j
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
TSKP CK APSVARSTĖ
KLAUSIMĄ „DĖL TARYBINĖS LIAUDIES PERGALĖS 1941—1945 METŲ
DIDŽIAJAME TĖVYNĖS
KARE TRISDEŠIMTMEČIO" P» imtame nutarime pažymima, kad vokiškojo fašizmo iyv irn.tr-tas Tarybų Sąjungai karas buvo pats didžiausias Įsiši(^Biamųių pasaulinio imperializmo jėgų ginkluotas žygis nS socializmą, vienas iš sunkiausių išmėginimų, kuriuos idal nors pergyveno mūsų Tėvynė. Siame kare buvo Užl meldžiamas pirmosios pasaulyje socialistinės valstybės kimi ., pasaulinės civilizacijos, pažangos ir demokratijos 5, eiti: 1? ' irl Tarybinė liaudis ir jos šauniosios Ginkluotosios Pajėgos, ■ ministų partijos vadovaujamos, sutriuškino hitlerinę igiijokiitiją ir jos satelitus, apgynė socialistinės Tėvynės laisę ■ nepriklausomybę, įvykdė didžią išvaduojamąją misiį.Įi-tblngai atliko savo internacionalinę pareigą. Mūsų i lis]tapo svarbiausia jėga, pastojusia kelią vokiškajam išlzmui į pasaulinį viešpatavimą, ant savo pečių pakėlė aMndine karo naštą ir suvaidino lemiamą vaidmenį, iuįūnant hitlerinę Vokietiją, o po to ir militaristinę Ja>nijr. prieš fašizmą buvo pasaulinis istorinis įvykis i ti P«|galė darė didžiausią poveikį visai pasaulio raidai. Ji pa___ kad __________ socializmas — patikimiausia taikos, demokra’ok^Hir socialinės pažangos tvirtovė. d re TM-ybų Sąjungos pergalė Didžiajame Tėvynės kare įtiparodė pirmosios pasaulyje socialistinės valstyir iiMBnai i ) ulėsB'yvybingumą ir neįveikiamumą. Ji reiškė Spalio pa radytos naujos visuomeninės ir valstybinės santvarkos, ii ^Bistlnės ekonomikos, marksizmo-leninizmo Ideologijos, k<įj inės visuomenės moralinės ir politinės vienybės, ne>mos TSRS tautų draugystės triumfą. Svarbiausia 1 >ergalės kūrėja buvo tarybinė liaudis, įvykdžiusi tokį rbį. kokio dar nematė istorija. kiei lė
relį, skirtą
Pergalės trisdešimtmečiui, rasite 4-ame
1974-ji, sprendžiamieji de vintojo penkmečio metai, jau praeityje. Jie atmintini mū sų Universitetui naujais lai mėjimais, pasiektais ruošiant aukštos kvalifikacijos specia listus, vykdant mokslo tiria muosius darbus ir diegiant juos į respublikos ir visos šalies liaudies ūkį. Praeitų metų pabaigoje Universiteto Mokslinė taryba svarstė ir teigiamai įvertino atliktų mokslinio tyrimo dar bų rezultatus, su kuriais ir noriu supažindinti „Tarybinio studento" skaitytojus. 1974 metais dvylikoje Uni versiteto fakultetų, apimančių 95 katedras ir turinčių beveik 1200 mokslo darbuotojų (iš jų 80 mokslo daktarų ir pro fesorių, 561 mokslo kandida tas ir docentas), buvo vykdo, mos 335 temos, iš kurių 36 koordinuojamos TSRS Moks lų akademijos, 78 — Lietu vos TSR Mokslų akademijos, 7 — Žemės ūkio, 22 — Svei katos apsaugos, 4 — Švie timo ministerijų. Į respubliki nį liaudies ūkio vystymo pla ną buvo įjungta 14 temų. Universiteto mokslo darbuo tojai vykdė 104 ūkiskaitinius darbus už 5 mln. rb. sumą, iš kurių užbaigė 54 (2 mln. 408 tūkst. rb.). Matematikos ir mechanikos fakultete pagrindiniai tyrimai buvo atliekami procesų sta-
Mokslo darbuotojų 335 temos tistikos, lošimų teorijos, ribinių teoremų teorijos bei analizinės tikimybinės skaičių teorijos metodų vystymo ir kt. srityse. Gauti svarbūs re. zultatai. Fizikos fakultete pagamin tas elektrinių signalų keitik lis, paviršinių bangų plačia juostis detektorius, suvėlinimo linija su reguliuojama trukme, sukurti unikalūs ma tavimo įrengimai, su kuriais dirba studentai ir kitų respub likų bei užsienio stažuotojai. Sėkmingai atlikti ir teoriniai darbai. Chemijos fakulteto moksli niai darbuotojai rengė kolorimetrinius ir kinetinius gele žies, germanio, sidabro, sti bio, cirkonio, jodo, bromo, sieros junginių ir mangano nustatymo metodus, tyrė dau. gelio elementų kompleksų su sidarymo su organiniais rea gentais sąlygas, tų reakcijų mechanizmus, susintetino 26 naujus benzodioksano 1,4 ir jo struktūrinių analogų dari nių junginius, naujus vande nyje tirpius aksilo nitrilo, metakrilo rūgšties ir vinilacetato polimerus ir kt.
Gamtos fakultete buvo to liau vykdomi biologiniai (au gimo stimuliatorių įtaka au galų augimui, molekulinės genetikos ir molekulinės bio logijos klausimai, augaliniai resursai, gyvos ląstelės biofizikiniai tyrimai), geografi niai (landšaftų įvertinimas žemės ūkio ir reakreacijos tikslams, draustinių panaudo jimas darbo žmonių poilsiui bei turizmui) ir geologiniai (požeminių vandenų atsargos, žemės gelmių sandara, iška senos) tyrimai. Medicinos fakultete buvo tobulinamas širdies vožtuvų protezavimas, aortos ir jos stambiųjų šakų chirurginis gydymas, tiriamos sanitarineshigieninės dirbančiųjų sąly gos, mokinių nepažangumo priežastys, tęsiami darbai gastroenterologijos, pulmono logijos, klinikinės kardiologi jos srityse. Kauno vakarinio fakulteto moksliniai darbuotojai paren gė plačią metodiką pradinių mokyklų mokytojams, išnagri nėjo vyresniųjų klasių moki nių materialistinės pasaulė žiūros ugdymo galimybes per
Nr. 6 (906)
gimtosios kalbos pamokas. Istorijos c fakultetui nors 1974-j i buvo pertvarkymų metai (TSKP istorijos, Moksli nio komunizmo, Filosofijos, Filosofijos istorijos ir moksli nio ateizmo katedros tapo bendrauniversite t i n ė m i s), mokslo darbuotojai užbaigė dvi potemes apie darbą su kadrais universitetų bibliote kose, apie aukštųjų mokyklų bibliotekų vaidmenį. Filologijos fakulteto moks lo darbuotojai nagrinėjo lie tuvių, rusų, germanų ir ro manų kalbų istoriją bei teo riją, tyrinėjo rusų,ir lietuvių rašytojų kūrybą. Pramonės ekonomikos fa kulteto mokslo tiriamasis dar bas — problemų apie socia listinės ekonomikos peraugi mą į komunistinę, TSRS ga mybinių jėgų išdėstymą na grinėjimas. Užbaigti reikšmin gi darbai apie dailės dirbi nių gamybos organizavimą Lietuvoje, remonto darbų or ganizavimą staklių gamybos įmonėse, pagalbinių darbų or ganizavimą ir jų efektyvumo didinimą mašinų gamybos įmonėse ir kt. Prekybos fakultete užbaig tos temos pagal šias moksli nes kryptis: prekyba ir vi. suomeninis maitinimas, plana(Nukelta Į 3 psl.)
OŽĮ
unginiame susirinkime nei, partijai — spartuoj ^šką'darbą, gerą gaminių koybę, puikų mokymąsil“ komlunjjmo Finansų ir apskaitos I įkuBeto biuras nutarė kovo tą! šimtaprocentinį paskai.
rudens semestrą tam vii<y||me irgi daugiausia dėleslp Kiekvieną mėnesį bušsiaiškinami lankomumo i. Studentai, praleidę kaip 10 akademinių alafldų, buvo svarstomi kom
jaunimo specialybių biuruo se. Šių studentų tėvams buvo rašomi laiškai, nurodomas praleistų valandų skaičius. Taip pat tėvams buvo išsiun tinėti informaciniai laiškai apie koliokviumų laikymą. Po žiemos sesijos fakultete liko 75 skolininkai. Kai ku rie iš jų turėjo net po tris įsiskolinimus. Bandėme aiš kintis nepažangumo priežas tis, ieškoti dėsningumų. Buvo pastebėta, jog vis dėlto svar biausia priežastis — paskaitų
OMJAUNIMO BILIETAS
nelankymas. Skolininkų sąra šuose dažniausiai matyti anks. čiau svarstytų už paskaitų nelankymą pavardės. Nepažangius studentus per sesiją ir po sesijos „globoja" fakulteto sienlaikraštis „Trin tukas". Kai pavardės, surašy tos jame, kasdien badys akis, dvejetukai greičiau pavirs geresniai pažymiais. Per pavasario semestrą pa grindinis akademinio darbo krūvis teks fakulteto moky mo-auklėjimo komisijai ir
naujai sukurtoms specialy bių mokymo-auklėjimo ko misijoms. Didžiausias dėme, sys ir toliau bus skiriamas paskaitų lankymo kontrolei. Minėtos komisijos glaudžiai bendradarbiaus su fakultete veikiančia sociologinių tyri mų komisija. Iš atsakymų į jos paruoštas anketas btis pa darytos svarbios išvados, rei kalingos fakulteto ir specialy bių mokymo-auklėjimo komi sijoms.
E. DULSKAITĖ Komjaunimo FAF biuro sekretoriaus pavaduotoja akademiniam darbui
Kaip brangenybę jį saugojo komjaunuoliai korčiaginlečlai ir jaunieji Magnitkos statytojai, jaunagvardiečiai ir mūšių prie Stalingrado didvyriai, Aleksandras Matrosovas ir Juozas Čeponis. Prie širdies jį vežėsi jaunuoliai į Bratsko ir Elektrėnų statybas, į Tiumenės naftos laukus ir ties ti BAM’o. Komjaunimo bilietas mums tapo šaunaus dar bo ir didvyriškumo simboliu, kartų pereinamumo simboliu. Prieš jus — 1975 m. pavyzdžio komjaunimo bilietas. Raudona knygelė su portretu V. Lenino, kurio vardą su pasididžiavimu ir pelnytai nešioja jau 50 metų komjauni mas. „Mes priėmėme jį todėl, kad visų TSRS tautų darbo jaunimas kartu su savo priešakiniu būriu — Komunisti nio Jaunimo Sąjunga — būtų kupinas vieningos valios ir tvirto pasiryžimo išmokti dirbti, kovoti jr gyventi kaip Le ninas, Vykdyti jo priesakus", — pareikšta RKJS VI šuva, žiavimo manifeste. Naujo komjaunimo bilieto, skirtingai nuo 1967 m. pa vyzdžio, viršelyje nebus žymima sąjunginių respublikų komjaunimo organizacija. Knygelėje gi liks grafa „Komjau nimo komiteto, išdavusio bilietą, pavadinimas", kur bus nurodoma, kurios respublikos organizacijoje jis išduotas. Du tituliniai puslapiai bus rašomi rusų ir nacionaline kal ba. Komjaunuoliai, gyvenantys RTFSR, turės bilietus tik
• KOVO 1 D. BUS PRADĖTI KEISTI KOMJAUNIMO DOKUMENTAI. TAI SVARBUS ĮVYKIS ORGANIZACIJOS GYVENIME, KOVINĖ JOS EILIŲ APŽIŪRA. • KOMJAUNIMO BIURAS IR MOKYMO-AUKLĖJIMO
KOMISIJA
su rusišku tekstu. Kairiajame tituliniame lape — ordinai, kuriuos pelnė komjaunimas darbe ir mūšy, naujos visuomenės kūrime. Raudonosios Vėliavos ordinu jis apdovanotas 1928 m. vasario 20 d. už didvyriškumą pilietinio karo ir interven cijos metais. Darbo Raudonosios Vėliavos ordinas, prisegtas prie komjaunimo vėliavos 1937 m. sausio 21 d., — už paro dytą iniciatyvą socialistiniame lenktyniavime, kuriant soeializmo ekonomiką. Trys Lenino ordinai. Pirmu komjaunimas apdovanotas 1945 m. birželio 14 d. už nuopelnus Didžiajame Tėvynės kare, antras įteiktas 1948 m. spalio 29 d., VLKJS 30-mečio dieną, trečias — 1956 m. lapkričio 5 d. — už nuopel nus socializmo kūrime, už "lėšininių žemių įsavinimą. 1968 m., komjaunimo 50-mečio dieną, jis apdovanotas Spalio Revoliucijos ordinu. Komjaunimo bilietas — daugelio kartų likimas, tarybi nės liaudies revoliucijos, kovos ir darbo tradicijos. Didelė garbė turėti komjaunimo bilietą, būti jaunimo sąjungos nariu. Bet ir didelė atsakomybė — tai komunistinės išti kimybės, švarios sąžinės ir tvirtų įsitikinimų simbolis, pa siruošimo kovoti ir nugalėti simbolis.
Ar ateistiškai mes mąstome? Visiems mums, apsišvietusiems, mokslu besivadovaujan tiems XX amžiaus žmonėms, atrodo, kad tikėti į dievą (kažkokią transcendentinę bū tybę) kompiuterių bei kosmi nių aparatų amžiuje tikrai naivu, atgyvenę ir labai ne rimta. Ir tie, kurie vadinasi ateizmo dėstytojais, paprastai įsivaizduojami kaip naivūs nesuprantantys, formalistai, jog į dievą šiandien ir be ateizmo niekas netiki, o moksliškiau — tai kaip šven to Augustino laikų scholastai, samprotaujantys, kiek velnių gali sutilpti ant adatos galiuko! Ką čia dar Universitete kvaršina galvą su tuo ateiz mu, ir taip jau jo visur Der akis. Kartais, susitikus pažįs tamą, nepatogu prisipažinti, kad dėstai ateizmą. — A a a,... ateizmą... taip, taip nieko, — lyg tarp kitko priduria pašnekovas su aiš kiu nepasitikėjimu ir blogai
Pirmoji paskaita sudomino
užslėpta pašaipos gaidele — nieko sau! Panašiai galvoja ir mūsų studentai, einantys klausyti ateizmo paskaitų (žinoma, daug kas nesivargina ir neina, o kad ateizmas, šiaip ar taip, vadinasi moksliniu — dažnai pamirštama). Ką čia ir kalbė ti — grynas anachronizmas, beprasmis fragmentas žaviose studijose, nereikalingas laiko gaišinimas! Tokią nuomonę tam tikrą laiką (o kartais ir dabar) at kakliai formavo kai kurie Lietuvos ateistai (žinoma, su geriausiais ketinimais). Iš dosnios savo ateistinės ran kos, to neišsenkamo aruodo, maitino jie mus nuostabiu pe nu (įgrisusiu; beje, iki gyvo kaulo). Tai kas, kad daugu ma tų knygų nenužengė to liau XVIII amžiaus švietėjiš kos filosofijos slenksčio, bet užtat religija tvirtai buvo traktuojama kaip beviltiškai atgyvenęs dalykas, lengva
ranka jai buvo priklijuota primityvizmo aureolės etike tė. Visi tikintieji ir dvasinin kai paskelbti beviltiškai pa smerktais žmonėmis, lygiai kaip ir viduramžių katalikų bažnyčia pasmerkdavo moksliniukus (neskirdama jų nuo eretikų). Kiek įgarbingų riterių su kardu rankose ateistiniu šturmavo Stiklo kalną ir su didžiausiu entuziazmu puolė pilis (seniai jau paimtas)! Jie demonstravo pavyzdinį reli ginį mąstymo būdą ir nuosta biai žaidė dosnia metafizika. O pati religija nuo to ne ką tenukentėjo, jai netgi ati teko savotiškas kankinio vaid muo (kaip ji vargšė, atseit, kenčia nuo to, kad ją kone veikia įvairūs populiarizatoriai ir vulgarizatoriai). Kaip plačiai buvo klaidžiojama me tafizikos giriose aplink aukštą dialektikos Araratą! — Negi mes nesame ateis tai, jei netikime į dievą? —
klausiate jūs, studentai, pasi piktinę. Žinoma, ir mes, dės tytojai, buvome linkę taip manyti. Deja, ši ir vieniems, ir kitiems išganinga nuomonė išsisklaidė lyg rūkas, kai mes susitikome egzaminų me tu (po to, kai jūs jau buvo te išklausę mokslinio ateizmo paskaitų kursą). Nieko per daug nuostabaus, juk religi jos, kaip specifinės sąmonės formos, kaip tam tikro universalizuoto ideologijos tipo, tarpstančio konkrečiose so cialinėse sąlygose, rodos, nie kas lyg ir netyrinėjo! Bet vis dėlto, neduok dieve, negi bū sim paveldėję iš religijos ką nors negero? Negali būti. Ir štai prasideda egzaminas. O nuostabusis religinis mąsty me! Koks tu patrauklus ir ža vus mūsų garbingajam sinjo rui ir tikram jau studentui (neseniai išlaikiusiam du fi losofijos egzaminus!). Kokį nuostabų autoritariz mo garbinimą mes išgirdome
jūsų vadovėlinėse frazėse! Kaip šventai jūs tikėjote jomis, rodo tai, kad kartais nepatingėdavote (dėstytojui su abejojus) parodyti, kad kny goje tikrai taip parašyta juo du ant balto. O gyvenime? Koks dogmatizmas slypėjo jūsų nenoruose išeiti iš ne apibrėžtos vadovėlinės ab strakcijos darželio į konkre čios tiesos lauką. Net ir neži nodami krikščionybės dog mų, jūs nuostabiai operavo te jos dogmatika. O kodifikavimas ir kanonai, žinoma, visad vedė jus tuo lengviausiu keliu į dėstytojo palaiminimą! Jūs nuo mažens jau buvote auklėjami puikių vai kų lopšelio, vėliau darželio auklėtojų, o dar vėliau jūsų autoritetais buvo rimti pedągogai. Tik neaiškiai konf liktinei situacijai pasimaišius, jūs truputį pasimetėte (bet tuoj susigriebėte, nes jums padėjo įprotis) ir ėmėte dės tyti kažkieno nuomonę. O vi dutinybe, būk palaiminta per amžius! Jums taip patiko seni ir susigulėję stereotipai. Nors va, bėda — naujiems mūsų
Edmundas ir lazeris Už lango šviečia sniegas. Ant palangės atsirado šerpeta žvirblis ir, rodos, susi domėjo, kas gi dedasi viduje. O čia, Fizikos fakulteto pus laidininkių tyrimo laboratori joje — ne jo protui. . .
Ketvirtakursiai matemati kai šią savaitę turėjo pirmą Edmundas įjungia lazerį. Iš mokslinio komunizmo paskai jo ištrykšta plona akinančios tą. Doc. I. Lempertas supa šviesos gija ir sekundės dalį žindino mus su naująja pro ■ įstringa į metalinį strypą. Sis grama. Manau, nesuklysiu pa lieka švytėti... sakęs, jog dalykas daugelį — Puslaidininkių. . . absor mūsų sudomino. buoja. .. iliumeniscensijos... Kodėl matematikams reika į stiklinį indą. . ., —- bandau lingi visuomenės mokslai, ko sugauti Edmundo Kuokščio, dėl išaugo susidomėjimas tais ketvirtakursio fiziko, kursinio mokslais? Kaip mes, matema darbo turinį, o jis, pajutęs, tikai, suprantam perversmą kad plūduriuoju, stengiasi Čilėj? Kodėl jis įvyko? Ar tai aiškinti populiariai, bet irgi dėsningumas, ar atsitiktinu užsikerta: sunku staiga šauti mas? Į šiuos ir kitus klausi ne į savo vėžes. .. Šioje laboratorijoje, kurio mus mes gavome išsamų, da lykišką ir konstruktyvų atsa je telpa daugybė aparatūros kymą. ir penki jaunieji mokslininkai (trys jų studentai), iš tiesų Docentas pabrėžė, kad ma tematika išreiškia visuomenės ankštoka. Bet už tai „platūs" intelektualizacijos laipsnį. Ple darbai gimsta, toli nuskamba. čiasi matematikos pritaikymo Edmundas — Universiteto sritys, vis daugiau norinčių SMD konferencijų aktyvus studijuoti matematiką. Tačiau pasaulio visuomenėje pastebi mas ir kitas nemažiau svar • PATARIAME, KAIP KONSPEKTUOTI PASKAITĄ bus reiškinys — išaugęs dė mesys socialinėms proble • PASAKOJAME APIE MOKSLO PIRMŪNUS moms. Mes, matematikai, tu rime suprasti, kad ne tik ka • RAŠOME APIE VISUOMENES MOKSLŲ STUDIJA ras, bet ir paaštrėję kapitaliz mo prieštaravimai, kai kurie VIMĄ kiti kataklizmai veda į fašizavimo tendencijų stiprėji mą. Todėl ir perversmas Čilė je neatsitiktinis reiškinys. Šioje vietoje noriu kiek nu krypti. Šią vasarą man su kurso draugais teko atlikti praktiką Greifsvaldo (VDR) mo, šie momentai gali būti universitete. Pastebėjom, kad Studentų užrašus galima su niais užsiėmimais ir kt. Kokia užrašų paskirtis be. ryškesni ir mažiau ryškūs. beveik kiekviename bendra skirstyti į dvi pagrindines rū. būtų, netikslinga paskaitą už- Paprastai tinkamas momentas bučio, kur gyvenom, kamba šis: sirašinėti pažodžiui. Toks už- atsiranda, kai dėstytojas už paskaitų, ryje kabojo solidarumo su Či įvairūs savarankiško darbo, sirašinėjimas būna mechaniš baigia mintį arba ją api lės liaudimi lozungų, plaka kas, ne tik neskatina protinės bendrina, kai pereina prie tų. Atrodo, mūsų studentų pirmiausia skaitymo. PASKAITŲ UŽRAŠAI. Ne veiklos, bet net stabdo -ją, naujo teiginio, pasinaudoda politinis aktyvumas ne taip galima kategoriškai atsakyti kliudo suvokti paskaitos es mas ne tiek svarbiais jungia krinta į akis. žodžiais, pavyz TSKP CK nutarimas „Dėl — reikia ar nereikia paskaitą mę. Gi paskaitos konspektavi- maisiais darbo Maskvos N. Baumano užsirašinėti, nes tai priklauso mas turi vystyti studento džiais ir pan. Užrašų pilnumas daug nri. Aukštojoje technikos mokyk nuo daugelio faktorių, būtent: protinius sugebėjimus, dėme loje ir Saratovo Valstybinia studento mokslinio subrendi sį, atmintį, turi padėti giliau klauso nuo to, ar yra dėsto me N. Cernyševskio univer mo, pareigingumo ir indivi suvokti paskaitos esmę, atsi mo dalyko vadovėlis, kiek sitete, keliant idėjinį teorinį dualių psichinių savybių; pa minti pagrindinius teiginius. prieinama papildoma literatū visuomenės mokslų dėstymo skaitos pobūdžio; vadovėlių Iš čia plaukia bendriausios ra, kiek dėstytojas prisilaiko lygį" palietė mus betarpiškai, bei kitos literatūros kiekio, rekomendacijos paskaitai už vadovėlio savo paskaitose ir ir mes su pasitenkinimu tai studentų darbo krūvio ir t. t. sirašinėti, būtent: stengtis dė- kt. Patartina užrašus sistemin Tačiau neabejotinai galima mėsingai išklausyti, suprasti konstatuojame. — Dalykiška, puiki paskai teigti, kad daugumui ir daž ir. tada užsirašyti pagrindi gai papildyti bei patikslinti, pasinaudojant vadovėliu ir ki ta, — pasakė po jos grupės niausiai paskaitą užsirašinėti nius paskaitos teiginius. Labai svarbu „pagauti mo. tais spausdintais šaltiniais, reikia. Paskaitos užrašų pa draugė Birutė Balašaitytė. O Stasys Jukna bakstelėjo skirtis irgi priklauso nuo dau mentą" paskaitos minčiai už seminarų bei pratybų me gelio faktorių: dėstomo daly fiksuoti. Priklausomai nuo dės džiaga. pirštu į viršugalvį: manieros, paskaitos St udentas, klausydamasis — Docentas padėjo „užrai ko specifikos, spausdintų šal tymo tinių prieinamumo, paskaitų skaitymo būdo, dalyko speci paskaitos, dažnai fiksuoja ir šioti" daugelį mazgiukų. R. JANUŠKEVIČIUS ryšio su įvairiarūšiais prakti- fikos bei informacijos gausu- savo samprotavimus. Tačiau
STUDENTO UŽRAŠAI
dalyvis. Kartu su grupės drau gais Jonu Kutra ir Vitu Saldžiūnu spalio mėnesį grįžo iš Maskvos, iš Sąjunginės olim piados „Studentas ir mokslo bei technikos progresas", ku rioje lietuviams iš 18 koman dų teko 9-oji vieta, be to.. . — Tik nepadaryk didvyriu, — pagrįstai perspėja Edmun das ir priduria. — O vakare atnešk, ką parašysi. . . Ne, galvoju, nenešiu. Iš braukysi. Nes tu nori skaityti apie lazerį, jis — tavo šventovė, o aš noriu rašyti apie tave, nes tu, gal būt, būsimos kitos šventovės kūrėjas. .. Važiuojam pietų, — per traukos metu sako Edmundas. Kambariukas tylioje Nočios gatvėje. Virtuvėje minkštai vaikš čioja senutė, o čia, ant sie nų, — paveikslai. Aliejus. — Galėjau stoti į dailę. — Nestojai? — Ne, aš juk fizikas. — Iš prigimties? — Gal būt...
gyvenimo reiškiniams su ti jau reikėjo brandumo tikro žinojimo ir mą, kultūros. Čia jūsų vertyl orientacijos buvo šiek sušlubavę. . . O kaip jūs žonglirs idealais! Dažnai, nežino ko norite ir būdami 1 pasirinkti, jūs, žinoma, pote aklo būtinumo į?1 žai — ne, ne! Jūs gi sav: kiški. Kaip lengvai kartais si dėsi jums sąžinės Į;' la problema, religijos iš!ii priežastys! Tebūnie jos keiktos ir užmirštos! jums žinoti skirtumą tarj kėjimo ir įsitikinimų, ri nės ir komunistinės mori Anokia čia problema. Jūs džiugiai krykštė!’ jums buvo sakoma, kat: ginis mąstymas — tai tumo pasireiškimo forma noma, kad taip, ką čia aiškinti. Jūs buvote aps; sava dvasine kompensacij Taigi, jūsų mąstymas tolimas religiniam. Bet a timas jis ateistiniam? Zenonas BU
DRAUGŲ PORTR
Grįžtame laboratorijc : mundas vėl sėda prie t lazerio, vėl blyksteli aki čios šviesos pluoštelis. > las švyti. Ateis vadovas] centas J. Vaitkus, reiki ii padaryti: ištirti švi .: puslaidininkio savybe;, I grupuoti, suformuluot pieriun sudėti.. . Be to boratoriniai darbai bendrą mokymo proqij paskaitos, todėl skuba si nespėja. . . — Amerikiečių baletu rėjau... — Brangoka studentą — Aš palei šimtą st r jos gaunu. Juk Edmundas — stipendininkas! Už sienos sušurmr Ii kėdės subilda: baigės: skaita. Edmundui sekas anglų kalba. Po-jos laidys akinantį lazerio galį. . . Česlovas IŠKAIŠ P. SURBLIO b
O LAUKIAME JUSI,
ĮVAIRIAIS
SI
REIKALAIS
jie turi aiškiai skirtis nuo kito paskaitos teksto. Svarbu paskaitą užsirašinė ti tvarkingai. Užrašuose būti na aiškiai užfiksuoti reko menduojamą literatūrą, pa. skaitos planą (jeigu dėstytojas jį pateikia), ryškiom pastrai pom išskirti naujas mintis, pagrindinius punktus, palikti pakankamai plačias paraštes, kuriose vėliau būtų galinja padaryti tam tikri pažymėji mai, susiję su užrašų turiniu (papildymai, abejonės ir kt). Abejonėms bei kitiems papil dymams paskaitų užrašuose fiksuoti studentui pravartu turėti savą nusistovėjusią for mą, ženklus, kurie palengvina medžiagą analizuoti, greičiau ir giliau suvokti. Nedera paskaitas persirašinėti net kada užrašai nėra pakankamai tvarkingi, nes tai atima daug laiko, kurį galima išnaudoti produktyviau. Ypač neracionalu nusirašinėti pa skaitas iš draugų arba net dar blogiau — pačiam neinant į paskaitą, prašyti, kad drau-
gas, pasinaudodamas iš karto užrašytų du egi liorius. Juk paskaitoje skritai studijose) n< ’ svarbu užfiksuotą teks mokti, kiek ta protinė v kuri vyksta paskaitos sant, čia pat ją apmąstė savaip, individualiai šant. Koki studento paska rašai bebūtų, gerai jais j naudosime tik įjungę I visą darbo sistemą, o nei ję tik sesijai, prieš ei ną.
Kaip minėjome, kai mintis, savarankiškai juodamas literatūrą, sti tas gali pasižymėti čia prie užrašų, juos papil mas, patikslindamas. T] be paskaitų užrašų, ki«j nas studentas turi sp‘ '1 savarankiško darbo ui|
Apie juos papasakoslm me numeryje. Doc. M. KARČIAUSI
REKTORATE
P*******....
v
apie egzaminų sesijos rezultatus
F '
ui
U 5- 1
Vasario 6 d. Įvykusiame rektorato posėdyje buvo apibendrinti žiemos egzaminų sesijos rezultatai. Prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius pažymėjo, kad Universiteto studentų pažangumas gerėja (palyginus su praėjusiais metais, pakilo 0,7%). Tiesa, dar daugeliui studentų sesija atidėta ir faktiškas pažangumas yra kuklesnis. Geriau šie met laikė egzaminus Istorijos, Finansų ir apskaitos, Teisės, Fizikos fakultetai. Nuo rugsėjo 1 d. iki va sario 5 d. pašalinti iš Universiteto 128 nepažangūs studentai, iš jų — 39 fizikai, 65 pirmakursiai, 48 antrakursiai. Skaičiai ir patirtis rodo, kad atranka darytina pirmame kurse, nes šiaip taip persiritęs į antrą kursą nepažangūs studentas tokiu ir lieka. Kasmet didėja iėja mokslo pirmūnų skaičius: pernai — 803, šiemet — - 819 (12% Universiteto studentų). Taigi, Universiteto pažangumas stabilizavosi ir yra vienas geriausių respublikoje.
APIE RENGINIUS KAVINĖJE Rektorato posėdyje kalbėję partijos komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius ir prorektorius doc. B. Sudavičius atkreipė dėmesį į prastai organizuo jamus įvairius renginius Universiteto kavinėje. Pa sitaiko, kad kai kurie jų baigiasi per dideliu alko holio vartojimu ir moraliniu palaidumu (panašiai at sitiko per anglistų krikštynas). Nustatyta tokia renginių tvarka: organizatoriai rašo pareiškimą Rektoriaus vardu, jame tarpininkauja fakulteto dekanas arba prodekanas, nurodomas atsakingas už tą renginį dėstytojas, kuris ir pasirašo pareiškime; renginiai kavinėje leidžiami be alkoholinių gėri mų ir iki 23 vai.
VISO PASAULIO BIBLIOTEKOMS... Tarptautinės bibliotekų aso ciacijų federacijos (1FLA) bibliotekinių mokyklų sekci jos pirmininkas doc. L. Vladimirovas (jis — VU Moksli, nės informacijos katedros ve dėjas) sako, kad pasaulyje yra apie 1000 tokių mokyklų, kurių žinioje 100.000 darbuo tojų ir 1 mln. studentų. Sek cija yra lyg metodinis ir or ganizacinis bibliotekinių mo kyklų bendradarbiavimo sek
torius. Sausio 27—31 d. Vilniuje, Universitete, vyko IFLA nuo latinio patariamojo komiteto tarpsesijinis pasitarimas, ■ ku riame ir dalyvavo šios sekci jos nariai. Pasitarime aptarti perspektyviniai planai ir sek cijos programa IFLA 41-ajai sesijai, kuri rugpjūčio mėne sį vyks Oslo mieste. Ten bus diskutuojamas ir naujos ra cionalesnės IFLA struktūros
klausimas. Pasitarime dalyva vę sekcijos nariai apsvarstė šį klausimą ir pareiškė savo nuomones. IFLA anksčiau buvo gana siaura savo apimtimi organi zacija (jungė daugiausia Euro pos ir S. Amerikos šalis). Da bar prie jos prisijungia vis daugiau besivystančių šalių. P askutinėje IFLA sesijoje Vašingtone dalyvavo 102 ša lių atstovai.
Mokslo darbuotojų 335 temos (Atkelta iš 1 psl.)
Automatizacijos priemonių specialaus konstravimo biuro, Panevėžio ,.Ekrano", Vil niaus Kuro aparatūros ga myklų. Per 1974 metus Universite te įvyko 12 mokslinių kon ferencijų (2 sąjunginės, 4 res publikinės ir 6 tarpmokykli nės bei vietinės reikšmės). Be to, mokslo darbuotojai su pranešimais dalyvavo dauge lyje konferencijų broliškų respublikų mokslo icentruose ir užsienyje. Džiugu pažymėti, !kad 1974 metais Universiteto mokslo darbuotojai paskelbė 80 lei dinių, apimančių 765 autori nius lankus. Publikacijų tar pe: 23 monografijos, 16 mokslinių darbų rinkinių, 29 vadovėliai bei mokymo prie monės. Įvairiuose respubliki niuose, sąjunginiuose žurna luose paskelbtas 1141 moksli nis straipsnis. Į Išradimų ir atradimų reikalų komitetą iš siųsta 15 paraiškų ir gauti 5 teigiami sprendimai ir 3 au toriniai liudijimai. Medicinos fakultetas pateikė 20 raciona lizacinių pasiūlymų, iš kurių 16 pritaikyta diagnostikos ir pydymo praktikoje, o 4 yra tyrimo stadijoje. 80 Universitete veikia mokslinių būrelių, kurių na. riais yra 46,9% studentų. 6 mokslinėse konferencijose iie perskaitė 890 pranešimų (3 Greifsvaldo (VDR) universite te). 477 darbai buvo pateikti respublikinei apžiūrai, iš ku rių 73 buvo pažymėti (10 dar bų — I laipsnio diplomais 20 — II, 32 — III). 81 dar bas pateiktas sąjunginei ap žiūrai, iš jų 3 įvertinti meda liais. Be to, 30 darbų visuo meninių mokslų, VLKJS isto rijos ir tarptautinio jaunimo judėjimo klausimu buvo pa teikta sąjunginei apžiūrai, kurių 3 pažymėti garbės raš tais. Esame įsitikinę, kad baigia maisiais penkmečio metais Universiteto mokslo darbuo tojai pradžiugins visus dar geresniais laimėjimais.
amo ir organizavimo tobuliūmas, liaudies vartojimo pre;ių asortimento ir kokybės tyrimas, liaudies ūkio mate rialinio aprūpinimo tobulini mas ir t. t. Finansų ir apskaitos fakul tete buvo toliau tyrinėjami pinigų cirkuliacijos ir kredi tavimo mechanizavimo, ga mybos išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo, ūkinės kontrolės Lietuvos pramonėje tobulinino klausimai. Teisės fakulteto mokslinių darbuotojų tematika glau. džiai susijusi su juridinės jraktikos poreikiais, todėl rer 1974 metus atlikti pavir šių pėdsakų fiksavimo šiuoaikinėmis technikos priemo nėmis, tarybinės santvarkos zystymo, TSRS įstatymų tobu linimo bei kiti tyrimai. Svarų indėlį į mokslą įne šė Universiteto probleminės laboratorijos ir Astronomijos observatorija. Į laboratorijų tyrimus įsijungė daugiau ka tedrų darbuotojų, todėl sklan džiau buvo sprendžiamos ak tualios, TSRS ir LTSR Mokslų akademijų ir šakinių ministe rijų koordinuojamos bei įjungtos į LTSR liaudies ūkio vystymo planą problemos. Šių laboratorijų veikla teigiamai veikė mokymo procesą, atsi spindėjo studentų kursiniuose ir diplominiuose darbuose. Astronomijos observatorijos tema — viena iš pirmųjų darbų, praktiškai panaudojant Vilniaus daugiaspalvę foto. metrinę sistemą, kuri jau įdiegta daugelyje šalies ir ir užsienio observatorijų. Labai svarbus Universiteto darbo rodiklis — mokslinio tyrimo darbų efektyvumas. 1974 metais buvo įdiegti 48 darbų rezultatai ir gautas 4,3 mln. rb. ekonominis efektas (2,8 mln. rb. patvirtintas įmo nių ir organizacijų). Gerus atsiliepimus apie mū sų mokslininkų darbus gavo me iš sąjunginio Cheminės technologijos mokslinio tyri Romualdas ŠIMKŪNAS mo instituto, TSRS Mokslų akademijos Okeanologijos Mokslinio tyrimo sektoriaus mokslinis sekretorius mokslinio tyrimo instituto,
Nuotraukoje apačioje: tarpsesijinio pasitarimo atidary mas. Kalba doc. L. Vladimirovas. Į dešinę — viešnia iš JAV M. Revelstad, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, LTSR Aukšto jo ir spec. vidurinio mokslo ministras prof. H. Zabulis. Nuotraukoje viršuje (iš kairės): doc. K. Sinkevičius, VU Istorijos fak. Biblioteki ninkystės katedros vedėjas; P. Geh, Viurtenbergo žemės (VFR) centrinės bibliotekos direktorius; V. Žukas, VU Mokslinės informacijos kated ros docentas; J. Kabrt, Prahos Karlo universiteto Biblioteki ninkystės ir mokslinės infor macijos katedros vedėjas; G. Marco, Kento (JAV) universi teto bibliotekininkystės mo kyklos dekanas, profesorius; F. Hogg, Velso bibliotekinin kystės koledžo rektorius; M. Alimova, vertėja, TSRS Leni no biblioteka; P. Kirkegaard, Kopenhagos (Danija) karališ kosios bibliotekininkystės mo kyklos rektorius, IFIA prezi dentas; J. Kolodziejska, Bib lioteka Narodova (Lenkija) direktoriaus pavaduotoja; doc. L. Vladlmirovas, IFLA Biblio tekinių mokyklų sekcijos pir mininkas; M. Revelstad, Ame rikos Katalikiškojo universite to Bibliotekininkystės mo kyklos (Vašingtone) profeso rė; T. Skripkina, N. Krupskajos kultūros instituto Lenin grade docentė. A. JUODUPIS D. KAUNO nuotr.
„SAUGAUS EISMO" KONKURSAS LTSR Respublikinės Profesi nių Sąjungų Tarybos Prezi diumas, LLKJS CK Biuras, Ra dijo ir televizijos komitetas, Vidaus reikalų ir Automobi lių transporto ir plentų mi nisterijos rengia 1974/75 m. respublikinį „Saugaus eismo" konkursą. Juo siekiama ska tinti vairuotojus profesiona lus, automėgėjus, motocikli ninkus, dviratininkus ir pės čiuosius geriau išmokti eismo taisykles, griežtai jų laikytis, propaguoti automobilių, mo tociklų technikos ir eksploa tacijos pažinimą, diegti prak tinius važiavimo įgūdžius. Konkursas vyksta trimis etapais. Pirmas organizuoja
mas eismo dalyvių darbovie tėse ir baigiasi 1975 m. ba landžio 30 d. Kokie uždaviniai iškyla Universitetui pirmame etape? Apie tai ir buvo kalbėta penktadienį įvykusiame Uni versiteto „Saugaus eismo" konkurso organizacinės komi sijos posėdyje. (Komisiją su daro: prorektorius administ racijos ir ūkio reikalams P. Eigminas (pirmininkas), Vie tos komiteto narys vyr. dėst. E. Bodindorfas, komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotojas J. Pečkaitis, studen tų profkomiteto pirmininko pavaduotojas A. Čiurlys, Isto. rijos fakulteto vyr. dėst. V.
Juodakis, Universiteto auto mobilistų draugijos pirminin kas doc. A. Sprindis, Preky bos organizavimo laboratori jos vedėjas visuomeninis au toinspektorius A. Trapulionis, garažo vyr. mechanikas P. Verslovas, mechanikas S. Ru dokas, „Tarybinio studento" redaktorius A. Kusta.). Per pirmąjį etapą numatyta pro paguoti eismo dalykus sien laikraščiuose, „T. studente", demonstruoti kino filmus apie eismo taisykles. Numatyta kovo 22—23 d. surengti eismo taisyklių žino jimo ir transporto .priemonių praktinio važiavimo (figūri nio) varžybas. Jose dalyvaus
du parašus įskaitų knygutėje? raujasi studentas bičiulio. — Fizika. , — Ar tu būni kada nors — Kodėl? laimingas? — klausia studen — Todėl, kad studijuoju tas draugo. , matematiką. .. — Taip, kol išleidžiu sti pendiją. .. , — Ar studentas gali apgin ti kandidatinę disertaciją? — Sesija artinasi, — per — Gali, jei disertacija apie spėjo dėstytojas studentą. tai, kaip laikyti įskaitas bei — O, nieko baisaus — aš egzaminus visiškai nesimo geras bėgikas! kius. . . — Aš tave labai myliu, — K. MIKOLIŪNAS tarė Jonas savo išrinktajai. — Kas tau labiau patinka: — Kaip? Kaip vieną ar kaip fizika ar matematika? — tei Susikūrė jauna studentų
fakultetų komandos (automėgėjai, motociklininkai, dvira tininkai ir pėstieji). Nugalė tojams skiriamos premijos ir prizai. Paraiškas dalyvauti šiose varžybose reikia pateik ti profbiurų pirmininkams iki kovo 10 d. Pirmąsias vietas užėmę vai ruotojas profesionalas, mėgė jas, motociklininkas, dvirati ninkas, pėstysis gauna teisę dalyvauti II etapo varžybose mieste ar rajone. ,
šeima. Vyras klausia: — Kaip mes gyvensim? Žmona: — O kaip iki šiol gyvenai? — Sėdėjau tėvams ant sprando. — Tai pasislinksi. . .
Susitinka du studentai. Vie nas sako: , — Žinai, Jonai, aš sergu nemiga. — Negali būti, vakar pa skaitose knarkei kaip sveikas. B. ŠLEMPERIS
NIKOLAJUS
OTENASjlllinillIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIllIlinillllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlinillilIlIlIlIlIlIllIlIlI
Sielos gelmių banga Hlin'll!IIIIIIIIIIIIIIIIIII|Į|||||IIIIIIIIIIIIIIIIll![llllll!IIIIIIIIIIIII|||IUI||IIIll||IIIIIII|Į|||||||lll|
Artėja Pergalės trisdešimt, mėtis. Vaikai, gimę po karo, jau tėvai. Todėl vyresniosios kartos žmones, kurių širdys nugairintos išbandymų, kurių siela išaukštinta nepalygina mos kovos su fašizmu didvy riškumo, neretai kankina klausimas: kokius jausmus jaunimui sužadina žodžiai — „niekas neužmiršta, niekas nepamirštas"? Dabar man prieš akis su džiūvusi rožė po stiklu, šalia — Lietuviškosios divizijos raudona vėliava (1943 m. va sario 22 d. ją prakirto bom bų skeveldros ir apliejo ka rių, kovojusių Kursko lanke, kraujas). Ta gėlė saugoma Revoliucijos muziejuje Vil niuje, po ja parašas: „Šią ro žę karys nuskynė hitlerinin kų apšaudomame kaime ir padovanojo gimtadienio pro
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
Studentų profkomitetas stengiasi sudaryti sąlygas, kad studentai atostogų metu galėtų gerai pailsė ti. Per žiemos atostogas už Lietuvos ribų kaupė jėgas būsimam semestrui 101 studentas, daugiausia profsąjungos ir komjauni mo aktyvistai. 25 studentai su turisti niais kelialapiais buvo iš vykę į Karpatus, Jeremčią, Kaukazą, keliavo po Turkmėniją ir Uzbekiją.
ga, 1943 m. birželio 13 d., savo pulko vadui A. Surkui Centriniame fronte". Kas bu vo tas karys? Ar gyvas jis? Dvi muziejaus salės skirtos Didžiajam Tėvynės karui. Žiūri į eksponatus, ir kažko virpteli širdis, nors čia dau giausia fotografijos, o parašai po jomis — šykštūs. Žinoma, gyvas, jausmingas žodis kur kas veiksmingesnis, negu parašas po eksponatu. Ir ta rožė šalia kovos vėlia vos labiau jaudins, jeigu tau apie ją papasakos žmogus, veteranas neturinčių pavyz džio kautynių, lėmusių žmoni jos likimą. Pulkininkas V. Repšys va dovauja Vilniaus universiteto Karinei katedrai, bet nenu traukia ryšių su armija ir šaukiamojo amžiaus jaunuo liais, nuolat dalyvauja įvai
riuose renginiuose ir dalijasi prisiminimais apie karą. Mes kalbamės su juo, kokį pėd saką jaunimo sąmonėje pa lieka tie didvyriškų įvykių atgarsiai. Pakeliui jis neišken čia nepapasakojęs apie Lie tuviškosios divizijos kovos krikštą Kursko lanke ir kaip jis, jaunas leitenantas, mūšio įkaršty nepažino netikėtai pa sirodžiusio blindaže maršalo K. Rokosovskio. Ar jaudina jaunimą tokie susitikimai? Taip, sako ir V. Repšys, ir atsargos pulkinin kas V. Motieka, ir generolas majoras P. Petronis, LTSR Ka rinis komisaras, — žmonės, dažnai pasakojantys jaunie siems anie savo mūšių die nas. Jų klauso. Atidžiai klau so. Įdėmiai. Dėkingai. Klaipėdoje man teko kalbė tis su jaunu politiniu darbuo toju. Jis, atrodo, ką tik buvo perkopęs per trisdešimt. Ka ro, aišku, neregėjo. Išsilavi nęs, iškalbus, bet ne daugiažodis — brangus derinys. Tai Nesvarbu kas — ar mes, gi, aš jo kažkaip paklausiau: senosios Alma Mater studen ar visada praėjusio karo įvy tai, ar pas mus lankęsi sve kiai gyvu aidu atsikartoja čiai pasakotų apie Universite jaunų karių širdyse? Atsakė tą, šis pasakojimas nebus jis man atvirai: pilnas, jei nepaminėsime Stu dentų mokslinės draugijos. Jos — Mes apie karą girdėjom pulsas stipriai jaučiamas ne nuo vaikystės — iš artimųjų, ramiame ir įvairiaspalviame mokytojų. Mus sukrėsdavo. Universiteto gyvenime. Kam iš mūsų tada nepasiro dydavo ašaros? Paskiau klau Skubu j susitikimą su mūsų sėmės technikumuose, aukšto universiteto absolvente, akty. siose. Skaitėme romanus ir at via SMD nare, dabar Medi siminimus. O dabar vėl gir cinos fakulteto dėstytoja D. dim tai. Tegu ir su naujomis Mykolaityte. Ilgai klaidžio smulkmenomis. . . Ir to pir jau painiais Vilniaus klinikų mykščio jaudinimosi jau nekoridoriais, kol suradau Hosbepergyvenam. Daugiau pri pitalinės chirurgijos kated imam protu, rečiau širdimi. rą. Donata užpernai baigė Argi taip iš tikrųjų? Universitetą. Ji buvo puiki Po keleto dienų man teko studentė: labai gerai studija susitikti su karinės ir politi vo, antrame kurse išrinkta nės parengties pirmūnais — grupės komjaunimo sekretore, įvairių armijos kartų atsto o šeštame kurse — seniūne. vais: ir karo dalyviais, ir „ža Norint labai gerai studijuoti liais" pirmamečiais. Susita ir sąžiningai atlikti visuome riau su tuo šešetu nuvažiuoti į Ablingą, apie kurią jie ne (Sutrumpintai iš laikraščio nines pareigas, reikia daug pastangų ir laiko. Ką gi sako buvo girdėję. „Krasnaja zvezda") pati Donata? — Kai kalbu apie studijas Universitete, negaliu neužsi minti apie SMD. Jau antrame susidomėjau šios drau lisio universiteto jungti kurse gijos veikla ir atėjau į fiziolo niu profkomitetu. A. Kai gijos būrelį. Tuo metu pa. rys susipažino su jo dar rašiau vieną darbą. O trečia to - sveikatingumo sto bu, pakvietė tbilisiečių de me kurse perėjau į topogra legaciją atvykti pas mus, finės anatomijos ir operaci vyklose. Profkomiteto pirminin pasirašė bendradarbiavi nės chirurgijos būrelį. Ket kas Antanas Kairys vie mo sutartį 1975 metams. virtame kurse mane išrinko būrelio pirmininke. Kiek šėjo Jerevano ir Tbilisio Mūsų studentai ateityje šio pamenu, mes visada buvom universitetuose. Jerevano galės ilsėtis ir Tbilisio vieni iš geriausių fakultete. Per universitete pasirašyta su universiteto sporto-sveika- tuos penkerius metus parašiau, tartis dėl tolimesnio bend tingumo stovykloje Gu- rodos, keturis ar penkis moks radarbiavimo programos dautoje. Pirmoji mūsų linius darbus. Tur būt, nerei plėtimo. A. Kairys aplan grupė į šią stovyklą iš kia nė sakyti, visas šis dar kė mūsų studentus, poil vyks vasarą. Tbilisio uni bas davė man naudos ir taip kad aš nutariau ir siavusius Jerevano uni versiteto studentai ilsėsis sudomino, toliau dirbti toje medicinos versiteto sporto-sveikatin- mūsų sporto-sveikatingu- srityje. Dabar dėstau topogra gumo stovyklose, domėjo mo stovykloje Žydiškėse. finę anatomiją ir operacinę si jų poilsio sąlygomis. chirurgiją antrakursiams ir D. CESNAUSKYTE trečiakursiams Medicinos fa Užmegzti ryšiai su Tbi
Atostogos pas draugus Daugiau studentų ilsėjo si kitų šalies aukštųjų mokyklų sporto - sveika tingumo stovyklose. Uni versiteto studentų profkomitetas palaiko ryšius su daugeliu aukštųjų mo kyklų, su kuriomis pasira šytos sutartys dėl keliala pių j sporto - sveikatingu mo stovyklas keitimosi. Per žiemos atostogas mū sų studentai ilsėjosi Jere vano, Lvovo, Leningrado universitetų ir Maskvos energetikos instituto spor
kas ir V. Petravičiūtė, II k. stud. O. Makarova ir A. Skladaitė, NEPAŽANGŪS Fizikos fakulteto I k. stud. A. Kepežinskas, IV k. stud. A. Paškevičius, STUDENTAI Medicinos fakulteto II k. stud. R. Žukaitė, III k. stud. Matematikos ir mechanikos V. Jurgutytė, Finansų ir apskaitos fakul fakulteto I k. stud. A. Stačio
PASALINTI
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
RAŠYTOJO PASTABOS
.. .Nuo Ablingos, galima sa kyti, ir prasidėjo fašistų žvė riškumai Lietuvoje. Viskas įvyko pirmosiomis karo die nomis. Už ką sudegino tą kaimą? Galvojama, kad hit lerininkai jau iš anksto buvo numatę sunaikinti pirmą jiems pasitaikiusį tarybinį kaimą — pa bauginimui. Bet siaubingas nusikalti mas nepasiekė savo tikslo, kaip Oraduro ir Lidicės, Chatynės ir Pirčiupiu sunaikini mas. Tautos neišsigando, o dar labiau pradėjo neapkęsti fašizmo. Prieš metus mažosios Ab lingos tragediją pasauliui pri minė menas. Liaudies skulp torius V. Majoras surinko 32 entuziastus. Kaimyniniai kol ūkiai jiems padėjo. Ir štai se name piliakalnyje atgijo ir pakilo didžiuliu ūgiu visi 42 tylaus lietuviško kaimo gy ventojai — figūros iš ąžuolo, liūdni, tragiški paminklai. Aukštyn ir žemyn mes ėjo me tylėdami, nepertraukdami mokytojo J. Petkaus jaudi nančio pasakojimo. Bet ir po to nesinorėjo išvažiuoti. Mes dar kartą užkopėm į viršų ir visiškoje tyloje apžiūrėjome tas skulptūras. Ir tik tada pa judėjome j kelionę. Štai čia ir atsitiko tai, ko man norė josi. Mano pakeleiviai pra kalbo, visi vienu kartu. Ar tai buvo pokalbis? Greičiau karštas jausmų srautas, prisi minimų banga, atėjusi iš pa čių sielos gelmių. Už viso to buvo svarbiausia: įsitikinimas, kad karo istorinių pamokų negalima pamiršti, kad taiką reikia ginti, ginti kasdien, budriai, visomis jėgomis. Kiekvieno tarybinio žmo gaus širdyje įsirėžęs Didžiojo Tėvynės karo patyrimas — su jo sunkumais, praradimais, didvyriškumu, visos tarybi nės liaudies jėgų, jausmų ir minčių aukštuma. Tas patyri mas perduodamas jaunajai kartai, jos priimamas ir šau kia ją žygdarbiui, būti bud ria. Negailestingai bėga laikas. Vis mažiau belieka didžiosios Pergalės liudininkų. Ir žmo giška atmintis • neatsispiria naikinančiam laiko griovimui. Reikia skubėti. Ne tik klausy tis veteranų gyvo balso, bet ir užrašyti jų pasakojimus.
KAINA 2 KAP.
teto I k. stud. V. Tretjakovas, II k. stud. L. Paulaus kas Filologijos fakulteto I k. stud. V. Žemytė, II k. stud. D. Gumauskaitė, Kultūros klubas užsakė Prekybos fakulteto II k. Valstybiniame operos ir bale stud. I. Sargutytė, Istorijos fakulteto I k. stud. to teatre spektaklį „Kuni gaikštis Igoris", kuris įvyks D. Janužkaitė.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas' Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
POKALBIS SU DĖSTYTOJA kulteto studentams. Noriu ge. ru žodžiu paminėti mūsų to pografinės anatomijos ir ope. racinės chirurgijos būrelio mokslinį vadovą docentą J. Serapiną, kuris niekada ne gaili savo jėgų, moka pa traukti, sudominti būrelio dar bu. Doc. J. Serapinas jau 20 metų susijęs su SMD ir gali daug papasakoti apie jos veiklą savame fakultete: — Lygindamas šiandieninę SMD veiklą su ankstesne (aš kalbėsiu tik apie Medicinos fakulteta nes jį geriausiai pažįstu), galiu pasakyti, kad labai pagerėjo darbai, veikla tapo masiškesnė. Studentai patys eina pas mus, su užsi degimu imasi darbo. Vis re čiau pasitaiko tokių atvejų, kad studento dalyvavimas bū relyje pasibaigia su egzami nu. Yra, aišku, ir trūkumų Pagrindinis — skubotumas Dažnai jauti, kad mokslinis darbas konferencijai ne visiš. kai baigtas, nenušlifuotas, prasta demonstracinė medžia ga. Mano nuomone, norint ši. to išvengti, reikėtų pradėti pasiruošimo kampaniją anks čiau, kad studentai galėtų su rinkti ir iš pagrindų išnagri nėti visą savo mokslinių dar bų medžiagą, paruošti išsa mius, nepriekaištingus prane Šimus... Tiesa, jūs prašėt apibūdinti buvusią mano studentę D. Mykolaitytę. Pasakysiu: la bai stropi, randanti laiko ne tik praktikai, bet ir moksli niam darbui. Jos pranešimai buvo ne kartą premijuoti Reta moteris domisi chirurgi ja: tam reikia daug laiko ir jėgų. Jos užsibrėžtas tikslas nelengvai pasiekiamas, bet aš tikiu, kad Donata pasieks jį. J. SIMONAVlClCTf
vasario 26 d. Fakultetų prof- sveikatingumo stovyklų gru blurų įgaliotiniai gali įsigyti pių vadovų dalyvavimas būti bilietų studentų profkomitete. nas. Studentų profkomitetas W Š. m. vasario mėn. 17 d., • 19 vai., Įvyks studentų prof Vasario 20 d. 17.30 vai sąjungos komiteto posėdis. Rektorato posėdžių salėje Komiteto narių, profbiurų įvyks komjaunimo komiteto pirmininkų, bendrabučių tary posėdis. Kviečiami fakultetų bų pirmininkų ir sporto — biurų sekretoriai.
| Tiražas 4500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė I LV 08582 Užs. Nr. 526
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA