Universitas Vilnensis, 2005 m. rugsėjo mėn. Nr. 6 (1662)

hinc itur ad astra

/—

universitas

VNIV^ -V -1579----------------

vilnensis W 2005 m. rugsėjo mėn.

Nr. 6 (1662)

http://www. vilnensis. vu. lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rugsėjis - naujų darbų ir siekių pradžia F

Ruduo prasideda rugsėjį. Tai ir mokslo metų pradžia. Kažkas nedrą­ siai pirmą kartą pravėrė mokyklos, kažkas - Universiteto duris. Šiemet įstojusieji į VU yra ypatingi. Kodėl? Todėl, kad po ketvertų studijų me­ tų dabartiniai pirmakursiai taps jubiliejiniais VU absolventais, nes jų studijų baigimas sutaps su 430-ąja Universiteto sukaktimi.

Naujuosius mokslo metus Vilniaus universitete pradėjo apie 24 000 stu­ dentų bei 4 tūkstančiai darbuotojų. Beveik 5000 jaunuolių ir merginų pir­ mą kartą peržengė garbingo Vilniaus universiteto slenkstį. Jie galės rink­ tis apie 80 pagrindinių ir apie 90 antros pakopos studijų programų ketu­ riolikoje fakultetų.

Justinos Biaškevič nuotr.

Plačiau apie tai - p. 2-3

Z---------------------------------------- X

Šiame

numeryje:

Naujose pareigose

VU džiaugiasi studentų gausa Ona MACKONYTĖ

Skaitykite p. 4 Šiemet aukštosiose mokyk­

ERASMUS programa VU studentams Skaitykite p. 6-7

Ar bus šalinami iš

Universiteto studentai,

nespėję sugrįžti iki rugsėjo 15 d.

Skaitykite p. 8

Geriausias Lietuvos

moksleivis pasirinko studijas VU Skaitykite p. 9 \>

lose studijas pradėjo per 22 tūkstančius jaunuolių. 16 aukštųjų mokyklų priėmė iš daugiau nei 33 tūkstančių norinčiųjų studijuoti prašy­ mus. Pagal universitetų po­ puliarumą vis dar tebepir­ mauja VU, tačiau pagal gei­ džiamas programas Lietuvos universitetų lyderiu tapo My­ kolo Romerio (MRU) universi­ tetas.

Pagal svertinį koeficientą MRU Lietuvoje pirmauja. Tačiau tas ko­ eficientas rodo programų popu­ liarumą, konkurso dydį, t. y., kaip abiturientai stengiasi įstoti j siū­ lomą programą. Anot studijų di­ rektoriaus, akademinių reikalų prorektorės pavaduotojo prof.

Gintaro Dikčiaus, tai sutartinis ro­ diklis, kuris atskleidžia vienos ar

kitos specialybės populiarumą.

Svertinis koeficientas parodo, kad teisės ir verslo studijos šiemet yra ganėtinai populiarios. VU, prie­ šingai nei MRU, turi ne tik teisės ar verslo studijų programas, bet dar daugybę kitų fizinių, techni­ nių ar gamtos mokslų studijų pro­ gramų. Natūralu, kad universite­ tas, kuris siūlo populiariausias specialybes, turi ir aukščiausią svertinj koeficientą, tačiau tas skaičiukas nerodo universiteto po­ puliarumo. „VU prestižas traukia abitu­ rientus. Vilniaus universitetas nė­ ra nuėjęs populiarių programų keliu, jis - klasikinis universite­ tas. Kita priežastis - išugdyti sa­ vi dėstytojai“, - Vilniaus univer­ siteto trauos priežastis aiškino studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius.

Daugiausia abiturientų rinkosi socialinių mokslų studijų progra­ mas. Antroje vietoje liko techno­ logijų mokslai, trečioje - humani­ tariniai.

Šiemet Vilniaus universitete pradėjo studijuoti per 5 tūkstančius naujų studentų Labiausiai geidžiama specialybė Vilniaus universitete šiemet buvo kultūros vadyba Kauno humanitari­ niame fakultete. Antra - leidyba. Į šias programas įstojo vieni geriausiųjų pagal savo pažymius. Šįmet dauge­

populiarios. Gal tik teisė truputį už­ leidžia savo pozicijas. Lietuvių fi­ lologija ir ispanų kalba šiemet taip pat buvo populiari, nors programa visai nauja“, - abiturientų pasirin­ kimą vardijo prof. G. Dikčius.

lis norėjo studijuoti fiziką. „Teisė, va­ dyba, ekonomika tradiciškai vis dar

Nukelta į p. 5

universitas vilnensis

2

2005 rugsėjis

Rugsėjis - naujų darbų ir siekių pradžia

Iškilmės VU Didžiajame kieme

versiteto Didįjį kiemą. Čia, kaip ir

Šiemet garbė pakelti vėliavą teko Fizikos fakulteto dekanui habil. dr. J. Baniui „Mieli studentai, gerbiamieji ko­ legos, VU gyvuoja jau 426-erius metus. Per visuos šiuos šimtme­ čius būta daug tradicijų, daug ren­ ginių, bet Rugsėjo 1-oji - ypatinga diena Universiteto bendruomenės nariams“, - kalbėjo VU rektorius akademikas Benediktas Juodka Bibliotekos aikštėje. Pagal tradici­ ją Rugsėjo pirmosios iškilmėse garbė pakelti Universiteto vėliavą tenka vis kitam fakultetui. Šiemet šis darbas buvo patikėtas Fizikos fakulteto dekanui habil. dr. Jūrui Baniui. „Sveikinu visus pirmakur­ sius, arba, kaip įprasta vadinti nuo seno, fuksus. Jūs įstojote į Univer­ sitetą ypatingais metais - tai ne tik 426 metai nuo Universiteto įkūri­ mo. Jūs baigsite Universitetą, kai jam sukaks labai gražus amžius 430 metų. Tai bus dar ir Lietuvos vardo tūkstantmetis. Todėl jums iš visų įstojusiųjų pasisekė labiausiai.

O man buvo suteikta garbė pakelti

vėliavą todėl, kad šie metai yra pa­ skelbti tarptautiniais fizikos metais.

Taigi ypač sveikinu fizikus ir jiems prijaučiančius“, - pakėlęs vėliavą kalbėjo Fizikos fakulteto dekanas. Šiltų sveikinimo žodžių pirmakur­ siams negailėjo ir VU rektorius B. Juodka: „Mieli pirmakursiai, nuo šiandienos jūs pasukate nauju sa­ vo gyvenimo keliu. Keliu, kurio jūs dar nepažįstate. Tikiuosi, jog tą ke­ lią jūs pasirinkote vedami savo šir­ dies, o ne pragmatinių išskaičia­ vimų. Taip norisi tikėti, kad jūs tuo keliu eisite džiaugdamiesi, o ne kankindamiesi".

Po oficialiosios iškilmių dalies mokslo metų pradžios šventė per­ sikėlė j Universiteto kiemelius ir į Gedimino prospektą. Filologai naujai iškeptiems studentams su­ rengė krikštynas ir supažindino su pagrindinėmis studentavimo taisyklėmis. Šiemet filologės su­

manė naujovę - paskelbė kovo-

Studentai eisenai Gedimino prospektu pasirengė itin išradingai

VU rektorius akad. Benediktas Juodka savo tradicinėje kalboje daug dėmesio skyrė Universiteto šiandienai

kiekvienais metais, vyko tradici­ nė naujųjų mokslo metų pradžios šventė „Initium semestri“. Joje da­ lyvavo VU bendruomenė, garbin­ gi svečiai - Seimo, Vyriausybės atstovai, kardinolas A. J. Bačkis, Vilniaus meras A. Zuokas.

Pagrindinės šios šventinės da­ lies akcentas - tradicinė VU rek­ toriaus akad. Benedikto Juodkos kalba, skirta naujųjų mokslo me­ tų pradžiai. Dėkodamas pirma­ kursiams už jų pasirinkimą, rek­ torius išreiškė viltį, kad jie nenusivils šia aukštąja mokykla.

Trumpai apžvelgęs ilgą ir sudė­ tingą VU istorijos kelią, rektorius daugiau dėmesio skyrė Universi­ teto šiandienai. „Tikimės kitais metais pradėti naujos bibliotekos statybą Saulėtekyje. Kairėnuose vis gražėja VU botanikos sodas,

siančios su joms primetamu vištų įvaizdžiu. Merginos vilkėjo baltus marškinėlius su emblema, skel­ biančia, jog filologės - nebe vištos.

Eisenoje naujais įvaizdžiais iš­ siskyrė ir kitų fakultetų studentai. Žygiuodami Gedimino prospektu

medikai nešėsi didžiulius švirkš­ tus, aspirino tabletes ir įspūdingo ilgio kaspinuotį, o ant jų marški­ nėlių puikavosi užrašas: „Jūs ma­ tote mediką auksinėmis rankomis.

Tačiau gydau tik apsidraudusius gyvybę“. Teisininkai ant rankų lai­ kė aklą Temidę, filosofai skelbėsi esą proto galiūnai, o virš šventi­ nės eisenos pleveno matematikų katino uodega. Eisenos viduryje žaliavo trys didelės GMF raidės, o ekonomistai šiemet kaip niekada vieningai pasipuošė oranžiniais kaklaraiščiais. Fizikai ragino visus žmones stoti į fiziką, nes, anot jų, tai labai populiari specialybė. Is­ torikai, pritardami oranžiniams ekonomistams, mojavo geltonais balionais, o raudona Komunika­ cijos fakulteto skraistė iš tolo ži­ bėjo papuošta kompaktinėmis plokštelėmis.

Palydėta smalsių miestelėnų žvilgsnių VU eisena įsuko į Uni­

Už geriausią ketureilį filologė laimėjo šokį su fakulteto dekanu

Nukelta į p. 3

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

3

..? f < ^sveikiname Sveikiname geriausiųjų mokslo populiarinimo darbų autorius

Apdovanoti aukštojo mokslo vadovėlių autoriai

f

Šiemet konlįjrsui buvo pateik­ ta 50 vadovėlių (pernai -28). Pre­ mijuoti 36 vadovėliai. Iš humani­ tarinių mokslų srities premijuotas 1 vadovėlis, meno studijų - 3, so­ cialinių mokslų - 8, fizinių mokslų - 7, biomedicinos - 10 ir techno­ logijos - 7 vadovėliai.

Tarp apdovanotųjų pirmosio­ mis premijomis - nemažai auto­ rių iš Vilniaus universiteto. Šios pre­

mijos paskirtos autorių iš Vilniaus universiteto bei Kauno medicinos universiteto kolektyvui (redaktorius Valmantas Budrys) už vadovėlį „Kli­ nikinė neurologija“, išleistą 2003 metais; Vytautui Pranui Pranuliui, Arvydui Pajuodžiui, Sigitui Urbona­ vičiui už vadovėlį „Marketingas“, išleistą 2000 metais.

Antrosiomis, trečiosiomis ir pa­ skatinamosiomis premijomis įver­ tinti medicinos, matematikos, filo­

logijos, inžinerijos, psichologijos, architektūros ir kitų studijų kryp­ čių vadovėliai.

Antrosiomis premijomis įvertin­ ti Irinos Melnikovos (VU) vadovė­ lis „Intertekstualumas: teorija ir praktika“, išleistas 2003 metais, ir vadovėlis „Vaikų ligos: 2 tomas“, išleistas 2003 metais (sudaryto­ jas - Algimantas Raugale, VU au­ toriai Ieva Laima Indrėjaitytė, Ode­ ta Kinčinienė, Jonas Sadauskas, Ramunė Urbonavičienė, Virgini­ ja Žilinskaitė, Irena Balčiūnienė, Juozas Oleka, Juozas Vasiliaus­ kas, Vytautas Bačiulis (po mirties), Violeta Panavienė, Vaidotas Urbo­ nas).

Trečiosios premijos skirtos autoriams Vitoliui Sekliuckiui, Sauliui Gudui, Gintautui Garšvai (kartu su KTU) už vadovėlį „ In­ formacijos sistemos ir duomenų

Birželio 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas įteikė padėkos raštus Aukštojo mokslo vadovėlių autorių konkurso nugalėto­ jams. Iš viso apdovanota per 90 autorių. bazės“, išleistą 2003 metais, už vadovėlį „Kristalografija“, išleistą 2003 metais - Meilutei Kabailienei; ir už vadovėlių komplektą „Matematinės fizikos lygtys: 1 ir 2 dalys“, išleistą 1996 ir 1999 me­ tais-Algirdui Ambrazevičiui, Alek­ sui Domarkui. Šiemet premiją pirmą kartą per visą konkursą gavo iš užsienio kalbos išverstas vadovėlis. Tai Loretos Vaicekauskaitės iš danų kalbos išverstas vadovėlis „Kaip rašyti mokslinį darbą“. Jis pažy­ mėtas paskatinamąja premija.

Taip pat paskatinamosiomis pre­ mijomis įvertinti Vytauto Juodka­

Laimą BULOTAITĘ, zio vadovėlis „Regioninės hidro­ geologijos pagrindai“, išleistas 2003 metais, Raimundo Lopatos vadovėlis „Tarptautinių santykių istorija“, išleistas 2001 metais, ir Dalios Šatkovskienės vadovėlis „Teorinė mechanika“, išleistas 2003 metais.

Vadovėliai per konkursą buvo vertinti pagal šiuos pagrindinius kriterijus: originalumą, tikslų ati­ tikimą, naujovių atspindėjimą, dėstymo metodiškumą, taisyklin­ gą kalbą ir stilių, dėstymo vaiz­ dumą.

„U. V.“ in torm.

Rugsėjis - naujų darbų ir siekių pradžia Atkelta iš p. 2

Matematikai su savo katinėliu niekada nesiskiria

Žygintą PEČIULĮ, kuriam paskirta pirmosios vietos premija už leidinį „Efektyvi komunikacija.

Praktinis vadovas“,

Istorikai skendėjo geltonų balionėlių jūroje

trečiosios vietos premijos už leidinį „Narkotikai ir narkomani­ ja“ laimėtoją,

Joną GRIGĄ, laimėjusį trečiosios vietos premiją už darbų ciklą „Mokslas ir visuomenė“,

Gediminą VITKŲ, kuriam paskirta trečiosios vietos premija už leidinį „Europos mozaika: 25 Europos Sąjungos valstybės“,

Rimantą JANKAUSKĄ, laimėjusį paskatinamąją premiją už darbą „Napoleono Didžiosios armijos masinės kapavietės Vilniuje“.

savimas. Visos kitos problemos yra pirmosios padariniai. Deja, ne vi­ sos auditorijos yra jaukios ir šiltos, kai kurių fakultetų skaityklose ne­ rasite naujausių vadovėlių bei mokslinių žurnalų, mokymo ir mokslo laboratorijose trūksta nau­ jausios aparatūros, ne visur leng­ vai gali patekti studentai su fizine negalia, jau nekalbu apie bendra­ bučių būklę Rektoratas ir fakultetų administracija deda daug pastan­ gų, kad ir šios problemos būtų iš­ spręstos“, - patikino rektorius.

Visi rektoriaus linkėjimai bu­ vo skirti studentams. Universite­ to vadovas linkėjo nenukrypti nuo pasirinkto tikslo, nepasiduoti pagundoms, kurių bus daugybė, studijuoti, o ne studentauti. įsisą­ moninti. kad tik žinios, kompeten­ cija atveria naujus pažinimo ir sėk­ mės horizontus, tuo pačiu nevirsti robotais, nieko nematančiais ap­ link save, išskyrus laboratorijas, auditorijas, bibliotekas, skaityklas ir kompiuterių klases. „Toks gyve­ nimas irgi nevisavertis“, - teigė rektorius ir ragino studentus įsi­ jungti į kultūrinį bei sportinį VU gy­ venimą. „Nuostabiausias dalykas, žmogui dovanotas likimo, yra iliuzija, kuriai galioja tik vienas matas - grožio ma­ tas.“ Šia Lietuvos filosofijos klasiko, mūsų Universiteto profesoriaus Ar­ vydo Šliogerio mintimi Rektorius pa­ linkėjo visiems tik gražių iliuzijų, ku­ rios būtų siekių variklis. „Turėkite arba ieškokite savo ITAKĖS, kurią tu­

rėjo Odisėjas, arba savo DEBESUOS, kurią turi filosofas Šliogeris, į kurias

Medikai šiemet buvo kaip niekad išradingi

Akla teisininkų Temidė visą kelią spiegė ir prašėsi nuleidžiama ant žemės

tęsiantis senojo botanikos sodo, įkurto 1781 metais, tradicijas. Modernėja Skaičiavimo centras. VU sudėtyje - 6 mokslo institutai, tu­ rintys puikių mokslininkų, kurie vis glaudžiau bendradarbiauja su ati­ tinkamais Universiteto fakultetais.

O jų, kaip minėjau, net 14. Tarp­ tautinių santykių ir politikos moks­ lų institutas, Filosofijos fakultetas bei VU TVM ne taip seniai įsikūrė naujai rekonstruotose patalpose, kurių galėtų pavydėti ne vienas Eu­ ropos universitetas. Puikiai atrodo KHF. Renovuojami fakultetai Sau­ lėtekyje, Naugarduko ir Čiurlionio

rajonuose.

Modernizuojamos

auditorijos, skaityklos, kompiute­ rių klasės. Baigiamas naujas Uni­ versiteto detalusis planas Saulė­ tekyje, pagal galimybes renovuojamas senasis Universi­ teto ansamblis, tapęs vienu svar­ biausių Lietuvą aplankančių turis­ tų lankymo objektu. Fakultetuose dirba apie 200 profesorių ir 1000 docentų arba mokslo daktarų, kai kurie jų - pasaulinio lygio moksli­ ninkai“, -džiaugėsi akad. B. Juod­ ka. Tačiau ir šventinę dieną rekto­ rius nepamiršo paminėti VU skaudulių ir problemų. „Esu giliai įsitikinęs, kad pagrindinė VU pro­ blema yra nepakankamas jo finan­

visada norėtųsi sugrįžti“, - palinkėjo akad. B. Juodka.

VU bendruomenę naujųjų aka­ deminių metų proga sveikino miesto meras Artūras Zuokas, VU Studentų atstovybės prezidentas Darius Skusevičius.

Susirinkusiesiems koncertavo VU Dainų ir šokių ansamblis, VU chorai. Pasveikinti VU bendruo­ menės atvyko ir jaunimo choras „Gospel“, VU Didįjį kiemą sudre­ binęs siautulingu pasirodymu.

Vakare studentai šėlo Saulėte­ kyje. kur koncertavo jaunimo gru­ pės.

Parengė Liana BINKAUSKIENE, Ona MACKONYTĖ V. Naujiko ir J Blaškevič nuotr.

universitas vilnensis

4

2005 rugsėjis

uuVU bibliotekoje

Naujose pareigose Parengė Justina BLAŠKEVIČ

Paroda, sulaukusi išskirtinio dėmesio VU bibliotekos Baltojoje salėje veikia paroda „Diplomatas, spaudos darbuotojas dr. Albertas Gerutis 1905-1985".

Nijolė ŠULGIENĖ

A

VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja

Vidaus audito skyriaus vedėjas Julius KRUKONIS kol kas savo skyriuje vienas. Pradėjęs dirbti rugpjūčio 16 d. jau imasi svarbių darbų - autorinių sutarčių audito, metodikos ruošimo, Audito sky­ riaus nuostatų atnaujinimo, audi­ to vadovo rengimo. J. Krukoniui pavesta atlikti vidaus auditą admi­ nistracijos padaliniuose, fakulte­ tuose, centruose. Naujasis dar­ buotojas VU baigė pramonės planavimo specialybę, 13 metų dirbo valstybės kontrolėje.

Nauja Tarptautinių programų ir ry­ šių skyriaus padėjėja - Vilniaus kolegijos absolventė Diana Vachoviakaitė. Ji pasitinka intere­ santus, juos priima, tvarko raštus, padeda kitiems skyriaus darbuo­ tojams.

Informacijos ir ryšių su visuome­ ne skyriaus specialistė - Justi­ na Blaškevič. Ji renka ir skel­ bia informaciją apie svarbius VU įvykius, rengia spaudos apžval­ gas, pranešimus spaudai, taip pat rūpinasi vidine komunikaci­ ja. Justina yra VU žurnalistikos bakalaure, dabar studijuoja tarp­ tautinės komunikacijos magistrantūroje.

Finansų ir ekonomikos direkcijos naujoji darbuotoja yra ir vyresnio­ sios specialistės pareigas užėmu­ si Danguolė Karalienė, kuri at­ sako už valiutinių operacijų vykdymą.

Arvydas Banys - Teisės ir ben­ drųjų reikalų direkcijos vyriausia­ sis specialistas, VU dirba nuo lie­ pos 11 d. Jis atsakingas už gyvenamųjų patalpų administra­ vimą, finansinę apskaitą, buitinių klausimų sprendimą. VPU socia­ linių mokslų absolventas sako, jog į jį galima kreiptis dėl VU svečių namų, neakivaizdininkų bendra­ bučių.

Teisės ir bendrųjų reikalų direk­ cijos darbuotojų gretas papildė archyvare Kristina Lingytė. Ji išduoda pažymas studentams, darbuotojams, dokumentus, pa­ tvirtinančius, jog studentas mo­ kėsi VU, parengia dokumentus dėl darbo stažo. K. Lingytė tvar­ ko bylas, įrašo įrašus, priima do­ kumentus iš fakultetų. Naujoji darbuotoja yra VU archyvistikos absolventė, o dabar tęsia moks­ lus M. Romerio universitete.

Ema Ameikina yra Finansų ir ekonomikos direkcijos vyresnioji specialistė, į jos pareigas įeina ES struktūrinių fondų lėšų apskaita.

Finansų ir ekonomikos direkcijos Atsiskaitymų apskaitos sektoriaus vyresnioji specialistė Dalia Šla-

mienė šias pareigas eina nuo birželio 20 d. D. Šlamienė išrašo sąskaitas už negyvenamų patal­ pų nuomą, bibliotekos paslau­ gas, tvarko įmokas už studiįas, kurias apmoka įstaigos. D. Slamienė baigė VU pramonės eko­ nomiką.

Jurijus Kulikovas - Priešgais­ rinės saugos inspektorius (Teisės ir bendrųjų reikalų direkcijoje), šis specialistas inspektuoja Univer­ siteto padalinius, taip pat paren­ gia saugos instrukcijas.

Algimantas Paliukėnas - Stra­ teginės plėtros skyriaus vyriausia­ sis specialistas, VU dirba nuo lie­ pos 1 d., pagrindinis jo darbas ES paramos projektų finansų ad­ ministravimas. į šį specialistą ga­ lima kreiptis, jei reikalinga orga­ nizacinė ir metodinė pagalba strateginio planavimo, investici­ jų politikos klausimais. A. Paliu­ kėnas baigė Vilniaus universite­ to Ekonomikos fakulteto gamybos ekonomikos ir valdymo specialy­ bės studijas.

Dr. A. Geručio šimtmečio proga prisimenamas Lietuvai daug nusi­ pelnęs žmogus, dirbęs ir nenuilsta­ mai kovojęs dėl Lietuvos Nepriklau­ somybės, Lietuvos istorijoje savo vardą įamžinęs darbais, parašytais veikalais ir studijomis. Šiandien Lietuva laisva. Dr. A. Ge­ ručio pavardė jau įtraukta į enciklo­ pedijas bei žodynus, juose aprašy­ ta jo veikla ir svarbiausi darbai.

Tačiau iki šiol dar nėra išsamiai tyri­ nėta, nagrinėta ir įvertinta dr. A. Ge­ ručio veikla ir darbų reikšmė Lietu­ vos diplomatijai, dvišaliams Lietuvos ir Šveicarijos konfederaci­ jos santykiams.

Albertas Gerutis, diplomatas, spaudos darbuotojas, gimei905 m. liepos 21 d. Rygoje. Lankė lietuvių pradžios mokyklą, karo metais - pro­ gimnaziją Samaroje. 1919 metais savanoriu įstojo į Latvijos kariuome­ nę, dalyvavo kovose su bermonti­ ninkais. Vienas iš Rygos lietuvių „Rū­ tos draugijos“ steigėjų. 1924 metais persikėlė gyventi j Kauną. Studijavo Lietuvos, vėliau Berlyno ir Berno universitetuose. 1933 metais baigė teisę Berno universitete. Teisės mokslų daktaras (1933). Nuo 1928 metų buvo „Lietuvos aido“, vėliau ir Eltos korespondentas Berlyne.

1933-1935 metais dirbo Klaipėdos krašto gubernatūroje; vienas iš pre­ kybos instituto Klaipėdoje steigėjų.

Nuo 1936 metų dirbo Lietuvos už­ sienio reikalųministerijoje. 19371940 metais - Ženevoje Lietuvos delegacijos prie Tautų Sąjungos sekretorius. 1940-1946 m. - Lietu­ vos pasiuntinybės Berne pirmasis sekretorius. Vadovavo Lietuvos spaudos biuriui. Šveicarijos lietuvių bendruomenės veikėjas, tarybos pir­ mininkas (nuo 1980 metų garbės narys), „Šveicarijos lietuvių žinių“ re­ daktorius. 1946 metais - Lietuvių bibliografinio archyvo steigimo ini­ ciatorius ir vedėjas. Nuo 1948 metų Lietuvos pasiuntinys Šveicarijoje, nuo 1954 pasiuntinybės patarėjas, nuo 1980 - įgaliotasis ministras.

Baltų draugijos Vokietijoje valdybos lietuvių sekcijos pirmininkas, nuo 1981 - garbės narys. Rengė Baltų kultūros dienas (1966), Europos Lie­ tuviškųjų studijų savaitę (1974) Liu­ cernoje. Buvo vienas iš organizaci­

Dr. A. Gerutis jos „Europos žmonių teisių ir apsi­ sprendimo konferencija“ steigėjų.

Dr. A. Gerutis mirė 1985 m. gruodžio 1 d. Berne. 2000-ųjų bir­ želio 5 d. dr. A. Geručio ir jo žmonos Elenos Taraškevičiūtės-Gerutienės (1900 m. kovo 21 d. Kuktiškėse, Ute­ nos r. - 1997 m. vasario 15 d. Ber­ ne) palaikai buvo perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Dar 1975 metais dr. A. Gerutis pradėjo rūpintis savo didelės, ilgus metus kauptos bibliotekos ir archy­ vo likimu: pasiūlė juos perduoti Vil­ niaus universiteto bibliotekai. Ir taip paties dr. A. Geručio valia, jo žmo­ nos p. E. Gerutienės, Šveicarijos lie­ tuvių bendruomenės pirmininko dr.

V. Dargužo-Hoferio, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus akademiko J. Kubiliaus, bibliotekos direktoriaus J. Tornau, direktoriaus pavaduotojo A. Čapliko, direktorės B. Butkevičie­ nės rūpesčiu, didelių bendrų pa­ stangų ir sumanumo dėka A. Ge­ ručio gausus rašytinis palikimas ir biblioteka, pradėję savo kelionę j senąjį Vilniaus universitetą dar so­ vietiniais laikais, šiandien yra sau­ gomi neišskaidyti Vilniaus univer­ siteto bibliotekoje (vardinėje dr. A. Geručio knygų kolekcijoje yra per 5 tūkstančius spaudinių, o Rankraščių skyriuje asmens fon­ de (F155 - A. Gerutis) - 856 doku­ mentų bylos). Visas šis palikimas liudija doro, darbštaus ir kūrybin­ go dr. A. Geručio gyvenimo bei veiklos kryptis, yra reikšmingas juose sukaupta ir neįkainojama ne­ priklausomos Lietuvos kūrimo is­ torija bei patirtimi.

Parodos atidaryme dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, diplomatai ir kiti garbingi svečiai

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

Europos universitetai: tarp marketingo ir komunikacijos

5

? ggggkronika

Rugpjūčio pabaigoje Europos universitetų ryšių su visuome­ ne ir informacijos darbuotojai buvo susirinkę į metinę EUPRIO Buvo kalbama apie tai, kad di­ konferenciją Kremso universitete, Austrijoje. Konferencijos te­ dėjant konkurencijai tarp universi­ ma - „Integruota komunikacija: faktas ar fikcija?“

Nijolė BULOTAITĖ

tetų, keičiasi ir universitetų orienta­ cija, jie priversti perimti rinkos pamokas. Ryšiai su visuomene gal­ būt nebėra universitetams vienin­ telė komunikacijos priemonė, no­ rint sėkmingai konkuruoti ir turėti puikią reputaciją. Konferencija bu­ vo ne tik puiki galimybė sužinoti universitetų ryšių su visuomene veiklos aktualijas, naujoves, perimti naudingą patirtį, bet ir pamatyti nuo­ stabų Dunojaus slėnį, kuriame ga­ minamas puikus vynas, aplankyti Melko vienuolyną bei istorinjus miestus ir pilis.

EUPRIO - Europos universitetų informacijos ir ryšių su visuomene darbuotojų asociacija, įkurta re­ miant Europos Sąjungai (tuo metu dar Europos Bendrijai) 1986 metais, siekiant įrodyti ryšių su visuomene ir žiniasklaidos darbo reikšmę universitetams. Metinių susibūrimų pagrindinis tikslas - pasidalyti pa­ tirtimi, kelti profesinę kvalifikaciją, pasisemti patirties ir gerų idėjų iš kolegų. Pradėjusi nuo 18 universi­ tetų, organizacija išaugo ir dabar vienija per 300 Europos universi­ tetų, kuriems rūpi savo šalies ir Eu­ ropos universitetų ateitis, visuome­ nės nuomonė apie aukštojo mokslo kokybę, universitetų misiją ir studijų bei mokslo lygį.

ganizatoriai kiek nerimavo, ar tikrai tą sugebėsime, bet po mūsų surengto pristatymo nusira­ mino ir labai susi­ domėjo Vilniumi ir Lietuva. Į šias konferen­ cijas paprastai su­ sirenka 200-300 delegatų iš visų Europos universi­ tetų: ryšių su visuo­ mene darbuotojai, laikraščių ir žurna­ lų redaktoriai, žur­ 2006 metų konferencijos Vilniuje pristatymas nalistai. Tai ne tik puiki galimybė mūsų universitetų Lietuvoje ryšių su visuomene ryšiu su visuomene specialistams padaliniai universitetuose pradėjo kelti kvalifikaciją, užmegzti ryšius, kurtis tik XX a. paskutinio dešimt­ mečio pabaigoje. Vilniaus univer­ pasitikrinti, ar teisinga kryptimi vei­ sitetas vienas pirmųjų įkūrė tokį pa­ kiame, pasimokyti, pasiskolinti ge­ rų idėjų, sužinoti naujienas. Pa­ dalinį ir pirmasis iš Baltijos šalių universitetų tapo asociacijos nariu. prastai tai ir unikali galimybė pristatyti savo šalį, jos kultūrą ir pa­ Garbė surengti metinę konfe­ renciją, dėl kurios paprastai kon­ pročius, lankytinas vietas.

Vilniui rengiantis tapti Europos kuruoja net keletas universitetų, ki­ tąmet suteikta Vilniaus universitetui. kultūros sostine tai galimybė pasi­ reklamuoti tarp labiausiai naujo­ Pirmą kartą EUPRIO vyks šiame re­ vėms atvirų žmonių, kurie grįžę į sa­ gione. Tokios garbės dar neturėjo vo šalį taps aktyviais Lietuvos ne tik latviai ir estai, bet ir čekai, ambasadoriais. lenkai, slovakai, vengrai. Matyt, or­

Profesorė apdovanota už traumų tyrimus Ona MACKONYTĖ Anot profesorės Danutės Gailie­ nės, politinės represijos laikomos vienomis iš sunkiausių traumų, nes represijos dažniausiai būna itin žiaurios ir ilgai trunkančios. Dvide­ šimto amžiaus Europos istorija su jos dviem totalitariniais režimais paženklinta daugybės represijų, persekiojimų ir žmonių kančių. Tiek nacių, tiek komunistinio režimo pa­ darinius tapo įmanoma tirti tik abiem žlugus. Praėjus maždaug 20 metų po karo psichologijos mokslas įro­ dė, jog kančios, kurias žmonės pa­ tiria karo metu, palieka ilgalaikes klinikines pasekmes. Mokslininkai kurį laiką diskutavo, gal tai praeina savaime. Iš tikrųjų nepraeina. De­ šimtmečiais gali likti ryškūs padari­ niai, kurie perauga į asmenybės pakitimus, dėl to gali pakisti net žmogaus charakteris. Sovietų są­ jungoje ir mūsų krašte represijos tęsėsi 50 metų. Buvusioje Sovietų sąjungoje tokie tyrimai nebuvo at­ liekami. Truputį šią sritį mėgino tyri­ nėti vokiečiai ir lenkai. „Visi tyrimai, kurie buvo atlikti iš karto po karo, dar neparodo, kas nutinka su žmo­ nėmis po kurio laiko. Mes pamatė­

Už naujos tyrimų tematikos plėtojimą ir paskelbtus tyrimus fondas „| laisvę“ kasmetine premija apdovanojo Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros profesorę Danutę Gai­ lienę. Ilgą laiką tyrimą vykdę psichologai rezultatus paskel­ bė dviejose knygose lietuvių ir anglų kalbomis, nes norėta, kad tyrimas būtų matomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje.

Profesorė D. Gailienė tyrinėja politinių represijų padarinius. V. Naujiko nuotr. me, kad niekam nerūpi, kas su žmonėmis darosi po daugelio me­ tų. Tyrimas gan didelis - ištirta per 1500 represuotų žmonių. Taigi

moksliškai įrodyta, jog daugelį rep­ resuotų žmonių pasekmės perse­ kioja dar ir dabar, tik mūsų visuo­ menėje per mažai tuo rūpinamasi ir kalbama“, - apie atliktą darbą pa­ sakojo profesorė Danutė Gailienė.

Lietuvių kalba išleistoje knygoje „Sunkių traumų psichologija: politi­ nių represijų padariniai“ nagrinėja­ mos nacizmo ir komunizmo repre­ sijų pasekmės Europoje, taip pat kolonijinio genocido ilgalaikiai pa­ dariniai Arktyje ir Australijoje. Nor­ vegijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ka­ nados ir Lietuvos autoriai tyrė sunkias traumas, kurios skyrėsi sa­ vo trukme ir traumos pripažinimo laipsniu, padarinių įvertinimo ir ža­ los kompensavimo aukoms pobū­ džiu. Knyga skirta psichikos sveika­ tos specialistams bei tyrėjams psichologams, psichoterapeutams, psichiatrams ir visiems, kurie domi­ si totalitarinių režimų padariniais.

Apie iššūkius aukštajam mokslui diskutuota Rygoje r Vilniuje Kaip priimti naujui iššūkius, metamus aukštajam mokslui, ir išlaikyti jo vertę - apie tai diskutavo 27 Europos aukštojo mokslo draugijos forumo dalyviai, rugpjūčio 27 d. lankęsi ir Vilniaus universitete.

EAIR (European Association for Institutional Research) - tai tarptautinė organizacija, įsteigta 1989 m., siekianti sukurti bendrą Europos mokslinę erdvę. Šios or­ ganizacijos nariai dalijasi moks­ linio ir akademinio darbo patirti­ mi, ieško sprendimų, kurie padėtų pagerinti aukštojo moks­ lo sistemas. Organizacijos būsti­ nė yra Amsterdame, tačiau kas­ met skirtingose pasaulio šalyse rugpjūčio arba rugsėjo mėnesį vyksta suvažiavimai. Šiais metais forumas vyko Rygoje rugpjūčio 28-31 d., atvyko dalyvių iš Euro­ pos, Azijos, Afrikos, Australijos, JAV. Į Rygos universitetą suvažia­ vo mokslininkai, universitetų va­ dovai ir aukštojo mokslo sistemų tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių. Vil­ niaus universitetui atstovavo rek­ torius prof. B. Juodka, prorekto­ riai doc. B. Pociūtė, dr. A. Pikturna, Studijų direkcijos direktorius prof.

G. Dikčius.

Forume svarstyti ir VU svarbūs klausimai, t. y. studijų kokybė, pro­ gramų pakopų derinamumas, lė­ šų gavimas. Forumo dalyviai pa­ brėžė, kad mokslas yra brangus dalykas, todėl Europos universi­ tetai siekia suderinti privatų ir vals-

Studijų direktorius prof. Gintaras Dikčius teigia, jog abiturientus traukia VU prestižas

Anot direktoriaus, mažiausiai norėta stoti į matematikos, infor­ matikos mokymą, geologiją, inži­ nierinę geologiją. Tačiau net ir čia įstojo tik keletas abiturientų, ne­ laikiusių valstybinių egzaminų.

Kituose universitetuose tokių įsto­ jusiųjų be valstybinių egzaminų apstu. VU gali didžiuotis tik gerais abiturientais. Šiemet Vilniaus universitete

čiau atrodo vakarinės ir neaki­ vaizdinės studijos. Pritrūko norin­ čiųjų studijuoti žurnalistiką, anglų kalbos ir vokiečių kalbos moky­ mą, teisę su aukštuoju išsilavini­ mu“,-komentavo prof. G. Dikčius.

Stojantieji į magistrantūrą su­ sidūrė su tam tikromis proble­ momis. Kai kuriose programo­ se labai padaugėjo išleidžiamų bakalaurų, o magistrantūroje vietų nepadaugėjo. Ši proble­

pradėjo studijuoti per 5 tūkstan­ čius naujų studentų. „Kiek pras­

ma ypač buvo aktuali informa­ tikams.

mažai amerikiečių, Pietų Afrikos, Australijos atstovų, itin įdomios buvo jų mintys ir pastabos apie Europoje vykstančius procesus.

Juk vyksta globalūs pokyčiai, to­ dėl, manau, keitimasis nuomone yra mūsų Universitetui labai nau­ dingas“, - sakė akademinių rei­ kalų prorektorė doc. Birutė Pociū­ tė.

J forumo programą buvo įtrauk­ tos ekskursijos į kaimyninių šalių universitetus: Tartu universitetą Estijoje, ISM Kaune, taip pat Vil­ niaus universitetą, j VU atvyko 45 forumo dalyviai. Svečius pasitiko mokslo reikalų prorektorius prof.

J. V. Vaitkus, Senato salėje mokslininkai ir akademikai susipažino su Lietuvos aukštojo mokslo sis­ tema. Jiems buvo aprodyti senie­ ji Universiteto rūmai, kiemai, bib­ lioteka, observatorija ir Šv. Jonų

bažnyčia. „U. V." in form.

Švedai istorikai žavėjosi VU Lundo (Švedija) universiteto Is­ torijos draugijos delegacija rug­ pjūčio 26 d. lankėsi Vilniaus uni­ versitete. Šiai draugijai priklauso

ne vien istorikai, bet ir Lundo universiteto draugai, istorijos mėgėjai. Kas dvejus metus or­ ganizacija savo nariams rengia ekskursijas į senuosius Europos universitetus. Anksčiau jie jau lankėsi Krokuvoje, Kopenhagoje, o šiemet pasirinko Vilniaus uni­ versitetą.

VU džiaugiasi studentų gausa Atkelta iš p. 1

tybinj kapitalus. Aukštojo mokslo įstaigų vadovai diskutavo, kaip būtų galima pakeisti valstybių po­ litiką, nes daugelis šalių jau yra nebepajėgios sumokėti už savo piliečių mokslus. „Šitame forume dalyvavo ne­

Prof. G. Dikčius pasidžiaugė, jog iš 1800 priimtų į magistrantūrą tik apie 300 yra iš kitų universitetų.

Likusieji - VU studentai. Pastebi­ ma ir tai, jog daug bakalaurų bai­ gę studijas stoja į magistrantūrą užsienyje. „Europa vilioja savo perspektyvomis, nes užsienio uni­ versitetams trūksta magistrantų, jie mielai priima mūsų studentus. Iš Vakarų studijuoti VU magistrantū­ roje beveik nėra norinčių. Į Uni­ versitetą veržiasi magistrantai iš Rytų - Pakistano, Bangladešo.

Draugijos delegacija Vilniuje praleido tris dienas ir daugiausia vizito laiko skyrė pažinčiai su VU. Svečiai išklausė mokslo reikalų prorektoriaus prof. J. V. Vaitkaus paskaitos, taip pat dėstytojos Lo­ retos Skurvydaitės pasakojimo apie Universiteto istoriją. Galiau­ siai istorijos gerbėjų iš Švedijos viešnagę vainikavo ekskursija po Universiteto senuosius rūmus.

„U. V.“ inform.

Universitetas Lietuvoje jiems yra kaip tarpinė stotelė pakeliui į Va­ karus“, - aiškino prof. G. Dikčius.

Užsienio lietuviai taip pat labai mielai stoja čia mokytis. Priežas­ čių daug - atvykę į Lietuvą jie gau­ na dar vieną pasą, taigi padidėja galimybė įsidarbinti jau keliose šalyse.

Papildomo priėmimo j pagrindi­ nes studijas Vilniaus universitete nebuvo, nes norinčiųjų ir taip per daug. Priėmimo planai VU nesikei­ čia jau ketveri metai. Tačiau šiemet viršytas 25 tūkstančių studentų skai­ čius Universitete. Tiek studijuojan­ čiųjų VU dar niekada neturėjo.

V. Naujiko nuotr.

universitas vilnensis

6

2005-2006 m. m. pavasario semestro ERASMUS programa VU studentams

į Studijų sritis ir Europos universitetai

01.0

Vilniaus universi­ teto fakultetas

Pagrindinės studijos Stu­ dentų skai­ čius

Iš viso mėne­ sių

1

5

Magistrantūra Stu­ dentų skai­ čius

Iš viso mėne­ sių

Doktorantūra

Stu­ dentų skaičius

Studijų sritis ir Europos universitetai

Iš viso mėne­ sių

09.1

GMF

TVM

3

15

EF TVM

2 2

10 10

TVM KHF

2

10

•Rchnisthę ŲnivcrsiHH Pr^n (D) EMA Universitat Greifswald (D) Fachhochschule Mainz (D)

KHF EF TVM TVM EF TVM TVM KHF TVM

Fachhochschule Osnabriick (D) Fachhochschule Pforzheim (D) Fachhochtehule Rwnhcim <D) Aalborg University (DK) Universidad de Castilla -La Mancha (E) ESC d’Amiens Picardie (F) Ecole Sunerieure de Commerce Inleriialięnal (F) i mversiie jcan rviounn i.yon ' iri Universite Paris-Val de Mame. Paris 12 (F)

Pirkanmaa Polytechnic (SF) Matei Bei Universitv (SK)

1

5

1

5

1

5

1

5

KHF TVM

1 1 1 2

5 5 6 10

3

18

3

15

2

10

1 1

5 6

EF EF

EF TVM TVM TVM TVM TVM TZC

KHF TVM TVM TVM KHF

1

5

09.4

Iš viso mėne­ sių

FIF FIF FIF FIF FIF

1 1 1

5 5 5

1

6

FIF

1

6

Stu­ dentų skai­ čius

Iš viso mėne­ sių

1

5

Stu­ dentų skaičius

š viso mėne­ sių

Studijų sritis ir Europos universitetai

5

25

2

10

09.5

1

5 6

1

5

09.8

10.0

12

2

10

2

10

5

1

2

---- ----—

4 3 I

1 2

10

5 9

16 12 5

1

5

-----"-----

KHF

5

10.4

KHF FsF

2 1

133

Iš viso mėne­ sių

Stu­ dentų skai­ čius

Iš viso mėne­ sių

1

6

Doktorantūra

Stu­ dentų skaičius

Iš viso mėne­ sių

10.6

1

FIF FIF FIF

2 1 3

5 15

FIF

12

2

FIF

TF TF TF TF TF TF TF

FsF

1

5

i

5

FsF

1

5

1

5

Collegium Civitas (PL)

KF

I

5

1

5

■' ■ IT • ’t (b) Uppsala Universitv

FsF

10

2

10

2

12

TF TF TF TF TF TF

TF TF TF TF

5

1

5

1

5

2 1

2

10

1

5

TSPMI KF

2

TSPMI

1

5

Universite Libre de Bruxelles (B)

TSPMI

1

5

Freie Universitat Berlin (D)

TSPMI

Universitat Bielefeld (D)

TSPMI

GMF

1 1

1

1

GMF GMF

11.0

6 5

2

10

2 1 2 1 1 1

10 5 10 5 5 5

TSPMI

1 2

5 10

TSPMI

1

5

TSPMI

2

10

KHF

1

5

1

4

1

5

1

4

(F)

143

1

5

10

5 5

Ekonomika

Hamburger Universitat fiir Wirtschaft u. Politik (D)

universitat iviannneirn

EF

University of Southem Denmark (DK)

EF

Universite dės Sciences et Technologies de Lille (F) .................... _ .......

Universite de Rausi (F)

EF

Universita di Messina (D

EF

Utrecht University (NL)

EF

Universidųdc doMmho (P) Akademia Ekonomiczna w Poznaniu (PL)

5

1

5

2

10

EF

2

10

EF

1

5

EF

5

5

5

1

5

EF

5

14.4

TF

3

15

MIF MIF MIF

1

6 6

| Matematika, Informatika

VlllVUSH.lt DIĮICICKį -------------------Friedrich Schiiler Universitat Jena (D) Universite de Sciences et Technologies

i 1.1

5

1

5

| ES teisė

1

2

Universita dėsli studi di Padova (I) Uniwersvtet Warszawski (PL)

6 1

3

11.3

Universitat Ziirich (CH)

FsF

Vni vęrsįiai Konstanz; (D)

FsF

2

10

Miinster Universitat (D)

FsF

1

5

1

3

1 1 1

MIF MIF MIF

5

1

6 6

1

5 6

| Informatika

Libera Universitadi Bolzano (I) Umwersvtet Warszawski (PL) Karlstad University (S) 11.4

5

1

10

1 Geodezija. Kartografija

GMF, Kartografij os centras

Psichologija

Socialinis darbas

| Matematika

| t.eoiogija Universite! zu Kiti (D)_______________ Technical University of Denmark (DK)

5

i

Universitat de Barcelona (E)

2

1 1

TSPMI

Universitat Wien (A)

Universitv of Aarhus (DK)

10 5

TF

Universitat Salzburg (A)

Universitv of Copenhagen (DK)

5 5 5

1

Politikos mokslai

Universitat MUnchen (D)

5 15 10

1 3 2 1 1 1

Socialiniai mokslai

Universitat Konstanz (D)

145

Univ. de Toulouse II Le Mirail (F)

s

5

6

GMF

j

12

2

10

2

| Geografija, Geologija 1

Branduolinė fizika

Universitat Erfurt (D)

14.1

| Viešasis administravimas

Universidad Rey Juan Carlos (E) Universidad de Vigo (E)

GMF GMF GMF

GMF

5

| Kriminologija

Universite de Pau (F)

6 5

1

5

1

FIF

| Teisė

Universite de Paris-Nanterre. Paris X (F) Universita di Pisa (I) Uppsala universite! (S)

—i—

Cheminė/A plinkosaugos inžinerija

Humboldt-UniversitSt zu Berlin (D) Universitat Mūnchen (D) Univ. dės Sciences et Technologies de LįlĮe(F) Utrecht University (NL)

MIF MIF MIF

5 6 5

1 1 1

Bemer Fachhochschule (CH)

FsF

1

6

Fachhochschule Solothum (CH)

FsF

2

10

Ev. Hochschule fur Soziale Arbeit

FsF

Ev. Fachhochschule Hannover (D)

FsF

1

5

HTWK Leipzig (D)

FsF

1

5

2

6

1 1

5

| Dirbtinis intelektas

Cattnlira rUI <ta

Q n.

1

5

3

18

1

3

FsF

(D University of Lapland (SF)

FsF

Sheffield Halam Universitv (UK)

FsF

Humanitariniai mokslai

Karl-Franzens Universitat Graz (A) Universitat Erfurt (D) UnivęrįiįĮal Ertįjrt ĮDj-------------------l niversidade de C oimbra (P) Universitv of Turku (SF) 08.1

Stu­ dentų skai­ čius

Magistrantūra

6

1

| Mažiau paplitusios kalbos

Universitat SalzbunĮl Ai_____________ University of Gent (B) Universite de Fribourg (CH) Universitat Ziirich (CH) Freie Universitat Berlin (D) Humboldt-Universitet zu Berlin (D) J.W. Goethe Universitat Frankfurt/Main (D) Universitat Freiburg (D) Ruorecht-Karls Universitat Heidelberc (D) Universitat Konstanz (D) Universitat Miinster (D) Universidad Publica de Navarra (E) Universite Pierre Mendes France.

Grenoble (F)

10.7

08.0

Pagrindinės studijos

Mikrobiologija, biotechnologijos

Universita di Milano (1)

| Klasikinė filologija

Universita di Pisa (I)

12 10

GMF

07.6

Vilniaus universi­ teto fakultetas

6

1

| Vertimas

Friedrich Schiiler Universitat Jena (D)

18

3

2

2 2

13.4

14.0

'------------------

Erasmushogeschool Brussel (B) Ho2eschool Gent (B) Universitv of Joensuu. Savonlinna (SF)

Edukacija, mokytojų ruošimas

Hogskolan in Bergen (N) Hogskolan Dalama (S)

07.0

Stu­ dentų skai­ čius

Doktorantūra

Bendroji ir lyginamoji literatūra

__ _ r r VnivffWY

Verslo studijos ir kalbos

Universite de Savoie (F) Universite de Savoie (F)

06.9

Magistrantūra

FF

09.2

it

EF (F) Universitv of Piraeus (G) Instituto Politėcnico de Beįa (P) ISCTE Instituto Superior de Ciencias do Trabalho e da Emnresa (P) Management College of Gdansk (PL) Warsaw School of Economics (PL) JbnkdDing Universitv (S) I.UIIU v III » VI ->11 j. ' ■> 1 University otSkovdfi(S) Universitv of Joensuu (SF) Universitv of Joensuu (SF)

05.0

Pagrindinės studijos

| Šiuolaikinės EB kalbos

University of Antvverp (B) Universite Libre de Bruxelle$ (B) Universidad de Castilla-La Mancha (E) Universite Paris XII-Val de Mame (F) Universita Cattolica Dėl Sacro Cuore (I) Nicolaus Conemicus University (PL)

Verslo studijos ir vadybos mokslas

Univer*»ity of National and World Economy (BG) ' Ųni»CTWBamberR(D) FH fiirTechnik und VVirtschaft Berlin (D) nocnscnuie uremen Brandenburgische Technische Universitat Cottbus (D)

04.1

Vilniaus universi­ teto fakultetas

| Žemės Ūkio mokslai

Helsinki University (SF)

04.0

2005 rugsėjis

FsF FIF IF

1 1

5 5

FsF

1 1 1

5 5 5

2

9

Universitv of Thessaly (G) Uppsala University (S)

MIF MIF

1 2

5 10

14.6

Univerzita Karlova v Praze (CZ) Leipzig Universitat (D) Akademia Medycana w Wroclawiu (PL)

Filosofija

MF MF MF

2 1

10 5

2

10

10 Universite de Fnboury (CH) Hogskolan i Skovde (S)

FsF FsF

1 1

Tarptautiniai santykiai.

Europos studijos

12.0/1 | Medicina

5 5

12.3

Aarhus UniYSSity (DK)

TSPMI

2

12

Universidad de Alcala (E)

TSPMI

1

6

Universita di Bologna (I)

TSPMI

1

6

Uniwersvtet Warszawskj (PL)

TSPMI

2

10

1

6

TSPMI

2

10

Sofia Universitv (BG)

KF

1

5

Fachhochschule Hannover (D)

KF

Hochschule Mittvveida (D)

KF

Universidad Comolutense de Madrid (E)

KF

| Stomatologija Publicznei w Kielcach (PL)

Leopold-Franzens-UniversitSt ImsbnKk(A)

08.3

1

5

13.0

Istorija-

Karl-Fr4nWns-Ųnivęrsi|at Ura? (A) Universite Libre de Bruxelles (B) Universitv of Basei (CH) Universitat Ziirich (CH) EMA Umverata Gmfssaki (D) Universitat Hannover (D) Westfalische Wilhelms-Universitat Miinster (D) Universitat de Barcelona (E) Universita di Bologng (I) Universite di Pisa (I) Universita di Triestu (I) Universitv College Cork (IRL) Uniwersvtet im. Adama Mickiewicza w Poznanių (PL) Univversvtet Warszawski (PL) Universitv of Helsinki (SF) Universitv of Turku (SF) 09.0

RSTC

Uniwersytet Jagiellonski (PL) Akademia Medyczna w Wroclawiu (PL) Malmo University (S)

IF

3

5 5

IF IF IF IF IF

1 1

IF IF IF IF IF IF

1

6

1

5

1 1

5 6

2 1 1

10 5 6

1

5

13.1

1

1 1

IF IF IF

5

5 5 2

6

| Kalbos ir filologijos mokslai

Ruhr-Universitiit Bochum (D) Universitat Erlangen-Nūmberg (D) Universite! Konstanz (D) Universitat Miinster (D) universitv oi uopennageii Universite Catholiaue de l’Ouest (F) Universita di lĮdine <I> Universitv of Oslo (N) Goteborg University (S) Lund University (S) i įiji^iia i inveisiiet (.i) University of Joensuu (SF) Universitv of Turku (SF) Ct<ncnius University in Bratislava (SK)

FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF FIF

1

2 1

2

5

10 6

1 2 2 1 2 1 1 2 1

5 10 10 5 10

6 6 10 5

1

1 1

5

6

5

GMF

1

5

1

5

1

5

1

5

15.0

FF GMF GMF

2 2

1

5

10 10

Komunikacija ir informacijos mokslai

KF

2

1

5

1

5

1

6

1

5

10

2

10

(G)

GMF GMF GMF GMF GMF GMF

I

1 2

5 12

1

6

1 1 1 1 1

5 6 5 6 5

Universita LUMSA di Roma (I)

KF

Rigas Stradina Universitate (LV)

KF

2

12

instituto roinecnico ae ueia in

KF

2

12

Univversvtet Jagiellonski (PL)

KF

1

5

5

KF Bahcesehir Universitesi (TR)

| Fizika

University of Gent (B) Universitat Augsburg (D) Bergakademie Freiber^ (D) Universitat Hannover (D) Universitat Leipzig (D) Universite du Maine (F) Universite Louis Pasteur Strasbourg 1 (F) Universite Poul Sabaiier. Toulouse (F) Universitv of Atheos (G) Universita di Padova (I) Linkoping University (S) Lund University (S)

13.3

5 1

1

FF FF FF FF FF FF FF FF FF FF FF FF

2

10

15.1 2

2

2

KF

6

2

8

| Žurnalistika

10

10

1

6

1 2 1 2

5 10 5 10

5

1 1 1

5 4 6

> nneisiuau ue -viŲicia (U)

KF

Universita di Siena (I)

KF

1

6

Utrecht Universitv (NL)

KF

1

5

1

5

153

1

5

1

5

2

6

9 Į Viešieji ryšiai, reklama

Universidad de Murcia (E)

KF

1

5

Universidad de Vigo (E)

KF

1

5

5

10 1

6

| Biologija

Unverstat Bielefeld (D) Universitat zu Kiel (D) Universitd Pierre at Marie Curie (F) Universita dėl Sannio (I) Karolinska Institutet (S) University of Helsinki (SF)

13.2

2

| Gamtos mokslai

Universitat Rostock (D) University ot Bergen (N) Gdansk Universitv of Technology (PL) Universitv of Skovde (S) University of Kuopio (SF)

15

MF MF MF

5

1 Chemija

Masaryk University. Bmo (CZ) Universitat Tiibingen (D) Universitv of Aarhus (DK)

15.4

ChF ChF ChF

1

5

1 1

5 6

Į Bibliotekininkystė

Humboldt Universitat zu Berlin (D)

KF

1

5

Hogskolan i Bq^S (S)

KF

1

4

universitaę vilnensis

2005 rugsėjis

7

~4 SOCRATES/ERASMUS programa:

galimybės VU studentams 2005-2006 mokslo metų pavasario semestrui Socrates/Erasmus programos konkursas 2005-2006 mokslo metų pavasario semestrui 2005 m. rugsėjo 1 -25 dienomis vyksta SOCRATES/ERAS­ MUS (toliau - ERASMUS) programos konkursas, kurio me­ tu bus atrenkami studentai studijoms užsienyje 2005-2006 m. m. pavasario semestrui.

Konkurse norintys dalyvauti studentai pildo elektroninę paraiškos formą, esančią VU Tarptautinių programų ir ry­ šių skyriaus svetainėje www.vu.lt.

Apie atrankos rezultatus sužinosite pas fakultetų ERAS­ MUS koordinatorius arba VU Tarptautinių programų ir ry­ šių skyriaus interneto svetainėje ne vėliau kaip po 2 sa­ vaičių pasibaigus atrankai.

ERASMUS studijos ERASMUS programa remia 312 mėn. dalines studijas užsienio universitetuose, su kuriais VU fa­ kultetai yra sudarę dvišales partne­ rystės sutartis dėl studentų mainų.

2004-2005 m. m. dalinėms studi­ joms užsienyje pagal ERASMUS programą išvyko 254 VU studen­ tai, o 2005-2006 m. m. rudens se­ mestre - 221 VU studentas.

ERASMUS studento teisės ERASMUS studentų teisės ir pareigos išdėstytos ERASMUS stu­ dento chartijoje. Pagrindinės jų: • ERASMUS studentas nemo­ ka jokių akademinių mokes­ čių priimančiai aukštajai mokyklai (mokesčio už mokslą; registracijos mo­ kesčio; mokesčių už egza­ minus; laboratorijų, bibliote­ kų mokesčių); • studijų užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai visiš­ kai pripažįstami ir įskaitomi į VU diplomo/laipsnio pro­ gramą; • per studijų laikotarpį nenu­ traukiamas nacionalinės stipendijos ir/ar paskolų mo­ kėjimas.

Taip pat: • galimas papildomas finansa­ vimas negalią turintiems stu­ dentams (iki 500 EUR/mėn.); • galima papildoma parama ERASMUS intensyviems kalbos kursams.

Dvišalės ERASMUS partnerystės sutartys Studijos užsienyje yra organi­ zuojamos pagal dvišales partne­ rystės sutartis, kurias sudaro ERASMUS programoje bendradar­ biaujantys universitetai. 6 pusla­ pyje Jūs rasite sąrašą universite­ tų, su kuriais mūsų Universitetas sudarė sutartis dėl studentų mai­ nų 2005-2006 m. m., ir informa­ ciją, • kiek Vilniaus universiteto studentų galėtų studijuoti užsienio universitetuose 2005-2006 m. m. pavasa­ rio semestre ir kiek mėne­ sių gali tęstis šios studijos; • dėl kurių krypčių ir dėl ko­ kių studijų (pagrindinių, ma­ gistrinių ar daktarinių) susi­ tarė bendradarbiaujantys universitetai; • kuris Vilniaus universiteto fakultetas yra studentų mai­ nų organizatorius.

Dėl riboto programos finansa­ vimo ne į visas skelbiamas vietas studentai bus siunčiami. Už stu­ dentų sąrašų eiliškumą, partne­ rių ir šalių, į kurias siunčiami stu­ dentai, prioritetus atsakingi fakultetų koordinatoriai.

Kaip pasirinkti universi­ tete Rinkdamiesi universitetą, ku­ riame norėtumėte praleisti studi­ jų periodą, atkreipkite dėmesį į tai, • ar sutartį su šiuo universite­ tu turi Jūsų fakultetas. Jūs

galite pretenduoti į studijų vietą tik tame universitete, su kuriuo Jūsų fakultetas turi pasirašęs dvišalę ERASMUS sutartį; ar pasirinktame universitete yra galimybės suplanuoti studijų programą, atitinkan­ čią Jūsų studijų kryptį ir lygį; kad nurodyti studijų lygiai (pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra) yra sąlyginiai. Pvz., jei Jūs esate bakalauro lygio studentas, Jūs galite pretenduoti į ma­ gistrantams ir doktorantams skirtas vietas, su sąlyga, jei neatsiras tinkamo nurodyto lygio kandidato ir užsienio universitetas Jus priims.

Kas gali dalyvauti ERASMUS programoje Jūs galite dalyvauti ERASMUS programoje, jei: • esate bet kurios studijų pa­ kopos VU dieninių studijų studentas; • norite išvykti 3-6 mėn. dali­ nėms studijoms į užsienio aukštąją mokyklą; • iki planuojamų studijų už­ sienyje pradžios būsite bai­ gę 2 pirmosios studijų pa­ kopos kursus; • niekada nebuvote išvykęs dalinėms studijoms pagal ERASMUS programą.

Pagrindiniai ERASMUS atrankos kriterijai Studentų atranka vykdoma fa­ kultetuose, kurie atsakingi už ga­ lutinius konkurso rezultatus.

Pirmenybė turėtų būti teikiama: • studentams, kurių paskuti­ nių dviejų sesijų rezultatų vi­ durkis ne mažesnis kaip 8 balai; • studentams, pretenduojan­ tiems į vietą tokiame užsie­ nio universitete, kuris suda­ ro galimybes suplanuoti studijų programą, atitinkan­ čią jo studijų kryptį ir lygį. Šis studijų užsienyje planas reikalingas pilnam studijų periodo pripažinimui Vil­ niaus universitete;

studentams, klausiusiems ar klausantiems dalykus už­ sienio kalba Vilniaus uni­ versitete (informaciją apie šiuos dalykus galima rasti Vilniaus universiteto svetai­ nėje: http://trs.cr.vu.lt/courses/): • studentams, gerai mokan­ tiems užsienio kalbą.

Kiekvienas fakultetas pats nu­ stato išvardintų atrankos kriterijų eiliškumą ir gali juos papildyti.

•

Kaip bus organizuoja­ mos studijos užsienyje Konkursą laimėjusiems stu­ dentams Tarptautinių programų ir ryšių skyrius organizuoja informa­ cinį seminarą, kurio metu sutei­ kiama išsami informacija apie to­ lesnį studijų periodo užsienyje organizavimą.

Siekiant užtikrinti studijų užsie­ nyje periodo akademinį pripaži­ nimą, VU su kiekvienu studentu susitaria dėl aiškiai apibrėžtos studijų programos, t. y. pasirašo studijų sutartį, kuri prieš studijų laikotarpio pradžią turi būti sude­ rinta ir su priimančia institucija.

Per semestrą studentas užsienio universitete privalo surinkti 30 ECTS kreditų. Sėkmingai baigta studijų sutartyje numatyta ir su­ derinta programa garantuoja stu­ dijų periodo pripažinimą VU.

Finansavimo sglygos Laimėję ERASMUS atrankos konkursą studentai gauna ERASMUS stipendiją, kurios dy­ dis priklauso nuo užsienio šalies.

2005-2006 mokslo metais sti­ pendijų dydis yra nuo 350 iki 450 eurų per mėnesį:

ERASMUS „nulinė" stipendija ERASMUS programa siūlo ga­ limybę vykti studijoms užsienyje su „nuline“ stipendija: šiuo atveju visos išlaidos bus dengiamos iš Jūsų asmeninių lėšų, tačiau nau­ dositės visomis ERASMUS stu­ dento teisėmis. Jei Jūs sutiktumė­ te vykti į užsienio universitetą su „nuline stipendija“, t. y. turėdami tik ERASMUS studento statusą, būtinai pažymėkite tai paraiškos anketoje. „Nulinės stipendijos“ laimėto­ jų mobilumo išlaidos gali būti den­ giamos iš privačių fondų, tėvų, ki­ tų šeimos narių, darbdavių lėšų, taip pat imant paskolą iš Mokslo ir studijų fondo. Informaciją apie Mokslo ir studijų teikiamas pasko­ las rasite http://www.vmsfondas.lt

Naudinga informacija Dėl dalyvavimo ERASMUS programoje konsultuoja SOCRATES/ERASMUS insti­ tucinė koordinatorė Milda Girdzijauskaitė, tel. 268 70 48, ei. p. mjida.girdzijauskaite@cr.vu.lt, VU CR, 220 A kab., kasdien nuo 14 iki 16.30 vai., taip pat fakulte­ tų ERASMUS koordinatoriai.

ERASMUS fakultetų koor­ dinatorių sąrašą, ERASMUS partnerių sąrašą su tiesiogi­ nėmis nuorodomis į jų inter­ neto svetaines, taip pat iš­ samesnę informaciją apie ERASMUS programą rasite VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus svetainėje www.vu.lt

Šalių grupės

Stipendija per mėnesį

Airija, Danija. Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Norvegija, Suomija, Švedija

450 EUR

Austrija, Belgija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kipras, Lichtenšteinas, Malta, Nyderlandų Karalystė, Prancūzija. Portugalija, Vokietija

400 EUR

Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija. Rumunija.

Slovakija, Slovėnija, Vengrija. Turkija

350 EUR

Tarptautinių programų ir ryšių skyrius įsikūrė naujose patalpose 'fTarptautinių programų ir ryšių skyrius lankytojus jau priima naujose patalpose. Naujoje vie­ toje skyrius įsikūrė po to, kai bu­ vo atlaisvintos Jungtinių Tautų organizacijos (L. Vladimirovo) skaityklos užimamos patalpos.

Iki tol Tarptautinių programų ir ry­ šių skyriaus kolektyvas senąsias patalpas dalijosi su Strateginio skyriaus darbuotoju. Senosiose patalpose jau seniai buvo sunku kokybiškai ir kvalifikuotai aptar­ nauti lankytojus. Viename kam­ baryje tekdavo priimti ir užsienio svečius, kartais net rektoriaus

svečius, ambasadų darbuotojus, ir užsienio bei Vilniaus universi­ teto studentus. Be to, Studijų už­ sienyje informaciniam centrui iš­ sikėlus į Saulėtekio rūmus, skyrius prarado galimybę pateikti turimą informacinę medžiagą vi­ siems prieinamu būdu bei suteikti studentams galimybę pasinau­ doti internetiniu ryšiu.

Atnaujintame kabinete lanky­ tojus pasitinka sekretorė, įreng­ tos dvi kompiuterizuotos darbo vietos su spausdintuvu studen­ tams. Čia pat lankytojų patogu­

ti. Visas skyrius nuo šiol dirba viename kabinete. Skyriuje pa­ likta viena laisva darbo vieta at­ vykstantiems praktikos atlikti ne tik lietuviams, bet ir užsienie­ čiams. Naujose patalpose įreng­ tas posėdžių ir svečių priėmimo kambarys. „Mes labai ilgai lau­ kėme naujų patalpų ir esame la­ bai laimingos“, - vos persikėlus į naujas patalpas džiaugėsi Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja Raimonda Mar­ kevičienė.

mui stalas dokumentams pildy­

„U. V.“ inform.

TRS darbuotojai lankytojus jau pasitinka naujose ir patogiose patalpose. V. Naujiko nuotr.

universitas vilnensis

8

i f k dėmesio------------------------------------

2005 rugsėjis

g 11 ^klausiate - atsakome Ar bus šalinami iš Universiteto nespėję sugrįžti iki rugsėjo 15 dienos?

Paskaitos radijo bangomis I

Nerijus PETRAUSKAS Apie naująjį VU TSPMI ir Lie­ tuvos radijo projektą kalbėjomės su „Radijo paskaitų“ kuratoriumi, VU TSPMI profesoriumi Alvydu Jokūbaičiu.

Kaip kilo idėja transliuoti paskaitas radijo bango­ mis?

■

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos moks­ lų institutas (VU TSPMI) kartu su Lietuvos radijo programa „Klasika“ (buvusiu LR 2) rengia naujų, įdomų projektų „Radijo paskaitos“. Tai aktualiausioms Lietuvos ir pasaulio raidos problemoms skirtas paskaitų ciklas, kuriame daly­ vaus Lietuvos istorikai, filosofai, politologai, klausimus užduos studentai bei svečiai. Paskaitos bus skaitomos ir įrašomos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų instituto konferencijų salėje.

Tiek Lietuvos universitetai, tiek nacionalinis radijas nevykdo sa­ vo misijos. Universitetų fakulte­ tuose jau beveik mirė viešų pa­ skaitų tradicija. Komercinės radijo ir televizijos programos siūlo tik trumpalaikes pramogas, o nacionalinis radijas sunkiai ran­ da savo vietą. Visiškai pagrįstai galima kalbėti apie universitetų ir radijo atotrūkį. Radijo paskaitų idėją pasufleravo BBC 4 laida „Reith lectures“. Kol kas mes ne­ same pajėgūs padaryti taip, kaip tai daro britai, tačiau kažkas pa­ našaus mūsų krašte turi vykti.

Kokios temos bus gvilde­ namos paskaitose?

Mes esame pasiruošę kviesti bet kurio fakulteto mokslininkus, galinčius perskaityti įdomią pa­ skaitą. Mus domina savarankiškas paskaitininko požiūris, jo kvalifika­ cija ir neblogi oratoriniai sugebėji­ mai. Pirmenybė bus teikiama hu­ manitariniams ir socialiniams mokslams, kuriuos Lietuvos moks­ lo biurokratija jau baigia visiškai nustekenti. Pasakykime atvirai-gy­ vename pasityčiojimo iš humani­ tarinių ir socialinių mokslų laikais.

Gal jau žinote pirmosios paskaitos temą ir lektorių?

Rugsėjo mėnesį 21 d. 16 vai.

TSPMI Didžiojoje konferencijų salėje Vilniaus universiteto Istori­ jos fakulteto profesorius dr. Alfre-

Ar paskaitos bus skirtos tik studentams?

Paskaitos bus skirtos ne tik stu­ dentams ar dėstytojams, bet ir vi­ siems Lietuvos gyventojams. Visus Vilniaus universiteto studentus ir dėstytojus kviečiame atvykti j VU TSPMI vyksiančius paskaitų įrašus (tikrąją paskaitos datą galėsite su­ žinote VU TSPMI interneto tinklalapyje) arba įsijungti radijo imtu­ vus paskutinį kiekvieno mėnesio trečiadienį, 14 vai.

05 min. Paskaitų įrašus visada galėsite rasti Lietuvos Radijo in­ terneto svetainės archyve.

/

TSPMI studentė

"

Renginys ypatingas tuo, kaa, siekiant sudominti ir įtraukti įvai­ raus amžiaus, išsilavinimo ir in­ teresų žmones, neprarandamas universalumas bei tolerancija bet kuriam dalyviui ar žiūrovui. Štai spalio 3-ąją sostinės širdį -

Vokiečių gatvę - papuoš daugy­ bė iškabų, plakatų su pagrindi­ niais Konstitucijos straipsniais ir teiginiais, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas Europos Sąjungos pi­ lietis. Taip projekto dalyviams ir atsitiktiniams praeiviams bus su­ teikta galimybė susipažinti su Konstitucijos esme, neskiriant tam papildomo laiko. Išsiilgusius pramogų nustebins temperamen­ tinga eisena su teatro ir šokių grupėmis priešakyje, kuri skam­ bant ES himnui inscenizuos Eu­ ropos tautų jungimąsi. Šventinę dieną vainikuos Vilniaus univer­ siteto debatų klubo organizuoja­ mi debatai, kuriuose jaunuoliai, užlipę ant statinių, galės viešai pasisakyti tema „Pirmoji Europos Konstitucinę sutartį ratifikavusi šalis: lyderė ar nevykėlė?“ Antrąją renginio dieną (spalio 4-ąją) dėmesio centru taps audi­

Atsako Akademinių reika­ lų prorektorė dr. B. M. Po­ ciūtė.

in memoriam

Ko tikitės iš šio projekto?

Prof. A. Jokūbaitis siekia atgaivinti viešųjų paskaitų tradiciją das Bumblauskas klaus „Su kokiu tautinės kultūros modeliu mes gy­ vename?“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos ir Afrikos centro vedėjas dr. Egdūnas Račius spalio mėnesį skaitys paskaitą apie terorizmą ir islamą. „Lietuvos vi suomenės dvasinė krizė: jos iš takos ir sveikimo prielaidos“ - ta lapkričio mėnesio paskaitos te ma, kurią gvildens Vilniaus uni­ versiteto Medicinos fakulteto docentas dr. Dainius Pūras.

Gruodžio mėnesį dr. Nerija Putinaitė kalbės tema „Lietuviškumo paradoksai: kultūrinis romanti­ kas prieš valstybinį pragmatiką“.

Manau, kad radijas leis išgirsti tai, kas jau keletą metų vyksta Tarp­ tautinių santykių ir politikos mokslų institute. Mes toliau tęsiame savo pastangas neapsiriboti vien priva­ lomomis paskaitomis bei semina­ rais. Nėra abejonės, kad radijo pa­ skaitų ciklo sėkmė priklauso nuo pačių paskaitininkų. Gera paskai­ ta gali tapti tokiu pat gyvenimo įvy­ kiu, kaip ir geras koncertas, teat­ ro spektaklis ar perskaityta knyga.

Tačiau tokių paskaitų Lietuvoje vis labiau ir labiau mažėja. Mūsų tiks­ las - ekologinis. Mes norime iš­ saugoti Lietuvoje vis labiau nyks­ tančią akademinio gyvenimo formą. Nedaug vilties, jog tai mums pavyks padaryti, tačiau be šito Universitetas prarastų kažką nepaprastai svarbaus.

„Konstitucijos kelias" - spalio 3-8 dienomis Aistė DAČKYTĖ,

Nespėję mokslo metų pradė­ ti studentai nerimauja ir teirau­ jasi, ar tie, kurie j studijas negrį­ žo iki rugsėjo 15 dienos, bus šalinami iš Universiteto?

„Jeigu fakultetai pasiūlys stu­ dentą iš studijuojančiųjų sąrašų išbraukti - tada Universitetas iš­ brauks. Fakultetai patys tvarkosi, jie supažindino studentus su są­ lygomis laiku, pranešė, kokios sankcijos gali būti - jas visi pui­ kiai žino. Skolininkai, neatlikę pratybų, laboratorinių darbų, irgi privalo atsiskaityti pagal galiojan­ čią tvarką. Nieko nekeitėme, žai­ dimo taisyklės liko tos pačios.“

Dar visiškai neatšalus orams ir rudeniškam sąstingiui nepasiglemžus tautiečių energijos, Vilniaus universiteto ak­ ademinis jaunimas organizuoja ir įgyvendina unikalų pro­ jektų mūsų sostinėje - „Konstitucijos kelias“. Keturias dienas (spalio 3-8 d.) truksiantis renginys skirtas atskleisti Europos Konstitucijos tikslus, įvertinti jos svarbq formuojant europi­ etiškų savimonę, apsišvietusių, už priimamus sprendimus atsakingų žemyno bendruomenę. torija, siekianti gauti išsamią, pro­ fesionalią informaciją apie ES Konstituciją, jos svarbą. Dviejų se­ minarų, rengiamų VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ tute, metu kompetentingi politolo­ gai, teisininkai ir žurnalistai anali­ zuos, prognozuos bei skatins diskusijas Europos Konstitucijos, ES ateities, Lietuvos vaidmens jo­ je klausimais. Profesionalūs semi­ narai skatins suinteresuotųjų ak­ tyvumą, lygiavertės diskusijos su kvalifikuotais specialistais leis jaunajai kartai pajusti savo svar­ bą priimant strateginius sprendi­ mus jau netolimoje ateityje.

Trečioji diena (spalio 5 d.) už­ baigs informavimo bei teorinių diskusijų etapą. Dienos progra­ moje numatyta konferencija te­ ma „Europos Konstitucija: skiria ar jungia. Kontraversiškos reali­ jos. Tikslai ir uždaviniai. Per­ spektyvos“. Joje bus išklauso­ mos, svarstomos teisininkų,

valstybės institucijų atstovų po­ zicijos sutarties ratifikavimo klau­ simu.

Spalio 7-oji diena žymės realų ES piliečių startą tiesiant Europos ateities kelią. Šią dieną bus sušauk­

tas Lietuvos moksleivių konventas, kurio tikslas - parengti rezoliuciją „Mūsų darbų planas, vykdant nau­ jas savo, Europos piliečių, parei­ gas“. Taigi matyti, kad jos turinį su­ daro ne reikalavimai, kaip įprasta, bet artimiausių uždavinių planas, kylantis iš naujųjų teisių ir pareigų.

Kiekviena projekto diena simbolinė Konstitucijos kelio pa­ kopa, pradedant tikslios, vertin­ gos informacijos pateikimu ir baigiant realių veiksmų planu. Ti­ kimės, kad unikalus, neeilinio masto projektas paliks gilų įspū­ dį vilniečiams bei miesto sve­ čiams, atliks intensyvaus švieti­ mo, informavimo funkciją bei skatins sąmoningumą ir aktyvu­ mą pilietiniame gyvenime.

Profesorius Vytautas Dvareckas 1928 09 20-2005 07 10 Šių metų vidurvasarį, eidamas

77-uosius metus, po sunkios li­ gos mirė ilgametis Universiteto, Lietuvos geografų ir visų gamti­ ninkų bendruomenės narys, pro­ fesorius, habilituotas daktaras Vytautas Dvareckas.

Didelė dalis Jo gyvenimo su­ sieta su Vilniaus universitetu.

1948 metais pradėjo geografijos studijas Vilniaus universitete, o jas baigęs nuo 1953 metų kopė pedagogo ir mokslininko karje­ ros laiptais Gamtos mokslų fakul­ teto Geografijos (pavadinimas ki­ to) katedroje. Dirbo laborantu (1953-1956), studijavo aspiran­ tūroje (1957-1960), dirbo asis­ tentu (1960-1964), vyr. dėstytoju (1964-1969), docentu (19691991), profesoriumi (nuo 1991).

1991-1995 m. buvo Bendrosios geografijos katedros vedėjas.

Nuo 2004 m. rudens pasitraukė iš pedagoginio darbo, tačiau dar tęsė mokslinę veiklą.

Jau nuo pirmo studijų kurso dalyvavo upių slėnių tyrimų eks­ pedicijose. Šiems tyrimams pa­ skyrė ir savo diplominį darbą bei abi disertacijas: daktarinę - „Ne­ ries ir jos intakų geomorfologinė raida“ (1963) ir habilitacinę „Skandinavijos apledėjimo kraš­ tinių darinių zonos upių slėnių struktūra ir raida“ (1989). Kas bent kartą yra buvęs su Profeso­

riumi prie atodangų, niekada ne­ pamirš Jo aistros pamėgtam tyri­ mų objektui. „Atgimstu... matau struktūras, cokolius. Tiek nežino­ mų dalykų dar yra... Pajaunėju...“ - sakydavo Profesorius.

Geografijos specialybės stu­ dentams dėstė kapitalius kursus: bendrąją gamtinę geografiją, že­ mynų ir vandenynų geografiją, paleogeografiją, gamtos ir civili­ zacijos kursą. Iš čia ir paskutinis Profesoriaus pomėgis - gamtos ritmų, Žemės ir Saulės bei civili­ zacijų istorijos sąsajų paieškos.

Bendradarbiavo ne tik su kole­ gomis geografais, bet ir su geo­ logais, botanikais, archeologais.

Rengė straipsnius j mokslo dar­ bus bei į mokslo populiarinimo leidinius. Už „Lietuvos TSR atla­ so“ (1981 m.) parengimą bei iš­ leidimą kartu su kitais Jam buvo suteiktas Valstybinės premijos laureato vardas.

Išlydėjo į platų kelią daugybę auklėtinių, vadovavo dešimtims kursinių ir diplominių darbų, prak­ tikoms, doktorantams.

Mums lieka garbūs Profesoriaus darbai, Jo skleista Gerumo ir Rū­ pesčio šiluma. Mums lieka Jo cre­ do: „Padėti žmogui, kai jam to rei­ kia. Padėti studentui, jei jis domisi...

Tokia mano - dėstytojo - pareiga“.

Bendrosios geografijos katedra

iversilas nensis

2005 rugsėjis

9

mes - studentai_______

Geriausias Lietuvos moksleivis pasirinko studijas Vilniaus universitete -f-

Studentų gamtininkų mokslinė draugija vasarą rengė stovyklas moksleiviams

Gytis Urbanavičius - geriausias šių metų Lietuvos abiturien­ tas. Vietoj privalomų keturių jis savo noru laikė šešis valsty­ binius egzaminus. Gavęs penkis aukščiausius įvertinimus vaikinas nelinkęs garsiai kalbėti apie savo sėkmę. Priešin­ gai, Karoliniškių gimnazijos abiturientas kukliai pasakoja apie savo pasiekimus, o įstojęs į norimą medicinos specia­ lybę VU svajoja apie chirurgo darbą.

Laikei daugiau egzaminų nei reikia. Kokie jie?

Laikiau matematiką, lietuvių, vo­ kiečių kalbas, biologiją, chemiją, fiziką. Visi šeši valstybiniai egza­ minai, nors laikyti privaloma tik ke­ turis. Taip norėjau. Iš vokiečių ga­ vau 98 balus. Matematikos tikė­ jausi gerų rezultatų, tačiau dėl ki­ tų dalykų nebuvau toks užtikrin­ tas.

Girdėjau, kad prieš egza­ minus nesimokei. Iš kur tuo­ met tokios žinios ir rezulta­ tai?

Man nejučia taip išėjo. Reikia mokytis nuosekliai nuo mažens.

Tėvas, būdamas pradinių klasių mokytojas, davė gerą pradžią. Ge­ ros žinios - bagažas iš vaikystės.

Gera atmintis irgi padeda, bet svar­ biausia įsijausti į dalyką ir jį pa­ mėgti. Dalyvauti olimpiadose taip pat ne pro šalį, nes tai labai pra­ plečia akiratį ir pagilina žinias. Kai žmonės mokosi per naktis, tada, žinoma, galva nebeveikia. Reikia mokslus derinti su poilsiu, kad gal­ va šviežia būtų.

Ką, anot tavęs, reiškia „de­ rinti mokslus su poilsiu“?

Lankyti būrelius, atsipalaiduoti.

Lankiau medikų būrelį, karatė tre­ niruotes. Prie kompiuterio daug laiko praleisdavau - gal net ir per daug. Žaisdavau arba naršydavau

po internetą.

Kaip į tavo tokį „derinuką“ reagavo tėvai?

Pykdavo, liepdavo eiti pamokų ruošti. Nuolat primindavo ir paska­ tindavo. Žodžiu arba kišenpini­ giais. Bet nebūdavo, kad varytų varu. Jie ir gerų egzaminų rezul­ tatų tikėjosi labiau nei aš.

Kokie dalykai mokykloje patiko?

Chemija man lengviausiai sekė­ si. Labai ją mėgau. Vokiečių, lie­ tuvių kalbos - nelabai. Bet ir jas prisiversdavau mokytis, nes yra žodis „reikia“. Vokiečių kalba iš manęs atimdavo daugiausia lai­ ko. Chemiją ir biologiją išmokda­ vau per pamokas, namuose šiems dalykams ruoštis beveik nereikė­ davo.

Kodėl pasirinkai mediciną?

Vilniaus ir Melburno universitetų mainų programos studentė Jolanta Piliponytė -P

Gytis Urbanavičius svajoja tapti geru chirurgu. V. Naujiko nuotr.

Nežinau, man tas mokslas at­ rodė toks slėpiningas. Be to, še­ šerius metus lankiau medikų bū­ relį, gal tai irgi turėjo įtakos. Sto­ damas į Universitetą prašyme nu­ rodžiau tik dvi specialybes: medi­ ciną ir biochemiją. Dėl medicinos pakraipos dar nesu tikras, bet trau­ kia chirurgija.

Kaip leidi laisvalaikį?

Einame su draugais ką nors nu­ veikti. Knygas skaitau. Labai pa­ tinka fantastinės. Labiausiai atsi­ palaiduoju ir pailsiu kompanijoje arba žaisdamas kompiuteriu.

Kalbino Ona MACKONYTĖ

Birželio 22 d. Viktorijos parlamento ir opozicijos atstovas švietimo reikalams p. Victoras Pertonas įteikė 2000 Australijos dolerių čekį Vilniaus universiteto dokto­ rantei Jolantai Piliponytei ir pakvietė ją pietų Viktorijos parlamente.

Vasarą SGMD kartu su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija organizavo „Pamokėles gamtoje“.

Tai jau kelintus metus vykstantis projektas, kuriuo siekiama supažin­ dinti mokinukus su supančia gam­ ta, priminti bei parodyti jos paslap­ tis, pažadinti susidomėjimą bei pa­ garbą gamtai. Į Pavilnių ir Verkių Į RP atvykę Gabijos ir Žemynos gim-

Jau gražia tradicija tampa Stu­ dentų gamtininkų mokslinės drau­ gijos organizuojama vasaros sto­ vykla. Ši stovykla yra skirta ENOS

projektui, kuris sukviečia aktyviau­ sius moksleivius iš Švenčionėlių

ir Molėtų, besidominčius biologi­ ja, gamta ir jos išsaugojimu. Šiais metais stovyklavietė buvo įsikūru­ si Labanoro regioninio parko pie­ tuose, prie Lakajos ežero. Per 4 stovyklos dienas Studentų gamti­ ninkų mokslinės draugijos nariai moksleiviams skaitė net 12 pa­ skaitų.

i nazijų šeštokai klausėsi paskaitų.

Kad paskaitos būtų įdomesnės ir : geriau įsimintų, mokiniai su malo­ numu atliko praktines užduotis. |

bės generalinis konsulas Melbur­ ne, p. Linas Žalkauskas, Australi­

Butų nuomos agentūros įžūliai apgaudinėja studentus Diana MATVIJENKO, VU SA narė

1

netgi labai studentams patrauklius pasiūlymus: „Išnuomoju Žirmūnuo­

Doktorantė Jolanta Piliponytė (centre) - pirmoji VU mainų programos studentė Melburno universitete Ceremonijos metu p. Andrew Žilinskas kalbėjo apie didelę nau­

dą, kurią gauna tiek atvykstantys studentai, tokie kaip Jolanta, tiek Melburno universiteto mainų stu­ dentai bei abu universitetai, pri­ imantys tarptautinius studentus, taip pat Lietuva ir Australija, plėtojančios gerus tarpusavio santykius. Če­ kį įteikė p. Pertonas, turintis gimi­ nystės ryšių su Lietuva ir Latvija.

Po oficialių pietų p. Pertonas ap­

rodė Parlamento rūmus ir papa­ sakojo Jolantai apie Viktorijos par­ lamento istoriją ir veiklą. Jolanta įgijo sociologijos magistro laips­ nį Vilniaus universitete ir šiuo me­ tu vadovaujant prof. Lesliui Holmesui (MU) ir prof. Aleksandrui Dobryninui (VU) rašo daktaro di­ sertaciją apie politinę korupciją pokomunistinėse šalyse.

Parengta pagal „News article“ medžiagą

Parengė Mindaugas SURVILA

sse iš patirties_______

Kasmet artėjant rugsėjo pirmajai į didžiuosius miestus plūsteli daugy­ bė „šviežių“ studentų. Dalis jų daž­ nai atsisako gyventi bendrabučiuo­ se ir nuomojasi butus. O tai padaryti, pasirodo, ne taip jau paprasta. Per skelbimų laikraščius rasti praktiškai neįmanoma, pažįstamus dėdes ir te­ tas irgi ne visi turi, taigi dažnas pasikliauna nekilnojamo turto agentūro­ mis. Pavyzdžiui, tokio tipo agentūra Vilniuje, Šv. Stepono g. 24. pateikia

Taip pat dalyvavo p. Andrew Žilinskas, Lietuvos Respublikos gar­

jos—Baltijos prekybos rūmų (ABPR) prezidentas, p. Stuartas Hibberdas, Melburno universiteto studentų mai­ nų programos koordinatorius, bei kiti ABPR atstovai.

Studentų mainų sutartis tarp ke­ lių Vilniaus ir Melburno universi­ tetų fakultetų buvo pasirašyta dvi­ em etapais: 1999 ir 2000 metais.

2003 metais ši sutartis buvo išplėsta universitetiniu lygmeniu.

Per šešerius metus šeši Melbur­ no universiteto studentai jau da­ lyvavo mainų programoje ir studi­ javo Vilniaus universitete. Jolanta yra pirma Vilniaus universiteto mainų programos studentė Mel­ burno universitete.

Australijos—Baltijos prekybos rū­ mai kartu su Lietuvos generaliniu konsulatu Melburne ieško lėšų ir skiria finansinę paramą konkrečiai tiems studentams ir akademikams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie dalyvauja mainų programoje ar stažuoja Melburno universitete.

Jaunieji gamtininkai bando įminti gamtos paslaptis

se 2 kambarių butą: baldai, buitinė technika, plastikiniai langai, šarvuo­ tos durys. SKUBIAI!!! Kaina 550 Lt“.

Vienintelė sąlyga - pasirašyti sutartį ir sumokėti 150 Lt. Ir tada gauni nori­ mo buto telefono numerį ir jau šian­ dien pat gali isikraustyti. O jeigu tau netyčia nepatiktų, agentūra visą mė­ nesį kiekvieną dieną įsipareigoja siū­ lyti vis naujus variantus. Nuostabu, ar ne? Tik bėda ta, jog registracijos mokestis negrąžinamas, ir nuo tos sekundės, kai tu sumoki pinigus, niekam nebeįdomu, kas tu ir ko tu nori. Tau tiesiog dalija neegzistuo­ jančius telefonus neegzistuojan­ tiems butams išsinuomoti. Štai Irma

is Vilniaus Teisės ir verslo kolegijos dvi savaites važinėjo iš Raseinių ir negavo nė viėno pasiūlymo, kol nu­ leido rankas ir įsikėlė j bendrabutį.

Tokia pati istorija pasikartojo ir Gied­ riui iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir dar daugeliui kitų ma­ no pažįstamų studentų. Nepatenkinti tokiu šios agentūros darbu žmones tiesiog užgulę jos laukiamąjį. Bet dar­ buotojai nesnaudžia ir tuoj pat suku­ ria naujų skelbimus naujiems klien­ tams pritraukti: „Jaukus butas, po re­ monto. Rakinama laiptinė, baldai, buitine technika. Kaina 550 Lt.“ Nuo­ stabu, ar ne? Per visą atkaklaus ben­ dravimo su agentūra laikotarpi ne­ mačiau nė vieno patenkinto studen­ to, negavau nė vieno pasiūlymo, tie­ sa, pinigų irgi neatgavau.

Kitose agentūrose taip pat žada SMS žinutes siųsti, kurių, žinoma, ne­ sulauki. O kai pats paskambini ir pa­ klausi, tai lieki kaltas, kad iš viso ieš­ kai. Juk registracijos mokestis nėra grąžinamas, todėl niekas ir nesuka sau galvos, jog kažkoks studentėlis neturi kur gyventi ir paskutinius pini­ gėlius sukrapštė agentūrai susimo­ kėti. Taigi kolegoms studentams siū­ lau geriau pakentėti mėnesį bendra­ butyje ir susirasti butą pačiam nei sumokėti agentūrai ir vis tiek ben­ drabutyje gyventi.

universitas vilnensis

kultūra

__________________________________________________

Apie „Virgo" magiją naujoje knygoje VU merginų choras „Virgo“, švęsdamas 25-erių metų

sukaktį, išleido knygq „Choro magija“ (Vilniaus

dailės akademijos leidykla,

2005).

Kas geriau gali žinoti Vilniaus universiteto merginų choro „Vir­ go“ istoriją, jei ne ilgametė jo va­ dovė Rasa Gelgotienė? Pasitelku­ si j pagalbą choristę Odetą Vasi­ liauskaitę knygoje „Choro magi­ ja“ ji užfiksavo ansamblio 25-erių metų istoriją. Ar žinojote, kad anks­ čiau choristės koncertavo vilkė­ damos ilgus baltus atlasinius ap­ siaustus, su kuriais atrodė kaip medicinos sesutės? Choro vado­ vė pravėrė savo senovinės indau­ jos dureles, kur metų metus buvo kaupiamos nuotraukos...

Iš kuklaus dainuojančių filologių būrelio per ketvirtį amžiaus „Virgo“ išaugo į tarptautinių konkursų nu­ galėtoju. „Virgo“ koncertavo Ispa­ nijos, Šveicarijos, Rusijos, Italijos, Meksikos, Japonijos ir daugelio ki­ tų šalių koncertų salėse. Dabar choras vadinamas meniniu Vil­ niaus universiteto, taip pat ir Lietu­ vos ambasadoriumi. Studenčių ansamblis įrašė keturias kompak­ tines plokšteles ir dar daugiėu ka­ sečių. Kelias į pasaulį, kurį studen­ tėms atvėrė „Virgo“, smulkiai ap­ rašytas šioje gausiai nuotraukomis iliustruotoje knygoje. „Choro magija“ atskleidžia ir tai, kaip chormeisterės sugebėjo mu­ zika užburti merginas. Knygoje lyg išpažintis liejasi trylikos chorisčių prisiminimai, viena jų rašo: „Per vokalo pratybas, mokydamasi Verdi („Recordare“ iš „Requiem“), pirmą kartą supratau, ką reiškia

EMSO - medikai, mylintys muziką Indrė CHMIELIAUSKAITE Medikai gali padėti kitiems ne tik gydydami, bet ir suvienydami savo pomėgį muzikai. Siq idėjq jau dvylik­ tus metus įgyvendina Europos medikų studentų orkestras (toliau - EMSO). Šiame orkestre groja VU Medicinos fakulteto doktorantė Indrė Chmieliauskaitė, vienintelė atstovė iš Baltijos šalių.

Orkestras kasmet susirenka vis ki­ toje Europos šalyje. Pirmasis EMSO susirinkimas įvyko 1993 m. Vokieti­ joje. Netrukus iš nedidelio kameri­ nio orkestras išaugo į simfoninį.

EMSO koncertavo^ Anglijoje, Slovė­ nijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Škotijo­ je, Šveicarijoje, Portugalijoje, Veng­ rijoje, Čekijoje ir Lenkijoje. Nuo 1999 m. orkestrui diriguoja profesionalus gydytojas ir dirigentas D. Banney.

Australijoje jis dirba gydytoju onkologu bei diriguoja keliems simfoni­ niams orkestrams.

Visi groti pageidaujantys studen­ tai medikai bei diplomuoti specialis­ tai jam atsiunčia savo įgrotas kase­ tes, dokumentus, liudijančius muzi­

2005 rugsėjis

kinį išsilavinimą, bei solinės ir orkest­ rinės patirties aprašymą. EMSO da­ lyviai sumoka organizatorių nusta­ tytą mokestį už maitinimą ir nakvy­ nę, gauna natas ir pradeda indivi­ dualiai ruoštis. Orkestro susitikimų organizatoriais tampa patys jo daly­ viai, norintys pristatyti savo šalį ir jos tradicijas. EMSO repertuaras kas­ met keičiasi. Į jį visuomet įtraukia­ ma šalies, kurioje rengiami koncer­ tai, kompozitorių kūrybos. Susirinkęs orkestras kasdien repetuoja po 7 va­ landas. Dešimtį dienų trunkantys EMSO susitikimai pabaigiami keliuo­ se miestuose surengiamais koncer­ tais. Šių koncertų metu surinktos lė­ šos skiriamos labdarai.

Rugpjūtį 75 orkestro dalyviai, at­ stovaujantys 20 Europos šalių, su­ sirinko Norvegijoje. Visi buvo apgy­ vendinti greta nacionalinės Oslo li­ goninės „Rikshospitalet“ įkurtame viešbutyje, skirtame pacientų arti­ miesiems, o repetavo pačioje ligo­ ninėje esančiose studentų audito­ rijose. Šios universitetinės gydymo įstaigos darbuotojų skaičius viršija 4000. Neįprastai atrodė ne tik dide­ liais koridoriais paspirtukais važinė­ jantis ligoninės personalas, bet ir in­ terjeras. Projektuodami ligoninę ar­ chitektai rėmėsi humanistine gydy­

VU merginų choras „Virgo" išvyko į koncertinį turą Argentinoje 'A

„Virgo“ paslaptys atskleidžiamos naujoje knygoje dainuoti visu kūnu, kai muzika už­ valdo tave ir tu negali sulaikyti vir­ pulio, jautiesi vos pajėgianti pa­ kelti jos grožį“.

Leidinyje taip pat apžvelgiamas muzikinis gyvenimas senojoje Al­ ma Mater, svarbiausieji „Virgo“ koncertinio gyvenimo įvykiai, su­ rašytas choro repertuaras, nuoro­ dos į straipsnius apie ansamblį, diskografija, kelionių prisiminimai.

Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ 25-ąjį jubiliejų pa­ sitiks Argentinoje. Į koncertinį tu­ rą po šią šalį „Virgo“ išvyko rug­ sėjo 2 dieną. Iki rugsėjo 22 die­ nos Pietų Amerikoje gastroliuo­ siantis kolektyvas dalyvaus tarp­ tautiniame Buenos Airių chorų fes­ tivalyje, surengs koncertus Rosarijaus, Kordobos bei kituose Ar­ gentinos miestuose - iš viso „Vir­ go“ dalyvaus net trylikoje koncer­ tų, taip pat dainuos ir Argentinos lietuvių bendruomenei.

Specialiai Argentinos klausyto­ jams parengta programa priso­ drinta ir ispaniškos muzikos są­ skambių, ir lietuviškos archaikos.

Choras parengė ir keletą Lotynų

Amerikos dainų - Carloso Garde­ lio „Tango cancion“, Miguelio Matamoroso „Lagrimas negras“ bei Argentinos klausytojams ypač įdomią suomių kompozito­ riaus Einojuhanio Rautavaaros siuitą pagal Garcios Lorcos teks­ tus. „Virgo“ kolektyvą papildys ir da­ bar jau chore „Pro musica“ dai­ nuojančios buvusios choristės.

Jungtinis „Pro musica“ ir „Virgo“ choras turi bendrų planų - šių me­ tų spalio mėnesį chorai kartu pa­ minės „Virgo“ 25-erių metų jubi­ liejų.

Parengta pagal pranešimą spaudai

„U. V.“ inform.

mo įstaigos samprata, pabrėžiančia, kad spalvos, medžiagos ir formos tu­ ri tarnauti žmonėms ir suteikti sau­ gumo jausmą. Šioje ligoninėje sutelk­ ta didžiausia Norvegijoje nemuzieji­ nė viešoji meno kūrinių kolekcija. Už EMSO koncertus surinktos lėšos skir­ tos šios gydymo įstaigos vaikų klini­ koje vykdomam muzikos terapijos projektui.

Vienu metu keliose Oslo ligoninė­ se EMSO nariai, susiskirstę į mažes­ nes grupeles, surengė kamerinės muzikos koncertus. Dalyvavimas tarptautiniame orkestre suteikia uni­ kalią galimybę pristatyti ir Lietuvos, kaip vienos iš Europos šalių, kompo­ zitorių kūrybą. Norėdama pasidi­ džiuoti lietuviška kūryba ir ją pristaty­ ti, į Norvegiją nusivežiau kompozito­ riaus J. Naujalio kūrinio „Svajonė“ natas. Sudarę tarptautinį styginių kvintetą, šį kūrinį pagrojome minėto­ je gydymo įstaigoje. „Svajonė“ su­ žavėjo ne tik ligoninės bendruome­ nę, bet ir kitus EMSO dalyvius.

Paskutinio EMSO koncerto, įvyku­ sio Oslo universiteto salėje, muzika buvo įamžinta muzikiniame įraše. At­ sisveikinimo vakarėlyje orkestro da­ lyviai atsidėkodami dirigentui įteikė miniatūrinę vieno iš koncerto metu skambėjusių kūrinių - I. Stravinskio siuitos „Ugnies paukštė“ partitūrą. Jo­ je tarp įvairių instrumentų natų buvo įklijuotos tais instrumentais grojusių EMSO narių nuotraukos. Organiza­ cinio komiteto pirmininkui ir jo suža­ dėtinei padovanotas pasaulio atla­ sas, kuriame informaciją apie savo atstovaujamas šalis įvairiais įrašais paženklino patys orkestrantai. Orkest­ ro dalyviai į būsimųjų jaunavedžių povestuvinės kelionės maršrutą pa­ siūlė įtraukti visas atlase paženklin­ tas šalis. Dirigentui ir organizatoriams buvo įteikti ir lietuviški suvenyrai.

Muzikos mokykloje esu baigusi smuiko specialybės kursą. Įstojusi į Vilniaus universiteto Medicinos fakul­ tetą maniau, kad nebepavyks išpil­ dyti savo svajonės - pagroti didelia­ me simfoniniame orkestre. Tačiau dalyvavimas EMSO ne tik išpildė šią svajonę, bet ir suteikė galimybę su­ sipažinti su kitais muzikuojančiais medikais, aplankyti užsienio šalių, patobulinti muzikinius įgūdžius, visa­ pusiškai pristatyti Lietuvą ir Žemaiti­ ją kitų valstybių atstovams bei įsiti­ kinti, kad medicina ir muzika gali pui­ kiai papildyti viena kitą. Nuo 1999 m. esu vienintelė Baltijos šalių atstovė Europos medikų studentų orkestre, šiuo metu Vilniaus universitete tęsiu doktorantūros studijas.

Beje, liko dar viena svajonė, ku­ rios išsipildymo nekantriai laukia ir orkestro muzikantai, - pakviesti šį or­ kestrą į Lietuvą ir čia išgirsti jį grojan­ tį lietuvių kompozitorių kūrinius...

Išradingos „Ratilio" merginos vainikėlius plukdė fontane Gabija KOCHANSKAITĖ, VU KomF III k. studentė Birželio viduryje „Ratilio“ ansamblis (vadovė Zita Kelmickaitė) daly­ vavo Vokietijos uostamiesčio Kylio savaitės šventėje. Lietuvaičių atvy­ kimo proga mieste buvo iškelta ir Lietuvos vėliava. Ši uostamiesčio šventė - didžiausias Šiaurės “Europoje vasaros festivalis. Jis privilioja apie tris milijonus lankytojų iš viso pasaulio, o šventėje dalyvauja ne tik įvairios muzikinės grupės, bet ir vyksta pasaulinės reikšmės buriavimo varžybos, taip pat rengiamos mokslininkų diskusijos, teatro pasirody­ mai. Kylio svečiai turi iš ko rinktis: per savaitę įvyksta daugiau nei 1000 renginių.

Kylyje „Ratilio“ atliekamos lietuvių liaudies dainos, šokiai ir instru­ mentiniai kūriniai žavėjo ir stebino ne vieną žiūrovą. Susidomėję jie klausėsi ragų, skudučių, kanklių skambesio, iš pradžių nedrąsiai, vė­ liau su džiaugsmu įsitraukdavo raginami kartu pašokti. Kylio dienrašty­ je dalyviai iš Lietuvos pripažinti nepailstančia festivalio folkloro grupe (kaipgi kitaip - 16 koncertų per 7 dienas).

Pasirodymai buvo svarbi, bet ne vienintelė veikla. Likęs laikas buvo išnaudojamas įvairiai: kas suvenyrų draugams ir namiškiams tarptauti­ nėje mugėje ieškojo, kas koncertus lankė, kas šiaip po miestą bindzinėjo, krantinėje burlaiviais grožėjosi. Žinoma, nepraleido progos pa­

matyti kitokią Baltijos jūrą, išgirtojo vokiško alaus paragauti.

Vakarais; grįžę į jaunimo nakvynės namus, ansamblio dalyviai apie miegą negalvodavo: neišdainuotas dainas dainuodavo ir vakarėlius reng­ davo. Taip buvo ir Joninių naktį. Nenusiminė merginos, neradusos upės, kuria galėtų plukdyti vainikėlius. Tam puikiausiai tiko kiemo fontanas.

Vienai merginai ant improvizuotos kupolės (Neptūno šakių) pasisekė iš trečio karto užmesti vainikėlį: tai reiškia, kad po trejų metų ištekės. Su tokiom viltim ji ir grįžo į Lietuvą, o visas ansamblis - su geriausiais prisi­ minimais ir įspūdžiais apie karštą koncertinę savaitę Kylyje.

Liūdna? Visai ne. Ratiliokams smagu visur, kur besusirinktų. Kad ir repeticijose kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį 19 vai. VU Me­

dicinos fakulteto salėje. Laukiame ir Jūsų!

„Ratilio“ liaudiškomis dainomis linksmino Vokietijos publiką

universitas vilnensis

2005 rugsėjis

VU bendrabučiuose telpa ir studentai ir statybininkai Pastaraisiais metais studentai nuolat skundėsi prastomis

gyvenimo bendrabučiuose sąlygomis. Labiausiai studentus piktino antisanitarinės sqlygos ir nemiela bendrabučiuose

gyvenančių statybininkų draugija.

Ona MACKONYTĖ Jau kuris laikas spaudoje ir iš lū­ pų į lūpas keliauja gandas apie ne­ pakenčiamas gyvenimo sąlygas Vil­ niaus universiteto bendrabučiuose, Studentai skundėsi prastais dušais, tualetais, virtuvėmis ir galiausiai nau­ jais kaimynais - bendrabučiuose šmirinėjančiais statybininkais. Vie­ šosios įstaigos „Vilniaus universite­ to būstas“ direktorius Nerijus Cicilionis „U. V." teigė, jog bendrabu­ čiuose jau kelerius metus vyksta re­ montas. Pirmiausia dėmesys buvo skiriamas bendrabučių stogams, langams, sanitariniams mazgams. „Kai bendrabutyje pastatoma nau­ ja kriauklė, visi mato, o kad stogas nebe kiauras - nesimato. Saulėte-

Dabar studentai nebegali skųstis antisanitarinėmis sąlygomis

kio ai. 6 esantis bendrabutis jau vi­ siškai suremontuotas. Nauji dušai, virtuvės įranga, dujinės viryklės, tu­ aletai. Atnaujinti visi pagrindiniai stu­ dentų kasdienybėje reikalingi daly­ kai", - vardijo atliktus darbus N. Cicilionis. Saulėtekio ai. 8 bendrabu­ tyje remontas tebesitęsia. „Kamčiat­ koje“ sutvarkytos virtuvės ir dušai.

Dabar darbai pradėti Saulėtekio ai.

4 bendrabutyje. Iki metų pabaigos jau ir čia turėtų būti tvarka.

Paklaustas, kaip sekasi studen­ tams sugyventi su kaimynais staty­ bininkais, direktorius N. Cicilionis šyptelėjo: „Studentai pasakoja, kaip triukšmauja statybininkai, bet nutyli apie savo darbelius. Kiek jie triukšmauja, kiek jų iš bendrabučių yra pašalinama... Neseniai iš ben­ drabučio buvo iškeldinti du studen­ tai, kurie išgėrę mėtė butelius pro lan­ gus ir sudaužė kaimynų mašiną, kiti lovą pro langą išmetė“. Anot direk­ toriaus, Vilniaus universitetas su vie­ šąja įstaiga „Vilniaus universiteto būstas“ yra pasirašęs sutartį iki 2008 metų. Pagal ją „VU būstas“ su staty­ bų įmonėmis gali sudaryti sutartis.

Todėl apgyvendinami ir tų įmonių statybininkai. Jų yra apie du šimtus.

Kambarys statybų įmonės darbuo­ tojui kainuoja 22 litus per parą. „Stu­ dentai ir mums skundžiasi, jog staty­ bininkai triukšmauja, girtauja, bet tą patį daro ir studentai. Jei skundas pasitvirtina - toks statybininkas šali­ namas iš bendrabučio. Per pasta­ ruosius metus pašalinome apie dešimt“, - aiškino N. Cicilionis.

Dar viena problema - vietų trūku­ mas bendrabučiuose. Ypač pirmo

VU bendrabučiuose gyvena per 5000 studentų kurso studentai piktinasi, jog negali gauti kambarių, tuo tarpu bendrabu­ tyje apgyvendinami statybininkai.

N. Cicilionis patikino, jog problemos dėl vietų trūkumo tikrai nėra. Blogy­ bė tik ta, jog nemažai norinčių gy­ venti bendrabučiuose studentų su­ siranda gyvenamą vietą mieste ir nesiteikia apie tai pranešti bendra­ bučio administracijai. N. Cicilionis patikino, jog vietos bendrabučiuo­ se užtenka kone visiems, o jei kam ir trūksta - tai tik laiko klausimas. Ypač vietų padaugėja rugsėjo pabaigoje, kuomet nemažai žmonių bendrabu­ čių atsisako. Tada tiems, kurie pa­ geidavo kambario ir negavo, pasiū­ loma vieta. Niekas nelieka nu­ skriaustas. Keisčiausia, jog rugsėjo pabaigoje, kai atsiranda laisvų vietų, nebebūna norinčių gyventi bendra­ bučiuose. „Kai kambarių neužima studentai, apgyvendiname statybinin­ kus. O neįgalieji gauna kambarius be jokios eilės“, - teigia direktorius.

Pastaraisiais metais pastebima tendencija, jog studentų, norinčių gyventi bendrabučiuose, gerokai mažėja, daugelis linkę gyventi nuo­ mojamuose butuose mieste. Tačiau studentų Universitete padaugėjo, o vietų bendrabučiuose tiek pat. Šiuo metu VU bendrabučiuose jų yra be­ veik penki tūkstančiai.

Kalbėdamas apie ateities darbus N. Cicilionis minėjo, jog kitais me­ tais užsibrėžta atnaujinti Didlaukio gatvėje esantį bendrabutį.

V. Naujiko nuotr.

11

Vilniaus universiteto Teisės klinika - puikus startas norinčiam dirbti studentui Darbdaviams vis dažniau pageidaujant naujų darbuoto­ jų „su patirtimi“, būsimiems teisės, ekonomikos ir sociali­ nio darbo specialybių studentams Vilniaus universiteto Teisės klinika suteikia puikių galimybę dar studijuojant

tinkamai pasiruošti darbo rinkai.

Jau aštuonerius metus sėkmingai gyvuojanti Teisės klinika teikia nemokamas konsultacijas visiems vilniečiams ir miesto svečiams Čia jie gauna pirminę teisinę pagalbą - teisinę informaciją, konsul­

tacijas. Darbuotojai padeda parengti įvairius teisinio pobūdžio do­ kumentus. Busimieji teisininkai taip pat pataria, kaip sureguliuoti ginčus be teismo, padeda parengti taikos sutartis.

Klinikoje nuolat dirba apie 20 pažangiausių ir aktyviausių VU Tei­ sės fakulteto studentų. Jie konsultuoja civilinėse bylose, darbo tei­

sės, socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo ir kitais klausimais.

Kiekvienas studentas klinikoje vidutiniškai dirba apie 3-4 mėne­ sius, per kuriuos praktiškai sprendžia įvairius klausimus, apie ku­ riuos iki tol tik girdėdavo auditorijos suole. Tai tr dokumentų rengi­ mas, teisės aktų pritaikymas, ir bendravimo kultūra, darbas koman­

doje, bendrasis psichologinis pasirengimas. VU Teisės klinika - vie­ ta, kur Vilniaus universiteto studentas gali tinkamai pasiruošti darbo rinkai bei užsitikrinti sėkmingą profesinę ateitį.

Teisės klinika - bendra Vilniaus universiteto, VU Studentų atstovy­ bės ir advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partne­ riai" iniciatyva. Per pastarąjį pusmetį Teisės klinikoje pagalba buvo suteikta apie 800 asmenų.

Kviečiame norinčius dirbti VU Teisės klinikoje studentus.

Daugiau informacijos www.teisesklinika.lt VšĮ

„Vilniaus

universiteto Teises

KliniKa'

konsultuoja

kiekvieną dieną nuo 9 iki 17 vai. Vilniaus g. 25.

Registracija tel. 8 5 2312800.

« 't sportas

Pasaulio studentų sambo imtynių čempionate - III vieta Medicinos fakulteto III k. studentė Irena Siniauskaitė birželio 24-25 dienomis Kau­ ne vykusiame Pasaulio studentų sambo im­ tynių čempionate svorio kategorijoje iki 48 kg iškovojo III vietą ir pasidabino bronzos medaliu. Tai labai gražus ir garbingas šios jaunos mūsų Universiteto studentės laimė­ jimas tokio aukšto rango varžybose.

I. Siniauskaitė dziudo ir sambo imtynių treniruotes pradėjo lankyti prieš pusantrų metų (treneris R. Naužemys), bet jau suge­ bėjo iškovoti ne vieną svarią pergalę - tap­ ti Vilniaus miesto, Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų studentų dziudo bei sambo čempio­ natų nugalėtoja bei prizininke.

Mieli pirmo kurso studentai, vaikinai ir merginos!

Kviečiame jus lankyti dziudo ir sambo treniruotes ir mokytis šių įdomių imtynių paslapčių. Priėmimas vyks visą rugsėjį kiekvieną dieną (išskyrus šešta­ dienį ir sekmadienį), 18-20 vai. VU Sveikatos ir sporto centro sporto komplekso patalpose, Čiurlionio g. 21/27 (šalia Medicinos fakulteto), tel. 2391635; 8 617 69985.

VU SSC organizatoriai

Mielipirmakursiai, su ypatinga šiluma sveikinu jus ta­ pus naujais mūsų bendrijos na­ riais. Nuoširdžiai linkiu, kad ne tik siektumėte žinių, įgytumėte išsva­ jotą specialybę, bet ir gautumėte sveikos gyvensenos įgūdžių, tap­ tumėte aktyvūs, rūpintumėtės sa­ vo sveikata, kūno kultūra, Univer­ siteto sporto prestižu.

Universiteto sporto elitas pasiekė įspūdingų pergalių Europos, pasau­ lio čempionatuose, Universiadose, SELL sporto žaidynėse, šalies aukštųjų mokyklų atskirų sporto šakų čempionatuose. Daugiausia stu­ dentų dalyvauja visus mokslo me­ tus vykstančiose tradicinėse tarpfakultetinėse olimpinių vilčių varžybo­ se Rektoriaus taurei laimėti. Kiekvie­ nais metais renkamas ir geriausių Universiteto sportininkų dešimtukas.

Tikimės aktyvaus jūsų dalyvavimo minėtuose renginiuose.

Tačiau tyrimai ir praktika rodo, kad kasmet į Universitetą įstoja vis dau­ giau silpnesnės sveikatos studen­ tų, o jų fizinis pajėgumas ir funkci­ nės galimybės į studijų pabaigą dar labiau sumažėja. Buvome priversti ieškoti efektyvesnių priemonių, ga­ linčių padidinti studentų fizinį akty­ vumą, skatinančių fizinę saviugdą, fiziškai aktyvios gyvensenos porei­ kį. Keitėme ir kūno kultūros pratybų formas, turinį bei apimtį, pratybose numatėme sveikos gyvensenos mo­ kymą, fizinės saviugdos įpročių, sa­ viraiškos poreikio ugdymą, savaran­

kiškas kūno kultūros pratybas. Mū­ sų siūlomi laisvųjų dalykų sandai pir­ makursiams suteikia galimybę su­ vokti fizinio ugdymo psichologijos ir mokymo(-si) pradmenis, ugdo platų požiūrį į šiuolaikinį sporto pasaulį.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį į es­ minius pokyčius akademiniuose kūno kultūros reikaluose, kurie įsi­ galioja nuo šių mokslo metų pradžios. 2004 m. birželio 3 d. Vil­ niaus universiteto Senato komisija, atsižvelgdama j renovuojamų spor­ to bazių būklę ir studentų pageida­ vimus, priėmė nutarimą (protokolas Nr. 9, VU Informacinis biuletenis 2004 06 16 Nr.11 (322)), kuriuo nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. panaikinti pir­ mojo kurso studentams privalomi kū­ no kultūros užsiėmimai ir buvo reko­ menduota akademiniams padali­ niams įtraukti Sveikatos ir sporto cen­ tro siūlomus dalykus „Kūno kultūra ir įvadas į sveiką gyvenseną“ ir „At­ skirų sporto šakų sportinio meistrišku­ mo teorija ir praktika“ į studijų pro­ gramų I kurso planą. Su šių dalykų sandais jūs galite susipažinti

www.ssc.vu.lt. Pripažinsiu, yra šiokių tokių nepatogumų, mat kai kurie fa­ kultetai pirmame kurse neturi arba turi ribotą laisvųjų dalykų skaičių.

Tačiau šiuos pirmame kurse „uždirb­ tus“ kreditus galėsite panaudoti vy­ resniuose kursuose savo nuožiūra.

Tai padaryti leidžia Senato komisi­ jos posėdžio to paties protokolo nuo­ stata „Vilniaus universiteto studento studijuojami semestro programoje nenumatyti dalykai ir įgyti kreditai įskaitomi studento pageidaujama­ me semestre“.

Studentų fizinio aktyvumo for­ mos: sporto ir judrieji žaidimai, ae­ robika, krosai, turistiniai žygiai, orientavimasis vietovėje, slidinėji­ mas, judesių kultūros, motorinių gebėjimų ugdymas ir kt. paprastai užima nevienodą vietą kūno kultū­ ros pratybose ir teorinėse paskai­ tose. Ją lemia studentų asmeninio fizinio pasirengimo lygis, sveikatos būklė, individualus pasirinkimas, materialinė sporto bazė.

Mieli pirmakursiai, Sveikatos ir sporto centras kviečia jus j mūsų sporto bazes, pasinaudokite kvali­ fikuotų specialistų teikiamomis pa­ slaugomis, rūpinkitės savo sveika­ ta. Papildykite ir mūsų sporto rink­ tinių gretas, deramai atstovaukite Universitetui šalies ir tarptautinė­ se varžybose. Būkite aktyvūs ir kū­ nu, ir siela.

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS

universitas vilnensis

' 12

9

f I I i i i i i i i i i i

i i i i i i i I

CENTRO POLIKLINIKA suskaudo dantį ar pavargo akys, jei reikia sveikatos pažymos, jei nutarei pasiskiepyti ar panorai pasitikrinti sveikatą...

ATEIK, SKAMBINK, RAŠYK!

Informacija (8—5) 2514058 www.pylimas.lt Visą rugsėjį registracija nemokama.

i s i i i i i i i i i 9 B R i R I R 8 8

MUMS RŪPI TAVO SVEIKATA!

VU studentams nemokami „Bitės“ pokalbiai ir SMS visus mokslo metus Mobiliajam telefonui tapus neatskiriama studentiško gy­ venimo dalimi, telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ Vilniaus universiteto (VU) studentams naujais mokslo me­ tais siūlo nemokamus pokalbius ir SMS. Visus akademi­ nius metus neribotai kalbėti bei rašyti žinutes „Bitės“ tin­ kle galės visi VU studentai, pasirašę su „Bite“ abonentinę sutartį nuo rugsėjo 1 iki spalio 31 dienos.

Pasak „Bitės“ Privačių klientų marketingo vadovo Pau­ liaus Dambrausko, tokiu išskirtiniu studentišku pasiūlymu gali pasinaudoti bet kuris Vilniaus universiteto studentas, pasirinkęs „Bitė privatiems-2" arba „Bitė eko“ mokėjimo planą. Be to, „Bitė privatiems-2“ planą pasirinkę studen­ tai galės Įsigyti ir mobiliųjų telefonų nuo 1 lito.

I 8

2005 rugsėjis

Politologai pavirto pasakų herojais Olga MORDOVINA Kiekvienais metais pirmaikursius džiugina VU fakulte­ tų rengiamos stovyklos. Jos skirtos fuksams ir tik jiems dėl kelių priežasčių. Pirma, svarbiausias stovyklos tikslas - supažindinti būsi­ mus pirmakursius su Vilniaus universitetu, papasakoti apie jo struktūrą, studentiš­ kas organizacijas ir visokius kitokius iš pirmo žvilgsnio nelabai įdomius dalykus.

Antra ir turbūt svarbiausia priežastis, dėl kurios fuksai važiuoja į stovyklą - susi­ pažinti bei susidraugauti su savo būsimais kursiokais.

Šiais metais stovyklos tradi­

ciškai buvo rengiamos prie Sarių ežero.

Pirmadienį susipažinome, žai­ dėme įvairius linksmus žaidimus, buvo surengti keli VU SA prisista­ tymai. Socialinis vakaras prasidė­ jo orientaciniu žaidimu bei links­ mais namelių prisistatymais, o bai­ gėsi triukšmingais šokiais.

Antradienis, 8 valanda ryto žiauri mankšta fuksams, kad ne­ snaustų ir pasiruoštų naujai die­ nai. Studentus aplankė aikido klu­ bo treneriai, kurie išmokė savigy­ nos judesių ir davė naudingų pa­ tarimų, kaip kokybiškai pasiruoš­ ti egzaminams ir parašyti gerą rašto darbą. Pažintinę programą tęsė Studentų mokslinės draugi­

Stovykloje buvo ir linksmų žaidimų, ir pažintinė programa jos, korporacijos „RePublika“, Mokslo, Tarptautinių ir viešųjų ry­ šių skyriaus, „Studentų Eros“ ir naujo radijo studentams „Startas“ atstovai. Busimieji politologai taip pat turėjo galimybę pabendrauti su žymiu politiku A. Kubiliumi, pa­ diskutuoti su juo apie ateities pla­ nus ir aukštojo mokslo reformą.

Vėliau buvo surengta įdomi vik­ torina, kur iš tikrųjų reikėjo pasukti smegenis, o laimėjusiai koman­ dai atiteko puikūs prizai - naudin­ gos knygos. Galiausiai viską vai­ nikavo socialinis vakaras, kurio grandis buvo ilgai TSPMI antra­ kursių ruoštas vasarbaigio nak­ ties žygis. Apie jį vertėtų papasa­ koti išsamiau...

Visi fuksai buvo padalyti į tris komandas. Skirtingų komandų nariai gavo skirtingus raiščius, simbolizuojančius gyvybę. Kiek­ vienai komandai buvo duotas fa­ kelas ir žemėlapis, kuriame nu­ rodomi punktai. Tikslas - surasti (

„Nuo šiol pasidalinti įspūdingiausiomis studentavimo aki­ mirkomis ar palaikyti ryšį su draugais bei artimaisiais stu­ dentai galės dar dažniau ir ilgiau“, - sakė P. Dambraus­ kas. Nemokamai kalbėti ir rašyti SMS žinutes „Bitės“ tin­ kle naujais bendrovės klientais tapę VU studentai galės iki 2006 metų birželio 30 dienos.

go Karalienė, norinti sudėti Ste­ buklingą Veidrodį. Jei jai pasi­ seks - vasara niekada nebegrįš ir įsivyraus nesibaigianti žiema...

Fuksams buvo leidžiama trukdyti priešininkų komandoms ir žudyti jų narius, nuplėšiant raiščius. „Mirusius“ žaidėjus susirinkdavo giltinės. Jos vaikščiojo po mišką, vesdamos paskui save „miru­ siuosius“, sustatytus vorele ir su­ rištomis rankomis. Punktuose ko­ mandų laukė pasakiški padarai: Elenytė, Ragana, Elfas, Laumė, Nykštukas ir Druidas. Miške tuo pat metu lakstė ir komandoms gadino nervus Uspaskicho Diplo­ mas. Jis patarinėjo, girdė ir nu­ kreipdavo pas (ne)tuos perso­ nažus. Kiekvienas iš pasakų he­ rojų reikalavo iš fuksų atlikti tam tikras užduotis ir už tai duodavo pasakiškus daiktus bei gurkšte­ lėti stebuklingų gėrimų. Finalinė žaidimo atomazga ir paskutinis personažas, prie kurio susirinko visos komandos, buvo Druidas. Šalia jo ant laužo kunkuliavo ka­ tiliukas su stebuklingu gėrimu, padarytu iš surinktų ingredientų.

Būtent juo reikėjo prisivilioti Us­ paskicho Diplomą, pas kurį, kaip paaiškėjo, ir yra PLAŠ. Žaidimo

Pasinaudoti išskirtiniu pasiūlymu VU studentai gali bet ku­ riame „Bitės“ salone. Tereikia atsinešti galiojantį VU stu­ dento pažymėjimą.

Su seniausia Lietuvoje aukštojo mokslo įstaiga - Vilniaus universitetu - „Bitė“ bendradarbiauja jau trejus metus. „Bi­ tė“ ir VU bendradarbiauja rengiant specialistus, keičian­ tis informacija, tobulinant mokymo programas, įgyvendi­ nant „Saulėtekio slėnio“ koncepciją bei kuriant naujas ben­ drovės paslaugas.

mistinę Paskutinę Lopatos Akinių Šukę (PLAŠ), kurios ieško ir Snie­

Susidraugauti su busimais kursiokais tikrai pavyko...

kulminacija - Diplomo gaudynės ir laimėjusios komandos apdova­ nojimas.

Trečiadienio rytas, be abejo, buvo sunkiausias, bet vis dėlto mankšta įvyko! Fuksai dalijosi įspūdžiais, rašė atsiliepimus ir linkėjimus, taip pat buvo įteikia­ mi diplomai labiausiai nusipel­ niusiems.

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Rytų kalbų mokykla Kviečia studijuoti šias Azijos kalbas pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupėse: japonų, kinų, korėjiečių, hindi, arabų, tibetiečių, turkų, persų, sanskritą, dari, puštu.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Užsiėmimai rudenį vyks rugsėjo 26-gruodžio 16 d. vakarais.

Kursų trukmė - 48 vai., kaina - 500 Lt.

Studentams taikoma 10 proc. nuolaida!

VU studentams už išklausytą kursą suteikiami 2 kreditai.

Išsamesnė informacija teikiama Vilniaus universiteto Orientalistikos centre (Universiteto g. 5, VU Centrinių rūmų ansamblis, įėjimas iš L. Stuokos-Gucevičiaus kiemo), tel. 8~5 268 72 56, ei. paštas: oc@cr.vu.lt, http://www.oc.vu.lt/rmok.html.

Mirus Tėveliui reiškiame gilią užuojautą doc. dr. Jūratei ARMONIENEI.

SSC kolektyvas

Skaudžią netekties valandą mirus mylimam Tėveliui nuoširdžiai užjaučiame VU Bendrosios psichologi­ jos katedros docentą Feliksą LAUGALĮ.

VU psichologai