Universitas Vilnensis, 2001 m. rugsėjis Nr. 6 (1623) by Vilniaus universitetas

wtvH* I

hinc itur ad astra

\ universitas

Rugsėjis

vilnensis

Vilniaus universiteto

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu.lt

<______ 7

laikraštis Nr.

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

6 (1623)

SU ‘NAUJAISIAIS MOKSLO METAIS - EINAMAISIAIS Mokslo Metais naujajame TūięsTANjMETyjE! RUGSĖJO 3-oji - MOKSLO METŲ PRADŽIA VILNIAUS

kalaurų, magistrų, vientisųjų ir specialiųjų studijų programas baigusiems

6600 naujų studentų. Sveikinu visus su gražiausia metų akademine šven

Rugsėjo 3 d. prie 422-uosius metus gyvuojančio Vilniaus universiteto su plazdėjo Universiteto vėliava. Taip senojoje Alma Mater buvo paskelbta moks lo metų pradžia.

te. Ypatingi sveikinimai ir pagarba tiems beveik 5000 studentų, kurie pir mą kartą peržengė senojo Universiteto slenkstį. Vos prieš keletą mėnesių jūs stovėjote savo dar trumpo gyvenimo kryžkelėje ir rinkotės tolesnį ke

lią. Malonu, kad likimą susiėjote su seniausia, didžiausia ir geriausia Lie tuvos aukštąja mokykla. Šiandien jūs - pasirinkto kelio pradžioje: nepa-

Liana BlNKAUSKIENĖ, Vilmantė ŽVINYTĖ

Pagal jau susiklosčiusias tradicijas kiek vienais mokslo metais Universiteto vėlia vą pakelia vis kito fakulteto atstovai. Šie met neatsitiktinai ši garbė buvo suteikta Matematikos ir informatikos fakultetui: šis fakultetas j pirmą kursą priėmė 140 studentų daugiau nei pernai, gavo naujas patalpas. MIF dekanas prof. Fe liksas Ivanauskas priminė susirinkusie siems, kad Universiteto vėliava šiame tūkstantmetyje keliama pirmą kartą. „Esame labai įvairūs, skirtingo amžiaus ir patirties, skirtingai mąstome ir jaučiame. Visus mus jungia viena europinio univer siteto tradicija - vėjyje plazdanti Univer siteto vėliava.“ Susirinkusiesiems grojo VU pučiamų jų instrumentų orkestras „Oktava“, šoko

Universiteto ratas vėl apsisuko: pavasarį įteikėme diplomus 3332 ba

absolventams, o šiandien naujųjų mokslo metų pradžią pasitinka virš

UNIVERSITETE

Universiteto vėliavą pakėlė matematikai

fybiebieji studentai, gerbiamieji bgbegos!

slyskite jame. Ištvermės ir ryžto visiems mūsų garbingojo Universiteto bendruomenės nariams!

L. e. rektoriaus p.

akad. B. JUODKA

Universiteto vėliavą kelia Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. F. Ivanauskas.

choreografinė grupė, vadovaujama dėst. Teresės Gritėnienės. Eisenoje - margaspalvė studentų minia

Universiteto bendruomenės eisena nuo Seimo rūmų iki Vilniaus universite to taip pat jau tapo tradicija. Šiais moks

lo metais į eiseną susirinko kaip nieka da daug studentų. Miestelėnai galėjo pa ganyti akis į jaunus, energingus ir veik lius studentus. Skyrėsi ne tik fakultetų vėliavos ir šūkiai, bet ir apranga. Gau sus Kauno humanitarinio fakulteto ko lektyvas buvo apsirengęs raudonai ir gel tonai, tarp Komunikacijos fakluteto stu dentų dominavo balta ir mėlyna spalvos, Filologijos fakultetas klusniai vykdė krikštatėvių įsakymą eisenoje žygiuoti su „krikšto marškinėliais“. Gamtininkai prie veidų prisiklijavę žalias popieriaus skiautes ir šaukdami: „Žolė, žolė!“, ma Universiteto bendruomenė žygiuoja Vilniaus gatvėmis.

tematikai, skanduodami: „Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai - MIF deka ną“, Komunikacijos fakultetas, rėkauda-

Į iškilmes Didžiajame kieme susirinko daug garbių svečių.

mas: „Mes - šviesa, mes - tiesa, mes komfakas, mes - jėga!“, paskelbė vilnie čiams, kad Vilniaus universiteto akade minė bendruomenė pradėjo naujuosius mokslo metus. Didžiajame kieme iškilmingai pradėti mokslo metai

Iškilmėse, skirtose mokslo metų pra džiai, Vilniaus universiteto Didžiajame kieme dalyvavo LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Seimo ŠMK komi teto pirmininkas prof. Rolandas Pavilio nis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kiti garbingi svečiai. Akademinę bendruomenę pasveikino VU 1. e. rektoriaus p. akad. Benediktas

Juodka (kalba spausdinama). Mokslo metų pradžios iškilmėse sveikinimo žodį Universiteto akademinei bendruomenei tarė miesto meras A. Zuokas.

VU akademinis choras ir merginų cho ras „Virgo“ (vad. R. Gelgotienė) susirin kusiesiems atliko „Canticorum jubilo“ ir „Laudate“. Folklorinis ansamblis „Rati lio“ (vad. Z. Kelmickaitė) pasveikino pub liką žemaitiška daina „Volungė“, nes, anot ansambliečių, „mūsų rektorius - žemai tis“. A Paulauskas, A. Zuokas, R. Pavilio nis ir B. Juodka „Ratilio“ merginų buvo pakviesti sušokti valsiuką. Iškilmes sma gia melodija vainikavo liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis“ (vad. B. Glovickis). Nukelta į 3 p.

Univcrsitas Vilncnsis

2001 m. rugsėjis

MIELIEJI STUDENTAI, GERBIAMIEJI UNIVERSITETO BENDRUOMENĖS NARIAI, GARBIEJI SVEČIAI! Vilniaus universiteto I. e. rektoriaus p. akad. B. Juodkos kalba, pasakyta 2001 m. rugsėjo 3 d. Didžiajame kieme

Šią puikią rudens pradžios dieną

norėčiau Jus pasveikinti su viena iš gra žiausių mūsų švenčių - naujųjų moks lo metų pradžia. Jos grožį liudija dau gybė jaunų žmonių, kurie per pastarą sias dienas papildė mūsų Sostinės gy ventojų skaičių. Ši diena svarbi mums

visiems, tačiau ji ypatinga pirmakur siams - Jūsų šiandien VU net 5000. Mielieji vadinamieji „fuksai“ I Šie me tai buvo Jums labai sunkūs ir varginan tys: daugybė išbandymų valstybinių eg zaminų komisijose, įvairiausi egzami nai ir testai. Tikrai buvo sunku. Ši įsi mintina diena įrodo, kad čia, į Didįjį senojo Universiteto kiemą, Jūs atvy kote kaip nugalėtojai. Nuoširdžiai Jus sveikinu. Prieš keletą mėnesių stovėjote la bai svarbioje dar trumpo savo gyveni mo kryžkelėje - Jums reikėjo pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, kilo klausimai: ką ir kur daryti toliau ? O toliau - Jūsų pasirinkta profesija, studijų programa. Linkiu, kad ji būtų labiausiai prie šir dies, kad tai būtų profesija, teiksianti džiaugsmą, o ne nusivylimą. Toliau Jūsų pasirinkta aukštoji mokykla. Pa tikėkite, Vilniaus universitetas yra tei singiausias sprend imas šioje gyvenimo kryžkelėje. VU yra ne tik seniausia, di džiausia, bet ir geriausia bei populia riausia aukštoji mokykla Lietuvoje. Įkurtas prieš 423 metus jėzuitų, VU buvo ypač reikšmingas ne tik Lietuvai, bet ir viso šio Europos regiono kultū rai, švietimui ir mokslui. Nuo seno čia profesoriavo žymūs Prancūzijos, Itali jos, Vokietijos, Ispanijos, Anglijos ir ki tų šalių mokslininkai, kurie studen tams lotyniškai teikė pačias moder niausias mokslo žinias. Todėl nenuos tabu,kad dėstytojas pasakodamas apie filosofijos, teisės, teologijos, medicinos, fizikos, matematikos, biologijos ir kitų mokslo šakų ištakas Lietuvoje, turi mi nėti VU-čia visų mokslų pradžių pra džia. Kaip VU atrodo šiandien? Kaip jis gyvena, kokios problemos ir rūpesčiai slegia jo „pečius“? Šiandien VU - di džiausia Lietuvos biudžetinė instituci ja, kurioje mokosi virš 19 000 studen tų, dirba virš 4 000 darbuotojų. Šian

dien VU-12 fakultetų, 102 katedros, 25 klinikos, apie 20 mokslo ir studijų centrų, 4 institutai. Taip pat 430 metų jubiliejų atšventusi didžiausia ir turtin giausia Lietuvos mokslinė biblioteka, Šv. Jonų bažnyčia, Skaičiavimo cen tras, leidykla ir daugybė kitų padalinių. Tačiau svarbiausia - Universiteto žmo nės. Tai -19 000 studentų, kurių net virš 6600 priimta šiemet. Net 5000 studen tų peržengs žilojo Universiteto slenkstį pirmą kartą, t. y. pradės studijuoti ba-

kalaų ro programas. Tai žymiausi Lietuvos mokslininkai, sukūrę matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, baltistikos, filosofijos ir kitų mokslų mokyklas, žinomas pasaulyje. VU dirba net apie 60 Lietuvos moks lo premijos laureatų, 34 Lietuvos MA nariai. Visiems žinomos MA narių ma tematikų J. Kubiliaus, V. Paulausko, A. Laurinčiko, E Ivanausko, fizikų A. Piskarsko, J. Grigo, J. Vaitkaus, A. Stabinio, A. Žukausko, biologų V. Rančelio, J. Naujalio, J. Lazutkos, medikų A. Marcinkevičiaus, V. J. Sir vydžio, V. Basio, G. Uždavinio, R. Dubakienės, G. Česnio, K. Vitkaus, filo sofų R. Pavilionio, E. Nekrašo, A. Šlio gerio, R. Plečkaičio, filologų V. Mažiu lio, Z. Zinkevičiaus, A. Girdenio, V. Daujotytės ir daugelio kitų pavar dės. Su daugeliu iš Jų turėsite garbės ir malonumo bendrauti studijų metu, todėl naudokitės proga, siekite žinių jų, o ne popieriaus, įrodančio, kad bai gėte Universitetą, labiausiai reikės gy venime. Jums pasisekė, Jūs dar sutik site gyvus mokslo klasikus. Mielieji kolegos, svečiai! Šiandien VU kaip niekada atviras pasauliui, kaip ir pasaulis atviras VU. Mes artimai bendradarbiaujame su daugiau kaip 50 pasaulio universitetų. Metiniuose lietuvių kalbos kursuose studijavo 41 žmogus net iš 17 valstybių. Dauge lis jų, išmokę lietuvių kalbą, tęsia stu dijas VU. Ypač sėkmingas Vilniaus universitetui neseniai prasidėjęs ES SOCRATES / ERASMUS tarp tautinių mainų projektas. Tiems, kas nežino, paaiškinsiu, kad ES, Europos rektorių konferencija ir neseniai Salamankoje, viename iš seniausių pasauliouniversitetų, įkurta Europosuniversitetų asociacija nusprendė, kad šiame kontinente turi būti kuriama bendra studijų ir mokslo erdvė, t. y. Lietuvo je, Prancūzijoje ar Vokietijoje studijų reikalavimai turi būti vienodi. Šiam tikslui pasiekti ir pradėta ES finansuo jama didžiulė programa, vadinama SOCRATES/ERASMUS. Pagal šią programą Lietuvos studentai ir dėsty tojai (aišku, ne visi) turi galimybę stu dijuoti ir dirbti kurį laiką užsienyje, ten surinkti studijų kreditai yra užskaito mi Lietuvos aukštųjų mokyklų. Gali me džiaugtis, kad šioje mobiliųjų stu dijų programoje virš 30 procentų visų aukštųjų mokyklų vietų tenka VU stu dentams. Taigi apie 150 VU studentų kasmet „cirkuliuoja“ įvairiausiuose Europos universitetuose. Tai nepa prastai svarbu, nes mūsų studentai tampa lygiateisiai Europos studentijos bendruomenės nariai. Suprantama, būdami lygiateisiai partneriai, mes taip pat turime priimti

studentus iš kitų Europos universite tų. Nuo rugsėjo 3 d. net 32 studentai pagal ERASMUS ir kitas specialias programas atvyksta iš Italijos, Ispani jos, Belgijos, Suomijos, Olandijos, Portugalijos, Lenkijos, Čekijos, Japo nijos, Kinijos universitetų. Štai ir kyla klausimas, ar mes esame tinkamai pa siruošę? Kokiuose bendrabučiuose jie gyvens, kokiose auditorijose studi juos ir kokiose laboratorijose dirbs? Todėl būčiau neteisus, jeistudentams ir svečiams netarčiau kelių žodžių ir apie mūsų problemas. Norėčiau Uni versitetą palyginti su žmogaus orga nizmu. Žmogaus organizmas sudary tas iš įvairiausių organų: smegenų, šir dies, plaučių ir kt. Tbose organuose vyksta tūkstančiai cheminių reakcijų, nuo kurių priklauso gyvybė. Kiekvie nas organas atlieka specifines funkci jas, todėl ir reakcijos gana įvairios. Įdomu, kad organizme nėra anarchi jos: visi šie labai sudėtingi procesai yra griežtai reguliuojami ir kontroliuoja mi. Ypač svarbus smegenų ir hormo nų vaidmuo. Universitetas taip pat tu ri savo „organus“: fakultetus, kated ras, klinikas, centrus, institutus ir 1.1. Jų veiklą reguliuoja ir kontroliuoja sa vos „smegenys“, t. y. Universiteto ir fakultetų tarybos, senatas, rektoratas. Panašu? Gyvam organizmui labai svarbi kraujotakos sistema, t. y. krau jas po visus organus išnešioja įvairias medžiagas, taip pat ir būtiną žmogaus organizmui deguonį. Universiteto „deguonis“ yra finansai. Universite to „organai“gali būti puikūs, tačiau be finansų, savotiško „deguonies“, gre sia mirtis. Ši proga netinkama kalbėti

apie Lietuvos mokslo ir studijų siste mos finansų badą, bet trumpai pasa kysiu, kad valdžios požiūris turi keis tis. Nenormalu, kai per pastaruosius keletą metų valdžios deklaruoja apie mokslo ir studijų prioritetus, o dau gėjant studentų (šiuo metu Lietuvo je yra apie 100 000 studentų) mažėja valstybės mokslo ir stud ijų finansavi mas. Neramu, kad manipuliuodama įstatymais valdžia apgaudinėja visuo menę, esą šios sferos finansavimas di dėja. Turiu omenyje neseniai Seimo priimtą Ilgalaikio mokslo ir švietimo finansavimo įstatymą, kuriuo remian tis šiais metais mokslui ir studijoms tu rėjo tekti 1,35 proc. BVP, 2002 m. 1,5 proc., 2003 m. - 1,75 proc., o 2004 m. - net 2 proc. Skaičiai labai gražūs ir viltingi. Tačiau šių metų pa vyzdys rodo, kad 1,35 proc. nuo BVP buvo pasiektas įskaičiuojant pačių mokslo ir studijų institucijų uždirbtas vad inamąsias specialiąsias lėšas. O fi nansavimas iš biudžeto dar sumažė jo. Tai puikiai galima pademonstruo ti VU pavyzdžiu: 1998 m. VU iš biu džeto gavo 75 mln., 1999m.-70mln., 2000 m. - 60 mln., o šiemet-55 mln. Taigi per 4 metus biudžetinis finansa vimas sumažėjo apytikriai net 20 mln. litų. Šiemet gavome tik mokos fondui, o „Sodrai“ trūksta net 1,2 milijono. Tai - jau katastrofa. Todėl įstatymi niais triukais universitetų skurdžios būklės nepagerinsime. O kad tai yra triukai, įsitikinau prieš ketvertą die nų vykusiame susitikime su Premje ru p. A. Brazausku: gerbiamasis premjeras neįsivaizduoja, kaip kitais metais mokslui ir studijoms galima būtų skirti 1,5 proc. nuo BVP 300 mln. litų daugiau, negu skirta šiais

metais. Finansinę universitetų padė tį dar pablogins siūlomos naujos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos ir daug diskusijų sukėlęs klausimas dėl visuotinės įmokos už mokslą. Mes pa skaičiavome, kad VU po šių naujovių neteks apie 6 mln. litų, visiškai neaiš kus VU Tarptautinės verslo mokyklos likimas. Liepos mėnesį laikinoji p. E. Gentvilo Vyriausybė nutarė pa tvirtinti finansų paskirstymo tarp aukštųjų mokyklų principus. Jei jie bus panaudoti skirstant finansus aukš tosioms mokykloms, VU studijoms gausdar5 mln. mažiau. Aš buvau įsi tikinęs, kad reformos, nauji įstatymai ir nutarimai turi prasmę, jei jie geri na padėtį. Priešingu atveju tokie ju desiai neturi prasmės. Taigi, mielieji studentai, kolegos ir svečiai, daugiau negu aišku, kad šiandien pagrindinis VU skausmas yra finansų stygius. Kita labai opi problema - senėjantys profesoriai ir docentai: net 2/3 Lie tuvos aukštųjų mokyklų profesorių amžius yra virš 60 metų, o 50 proc. do centų - virš 55 metų. Po 10-15 metų Lietuvos aukštosiose mokyklose gali nebelikti aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų, o akademikai apskritai bus įrašyti į Raudonąją knygą. Atkrei piu dėmesį, kad tai- ne tušti žodžiai, o liūdna realybė. Drastiškai mažėja be siginančiųjų disertacijas skaičius. Lie tuvoje mokslininko karjerą pasirenka vis mažiau jaunų žmonių. Priežastis la bai aiški - pradėti mokslininko karje rą reikia asistentu, kurio atlyginimas šiandien - 624 litai į rankas. Su tokia alga pradėti savarankišką gyvenimą, iš laikyti šeimą, nusipirkti butą arba net gautikreditąjam įsigyti-neįmanoma. Todėl gabiausius žmones išlaikyti VU už tokią algą darosi vis sunkiau - moks lo fanatikų mažėja. Profesoriais tam pama vergiškai dirbant, sulaukus 4550 metų. Jų alga - 1438 litai j rankas. Didėja valdininkų, teisėjų, prokurorų ir kitų tarnautojų algos, tik mokslinin kų „fronte“ per pastaruosius keletą metų štilis - lyg jų nebūtų, ar jų nerei kėtų. Taigi matote, kad ir antroji pro blema vėl faktiškai finansinė. Trečia - VU bibliotekos plėtros problema. Centrinių rūmų bibliotekos knygų saugykla jau pilna. Ką darysime rytoj ar poryt, nežinau. Seniai parneš tas naujos Universiteto bibliotekos sta tybos projektas, tačiau jos statyba jau daug metų į jokius planus niekaip ne patenka: nei į eilinių metų biudžeto įstatymą, nei į Lietuvos vardo tūkstant mečio paminėjimo statomų objektų planus, nei į kitokius. Šiokia tokia vil tis - perduoti šalia VU esantys Ryši ninkų kultūros rūmai kurį laiką atito lintų problemas. Nesulaikomai susidėvi ir VU ben drabučiai. Prieš keletą dienų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai lankėsi Ruklos kareivinėse. Gerb. Premjerui patariau kitą išvažiuojamąjį Vyriausy bės posėdį surengti VU bendrabuty je. Būtų proga palyginti Lietuvos ka reivių ir studentų gyvenimo sąlygas. Taigi matote, tai - vėl finansinės pro blemos. Drįstu teigti, kad tiesiogiai ar netiesiogiai VU šiandien turi vieną pa grindinę -finansų trūkumoproblemą. Todėl visos mokslo ir studijų sistemos reformos, įstatymai, Vyriausybės nuta rimai turi būti nukreipti būtent spręsti šias problemas. Apskritai esu įsitikinęs, kad VU statusas tarp 15 Lietuvos aukš

tųjų mokyklų turi būti kitoks. Tai le mia ne tik 423 metų VU istorija, VU nuopelnai Lietuvos ir Europos moks lui ir kultūrai, bet ir šiandieninis VU mokslo potencialas, apie kurį trumpai užsiminiau. Drįstu teigti, kad tai vie nas iš nedaugelio Lietuvos mokslo uni versitetų. 15 Lietuvos aukštųjų mokyk lų tikrai nėra vienodos. Todėl kreipiuo si į Lietuvos Respublikos Seimo Pir mininką ir kitus garbius Seimo narius kad atsižvelgtų į mūsų prašymą ir ini cijuotų patvirtinti VU Statuto projek tą Lietuvos Respublikos įstatymu. Su prantama, kad VU finansavimas biu džeto įstatyme turėtų būti minimas at skira eilute, kurią seniai turi 100 metų jaunesnis Tartu universitetas ir virš 300 metų jaunesnis Latvijos universi tetas. Mielieji studentai, atleiskite, kad šventinę dieną atskleidžiau ir liūdnąją senojo Universiteto gyvenimo pusę. Tiesiog norėjau, kad čia susirinkę gar bieji Lietuvos svečiai ir politikai išgirs tų ir apie VU kasdienybę. Gerbiamieji! Rytoj Jūs atversite Universiteto auditorijų ir laboratori jų duris. Linkiu rimtų studijų, gerų draugų. Neužmirškite, kad gražiau sius savo jaunystės metus Jūs pralei site Vilniuje, didingoje mūsų sostinė je, garsėjančioje Europoje aktyviu kultūriniu gyvenimu, puikia architek tūra, tvarka ir bohemiška aura. Čia tik

rai jaučiama jauno ir energingo Vil niaus miesto mero p. A. Zuoko ran ka. Semkitės visko: mokslo, kultūros, žmogiško bendravimo dvasios. Mylė kite ir būkite mylimi. Juk Jūs gyvena te gražiausiu laiku, kuris vadinamas JAUNYSTE. Jūs esate tas XXI am žiaus jaunimas, kuris įveiks sunkumus ir kurs naują Lietuvą ir naują Euro pą. Apie tai labai gražiai kalbėjo prieš mėnesį Lietuvoje viešėjęs ir Vilniaus universitete skaitęs paskaitą žymus pasaulio politikas, Prancūzijos Prezi dentas p. Žakas Širakas. Jis sakė: „Šiandien, būdamas tarp šių sienų, mąstau apie praėjusių laikų Europą, apie universitetus ir minties buveinių tinklą, kur susikūrė europietiška sa vimonė. Mąstau apie tuos laikus, kai moksleiviai ir išsimokslinę žmonės laisvai keliavo po mūsų kontinentą iš Vilniaus į Salamanką, iš Oksfordo į Boloniją, iš Heidelbergo į Koimbrą. Iš šitų mainų gimė nauja pasaulio vi zija, besiremianti mokslu, protu, lais ve. Mes norime statyti arba atkurti universitetų Europą tam, kad jaunų žmonių sąmonėje įsišaknytų suvoki mas, jog jie priklauso vienai šeimai. Taip pat tam, kad šis dialogas, šis ži nių, kultūrų, idėjų ir žmonių lydinys pradėtų kurti XXI amžiaus humaniz mą“. Mielieji studentai, ne mes, o Jūs XXI amžiaus jaunimas - kursite tai, apie ką taip gražiai kalbėjo garbingas svečias iš Prancūzijos. Gerbiamieji! Dar kartą su naujųjų - pirmųjų XXI amžiaus mokslo metų pradžia! Mielieji studentai! Atkreipkite dė mesį į užrašą ant senojo Vilniaus uni versiteto pastato gretimame kiemely je: „Iš čia kylama į žvaigždes“. Skriski te! Startas duotas. Dėkoju garbingiems Universiteto svečiams, apsilankiu siems ir pagerbusiems studentus, mokslą ir jo kūrėjus. Ačiū.

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

Atkelta iš 1 p.

Filologijos kiemelyje militaristinė dvasia

Tuoj pat po iškilmingo vėliavos pakėlimo Filologijos fakulteto kie melyje jau griaudėjo įsakmios ko mandos: „Elfų teatro“ aktoriai, tiksliau, Lietuvos gynimo iniciaty vinė grupė rengėsi krikštyti busi muosius filologus. Vilkintys karei viška uniforma, ginkluoti ir griež tai komanduojantys krikštatėviai nieko gero nežadėjo vargšams fi lologams. Šie vos spėjo vykdyti ko

mandas: „Pulkas, rikiuoti“, „Tūp ti, stotis, gultis, sėstis“ ir pan. „Di dieji manevrai“ ne vienam žadėjo įvaryti siaubą - surištų viena virve „fuksų“, aprengtų „krikšto marš kinėliais“, laukė „ekskursija“ po Universiteto rūsius, tunelius ir dar

Išsigandusius filologus budriai saugojo „kareiviška akis“.

nežinia kur, o svarbiausia - susiti kimas su Universiteto dvasia. Ta čiau kad ir kaip kareiviai būtų pa mėgę muštrą ir rimtį, viena tradici ja išlieka nepakitusi - dekano val sas su filologe. Šiai tradicijai nebu vo abejingi net iki dantų ginkluoti „kareiviai“. Ir nors fontanas tryško visu savo grožiu, krikštatėviai nelie pė „fuksams“į jį lipti, sėstis, gultis ar dar ką nors daryti. Vargšai „fuksai“ netikėtai buvo aplaistyti van deniu iš butelių. Nuneštam su visu sostu prie fontano dekanui buvo suteiktas „generalisimo“ laipsnis. Studentai šėlo Kalnų parke Pirmakursiams įteikiami Lietuvos studento pažymėjimai.

Mokslo metų pradžios šventė vakare persikėlė j Vilniaus kal

ABDOS KONFERENCIJOJE DOMĖTASI VILNIAUS UNIVERSITETO BIBLIOTEKA Birželio 4-7 d. Vilniaus universiteto bibliotekos direktorės pa vaduotoja Irena Krivienė dalyvavo Torūnėje vykusioje 30 tarptau tinėje ABDOS konferencijoje. Ji sutiko papasakoti įspūdžius „Uni versitas Vilnensis" skaitytojams. Vilmantė ŽVINYTĖ ABDOS - tai Rytų, Rytų Vidu rio, Pietryčių Europos bibliotekų ir dokumentus saugančių įstaigų darbo grupė. Šiųmetėje konferencijoje ..Tarptautinis bendradarbiavimas naujajame tūkstantmetyje“ dalyvavo daugiau nei 100 bibliotekininkų, ar chyvarų, mokslininkų iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos, Švei carijos ir kt. Lietuvai atstovavo I. Kri vienė ir Karaimų kultūros centro na rė Jelena Špakovskaja. ABDOŠ konferencijoje išklausy ta nemažai pranešimų, suskirstytų į penkias grupes: tarptautinis moksli nis bendradarbiavimas valstybėse, besiruošiančiose stoti į Europos Są jungą (ES); kalbinių mažumų ir et ninių grupių literatūra Lenkijoje ir ki tuose Rytų ir Vidurio Europos kraš tuose; specialiosios literatūros perkė limas į bendrus fondus ir pateikimas

kataloguose; pokyčiai ir su jais susiju sios problemos Rytų, Rytų Vidurio ir Pietryčių Europoje, ypač atsižvelgiant į narystę Europos Šąjungoje, ir pra nešimai, kuriuose dalyviai galėjo išdės tyti aktualiausias problemas. VU bibliotekos atstovė Torūnėje kalbėjo tema „Lietuvos aukštųjų mo kyklų bibliotekos kelyje į informacinę visuomenę“. Aptartas bendradarbia vimas su Vakarų Europos šalimis, elektroninių katalogų kūrimas Lietu vos akademinėse bibliotekose ir pan. Konferencijos metu pakeista darbo grupės vadovybė. Ilgametis ABDOS vadovas daktaras Franzas Gorneris atsistatydino iš pareigų. Išrinkta 5 narių taryba iki kitos konferencijos Čekijoje pradžios turės nuspręsti, kas perims va dovavimą. VU biblioteka jau kelerius metus gauna ABDOS biuletenį, kuriame nu rodoma, kada irkurvyks tarptautinės APDOS konferencijos. Konferencijo se gali dalyvauti visi iš anksto užsire gistravę asmenys.

(TEIKTOS BALTICUM FONDO STIPENDIJOS Vilmantė ŽVINYTĖ Liepos 2 d. Vilniaus universite to prorektorius doc. Saulius Veng ris keliems neįgaliesiems studen tams įteikė prof. habil. dr. Marijos ^asnos stipendijas. Stipendijos skirtos 7 studen tams: Egidijui Biknevičiui, Lau rynui Baltušnikui, Laimai Gu rauskaitei, Albydui Goriui, To rui Šniukštai, Ramūnui Unčiūrai ir Ingai Varkalaitei. Apdova-

notieji atrinkti pagal fakultetų de kanų rekomendacijas. Šiemet VU garbės daktarė M. Vasna teikė Miunsterio premi jas Universiteto magistrantams ir doktorantams. Profesorės iniciaty va Miunsteryje (Vokietija) įsteig tas fondas BALTICUM skiria sti pendijas našlaičiams, socialiai remtiniems studentams, skatina humanitarinių mokslų akademinį jaunimą. Įgaliotasis fondo BALTI CUM atstovas VU yra prof. ha bil. dr. Rolandas Pavilionis.

nų parką, kur vyko VU Studen tų atstovybės (VUSA) ir Nacio nalinės jaunimo ir studentų agentūros (NYSA) organizuotas nemokamas koncertas j sostinę sugužėjusiam akademiniam jau nimui. Koncertavo grupės „BIX“, „ZOOM“, „La Vita“, „Japsichos“ ir kt. Bene labiausiai susibūrusį jaunimą išjudino gru pės „ZOOM“ dainos ir kiekvie nos studentų šventės neatskiria mas palydovas - alus. Tuo pačiu metu VUSA rėmė jus ir svečius pakvietė į kavinę „Žaltvykslė“. Studentų dar kar tą pasveikinti atvyko Universite to administracija. V. Naujiko nuotr.

Akademinis jaunimas linksminosi Kalnų parke.

VILNIAUS UNIVERSITETUI GARBINGAS APDOVANOJIMAS Lenkijos Kapitula Vilniaus universitetui skyrė A. Mickevi čiaus Lietuvos-Lenkijos bendra darbiavimo rėmimo fondo Jerzy Giedroyco vardo apdovanojimą už bendradarbiavimo ir draugys tės tarp Lietuvos ir Lenkijos ska tinimą. Dokumentą pasirašė Lenkijos Respublikos Preziden tas Aleksandras Kwasniewskis ir Lietuvos Respublikos Preziden tas Valdas Adamkus. L. e. rektoriaus p. prof. Bene diktui Juodkai rugsėjo 4 d. Var šuvoje įteiktas nusipelniusiųjų Lenkijos Respublikai ordino ko mandoro kryžius.

VU ATIDARYTAS VILNIAUS JIDIŠ INSTITUTAS Rugpjūčio 27 d. Vilniaus universitete, S. Daukanto kiemelyje, iškilmingai atidarytas Vilniaus jidiš institutas ir pristatyta VU istorijos jidiš studijų programa. Ši studijų programa bus skirta dėstyti jidiš kultūrą, lingvistiką ir istoriją Vilniaus universitete. Vilniaus jidiš institutas įsikūrė erdviose dviejų aukštų patalpose, esančiose šalia VU leidyklos. Nau jasis institutas nepuoselėja nerea lių iliuzijų atkurti prieškarinę jidiš kultūrą Lietuvoje ar kitoje Rytų Europos šalyje. Jo tikslas yra prisi dėti prie jidiš kultūros ir jidiš stu dijų tarptautiniu mastu. Instituto programoje yra kasmetė intensyvi vieno mėnesio jidiš kalbos ir kul tūros vasaros programa: rinkti ir at likti nežinomą autentišką jidiš fol klorą, finansuoti jidiš kalbos kur sus ir Rytų Europos žydų studijas akademiniais metais ir kt. Jidiš institutas yra VU Kultūri nių bendrijų centro asocijuota ins

titucija. Čia sukaupta nemaža bib lioteka. Žadama išleisti VU biblio tekoje saugomų jidiš vertybių ka talogą, padėsiantį susipažinti su šiais lobiais viso pasaulio jidiš mokslininkams ir studentams. Vilniaus jidiš institutas kiekvie ną semestrą VU siūlo kursų už kreditus programą. Be jidiš kalbos studijų, programa suteiks studen tams išsamių žinių apie turtingą Rytų Europos žydų civilizaciją. Į keturių semestrų kursų programą įtrauktos šios disciplinos: jidiš kal bos pagrindai, aukštesnio lygio ji diš, aškenazių civilizacijos apžval ga, Rytų Europos žydų istorija, Lietuvos žydų istorija, XIX a. Lie

tuvos rabinų kultūra, įvadas į šiuo laikinę jidiš literatūrą, jidiš liau dies muzika ir fokloras, Rytų Eu ropos žydų menas, įvadas į holo kausto studijas. Nuo rugsėjo 1 d. dauguma kursų, kuriuos remia Vilniaus jidiš institutas, yra Vil niaus universiteto Kultūrinių ben drijų centro tautinių mažumų stu dijų humanitarinių mokslų ma gistro vardui gauti judaizmo stu dijų dalis. Be to, kiekvienas kur sas yra siūlomas kaip atskira dis ciplina bet kurio Universiteto fa kulteto studentui, taip pat asme nims, norintiems pagerinti jidiš kalbos ir kultūros žinias. „U. V." inform.

Univcrsitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

Jubiliejus

„ESU MOKSLO ŽMOGUS IR VADOVAUJUOSI RACIONALUMU", - TEIGIA ILGAMETIS VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUS PROFESORIUS JONAS KUBILIUS, NESENIAI ATŠVENTĘS 80 METŲ SUKAKTĮ Jonas Kubilius - habilituotas daktaras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ordino kavalierius, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimy bių teorijos ir skaičių teorijos katedros profesorius, ilgametis VU rektorius, Lietu vos MA tikrasis narys, Creitfsvaldo (Vokietija), Prahos (Čekija), Latvijos ir Zalc burgo (Austrija) universitetų garbės daktaras, Lietuvos matematikų draugijos val dybos pirmininkas, 1989-1990 m. - TSRS liaudies deputatas, 1992-1996 m. - Lie tuvos Respublikos Seimo narys. Liepos 27 d. J. Kubilius minėjo 80-ąjį jubiliejų. Su beveik 33 metus Universite tui vadovavusiu dėstytoju kalbėjomės po švenčių, rugpjūčio pabaigoje. Vilmantė ŽV1NYTĖ Jubiliejaus proga paprašė iškasti duobę

Nuėjote gražų gyvenimo kelių nugyvenote 80 metų. Jubiliejus pa minėtas VU, Jūsų garbei surengta paroda. Ar toks dėmesys malonus, ar pagalvojate, kad daug gera esa te padaręs? Man šventinės datos nelabai linksmos. Laikas bėga tik Į vieną pusę. Pagal reliatyvumo teoriją fantazuojama, kad ir laiku gali ma grįžti atgal, deja... Žmogus grįžta tik viena prasme - pagal fizines ir protines galimybes ar tėjama prie savosios išeities. Aš kol kas nesiskundžiu - atsimenu, kas buvo vakar, vaikštau nesiramstydamas lazda ir studentai per paskaitas dar nenušvilpia. Esu kuklus, o ne tuščiagarbis žmogus, nors malonu, kad pa gerbia, atsimena - dėkui kole goms už surengtą šventę. Šventajame rašte yra protin gi žodžiai: „Vanitas vanitatumet ogmia vanitus“ („Tuštybių tušty bė, viskas - tuštybė“). Į šventes,

pagerbimus žiūriu filosofiškai nereikia manyti, kad pagyrus iš dygsta sparnai. Žinoma, malonu girdėti komplimentą, bet pa prastai jie būna nutolę nuo tie sos. Ar dažnai pamąstote apie nu veiktus darbus, Jus persekiojusius sunkumus, džiaugsiuus ? Neturiu tam laiko. Esu pa kankamai užsiėmęs ir nesikapstau po praeitį - kas buvo, tas bu vo. Darbus tegu vertina kiti. Vi si žmonės gyvenime kažką daro, gerai, jei tai turi išliekamąją ver tę, bet tuo puikuotis nedera. Įsimintinų akimirkų gyvenime buvo labai daug. Pergyvenau skir tingus laikotarpius, įvairias san tvarkas. Esu prieškario žmogus, Raseinių gimnaziją baigiau artė jant rusų okupacijai. Tądien, kai gavau mokslo baigimo atestatą, į Lietuvą įriedėjo rusų tankai. Neužmirštamos akimirkos iš liko iš VU 400 metų minėjimo jubiliejaus. Tai buvo lyg Univer siteto atgimimas. Atstatant, įtvir tinant VU istoriją ir aš prisidė jau. Prieš tai Universitetas buvo it laužas. Daugelis dabar besimo

Net apie šešias dešimtis profesoriaus gyvenimo metų teisinga sakyti tai metai, skirti Universitetui. Nuotr. iš katedros albumo

kančiųjų galbūt net nepamąsto, kas atstatė, sutvarkė VU, išpuo šė meno kūriniais-kelis šimtme čius jis net nebuvo kapitaliai re montuotas. Daug žmonių dirbo, turėdami tokį tikslą. Toks dide lis ano laiko patriotizmas pasi reiškė tik Sąjūdžio metu. Ne vel tui į Universitetą daug turistų plūsta - turime, ką parodyti, ne gėda užsienio svečius kviestis. Jubiliejaus proga Lietuvos ma tematikai Jums padovanojo skulp tūrą „Palaimingoji“. Jijau puošia Jūsų kiemą - pastatyta šalia 60 metų proga gautos skulptūros „Sėjėjas“. Numanėte apie ruošia mą dovaną? Tai - Vytauto Ulevičiaus dar bai. Šešiasdešimtmečio proga skulptūrą radau pastatytą kieme grįžęs iš užsienio. Dabar taip pat nieko nežinojau apie planuoja mą dovaną. Man tik buvo pasa kyta, kad reikia iškasti duobę. Aš jau numaniau kam... Jauniausias - seniausias rektorius

VU vadovavote permainingu metu - 1958-1991 m. Kas labiau siai įsiminė iš to laikotarpio? Tai - ilgas laikotarpis, kurio metu visko buvo - ir šviesių, ir skaudžių akimirkų. Po Stalino mirties prasidėjęs „atšilimas“ at nešė teigiamų poslinkių ir švieti mo sistemos transformacijai. Ėmė viešai reikštis patriotiniai

V. Kubilius teigia esąs mokslo žmogus

jausmai. Tuometis rektorius Juo zas Bulavas pradėjo lietuvinti Universitetą, jį rėmė patriotiškai nusiteikusios jėgos. Aišku, Mask vos valdžios atstovai nenorėjo to kių poslinkių - po „pavasarinio atšilimo“ prasidėjo „rudeninės šalnos“: buvo atleistas rektorius. Vietoje jo paskyrė mane... ...ir tapote jauniausiu pasaulio rektoriumi. Buvo tokia legenda, kas ten žino, ar ji teisinga. Kadaise pas mane lankėsi žurnalistai ir kele tas užsieniečių, kurie iš kažkur iš krapštė tuo metu rusų kalba leis tą amerikiečių žurnalą „Ameri ka“. Ten buvo parašyta, kad jau niausias rektorius, 38-erių metų, vadovauja Harvardo universite tui. Man tuo metu nė 37-erių ne buvo - ir paskelbė jauniausiu universiteto vadovu. Pareigas ėjau beveik 33 metus - tapau ir seniausiu rektoriumi buvusioje Tarybų Sąjungoje, galbūt ir pa saulyje. Tiesą sakant, nenorėjau už imti rektoriaus pareigų, bet vei

kė kiti dėsniai - buvau privers tas... Tuo metu sėkmingai dirbau mokslinį darbą ir žinojau, kad naujos pareigos pakenks - ma žiau parašysiu. Nors yra ir kita medalio pusė - atsivėrė naujos galimybės organizuoti mokslini darbą. Vadovaudamas Universitetui tęsiau lietuvinimo politiką: išsky rus VU, nė viename Tarybų Są jungos sudėtyje esančios valsty bės universitete visi dalykai ne buvo dėstomi nacionaline kalba. Kaip esant tuometei valdžiai pa vyko to pasiekti? Reikėjo lankstumo, diploma tijos, sugebėjimo išnaudoti spra gas. Universitetas privalėjo įveikti tam tikrą tvarką - cenzu rą, reikalavimus. Svarbu buvo su gebėti kalbėti tarp eilučių, įsisa vinti vadinamąją Ezopo kalbą. Buvote ilgametis Aukščiausio sios Tarybos, vėliau - Seimo na rys. Visuomeninė veikla Jums savęs realizavimas ar tikslas kaž ką pakeisti, nuveikti Lietuvos la bui?

Su gausia matematikų šeimyna prie jubiliejaus proga pastatytos V Ulevičiaus skulptūros „Palaimingoji"

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

Jonas Kubilius apie... vaikystę Esu valstiečių vaikas - pirmoji karta nuo žagrės. Vaikystėje dirbau visus žemės ūkio darbus, tėvams padėdavau ir studentas būdamas. O mano vaikai augę ant asfalto... mokslą Gavusi aukštosios vardą, mo kykla nebūtinai tampa rimta įstai ga. Tai - it nusigyvenęs šlėkta, ku ris, apsivilkęs spalvotą kostiumą, mano tapsiąs Radvila. uždarbį Vienas studentas vis rečiau at eidavo į paskaitas. Klausiu, kokios priežastys. Tas prasitaria, kad dir ba banke, tai esą svarbiau už moks lus. Klausiu, kiek uždirba. Jaunas žmogus pasako penkis kartus di desnę sumą nei gaunu aš, senas profesorius, turintis nemažai apdo vanojimų ir diplomų... komplimentus Komplimentai malonūs, nes nutolę nuo realybės. Jei lietuviui sako, kad tas puikiai kalba lietu viškai -argi čia komplimentas? Jei anglas pradedantįjj pagirtų: „Tu puikiai šneki angliškai", nors šio žinios minimalios - čia jau kom plimentas.

Visa Kubilių šeima susirenkasekmadienio pietų,

Didelių tikslų neturėjau - tai tiesiog postai. Tais laikais Aukš čiausiosios Tarybos nariai buvo renkami savotiškai - kiekvieno je apygardoje buvo iškeliama po vieną kandidatą, tad ir laimėda vo rinkimus tas, kas turėjo laimė ti. Tai nereiškė, kad Taryboje nie ko naudinga negalima nuveikti - galima, bet tam tikruose rė muose. Sprendėme ekonomi kos, kultūros, švietimo klausi mus, kiek tai buvo įmanoma Lie tuvoje, nes galiojo centralizaci jos principai - reikėjo paklusti aukštesniems vadams. Kitos ga limybės atsivėrė liaudies deputa tams pertvarkos metais. Mano jaunystės laikais dau gumai nerūpėjo tenkinti tuščių iliuzijų. O dabar... Garbinami postai, pinigų maišai - tai man nepriimtina. Pergyvenote okupacijos vargus, dalyvavote Atgimimo sąjūdyje. Ar pastebite visuomenės kaitą, ypač tarpjaunimo? Sunku lyginti - veikė skirtin gos sistemos, bet tendencijos pa stebimos. Padaugėjo karjeristų, nusikaltėlių. Kalta ne tik ekono minė padėtis, bet ir žmonių sam prata. Anksčiau studentai mokė si žinodami, kad gaus darbą, nors ir dejavo, kad baigus studijas tre jus metus reikia atidirbti kaip vergams. Dabar jaunimas be darbo sėdi... Antra vertus, vos apsiplunksnavęs jaunuolis jau nori uždirbti daug pinigų, susi kurti materialine gerovę. Gariūnų ideologija jaunimo tarpe išgaruoja

Ar pakitusi Jūsų kartos ir da bartinio jaunimo gyvenimo sam prata? Man studijuojant akademinis jaunimas žinojo, ko nori, ir sten gėsi tikslus įgyvendinti. O dabar dalis studentų tinginiauja, trai niojasi ir tik prieš sesiją susigrie bę šiaip taip mokosi. Nepasitikėjimą kelią populia riosios specialybės, pavyzdžiui, vadyba - Lietuvoje sudarytos net 79 vadybos programos. Ar daug

yra dėstytojų-specialistų, kurie ją išmanytų? Nemanau... Jaunimas veržiasi studijuoti „prestižinių“ specialybių, kurias dėsto neaiškių knygelių pasiskai tę dėstytojai. Džiaugiuosi, kad aukštosiose mokyklose panaikinta centrali zacija ir suteikta autonomija dėstymo, pasirinkimo laisvė. De ja, perlenkta lazda: kai kurios aukštosios mokyklos tapo suve renios, o suverenumas gali pri klausyti tik valstybei. Pastebiu, kad jaunimas labiau ima vertinti mokslą. Anksčiau buvo užvaldžiusi Gariūnų ir Sta šaičio ideologija: atseit gerovę galima sukurti prekiaujant tur guje, mokslas - bevertis. Kaip vertinate planuojamo pri imti Aukštojo mokslo įstatymo pa taisas? Aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems, ypač ga biems jaunuoliams, nepaisant jų, tėvų socialinės pade ties. Argi visi kaimo vaikai galės mokėti už mokslą? Kiek karvių tėvams rei kės parduoti ir kaip toliau gyven ti? Jci nebus su kurta atitinkama finansavimo sis tema, toks įsta tymas užkirs ke lią neturtingie siems siekti mokslo.

Koks dėstytojas esate? Esu vidutinis - nei per griež tas, nei per daug liberalus dėsty tojas, stengiuosi atsižvelgti į stu dentų galimybes. Mėgstu darbš čius ir sąžiningus žmones - to kiems visada pasiryžęs padėti kopiant į mokslo kalną. Negai liu laiko papildomam darbui. Iš kur kilo meilė matematikai? Nuo vaikystės ja žavėjotės? Esu valstiečių vaikas, tėvelis buvo baigęs tris skyrius XIX am žiaus pabaigoje. Namie knygų neturėjome, tik pradėjus moky tis jos tapo prieinamos. Matema tika man visada sekėsi, nors ne buvau vien ją įsižiūrėjęs, iki gim nazijos baigimo nežinojau, ką pasirinksiu studijuoti. Sūnus pasekė Jūsų pėdomis pasirinko matematiką. Tai Jūsų įtaka? Vaikams savo valios neprime tu, jie patys rinkosi, ką studijuo ti: dukra tapo medikė, sūnus matematikas. Vaikaitė Eglutė šiais metais įstojo j stomatologi jos specialybę. Bendravardis vai kaitis Jonas baigė 10 klasę Vil-

Mėgstamiausias užsiėmimas grybavimas

Jus myli stu dentai. Vilius Stakėnas parašė knygą „Lietuviški metai. Profeso riaus Jono Kubi liaus gyvenimo trajektorija“, ru denį Palangoje vyks Tarptautinė matematikų kon ferencija, moki nių organizuoja ma Jus pagerbti.

Profesorius labai domisi Universiteto gyvenimu. Nuotraukoje - laikraščio „ Universitas Vilnensis“ 50-mečio minėjime.

niaus gamtos ir tiksliųjų mokslų licėjuje, ką jis pasirinks, dar ne žinau. Jonas mėgsta begalę da lykų - tuo primena mane, laimi prizines vietas fizikos, chemijos, matematikos, biologijos olimpia dose. 70-ojo jubiliejaus išvakarėse prisipažinote, kad labiausiai trūks ta laiko. Dabarjo užtenka? Stengiuosi planingai jį praleis ti. Nežinau, kas yra dykinėjimas. Nieko neveikimas ir sveikatai nenaudingas - nesuprantu, kaip kelias valandas galima išgulėti paplūdimyje. Mėgstu protinę veiklą pakeisti fizine, anksčiau pats vienas apie namus darbuodavausi. Poilsis man - vienos darbo rūšies pakeitimas kita. Garsėjate turįs didžiulę biblio tekų. Kokias knygas kaupiate? Įvairiausias: matematikos, grožinės literatūros, kitų moks lų knygas. Iki šiol esu smalsus ir daug kuo domiuosi. Būdamas rektoriumi sąmonin gai daug skaičiau, kad susivokčiau, kas vyksta įvairiose srityse - neno rėjau, kad atėjęs interesantas ma-

ne vedžiotų už nosies. Vis dėlto neįmanoma visko aprėpti. Vien apie matematiką kiek knygų išleista... Ar lieka laiko Jūsų mėgstamam užsiėmimui - grybavimui? Dabar baravykų metas... Yra viena bėda - dabar jau nelabai noriu vairuoti mašiną. Jei kas veža, su malonumu važiuo ju. Grybauti šiais metais dar ne teko, po atostogų grįš sūnus, ta da važiuosime į miškelį. O gry bauti tikrai labai mėgstu. Tikite ženklais, horoskopais, li kimu? Tokiais niekais netikiu - juk XXI šimtmetis! Esu mokslo žmogus ir vadovaujuosi raciona lumu. Ar turite planų? Ką dar norėtu mėte nuveikti? Turiu keletą darbų - rašinėju apie matematiką, keletą publi cistinių straipsnių. Kiek spėsiu, nežinau, stengiuosi naudingai gy venti. Nenoriu anksčiau laiko pa sidaryti muziejiniu eksponatu. Ačiū už pokalbį. V. Naujiko nuotraukos

Mokslas

TARPTAUTINIS SEMINARAS „INFORMACIJOS APIE MOBILIUOSIUS OBJEKTUS VALDYMAS" Vasarą Trakuose buvo surengtas tarptautinis „Informacijos apie mobiliuosius objektus valdymas“ („Wireless Information Mana gement“) seminaras, kuriame dalyvavo ir skaitė pranešimus pen kių Danijos, Lietuvos, Norvegijos ir Suomijos universitetų moksli ninkai, doktorantai, studentai. Algimantas JUOZAPAVIČIUS, VU atstovas tinkle „VVireless Information Management“, M1F informacinių technologijų prodekanas algimantas.juozapavicius@maf. vu. lt Šis seminaras yra vienas iš rengi

nių, numatytų mokslinių tyrimų ir studijų to paties pavadinimo tinklo programoje. Tinklą finansuoja Skan dinavijos akademija NORFA (Nordic Academy ofAdvanced Studies), jis vienija šešis minėtų šalių ir Šve dijos universitetus. Tinklo finansavi mas pradėtas šiais metais, jis truks trejus metus, vėliau gali būti pratęs tas dar dvejiems metams. Tinklo veikloje dalyvauja VU Matematikos ir informatikos fakulteto ir VGTU Inžinerinės informatikos fa kulteto mokslininkai, doktorantai ir aktyviai moksliniuose tyrimuose da lyvaujantys studentai. Tinklo tematika labai aktuali - in formacijos apie mobiliuosius objek tus (mobiliuosius telefonus, globa laus pozicionavimo įrenginius, mo biliuosius kompiuterius, mobilųjį in ternetą) registravimas ir valdymas kompiuterinėse duomenų bazėse. Tokių duomenų bazių ir jomis pa grįstų informacinių sistemų struktū ra ir architektūra, funkcionavimo principai dar neištirti, nesudaryti net formalūs modeliai. Jos kelia daug te oriškai įdomių mokslinio tyrimo už davinių, susijusių su praktiniais tai kymais ir palankių doktorantų bei habilituotų daktarų disertacijoms rengti. Be to, šie uždaviniai yra su dėtingi ir juos reikia tirti keliems mokslininkams. Todėl antrinis tinklo tikslas - burti mokslininkų grupes, kurios galėtų spręsti minėtus užda vinius. VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkų ir doktorantų

grupė (daugiausiai iš Kompiuterijos katedros) artimai bendradarbiauja su daugeliu Skandinavijos šalių universi tetų (Alborgo, Upsalos, Trondheimo, Karlstado, Jyvaskulos, Helsinkio). Santykiai įforminti ne tik minėtu tin klu, bet ir populiariomis SOCRATES / ERASMUS programomis. Mū sų mokslininkai, doktorantai ir studen tai šiose mokslo įstaigose gerai verti nami, skaito pranešimus, veda kursus, doktorantams pataria ir globoja šių universitetų profesoriai. Universite tuose yra nemažai VU auklėtinių, to dėl seminarui - pirmajam tinklo ren giniui - buvo pasirinkta Lietuva. Pa našiai žadama bendrauti ir ateityje. To kie seminarai atskleidžia dar vieną as pektą - tai puikus būdas ne tik ben drauti kelių šalių doktorantams ir mokslininkams, bet ir palaikyti ryšius su užsienyje dirbančiais ir studijuojan čiais Lietuvos atstovais, dirbti kartu su jais, padėti jiems gerai jaustis ir Lietu voje, perteikti užsienyje įgytas žinias kolegoms iš mūsų Universiteto. Seminaras buvo ypatingas dar ir tuo, kad jame sėkmingai dalyvavo ir aštuoni žemesnių kursų (antro, tre čio, ketvirto) MIF studentai. Jie pra nešimuose pristatė savo mokslinių ty rimų rezultatus ir idėjas, dalyvavo dis kusijose, patys daug sužinojo. Be to, įgijo dalyvavimo tarptautiniuose ren giniuose patirties. Jų rezultatai ir idė jos buvo labai palankiai įvertinti da lyvavusių profesorių ir doktorantų. Daugiau informacijos galima rasti internete adresais: httv:llwww. mif. vu. Itlcsžl. http:llwww.cs.auc.dk.lwim.

Universitas Vilnensis Su širdgėla prane šame, kad šių metų rugpjūčio 21 dieną Limožo mieste (Prancūzija) auto avarijoje tragiškai žu vo Kvantinės elek tronikos katedros mokslo asistentas

JONAS KILIUS. Jonas Kilius gimė 1975 metų gruodžio 12 dieną Vilniuje, Adelės ir Jono šei moje. 1982-1993 me tais mokėsi Vilniaus 45-ojoje vidurinėje mokykloje. 1993 me tais Jonas įstojo į Vil niaus universiteto Fi zikos fakultetą. 1997 metais baigė bakalauro studijas ir apgynė baigiamąjį darbą „Beselio pluošto artinio, suformuoto eksikonu, savybių tyrimas“. Tais pa čiais metais buvo priimtas į Fizikos fakulteto magistro studijas. 1998 metais, gavęs Europos fizikų draugijos stipendiją, Jonas stu dijavo Jenos Friedricho Schillerio (Vokietija) universitete ir da lyvavo profesorės Sabinos Rentsch laboratorijos moksliniuose ty rimuose. 1999 metais Jonas puikiai apgynė baigiamąjį darbą „Ne tiesinių vyksmų tyrimas kaupinant sudėtingais šviesos pluoštais“ ir įgijo fiziko lazerininko magistro laipsnį. Nuo 1999 metų staža vosi Como Insubrijos universitete (Italija),profesoriaus Paolo Di Trapani laboratorijoje, taip pat dalyvavo bendruose Florencijos universiteto Europos netiesinės spektroskopijos laboratorijos eks perimentuose. Šių metų birželio ir liepos mėnesiais Jonas skaitė pranešimus Europos lazerinių eksperimentų mokykloje STELLA 2001, kurią surengė Vilniaus ir Insubrijos universitetai. Jonas Kilius buvo šviesos kulkų tyrimo originalių eksperimen tų bendraautoris. Jo moksliniai straipsniai spausdinti autorite tinguose žurnaluose „Physical Review Letters“ ir „Journal of the Optical Scciety of America“. Jonas yra skaitęs keletą pranešimų Italijoje, Prancūzijoje ir JAV vykusiose tarptautinėse konferenci jose. Jo laukė puiki mokslinė karjera. Jonas buvo labai nuoširdus ir draugiškas, veržlių sumanymų autorius ir atkaklių mokslinių tyrimų dalyvis, plačios erudicijos ir interesų žmogus. Lietuvoje ir visame pasaulyje jį visada supo bū rys draugų. Sielvartaujame netekę puikaus kolegos ir bičiulio. Jo nas visada liks gyvas mūsų širdyse. Kvantinės elektronikos katedra

(_____ Anonsas_____ j--------------------------------------------

ORGANIZUOJAMAS SEMINARAS „KANADOS MOTERYS" Spalio 6 d. Anglų filologijos fakultetas organizuoja Kana dos studijų konferenciją „Kanados moteris". Konferencijoje mokslinius seminarus skaitys žymūs atstovai iš Baltijos šalių, Švedijos, Lenkijos, Kanados. Vienos dienos renginyje gali da lyvauti visi norintieji. Konferencija vyks Vilniaus universitete. 10 vai. į Krėvės au ditoriją (118 kambarys) kviečia mi visi, norintys paklausyti gar sios Kanados mokslininkės dr. Isobelės Grundy paskaitos „Kanados rašytojos: nuo koloni zavimo pradžios iki masinės kul tūros“. Svečias iš Rygoje rezi duojančios Kanados ambasados Baltijos šalims Dominicas Rocette’as kalbės apie Kanados moterų savitumą. Po pietų per traukos, 14 valandą, renginys persikels į Domus Philologiae patalpas, kur paskaitas skaitys svečiai iš užsienio šalių. Konferencijoje taip pat daly vaus keletas atstovų iš Lietuvos: Milda Danytė (VDU), Rūta Šlapkauskaitė (VU), Dalia Zamuiskaitė (VDU). Mokslinių-literatūrinių prane šimų temos susijusios su Kanados

moterimis: „Politikių pristatymas Kanados spaudoje: lyginimas su Estijos perspektyvomis“; „Kana dos studijos pasaulyje“; „Mergi nų ir moterų gyvenimas pagal Ann-Marie Macdonald’s „Klaup kis ant kelių“; „Moterų įvaizdžiai Michaeto Ondaatje „Anglas ligo nis“, „Moterų požiūris Timothey Findley romane „Nenorint ke liauti“ ir kt. Tai - antrasis prieš ketverius metus VU įsikūrusio Kanados centro organizuojamas mokslinis seminaras. Pernai surengta tarp tautinė konferencija „(Re) Discovering Canada“ sulaukė dide lio susidomėjimo. Konferenciją „Kanados mote ris“ rengia Regina Siniūtė-Ayre, Aldona Reksnienė, įneša Šeškauskienė, Nidė Burneikaitė, Bi rutė Ryvitytė, studentai ir kt. „U.V" inform.

Studijos

2001 m. rugsėjis

]-------------------------------------------------------------------------

NEUŽSIREGISTRAVĘ STUDENTAI NETENKA GALIMYBĖS MOKYTIS Kauno humanitarinio fakulteto skelbimų lentoje akį traukia dieninių studijų studentams skirtas skelbimas: „Registracija rudens semestrui vyks 2001 metų rugsėjo 3-10 dienomis im tinai". Tuo tarpu Vilniaus universiteto studijų nuostatuose teigiama, kad „nuosekliųjų dieni nių ir vakarinių studijų klausytojai semestro studijoms registruojami automatiškai, jeigu ne turi akademinių skolų arba jiems pratęsta sesija (atidėti egzaminai) ir jeigu jie raštu nėra pareiškę apie ketinimą nutraukti studijas arba jas tęs daliniu būdu". tai turi pranešti artimieji. „To kia praktika taikoma jau keletą metų. Nemanau, kad studentų sudrausminimas yra studijų nuostatų pažeidimas“, - ko mentavo A. Ružė. „Daugelyje fakultetų egzis tuoja problema, kad akademinis jaunimas studijuoti grįžta ne rug sėjo pradžioje, o gerokai vėliau. Kaip drausminti paskaitų nelan kančius studentus, turi spręsti kiekvienas fakultetas“, - tvirtino Kauno humanitarinio fakulteto akademinių reikalų prodekanė doc. dr. Dainora Grandy.

Vilmantė ŽVINYTĖ Kauno humanitarinio fakul teto mokslo reikalų prodekanas doc. Albertas Ružė teigė, kad tokiu būdu siekiama sudraus minti studentus, kurie į paskai tas nesusirenka laiku. Neprisi registravusių studentų sąrašai skelbiami viešai ir tik turintys rimtą pasiteisinimo priežastį studentai galės tęsti mokslus. Neprisįregistravimas pateisina mas, jeigu studentas serga aryra laikinai išvykęs į užsienį - apie

„Mes dirbame dėl studentų, o jeigu jų nėra, kaip galime užtik rinti mokslo kokybę? Ko verti dešimtbaliai tik prieš sesiją pa sirodančių jaunuolių egzaminų įvertinimai, juk nelankančiam paskaitų studentui pažangiam būti neįmanoma“, - ir stebėjosi, ir piktinosi D. Grandy. Rugpjūčio 28 d. VU Senato posėdyje svarstyta ši problema: siūlyta arba keisti studijų nuosta tus, arba registruoti studentus pratybų metu ir pašalinti jų ne lankančius. Tai bus nuspręsta ki tuose Senato posėdžiuose.

ŠIEMET VIETŲ BENDRABUČIUOSE UŽTEKO VISIEMS Kasmeužteko visiemsprasidėjus studijoms, kai suplūsta senieji gyventojai ir naujakuriai pirmakursiai. Šiemet norą apsigyventi Vilniaus universiteto bendrabučiuose pareiškė itin daug studen tų - virš 1200. Tačiau Universitetas tik 56 proc. gali aprūpinti gyvenamuoju plotu bendrabutyje. ~

Vilmantė ZVINYTE

__________________

Norintieji apsigyventi „ba rakuose“ dar vasaros pradžio je privalėjo pildyti paraiškas ir sumokėti 150 litų avanso mokestį, kuris apsigyvenus bus išskaičiuotas iš užmokes čio už gyvenamąjį plotą. Šiais metais buvo gauti 1298 prašymai apsigyventi VU bendrabučiuose. Tuo tarpu juose yra tik 689 vietos. VU Bendrabučių ir butų sky riaus viršininkas Juozas Koskus teigė, kad nemažai studentų pa raiškas gauti gyvenamąjį plotą rašo tiesiog norėdami apsi drausti -jeigu nerastų, kur gy venti, tenkintųsi bendrabučio sąlygomis. „Nenorintieji gyven ti bendrabutyje iš anksto skam bino mums, kiti persigalvojo prieš pat rugsėjį“, - kalbėjo jis. Jei vietų neužteks, pirmenybė bus teikiama valstybės išlaiko miems ir socialiai remtiniems studentams. Atsiranda ir studentų užmaršuolių, kurie tik prieš pat studijų pradžią susigriebia, kad neturės, kur apsigyventi. Nesant laisvų vietų, jiems bus siūloma laikinai apsistoti Stu dentų viešbutėlyje, Saulėteky je, arba Čiurlionio gatvėje

esančioje skaitykloje. Į bendrabučius gyventojai paskirstomi pagal fakultetus.

Čiurlionio gatvėje esančiuose

bendrabučiuose gyvena chemiją, mediciną, gamtos moks lus studijuojantis jaunimas; Saulėtekio alėjos šešiolikaaukščiuose, vadinamajame „Niujorke“ - filologai, ekono mistai, matematikai, Komuni kacijos fakulteto studentai; kiek toliau esančioje „Kam čiatkoje“ apsistoja fizikai, da lis teisininkų, ekonomistų, doktorantai, rezidentai, yra šeimoms skirtų kambarių. Rugsėjo viduryje Universi teto reikalų valdytojas S. Sunelaitis laikraščiui patikslino, kad visi pageidaujančiųjų gyventi bendrabučiuose prašy mai patenkinti. Už maždaug 100-110 litų per mėnesį bendrabučių gy ventojams siūloma dvivietis arba trivietis kambarys, stalas, sieninė spinta, kėdė ir komu nalinės paslaugos - dujos, elektra, vanduo. Senato nuostatuose teigia ma, kad „studentai, gyvenan tys bendrabutyje, bet išvykę mokytis į užsienį, atostogų ir kt. ne ilgiau kaip 3 mėne siams, už vietą bendrabutyje moka tik nuomos mokestį. Studentai, kurie nesutinka mokėti nuomos mokesčio ar ba ilgiau kaip 1-3 mėnesius negyvena, privalo perduoti kambarį administratoriui. Grįžusiam studentui bendra-

butis suteikiamas bendra tvar ka, sumokėjus avansinį 150 li tų mokestį (gyventojo vieta neišsaugoma)“. Šiais metais už gyvenamąjį

plotą nesumokėjo 347 jau nuoliai, kurie privalės išsi kraustyti iš bendrabučių iki rugsėjo pradžios. VU reikalų valdytojas doc. Sigitas Sunelaitis teigė, kad bus rasta prie monių iškeldinti skolininkus, nenorinčius savo noru palikti bendrabučių: „Į teismą pa duosime“. „Barakuose“ gyvenantis jaunimas ne itin entuziastin gai kalbėjo apie gyvenimo są lygas. „Tai - pigiausias pragy venimo variantas biednam studentui“, - sakė Jurgis. Aušra pasakojo, kad visus baldus turėjo atsivežti pati, dušai dažnai neveikia. Bet pri dūrė: „Bendrabučiuose gyve na labai linksmi, įdomūs žmo nės, nuolat rengiami vakarė liai. Čia nepagyvenęs tikru studentu vargiai pasijusi“. „Prišnerkšta virtuvė, sting dantis šaltis kambariuose žie mą, mokymasis tik biblioteko je ir galiojantis komunos prin-| cipas „Kas tavo - tas mano*’ įgriso“, - kalbėjo Justas, ben drabutyje išgyvenęs vos kele tą mėnesių.

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

C///7Z5 KHF EI. paštasneringa.velickaite@takas.lt

AKADEMINIO BENDRADARBIAVIMO KALENDORIUS Kiekvienais metais dalis gabiausių fakulteto studen tų, įvykdžiusių konkurso sąlygas, semestrui ar dviems iš vyksta j kitų šalių universitetus. Daugeliui išvykusiųjų šios kelionės yra ne vien šaunūs įspūdžiai ir pažintys, bet ir tolimesnės mokslinės ar praktinės karjeros pradžia. De ja, būna ir taip, kad itin gabiems studentams komisija vis dėlto ištaria „ne“. Kliūtimi tampa ne asmeninės studentų savybės ar pažintys, o akademinio bendradarbiavimo su tarčių stygius. Šiuo metu greta universitetinių akademi nio bendradarbiavimo sutarčių (pvz., su Italijos universi tetu) veikia devynios fakultetinės, pasirašytos su Dani jos, Suomijos, Vokietijos (Bambergo, Hamburgo ir Triero), Prancūzijos, Rusijos, Bulgarijos ir Čekijos universi tetais. Tačiau jei anglų filologijos studentas nori semest rui išvykti į Daniją (sutartis su šiuo universitetu yra), jam bus ištarta „ne“. Priežastis tokia: Germanų katedra, ku ruojanti anglų filologijos programą, neturi akademinio bendradarbiavimo sutarties su šia šalimi. Į Daniją galės vykti verslo vadybos ir administravimo studentai, nes su tartį su danais pasirašė pastaroji katedra. Tačiau išeitis yra. Sutartis inicijuoti gali ir patys studentai, įvairiais bū dais „klibindami“ savo katedrų vedėjus ir dėstytojus, taip pat patys siūlydami įvairius kontaktus, bendradarbiavi mo galimybes. Tereikia tik priminti, kad kita vyksiančiųjų į užsienį atranka bus skelbiama pavasarį. Tad jeigu no rite išvykti, pavyzdžiui, į Egiptą, ieškokite būdų, o kated ros ir administracija padės juos įgyvendinti.

Sveiki, gyvenantys vasara! Skubu pranešti, kad atostogosjau tikrai tikrai baigėsi, nes Jūsų rankoseUniversitas Vilnensis“, padėsiantis sugrįžti į Alma Mater realybę. Tiesa, šiame numeryje dar siaučia vasaros vėjai, tačiau jau vaikomi akademizmo gūsių.

Manau, kad pernai skubėdami šokinėti per sesijų kliūtis nepastebėjote, kad jau visus

metus „ Universitas Vilnensis“puslapiuose šmėžuoja ir Kauno humanitarinio fakulteto veidas. Kartais ištįsęs, kartais susigūžęs, bet visuomet daugiau ar mažiau atspindintis

KHF realybę. Beveik metus rinkome, rinkome ir pagaliau išrinkome savo puslapiui var

dų. Taigi, dėmesio, nuo šiol į mus prašyčiau kreiptis CTVITAS KHF (KHFpiliečiai'). Toks pavadinimas neturėtų reikšti, kad ir Kaune lotyniškai supranta, o vilniečiai tegu neišsi

gąsta, kad Kaunas skelbia nepriklausomybę. Tiesiog norėjome, kad KHF puslapis at spindėtų savo piliečių demokratiškumą, nepriklausomybę ir pilietiškumą. Skambiai pa

sakyta, tačiau taip ir turėtų būti. Labai norėčiau, kad šis puslapis taptų tiek studentijos, tiek dėstytojų minčių išties demokratiška tribūna. Prasidedantys mokslo metai kažkam bus pirmi, kažkam - paskutiniai, tačiau visiems

norėčiau palinkėti pilietiškos ambicijos, respublikoniško patriotizmo ir jaunatviško ide

alizmo, kuris lydėtų Jus Kauno senamiesčio gatvelėmis, painiais KHF koridoriais ir vi sur, kur tik nuneš gyvenimo vėtros. Tačiau labiausiai norėčiau, kad rankose Jūs laikytu mėte vėtrų uodegas ir nurodytumėte jums palankią kryptį. Trumpai tariant, nebūkite

priklausomi nuo aplinkybių, tegu aplinkybės paklūsta Jūsų tik geriems tikslams. Neringa

PAVASARĮ PASIRAŠYTA DEVINTOJI AKADEMINIO

VASARĄ BUVO SKAITOMOS PASKAITOS SANKT PETERBURGO STUDENTAMS Prieš keletą mėnesių Fakultete viešėjo grupė Sankt Pe terburgo universiteto studentų, kurie Baltistikos sekcijo je prie Bendrosios kalbotyros katedros pasirinktinai stu dijuoja lietuvių ir latvių kalbas. Šios sekcijos iniciatorius artimai susijęs su Lietuva ir KHF doc. A. Andronovas. Sve čiams buvo organizuojamos pažintinės kelionės po Lietu vą, Fakultete skaitomos lietuvių kalbos, o Maironio lite ratūros muziejuje - lietuvių literatūros paskaitos. Pasak grupę kuravusios doc. S. .Tuzelėnienės, studentai labai do mėjosi tiek lietuvių kalba, tiek literatūra, noriai lankė Fa kulteto dėstytojų paskaitas, bandė kalbėti lietuviškai.

RUDUO ŽADA DAUG SVEČIŲ IR... NAUJŲ SUTARČIŲ Iki šiol galėjome pasigirti tik savo studentų, doktorantų ir dėstytojų kelionėmis į kitų šalių universitetus, o šį rudenį sulauksime dviejų užsienio studentų (italo ir vokietės), pa reiškusių norą lankyti angliškai skaitomas Fakulteto dėsty tojų paskaitas. Kadangi abu studentai didžiąją savaitės dalį praleis Vilniuje, o į Kauną atvyks tik kartą per savaitę, jie bus apgyvendinti Fakulteto studentų šeimose. Taip tikima si svečiams suteikti kuo daugiau teorinių ir kultūros žinių. Rudenį į Fakultetą atvyksta doc. A. Andronovas iš Sankt Peterburgo universiteto. Jis skaitys intensyvų paskaitų cik lą filologams. Šiuo metu pradėti parengiamieji sutarties su dar vienu Vokietijos universitetu pasirašymo darbai.

BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS Prieš keletą metų KHF vy kusioje tarptautinėje moks linėje konferencijoje dalyva vo Brno (Čekija) technologi jos universiteto profesorius P. Nemečekas ir doktorantas R. Zichas. Fakulteto Komer cijos katedroje daugybę me tų dirbantis doc. J. Mačerinskas doktorantūros studi jas baigė taip pat Brno tech nologijos universitete. Taigi natūralu, kad atvykusius sve čius ėmėsi globoti ši Fakul teto katedra. Užsimezgė akademiniai ryšiai. Pradžio je manyta bendradarbiauti katedroms, tačiau Brno technologijos universiteto struktūroje katedrų nėra. Šių metų balandžio - gegužės mėnesiais vyko parengia mieji sutarties pasirašymo darbai, o gegužės pabaigoje Fakulteto dekanas A. Šalčius ir akademinių reikalų prodekanė bei Komercijos kated ros vedėja D. Grundey dar bo vizito Brno metu pasira šė akademinio bendradar biavimo sutartį, pagal kurią tradiciškai numatomi dėsty-

Sutarties pasirašymo momentas.

tojų, doktorantų, studentų ir administracijos mainai, daly vavimas abiejų šalių konfe rencijose, bendri moksliniai projektai, publikacijos ir ki ta akademinė veikla, aprė pianti vadybos, marketingo, finansų ir informacijos ver slo sritis (jau šį rudenį KHF informatikai vyks į konferen ciją Brno). Nuošalyje nelie ka ir KHF Verslo etikos cen tras. Šiuo metu rengiamoje spaudai centro knygoje bus ir čekų kolegų publikacijų.

Kaunas ir Brno - giminin gi miestai. KHF atstovams buvo surengtas priėmimas Brno miesto rotušėje. KHF atstovai gavo daug malonių įspūdžių, užmegė akademi nius kontaktus. 2002 metais KHF doktorantė, rašanti di sertaciją apie finansų valdy mą ir savivaldybės biudžeto formavimą, dvi savaites Brno merijoje domėsis šios šalies savivaldybių biudžeto formavimo ypatybėmis.

Puslapį rengia Neringa VELIČKAITĖ

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

puslapis Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas: vusa@cr.vu.lt

MIELIEJI „FUXAI" IR STUDENTAI!

SVEIKAS, PIKMAKIJ11SI! Patikėk - tai pirmieji ir

Nestovėk vietoje. Neužsi-

paskutiniai TOKIE metai Ta

sklęsk savyje. Tačiau tuo pat

vo gyvenime. Vėliau galbūt

metu nepulk per smarkiai į

bus įdomu kitaip, bet taip

priekį - nugriūsi. Nepersiplėšk.

įdomu kaip šiais metais jau

Stenkis išlaikyti aukso vidurį.

nebebus. Aš tai žinau.

Būk kaipfilmų herojus - vis

Nebijai čia būti? Jokiu bū

kuo patenkintas. Neieškok pro

du nebijok, nesvarbu, ar esi

blemų ten, kur jų nėra. Bent

iš Alsėdžių, ar iš Kauno, iš

jau to Tau linkėčiau.

Mažučių ar iš Vilniaus.

Universitetas - tai ne tik auditorijos, suolai ir kurso

draugai. Tai daugiau. Kur kas daugiau.

Gerbk aplinkinius. Tai svar biausia. Nes kaip šauksi, taip

Su pagarba

atsilieps.

Mindaugas Reinikis,

Atsimink, kad čia ne mokyk

VUSA prezidentas

la, taigi - planuok pats.

Galvelės tikriausiai dar kupinos vasaros įspūdžių, o jau reikia grįžti į auditorijas. Kai kam - tai pirmas žingsnelis į aukštojo mokslo šven tovę. Hmmm, pasirodo - pasiekiamas. O politikos dėdės ir tetos vis kažką svarsto dėl jo, vis nepalieka jaunų studenčiokų galvų ramybėje Gal todėl, o gal ir ne, rugsėjo pradžioje VUSA’ą tiesiog užplūdo „fu xai“. Jų buvo pilna lauke, viduje, kieme, netilo telefono skambučiai Pagrindinis ir vienas vienintelis juos dominantis klausimas - LSP Koks studentas be pažymėjimo?! Nėra nuolaidų važiuoti „trulikais“, į nak tinius klubus irgi niekas nenori įleisti... Tad ir sukosi kaip sukutis VU SA prezidento socialinių reikalų pavaduotojas Artūras Šaltis. Priminsime, kad kol jūs atostogavote ir vartėte pilvukus karštoje vasaros saulutėje, VUSA’oje zujo nariai, ruošėsi šventiniams rengi niams, rengė nuolaidų knygeles, rūpinosi bendradarbiavimu su ki tais universitetais ir tais pačiais LSP. Beje, pirmakursiai, tiksliau, dar „nuliai“, nebijokite šios organi zacijos - VUSA’os. Ji tikrai nesikandžioja ir nesispardo. Jei iškyla problemų - drąsiai kreipkitės. Tad visiems - laimingų „Naujųjų Me tų“, žinoma, mokslo!!! Vaida & Gerda

TRUMPAI Dėmesio! Rugsėjo 28 d. (penk tadienį) rengiamas studentų che mikų klubo „LP“ vienerių metų gimtadienis. Ta proga vyks boulingo turnyras. Norintieji daly vauti turi ieškoti Žygimanto ad resu Naugarduko 24-87 arba elektroniniu paštu zsalciunas&centras.lt. Bus prizų ir siur prizų! A čRugsėjo 4-5 dienomis Vil niaus universitete ir VUSA’oje viešėjo Helsinkio universiteto at stovai. Jie susipažino su Univer siteto kultūriniu gyvenimu. < A A Liepos viduryje VUSA prezi dentas Mindaugas Reinikis Vil niuje susitiko su Salamankos uni versiteto (Ispanija) Studentų są jungos prezidentu. Aptartos uni versitetų bendradarbiavimo ga limybės. A < > VUSA komandą papildė pro fesionalesni nariai, nes rugsėjo 89 dienomis Lampėdžiuose (prie Kauno) vyko VUSA narių ap mokymai. Beveik trisdešimt žmonių stengėsi perprasti, kaip ir kokiu parlamentaru ar valdy bos nariu bei komiteto atstovu dera būti ir kaip tinkamai atsto vauti didžiulei studentų ben druomenei. A < < VUSA kartu su LSAS rugsė jo 3 d. Kalnų parke surengė gran diozinę mokslo metų pradžios šventę. Keliatūkstantinę jaunuo lių minią linksmino jaunos gru pės „LaVita“, „Zoom“, „Skyders“. Šventės kulminacija tapo grupės „Bix“ pasirodymas. Ge neralinis rėmėjas TELE 2 pasirūpino dovanėlėmis.

KĄ DOVANŲ GAVO „FUKSAI"? krantės bare, „nutranzuoti“ j pirtį Širvintose, pažaisti kėg

siskaitysite „eLito Card LSP“

liais, mažiau taupyti kompiu

Kita dovana - iš VUSA’os

Pirma dovana studentams

teriui, už dyką nusivalyti dan

- „Studentiško gyvenimo va

rugsėjo 1-ą dieną -2001-2002

tų apnašas ar galiausiai su

dovas“. Mat VUSA, iš visos

metų nuolaidų katalogas.

nuolaida išsiburti.

Gerda INČIURAITĖ

kortele, ir niekaip kitaip.

„dūšios“ sveikindama studen

Tai neprasta dovana - kiše

Vienas iš įdomiausių - gin

tus tiek su pirmais, tiek su kai

ninis katalogas dvigubai sto

klų parduotuvės skelbimas:

kuriems paskutiniais mete

resnis už pernykštį, taigi stu

„Dujų balionėliai merginoms

liais Universitete, jau antrą

dentai yra dar labiau mylimi.

pagal susitarimą“. Chm...

kart nusprendė palengvinti

Kataloge pristatoma dau

Kad netektų dažnai mindyti

kančias dėl kartais į neviltį va

giau nei 700 nuolaidų trisde

VUSA slenksčio, nuolaidų ka

rančių klausimų: kas yra kas

šimtyje Lietuvos miestų ir

taloge pateikta visa informa

Vilniaus universitete? Į ką

miestelių. Aišku, vėl dosniausi

cija apie studento pažymėjimą

kreiptis pagalbos iškilus sun

tų organizacijų, studentiškų

dentų atstovybių, kitų studen

yra įvairūs muziejai, taikantys

„eLi-

kumams? Kaip sužinoti stu

švenčių pristatymus, galėsite

50-100 proc. nuolaidas. Tačiau

lo Card LSP“. Pažymėjimus

dentams gyvybiškai svarbius

pasiskaityti apie studijų siste

lygiai taip pat smagu pigiau

studentai turi saugoti kaip sa

adresus, telefonus? Kaip su

mą, galimybes studijuoti už

baigti vairavimo, kompiuterių

vo akį, nes pažymėjimai atlie

sirasti tam tikrą informaciją?

sienyje, mokesčių už studijas, stipendijų politiką, viską apie

banko

kortelę

ar šaunamojo ginklo panau

ka ne lik asmens identifikavi

„Vadovas“ yra ir puikus pa

dojimo kursus, dažniau va

mo, bibliotekų skaitytojo pa

galbininkas, kad Vilniuje stu

LSP, bendrabučius, bibliote

žiuoti pas mamą traukiniu, autobusu, keltis keltu ar ne

žymėjimo, banko mokėjimo,

dentai nesijaustų svetimi, ge

kas, laisvalaikį, sveikatą („al

bet ir nuolaidų kortelės funk

riau įsilietų į studentišką gy

koholis - ne brolis“), interne

mokamai išsikviesti taksi po

ciją. Be jo negausi nė vienos

venimą.

tą ir kt.

audringo ir irgi nemokamo

mielos nuolaidos!

studentiško vakarėlio nakti

niame klube, pasėdėti Juod

Beje, daugelis restoranų nuolaidas taikys tik tada, jei at-

„Vadove“ rasite studentų

Taigi lieka žemai lenktis

himną „Gaudeamus“, Univer

VUSA’i ir tvirtesniu žingsniu

siteto istoriją, fakultetų stu

žengti per Vilnių.

VUSA BENDORFE Ne visą vasarą reikia praleisti Vilniuje. Nebūtinai net Lietuvoje. Kai kada gerai pamatyti ir kitas Europos šalis. VUSA jau ne pirmus metus bendrauja su Bcndorfe (Vokietijos miestelis) veikiančiais jaunimo seminarų namais IIedwig-DransfeldHaus. Kiekvieną vasarą ir žiemą ten organizuojami jaunimo iš įvairių pasaulio šalių seminarai. Šią vasarą Bendorfe aštuonių lietuvių delegacija susitiko su kitų septynių šalių jaunimu. Per šešiasdešimt jaunų žmonių dvi savaites kartu gyveno, diskutavo ir mokėsi vieni iš kitų. Pasimokyti buvo ko - Izraelio ir Palestinos problemos, Ispanijos ir Baskijos konfliktai buvo pagrindinės temos. Lietuviai papasakojo apie savo kraštą, Universitet-ą, papročius, maistą. Dabar artimiausias seminaras Bendorfe organizuojamas per Naujuosius Metus.

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

FOTOGRAFINE (FOTOGENIŠKA) VASARA Vytautas MICHELKEVIČ1US, fotoklubo viceprezidentas Vasara prasidėjo paskutinį pavasario mėnesį. Gegužė, rodė si, bus įtempta. Galvas kaitino sėlinančios sesijos nuojauta, o dar kaimynai lenkai sugalvojo į svečius užgriūti. Gdansko foto grafijos studija sumanė atlėkti į Vilnių paspoksoti, tačiau vieni bijojo. Paprašė, kad pavedžiotu me, tačiau taip ir neatvyko. At ėjo birželio vidurys, pats sesijos įkarštis, ir kaip perkūnas iš gied ro dangaus užgriuvo broliai len kai. Mes manėme, kad tai-jau nimo fotostudija, tačiau jauni mas buvo 40 ir mažiau metų. „Kietasis“ studijos vadovas (jo akiniai buvo didesni už jį pa tį) lakstė po miestą ir visko klau sinėjo. Sunkiai sekėsi susikalbė ti. Vieni mokėjo angliškai, kiti rusiškai, o vadovas - tik lenkiš

kai. VU bibliotekos direktorės dėka užsitempėme svečius laip tais į viršų, jiems net akys pro ob jektyvus iššoko nuo bibliotekos grožybių. Gavome netikėtą pro gą - užlipti observatorijos bokš teliu į viršų. Tūlas studentas sva joja apie tokias aukštybes, tik tos svajonės ir lieka svajonėmis. Broliai lenkai buvo patenkinti iki ausų ekskursija po biblioteką. Baigėsi sesija, išvyko lenkai, fotoklubas „Niujorke“ gavo „ga mybines“ patalpas. Viena iš jų dušas - busimoji fotolaboratori ja, kita - stiklinis akvariumas busimoji studija. Vieni išvyko į Airiją, kiti - šiaip į Europą, o klu bo prezidentas Tadas Šarūnas (arba Šarūnas Tadas) „nupankavo“ į Praneūziją vergauti, t. y. už dyką mūryti sienas. Tragiškai rei kėjo remonto. Pagaliau rugpjū čio gale darbai įsisiūbavo, ir mū sų patalpų kaimynai negalėjo už migti nuo sienų griuvimo trenks-

Vaizdas iš VU observatorijos. Autoriaus nuotr.

L mų. Aktyviausieji apleido pa skaitas ir per parų paras triūsė, ir net dabar triūsia griaudami, dažydami, tapetuodami. Pama žu studija ir laboratorija prade da įgyti padorią išvaizdą. Nors Universiteto kiemeliai vasarą buvo tušti, po juos kaip prisukti lakstė fotoklubo nariai. Mat buvo paskelbta parodakonkursas „VU kiemeliai“ ar pa našiai (galutinio pavadinimo dar nėra). Skaitykite skelbimus ir vieną gražų žiemos rytą Univer siteto patalpos nušvis fotografi jomis. Taip pat organizuojame viešą miesto parodą-konkursą, tikimės sulaukti didesnio visuo menės dėmesio. Paplepėję, pakalbėję, patylė ję nusprendėme šturmuoti Foto menininkų sąjungą ir įrodyti, kad ESAME. Rugsėjo viduryje, kaip ir kasmet, Nidoje vyksta fotomeninkų suvažiavimas, kurio vienas iš „dirigentų“ yra Skirmantas Va liulis. Čia aptariamos nuotrau kos, vyksta paskaitos ir semina rai, vakarais rodomi filmai. Visi draugiškai gyvena vienuose po ilsio namuose. Mes intensyviai ruošiamės pateikti savo fotogra fijų „senių“ teismui. „Vasarėlė ašarėle nuriedės...“, tačiau šią vasarą VU fotoklubas tvirtai pasirengė kitoms vasa roms, užmezgė nemaža užsienio kontaktų, atsirado galimybė net tarptautiniams plenerams Len kijoje ir Švedijoje. Atėjo ruduo, ir mes laukiame naujų narių, ori ginalių idėjų ir aktyvios „šviežie nos“.

Ar nori pailsėti jau pirmomis dienomis Universitete?! Gal nusibodo tie patys bendrabučio draugai ar nemėgstami kambariokai? O gal niekaip nepavyksta ištrūkti iš po tėvų sparnelio? Šias problemas padės išspręsti Studentų sveikatingumo centras. Blizgink akutes ir atidžiai skaityk! .

Vaistais negydys!!!

Profilaktoriumas labai myli studentus ir turi jau 25 metų praktiką. Svarbiausia - čia vais tais negydoma (na, labai retai, kai tikrai labai reikia). Pirmenybė čia teikiama fizi niams gydymo metodams: fizio terapijai, magnetinio lauko tera pijai, masažams, kineziterapijai, hidroterapijai, mikrobangų re zonansinei terapijai (akupunk tūros alternatyva), dietiniam gy dymui. Jei esi vegetaras, tau bus pasiūlyta speciali dieta. O ir maitina čia du kartus per dieną: pusryčiai nuo 7 iki 9 vai., pietūs nuo 17 iki 19 vai. Beje, gy doma ir vaistažolių arbatomis, vitaminų kokteiliais. Bus muzikos, dušų ir masažo „relaksas"

Viena iš įdomiausių sveikatin gumo centro gydomųjų terapijų - muzikos. Tamsiame kambarė lyje su beržus imituojančiais sie nų apmušalais, ant žemės pasta

tyta žybsinčia lempa ir jos viduje judančia figūrėle, įsitaisę pato giuose „krėsluose“, studentai klausosi įvairių melodijų: delfi nų, paukščių, lietaus merkiamo miško garsų. Studentų pageida vimu uždegami smilkalai. Gal niekada neteko palįsti po šarko dušu? Jei turi šiek tiek ant svorio, toks dušas tau gali pagel bėti. Stipria srove „iš šlangos“ gerinama kraujotaka, tonizuoja mas ir žvalinamas organizmas. Taigi, panelės, sukluskite!!! Gydomasis masažas gerina laikysenos problemas, „relaksa cinis“ - atpalaiduoja raumenis (beje, masažuoja labai šauni ma sažistė). Tad čia tikrai pakliūsi j tvirtas gydytojų rankas. Nors ir labai bi jai dantisto (brrr...), čia gali pa siryžti susilopyti visas skylutes. Už gydymą neteks mokėti, tik už sunaudotas medžiagas. Poilsis - pigiau grybo

Savanoriška „tremtis“, trun kanti 18 dienų, kainuoja tik 100 litų (tikroji suma - 567 litai). Patikėk, kol būsi profilaktoriu me, nereikės mokėti bendrabu

Komentaras

DAR KARTĄ APIE

SVEIKATINGUMO CENTRAS KAIP ATOKVĖPIO SALELĖ

Vaida MORKUNAITĖ

čio mokesčio. Be to, jei sulaukei svečių, ir jiems bus suteiktas stogas profi laktoriumo viešbutėlyje. Sutilps iki 50 žmogučių (Gal išsyk pasi rūpink palaikymo komanda?) Ko reikia norint sutaupyti pi nigų, būti sočiam, sveikam, žva liam ir be jokių nervų leisti stu dentiškas dienas? Taigi: • būk studentas (LSP); • turėk ambulatorinę kortelę arba gydytojo siuntimą; • pasiimk siuntimą-rekomendaciją iš Studentų atstovybės.

Jei kas nors neaišku, kreipkis į VUSA (Universiteto g. 3, Obser vatorijos kiemelis, tel. 68 71 44, 68 71 45) arba j patį Sveikatin gumo centrą (Olandų g. 51, tel. 25 42 09). Susikrauk būtiniausius daiktelius ir - pirmyyyn!!!

LIETUVOS STUDENTO PAŽYMĖJIMUS Kiekvienų mokslo melų rugsėjo pirmosiomis dienomis būna įteikiami Lietuvos stu dento pažymėjimai (LSP). Šie

metai - taip pat ne išimtis. Rugsėjo pirmosiomis dienomis LSP gavo apie tris tūkstančius studentų, tačiau anaiptol ne vi si, ir tai tikrai nedžiugina nei VU Studentų atstovybės, nei tų studentų, kurie juos užsisa kė laiku. Norėtųsi pakomen tuoti keletą faktų, kodėl vėla vo ir gal kai kurių studentų dar vėluoja LSP: L Dėl studentų duomenų bazės, kuri vis atsilikda ma kartais atsinaujina, ir tik tada galima nusiųsti duomenis ir gaminti LSP. Daugelio magistrantų LSP vėlavo dėl nesuvestų duomenų ir papildomo priėmimo.

2. Kai kurių pirmo kurso ba kalauro studentų blogos kokybės nuotraukų nega lima buvo nuskaityti. 3. Dalis studentų tik dabar susiprato, kad reikia ga mintis LSP, kuris taip pat atlieka ir VU bibliotekos skaitytojo bilieto funkci ją. Tokiu atveju komenta ras nėra reikalingas. 4. Jei dar nepasidarėte LSP, tai prašymo-susitarimo blankų galite gauti VU Studentų atstovybėje (Universiteto g. 3, Obser vatorijos kiemelis). Tai kelios iš pagrindinių priežasčių, kodėl vėlavo Jūsų LSP. Visus nesusipratimus ti kimasi išspręsti iki rugsėjo pa baigos.

Aukštesnių kursų studen tams kyla daug klausimų dėl LSP pratęsimo. Norėtųsi pa aiškinti ir atsakyti į dažniausius klausimus: 1. Ar reikia prasitęsti LSP, jei juo, kaip banko kortele, aš nesinaudoju?

Jūs turite LSP, o ne banko kortelę, ir LSP prasitęsti reikia kiekvienais metais, o banko kortelės funkcija yra tik papildoma ir ji suteikia ma nemokamai.

To nereikėtų painioti. 2. Ką daryti, kai pameti LSP pin kodą?

Nuvykti į centrinį AB ban ko „Snoras“ pastatą, Vi vulskio g. 7, ir ten Jums vis ką sutvarkys. 3. Ar galiu neprasitęsti LSP"?

Niekas neverčia Jūsų to da ryti, tik reikia žinoti apie padarinius, kurie gali Jūsų tykoti. Pvz.: negausite kny gų VU bibliotekoje bei skaityklose ir 1.1. 4. Iki kada galima prasitęsti LSP?

Tai atlikti Jūs galite bet kur ir bet kada, bet reikia žino ti, kad jo galiojimo laikas pasibaigė liepą. Patarimai gavusiesiems naujus LSP: nepameskite LSP

pin kodų, perskaitykite prašy mo-susitarimo išduoti LSP an ketos antrąją pusę.

Tiek trumpai apie LSP. Jei kas nors neaišku, visada prašo me kreiptis į VU Studentų atsto vybę, kuri yra VU Centriniuose rūmuose (Universiteto g. 3, (ei. 68 71 44, 68 71 45), arba ga lite rašyti ei. p. soc&vusa.lt.

STUDENTAMS SIŪLOMA TELEFONIZUOTIS Jei visuotinio „mobilizavimosi“ laikais taip atsitiko, kad dar ne turite mobiliojo telefono ar netenkina pokalbių tarifai, TELE 2 šį rudenį studentams turi ypatingą pasiūlymą. Jei jau tvirtai nusprendėte tapti TELE 2 abonentu, tai reikia

padaryti rugsėjo 15 d. - lapkričio 15 d. Jums reikia kreiptis į Jūsų aukštosios mokyklos Studentų at stovybę. Šiuo atveju - j VUSA’ą. Čia galima gauti rekomendaciją.

Su ja bet kurioje TELE 2 atstovybėje tapsite TELE 2.MOBILE

paslaugos vartotojas išskirtinėmis sąlygomis. Eidami į VUSA’ą nepamirškite atsinešti studento pažymėjimo

(neblogai įsimesti ir pasą). Studentai bus rekomenduojami tik pa

tikrinus, ar neturi įsiskolinimų, yra pažangūs.

Dėl smulkesnės informacijos kreipkitės j Marių Zabielską, VUSA, tel.: 68 71 44,68 71 45, elektroninis paštas: zabielskas&yahoo.com.

Univcrsitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

Komunikacijos fakulteto puslapis Siūlymus ir kitas pastabas siųskite ei. paštu noema@centras.lt

_uUDIllCjUo Ii i hi lioii ic

VILNIAUS UNIVERSITETO KOMUNIKACIJOS FAKULTETUI - 10 METŲ Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas įkurtas 1991 metais. Nors oficiali įkūrimo data - liepos 1 d., „gyvoji“ KF istorija prasidėjo rugsėjį. Šie akademiniai metai Komunikacijos fakultetui - jubiliejiniai. Juos planuojama pažymėti oficialiais bei studentiškais renginiais, leidiniais bei projektais ir kasdiene, bet dinamiška fakulteto veikla.

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS LAIKO JUOSTOJE Ramunė PETUCHOVAITĖ, KF Integruoto informacijos centro direktorė ramune.petuchovaite@kf. vu. lt

„ Tik augime, reformose ir permainose, kad ir kaip paradoksaliai tai atrodytų, pasiekiamas tikrasis saugumas“ (A. M. Lindbergh). 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos

atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniaus jėzuitų kolegiją universitetu. 1829 m. Vilniaus universitete Aleksandras Bohatkevičius

dėstė bibliografijos - kompleksinį bibliografijos, bibliotekininkystės ir knygotyros kursą.

KOMUNIKACIJOS FAKULTETO MOKSLO DEŠIMTMETIS Kaip ir kiekvienas jaunas kolektyvas, taip ir darbą pradėjęs Komunikacijos fakultetas visada turėjo savų ambicijų ir siekių, ryžto savarankiškai skintis kelią į gana ankštą šiuolaikinio mokslo erdvę. Suprantama, dešimt metų naujos krypties mokslą įsisavinančiai akademinei bendruomenei dar nėra pakankamai ilga laiko atkarpa, leidžianti jau šiandien lygiuotis į kitų Vilniaus universiteto fakultetų didžiulę istorinę patirtį, darnią teoriją, metodologiją ir mokyklų sistemą išugdžiusių tradicinių mokslų kolektyvus. Tačiau pažanga ir įdirbis akivaizdūs. Komunikacijos fakulteto įsteigimas ir struktūros kūrimas atsitiktinai, o gal ir dėsningai sutapo su Europos Sąjungos 1991 m. patvirtinta mokslų klasifikacija, kuri humanitarinių mokslų srityje išskyrė integruotą komunikacijos ir informacijos mokslo kryptį. Ją kiek adaptavusi 1997 m. priėmė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šių tradicinių bei naujų mokslo šakų pagrindu ir kūrėsi bei plėtojosi KF akademinė bendruomenė. Neabejotiną poveikį mokslo procesui turėjo Universiteto ir valstybinę nepriklausomybę įtvirtinančios šalies interesai bei poreikiai, atsakomybė už jų realizavimą: visą dešimtmetį ir šiandien aukštojo mokslo sistemoje KF vienintelis atstovauja tradicinėms (ypač bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros, žurnalistikos) ir sparčiai besiplėtojančioms moderniosioms (komunikacijos, žinių ir informacijos vadybos, informacijos politikos, visuomenės informavimo) mokslo šakoms.

1952 m. Vilniaus universitete įkurtos Žurnalistikos ir

Bibliotekininkystės katedros. 1973 m. įkurta Mokslinės informacijos katedra.

prof. Domas KAUNAS, VU KF mokslo reikalų prodekanas

1975 m. įsteigta bibliotekininkystės ir bibliografijos aspi

rantūra. 1990 m. įkurta Knygotyros katedra. 1991 m. Vilniaus universitete įkurtas Komunikacijos fakultetas. Tais pačiais metais įkurtas Žurnalistikos

institutas ir Informacijos ir komunikacijos teorijos katedra. 1992 m. įkurta nauja informologijos specialybė. 1995 m.VU Komunikacijos fakultete paskelbtas priė

mimas į magistro studijų programas -žurnalistikos, bibliotekų ir informacijos centrų vadybos, informacijos vadybos ir informacijos sistemų vadybos. 1995- 1998 m. laimėtas TEMPUS projektas „Informacijos

vadybos programa Lietuvai“. 1996- 1999 m. laimėtas antras TEMPUS projektas

„Tarptautinės komunikacijos programa Lietuvai“. 1996 m. pradėtos ryšių su visuomene magistro ir verslo

informacijos vadybos bakalauro programos. 1997 m. pradėtos jungtinės komunikacijos mokslų ir

tarptautinės komunikacijos magistro programos. 1999 m. pradėtos archyvistikos bakalauro ir knygų leidybos

ir prekybos profesinių studijų programos. 2000 m. Komunikacijos fakulteto reorganizacija - sukurti

Žinių vadybos ir Dokumentinės komunikacijos institutai. 2000 m. pradėta tarptautinės komunikacijos magistro nuo

tolinių studijų programa. 2001 m. parengtos dvi naujos magistro studijų programos

- muziejininkystė ir leidyba.

Per dešimtmetį rutuliotos ke lios temos, kurios, orientuojan tis j Universiteto bei šalies mokslo politiką, patyrė svarbių aprėpties ir problematikos ko rekcijų. Kai kurios iš jų tapo pri oritetinės ir tebeplėtojamos šiandien (Lietuvos informacijos visuomenė, žiniasklaida ir vie šosios kampanijos, lietuvių knygotyra, bibliotekininkystės isto rija ir perspektyvos), kitos, pa siekus vienokių arba kitokių re zultatų, užbaigtos. Reikšmin giausių rezultatų gauta anali zuojant visuomenės informaci jos infrastruktūros ir politikos, tarpkultūrinės komunikacijos, žinių vadybos, komunikacijos ir informacijos teorijos, žurnalis tikos, bibliotekininkystės, bib liografijos ir knygotyros proble mas. Nagrinėta informacinės vi suomenės komunikacijos sąvei kų analizė, kuri apėmė komu nikacijos organizavimo ir vady bos, ryšių su visuomene, politi kos komunikaciją, šiuolaikinio viešojo administravimo infor macinius aspektus, žiniasklaidos poveikį demokratijos rai dai. Labai palankias sąlygas tiria majai veiklai sudarė KF rengia-

mi Vilniaus univer siteto tęstiniai mokslo darbai „In formacijos mokslai“ ir „Knygotyra“. Šie leidiniai užtikrina būtinas sąlygas telk ti tiriamosios veik los kolektyvus ir ug dyti mokslo mokyklas, didinti jų rezultatyvumą, skatinti tarptau tinį bendradarbiavimą ir integ raciją į pasaulio mokslo proce sus. Nuo 1991 m. KF veikia mi nėtų mokslo šakų doktorantū ra, kurioje kasmet studijuoja ir rengia disertacijas vidutiniškai 20-25 jaunieji mokslininkai. Mokslinių tyrimų rezultatyvu mą taip pat didina konferenci jos, kasmetiniai knygotyros se minarai ir Vaclovo Biržiškos skaitymai. Nemažai šių renginių buvo tarptautinio pobūdžio ir reikšmės. Fakulteto mokslininkai ir doktorantai per metus Lietuvo je ir užsienyje paskelbia viduti niškai po 100-120 mokslinių straipsnių ir 2-3 monografijas. Kai kurių, ypač bibliotekinin kystės ir knygotyros mokslo ša kų, didesnis rezultatyvumas yra dėsningas. Jos per praėjusį de-

šimtmetį kūrybingai rėmėsi pirmtakų įdirbiu ir plačiai atsi vėrusių kitų šalių mokslo mo kyklų didele patirtimi. Tačiau sparčią tyrimų plėtros pažangą darė ir komunikacijos, žinių va dybos bei kiti žinių visuomenė je strategines pozicijas užiman tys mokslininkai. Jų kūrybinė produkcija leidžia toliau gilinti KF mokslo tyrimus ir formuoti plėtros bei inovacijų politiką, įtvirtinti užimamas pozicijas ir tikėtis pripažinimo. Sukaupta patirtis rodo, kad ir kitą dešimtmetį akademinė bendruomenė daugiausiai pa stangų skirs tyrimams, tiesiogiai susijusiems su KF mokslo ir stu dijų interesais, nuosekliai sieks atstovaujamų mokslo šakų lyde rio vaidmens, o institutai ir ka tedros bus atsakingi už šio vaid mens ir prioritetų įgyvendinimą.

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

STUDIJOS KOMUNIKACIJOS FAKULTETE 1991-2001 METAIS

11 Atsako Studijų užsienyje informacijos centras

Šiandien KF studijuoja per 1000 studentų - 800 ketvertų metų bakalauro stu dijose ir 275 dviejų ar pusantrų metų magistro studijose. Į studentų bendruome

nę kasmet įsilieja daugiau kaip 350 pirmakursių, kurių apie 200, įveikę vis didė jančius konkursus, pradeda studijas pirmojoje pakopoje, o apie 150 - antrojoje pakopoje.

Norėčiau išsilaikyti TOEFL anglų kalbos egzaminą. Prašau Jūsų suteikti informacijos apie TOEFL egzamino laikymo procedūrą, lai ką, vietą, vertinimo sistemą ir kt. Andrius Lietuvoje TOEFL (Tęst of

mos): klausymo dalyje įvertina

English as a Foreign Language)

mas gebėjimas suprasti šneka

testai rengiami nuo 1993 m.

mąją anglų kalbą; struktūros da

siu ištekliu, o informacijos ins

jų programa, leidybos magist

Prieš ketverius metus Vilniuje

titucijų veiklai gaunant vis di desnę reikšmę. Siekti Euro

ro studijų programa), su Tarp tautinių santykių ir politikos

atidarytas iki šiol vienintelis

lyje - rašytinės anglų kalbos pa žinimas; skaitymo dalyje - gebė

Baltijos šalyse kompiuterizuo

jimas suprasti trumpus akademi

pos Sąjungos mokymo stan dartų padėjo keli vykdyti Eu

mokslų institutu (tarptautinės

tas testavimo centras. Jame 2-8

nius tekstus; rašymo dalyje - ge

komunikacijos magistro studi

kartus per savaitę testuojami

bėjimas rašyti angliškai nurody

ropos Sąjungos remiami TEMPUS projektai „Infor

jų programa). Kiekviena iš mi nėtų studijų programų patei

Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių

ta tema. Testas trunka apie tris

los metų keitėsi fakulteto stu

piliečiai. Testus administruoja

su puse valandos, kiekvienos tes

dijų programų turinys, buvo tobulinamos ir kuriamos nau

macijos valdymo programa Lietuvai“, „Tarptautinės ko

kia savitą kompleksą žinių, bū tinų specialistams, profesinę

Studijų užsienyje informacijos

to dalies trukmė ribota. Yra trys

centras.

trumpos pertraukėlės.

jos programos, jų padaugėjo nuo dviejų iki penkiolikos.

munikacijos programa Lietu vai“, kitos tarptautinės pro

karjerą siejantiems su darbu įvairiose informacijos tarnybo

TOEFL skirtas tiems, kurie

Rezultatai. Kompiuterizuoto

nori studijuoti anglų kalba, ta

testo atsakymai internetu keliau

1991 metais čia mokėsi tik bū simi bibliotekininkai ir žurna

gramos ir dvišalės tarptauti nio bendradarbiavimo sutar

se, redakcijose ar leidyklose, archyvuose ar muziejuose,

čiau nėra gimę anglakalbėse ša lyse. Šio testo rezultatų reikalau

ja į JAV esantį vertinimo centrą. Paprastai rezultatai išsiunčiami

knygų prekybos įstaigose ar bibliotekose, tarptautinėse or

ja daugiau nei 2400 JAV ir Ka

paštu praėjus dviems savaitėms

Doc. Aušra NAVICKIENĖ, VU KF studijų reikalų prodekanė

Per dešimt fakulteto veik

listai, o šiandien komunikaei-

tys. Aktyvus bendravimas su

jos ir informacijos bakalauro

užsienio partneriais buvo ir

nados dvimečių ir keturmečių

po testo dienos. Dažniausiai jie

kvalifikacija įgyjama baigus

ganizacijose, versle ar diplo

koledžų bei universitetų. Juo

atkeliauja maždaug po mėnesio.

archyvistikos, bibliotekinin

tebėra labai svarbus, kad bū tų galima įgyvendinti naujas

matinėje tarnyboje.

taip pat naudojasi kitų šalių švie

Universitetai TOEFL rezultatus

kystės ir informacijos, informologijos, verslo informacijos

specialistų rengimo progra mas, kurti ir moderniausiomis

Studijų KF patrauklumą le mia įvairios ir besikeičiančios

timo institucijos, kuriose dėsto

gauna tiesiogiai iš ETS. Testo pa

ma anglų kalba. 1999-2000 m.

baigoje galima pasirinkti keturis

vadybos, žurnalistikos baka lauro studijas. Komunikacijos

informacinėmis technologijo

studijų formos. Pagrindinė for

kompiuterizuotą TOEFL testą

universitetus, į kuriuos jūsų re

mis aprūpinti kompiuterių

ma - dieninės studijos, tačiau

laikė beveik 350 tūkstančių žmo

zultatus ETS nusiųs nemokamai.

ir informacijos magistru tam pama po sėkmingų bibliotekų

klases, kaupti informacijos iš

nių.

Jei norite siųsti rezultatus į dau

teklius, organizuoti studentų

taip pat egzistuoja ir neakivaiz dinės bei prieš metus KF pra

Registracija. Pirmiausiai Stu

giau universitetų arba siųsite

ir informacijos centrų vady bos, informacijos vadybos, in

studijas bei dėstytojų stažuo

dėtos organizuoti nuotolinės

dijų užsienyje informacijos cen

tes užsienyje.

studijos. Nuo 2000 metų nuo

tre reiktų pasiimti ir išstudijuoti

juos vėliau, už kiekvieną prane šimą teks mokėti.

formacijos sistemų vadybos,

metus

toliniu būdu čia galima studi

TOEFL informacinį biuletenį.

Testo rezultatai gali svyruoti

knygotyros, komunikacijos

KF tapo tarpfakultetinių jung

juoti tarptautinę komunikaci

Biuletenyje rasite ir registracinę

nuo 40 iki 300 balų. Preliminarūs

mokslų, leidybos, muziejininkystės, ryšių su visuomene,

tinių studijų programų kūrimo ir realizavimo iniciatorius.

ją. Tarptautinės komunikacijos nuotolinių studijų programa -

formą.

klausymo, struktūros ir skaitymo

tarptautinės komunikacijos,

pirmoji tokio tipo programa ne tik Vilniaus universitete, bet ir

Educational Testing Service

ma parodomi ekrane testui pa

žurnalistikos studijų.

Taip bendradarbiaujama su Is torijos fakultetu (archyvistikos

(ETS) suskirsčiusi Europą regio

sibaigus.

Komunikacijos fakulteto studijų programos orientuo

bakalauro studijų programa, muziejininkystės magistro stu

visoje Lietuvoje. Per artimiau sius kelis metus KF planuoja

nais, kuriuose yra bendras regist

Vadinamąjį „einamąjį“ balą

tos į besikeičiančius šiuolaiki

ravimosi centras. Regiono, ku

nustato kiekvienas universitetas.

nės visuomenės poreikius, in

dijų programa), su Ekonomi kos fakultetu (verslo informa

ma sudaryti galimybes nuoto liniu būdu mokytis visų magist

formacijai tampant svarbiau-

cijos vadybos bakalauro studi-

ro studijų programų.

Prieš

penkerius

PRAMOGŲ IR LAISVALAIKIO . INFORMACIJA - SALOJE

Vasaros pradžioje Lietuvos internete atsirado dar vienas

projektas - SALA.LT. Tai bendro pobūdžio portalas,

S5J. 1

-J M-l ryto laidos klausimą,

macijos apie pramogas, mu

skaitomą iš portalo SALA.LT. Klausimas kaip tik ir

ziką, kiną, renginius. SALO

buvo apie poilsį vasarą. Grį

konkursai, kurių metu galima

sudarantis rimtą konkurenci ją daugiau nei vienerių metų

žęs namo atsiverčiau SA-

įdirbį turinčiam Delfi.lt. Be

dau didelę kaimo turizmo so

operatyvių ir gausių žinių, šiame portale studentai gali

dybų duomenų bazę, kur po

LA.LT ir nudžiugau - ten ra

pusvalandžio paieškos sura

riam priklauso Lietuva, centras

Dažniausiai aukštosios mokyk los reikalauja surinkti 173-

gu norite laikyti TOEFL testą,

213 balų.

užpildytą registracinę formą

TOEFL rezultatai galioja dve

siųskite ten. Testo registracija

jus metus. Laikyti testą galima

gali užtrukti nuo 10 dienų iki mė

kartą per kalendorinį mėnesį.

mo būdo.

JE dažnai organizuojami

išlošti kvietimų, kompaktinių plokštelių. Taigi norėdamas tiesiog panaršyti po interne tą, dažniausiai pradedu nuo

SALOS, kur net ir išvaizdą

rasti kitos įvairiausios infor

dau man patinkančią, ir jau

macijos.

po savaitėlės ramiai leidau

Vasarą nusprendžiau pra leisti Lietuvoje, tačiau buvo

ten laiką. Rekomenduoju neužmirškite poilsio Lietuvos

Universitetas pasitiko at

sunku išsirinkti poilsio vietą

kaime! Daugelis sodybų vei

naujintomis Skaičiavimo cen

- populiarusis pajūris smar kiai plonino piniginę, todėl

kia ir šaltuoju metų sezonu. Pradėjęs mokslo metus, vis

nusprendžiau ten ilgai neuž sibūti. Lėkdamas atgal j Vil

dažniau lankausi SALOJE. Žavi išsamios automobilių

praleisti laiką, pabendrauti ar

nių išgirdau radijo stoties

duomenų bazės, daug infor-

gauti svarbios informacijos.

MANO SALOJE galima pa

sirinkti pagal nuotaiką.

dalių rezultatai bei bendra jų su

- Olandijoje, Arnheme. Tad jei

nesio. Tai priklauso nuo mokėji -Z

Martynas ADOMAITIS, VU Komunikacijos fakultetas

Testus kurianti organizacija

Pasiruošimas. Studijų užsie

nyje informacijos centre yra ETS

Registracinėje formoje reikia

rekomenduojami TOEFL vado

nurodyti pageidaujamas testo

vėliai ir bandomieji TOEFL tes

laikymo datas. Vėliau paštu ar

tai, kita medžiaga pasiruošti. Kai

ba faksu gaunate pranešimą, ku

kurios kalbų mokyklos organi

riame nurodoma testo laikymo

zuoja TOEFL kursus.

diena ir laikas. Kadangi Testavi

Kiti testai. Vilniaus testavimo

mo centre tėra keturi kompiute

centre organizuojama ir daugiau

riai, o spalis, lapkritis ir gruodis

testų, kurių reikalauja JAV bei

yra labiausiai užimti, patartina

kitų šalių aukštosios mokyklos:

registruotis iš anksto, t. y. prieš

GRE, GMAT (magistrantūros

kelis mėnesius.

studijoms) ir USMLE (medici

Testas

kainuoja

nos rezidentūrai). GRE ir

110 JAV dolerių (440 Lt). Su

GMAT testų registravimosi tvar

mokėti už jį galima kreditine (ne

ka ir jų eiga mažai kuo skiriasi

debetine!) kortele arba banko

nuo TOEFL. Norintieji laikyti

čekiu. Mokėjimas siunčiamas

USMLE turėtų atskirai pasido mėti šiuo testu.

Kaina.

kartu su registracine forma. Vieta ir laikas. Vilniaus te

stavimo centre (Saulėtekio

Daugiau informacijos Studijų

ai. 9-106) testus galima laikyti

užsienyje informacijos centre, Uni

tro kompiuterių klasėmis, o

kiekvieną antradienį bei ketvir

versiteto g. 3-40, 2734 Vilnius

internetas - naujais projek

tadienį ir antrąjį mėnesio šešta

tais, kuriuose studentai gali

dienį. Testas. TOEFL susideda iš

keturių dalių (visos yra privalo

Tel. (22) 68 71 65, elektroninis p. eac&cr.vu.lt,

www.eac.vu.lt ir www.toefl.org.

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

VU AKADEMINIAM MIŠRIAM CHORUI - 60 METŲ VU akademinis mišrus choras rugpjūčio 2526 dienomis minėjo savo veiklos šešiasdešimt metį. Ta proga choras surengė du jubiliejinius koncertus - Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, ir Pa nevėžio katedroje. Ilgametė choro vadovė Rasa Gelgotienė šešiasdešimtmetį pavadino pačia trumpiausia ir originaliausia choro kelione. Ji džiaugiasi, kad šiais metais choras labai sustip rėjo, jai daug padeda labai geras chormeisteris Ignas Garla.

VU akademinio mišraus choro jubiliejui skirtas koncertas Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv. Jonų bažnyčioje skambė jo choro atliekami V. A. Mocar to „Iškilmingi mišparai“ (solistai - Muzikos akademijos studen tai), grojo Panevėžio kamerinis orkestras (vadovas V. Kapučinskas). Koncerto pabaigoje Hen delio „Aleliuja“ dainavo ne tik

K Naujiko nuotr.

dabartiniai, bet ir buvę choristai. Chorą garbingo jubiliejaus pro ga sveikino Universiteto akade minių reikalų prorektorius doc. S. Vengris ir Kultūros cen tro vadovas doc. S. Sunelaitis. Šie metai VU akademiniam

Ilgametė choro vadovė R. Gelgotienė.

mišriam chorui buvo ypatingi: žiemą kartu su VU merginų cho ru „Virgo“ išleido kompaktinę plokštelę „Avė Maria“, o vasarą laimėjo antrą vietą habanerų konkurse Ispanijoje.

ORKESTRO „OKTAVA" KELIONE Į VOKIETIJĄ Birželio pabaigoje Vilniaus universiteto pučiamųjų orkest ras „Oktava“ kartu su choreog rafine grupe viešėjo Vokietijo je, Saksonijos rajone, tarptau tiniame pučiamųjų orkestrų konkurse-festivalyje. Tai gerai organizuotas renginys, kuris vyksta jau daugelį metų. Suva žiuoja aukšto lygio orkestrai iš daugelio Europos šalių. Kon certai, paradai vyksta miesto

aikštėse, koncertų salėse, susi renka daug žiūrovų. Orkestrai dalyvauja bendruose teatrali zuotuose projektuose, rengia solinius pasirodymus. Tačiau svarbiausias yra konkursas, kur varžomasi dėl prizinių vietų. Galime didžiuotis, kad sunkus darbas namie nenuėjo veltui orkestras laimėjo I vietą, pade monstravo gerą grojimo lygį. „Oktava“ sulaukė gerų komisi

jos narių vertinimų, gavo kvie timų į Čekiją, Vokietiją. Mergi nų šokėjų grupė, kaip ir orkest ras, buvo labai populiari tarp kolegių, smagiai linksminosi ir linksmino kitus kas vakarą ren giamose vakaronėse. Taigi ko lektyvas, maloniai ir sėkmingai sudalyvavęs tarptautiniame fes tivalyje, su puikia nuotaika grį žo namo.

LIETUVIŲ STUDENTAI ŠOKO IR DAINAVO VISMARE

KIEMO TEATRAS PRADĖJO SEZONĄ VU Kiemo teatras rugsėjo 13 d. pradėjo sezoną Aistės Ptakauskaitės spektakliu „Atsargiai-liftas!“. Spektaklis buvo rodytas Teatro salėje (Universiteto g. 3). Tai - jaunos režisierės ir dramaturgės debiutas. Spektaklyje jautriai ir su subtiliu humoru vaizduojamos šiuolaikinio jaunimo aktualijos. Praeitą pavasarį Vilniuje ir Kaune rodytas spektaklis sulaukė didelio pasisekimo.

Juozas BAUŽYS, ansamblio narys

Liepos 25-29 d. Vilniaus uni versiteto dainų ir šokių ansam blis (vadovas A. Aleksandravi čius) dalyvavo VI tarptautinia me stilizuoto folkloro festivaly je Vismare (Vokietija), kurį su rengė tarptautinė folkloro orga nizacija C.I.O.F.E Iš 36 pretendavusių dalyvau ti šventėje šalių buvo atrinktos šešios. Be šeimininkų - Vokieti jos ansamblių, Vismare šoko ir dainavo Brazilijos, Kinijos, Mek sikos, Graikijos, Buriatuos ir Lie tuvos atstovai. Per keturias festivalio dienas lietuviai surengė vienuolika kon certų - dešimt Vismare ir vieną Liubeke. Koncertuota perpildyto se Vismaro teatro, senelių namų salėse, Rotušės aikštėje, taip pat AlterHafen uoste, kur palapinėje buvo įrengta didžioji scena. Pasak organizatorių, Lietuvos studentų ansamblis išsiskyrė iš

Choreografinės grupės šokėjos Vokietijoje sulaukė daug šiltų žodžių.

VU dainų ir šokių ansamblis su meksikietėmis.

kitų kolektyvų muzikalumu ir įtaigiu grojimu. Žiūrovai, suža

vėti lietuviškos liaudies muzikos, šokių ir dainų, ne kartą kvietė ansamblį pakartoti. Vismaro laikraščiuose mirgė te mirgėjo nuotraukos ir straips niai apie lietuvių pasirodymus. Festivalio prezidentas Wolfgangas Vossas būtent Vilniaus an samblio paprašė išmokti iškil mingą vokišką dainą baigiama jam koncertui.

Po finalinio koncerto festiva lio dalyviai, griežiant Lietuvos ir Meksikos kolektyvams, mokė vieni kitus liaudies šokių. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis gavo kvieti mą kitais metais koncertuoti Brazilijoje. Spalį ansamblis va žiuoja j Ankarą (Turkija), kur dalyvaus pasauliniame „Golden Horn“ („Auksinis Ragas“) universitetų folkloro ansam blių festivalyje.

JAUNIMĖLIS Studentų liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis" visai nese niai atšventė 30 metų jubiliejų. Visi kapelos nariai dalyvavimą „Jaunimėlio" veikloje prisimena kaip patį linksmiausią studen tavimo etapą. Kapela išvažinėjo visą Lietuvą ir koncertavo dau gelyje užsienio šalių. Dabar mes kviečiame naujus narius - šo kėjus ir muzikantus. Priėmimas vyks rugsėjo 18 ir 20 dienomis (antradieniais ir

ketvirtadieniais) 18 valandą Saulėtekio ai. 9, Jungiamuosiuose

rūmuose, kambaryje prie JR2 auditorijos.

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

mens fervida in corpore lacestoso

1> O 11 T A S

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS

„UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

SĖKMINGAS

MIELIEJI I KURSO STUDENTAI! Su ypatinga šiluma sveikinu Jus, tapusius naujaisiais mūsų bendrijos nariais ir įsiliejusius į Įvairiapusį Universiteto gyveni mą. Linkiu, kad būtumėte verti Alma Mater bendrijos nariai, ne tik siektumėte žinių, įsigytumėte aukštos kvalifikaeijos specia listo diplomą, bet ir gautumėte sveikos gyvensenos žinių ir įgū džių, taptumėte fiziškai aktyvūs, rūpintumėtės kūno kultūra, Uni versiteto prestižu. Fizinis aktyvumas visada bu vo išsivysčiusių kraštų kultūros požymis. Kiekvienas žmogus ne gailėdamas nei laiko, nei pastan gų privalo stengtis perprasti svei katos tausojimo meną. Aš kalbu ir apie būtinas higienos žinias ir įgūdžius, kurie padeda išlaikyti gerą sveikatą ir gerina gyvenimo kokybę. To siekime ir mes. Derėtų priminti, kad didžiau sias žmogaus sveikatos priešas nejudrus gyvenimo būdas, savigriova, todėl reikia kurti teigiamą ir aktyvų gyvenimo stilių. Ne vel tui sakoma, kad sveikata aplei džia tą, kuris nesugeba jos sau goti. Fizinis ištižimas - tai ne tik nepagarba sau, bet ir liudijimas, kad žmogus dvasiškai apsileidęs. Privalome suprasti, kad kūno kultūra (viena iš sudedamųjų bendros kultūros dalių) - tai ne hobis, ne tik poilsio ir laisvalai kio priemonė. Kultūra - tai dva sios, proto, kūno, pagaliau gyve nimo būdas, o kultūros pamatas yra tautos ir kiekvieno jos nario dorovė, kuri prasideda kiekvie nos šeimos dvasine ir fizine svei kata. Mūsų Universitete visais lai kais buvo siekiama, kad kūno kultūra ir sportas tarnautų har moningam vystymuisi, žadintų ir telktų į darnią visumą kūno, va lios ir dvasios savybes, kad kūno kultūra ir sportas taptų populia

is Naujiko nuotr.

rūs ir būtų neatskiriama mūsų tautos kultūros dalis, skatintų kurti teisingą, sveiką ir aktyvią vi suomenę. Įžengus į naują tūkstantmetį Sveikatos ir sporto centro kolek tyvas orientuojasi į naujus dar bus, kurie siejami su studentų sveikatos stiprinimu, sveikos gy vensenos įgūdžių ugdymo strate gija, tolimesne sporto plėtote. Mes esame už darnią asmens fi zinės, dvasinės, socialinės sveika tos raidą, už makrobiotikos įgū džių formavimą, už gebėjimą de rinti mokymąsi ir fizinį aktyvu mą, už kūno kultūros ir sporto propagandą siekiant puikių spor to rezultatų ir deramo atstovavi mo Universitetui šalies ir tarp tautiniuose sporto renginiuose. Lankantys vieno semestro reglamentuotas kūno kultūros pratybas studentai gaus fizinio aktyvumo formų, organizmo ekologinės adaptacijos, savaran kiškų pratybų metodikos ir savis tabos, protinio darbo higienos ži nių ir įgūdžių, gerins judėjimo erudicijos lygį. Mūsų specialistai Jums aiškins sveikos gyvensenos, sveikos ir saugios aplinkos svarbą bei po veikį organizmui, skleis humanis

2001 m. rugsėjis Nr. 8

tinius sporto idealus bei dvasines vertybes, padės siekti asmeninės fizinio ir dvasinio ugdymo dar nos, teiks žinių apie sportą ir olimpinį sąjūdį, ugdys gebėjimus mankštintis, sportuoti, suprasti sporto esmę ir grožį, rekomen duos atsisakyti įpročių, ardančių sveikatą. Tam reikės tik valios, kuri yra galingesnė už bet kokį blogą įprotį. Dėstytojai nurodys, kaip lengviau siekti užsibrėžtų tikslų. Kartu stengsimės įgyti po zityvią gyvenimo nuostatą - la vinti kūną, sielą ir asmenybę. Noras sveikai gyventi visų pir ma atsiranda dėl sporto, stulbi nantį meistriškumą demonstruo jančių lyderių. Taip pat nereikia pamiršti, kad žmogui daug nau dos duoda ne tik kūno kultūros pratybos, bet ir didžiojo sporto teikiamos emocijos. Sportas - tai profesionalaus požiūrio į savo veiklą pamoka. Sportas - tai ne tik aukščiausio rezultato pasiekimas, bet ir as menybės tobulinimas. Sportas auklėjimo ir saviauklos instru mentas. Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip moka juo naudotis. Kviečiu visus aktyviai dalyvau ti jūsų mėgstamų sporto discip linų treniruotėse ir padėti toliau tęsti puikias Universiteto sporto ir turizmo tradicijas. Stiprios komandos, geri indi vidualūs sportininkų rodikliai, tokia netolimoje ateityje turi būti mūsų sporto vizitinė kortelė. Laukiame jūsų indėlio. Taip pat noriu pasveikinti ir vi są sportuojančią Universiteto bendruomenę. Siekite tikslo. Te gu šie studijų metai būna dosnūs giedrų prasmingo gyvenimo die nų, naujų darbų ir sporto laimė jimų, tikrosios žmogiškos laimės. Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS, Sveikatos ir sporto centro direktorius

SUNKIAATLEČIO STARTAS SSC lektorius R. Cijunėlis Vilniaus universiteto sunkia atlečiai ChF I k. studentas R. Aleksejevas, GMF II k. stu dentas S. Janušonis ir FF antra kursis M. Mikalkėnas buvo pa kviesti į Vilniaus miesto rinktinę ruoštis Lietuvos jaunimo sunkio sios atletikos žaidynėms, kurios rengiamos kas ketvirti metai. Varžybos liepos 27-29 d. vyko Klaipėdoje.

Deja, dėl objektyvių priežaščių R. Aleksejevas ir S. Janušonis ne sugebėjo tinkamai pasiruošti var žyboms, tačiau M. Mikalkėnas nudžiugino gal ne rezultatu, bet užimta vieta. Jis iškovojo sidabro medalį ir laimėjo reikalingus Vil niaus miesto komandai taškus komanda užėmė antrą vietą. At eityje iš FF II k. studento M. Mikalkėno lauksime dar geresnių re zultatų. Tikimės jį pamatyti ne tik ant jaunimo, bet ir ant suaugusių jų pakylos.

FF antrakursis M. Mikalkėnas, užėmęs antrą vietą Lietuvos jaunimo sunkiosios atletikos žaidynėse.

VUZK KVIEČIA Ar žinai, kas yra VUŽK? Tai Vilniaus universiteto Žygeivių

klubas. Jis atviras visiems, mėgs tantiems žingsniuoti, minti peda lus ar karstytis medžiais. Visus, norinčius patirti keliavimo, sto vyklavimo prie laužo ir nakvoji mo po atviru dangumi džiaugs mą, kviečiame apsilankyti Žygei

vių klube. Laukiame pirmakur sių ir vyresnių VU studenčių ir studentų ketvirtadieniais 19 va landą žygeivių susitikimuose. Mūsų adresas: Saulėtekio alė ja 31. Įėjimas iš kiemo pusės. Ge ras orientyras - „Kamčiatkos“ parduotuvė.

Kviečiame pirmakursius Į VU sporto rinktines SPORTINĖ AEROBIKA - (visą rugsėjo mėnesį) pirmadieniais ir ketvirtadie

niais 18.00 vai. Saulėtekio ai. 2, aerobikos salėje. Vyr. lektorė-trenerė T Gritėnienė, tel. 769855, 8-287 18091. MOTERŲ KREPŠINIS - antradieniais, trečiadieniais 17.30 vai., penktadieniais 17.00 vai., Saulėtekio ai. 2, sporto salėje. Lektorius V. Čiulada, 769492. VYRŲ KREPŠINIS - pirmadieniais, antradieniais 19.00 vai., Saulėtekio ai. 2, sporto salėje. Vyr. lektorius-treneris R. Kaminskas, 333246.

LENGVOJI ATLETIKA - antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais 18.00 vai., šeštadieniais 12.00 vai. Čiurlionio g. 21/27, sporto salėje. Doc. dr. J. Armonienė,

PLAUKIMAS - trečiadieniais 12.00 vai., Čiurlionio g. 21/27. Vyr. lektorė-trene rė A. Bliumkinienė, 333246. ŽYGEIVIŲ KLUBAS - antradieniais 19.00 vai., ketvirtadieniais 17.30 vai. Sau

lėtekio ai. 26, sporto salėje.

ORIENTAVIMOSI SPORTAS - pirmadieniais 16.00 vai., Saulėtekio ai. 2. Doc. dr. Č. Kandratavičius, 769492. FUTBOLAS - pirmadieniais, penktadieniais 17.00 vai., Saulėtekio ai. 26, VU sta dionas. Lektorius R. Turskis, 769492.

333246. STALO TENISAS - trečiadieniais 12.00 vai., Čiurlionio g. 21/27. Lektorė D. Lie-

pinaitienė, 333246.

SUNKIOJI ATLETIKA - trečiadieniais 18.00 vai., Čiurlionio g. 21/27, sunkio sios atletikos sporto salėje. Lektorius R. Cijūnėlis, 333246.

<__________________

SLIDINĖJIMAS-pirmadieniais 16.00 vai., Saulėtekio ai. 2. Doc. dr. Č. Kandra

tavičius, 769492.

ATLETINĖ GIMNASTIKA - pirmadieniais 16.00 vai., Saulėtekio ai. 26, sporto salėje. Lektorius R. Kniukšta, 769492.

______________ ________________ 7

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

Tarptautinių ryšių skyrius informuojaj---------------- -----------------

______ TestDaF______ Vokiečių kalbos, kaip užsienio kalbos, testas Jus domina TestDaF egzaminas?

Tada šiek tiek laiko turėtumėte skirti in formacijai, parengtai egzamino dalyviams. Jūs sužinosite, ar galite laikyti TestDaF eg zaminą, kokie šio egzamino privalumai ir kaip galite užsiregistruoti, norėdami jį lai kyti. Jei norėsite studijuoti Vokietijoje, be kitų dokumentų, reikalingų priimant į Vo kietijos aukštąją mokyklą, turėsite pateikti ir kalbos diplomą. Diplomas įrodys, kad Jūsų vokiečių kalbos žinių pakanka studi juoti Vokietijos aukštosiose mokyklose. Išlaikę TestDaF egzaminą, gausite kal bos diplomą, pripažintą visų Vokietijos Federacinės Respublikos aukštųjų mo kyklų. Šį egzaminą jau galite laikyti gim tojoje šalyje, oficialiai įkurtame bei licencijuotame testavimo centre. Taigi jei norėtumėte studijuoti Vokietijoje, turėtumėte laiku pasidomėti egzamino data artimiausiame testavimo centre ir išlaikyti TestDaF egzaminą dar prieš išvažiuodami j Vokietiją. Kas yra TestDaF?

TestDaF yra kalbos egzaminas, skirtas užsieniečiams, norintiems studijuoti Vo kietijos Federacinėje Respublikoje arba tęsti jau pradėtas studijas gimtojoje šaly jeTestDaF egzamino programą centrali zuotai sudaro ir taiso specialiai Vokietijo je įkurtas TestDaF institutas. Egzaminą ga lite laikyti gimtojoje šalyje. Jūsų egzamino rezultatai atitinka vieną iš trijų lygių: • 5-ą TestDaF lygį (TDN 5) • 4-ą TestDaF lygį (TDN 4) • 3-ą TestDaF lygį (TDN 3) Jei norėtumėte tiksliau sužinoti, ką reiškia šie lygiai, apsilankykite TestDaF instituto interneto svetainėje. Jei Jūsų kalbos žinios bus įvertintos aukščiausiu TDN 5 lygiu, kelias studijuoti Vokietijoje atviras (žinoma, jei įvykdytos ir kitos studijų, finansinės bei juridinės sąly gos). Egzamino rezultatus atspindės diplo mas, kuriame bus diferencijuotai surašytos Jūsų kalbos žinios. Kas gali laikyti TestDaF egzaminą?

Egzaminą gali laikyti tie, kurie nori

Respublikoje arba tęsti gimtojoje šalyje pradėtas studijas. TestDaF gali laikyti ir tie, kurie dar neturi konkrečių studijų planų ir tiesiog norėtų diferencijuotai pasitikrinti vokiečių kalbos žinias. Tačiau jei Jūs nese niai pradėjote mokytis kalbos, turėtumėte dar šiek tiek palaukti ir patobulinti vo kiečių kalbos žinias.

daugiau egzamino dalių yra TDN 5, Vo kietijoje galite pradėti savo specialybės stu dijas. Taip pat ir pasiekę TDN 4 rezultatą dviejose ar daugiau egzamino dalių, ga lite gauti leidimą studijuoti, tačiau tokiu atveju šalia specialybės studijų turėsite papildomai lankyti vokiečių kalbos kur sus. TestDaF egzaminą galite laikyti tiek kartų, kiek norite. Diferencijuotas diplo mas Jums tiksliai parodys, kokius kalbos įgūdžius galbūt dar turite patobulinti. Kur galima laikyti TestDaF egzaminą?

Kokie TestDaF privalumai?

TestDaF egzaminą galite laikyti gimto joje šalyje. Taigi jei norite laikyti kalbos eg zaminą, Jums nebereikės keliauti į Vokie tijos Federacinę Respubliką. TestDaF kalbos egzamino turinys ir užduotys tiesiogiai susiję su aukštąja mo kykla. TestDaF patikrins Jūsų kalbos įgūdžius, būtinus studijoms. TestDaF metu atskirai tikrinamos vi sos keturios kalbos įgūdžių rūšys: rašyti nio teksto supratimas, klausomo teksto supratimas, raiška raštu bei žodžiu. Taigi į kalbos diplomą įrašomi keturi daliniai rezultatai. Taip Jūs tiksliai sužinosite sa vo kalbos žinių stipriąsias bei silpnąsias vietas. TestDaF egzaminui galite kryptingai ruoštis, nes egzaminas yra standartizuotas. Jei norite sužinoti, kaip atrodo TestDaF egzaminas, pasižiūrėkite į egzamino pa vyzdį TestDaF instituto interneto puslapy je www.testdaf.de. Egzamino pavyzdį gali te nusipirkti ir artimiausiame testavimo centre. Taip pasitikrinsite savo galimybes. TestDaF atliekamas daugelyje pasau lio šalių įkurtuose licencijuotuose testa vimo centruose, kuriuose gausite infor macijos apie egzaminą ir galėsite pasitarti su ten dirbančiais žmonėmis. Informaci jos Jums taip pat suteiks DAAD dėstyto jai, Goethe institutai, kalbos centrai arba germanistikos institutai, katedros. TestDaF sutaupys Jūsų laiko ir pinigų, nes egzaminą galite laikyti gimtojoje šaly je, kurioje gausite ir TestDaF diplomą. Tai gi jau prieš išvažiuodami į Vokietiją galite susirinkti visus dokumentus, reikalingus studijuoti Vokietijos aukštosiose mokyk lose. TestDaF egzaminas, suteikiantis teisę užsienio studentams studijuoti Vokietijos aukštosiose mokyklose, yra oficialiai pri pažintas. Jei kuri nors Vokietijos Federacinės Respublikos aukštoji mokykla pripažįsta visus kitus priėmimui reikalingus doku mentus ir jei Jūsų rezultatas dviejose ar

Dr. Hans-Harry DroBiger — DAAD-Lektor — Universitat Vilnius Lehrstuhl fūr Deutsche Philologie

Vilnius, 2001 09 06

EINLADUNG KVI ETIMAS Als Vertreter dės Deutschen Akademischen Austauschdienstes (DAAD) an der

TestDaF egzaminą galite laikyti licencijuotame testavimo centre, gimtojoje šaly je. Artimiausio testavimo centro adresą ra site internete www.testdaf.de. Testavimo centras Lietuvoje yra įkurtas Vilniaus universitete. Teirautis ei. pašto ad resu hdroessi&takas.lt. Kada vyksta TestDaF egzaminas? Egzaminas vyksta du kartus per metus. 2001 m. TestDaF egzaminas vyks spalio 18 d. Užsiregistruoti į šį egzaminą galite iki 2001 m. spalio 2 d. Kito egzamino data 2002 m. balandžio 24 d.

Kaip užsiregistruoti į TestDaF egzaminą?

Užsiregistruoti reikia raštu. Registraci jos anketą gausite savo testavimo centre (hdroessi&takas.lfj arba interneto adresu www.testdaf.de. Kiek kainuoja dalyvavimas egzamine?

Už TestDaF egzamino laikymą reikia mokėti egzamino mokestį (180-220 DEM) (540-660 Lt). Kaip sužinoti egzamino rezultatus?

Testavimo centras Jums atsiųs diplomą su Jūsų rezultatais arba pažymą, kad daly vavote egzamine. Diplomas galioja dvejus metus, t. y. jį turėdami per dvejus metus galite kurioje nors Vokietijos aukštojoje mokykloje prašytis įtraukiamas j studentų sąrašus.

Kaip atrodo TestDaF egzaminas?

Visos egzamino temos ir užduotys susi jusios su aukštąją mokykla, nes egzaminas skirtas visų specialybių būsimiems ar esa miems studentams. TestDaF egzaminą sudaro keturios da lys: • skaitymo testas • klausymo testas • rašymo testas • kalbėjimo testas

1. Skaitymo testas Šioje egzamino dalyje turite parody ti, kad skaitydami suprantate tekstus, te ma ir turiniu susijusius su aukštosios mo

kyklos sritimi. Jums reikės atlikti užduo tis, kurios reikalauja bendro konteksto, detalių ir netiesiogiai išreikštos informa cijos supratimo. Skaityti duodami trys tekstai. Šie tekstai yra skirtingo sudėtin gumo, skirtingų rūšių, skiriasi užduočių tipai. Egzamino dalis „Skaitymo testas“ trun ka 60 minučių.

2. Klausymo testas Šioje eg/amino dalyje turite parodyti, kad klausydami suprantate tekstus, tema ir turiniu susijusius su aukštosios mokyk los sritimi. Jums reikės atlikti užduotis, ku rios reikalauja bendro konteksto, detalių ir netiesiogiai išreikštos informacijos su pratimo. Klausomi trys tekstai. Šie tekstai yra skirtingo sudėtingumo, skirtingų rūšių, skiriasi užduočių tipai. Egzamino dalis „Klausymo testas“ trun ka 40 minučių. 3. Rašymo testas Šioje egzamino dalyje turite parodyti, kad mokate parašyti rišlų ir struktūriškai aiškų tekstą viena konkrečia tema. Pirmo joje teksto dalyje Jums reikės aprašyti gra fiką, pvz., kokią nors lentelę. Antrojoje teksto dalyje turėsite išreikšti nuomone kokia nors diskusijų tema. Egzamino dalis „Rašymo testas“ trun ka 60 minučių.

4. Kalbėjimo testas Šioje egzamino dalyje turėsite parody ti, kad aukštojoje mokykloje sugebate su sikalbėti įvairiose situacijose. Kalbėjimo testą sudaro keturios dalys ir dešimt skir tingo sudėtingumo užduočių. Pirmojoje dalyje pokalbio telefonu me tu Jums reikės gauti reikiamos informaci jos. Antrojoje dalyje reikės prašyti infor macijos arba jos suteikti, ko nors skubiai prašyti ir ką nors kuo nors įtikinti. Trečio joje dalyje turėsite žodžiu papasakoti, ką matote nubraižytame grafike, o ketvirto joje reikės apie ką nors pareikšti asmenine nuomonę. Egzamino dalyje „Kalbėjimo testas' naudojamos garso kasetės, t.y. Jūs kalbėsitės ne su egzaminuotoju, kaip, ko gero, esate įpratę per užsiėmimus. Egza minas paprastai vyksta kalbos laboratori joje. Kasetėje girdėsite užduotis, kurias tuo pačiu metu galėsite pasiskaityti ir užduočiu sąsiuvinyje. Jūsų atsakymai bus įrašyti į kitą garso kasetę. Taip norima pasiekti, kad ir egzaminas žodžiu būtų kuo objektyvesnis Prieš laikydami egzaminą turėtumėte pa sitreniruoti, savo mintis įrašyti į garso ka setę. Egzamino dalis „Kalbėjimo testas“ trunka 30 minučių. Dabar jau žinote TestDaF egzamino es mę. Jau minėta, kad daugiau informacijos ir medžiagos pasitreniruoti (egzamino pa vyzdį) galite gauti testavimo centruose ar ba internete. TestDaF institutas Jums linki gerai pasi ruošti, sėkmingai išlaikyti egzaminą ir tikisi, kad Jūsų noras studijuoti Vokietijos Federa cinėje Respublikoje greitai išsipildys.

Nemokamas kontaktini parinkimas Akinių parinkimas

Universitat Vilnius mochte ich alle interessierten Studenten und Mitarbeiter der

Universitat Vilnius zu einer Informationsveranstaltung ūber Stipendienmoglichkeiten dės DAAD fūr das Studieren in Deutschland einladen.

Diese Veranstaltung findet statt am 26. September 2001 um 16.00 Uhr im Senatssaal der Universitat Vilnius, Hauptgebaude.

Diese Informationsveranstaltung wird in deutscher Sprache durchgefūhrt.

T —

VAIRAVIMO MOKYKLA

FdR/geda Kviečia

j B kategorijos

Pas mus:

STUDENTAMS IR MOKSLEIVIAMS NUOLAIDOS

/kursai per

MĖNESI:

■ Garsių pasaulio firmų kontaktiniai lęšiai. ■ ALCON gamybos priemonės jų priežiūrai. ■ Gydytojo-oftalmologo konsultacija.

UAB „FIGARO“

Vilnius, Antakalnio g. 59, 154 kabinetas, tel. (8-22) 34 61 37

/kompiuterinė kk (naujausios pro) /studentams nuo

x™r’vimo

įgūdžių TOBULINIMAS. Dominikonų g. 4, Vilnius,

tel.: 22-38-92;

(8-287)3-35-56.

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

MEDICINOS FAKULTETO DĖSTYTOJAI

TAIP PAT MOKOSI Rimantas JANKAUSKAS Diskutuojant apie Medicinos fakulte to reformas iškilo ir fakulteto dėstytojų pedagoginės kvalifikacijos klausimas. Nors dėstytojai yra mokslinio ir praktinio darbo srities ekspertai, deja, mokydami studentus remiasi tik asmenine patirtimi, improvizuoja ar tiesiog naudoja savo mo kytojų metodus. Todėl birželio 7-9 d. VU Medicinos fakulteto dėstytojams, re miant Atviros Lietuvos fondui, Birštono sanatorijoje „Versmė“ surengti dėstymo metodikų tobulinimo kursai „Changing the Culture“, kuriuos vedė Oksfordo uni versiteto Nufieldo ortopedinės chirurgihos profesorius Christopheris Bulstro[dc’as ir vienos iš Oksfordo ligoninių gy dytojas anesteziologas Richardas Jackas. Intensyvaus mokymo metu (bendros pa skaitos, diskusijų grupės, užduočių atliki mas mažomis grupėmis) dėstytojai buvo su ki zindinti irpraktiškai išbandė mokymo al goritmus (PQRS: Praise - „pagirk“, Quesfion - „paklausk“, Reflect - „apmąstyk“, Kmnmarise - „apibendrink“, skirtas for muoti pozityvų studento ir dėstytojo mąsivmą, ugdyti tarpusavio pagarbą ir pasiti kėjimą, skatinti studento aktyvumą). Kur ių vadovų nuomone, mokymas susideda iš B fazių - mokymo programos (paskaitos, pratybų) ruošimo, paties mokymo ir ap žvalgos (programos sėkmės įvertinimo). Ruošti mokymo procesą pasiūlytas BOpl :RD algoritmas (Background - moky mas gali būti sėkmingas, jeigu tinkamai [vertinamas pasiruošimas; Opportunity mokymo galimybės; Goal- suformuojamas [tudentui ir dėstytojui priimtinas mokymo [ikslas; Evaluation - mokymo sėkmės įver[inimas; Rescue - „atsarginis variantas“, įei tu dėl kokių nors priežasčių mokymas bus

nesėkmingas; Deal - dėstytojas įsitikina, kad studentas suprato, ko buvo mokytas ir kaip vertintas, dėstytojas ir studentas susi taria siekti mokymo tikslo aptartu būdu). Praktinių užsiėmimų metu 3-4 žmonių gru pėms buvo sudaryta galimybė išbandyti al goritmus ruošiant paskaitą ir pratybas pa sirinkta tema. Mokymo (praktinių įgūdžių ugdymo) procesą siūloma atlikti nuosekliomis pa kopomis: dėstytojas atlieka, studentas stebi ir analizuoja; dėstytojas ir studen tas dirba kartu; studentas atlieka, dėsty tojas stebi ir analizuoja; studentas dirba savarankiškai; studentas pasiekia eksper to lygį. Nuoseklus mokymas padeda for muoti studento kompetenciją ir pasitikė jimą savimi. Detaliai aptartos mokymo proceso valdymo problemos (profesinio elgesio ydos, bendravimo ir tarpusavio pagarbos stoka). Nagrinėjant konfliktinių situacijų scenarijus pademonstruota, kaip iš jų galima pasimokyti. Kursų metu aptarti paskaitų planavi mo ir skaitymo būdai, vaizdinių ir kitų priemonių naudojimo privalumai ir trū kumai, darbo mažomis grupėmis metodai (Brainstorming- „smegenų audra“ - stu dentai spontaniškai dėsto mintis, kurias dėstytojas surašo lentoje; Snowballing „sniego gniūžtės lipdymas“- studentai ap mąsto problemą, aptaria su kolega, siūlo idėjas, vėliau grupės jungiamos ir idėjos tobulinamos; diskusijų grupės; Do-Nut Round - „spurga“ - praktinių užsiėmimų pradžioje studentai vienas kitam užduo da iš anksto paruoštus klausimus ir kt.). Planuoti mokymo kursą siūlomas WHARF algoritmas (What - ko norima mokyti; How - kaip ruošiamasi mokyti; Assessment - kaip bus vertinamas studen tų naujai išmoktas dalykas; Rescue - „at sarginis variantas“, t. y. ką daryti su stu-

dentais, kuriems išmokti nepavyko; Fine tuning - kaip bus užtikrinta, kad kursas atitinka studentų poreikius). Akcentuo ta „pagrindinių“, „svarbių“ ir „įdomių“ faktų hierarchija planuojamos paskaitos turiniui. Detaliai aptarti studentų žinių vertini mo (egzaminavimo) būdai (egzaminas žo džiu, raštu - esė rašymas, trumpų atsaky mų testas, pasirenkamų atsakymų testas, klinikinių situacijų modeliavimas ir 1.1.), jų privalumai ir trūkumai. Kursų dalyviams įteiktos mokymo prie monių (algoritmų) kopijos bei kursų me džiagos santrauka. Dalyviai labai entu ziastingai kalbėjo apie kursus. Jų nuomo ne, dabartinė mokymo sistema, kurios pa grindinis tikslas yra faktų dėstymas, ne efektyvi, todėl būtina besimokantįjį akty viai įtraukti į mokymo procesą; labai svar bu formuoti pozityvius dėstytojo ir stu dento santykius bei grįžtamąjį ryšį; dar bas mažomis grupėmis gali būti labai efektyvus; dėstytojui svarbu nuolat atnau jinti žinias ir keisti mokymo formas; dės tant ir vertinant studentų žinias svarbu ak centuoti pagrindinius faktus, pasirinkti aiškią vertinimo sistemą. Medicinos fa kulteto dėstytojai turi atitikti aukštus tiek savo srities specialisto, tiek pedagogo standartus, todėl privalo nuolat tobulinti įgūdžius ir išmokti efektyviai išnaudoti brangų laiką siekdami maksimalių rezul tatų. Kursų pabaigoje vykusioje diskusijo je aptartos dėstymo fakultete problemos ir nutarta, kad tokie dėstytojų mokymai būtini ir turi turėti tęsinį, kad fakultete susidarytų naujai mąstančių ir sugeban čių plačiau į dėstymo problemas pažvelg ti dėstytojų „kritinė masė“. Kursų daly vių nuomone: 1. Būtina pasirinkti kon krečioms katedroms (klinikoms, cen-

SIŪLOME RINKTIS Krikščioniškasis dvasingumas ir šiuolaikinė kultūra - akademinis kursas visų specialybių studentams! Vilniaus akademinės sielovados centras fukštųjų mokyklų studentams ir šiemet liūlo laisvai pasirenkamą kursą „Krikščiobiškasis dvasingumas ir šiuolaikinė kultūk Šis kursas dar gana „jaunas“ ir neįpras-

ps Lietuvos akademinei bendruomenei pasiniai dalykai iš mūsų universitetų nuomet buvo iššluoti taip pat greitai ir pa rimai kaip privatūs ūkiai, rinkos ekono mika, politinis pliuralizmas ir kiti demoklatijos „saldumynai“. Istoriškai vertinant [įsiems minėtiems stebuklams atgimti pri tikę akimirkos. Akademinė sielovada at

Dėmesio, studentai!

kuto kokius penkis sykius lėčiau, ir neži nia, koks būtų buvęs jos likimas, jei iš už jūrių šios idėjos nebūtų atsivežęs kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis. Jis yra Akade minės sielovados centro, kurio veikla kas met tampa vis įvairiapusiškesnė, iniciato rius, steigėjas ir vadovas, be to, dėsto mi nimą kursą. Akademinio kurso rengėjams - VU RSTC ir VASC - itin rūpi, kad apie galimybę pasirinkti sužinotumėte laiku, kuo daugiau ir kuo tiksliau. Siūlome Jums seminarų temų sąrašą ir primename, kad už šį kursą duodami du kreditai.

Dėmesio! Konkursas!

TRANSPORTO NUOLAIDOS!

Dieninio, vakarinio, neakivaizdinio hkvrių studentams nuo šių metų rugpjūp>> 20 d. 30 proc. nuolaidą visų krypčių hrpmiestiniams reisams taiko šie auto busų parkai: TOKS, Panevėžio AP, pUSTURAS (Šiaulių AP), Rokiškio AP Į Biržų AP taiko 40 proc. nuolaidą. Ši puolaida negalioja važiuojant tarptauti niais šių autobusų parkų maršrutais [pvz.: Vilnius-Ryga, Panevėžys-Daugpih ir t. t.). Palangos AP „VLASAVA“ puo šių metų rugsėjo 1 d. taiko 50 proc. puolaidą dieninio, vakarinio, neakivaiz dinio skyrių studentams. Nuolaidos ga■oja tik perkant bilietus iš vairuotojo.ViNose išvardytuose autobusų parkuose Nuolaidos galioja iki 2002 birželio 30 d. ■ artinai.

S veiki! Ar jūs fotografuojate? Jeigu taip, tai kvie čiame dalyvauti tarptautiniame jauni mo fotokonkurse „Ką norėčiau išsau goti". Apsidairyk - aplinka nuolat keičiasi. Šis procesas nesustoja nė akimirką. Tu kuri, grožiesi ir griauni, vėl kuri. Koks tu stiprus, vienu sykiu sunaikini ilgaamžius gamtos kū rinius, natūralumą iškeiti į sintetiką, nauja paverti sena. Šiandien tu - besivienijančios Europos gyventojas, keičiantis save ir kitus. Rytdienai sukursi naują apsuptį. Kokia ji bus? Ar norėtum ją išsaugoti? Nuotraukas siųsk iki spalio 15 d. adresu: fotokonkursui „Ką norėčiau išsaugoti", VGAD jaunimo klubas, Pylimo 15/2, Vilnius.

Laimėsi daug šaunių prizų, rasi draugų iš visos Europos.

1. Krikščioniškasis dvasingumas kasdie nybėje. Religiniai išgyvenimai W James’o, A. Maslovvo, V. Franklino, C. G. Jungo įžvalgų perspektyvoje. 2. Dievo ir žmogaus klausimas XXI a. Krikščioniškas žvilgsnis į žiniasklaidą. 3. Asmens, laisvės, sąžinės ir Dievo va lios dialektika. 4. Krikščioniškasis dvasingumas - ke lias į asmenybės brandą. 5. Krikščioniškoji moralė ir socialinis mokymas. Z

Fotokonkurso nuostatai: •konkurso darbas - nuotrauka (ne ma žesnė kaip 10x15 cm), darbų kiekis neribo jamas, galimos kompozicijos;

•darbo pavadinimas, trumpas aprašy mas, turi būti nurodyta autoriaus vardas ir pavardė, amžius, adresas, telefonas, ei. paš tas; •dalyvių amžius-iki 30 metų, vertinami dviejų amžiaus grupių darbai: iki 20 metų ir nuo 21 iki 30 metų;

•konkurso rezultatai bus paskelbti iki spalio 31 d. Nugalėtojai bus apdovanoti per parodos atidarymą. Neatvykusiesiems pri zus išsiųsime paštu. Konkurso darbų paroda vyks Vilniaus mokytojų namuose.

Mokslas

trams) labiausiai tinkamus metodus, juos išbandyti praktiškai ir dalytis įgyta patir timi su kolegomis; 2. Pageidautina, kad tokius kursus išklausytų daugiau, ypač jaunesnių, dėstytojų, ateityje tokius mo kymus vesti lietuvių kalba. Kursų me džiagą reikėtų versti į lietuvių kalbą; 3. Panašių kursų dalyvių (tiek šių, tiek bū simų) sertifikatas turėtų gauti formalų įvertinimą ir būti vienas iš privalumų konkursuose pedagogų vietoms medici nos fakultete užimti; 4. Medicinos fakul tete būtina sukurti nuoseklią dėstytojų tobulinimo sistemą; 5. Tobulinti dėstyto jus būtina formali Universiteto ir Fakul teto administracijos parama ir finansai.

Vilniaus universitetas skelbia konkursą rezidentų vietoms užimti: Bendrosios praktikos gydytojo centre

- 3 vf vietos (bendrosios praktikos gy dytojo specialybė) Dokumentai priimami Doktorantū ros ir rezidentūros skyriuje (Universi teto g. 3,52 kab.) iki š.m. rugsėjo 25 d. Reikalingi: •prašymas Rektoriaus vardu; •aukštojo mokslo diplomo ir priedo kopija; •pirminės rezidentūros baigimo pa žymėjimo kopija; •SMD pranešimų, tezių, programų kopijos; •paso paskutinio lapo kopija; •socialinio draudimo pažymėjimo pirmo lapo kopija. Konkurso egzaminas vyks 2001 m. rugsėjo 27 d. 10 vai. Bendrosios prak tikos gydytojo centre (VU Santariškių lig., Konsultacijų poliklinika, Santariš kių g. 2,217 kab.). Rektorius

6. Didžiosios religijos ir pasaulėjimas. Religijų dialogas ir ekumenizmas. 7. Katalikų Bažnyčia: institucija, ben druomenė, kelias. Pasauliečių vaidmuo ir tarnystė Bažnyčioje. Parapijos, kaip ben druomenės, suvokimas. Šiuolaikinės ka talikybės srovės. Naujieji judėjimai Kata likų Bažnyčioje. 8. Tikėjimas ir mokslas. Mokslinis me todas ir teologijos studijos bei įžvalgos. Žmonijos vystymasis ir krikščionybė Teilhardo de Chardino perspektyvoje.

Smulkesnė informacija tel. (22) 221 715; 8 (287) 90092 arba ei. p. vasc@takas.lt.

Skelbimai

Geriausios nuotraukos lapkritį bus iš spausdintos leidinyje. Organizatoriai turi teisę atsiųstus darbus naudoti konkurso reklamai, taip pat kitai ne komercinei veiklai, užtikrindami fotografo autorines teises. Konkurso nugalėtojų darbų organizato riai negrąžina ir turi teisę naudoti juos pa rodose, leidybai ir spaudai. Konkursas vyksta Europos šalyse. Dėl išsamesnės informacijos teirautis tel. 8 (22) 22 40 89, eL paštu vgadįk@delfi.lt. žr. internete www. vgad. orgĮphotocomp.

Organizatoriai Vilniaus gamtos apsaugos draugijos jaunimo klubas Rėmėjai ES programa „JAUNIMAS“

Universitas Vilnensis

2001 m. rugsėjis

Studijos

ŽADAMAS MOKESTIS UŽ MOKSLĄ KELIA DISKUSIJŲ AUDRAS Visą vasarą netilo diskusijos apie žadamą mokestį už aukš tąjį mokslą. 2001 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Sei mas antrą kartą svarstė Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 27-ių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą ir jam pritarė. Daug abejonių kėlė 59 ir 60 straipsniai, juo se kalbama apie studijų mokesčio įvedimą ir kreditavimą. Šie klausimai bus svarstomi Seimo rudens sesijoje. Iki to laiko Įstatymo pataisos buvo ir bus tobulinamos. Lietuvos aukštojo mokslo įstatymo pataisos įsigalios, jei Seimas rudenį jas patvirtins. Pateikiame dviejų pusių - stu dentų atstovų ir Įstatymo pataisų rengėjų - prieštaringas

nuomones, išsakytas spaudoje apie mokamą mokslą. 500 litų už semestrą Aukštojo mokslo įstatymo pataiso se siūloma nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. įvesti studentams 4 minimalaus gyve nimo lygių dydžio (1 MGL-125 litai) mokestį už semestrą. Numatoma, kad nuo šio mokesčio būtų atleista ne ma žiau kaip 30 proc. gerai besimokančių bei 20 proc. socialiai remtinų studen tų. Dabar dalis studentų mokosi vals tybės finansuojamose vietose, o liku sieji (priklausomai nuo universiteto ir pasirinktos specialybės) moka nuo 1 iki 11 tūkstančių litų per metus. Vi dutiniškai per metus studentai moka po 25 tūkstančio litų. Lietuvos stu dentų sąjungos (LLS) duomenimis, už savo pinigus mokosi beveik kas tre čias studentas. Jei liks galioti dabarti nė mokesčių sistema, iš 23 tūkstančių busimųjų pirmakursių kitais mokslo metais mokės daugiau nei 10 tūkstan čių. Iš viso šiuo metu aukštosiose mo kyklose mokosi 99 tūkstančiai studen tų. Anot pataisų projekto rengėjo Sei mo Švietimo, mokslo ir kultūros ko miteto pirmininko Rolando Pavilio nio, suvienodinus mokesčius už aukš tąjį mokslą aukštasis išsilavinimas taps prieinamas nepriklausomai nuo fi nansinės ar socialinės padėties ir bus pasiektas aukštesnis visuomenės išsi mokslinimo lygis. „Priėmus Įstatymo pataisas būtų panaikinti bet kokie ma terialiniai, socialiniai barjerai. Moks leiviai turėtų vienodas pradines sąly gas patekti į aukštąją mokyklą, studi juoti joje ir įgyti aukštąjį išsilavinimą“, -teigė jis.

Į valstybės finansuojamą vietą su septynių balų vidurkiu Lietuvos Konstitucijos 41-ame straipsnyje teigiama, kad gerai besi mokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose garantuoja mas nemokamas mokslas. Anot R. Pavilionio, ir įsigaliojus pataisoms gabūs studentai galės aukštąjį išsila vinimą įgyti nemokamai. „Tai nereiš kia, kad studentas, kurio vidurkis že mesnis nei septyni ar aštuoni balai, nepateks į valstybės finansuojamą

vietą. Visose aukštosiose mokyklose studijų lygis yra skirtingas. Galimas variantas, kad į valstybės finansuoja mą vietą bus galima patekti ir su sep tynių balų vidurkiu“, - kalbėjo R. Pa vilionis. Žadama, kad už mokslą nereikės mokėti ir daliai socialiai remtinų jau nuolių, į kurių kategoriją įeitų našlai čiai, neturintys vieno ar abiejų tėvų, in validai, neturtingų tėvų vaikai. Ar šei ma yra neturtinga, parodys visuotinė pajamų deklaracija, vaikų skaičius šei moje, pajamų, tenkančių vienam šei mos nariui, kiekis. Neišgalintiems už semestrą sumo kėti 500 litų, žadama sudaryti sąlygas gauti valstybės garantuojamą lengva tinę paskolą. Paimtą kreditą reikės grąžinti per 12 metų. Švietimo ir mokslo komisijos pirmininko teigimu, paskolos paėmimas studijų įmokoms neturėtų kelti problemų net labai ne turtingiems studentams. Vėliau jie per keliolika -14 ar 16 - metų viduti niškai po 30-40 litų per mėnesį turė tų atsiskaityti su studijų kreditavimo fondu, kurį iš pradžių finansuos vals tybė. Vėliau, po kelerių metų, fondas galės disponuoti sugrąžintomis lėšo mis. Paskolų išdavimas kelia nerimą

LLS abejoja, ar bus racionalu mo kėti už paslaugą,kurios vertė nustato ma ne aiškiais akademiniais ir darbo rinkos poreikius atitinkančiais kriteri jais, bet „socialinės lygiavos“ siekiu. Pasak LLS prezidentės Dianos Skučaitės, vienas aštriausių akademi niam jaunimui rūpinčių klausimų -ga limybė gauti studijų paskolą. Studen tai nuogąstauja, kad jau dabar palan kia jaunuoliams vadinama sistema ne veiks dėl lėšų trūkumo. „Gal po 1000 litų už studentą ir at ras, bet reikės padengti ir skirtumą tarp mokesčio ir realios studijų kai nos. Valstybė lįs į skolas, aukštosios mokyklos taip pat įsiskolins - grius vi sa sistema“, - nekokią ateitį progno zavo D. Skučaitė. Anot prezidentės, užsimoję studentams padėti politikai pirmiausia turėtų suteikti galimybę gauti paskolą jau mokantiems už stu dijas.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 68 70 89. EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-287-49018

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino dizaino studija-spaustuvė „Baltas miestas“. Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Jurgita Lukšytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Valstybinio mokslo ir studijų fondo galimybėmis teikti paskolas abejoja ir Lietuvos studentų atsto vybių sąjunga (LSAS). Anot LSAS prezidento Audriaus Bendinsko, niekur nėra pasakyta, kad jeigu studentas negaus paskolos, jis ne mokės už studijas. Jis mokės - tik iš savo kišenės. Švietimo ir mokslo ministro Algir do Monkevičiaus teigimu, studijų kre ditavimui 2002-aisiais reikėtų maž daug 2,4 mln., 2003-iaisiais 21,6 mln.,2004-iaisiais-38 mln. litų, taip pat sumai didėjant iki 58 mln. li tų. 2006 metais prasidės lėšų grąžini mas, ir tikimasi, kad 2020 metais stu dijų kreditavimui papildomų lėšų ne bereikės. Paskolos naudojamos įvairiems tikslams

Nuo 1998 metų valstybės paskolas studentams teikia Valstybinis mokslo ir studijų fondas, konsultuodamasis su aukštosiomis mokyklomis. Metų pradžioje, kai paaiškėja, kiek fondui skirta biudžeto pinigų, lėšos proporcingai padalijamos aukšto sioms mokykloms proporcingai pagal studentų skaičių. Tada universitetai pateikia sąrašus jaunuolių, kuriems, jų manymu, reikalinga finansinė pa rama. Į šiuos sąrašus daugiausiai pa tenka našlaičiai, neįgalieji, iš daugia vaikių ar vargingų šeimų kilę studen tai. Vienas iš atrankos kriterijų - pa žangumas. Studentai iš fondo kiekvienais me tais gali paimti po vieną 1000-4500 li tų paskolą. Jas turi pradėti grąžinti ne vėliau kaip per dvejus metus po uni versiteto baigimo. Pinigus ir 5 proc. dy džio palūkanas studentai turi sumokėti per laiką, ne daugiau kaip 3 kartus il gesnį už laiką studijų, kurių įmokoms buvo gautos paskolos. Jei pinigai grą žinami greičiau nei per dvejus metus, palūkanų mokėti nereikia. Prieš kurį laiką studentams pavyko pasiekti, kad už paskolas nebūtų reikalaujamas už statas. Anot Valstybinio mokslo ir studijų fondo sekretoriaus Alfonso Mačernio, paskolos dažniausiai naudojamos su mokėti už studijas. „Paskolų naudoji

mo niekas nekontroliuoja“, - neslėpė pašnekovas. LSS prezidentė D. Skučaitė pabrė žė, kad studentų susirūpinimą kelia ne pakankami kreditavimo sistemos sau gikliai. Jie galėtų būti įtvirtinti atskiru Kreditavimo fondo įstatymu. Be to, anot jos, reikėtų atskirti socialinius ir studijų fondus.

padidinti iki 23-30 tūkstančių. 2001 m į šias vietas buvo priimta šiek tiek dau giau kaip 18 tūkstančių studentų. R. Pavilionis pažymėjo, kad valsu bės finansuojamų vietų nesumažės, i padidės, nes iš esmės visi studentai bus valstybės finansuojami. Patys studen tai, anot jo, tik nežymia dalimi prisi dės prie studijų kainos, o visa kita dengs valstybė.

Mokesčiai - po rudens sesijos

Skeptikams keista atrodo tai, kad naujos įstatymo nuostatos būtų pradė tos taikyti jau kitų metų rugsėjo mė nesį, naujoji kreditavimo sistema pra dės veikti tik nuo 2003 metų sausio. Anot R. Pavilionio, sprendimas vi suotinį mokestį įvesti pusmečiu anks čiau, nei pradės veikti nauja kreditavi mo sistema, yra logiškas ir apgalvotas. Pirmąjį pusmetį studentams už mokslus nereikės mokėti. Žiemos se sijos rezultatai lems, kuriems pirma kursiams ar jų tėvams teks tuštinti pi nigines. Prasčiau besimokantys arsocialiai neremtini jaunuoliai, neturin tys pinigų, galės jų pasiskolinti iš vals tybės. Su A. Monkevičiumi, R. Pavilioniu bei studentų organizacijų vado vais susitikęs prezidentas Valdas Adamkus prašė neforsuoti Aukštojo mokslo įstatymo pataisų priėmimo neeilinėje Seimo sesijoje, o iki rudens sesijos dirbti kartu su suinteresuoto mis grupėmis. Sutarta atnaujinti LSS ir Seimo ir ministerijos atstovų dery bas. Valdžia bando įtikinti

Studijų finansavimo tvarką keičian čių Aukštojo mokslo įstatymo pataisų iniciatoriai tikisi, kad pavyks įrodyti šių pataisų naudą ir įtikinti studentus ne rengti protesto akcijų. „Manau, kad mums pavyks susitarti su studentais. Ši Vyriausybė tikrai neis prieš studentus“, -teigė Švietimoviceministras Riman tas Vaitkus. Aukštojo mokslo įstatymo pataisas jis vadino „esminiu lūžiu aukš tojo mokslo reformoje po nepriklau somybės atkūrimo“. Viceministras paneigė tikimybę, kad priėmus pataisas sumažėtų stu dentų skaičius. Jo teigimu, valstybės fi nansuojamų vietų skaičių ketinama

Studentai ir rektoriai nepritaria

Tuo tarpu LSAS supranta, kad mokestis už studijas šiek tiek paleng vintų mokančiųjų už studijas naštą tačiau nesutinka, kad ši reforma pa gerintų aukštojo mokslo kokybę, taip pat atitiktų LR Konstitucijos 41 straipsnį, padarytų aukštąjį moks lą lengviau prieinamą ir garantuotą lygias teises. Anot jų, valstybė, atsi žvelgdama į savo finansines galimy bes, turėtų planuoti, kiek ir kokių specialistų rengti aukštosiose mokyk lose. LSAS nesutinka, kad gerai be simokančių studentų skaičius būtų fiksuotas tam tikru procentu. Teigia ma, kad būtina akcentuoti skirtumą tarp dieninių, vakarinių ir neakivaiz dinių studijų. Vakarinėse ir neaki vaizdinėse studijose mokančių už mokslą studentų dalis turėtų būti di desnė nei dieninėse. Aukštųjų mokyklų rektorių konfe rencija, kaip teigė jos viceprezidentas VDU rektorius Vytautas Kaminskas, įstatymo pataisų projektui nepritaria Jas priėmus, universitetų finansinė būklė tikrai nepagerėtų, nebūtų ge resnė ir studijų kokybė, kurios reika lauja studentai. Tada valstybei gali tekti papildomai išlaikyti beveik 30 tūkst. studentų, kurie dabar studi juoja už savas lėšas. Kiekvienam stu dijuojančiajam iš biudžeto tada reikė tų pridėti bent po 4 tūkst. litų, nes da bar vienam valstybės finansuojamam studentui skiriama apie 5 tūkst. litų per metus. Viceprezidento teiginiu, šalies biudžete papildomai teks suras ti 100 mln. litų.

Pagal spaudos ir naujienų agentūrų pranešimus parengi

Vilmantė ŽVINYTĖ o1

r I

I I

Mielieji studentai!

- I

I I I

£ /

Šokių ansamblis „VORUTA“ skelbia naujų narių priėmimą

Priimsime: i Į pagrindinę šokių grupę - merginas ir vaikinus, anksčiau šokusius kituo-i se kolektyvuose;

į paruošiamąją šokių grupę - merginas ir vaikinus, norinčius ir galinčius mokytis šokių meno. Priėmimas vyks 2001 metų rugsėjo 17,19 ir 24,26 d. 17.30 vai. Pedagogų profesinės raidos cenI J tre (Vilnius, Didlaukio g. 82). J

Reikia turėti sportinę aprangą ir batelius.

Smulkesnė informacija teikiama tel. 79 42 32 (darbo metu) arba mob. tel. 8 298 18790.1 J 8 298 40565. | i Visus, norinčius įdomiai ir smagiai praleisti laisvalaikį, kviečiame į mūsų kolektyvą. t ■ Ansamblio meno vadovas ■