CaRVBIPIS scuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
973 m. vasario 23 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO ir partijos, komjaunimo, profsąjungos komitetų laikraštis
SDAALR UNIVERSITETO ORGANIZACIJOJE
Karinis - patriotinis auklėjimas .keriopai didinti gynybinę mūsų Tėvynės galią, skielyti tarybiniams žmonėms kuo didžiausią budrumą, tvirtą ksiryžimą apginti didžiuosius socializmo iškovojimus ir leityje turi būti vienas iš svarbiausių partijos ir liaudies Išdavinių, — buvo pažymėta TSKP XXIV suvažiavime. [Šiandien, Tarybinės Armijos dieną, mes su pagarba mint ie ir Savanoriškąją draugiją armijai, aviacijai ir laivynui Imti — vyriškumo, patriotizmo mokyklą, kurią išeina [įkstančiai mūsų šalies jaunuolių. [ 1972 m. Universiteto SDAALR organizacija išaugo 500 Bujų narių ir dabar vienija 4100 žmonių. Tai viena iš ditia.,sių organizacijų rajone bei mieste, savo darbe pasielar.ti gerų rezultatų. k-.-nai Universitete organizacija surengė daugiau kaip 25 kalbius, susitikimus su Didžiojo Tėvynės karo dalyviais, žyt us šlovės vietomis. SDAALR sekcijose parengti 52 feriai-mėgėjai, 35 motociklininkai, 10 parašiutininkų, 22 valangistai, šaudymo sportu užsiiminėjo 900 žmonių, sų šių įgūdžių prireiks ir karo pavojaus valandą, ir •aus darbo metu. Šiuos skaičius pateikė SDAALR Unirsiteto komiteto pirmininkas B. Blažys neseniai vykusia' partinio komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstytas or•’.izacijos darbas. Posėdyje atkreiptas dėmesys ir į kai kuos trūkumus. SDAALR fakultetų ir skyrių komitetai direpi/odiškai, apsiriboja nario mokesčio rinkimu, sekcijos ausios; partinės ir komjaunimo organizacijos mažai rūasi SDAALR vadovaujančių kadrų parinkimu, mažai pa ries susilaukiama iš dekanatų. raugija — organizacija savanoriška. Pagrindinis jos užrinys — ruošti kadrus Tėvynės gynybai, karinis-patriois jaunimo auklėjimas. SDAALR Universiteto komitetas, ultetų ir skyrių komitetai vieni nepajėgia išspręsti šių lavinių. Didesnę pagalbą turėtų teikti fakultetų, skyrių lovai. Juk jų kolektyvų žmonių karinis-patriotinis auklėas yra tarybinio žmogaus ideologinio auklėjimo viena etinių dalių.
Vasario 21 d. Aktų salėje įvyko iškilmingas minėjimas Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno 55-ųjų metinių proga. Apie šlovin gą kovų ir pergalių kelią susirin kusiems papasakojo Karinės kated ros viršininkas pulk. V. Repšys, Sta lingrado kovų dalyvis, Karinės ka tedros viršininko pavaduotojas pulk. Lia ievas. TSRS Gynybos ministro įsakymu grupė Karinės katedros dėstytojų apdovanoti medaliais. Pasitikdami Tarybinės Armijos 55-ąsias metines, universiteto SDAALR organizacija ir Karinė ka tedra suorganizavo komandines-individualias šaudymo varžybas. Mi nėjimo metu WU SDAALR orga nizacijos pirmininkas B. Blažys pa skelbė rezultatus. Pirmąsias vietas užėmė MF, MMF, FF komandos. Individualiai geriausiai pasirodė V. Beiša (MF), V. Misevičius (MF), A. Dubauskas (MMF). Žiūrovų šiltai sutikti, koncertavo Vilniaus aukštosios radioelektroni kos karo mokyklos saviveiklininkai. Vyt. VOVERIS
'irmakursių adaptacija aukštojoje mokykloje — fakultetų kanatų, komjaunimo organizacijų kiekvienos dienos rūpestis. Hiau čia daug lemia ir paties studento požiūris i studijas, jo Nemingąs ir sąžiningas darbas Studente, Tave pareiga — gerai mokytis
VASARIO 25TARy&IZtfs
IR KARIA/O /ŪRU. Mivy/va blEA'A
SKAIČIŲ EILUTĖS
PRISIMINIMAI APIE SESIJĄ
Fizikos fakultetas: kas
padaryta ir kas
darytina Rašo fakulteto prodekanas doc. B. ALEKSIEJCNAS
Bendras fakulteto vidurkis po žiemos sesijos — 3,89 (1971/72 m. m. — rudens se mestre — 3,65, pavasario — 3,75). Per pastaruosius metus pažangumas fakultete nuola tos gerėja. Malonu konsta tuoti tokį faktą. Geriausiai egzaminus išlai kė III kursas (kurso vidurkis — 4,04). Tik 3 šio kurso stu dentai turėjo akademinius įsiskolinimus: tai A. Kalabuchovas, G. Arutunianas, J. Bachovaitė. Antroje vietoje — V, trečioje _ IV, ketvir toje — II ir penktoje — I kursas. Geriausia akademinė grupė fakultete — IV k. 2 gr. (vidurkis — 4,38). Tai elekt ronikos ir teorinės fizikos specializacijos studentai (ku ratorius — doc. J. Kaladė), antroje vietoje — V k. 4 gr. (vidurkis — 4,20, kuratorius — asist. N. Stulpinienė), tre čioje — III k. 3 gr. (vidurkis — 4,12, kuratorius — doc. A. Smilga),. Ketvirtoje — III k. 5 gr. (vidurkis — 4,11, kura torius — doc. E. Žurauskienė). Blogiausia fakultete yra III k. 4 grupė. Jos vidurkis 3,24, grupėje nėra nė vieno penketukininko, 8 šios grupės studentai turi akademinius įsiskolinimus. Nedaug geres nė padėtis ir II k. 5 gr. (vi durkis 3,27). Net 13 šios gru pės studentų turi akademi nius įsiskolinimus. Šių gru pių vadovams vyr. dėst. V. Žitkevičiui ir doc. V. Šalnai teks daug padirbėti, kol suda rys sveiką, darbingą nuotai ką savo grupėse. Atskirų disciplinų vidur kiai atrodo taip: visuomeninės disciplinos — 3,80 matematinės disciplinos — 3,79 fizikos disciplinos — 3,89: a) bendroji fizika — 3,79 b) spec. disciplinos — 4,00 Lyginant su pereitų metų atitinkama sesija, matyti, kad
visuomeninių disciplinų vi durkis padidėjo 0,15, fiziki nių ir matematinių —- 0,22. Susirūpinimą kelia bendro sios fizikos egzaminas II k. 5 grupėje (vidurkis 2,68). Egza mino metu paaiškėjo, kad šios grupės studentai labai nevienodai buvo įsisavinę žinias. Tik dviejų studentų žinios įvertintos „labai gerai", šešių — „gerai", penkių „patenkinamai", šešių „nepa tenkinamai", aštuoni neturėjo įskaitų už pratybas, todėl jiems nebuvo leista laikyti egzamino. Pagrindinė tokio žemo pažangumo priežastis yra ta, kad dalis studentų per semestrą sistemingai ne dirbo, blogai sekdavo paskai tas, praleidinėdavo pratybas. Matyt, silpnai kontroliuoja mos buvo žinios (semestro metu įvyko tik vienas ko lokviumas!) Fizikinių disciplinų egzami nus geriausiai laikė I kursas (mechanika), vidurkis — 3,91. Silpniausiai matematines disciplinas laikė II k. 4 gr.: egzamino vidurkis 3,00. Iš 14 studentų į mat. analizės egza miną atvyko 11, 5 studentų žinios įvertintos „nepatenki namai". Kaip ir visada, matematinių disciplinų egzaminus geriau siai išlaikė III k.: vidurkis — 4,25. Apibendrindami matemati nių disciplinų egzaminų rezul tatus, atskirų dėstytojų ata skaitas, galime’ teigti, kad ateityje reikia daugiau dėme sio skirti žinių kontrolei se mestro bėgyje (reikia daugiau kontrolinių darbų, kolokviu mų). Atskirai noriu paliesti vi suomeninių disciplinų rezulta tus. Pirmas ir antras kursai laikė TSKP istoriją (vidurkiai atitinkamai 3,67 ir 3,88), III kursas istorinį materializmą (vidurkis 3,97), IV kursas politinę ekonomiją (vidur kis 3,64). TSKP istorijos egza mino neišlaikė penki I kurso studentai (D. Kiseliovaitė, A. (Nukelta į 3 psl.Į
PAŽANGUMAS, DRAUSMĖ, VISUOMENINIS DARBAS Vasario 16 d. Auloje įvyko Universiteto pirmų kursų ak tyvo susirinkimas. Jame dalyvavo LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministerijos darbuotoja E. Slaninaitė, prorektorius mokymo reikalamas doc. B. Sudavičius, partijos komiteto sekretorius doc. P. Bernatavičius, kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Sijavičius ir studentų profkomiteto pirmininkas V. Žeimantas. Pirmiausia į aktyvą kreipėsi prorektorius. — Pirmas kursas šiais mokslo metais teikia gerų vilčių: pagal pažangumą jis užėmė III vietą (po VI ir V kursų), — pažymėjo prorektorius. Ypač gerai sesiją baigė Gamtos fa kulteto pirmakursiai. Jų gretose — 23,2% pirmūnų: 75,8% — baigė be trejetų. Blogiausiai laikė sesiją teisininkai. Net 21% jų turėjo skolų, daug trejetukininkų yra Pramonės ekonomikos fakultete. Nuo pirmakursių adaptacijos aukštojoje mokykloje, nuo jų požiūrio į studijas priklauso jų tolimesnis likimas Uni versitete. Jei dar pirmame kurse bus apsivalyta nuo tingi nių, nuo neperspektyvių studentų, tai Universiteto pažangu mas vis kils. Nors vienas studentas per metus valstybei kainuoja apie 1000 rublių, bet geriau kai kurie nuostoliai, negu nepilnavertis specialistas. Kaip rodo praėjęs semest ras, drausme pirmakursiai nepasižymi. Praleista 16 tūkstan čių valandų be pateisinamos priežasties. Taigi, kiekvienam tenka po 10 valandų. Ypač didelis „nuopelnas" šiuo atžvil giu — buhalterinės apskaitos, psichologijos specialybių stu dentų. Labai svarbu aktyvui palaikyti glaudžius ryšius su kurso draugų tėvais. Turi poveikį „Tarybinio studento“ skyrelis, kuriame rektoratas skelbia pašalintų nepažangių studentų sąrašus. Vertėtų apie pašalinimą pranešti ne tik tėvams, bet ir vidurinėms mokykloms, kurias buvę studentai baigė. Apie profkomiteto naujus renginius kalbėjo V. Žeiman tas. Jis nužymėjo kultūrinio masinio darbo naujas gaires, pabrėžė kovos su nelankomumu ir vėlavimu į paskaitas svarbą. Studentų profkomiteto pirmininkas priminė aktyvis tų skatinimo priemones — geriausi „Tarybinio studento" platintojai galės pabuvoti Minske, geriausio bendrabučio taryba — Taline. — Kur gerai dirbamas visuomeninis darbas, — ten ir pa žangumas geresnis, — svarbiausia J. Sijavičiaus pasisakymo mintis. Jis paragino pirmakursius kuo aktyviau įsijungti į konkursą geriausiai akademinei grupei išaiškinti, aktyviai dalyvauti vasaros darbo ir poilsio stovyklų gyvenime. Nu matoma, kad šiemet respublikoje veiks daugiau kaip 30 sto vyklų, be to trys veiks užsienyje. Tvirčiausius, ištvermin giausius J. Sijavičius pakvietė į darbo ir poilsio stovyklą Tomsko srityje. Taip, spręstinų klausimų daug. Jie reikalauja kruopštaus aptarimo grupėse. O universiteto vadovybė, „Tarybinis stu dentas" laukia pirmakursių naujų pasiūlymų, sumanymų.
Ateina pavasaris, ir profbiurui kartu su dekanatu prireikiaatsakyti j svarbią metų aktualiją — reikia paskirstyti vietas bendrabučiuose. Ir pradedi tada sukti galvą, ką daryti, kad gautų visi, ku rie nusipelnė, ir tie, kuriems labiausiai reikia. Informacijos, t. y. pateiktų dokumentų, gausybė neduoda aiškumo, nemažą dalį pareiš kimų pristato dėstytojai ir as pirantai, atakuoja tave stu dentiškos poros, jau šeimos, kurioms taip pat reikia, ir bū tinai, kambariuko. Pirmenybę bendrabučiui gauti turi ir visuomeninkai; gauname raštų iš Universiteto centrinių me ninių kolektyvų, „Mokslo" treneriai irgi negaili rekomen dacinių pareiškimų. O kur dar Universiteto komjaunimo ir profsąjungos komitetų, interklubo kandidatai. Žalia akyse nuo šūsnių pir maeilių pareiškimų. O grupė se tuo metu vyksta susirinki mai, kuriuose sudarinėjama eilė teisei į būsimą vietą bendrabutyje. Prasideda tada tradiciniai ašaringi debatai, grupėse sužinoma apie tikruo sius materialinius nepritek lius, prisimenami visi metų pirkiniai. Ne paslaptis ir tai, kad dažniausiai nugali ir lai mi drąsesnieji, o kuklieji dar kartą turi progos įsitikinti, kad ši žmogiška ypatybė ne visada naudinga. Grupės bal suojančių rankų miškas paga liau sudaro eilę, sudaro pro
f--/
J I
i* 1 • /Y T f! 4 J 'T* f\ (JII U LUI U
tokolą su solidžiais proforgo, profbiuro nario ir kuratoriaus parašais. Štai jau viską turi me: vietų bendrabučiuose planą, krūvą pareiškimų: de kanas dar primena apie vietų rezervą būsimiems pirmakur siams ir geriausiai padirbėju sių per vasarą darbo ir poilsio stovyklų dalyviams. Komisija, susidedanti iš dekanato, prof sąjungos ir komjaunimo biu rų atstovų, sėdasi už pareiški mais apkrautų stalų ir prade da „svarstymą". Suskaičiuoja mi aukščiausios ir pirmos rū šies pareiškimai, atimami iš bendrojo vietų skaičiaus ir gaunamas dviženklis skaičius, kuru padalijus, eiliniams stu dentams grupėse tenka po 3—5 vietas. Pakviečiam tada grupės ak tyvą, paskelbiam, kas gauna bendrabučius. Jiems būna aišku, o grupei ar kursui — ne. Iškabinam sąrašus. Neradu sieji savęs pavardžių virtinėje laukia rudens. O gal? Taip. Vienetams nusišypso laimė. Drąsiausieji atakuoja rektora tą, gauna iš Rektoriaus fondo, ir ateina į tuos pačius, jau pilnus, mūsų fakulteto kamba rius. Si skirstymo „technologija" analogiška kiekviename fakul tete ir ji kartosis tol, kol ne
— f
'T* 4 J 'ji C I U IfJ V O
V • 'l J I V b ltC
bus pakankamai bendrabučių. O kol kas reikia tenkintis tuo, ką turime. Dažnai, susi durdamas su bfendrabučių rei kalais, nori nenori pradedi galvoti, kaip geriau, teisin giau juos skirstyti. Turiu keletą pasiūlymų. Vienas jų iškilo iš mūsų fa kultetui būdingo reiškinio, virtusio problema. Štai ji. Mūsų fakultete yra daug Uni versiteto visuomeninių orga nizacijų atstovų. Objektyviai vertinant, jie triūsia viso Uni versiteto labui, daugiausia iš lieja energijos šiose pareigo se, o bendrabučiais aprūpinti turi.. . fakultetas. Argi teisin ga? Kai kas pasakys, kad čia nedaug, sakykim, šešios vie tos, tačiau jei mums jos nebū tų labai reikalingos, negulė tų pareiškimai su viltim, kad nors keliems mėnesiems, nors, mokslo metų pabaigai būtų paskirtas bendrabutis, ir... nerašytume apie tai. Ar ne reikėtų fakultetams, kuriuose studijuoja studentai, einantys svarbias pareigas Universiteto mastu, paskirti atitinkamai papildomų vietų? Kiltų klausi mas, iš kur tas vietas paim ti? Siūlyčiau iš fakultetų, ku riuose nėra panašių visuomeninkų. Kitas pasiūlymas — planuojant fakultetams vietas bendrabučiuose, reikėtų atsi
11 Z1 I /? (* fVU t f tUd
žvelgti į studentų kilmės geo grafiją. Fakultetų profbiurai galėtų net paruošti tokius są. rašus. Yra nemažai studentų, kurie turi tik tėvą arba tik motiną, arba yra senelių Įšlaikomi. Tai irgi turėtų būti sa votišku kriterijumi skirstant. Mūsų profbiuro komisuos, dažnai apsilanko bendrabu čiuose, ieško kontaktų su ta rybomis, tačiau matome, kad mūsiškiams nelabai jau py ragai pas medikus, be to, į fa kultetą toliau vaikščioti. Ar nereikėtų fakultetų studentus apgyvendinti kuo kompaktiškiau, t. y. vietas koncentruo ti viename, dviejuose bendra bučiuose, skiriant čia atski rus aukštus ar net blokus keletą metų iš eilės. Tai turė tų skatinti profbiurus ir de kanatus dar labiau kontro liuoti švarą ir tvarką savose zonose, galėtų išsivystyti net gražus lenktyniavimas tarp fakultetų, būtų padidinta fa kulteto atsakomybė už bend rabučių kilnojamą turtą, pa talpas. Akivaizdus pavyzdys — medikų bendrabutis, kuris pirmauja ne tik Universitete, bet ir respublikoje, o štai antram bendrabučiui pas vyti ir pralenkti medikus trukdo, tur būt, fakultetų margumy nas. A. ORENDERAIIYTE IF profbiuro pirmininkė
A. MESKYS
SUNKU PRATYBOSE
A. STANEVIČIAUS nuotraukose: studentai g.'mo užsiėmimuose.
karinio ren
LENGVA MŪŠYJE
MUSŲ ARMIJA 1918 m. vasario 23 dieną prie Pskovo ir Narvos jauni Raudonosios Armijos pulkai davė atkirtį vokiškiesiems okupantams. Nuo to laiko va sario 23-oji ir minima kaip Tarybinės Armijos diena. Per savo gyvavimo laiką mūsų šalies Ginkluotosios Pajėgos nuėjo nelengvą, bet šlovingą kelią. V. Leninas teoriškai pagrin dė ir praktiškai sudarė planą, kaip pertvarkyti senosios ar mijos likučius, juos panaudo ti, sudarant naują armiją, kuri ne slopintų, o gintų visos liaudies ir jos revoliucijos interesus. Raudonoji Armija kūrėsi kaip daugianacionalinė liau-
dies armija. Jos gretose buvo ir lietuvių tautos sūnūs J. Uborevičius, V. Putna, J. Svelnys, J. Smuškevičius, F. Baltušis-Žemaitis — įžymūs Raudonosios Armijos vadai. Visuose savo augimo ir vys tymosi etapuose tarybinės Ginkluotosios Pajėgos garbin gai atlikdavo ir atlieka savo istorinę užduotį — ginti Spa lio Revoliucijos iškovojimus, saugoti taikų kuriamąjį tary binės liaudies darbą nuo ag resorių. Tarybinių karių did vyriškumu, jų mokėjimu triuškinti priešą įsitikino ja poniškasis imperializmas, vo kiškieji fašistai Didžiojo Tėvynės karo metais. Už Tėvynės laisvę kovojo
visi mūsų tarybinių respubli kų atstovai. L. Brežnevas sa vo kalboje, pasakytoje 1967 m., atidarant paminklą-ansamblį Volgograde, pabrėžė, kad ,.jeigu Stalingrado apka suose petys j petį nebūtų sto vėję Rusijos ir Ukrainos, Bal tarusijos ir Pabaltijo, Kauka zo ir Sibiro, Kazachstano ir Vidurinės Azijos sūnūs — ne būtų buvę pergalės prie Sta lingrado". Tai galima pasaky ti apie kiekvieną karo dieną, apie kiekvieną pergalę. Tary binės Armijos gretose kovojo daug nacionalinių junginių bei dalinių, jų tarpe ir 16-oji Lietuviškoji divizija. Jos ka riai kaudamiesi nuėjo neleng vą 1500 km. kelią. Už drąsą ir didvyriškumą ordinais bei medaliais apdovanoti 13764 divizijos nariai, dvylikai jų suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Mūsų Uni-
versiteto dėstytojų tarpe taip pat yra buvusių 16-osios Lietuviškosios divizijos karių bei Didžiojo Tėvynės karo daly vių: J. Tornau, P. Valis, J. Mickus, B. Blažys, Ch. Goldbergas, D. Stepanovas, S. Kancedikas, Ch. Kibarskis, S. Sinaitė, A. Bulota, J. Rotomskis ir kt. Po antrojo pasaulinio karo prasidėjo naujas tarybinių Ginkluotųjų Pajėgų vystymosi etapas, kuris tebesitęsia ir šiandien. Pasaulinio imperia lizmo agresyvumas reikalauja, kad mūsų Ginkluotosios Pajė gos ,,laikytų paraką sausą". Šiandien mūsų armija ir laivy nas pakankamai aprūpinti branduoliniu ginklu, įvairaus tipo raketomis, viršgarsiniais lėktuvais, tankais, šiuolaikine artilerija, atominais povande niniais laivais. Tačiau kovinę tarybinių
Ginkluotųjų Pajėgų jėgą su daro ne tik technika, ginklai, bet ir kariai, kurie šią techni ką valdo. Jau dabar apie pusė tarybi nių karių — tai žmonės su aukštuoju arba viduriniu išsi lavinimu. Jų gretose yra ir mūsų Universiteto auklėtinių. Šiam reikalui jie mokosi Karinėje katedroje. Jos kari ninkai drg. Repšys, Liaševas, Jakimčiukas, Kuznecovas ge rai veda karinio parengi mo pamokas. Reikia pažy mėti ir karinio rengimo pir mūnus studentus Z. Baranaus ką (MF V k), V. Burovą (FF IV k.), A. Kulakauską (IF III k.), D. Baikštį (PEF II k.), A. Rudi (FAF IV k.), N. Laškevičių (Fil. F III k.), V. Trofimovą (MMF IV k.), R. Rama nauską (ChF III k.), R. Kliminską (GF III k.) ir kt. Universiteto partijos, kom-
jaunimo komitetai, rektora^ daug dėmesio skiria karinis-' patriotiniam darbui. Paskui niuoju laiku ir dekanatai daugiau domisi studentų k| nio-patriotinio darbo bei kokybe. Pernai karisj patriotinio darbo eiga 1W'| apsvarstyta Chemijos F* kos, Finansų ir apskaitos -j kultetuose. Praktika parodė, kad R drausmingas, visapusiškai '] silavinęs, gerai įsisaviEj mokslo žinias Universikj studentas gali tapti karūįj parengimo pirmūnu kate®! je, o vėliau ir karinėje ta.-| boję. _ V. BUKAVEC^i Karinės katedros dėstyto?] Kapit(q
Fizikos fakultetas: kas padaryta ir kas darytina (Atkelta iš 1 psl.) Juškevičius, Z. Baranauskas, V. Keršys, R. Sabanskis) ir du antrakursiai (L. Lezner, A. Avdejevas). Jie nedaro garbės fakultetui. Iš 402 studentų, laikiusių visuomeninių moks
lų egzaminus, 104 išlaikė „la bai gerai", 135 „gerai", 156 — „patenkinamai". „Patenkina mai" gavo tie, kurie atžagaria ranka ruošėsi seminarams, juos praleidinėjo, nekonspek tavo klasikų veikalų, ateida vo į individualias konsultaci jas nepasiruošę. Visuomeninių disciplinų egzaminai parodė, kad mū sų fakulteto studentai pa lyginus gerai įsisavino dėsto mus dalykus, sugeba nagrinė jamus klausimus susieti su gyvenimu, su Tarybų Sąjun gos užsienio ir vidaus politi ka, gerai orientuojasi tarptau tiniuose įvykiuose, moka juos kritiškai vertinti. Daugelis studentų gerai žino marksisti nės filosofijos klasikų veika lus, savo atsakymuose vengia tuščiažodžiavimo ir pigios agitacijos, pateiktus klausi mus analizuoja iš esmės. Tai studentai B. Vengalis (V k.), Z. Vaigauskas (III k.), S. Ar lauskas (III k.) ir daugelis ki tų.
1473 m. vasarį Lenkijos mieste yorunėje, pirklio Koper niko šeimoje, gimė žmogus, „sustabdęs saulę ir pajudinęs žemę“. Mus skiria pusė tūkstantmečio. Kodėl mes grįžtame į viduramžius, kodėl taip atidžiai įsižiūrime į lenkų astronomo charakterį ir gyvenimą? Niutonas kalbėjo: „Jeigu aš pamačiau daugiau už kitus, tai todėl, kad stovėjau ant gigantų pečių“. Genijus — bet kurios kartos amžininkas. Ir šiandien su mumis gyvena Kopernikas ir Ciolkovskis, Niutonas ir Koroliovas, dešimtys mokslininkų, į kurių pečius remiasi šiuolaikinis mokslas. Mes, kosminės eros žmonės, gerbiam jų atminimą ir mokomės iš jų mąstyti, ieškoti, gyventi. Juk genijus visų pirma — žmogus.
ŽMOGUS, PAJUDINĘS ŽEMĘ Pirmieji astronomai buvo šiandieną visiškai nežino mi dangaus stebėtojai, kurie kaupdavo stebėjimų metodi ką ir duomenis, perduodavo ateinančioms kartoms savo samprotavimus ir išvadas. Mezopotamijoje, Egipte, senovės Kinijoje astronomų sukauptos žinios buvo gana išsamios. Senovės pasaulio mokslo laimėjimus apibendrino grai kų filosofas Aristotelis, kuris laikė Žemę rutuliu, nejuda mai stovinčiu pasaulio cent re, apie kurį sukasi visi dan gaus kūnai. Pastatęs į visa tos centrą Žemę ir privertęs visus dangaus kūnus suktis aplink ją, Aristotelis padėjo pagrindą vadinamajai geo centrinei pasaulio sistemai. Ją toliau išvystė Alek sandrijos mokslininkas Klau dijus Ptolomėjus mūsų eros antrajame šimtmetyje, ir ji moksle išsilaikė iki Koperni ko reformos. Aristotelio ir Ptolomėjaus geocentrinę sistemą ėmė griauti Kopernikas. Jis pri ėjo racionaliausią išvadą apie pasaulio sandarą ir teigė, kad planetos, jų tarpe ir Žemė, sukasi aplink Saulę, kuri yra visatos centre. Tai — helio centrinė sistema. Kopernikas pabrėžė, kad regimojo dangaus sukimasis Vra netikras ir kad jis atsi randa dėl tikro Žemės judėpuno — sukimosi aplink savo Ps! ir skriejimo aplink Saulę. Kemė, išjudinta iš visatos frentro, pasidarė eilinė planep Vadinasi, fizikos dėsniai, pustatyti Žemėje, turi galioti Panguje klaidžiojančioms Žefnes seserims — planetoms, ps turi būti materialios kaip Į Žemė. Nebeliko skirtumo r'rp dangaus ir Žemės. I Revoliucinės idėjos nebuvo P8r|Ivotos, bet paremtos išsarla>s stebėjimų ir matavimų f'omenimis, nors iki telesko po išradimo dar buvo 60 meĮ Jos, išdėstytos stambioje L^PerP.iko knyR°je, nepatiko f nyčiai. Kad šios idėjos Į Pustų visuomenėje, Koper
niko knygą įtraukė į drau džiamų skaityti sąrašą, o at kakliuosius naujų idėjų sklei dėjus persekiojo. Koperniko visata dar bu vo tolima nuo šiuolaikinio jos vaizdo. Saulė dar nebuvo laikoma žvaigžde. Visatos ri bą sudarė nejudančių žvaigž džių sfera. Planetų judėjimo ypatybės buvo aiškinamos re miantis Ptolomėjaus idėjomis. Šios teorijos trūkumus pa laipsniui šalino vis augančios žinios, besiremiančios teisin gu Koperniko sukurtu pa grindu. Taigi Kopernikas pagrįstai laikomas moderniosios astro nomijos tėvu, šiuolaikinio mokslo pagrindų kūrėju. Nuo jo epochos ėmė sparčiai vys tytis fizika, matematika ir visi gamtos mokslai. Lietuvos teritorijoje Koper niko idėjos plito iš senojo Vilniaus universiteto ir prie jo įsikūrusios astronomijos observatorijos. Čia dirbę gar sūs tuo metu astronomai Po čobutas, Sniadeckis, Slavins kis ir kiti uoliai ieškojo Ko perniko idėjų patvirtinimo ir jas skleidė visuomenėje. įgyvendinta sena Vilniaus astronomų svajonė — obser vatorija iškelta iš miesto į Molėtų rajono Ciulėnų kol ūkio teritoriją. Ateityje čia išaugs rimta mokslinio darbo įstaiga, aprūpinta šiuolaiki niais astronominiais įrankiais ir laboratoriniais prietaisais. Naujosios observatorijos statyba leis išplėsti tyrinėji mų tematiką, pagausinti res publikos astronomų įnašą į pasaulinę astronomiją. V. ŽITKEVIČIUS Fizikos fakulteto Astronomijos ir plazmos fizikos katedros vyresnysis dėstytojas
KOKIOS SIOS EGZAMINŲ rime skirti I kursui. Nors kon kursas buvo nedidelis, bet į SESIJOS IŠVADOS? mūsų fakultetą rudenį atėjo daug gabaus jaunimo. Į lietu Pažangumas palaipsniui ky vių kalba dėstomas grupes la, drausmė gerėja, tačiau tai priimtų studentu atestatų vi nereiškia, kad mes jau galime durkis 4,5, į rusų k. — 4,4. nusiraminti. Turime siekti, Stojamųjų egzaminų vidur kad ir ateityje pažangumas kiai: . į lietuvių k. dėstomas gerėtų, būtų mažiau praleidi- grupes — 4,26, į rusų k. dės nėjama užsiėmimų. tomą grupę — 4,1. Taigi, kon Dekanatas daug rūpinosi ir tingentas buvo puikus. Bet rūpinasi pažangumo gerini pirmoji sesija parodė, kad mu. Žiemos atostogų metu mes per mažai rūpinomės I buvo organizuota „sessium pi- kursu. Per rudens semestrą iš grorum“, kurios metu iš 57 I kurso išėjo 7 studentai, net skolininkų skolas likvidavo 22 pirmakursiai turėjo įsisko 21. Dabar fakultete turim linimus (dabar skolas turi 9 „tik" 36 skolininkus (to anks studentai, 6 pristatyti išbrauk čiau nėra buvę). Skolininkams ti iš studentų sąrašų). fakultete sudaryta nepakantu Šiandien nepakanka gerai mo atmosfera: nepažangių stu skaityti paskaitas, t. y. per dentų tėvams rašomi laiškai, teikti studentams žinias. Šian skolininkų sąrašas iškabintas dien gerai organizuotas moky viešoje vietoje, 12 skolininkų mo procesas turi susidėti iš pristatyti išbraukti. Tai prie kelių dalių: žinių perteikimo, monės, kurios taikomos esa operatyvaus žinių įvertinimo mai padėčiai pagerinti. Kas ir kontrolės. Atrodo, šiandien padaryta ir kas bus daroma mes turime skirti daugiau dė ateityje? Ypatingą dėmesį tu- mesio operatyviam žinių įver-
TRUMPAI
tinimui. Kai kas šia kryptimi jau padaryta. Metodinės komi sijos I ir II kursui paruošė studijų eigos ir savarankiško darbo planus, panašūs planai Įvyko Tarptautinių san ruošiami ir vyresniems kur tykių būrelio susirinkimas. sams. Katedros vis dar per Studentai pasidalino kelio mažai dėmesio skiria kolok nių po Lenkiją įspūdžiais. viumams, pratyboms, namų darbų kontrolei. Dar per ma IV k. istorikė Rudytė įdo žai į mokymo procesą įtrau miai pasakojo apie senąjį kiami laborantai. Studentams „karalių miestą" Krokuvą, trūksta gerų ir metodiškai Varšuvą, Zakopanę ir ki paruoštų mokymo priemonių, tas lankytas vietoves. nors kai kurie dėstytojai to Apie lenkų jaunimą, kias priemones jau daug metų studentų gyvenimą, pasa planuoja... Pagaliau pažangu kojo A. Paulauskas ir A. mui neigiamai atsiliepia kai kurių dėstytojų neorganizuo- I Cereška. Doc. R. Žiugžda tumas, dažnos komandiruotės. j nužymėjo pagrindines toMums dar daug reikia pa | lesnės būrelio veiklos gai dirbėti tobulinant ir gerinant res, svarbiausius jo užda speckursų dėstymą, darbą vinius. R. JOKANTAITĖ I speclaboratorijose. Jau dabar Du stambius kultūrinius turime rūpintis būsimo pirmo kurso sukomplektavimu, o renginius neseniai suorga tam reikia išvystyti agitacinį nizavo Studentų profkodarbą respublikos abiturieitų mitetas. Keturi šimtai stu dentų dalyvavo susitikime tarpe.
su istorinio filmo „Herkus Mantas" statytojais ir ak tore E. Pleškyte. O sekma dienį beveik 600 studentų Kauno damos teatre žiū rėjo J. Grušo dramą „Bar bora Radvilaitė". Studentai dėkingi šių 6. Geriausiems MTD skiria renginių organizatorei Re mos šios piniginės premijos: ginai Sadauskaitei, Stu I premija — 600 rb. dentų profkomiteto pir II premija — 400 rb. mininko pavaduotojai kul III premija — 200 rb. tūros reikalams.
GERIAUSI MOKSLININKŲ DARBAI NUOSTATAI 1. Mokslinių tiriamųjų dar bų įdiegimas j praktiką su prantamas kaip šių rezultatų realizacija techniniams, tech nologiniams, gamybos valdy mo ir organizavimo proce sams kurti bei tobulinti, to lesniam mokslo tiriamųjų darbų vystymui ir t. t. 2. Įdiegtų arbą įdiegiamų mokslo tiriamųjų darbų efektyvumo įvertinimo pa grindiniais kriterijais reikia laikyti: a) ekonominį efektyvumą, išreikštą pinigais, b) produkcijos kokybės ge rinimą, c) gamtos apsaugą, d) naujų prietaisų, mašinų, įrengimų kūrimą, e) liaudies ūkio vystymo planų sudarymą ir kt. 3. Konkursus baigti iki ateinančių metų vasario 1 d. 4. Įdiegtų arba diegiamų mokslo tiriamųjų darbų pri statymo konkursams privalo mi šie dokumentai: a) trumpa MTD anotacija; b) įmonės, organizacijos įdiegusios arba diegiančios universitete atliktą mokslo tiriamąjį darbą, atsiliepimas. 5. Minėtus dokumentus pri geriausiems (efektyviausiems) įdiegtiems arba diegiamiems statyti konkursų pirmininkui per metus ūkiskaitiniams arba pavaduotojui ne vėliau mokslo tiriamiesiems darbams kaip iki ateinančių metų sau išaiškinti sio 10 dienos.
Siekiant geriau vystyti ūki skaitinius mokslo tiria muosius darbus, turinčius praktinį pritaikymą, ir gautus rezultatus įdiegti į praktiką, rektoriaus įsakymu kiekvie nais metais, pradedant 1973, vyks konkursas išaiškinti geriausiems (efektyviausiems) ūkiskaitiniams mokslo tiria miesiems darbams, kurių re zultatai įdiegti arba buvo diegiami tais metais. Sudaryta konkurso komi siją: pirmininkas — prorek torius mokslo reikalams doc. J. Grigonis, pavaduotojas — mokslinio tyrimo sektoriaus mokslinis sekretorius R. Šim kūnas, nariai: FF dekanas doc. V. Kybartas, ChF deka nas doc. E. Ramanauskas, MMF dekanas doc. A. Raudeliūnas, GF dekanas doc. R. Tarvydas, MF prodekanas prof. J. Markulis, PEF prode kanas ek. m. k. P. Prakapas, PF prodekanė doc. R. Vaištarienė, FAF prodekanas doc. J. Laškovas, Mokslinio tyri mo sektoriaus vyr. ekono mistas R. Radžiūnas. I KONKURSO
„.. .Jei, draugai, su kuriais maudėsi N., būtų žinoję skęs tančiųjų gaivinimo principus, jis šiandien būtų gyvas. Jau nuoliai ištraukė jj iš vandens vos praradusį sąmonę. Pagul dė ant kranto ir nuėjo ieško ti gydytojo. Gydytojui atvy kus, jau buvo vėlu..." Vienas svarbiausių Skęstan čiųjų gelbėjimo draugijos už davinių — išmokyti gyvento jus plaukti ir gelbėti skęstan čius. 84 proc. žuvusių vande nyje nemokėjo plaukti. Šne kos, kad skęsta geri plauki kai, neturi pagrindo. LSGD numato kiekvieną aktyvų draugijos narį išmokyti pui kiai plaukti, irkluoti, valdy ti bures ir valties motorą. Draugija ypatingą dėmesį skiria plaukymo, vandens sli džių, povandeninio sporto, vandens turizmo išvystymui. 1970 m. įvyko LTSR Skęs tančiųjų gelbėjimo draugijos (SGD) suvažiavimas. 1971 m. LTSR Ministrų Tary ba patvirtino suvažiavimo priimtus SGD įstatus. Tais pa čiais metais, siekdami sustip rinti žmonių gyvybės apsaugą vandens telkiniuose, Lietuvos KP Centro komitetas ir LTSR
JAU ŽINOMI KONKURSO GERIAUSIAM (EFEKTY VIAUSIAM) MOKSLO TI RIAMAJAM DARBUI, ĮDIEG TAM (ARBA ĮDIEGIAMAM) 1972 M., REZULTATAI. Vertinimo komisija, susipa žinusi su pateikta konkursui medžiaga, nutarė: 1. Pirmos vietos neskirti, kadangi konkursui nebuvo pateikta efektyvaus darbo, kuris būtų pilnai panaudotas liaudies ūkyje. 2. Antrą vietą skirti ir iš mokėti 400 rub. premiją doc. E. MONTRIMO vadovauja mam darbui „Seleno - arseninio pasluoksnio uždėjimo technologijos paruošimas ir įdiegimas seleninėms elektrografinėms plokštelėms". 3. Trečią vietą skirti ir iš mokėti 300 rub. premiją doc. R. VILIŪNO vadovaujamam darbui „Lietuvos kultūros pa minklų fiksacija fotogramet riniais metodais". 4. Paskatinamąją premi ją — 150 rub. skirti doc. C. KUDABOS vadovaujamam darbui „Gleciomorfologinis Baltijos aukštumų žemėla pis".
E. DARASKEVICICTĖ
PAŠALINTI
NEPAŽANGŪS STUDENTAI MMF I k. stud. M. Gansiauskas, R. Bagdonavičius, R. Dv.brovnaitė, III k. stud. K. Gintaias, FF I k. stud. V. Stecenko, II k. stud. V. Rumba, L. Malachatko, Fil. F. I k. stud. V. Reišytė, A. Paukštytė, n k. stud. O. Vargalytė, III k. stud. V. Cimbolaitytė, FAF I k. stud. A. Valškūnas, V. Jaučkus, II k. stud. R. Gorfunkel, III k. stud. V. Gliožeris, IF I k. stud. K. Tamašaus kaitė, R. Zakrauskaltė, MF III k. stud. A. Litvinas, IV k. stud. K. Surkys, ChF IV k. stud. Z. Stulpi nas.
Nepalik draugo nelaimėje! Ministrų Taryba įpareigojo Lietuvos Skęstančiųjų gelbė jimo draugijos ir respublikos, miestų ir rajonų komitetus operatyviau steigti pirmines Lietuvos Skęstančiųjų gelbė jimo draugijos organizacijas, užtikrinti, kad draugijos na riai aktyviai dalyvautų už kertant kelią nelaimėms van dens telkiniuose. 1972. V. 24 Universitete įvyko SGD pirminės organi zacijos steigiamasis susirinki mas. Šiuo metu Universitete yra 700 SGD narių. SGD organizacijos aktyvas sie kia, kad kiekvienas Univer siteto studentas, dėstytojas, darbuotojas taptų Skęstančių jų gelbėjimo draugijos nariu. Komjaunimo komiteto inicia tyva vasarą, darbo ir poilsio stovyklų metu, daugelis stu dentų tapo Universiteto SGD pirminės organizacijos na riais. Šiame darbe pasižymė jo MF IV k. stud. A. Blažys. Artimiausiu laiku numatoma kiekviename fakultete orga nizuoti SGD žemutines orga-
nizacijas. Jau dabar kai ku riuose fakultetuose sudarytos SGD grupės. Gal būt, ne visiems aiški draugijos veikla. Suprantama, organizacija gyvuoja dar ne pilnus metus. Vilniaus miesto Lenino rajono SGD konferen cijoje, kurioje dalyvavo ir Universiteto SGD pirminės organizacijos delegatai, buvo pažymėta, jog labai svarbu šiame etape yra agitacinis propagandinis darbas. Tai priklausys nuo mūsų pačių, Universiteto SGD komiteto, fakultetų organizacijų, akty vumo. Šiais metais taip pat numa toma rengti pirmosios pagal bos teikimo mokymą, semi narus. Labai svarbus pasiruošimo vasaros sezonui periodas. Vėl veiks darbo ir poilsio stovyk
los. Kad užbėgtume nelaimei už akių, stovyklose turi būti gelbėtojų draugovės bei pos tai (pavojingose vietose pa statomi draudžiantys maudy tis ženklai, budima ir t. t.). Norint įgyti SGD žinių ir įgūdžių, reikės laiko, bet nė ra abejonių, jog gyvenime tam tikromis aplinkybėmis tai bus atpirkta su kaupu. Universiteto SGD pirminės organizacijos komitetas kvie čia 1973 m. visus dėstytojus, studentus, tarnautojus stoti į skęstančiųjų gelbėjimo drau giją, Universiteto SGD pirmi nė organizacija turi būti pa vyzdys kitoms respublikos bei miesto pirminėms organi zacijoms. V. PIVORIŪNAS VVU SGD pirminės organizacijos pirmininkas
Nuo vasario 26 d. iki kovo 3 d. VVU aktų salėje bus skaitomos paskaitos, kaip suteikti pirmąją medicininę pa galbą. Skelbiame grafiką: pirmadienį 11 — 13 vai., trečia dienį — 9 — 11, 11 — 13, 13—15, ketvirtadienį 9 — 11, 11—13, 15 — 17, 17 — 19 vai., penktadienį — 11 — 13, 13—15, 17 — 19 vai. Kviečiame i paskaitas!
M. ZARKAUSKAITĮ III k. lituaniste
S. VALENTAS III k. lituanistas
Z
♦ Prieš baltą šviesą akys užsimerkia — Kas buvo, kas gyvena ir kas bus. Stovėk ties upėm ir manęs nesmerki — Tik medžiai drasko dilstančius rūbus.
Kol stogo žirgas dulkėmis pražys, Pajūry kopos — šviesūs smėlio suodžiai. Eilėraštis prisikelia, ir žodžiai Apsikabina krintančias pušis.
Mediumas — triukšminga studentiška šventė, studijų vidurys. O gal tik kelio pra džia? Arba — jaunystės am žiaus pilnatis, literatų įkvėpimo akimirka?
Kelių žiema. Laukų riba ledinė. Vardai, kurių pasaulyje nėra. O rūbą drasko akmenys. Žara. Mediniai būgnai. Pusto. Ąžuolynai.
Z. ŠIAUDVYTIENĖ III k. žurnalistė PO MEDŽIOKLĖS
UNIVERSITETE
Užpusto kaimus. Katekizmai dyla. Akmens žymė. Pasenusi kalba. Pavargsta knygos. Mažvydas, Arba — Jų sukilimas prieš ateinant tylai.
Negerą naktį Žvaigždės — vilkės akys (O sniegas kruvinas ir pėdos sunkios), Ir inkščia drebulys — Išalkęs būsimas plėšrūnas.
Į kalnus grįžę, jie po žemėm vaikšto Su kalavijais, skylančiais šalia. Ant sienų liejas Mažvydo sale Sparnuota gotika — kaip akinančios žvaigždės.
Baltais dantim sukanda Vilkė naktį. Išplėšia juodą gabalą.. . Ir šviečia properša — Neužmirštas medžioklės ritualas.
Valdas VASILIAUSKAS □I k. žurnalistas APSAKYMAS Gyveno kadaise bendrabutyje Nr. 2 aštralležuvis studen. tas. pavadinęs ŠĮ griozdišką marą Vienuolynu. Gal tas ne žinomas krikštatėvis jau nupliko ar net iškeliavo j dausas, bet taiklus vardas liko. Rudai murzinos sienos, keturios ei lės mažyčių tarsi tvirtovės šaudymo angos langelių, klasi kinės asketiškos linijos, mėginančios sudrausminti nesu skaičiuojamų galjbę plytų... Pilka, nuobodu. Ir. atrodo, nenustebtum, sužinojęs, kad čia ir dabar gyvena ilgaskver niai scholastai iš XVI amžiaus, kai Universitetas dar vadi nosi Academia et universitas Vllnensis. . . Ar nesunku jaunai studento sielai šaltame akmeniniame kūne? Ar nesupllkėja jausmai, nesuvienodėja rūpesčiai? O gal iš viso tokių dalykų nebūna?
Šeštadienio vakarą sėdėjau prie blausiai apšviesto budin čiojo staliuko ir skaičiau knygą. Tiksliau, ne skaičiau, o tik žiūrėjau į atverstą puslapį. Laikas man buvo sustojęs: tyliai tamsoje tūnojo koridoriai, vienodai švietė lemputė, niekas netrankė durų, niekas virtuvėje nečirškino vakarie nės, — visi išėję, visi linksminosi po sunkios mokymosi sa vaitės. Tik aš tūnojau prie šito staliuko, užmiršta viso pa saulio. Gyvenimas — tai nesibaigianti biaurastis. Taip, biaurastis! Kai esi jauna mergina, visa gyvenimo prasmė yra gražios vaikino garbanos, — jų netekus, apsiverčia vi sas pasaulis. O jei dar esi tik antrakursė ir, savo nelaimei, filologė (vadinasi, beveik poetiška siela), tokį smūgį atlai kyti tikrai sunku. .. U, nenaudėlis! Tris dienas akių nero dė, o šiandien atsiuntė laiškpalaikį. „Buvau brangi ir arti ma. . . Juk tu tokia dailutė! . . Bet man nusibodo žaisti vai kų darželį ir kovoti iki prakaito dėl kiekvieno pabučiavi mo. . . Aš supratau, kad dar negreitai išgirsiu „Toute a toi". O gaila! Eisiu paieškoti lengvesnės duonos". Ir taip toliau, ir panašiai. Štai guli knygoje tas popiergalis, kuriame trūksta penkių kablelių, vienos nosinės, o stiliaus klaidų — nors referatą rašyk. Iki trečio kurso neišmoko žmoniš ko laiško suregzti. Ir kaip galėjau vaikščioti su tokiu siau rapročiu! Visi tie medikai.. ..Tuote a toi! Kad tu nesulauk tum! Visi vaikinai tegalvoja apie tai. O kur kilnesni jaus mai? Toute a toi! Fe, jis nulūžusio mano kulniuko nevertas. Bet.. . Jis toks aukštas ir lieknas! Kokios jo garbanos, akys, lūpos. .. Manieros kaip tikro gydytojo. Kambario draugės iš pavydo pirštus čiulpė; gatvėje nepažįstamos mer ginos net išsižiodavo, į jį žiūrėdamos. Ak! Bet pamanyk, aš irgi graži, netgi labai: vaikinai mane išvien žvilgsniais varsto. Toute a toi! Na, palauk. Stvėriau iš knygos laišką ir įnirtusi plėšiau, plėšiau. Skiautes sviedžiau į šiukšlių dėžę. Ten joms ir vieta! Bet staiga apėmė dar didesnis liūdesys. Visi linksminasi, visi, mano kambario draugės irgi su ber niukais išėjo. Viena vienužėlė. Verkti ar ką daryti? Ne, nesulauks. Sentimentalizmas numirė prieš šimtą ar daugiau
metų. Be to, aš iš tikrųjų ne viena bendrabutyje. Imsiu galvoti apie tuos, kurie neišėjo ieškoti linksmybių. (Per dvejus metus tariausi neblogai pažįstanti bendrabučio gy ventojus.) .. .Skaitykloje raudonskruotis vaikinas, tur būt, vėl mėgino suvokti Kanto transcendentiškumo sąvoką; aiš ku, sveikai kaimiečio galvosenai sunku pritapti prie spe kuliatyvinių išvedžiojimų, bet jis, kaip ir visi kaimiečiai, užsispyręs ir skaitys tol, kol sudoros nors dalelę to transcendentiško Kanto.. . Skaityklos kamputyje istorikė tik riausiai konspektavo vadovėlį; ji iš provincijos ir, girdė jau, labiausiai bijosi kaimo; jos supratimu, vienintelė gali-
Kurso draugams
BENDRABUTIS Nr.2 mybė likti sostinėje yra nenutrūkstančios penketų virti nės. . . Paskutiniame aukšte (visi busimieji genijai gyveno palėpėse!) mano kurso draugas Vincentas prakaitavo, be abejo, eilėraščių rimus; o tačiau ne dėl įkvėpimo jis kiurk sojo šeštadienį savo aukštybėse: Vincentui kartais užeina mikčiojimo periodai kaip epileptikui priepuoliai, — tada ir kimba į eilėraščius, bet jei žmogus rašo tik dėl mikčio jimo, tai ir jo eilės truputį mikčioja. Tai tokie tą vakarą buvo mano bendrabučio draugai. Ta čiau jie man nė motais — mane vis vien smelkė liūdesys. Tikrai būčiau mirusi iš sielvarto. Laimė, sutrinksėjo durys, ir į bendrabutį įvirto sukaitęs vaikinas, gana nebiaurus. — Gal galima minutėlei? — metė įprastinę frazę ir buvo besprunkąs toliau. Bet žvilgtelėjo į mane ir sustojo, išvy dęs dailų veiduką. Aš jam patikau iš karto. — Gal ir galima. — Hm. .. Jūs, be abejo, pirmakursė? — Taip! O iš kur jūs žinote?
Pirmosios fortūnos dovanos Praėjusį šeštadienį VVU sporto salėje Nr. 3 susirinko sambo sporto mėgėjai. Čia vyko atviro kilimo varžybos. Jose dalyvavo sambistai, ku rių daugumas pirmą kartą iš ėjo ant kilimo tik praeitų me tų rudenį. Daugiausia pergalių iškovojo tie, kurie intensy viai dirbo visą rudenį ir žie mą. Apie šias varžybas papra šiau papasakoti vyr. teisėją
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
J. Kulikauską: — Šiose sportinio meistriš kumo varžybose dalyvavo 4 grupės — trys iš Universite to, viena iš Vilniaus Inžineri nio statybos instituto. Didesnė dalis dalyvių (jų apie 60) — pirmakursiai. Tai pirmosios sambo varžybos jų gyvenime. Kiekvienas turės po 3—4 ko vas. Norint gauti III atskyrį, reikia surinkti 8 balus, t. y.
KAINA 2 KP.
laimėti aštuonias imtis. Gaila, kad varžybose (ir treniruotė se) pasigendame sunkiausio svorio dalyvių. Pasinaudojęs proga, norėčiau paraginti sun kaus kūno sudėjimo studen tus pamėginti šią vyrišką sporto šaką. Skelbti kokias nors progno zes dar sunku — varžybos pirmos. Galima paminėti tik keletą sambistų, kurie techni
REDAKCIJOS ADRESAS:
ka, jėga, vikrumu kiek prana šesni už savo varžovus, — tai pirmakursiai lengvasvoriai K. Kibickas (FF), V. Liauksmanas (ChF). Puikų entuziaz mo pavyzdį taip pat demonst ruoja ketvirtakursis istorikas S. Juozapaitis (pusvidutinis svoris). Pirmosios pergalės, pirmieji pralaimėjimai — jie formuoja sportininką, nubrė žia gaires meistriškumui. Tuos kurie nepasiduos po pir mų nesėkmių, parodys valią, fortūna apdovanos. .. ateityS. BUCHAVECKAS
VIDAI Ilgai sirgau jausmais Kaip vaikiškom ligom: Užuojauta sirgau, teisingumu. Tikėjau močios pasakom ilgom, Vidudienio vaiduokliais, likimu, — O pabudimas visada toks aiškus, bet skaudus — Pasitikėjimą sulopė vasaros kaitra, Ir juoko nejuokingo juodą akmenį nešuos — Gavau — ir stropiai saugau — dovanų, Tiktai po atmintį keisti kurti šešėliai vaikšto...
BENJAMINUI Kai vieną kartą patyrei laimę stipriai mylėti, visas gyvenimas prabėga vėl beieškant to karščio ir tos liepsnos... A. Kami-i Dar lankau — pasmerktas piligrimas — Tas bekraujės vietas visas, Kur tarp mudviejų skausmas gimė, Pažymėjęs lemties šviesa, Tepalikęs bevaisę ugnį Ir nuodingas akis vilties, Troškulį, kai gėri lig dugno Ir ištroškęs tiek pat jauties, Kai nužydi vien tam gegužy, — Kad visi taip, kad reik žydėt, Kai devynetą kartų gūžias Pralaimėjus vilties žvaigždė, Kai išgėrei tik pačią pradžią Pažinimo ugnies saldžios, Ir pavirto taurė Į medį, O paliko žaizda pradžios.
— Tik pirmakursė gali turėti tokį tyrą vidaus pasauli, nesužalotą juodų minčių ar visokių kompleksiukų. — O! Labai ačiū už tokią teigiamą charakteristiką. — Nėra už ką. — Jei dėkoju, tai yra už ką! — Oho! .. Tada prašom, prašom, — pasitaisė jis. — Kuo jūs rėmėtės, mane apibūdindamas? — Jūsų didelės akys kaip du veidrodžiai atspindi vidų Jis buvo nemažas plepys. — Jūs ne žurnalistas? — Ką?! Juk tai žmonės be. . . psichologijos ... ir ideo logijos! — surimavo jis pirmus pasitaikiusius žodžius. — Aš psichologas! Bet jis labai skubąs, nes šiandien jam sukakę dvidešimt metų, gretimame bendrabutyje laukia šampanas, linksni draugai, jis tik atlėkęs pasiskolinti magnetofono... Tegul sau eina! Ūmai man kilo pašėlęs noras ar iškrėsti pokštą, ar pasakyti ką stipraus, ar spragtelti tam psichologui į no sį. Kodėl tik vaikinai gali daryti juokus? — Po šimts pypkių! Tu geras bernas! — ir aš timptelė jau jį už ausies. Psichologas net prasižiojo. — Ė... ė. . . Tu viena bendrabutyje? — Taip. — pamelavau aš. — Taigi, tylu kaip rektoriaus kabinete. Neblogai pasakyta, ir aš nusišypsojau. Jis įsistebeilijo i mane. (Sako, mano gražios lupos, nuostabūs dantys, ir man tinkanti šypsena) . Vis paspoksodamas į mano lūpas, jis pradėjo žarstyti sąmojus ir iš kairės, ir iš dešinės, — už miršo laukiančius draugus, magnetofoną. Juokaujant lai kas bėga greitai: praėjo viena valanda, kita. Aš mačiau, kad jis kažką galvoja, kažko dvejoja, — nuo to dvejoji mo net ausys paraudo. E, aš iš karto sumečiau, apie ką berniukas taip įtemptai mąsto. Padrąsindama šyptelėjau. Pa galiau vaikinas ryžosi ir baukščiai pabandė. Psichologas net nustebo — nieko! Dar pabandė. Nieko! Trečią kartą pa bandė. Ir nieko! Man tai buvo vis tiek, O ką dabar veikia tas vėjo botagas, tas medikas? Aš keršinau jam. Tačiau džiaugsmo nejutau. — Kaip puiku turėti dvidešimt metų ir bučiuoti tokią mielą mergaitę, — sukuždėjo vaikinas, — Vis dėlto aš šaunus jaunuolis, tau iš karto patikau. — Taip, tu geras psichologas. Skaitykloje buvo tamsu — tie du mokslo kankiniai jau miegojo. Tur būt, ir poetas užsnūdo. Bendrabutyje stojo dar gilesnė tyla. Bet tai neilgam. Po valandėlės siauruose koridoriuose pasklis alasas — pradės grįžti šeštadienio iš kylautojai.
Kovo mėnesio pabaigo je įvyks Universiteto skaito vų konkursas. Jo devizas — „Tėvynė, tau musų širdžių kaitra“. Nugalėtojų laukia pi niginės premijos bei prizai. Norintieji dalyvauti kviečia mi užsirašyti Studentų profkomitete. Vasario 24 d., šeštadienį, 20 vai. Filharmonijoje įvyks vokiečių kompozitoriaus E. | Gaišto, gyvenusio Lietuvoje,
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stu dentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— 129815.
Uis. Nr. 849
kūrinių koncertas. Bihe*^ galima įsigyti fakultetų P'° biuriuose.
Universiteto administra cijos darbuotojai ir visuo meninės organizacijo5 nuoširdžiai užjaučia 'nžRomą ŠIMĖNĄ dėl jo du*' relės Daivutės mirties. ■■
!
LV 08790
redaktorių ALGIS KUS^