Garbingas jubiliejus
I I i
I
\
I I
«
I II I I
Kovo 1 d. eiliniame Ekonomikos fakulteto tarybos posėdyje buvo neeilinė dienotvarkė. Į Centrinių Rūmų Kolonų salę susirinko daugiau kaip 200 svečių, absol ventų, studentų, dėstytojų pagerbti vieno iš mylimiausių Ekonomikos fakulteto dėstytojų, prekybos ekonomikos katedros docento, nusipelniusio respublikos ekonomisto Kazimiero Lukšos, sulaukusio šešiasdešimt metų. Kazimieras Lukša gimė 1906 metų kovo 1 dieną Trakų apskrityje, Varėnos valsčiuje, Pavardainės dvaro kumečio šeimoje. 1921 metais jubiliatas įstojo į Marijampolės realinės gimnazijos III klasę. Besimokydamas dalyvavo politinia me gyvenime. 1923 metais per surengtą Gegužės 1-osios demonstraciją iš krikdemų policijos gavo pirmąjį „krikš tą". K. Lukša buvo du kartus suimtas. Kalėjime sėdėjo apie pusę metų, žvalgybos mušamas, kankinamas elektros srove. 1925 metais jis buvo pašalintas iš gimnazijos. Tačiau K. Lukša išlaikė eksternu brandos atestato egza minus ir tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno Univer siteto Teisių fakulteto ekonomikos skyrių. Čia jis vėl įsijungė į plačią visuomeninę veiklą. K. Lukša išrenka mas studentų socialistų draugijos valdybos narių. Po fašistinio perversmo, 1926 metų gruodžio 17 d. prasidėjo komunistų ir kitų pažangių žmonių persekioji mas. Smetoninė žvalgyba ieškojo ir besislapstančio K- Lukšos. 1927 m. kovo 4 d. jis slapta perėjo Lenkijos sieną ir tapo politiniu emigrantu. Iš ten išvažiavo į Vokietiją ir įstojo į Karaliaučiaus Universiteto Teisės fakulteto ekonomikos skyrių, 1932 me tai jubiliatas vargais negalais užbaigė studijas ir pradėjo ruošti daktaro disertaciją. Atėjus į valdžią Hitleriui, K. Lukša vėl buvo persekiojamas ir 1934 m. pavasarį iš tremiamas iš Vokietijos. Atsidūręs Vilniuje, jis gavo mažai apmokamą darbą Rytų Europos mokslinio tyrimo institute. Bet fašistinė Lenkija taip pat nepageidavo pažangių pažiūrų žmogaus. 1935 m. lenkų policija, pažeisdama tarptautinę politinio prieglobsčio teisę, suėmė K. Lukšą ir išdavė Lietuvos žvalgybai. K. Lukša buvo nuteistas 6 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Iki Tarybų valdžios atkūrimo jaunas, gabus moksli ninkas dirbo Lietuvos banke paprastu ekonomistu. Jubiliatas aktyviai dalyvavo socialistiniuose pertvarky muose, ypač nacionalizuojant stambiąją pramonę ir pre kybą. Drauge išsipildė ir sena drg. K. Lukšos svajonė: nuo 1940 m. spalio 1 d. jis pradėjo dirbti mūsų Universiteto Ekonomikos fakultete, o nuo 1941 m. birželio 13 d. jam buvo suteiktas docento vardas. Okupacijos metais drg. K. Lukša buvo pažemintas pareigose ir dirbo vyr. asistentu. Uždarius Universitetą, jis išvyko į kaimą. Po Vilniaus išvadavimo K. Lukša aktyviai įsijungė į mūsų Universiteto ir fakulteto atkūrimą. Dirbo prekybos ekonomikos katedros docentu, vedėju. Nuo 1944 m. spalio 1 d. doc. K- Lukša skiriamas Ekonomikos fakulteto prpdekanu, o nuo 1945—1946 m. ėjo dekano pareigas. Doc. K. Lukša ilgus metus buvo Universiteto Tarybos, Jungtinės visuomeninių mokslų fakultetų, vėliau Ekono mikos ir Teisės fakultetų Tarybos nariu ir moksliniu sekretoriumi. Jis aktyviai dirba Universiteto ir fakulteto profesinės sąjungos organuose. Vienas pirmųjų organi zavo Politinių ir mokslinių žinių draugijos (dabar „Ži nijos") skyrių fakultete. Be to, 1947—1949 metais jis dirbo MA Ekonomikos institute. Tyrinėdamas Lietuvos ūkio istoriją, pradėjo ruošti ekonominių terminų žodyną, rašo kandidatinę disertaciją. Doc. K- Lukša daug dėmesio skiria mokslo tiriamajam darbui, nuolat kelia dėstomų disciplinų mokslinį ir poli tinį lygį. Jubiliatas vaisingai ir našiai dirba, vadovauda mas diplomantams, o ypač rašantiems disertacijas aspi rantams bei dėstytojams. Už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą Vyriausybė doc. K- Lukšai suteikė nusipelniusio respublikos ekono misto garbės vardą. Ekonomikos fakulteto atstovai linki mylimam jubiliatui daug džiaugsmo, sveikatos ir kūrybi nės energijos. GRUPE DRAUGŲ w
I I
1970-ieji metai. Universiteto Kolonų salėje iškilmingas su sirinkimas, skirtas Mokslinės bibliotekos 400 metų jubiliejui. Surengta didžiulė paroda gar bingai bibliotekos istorijai pažy mėti. Vienoje vitrinoje eksponuo jama ir paskutiniai darbai iš bibliotekos istorijos, įvairūs žiny nai, monografijos. Visi jie išleis ti jubiliejaus išvakarėse. Po iš kilmingosios dalies — didelis ir viso Universiteto saviveiklos jėgomis suruoštas koncertas. Pertraukų metu gali su tikti grupes bendradarbių ir musų svečių, kurie suvažiavo sveikinti seniausiosios šalies bibliotekos. Visur šneka, čiauš ka, ūžia — iš vakaro svečiai buvo supažindinti su naujosio mis mūsų patalpomis, su moder niąja technika, automatika ir mechanizacija, su nauja biblio tekos darbo organizacija. žino ma, vienas įdomiausių objektųnaujoji knygų saugykla. Taip aš įsivaizduoju 1970uosius — mūsų jubiliejaus me tus. Gal bus ir ne visai taip, kaip man atrodo. Gal bus daug geriau ir įdomiau. Aišku viena, mes turime tam jau dabar reng tis ir viską gerai apgalvoti. Lai ko mūsų planams įgyvendinti, liko jau nebe taip daug. O ir konkrečių planų kol kas neturi me. Musų manymu, reikia vi sai bibliotekai ir kiekvienam skyriui aptarti tuos klausimus Ir prašyti Rektoratą, kad pa dėtų pasiruošti jubiliejui. Juk išleisti monografijas Ir bibliote-
Renkimės 400 metų sukakčiai siruošusius, kalti būsime mes pa tys. Taigi nedelsdami imkimės dar bo. Mūsų bibliotekos 400 metų jubiliejų paminėkime iškilmingai ir rimtai. V. PERNATKINAS
kos istoriją, įsikurti naujose pa talpose ne taip jau paprasta, ir laiko reikia nemaža. Bibliotekos administracija, visuomeninės organizacijos turėtų neatidėliodamos rimtai pagalvoti apie tai. Jei jubiliejus mus užklups nepa
faų šalių proletarai, vienykitės!
o o
TŪBINIAI VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS WT metų kovo mėn- 16 d- I| Nr. 6 (553) ĮI 1966 eina nuo 1950 metų
Kaina 4 kaD
1
4
p'
Taiką Vietnamo liaudžiai Vietnamas — taškas pasaulio žemyne, kur šiandien ryškiausiai matomos dvi kovojančios jėgos — pasaulinis imperializmas ir demokratija, ginanti laisvę, tai ką, žmogaus teises. Vietnamas — taškas, į kur) jau kuris lai kas nukreiptos viso pasaulio akys. Ir ne tik tų, kuriems su sirūpinimą kelia taikos likimas mūsų žemėje, bet ir tų, kurie dar tikisi Ir laukia prarasto ro jaus sugrįžimo. Kovojančią Viet namo liaudį remia Ir su ja soli darizuojasi visa pažangioji žmo nija, visapusišką pagalbą Vietnamul teikia Tarybų Sąjunga Ir kitos socialistinės šalys. Nuo šio pažangaus sąjūdžio, ryšių su tragiškais įvykiais Vietname, nelieka nuošalyje ir studentija. Net JAV spalio 15 —16 dienomis kartu su 100 tūks tančių žmonių į gatves, protes tuodami prieš agresiją Vietname, išėjo ir studentai-demokratlnės draugijos šalininkai. Šeštadienį mūsų Universitete Įvyko dar vienas solidarumo su kovojančiais vietnamiečiais ak tas — visuotinis mitingas, ku riame be dėstytojų, studentų, ad ministracijos darbuotojų dalyva vo ir svečiai — Eksperimentinio Medicinos instituto mokslinė bendradarbė, medicinos mokslų kandidatė drg. I. Cibirienė bei respublikinio Taikos gynimo ko miteto pirmininkas LTSR liaudies poetas Teofilis Tilvytis. — Mes susirinkome čia, —
pasakė, atidarydamas mitingą, Universiteto prorektorius, docen tas B. Sudavičius, — išsakyti savo karštų solidarumo jausmų didvyriškajai vietnamiečių tau tai, nelygioje kovoje besigru miančiai prieš amerikinių impe rialistų kariauną. JAV imperia lizmas šiandien tapo tarptautiniu žandaru ir visur slopina pažangų judėjimą. Mus pasiekia šiurpios žinios, kad bombarduojami tai kūs Vietnamo demokratinės res publikos miestai, mokyklos ir li goninės, kad barbariškai naiki nami vietnamiečiai. Bet mes ne abejojame, kad Vietnamo liau dis, Tarybų Sąjungos ir socia listinės stovyklos, visos pažan giosios žmonijos remiama, įveiks agresorius ir iškovos laisvę. Žodis suteikiamas poetui Teo filiui TILVYČIUI. — JAV prezidentas reikalau ja didinti ginklavimui skiriamas lėšas, — pažymėjo Lietuvos TSR A.
liaudies poetas Teofilis TILVY TIS. Toks reikalavimas kalba apie karingus imperialistų tiks lus. Tuo tarpu liaudis nenori karo. Karas svetimas jai... Viso pasaulio dirbantiesiems artimes ne nuosekli TSRS kova už tai ką, už visuotinį nusiginklavimą. — Nutraukti karą! Te virš taikios ir tiek daug iškentusios Vietnamo žemės nušvinta giedras dangus, — Universiteto studentų vardu reikalauja Istorijos ir filo logijos fakulteto I kurso studentė Nijolė BARTKUTĖ. Kalba teisės katedros vedėjas, teisės mokslų kandidatas docen tas Andrius BULOTA: — Tarptautinės Teisės normų požiūriu JAV karas Vietname yra tiesioginis agresijos aktas, Vietnamo Demokratinės Res publikos suvereniteto pažeidimas, — sako jis. — JAV diplomatų tvirtinimas, kad JAV padedanti NUKELTA Į 3 PSL. |
| JEI GERAI MOKAISI X yra kelialapiai į Universiteto X poilsio namus Palangoje. KeX lialapio kaina 4 rubliai. * I pamaina — liepos 1 — 14 ❖ d. d. •f II pamaina liepos 15 — Y 29 d. d. Y III pamaina — liepos 30 — X rugpjūčio 12 d. d. X IV pamaina — rugpjūčio X 13 — 26 d. d. X Fakultetams išskirta tiek X vietų:
V VU KOLONŲ SALĖ. Bendr as mitingo vaizdas.
Jei nori poilsiauti, įteik pareiškimą ir pinigus fakulteto *;♦ profbiuro pirmininkui iki š/m. balandžio 10 d. *♦* **4«******************i
J. GIRDVAINIO nuotraukos
2 psl.
Žmogaus gyvenimas neįmano mas be visuomenės. Žmogus, kaip asmenybė, formuojasi veikiamas tam tikrų visuomeninių santykių. Ypač palankios sąlygos asmenybei visapusiškai vystytis susidaro so cialistinėje visuomenėje, nes so cializmas, sutraukęs kapitalizmo grandines, nustatė glaudžiausią ryšį tarp asmenybės ir visuome nės. Visiškai nepagrįsti yra kai ku lių buržuazinių filosofų įrodinėji mai, kad žmogus, neva, bus lais vas tada, kai jis sugebės atsikra tyti visuomenės, ištruks iš visuo meninių ryšių. Kolektyvizmas, at seit, braunasi į individo asmeni nius interesus, apriboja jo laisvę. Buržuazinėje visuomenėje indi vidualizmas skelbiamas svarbiau siu žmogaus elgesio principu. Žinoma, kitokio elgesio ir ne gali būti kapitalistinėje visuome nėje, kurią drasko pasipelnymo troškimas, priešiškumas ir konku rencija dėl turto. Esant socializmui, išnyksta eko nominės priežastys konkurencijai, tarpusavio nepasitikėjimas. Ko lektyvizmo ir draugiškumo san tykiai būdingi pačiai socialisti nės visuomenės prigimčiai, jos esmei. Mūsų santvarkos jėgą sudaro kaip tik tai, kad ji savo esme yra kolektyviška. Kolektyvas turi lemiamos įta kos pačiam žmogui. Nuo pat vai kystės mūsų žmogus įsilieja į mo kyklinį kolektyvą, ir jau čia jis pradeda jausti visuomeninės ap linkos poveikį. Tačiau didžiausią įtaką jam daro darbo kolektyvas, į kurį jis patenka jau subrendęs. Būtent čia, darbo procese, kovo damas už bendrą kolektyvo rei kalą, jis išsiugdo vertingiausią savybę — kolektyvinę pažiūrą į patikėtą reikalą, giliai įsisąmo nina savo pilietinę pareigą. Kas gi jungia tam tikrą žmonių gi upę į rišlų vienetą — kolekty vą socialistinėje visuomenėje? Toks kolektyvo „cementas" — yra jo interesų bendrumas. Šio bendlumo arba ryšio pagrindą visų pirma sudaro: a) bendras gamybos priemonių valdymas, platus naudojimasis vi suomeniniu turtu tiek darbinėje veikloje, tiek kultūrinio poilsio metu; b) bendras darbas, bendrų tiks lų siekimas; c) bendros pažiūros, idėjinė vienybė, ištikimybė komunizmo reikalui, marksistinės-lenininės pasaulėžiūros vieningumas; d) bendras darbo organizavimas ir kt. Vadinasi, socialistinis kolekty vas yra laisvų ir lygiateisių dar buotojų sąjunga, pagrįsta mate rialinių organizacijų ir idėjinių interesų bendrumu. Tikrą kolektyvą reikia skirti nuo tariamojo, nuo paprasto žmo nių grupavimosi. Tikras kolekty vas įmanomas tik tuo atveju, jei jį riša kilnūs idealai, tikslai ir interesai, jei jis jungia žmones naudingos visuomenei Veiklos pagrindu. Socializmo sąlygomis ir susida ro kaip tik toks visuomeninis kontakto tarp žmonių pobūdis. Socialistinis kolektyvas turi sa vus bruožus, tai — didelis orga nizuotumas, sąmoninga drausmė, aktyvi veikla komunizmo statybo je, draugiškumas ir savitarpio pagalba darbe bei gyvenime, hu manizmas, jautrumas žmonių tar pusavio santykiuose ir t. t. Vadinasi, norint suformuoti ge rą kolektyvą, reikia telkti žmo nes idėjiniu bei moraliniu pagrin du, taip pat sprendžiant konkre čius ūkinės ir kultūrinės staty bos uždavinius, organizuojant juos kovai už visos liaudies interesus. Tam turi vadovauti kolektyvo avangardas, jo branduolys — pirminė partinė organizacija. Kiekvieno komunisto pareiga ro dyti tikro kolektyvizmo pavyzdį. Bendras draugiškas darbas ir kūrybiška visų kolektyvo narių veikla gali būti užtikrinta, visų pirma, tik tada, .kai kolektyvo
1966 m. kovo mėn. 16 d.
TARYBINIS STUDENTAS
kartojamą dvasinį vidaus pasaulį, savo mintis, savo siekius ir savus pei gyvenimus. Todėl būtina ma tyti kiekvieną individualybę, bū ti taktiškam, bendraujant su žmo nėmis. Priėjimas prie žmogaus — sudėtingas menas. Deja, į tai ne visada atsižvelgiama. Pasitaiko darbuotojų, kurie kažkodėl galvo ja, kad galima diktuoti kitiems savo skonį, netaktiškai kištis į jų asmeninį gyvenimą. Tai, aišku, nieko bendro neturi su kolektyvi niu dėmesiu žmonėms. Socialisti nis kolektyvas — ne kareivinės, o laisvų individų laisvas susivie nijimas. Materialinių gėrybių lygiavinis paskirstymas, poreikių niveliavimas, smulkmeniškas žmo nių buities ir įpročių reglamenta vimas — visa tai svetima marksizmui-leninizmui. Komunistinė visuomenė — tai harmoningas kolektyviškumo ir individualumo suderinimas. Kaip tik tai įgalina mus spręsti visapu siško asmenybės išvystymo prob Vi. Balkevičius Vilniaus Tarybinės partinės mokyklos vyr. dėstytojas lemą, auklėti „naują žmogų, ku riame harmoningai derinasi dva sinis turtingumas, moralinis tyru mas ir fizinis tobuluinas" (TSKP Programa, 97 psl.). Joks žmonių kolektyvas neįma nomas be vadovavimo, be vado vaujančių organizacijų, be vado LENININIS MOKYMAS APIE PARTIJĄ IR PARTINIS DARBAS KOLEKTYVE vų. Būtent nuo vadovo žymiu mastu priklauso kolektyvo darnu zultatą ir kartu padeda stiprinti kiekvieno kolektyvo gyvenimo bet ir visuomeninis veikėjas, įvai mas ir sutelktumas. Po TSKP CK rių laisvanoriškų kolektyvų narys. rugsėjo Plenumo, kuris numatė taisykle. ji patiKolektyvizmas socializmo sąly Tai neleidžia asmenybei užsi išplėsti ūkinių vadovų teises ir Formuojant kolektyvą, didelę reikšmę turi auklėjamasis darbas, gomis pasireiškia taip pat mora- sklęsti vien specialybės interesų kartu padidinti jų atsakomybę, va kolektyvo narių sąmoningumo ug liniu-politiniu visuomenės vienin rate. Ir kuo pilniau atsiskleidžia dovo vaidmuo dar labiau Išauga. Tačiau vadovo vienvaldiškumo dymas. O auklėjant žmones, bū gumu, visų tarybinių tautų drau teigiami žmogaus individualumo padidėjimas turi organiškai derin giškumu ir brolišku bendradar biuožai, tuo turtingesnis, įdomes tina remtis pačiu kolektyvu. tis su plačiu demokratizmu. Va Kokias gi savybes padeda iš biavimu, socialistiniu internacio nis ir kolektyvo gyvenimas. Vadinasi, socialistinės visuome dovavimas — tai ne administra ugdyti žmogui kolektyvas? Pir nalizmu. Bendras darbas kolekty Tai visų pirma, — rėmi miausia, aišku, jis ugdo patį ve, bendras naujos visuomenės nės gyvenimo sąlygos, ypač pa vimas. masis masėmis, jų auklėjimas. kolektyvizmą — būdingiausią ir kūrimo tikslas nulemia tai, kad grindinis socializmo principas — Šiandien niekas kitas negali ge vertingiausią socialistinių ir ko santykiai tarp skirtingų tautybių materialinių gėrybių paskirstymas riau apibūdinti vadovo, tuo la munistinių visuomeninių santykių žmonių — vieningo kolektyvo pagal darbo kiekį ir kokybę — biau komunisto, kaip jo sugebė bruožą. „Bendras, planingai orga narių — grindžiami būtent tokiu Įgalina plačiau pasireikšti indivi jimas dirbti su kolektyvu, telkti dualiniams kiekvieno darbuotojo nizuotas visuomenės narių dar pagrindu. jį, diegti kiekvienam darbuotojui bas, — nurodoma TSKP Progra Per kolektyvą žmogus įsitrau sugebėjimams, ugdo jo asmenybę. stiprų pilietinės pareigos jausmą, Tik čia asmeninis suinteresuotu moje, — kasdieninis jų dalyvavi kia į aktyvią visuomeninę veik įmonės ar įstaigos šeimininko mas, tvarkant valstybinius ir vi lą, į betarpišką visuomeninių mas nepriešpastatomas visuomeni jausmą. suomeninius reikalus, komunisti reikalų tvarkymą — sprendžia niams. Siekiant klausimus spręsti iš Teisingas asmeninių interesų nių draugiško bendradarbiavimo gamybos ir valstybinius reikalus, tikrųjų demokratiškai, būtina už ir savitarpio paramos santykių vykdo įvairius visuomeninius derinimas su visuomeniniais yia tikrinti, kad kolektyvo nariai sa labai svarbi tiek visos visuome vystymasis keičia žmonių sąmonę įpareigojimus. nės, tiek ir asmenybės vystymosi varankiškai, atvirai pareikštų ki lektyvizmo, darbštumo ir huma Kolektyvinio darbo procese sąlyga. Deja, dar yra darbuotojų, kiekvienas savo nuomonę svarsto nizmo dvasia" (TSKP Programa, žmogus išauga kaip sąmoningas kurie, nesuprasdami šios proble mais klausimais. V. Leninas kri 94 psl.). tikavo viršininkišką nekantrumą komunizmo statytojas. Tačiau V. Leninas nurodė, jog kurda bendra veikla tuo labiau tarnauja mos mokslinio, dialektinio pa ir nesugebėjimą arba nenorą įsi mi naują visuomenę „mes dirb žmonių auklėjimui, kuo geriau grindo, pabrėžia tik visuomeni gilinti į kitų argumentus, tono sime, kad išrautume su šaknimis dirbamas ideologinis darbas. To nius interesus, sumenkindami as aštrumą draugų atžvilgiu. Pats prakeiktą taisyklę: „kiekvienas už dėl partinės organizacijos rūpina meninius. „Jeigu bus rūpinamasi Leninas niekada nelaikė savo nuo save, vienas dievas už visus". .. si, kad kolektyvas gyventų pilna tik „visumos" interesais, pamirš monės neginčijama ir visada ati Mes dirbsime, kad į masių są kraujį idėjinį gyvenimą, domisi, tant teisėtus „dalių" poreikius, džiai išklausydavo kitus. Ypatin monę, į jų įprotį, į jų kasdieninį kaip veikia politinio švietimo jeigu augant visuomeninei gamy ga dėmesį jis skyrė tam, kad va gyvenimą įdiegtume taisyklę: tinklas, ar pakankamai plati ir bai, bus blogai tenkinami piliečių dovai gerbtų specialistus, remtų „Visi už vieną, vienas už visus"... turininga paskaitinė propaganda, asmeniniai poreikiai, — tai ma si jais darbe. žins darbo žmonių dėmesį visuo (Raštai, 31 t., 99 psl.). būtina vadovavimo sąlyga — žodinė ir vaizdinė agitacija, kaip meniniam ūkiui" („KoMMyHHCT", Šis komunistinės moralės prin dirba visuomeninės organizaci 1965 m., Nr. 14, 22 psl.). nuolatinis ryšys su žmonėmis, gi cipas vis labiau įsitvirtina mūsų jos, kaip veikia meno saviveikla, Šiuo metu partija kiekviename lus jų reikmių ir nuotaikų žinoji visuomenėje. Turime daug pavyz sporto kolektyvai, klubas, biblio visuomeniniame kolektyve suda mas. Tai padeda vadovui iškovoti džių, kai darbuotojas, įvykdęs sa teka, — žodžiu, visos idėjinio po ro palankias sąlygas darbuotojų absoliutų kolektyvo pasitikėjimą, vo užduotį, padeda kaimynui, kai veikio formos ir priemonės, ug kūrybinei iniciatyvai augti. Tam neatitrūkti nuo masės. jis stoja į draugo vietą, pastara dant komunistinį sąmoningumą, tarnauja tiek moksliškai pagrįstas įprotis komanduoti, nepakanka jam susirgus, kai prityrę darbinin šalinant praeities atgyvenas. naujas darbo organizavimas ga mas masių patyrimo vertinimas, kai padeda įsigyti reikiamus dar Auklėjimas apima ir kitus mybiniuose kolektyvuose, tiek ii ' deja, dar nėra retenybė. Žinoma, bo įgūdžius įsiliejusiam į kolek konkrečius, dažnai netgi neap kūrybiškumo, dalykiškumo atmo įsakinėti, davinėti bendrus nuro tyvą naujokui, ir t. t. čiuopiamus, nepastebimus ry sfera visame socialistinės visuo dymus, apsidrausti nuo atsakomy bės visokiais popierėliais, karts Socialistiniame kolektyve žmo šius tarp kolektyvo narių — su menės gyvenime. r.uo karto pasakyti bendro pobū gus įpranta sąžiningai dirbti ne sitikimus, pokalbius, nuolatinį Vadinasi, priklausymas socialis vien sau, bet ir visuomenei. Dar žmonių bendravimą. Visa tai ii tiniam kolektyvui ne sumenkina, džio kalbas — kur kas lengviau bas visuomenės labui — pagrin sudaro kolektyvinio auklėjimo o praturtina asmenybę, padeda ir paprasčiau, negu vadovauti kolektyvui, remiantis masių ini dinis, svarbiausias komunistinės procesą. ir pasireikšti jos suge ciatyva ir patyrimu. LBet tokio Tiesa, kai kurie kolektyvai dar atskleisti moralės principas, nes komunis bėjimams, įgalina ją pilnai sužy „vadovavimo" rezultataii paprastinę visuomenę galima sukurti mažai domisi, kuo užsiima žmo dėti. Kolektyvas socialistinėje vi tik darbu. Socializmo sąlygomis gus, išėjęs už įmonės ar įstaigos suomenėje yra asmenybės vysty tai būna apgailėtini. Kolektyvinio vadovavimo prin pats darbas tampa garbės ir šau vartų. Reikia įdiegti žmonėms to mosi visuomeninė forma. cipas nepašalina kiekvieno dar kias moralines savybes, kad jie numo reikalu. K. Markso ir F. Engelso „Ko buotojo asmeninės atsakomybės Ugdant teisingą pažiūrą į dar visur atsimintų savo kolektyvą, munistų partijos Manifeste" nuro už patikėtą darbo-barą. Svarsty bą, svarbią reikšmę turi normalių gerbtų jo vardą. Kolektyvo auklėjamoji jėga — doma, kad kiekvieno žmogaus iš mas bendras, o atsakomybė asme darbo sąlygų sudarymas, moralinis ir materialinis geriausių darbuo tai jos kolektyvus žodis, jo bend laisvinimo būtinumą komunistai ninė — toks lenininis vadovavimo ra valia, tai — viešoji nuomonė, laiko visų visuomenės narių išsi principas. tojų skatinimas. sąlyga. Revoliucija Išplėstinės komunizmo statybos Pastaraisiais metais ryškiau iš prieš kurią niekas negali atsilai vadavimo augo kolektyvų vaidmuo, stipri kyti. Kaip tik šia jėga ir turi vykdoma ne beasmeninės masės laikotarpiu partija, visos visuo nant darbo drausmę. Jeigu anks remtis partinės organizacijos, vardan, o vardan žmogaus gero meninės organizacijos siekia to čiau šį klausimą spręsdavo daž skiepydamos kiekvienam kolekty vės, jo laisvės. Socialistinė revo liau vystyti kolektyvizmą ir stip niausiai administracija, tai dabar vo nariui moralinio komunizmo liucija ne panaikina asmeninę rinti jo materialinius pagrindus, drausmės pažeidėjas vis dažniau statytojo kodekso principus, iš laisvę, o tik atpalaiduoja ją nuo šalinti atsilikusias pažiūras ir kapitalo priklausomybės. F. En įpročius, idėjiškai telkti visus privalo už savo poelgius atsakyti dėstytus TSKP Programoje. Buržuaziniai marksizmo kritikai gelsas pabrėžė, kad „.. .visuome darbo žmones. darbo draugams. Taikant draus TSKP Programa kelia tikslą — mės pažeidėjui įvairias visuome bando įrodinėti, kad socialistinis nė negali išsilaisvinti, neišlaisvi ninio poveikio priemones, jos kolektyvas savo masėje ištirpdo, nusi ir kiekvieno atskiro žmo įtvirtinti kolektyvizmą visose mū dažnai būna veiksmingesnės už panaikina žmogų kaip asmenybę, gaus" (Anti-Diuringas, 1958 m., sų visuomenės gyvenimo srityse. Kolektyvizmo principų įdie kad marksizmas-leninizmas apla 253 psl.). administracines bausmes. Kiekvienas socialistinės visuo gimas, kolektyvų veiklos klau Didinti atsakomybę kolektyvui mai ignoruoja asmenybės proble privalo nuolat būti už savo darbą, elgesį darbovietėje mą. Tačiau kaip tik buržuazinėje menės žmogus greta vieningos simai ir buityje galima tik ten, kur visuomenėje individas yra nežv- pasaulėžiūros turi ir savitą, nepa visų komunistų dėmesio centre gyvenimas remiasi socialistinio demokratizmo principais. Todėl partinė organizacija kartu su ad ministracija turi pasirūpinti, kad normaliai dirbtų visi tie kolekty vui atstovaujantys organai, kurie reiškia jo nuomonę ir valią. Kartu normali bet' kokio kolek tyvo veikla neįmanoma, jeigu ji nesiremia drausmės ir organizuo tumo principais. Kiekvienas ko lektyvo narys turi būti pavaldus daugumos valiai. Ten, kur nėra drausmės ir organizuotumo, kur vyrauja nesusiklausymas, — ne gali būti darnaus kolektyvo. Svarbų vaidmenį, stiprinant kolektyvą, vaidina teisingas ma terialinių ir moralinių stimulų derinimas. TSKP CK pastarieji plenumai parengė priemones nau joms kolektyvinio materialinio suinteresuotumo formoms vystyti. Tai padidina viso kolektyvo at sakomybę už galutinį veiklos re
klaidos ir trūkumai ne slepiami, ne užtrinami, o drąsiai atsklei džiami, kur apie juos kalbama at virai, tiesiai, kur jie principingai įvertinami, žodžiu, ten, kur vy rauja didelis tarpusavio reiklu mas. Tai būdinga daugeliui mū sų kolektyvų. Tačiau jeigu kolek tyve paplitusi miesčioniška filoso fija: „Tu 'manęs neliesk, aš ta vęs neliesiu", toks kolektyvas ne gali daryti rimtos įtakos žmonėms, nekalbant jau apie tai, kad tokia „filosofija" daro tiesioginę žalą, vykdant konkrečius uždavinius. Gerame kolektyve tarpusavio reiklumas visada derinamas su tarpusavio pasitikėjimu bei pagar ba. Reikia ne tik mokėti pareika lauti iš žmogaus, bet ir padėti jam tiek moraliai, tiek materialiai, kai jį ištinka nesėkmė darbe ar as meniniame gyvenime. Tik tada principas „žmogus žmogui — draugas, bičiulis, brolis" taps
mus kapitalizmo mašinos sraigte lis. Kapitalistinė gamyba gimdo standartinius individus, paverčia juos beveide išnaudojimo žalia va, nes dauguma darbininkų ir tarnautojų, bijodami atsidurti be darbių eilėse, čia atlieka tokį dar bą, kuris jų nedomina ir nėra su rištas su jų individualumu. Socializmo, komunizmo pras mė — žmogaus gerovė. Mūsų ša lyje viskas daroma žmogaus la bui. O kai žmonės supranta, kad jie dirba ne išnaudotojams, bet sau ir savo visuomenei, didėja jų kūrybinė iniciatyva, novatorišku mas. Esant socializmui, jie gali pasirinkti darbinės veiklos sritį sutinkamai su savo individuali niais polinkiais. Mėgstamas darbas ypač skatina mąstymo savarankiš kumą, kūrybiškumą, skatina plėsti akiratį. Tarybinis žmogus — ne tik tam tikros specialybės darbuotojas,
Kolektyvas ir asmenybė
■TARYBINIS STUDENTAS
1966 metų kovo mėn. 16 d.
atkelta iš 1 psl. Pietų Vietnamui, kurį puldinėjan ti VDR, yra tik karo kurstytojų ir agresorių prasimanymas. Yra tik vienas kelias baigti karą Vietname — nutraukti VDR teritorijos bombardavimą ir sėsti už derybų stalo, dalyvau jant Vietnamo Nacionalinio Iš sivadavimo fronto atstovams. Vietnamo liaudies reikalas tei sus — ji veda teisingą karą — ji ir nugalės!
Pavojingos viso pasaulio taikai JAV militaristų provokacijos Pietryčių Azijoje turi būti nu trauktos! Užtenka jau Žemei Lidicių ir Pirčiupiu! Užtenka JAV miiitaristams krauti dolerius iš vietna miečių kraujo! Nėra Žemėje jė gos, kuri sutrukdytų teisų rei kalą. — Salin rankas nuo Vietna mo! Tarybinė liaudis visad su Tavim, kovojanti šalie, — sa
ko profesorius M. Lola. Kalba drg. ClBIRlENE: — Kas geriau už mediką pa žįsta žmogaus kančias. Ir kokios kančios gali prilygti Vietnamo liaudies kančioms. Todėl nenuos tabu, kad kaip kilniausių žmo gaus jausmų ir minčių išraiška į Vietnamą plaukia siuntos, laiš kai, pareiškimai. Mes su tavim, kovojantis Vietname! Tu nugalėsi!
3 PUSLAPIS
— Taikos būklė pasaulyje, — albėjo respublikinio Taikos gynimo komiteto pirmininkas, ietuvos TSR liaudies poetas T. TILVYTIS, — kelia vis rimesnį tautų susirūpinimą ir ne rimą. Amerikos kariauna, pati kli modama į neišbrendamą pra rają, su vietos samdinių pagalba vis atkakliau ir intensyviau griau na Vietnamo šachtas ir elektri nes, mokyklas ir ligonines, bom barduoja miestus, naikina pasėlių
laukus. JAV prezidentas vis ar šiau reikalauja didinti asignavi mus šiam karui, siunčia į Vietna mą naujus ginklų ir karių ešelo nus, stato įvairiose pasaulio da lyse naujas karines bazes ir įtvirtinimus. Amerikos imperia listai šiandien atvirai šaukia į ka. rą jau ne tik prieš Vietnamo liaudį, bet ir prieš kitas laisvą sias tautas, kurios jiems stoja skersai kelio į pasaulinį viešpa tavimą.
SUBATOS VAKARĖLĮ
TRENKIA MUSŲ ŠAUNIOJI KAPELA.
Kai kurie musų amžininkai mano, kad šių dienų jaunimą ža vi vien tiktai estradinė muzika, o liaudies daina yra negrįžtamai nuskendusi j praeitį. Atseit, ji neatitinka mūsų nūdienio verž laus charakterio ir todėl negali patenkinti mūsų išaugusių dva sinių poreikių. O vis tiktai II kurso lituanis tai nudžiugo, kai Universite to komjaunimo komitetas pave dė suorganizuoti poilsio vakarą, kurio programą kaip tiktai Ir su darė liaudies daina. Tą vakarą iš tikrųjų kavinė buvo pilna. Įvairių fakultetų jaunimas plūdo į čia pasiklausy ti mūsų mylimos liaudies artistės Beatričės Grincevičiūtės, o taip pat susitikti su Baltarusijos lie tuviais, kurie tiek savo kalba, tiek ir papročiais išsaugojo se nuosius bočių laikus. Kai kurie iš mūsų į tokį susitikimą atėjo pirmą kartą, o kai kurie netgi nežinojo, jog dabartinėje Balta rusijos teritorijoje yra šešiolika didžiulių lietuviškų kaimų, ir kad tos lietuviškos salelės yra tarsi gyvi senosios Lietuvos et nografiniai muziejai. Kai visos kėdės kavinėje bu vo užimtos, skaidriu ir visiškai jaunu balsu prabilo Beatričė.
Vaizdais ji nupiešė savo neleng vą kelią į sceną. Deja, jaudinančius artistės pri siminimus staiga nutraukia skar dūs liaudiško maršo garsai. Tai mūsų Universiteto kaimo kapela sveikino brangius svečius iš Bal tarusijos: Ainilę ir Genovaitę TREPŠIENES, Antolę KIMSIENĘ ir Joną TREPŠĮ. B. Grlncevičiūtė užtraukė „Gegužėlę", po to — „Kas ber nelio sumlslyta", kurią ir vėlei pakeitė nauja lietuvių liaudies daina. Jaunuoliai klausėsi, sulai kę alsavimą, ir, tiktai nutilus dainai, senoviniais kavinės skliautais nuaidėjo griausmingi aplodismentai. Po to labai paprastai ir seno viškai, užtėt nuostabiai įspūdin gai dainavo mūsų svečiai iš Baltarusijos. Mes jiems huoširdžiai plojo me ir prašėme, kad dar padai nuotų, ir siūlėme, kad jie papa sakotų mums apie tuos žmones iš Baltarusijos, kurie kalbasi senąja lietuvių kalba. Nedidukė raudonskruostė senu tė truputį jaudinosi. Jai buvo labai neįprasta lietuviškai kal bėti su nepažįstamais žmonėmis. Pasakodama apie didelį gimtąjį Rimdžiūnų kaimą, kuriame gy-
Dainos posmais kavinę užliejo lakštingala, vena išimtinai lietuviai, jinai nusiskundė, kad jame iki šiol nėra lietuviškos mokyklos, kad vaikus moko vien tiktai baltaru siškai, o lietuvių kalbos pamoka būna tiktai vieną kartą į savai tę. Nacionalinių mokyklų nėra ir visose kitose lietuviškose sa lelėse.
nusipel niusi liaudies artistė Beatričė GRI NCEVlClOTĖ.
Populiariausias lietuviškas dai nas „Pasvarstyk, antele", „Kai aš augau pas močiutę", „Pempei, pempei" ir kitas dainavome visi. Po to kaimo kapela grojo polką, valsą ir fokstrotą, ir ilgai ne tilo jauni balsai. Svečiai ir jaunimas išsiskirstė beveik vidurnaktį. Daina iš ka
vinės išsiliejo į senąjį Universi teto kiemą, ir paskutinį kartą nubangavusi akmeniniais skliau tais, nutilo. Baigėsi įspūdingiau sias šių metų vakaras Universi tete, toks vakaras, kurio metu niekas nepasigedo tvisto. R. URBONAS (Mūsų koresp.)
4 psl,
TARYBINIS STUDENTAS
1966 melų kovo mėn. 16 d.
PO TOLIMUOSIUS RYTUS) PRAĖJO 13 METŲ
V. GRIGORJEVAS, Novosibirsko Valstybinio universiteto IV kurso studentas Baigėsi vasara — karštas lai kas geologams, biologams, arche ologams — žmonėms, kurių dar bo specifika neatskiriama nuo laukų. Iš įvairių mūsų šalies kam pelių sugrįžo ekspedicijos su naujais radiniais, kurių dar Jau kia laboratorijos ir mokslinė ana lizė. Jau keletas mėnesių, kai prasi dėjo mokslo metai, o auditorijose nenutyla studentų-ekspedicijos dalyvių pokalbiai apie vasaros praktiką. O šnekėti yra apie ką. Juk praktiką atliko visi Novosibirsko universiteto humanitarinio fa kulteto ketvirtųjų kursų studen tai. Vieniems ji truko mėnesį, kitiems — tris. Vyresniųjų kur-
sritis, Juodosios jūros pakraštys, Kalnų Altajus, Užpoliarė ir Toli mieji Rytai. Šešiems sludentams-archeologams nusišypsojo laimė padirbėti Tolimųjų Rytų archeologinėje ekspedicijoje, vadovaujamoje TSRS MA nario-korespondento Aleksiejaus Pavlovičiaus Okladnikovo. Žmogui, kuris bent tru putį susipažinęs su archeologija, suprantama, kokią didelę reikš mę turi Tolimųjų Rytų, šių „ar cheologinių plėšinių", paskuti niajame dešimtmetyje traukian čių viso pasaulio mokslininkų dėmesį, tyrinėjimas. Tautų, gy venančių Tolimuosiuose Rytuo se, istorija, jų konkrečių ypaty bių ir istorinio vystymosi savi tumo išryškinimas ir po šiai dienai išlieka aktualia problema. Kada Šiaurėje apsigyveno žmo nės, su kokiomis šalies gentimis jie bendravo? Ir, pagaliau, pir mųjų Amerikos kontinento gy ventojų klausimas, turintis pasau linę istorinę reikšmę, lygiai kaip ir Ramiojo vandenyno salų „ainų" etninės istorijos problema. Pirmasis mūsų ekspedicijos darbo punktas — gyvenvietė upės Gramatuchos (Zeisko rajo nas, Chabarovsko kraštas) žioty se. Mūsų stovykla įsikūrė tri kampyje tarp kairiojo upės Zėjos ir dešiniojo sraunios upės Gra matuchos, Zėjos intako, krantų. Aukštos sopk.os tarsi didžiulės smailiakampės kepurės dar la biau stiprino laukinio ir neapgy vendinto krašto įspūdį. Kasinėjimo darbai vyko ant
VIENA IS GRAŽIAUSIŲ SIBIRO UPIŲ — AMŪRAS.
sų studentams praktika buvo su dėtingesnė: jiems buvo sudarytos galimybės savarankiškam tyrinė jimui. Savo žinias ir darbo įgū džius, įgytus per trejetą metų, studentai turėjo pritaikyti prak tiškai. Ekspedicijos veiklos diapazo nas nepaprastai platus: studentams-istorikams, kurie specializuojasi iš feodalizmo ir kapita lizmo laikotarpių, buvo atviri Leningrado, Tiumenės, Novosi birsko ir Tomsko archyvai. Ne nuoramoms archeologams ir et nografams atiteko Novgorodo
Komjaunuoli! Tokia musų dalia — eiti ten, kur labiausiai reikalin gi, kur sunkiausia, kur šau kia nerami komjaunuoliška širdis. Komjaunuoli, trimitas vėl šaukia Tave. Šį kartą — į Sibiro statybas. VVU komjaunimo komite tas organizuoja komjaunuolių-statybininkų būrį, kuris vasaros atostogų metu dirbs Tiumenės srityje. Laukiame Jūsų kasdien VVU komjauni mo komitete nuo 10 iki 13 valandos. Pareiškime nurodyk pavardę, vardą, gimimo me tus, partiškumą, specialybę iki studijų, fakultetą, kursą, tikslų tėvų ir savo adresą. Jei tu nutarsi parašyti pa reiškimą, privalėsi dar rim čiau mokytis ir visas jėgas skirti studijoms, nes pavasa rio sesijos egzaminus turėsi Išlaikyti iki birželio 1 dienos (būrys išvyksta birželio penk tą d.). Mums galima paskambinti telefonu 2-79-27. Laukiame tavo pareiškimo! Jau gauti 46 pareiškimai, i
artimiausios sopkos, padengtos tankia taigos augmenija. 1961 m. A. P. Okladnikovas ir V. E. Maričevas čia aptiko akmeninius pirmykščio žmogaus įrankius. Upės Zėjos baseine, šiame arche ologų visiškai netyrinėtame, bet kartu labai įdomiame rajone, prasidėjo pirmieji _planingi kasi nėjimai. Diena vijo dieną, nukastos že mės krūvos vis augo ir augo. Atsivėręs vaizdas prabilo apie tikrąjį mūsų protėvių gyvenimą. Pasirodo, šioje vietoje buvo gy venama dar III tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Keletą šimtme čių čia bastydavosi klajojančios medžiotojų ir žvejų gentys, išsaugojusios dar mezolito gyvenimo būdą. Apie taii kaiba tylūs senovės liudininkai — radiniai. Čia ir svarsčiai, masyvūs akmeniniai < prilaikę ant upės dugno pilnus žuvies' tinklus, ir akmeninės kul tuvės, kuriomis apsvaigindavo pagautas stambias žuvis. Vien ašmeniai nugludinti įrankiai, var toti valgomosioms šaknims iškas ti, guli greta peilių ir lauro la pų formos smaigalių, kurie puo šė bebaimių medžiotojų diržus ir strėles. Yra čia ir prizminių nukleusų, nuo kurių atkeldavo plo nas, peilio pavidalo plokšteles ir paskui iš jų gamindavo strėlių antgalius. Beveik visi įrankiai pagaminti iš blogo akmens smil tainio, o tai kalba apie jų senu mą. Šešios savaitės pralėkė nepa stebimai. Reikėjo skubėti: Si biro vasaros trumpos! Tolimes nius archeologinius kasinėjimus
PASAKOJA 1FF NEAKIVAIZDININKŲ PRODEKANAS prie Gramatuchos atidėjome iki E DOC. Z. ZINKEVIČIUS sekančių metų. Mūsų dar tebe- E Siuo metu faku,tete yra 1700 bai gerai, savo išsilavinimu net-~ laukia darbas Amūro, vienos is sstudentų-neakivaizdininkų, jų tar- gi prašoka stacionaro lygį. Ta čiau tokių — vienetai. Be skolų didžiausių Žemės rutulio upių, =Pe 391 bibliotekininkas, 365 litua- studijuojančių procentas atskiro pagal savo ilgį užimančios aštun-1 ™ 3°f angNstų se specialybėse bei kursuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 40. tąją vietą pasaulyje, rajone. Ma-^ir 12 germanistų. Stacionare moIš kitu specialybių išsiskiria žur lyševo kaime (4 vai. kelionės £ kosi 1062 studentai. Taigi, neaki- nalistai, kurių daugelis yra savo garlaiviu nuo Chabarovsko) ka-1 SinJ^iau. D?rbasPUsTnea"k° profesijos entuziastai, besistengią gauti kuo daugiau žinių, sinejome vieną įdomiausių ar- = vaizdininkais turi savo specifitokių, kurios labai praver cheologinių paminklų, kuriame E ką. Per 13 metų ^neakivaizdinis ypač 3 skyrius įsteigtas 1953 m.) jis bu- čia jų kasdieniniame darbe re ryškūs visų epochų pėdsakai. Vi-3" ‘ Mokytojai šiokį to = vo nuolat tobulinamas, (vykdyti dakcijoje. parodo tik bū sų žemiausias būstas, esantis 3 = iš šie svarbesni pertvarkymai, iš kį aktyvumą dami III kurse, ypač metų pa S esmės pagerinę specialistų ruoši m. gylyje, priklauso neolito lai-E baigoje. Taip yra dėl to, kad mo amą neakivaizdiniu būdu: kotarpiui. Jo likimas buvo tra- 3 kytojui, baigusiam 3 kursus, pa 3 1. PANAIKINTAS ANKSČIAU keliamas atlyginimas, užskaito giškas. Būstas, be abejo, sudegė, a 3 BUVĘS NEAKIVAIZDININKŲ M0mas „nebaigtas aukštasis moks kadangi dugnas padengtas storu3KYM0 — PLANŲ ■■■■j ATITRŪKIMAS las“. Ypač prasta padėtis sveti išdegusios žemės sluoksniu. Išli- 3 NUO STACIONARO. Dabar fakul- mų kalbų grupėse (jų tėra tik teto neakivaizdininkai studijuoja šeštieji kursai) ir, iš dalies, isto ko ryškūs sudegusių sutvirtinimų, — = tas pačias ir vienodos apimties rijos specialybėje. Antai, perei laikiusių stogą, siluetai. Edisciplinas, kaip ir dieninio sky- tų mokslo metų pradžioje iš 299 Vėliau čia atklydo kilos gen- = riaus atitinkamų specialybių stu- istorikų į aukštesnį kursą be dentai. Jie gina diplominius dar skolų buvo perkelti tik 79, sąly tys, ir šioje labai patogioje vie- 5 ei bus ir valstybinius egzaminus — 112, palikti antriems toje pasistatė naują būstą. Po 3 laiko kartu su stacionaru. Su ne- ginai metams — 74, pristatyti rekto apsigyveno Eakivaizdininkais, apskritai, dirba ratui išbraukti 34. Panaši padėtis čia tūkstantmečio ir = tie patys dėstytojai, kaip ir su rusistų, bibliotekininkų ir litua žmonės, jau pažinę oplpži K *' E stacionaro studentais. nistų grupėse. įkūrė trečiąjį būstą. Kokiu būdu reiktų toliau tobu 2. PERTVARKYTOS MOKYMOTai pirmasis Žemutinio Amu- EGZAMINŲ SESIJOS. Nuo 1960 linti darbą su neakivaizdinin ______ i_j_ archeologinis ________ o___ rpa_ __ metų mokymo planai buvo taip kais? ro_ teritorijoje Man rodos, kad vienas iš pa minklas, kuriame galima pasekti 3 sudaryti’ Kad studentai kiekvie, b r n 3 na ną enzamina egzaminą laiko viena sėslia sesija grindinių šio darbo stabdžių yra tokį tūkstantmečių nuoseklumą. E vėliau, negu jiems baigiamos vadovėlių bei reikalingos litera Čia pat mums nusišypsojo lai E skaityti tos disciplinos paskaitos. tūros stoka. Nepaisant visų pui nutarimų, neakivaizdininkų = Egzaminų tvarkaraštis Jiems iš- kių mė susipažinti su senųjų Amū 3 nepage siuntinėjamas iš anksto. Prieš aprūpinimas literatūra ro genčių menu — Sakači- 3ivedant šią tvarką, egzaminai, rėjo. Universiteto bibliotekos Aliansko petroglifais, išgarsėju — kaip ir kitose aukštosiose mo- abonementas pajėgia patenkinti Ekyklose, būdavo organizuojami tik dalį visų poreikių. Periferijo siais visame pasaulyje. neakivaizdininkai sesijos viduryje arba pabaigoje, je literatūros Piešiniai iškapoti didžiuliuose dažniausiai iš tų disciplinų, ku negauna. Ir Vilniaus knygynuo akmenynuose, gulinčiuose deši rių paskaitos baigiamos skaityti se retai kada galima gauti reika nekalbant jau tą pačią sesiją. Tada studentai, lingą vadovėlį, niajame Amūro krante. Jie vaiz stokodami specialią literatūrą. laiko pasiruošti, prieš apie kitą duoja mitologinių būtybių, pa egzaminą praktiškai liaudavosi Norint bent iš dalies užkišti baisų arba dvasių galvas. Pasi lankę kitų disciplinų paskaitas. šią spragą, anksčiau buvo siūlo būdu egzaminai trukdy ma, neakivaizdininkams reikalin taiko briedžių, elnių ir paukš Tuo davo paskaitų klausymui, o pa gą literatūrą koncentruoti meto čių atvaizdų. skaitos — egzaminų laikymui. diniuose kabinetuose prie rajonų Sitų piešinių pavyzdžiai su Dabar šis nesklandumas iš es švietimo skyrių. Tačiau čia ne atrodo, kad atei pašalintas. Neakivaizdi išeitis. Mums tinkami ir dabartinėje nanaių- mės visų respublikos ninkai ruošiasi egzaminams tarp- tyje reikėtų
sesijiniu laikotarpiu. 3. ĮSTEIGUS DAUG KONSULTA CINIŲ PUNKTŲ, NEAKIVAIZDI NINKAI BENDRŲJŲ DISCIPLI ajt*w»e NŲ (NE SPECIALYBĖS) EGZAMI NUS ĖMĖ LAIKYTI TARPSESIJINIU LAIKOTARPIU. Tai gerokai palengvino darbą: šių disciplinų egzaminai i sesijos tvarkaraštį nebeįtraukiami. Atskirais atve jais, jeigu tai įmanoma, konsul taciniuose punktuose laikomi eg zaminai ir iš specialybės dalykų. Nemaža egzaminų neakivaizdi ninkai tarpsesijiniu laikotarpiu išlaiko ir fakultete, atvykę įvai riomis progomis į Vilnių. Tam reikalui kiekvieno mėnesio 5 paskutinės dienos paverčiamos .neakivaizdininko dienomis“, ku riomis budi dėstytojai, dirbą su neakivaizdininkais^ 4. Anksčiau būdavo organi zuojama viena ilga sesija vasarą Nuotraukos autoriaus (atostogų metu), kita — trumpa — žiemą. Dabar ABI SESIJOS Amūro gyventoj ų-ornamentiko- „LAIKO ATŽVILGIU SUVIENODIN3 TOS ir vykdomos atskiroms je. Tokiu būdu, petroglifai buvo 3cialybėms SKIRTINGU laiku. speSis ta šaknis, iš kurios vėliau išaugo 3 pertvarkymas gerokai palengvinanajų ornamentika, o piešinė = no tiek katedrų, tiek pačių neakivaizdininkų darbą. Deja, pas liai ant uolų įėjo į ornamenti E taruoju metu dėl auditorijų stonių kompozicijų sudėtį kaip de — kos, susijusios su vėžlio tempais S vykdomu fakulteto patalpų retalės. teko vėl žengti žingsnį Rugsėjis mus užklupo Pamary ęmontu, E atgal: visų specialybių studentus, je, kur turėjome atlikti archeolo E išskyrus I —IV kursų istorikus, ginę Japonų jūros pakrančių E buvome priversti sukviesti vienu laiku stacionaro žiemos atostogų ruožo žvalgybą, o taip pat ištir 3 3 metu. Auditorijomis teko pati urvus Frolovkos kaimo ir Mai- 3 versti ir dalį administracinių pa talpų, katedrų kabinetus, net chė upės rajone. Efakulteto skaityklą, NeakivaizdiPer mėnesį šiame nuostabiame Eninkai negalėjo gauti svarbiaukrašte suradome keletą pirmykš 3 sios katedrų kabinetuose su3 kauptos literatūros, pasinaudoti čių žmonių stovyklų. 3 fakulteto skaitykla. Tai, be abeSunku skirtis su Pamariu, = įo, padarė rimtą žalą. Ta pati tuo nuostabiu kraštu, kurį = perspektyva fakulteto laukia ir — birželio mėnesį, kada suvažiuos spėjome pamilti. Kartu su 3visi neakivaizdininkai, dar tebemeile mes išsivežėme ir tai, — dirbant stacionarui. mus išmokė vasaros praktika: E 5. NEAKIVAIZDININKU MOKY RACIONALIZUOsus ten įgytus darbo įgūdžius, SIMO PLANAI PRITAIKANT JUOS RESkurie labai pravers mums busi EJAMI, ~-PUBLIKOS SPECIFIKAI BEI PO majame savarankiškame darbe. :REIKIAMS. Žymiai sumažin tas valandų skaičius toms discip linoms, kurių yra vadovėliai, ir priešingai, padidintas toms, ku rioms vadovėlių nesama ir nėra perspektyvos artimiausiu laiku gauti. Iš esmės sumažintas kont rolinių darbų skaičius. Tačiau šia linkme dar ne viskas pada ryta. Antai, neakivaizdininkai žurnalistai nuolat dejuoja, kad tiems per maža laiko skiriama stilistikai, kurios patys išmokti negalį, tuo tarpu politinės ekono mijos arba žemės ūkio pagrindų kursus, atimančius nemaža lai ko, jie didele dalimi galį paruoš ti iš vadovėlių. Visi čia suminėti pertvarky mai, žinoma, gerokai pagerino fakulteto darbą su neakivaizdi ninkais. Vis dėlto, rezultatai nė ra tokie, kokių mes norėtume. Studentų neakivaizdininkų moks lo lygis, apsk- itai, tebėra neleis Išsivysčiusio neolito keramika. tinai žemas. Be to, jis labai svy ne tik atskirose specialy (Iš kasinėjimų prie Vidurinio ruoja bėse, bet ir kursuose. Pasitaiko atskiri žmonės, kurie mokosi laAmūro Malyševo kaime).
aukštųjų mokyklų šiam reikalui gaunamas lėšas sukoncentruoti vienoje vietoje (geriausia, Uni versitete), įsteigti bendrą stambų abonementą, kuris galėtų aptar nauti visų mokyklų neakivaizdi ninkus. Fakultete reikia iš esmės pa gerinti metodinių priemonių ir visų pirma programų ruošimą, nes kai kurios katedros (pvz., užsienio literatūros, biblioteki ninkystės) neakivaizdininkus ne pakankamai aprūpina katedros dėstytojų skaitomų disciplinų programomis. Reikia gerinti darbą su neaki vaizdininkais tarpsesijiniu laiko tarpiu. Siekdamas padidinti pa žangumą bei priversti atsilie kančius mokytis, dekanatas kar tas nuo karto informuoja tas įs taigas bei žinybas, kurių dar buotojai — musų neakivaizdinin kai atsilieka moksle. Tačiau ši priemonė ne visuomet būna efek tyvi. Mat, yra nemaža įstaigų vadovų, kurie visiškai nesirūpi na neakivaizdininkais, ypač jei gu šie studijuoja ne pagal darbo profilį. (pagalbą neakivaizdininkams tarpsesijiniu laikotarpiu. buvo organizuojamos išvažiuojamo sios sesijos. Daugiausia šia kryptimi nuveikė bibliotekinin kystės katedra. Būtų gera, jeigu jos pavyzdžiu pasektų ir kitos katedros. Ypač gera priemonė, kovojant su kontrolinių darbų nusirašinė jimu, yra individualių temų da Dabar visos kavimas. " 1 1beveik 1 tedros pateikia individualias tekiekvienam neakivaizdimas turėtų Sia kryptimi ninkui. Reikėtų katedros. eiti ir kitos darbų nuolat kelti kontrolinių lygį, if juos priartini prie semi narinių darbų, o mažiau reika lingus kontrolinius darbus pa keisti įskaitomis. Be to, kai ku riose katedrose (pvz., vokiečių kalbos) kontroliniai darbai per daug ilgai taisomi. Didelį susirūpinimą kelia silp nas stojančiųjų pasiruošimas. Mūsų nuomone, jis kasmet netgi smunka. Antai', II kurso biblio tekininkai, šiais metais laikyda mi dabartinės lietuvių kalbos egzaminą, parodė, kad jie visai nežino (tur būt, ir niekad neži nojo) elementariausių gramati kos dalykų, pvz., kurie priebal siai ir kodėl vadinami skardžiaisiais ar dusliaisiais, kokios yra nekaitomosios kalbos dalys ir pan. Visi jie neseniai baigė vidu rines (kai kurie vakarines) mo kyklas arba technikumus. Gana daug fakulteto neakivaizdinin kų dirba ne pagal specialybę. At skirose grupėse — nuo 10 iki 30 proc. Tai taip pat turi nemaža įtakos nepažangumui. Apskritai, priėmimo į neakivaizdinį skyrių skaičius yra labai didelis. Dėl to, nesant konkursui, dažnai ten ka priimti labai silpnus stojan čiuosius. Ar ne daugiau valstybi niu požiūriu būtų naudos. Jeigu būtų priimama mažiau, bet ga besnių žmonių. Ar nereikėtų pa galvoti apie kokybę, užuot be sivaikius kiekybės?
TARYBINIS STUDENTAS >*^^*^*^» /*^*/**/*/*/*-*^*/*/*/*/*/*
1966 metų kovo mėn. 16 d.
yJĮMBHTe JIbH3H B ManeHbKOM KOMHaTyiuKe nojiyMpaK. TycKno cbotht HeGonbLuaa naMnoHKa cfropMbi nnarvieHM CBeMH. OHa bhcmt npRMo Ha npoBOfle 6e3 bchkhx a6a>«ypoB m jiioctp flaHte He b ųeHTpe noTOJiKa, a HeMHoro b cTopoHe. Yron 3aHHMaeT npRMoyronbHan cTapMHHan nenb, BbinoNteHHaR 6enbiM KacįeneM, c aHrenaMH HaBepxy Ha me/iTOM cfcoHe. K CTeHe npHH<anacb He to HeGonbLuaR TaxTa, He to npocTo TonnaH, npMKpbITblH TeMHO-CHHMM nOKpblBanoM, cnaflaK)LUMM ao caMoro nona. Okoro 3Toro «3araflOHHoro» npeflMeTa ManeHbKHH ctohmk, Ha HOTopoM nemaT ABa tomhhs JlepMOHTOBa, BTOpOH — paCKpbIT. rioA CTO/1HKOM HpoxoTHbiw AeineBbiH kobphk, HeonpeAeneH Horo npn TaKOM ocBeiųeHMM ųBeTa, ho cTpaHHbiM o6pa3OM rapMOHHpyK3LJUMM CO BCeH oGCTaHOBKOH KOMHaTbi. Ha HeM ctort AOMauHHe HeHCHHe TanoHKM c KpyrnbiMH nyUJHCTblMH nOMnOHMMKaMH... JĮBepb oTKpbinacb. — CnacnGo, TeHa, nocHfln, noAOH<AH: h cennac nepeoAeHycb h npKAy— TnwenoBaTbi Gbinn aPObhuiKH, TOMKa! — fla, ho Tbi we y Hac My>«MHHa! — HanoHeų-To 3aMeTnna. CnaBa 6ory. — Tbi He o6w>KaMCfl, TeHa, h SblCTpO. — XopOUJO, XOpOLBO, He oGhHtycb. Oh noflomen k euje Tennon neHM h craji rpeTb pyKH TOJiHHamm, t. e. HaHnoHnnca k HeM m npHMMMan oGe pyKH, a 3aTew oTTanKKBancn h, npHHfiB BepTHKanbHoe nonoHteHMe, BHOBb naAan Ha pyKH. — Tbi hto KonAyeujb?» — boUJna XO3RHKa KBapTHpbl. — Xony y3HaTb, ntoGnuib jim Tbi MeHR eiųe mjim HeT? — HCeHLUMHa noAOLuna k neHM H, npMHtaBUJHCb K HeM CnMHOM, npHKa3ana: «PaccKa3biBaH». — TaK Henero paccna3biBaTb, ToMKa. Ay™an y Te6n nero-
AjieKcandp Abicoe
HMČyAb y3HaTb. Kan Tbi, hto Tbi. — HHnero ocočeHHoro. Bot y TeGR, HaBepHo, ecTb o neM pacCKa3aTb. — noneMy Tbi He nHcana? — 3aneM? Oh paccMenncn. — Bot aypaK, flencTBHTenbHO, 3aneM. YAHBHTenbHo, Kaune rnynbie Bonpocbi r CTan 3aAaBaTb b nocneAHee BpeMR. — TeHa, r BbiHAy, npHHecy Te Ge CTyn. — Hnnero, r He xony cMfleTb. — He Mory cMOTpeTb Man Tbi AepraeujbCR Bce BpeMR. — Ecnn TeGe He HpaBHTCR, to r He 6yAY— CeHHac npHHecy. — Hto c toGoh, ToMKa? — Tbi BOO@LUe HeHOpManbHblH, Tbi HTO He BMAMLUb? IlOCMOTpH XOTb Ha MeHR BHHMaTe/lbHO. H OHa y«a3ana Ha mmbot. — Hto nana? — XBaTMT c Te6R Toro, hto 3Haeiub MaMy, — cwa3ana OHa, trrafi eiviy npRMo b rna3a. 3aTew pe3Ho noBepHynacb h no6eH<ana 3a cTynoM. TeHHaAHH npenpaTMn rpeTb pyKH, Hcne3na ero nepBOHananbHafl BO36y>KA6HHOCTb, OH BeCb HaK-TO CHMK H, KOTAa H<eHLUHHa BepHynacb, GonbLue He nbiTancR roBopMTb rpoMKo, a nepemen noHTM Ha uienoT, cjiobho Gorrcr, HTO TaM, 3a ABePbK>, HaXOflHRCR hto-to TpeTMM, KOTopbiH noAcnyujHBan hx pa3roBop, h mot c eXHflHblM CMeXOM BOpBaTbCR CIOAa h BbiLUBbipHyTb ero, cjiobho LųeHKa b xonoflHyK> 3hmhk>k> ynn-
— Cna>KM XOTR Gbl OAHO. Pa3yivieeTCR... Tbi ero 6pocnna? — KOHeHHO. — A noneMy? — Tbi HTO — MOH CBRLUeHHHK? — Mbl C TOGOH APy3bnOHa ynbi6Hynacb. — Mero Tbi? — TOTO, HTO Tbi TaH cepbe3HO TOBOpHLLIb. llpOCTO OH 6bin nOflneų, h r ero Gpocnna. Tbi AyMaeLUb, HTO R flO/IJHHa KpHHaTb,
pBaTb Ha ceGe Bonocbi, ho pa3Be 3Toro KorAa-HHČyAb h rfleHHdyAb HTO-nM6o M3MeHHJlOCb? PeGeHOK Tbi eiųe. , — noAyMaeujb Ha Tpn rofla CTapme. — Bcero-HaBcero Ha Tpn, — 3aAyMHHBO npoH3Hecna OHa. H o6a 3aMonnanH, HeoMHAaHHO noHRB, BeAb ohh čonbLue HHnero He civioryT apyr APyry cr<a3aTb Aa H TOBOpMTb-TO He o neM, H He3aneM. H TaK Bce rcho. — fl noKfly. — XopOLUO. A, MOH<eT nocHAHLLib eLųe HeMHoro. — ToMa,.. TeGe He CTpauiHO... — Tbi 3aneM npHiuen, Tbi hto AyMaeujb ocHacTRMBHn MeHR cboMM npHXOAOM? H CHAbHaR. H MOnoAaR H<eHLUKHa 3anpbina 3a hmm ABepb. TeHHaAMM eiųe A°nro ctorr b KOpMAOpe flOMa, o6nOKOTHBUIHCb Ha nepnjia necTHMųbi h tara** Ha ee ABePM— HeyMe/iM He BbiHAeT**« ripouien nac, btopom, a OHa He noRBnnnacb, TorAa oh Bbiiuen H3 AOMy h HanpaBHnCR k 6amH<aHUjeMy TenecįoHy-aBTOMaTy. — ToMKa, AaBaw noweHMMCR. PacTepRHHo noBecMn TpyGKy. Ha cneAyioLųHM A®Hb oh cHOBa 6bin y Hee. OHa paccKa3ana eMy BCe-TaKM C BOK) HCTOpHK). BblJlO b ee Ayuje> HaBepHo, nncaTejibcKafi jKMJiHa: OHa Hanana c caMOro Hanana, c AeTCTBa. — H 6bina eAKHCTBeHHbiM peSeHKOM b, ceMbe. liana c m3moh himam npocTo 3aMenaTenbHO Apy>KHO. ripeACTaBnReuJb, y Hac nana totobka oGeAbi, a rviaivia otAb>xana. KorAa «<e OHa nopbiBanacb eMy noMOHb, oh 3anpeLųan en, HanoMHHaR, hto y Hee 6onbHoe cepAUe. A TaK BpeMeHM noHTH He HMen. H BAPyr oh CTan nHTb. Ann MeHR sto npoH3OLUnO TaK HeOHMflaHHO, HTO R Hanana SoRTbCR ero. PaHbLue, no BocKpeceHbRM, KawA°e yTpo R npHČerana k HeMy b KOMHaTy k nana paccKa3biBan m h e cKa3KH, a Tenepb MHe Aa>«e Gbino CTpaiuHO nOAOHTH k HeMy, — ųenbiMH Ahrmh oh ne»<an HenoABMJKHO b KpoBaTH TaKOM cTpauiHbiM, onyxluhh... H cAenanacb oneHb nyrriHBOH h HepeAKO nnanana. 3aMeTHna. hto h MaMa Gohtcr ero, ot
npofloniKeHHe cjieayeT
(OTPbIBOK, KOTOPbIH H 3AIIOMHHJI H3 nOBECTH KOCTACA) Ax, Tbi njiaKajibiUHųa, naanen, KaKAMii ctoh TBoii, Moii pa3yM jiobmt, ToJibKO njiaaaTb Hamy He n ToJibKo čepsite HaHHeT cypoBeTb. TojlbKO nepBblH MOrHJIbHuii KOM, CTyKHeT b KpbiiuKy poa.Horo rpoSa, Otomcthm mm 3a Kaatflbiii ctoh, npoSyAHBUiMii hbm b cep^ųe ,3Jio6y! Ono3aajiH Ha tph ųaca, A AepeBHfl yrJiH «a njiaMJi, H MopiUHHM OKMMHIOT rJia3a, H hx onenb Tpy«HO pa3waTb MHe. ToJibKo mbmm Ha CBeTe HeT, — MaMa, MaMonKa, tm He cJiNuiHuib, JI TBoii cmh, nepeš cTOJibao JieT YBHAaJIHCb, a TM He AHUJHUIb. A n cji bliu y: noioT Jieca, HaTHHyB ctpohhmx coceH CTpyHM — 3to Hauia c Tofioii 3eMJist M oTHHTb ee 6y«eT Tpy«HO. R — TBOH CMH, nTO CMHOBHee ecTb, To, hto AOAro xpaHHA b ce6e, S BJIOJKy B CBHlljeHHyiO MeCTb, Te6e b stom KJiaHycb Tenepb. yxoiKy n, SjiarocJioBH, IIpaBAy MaTepH MHe BBepim, 3a CBoCoay Moefi JIhtbm, 3a UBeTeHbe po/tHoro Kpan. B xjiecTKHH Besep, b unopMnmeH Mrjie, Byay 6HTbcn c npoKJiHTOii paTbio! Moh MaMa b 3Toii 3eMjie, M Ha 9Toii 3eMJie moh 6paTbn. Hy, a ecjiH npofi^eT BoiiHa, Mm aepeBHio cboio otctpohm, Tm Torjxa npocHHCb' oto CHa M npocTH, ecAH b neM bhhobch. A KOTAa B03Bp3THM MM MHp, B 9T0, MaTepH, TBepao BepbTe, BcTaHbTe MaTepH H3 mothji, RtoOm CMHOB-no6e.HHTe.neH BCTpeTHTb. Mm BepHeMCH He Ha utHTax, B 3eMJiio BTonneM hx <j>Jiar ooctmjimh, JI H111 b He HaflO MeHH 3aCTaBJIHTb Cne3M JiHTb Han TBoeii mothjioh. ToJibKo njiaKaTb HanHy He h, H MM Bce pOMAeHM T3KHMH, Ilaanb xe njiaKa.ibiHHiia, njianen, Ka>K,nMH ctoh TBoii — Bpary norH6eJib!
(51 nPO/IOJUKAIO nOBECTb KOCTACA) dlpnuiJia BecHa H h6jiohh b uBeTeHbH, Tm, cojioBeii no-npeiKHeMy 3anoii, IlycKan ROCTaJincb naM pa3BajiHH tchh, floporH pa3BoponeHM bohhoh.» B BecHM pa3Maxe, b TBopnecKOM nojieTe yrJiHM bohhm He'flOJiro eme TjieTb,
HcTOCKOBajincb pyKH no pa6ore, McTOCKOBaaiocb cepAųe no 3eMJie. Mm Bce otctpohm, na, kohchho, Bce OTCTpOHM, H paHM Bce 3ajienHM ho oahoh, BecHa npHflacT hbm chjim BHBoe, BTpoe yiOTOM 3aTenaiHTCH Kpaii poflHoii. PacTaeT 3anax nopoxa h TjieHa, B napax hohhiibuihxch c OTTanBuieii 3eMJin H cboio nauiHio ceHTejib 3aceeT, nycTb CyAyT BcxoAbi MHpa h tcmah! Ot Kypuiio Mapec nepe3 nnpnynHc k Ilojiecbio, B paccBeTHoii ammkc BCTanyT ropoja, H coaoseH, KaK nepBbift MHpa bccthhk CnoeT CBoii thmh no6ea,M h Tpy.ua! J3,o6po h 3jio, jiiodoBb h 6ecnomaa.HOCTb, H x;ie6, h coBecTb, — Bce bohhoh «aHO, Ho pa3Be 6y.neT cnacTbe CTojib OTpanHO, Korna He Bce eme noKOHneHO c bohhoh. Koraa MaJibHHmKH nonpMBaiOTCH Ha MHHax, Korna otum cea.Me b 30 JieT, JIecHMe bojikh, HcnyraBiunecH MHpa llpHXOHHT B H36m H npHHOCHT CMepTb. H 03Bepejibie npocbimeHHbie Hjhocm, M KyilHTH, KOTOpMM CBeT He MHJ1, — Mm Bcex hx capyTHM — h bo hms MHpa — Mm noKapaeM nocnraiomHX Ha MHp! npauiJia BecHa — b ee no6eAHOM ryjie, Mm He yCJIMUIHM 0T3ByK0B BOHHM... IlycTb HHKorna He CBnmyT b nojie nyjiH, IlycTb CBHmyT Ha paccBeTe cojioBbn!
OHa nepeGpanacb ko MHe m cnana co mhom b oahoh nocTenn. HonbK) Mbi HepeAKO npocbinanucb ot ero TR>wenbix maroB, nana xoamr no HecKonbKo nacob noflpRfl, rpeMen SyTbinKaMM, onpoKHflbiBan cTynbR, a b noc neAHee BpeMR Hanan xpnneTb. hHOTAa oh Kpnnan TaK ahko h 6e3o6pa3HO, hto MaMa, HecMOTpn Ha cbom cTpax, BbicKaKHBana M3 KOMHaTbl H nTO ecTb MOHM KpHnana Ha Hero Tome, TonbKo TorAa oh nepecTaBan, ho 3aTO HanHHan SbiCTpo m a^hhho tobopHTb, mot ao caMoro yTpa k Ma Ma BbicnyujHBana ero, to nw paAM MeHR, TO nu... He 3H3K). CMbicn cnoB OTųa r He noHHMana, ho oaho — «coBecTb» — Bpe3anocb b moio naMRTb. A oaHa>KAbi HaKOHeų oceHbK) MHe TorAa eABa McnonHHnocb 14 neT, Mbi c MaMOH He ycnbiLuanM npMBbinHbix maroB h BnepBbie Mornu ycHyTb cnoKOMHo. Ho MHe He cnanocb. TnujHHa Ka3anacb MHe CTpaHHOH. B neM ab^o? H He Morna nemaTb b nocTenn. 3aujna k OTųy. Bbino Tpn naca Honn. B KOMHaTe TeMHo m oneHb oneHb tmxo. Grano TaK cTpauuHO, hto r TyT we ynana b oGmopok. no3H<e y3Hana, Korfla r Haxoflwnacb y OTųa, b KOMHaTe, oh ne mari TaM b oahoh hohhoh pyGaujKe... MepTBbin; nana npHHRn orpoMHyio A°3y o*ioTBopHoro nepeA chom... IIotom r MHoroe noHflna, h Hanana coMHeBaTbcn b hccthocth nioAew, CTana nacTO 3aAyMbiBaTbch, 3aneM Mbi wHBeM, h MHe H<H3Hb noKa3anacb He oneHb BecenoH LUTyKOH. MexaHHnecKH 3aKOHHHna ujKony, nocTynnna b hhCTHTyT, Gpocnna ero, He noHpąBHnocb. Ho r nyBCTBOBana b ce6e orpoMHbie cnnbi, y MeHR nonBHnHCb T3KHe APy3bR, KaK Tbi. #HeM paGoTana, a no BenepaM HHTana khmth, nopon ao yTpa. M 3aMenana, KaK nocTeneHHO 3anOnHRIOCb, H KaK 3TO yAMBHTenbHO npHRTHO. H BOT BCTpeTHnacb c hhm... OGMaHynacb b HeM. npeACTaBnReujb, 3aTMeHne HacTORuųee, nyBCTByio — He to... h HHnero He Mory noAenaTb. no HHepųHH Kanycb. HonaMH Kpnny ceGe: «0cTaHOBncb», — a HeT y Me HR TaKHX MOLUHblX TOPMO3OB. MHe Ka>KeTCR, HTO HX OTCyTCTBHe HeMano nioA®H ryGHT. Ho, k cnaCTbio, Bce „<e noHRna, xoTb no3AHO, ho noHRna: OLunGaiocb, n pa3opBana c hhm. BnponeM, r He COBCeM TOMHa, oh nepBblH... Ho 3to HeBaHiHo, eme HeMHoro h r Gbi caMa... OHa KaK GyATO KOHnnna, TaK KaK oGpaTHnacb k reHHaAnio: — Hero hoc noBecnn? — JĮyMaio. — O neM? — MeHR HHTepecyeT OAna TonbKo Beu4b- H BeAb 3Haio TBoero... Oh coBceM Hennoxon napeHb, oh TOH<e AyMaeT... Cepbe3ho, 6e3 no3bi. TaK KyAa >«e k nepTy Bce 3to, ecnn Mbi k >KeHLUWHe He HayHHRHCb OTHOCHTbCR no-HenoBenecKH, ecnn CTonbKO... HaK-To BnepBbie r noHRn, HaCKonbKo SonbLue cTpaAaeTe Bbi... — O KaKMX CTpaAaHHRX Tbi rOBOpHLUb? — XOTR Gbl O TBOHX. — A y MeHR mx HeT. Tenepb r CMacTnHBa. H mhoto nepeAyMana, h cKamy TeGe necTHo, hto cnacTRHBa. y MeHR GyAeT cmh HRH AOHb, H MHe M3BeCTHO, KaK CAenaTb TaK, HToGbi moh pe6eHOK Gbin cnacTnHB. B cflenaio Bce a^b Hero, noflapio eMy mhp My3biKH,
CK33KH, nOTOM BBeAY B TBHHbl khht, oKpyncy ero hmh c caMoro AeTCTBa, Hayny ero MbicnHTb h noHHMaTb, KaKoe cnacTbe Mbicnb CBOH, COGCTBeHHaR, BblCTpaAaUHan. H Bbipamy ero nenoBeKOM TBopnecKHM, nioGRLUMM cMHee HeGo, 3eMnio, niOAOM... — ToMa, a noneMy Tbi He pacCKa3ana, KaK npHXOAWna k HeMy Aomoh h npocnna, HToGbi oh, ecjih He xoneT neHHTbCR, xotr Gbl TaK... )KHn c toGoh... — He 3Hana o TBoen HtecTOKOctm, TeHa. Ero pa6oTa? — HeBa>KHO. — He Gbino 3Toro. — ripaBAa? — Mory noKnRCTbR cbohm peGeHKOM. — H Bepio, TonbKo... cnyiuan... HeyHcenn Tbi Bce ocTaBnneuJb cbiHy, a caMa... Tbi ne TonbKo Hanana WHTb. PeGeHOK, peGeHOK. Kan AauJb eMy Bce oGemaHHoe? TeHHaAHH CMyTHncR. — re-eHKa! flpyr, moh. Hnnero Tbi He noHHMaeujb. Mne ceH Hac xoneTCR pacnnaKaTbCR,_ R TanaR cnacTJiHBafl. H paAM 6ora He roBopn rnynocTen, TeGe oto He HAeT. flaBan nynuue ycTpoHM nbRHKy, y MeHR ecTb eiųe He MHoro KOCpe H HeCKOnbKO RHPOJKHbix. CornaceH? — BnponeM, HeBanHo, hto cnaHteujb, Gėry. — OHa cnacTnMBa, noTOMy hto yGeAMna caMa ceGR b stom, m yGeAMna y MeHR Ha rna3ax, — AyMan l"eHHaAWK. — A, enponeM, nepT ero 3HaeT, MomeT, h BnpaBfly, BcerAa y Hee HaK-To m hto-to, h HHnero r He Mory pa3o6paTb. CTonbKo topaocth! Mto }«e AOJiaTb? H He cMory 6e3 Hee, a OHa He ocTaHeTCH co mhoh, Tenepb tohho 3Haio. He ocTaHeTCR. IloRBHnacb TaMapa c KocfreKhhkom h nnpoH<HbiM, nocTaBHna Bce Ha CTon h nomna 3a natuKaMH. — KanaR OHa cennac yAHBHTenbHaRl BoH<e moh, Aa BeAb HeT GonbLue Ha CBeTe TaKnx jhchluhh. — Tbi nero npnyHbin, TeHa? — ToMa,.. cKaHCH MHe, noneMy HjemuHHbi TaK nacTO b nepBblH pa3 rk>6rt noAneųoB? Hey>«enM ohh HacTonbKo HHTepecHee xoPoluhx niOABH, Hey>«enH c hhmh HacTonbKo nerne h npHRTHee? — Tbi OLUM6aeLUbCR. — Bo3mowho, — oh onycTHn ronoBy h 3aMonnan, oKOHnaTenbHO nOHRB, hto y>K Tenepb-TO GonbLue HHnero He cKaweT en. — Tbi yxoAMUJb, TeHa? — A TeGe xoneTCR hto6 h ocTancn? — KoHenHO, R oneHb paAa Te Ge! — HeT, r noiiien. TonbKo CHanana MHe xoneTCR noncenaTb, HTO-HHGyAb Tanoe... Bcero, noHMMaeuib? flo cBHflaHHfl. reHHaflHH onycTHn yuin uianKH H OTKpbin ABepb. — flo CBHAaHHR, TeHa. 3axoAH. — Cnacn6o, o6R3aTenbHo. B BbicoKoe KpacHoe HeGo BnHnwcb KpecTbi KOCTenoB h ųepKBen, HaA hhmh, KaK cKa3OHHaR npoųeccHR Ha KpacHOM cfeoHe, nponeTaeT c raMOM ųenan Tyna ranoK. Mep3HyT kohhhkh nanbųeB, noAGopoAOK, 3aKnaAb<BaeT hoc. H oh HeoHtHflaHHO nonyBCTBOBan, hto eMy yAHBHTenbHo xopotuo h AyMaeTCR rcho, rnyGono o KpacoTe nenoBena, o ero BHyTpeHHeM cseTe.
EopHC ITAOTKHH.
nPOflOJDKEHHE CJIEflYET Iloe3H TpoHeTCH HaBCTpeny >kh3hh hoboh. IlyTb jieiKHT 6e3o6JianeH h hhct, Jlmiib cBeTJiMHb Ha He6e pa3jmH0BaHa IlpOBOnaMH, KaK TeTpaAHMH jihct! Tax Bcerna. TpeBora Bnpyr HaxjiMHeT, PanocTb — HeH3BeaaHHoii bojihoh, — yxowy k paccBeTHoii a cbctamhh, Ton, hto coAHųeM BcnbixnyTb cyjKAeno! He Hiuy BOJiHCHbio onpaBaaHHH, 3to cnacTbe Tpymio o6y3aaTb: R JKHBy TeM CBeTJIMM OIKHHaHbeM, Koraa MenJiHT noneMy-TO noe3na. R JKHBy, TeM 6ynymHM HBHMeHbeM, Ueii KHnynHH HpaB He yKpameH, noTOMy a b noHCKe pemeHHH, CaMMx TpynHMx H3 HeHanaTMx eme. noTOMy h TporaeTcn noe3A, Mhht, rje He6o orHeHHMM KOJibųoM, Hto6m h 6m CMOr npoaojiiKHTb noBecTb, IlecHio, HenoneTyio otuom! Hto6m )KH3Hb MOH 6MJia — BCH nOHCK CbKHAaHHH, pemeHHH h TpyAOB, Mto6m cmh nponeji Hanajio noBecTH, Ha 6erymHx CTponKax npoBonoB...
5 psl.
MAPTOBCKHA
CHER
TARYBINIS STUDENTAS'•a*'*'*'*'*'***'*'*'**'*'*'*/*"*'*'*'*'*'*'*’1966 melų kovo mėn. 16 d.
6 psl.
I
Siame numeryje pateikia-( me naujus Sigito Gedos eilė-( raščius. Tai ciklo, parašyto', po kelionės į Kaukazą, dalis. ( Visas ciklas bus paskelbtas) pirmajame autoriaus rinkiny-} je „Pėdos", kuris turėtų pa-} sirodyti trečiajame šių metą} ketvirtyje arba 1967 metų \ pradžioje. (
SUGRĮŽIMAS IŠ KAUKAZO IR PEIZAŽAI SU GYVULIAIS
Stačiom galvom iš žemės lenda Sigitas GEDA vyturiai, Išsiskėtė beržai Ir laukia žalio žaibo — Siela, siela, o mes delsim Pasakyti, kaip tada Senoji šiaurė. Piemenėliai ant lumzdelių Molio Lietuva, Tyliai grojo Kaukaze. Dangus sapnuodamas kažką jau Žemė. Jūra. Geltonas smėlis. žada. Senas laikas, senos erdvės, XKur einu, man girdisi giesmė Rusija žaliuos ūkuos, vis. Nedalomai įaugo į peizažą Du medžiai. Ežeras. Ir motinos Iš senumo rusų cerkvės Ant kalnų visur šešėliai galva. Nuskaidrėjusios miškuos. klūpo — Pabučiuosiu žemę savo lūpom — Aukšti kalnai. Visur ledynų Ir aprėpusi be žado žymės. Mano didelė dvasia Tai būtis. Tai saulė. Tai šviesa Kai, būdavo, susprogsta žalios Eurazijos peizažą, Veržiasi, giedodama visa. žievės, Gyvulėlį Kaukaze. *** Atšilus, po pagoniškos maldos, Šventoji jūra — *** Į pelkę žmones veja mamutus. Skamba didžioji Kaukazo erdvė, Šventasis vanduo — Skamba didžioji erdvių giesmė, Šventoji gyvybės sėkla. Nuo ežerų parjoja surūstėjęs Skamba visos didžiosios Kaip Dovydas per jūrų žolę giesmės. Toli erdvėje gimsta mėlynos tėvas, šviesos Sakom aprietus šviesų erdvės Iš senumo visas baltas Ir gula ant kopų didžiuliais plotą, Erdvei meldžiasi Kaukazas, šešėliais. I Vėl žydi grūšia, šobliom O begalinė erdvė apkapota. Meta šešėlį ant sniego. Šventoji žemė — i Šventoji žemė — Tėvynės, Motinos Ėjo iš žemės raudona lava, Gintaras ir Čiurlionis. Ir Žemės jausmas. Saukė vandenį ir gyvybę, Didžiulis, kosminis Žemė, baisia paslaptim gyva, Miškų ir ežerų didybė. Žibuoklės džiaugsmas. Guli — nuoga gimdyvė. Saulei leidžiantis Žemaitijoj Po ąžuolais naminiai gyvuliai. 1 Tebus šviesu, Ežerai prisipylė erdvės, Tebus labai šviesu — Stūkso rudi kalnai. Dideliais kalnais prie O išvarvėjusi magma, Veliuonos Žibuoklė auga lig už debesų. Išgirsk mano vaikišką maldą! Raudonai šilti gyvuliai *** ropinėja — *** Prie namų vaikai moliniai, Gausmas eina vis gilyn — Jie — irgi Lietuvos vaikai. O ėriukai sidabriniai. Tiesiai žemes branduolin — Tai baisių jėgų dūkimas, Naktį ūžiant lėktuvui Rytų Tai pasaulių pradėjimas Lietuvoj Kas čia gyvas, kas jau mirė, Kam žemelė ką paskyrė? Virš miškų plaukia Strazdo Iš senumo kitų kraštų atėjęs šešėlis — Iš Visas baltas, Būsiu kalnas, būsiu vėjas. Mėlynoji ramybė Dzūkijoj. i Ugnį garbina Kaukazas. Šventasis pasaulis. Dar alachas nebe dievas, Lėks ir lėks į begalybę Šventasis pasaulis. O vėžlys — baisus totemas. Kaimuos spurdanti gyvybė, *** Lėbaus upėje kaip ponai Arkliai siūbuoja žalią Jūrų paukščiai. horizontą, Ešeriai ir elektronai. Augalai.
GAMTOS FAKULTETO NEAKIVAIZDININKAI Gamtos fakulteto neakivaizdi nis skyrius yra vienas iš jau niausių Universitete. Jis pradėjo veikti tik nuo 1957 m. Tais me tais į pirmą kursą buvo priimti 25 studentai, iš kurių tik 12 bai gė studijas. Šiais metais išleisi me IV laidą — apie 30 studentų. Pirmoje laidoje buvo daugiausia mokytojai, o šią — ketvirtąją — sudaro dirbantieji mokslinėse Įstaigose, laboratorijose. Gamtos fakulteto neakivaizdinis skyrius ruošia biologus, biologi jos bei chemijos mokytojus. Kas met studentų skaičius vis auga. Jeigu 1957 metais buvo tik 25 studentai, tai 1966 m. — 256. Nuo 1965 metų į pirmą kursą priimame ne po 25 studentus, bet po 50. Prieš kiekvieną sesiją studen tų sąrašai yra peržiūrimi ir nepažangūs studentai išbraukiami. Pasitaiko dar ir tokių faktų, nepažangūs studentai neatvyksta į sesiją, nelaiko įsiskolinimų, at seit, neturi laiko, o kai gauna pranešimą, kad yra pašalinti iš Universiteto, suranda tada ir lai ko, ir atvažiuoja į fakultetą, ir stengiasi vėl grįžti, kaip drg. D. Šalkauskaitė, D. Bairašauskaitė, I. Piaseckas. Tačiau pastangos sugrįžti jau būna beviltiškos. Apie blogai besimokančius studentus yra informuojami kon sultaciniai punktai bei studentų darbovietės. Gamtos fakulteto neakivaizdi ninkai per metus turi dvi sesijas: žiemos (tęsiasi 10 dienų) ir vasa ros (I ir II k. — 20 dienų, o III, IV k. — 30 d.). Šešto kurso bai giamoji sesija trunka 40 dienu. Šioje 1966 m. žiemos sesijoje dalyvavo: I k. iš 50 studentų 46; su pateisinama priežastimi neaf-
I. ŠARKINIENE, Gamtos fakulteto dekanas vyko 4 studentai; II k. iš 51 da lyvavo 43,8 studentai dėt nežino mų priežasčių Į sesiją neatvyko (G. Bulavas, G. Mockus, R. Visockienė ir eilė antramečių, kaip S. Gargasaitė, O. Kurkienė ir kt.), III k. iš 46 studentų dalyvavo 39, du neakivaizdininkai neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, o 5 studentai, pvz., A. Butrimavičiūtė, A. Jankauskaitė, J. Vasiljeva ir kt. dėl nežinomų priežasčių se sijoje nedalyvavo; IV k. iš 50 studentų atvyko 42, du žmonės su pateisinama priežastimi neat vyko, o likusieji, kaip I. Lauri naitytė, V. Statkutė, R. VadopoIas ir kt. sesijoje nepasirodė, iš anksto nieko nepranešę dekana tui. V kurse iš 26 studentų da lyvavo 23, iš kurių vienas su pa teisinama priežastimi, o du, kaip P. Jonaitis, ir L. Stankevičienė, iš anksto nepranešė apie neatvy kimą į sesiją. VI kurso studentai visi atvyko Į sesiją. Apie tuos studentus, kurie be pateisinamų priežasčių neatvyko į sesiją, pra nešta jų darbovietėms. 1966 m. žiemos sesijos metu studentai turėjo išklausyti eilę paskaitų, atlikti laboratorinius darbus, išlaikyti 2—3 ezgaminus ir tiek pat įskaitų. Laboratorinius darbus atliko visi studentai. Ta čiau egzaminus ir įskaitas toli gražu ne visi Išlaikė laiku. Šau niausiai pasirodė I kursas: tik 6 gavo įsiskolinimus. Geriausiai išlaikė egzaminus E. Laškova, O. Jakubonytė, R. Runavičiūtė, II kurso D. Paužienė, ir A. Žutautas. Taip pat neblogai už baigė sesiją |be įsiskolinimų) II kurso studentai neakivaizdinin
kai S. Jakobonytė, V. Steponavi čiūtė ir kt. II kursas, palyginus su kitais, blogiausiai mokosi. II kurso stud. A. Juškevičiūtė, J. Šavelytė, išlaikė vos po 1 Įskai tą. Silpnai mokosi ir V kurso studentai, iš kurių tik viena T. Pupinytė baigė sesiją be įsisko linimų. o tokie studentai, kaip G. Liutikienė, M. Marcinkevičiū tė, F. Komtrimaitė išlaikė vos po vieną egzaminą. Šiek tiek ge riau sesiją baigė III k.: trečdalis studentų negavo įsiskolinimų. Geriausiai egzaminus laikė A. Mackevičius, ir G. Gaučaitė-Andriukaitienė. Vos po vieną egza miną išlaikė R. Dargienė, J. Jasiulionlenė, R. Rekašius ir B. Vaivadienė. Daugiausia įsiskoli nimų iš organinės chemijos (dėst. Radžiūnas) egzamino. Paly ginti neblogai sesiją baigė IV kursas: iš 42 studentų, dalyvavu sių sesijoje, 35 negavo įsiskolini mų. Geriausiai išlaikė egzaminus O. Jelinskaitė, V. Pavilionis, J. Serafinaitė, I. Vitkienė, T. Žuromskienė ir J. Arvasevičlenė. Visuomeninių mokslų discipli nų egzaminus neakivaizdininkai daugiausia laiko konsultaciniuo se punktuose, ir įsiskolinimų iš šių disciplinų, palyginti, nedaug. Siekdamos greičiau likviduoti skolas, katedros priima egzami nus ir įskaitas visą laiką. Studentams neakivaizdinin kams reikėtų išleisti kai kurių disciplinų metodinius nurody mus, paskaitų konspektus, visų dalykų programas, o be to, rei kėtų sudaryti būtinu žinoti gy vūnu ir augalų lotyniškų pavadi nimų sąrašą. Nuolatinis ryšiu palaikymas su studentų darbovietėmis padeda likviduoti įsiskolinimus.
Moters akys kaip deglai. Lietuvos dar nėr nei vardo. Lietuva — Ledynus varto.
Akyse tavaravo Raudonbriaunis Kaukazas, Viską veržė raudodamas Šitas paukštis kaip mazgas.
O peizažuos su mamutais, Tai ir moteris ne motais. *** Ar iš tikro, ar rodosi Man geltonais taškais — Autobusai .kaip boružės Eina dzūkų miškais.
Penkiuos ežeruos, Įrėžtuos iki dugno, Vėžiai kaišo galvas Iš vandenio drungno.
***
•Stalelis medinis Pavasarį krustels, Sapnuoja Tėvynę Dvi katės ant krosnies.
Man po kojom Kaukazas — Raudonspalvė banga. Jei jis dingtų staiga, Tai aš verkčiau kaip mažas.
Perkūną vaikams Jau minėti užginta, Ir valgo nenoriai Ugnis prijaukinta.
Guli šiaurėj keistai Mūs mažyčiai kraštai. Mokė lenkiškai, vokiškai Akmenynus, medžius. Gynė mus ir namus Tik mediniai dievukai. *** Kai verda vasarą žuvienę Prie Volgos Nemuno vaikai, Žemyn po dešimt ir po vieną Praplaukia Razino laivai.
***
Buvau į Lietuvą išėjęs. Ten paukščiai, moterys ir Į dieną visos karvės ėjo, ir vėju siautė ir plazdėjo Didžiulis rudas vieversys.
z
Ilgi sparnai ir upės plakės, Ir naktį moterys — plaštakės. Žole apaugo mano akys. Ir iš pačios gelmės žolėj Raudoni vertės gyvuliai. Ar aš buvau, ar nebuvau, Ar molio sapną sapnavau?
O Volga gulasi ant pilvo, Paskui apsiverčia ant šono, Iš pradžių mėlyna ant pilko, Paskui ant mėlyno raudona.
Kažkur yra Veisiejai, Rusnė. Mes miegam Rusijos dugne. Jos debesys, karai jos rūstūs Liepsnoja Rusnės danguje.
vėjas.
***
Viską narplioju ir skaldau, Ir į žygį jau šaukiu, Žalias paukštis — vertikaliai i Aš į Lietuvą plaukiu.
Ir eina Rusija per sapną Raudona, skambanti giliai, Jos žmonės, paukščiai, gyvuliai, Dievai visokie glaudžiai apsupa. *** Po Kaukazo, po Rusijos Aš po Lietuvą basas. Žalioj girioj giružėj Gegužėlės balsas.
Šlama miestai ir miškai, Ir saulėtekiai, ir ugnys, Kai dangum apsitaškai, Tai tada matai lig dugno. Vakar žmonės kepė duoną. Vakar ateitį užminkė, Ii gamtos galvoj geltonoj Prasišviečia geros mintys.
KOMUNARO ATMINIMUI Šiais metais suėjo 70 metų nuo didžiojo revoliucionieriaus, parti jos veikėjo K. Požėlos gimimo dienos (1896). Ta proga Univer siteto Mokslinė biblioteka su rengė parodą. Parodos stendas byloja apie K. Požėlos jaunystę, mokymąsi Tar tu Universitete, apie jo Įstojimą į partiją (1916) ir nenuilstamą, vaisingą darbą, Karolis išrenka mas Tartu darbininkų ir kareivių deputatų tarybos nariu. Grįžęs į Lietuvą, jis tučtuojau įsijungia Į kovą už Tarybų valdžią, nuo 1920 metų K. Požėla vadovauja partijos veiklai Kauno mieste. Penkis kartus K. Požėla buvo su imtas ir įkalintas. Bet tvirtas ko votojas nepalūžo. „Karolis buvo
labai principingas, nuoširdus, draugiškas, todėl susilaukdavo didelės pagarbos draugų tarpe, — rašė 1956 m. „Pergalėj" rašy toja Eug. Tautkaitė. K. Požėla priklausė prie tų žmonių, kuriuos kartą sutikęs gyvenime, niekada nepamiršti. Revoiiucionierius nie kada nepažeisdavo demokratinių principų. Draugams jis niekad neįsakinėdavo, bet Įtikinėdavo, norėdamas, kad jie suprastų vie nos ar kitos užduoties svarbumą. 1926 m. valdžią užgriebė fašis tų partijos lyderis A. Smetona. Gruodžio 25 d fašistinis karo lau ko teismas pasmerkė 4 Kauno komunistus mirčiai. Jų tarpe bu vo ir K Požėla. VI. VAITKEVIČIUS
ATEISTINES VEIKLOS PLANAS PAVASARIO SEMESTRUI t-...... ........... J- ■ ■ = Vykdant Universiteto Tarybos ir Partijos komiteto priim tus nutarimus ateistinio auklėjimo srityje, rekomenduo jama: 1. Katedroms apsvarstyti dėstytojų paskaitų ateistinio kryptingumo klausimą; 2. Komjaunimo organizacijoms apsvarstyti individualaus darbo su tikinčiaisiais temą: „Studentas ateistas ir tikintieji šeimos nariai": 3. Studentų kultūros klubui suruošti susitikimą su pabu vojusiu Vatikane dėstytoju doc. VI. Niunka; 4. Agitbrigadai „Faktas" paruošti ateistinės programos, kurią reikėtų atlikti periferijoje po dėstytojų skaitomų ateistinių paskaitų, projektą; 5. „Tarybiniam studentui" suruošti diskusiją apie netikin čio požiūrį į religines laidotuves ir elgesį jų metu; 6. Dėstytojų profsąjungos organizacijoms apsvarstyti klausimą dėl jaunų destytojųįtraukimo į paskaitų skaity mą visuomenei: 7. Fakultetų ateistų būreliams atrinkti ir apsvarstyti pra nešimus mokslinei-ateistinei studentų konferencijai; 8 Filosofijos katedros ateizmo sekcijti kartu su „Žinijos" draugijos ateistine-metodine taryba suruošti metodinius pasitarimus dėl ateistinio darbo turinio ir formų, pakvie čiant dėstytojų ir studentų atstovus. Universiteto ateistinė taryba
TARYBINIS STUDENTAS
FAK U LTET E*
>»%%%%»%%>*%*<•***♦♦**'•'1966 mėtų kovo mėn. 16 d.
7 psl.
Medikai semiasi ryžto
Kalba pirminės komjaunimo organizacijos sekretorė S. GRUO DYTĖ.
Saulę Gruodytę, geriausios fakulteto pirminės komjaunimo organizacijos sekretorę, sutikau Medicinos fakulteto skaitykloje. Kartu su drauge Vita Saulė ruo šėsi eiliniam užsiėmimui. Pasi domėjau, ar dažnai draugės nau doja „kolektyvinio mokymosi" būdą. — Dažnai. Daugelis mūsų mokosi po du arba net grupelė mis. Taip galima geriau išaiškin ti sunkesnius klausimus. Stipres nieji studentai padeda silpnes niems, — paaiškino S. Gruody tė. — Na, ir kokie tokio moky mosi rezultatai? — Girtis, aišku, neverta. Bet, atrodo, neblogi. Paklaustas apie rezultatus, fa kulteto jromjaunimo organizaci jos sekretorius, tos pačios grupės studentas Stasys Tarbūnas papa sakojo: š. m. vasario 19 d. Me dicinos fakultete įvyko atviras komjaunimo organizacijos susi rinkimas. Akademinis sektorius paskelbė geriausią fakulteto pir minę komjaunimo organizaciją,
o kartu ir geriausią grupę. Tai IV kurso sanitarijos specialybės VI grupė. Joje mokosi 13 stu dentų, Iš kurių 10 — komjaunuo liai. Grupės pažangumo vidurkis — 4,33". Pasirodo, šioje grupėje pasiek ta tikrai neblogų rezultatų. Stu dentai, išlaikę keturis žiemos sesijos egzaminus, tegavo tik aš tuonis trejetus. Vien labai gerais pažymiais sesiją išlaikė trys stu dentai: S. Tarbūnas, R Aliejūnaitė ir G. Kavaliauskienė. Pasidomėjau, kaip grupės studentai dalyvauja fakulteto ir Universiteto visuomeniniame gyvenime, kokį komjaunimo orga nizacijos darbo planąi sudarė pavasario semestrui. Štai I jis: 1. Sesijos rezultatų svarstymas. 2. Aplankyti Dailės muzlejuje veikiančią parodą. 3. LLKJS XIV suvažiavimo medžiagos nagrinėjimas. 4. Aplankyti Dominikonų baž nyčios požemius 5. TSKP XXIII suvažiavimo medžiagos nagrinėjimas.
Plane, žinoma, yra trūkumų: jis siauras, vienpusiškas. S. Gruo dytė prieštaravo: „Geriau juk užsibrėžti nedaug, bet sąžiningai įvykdyti''. Išskyrus kelis studentus, visi turi visuomenines pareigas. Gru pėje mokosi iakulteto komjau nimo organizacijos sekretorius S. Tarbūnas, kurso draugovės viršininkė S. Radzevičiūtė. Šios grupės studentai mėgsta mokslinį darbą. Jie sudaro mikro biologijos ir higienos būrelių branduolį. Čia mokosi higienos būrelio pirmininkė R. Aliejūnaitė ir mikrobiologijos būrelio pir mininkas M. Rumkevičins. Kalbant apie spaudos prenu meravimą, galima pasakyti, kad studentai noriai skaito „Mokslą ir gyvenimą". Literatūrą ir me ną", „Sportą", tačiau mažai pre numeruoja „Komjaunimo tiesą", .Kultūros barus", visasąjunginę spaudą. Tačiau komjaunimo or ganizacijai dar reikia daug ką
PIRMOJE EILĖJE (iš kairės i dešinę, sėdi) R. BUDGINAITĖ, grupės seniūnė V. MIEŽUTAVICIOTĖ, grupės vadovas Medicinos S. GRUODYTĖ, ___ . mokslų kandidatas doc. A. SUCILA,, gruporgė I. G. KAVALIAUSKIENĖ, ANTROJE EILĖJE 1. JURGELEVIČIŪTĖ. "J“"'1 _ R. POCIŪTE, S. RADZEVIČIŪTĖ, - f--L A. KAVALIAUSKAS, --------------R. ALIEJOTRECIOJE A. S. M. RUNKENAITĖ, “ ’ DIRVINSKAITĖ, ....... * TARBŪNAS, R. SIPAVIČIAUS nuotr. VICIUS. A. ŠULCAITĖ.
nuveikti. Grupėje yra dar pasy vių komjaunuolių, o ir tie keli trejetai nelabai derinasi su geru grupės vardu. D. SURVILAITE
Studentės A. Šulcaitė, A. Dirvinskaitė, S. Radzevičiūtė ruošiasi rytdienos pat. anatomijos pratyboms.
.^2^^ZZZ2222XZ?22222222XZZ7;
. Kovo 8-ąją į prisimenant į Šventišką nuotaiką ge-j rokai sugadina, kai iš-j girsti sakant: moteris, mote ries, moters. O tai išgirsti ten j ka gana dažnai. Kitas, žiūrėk, v ims ir pasakys netgi moterų, moterims, moterimis arba mo terimis ir t. t. Vietoj „Mo ters, moters, moteries diena". O juk tai netaisyklingas kir čiavimas. Nėra nieko papras tesnio, kaip išmokti sukir čiuoti šį daiktavardį: jis visur kirčiuoja šaknį: moters, moteris, moteries, moterys, moterų, moterims ir? t. t. k Tad labai pagerbtume šau-b niąsias mūsų Universiteto mo-b teris, jeigu įsidėtume visam? laikui į galvą, kaip reikia? taisyklingai pasakyti minėtąjį? Įžodį.
Doc. J. PIKCILINGIS
MEDIUMAI TURI TAPTI DIDELE ŠVENTE STUDENTO GYVENIME! MASIŠKA IR ORGANIZUOTA ŠVENTE ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETO ISTORIJOJE — PIRMĄ KARTĄ. LAI PUOSELĖJAMOS GRAŽIOS TRADI CIJOS ĮGAUNA NAUJĄ FORMĄ BEI GILŲ MENINĮ TURINĮ IR TEPRIGYJA MŪSŲ GRAŽIAME ATŽALYNE, J. BALKEVIČIUS
STORASIS (R. Šavelis) ir PLONASIS (V. Jaskutėlls) atlieka in termediją iš studentiško gyvenimo „Prieš stipendiją".
Didžios filologų šventės įkarščio momentas.
J. GIRDVAINIO nuotraukos
?
Trečio bendrabučio šiokiadieniai Mūsų bendrabučio taryba ir gyventojai stengiasi, kad kam bariai būtų tvarkingi, jaukūs. Pasiekti geresnių rezultatų mums padeda nuolat organizuojamos švaros komisijos. Paskutinio po sėdžio metu nutarta organizuoti konkursą tarp blokų. Rezultatai bus suvedami kas mėnuo. Ge riausiam blokui bus įteiktas per einamasis vimpelas, o blogiau siam — šluota. Mokslo metų gale geriausio bloko seniūnui bendrabutį skirsime be eilės. De ja, kartais visos pastangos nu eina niekais. Yra ir tokių kam barių, į kuriuos patekęs, jautie si lyg šiukšlyne. Taip ne kartą buvo vienuoliktame kambaryje. Neįspūdinga tvarka pasižymi ir 15, 54, 63 kambariai. Neblogai darbuojasi ir kultū rinis sektorius — organizuoja Įvairias išvykas, ekskursijas, tufz'z'z'z'z^z^'zO'z'z'i-'žl'zlz'z'z-'
N uoš i i*d u mas
-a
Klasikinės filologijos katedros pakviesta, 1965 metų lapkričio 20—27 dienomis mūsų Univer sitete svečiavosi TSRS Mokslų Akademijos Leningrado skyriaus profesorė, filologijos mokslų daktarė Marija Jefimovna Sergejenko. Ji yra žymi antikinės istorijos ir kultūros istorijos specialistė, paskelbusi daug straipsnių ir veikalų. Besidomin tiems antikinės kultūros istorija yra gerai žinomi tokie M. J. Sergejenkos veikalai, kaip „Pom pėja" („Pompėj"), „Senovės Romos gyvenimas" („Ziznj drevnevo Rima"), „Senovės Italija" („Drevnjaja Italija"), „Senovės Italijos prastuomenė" („Prostyje liūdi drevnej Italiji") ir kt. Lapkričio 22—27 dienomis klasikinės filologijos ir istorijos specialybių studentams bei dės tytojams M. J. Sergejenko per skaitė paskaitų ciklą iš Romos istorijos. Profesorės paskaitos apie Romos buitį, namų apyvo kos daiktus, maistą, mokyklas, vestuvių papročius, moteris, ju velyrus, vergus, gladiatorius ir cirką buvo gilios, turiningos, pailiustruotos vaizdinėmis prie monėmis, perteiktos Įtaigiais ir ekspresyviais žodžiais. Viešnios paskaitos išklausytos su dideliu dėmesiu. Klausimus pateikė ne tik studentai, bet ir dėstytojai. Nuo to laiko katedra ėmė susirašinėti su Įžymiąja moksli ninke. Viename laiške M. J. Sergejenko rašo: „Prašau patikėti mano žodžių nuoširdumu: jeigu katedra kada nors pageidautų mane pamatyti, tai aš su malonumu atvažiuo čiau ir savo lėšomis. Vilnius, Jū sų katedra ir studentai paliko man pačius gražiausius atsimi ni mus._ O, be to, malonu retkar čiais eiti Sokrato, neprekiavu sio save) išmintimi, pėdomis. ... Prašau perduoti sveikini mus Jūsų katedros nariams, o taip pat ir Jūsų studentams — klasikams. Kokie jie puikūs žmonės! Jiems karščiausi mano linkėjimai..."
A. VARANAVIČIUS, vyr. laborantas
TIK
PAVASARIS.
(Iš ciklo „Studentai").
rištinius žygius. Žiemą — slidė mis, vasarą — baidarėmis, pės čiomis. Atostogų metu nemažas bendrabučio gyventojų būrys aplankė Uralą, Karpatus, Vidu rinę Aziją ir kitas vietoves. Stu dentai, kurie neišvyksta Į gam tą, klauso organizuojamų radi jo laidų. Čia galima išgirsti daug gerų patarimų, susipažinti su tarptautine padėtimi. Dažni svečiai valandėlių redakcijoje yra ir mūsų gerbiami dėstytojai. Bendrabučio gyvenimas nu šviečiamas sienlaikraštyje „UŽ GERESNĮ DARBĄ", kurį redaguo ja M. Saulėnaitė. Miegaliai, triukšmadariai savo atvaizdus galėjo pamatyti satyriniame sien laikraštyje „SPRIGTAS" (red. K. VAITKEVIČIUS). Sunkiausiai buvo organizuoti budėjimą. Neapsiriksime, pasakę, kad budėjimo organizavimas —
Br. OLIUKO nuotr.
pats sunkiausias ir nedėkingiau sias darbas. Kiekvienas gelbsti save (ypač vyresniųjų kursų stu dentai) kaip beišmanydamas. SĮ pusmetį viskas buvo pakeista — budėti turi visi gyventojai iš ei lės. Be abejo, būtų užvis ge riausia, jei būtų galima samdy ti nuolatini budėtoją. Dar viena problema, kuri mus labai jaudina. Ne vienas senesnis gyventojas prisimena tuos gerus laikus, kai mūsų skaitykloje galėjai pa skaityti laikraštį ar žurnalą, pa žaisti šaškėmis bei šachmatais. Deja, liko tik gražūs atsimini mai, o visos pastangos ir viltys „atgauti" skaityklą — žlugo. Ateityje stengsimės, kad būtų kuo mažiau trūkumų, gerinsime bendrabučio tarybos darbą. St. ČIRBA, R. DIGRYS
fž2222ZZZ2ZZZZZZZZ2Z222ZZZZZZZZZZZZZZZZZZ:
MOTERS DIENA PRAĖJO...
v
Vilniaus universitetas nu ėjo šlovingą beveik keturių šimtmečių kelią. Per tą lai ką jo mokslininkai (tik vyrai) ir auklėtiniai (tik vyrai) pa galbinis ir techninis persona las (tik vyrai) kūrė ir vystė mokslus, techniką, kultūrą, literatūrą. Pastatė puikius, pa tvarius rūmus, bokšte Įtaisė laikrodį, kuris šimtmečius ėjo nesustodamas, nutiesė Vilniu je vandentiekį, kurio vamz džiai iki šiol neprakiuro, vys tė reaktyvinę techniką ir čia pat, šv. Jono bažnyčios pašo nėje, išauklėjo pirmąjį res publikos ateistą. Koridoriuose, kiemuose, bei auditorijose, kiek galima spręsti dar ir šiandien, buvo švaru ir jau ku. .. Bet... Laikas bėgo. XX a. I pu sėje Universiteto auditorijas užplūdo merginos, moterys. Vyrai dėl savo Įgimto švelnu mo Ir silpnumo be didelio triukšmo kapituliavo. Stu dentai — merginos, dėstyto jai (ir vyr. dėst.) — moterys, moterys — mokslų kandida tės, daktarės, moterys — pro rektorės, prodekanės, katedrų vedėjos. Ten, kur dar ir iš liko prorektorius ir dekanas, jie apsupti kovingiausio mer ginų kordono, kurį pralaužti vyrams nei drąsos, nei jėgos neužtenka. Vaikšto dabar Universitete baikštūs vyrai pasieniais, sėdi auditorijose arčiau durų ir dreba, pagal voję apie ateitį. Bibliotekoje,
kur beeitum, — vien tik mo terys. Vyrai šneka patyllukais, kad neatkreiptų Į save dėmesio. O Įvykiai vystosi toliau. Sustojo laikrodis bokšte, sustojo ir bibliotekos vestibiulyje. Koridoriuose, auditorijose, bibliotekoje gūdu. Is torijos ir filologijos fakulteto remontas, matyt, nusitęs iki XXI a. pradžios, o Centrinių rūmų, bibliotekos remontas, saugyklų statyba — tik pla nų planai. Moterys bibliote koje vaikšto šilkais pasida binusios, o vyrai nedrįsta net paprastų chalatų prašyti. Nie kas, niekas jų negaili. Maža to, buvo Moters diena, dabar paskelbė ją tikra švente. O vyrai kenčia ir tyli, nuolan kiai kenčia ir tyli. Bet kalbėkime nuoširdžiai... Malonu, kad sprendžiant sudėtingus uždavinius ir vyk dant didžiulius darbus, vieno je gretoje su vyrais eina ir moterys, kurios savo darbštu mu, nuoširdumu ir tikrai mo terišku atkaklumu nenusilei džia vyrams. Moteris — motina, žmona, sesuo, mylimoji — mus lydi ir lydės ne tik buityje, bet ir darbe, kūryboje. Čia mes — lygiateisiai. Puikus ir šlovin gas mūsų Universitetas savo praeitimi. Bet Jo didingumas — perspektyva, ateitis. O gražią Universiteto dabartį ir dar šviesesnę ateitį kuria drauge su vyrais mūsų mote rys.
MERGINOMS!
Vasaros atostogų metu sporto ir sveikatingumo sto vykloje žydiškėse reikalingos virėjos. Atlyginimas pagal susitari mą. Smulkesnė informacija stu dentų profkomitete.
Sunkią valandą užjaučiame EF II kurso finansų-kredito spec. I grupės studentę Onutę JONUŠKAITĘ, jos mylimam tėveliui mirus.
LAIŠKAS SU KOMENTARAIS
KODĖL MES VISKUO BODIMĖS? Jau treti metai Universitete skamba latvių ir estų kalbos, čia mokosi kaimyninių Pabal tijo respublikų pasiuntiniai. Per tris metus mes puikiai susipažinome su Universitetu, jau galime pasakyti, kas mums, internacionalinių grupių studen tams, patinka, o kas ne. Universitetas sutiko mus labai šiltai, priėmė kaip savo vaikus, čia ir buvo klaida, nes dabar, išsisklaidžius sutiktuvių šilumai, mes pasijutome truputį vieniši. Sako, kad mums niekas nepatin ka, kad mes viskuo bodimės. Netiesa. Mums patinka Vilnius, senasis musų Universitetas, pa tinka, kai į mus žiūri, kaip į sa vus, o ne kai Į svetimus... Daug kas patinka. O nepatinka? Labiausiai, tur būt, musų bendrabutis, kuriamo gyvename. Neaišku net, kada jame buvo darytas remontas ir kada jį darys. Atrodo, kad ne tiek rūpinamasi studentų buiti mi, Jų darbo bei poilsio sąlygo mis, kiek nuolatiniu tikrinimu ir įvairiausiomis baudomis. Pabandėme patys susikurti
sau nors mažus patogumus, įsistatėme rozetes, kad galėtume naudotis radijo aparatu. Grįžę po atostogų, jų neberadome. Musų bendrabutyje nėra nei mokymo si, nei poilsio kambarių. Jame geros sąlygos gyventi katėms ir žiurkėms, o ne studentams. Norime papasakoti, kaip gy vena studentai Latvijoje ir Esti joje. Kiekviename kambaryje — keturios rozetės, visi studentai gali naudotis stalinėmis lempo mis, yra poilsio ir darbo kam bariai, kas metai bendrabutyje daromas sanitarinis remontas. Nereikia net taip toli eiti. Pa lyginkime mūsų bendrabutį, kuriame ir sienlaikraštis, tur būt, nuo 1950 metų kabo, su medikų bendrabučiu, švariu, jaukiu, gražiu. Pagaliau studentai turi sėdėti prie durų ir tikrinti įeinančius. Kyla klausimas: kieno sąskaita čia taupoma? Nejaugi studentų? Internacionalinės grupės
studentė Ira VATALIN, GF III k. studentė j
Talismanas Buvo šeštadienio popietė. Ne tikėtai atėjęs pavasaris skandi no balutėse nedrąsius saulės spindulius, lietaus įmirkytos Vingio pušys skleidė aitrų kva pą, kuris lydėjo mane iki pat Čiurlionio bendrabučių. Laiko turėjau daug. Prisimi niau, kad bendrabutyje Nr. 3 pernai gyveno buvusios mano klasės draugės. Gal ir šiemet jos ten. Bėgu laiptais. Pro mane ten ir atgal šmėkščioja puošnios suknutės, kaukši kulniukai, oriai stuksi vyrų batai... Šeš tadienis. .. Niekur taip aiškiai nepajusi jo alsavimo, kaip bendrabutyje. Pabeldžiu. Tačiau kambario duryse ' mane sustabdo visai nepažįstami veidai. Mergaites draugiškai šypsosi. Taip, jos čia gyvena. Nuo rugsėjo pirmos. Pirmakursės. Kviečia užeiti. Įsišnekame. Sužinau, kad liekna šviesiaplaukė Laima atųyko iš Aukštaitijos, guvioji Jonė — dzūkė, tik šiemet savo Žemaiti ją paliko drovi, tyli Stasė. Linksmiausia iš visų — Alma. Visos — matematikės. Stiprus vyriškas beldimas. Mergaitės šypsosi Laima dings ta už durų. Pakylu. Tačiau Alma, Stasė ir Jonė, sužinojusios, kad man teko daug važinėti, matyti, kaip gyvena. Vengrijos, Bulgarijos, Jugoslavijos jaunimas, kviečia dar pasilikti. ...Jonė, jau pasipuošusi, nera miom laukiančiom akim ištie sė rankose nuostabų vėrinį. Pa stebėjau, kad Stasė labai su mišo. Jonė priėjusi apkabino Stasę per pečius, pažvelgė į Almą: — Tai mano brangiausias turtas. Vienintelė mano motinos dovana. Mano talismanas. Prieš savaitę man jį grąžino, ir dabar man vėrinys dvigubai brangesnis, nes jis mus visas, Stasę, Almą, mane, Laimą sujungė stipriais saitais. ...Viską paaiškino Alma, Tai atsitiko dar prieš egzaminų se siją. Buvo šeštadienis. Laima išėjo su Algiu, aš ruošiausi pas
draugę. Tik Staselė sėdėjo, už' sikniaubusi ant knygos. Mes vi sada šaipydavomės iš jos uolu mo, bet ji neįsižeisdavo. Tone rengėsi į koncertą. Ir dabar at simenu, kaip Jonė pakėlė tuš čią dėžutę ir pasakė: vėrinio nė ra. Visos puolėm ieškoti, tik Stasė nepajudėjo. Mums net pa sirodė, kad ji šypsosi. Tada aš pasakiau Stasei: — Kaip tu gali tylėti? Aš ži nau, aš mačiau, kaip tu ne kar tą į juos pavydžiai žiūrėjai. Galvoji, kad galėsi jais pasi puošti. Juk jie degins tave. Nustebusios pakilo nuo kny gos Stasės akys. Ir Tiek jose buvo skausmo ir nevilties, kad mes neišlaikėm jos žvilgsnio. Dienos buvo niūrios, slogios. Skausminga tyla neleido mums žiūrėti viena kitai į akis. Jonė neišlaikė. — Ne, Stase. Aš tikiu tavimi. Tikriausiai, vėrinį aš pamečiau, grįždama iš pasilinksminimo. Didelėse, pilkose Stasės akyse sužvilgo ašaros. Mes su Laima tylėjome. Kaž kas vis dar neleido --ištiesti Sta sei rankos... Bet štai vieną dieną kaip viesulas įsiveržė Laima: — Mergaitės, Jonės vėrinys atsirado. Atsiimti — 402 kam baryje. Susitvenkusi audra pratrūko džiaugsmo ašaromis. Jos nuplo vė viską: ir įtarimus, ir pyktį, ir nuoskaudą. Prasidėjo egzaminai. Sunkios dienos dar tvirčiau mus sujun gė. Kambaryje vėl skamba juo kas, dainos. Išeinu, Vėjas piktai šiurena nuo žemės atplėštus pernykščius lapus, galvoju apie mergaites. Ar jos visos įsitikinusios, kad Stasės širdyje neliko nuoskaudos, kad ištirpo nepelnyto įžeidimo drumzlės. Norėčiau ti kėti, kad taip. Mokėjimas bendrauti su žmo nėmis — didelis menas. Aš ži nau, kad mergaitės, turėjusios skaudžią pamoką, stengsis tą meną įsisavinti. D. KAKNEV/CIŪTE I k. matematikė
oooooooooooooooooooo Redaktorius J. GIRDVAINIS
STUDENTE, Respublikiniam komitetui padidinus dietinioi maitinimo dotaciją, studentų profkomitetas gali papildomaii išskirti dietinį maitinimą su ! daliniu apmokėjimu (9,60 rub.). Norintiejii gauti talonus dietiniam maitinimui, i prašome atnešti pareiškimus su gydytojo pažymėjimu iki 1966 m. kovo ' 25 d. j Universiteto studentų profkomitetą. STUD. PROFKOMITETAS
Nuoširdžiai užjaučiame Ekonomikos fakulteto pramo nės planavimo spec. II kurso studentą Izidorių KUIZINĄ, jo mylimai mamytei mirus. KURSO DRAUGAI
Onute, jeigu mūsų užuojau tos žodžiai palengvins Tavo sielvartą, priimk juos iš mū sų. KETVIRTO BENDRABUČIO 51 IR 52 KMB. GYVENTOJAI
Nuoširdžiai užjaučiame Gamtos fakulteto Zoologijos katedros laborantą Kazimierą BUBNĮ,■*’jo mylimai motinai mirus. GAMTOS FAKULTETO KOLEKTYVAS
Ekonomikos fakulteto bu halterinės apskaitos V kurso studentę Aldoną BABICKAITE, jos mylimam tėveliui mirus, giliai užjaučia VADOVAS IR GRUPĖS DRAUGAI
Korektorės: D. Zenkevičiutė ir G. Bagdonavičiūtė. Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuve TIRAŽAS 2000 EGZ. LV 0919 Užs. Nr. 1987