CaRVBIPIS scuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
973 m. vasario 23 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO ir partijos, komjaunimo, profsąjungos komitetų laikraštis
SDAALR UNIVERSITETO ORGANIZACIJOJE
Karinis - patriotinis auklėjimas .keriopai didinti gynybinę mūsų Tėvynės galią, skielyti tarybiniams žmonėms kuo didžiausią budrumą, tvirtą ksiryžimą apginti didžiuosius socializmo iškovojimus ir leityje turi būti vienas iš svarbiausių partijos ir liaudies Išdavinių, — buvo pažymėta TSKP XXIV suvažiavime. [Šiandien, Tarybinės Armijos dieną, mes su pagarba mint ie ir Savanoriškąją draugiją armijai, aviacijai ir laivynui Imti — vyriškumo, patriotizmo mokyklą, kurią išeina [įkstančiai mūsų šalies jaunuolių. [ 1972 m. Universiteto SDAALR organizacija išaugo 500 Bujų narių ir dabar vienija 4100 žmonių. Tai viena iš ditia.,sių organizacijų rajone bei mieste, savo darbe pasielar.ti gerų rezultatų. k-.-nai Universitete organizacija surengė daugiau kaip 25 kalbius, susitikimus su Didžiojo Tėvynės karo dalyviais, žyt us šlovės vietomis. SDAALR sekcijose parengti 52 feriai-mėgėjai, 35 motociklininkai, 10 parašiutininkų, 22 valangistai, šaudymo sportu užsiiminėjo 900 žmonių, sų šių įgūdžių prireiks ir karo pavojaus valandą, ir •aus darbo metu. Šiuos skaičius pateikė SDAALR Unirsiteto komiteto pirmininkas B. Blažys neseniai vykusia' partinio komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstytas or•’.izacijos darbas. Posėdyje atkreiptas dėmesys ir į kai kuos trūkumus. SDAALR fakultetų ir skyrių komitetai direpi/odiškai, apsiriboja nario mokesčio rinkimu, sekcijos ausios; partinės ir komjaunimo organizacijos mažai rūasi SDAALR vadovaujančių kadrų parinkimu, mažai pa ries susilaukiama iš dekanatų. raugija — organizacija savanoriška. Pagrindinis jos užrinys — ruošti kadrus Tėvynės gynybai, karinis-patriois jaunimo auklėjimas. SDAALR Universiteto komitetas, ultetų ir skyrių komitetai vieni nepajėgia išspręsti šių lavinių. Didesnę pagalbą turėtų teikti fakultetų, skyrių lovai. Juk jų kolektyvų žmonių karinis-patriotinis auklėas yra tarybinio žmogaus ideologinio auklėjimo viena etinių dalių.
Vasario 21 d. Aktų salėje įvyko iškilmingas minėjimas Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno 55-ųjų metinių proga. Apie šlovin gą kovų ir pergalių kelią susirin kusiems papasakojo Karinės kated ros viršininkas pulk. V. Repšys, Sta lingrado kovų dalyvis, Karinės ka tedros viršininko pavaduotojas pulk. Lia ievas. TSRS Gynybos ministro įsakymu grupė Karinės katedros dėstytojų apdovanoti medaliais. Pasitikdami Tarybinės Armijos 55-ąsias metines, universiteto SDAALR organizacija ir Karinė ka tedra suorganizavo komandines-individualias šaudymo varžybas. Mi nėjimo metu WU SDAALR orga nizacijos pirmininkas B. Blažys pa skelbė rezultatus. Pirmąsias vietas užėmė MF, MMF, FF komandos. Individualiai geriausiai pasirodė V. Beiša (MF), V. Misevičius (MF), A. Dubauskas (MMF). Žiūrovų šiltai sutikti, koncertavo Vilniaus aukštosios radioelektroni kos karo mokyklos saviveiklininkai. Vyt. VOVERIS
'irmakursių adaptacija aukštojoje mokykloje — fakultetų kanatų, komjaunimo organizacijų kiekvienos dienos rūpestis. Hiau čia daug lemia ir paties studento požiūris i studijas, jo Nemingąs ir sąžiningas darbas Studente, Tave pareiga — gerai mokytis
VASARIO 25TARy&IZtfs
IR KARIA/O /ŪRU. Mivy/va blEA'A
SKAIČIŲ EILUTĖS
PRISIMINIMAI APIE SESIJĄ
Fizikos fakultetas: kas
padaryta ir kas
darytina Rašo fakulteto prodekanas doc. B. ALEKSIEJCNAS
Bendras fakulteto vidurkis po žiemos sesijos — 3,89 (1971/72 m. m. — rudens se mestre — 3,65, pavasario — 3,75). Per pastaruosius metus pažangumas fakultete nuola tos gerėja. Malonu konsta tuoti tokį faktą. Geriausiai egzaminus išlai kė III kursas (kurso vidurkis — 4,04). Tik 3 šio kurso stu dentai turėjo akademinius įsiskolinimus: tai A. Kalabuchovas, G. Arutunianas, J. Bachovaitė. Antroje vietoje — V, trečioje _ IV, ketvir toje — II ir penktoje — I kursas. Geriausia akademinė grupė fakultete — IV k. 2 gr. (vidurkis — 4,38). Tai elekt ronikos ir teorinės fizikos specializacijos studentai (ku ratorius — doc. J. Kaladė), antroje vietoje — V k. 4 gr. (vidurkis — 4,20, kuratorius — asist. N. Stulpinienė), tre čioje — III k. 3 gr. (vidurkis — 4,12, kuratorius — doc. A. Smilga),. Ketvirtoje — III k. 5 gr. (vidurkis — 4,11, kura torius — doc. E. Žurauskienė). Blogiausia fakultete yra III k. 4 grupė. Jos vidurkis 3,24, grupėje nėra nė vieno penketukininko, 8 šios grupės studentai turi akademinius įsiskolinimus. Nedaug geres nė padėtis ir II k. 5 gr. (vi durkis 3,27). Net 13 šios gru pės studentų turi akademi nius įsiskolinimus. Šių gru pių vadovams vyr. dėst. V. Žitkevičiui ir doc. V. Šalnai teks daug padirbėti, kol suda rys sveiką, darbingą nuotai ką savo grupėse. Atskirų disciplinų vidur kiai atrodo taip: visuomeninės disciplinos — 3,80 matematinės disciplinos — 3,79 fizikos disciplinos — 3,89: a) bendroji fizika — 3,79 b) spec. disciplinos — 4,00 Lyginant su pereitų metų atitinkama sesija, matyti, kad
visuomeninių disciplinų vi durkis padidėjo 0,15, fiziki nių ir matematinių —- 0,22. Susirūpinimą kelia bendro sios fizikos egzaminas II k. 5 grupėje (vidurkis 2,68). Egza mino metu paaiškėjo, kad šios grupės studentai labai nevienodai buvo įsisavinę žinias. Tik dviejų studentų žinios įvertintos „labai gerai", šešių — „gerai", penkių „patenkinamai", šešių „nepa tenkinamai", aštuoni neturėjo įskaitų už pratybas, todėl jiems nebuvo leista laikyti egzamino. Pagrindinė tokio žemo pažangumo priežastis yra ta, kad dalis studentų per semestrą sistemingai ne dirbo, blogai sekdavo paskai tas, praleidinėdavo pratybas. Matyt, silpnai kontroliuoja mos buvo žinios (semestro metu įvyko tik vienas ko lokviumas!) Fizikinių disciplinų egzami nus geriausiai laikė I kursas (mechanika), vidurkis — 3,91. Silpniausiai matematines disciplinas laikė II k. 4 gr.: egzamino vidurkis 3,00. Iš 14 studentų į mat. analizės egza miną atvyko 11, 5 studentų žinios įvertintos „nepatenki namai". Kaip ir visada, matematinių disciplinų egzaminus geriau siai išlaikė III k.: vidurkis — 4,25. Apibendrindami matemati nių disciplinų egzaminų rezul tatus, atskirų dėstytojų ata skaitas, galime’ teigti, kad ateityje reikia daugiau dėme sio skirti žinių kontrolei se mestro bėgyje (reikia daugiau kontrolinių darbų, kolokviu mų). Atskirai noriu paliesti vi suomeninių disciplinų rezulta tus. Pirmas ir antras kursai laikė TSKP istoriją (vidurkiai atitinkamai 3,67 ir 3,88), III kursas istorinį materializmą (vidurkis 3,97), IV kursas politinę ekonomiją (vidur kis 3,64). TSKP istorijos egza mino neišlaikė penki I kurso studentai (D. Kiseliovaitė, A. (Nukelta į 3 psl.Į