvavo mainų programoje ir studi javo Vilniaus universitete. Jolanta yra pirma Vilniaus universiteto mainų programos studentė Mel burno universitete. Australijos—Baltijos prekybos rū mai kartu su Lietuvos generaliniu konsulatu Melburne ieško lėšų ir skiria finansinę paramą konkrečiai tiems studentams ir akademikams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie dalyvauja mainų programoje ar stažuoja Melburno universitete.

Jaunieji gamtininkai bando įminti gamtos paslaptis

se 2 kambarių butą: baldai, buitinė technika, plastikiniai langai, šarvuo tos durys. SKUBIAI!!! Kaina 550 Lt“. Vienintelė sąlyga - pasirašyti sutartį ir sumokėti 150 Lt. Ir tada gauni nori mo buto telefono numerį ir jau šian dien pat gali isikraustyti. O jeigu tau netyčia nepatiktų, agentūra visą mė nesį kiekvieną dieną įsipareigoja siū lyti vis naujus variantus. Nuostabu, ar ne? Tik bėda ta, jog registracijos mokestis negrąžinamas, ir nuo tos sekundės, kai tu sumoki pinigus, niekam nebeįdomu, kas tu ir ko tu nori. Tau tiesiog dalija neegzistuo jančius telefonus neegzistuojan tiems butams išsinuomoti. Štai Irma

is Vilniaus Teisės ir verslo kolegijos dvi savaites važinėjo iš Raseinių ir negavo nė viėno pasiūlymo, kol nu leido rankas ir įsikėlė j bendrabutį. Tokia pati istorija pasikartojo ir Gied riui iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir dar daugeliui kitų ma no pažįstamų studentų. Nepatenkinti tokiu šios agentūros darbu žmones tiesiog užgulę jos laukiamąjį. Bet dar buotojai nesnaudžia ir tuoj pat suku ria naujų skelbimus naujiems klien tams pritraukti: „Jaukus butas, po re monto. Rakinama laiptinė, baldai, buitine technika. Kaina 550 Lt.“ Nuo stabu, ar ne? Per visą atkaklaus ben dravimo su agentūra laikotarpi ne mačiau nė vieno patenkinto studen to, negavau nė vieno pasiūlymo, tie sa, pinigų irgi neatgavau. Kitose agentūrose taip pat žada SMS žinutes siųsti, kurių, žinoma, ne sulauki. O kai pats paskambini ir pa klausi, tai lieki kaltas, kad iš viso ieš kai. Juk registracijos mokestis nėra grąžinamas, todėl niekas ir nesuka sau galvos, jog kažkoks studentėlis neturi kur gyventi ir paskutinius pini gėlius sukrapštė agentūrai susimo kėti. Taigi kolegoms studentams siū lau geriau pakentėti mėnesį bendra butyje ir susirasti butą pačiam nei sumokėti agentūrai ir vis tiek ben drabutyje gyventi.

universitas vilnensis

kultūra

__________________________________________________

Apie „Virgo" magiją naujoje knygoje VU merginų choras „Virgo“, švęsdamas 25-erių metų

sukaktį, išleido knygq „Choro magija“ (Vilniaus

dailės akademijos leidykla,

2005). Kas geriau gali žinoti Vilniaus universiteto merginų choro „Vir go“ istoriją, jei ne ilgametė jo va dovė Rasa Gelgotienė? Pasitelku si j pagalbą choristę Odetą Vasi liauskaitę knygoje „Choro magi ja“ ji užfiksavo ansamblio 25-erių metų istoriją. Ar žinojote, kad anks čiau choristės koncertavo vilkė damos ilgus baltus atlasinius ap siaustus, su kuriais atrodė kaip medicinos sesutės? Choro vado vė pravėrė savo senovinės indau jos dureles, kur metų metus buvo kaupiamos nuotraukos...

Iš kuklaus dainuojančių filologių būrelio per ketvirtį amžiaus „Virgo“ išaugo į tarptautinių konkursų nu galėtoju. „Virgo“ koncertavo Ispa nijos, Šveicarijos, Rusijos, Italijos, Meksikos, Japonijos ir daugelio ki tų šalių koncertų salėse. Dabar choras vadinamas meniniu Vil niaus universiteto, taip pat ir Lietu vos ambasadoriumi. Studenčių ansamblis įrašė keturias kompak tines plokšteles ir dar daugiėu ka sečių. Kelias į pasaulį, kurį studen tėms atvėrė „Virgo“, smulkiai ap rašytas šioje gausiai nuotraukomis iliustruotoje knygoje. „Choro magija“ atskleidžia ir tai, kaip chormeisterės sugebėjo mu zika užburti merginas. Knygoje lyg išpažintis liejasi trylikos chorisčių prisiminimai, viena jų rašo: „Per vokalo pratybas, mokydamasi Verdi („Recordare“ iš „Requiem“), pirmą kartą supratau, ką reiškia

EMSO - medikai, mylintys muziką Indrė CHMIELIAUSKAITE Medikai gali padėti kitiems ne tik gydydami, bet ir suvienydami savo pomėgį muzikai. Siq idėjq jau dvylik tus metus įgyvendina Europos medikų studentų orkestras (toliau - EMSO). Šiame orkestre groja VU Medicinos fakulteto doktorantė Indrė Chmieliauskaitė, vienintelė atstovė iš Baltijos šalių. Orkestras kasmet susirenka vis ki toje Europos šalyje. Pirmasis EMSO susirinkimas įvyko 1993 m. Vokieti joje. Netrukus iš nedidelio kameri nio orkestras išaugo į simfoninį. EMSO koncertavo^ Anglijoje, Slovė nijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Škotijo je, Šveicarijoje, Portugalijoje, Veng rijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Nuo 1999 m. orkestrui diriguoja profesionalus gydytojas ir dirigentas D. Banney. Australijoje jis dirba gydytoju onkologu bei diriguoja keliems simfoni niams orkestrams. Visi groti pageidaujantys studen tai medikai bei diplomuoti specialis tai jam atsiunčia savo įgrotas kase tes, dokumentus, liudijančius muzi

2005 rugsėjis

kinį išsilavinimą, bei solinės ir orkest rinės patirties aprašymą. EMSO da lyviai sumoka organizatorių nusta tytą mokestį už maitinimą ir nakvy nę, gauna natas ir pradeda indivi dualiai ruoštis. Orkestro susitikimų organizatoriais tampa patys jo daly viai, norintys pristatyti savo šalį ir jos tradicijas. EMSO repertuaras kas met keičiasi. Į jį visuomet įtraukia ma šalies, kurioje rengiami koncer tai, kompozitorių kūrybos. Susirinkęs orkestras kasdien repetuoja po 7 va landas. Dešimtį dienų trunkantys EMSO susitikimai pabaigiami keliuo se miestuose surengiamais koncer tais. Šių koncertų metu surinktos lė šos skiriamos labdarai. Rugpjūtį 75 orkestro dalyviai, at stovaujantys 20 Europos šalių, su sirinko Norvegijoje. Visi buvo apgy vendinti greta nacionalinės Oslo li goninės „Rikshospitalet“ įkurtame viešbutyje, skirtame pacientų arti miesiems, o repetavo pačioje ligo ninėje esančiose studentų audito rijose. Šios universitetinės gydymo įstaigos darbuotojų skaičius viršija 4000. Neįprastai atrodė ne tik dide liais koridoriais paspirtukais važinė jantis ligoninės personalas, bet ir in terjeras. Projektuodami ligoninę ar chitektai rėmėsi humanistine gydy

VU merginų choras „Virgo" išvyko į koncertinį turą Argentinoje 'A

„Virgo“ paslaptys atskleidžiamos naujoje knygoje dainuoti visu kūnu, kai muzika už valdo tave ir tu negali sulaikyti vir pulio, jautiesi vos pajėgianti pa kelti jos grožį“. Leidinyje taip pat apžvelgiamas muzikinis gyvenimas senojoje Al ma Mater, svarbiausieji „Virgo“ koncertinio gyvenimo įvykiai, su rašytas choro repertuaras, nuoro dos į straipsnius apie ansamblį, diskografija, kelionių prisiminimai.

Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ 25-ąjį jubiliejų pa sitiks Argentinoje. Į koncertinį tu rą po šią šalį „Virgo“ išvyko rug sėjo 2 dieną. Iki rugsėjo 22 die nos Pietų Amerikoje gastroliuo siantis kolektyvas dalyvaus tarp tautiniame Buenos Airių chorų fes tivalyje, surengs koncertus Rosarijaus, Kordobos bei kituose Ar gentinos miestuose - iš viso „Vir go“ dalyvaus net trylikoje koncer tų, taip pat dainuos ir Argentinos lietuvių bendruomenei. Specialiai Argentinos klausyto jams parengta programa priso drinta ir ispaniškos muzikos są skambių, ir lietuviškos archaikos. Choras parengė ir keletą Lotynų

Amerikos dainų - Carloso Garde lio „Tango cancion“, Miguelio Matamoroso „Lagrimas negras“ bei Argentinos klausytojams ypač įdomią suomių kompozito riaus Einojuhanio Rautavaaros siuitą pagal Garcios Lorcos teks tus. „Virgo“ kolektyvą papildys ir da bar jau chore „Pro musica“ dai nuojančios buvusios choristės. Jungtinis „Pro musica“ ir „Virgo“ choras turi bendrų planų - šių me tų spalio mėnesį chorai kartu pa minės „Virgo“ 25-erių metų jubi liejų. Parengta pagal pranešimą spaudai

„U. V.“ inform.

mo įstaigos samprata, pabrėžiančia, kad spalvos, medžiagos ir formos tu ri tarnauti žmonėms ir suteikti sau gumo jausmą. Šioje ligoninėje sutelk ta didžiausia Norvegijoje nemuzieji nė viešoji meno kūrinių kolekcija. Už EMSO koncertus surinktos lėšos skir tos šios gydymo įstaigos vaikų klini koje vykdomam muzikos terapijos projektui. Vienu metu keliose Oslo ligoninė se EMSO nariai, susiskirstę į mažes nes grupeles, surengė kamerinės muzikos koncertus. Dalyvavimas tarptautiniame orkestre suteikia uni kalią galimybę pristatyti ir Lietuvos, kaip vienos iš Europos šalių, kompo zitorių kūrybą. Norėdama pasidi džiuoti lietuviška kūryba ir ją pristaty ti, į Norvegiją nusivežiau kompozito riaus J. Naujalio kūrinio „Svajonė“ natas. Sudarę tarptautinį styginių kvintetą, šį kūrinį pagrojome minėto je gydymo įstaigoje. „Svajonė“ su žavėjo ne tik ligoninės bendruome nę, bet ir kitus EMSO dalyvius. Paskutinio EMSO koncerto, įvyku sio Oslo universiteto salėje, muzika buvo įamžinta muzikiniame įraše. At sisveikinimo vakarėlyje orkestro da lyviai atsidėkodami dirigentui įteikė miniatūrinę vieno iš koncerto metu skambėjusių kūrinių - I. Stravinskio siuitos „Ugnies paukštė“ partitūrą. Jo je tarp įvairių instrumentų natų buvo įklijuotos tais instrumentais grojusių EMSO narių nuotraukos. Organiza cinio komiteto pirmininkui ir jo suža dėtinei padovanotas pasaulio atla sas, kuriame informaciją apie savo atstovaujamas šalis įvairiais įrašais paženklino patys orkestrantai. Orkest ro dalyviai į būsimųjų jaunavedžių povestuvinės kelionės maršrutą pa siūlė įtraukti visas atlase paženklin tas šalis. Dirigentui ir organizatoriams buvo įteikti ir lietuviški suvenyrai. Muzikos mokykloje esu baigusi smuiko specialybės kursą. Įstojusi į Vilniaus universiteto Medicinos fakul tetą maniau, kad nebepavyks išpil dyti savo svajonės - pagroti didelia me simfoniniame orkestre. Tačiau dalyvavimas EMSO ne tik išpildė šią svajonę, bet ir suteikė galimybę su sipažinti su kitais muzikuojančiais medikais, aplankyti užsienio šalių, patobulinti muzikinius įgūdžius, visa pusiškai pristatyti Lietuvą ir Žemaiti ją kitų valstybių atstovams bei įsiti kinti, kad medicina ir muzika gali pui kiai papildyti viena kitą. Nuo 1999 m. esu vienintelė Baltijos šalių atstovė Europos medikų studentų orkestre, šiuo metu Vilniaus universitete tęsiu doktorantūros studijas. Beje, liko dar viena svajonė, ku rios išsipildymo nekantriai laukia ir orkestro muzikantai, - pakviesti šį or kestrą į Lietuvą ir čia išgirsti jį grojan tį lietuvių kompozitorių kūrinius...

Išradingos „Ratilio" merginos vainikėlius plukdė fontane Gabija KOCHANSKAITĖ, VU KomF III k. studentė Birželio viduryje „Ratilio“ ansamblis (vadovė Zita Kelmickaitė) daly vavo Vokietijos uostamiesčio Kylio savaitės šventėje. Lietuvaičių atvy kimo proga mieste buvo iškelta ir Lietuvos vėliava. Ši uostamiesčio šventė - didžiausias Šiaurės “Europoje vasaros festivalis. Jis privilioja apie tris milijonus lankytojų iš viso pasaulio, o šventėje dalyvauja ne tik įvairios muzikinės grupės, bet ir vyksta pasaulinės reikšmės buriavimo varžybos, taip pat rengiamos mokslininkų diskusijos, teatro pasirody mai. Kylio svečiai turi iš ko rinktis: per savaitę įvyksta daugiau nei 1000 renginių. Kylyje „Ratilio“ atliekamos lietuvių liaudies dainos, šokiai ir instru mentiniai kūriniai žavėjo ir stebino ne vieną žiūrovą. Susidomėję jie klausėsi ragų, skudučių, kanklių skambesio, iš pradžių nedrąsiai, vė liau su džiaugsmu įsitraukdavo raginami kartu pašokti. Kylio dienrašty je dalyviai iš Lietuvos pripažinti nepailstančia festivalio folkloro grupe (kaipgi kitaip - 16 koncertų per 7 dienas). Pasirodymai buvo svarbi, bet ne vienintelė veikla. Likęs laikas buvo išnaudojamas įvairiai: kas suvenyrų draugams ir namiškiams tarptauti nėje mugėje ieškojo, kas koncertus lankė, kas šiaip po miestą bindzinėjo, krantinėje burlaiviais grožėjosi. Žinoma, nepraleido progos pa

matyti kitokią Baltijos jūrą, išgirtojo vokiško alaus paragauti. Vakarais; grįžę į jaunimo nakvynės namus, ansamblio dalyviai apie miegą negalvodavo: neišdainuotas dainas dainuodavo ir vakarėlius reng davo. Taip buvo ir Joninių naktį. Nenusiminė merginos, neradusos upės, kuria galėtų plukdyti vainikėlius. Tam puikiausiai tiko kiemo fontanas. Vienai merginai ant improvizuotos kupolės (Neptūno šakių) pasisekė iš trečio karto užmesti vainikėlį: tai reiškia, kad po trejų metų ištekės. Su tokiom viltim ji ir grįžo į Lietuvą, o visas ansamblis - su geriausiais prisi minimais ir įspūdžiais apie karštą koncertinę savaitę Kylyje. Liūdna? Visai ne. Ratiliokams smagu visur, kur besusirinktų. Kad ir repeticijose kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 19 vai. VU Me

dicinos fakulteto salėje. Laukiame ir Jūsų!

„Ratilio“ liaudiškomis dainomis linksmino Vokietijos publiką

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

VU bendrabučiuose telpa ir studentai ir statybininkai Pastaraisiais metais studentai nuolat skundėsi prastomis

gyvenimo bendrabučiuose sąlygomis. Labiausiai studentus piktino antisanitarinės sqlygos ir nemiela bendrabučiuose

gyvenančių statybininkų draugija.

Ona MACKONYTĖ Jau kuris laikas spaudoje ir iš lū pų į lūpas keliauja gandas apie ne pakenčiamas gyvenimo sąlygas Vil niaus universiteto bendrabučiuose, Studentai skundėsi prastais dušais, tualetais, virtuvėmis ir galiausiai nau jais kaimynais - bendrabučiuose šmirinėjančiais statybininkais. Vie šosios įstaigos „Vilniaus universite to būstas“ direktorius Nerijus Cicilionis „U. V." teigė, jog bendrabu čiuose jau kelerius metus vyksta re montas. Pirmiausia dėmesys buvo skiriamas bendrabučių stogams, langams, sanitariniams mazgams. „Kai bendrabutyje pastatoma nau ja kriauklė, visi mato, o kad stogas nebe kiauras - nesimato. Saulėte-

Dabar studentai nebegali skųstis antisanitarinėmis sąlygomis

kio ai. 6 esantis bendrabutis jau vi siškai suremontuotas. Nauji dušai, virtuvės įranga, dujinės viryklės, tu aletai. Atnaujinti visi pagrindiniai stu dentų kasdienybėje reikalingi daly kai", - vardijo atliktus darbus N. Cicilionis. Saulėtekio ai. 8 bendrabu tyje remontas tebesitęsia. „Kamčiat koje“ sutvarkytos virtuvės ir dušai. Dabar darbai pradėti Saulėtekio ai. 4 bendrabutyje. Iki metų pabaigos jau ir čia turėtų būti tvarka. Paklaustas, kaip sekasi studen tams sugyventi su kaimynais staty bininkais, direktorius N. Cicilionis šyptelėjo: „Studentai pasakoja, kaip triukšmauja statybininkai, bet nutyli apie savo darbelius. Kiek jie triukšmauja, kiek jų iš bendrabučių yra pašalinama... Neseniai iš ben drabučio buvo iškeldinti du studen tai, kurie išgėrę mėtė butelius pro lan gus ir sudaužė kaimynų mašiną, kiti lovą pro langą išmetė“. Anot direk toriaus, Vilniaus universitetas su vie šąja įstaiga „Vilniaus universiteto būstas“ yra pasirašęs sutartį iki 2008 metų. Pagal ją „VU būstas“ su staty bų įmonėmis gali sudaryti sutartis. Todėl apgyvendinami ir tų įmonių statybininkai. Jų yra apie du šimtus. Kambarys statybų įmonės darbuo tojui kainuoja 22 litus per parą. „Stu dentai ir mums skundžiasi, jog staty bininkai triukšmauja, girtauja, bet tą patį daro ir studentai. Jei skundas pasitvirtina - toks statybininkas šali namas iš bendrabučio. Per pasta ruosius metus pašalinome apie dešimt“, - aiškino N. Cicilionis. Dar viena problema - vietų trūku mas bendrabučiuose. Ypač pirmo

VU bendrabučiuose gyvena per 5000 studentų kurso studentai piktinasi, jog negali gauti kambarių, tuo tarpu bendrabu tyje apgyvendinami statybininkai. N. Cicilionis patikino, jog problemos dėl vietų trūkumo tikrai nėra. Blogy bė tik ta, jog nemažai norinčių gy venti bendrabučiuose studentų su siranda gyvenamą vietą mieste ir nesiteikia apie tai pranešti bendra bučio administracijai. N. Cicilionis patikino, jog vietos bendrabučiuo se užtenka kone visiems, o jei kam ir trūksta - tai tik laiko klausimas. Ypač vietų padaugėja rugsėjo pabaigoje, kuomet nemažai žmonių bendrabu čių atsisako. Tada tiems, kurie pa geidavo kambario ir negavo, pasiū loma vieta. Niekas nelieka nu skriaustas. Keisčiausia, jog rugsėjo pabaigoje, kai atsiranda laisvų vietų, nebebūna norinčių gyventi bendra bučiuose. „Kai kambarių neužima studentai, apgyvendiname statybinin kus. O neįgalieji gauna kambarius be jokios eilės“, - teigia direktorius. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, jog studentų, norinčių gyventi bendrabučiuose, gerokai mažėja, daugelis linkę gyventi nuo mojamuose butuose mieste. Tačiau studentų Universitete padaugėjo, o vietų bendrabučiuose tiek pat. Šiuo metu VU bendrabučiuose jų yra be veik penki tūkstančiai. Kalbėdamas apie ateities darbus N. Cicilionis minėjo, jog kitais me tais užsibrėžta atnaujinti Didlaukio gatvėje esantį bendrabutį. V. Naujiko nuotr.

Vilniaus universiteto Teisės klinika - puikus startas norinčiam dirbti studentui Darbdaviams vis dažniau pageidaujant naujų darbuoto jų „su patirtimi“, būsimiems teisės, ekonomikos ir sociali nio darbo specialybių studentams Vilniaus universiteto Teisės klinika suteikia puikių galimybę dar studijuojant

tinkamai pasiruošti darbo rinkai. Jau aštuonerius metus sėkmingai gyvuojanti Teisės klinika teikia nemokamas konsultacijas visiems vilniečiams ir miesto svečiams Čia jie gauna pirminę teisinę pagalbą - teisinę informaciją, konsul

tacijas. Darbuotojai padeda parengti įvairius teisinio pobūdžio do kumentus. Busimieji teisininkai taip pat pataria, kaip sureguliuoti ginčus be teismo, padeda parengti taikos sutartis.

Klinikoje nuolat dirba apie 20 pažangiausių ir aktyviausių VU Tei sės fakulteto studentų. Jie konsultuoja civilinėse bylose, darbo tei

sės, socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo ir kitais klausimais. Kiekvienas studentas klinikoje vidutiniškai dirba apie 3-4 mėne sius, per kuriuos praktiškai sprendžia įvairius klausimus, apie ku riuos iki tol tik girdėdavo auditorijos suole. Tai tr dokumentų rengi mas, teisės aktų pritaikymas, ir bendravimo kultūra, darbas koman

doje, bendrasis psichologinis pasirengimas. VU Teisės klinika - vie ta, kur Vilniaus universiteto studentas gali tinkamai pasiruošti darbo rinkai bei užsitikrinti sėkmingą profesinę ateitį.

Teisės klinika - bendra Vilniaus universiteto, VU Studentų atstovy bės ir advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partne riai" iniciatyva. Per pastarąjį pusmetį Teisės klinikoje pagalba buvo suteikta apie 800 asmenų. Kviečiame norinčius dirbti VU Teisės klinikoje studentus. Daugiau informacijos www.teisesklinika.lt VšĮ

„Vilniaus

universiteto Teises

KliniKa'

konsultuoja

kiekvieną dieną nuo 9 iki 17 vai. Vilniaus g. 25.

Registracija tel. 8 5 2312800.

« 't sportas

Pasaulio studentų sambo imtynių čempionate - III vieta Medicinos fakulteto III k. studentė Irena Siniauskaitė birželio 24-25 dienomis Kau ne vykusiame Pasaulio studentų sambo im tynių čempionate svorio kategorijoje iki 48 kg iškovojo III vietą ir pasidabino bronzos medaliu. Tai labai gražus ir garbingas šios jaunos mūsų Universiteto studentės laimė jimas tokio aukšto rango varžybose. I. Siniauskaitė dziudo ir sambo imtynių treniruotes pradėjo lankyti prieš pusantrų metų (treneris R. Naužemys), bet jau suge bėjo iškovoti ne vieną svarią pergalę - tap ti Vilniaus miesto, Lietuvos aukštųjų mo kyklų studentų dziudo bei sambo čempio natų nugalėtoja bei prizininke.

Mieli pirmo kurso studentai, vaikinai ir merginos! Kviečiame jus lankyti dziudo ir sambo treniruotes ir mokytis šių įdomių imtynių paslapčių. Priėmimas vyks visą rugsėjį kiekvieną dieną (išskyrus šešta dienį ir sekmadienį), 18-20 vai. VU Sveikatos ir sporto centro sporto komplekso patalpose, Čiurlionio g. 21/27 (šalia Medicinos fakulteto), tel. 2391635; 8 617 69985.

VU SSC organizatoriai

Mielipirmakursiai, su ypatinga šiluma sveikinu jus ta pus naujais mūsų bendrijos na riais. Nuoširdžiai linkiu, kad ne tik siektumėte žinių, įgytumėte išsva jotą specialybę, bet ir gautumėte sveikos gyvensenos įgūdžių, tap tumėte aktyvūs, rūpintumėtės sa vo sveikata, kūno kultūra, Univer siteto sporto prestižu. Universiteto sporto elitas pasiekė įspūdingų pergalių Europos, pasau lio čempionatuose, Universiadose, SELL sporto žaidynėse, šalies aukštųjų mokyklų atskirų sporto šakų čempionatuose. Daugiausia stu dentų dalyvauja visus mokslo me tus vykstančiose tradicinėse tarpfakultetinėse olimpinių vilčių varžybo se Rektoriaus taurei laimėti. Kiekvie nais metais renkamas ir geriausių Universiteto sportininkų dešimtukas. Tikimės aktyvaus jūsų dalyvavimo minėtuose renginiuose. Tačiau tyrimai ir praktika rodo, kad kasmet į Universitetą įstoja vis dau giau silpnesnės sveikatos studen tų, o jų fizinis pajėgumas ir funkci nės galimybės į studijų pabaigą dar labiau sumažėja. Buvome priversti ieškoti efektyvesnių priemonių, ga linčių padidinti studentų fizinį akty vumą, skatinančių fizinę saviugdą, fiziškai aktyvios gyvensenos porei kį. Keitėme ir kūno kultūros pratybų formas, turinį bei apimtį, pratybose numatėme sveikos gyvensenos mo kymą, fizinės saviugdos įpročių, sa viraiškos poreikio ugdymą, savaran

kiškas kūno kultūros pratybas. Mū sų siūlomi laisvųjų dalykų sandai pir makursiams suteikia galimybę su vokti fizinio ugdymo psichologijos ir mokymo(-si) pradmenis, ugdo platų požiūrį į šiuolaikinį sporto pasaulį. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į es minius pokyčius akademiniuose kūno kultūros reikaluose, kurie įsi galioja nuo šių mokslo metų pradžios. 2004 m. birželio 3 d. Vil niaus universiteto Senato komisija, atsižvelgdama j renovuojamų spor to bazių būklę ir studentų pageida vimus, priėmė nutarimą (protokolas Nr. 9, VU Informacinis biuletenis 2004 06 16 Nr.11 (322)), kuriuo nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. panaikinti pir mojo kurso studentams privalomi kū no kultūros užsiėmimai ir buvo reko menduota akademiniams padali niams įtraukti Sveikatos ir sporto cen tro siūlomus dalykus „Kūno kultūra ir įvadas į sveiką gyvenseną“ ir „At skirų sporto šakų sportinio meistrišku mo teorija ir praktika“ į studijų pro gramų I kurso planą. Su šių dalykų sandais jūs galite susipažinti

www.ssc.vu.lt. Pripažinsiu, yra šiokių tokių nepatogumų, mat kai kurie fa kultetai pirmame kurse neturi arba turi ribotą laisvųjų dalykų skaičių. Tačiau šiuos pirmame kurse „uždirb tus“ kreditus galėsite panaudoti vy resniuose kursuose savo nuožiūra. Tai padaryti leidžia Senato komisi jos posėdžio to paties protokolo nuo stata „Vilniaus universiteto studento studijuojami semestro programoje nenumatyti dalykai ir įgyti kreditai įskaitomi studento pageidaujama me semestre“. Studentų fizinio aktyvumo for mos: sporto ir judrieji žaidimai, ae robika, krosai, turistiniai žygiai, orientavimasis vietovėje, slidinėji mas, judesių kultūros, motorinių gebėjimų ugdymas ir kt. paprastai užima nevienodą vietą kūno kultū ros pratybose ir teorinėse paskai tose. Ją lemia studentų asmeninio fizinio pasirengimo lygis, sveikatos būklė, individualus pasirinkimas, materialinė sporto bazė. Mieli pirmakursiai, Sveikatos ir sporto centras kviečia jus j mūsų sporto bazes, pasinaudokite kvali fikuotų specialistų teikiamomis pa slaugomis, rūpinkitės savo sveika ta. Papildykite ir mūsų sporto rink tinių gretas, deramai atstovaukite Universitetui šalies ir tarptautinė se varžybose. Būkite aktyvūs ir kū nu, ir siela.

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS

universitas vilnensis

' 12

f I I i i i i i i i i i i

i i i i i i i I

CENTRO POLIKLINIKA suskaudo dantį ar pavargo akys, jei reikia sveikatos pažymos, jei nutarei pasiskiepyti ar panorai pasitikrinti sveikatą... ATEIK, SKAMBINK, RAŠYK!

Informacija (8—5) 2514058 www.pylimas.lt Visą rugsėjį registracija nemokama.

i s i i i i i i i i i 9 B R i R I R 8 8

MUMS RŪPI TAVO SVEIKATA!

VU studentams nemokami „Bitės“ pokalbiai ir SMS visus mokslo metus Mobiliajam telefonui tapus neatskiriama studentiško gy venimo dalimi, telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ Vilniaus universiteto (VU) studentams naujais mokslo me tais siūlo nemokamus pokalbius ir SMS. Visus akademi nius metus neribotai kalbėti bei rašyti žinutes „Bitės“ tin kle galės visi VU studentai, pasirašę su „Bite“ abonentinę sutartį nuo rugsėjo 1 iki spalio 31 dienos. Pasak „Bitės“ Privačių klientų marketingo vadovo Pau liaus Dambrausko, tokiu išskirtiniu studentišku pasiūlymu gali pasinaudoti bet kuris Vilniaus universiteto studentas, pasirinkęs „Bitė privatiems-2" arba „Bitė eko“ mokėjimo planą. Be to, „Bitė privatiems-2“ planą pasirinkę studen tai galės Įsigyti ir mobiliųjų telefonų nuo 1 lito.

I 8

2005 rugsėjis

Politologai pavirto pasakų herojais Olga MORDOVINA Kiekvienais metais pirmaikursius džiugina VU fakulte tų rengiamos stovyklos. Jos skirtos fuksams ir tik jiems dėl kelių priežasčių. Pirma, svarbiausias stovyklos tikslas - supažindinti būsi mus pirmakursius su Vilniaus universitetu, papasakoti apie jo struktūrą, studentiš kas organizacijas ir visokius kitokius iš pirmo žvilgsnio nelabai įdomius dalykus. Antra ir turbūt svarbiausia priežastis, dėl kurios fuksai važiuoja į stovyklą - susi pažinti bei susidraugauti su savo būsimais kursiokais.

Šiais metais stovyklos tradi

ciškai buvo rengiamos prie Sarių ežero. Pirmadienį susipažinome, žai dėme įvairius linksmus žaidimus, buvo surengti keli VU SA prisista tymai. Socialinis vakaras prasidė jo orientaciniu žaidimu bei links mais namelių prisistatymais, o bai gėsi triukšmingais šokiais. Antradienis, 8 valanda ryto žiauri mankšta fuksams, kad ne snaustų ir pasiruoštų naujai die nai. Studentus aplankė aikido klu bo treneriai, kurie išmokė savigy nos judesių ir davė naudingų pa tarimų, kaip kokybiškai pasiruoš ti egzaminams ir parašyti gerą rašto darbą. Pažintinę programą tęsė Studentų mokslinės draugi

Stovykloje buvo ir linksmų žaidimų, ir pažintinė programa jos, korporacijos „RePublika“, Mokslo, Tarptautinių ir viešųjų ry šių skyriaus, „Studentų Eros“ ir naujo radijo studentams „Startas“ atstovai. Busimieji politologai taip pat turėjo galimybę pabendrauti su žymiu politiku A. Kubiliumi, pa diskutuoti su juo apie ateities pla nus ir aukštojo mokslo reformą. Vėliau buvo surengta įdomi vik torina, kur iš tikrųjų reikėjo pasukti smegenis, o laimėjusiai koman dai atiteko puikūs prizai - naudin gos knygos. Galiausiai viską vai nikavo socialinis vakaras, kurio grandis buvo ilgai TSPMI antra kursių ruoštas vasarbaigio nak ties žygis. Apie jį vertėtų papasa koti išsamiau... Visi fuksai buvo padalyti į tris komandas. Skirtingų komandų nariai gavo skirtingus raiščius, simbolizuojančius gyvybę. Kiek vienai komandai buvo duotas fa kelas ir žemėlapis, kuriame nu rodomi punktai. Tikslas - surasti (

„Nuo šiol pasidalinti įspūdingiausiomis studentavimo aki mirkomis ar palaikyti ryšį su draugais bei artimaisiais stu dentai galės dar dažniau ir ilgiau“, - sakė P. Dambraus kas. Nemokamai kalbėti ir rašyti SMS žinutes „Bitės“ tin kle naujais bendrovės klientais tapę VU studentai galės iki 2006 metų birželio 30 dienos.

go Karalienė, norinti sudėti Ste buklingą Veidrodį. Jei jai pasi seks - vasara niekada nebegrįš ir įsivyraus nesibaigianti žiema... Fuksams buvo leidžiama trukdyti priešininkų komandoms ir žudyti jų narius, nuplėšiant raiščius. „Mirusius“ žaidėjus susirinkdavo giltinės. Jos vaikščiojo po mišką, vesdamos paskui save „miru siuosius“, sustatytus vorele ir su rištomis rankomis. Punktuose ko mandų laukė pasakiški padarai: Elenytė, Ragana, Elfas, Laumė, Nykštukas ir Druidas. Miške tuo pat metu lakstė ir komandoms gadino nervus Uspaskicho Diplo mas. Jis patarinėjo, girdė ir nu kreipdavo pas (ne)tuos perso nažus. Kiekvienas iš pasakų he rojų reikalavo iš fuksų atlikti tam tikras užduotis ir už tai duodavo pasakiškus daiktus bei gurkšte lėti stebuklingų gėrimų. Finalinė žaidimo atomazga ir paskutinis personažas, prie kurio susirinko visos komandos, buvo Druidas. Šalia jo ant laužo kunkuliavo ka tiliukas su stebuklingu gėrimu, padarytu iš surinktų ingredientų. Būtent juo reikėjo prisivilioti Us paskicho Diplomą, pas kurį, kaip paaiškėjo, ir yra PLAŠ. Žaidimo

Pasinaudoti išskirtiniu pasiūlymu VU studentai gali bet ku riame „Bitės“ salone. Tereikia atsinešti galiojantį VU stu dento pažymėjimą. Su seniausia Lietuvoje aukštojo mokslo įstaiga - Vilniaus universitetu - „Bitė“ bendradarbiauja jau trejus metus. „Bi tė“ ir VU bendradarbiauja rengiant specialistus, keičian tis informacija, tobulinant mokymo programas, įgyvendi nant „Saulėtekio slėnio“ koncepciją bei kuriant naujas ben drovės paslaugas.

mistinę Paskutinę Lopatos Akinių Šukę (PLAŠ), kurios ieško ir Snie

Susidraugauti su busimais kursiokais tikrai pavyko...

kulminacija - Diplomo gaudynės ir laimėjusios komandos apdova nojimas. Trečiadienio rytas, be abejo, buvo sunkiausias, bet vis dėlto mankšta įvyko! Fuksai dalijosi įspūdžiais, rašė atsiliepimus ir linkėjimus, taip pat buvo įteikia mi diplomai labiausiai nusipel niusiems.

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Rytų kalbų mokykla Kviečia studijuoti šias Azijos kalbas pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupėse: japonų, kinų, korėjiečių, hindi, arabų, tibetiečių, turkų, persų, sanskritą, dari, puštu.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Užsiėmimai rudenį vyks rugsėjo 26-gruodžio 16 d. vakarais. Kursų trukmė - 48 vai., kaina - 500 Lt.

Studentams taikoma 10 proc. nuolaida! VU studentams už išklausytą kursą suteikiami 2 kreditai. Išsamesnė informacija teikiama Vilniaus universiteto Orientalistikos centre (Universiteto g. 5, VU Centrinių rūmų ansamblis, įėjimas iš L. Stuokos-Gucevičiaus kiemo), tel. 8~5 268 72 56, ei. paštas: oc@cr.vu.lt, http://www.oc.vu.lt/rmok.html.

Mirus Tėveliui reiškiame gilią užuojautą doc. dr. Jūratei ARMONIENEI.

SSC kolektyvas

Skaudžią netekties valandą mirus mylimam Tėveliui nuoširdžiai užjaučiame VU Bendrosios psichologi jos katedros docentą Feliksą LAUGALĮ. VU psichologai