hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
GRUODIS 1993 m.
Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis EIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 6 (1522)
li s tie kur išėjo
išnyksta toly
niekam nelydint
ir^nemojuojant r-
vakaras nuovargis
K
jauki harmonija
t-
knyga ant stalo
muzika groja
laikrodis degina valandas žvakėje
vėjas už lango liūdna ir sninga
baigiasi metai ce-
viskas netikra durys užsiveria
raktas užstringa
Liutauras Leščinskas
Iš širdies sveikinu visus profesorius ir studentus, visus mūsų bendruomenės narius su šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais. fegu šie metai, 415-ieji senojo Universitete metai, ne tik suteikia visiems mūsų sumanymams ir darbams iškilumo, orumo, et ir atneša į mūsų šeimą daugiau šilumos, džiaugsmo ir laimės. VU Rektorius prof. hab. dr. Rolandas Pavilionis Šių gražių ir didelių švenčių proga VU Studentų Atstovybė sveikina Universiteto bendruomenę: darbuotojus, dėstytojus,
udentus linkėdama sėkmės darbuose ir sumanymuose, laimės, sveikatos, neblėstančios energijos ir pilnatvės asmeniniame senime. Sv. Kalėdos ir Naujieji Metai teatneša Jums kuo daugiau džiugių akimirkų, įprasminančių Jūsų taurius darbus ’asmingo gyvenimo kelyje.
VU Studentų Atstovybė
Universitas Vilnensis
2
1993.12
Stengiamės įgyvendinti liturginę reformą giau aštuoniasdešimt devintaisiais. Man taip jaunimas, moksleivija. Kiti jau baigę buvo labai miela, kad buvau vienas iš trijų studentauti. Dabar sekmadieniais susiren pirmųjų kunigų, įšventintų naujai atšven ka iš tiesų nemažai. KOKIE STUDENTAI DAŽNIAUSIAI AT tintoje Vilniaus Arkikatedroje. Gerosios vilties gatvėje yra maža, be EINA? Pastebėjau, kad humanitarai, gamtos veik nežinoma Dievo Apvaizdos bažnytė mokslų žmonės ir dailininkai, jautriausios JEI TAI JŪSŲ NEAPSUNKINS, PAPASA lė. Joje teko dirbti dvejus metus. Paskui sielos žmonės, labiausiai ieško Dievo. Dd buvau išsiųstas studijuoti į Romą. Bet nei KOKITE, KUR BUVOTE, KĄ VEIKĖTE to turbūt ir ateina. Gal kiek sunkiau tech pašaukimo tam nejaučiau, nei noro labai PRIEŠ TAPDAMAS UNIVERSITETO KAPE didelio neturėjau. Prabuvau ten aštuonis nikos žmonėms. Iš Technikos universiteto LIONU. pažįstu tik keletą vyrukų, kurie čia lankosi Pabandysiu sudėti pagrindinius taškus. Gal yra jų ir daugiau, bet asmeniškai jų Gimiau Vilniuje,šešiasdešimt pirmaisiais. nepažįstu. Dėl to, aišku, ir sunku spręsti. Mokiausi irgi Vilniuje. Baigiau aštuonme AR JŪS PATS NEPASIILGSTATE MAtę mokyklą, įstojau į Vilniaus politechni TEMATIKOS, AR LAISVALAIKIU NĖ kumą. Jį pabaigiau, buvau paskirtas dirbti TRUMPAM NEGRĮŽTATE PRIE JOS? į Fizikos puslaidininkių institutą. Ilgai ne Kad visas laisvalaikis pašvęstas mano dirbau, nes turėjau galimybę, kadangi darbui. Bet, be abejonės, tikslieji mokslai gerai mokiausi, stoti į aukštąją neatidir paliko tam tikrą pėdsaką. GIRDĖJAU, SKAITOTE DAR IR PA bant nustatyto laiko. Stojau tada į Vil SKAITAS? niaus universiteto Matematikos fakultetą. Taip. Pedagoginiame universitete Bet jau vasarą, belaikant egzaminus, man tenka dėstyti, ir naujai atkurtoje Vilniaus atsivėrė kitas kelias. Niekada iki tol apie seminarijoje - tikybos katedros studen kunigystę rimtai nemąsčiau, na, o tuomet tams ir seminaristams, kurie ruošiasi tapti pradėjau truputėlį svarstyti. Tai dar nebu kunigais. Pastariesiems dėstau liturgikų vo apsisprendimo momentas, jokiu būdu, Kaip tik ją ir buvau pasiųstas studijuoti) bet jau svarstymo metas. Galvojau: ar tęsti Romą. stojimą, ar nutraukti? Kadangi nieko tikro Savo bažnyčioje mes stengiamės įgy nusprendęs nebuvau, nutariau, kad reikia vendinti liturginę reformą. Pasaulyje ji įstoti. praūžė, bet mus palietė palyginti mažai įstojau, bet po mėnesio kito pajutau, Aš stengiuosi, kad tai būtų tikrai moderni kad netęstu studijų. Dar lankiau paskaitas, bet jokiu būdu ne bedvasė liturgija. Nore bet, sėdėdamas galiniame suole, daugiau čiau, kad būtų ir moderni, ir dvasinga. skaitydavau religinę literatūrą, negu gilinBAIGIASI DAR VIENI DIEVO META davausi į visokias teoremas. Galų gale ap AR JUMS JIE BUVO TOKIE PAT, KAIP VIS sisprendžiau, kad reikia negaišti laiko, AR KUO NORS IŠSISKYRĖ? reikia mesti šituos mokslus ir kuo greičiau mėnesius, bet toliau studijų netęsiau. Kiekvieni metai nepalyginami, kaip i tvarkytis su kariuomene, nes tuo metu rei Gavau paskyrimą į Arkikatedrą vikaru. kiekviena diena. Anksčiau aš labai dau kėjo, kad stojantysis į Seminariją būtų at Universiteto studentams buvo reikalingas sėmiausi, o dabar neturiu tos galimybė leistas nuo karinės tarnybos, arba kad būtų jaunas, bendramintis dvasios vadas, kape dabar privalau labai daug duoti. Bet aš ja jau atitarnavęs. Mečiau tadaUniversitetą, lionas. Arkivyskupas mane ir paskyrė. Pra jaučiu stygių, man jau irgi reikia semti įsidarbinau kuriam laikui. Pavasarį paėmė dėjom čia darbuotis, tarsi ir sėkmingai. nes kitaip tiesiog galima išsekti. j kariuomenę, nors iš tiesų neturėjo to Pajudėjom į priekį. Na, aš pats negaliu O šie metai man buvo daugiau dalijim daryti. Dėl sveikatos. Neilgai ir tarnavau, spręsti, bet sakau stebėdamas kitų nuotai metai. tik keturis mėnesius. Paragavau kareiviš kas. KĄ NORĖTUMĖTE PALINKĖTI UM kos duonos, sugrįžau ir vėl įsidarbinau Nepatenkintas esu savo nuveiktu VERSITETO STUDENTAMS, DĖSTYT Universitete. Mokslinėje bibliotekoje. darbu. Atrodo, daug daugiau reikėtų pa JAMS, DARBUOTOJAMS ŠVEN1 Buvo labai šaunūs metai, nes turėjau gali daryti. Pagalbininkų, be abejo, reikėtų. KALĖDŲ IR NAUJŲJŲ METŲ PROGA? mybę daug skaityti. Manyčiau, didesnę dalį Visus jaunimo poreikius sunku patenkin Kristus yra tiesa. Šventam Rašte pas literatūros, kurią teko perskaityti, per ti. Kiek pajėgiu, tiek stengiuosi ir padėti. kyta, kad jis yra kelias. Jeigu mes eisin skaičiau dar iki stojimo į Seminariją. Tai SAKYKITE, AR DAUG STUDENTŲ, ieškodami tiesos, mes eisime tuo keliu, buvo tiesiog mano „aukso amžius”. JAUNIMO ATEINA Į PAMALDAS? dar yra pasakyta, kad Kristus yra gyver Stojau į Seminariją pirmąkart. Nepri Kai čia atėjau, jaunimo buvo labai ne ėmė. Kokios priežastys? - tuo laiku buvo daug. Sekmadienį susirinkdavo pagyvenu mas. „Kelias, tiesa ir gyvenimas”. Jis sak aišku. Ne bažnytinė vyriausybė spręsdavo sios močiutės, o trečiadienį į šventas noriu, kad žmonės turėtų Gyvenimą, k šituos reikalus. Teko laukti, bet aš dabar Mišias ateidavo studentų grupelė, kuri apsčiai jo turėtų. Tad ir norėčiau palink dėkoju Dievui, kad manęs tuo metu nepri giedodavo liturgines giesmes. Ilgainiui tas ti, kad žmonės turėtų tą Gyvenimą, iš d džiosios raidės, ne vien iš mažosios, ir ka ėmė. Mano kunigo pašaukimo supratimas jaunimo skaičius, sakyčiau, išaugo. tada buvo truputėlį kitoks, negu kad pas O KOKS JIS DABAR? turėtų jo apsčiai. AČIŪ UŽ POKALBĮ IR LINKĖJIMUS. Dabar, neprisimenu tiksliai, bet būtų kui jį suvokiau. Neįstojęs įsidarbinau kitoje darbovie virš šešiasdešimties Universiteto studen tėje. Pora metų padirbėjau, o iš trečio tų, po porą dešimčių iš kitų aukštųjų mo Kalbino Liutauras Leščinskai karto mane priėmė. įstojau aštuoniasde kyklų. Iš Pedagoginio yra, iš Dailės Nuotr. Lino Mickevičiaus šimt ketvirtaisiais metais. Mokslus pabai akademijos, iš Konservatorijos. Po to Jau antrus metus Vilniaus universitete kapelionu tarnauja kunigas E/TVYDAS MERKYS. Artėjant Šventoms Kalėdoms „ Universitas Vilnensis ” ir nutarė pasikalbėti su šiuo įdomiu žmogumi ne tik apie šventes, bet ir apie jį patį
Universitas Vilnensis
93.12
UNIVERSITETE I Š.m.
lapkričio 18 d. Senato posėdyje (pro|>kolo nr.16) 1. Nutarta: 1.1. KHF papildyti verslo administravimo I vadybos specialybe (vietoje ekonomikos spelalybės). 1.2. EKF papildyti verslo administravimo ir lidybos specialybe (vietoje vadybos specialy|s). 1.3. Pakeisti politologijos specialybės pavalinimą į politikos mokslų specialybę. 2. Patvirtintos 1994 m. studentų priėmimo ■VU taisyklės su pataisomis. 3. Išnuomotuose Universiteto mokomuoĮuose korpusuose ir bendrabučių patalpose Iždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais ir Los vartoti. Š. m. gruodžio 2 d. Senato posėdyje (proLkolo Nr.17) NUTARTA: Studentai gali studijuoti keluose fakultetuose dėstomus dalykus ir rinkti Ireditus tų fakultetų dekanų sutikimu. Studentai, norintys pereiti studijuoti į kitą Lkultetą, turi laikyti stojamuosius egzaminus lendra tvarka. Į Š. m. gruodžio 9d. Vilniaus universiteto taryboje: I 1. Patvirtinti naujai išrinkti Tarybos nariai. I 2. Tarybos Garbės nariu išrinktas prof. lib.dr. J. Kubilius. I 3. Tarybos ir Senato sekretoriumi išrinktas lrof.hab.dr. A. Jurgaitis. I 4. Prof.hab.dr. A Stabinis, prof.hab. Ir. A Šidlauskas, prof.hab.drTATSliogeris iš lakti Senato nariais. I 5. Suformuotos komisijos: 1) Akademinų reikalų; 2) Mokslo reikalų; |> Tarptautinių ryšių; 4) Finansinių reikalų; I) Ūkio reikalų; 6) Etikos. 6. Iškelti kandidatais į Lietuvos Mokslų kkademijos tikruosius narius: 1. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyluje filosofijos spec. prof.hab.dr. R. PAVI LIONIS. 2. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų kyriuje fizikos spec.prof.hab.dr. A. PISLARSKAS. 3. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų kyriuje fizikos spec. prof.hab.dr. J. VAIT KUS.
Iškelti kandidatais į Lietuvos Mokslų Akacmijos narius korespondentus: 1. Biologijos, medicinos ir žemės ūkio Dukslų skyriuje medicinos spec.prof.hab. Ir. V.SIRVYDAS. 2. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyiuje lietuvių kalbos spec.prof.hab.dr. A.GIRPENIS. 3. Biologijos, medicinos ir žemės ūkio noksiu skyriuje biologijos spec.prof.hab. r. A GLEMŽA. 4. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyuje filosofijos spec.prof.hab.dr. E. NEKRAAS. 7. Prof.hab.dr. B. JUODKAI skirta neonkursinė profesoriaus vieta. 8. Vieneriems metams pratęstas TaikomųL mokslų instituto nuostatų galiojimas. 9. Patvirtinti profesoriaus ir docento var ai. 10. Patvirtinti priedai prie pareiginių atlygt im ų bei j ų mokėjimo tvarka. 1L Taryba pritarė nuostatai neprivatizuoti amKariii universiteto bendrabučiuose, bal-
3
NEBESUSPĖJAU TAPTI KOMJAUNUOLIU siog buvo tokia būtinybė. Pasiūlė balotiruotis kam nors iš parlamentarų. Iš pradžių buvau vienas kandidatas, vėliau atsirado medikas R. Šapranauskas. Išėjo graži konkurencija. Ap skritai, manau, kad įpėdinius tiek į valdybos pirmininko, tiek į parlamento prezidento pos tus reikėtų ruošti iš anksto. Nes, atėjus naujam žmogui, daug ko nežinant, neišmanant pačios sistemos, yra sunkoka ir, kol pats mokaisi dirbti, Studentų atstovybės veikla stovi vietoje.
Keletą žodžių apie savo rinkiminę programą? Strateginiai tikslai, kuriuos išdėsčiau ir savo rinkiminėje programoje, buvo tokie: pasiekti, kad visi žinotų Studentų atstovybę, ir po to, kad ne tik žinotų, bet ir norėtų ja pasinaudoti. At stovybė būtų naudinga studentams, taptų Rea liai studentus atstovaujanti įstaiga. Studentų atstovybė ir dabar daug daro studentų labui, bet ta informacija jų nepasiekia. Reikia stimulo studentams, kad jie norėtų eiti į Atstovybę.
Kaip tai žadate įgyvendinti?
VU Studentų atstovybės ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje rinkimus į VU SA parlamento prezidento postą lai mėjęs Julius DOVIDONIS sutiko atsaky ti į keletą „Universitas Vilnensis” žurnalisto klausimų apie studentišką veiklą, rinkiminę kompaniją, taip pat apie save. Esu gimęs Žemaitijoje, Klaipėdo je 1973 m. sausio 7 dieną. Kaip ir visi, lankiau darželį, mokyklą. Komjaunuoliu neteko būti, nors ir labai vertė, tačiau prasidėjo Sąjūdžio laikai ir nebesuspėjau. Spardžiausi, spardžiausi ir nebesuspėjau. Dar neišlaikęs abitūros egza minų, devyniasdešimt pirmais įstojau į Vilniaus universitetą, ekonomikos specialybę. Dabar esu trečiame kurse, įgijau gamybos vadybos specializaciją. Studentiškoje veikloje pradėjau dalyvauti jau nuo pirmo kurso: Lietuvos ckononistų-menedžerių draugijoje, Ekonomistų fakultetinėje organizacijoje (AIESEC). Buvau eilinis narys, vėliau atstovavau ją vienerius metus Studentų atstovybės parlamente. Taip netyčia susiklostė, kad tapau ir VUSA parla mento prezidentu.
Vis dėlto, kas paskatino juo tapti? Kaip aš atėjau į parlamentą? Tai buvo visai netikėtai. Kai mokiausi pirmame kurse, net ne žinojau, kad yra tokia Studentų atstovybė. Pa vyzdžiui, į AIESEC pakliuvau visai netyčia: perskaičiau skelbimą, kad įdarbina. Aš nuėjau ir pradėjau tenai dirbti. Į Studentų atstovybę taip pat atėjau perskaitęs skelbimą. Įsikalbėjus apie studentiškas organizacijas, man ir pasiūlė: judi truputį AIESEC'.’e, gal ir Studentų atstovy bėje pajudėtum? Aš sutikau, nes man įdomu ir nauda iš tas veiklos tikrai yra. Ne materialinė, bet apskritai bendražmogiška. Yra galimybė pažinti daug naujų žmonių, dėstytojų, neblogos galimybės ir pakeliauti. O pakliūti į parlamentą
Žinoma, vienas nieko nepadarysi. Neati tempsi studento už skvernų. Yra nuo kiekvieno fakulteto po du parlamentarus, yra fakultetų sekretoriai, reikėtų reklamuoti VUSA veiklą, pavyzdžiui, per studentiškas šventes arba kad ir per imatrikuliaciją, kada įteikiami studentų pa žymėjimai. Pirmakursius sveikina dekanas, dėstytojai pasakoja apie savo dėstomus daly kus, kodėl tarp jų negalėtų įsiterpti ir fakulteto Studentų atstovybės sekretorius, papasakoti apie VUSA veiklą, teikiamas galimybes.
Ar jau buvo susirinkęs VUSA parla mentas, kaip sekėsi vadovauti? Parlamentarai buvo susirinkę, pavyko su rinkti kvorumą, todėl išsprendėme labai daug susikaupusių klausimų. Ankstesniame parla mente nuolatos nebuvo kvorumo, todėl jis praktiškai neveikė. Patvirtinom VUSA parla mento reglamentą, pateikėm VU administraci jai pasiūlymus dėl „Žaltvykslės” ir „Amicus” nuomos. Mes norėtume, kad į nuomos sutartis būtų įtraukti punktai, suteikiantys teisę tomis patalpomis bent du kartus per mėnesį pasinau doti VUSA studentiškų renginių organizavi mui. Taip pat sieksime, kad firmos, kurioms šios patalpos išnuomotos, studentus maitintų už žemesnę kainą. Dabar iš išnuomotų patalpų Universitetui nauda, o Universiteto gyvento jams studentams naudos jokios.
Kokie numatomi artimiausi VUSA renginiai? Dabar Kalėdos, Naujieji Metai, studentai laiko sesijos egzaminus, įskaitas. Žadame susi rinkti visi parlamentarai, sekretoriai paminėti Naujųjų metų. Siūlėme parlamentarams nors nedideles šventes surengti ir fakultetuose, kad ir loterijas, naujametinį paštą. Studentai galėtų parašyti laiškus dekanui, dėstytojams arba mums į VUSA Galbūt kai kurie tai ir padarys.
Linkiu gerų švenčių, produktyvių Naujųjų metų parlamentui ir dėkoju už pokalbį.
Universitas Vilnensis
4
1993.12
Beje, laikraščiui tik garbė, kad daugeli buvusių, dabartinių ir būsimų literatūros garsenybių debiutavo ir debiutuos „Uni versitas Vilnensis”. Grįžtant prie poezijos vakaro dar verta j paminėti, kad jo rengėjai ir dalyviai jau čiasi taip pat, kaip ir po „Filologijos rude j nų”. Nuosava kūryba atiduodama į plėšrias klausytojų bei kritikų rankas, buvo perpildyta ne nuosavos nuoskaudos, abejonės bei kūry tik studentais, bet ir binės tragedijos nuplautos ašaromis ir/ar dėstytojais. alkoholiu ir dabar, kaip ir kasmet, galimai Galima buvo ramiai ruoštis artėjančiai sesijai. Toks gy laukti, kad vyks sa venimas. votiška „dvikova” Liutauras Leščinskas tarp „Svetimų” ir „Kalvės” ar bent jau konkursas, kuriame žiuri išrinktų ge riausiąjį, tačiau ne Originalūs pono studento Andriaus buvo nei dvikovos, svarstymai apie Vilniaus universitetojaunų-1 nei konkurso, nei jų literatų poezijos vakarą žiuri. Vakaro vedan tysis D. Valančiaus Vienus laidojame, kitiems leidžiame! kas be ilgų komentarų pristatė kiekvieną dalyvį (jų buvo apie dešimt), dalyviai per gyventi. Uždegame žvakutę gyviems, šaky I skaitė eiles, buvo paklausyta šiek tiek darni „nurimkite, - tai jaunųjų imatriku l gyvos muzikos; štai ir visas poezijos vaka liacija, taigi, leidžiame tarti pirmusl žodžius”. Vieni susirgę senių liga, kiti dari ro scenarijus.
Prologas „SVETIMI”
ir „KALVĖ”
***
Taigi, nepaisant girtuokliško rudens, pinigų stygiaus, metafizinio siaubo ir kitų nūdienos aktualijų, jaunieji Vilniaus uni versiteto poetai sugebėjo ne tik išgyventi, parašyti eilių, bet ir jų paskaityti. Šaunus renginys „Filologijos ruduo”, į kurį susibėgdavo visų fakultetų, kitų aukš tųjų mokyklų, galų gale - Pilgatvio ir jo prieigų žodžio meistrai, šiais metais nebevyko. Sunku pasakyti, ar jau tikrai buvo laikas mirti šiai kažkada plačiai skambėju siai tradicijai. Vis dėlto poezijos vakarai, nors ir ne tokio stambaus masto, įvyko tiek Vilniaus pedagoginiame universitete, tiek mūsų Alma Mater. Šiemet. Dabar. Kai publika jau susitaikiusi su „Filologi jos rudens” mirtimi. Apie „pedagogų” poezijos vakarą su dėtinga pasakyti ką nors rimto. Dažnas jaunas žmogus rašo, eiliuoja rimuoja. Na, kas pasakys, kur ta riba, skirianti rimtą eilėraštį nuo mokykliškų rimų apie liūdesį ete? Galima ramiai skaityti ir tokius eilia vimo bandymus, bet tada nederėtų rengi nio pavadinti „poezijos vakaru”. Ir taip jau poezija šiais laikais dažnai įžeidinėja ma. Ar Vilniaus universiteto literatai nėra per daug geros nuomonės apie save - irgi mįslė. Bet tekstai, perskaityti mūsų Uni versiteto poezijos vakare, kažkodėl labiau priminė eilėraščius, nei „pedagogų”. Va karą organizavo ir jame dalyvavo iš Uni versiteto kilusi poetų grupė „Svetimi” bei Universiteto literatų būrelis „Kalvė”. Gal griežta autorių atranka, gal objektyvesnis jų požiūris į savo kūrybą nulėmė vakaro veidą, bet apie jį atsiliepiama kaip apie rimtą bei profesionalų. Kaip ten bebūtų, bet Filologijos fak. V. Krėvės auditorija
Ar liko patenkinti klausytojai? Po va karo buvo daug kalbų, apkalbų bei ko mentarų, iš kurių išryškėja viena nuomonė: jaunųjų poezija tiesiog tragiš kai liūdna, niūri, skaudi ir t.t., ir pan. Ką gi, kaip gyvename, taip ir rašome. Galbūt teisėtas ir kitas priekaištas, kad visų vaka ro dalyvių poezija kažkuo panaši. Na, įsi vaizduokime, kad, kai panašaus amžiaus žmonės mokosi pas tuos pačius dėstyto jus, dažnokai kartu dirba ir linksminasi, jų pasaulėjautoje lieka kažkas bendra. Ir iš viso, visi poetai panašūs tuo, kad jie po etai. Čia jau nieko nepadarysi. Trečia ir paskutinė rimta klausytojų abejonė - ar ne per daug tos poezijos? Ar ne per daug besiskelbiančių poetais tiek Vilniaus universitete, tiek visoje Lietuvo je? Sako - daug pašauktų, bet mažai iš rinktų. Šiame Universiteto poezijos vakare visi dalyviai tebuvo tik vienais iš „pašauktųjų”. „Išrinktuosius” skirsite jūs, poezijos gerbėjai. Galbūt ne dabar, o po kelerių, ar kelių dešimčių metų. Panaši abejonė iškilo ir „Universitas Vilnensis” redakcijos kolektyvui: Ar ne per daug vietos ir dėmesio laikraštyje ski riama poezijai? Šio straipsnio autoriaus nuomone, poetai bei prozininkai - vie ninteliai Vilniaus universiteto profesio nalūs menininkai. Juk VU neruošia nei dailininkų, nei muzikų, nei aktorių. Tad kodėl gi neskyrus Universiteto leidinyje daugiau vietos saviems žodžio meistrams?
neužsikrėtę, bando kalbėti pašnibždomis! apie tai, kas kalasi širdyje, jausme, prote! o po to užpilti išjudintą liepsną kita liepsi na. Taigi, obelis paskiepyta, svarbu, kacl būtų syvai. Obels kamieną griaužia kirmi į, nai. Ir pasigirsta aidintis skausmas kap< i jamos obels. Užauginau šią obelį - pats 1 nukirsiu, nes ji nevaisinga. Tai laukinė 1 obels dalia. j( Retorinis klausimas: kodėl filologai (konkrečiau - literatai) tokie tragikai.’! įsivynioja į save ir atrask žmogų, kad nori! Retorinis paaiškinimas (pasvarsiyl mas): todėl, kad pagimdytų kažką amžine]
'93.12
Universitas Vilnensis
5
VU STUDENTŲ ATSTOVYBES ATASKAITINĖ-RINKIMINĖ KONFERENCIJA
originalaus ar (disjunkcija) suprastų, p skiepus laužyti iš vešlaus daržo. Jei mas - ne (matricos nebraižysim, kad ių suprantamiau), tai antras - taip, dinasi: (o kas išėjo) vietoj obuolių panai sužydėjo, net nesulaukę pavalio. Kažkas sušuko: Ir ant berželio!!! Ne Į obels.
Toliau: Jie reaguoja į šalčius, kas pilkuoja vegetavimą. - Va čia tai išradimas, - pasakė bio|ė ir atlėkė su patarimais, - šiltnamy, namy reikėjo, ir stogą stiklo. Toliau: Sueis visi: savi ir svetimi, tenę ir paliegę, atskris dvaselės, po to biologė su matematikais ir fizikais, o i ir klasikai, ir filosofai su logikais, psichologai su astronomais ir aktos. Pačiame centre, na aišku. Dirihtas. Na taip. Visi čion. Sugūžėjo, įkalbėti. Šviesa pradingo, žvakė ta, i Aš: Kas ten? Tyliau, o tai išgirs. Vėlė! VėlėlTai. Ir pradeda skrajoti, taip gražu net a. Aš: O kas įvyko? P: Tai renesansą prikalė prie vartų... Visi susimąstė: svarbu tik laistyti fom. Biologė: Ir ne bet kokiom, o tik pi receptą... Visi: Tai jiems geriausia! Toliau: O jei rimtai: vakarėlis šau• perspektyvos akivaizdžios, - nusinkštė Krėvė ir apsivertė ant kito o. Donatas atidavė Dispečerienei tą...
ANDRIUS Nuotr. Lino Mickevičiaus
Lapkričio 24 dieną Saulėtekio alėjoje, „Arnicus” salėje vyko Vilniaus universite to Studentų atstovybės ataskaitinė-rinki minė konferencija. Joje turėjo dalyvauti šimtas dešimt delegatų nuo dvylikos VU fakultetų, dalyvavo devyniasdešimt penki. Delegatai į konferenciją buvo keliami fakultetinėse konferencijose. Jos įvyko de šimtyje fakultetų, tačiau matematikai atstovų nedelegavo, o Gamtos ir Komuni kacijos fakultetai konferencijų nesurengė. Šiemet į studentų organizaciją įsijungė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų atstovai. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir gausus svečių būrys: A. Vigelis, S. Basijo kas, G. Kerušauskas, D. Jusakėnas, A. Jonkus ir kt. buvę studentai ir darbuo tojai, dirbę VUSA ar kitaip susiję su jos veikla. Konferencijos dalyviai išklausė VUSA prezidento Nido Čepkausko ataskaitą, ku rioje jis paminėjo problemas, su kuriomis susidūrė prezidentavimo metu, darbus, kuriuos pavyko padaryti. VUSA Valdybos pirmininkas Artūras Macijauskas savo ataskaitoje susiejo da bartinę Studentų atstovybės veiklą su savo pirmtakės VU Studentų sąjungos veikla bei su kitomis studentiškomis organizaci jomis, pažymėdamas, kad visos jos susidu ria su panašiomis problemomis, todėl dažnai bando kartu jas ir spręsti. Taip pat pranešėjas išvardijo pagrindinius darbus, kuriuos VUSA per šiuos metus darė, pa minėdamas ir tai, ko įgyvendinti nepavy ko. VUSA sprendė socialinius-buitinius reikalus, bandė daryti tvarką bendrabu čiuose, prisidėjo prie studentiškų švenčių rengimo, dalijo labdarą, platino Tarptau tinius studentų pažymėjimus, teikiančius daug lengvatų į užsienį išvykstantiems stu dentams. Įgyvendinant įvairias apsikeiti mo programas, daugiau nei šimtui studentų buvo suteikta galimybė apsilan kyti keliose Europos šalyse, taip pat priim ta ir nemažai svečių iš Vokietijos, Olandijos, Švedijos ir kt. Baigdamas savo
Lietuvos Studentų sąjungos Preziden tas Saulius Basijokas papasakojo apie LSS problemas, ryšius su kitomis aukštosiomis mokyklomis, pažymėjo, kad VU Studentų atstovybė - viena iš aktyviausiai veikian čių organizacijų Lietuvos aukštosiose mo kyklose. Universiteto administracijos atstovas Aidas Vigelis akcentavo, kad ligi šiol nėra labai reikalingos sutarties tarp Studentų atstovybės ir VU administracijos. Tai api brėžtų abiejų pusių santykius. A. Vigelis atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus. Konferencijoje peržiūrėta ir kai kurių neaktyvių organizacijų narystė. Kadangi Studentų teisininkų draugija, Ekonomistų-menedžerių draugija, Anglų klubas ir Skautai nepateikė raštiško prašymo dėl narystės VUSA, jų narystė buvo nutrauk ta. Matyt įdomiausias ir svarbiausias kon ferencijos akcentas buvo VUSA preziden to ir valdybos pirmininko rinkimai. Kandidatai į VUSA prezidentus - Julius Dovidonis, remiamas Ekonomikos, teisės ir Fizikos fakultetų, ir Regimantas Šapra
nauskas, remiamas Medicinos, Istorijos ir Chemijos fakultetų - pristatė savo rinki mines programas. Į VUSA valdybos pir mininko postą balotiravosi vienas kandidatas - Artūras Macijauskas. Įvykus balsavimo procedūrai paaiškė jo, kad VUSA prezidentu išrinktas Julius Dovidonis (surinko 43 balsus), o VUSA valdybos pirmininku - Artūras Macijaus kas (surinko 89 balsus). Taip pat išrinkta Revizijos komisija. Pasibaigus oficialiai konferencijos da liai, savo jėgas („rankų laužimo pratime") išbandė eksprezidentas N. Čepkauskas ir konferencijoje išrinktas J. Dovidonis (svečiai prisiminė, kad jau ne pirmi metai laimi naujai išrinkti prezidentai - įdomus progresas). Tuo konferencija savo darbą baigė. Studentų laukė kava ir diskoteka, naujųjų studentų vadų - diskusijos ir sveikinimai, o konferencijos rengėjų - poilsis. VUSA pranešimą A Macijauskas padėkojo vi tęsia savo veiklą. siems dirbusiems VUSA ir palinkėjo sėk mės naujai išrinktiesiems. „U.V.” inform.
Universitas Vilnensis
6
Studentų „Universitas Vilnensis” redakto rius į įvykio vietą buvo iškviestas pusėj pirmos nak ties. Įvykio vieta buvo giliausiai įsi terpęs į aplinkinius pušynus bendrabu tis Nr.15 Saulėtek io alėjoje. Artėjant nuo miesto pusės aiškiai išsiskyrė kitų tarpe stūksantis niūrus ir vienišas tarsi našlaitis šešiolikaaukštis galiūnas užtemdytais langais. Trijuose iš jų nedrąsiai plevenančios žvakės ir mėnulio pilnaties balkšvos šviesos retkarčiais išryškinami tamsių, vėjo genamų debesų kontūrai priminė nesenus įvykius Rusijoje - Baltųjų rūmų šturmą. Netrukus paaiškėjo, kad yra ir maištininkų. Bendrabučio kori doriais tarsi šmėklos klaidžiojo žvakė mis ir prožektoriais ginkluoti siudentai, veikė streiko komitetas. Elektra išjungta, vienintelis telefonas neveikia, kai kuriuose aukštuose užsi kimšus kanalizacija. Buvo intensyviai aptarinėjamas Rektorato šturmo klau simas. Pirmajame aukšte neseniai įrengta me budėtojo kambarėlyje nieko nebu vo. Kaip pasakojo studentai, sargas, nesuprantąs nei lietuviškai, nei rusiš kai, nei lenkiškai (o kalbininkai nemo kėjo „po prostu”), iš viso kažkur pabėgo. Matyt, ieškoti šilumos. Tos nakties skundų serijos grupavo si į tokius punktus: 1) antri metai visa me bendrabutyje periodiškai dingsta elektra; 2) vanduo nuolat apsemia tua letus, prausyklas, virtuves; 3) dalis duji nių viryklių neveikia; 4) nors bendrabutyje įrengtas naujas budėtojo kambarys, budėtojo ten nebūna, arba jis miega, todėl niekas nesaugo studen tų kambariuose palikto turto, o už din gusį niekas neatsako; 5) naktimis bendrabučio radiatoriai atšąla ir dažnai temperatūra kambariuose nesiekia 10°C; 6) dažnai neveikia liftai, nėra kaip iškviesti greitąją pagalbą, liftinin kus, policiją ir 1.1. Pagrindinė neramu mų priežastis buvo elektra. Ji nuolat dingsta jau visą savaitę. Tokia katastro fiška situacija, kai dingo visame bend rabutyje, buvo pirmoji. Tąkart studentai šturmą atidėjo, tačiau surašė
tylėjimas prof. Algirdą Jur gaitį. Studentai buvo išklausyti ir šviesa į bendrabutį grįžo. Ne iš karto, dar kurį laiką ap temdavo tai pusė, tai keletas bendra bučio kambarių langų, kol galų gale Iljičiaus lemputės nebeužgeso ir įsitvyrojo šviesa. Universiteto elektrikų nuomone, pagrindiniai sau gikliai perdegdavo nuo perkrovimų, nes studentai nori gyventi šiltai ir prisi jungia aibes šildytuvų. Gal buvo ir kitos priežastys. Klausantis skirtingų nuo monių visa tai panašu į abipusę eklek tiką. Norite turėti šviesos - taupykite šilumą. Pagrindiniai saugikliai perde ga, o aukštų saugikliai - kažkodėl ne ir t.t. ir t.t. Pasak profesoriaus A. Jurgaičio, bendrabutis Nr.15 - vienintelis, kuria me nebuvo padarytas kapitalinis re montas ir, matyt, teks jį daryti, nes kosmetiniai pataisymai reikalų nebepagerins. Iš esmės visos problemos atsiremia į pinigų trūkumą, nes patalpų remontui pinigų trūko ir truks, valstybės biudže tas kiauras ir tuščias, o kultūrai ir moks lui vis dažniau tenka atsidurti pelenės vaidmenyje. Kaip ten bebūtų, o j šviesos stygių operatyviausiai sureagavo Saulėtekyje įsikūrusių komerci lių kioskų savinin kai, pradėję pardavinėti žvakes. Yra pa klausa, yra ir pasiūla. Kadangi jau yra ir šviesa, todėl peršv. Kalėdas ir Naujuo sius metus filologų bendrabutyje tik riausiai degs daug sutaupytų žvakučių. Jei kils gaisras, pavyks iškviesti ir gais rininkus - telefonas veikia, o senstelėję budėtojai (-os) saugo studentų (-čių) ramybę. Gyventojams (-oms) išdalinta vata, kad jie užsikamšytų langus ir kitus plyšius, kurių bendrabučio projektuo tojai nebuvo numatę. Taigi, išeitys ras tos ir nėra to blogo, kuris nesibaigtų dar blogiau - studentams, matyt, vasarų teks pereiti į kampininkų statusą, nes bendrabutį reikės apleisti ir šaunūs Universiteto statybininkai per vasarą jį sulopys. O rudenį bendrabutis Nr.15 pasitiks gyventojus tarsi Šv.Jonų bažny čia Romos Popieži' "us d' lėlė šventė.
1993.12
AKADEMINĖS SPAUDOS APŽVALGA Kauno medicinos akademijos studentų „Varpo” draugija, įkurta 1993 m. kovo 11d., išleido naują laikrašti] jaunimui „JUVENTUS”. Pirmajame nume ryje laikraščio leidėjai pateikia pagrindines draugijos veiklos kryptis. „Siluetų” serijoje Nijolė Pliuraitė-Andrejevienė pasakoja apie vieną iš liberalinės varpininkų spau dos kūrėjų, leidėją ir platintoją, daugelio visuomeninių organizacijų narę Feliciją Povickaitę-Bartkuvienę. Taip pat laikraštyje spausdinamas straipsnis apie varpininkų pasekėjus anapus vandenyno, du straips-į niai „Šis tas iš jaunųjų daktariukų gyveni ! mo” ir kt. („Juventus”, 1993 lapkričio 1 d.) I
*** Lietuvos Žemės ūkio akademijos laik raštyje „Žemyna” (gruodžio 1-14 d.) Sau! liūs Marcinkonis pristato grupės FOJĖ! leidyklos „Tigras” išleistą knygelę „Aš atsil suksiu atgal". Paskutinį sekmadienį=Ar : rius Mamontovas. „Paskutinį sekmadienį,, - pati brangiaul šia man daina, nes kažkada mano močiut! su mano seneliu, kai dar buvo jauni ir nesu situokę, susipyko, nusprendė, jog daugiai niekada nebesusitiks. Ir senelis staiga už i dainavo: „Paskutinį sekmadienį atiduot mano meilei...” Senelė apsiverkė ir jie sus įl taikė... po to - gimė mano mama, o dar pi to - gimiau aš."
*♦* Kauno medicinos akademijos laikrašty je „AVĖ VITA" (gruodžio 13 d.) doc. Gerat das Šauklys, remdamasis Pjero PfeferK knygos „Borneo džiunglėse” tekstu ana zuoja „Kuo lietuviai skiriasi nuo dajakų?' „Po krikštynų prasidėjo baisingas gi tuokliavimas... Į verandą buvo sunešti didžiuliai molin i ąsočiai pilni degtinės, ir stipriai pririšti pn stulpų, kad geriantieji jų neapverstų. Kai svetimšalius mus pakvietė pirmuosius bambukinį vamzdelį patraukti šio drums! skysčio, kuriame knibždėjo kažkokių maži gyvūnėlių. Tai buvo rūgštus, nemalona.1 skonio skystis, kuris pasirodė gana stipt J Beje, dajakams tas gėrimas irgi ne per 1 blausiai patiko, nes kai ateidavo jų eilė, Į susiraukdavo dar nė neparagavę.”
h
*♦* Šiaulių pedagoginio instituto laikrašty a „PEDAGOGAS 1993 lapkričio 23 d., iq
1993.12 Lietuvos studęptų sąjunga 993 m. kovo jnėnesį kreipėsi į ietuvos Respublikos Prezicntą prašydamas sudaryti pamkesnes sąlygas jaunimui iekti aukštojo išsilavinimo. Kreipimesi buvo prašoma apildomai finansuoti (dotuo) aukštųjų mokyklų studenškų bendrabučių išlaikymą, atikslinti įstatymus, nustatanius valdžios atstovų įgaliojitus studentiškuose benrabučiuose, sudaryti studėnams galimybę gauti studijų reditą, garantuoti nemokamą tedicininį aptarnavimą aukšųjų mokyklų studentams, stuentiškų profilaktoriumų nansavimą, garantuoti 50% uolaidą važiuojant tarpmiesniais autobusais bei traukl iais, sudaryti sąlygas stuentams užsidirbti lėšų pragykenimui ir studijoms, -udaryti alankias sąlygas jaunimo oranizacijų steigimuisi ir veiklai kt. Lietuvos Respublikos Preidentas pritarė prašymams dėl reditų bei transporto nuolaių ir Finansų ministerija pamgė nutarimo projektą „Dėl ūdiju kreditų suteikimo vais tinių aukštųjų mokyklų dieinių skyrių studentams”. Nutarimą parengė ir įtraukė į jį u saliamoniškus punktus: ) nustatyti, kad nuo 994 m. sausio 1 d. Lietuvos espublikos studentai, besilokantys aukštosiose mokyk>se ir negaunantys stipendijos valstybės, gali gauti studijų reditą; 2) studijų kredito iš-kliai yra Lietuvos valstybės iudžeto lėšos, kurios 1994 me ras skaičiuojamos 85 procen»ms dieninio skyriaus udentų po 0,8 minimalaus ragyvenimo lygio per mėnesį, iomis lėšomis disponuoja dstybinė mokslo, studijų ir :chnologijų tarnyba. Vilniaus universiteto Rek’riaus prof. R. Povilionio uomone, projektas, kurį pa;ngė Finansų ministerija, nors vadinamas „kreditų siste>a”, iš esmės yra stipendijų pa kitimas kreditais, o turint Ovoj tai, kad kreditus reikės ąžinti, yra pačios kredito ir
Universitas Vilnensis paskolų teikimo idėjos diskreditavimas. Rektoriaus nuomo ne, paskola turi būti pakan kama, kad žmogus galėtų nor maliai mokytis, pavalgyti, apsi-
7
tolimojo susisiekimo autobu3. Valstybės kreditų studijoms sais. VU rektoriaus pr0(.y,y»{s/eikiama iš valstybės biudžeto R. Pavilionio nuomone, deniai turėtų būti tam Jt jAG IBOZ U I prasme privilegijuoti bent šiuo.TAI4/ Stiidentųitįs; tyuę; telkiama « *' *
5 i J (! !24 P^asyvenirao lygių M f W dyd/ioj shįflij^ kreditų :v kiekvieniems,studijų metams'. <' ' S.Viša vienų meti] shidijlį kre dito suma galibūd’jiaiifalif per (l'lenių! hrba Ajii kartus r^emestro
įKOVŲ UŽ BŪVĮ KRONIKA
JNlWl OIHIHOTAKA? urna nustatoma,
rengti, tenkinti savo minima lius kultūrinius bei materiali nius poreikius. Žinoma, nu matant terminą, per kurį kredi tą reikėtų grąžinti. Be to, turė tų būti numatyta galimybė sumažinti ar iš viso anuliuoti grąžinamą sumą, jei studentas parodo puikius rezultatus stu dijose. Toks kreditas iš tikrųjų pa siteisintų ir turėtų efektą. Visa kita yra tik biurokratiniai išra dimai, kurie nei kiek nepage rins studentų padėties, tik sudarys regimybę, tarsi valsty bė padeda studentams. Remiantis šiomis nuostato mis, kurioms pritarė ir kitų aukštųjų mokyklų rektoriai, Lietuvos Studentų sąjungos prezidentas Saulius Basijokas pateikė naujus pasiūlymus Sei mui ir Vyriausybei, kuriuos ir spausdiname straipsnio pabai goje. Ar bus į juos atsižvelgta? Kaip pasakojo LLS preziden tas Saulius Basijokas, šiuo metu vyksta derybos su atsa kingais įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atsto vais ir bent jau kai kuriems siū lymams linkstama pritarti. Rimtas argumentas yra ir tai, kad studentų kreditavimo sis tema jau antri metai veikia ir duoda teigiamų rezultatų Esti joje. Kur kas sudėtingesnė situ acija dėl transporto lengvatų. Nors studentams perkant nuo latinius bilietus važiuoti mies to transportu dabar teikiama 80% nuolaida, tačiau šito pra šyti tenka kiekvienais metais iš naujo. Norėtųsi šiokių tokių garantijų. Beveik visose civili zuoto pasaulio šalyse studen tams teikiamos 50% nuolaidos važiuojant vietinio susisiekimo traukiniais bei priemiestinio ir
požiūriu, nes šiaip jau yra vieni iš labiausiai nuskriaustų visuo menėj. Valstybė nei kiek ne prarastų, o studentai jaustųsi šiek tiek saugesni tokioje vals tybėje, kuri gali jiems padėti. Kokie bus derybų su vyriau sybe rezultatai? Nors jokių do vanų studentams Naujųjų metų proga nežadama, vis dėlto kreditų sistema anksčiau ar vėliau, atrodo, bus įvesta, o bilietus į traukinius ir autobu sus studentams dar kurį laiką teks pirkti už pilną kainą. Gal kada nors bus atsižvelgta ir į kitus studentų prašymus. Beje, tai nemaža dalimi priklausys ir nuo pačių studentų supratimo, kad studentiškoms organizaci joms, aukštųjų mokyklų admi nistracijai, ginančiai studentų interesus, taip pat reikalinga studijuojančios visuomenės parama, dėmesys ir pritarimas. Nes niekas nepasirūpins stu dentu, jei jis pats to nepagei dauja, arba jei pageidavimo forma yra tik visuotinis nihiliz mas ir laukimas senelio Šalčio su dovanomis. Parengė
Aleksandras Valentas
Lietuvos Studentų Sąjungos pasiūlymai dėl studijų kreditų teikimo tvarkos 1. Valstybės kreditų studijoms gali gauti: a) Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai ir ma gistrantai, esantys Lietuvos pilie čiais ir nuolat gyvenantys Lietuvoje. b) Lietuvos Respublikos pilie čiai, studijuojantys užsienio aukš tosiose mokyklose. 2. Studentai, gaunantys sti pendiją, taip pat turi teisę imti studijų kreditų.
7. Kredito sutartis sudaroma pateikus bankui šiuos dokumen tus (Suderinti su banku): a) nustatytos formos pareiški mų; b) mokymo įstaigos sertifika tų, patvirtinantį prašančiojo stu dento statusų. c) kredito grųžinimo garanti nį susitarimų su juridiniu ar fizi niu asmeniu, kuris turi būti juridiškai patvirtintas fizinio as mens atveju. d) pasų ar kiti) asmens pažy mėjimų. 8. Kredito grųžinimas prasi deda vėliausiai po 24 mėnesių po aukštosios mokyklos baigimo arba po 12 mėnesių po aukštosios mokyklos palikimo dėl kitų prie žasčių. 9. Bendro kredito suma kartu su palūkanomis turi būti gražinta 15 metų bėgyje po aukštosios mo kyklos baigimo (palikimo). 10. Aukštosios mokyklos pa teikia bankams informacijų apie pašalintus studentus. 11. Kredito gavėjas privalo 30 dienų laikotarpyje informuoti bankų apie gyvenamosios vietos pakeitimų. 12. Kredito palūkanos yra 5% per metus. 13. Nuo laiku negrųžintos sumos imamos 25% metinės palū kanos. 14. Kreditų (su palūkanomis) gali grųžinti ir studento darbda vys ar sponsorius. Tai gali būti atlikta susitarimo tarp sponsoriaus (darbdavio) ir banko pa grindu. Jei toks susitarimas sudarytas, atsakomybė už mokėji mo terminų nesilaikymų tenka sponsoriui ar darbdaviui. 15. Aukštosios mokyklos ab solventui, įstojusiam į valstybinę tarnybų, bus padengiama 20% bendros kredito sumos. 16. Studentui, labai gerai bai gusiam aukštųjų mokyklų, valsty bė kompensuoja 15% bendros kredito sumos.
LSS prezidentas Saulius Basijokas
Universitas Vilnensis
8
STUDENTE !!! TU NORI DAUG IR GERAI PAVALGYTI? TU NORI DAUG IR GERAI PAMIEGOTI? TADA EIK Į VU SANATORINĮ PROFILAKTORIUMĄ! TIK UŽ 20 (DVIDEŠIMT!) LITŲ TU VISAS 24 DIENAS GY VENSI, VALGYSI, LANKYSI SAUNĄ. GALĖSI LANKYTI PROCEDŪRAS (MASAŽĄ IR T.T.), SUSITAISYSI DANTIS IR TAIP TOLIAU! VISA TAI TIK UŽ DVIDEŠIMT LITŲ!!! SANATORINIO PROFILAKTORIUMO ADRESAS: OLAN DŲ 51. TEL. 69-64-66. KREIPKITĖS KASDIEN!
STUDENTE!!! VU Studentų Atstovybė išduoda Tarptautinius studentų pažy mėjimus (International Student Identity Card). Šis pažymėjimas galioja kaip Jūsų asmens dokumentas ir suteikia daug nuolaidų užsienyje keliaujant traukiniais, oro transportu ir jūra, apsigyvenant viešbučiuose, kempinguose, poilsio centruose, lankant muziejus, parodas, kino teatrus, maitinantis restoranuose, nuomojam auto mobilius ir dviračius. Šiomis lengvatomis galima naudotis visame pasaulyje. Išleisti čia pinigai užsienyje jums atsipirks dešimteriopai. Pas mus galite įsigyti Tarptautinį studento pažymėjimą pačia mažiausia kaina 13 Lt. Smulkesnę informaciją apie konkrečias lengvatas įvairiose šalyse galima gauti VU Studentų Atstovybėje: Universiteto 3, Observato rijos kiemelis, tel. 61-79-20,61-44-14. Skubėkite! Laikui bėgant kainos didėja! STUDENTAS BE PAŽYMĖJIMO - STUDENTAS BE AT EITIES!!! Laukiame Jūsų
VU Studentų Atstovybė
DĖMESIO!
1993.13
: "Kalvė" ir kiti literatūros žmonės nuoširdžiai ; sveikina III k. filologą Arną Ališauską vestuvių • proga. Arnai, būk tvirtas dieną ir naktį!
"Kalvė"
:
i.............................. . Prieš du mėnesius Vilniuje įsikūrė Lietuvių Katalikų Šalpos filialas. Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa (LKRŠ) - organizacija Ame
rikoje, kuri padarė labai daug Lietuvos labui okupacijos metu. LKRŠ įsikūrė 1961 metais Niujorke ir turėjo teikti visokeriopą pagalbą Lietuvos Katalikų bendruomenei išeivijoje. Buvo įkurtas informacinis centras, perduoda ma informacija apie situaciją okupuotoje Lietuvoje, verčiamos Lietuvių Katalikų Baž nyčios Kronikos. Paskutiniais metais šios or ganizacijos dėka Lietuvą pasiekė labdaros siuntos su medikamentais, knygomis, drabu žiais. Keičiantis situacijai Lietuvoje LKRŠ kei čia darbo su Katalikų Bažnyčia aspektus. Or ganizacija rūpinasi katalikiškų institucijų vystymusi Respublikoje. Pavyzdžiui, ji dirba su katalikiškomis mokyklomis, katechetų centru Kaune, LKRŠ padeda rimtiems pro jektams ir organizacijoms rasti paramą (in-\
tentų, personalo darbuotojų, laikraščio „Universitas Vilnensis” žurnalistų žiniai! Jeigu jūs nenorite žiemą nešioti studentiškų
formacija, ryšiai, 1.1.) ir lėšų JAV. LKRŠ reikalų tvarkytoja yra Amerikos lie tuvė Rūta Virkutytė, o atstovė Lietuvoje - Re \ beka Martin. Organizacijos ofisas Vilniuje I
kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (bu
įsikūrė Universiteto 4, telefonas 61-25-58.
Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, hab. daktarų, asis
vote) Vilniaus universiteto studentai, patariame įsigyti įvairesnės studentiškos atributikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Vilnensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susi
domėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Universiteto 3, Observatorijos kiemelis tel. 61-44-14.
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL321.UŽS. Nr. 736 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė.
Redaktorius Aleksandras VALENTAS
Filologijos fakulteto ETF anglų kalbos katedra nuoširdžiai užjaučia savo kolegą Reginą Pažėrienę mylimam tėveliui mirus.
VU Med. F. III k. studentės D. Vitkutės pa žymėjimą Nr.9110453 laikyti negaliojančiu