Universitas Vilnensis, 2004 m. birželio mėn. Nr. 6 (1652)

hinc itur ad astra

2004 m.

universitas

vilnensis

Birželio mėn.

Platinamas nemokamai ^http:llwww.vilnen:iis.\-ii.l^J

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 6 (1652)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Mieli Universiteto absolventai, netrukus atversite naują gyvenimo puslapį, žengsite žingsnį kitokio gyvenimo link, tačiau mes kviečiame visuomet prisiminti gražiausius studijų metus, nepamiršti savo Alma Mater ir išlikti Universiteto ben­ druomenės nariais. Universitetui svarbi Jūsų partnerystė, todėl, siek­ dami palaikyti su Jumis ryšį, sukūrėme interneto tinklapį ir duomenų bazę, kurioje galite registruotis adresu http://alumhi.vu.lt. Užsiregist­ ravę būsite informuojami apie Universiteto, absolventų draugijų veik­ lą, būsite pasiekiamas studijų metų draugams.

Jau šiandien Universitete galite prisidėti prie trijų fakultetų Alumnų draugijų - Teisės, Ekonomikos ir Fizikos - veiklos. Skatiname Jus sekti jų pavyzdžiu ir burtis į fakultetines ir kitokias įvairių interesų Universiteto absolventų draugijas.

Kviečiame Jus vėl praverti senosios Alma Mater duris, sutikti senus draugus, pažvelgti į Universiteto šiandieną ir drauge kurti jos rytdieną.

Registruotis galite: ei. paštu: alumni@vu.lt. tel. (8 5) 268 70 98, kontaktinis asmuo - Ligita Vaitkutė Rašykite: IRVS, Alumnų sekcijai, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, Vilnius, LT-2734 Svetainė internete: http://alumni.vu.lt

Dėl studentų pažymėjimų galiojimo Birželio pradžioje, pačiame sesi­ jos įkarštyje, studentiją sujudino ne­ vienareikšmiškai studentų atstovybių vertinamas LR švietimo ir mokslo mi­ nistro A. Monkevičiaus birželio 1 d. pasirašytas ir birželio 4 d. „Valstybės žiniose“ paskelbtas įsakymas „Dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų pažymėjimų išdavimo tvarkos patvir­ tinimo“. (http:llwww3. Irs. Itlcgi-binl preps2?Conditionl—234513&Condition2=) Pagal naująją tvarką bus ku­ riamas vienodo pavyzdžio studento pažymėjimas visų aukštųjų mokyklų studentams. Ministerija paskelbė už­ darą konkursą dėl teisės organizuoti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų pažymėjimų gamybą ir išdavimą. Abe­ jonių studentų atstovams sukėlė mi­ nėtų nuostatų 4 punktas, kuriuo pa­ naikinami prieš tai galioję teisės ak­ tai, reglamentuojantys Lietuvos stu­ dentų pažymėjimo išdavimo, pratę­ simo bei galiojimo tvarką. Birželio 15 dieną BNS išplatintame pranešime spaudai VU TF dekanas doc. dr. Vy­ tautas Nekrošius teigia: „Vertėtų at­ kreipti dėmesį, jog ministro įsakyme laikomi negaliojančiais iki tol galioję ir su LSP susiję teisės aktai. Remian­

tis bendraisiais teisės principais, pa­ naikinus teisės akto galiojimą, nusto­ ja galioti ir to teisės akto sukeliamos pasekmės. Todėl šiuo atveju po mi­ nistro įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ Lietuvos studento pažymė­ jimo galiojimas netenka teisinio pa­ grindo“.

Anot ŠMM teisininkės Jelenos Voitkun, LSP galioja, nes ministro įsakymas nepanaikina jų galiojimo, ir studentai gali naudotis visomis LSP teikiamomis nuolaidomis. Šios dvi priešingos nuomonės ver­ čia atkreipti dėmesį, jog naujuosiuo­ se nuostatuose nėra reglamentuota senųjų pažymėjimų pratęsimo bei ga­ liojimo tvarka. Studentams šiuo me­ tu belieka tik laukti ŠMM įsakymo pa­ taisų, kuriomis, kaip teigė ministeri­ jos teisininkė, bus patikslinta ši tvar­ ka. Tikimasi, kad viskas paaiškės iki liepos pradžios, kai jau bus paskelb­ tas konkurso dėl LSP gamybos nu­ galėtojas. Šiuo metu studentai laisvai gali naudotis LSP teikiamomis nuolai­ domis. % Vilniaus universiteto studentai papildomos informacijos apie pa­ žymėjimus gali kreiptis į VU SA.

Naujieji VU Tarptautinio verslo mokyklos rūmai - dovana jubiliejų švenčiančiam Universitetui Gegužės 27 dieną Vil­ niaus universiteto Tarp­ tautinio verslo mokykla

šventė ne tik savo gimta­ dienį -15 metų sukaktį.

Tą dieną po rekonstrukci­ jos darbų atidaryti nauji ir modernūs šios mokyklos rūmai - vieno iš jauniau­

sių VU padalinių dovana 425-erių metų jubiliejų

švenčiančiam Vilniaus universitetui.

Prieš penkiolika metų pradėjusi savo veiklą Ekonomikos fakulteto patalpose, Tarptautinio verslo mo­ kykla jau turi savo rūmus. Pastatas, kuriame buvo įsikūrusi studentų val­ gykla, kiek vėliau - studentų pasi­ linksminimo ir diskotekų centras, da­ bar neatpažįstamai pasikeitęs.

Rekonstruotame moderniame pa­ state įsikūrė VU Tarptautinio verslo mokykla. Išgyvenęs įkurtuvių rūpes­ čius ir džiaugsmus pastatas lauks stu­ dentų jau šį rudenį. Nuo šiol tarp­ tautinio verslo studentai mokysis erdviame 5500 kvadratinių metrų komplekse, kuriame yra itin moder­

TVM studentai mokysis moderniame ir erdviame komplekse nios auditorijos su šiuolaikine mo­ kymo įranga, kompiuterių klasės, už­ sienio kalbų kabinetai, valgykla, kavi­ nė, dėstytojų kabinetai, biblioteka.

TVM naujojo pastato atidarymo iškilmėse dalyvavo ir mokyklos ko­ lektyvą sveikino VU Taryba, Sena­ tas, Vyriausybės, ambasadų atsto­ vai, partneriai, rėmėjai, kolegos. VU rektorius akad. B. Juodka sveikin­ damas kolegas teigė, jog šis įvykis vienas gražiausių jubiliejiniais Uni­ versiteto metais. Naujos TVM pa­ talpos papildė naujų VU pastatų ir centrų draugiją - pastaruoju metu Tarptautinių santykių ir politikos

mokslų institutas išsikėlė į rekonst­ ruotą pastatą, atidarytas Karjeros centras ir puiki tarpfakultetinė skai­ tykla. „VU misija telpa į tris žo­ džius - kurti, kaupti ir skleisti žinias. Šiems paprastiems žodžiams įgyven­ dinti reikalinga infrastruktūra, kuri leistų realizuoti tuos gražius Uni­ versiteto tikslus“, - teigė rektorius.

Akademikas TVM direktoriui doc. J. Kunčinai padovanojo jubi­ liejinę sidabrinę monetą.

Premjeras Algirdas Brazauskas prisiminė, kaip pasitaręs su tuome-

Nukelta į p. 2

Parodoje „Mokslas 2004“ VU pristatė naujausius mokslo pasiekimus Po dvejų metų pertraukos gegužės 25-28 dienomis Vilniuje, „Litexpo" parodų centre, buvo surengta II tarptautinė paroda „Mokslas 2004". Parodoje kartu su 60 kitų dalyvių prisistatė ir Vilniaus universitetas. 72 kv. metrų plote parodos lankytojus VU supažindino su taikomųjų ir fundamentinių mokslų potencialu, naujausiais pasiekimais bei moksline literatūra. Stenduose, parengtuose pagal tematiką, atsispindėjo naujausi mokslo pasiekimai per pastaruosius dvejus metus, dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose ir vykdomi projektai.

„U. V.“ inform.

Europos universitetų asociacijos ekspertai pateikė išvadas ir rekomendacijas Birželio 5-9 dienomis Vilniaus universitete su baigia­ muoju vizitu lankėsi keturi Europos universitetų asocia­ cijos ekspertai, kurie birželio 9 dieną Universiteto ben­ druomenei pateikė savo išvadas apie Universiteto veik­ lą ir rekomendacijas.

Plačiau apie tai skaitykite p. 2

Vida LAPINSKAITĖ, Mokslo skyriaus vyr. specialistė lankytojų dėmesį traukė Medici­ nos fakulteto mokslininkų demonst­ ruojamos vadinamosios dirbtinės ke­ penys ir dirbtinė širdis. Dirbtinės ke­ penys - mechaninė detoksikacijos sis­ tema, pagrįsta albumininės dializės metodu. Sis būdas padeda ligoniams ūmių kepenų apsinuodijimų atvejais, prailgina ligonio gyvenimo trukmę, kol jis sulaukia kepenų transplanta­

cijos. Dirbtinė širdis su išoriniais skil­ veliais ir pneumoelektriniu valdymo pultu yra skirta širdies nepakanka­ mumui gydyti.

Apsilankę prie medikų reabilitologų ekspozicijos galėjo myometru pasitikrinti raumenų funkcinę būk­ lę. Greta norintys matavosi kraujo­ spūdį, pulsą, įvertino savo sąnarių lankstumą. Tokią galimybę suteikė Gamtos mokslų fakulteto Bioche­ mijos ir biofizikos katedros moksli­ ninkų pristatoma kompiuterizuota matavimų laboratorija, leidžianti kompiuteriniu imituoti įvairius

gamtos reiškinius ir sudėtingus, brangius ir/ar tiesiog neprieinamus prietaisus.

Universiteto chemikai lankyto­ jams pristatė kuriamas naujas me­ džiagas bei technologijas. Skystųjų kristalų laboratorija demonstravo skystųjų kristalų, naudojamų kom­ piuterių, kineskopų, mobiliųjų te­ lefonų, kosmetikos ir farmacijos pramonėje, pavyzdžius.

Parodos lankytojai nepraeidavo ir pro Medžiagotyros ir taikomųjų

Nukelta į p. 2

2

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

Europos universitetų asociacijos ekspertai pateikė išvadas ir rekomendacijas Atkelta iš p. 1 2003/2004 mokslo metais Vilniaus universitetas įsijungė į Europos uni­ versitetų asociacijos (EUA) Institu­ cinio vertinimo programą. Asociaci­ ja šią programą pradėjo įgyvendinti prieš dešimt metų. Iki šiol joje daly­ vavo 113 universitetų iš 35 pasaulio (daugiausiai Europos) šalių. Vil­ niaus universitetas yra pirmasis Lie­ tuvos universitetas, kartu su Euro­ pos universitetų asociacija pagal jos sukurtą metodiką išanalizavęs savo veiklos efektyvumą. Šiais metais į programą taip pat įsijungė Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.

Universitetas turėjo atlikti pa­ grindinių veiklos sričių savianalizę (institucijos stipriųjų ir silpnųjų pu­ sių, galimybių ir grėsmių analizę).

Savianalizė buvo atliekama horizon­ taliuoju ir vertikaliuoju pjūviu. Ho­ rizontaliuoju pjūviu buvo aprėptos šios pagrindinės veiklos sritys: val­ dymas ir sprendimų priėmimo sis­ tema; administravimas; personalo vadyba; finansų valdymas; infra­ struktūra ir turto valdymas; moks­ lo valdymas ir mokslinės veiklos ko­ kybės užtikrinimas; studijų programų kokybės užtikrinimas; studijų proceso kokybės užtikrini­ mas; paslaugų studentams kokybės užtikrinimas; informacinių techno­ logijų panaudojimas valdyme, ad­ ministravime, studijų ir mokslo or­ ganizavime; ryšiai su socialiniais partneriais; tarptautinis bendradar­ biavimas. Į darbą buvo įtraukti visi

Universiteto kamieniniai padaliniai. Šio bendro darbo išvados eksper­ tams buvo pateiktos Universiteto savianalizės ataskaitos forma.

Universiteto parengtą medžiagą analizavo 4 ekspertai: prof. Jarmo Visakorpi, grupės vadovas (Suomi­ ja), prof. Donas McQuillanas, gru­ pės sekretorius (Airija), prof. Re­ gis Ritzas (Prancūzija) ir prof. Oktemas Vardaras (Turkija).

Universitete jie lankėsi du kartus.

Kovo mėn. ekspertai viešėjo mū­ sų Universitete siekdami susipažinti su institucija ir patikslinti gautą in­ formaciją. Jie susitiko su Universi­ teto vadovais, savianalizę atlikusiomis darbo grupėmis, aplankė Fizikos fakultetą, Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institutą, Karjeros centrą, diskutavo su Universiteto Ta­ rybos nariais ir Studijų kokybės ver­ tinimo centro atstovais. Antrąjį kar­ tą ekspertai Vilniaus universitete lankėsi birželio 5-9 dienomis. Šio vi­ zito tikslas - surinkti papildomos do­ kumentinės medžiagos ir išgirsti Uuniversiteto bendruomenės - dės­ tytojų, mokslininkų, doktorantų, studentų, administratorių - nuo­ mones visais pagrindiniais Univer­ siteto veiklos klausimais. Tam eks­ pertai susitiko su rektoriumi B. Juodka, Rektorato nariais, Sena­ to nariais, Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus atstovais, dekanais ir kitų kamieninių padalinių vado­ vais, Strateginio planavimo komite­ tu, užsienio ir VU studentais, tu­ rinčiais tarptautinių studijų

užsienyje patirties, Studentų atsto­ vybės atstovais, doktorantais. Eks­ pertai lankėsi MIF, MF, FilF, IF fa­ kultetuose. Jie taip kalbėjosi su Mokslų akademijos, Mokslo tarybos ir Universiteto mokslo institutų va­ dovais.

Strateginės plėtros reikalų pro­ rektorius habil. dr. Rimantas Juo­ zas Lazutka „U. V.“ teigė, jog šių ekspertų vizitas - tarsi žvilgsnis iš šalies. Iš užsienio ekspertų tikėtais objektyvaus įvertinimo. „Manome, kad šis vertinimas pa­ dės mums geriau, efektyviau orga­ nizuoti darbą Universiteto viduje, valdymo, tvarkymo, studijų dalykų, mokslo srityse. Tai pagrindinis da­ lykas. Ir, be abejo, svarbu, kad jos būtų suprantamos Universiteto bendruomenei. Nes žengti konkre­ čius žingsnius galima tik kartu ir ga­ vus bendruomenės pritarimą“, teigė prof. R. Lazutka.

Ekspertų akademinei bendruo­ menei pateiktose išvadose ir reko­ mendacijose plačiausiai kalbama Universiteto autonomijos užtikrini­ mo, valdymo struktūros, infrastruk­ tūros, sprendimų priėmimo, stra­ teginio planavimo, mokslo vadybos, studijų kokybės, paslaugų studen­ tams, tarptautinio bendradarbiavi­ mo klausimais.

Ekspertų išvados ir rekomenda­ cijos raštu bus pateiktos rugsėjį. Ti­ kimasi, kad savianalizės rezultatai padės tobulinti Universiteto veiklą, klos pamatus Universiteto strate­ giniam planui bei stiprins instituci­ jos autonomiją.

Atkelta iš p. 1

Paveikslas, kuriame įamžinta pastato istorija, atgaivino prisiminimus

tiniu Universiteto rektoriumi prof. Jonu Kubiliumi nusprendė šioje vietoje statyti didelę valgyklą, nes rektorius jaudinęsis, kad stu­ dentai alkani, neturi kur pavalgyti.

Laikai keitėsi, keitėsi ir pastato pa­ skirtis. Tačiau, anot Premjero, gera idėja davė gerus rezultatus. A. Bra­ zauskas prasitarė, jog šią mokyklą yra baigęs vienas iš jo anūkų.

TVM direktorius doc. Jonas Kunčiną džiaugėsi, jog šią mokyklą gaubia Alma Mater aura ir išreiškė viltį, jog ateityje šiuose rūmuose jų kolektyvas padarys daugiau nei per praėjusius penkiolika metų. Išda­ vęs, kad pastato rekonstrukcija kai­ navo 11 mln. 200 tūkst. litų, direk­ torius pažymėjo, jog neprašęs pinigų iš Vyriausybės - pastatas pa­

Parodoje „Mokslas 2004“ VU pristatė naujausius mokslo pasiekimus Atkelta iš p. 1 mokslų instituto ekspoziciją, prista­ tančią kietakūnio apšvietimo tech­ nologiją augalų fotofiziologinių procesų valdymui, bei holografinį modulį puslaidininkinių medžiagų parametrų matavimui.

Fizikos fakulteto mokslininkai pri­ statė naujausius pasiekimus (Kieto kūno elektronikos katedros moksli­ ninkų darbai kartu su partneriais ga­ vo daugiau kaip 10 užsienio paten­ tų, radiofizikai sukūrė unikalius sprektrometrus) bei vykdomus mokslinius tyrimus. Kvantinės elek­ tronikos katedra supažindino paro­ dos lankytojus su trimis vykdomais tarptautiniais mokslo projektais: ES Framework 5 programos projektu „Ląstelės biologija ir lazeriai: naujų technologijų link (CEBIOLA)“, ES Framework 6 programos projektas „Europos jungtinė lazerių laborato­ rija (LaserLab-Europe)“, NATO programos „Mokslas taikai“ projek­ tu „Lazerinis spektrometras“.

Medžiagotyros ir taikomųjų (matematiniai modeliai pramonės statistikoje, heterogeninių procesų ir mokslų instituto Informacinių sistemų veikimo mechanizmų kom­ technologijų sektoriaus mokslinin­ piuterinis modeliavimas, Lietuvos kai pristatė savo sukurtus progra­ ekonomikos makroekonominis mo­ minius produktus: kompiuterinius žodynus (TŽŽ, Interleksis, Alkonas), delis, viešosios informacijos ir trans­ porto mobilūs sprendimai, kompiu­ supažindino su lietuvišku kompiu­ teriniu šriftu Aistika1". Kau­ no humanitari­ nis fakultetas pristatė šneka­ mosios kalbos signalų apdo­ rojimo būdus, matematikai lietuviško balso sintezatorių, kitą progra­ minę įrangą bei vykdomus projektus.

Ne mažiau įdomūs buvo ir kitų mokslinin­ kų pristatymai: MF Širdies chirurgijos centro prof. V Sirvydis ir matematikų dr. S. Miniauskas -prie dirbtinės širdies maketo. E. Kirlytės nuotr.

Teisininkai bendradarbiaus su Raudonuoju Kryžiumi Teisės fakultete lankėsi tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ko­ miteto Rytų ir Centrinės Europos skyriaus atstovai. Viešnagės metu šios organizacijos Rytų ir Centrinės Europos skyriaus va­ dovas Patrickas Zahndas ir VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Vytautas Nekrošius pasirašė bendradarbiavio sutartį.

Po sutarties pasirašymo fakul­ teto dekanas sakė, kad tai nėra vien tik bendro pobū­ džio susitarimas, kuriuo formali­ zuoti dviejų insti­ tucijų santykiai.

Doc. dr. V. Neko­ štus pažymėjo, jog ši sutartis tiek stu­ dentams, tiek dės­ tytojams suteiks galimybę gauti naujausią informa­ ciją apie tarptautinę humanitarinę teisę, fakulteto akademinė ben­ druomenė galės aktyviai dalyvauti Raudonojo Kryžiaus organizuoja­ muose renginiuose, taip pat ir teis­ minio proceso inscenizacijose. Tarp­ tautinės ir Europos Sąjungos tei­ sės katedros vedėjas doc. dr. Zeno­ nas Petrauskas tikisi, kad ši bendra­

darbiavimo sutartis atvers galimy­ bes fakulteto mokslininkams savo mokslo tiriamaisiais darbais bei publikacijomis prisidėti prie huma­ nitarinės teisės plėtojimo Lietuvo­ je bei Rytų ir Centrinėje Europoje.

Parengė Jolanta VARAPNICKAITĖMAŽYLIENĖ

Naujieji VU Tarptautinio verslo mokyklos rūmai - dovana jubiliejų švenčiančiam universitetui statytas ir įrengtas už per penkioli­ ka metų sukauptas mokyklos lėšas. „Tai, kas yra čia - tai Lietuvos ver­ slininkų, studentų tėvų ir jų pačių uždirbti pinigai. Kiekvienas, kuris peržengia mokyklos slenkstį ir mo­ kosi čia - jau savotiškas akcinin­ kas“, - teigė direktorius.

VU ir 'TVM vardu įteikti padė­ kos raštai rėmėjams ir darbus atli­ kusių bendrovių vadovams.

Svečius gimtadienio ir įkurtuvių šventėje linksmino Vilniaus univer­ siteto muzikos kolektyvai - pučiamų­ jų orkestras „Oktava“, akademinis mišrusis choras, folkloro ansambliai „Ratilio“ ir „Jaunimėlis“.

Vilniaus universiteto Tarptauti­ nio verslo mokykla - sėkmingai vei­ kianti ir visų pakopų universitetinį išsilavinimą teikianti aukštoji mo­

kykla, galinti pasigirti plačiais aka­ deminiais ryšiais su žinomiausiomis kitų šalių verslo mokyklomis, mo­ dernia mokyklos organizavimo sis­ tema. TVM studijų sistema, atspin­ dėdama bendrąją VU patirtį, grindžiama specialiųjų pasirinkto­ sios studijų programos ir bendrų­ jų, fundamentaliųjų universiteti­ nių žinių darna bei sinteze. Šiandien mokykla yra parengusi apie 2,5 tūkst. tarptautinio verslo specialistų, sėkmingai dirbančių žy­ miausiose Lietuvos ir tarptautinė­ se bendrovėse, Lietuvos valdymo institucijose. Mokykla yra parengusi 1184 specialiųjų profesinių studijų absolventų, 420 magistrų ir 740 ba­ kalaurų.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

terinės geometrijos ir virtualiosios fizi­ kos laboratorijos, brandaus programų kūrimo proceso įdie­ gimo metodikos ir instrumentinių prie­ monių sukūrimas), fizikų (tyrimai, vyk­ domi bendradar­ biaujant su Centri­ niu Europos bran­ duolinių tyrimų cen­ tru), gamtininkų (universalus potenciometrinis elektro­ das, mažųjų ežerų ir tvenkinių biologinis valdymas ir raciona­ Mokslininkai demonstravo kietakunį apšvietimą augalą lus panaudojimas fotofiziologinių procesų valdymui. V Naujiko nuotr. žuvininkystei), isto­ rikų (kompaktinė plokštelė „Lietuva vuose, Internetinė žinių testavimo Europos kelyje“), ekonomistų (ilga­ sistema), Filosofijos fakulteto (re­ laikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) gos funkcinė diagnostika, Lietuvos plėtotės iki 2015 metų strategija, na­ informacinė visuomenė, „Sužinok cionalinė kokybės programa, Lietu­ savo IQ“) ir 1.1. vos verslo struktūrų informacijos po­ Daug dėmesio susilaukė paro­ reikiai ir strateginės informacinės sis­ doje demonstruojamos VU moks­ temos), Komunikacijos fakulteto lininkų parengtos naujausios kny­ (Calimera - šiuolaikinės informacijos gos: monografijos, vadovėliai, žody­ technologijos kokybiškai prieigai prie nai, mokymo priemonės bei peri­ kultūros paveldo išteklių vietiniuose muziejuose, bibliotekose ir archy­ odiniai mokslo žurnalai.

Universitas Vilnensis

2004 m. birželis

3

Utrechto tinklo susitikimas VU 2004 m. gegužės 7-8 dienomis Vilniaus universitete vyko metinis Utrechto tinklo narių susitikimas.

Tokie susitikimai, kuriuose numa­ tomos tolesnės tinklo veiklos gairės bei priimami su jomis susiję spren­ dimai, vyksta kiekvieną pavasarį vis kitoje Europos šalyje. Praėjusiais metais Utrechto tinklo susirinkimas vyko Brno Masaryk universitete, Če­ kijoje, o kitą pavasarį Utrechto tin­ klo nariai susitiks Bazelio universi­ tete, Šveicarijoje. Į susitikimą Vilniuje susirinko 48 Europos universitetų, taip pat Aust­ ralijos AEN ir JAV MAUI universi­ tetų konsorciumų atstovai. Svečio teisėmis susitikime dalyvavo Euro­ pos Komisijos Švietimo ir kultūros A direktorato atstovas p. Peteras van der Hijdenas. VU akademinės bendruomenės nariams jis skaitė paskaitą „From Berlin to Bcrgen via Lisbon: the Bologna process from an EU Perspective“. Ypač di­ delį įspūdį kolegoms iš Europos

universitetų paliko baigiamasis va­ karas Didžiojoje Trakų pilies menė­ je, kur svečius lietuviškomis daino­ mis ir šokiais linksmino VU Dainų ir šokių ansamblis.

TRS inform.

Daugiau informacijos apie Ut­ rechto tinklą rasite http://www.utrecht-network.org arba Tarptau­ tinių programų ir ryšių skyriuje.

k_______ ________ J

(1923-2004)

Birželio 8 dieną eidamas 82-uosius metus mirė ilga­ metis Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto do­ centas (nuo 1968 m.), literatūrologas, filologijos mokslų kandidatas (1964 m.), po 1993 m. nostrifikacijoshumanitarinių mokslų daktaras Jonas BULOTA.

Baigiamajame vakare Didžiojoje Trakų pilies menėje svečiai mokėsi lietuviškų šokių

Pabaltijo universitetas įamžintas VU Vilniaus universiteto bibliotekos Bendrojoje skaitykloje atidengta Pabaltijo universiteto

(Baltic University) atminimo lenta. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo buvę šios aukštosios mokyklos auklėtiniai, kurie pasakojo pusketvirtų metų gyvavusio universiteto istoriją.

Pabaltijo universitetas įamžintas VU bibliotekos Bendrojoje skaitykloje atidengtoje atminimo lentoje. V Naujiko nuotr.

1946 m. kovo 14 dieną Hambur­ ge pradėjo veikti universitetas, kurį įkūrė karo pabėgėliai iš trijų Baltijos šalių - Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Tarsi metant iššūkį visoms nepalan­ kioms aplinkybėms siekta įrodyti ne­ didelių Baltijos tautų kultūrinį gyvy­ bingumą ir lygiateisiškumą Europo­ je. Pabaltijo universiteto, kaip savąją Alma Mater vadina buvusieji profe­ soriai ir auklėtiniai, kūrimo istorijoje pasireiškė tauriausi tautiniai bruožai.

1945 m. lapkričio 18 dieną buvo kreiptasi į anglų okupacinės zonos administraciją pranešant, kad pabė­ gėlių stovyklose yra 1329 abiturien­ tai ir studentai bei 168 profesoriai ir dėstytojai, norintys organizuoti aukš­ tojo mokslo studijas. Memorandu­ mą pasirašė profesoriai Fricis Gul­ bis, J. Magiste, S. Stankevičius. Dar tais pat metais buvo gautas teigia­ mas Britanijos užsienio reikalų mi­ nisterijos atsakymas. 1946-ųjų sau­ sio 8-9 dienomis Hamburge buvo sukviesta steigiamoji konferencija, kurios metu priimtas universiteto statutas. Pagal jį numatyta, kad uni­ versiteto vadovybė sudaroma pari­ teto pagrindais, iš visų trijų tautybių renkant po rektorių, o komiteto pir­ mininkas keičiamas pamečiui. Kon­

Jonas BULOTA

ferencijoje dalyvavę profesoriai lie­ tuviai buvo iš Kauno Vytauto Didžio­ jo ir Vilniaus universitetų, Dotnu­ vos žemės ūkio akademijos. Laiki­ nosios administracijos komiteto pir­ mininku (prezidentu arba Rector magnificus) tapo profesorius Fricis Gulbis, rektoriais - profesoriai Er­ nestas Julius Opikas, Edgaras Dunsdorfas ir Vladas Stanka (Stankevi­ čius). Rektoratas įsikūrė Hambur­ go Deutscher Ring rūmuose, o pa­ skaitos vyko apgriautose Vokiečių is­ torijos muziejaus patalpose. Studen­ tai ir dėstytojai gyveno karo metų darbininkų stovyklos „Zoo“ medi­ niuose barakuose. 1947 m. pradžio­ je universitetas buvo perkeltas į ne­ tolimą Pinebergą ir įkurdintas buvu­ siose Egerstedto kareivinėse.

Pabaltijo universitetą sudarė aštuoni fakultetai: Filosofijos ir filolo­ gijos, Ekonomikos ir teisės, Žemės ūkio, Matematikos ir gamtos moks­ lų, Chemijos, Mechanikos, Architek­ tūros ir inžinerijos, Medicinos. Uni­ versitetas kažkokiais stebuklais suge­ bėjo įsirengti fizikos, geologijos, bo­ tanikos ir zoologijos kabinetus, che­ mijos ir mašinų tyrimo laboratorijas, mechanines dirbtuves. Medikai turė­ jo anatomikumą, stomatologijos poli­

kliniką ir protezavimo technikos la­ boratoriją. Netgi mokslo darbų peri­ odinį leidinį „Contributions of the Baltic University“ sugebėta leisti.

Bendrieji dalykai Pabaltijo uni­ versitete buvo dėstomi vokiečių kal­ ba, tačiau lietuvių literatūros istori­ ja, lietuvių kalbotyra, bibliotekinin­ kystė, Lietuvos proistorė, istorija ir tautotyra - lietuviškai.

Pabaltijo universitete mokėsi 2006 studentai, iš jų pusė buvo lat­ viai, 35 procentus sudarė lietuviai, likusieji - estai. Aukštąsias studijas čia baigė 75 žmonės, iš jų 52 - baka­ lauro laipsniu. Išeitą Pineberge mokslą pripažindavo kiti Vakarų universitetai. Vienas iš lietuvių - me­ dikas F. Bintakys - šiame universi­ tete įgijo ir mokslų daktaro laipsnį.

Gyvas buvo ir studentiškas gy­ venimas: vykdavo iškilių Baltijos vals­ tybių datų minėjimai, koncertai, sporto varžybos. Studentai turėjo savo atstovybę, leido laikraštėlį. Lat­ viai atgaivino studentiškų korpora­ cijų tradiciją, lietuviai mielai būrėsi į ateitininkus, šviesininkus ir skautus.

Pabaltijo universiteto kelias buvo neilgas - iš viso devyni se­ mestrai, iki 1949 metų rugsėjo 24osios. Keičiantis sąjungininkų nuo­ statoms Baltijos šalių okupacijos fakto atžvilgiu, imta slopinti ir uni­ versiteto veiklą. 1949 metų rugsėjį tolesnė veikla tapo nebeįmanoma.

Turėta vilčių aukštąją mokyklą at­ gaivinti JAV, į kur jau buvo prasidė­ jusi masinė lietuvių pabėgėlių emig­ racija. Mokslinį darbą Vokietijoje toliau plėtojo 1949 m. kovo mėnesį įkurtas Baltų institutas.

Buvusieji Pabaltijo universiteto auklėtiniai, kasmet Čikagoje susi­ renkantys į savosios Alma Mater pa­ minėjimą, tų sunkių ir alkanų metų studijas prisimena kaip šviesiausias jaunystės dienas. Šis universitetas pratęsė emigracijoje Baltijos šalių aukštųjų mokyklų tradicijas, buvo puikus trijų bendro istorinio likimo tautų bendradarbiavimo pavyzdys.

Parengė Onutė MACKONYTĖ

Jonas Bulota gimė 1923 bir­ želio 4 d. Putriškių kaime, Mari­ jampolės apskrityje. 1938 m. bai­ gė Kvietiškio žemės ūkio mokyklą. 1945-1947 m. mokėsi parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus universiteto.

1947 m. įstojo į Vilniaus univer­ sitetą. Norėdamas įgyti žurnalis­ to specialybę, persikėlė į Mask­ vos universitetą, kurį baigė 1952 m. Nuo 1952 m. rudens dėstė Vilniaus universiteto Žur­ nalistikos katedroje. Thi buvo doc. J. Bulotos vienintelė, pa­ grindinė ir svarbiausia darbo vie­ ta -Vilniaus universitetui atiduo­ ta keturiasdešimt metų (1952-1992).

Pirmosios mokslinės publi­ kacijos žurnalistikos teorijos ir is­ torijos temomis pasirodė 1953 m.

Viena doc. J. Bulotos mokslinių interesų ir tyrinėjimų sritis - apy­ braižos, reportažo, satyros ir memuaristikos teorija bei praktika. Šiems klausimams skirta šimtai teorinio pobūdžio straipsnių ir ypač recenzijų. Doc. J. Bulota iš­ leido monografiją „A. Jasutis“ (1961), humoreskų ir feljetonų rinkinius „Paveldėta liga“ (1962), „Katė maiše“ (1966), „Smeigtu­ ko galvutė“ (1973), knygą „Re­ portažai iš požeminio Vilniaus“ (1965, lenkų k. 1966).

1946 metų vasarą J. Bulota kartu su mokytoju K. Gerulaičiu iš Laptevų jūros pakrantės par­ vežė grupę vaikų - našlaičių, ku­ rių tėvai, 1941 m. ištremti iš Lie­ tuvos, nuo bado ir šalčio žuvo Lenos deltos salose. Apie tai pa­ rašė esė „Ledo vaikai“. 19551956 m. buvo Vilniaus universi­ teto laikraščio redaktoriumi.

Atgimimo metais grįžo prie Vil­ niaus istorijos temų, ruošė spau­

dai knygą „Vilniaus senamiesčio istorijos“, kurios ištraukos skelb­ tos periodikoje 1992-1996 m.

1954-1996 metais įvairiuose rin­ kiniuose ir tęstiniuose leidiniuo­ se paskelbė straipsnių ir studijų iš lietuvių periodinės spaudos, satyros ir humoro istorijos. Pa­ sirašinėjo pavarde ir slapyvar­ džiais J. Balčiūnas, Ig. Raudys, J. Dalgis ir kt. Bendradarbiavo 1991 m. atkurtame žurnale „Ka­ rys“.

Nė vienas lietuvių žurnalisti­ kos bei publicistikos istorikas ne­ galės išsiversti be J. Bulotos dar­ bų. Jis yra tyrinėjęs Lietuvos publicistikos ir periodikos pra­ džią („Žurnalistikos“ metrašty­ je), giliau domėjęsis Mažosios Lietuvos lietuvių žurnalistika - jos leidiniais ir veikėjais, tarp jų F. Kel­ kiu, A. Bruožiu, J. Mikšu ir kt.

J. Bulotos plunksnai priklauso ne­ maža darbų apie XIX a. antrosios pusės-XX a. pradžios lietuvių pe­ riodiką („Pirmieji LSDP leidi­ niai“, V., 1982 ir kt.). J. Bulota bu­ vo patyręs ir vaisingai dirbantis lietuvių žurnalistikos istorikas, žurnalistikos pedagogas, išleidęs į gyvenimą ir žurnalistiką per 1200 absolventų.

Kolegos visada prisimins doc. Jono Bulotos retą sugebėji­ mą į visa, kas vyksta gyvenime, žurnalistikoje, literatūroje, poli­ tikoje, žiūrėti su humoru. Jis vi­ sada buvo geros nuotaikos, ku­ pinas sumanymų ir idėjų. Garsėjo aistra knygoms ir meistrystės darbams. „Prie J. Bulotos pavar­ dės nedera dėti nei mokslo laips­ nių, nei vardų, kurių jis turi. Lie­ tuvos žurnalistikoje bei kultūroje ir be jų - tai žinoma asmenybė“, - rašė jo kolega doc. Bronius Raguotis.

Paskirta prestižinė stipendija Birželio 3 dieną Vilniuje, Bri­ tų Tarybos būstinėje viešintis Londono finansų rajono City lor­ das meras Robertas Finchas įteikė stipendiją VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ tituto ketvirto kurso studentui Žil­ vinui Martinaičiui. Lietuvos at­ stovui ši stipendija skiriama pir­ mą kartą. Stipendijų dydis pa­ prastai yra apie 5 tūkst. Britani­ jos svarų sterlingų.

Londono finansų rajono City lordo mero stipendija yra skiria­ ma studentams ir jauniems ver­ slo vadovams iš užsienio tam,

kad jie galėtų mokytis arba to­ bulintis Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų srityje.

Stipendiją 1998 m. įsteigė Ci­ ty lordas meras seras Richar­ das Nicholsas. Per praėjusius šešerius metus iš jo pareigy­ bes perėmę merai paskyrė dvidešimt tris stipendijas stu­ dentams iš trylikos šalių. Šiuo metu Ž. Martinaitis Londono ekonomikos ir poli­ tinių mokslų mokykloje baigs magistrantūros studijas.

Parengta pagal www.delji.lt

4

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis X

/

Studijų kokybė

Onutė MACKONYTĖ

Prieš dvejus metus vertinti VU teisės studijų krypties progra­ mų buvo pasitelkti tarptautiniai ekspertai iš penkių šalių - JAV, Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos ir Latvijos. Ekspertų išva­ dos nebuvo labai džiuginančios, mat daugelis teisės studijų progra­ mų susilaukė kritikos. Labiausiai VU Teisės fakultetas buvo su­ peiktas dėl nesavikritiškos savia­ nalizės. Čia, anot ekspertų, stu­ dentai nedrįsta paduoti apeliaci­ jų dėl įvertinimo, pateikti kriti­ nių pastabų dėl studijų. Teisės stu­ dijos per daug grindžiamos pa­ skaitomis. Nesugebama apsirū­ pinti literatūra. Taip pat eksper­ tai pabrėžė, jog būtina tobulinti programas, daryti naują saviana­ lizę, nustatyti naujus programų tikslus ir uždavinius. Dar viena blogybė - vienu metu studijuo­ jama per daug dalykų. Jų netu­ rėtų būti daugiau septynių. Bū­ tina pagerinti materialinę studi­ jų bazę.

Svarstyta, kaip gerinti teisės studijas VU Po daugiau nei prieš metus pateiktų tarptautinių eks­

pertų išvadų apie teisės studijas Vilniaus universitete pradėta svartyti, kaip jas gerinti. Tam Universiteto ad­

Onutė MACKONYTĖ

Teisės fakultete su studentais ir fakulteto Taryba.

Problema, kurią susitikimo metu įvardijo rektorius Benedik­ tas Juodka - studentų nusirašinė­ jimas. Tai viso Universiteto pro­ blema, kuri turi būti sprendžiama.

Rektorius taip pat pastebėjo, jog Teisės fakultetui labai trūksta va­ dovėlių. Nepakankamas ir užsie­ nio kalbos dėstymas, mat studen­ tai turi įvaldyti savo teisinę termi­ nologiją. „Snaudulys moksliniu požiūriu“, - konstatavo rektorius akad. B. Juodka. Į administracijos susitikimą su studentais susirinko daugiausia pir­ mo kurso studentai, kurie dar netu­ rėjo susiformavusio požiūrio apie

teisės studijas, jos privalumus ir trū­ kumus. Daugiausia jie minėjo tai, jog trūksta teisinės literatūros, o mokymosi metodika remiasi mo­ kymusi atmintinai. Studentų nuo­ mone, reikėtų labiau ugdyti teisinį suvokimą, mąstymą, o ne reikalau­ ti, kad žmogus mokėtų visus įstaty­ mus ir straipsnius mintinai.

VU Teisės fakulteto padėtį pui­ kiai atspindi ekspertų suformuluo­ ta išvada - VU teisė turi geriausią mokslinį potencialą ir žmogiškuo­ sius išteklius, tačiau per daug pras­ tą materialinę bazę, kad tie ištekliai būtų tinkamai panaudoti.

V. Naujiko nuotr.

Pokalbyje su busimaisiais teisininkais dalyvavo rektorius akad. B. Juodka ir akademinių reikalų prorektorė doc. B. Pociūtė

Universiteto dėstytojai kelia kvalifikaciją dirbti ir bendrauti tarptautinėje aka­ deminėje aplinkoje.

Kvietimas užsirašyti į Užsienio kalbų instituto rengiamus kursus buvo paskelbtas 2004 m. sausio mė­ nesį, išsiuntus informaciją visų Vil­ niaus universiteto fakultetų, insti­ tutų ir centrų vadovams. Norinčių lankyti tokius kursus skaičius gero­ kai pranoko visus projekto grupės lūkesčius - virš penkiasdešimt Uni­ versiteto profesorių, docentų ir lek­ torių pareiškė norą dalyvauti tokio­ je programoje. Projekto grupė (doc. J. Grigaliūnienė, doc. N. Bra­ žėnienė, doc. I. Šeškauskienė, lėkt. L. Chodzkienė) planavo su­ rinkti tik vieną 12 asmenų grupę.

Buvo rasta išeitis - Universiteto va­ dovybė, įsitikinusi tokių kursų rei­ kalingumu, surado lėšų tokius kur­ sus pratęsti rudenį.

Kursų klausytojai dalyvavo 20 valandų seminarų cikle, kurių metu buvo kalbama apie paskaitų skaity­ mo metodiką, įvairius paskaitų ti­ pus (skaitymą iš konspektų; nefor­ malųjį paskaitų stilių; retorinį stilių), aptariami jų privalumai ir trūkumai, akademinių pristatymų (prezentacijų) anglų kalba struktū-

VU sukvietė sociali­ nius partnerius ir darbda­

ministracija gegužės pradžioje surengė du susitikimus

Teisės fakulteto studentai aktyviai reiškė savo nuomonę įvairiais akademiniais klausimais

Kursus finansavo Europos Ko­ misijos SOCRATES programos LINGUA projektas „Atverkime du­ ris kalbų mokymuisi“ (projekto ko­ ordinatorė - doc. J. Grigaliūnienė). Šis projektas, pradėtas 2002 m. spa­ lio mėnesį, siekia plėsti besimokan­ čiųjų užsienio kalbų ratą, skatinti jų motyvaciją ir savarankiškumą, pa­ rengti įvairias strategijas, padedan­ čias geriau ir efektyviau mokytis už­ sienio kalbų.

Pirmaisiais projekto veiklos me­ tais buvo siekiama populiarinti sa­ varankiško kalbų mokymosi idėją, kuri Lietuvoje dar nėra labai išplė­ tota. Vilniaus universiteto anglų kal­ bos dėstytojai (doc. J. Grigaliūnienė, asist. J. Valančiūnaitė, lėkt. R. Bačiulienė) parengė savarankiško moky­ mosi vadovą, padėsiantį planuoti kalbos mokymąsi bei teisingai pasi­ rinkti mokymosi strategijas ir prie­ mones. Antraisiais projekto metais (2004 m. sausio-birželio mėn.) bu­ vo išbandytas kompleksas priemo­ nių, padedančių aukštųjų mokyklų dėstytojams, skaitantiems arba besi­ ruošiantiems skaityti kursus angliš­ kai, įgyti ir tobulinti kalbinius įgūdžius bei gebėjimus, leidžiančius efektyviai

Apskrito stalo diskusijoje aiškintasi, koks turi būti žurnalistas Absolventų pasirengimas dirb­ ti - nuolatinė Universiteto proble­ ma. Ar teorija turi būti lygiavertė praktikai, ar pastarosios visai nerei­ kia? Kokias kompetencijas turi būti įgijęs Universitetą baigęs žurnalis­ tas? Dirbantis studentas: gerai ar blogai? Šios ir kitos temos aptartos su busimaisiais žurnalistų darbda­ viais ir Žurnalistikos instituto ben­ druomene.

Dėl vienokio ar kitokio žurna­ listikos studijų modelio visame pa­ saulyje vyksta ginčai ir diskusijos.

Vieningos nuomonės nėra. Nėra nustatyta ir modelio, ar žurnalisti­ kos magistrantas turi būti baigęs žurnalistiką, ar kokią kitą specialy­ bę ir magistrantūroje tik specializuotųsi bei gilintų savo srities žinias žurnalistiniu požiūriu. Taip pat ne­ sutariama, ar žurnalistikos bakalau­ ras yra parengiamas taip, kad galė­ tų dirbti ir gilintis į visas gyvenimo sritis. Anot studijų reikalų prorek­ torės Birutės Pociūtės, tokie žurna­ listai, kokie yra rengiami dabar, kaip specialistai ateities neturės. „Tai ne profesinė mokykla, kur galima baig­ ti studijas ir pulti dirbti. Tai profesi­ ja, kuri turėtų remtis kitokiu profe­ siniu baziniu išsilavinimu“, - teigė prorektorė. Komunikacijos fakulte­ to dekanas prof. habil. dr. Domas Kaunas pripažino, jog nuolat ap­ svarstyti žurnalistikos studijas yra būtina, mat „žurnalistika yra labai specifinė profesija, o žurnalistų vi­ sada labai reikia“.

Socialiniai partneriai ir darbda­ viai labiau pabrėžė žurnalistų ryšį su rinka ir visuomene, o ne profesiniu parengimu. Rengiant žurnalistą rei­ kia išsiaiškinti, kokiai žurnalistikos sričiai žmonės teikia pirmenybę. Šiandien problema neišsprendžia-

vius į apskrito stalo disku­ siją „Žurnalistų rengimas Vilniaus universitete".

ma, nes žiniasklaidos rinka vis dar formuojasi. Svarbu, ko nori žmo­ gus, kuris „vartoja“ žurnalistinę produkciją. Yra taip, jog Lietuvos žmonės yra labiau sklaidantys nei skaitantys.

Vienas iš žurnalistų darbdavių „Verslo žinių“ redaktorius R. Ba­ rysas - akcentavo žurnalistų univer­ salumą, etiškumą ir gyvą praktiką. „Žurnalistas tampa neįdomus, kuomet turi specializaciją. Jis pra­ deda kalbėti savo vienos ar kitos sri­ ties specialistų slengu, ko paprasti žmonės nesupras“, - aiškino R. Ba­ rysas. Universalume yra žurnalistų pranašumas. Taipogi svarbu etišku­ mas. Anot „Verslo žinių“ redakto­ riaus, pasigendama savo profesiją gerbiančių žmonių. Žurnalistai ne­ žino, kas yra etika, jie per daug sau leidžia. Tai priklauso nuo leidėjų ir redaktorių. „Kol nebus aukšta lei­ dėjų ir redaktorių kultūra, nebus ir gerų žurnalistų, o gerų redaktorių trūksta. Reikia žurnalistams ir lei­ dėjams įkalti į galvą, kad esi visuo­ menės tarnas, o ne žvaigždė“, - sa­ vo poziciją išsakė R. Barysas. Taip pat jis akcentavo ir gyvą praktiką, kuri turėtų būti neatskiriama nuo teorinių studijų. Žurnalistika nėra masinė pro­ fesija. Tie, kurie yra žiniasklaidos dalis, turėtų suprasti, jog žurnalis­ tika yra socialinis darbas, reikalau­ jantis praktikos ir teorinių žinių. Žurnalistas turi būti įdomi asme­ nybė ir suprasti savo auditoriją.

Gegužės 26 dieną Vil­

niaus universiteto Užsie­ nio kalbų institute 19 Uni­ versiteto profesorių, do­ centų ir lektorių buvo įteikti pažymėjimai, liudi­

jantys apie kurso „Kalbi­ niai ir metodiniai paskai­ tų anglų kalba rengimo aspektai" baigimą.

riniai ypatumai, buvo žiūrima ir ap­ tariama vaizdo medžiaga, pateikianti gerus ir blogus pristatymų pavyz­ džius; kalbama apie rašto kalbos ir šnekamosios kalbos skirtumus, pri­ statoma akademinė leksika, žody­ nas, vartojamas akademinių prista­ tymų metu; daug dėmesio buvo skirta atsakymų į klausimus techni­ kai, kalbama apie įvairūs klausimų tipus ir būdus, kaip klausti ir kaip atsakinėti į klausimus.

Kursų klausytojai buvo supa­ žindinami su informacijos vizualizacija: modernia technika, vaizdo ir grafikos elementais, pedagogi­ niais pateikties ypatumais ir peda­ goginiais animacijos ypatumais (in­ formacijos vizualizacijos seminarus vedė KTU profesorius S. Masiokas). Kursų dalyviai patys turėjo rengti savo paskaitų ar mokslinių

VUprofesoriai, docentai ir lektoriai, jau gavę kursų baigimo pažymėjimus, kartu su Užsienio kalbų instituto dėstytojais pranešimų pristatymus, kurie bu­ vo aptariami dalyvaujant visai au­ ditorijai.

Kursų dalyvių atsiliepimai apie šį projektą yra labai geri: „Kursai man davė tai, ko iš jų tikėjausi, ga­ vau daug žinių, būtinų ruoštis pa­ skaitoms anglų kalba, bei nuoro­ das į šaltinius, kur ieškotis pagalbos, pritrūkus žinių“; „Įgijau supratimą, kokiu būdu galima siek­ ti optimalaus paskaitų anglų kalba skaitymo“; „Tapo lengviau ben­

drauti per paskaitas su angliškai kalbančiais studentais“; „Buvo la­ bai naudinga ir, svarbiausia, sutei­ kė daugiau pasitikėjimo savimi“, „Manau, kad šie kursai buvo labai aktuali ir naudinga iniciatyva“ - tai tik keletas citatų iš kursų lankytojų anketų, atsiųstų pasibaigus semi­ narų ciklui. Džiugu, jog ši iniciaty­ va bus tęsiama ir ateityje. „U. V.“inform.

V Naujiko nuotr.

Universitas Vilnensis

2004 m. birželis

Vida VAIŠNIENĖ, VU Botanikos sodo selekcininke Lankytojams paruošėme tikrai nemažai: akims - mūsų kolekcijos, parkas, tvenkinių akelės, plaukiojan­ čios antelės, menininkų darbai; au­ sims - muzikantų ir paukštelių gies­ melės, parko medžių ošimas, šaltinėlio čiurlenimas; skonio recep­ toriams - alutis, šašlykas ir kiti skanu­ mynai; lytėjimo - galima buvo apka­ binti sutiktus šventėje draugus, glostyti arkliams sprandus, semtis energijos, apkabinant beržą ar pušį ar kokį egzotiškesnį medį - pocūgę, magnoliją ar ginkmedį; uoslei - žy­ dinčias gėleles, oro gaivumą, nuo šaš­ lyko kylantį dūmelį ir 1.1. ...Netrūko darbo ir intelektui: štai savaiminės Kairėnų floros takas, kurio idėją su­ kūrė ir įgyvendino dendrologė Gintarėlė Jurkevičienė. Eini takeliu, dai­ raisi į šonus - ieškok etiketėmis pažymėtų augalų, įsimink pavadini­ mus ir tave pradžiugins nedidukas prizas; bet ne jis svarbu - juk dauge­ lio savaime augančių augalų vardų daug kas nežino, tiesiog į juos dėme­ sio nekreipia - o čia, žvelk, pavasari­ nė raktažolė - mano močiutė šį au­ galėlį vadino šv. Petro rakteliais, o čia mažalapė liepa - žvelgi aukštyn, iš tie­ sų - lapeliai mažyčiai lyg pinigėliai, o čia - paprastoji šunažolė - tai šitą žo­ lelę šuneliai prieš lietų ar skrandžiui pravalyti, o gal abiem atvejais užkan­ džiauja, o va paslaptingai baltais žie­ dais iš po krūmo šviečia krūmokšninė žliūgė - nepatikėsi, kad jos giminaitę daržinę žliūgę pažliugusio­ mis vasaromis tekdavo iš tarplysvių ravėti, o kur dar paprastosios vero­

C

5

Botanikos sodas: ir akiai paganyti, ir sielai nuraminti Gegužės 22 d. VU Botanikos sode Kairėnuose nuaidėjo fan­ faros, skelbiančios šventės, skirtos Biologinės Įvairovės dienai pažymėti, pradžią. Po visą 190 ha plotą visą dieną aidėjo links­ mi, nuotaiką keliantys karinių pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestro atliekami maršai, persipinantys su kikilių, vieversėlių, zylelių, strazdelių ir kitų giesmininkų dainelėmis. Dainininkų ir muzikantų šventėje tikrai netrūko - ir Karininkų ramovės fol­ kloro ansamblis „ Vilnelė", ir vaikų globos namų ansamblis „Gi­ lė", ir folkloro ansamblis „Vija".

Mažųjų džiaugsmui - indėnės ponis ir kaubojaus žirgas

nikos mėlynos akelės, pakalnutės ža­ vesys - visko neišvardinsi.

O gal norėtumei, brangus lanky­ tojau, pamatyti, kaip Botanikos so­ das augo - nuo pelenės iki prince­ sės per 30 metų išaugo? Užeik į malūno pastatą, kur Silvos Žilins­ kaitės, kartais Kairėnuose vadina­ mos fotoreporteriu Kipšu, nuo­ traukų paroda eksponuojama.

O mūsų mažiesiems lankytojams, atėjusiems su tėveliais ar seneliais, pramogų irgi netrūko: štai mūsų visų mylimas arkliukas ponis Piratėlis, ku­ ris neskaičiuoja, kiek ant savo nuga­ rėlės vaikelių nešiojo; šalia - tamsia­ plaukė indėnė, kuri padeda į balną įsiropšti ir žirgą suvaldyti. Vyres­ niems - kumelaitė Žvaigždė su šau­ niu kaubojumi. O dar - karieta ir fa­ jetonas, traukiami ūkio dalies išaugintų žirgelių - pramoga visiems.

Kaip smagu pralėkti senosios dvar­ vietės keliais!

Jei pavargai, gali akis paganyti į Jaunųjų gamtininkų centro augin-

„ Vištidžių siaubas“šeškas taip nekaltai atrodo... tinius - štai gražutis šeškas - nepa­ sakytum, kad vištidžių siaubas ir viš­ tų vampyras - toks nekaltas snuke­ lis. O štai ūsuotoji, ausytoji šinšila ir jos uodegėlė su kutu - tikras džiaugsmas! O dar triušeliai, jūrų kiaulytės, linksmuolis kėkštas...

Nepamiršk užsukti ir į kačių pa­ rodą - štai smalsūs, smailais snuke­ liais, liekni kačiukai - lyg ir niekuo

ypatingi, tik kailiukai mėlyni kaip de­ besėliai virš Kairėnų - rusų mėly­ nieji. Atrodo, tupėtų prie daržinės ir peles gaudytų... Bet kažin... nes jo kaina pranoksta ūkininko karvės su visu prieaugliu vertę - 1500 Lt. Ir kaina, ir gražumu lygiuojasi abisiniškos, dykumų smėlio spalvos ka­ tytės; o persiškus katinėlius, tikrus murksojimo ir relaksacijos galiūnus, kurių snukeliai kaip lėkštelės, dau­ gelis lankytojų jau pažįsta.

O štai šunų augintojų draugija su savo augintiniais - linksmi, džiu­ gūs ryzenšnauceriai, koliai, terjerai ir kiti šuneliai vykdo šeimininkų ko­ mandas su tokiu džiaugsmu ir atsi­ davimu, jog net pavydas ima - kaip čia man, žmogui, evoliucijos vainikui, išmokti taip džiaugsmingai darbuo­ tis ir gyvenimo komandas vykdyti...

Labai pagyvino šventę menininkų darbai, atlikti iš gamtinės medžiagos šieno, nendrių, šiaudų ir pan., kurie taip gražiai įsiliejo į parko erdves, su­

darydami gamtos ir žmogaus kūrybi­ nių galių harmoniją... O kaip nesiža­ vėsi akmens sodu, kur akmenėliuose iškaltose duobutėse susirinkusiame lietaus vandenyje atsispindi debesėliai, o kur dar „tūkstantis“ baltų malūnų dvarvietės griuvėsiuose, „Arklio lova“ šabakštyne, „Paparčio žiedas“, „Leli­ ja“ tvenkinyje ir kiti darbeliai, kur čia visus aprašysi - pamatyti reikia!.. Dar nevėlu - menininkų darbeliai dar ilgai puoš Botanikos sodą.

Todėl kviečiu lankylis mūsų šven­ tėse, kurių dar bus, taip pat ir pa­ prastomis dienomis. Visa, ką pama­ tysite -bus tikra teisybė - jūsų teisybė, o mes linkime, ir norime, darome ką sugebame, kad lankytojams matytų­ si gražūs vaizdeliai, žydinčios gėlės, kad sieloj taptų ramu ir gera, žvel­ giant į senojo parko ne vieną audrą atlaikiusias liepas ar Universiteto 400 metų garbei pasodintą ir dabar jau subrendusį ąžuolyną...

Valdo Murausko nuotr.

Parodos J

Gydytoją humanistą Petrą Baublį prisimenant Vilniaus universiteto bibliotekoje atidaryta paroda, skirta gydytojo, pedagogo, mokslininko ir humanisto doc. Petro

Silva ŽILINSKAITĖ, Vida VAIŠNIENĖ

Baublio 90-mečiui paminėti. Paroda veiks iki birželio 25 d.

Petras Baublys gimė 1914 metų gegužės 23 dieną Lydos mieste, į kurį už lietuvišką švietėjišką veiklą buvo at­ kelti iš Lietuvos jo tėvai mokytojai. Tė­ vams grįžus į Lietuvą, P. Baublys mo­ kėsi Vilkijoje, vėliau - Kaune, kur 1931 metais baigė I gimnaziją. 1931-1936 metais mokėsi ir su pagyrimu baigė Kauno Vytauto Didžiojo universite­ te Medicinos fakultetą. Po universi­ teto baigimo P. Baublys dirbo Kaune, Raudonojo kryžiaus Tuberkuliozės sanatorijoje. Gabų ir perspektyvų gy­ dytoją profesorius Vladas Lašas pa­ kvietė dirbti į Kauno VDU Medici­ nos fakulteto Vaikų ligų katedrą asistentu. Čia P. Baublys dirbo iki uni­ versiteto uždarymo. 1942-1944 me­ tais dirbo Kauno kūdikių namų di­ rektoriumi. Nacių okupacijos metais gydytojas P. Baublys, rizikuodamas bendradarbių, šeimos ir savo gyvybė­ mis, išgelbėjo keliasdešimt žydų ir ki­ tų tautybių vaikų. Šiuo žygdarbiu jis niekada nesididžiavo ir nesigyrė.

Vilnius P. Baublį pasitiko su vi­ sais pokario metų sunkumais.19441954 m. jis dirbo Vilniaus universi­ tete Infekcinių ir vaikų ligų katedros vedėju. Greta šio darbo 19501958 m. jis dirbo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiuoju pediatru. Jam buvo pavesta organi­ zuoti Lietuvos pediatrų darbą, kurti okupacijos metais sugriautas vaikų sveikatos apsaugos įstaigas, konsul­ tacijas ir ligonines. Nuo 1954 m.

P- Baublys - Vilniaus universiteto Vai­ kų ligų katedros docentas.

Pirmieji P. Baublio straipsniai pa­ sirodė 1939 metais žurnaluose Moti­ na ir vaikas, Sveikata ir darbas, Sveika šeima, Šeima, Liaudies sveikata.

P. Baublys parašė daugiau kaip šimtą penkiasdešimt mokslinių straipsnių, recenzijų sveikatos apsaugos organi­ zavimo, pulmonologijos, naujagimių patologijos ir kitais klausimais.

P. Baublys buvo Lietuvos pediatrų mokslinės draugijos vadovas, Sąjun­ ginės pediatrų valdybos narys, žur­ nalų Sveikatos apsauga ir Pediatrija re­ dakcinių kolegijų narys, daugelio kitų visuomeninių organizacijų vadovas, narys ar aktyvus pagalbininkas. Suva­ žiavimuose, mokslinėse konferenci­ jose, seminaruose ir pasitarimuose jis perskaitė kelias dešimtis praneši­ mų. P. Baublys kartu su J. Neniškiu parengė ir išleido knygą „Motina ir vaikas“ (1958). Savo didelį patyrimą P. Baublys apibendrino 1969 metais medicinos m. kand. disertacijoje „HeKoropbie Bonpocu iipcxj)HJtaKthkh h Jieuenne BaxHemimx 3a6ojieBaHHM aercKoro BO3pocTa“. Jam vadovaujant, kartu su katedros ben­ dradarbiais P. Čibiru, L. Steponaitie­ ne ir J. Usonyte buvo išleistas pirma­ sis lietuviškas „Vaikų ligų” vadovėlis (1962), skirtas aukštųjų mokyklų me­ dicinos specialybės studentams. Ant­ rasis šio vadovėlio leidimas (1976), parengtas pagal VU Medicinos fa­ kulteto mokymo programą, išleistas vadovaujant prof. L. Steponaitienei.

Kartu su L. Steponaitiene P. Baublys parengė monografiją „Vaikas auga“ (1965, 2-asis patais, ir papild. leidi-

Botanikos sodas didžiuosis fontanu

Doc. Petras Baublys

mas - 1969). Paskutinį gyvenimo de­ šimtmetį P. Baublys domėjosi ir tyri­ nėjo naujagimystės periodą ir nauja­ gimių ligas. Įvertinant doc. R Baublio nuopel­ nus medicinai, jam buvo suteiktas Lie­ tuvos nusipelniusio gydytojo vardas.

1973 metų gruodžio 16 dieną netikėta tragiška žinia apskriejo Lie­ tuvą. lėktuvo katastrofoje netoli Maskvos žuvo VU Medicinos fakul­ tetu Vaikų ligų katedros vedėja pro­ fesorė Liudmila Steponaitienė, do­ centai Petras Baublys, Raimondas LuČinskas, o kartu su jais - Lietu­ vos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji pediatrė Ona Surplienė.

Dr. P. Baublio vardas visiems laikams įėjo į žydų tautos istoriją.

1977 metais Izraelyje Yad Vashem muziejuje nacizmo aukoms atminti buvo iškilmingai įteikti Pasaulio Tau­ tų Teisuolių medaliai ir diplomai Petrui, Sergejui ir Jadvygai Baub­ liams (po mirties).

Parengė Nijolė ŠULGIENĖ

N. Ordos 1875 metų Kairėnų dvaro graviūroje priešais rūmus ma­ tosi nedidukas fontanėlis. Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila ėmėsi iniciatyvos, ir birželio 2 d. įvyko atkurto dvaro fontano atida­ rymo iškilmės. Atkuriant fontaną dir­ bo landšafto architektė Dainora Juchnevičiūtė, keramikė Elena AlekBotanikos sodo lankytojai nuo šiol sejeva, UAB „Kasyba“ darbininkai. džiaugsis ir fontanu Tą dieną į Vilniaus universiteto Bo­ tanikos sodą Kairėnuose atvyko Laikinasis Japoni­ jos reikalų patikėtinis Lie­ tuvoje Eizo Kaneyasu su žmona, Londono finan­ sų rajono City mero žmo­ na Patricia Finch, Londo­ no finansų rajono City šerifo žmona Dianora Bond, Jungtinės Didžio­ sios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės gynybos atašė žmona Bonny Qements, Jungtinės Didžio­ sios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės ambasa­ doriaus Lietuvoje žmona Camilla Roberts. Svečius sutiko VU prorektorius prof. Juozas Lazutka, Botanikos sodo direkto­ rius dr. Audrius Skridaila, Botanikos sodo drau­ gų klubo pirmininkė Loreta Musanja.

Atidaryti fontaną Fontaną Botanikos sode atidarė garbios viešnios buvo paprašytos viešnios iš Londono. Ekskursijos po Botanikos sodą metu Laikinasis Svečiai apžiurėjo senąjį parką, Japonijos reikalų patikėtinis Lietuvo­ augalų kolekcijas, pasivažinėjo ka­ je Eizo Kaneyasu papasakojo apie rietomis, pasivaišino žolelių arbata. bendrą Japonijos ir Botanikos sodo V Naujiko nuotr. projektą - japoniško sodo kūrimą.

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

6

Portretas

J

Odeta VASILIAUSKAITĖ

Išsaugojo S. Batoro universiteto studentišką kepuraitę Ponia Jevgenija dar puikiai pri­ simena laikus, kai mokėsi tuome­ tiniame Stepono Batoro universi­ tete, kurį baigė 1939 m. ir įgijo agronomės specialybę. Tačiau nos­ talgijos studijų metams mažai teli­ kę. Ji prisimena, kad studentų gy­ venimas tuomet buvęs šiek tiek kitoks nei dabar. Pirmiausia nuo šių dienų skyrėsi tuometinių stu­ dentų požiūris į dėstytojus. „Ką jūs, -numojarankaenergingojimoteris, - šitokios pagarbos tiek Uni­ versiteto docentams, tiek profeso­ riams šiandien jau seniai nėra.

Mokytis buvo nelengva, tačiau ir prie to buvo galima priprasti. Rei­ kalavimai buvo aukšti, kaip ir da­ bartiniame Universitete, be to, juk mokėmės viską lenkų kalba“. Jau­ nimas ir tais laikais mėgo įvairius susitikimus, iškilmes, ypač švęsda­ vo valstybines šventes, nes požiūris ir įpačią valstybę skyrėsi. Pasak Jevgenijos, studentai aktyvūs buvo vi­ sais laikais. Ji pati ypatingai nesireiškė studentų veikloje, buvo tik Rusų sąjungos dalyvė, tačiau ir ten veiklos užtekdavę. „Ten gavau ir ši­ tą kepuraitę, - rodo iš stalčiaus iš­ traukusi laiko nublukintą ir jau ge­ rokai pakeitusią spalvą studentišką kepurėlę, - kažkada ji buvo švie-

Gėlėms paaukotas gyvenimas Gėlininkė, aktyvi dau­ gelio gėlių parodų dalyvė Jevgenija MOROZ gra­ žiausius savo gyvenimo metus atidavė gėlininkys­ tei. Šių metų sausio 5 die­

ną sukako 50 metų, kai Gėlininkystės skyriaus gė­ lininkė dirba VU Botani­

kos sode. Aštuoniasdešimt

septynerių metų sulauku­ si moteris kiekvieną die­ ną skuba į darbą - VU Bo­ tanikos sodą Kairėnuose,

kur žydi jos auginamos ir puoselėjamos gėlės. Apie

poilsį ponia Jevgenija ne­ galvoja - ji sako, kad mei­

lė gėlėms ir darbui įaugę jai į kraują.

mės buvo skirtos pirmojo Maskvos universiteto įkūrimo sukakčiai pa­ minėti.“ Šiame renginyje dalyvau­ davo ne tik studentai, bet ir rekto­ rius bei visas Universiteto personalas. Tuometiniai dėstytojai buvo baigę Maskvos arba Sankt Pe­ terburgo universitetus, tad nepra­ leisdavo progos dalyvauti tokioje šventėje.

Jevgenija Moroz didžiuojasi išsaugojusi S. Batoro universiteto studentišką kepuraitę

Nebuvo labai turtinga, bet pagal iš­ gales rėmė šią gimnaziją. A. Puš­ kino marti dalyvaudavo mokyklos šventėse, minėjimuose, visuomet atvykdavd minint A Puškino gimi­ mo ir mirties metines, taip pat ma­ loniai kviesdavo gimnazistus į sve­ čius. „Teko ir man su ta ponia bendrauti, kaip ir visoms gimna­ zistėms. Kadangi ji atžalų neturė­ jo, tai mes, gimnazistai, jai savotiš­ kai atstodavome vaikus.

Nueidavome į svečius vos ne visa armija, lankydavomės klasėmis“, gimnazijos laikus mena ponia Jev­ genija. „Tačiau ką žmonės padarė su jų dvaru dabar... Pakeitė neatpa­ žįstamai, galima sakyti, sugriovė dalį garsiosios šeimos“, - emocin­ gai skėsteli rankomis gėlininkė.

Darbas įaugęs į kaulus

Gėlininkė Jegvenija neįsivaizduoja savo gyvenimo be gėlių Nuotr. iš asm. albumo

šiai mėlyna.“ Ant kepuraitės lenkų kalba užrašyti inicialai „rusų stu­ dentų“, apačioje nupieštas Stepo­ no Batoro universiteto herbas. Ke­ purėlę tuo metu galėjo turėti kiekvienas studentas, tačiau dėvėti ją nebuvo privaloma.

Ponia Jevgenija išsaugojo ir nuotrauką, kurioje ji užfiksuota 1936 m. pirmajame baliuje. „Kiekvienų metų sausio 25 dieną rusų studentų bendrija organizuo­ davo šventę „Tatjanin den“. Iškil-

Globėja - rusų poeto A. Puškino marti Garbaus amžiaus moteris prasitarė, kad yra baigusi Puškino gimnaziją. Tuo metu Markučių dvare gyveno žymiojo rusų poeto Aleksandro Sergejevičiaus Puški­ no marti Varvara Aleksejevna Puškiną, sūnaus Aleksandro žmo­ na. Ji buvo tos gimnazijos globėja.

Varvara buvo inteligentė, iš garsios šeimos atsinešusi geras manieras.

Ypatingai su VU studentais profesionali gėlininkė nebendravo nei anksčiau, nei dabar. Gal todėl, kad dabar visai kitoks požiūris į dėstytojus, be to, mažiau studentų renkasi biologo specialybę. „Yra studentų, kurie ir dabar išlaiko pa­ garbos toną su vyresniais, tačiau dauguma sau leidžia elgtis visgi ne taip pagarbiai“, - teigia Jevgenija.

Botanikos sode dažniausiai apsi­ lanko studentai, studijuojantys biologiją. Tačiau ir jie atvažiuoja čia ne grožėtis gamta, o „atidirbti 18 valandų“, kaip nurodyta įsta­ tuose. Gėlininkė duoda jiems dar­ bo ir prižiūri, kad jis būtų atlieka­ mas tvarkingai. Pavasarėjant Botanikos sodą aplanko daug moksleivių, ekskursijos atvyksta kone kasdien. Vasarą darbas verte verda, tačiau ką čia veikti žiemą, kai visa gamta miega letargo mie­ gu? „Žiemą taip pat turime daug darbo. Rudenį surenkame sėklas, paskui reikia jas valyti, surašyti į katalogą, suregistruoti“, - gamtos mylėtojos žvilgsnis krypsta į di­ džiules krūvas įvairių kortelių.

Gėlininkė - vienintelė ponios Jevgenijos gyvenimo profesija. Tai ir pragyvenimo šaltinis, ir didžiau­

sias malonumas. „Darbas man per daug įaugęs į kaulus. Per daug jį myliu. Jei jo nemylėčiau, seniai bū­ čiau nedirbusi“, - atsakė gamtinin­ ke į klausimą, ar nepabodo kasdie­ nė rutina.

Bronzos medaliai už išaugintas gėles Paklausta, iš kur semiasi šitiek energijos, ilgaamžė gėlininkė atsa­ kė, kad tokia yra nuo gimimo ir nuo tokio darbo tikrai nepavargs­ ta. Visą dieną dirbusi sode ponia Jevgenija sako, kad tai ir jos laisva­ laikis, nes kitokio ji neturi ir neįsi­ vaizduoja.. Toks darbas, virtęs ir gy­ venimo būdu, tikriausiai palieka daug širdžiai malonių prisiminimų. Ponia Jevgenija, ištraukusi pluoštelį nuotraukų, pasakoja: „Čia bananas Vingio parke, čia jurgi­ nai. Dabar ten jau dalis augalų sušalo, suiro.

Visi augalai man buvo vienodai brangūs, nes labai daug jų išauginau.

Visus vienodai myliu“.

Nepamiršta pažymėti, kad viena jos nuotrau­ ka jau buvo spaudoje. Šiandien ponia Jev­ genija gyvena kartu su anūkės šeima. Namiš­ kiai jau priprato prie jos užimtumo, ir nieko ne­ stebina tai, kad ši gar­ baus amžiaus moteris kasdien eina į darbą: jos „variklis“ - gėlės, ku­ rioms ji skyrė didžiąją savo gyve­ nimo dalį. Anūkė su šeima ir au­ galai - tikroji jos gyvenimo šeima.

Jevgenijos darbo kambarys Bota­ nikos sode pilnas gėlių. „Visos jos mano. Namuose neturiu galimy­ bės jų tiek auginti, nes per mažos palangės, tačiau labai norė­ čiau“, - sako gėlininkė, su nuos­

kauda nužvelgusi gėles. Įspūdin­ giausios darbo akimirkos - daly­ vavimas parodose. Ypač jai įsimi­ nė paroda Maskvoje, į kurią suvažiuodavo augalų ir gyvūnų mylėtojai iš visos Tarybų Sąjun­ gos. Apie Jevgenijos Moroz pro­ fesionalumą ir jos talento įverti­ nimą gėlininkystės srityje byloja iš ten atsivežti bronzos medaliai už išaugintas gėles, diplomai.

Gyvenime nieko nekeistų „Gyvenime nieko nekeis­ čiau“, - teigia į devintą dešimtmetį įkopusi moteris. Spinduliuojančia

Jevgenija pirmajame baliuje 1936 m.

Nuotr. iš asm. albumo

šypsena ji apdalija ne tik augalus, bet ir pažįstamus. Veidas šiek tiek apsiniaukia, prakalbus apie vasa­ rą. „Tokios blogos vasaros nepa­ menu. Nušalo daug žiedų, tikiuo­ si, kad blogas oras nesugadins rengiamos bijūnų savaitės“, - at­ sisveikindama galva palingavo vy­ riausia Botanikos sodo gėlininkė Jevgenija Moroz.

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

7

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Aplankykite

www.vusa.lt Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!!

Karštos pavasarinės kainos!!!

Mobilieji telefonai NOKIA 3100, SAMSUNG C100, SIEMENS M55, SONY ERICSSON T230 tik po 1 Lt!!! ** Nėra 3.5 Lt vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio ** Užtenka rekomendacijos

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 26 87 144, 26 87 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Vilniaus universiteto studentai išsirinko naują Studentų atstovybės prezidentą

k

Gegužės 12 d. vykusioje Vil­ niaus universiteto Studentų atsto­ vybės (VU SA) rinkiminėje-ataskaitinėje konferencijoje naujuoju VU SA prezidentu išrinktas Matemati­ kos ir informatikos fakulteto II kur­ so studentas Darius Skusevičius. Po slapto balsavimo paaiškėjo, jog iš konferencijoje dalyvavusių 122 de­ legatų Dariaus Skusevičiaus kandi­ datūrą palaikė 95; 21 delegatas bal­ savo prieš, 6 balsadėžėje rasti biuleteniai buvo sugadinti.

Išrinkdama Darių Skusevičių VU S A prezidentu, konferencija pritarė ir jo komandos sudėčiai: Socialiniai-akademiniai reika­ lai -JuozasKarmaza (soc@vusa.lt) Informacija ir ryšiai su visuome­ ne - Eglė Lingytė (info@vusa.lt) Tarptautiniai reikalai - Anastasija Diominą (inter@vusa.lt) Informacinės technologijos (IT) - Rokas Lengvenis (it@vusa.lt) Laisvalaikio komiteto vadovas Kęstutis Jurėnas (freetime@vusa.lt) Marketingo komiteto vadovas Elvinas Jakimovas (reklama@vusa.lt) Administratorė - Inga Stirnai­ tė (sec@vusa.lt) Konferencijoje taip pat buvo iš­ klausytos bei patvirtintos buvusios VU SA prezidentės Jekaterinos Bortkevič ir VU SA Revizijos komi­ sijos ataskaitos, patvirtinti naujieji Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės įstatai.

Po Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybės rinkiminės-ataskaitinės konferencijos visi jos da­ lyviai buvo pakviesti j naktinį klubą

„Terminalas“. Čia susirinko ne tik aktyvūs studentai, bet ir VU administracija, kitų organizacijų atstovai. Buvo pristatytos nominacijos „Metų geriausieji“, kuriose nugalėjo: • Metų fuksų stovykla-VU Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybė; • Metų atradimas - laikraš­ tis „Studentų era“; • Metų nesėkmė - bendra­ darbiavimas su VU Kar­ jeros centru; • Metų partneris iš NVO Vilniaus Gedimino tech­ nikos universiteto Stu­ dentų atstovybė; • Metų partneris iš VU ad­ VU SA prezidentas - Darius Skusevičius ministracijos - VU administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna; Taip pat buvo įteiktos padėkos Metų partneris iš verslo atstovų Tarybos nariams, prezidentei Jeka­ - Vilniaus miesto savivaldybė; terinai ir jos komandai: Artūrui Šal­ Metų aštriausias liežuvis - VU SA čiui, Gintarei Petkevičiūtei, Elvinui viceprezidentas Artūras Šaltis; Jakimovui, Agnei Gilytei, Dariui Perspektyviausia FSA - Teisės Skusevičiui, Jonui Jakuboniui, Gy­ fakulteto Studentų atstovybė; čiui Markevičiui, Vytautei Kašėtai­ Metų projektas - Kuratorių pro­ tei, Audriui Radzevičiui, Dovilei Bal­ grama; čiūnaitei ir Eglei Kuraitei.

Metų renginys - MIDI (Mate­ Dar kartą dėkojame senajai ko­ matikų ir informatikų dienos); mandai už puikų darbą ir linkime Metų FSA pirmininkas - Darius sėkmės tolimesniame gyvenime, ko­ Skusevičius (Matematikos ir in­ piant karjeros laiptais, o naujajai ko­ formatikos fakulteto Studentų mandai linkime užsispyrimo ir va­ atstovybė); lios įveikti laukiančias kliūtis.

Metų FSA - Matematikos ir in­ formatikos fakulteto Studentų VU SA inform. atstovybė.

Ją gali atsiimti atėjęs į Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87 144, 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis.

Dėl rekomendacijos kreipkis į V(J SA darbo dienomis nuo 9 vai. iki 16 vai.

Informacij a: tele2@vusa.lt Paskubėk, tai galbūt paskutinė galimybė įsigyti mobilųjį telefoną tokiomis palankiomis Tau sąlygomis!!!

VU SA inform.

T

T

■ Turėk ir Tu Vilniaus universiteto serveryje savo ei. pašto dėžutę!

\

f

♦ ♦ ♦ ♦

Prestižinė vardinė dėžutė su galūne vu.lt; Ji gerokai didesnės talpos nei kuri nors kita; Tavo informacija niekam kitam neprieinama; Patogus ir greitas veikimas bei valdymas.

Ir visa tai tik dėl to, kad esi VU studentas!

Norėdami tapti VU ei. pašto vartotoju, parašykite pareiškimą Skaičiavimo centro direktoriui, gaukite dekanato žymą apie tarpininkavimą ir pateikite Saulėtekio ai. 9, SC 302, 305 kab.

Daugiau informacijos ieškok: www.se.vu.it

k________________ _ _________________ 7 ■—r

t

Apeliacijų pateikimo taisyklės Jekaterina BORTKEVIČ

Pagalba Fakulteto apeliacinės komisijos sudėtyje turi būti bent vienas Studentų atstovybės paskirtas atstovas. Jei Jums kyla problemų arba neaiškumų dėl Apeliacinės komisijos darbo, kreip­ kitės į savo fakulteto Studentų at­ stovybę ir sužinokite studentų atsto­ vo Apeliacinėje komisijoje vardą bei pavardę. Jis/ji suteiks visą Jums rei­ kalingą informaciją.

2004 metų balandžio 29 d. Senato komisija patvirtino Vilniaus universiteto Apeliacinių komisijų nuostatus. Iki šiol vieningo VU Apeliacinių komisijų darbą reglamentuojančio dokumento nebu­ vo. Kiekvieno fakulteto Taryba tvirtindavo savo fakulteto ribose veikiančius Apeliacinių komisijų nuostatus. Šiuo straipsniu norė­ tume papasakoti apie naujo dokumento specifiką bei atkreipti dėmesį į, mūsų manymu, svarbiausius aspektus. ba dėl egzamino (įskaitos) ir baigia­ mųjų darbų gynimo procedūros pa­ žeidimų. Dėl baigiamųjų egzaminų (diplominio darbo gynimo) įvertini­ mo apeliacijos nenagrinėjamos.

Motyvacija Apeliacija turėtų būti motyvuo­ ta. Tai reiškia, kad savo apeliacinia­ me rašte turėtumėte surašyti visus argumentus, kodėl Jūs nesutinkate su įskaitos arba egzamino įvertini­ mu, arba pagrįsti kitus procedūri­ nius pažeidimus. Priešingu atveju apeliacija gali būti atmesta.

Pažeidimai Apeliacijos gali būti teikiamos dėl egzaminų (įskaitų) įvertinimo ar­

Terminai Remiantis tiek apeliacinių komi­ sijų, tiek ir VU Studijų nuostatais, VU studentas, nesutinkantis su eg­ zaminavimo tvarka arba įvertinimu, turi teisę per 3 darbo dienas nuo egzamino (įskaitos) įvertinimo pa­ skelbimo dienos motyvuotu raštu kreiptis į fakulteto (kamieninio pa­ dalinio) egzaminų Apeliacinę komi­ siją. Atkreipkite dėmesį, kad Stu­ dentų atstovybės pasiūlymas

atsižvelgti į objektyvias priežastis, dėl kurių studentas negalėjo pateikti apeliacijos raštu ir pratęsti apelia­ cijos pateikimo terminą, Senato ko­ misijos buvo atmestas. Taigi nepra­ leiskite numatyto termino!

Nepamirškite, kad iki apeliacijos nagrinėjimo dienos turite teisę per­ žiūrėti savo egzamino arba įskaitos rašto darbą. Darbai saugomi dalyką dėsčiusio dėstytojo katedroje.

10 dienų pateikia siūlomą darbo įvertinimą Apeliacinei komisijai, ar­ ba Apeliacinė komisija gali kated­ ros vedėjo parinktus specialistus pasikviesti į posėdį.

Jeigu savo apeliacija Jūs skundžiate procedūrinius pažeidimus, tai nustačiusi esminius egzamino (įskaitos) procedūrinius pažeidi­ mus, Apeliacinė komisija anuliuo­ ja Jūsų egzamino (įskaitos) rezultatą(-us). Anuliavus egzamino rezultatus Apeliacinė komisija pra­ neša apie savo sprendimą dekanui bei šio dalyko dėstytojo katedros ve­ dėjui ir įpareigoja jį sudaryti specia­ listų komisiją egzamino perlaikymui.

Nepamirškite, kad egzaminas (įskai­ ta) turi būti perlaikomas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Apeliacinės komisijos sprendimo.

Komisija

14 dienų

Jeigu savo apeliacija Jūs skundžiate egzamino arba įskaitos įver­ tinimą, Apeliacinė komisija paveda dalyko katedros vedėjui sudaryti dalyko specialistų komisiją, kuri per

Prisiminkite, kad Apeliacinė ko­ misija turi pateikti savo sprendimą Jums ne vėliau kaip per 14 kalendo­ rinių dienų nuo apeliacijos padavi­ mo dienos.

Gali mažinti įvertinimą Norėtume atkreipti Jūsų dėme­ sį j tai, jog nuostatuose nėra numa­ tyta, kad Apeliacinė komisija negali mažinti Jūsų darbo įvertinimo. Tokį siūlymą teikė Studentų atstovybė, tačiau Senato komisija jo nepatvir­ tinto. Taigi atsiminkite, kad išlieka ga­ limybė, jog Jūsų įvertinimo rezultatas bus sumažintas.

Nepamirškite, kad kol Jūsų fa­ kulteto Apeliacinė komisija nepa­ teikia savo sprendimo, jokie su svarstomais studijų rezultatais bei egzaminavimo tvarka susiję deka­ nato (kamieninio padalinio admi­ nistracijos) sprendimai Jums nega­ lioja. ♦

♦

*

Visą dokumento tekstą Jūs ga­ lite rasti www.vusaJt.

Jei Jums kils papildomų klausi­ mų arba neaiškumų, būtinai kreipki­ tės į savo fakulteto Studentų atsto­ vybę arba į VU SA (Universiteto g. 3), tel.: (5) 268 71 44, (5) 268 71 45.

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

8

Merkurijaus dienos 2004: Ekonomikos fakulteto „barakai“ signalizavo Vilniui Visi Vilniaus universiteto fakultetai švenčia savo dienas. Pavasarį prasideda ilgas šių švenčių maratonas, ir studentams telieka dalyvauti. Tad, mielas studente, laikykis ir sąžiningai švęsk!

Romėną ŽUKAUSKAITĖ Sena tradicija Ekonomistai, išsiilgę pavasa­ rio bei kupini noro gerai paūžti, šiemet irgi atšventė Merkurijaus dienas. Sis renginys yra ne tik Eko­ nomikos fakulteto, bet ir visų eko­ nomistų profesinė šventė. Merkurijaus dienos Ekonomikos fakultete švenčiamos nuo 1976 metų, tačiau dabar šių dienų kon­ cepcija gerokai pasikeitė. Anks­ čiau šventė būdavo rengiama prie Šilo ežero Žydiškėse, kur dalyvau­ davo ne tik studentai, bet ir admi­ nistracijos darbuotojai. Kiek lai­ ko ši tradicija buvo užmiršta, tačiau nuo praėjusių metų ji po tru­ putį atgimsta ir Vilniaus univer­ siteto Ekonomikos fakulteto Stu­ dentų atstovybės (EF SA) dėka vis auga.

Trys dienos linksmybių Šiemet Ekonomikos fakulte­ tas galėjo švęsti net tris dienas (ba­ landžio 13-15). Kasdien buvo ga­ lima dalyvauti įvairiose EF SA organizuojamose akcijose, laimė­ ti įvairių prizų, įsiamžinti žavioje pavasariškoje nuotraukoje, azar­ tiški galėjo dalyvauti kompiuteri­ nio žaidimo „Counter Strike“ tur­ nyre. Studentų laukė ir daug kitų mielų dalykėlių - reikėjo tik noro ir entuziazmo.

Barakai signalizuoja Vilniui Turbūt didžiausia šios šventės staigmena studentams tapo vaka­

re prie Niujorko „barakų“ vykęs vakarėlis. Studentai linksminosi pagal „Galaxy“ didžėjų muziką, vaišinosi pigiu alumi. Ant scenos buvo galima išvysti naują, dar au­ gančią Lietuvos hiphopo kartąjaunuolių grupę DEF, kuri savo ga­ nėtinai „nuogais“ tekstais nuste­ bino daugelį vakarėlio dalyvių.

Didžiausia vakaro sensacija ta­ po ilgai laukta akcija „Ekonomi­ kos fakulteto barakai signalizuo­ ja Vilniui“. Dar gerokai anksčiau pradėta organizuoti akcija buvo neatrodė reali, tačiau EF SA na­ riai paplušėjo kaip reikiant - ant kiekvieno kambario durų buvo priklijuoti lipdukai, informuojan­ tys, kaip ir kada reikės įjungti ar išjungti šviesą, bendrabutyje gyve­ nantys studentai turėjo apsigin­ kluoti kantrybe bei išklausyti vi­ sus čia atlėkusių EF SA narių nurodymus. Rezultatas nenuvy­ lė -16 aukštų studentų bendrabu­ čio languose įsižiebė Ekonomi­ kos fakulteto santrumpa- iš pradžių raidė „E“, o vėliau „F“.

Reginys buvo išties vertas dėme­ sio. Taip, galima sakyti, studentai gerokai anksčiau prisidėjo prie akcijos „Lietuva - šviesiausia vals­ tybė Europoje“. Raidžių įžiebi­ mas simbolizavo oficialią rengi­ nio pradžią.

Skonis, kvapas, garsas Antra šventės diena buvo skir­ ta menams. Jungiamuosiuose fa­ kulteto rūmuose buvo galima iš­ bandyti viską, kas nuteikia maloniai. Reikia pripažinti, kad žmogus dažnai pamiršta pasile­ pinti, pasineria į kasdienybę, tad

čia buvo iškeltas šūkis „Atgaivink savo pojūčius... Pamatyk, paliesk, paragauk, pauostyk, paklausyk“.

Gražios merginos „Arbatos kam­ pelyje“ viliojo paragauti arbatos, studentai buvo kviečiami išbandy­ ti „Muzikinę improvizaciją lais­ vu stiliumi“, galėjo grožėtis instaliacija „Lietus“ bei VU SA Fotoklubo ekspozicija. O kad žmogus pernelyg dažnai nepasi­ duotų maloniems pojūčiams, ins­ taliacija iš cigarečių pakelių „Vė­ žys“ vertė susimąstyti. Ši diena parodė, kad Ekonomikos fakulte­ to studentai ne visada vergauja skaičiams, o moka ir jausti.

„Verslo klasė" Nereikia pamiršti, kad Merku­ rijaus dienos taip pat yra ir profe­ sinė ekonomistų šventė. Nepaslaptis, jog daugumai atrodo, kad studentai tik ieško geresnių pro­ gų pasilinksminti. Šventės organi­ zatoriai, siekdami, kad studentai įgytų ir kažko naudingo, siūlė da­ lyvauti seminarų cikle „Verslo klasė“. Per tris dienas buvo su­ rengti 5 seminarai. Jų metu buvo galima gauti ne tik praktinių ži­ nių (seminarai „Viešosios politi­ kos aspektai Lietuvos ekonomi­ koje“, „Laisvi mainai: ar yra bent viena priežastis juos riboti?“, „Vertybinių popierių rinka“), bet ir žinių, tobulinančių asmenybės savybes (seminarai „Laiko valdy­ mas“, „Pasitikėjimas savimi“).

Studentai dažnai skundžiasi, jog Universitetas suteikia per ma­ žai praktikoje taikomų žinių. To­ dėl, atsižvelgdami į studentų pa­ geidavimus, šio seminarų ciklo

Bendrabučių languose įsižiebė Ekonomikos fakulteto santrumpa

rengėjai pakvietė kvalifikuotus profesionalus iš Laisvos rinkos instituto, Finansų ministerijos bei kitų institucijų.

Viskas, kas gera, baigiasi Visi geri dalykai vėliau ar anks­ čiau pasibaigia. Taip ir ši šventė trečiąją dieną artėjo prie pabaigos.

Paskutinį vakarą Ekonomikos fa­ kulteto studentai bei visi kiti bent kiek jiems prijaučiantys studentai triukšmingai atšventė „Galaxy“ naktiniame klube. Publika buvo džiuginama įvairiais konkursais, rėmėjų dovanomis. „Galaxy” klube buvo paskelb­ ti Geriausių dėstytojų rinkimų nu­ galėtojai. Nominacijoje „Tvirtoji ranka“ nugalėjo P. Katauskis ir D. Klimašauskienė. „Lanksčiuoju liežuviu“ tapo B. Pladis bei L. Perminienė , „Žvitriąja aki­ mi“ - P. Katauskis ir L. Maižiešytė . „Metų saviakais“ išrinkti B. Pladis ir G. Kazakevičienė. Už nuopelnus studentams apdovano­ tas B. Pladis.

Laukti kitų metų Naktinis klubas tiesiog ūžė.

Studentų buvo iš tiesų labai daug.

Susirinkusiuosius linksmino „G&G Sindikatas“ bei „Saulės kliošas“, kurie ne tik atliko dai­ nas iš savo repertuarų, bet ir pri­ statė bendrą projektą.

Ir aš ten buvau, studentiškai pigų alų gėriau, akcijose dalyva­ vau, „Saulės kliošo“ klausiau... At­ eik ir tu kitais metais, jei šiemet pražiopsojai!

EFSA dėkoja: Generaliniams rėmėjamsp. Andriui Kubiliui, kon­ cernui BBH, AB „ Lietuvos Energi­ ja“, UAB „Penki Kontinentai“, „Laisvalaikiui su Respublika in­ formaciniams rėmėjams UAB „Actual City Media “, Atviriems re­ klamos tinklams, Povverhit radio, Tango TV; rėmėjams www.cv.lt, restoranui „Aukštaičiai“, UAB „Garsųpasaulis“, Žirmūnų boulingui, „Eagle vision“; renginio draugams UAB„Dorkanas“, UAB „Tyto Alba“, grožio salonui „Nefertitė“, VU Ekonomikos fakulte­ tui ir VU SA. M. Rūko nuotr.

EF SA išrinko naują vadovą Nuo balandžio 29 dienos Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybei vadovauja naujas vadovas Rapolas DANILEVIČIUS. Informacija apie naująją valdybą

ir pirmininką - www.efsa.lt.

Du gimtadieniai - per vieną dieną Agnė JANUŠEVIČIŪTĖ

„Street dot šok“ - bendras Vil­ niaus universiteto Kauno huma­ nitarinio fakulteto Studentų atsto­ vybės (KHF SA) ir baro „B. O.“

gimtadienių projektas. Gegužės 8 dieną KHF SA sukako 13 metu­ kų, o „B. O.“ - devyneri. Galbūt tai sutapimas, jog šie du gimtadie­ niai švenčiami vienu metu, tačiau galima konstatuoti faktą: kaip KHF studentai negali be „B. O.“,

A. Stukaitės sukurtais kostiumais pasipuošę šokėjai ir manekenai traukė akį

taip ir „B. O.“ negali be KHF stu­ dentų. Pasak Vilniaus universite­ to Kauno humanitarinio fakulte­ to dekano S. Girdzijausko, jo fakulteto studentų dienotvarkė at­ rodo taip: „paskaitos - „B. O.“ paskaitos arba „B. O.“ - paskai­ tos-„B. O.“ Suvienijus jėgas gegužės 8 die­ ną Muitinės gatvė bei VU KHF kiemas pakeitė ne tik savo išvaiz­ dą, bet ir paskirtį: prie suolų atsi­ rado stalai ir alaus bokalai, įva­ žiavimą okupavo 4 išskirtiniai automobiliai, kurie dar renginiui neprasidėjus susilaukė didelio dė­ mesio. Vienas iš šventės akcentų 15 tūkst. pienių papuoštas „53 metų senukas“ motociklas. Toks meno kūrinys, riedantis Kauno gatvėmis, pritraukė daug smalsių žvilgsnių.

Publika neturėjo kuo skųstis, nebent kartkartėmis užklumpan­ čiu lietumi. Vaikinai galėjo paga­ nyti akis į pusnuoges šokėjas bei

Šventės proga 53 metų motociklas pasipuošė 15 tukst. pienių žiedų

gražuoles manekenes, apsirengu­ sias specialiai šiam renginiui sukur­ ta A. Stukaitės vasaros kolekcija.

Vakaro „vinis“ - „Rebelheart“, ku­ rie savo griausmingomis daino­ mis, regis, išgąsdino lietų. Gimta­ dienio vakarui pasiekus kulminaciją, visi buvo linksmi ir sotūs nuo „studentiškos duonos“.

Po „Rebelheart“ pasirodymo pra­ sidėjo šokiai „kas kaip moka, tas

taip šoka“ - Kaunas ir vėl pasiro­ dė neabejingas džiazui.

Deja, miesto taisyklės yra griežtos, o kaimynai nori pamie­ goti. Po vidurnakčio vakaro daly­ viai skilo į dvi dalis: vieni bandė ieškoti laimės sausakimšame „B. O.“, o kiti patraukė į KHF rū­ sį. Čia po XVI amžiaus skliautais skambėjo „drum’n’base“, kaip ir buvo žadėta, iki 5 valandos ryto.

2004 m. birželis

9

Universitas Vilnensis

Žygeiviai maudynių sezoną pradeda balandį Iš Žygeivių klubo narės dienoraščio Aistė PILECKYTĖ

Siūbuojantis traukinys pajuda Balandžio septynioliktoji.

Ankstus šeštadienio rytas. Apsnū­ dusi geležinkelio stotis nieko ne­ suprasdama spokso į klegantį būrį studentų, kurie, „pasipuošę“ nenu­ sakomo dydžio kuprinėmis, rikiuojasi prie kasų. Perkant bilietą už­ tenka pasakyti: „man ten pat“, ir gali važiuoti iki Zervynų (Varėnos r. - red. past.). Apsidairius aplink tampa aišku: visas traukinys bus okupuotas traukiančiųjų į Vilniaus universiteto Žygeivių klubo kasme­

dvi valandos pralekia kaip mirks­ nis. Netikėtai randame stovyklą, kurioje silpniausieji gali pasilik­ ti, o kiti patraukia toliau. Deja, sulig kiekvienu žingsniu kalvos atrodo statesnės, pievos klampes­ nės, o kuprinės vis sunkesnės, nors alus iš jų reguliariai perkeliamas į skrandį. Dar po keturių valandų klaidžiojimo pušynuose rasti vi­ sus punktus jau nebeatrodo taip gyvybiškai svarbu, kaip spėti grįž­ ti į stovyklavietę iki sutemų. Iš­ tvermingiausią pasirodė Vilniaus

tinį sąskrydį, kuris šiais metais or­ ganizuojamas prie Ūlos upės.

Po keliolikos minučių jau riedame į miškingąją Dzūkiją. Sėdi­ mų vietų visiems neužtenka, todėl netrukus ant vagono grindų pato­ giai įsitaiso žygeiviai, traukiantys dainas apie jaunystę, alų ir piktus kontrolierius. Atsitiktiniai kelei­ viai tūno kampučiuose ir bando abejingai skaityti laikraščius. Tie­ sa, per dvi valandas niekaip nesu­ geba perskaityti puslapio.

Kalvom pakalvėm Atvažiavus paaiškėja, kad sto­ vyklavietę bei aštuoniolika pėsčių­ jų ralio punktų, pažymėtų žemė­ lapyje, teks surasti patiems. Taigi susiskirstome komandomis, pasi­ dalijame kompasais ir atsisveiki­ name neribotam laikui. Pirmos

me prie didžiojo laužo. Vyksta dainų, šokių ir visiškos improvi­ zacijos konkursas „Klubovizija 2004“, kurioje geriausiais pripa­ žinti Vilniaus universiteto Komu­ nikacijos fakulteto komandos „Priot Pykcherz“ atstovai. Publi­ kos simpatijų sulaukia ir lengvai į šonus siūbuojantis vyrukas, dvyli­ ka kartų atlikęs kūrinį apie ešerį.

Kai visi baigė savo pasirodymus, buvo galima rinktis tolimesnį linksmybių grafiką: kai kurie li­ ko prie didžiausio laužo šokti liau­

Ar dar toli?..

universiteto Gamtos mokslų fa­ kulteto „Gipių“ komanda, kuri kitą dieną buvo pripažinta geriau­ sia žygiavimo rungtyje.

dies šokių su „ešeriniais intarpais“, kiti nusprendė „atsiprašyti“ kojų ir slinkti į jaukias palapines.

Naktis neskirta miegui

Sekmadienis. Septinta ryto. Sto­ vykla kaip iššluota. Prie rusenančio laužo sėdi tik „Ešerys“ ir bando pri­ siminti, už ką jam tokią pravardę

Antras raundas Stovykloje, vos pastačius pa­ lapines ir iškračius iš batų visą miškų augalijos kolekciją, skuba-

prilipdė. Saulė kyla ir pamažu krapš­ to žygio dalyvius iš palapinių. Susi­ pažįstama su miegmaišio draugais, bandoma orientuotis erdvėje ir lai­ ke. Ant laužo kaista katiliukai su žygiams būdingais maisto papildais: dumblina arbata, pušų žievelės ma­ karonams.

Veiksmas dviem frontais Pagrindinis antros dienos ak­ centas - komandų dalyvavimas kliūčių ruožo ir „Tumbi jumbi“

Kitapus upės - stovyklavietė

varžybose. „Tumbi jumbi“ prime­ na futbolą, tačiau kiekvienas žai­ dėjas turi apytiksliai 3 metrų ilgio virve prie pilvo pririštą porinin­ ką, o vartininkas yra stipriai pri­ tvirtintas prie vartų. Vienintelis laisvas objektas šiose varžybose yra kamuolys, tad jis, akivaizdžiai tuo mėgaudamasis, tampo žaidė­

Fizikos fakulteto Studentų atstovybė sėmėsi patirties Vaida ARCIŠAUSKAITĖ, Mindaugas KARALIŪNAS

Šiltas pavasarinio vėjo gūsis atnešė į Fizikos fakulte­

to Studentų atstovybę (FF SA) gerą idėją - pirmą kartą jos istorijoje (Atstovybė įsikūrusi 1999 m.) buvo surengti

Gegužės 7-osios popietę 26 linksmai bei ryžtingai nusiteikę FF studentai su įžymiuoju autobusu „Melodija“ pajudėjo Molėtų link.

Jų tikslas - Molėtų astronomijos observatorija. Vieta, kur baigiasi žemiški vargai. Čia, semdamiesi

energijos iš žvaigždžių, mokymų dalyviai ir lektoriai Artūras Šaltis ir Jekaterina Bortkevič praleido tris dienas. Laikantis kruopščiai su­ darytos dienotvarkės laikas nebu­ vo švaistomas veltui, todėl ir nu­ veikta gana daug.

Per mokymus buvo detaliai papasakota apie VU SA valdymo struktūrą, vykdomą veiklą ne tik Vilniaus universitete, bet ir kitose jaunimo organizacijose. Įvairiais komandiniais žaidimais pratinomės pasitikėti vienas kitu ir ko­ mandos lyderiu, ugdėme koman­ dinio darbo įgūdžius. Aptarę FF SA komitetų darbo tikslus bei strategiją visų komitetų nariai gerai padirbėjo atskirose grupėse ir pa­ teikė savo pasiūlymus bei idėjas dėl ateities veiklos. Dalyviai mo­ kėsi rašyti projektus, nes tai yra la­ bai svarbu nevyriausybinių orga­

mokymai. Juos suorganizuoti padėjo Fizikos fakulteto (FF) dekanatas bei Vilniaus universiteto Studentų atsto­ vybė (VU SA).

nizacijų veikloje. Keletas iš mo­ kymuose pasiūlytų projektų sun­ kiai įgyvendinami, tačiau visai re­ alu surengti tarptautinę mokslinę fizikų konferenciją „Langas į Eu­

ropą“ ar studentišką šventę „Pa­ jusk momentą“, į kurią po sesijos būtų pakviesti pasilinksminti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Es­ tijos studentai.

Buvo ir kitokios veiklos. Susi­

pažinti su astronomija ir didžiau­ siu Šiaurės Europoje teleskopu tiesiog būtina viešint Molėtų ob­ servatorijoje. Vertėtų paminėti ir vadinamuosius socialinius vaka­ rus: draugai, rusenantis laužas, žvaigždėtas dangus, daug alkanų uodų, alus, gitara ir dainos, juo­ kas ir pašnekesiai. Mokymų daly­ viai nuoširdžiai pabendravo ir pa­ žino vienas kitą daug artimiau, nevaržomi oficialios aplinkos. To­ kie vakarai yra ne mažiau naudin­ gi nei darbas ir paskaitos. Tai bū­ tina efektyvesnio komandinio darbo sąlyga. Niekas nepapriešta­ raus - buvo linksma.

Tikimės, kad FF SA mokymai duos gerą derlių ir artimiausiu

metu Fizikos fakulteto studentai pajus geresnius Studentų atstovy­ bės darbo rezultatus. Beje, pana­ šūs mokymai planuojami ir ru­ denį, juk mokytis visada yra malonu.

Nuoširdžiai dėkojame savo dekanui Jurui Baniui, VU SA pre­ zidentei Jekaterinai Bortkevič ir viceprezidentui Artūrui Šalčiui Fizikosfakulteto studentų atstovai pasirengę dirbti

už suteiktą paramą ir parodytą pa­ sitikėjimą.

jus paskui save po visą pievą, ret­ karčiais nusitaikydamas ir į žiū­ rovus. Tiesa, žiūrovai irgi gerokai nuvargo, nes tuo pačiu metu vyko judėjimas kliūčių ruože ir teko vikriai suktis, jeigu norėjai viską pamatyti. O pamatyti tikrai buvo ką - netvirtas siūbavimas ant vir­ vių, ėjimas buomu (nuverstu me­ džiu) per upelį, šliaužimas paže­ me ir komandinis persikėlimas per vandenį pačių susikonstruotu „tiltu“. Daug klyksmo, juoko, pūkštelėjimu į šaltą vandenį ir skandavimo iš kranto pusės puo­ šė antrąją Vilniaus universiteto Žygeivių klubo sąskrydžio dieną.

Išvažiavo, bet žadėjo grįžti Kliūčių ruožo karaliais tapo komanda „Naminukai“, o futbo­ le „Tumbi jumbi“ sublizgėjo „Priot Pykcherz“ iš Komunika­ cijos fakulteto. Beje, ši komanda papildomą tortą gavo burtų ke­ liu, tad vienas tortas sėkmingai buvo iškeistas į sulčių stiklainį.

Garbingai paminėtas ir mažakal­ bis, bet įtakingas komandos na­ rys bei simbolis Guminis Gaidys, užmezgęs artimus santykius su vilkšune Tora. Stovyklos legenda paskelbtas nenuilstantis žygeivių veteranas Tadas Šidiškis. Prizai

išsidalyti, alus pribaigtas, šlapi drabužiai supakuoti, su mišku at­ sisveikinama iki kitų metų. Lai­ kas grįžti į sostinę ir kitų metų kalendoriuje pasižymėti, kad ki­ tą balandį vienas savaitgalis jau suplanuotas.

A.Plechanovos nuotr.

f Nepraleisk I unikalios progos įsiamžinti Universiteto istorijoje!!!

į

jvu

SA ir MIDI roko operų* kūrėjai kviečia Tave daly-Į Ivauti Vilniaus universiteto I 1425-erių metų jubiliejui skir | j toje I

I

I I I I Mums reikia I TALENTINGŲ ir AMBICINGŲ: j

ROKO j OPEROJE i i i i i i

DAINININKŲ; I MUZIKANTŲ; I AKTORIŲ; ŠOKĖJŲ; I DAILININKŲ I IR VISOKIŲ KITOKIŲ IDĖJINIŲ PERSONŲ. I

i Atrankoje PRIVALO dalyvauti I

I visi VU studentai, atitinkantys I | DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS j | užrašytus kriterijus.

i i i iN

Registracija: www.vusa.lt/rockopera EI. paštas: rockopera@vusa.lt

Tel. (8 5) 233 60 27

I I I I I Z

Puslapius parengė Audrius RADZEVIČIUS ir Eglė LINGYTĖ (info@vusa.lt)

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

10

Kauno humanitariniame fakultete

Esperanto kalba - vilties kalba Ieva MAŽUTYTĖ

Kinų išmintis sako: „Kuo daugiau kalbi, tuo daugiau atsiranda žodžių". Iš tikrųjų juk visuomet nauja pažintis, bendravimas prasideda nedrąsiai, tačiau įsibėgėja, ir pir­

Bendravimo problemų sprendimas Gerai, jei Tavo ir pašnekovo gimtoji kalba yra ta pati. Tada išties lengva išsakyti savo mintis, norus, svajones. Tačiau, kad ir koks arti­ mas būtų judviejų bendravimas, jis vis tiek neatstos to, ką galima pa­ tirti susipažinus su kitataučiu. To­ kia pažintis suteikia naujų žinių, galbūt ir kitokį supratimą apie mus supantį pasaulį. Štai čia ir susidu­ riame su komunikavimo proble­ momis dėl skirtingų kalbų. Tokiu atveju įprasta kalbėti anglų, vokie­ čių, rečiau — prancūzų ar italų kal­ bomis. O kodėl būtent šios kalbos turi būti keltu į užsieniečio sielą?

Juk daug įdomiau kalbėtis ne kaž­ kokios svetimos šalies kalba, o ta, kuri jokiai valstybei nepriklauso ir tuo pat metu priklauso visiems kal­ bantiesiems. Tokia išeitis yra - tai dirbtinės kalbos.

Esperanto kalba VU KHF Džiugu, kad nuo šių mokslo me­ tų pradžios ir Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete pradėta dėstyti viena tokių kalbų — esperanto. Iš pat pradžių studen­ tai labai susidomėjo - jau pirmame semestre paskaitas lankė per tris­ dešimt studentų (dar niekada taip nesidžiaugiau, kad auditorijoje ten­ ka sėdėti kaip silkėms statinėje). Vi­ si į esperanto paskaitas eina noriai, nes čia ne tik gauna žinių, bet ir jau­ čia kažkokią neapibūdinamą šilumą.

Tai yra mūsų dėstytojos Aidos Čižikaitės nuopelnas.

mieji nesklandūs pokalbiai lieka praeityje.

Nauja paskaitų medžiaga (net ir gramatika) pateikiama žaidimų, dai­ nų ir konkrečių daiktinių pavyzdžių forma. Tai parodo tikrą dėstytojos profesionalumą. A. Čižikaitė kiekvie­ ną paskaitą stengiasi mums atskleisti kuo daugiau viliojančių dalykų - siū­ lo dalyvauti įvairiuose tarptautiniuo­ se projektuose, supažindina su es­ peranto kalbos istorija, literatūra.

Pastarosios gausumas tiesiog apstul­

toriumi, Pasaulinės esperantininkų sąjungos garbės nariu Petru Čeliausku, gavome dovanų įvairių šalių žur­ nalų. Į vieną paskaitą, skirtą tarp­ tautinei kalbų dienai (ji minima rug­ sėjo 26-ąją) atėjo Lietuvos esperan­ tininkų sąjungos pirmininkas Povi­ las Jegorovas, aktorė Birutė Prekevičiūtė ir profesionali fleitininke Li­ dija Gomolickaitė-Grudzinskaitė.

Pasigendama naujų filologi­ jos mokslo disciplinų Gaila, jog Uni­ versitete nedėsto­ ma viena moder­ niausių lingvistikos disciplinų — interlingvistika. Tai kal­ botyros šaka, tirian­ ti pagalbinių kalbų sudarymo, jų funk­ cionavimo proble­ Esperanto kalbos dėstytoja Aida Čižikaitė „ užkrėtė “ mas. Dabar interstudentus meile šiai kalbai lingvistikos sąvoka įgavo platesnę pras­ bino pamačius biblioteką. Norėtųsi sužinoti daugiau faktų apie šią „vil­ mę: daugiakalbystės atsiradimo, plė­ ties“ (espero - esperantiškai „viltis“) tojimosi perspektyvų klausimai, kal­ kalbą, taip pat kokių dar yra dirbtinių bų tarpusavio sąveika, gramatinių bei kalbų, galinčių lemti aktyvią žmonių žodyninių internacionalizmų susida­ komunikaciją, įsigilinti į jų istoriją. rymo, tarptautinių (natūralių ir dirb­ Aplankėme ir Lietuvos esperan­ tinių) kalbų struktūros ir taikymo ty­ tininkų sąjungos būstinę (ji, beje, įsi­ rimas.

Interlingvistikai priskiriamos kūrusi šios kalbos kūrėjo vardu pa­ matematinės loginės kalbos, varto­ vadintoje gatvėje). Ten susipažino­ jamos skaičiavimo technikoje. me su žurnalo „Litova stelo“ redak­

Kiekvienas filologas žino, kas yra dirbtinės kalbos. Nė vieno jau ne­ bestebina terminai „kalbų konstra­ vimas“, „kalbų planavimas“, „kalbatiltas“ ir kt.

Tačiau esperanto, sukurta Liud­ viko Zamenhofo, yra ne vienintelė dirbtinė kalba. Kur dar volopiūkas, ido, įvairūs bandymai atgaivinti lo­ tynų kalbą, skaitmeninės ir kitokios pazigrafijos, net muzikinis projek­ tas „Solresol“... Net jų pavadinimų daugelis studentų nėra girdėję.

Kai internete randame infor­ macijos, kad Lenkijos aukštosiose mokyklose yra bakalauro ir magist­ ro interlingvistikos studijų progra­ mos, o kitų šalių universitetuose eg­ zistuoja net esperantologijos ir ki­ tų dirbtinių kalbų katedros, apima pavydas. Iš tiesų jaučiame spragą, jei tenka susitikti su kolegomis iš ki­ tų šalių. Mes net jų vartojamų ter­ minų nesuprantame, ką jau bekal­ bėti apie lygiavertę diskusiją.

Tačiau nereikia norėti visko iš karto - pradėjome mokytis esperan­ to kalbos, greitai galbūt ir interling­ vistikos įvado sulauksime.

Dar kartą norėčiau pasidžiaug­ ti, kad esperanto kalbos pasirenka­ masis kursas atsirado mūsų Univer­ sitete ir visus studentus kviečiu už­ sikrėsti šiuo „žaliuoju virusu“. Jei nesuspėjote šiemet — ateikit kitą­ met, - tikrai, kol visko neišmoksite, nenorėsite išeiti. O juk jokios kal­ bos iki galo išmokti neįmanoma.

KHF SA prezidente tapo Birutė ZUMARAITĖ

Balandžio 29 dieną VU Kauno humanitarinio fakulteto SA išsirin­ ko naują prezidentą. Šį postą nebaigęs kadencijos paliko buvęs KHF SA prezidentas Edvinas Jančauskas. Atsistatydini­ mo priežasčių buvęs pirmininkas neviešina.

Naująja KHF Studentų atsto­ vybės prezidente buvo išrinkta III kurso studentė Birutė Zumaraitė, prieš tai vadovavusi socialinių rei­ kalų komitetui. „Manau, esu pakan­ kamai stipri, kad galėčiau vesti SA į priekį, juolab jog SA jau esu trejus metus ir turiu nemažai patirties, ži­ nau stipriąsias ir silpnąsias vietas, poreikius ir studentų problemas“.

Naujoji KHF SA prezidentė ža­ da pirmiausia tęsti pradėtus dar­ bus, o vėliau - planuoti naujus ir veikti toliau.

Agnė JANUŠEVIČIŪTĖ

Rengė Joana LOPUŠINSKAITĖ

Matematikos ir informatikos fakultete

MIF SA turi naują pirmininką kį keistą titulo pavadinimą lėmė tai, kad vyresnieji darbo grupės na­ riai dėl sesijos nebūtų spėję pa­ baigti reikiamų darbų.

Gabrielė MOCKUTE Po šių metų VU SA rinkiminės-ataskaitinės konferencijos įvy­ ko esminių pasikeitimų ne tik VU SA valdyboje, bet ir MIF SA val­ dymo organuose.

Buvusiam MIF SA pirmininkui Dariui Skusevičiui tapus VU SA prezidentu, jo pareigas perėmė MIF SA vicepirmininkas, Marketingo komiteto vadovas Vaidas Adomauskas. Tiesa, reikia pasakyti, kad šias pareigas jis eina laikinai.

Viskas prasidėjo nuo fuksų stovyklos Su MIF Studentų atstovybe da­ bartinis pirmininkas susipažino fuksų stovykloje, iškart po jos į ak­ tyvią veiklą įsitraukti negalėjo, nes buvo rengiamos krikštynos. Karje­ rą Studentų atstovybėje Vaidas pra­ dėjo spalio mėnesį, kai buvo pradė­ tas rengti MIF SA trečiasis gimta­ dienis. Tuomet pradėjęs dirbti MIF SA Laisvalaikio ir renginių organi­ zavimo bei Marketingo komitetuo­ se, pastarajame liko iki pat pirmi­ ninkavimo MIF SA pradžios.

Laisvalaikiu - VU Dainų ir šokių ansamblis

Naujasis MIF SA pirmininkas Vaidas Adomauskas

Nepraėjus nė pusmečiui nuo pažinties su MIF SA dienos, Vai­ dui teko nelengva užduotis: ieš­ koti rėmėjų Matematikų ir infor­ matikų dienoms (MIDI 2003). Jis šioje darbo grupėje buvo vienin­ telis pirmakursis, tačiau tai ne­ trukdė įsilieti į kolektyvą.

Vėliau už aktyvų darbą su MIDI Marketingo darbo grupe Vaidas per MIF SA rinkiminę-ataskaitinę konferenciją gavo „Dar­ bų užbaigėjo apdovanojimą“ .To­

Paprašytas apibūdinti savo charakterį, MIF SA pirmininkas atsako trumpai ir aiškiai: „Esu reiklus“. Išties jis reiklus, ir ne tik kitiems, bet ir sau. „Jeigu iš manęs kažko reikalauja, mėgstu, kad tas reikalautojas irgi būtų at­ likęs savo darbus“, - prisipažįsta Vaidas. Nepaisant tokio griežtu­ mo sau ir aplinkiniams, vaikinas stengiasi būti draugiškas ir visus suprasti.

Baigęs Marijampolės muzikos mokyklos choreografijos skyrių Vaidas šokio neapleido iki šiol.

Laisvalaikiu MIF SA pirmininkas šoka Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblyje. Pasak paties Vaido, šokis jam - gyvenimo da­ lis. Vaikinas apgailestauja, kad ne visada lieka laiko nueiti į repeti­ cijas ar pabūti su kolektyvu pasi­ baigus repeticijoms.

Komanda išliko kiek įmanoma ta pati Iš MIF SA valdybos į centrinę VU Studentų atstovybę dirbti iš­ ėjo du žmonės: Informacinio ko­ miteto vadovas Rokas ir Anastasija, aktyviai veikusi Tarptautinių reikalų komitete. Likusi komandos dalis nepakito. Su šiais žmonėmis per vasarą MIF SA pirmininkas ti­ kisi nuveikti daug naudingų darbų ir išlaikyti ją iki MIF SA rinkiminės-ataskaitinės konferencijos, ku­ ri vyks spalio mėnesį.

Paklaustas, kokios veiklos im­ sis kitąmet, Vaidas svarsto, ar liks MIF SA pirmininku, ar grįš į Mar­ ketingo komiteto vadovo postą.

Atsakomybės MIF SA pirminin­ kas nebijo, tačiau prisipažįsta, kad daug lengviau sutarti su kolekty­ vu nesant jo vadovu.

Aišku viena - visuomeninio darbo Vaidas mesti neketina.

S MIF studente, f Jei dėstytojas įvertino tavo Bgzamino/įskaitos darbą netei­ singai arba per egzaminą/įskaitą buvo rimtų egzaminavimo Tvarkos pažeidimų, per 3 dar­ bo dienas kreipkis į fakulteto Egzaminų apeliacinę komisiją. * Šį semestrą komisija vado­ vausis VU Senato priimtais naujais Egzaminų apeliacinės komisijos nuostatais (juos gali rasti www.mifsa.lt), kurie stu­ dentams suteikia daugiau galių.

Tačiau neužmiršk prieš rašydamas apeliaciją pasi­ konsultuoti su manimi, Vai­ du Adomausku, studentų at­ stovu šioje komisijoje (ei. paštas: pirmininkas@mifsa.lt, mobil. tel. +370 676 20994).

Tik žinodamas realią padėtį galėsiu Tau patarti ir tinkamai ginti Tavo teises ir pagrįstus rei­ kalavimus komisijoje.

Linkiu sėkmingos sesijos ir tikiuosi, kad dėstytojai ir stu­ dentai sutars draugiškai ir ape­ liacijų nebus.

MIF Egzaminų apeliacinės komisijos narys Vaidas ADOMAUSKAS

Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė

Naugarduko g. 24; tel. 233 60 27, ei. paštas mifsa@mifsa.lt Rengė Gabrielė Mockutė, ei. paštas pr@mifsa.lt

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

11

Gamtos mokslų fakultete

GaDi - ne tik linksmybės, bet ir rimtas darbas Akvilė KAMARAUSKAITĖ, Kamilė GUOGYTĖ Tarptautinė konferencija Šiais metais pirmąkart GaDi is­ torijoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Mokslas ir gamtos ap­ sauga“ (Science and Protection ofthe Environment). Šios konferencijos tikslas buvo skatinti studentų ben­ dradarbiavimą, suteikti jiems gali­ mybę pristatyti savo mokslinius dar­ bus, sulaukti ne tik pagyrų, bet ir išklausyti kritikos žodžių. Į konferenciją buvo kviečiami daugumos Europos universitetų Gamtos mokslų fakultetai, tačiau at­ vyko tik šeši studentai iš Varšuvos (Lenkija) ir Tartu (Estija) universite­ tų. Mokslinėje konferencijoje dalyva­ vo ir VU GMF, ChF studentai. Moks­ liniai pranešimai buvo skaitomi dvi dienas dviejose skirtingose sekcijose: Science ir Environmet. Pranešimų te­ mos buvo labai įvairios: nuo vandens valymo ar varnų populiacijos tyrimų iki genetikos problemų.

Visi konferencijos dalyviai, pri­ statę savo mokslinius darbus, buvo įvertinti komisijos. Komisiją sudarė VU dėstytojai (K. Kilkus, E. Kutorga, S. Podėnas, D. Čitavičius, J. Rau­ galas ir D. Žvilga), kurie ne tik mie­ lai uždavinėjo klausimus, bet ir diskutavo su galbūt būsimais moks­ lininkais. Ši tarptautinė konferencija bu­ vo naudinga ne tik jos dalyviams, bet ir tiems, kurie atėjo pasiklausyti mokslinių pranešimų. Turbūt ne vie­ nam kilo naujų idėjų bei noras tirti, atrasti ir kažką naujo sužinoti.

Švaros akcija Jau antrus metus iš eilės per Gamtininkų dienas buvo tvarkomas Vingio parkas. Šį kartą GaDi 2004 Švaros akci­

Gegužės 10-14 dienomis Vilniuje praūžė pati žaliau­ sia šventė - Gamtininkų dienos GaDi 2004. Šiais metais šventės organizatoriai didelį dėmesį skyrė ne tik įvai­

rioms linksmybėms, bet ir stengėsi populiarinti mokslinę joje dalyvavo ir pats Lietuvos Res­ publikos Prezidentas Valdas Adam­ veiklą bei rodė savo meilę gamtai. kus. Be GMF studentų, aplinką švarino Vilniaus S. Stanevičiaus ir Nau­ Po sėkmingos švaros akcijos jos jininkų vidurinių mo­ organizatorius Tadas Jakočiūnas ža­ kyklų moksleiviai. dėjo, kad ir kitais metais tradicija Susirinkusiesiems nebus pažeista. Netgi švaros akcija sveikinimo žodį taręs gali įgauti vis didesnį mastą, nes pre­ V. Adamkus pasi­ zidentas Valdas Adamkus pažadė­ jo paraginti visuomenę prisidėti džiaugė, kad studentai tvarkant aplinką. jį „sugrąžino prie šak­ nų“ ir kartu su visais Konferencija „Aplinkos patraukė rinkti šiukš­ apsauga ir Lietuvos ekolo­ lių. Nors Vingio par­ kas garsėja kaip labai ginė situacija" tvarkingas ir švarus, ta­ Gegužės 11 d. - antrąją GaDi čiau talkininkai tempė 2004 dieną - GMF Didžiojoje audi­ torijoje įvyko konferencija „Aplin­ didžiausius šiukšlių kos apsauga ir Lietuvos ekologinė maišus. Pasak švaros situacija“. Konferencijoje buvo ap­ akcijos dalyvių, vilnie­ dovanoti moksleiviai, laimėję pro­ čiai labiausiai teršia jektų ir rašinių konkursą aplinko­ Neries pakrantes. saugos tema, pranešimus skaitė Taip pat buvo so­ Prezidentas Valdas Adamkus ne tik rinko šiukšles, Aplinkos studijų centro docentas bet ir sodino medžius dinami medeliai, ku­ P. Mierauskas, LR aplinkos minis­ riuos padovanojo VU terijos vyriausioji specialistė V. Kapat švaros akciją „ignoravo“ kitų faBotanikos sodas. rosienė ir patys moksleiviai. kultetų Studentų atstovybių nariai.

Po visų gerų darbų buvo „aptaria­ Aplinkos apsauga - tai aplinkos Gamtininkams švaros akciją saugojimas nuo neigiamo poveikio mi rezultatai“ prie kareiviškos košės. suorganizuoti padėjo kavinė-restogamtai mums naudojantis jos turi­ Švaros akcijoje dalyvavo nelabai ranas „Lakštingala “ , kuri akcijos mais ištekliais. Ši tema vis aktuales­ daug akademinės bendruomenės na­ dalyvius priglaudė po savo stogu, nė mūsų visuomenėje. Įvairiose žirių. Gal jie pabūgo lietaus, o gal manė, pavaišino kareiviška koše bei įstei­ niasklaidos priemonėse pateikiama kad tvarkyti Vingio parką bepras­ gė keletą prizų. Taip pat organiza­ vis daugiau informacijos apie tai, miška? Be studentų, moksleivių bei jų toriai norėtų padėkoti VU Botani­ kad ištekliai nėra neišsenkantys, pedagogų, po Vingio parką vaikštinė­ kos sodui už padovanotus medelius kaip gamtą veikia įvairūs cheminiai, jo tik GMF prodekanas P. Klizas. Taip ir Vingio parko girininkijai. biologiniai, fiziniai bei kiti faktoriai;

pasakojama apie tai, kokie jų pada­ riniai, tačiau mes vis dar linkę visą atsakomybę užkrauti aplinkos ap­ saugos institucijoms nesusimąsty­ dami, kad ir mūsų nedidelis indėlis visuomenės mastu gali duoti nuo­ stabių rezultatų. Žmogus turi kuo anksčiau susipažinti su savo aplin­ kos ekologine situacija ir jos pro­ blemomis, todėl šiemet GMF SA suorganizavo konkursą aplinkosau­ gos tema 8-12 klasių moksleiviams.

Jame dalyvavo Vilniaus vidurinių mokyklų moksleiviai.

Dekanas prof. J. Naujalis ap­ dovanojo geriausių projektų auto­ rius. Po prizų įteikimo docentas P. Mierauskas skaitė pranešimą apie gamtotvarką. Konferenciją tęsė Ap­ linkos ministerijos vyr. specialistė V. Karosienė. Jos pranešimo tema atliekų tvarkymas. Lietuvoje atliekos kaupiasi, jų kalnai didėja, o sąvarty­ nai yra vieni didžiausių klimato šiltė­ jimo veiksnių, todėl pastaruoju me­ tu atliekų tvarkymo problemos sulaukia didelio susidomėjimo.

Konferencijos pabaigoje Vil­ niaus Simono Stanevičiaus viduri­ nės mokyklos moksleiviai pristatė savo projektą „Oro užterštumo po­ veikis Fabijoniškių mikrorajono gy­ ventojams“.

GaDi 2004 pabaiga GaDi 2004 „closing night“ vy­ ko klube „Mulen Ružas“, kuriame visus sužavėjo modernaus miuzik­ lo „Gražuolė ir Pabaisa“ premje­ ra. Po miuziklo vyko koncertas, ku­ riame grojo grupės „Joniką“, „Skyders“ ir „Saulės kliošas“. Visi norėję pasišokti, tą galėjo padaryti kartu su DJ Mamania, Sunešt highway bei Babilan.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Z ,

\

Kviečiame

Virtuali Lietuva taps pilietiškesnė Su tokiu šūkiu Lietuvos studen­ tai gegužės 26 dieną išėjo į gatvę ir surengė eiseną Gedimino pros­ pektu. Tą dieną Lietuvoje gimė pir­ moji virtuali valstybė. VU Tarptau­ tinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai pristatė naują projektą „Virtuali pilietinė erdvė“ ir portalą www.valsty.be, kuris tapo vienintele Baltijos šalyse veikiančia realios valstybės gyvenimo simulia­ cija. Tokio pobūdžio portalai labai populiarūs Europoje, todėl tikima­ si, kad šis visuomeniniais pagrin­ dais atliktas projektas bus puiki do­ vana Lietuvos interneto vartotojams. Projekto iniciatoriai sieks, kad naujasis portalas taptų visuomenės bendravimo, bendra­ darbiavimo ir tarpusavio supratimo arena. Vos kelias dienas gyvuojan­ tis interneto tinklapis www.valsty.be jau sulaukė didžiulio lankytojų ant­ plūdžio ir peršoko tokių populia­ rių portalų kaip Cinema.lt lanko­ mumo rodiklius.

Gegužės 25 d. vyko virtualios valstybės įkūrėjų susitikimas su 1. e. p. Prezidentu Artūru Paulaus­ ku, kurio metu laikinajam šalies va­ dovui buvo įteikta Valsty.bės Kon­

VU TSPMI DIREKTORIUMI IŠRINKTAS PROF. DR. R. LOPATA

stitucija - gyveni­ mo virtualioje erd­ vėje normatyviniai pagrindai. Taip bu­ vo užmegzti pir­ mieji santykiai tarp Lietuvos ir Vals­ ty.bės.

Kitą dieną LR Seimo Informaci­ Studentaipristato naują projektą irportalą www.valsty.be nės visuomenės plėtros komitetas organizavo kon­ Vyresniųjų klasių moksleiviams ferenciją „E. parašas - e. valdžia ir studentams portalas suteikia ga­ e. demokratija“, kurios metu por­ limybę gilinti savo žinias apie valsty­ bės gyvenimą ir ruoštis egzami­ talas www.valsty.be buvo pristaty­ tas visuomenei. Ši konferencija, nams- portale integruotas virtualus universitetas, o žaidimo pasak joje dalyvavusio politologo dalyviai kels savo reitingus mokyda­ L. Bielinio, buvo puikus valstybės miesi jame. institucijų ir akademinio jaunimo Portale yra daugybė bendravi­ bendradarbiavimo pavyzdys, kurio mo forumų, veikia vidinis ei. paštas. vaisius jau gali pamatyti visa visuo­ Politikai gali pasisemti naujų idėjų menė. ir pajusti visuomenės pulsą - kiek­ Portalo atidarymą simbolizavo vienas lankytojas dalyvaus vienoje minėta studentų eisena, kuri gegu­ iš virtualių partijų veikloje. žės 26 d. 11 vai. pajudėjo nuo Pre­

zidentūros Seimo link. 11.30 vai. ei­ sena sustojo prie Konstitucinio teismo ir įteikė Valsty.bės Konstitu­ ciją Teismo pirmininkui Egidijui Ku­ riui. 12 vai. studentai įžengė į Sei­ mo kiemelį, o internete atsidarė portalas www.valsty.be.

VU TSPMI Studentų mokslinės draugijos E. Demokratijos sekcija Kontaktai: Tomas TOMILINAS mobil. tel. 4-370 686 27 469 ei. paštas: tomas@politics.lt www.valsty.be

studijuoti NEAKIVAIZDINĖS INFORMACIJOS VISUOMENĖS STUDIJOS Birželio 1 d. Vilniaus universite­ to Senatas patvirtino VU Tarptauti­ nių santykių ir politikos mokslų ins­ tituto Tarybos sprendimą antrajai ka­ dencijai VU TSPMI direktoriumi iš­ rinkti prof. dr. Raimundą Lopatą.

Prof. dr. Raimundas Lopata VU Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų institute dirba nuo 1994 metų. Savo karjerą pradėjęs kaip VU TSPMI mokslo darbuotojas, jau 1995 metais buvo paskirtas VU TSPMI direktoriaus pavaduotoju studijoms, o nuo 1999 metų - VU TSPMI vadovu.

VU TSPMI direktorius renka­ mas ne daugiau kaip dviem kaden­ cijoms iš eilės. Direktoriaus kaden­ cija - penkeri metai.

1'7/ TSPMI inform.

Socialinių mokslų srities sociologijos krypties tarpdalykinė magistrantūra

******************** Daugiau informacijos rasite:

www.infovi.vu.lt Informacijos visuomenės studijų centras (IVSC) Filosofijos fakultetas, Vilniaus universitetas Didlaukio 47, 2057 Vilnius tel. (22) 2675304; ei. p.: infovi@fsf.vu.lt Vj

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

12

Tarptautiniame žinių ekonomikos ir vadybos centre Unikalios Europos Komisijos patarėjo paskaitos studentams

Tarptautinės komunikacijos nuotolinių studijų magistrantūros programa Nuotolinių studijų tarptauti­ nės komunikacijos (NSTK) ma­ gistratūros programos paskirtis -naudojantis informacinės visuo­ menės technologijomis bei infor­ macijos ir žinių vadybos metodais rengti aukščiausios kvalifikacijos tarptautinės komunikacijos pro­ fesionalus, turinčius žinių ir įgū­ džių darbui su tarptautiniais part­ neriais valstybinėse, privačiose ir nevyriausybinėse organizacijose.

-k 2000 m. dieninių studijų tarptautinės komunikaci­ jos (TK) magistro progra­ mos (kuri buvo sukurta 1996/99 laimėjus TEM­ PUS projektą) pagrindu bendradarbiaujant su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei VU Tarptautinio ver­ slo mokyklos specialistais įgyvendinta pirma Lietuvoje NSTK programa ma­ gistrams. Šias studijas šiandien renkasi įvairų patyrimą turintys žmonės.

Vieni, skatinami sparčiai besikei­ čiančios aplinkos, siekia iš esmės ir moderniai atnaujinti savo ži­ nias. Šie mūsų studentai dirba tarptautinių organizacijų atstovy­ bėse, vadovauja privačioms ben­ drovėms, teikia konsultacines pa­ slaugas. Kita dalis studentų tarptautinę komunikaciją pasi­ renka kaip nuoseklią bakalauro studijų tąsą. Sėkmingai įvykdžiusiems šią programą suteikiamas

informacijos ir komunikacijos ma­ gistro kvalifikacinis laipsnis. Šiuo metu programoje dirbantys dėsty­ tojai savo kursams vadovauja iš Prancūzijos, Švedijos bei JAV, stu­ dentai mokosi būdami Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje ir kitur.

Studentai su dėstytojais susitinka tik per įvadines paskaitas bei galutinius atsiskaitymus, pageidaujantys gali dalyvauti ir dieninėse paskaitose.

NSTK programa trunka dvejus metus. 2004 m. vasarą magistro di­ plomai bus įteikti trečiajai magist­ rų laidai. Kursai žinių vadyba, in­ formacijos vadyba, šiuolaikinė vadyba, e-verslo strategijos dėsto­ mi ir anglų kalba, juos noriai renka­ si ir sėkmingai studijuoja VU tarp­ tautinių partnerių studentai (iš Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Vokietijos, Danijos ir kt.).

Visi studijuojami dalykai yra pa­ talpinti internetinėje WebCT aplin­ koje, kurioje studentai ir dėstytojai naudodamiesi virtualių diskusijų, pokalbių bei elektroninio pašto pa­ galba gali interaktyviai bendrauti vi­ same pasaulyje.

Studijų mokestis NSTK studijos yra mokamos.

Pagal sutartį metinis mokestis už studijas yra 44 MGL, t. y. šiuo me­ tu vieno semestro mokestis yra 2750 Lt. Stojantiesiems Stojant į VU Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos cen­

tro Tarptautinės komunikacijos ma­ gistro studijas reikia rašyti referatą pateiktomis temomis: V Bendroji tarptautinės ko­ munikacijos samprata.

V Valstybės informacijos poli­ tika globalizacijos procesų kontekste.

V Strateginė komunikacija ir tarptautinių organizacijų veikla.

Konkursinis balas bus skaičiuo­ jamas pagal VU patvirtintas taisykles (plačiau - http://www.studijos.cr.vu.lt/ priemimas/200x/Magistrantura/).

Tikslesnės informacijos apie re­ feratų pateikimo tvarką prašome teirautis VU Tarptautiniame žinių ekonomikos ir žinių vadybos centre tel. 2366 107 arba internete adresu www.tzc.vu.lt skiltyse „NS“ ir „Stu­ dijos“.

Šių metų gegužės 19-20 dienomis Tarptautiniame žinių ekono­ mikos ir žinių vadybos centre lankėsi centro kuratorius ir vizi­ tuojantis profesorius Dr. Stephanas Pascallis.

Dr. Stephanas Pascallis yra Eu­ ropos Komisijos Informacinės vi­ suomenės direktorato generalinio direktoriaus patarėjas informacinės visuomenės technologijų direktora­ tui ES šalių kandidačių integracijos į Informacinės visuomenės technolo­ gijų 6 programą bei konkurencingų ekonomikų technologijų stebėjimo klausimais.

Dr. Paskallis studentams vedė intensyvų paskaitų ciką apie infor­ macinės visuomenės technologijų vadybą. Jis analizavo ir su studen­ tais diskutavo ES istorijos, plėtros, institucijų, programų klausimais, detaliai aptarė 6 struktūrinę pro­

gramą ir informacinės visuomenės technologijų elementus.

Centro direktorius prof. R. Gu­ dauskas džiaugiasi, jog šis solidus kuratorius padeda išbandyti ekspe­ rimentinį aukštojo mokslo modelį žinių ekonomikos sąlygomis ir pa­ rengti informacijos bei žinių valdy­ mo specialistus.

Praėjusį rudenį Briuselyje vyku­ siuose Europos Komisijos (EK) In­ formacinės visuomenės komiteto posėdžiuose buvo pritarta VU Tarptautinio žinių ekonomikos ir ži­ nių vadybos centro strategijai, o EK Informacinės visuomenės direkto­ rato generalinio direktoriaus pata­ rėjas Stephanas Pascallis paskirtas centro kuratoriumi.

Kontaktai:

Direktorius prof.

Renaldas Gudauskas (renaldas.gudauskas@tzc.vu.lt)

Nuotolinių studijų programų koor­ dinatorė Silvija Ramanauskienė (silviia.ramanauskiene@tzc.vu.lt) Administratorė Lina Urbelionienė (lina.urbelioniene@tzc.vu.lt) Adresas: Saulėtekio ai. 9, I rūmai, 501-504 kab.

Tel. (85) 236 61 07, faks. (85) 2366108 www.tzc.vu.lt

VU Tarptautiniam žinių ekonomikos ir žinių vadybos centrui - VIENERI

( k

Prieš metus birželio 17 dienos Senato nutarimu buvo įkurtas VU Tarptautinis žinių ekonomikos ir ži­ nių vadybos centras. Šių metų bir­ želio 22 dieną centras savo vienerių metų sukaktį žada iškilmingai pa­ minėti surengdamas mokslinę-jubiliejinę konferenciją.

Konferencija prasidės ankstyvą rytą pačioje pažangiausioje ir di­

džiausiame aukštyje esančioje konferencijų salėje - „Europos“ dangoraižio, esančio Konstitucijos prospekte, 31-ame aukšte.

Konferencijoje TŽC studentai skaitys mokslinius pranešimus, cen­ trą sveikins partneriai, globėjai garbūs politikos, verslo atstovai, akademikai.

A

Komunikacijos fakultete Filosofijos fakultetas kviečia studijuoti antrojoje studijų pakopoje!

Talka Petro Jakšto gimtinėje suvienijo dviejų aukštųjų mokyklų studentus Alina SEMIONOVAITĖ

Kiekvienais metais spaudos atgavimas paminimas renginiais, iškilmingomis kalbomis. Šiemet sukako 100 metų nuo spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo. Taip jau sutapo, kad į šio mi­ nėjimo sūkurį labai gražiai įsiliejo Komunikacijos fakulteto de­ kano prof. Domo Kauno organizuota išvyka į Rokiškį.

Kelionės tikslas - sutvarkyti Lie­ tuvos kariuomenės Vyriausiojo šta­ bo majoro Petro Jakšto tėviškėje Stramiliuose esantį pilkapį su seno­ Į Rokiškį išvykta iš Generolo Jo­ vinėmis kapinaitėmis, pritvirtinti ant no Žemaičio Lietuvos karo akade­ namo sienos naują P. Jakštui skirtą mijos, suteikusios šiai išvykai auto­ atminimo lentą, kadangi senojoje busą, kiemelio. Pasiekus Rokiškį buvo nurodyti klaidingi duomenys. apsilankyta Nepriklausomybės aikš­ Ši kelionė sutapo su įsimintina da­ tėje, pasigrožėta puikia neogotikinio ta, nes 2004 metai siejami su P. Jakš­ stiliaus Evangelisto Šv. Mato bažny­ to 105-osiomis gimimo metinėmis. čia, kurios fundatoriai - grafai RaiDekanui įgyvendinti šį kilnų tiks­ lą padėjo VU Komu­ nikacijos fakulteto studentai ir Genero­ lo Jono Žemaičio Lietuvos karo akade­ mijos kariūnai, vado­ vaujami kapitono Arūno Alonderio, Komunikacijos fakul­ teto docentas Arvy­ das Pacevičius. Ne­ mažai pagelbėjo da­ bartiniai sodybos šei­ mininkai Aldona ir Talka suvienijo dvi skirtingo profilio auktšąsias Kazimieras Šeiningai. mokyklas 2004 metų gegužės 8 d. išvykos plane buvo numa­ noldas Tyzenhauzas ir jo sesuo Matyta apsilankyti ir Kalbos bei kny­ rya Przezdziecka. Po trumpos pažin­ gos dienos renginyje Rokiškio kul­ ties su Rokiškio miestu nuvažiavo­ tūros rūmuose, kur turėjo būti pa­ me P. Jakšto tėviškės link. minėtas lietuviškos spaudos loty­ Pasiekę P. Jakšto sodybą susto­ niškais rašmenimis atgavimo jome prie visiškai apleisto pilkapio su senovinėmis kapinaitėmis. Jis iš 100 metų jubiliejus.

visų pusių buvo apaugęs medžiais ir krūmais, atrodė atšiauriai. Trumpai pasitarę kibome į darbą. Kariūnai, vadovaujami kapitono, ėmė kirsti pilkapį gožiančius medžius bei krū­ mus, o studentės padėjo pilkapį va­ lyti, sutvarkė ten esančias kapinai­ tes. Dabartinis šios sodybos šeimi­ ninkas K. Šeiningas, pasitelkęs sa­ vo ūkio padargus, padėjo gražinti aplinką.

Po atkaklaus darbo iškilmingai pritvirtinta P. Jakšto atminimui skirta nauja lenta, kuri buvo paga­ minta Karo akademijos rūpesčiu.

Lentos atidengimo proga kalbas sakė prof. D. Kaunas, kapitonas A. Alonderis, bibliotekos direkto­ rė A. Matiukienė ir mero patarė­ jas A. Slesoriūnas. Dalyvių spren­ dimu, pirmoji Leono Juozonio iš­ drožta medinė atminimo lenta bus perduota saugoti Rokiškio istorijos muziejui.

Rokiškio savivaldybės viešoji biblioteka buvo paskelbusi rašinė­ lių konkursą spaudos draudimo tema. Geriausiųjų darbų autoriai buvo apdovanoti.

2004 m. VU Filosofijos fakultetas priima klausytojus j dešimt magistrantūros bei vieną specialiųjų profesinių studijų programą.

Priimami asmenys, baigę pagrindines universitetines studijas ir įgiję Lietuvos Respublikoje pripažįstamą aukštąjį išsilavinimą.

Magistrantūros programos:

S S S S •S S S S

Edukologija Filosofija Klinikinė psichologija Organizacinė psichologija Pedagoginė psichologija Sociologija Sociologija ir kriminologija Socialinis darbas

Neakivaizdinės magistrantūros studijos

S Edukologija S Informacijos visuomenės studijos

J Pedagoginė psichologija ■ž Socialinis darbas •f Specialioji pedagogika

Neakivaizdinė specialiųjų profesinių studijų programa:

S Socialinis darbas Daugiau informacijos apie antrosios pakopos studijas teiraukitės: VU Filosofijos fakultete, Didlaukio g. 47, 509 kab., tel.: 267 52 40, 267 53 04.

Informacija apie priėmimo tvarką teikiama: Vilnius, Saulėtekio ai. 9, I rūmuose, 103 kab.

Tol.: 236 62 51, 236 62 55, cl. p.: alma.mater@cr.vu.lt arba VU Centriniuose rūmuose, 1 a., Universiteto g. 3, tel. 268 71 76

Daugiau informacijos apie studijas VU Filosofijos fakultete rasite adresu: http://www.fsf.vu.lt

y

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

13

Praktikos leidžia pajusti studijų skonį Gediminas RĖKLAITIS, Stasys VAITONIS, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentai Praktikas Vilniaus universiteto studentai atlieka jau daugelį metų.

Kai kurios iš jų vyksta semestrų me­ tu, kitos - vasarą. Todėl studentai dar bent keletą vasaros savaičių ne­ gali atitrūkti nuo mokslų. Tačiau praktikos - tai ne nuobodus sėdėjėmas iki gyvo kaulo įgrisusiose au­ ditorijose, o puiki galimybė įvirtinti teorines žinias kitoje aplinkoje.

Radiniai aplaistomi VU Istorijos fakulteto istorijos ir archeologijos specialybių studen­ tai atlieka archeologinę praktiką. Is­ torikai - dvi savaites po pirmojo kurso, o archeologai - visą mėnesį po kiekvieno kurso. Praktikos atli­ kimo vietą studentai pasirenka pa­ tys. Praktikų geografija plati - nuo

Praktikos yra neatsiejama kai kurių Vilniaus universiteto studijų programų dalis.

Tačiau dažnai praktikos nebūna vien tiktai teorijos įtvirtinimas. Linksmos istorijos, nutikusios per praktikas, ilgam įstringa studentų atmintyje.

jos teorijos ir kultūros istorijos ka­ tedros vedėjas prof. A. Bumblauskas apgailestavo, jog kultūros pa­ veldo pažinimo praktikos kokybę mažina pinigų stygius. Brangiai kai­ nuoja transportas ir studentų ap­ gyvendinimas. Todėl dabar studen­ tai praktikas atliks tik Vilniuje.

Istorikams neužtenka vien ar­ cheologinės praktikos, tad po tre­ čio kurso jie atlieka dviejų savaičių trukmės archyvinę praktiką Istori­ jos archyve. Naujosios istorijos ka­ tedros vedėjas doc. A. Jakubčionis pasakojo, jog per tokias praktikas studentai susipažįsta su archyvų fondais, dokumentų restauravimu, mokosi skaityti senuosius raštus, gali susidaryti savo giminės geneologinį medį. Ką gali žinoti, galbūt

Busimieji archeologai turi būti ne tik kruopštus, bet ir ištvermingi

Kretingos iki Varėnos rajonų. Ne­ galintys išvykti dėl vienokių ar kito­ kių priežasčių praktiką atlieka Vil­ niuje. Geriausios gyvenimo ir darbo sąlygos yra Kernavėje - čia įsikūru­ si nebloga archeologinė bazė. Stu­ dentams, atliekantiems praktiką ki­ tose vietose, tenka apsigyventi ir palapinėse ar statybininkų vagonė­ liuose. Įspūdžiais iš archeologinių prak­ tikų pasidalijo keletas istorijos ir ar­ cheologijos studentų. Trečiakursė istorikė Rita praktiką atliko Vilniu­ je. Rūsiuose netoli Aušros Vartų jos grupė rado XIV-XV a. vyro dubens kaulus, o S. Nėries mokyklos kie­ me - lydymo krosnelių. Trečiakur­ sis archeologas Šarūnas praktiką atliko Kernavėje, prof. dr. A. Luch­ tano grupėje. Vakarais studentai „aplaistydavo“ dieną rastas sages, žiedus ar monetas. Pasak Šarūno, linksmi vakarojimai dažnai neapsi­ eidavo be praktikos vadovų. Dėsty­ tojai net supykdavo, jei jų nepa­ kviesdavo į vakarėlius, o kartais net patys atveždavo alaus. Atas, trečia­ kursis archeologas, atlikęs praktiką Kelmės rajone, pasakoja: „Iki šešių ryto geriame, septintą jau privalo­ me būti rikiuotėje“. Abu vaikinai ne­ kantriai laukia ir šios vasaros prak­ tikos linksmybių.

Nuo bažnyčių iki archyvų Kitokio pobūdžio praktiką atlie­ ka kultūros istorijos ir antropolo­ gijos specialybės studentai. Istori­

per praktiką gali sužinoti esąs ko­ kios nors kilmingos giminės pali­ kuonis... Kadangi Istorijos archyve saugomi dokumentai yra parašyti tik iki XX a., studentai, norintys su­ sipažinti su praėjusio amžiaus do­ kumentais, praktiką gali atlikti Ge­ nocido ir rezistencijos tyrimų centre, Ypatingajame archyve. „Tai priklauso nuo studentų interesų ir pomėgių“, - teigė Naujosios istori­ jos katedros vedėjas.

Miške - varanai ir maistas, pirktas už alaus butelius „Mūsų praktikos vyksta klasiki­ niu pagrindu - geras objekto paži­ nimas. Juk praktika - studijų tęsi­ nys“, - pradėjo pasakojimą Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. J. Naujalis. Dekanas nuosek­ liai papasakojo apie jau nuo poka­ rio laikų vykstančiomis gamtininkų praktikomis. Praktikas atlieka visų studijų programų studentai, išsky­ rus biofizikus. Pirmo ir antro kur­ sų studentai atlieka palyginti neil­ gas mokomąsias praktikas (nuo šešių dienų iki keturių savaičių).

Tuo tarpu vyresniųjų kursų stu­ dentai atlieka gerokai ilgesnes mokslines tiriamąsias praktikas.

Jos kartais trunka net trylika savai­ čių. Praktikose susipažįstama su gamtos objektų įvairove, mokomasi tuos objektus atpažinti, dirbama la­ boratorijose. Taigi įgyjami moksli­ nio tiriamojo darbo įgūdžių. VU Gamtos mokslų fakultetas turi dvi praktikos bazes, tačiau taip pat ren­ giamos išvykos į įvairias Lietuvos

vietas. Dekanas prof. J. Naujalis pri­ dūrė, jog dalis studentų išvyksta ir į užsienį. Pavyzdžiui, antrakursiai ge­ ologai atlieka praktiką Lenkijoje, Varšuvos universiteto mokomojoje bazėje, kur mokosi pažinti kalnų uo­ lienas, reljefą. Į VU taip pat atvyks­ ta nedidelių grupių iš užsienio. „Jeigu ne vasaros praktikos, nesuprastume, ko mokomės“, - vie­ ningai tvirtino trečiakursiai hidro­ geologai Eitnoras, Tomas ir dar vienas linksmas vaikinas, pasivadi­ nęs Monstru. Po pirmo kurso vai­ kinai praktiką atliko Molėtų rajo­ ne, ant Virintos ežero kranto.

Labiausiai jiems įsiminė kasdieninis šurfų (metro gylio duobių) kasinė­ jimas bei vakarinės išvykos į „Vytu­ ko barą“. Šalia esančio kaimo jau­ nimas kasmet nekantriai laukia iš Vilniaus atvykstančių studentų. Su jais jie ir pasilinksmina, ir pažaidžia futbolą. Dar labiau jauniesiems hid­ rogeologams įstrigo praktikos Len­ kijoje ir Danijoje. Ten jie lankėsi po antro kurso. Gyvenimo sąlygos Lenkijoje toli gražu nebuvo idea­ lios. Studentų gyvenamose patalpo­ se nebuvo net viryklių. Paskutinė­ mis dienomis praktikantai maistą pirkdavo už pinigus, gautus parda­ vus išgerto pigaus lenkiško vyno bu­ telius. Išvyką į Daniją finansavo įmonė „Minijos nafta“, todėl ten praktiką atlikęs Monstras neturėjo jokių nusiskundimų gyvenimo sąly­ gomis. Jis gyveno Bornholmo salo­ je, kurioje tyrinėjo identiškas Lie­ tuvoje esančioms geologines eras.

Pirmo kurso magistrantas hid­ rogeologas Daivaras papasakojo ke­ letą nuotykių iš savo praktikų. Jam labiausiai įsiminė bakalauro antro kurso hidrometereologinė praktika Puvočių kaime. Iki ryto netildavo dainos ir tostai. Daivaras dar papa­ sakojo, kaip jo vienas bendrakursis kelias dienas bijojo įžengti į mišką.

Draugai jį gąsdino miške gyvenan­ čiais varanais, o gamtos besimokan­ tis studentas nesusiprotėjo, jog varanų Lietuvos miškuose nėra.

Be nuotykių nepraeina ir geog­ rafų praktikos. Trečiakursės Lina ir Gintarė papasakojo, jog praktikantams dienai maistui buvo skiriama tik po 1,25 Lt, todėl studentai pasi­ kasdavo pusžalių kaimiečių bulvių, o vaikinai dažnai nugvelbdavo mais­ to iš merginų. Studentai gyveno mo­ kykloje, kurioje kartais nebūdavo karšto vandens. Bene linksmiausia istorija atsitiko su vienu profeso­ riumi. Jis netyčia padegė elektrinę plytelę ir bandė ją gesinti vandeniu.

Studentėms teko profesorių sulai­ kyti ir išdaužti langą, kad išsisklai­ dytų dūmai. Buvo daugiau juoko nei išgąsčio.

Dar Gamtos mokslų fakulteto studentai pripasakojo apie ant sto­ go „gaudomą“ telefono ryšį, Nemu­ no deltoje nuplautas palapines ir ki­ tus linksmus atsitikimus. Nusivylusių gamtine praktika nesuradome.

Šuns blusos laikraščio redakcijoje Žurnalistai praktikos pobūdį pasirenka patys: spaudoje, radijuje arba televizijoje. Vasarą karšta, o žurnalistinio darbo specifika verčia bėgti paskui naujieną, kol toji dar šilta. Labiausiai dėl to kenčia televi­ zijoje bei radijuje praktikas atliekan­

tys studentai. Reikia bėgioti, daryti reportažus, keliauti į įvykio vietas.

Sunkiausia yra vakare grįžus su­ montuoti visą medžiagą, kuomet iki vakaro žinių nelieka nė pusvalan­ džio. Į praktikantus žiūrima pro pirštus, o „žaliam“ naujokui pagal­ bos be galo reikia. Kitaip sakant, jaunas žurnalistas yra kaip kamštis, kuriuo užkemšamos vasaros metu jaučiamos žinių spragos.

Kiek lengviau gali atsipūsti žur­ nalistai, atliekantys praktiką spau­ doje. Bet ir čia pasitaiko komiškų nutikimų. Trečiakursė žurnalistikos studentė Onutė Mackonytė atliko praktiką mažo miestelio laikraščio redakcijoje. Anot merginos, dirbti provincijoje žurnalistui be galo sun­ ku. Žmonės nekalbūs, išsigąsta vien pamatę diktofoną. Kaip surinkti rei­ kiamą informaciją? Dar didesni smagumai laukė pačioje redakcijo­ je. „Po mano darbo stalu nuolat gu­ lėdavo redaktorės šuo. Kad ir kaip aš bandžiau jį iš po kėdės išprašyti, niekaip nepavyko. Tuomet susikeldavau ant jo kojas kaip anf minkšto kilimėlio ir taip sėdėdavau. Bet ne­ ilgai man tas „kilimėlis“ tarnavo. Šuo turėjo labai daug blusų. Sėdžiu ir jaučiu, kaip jos per kojas šokinė­ ja. O kaip naktį sukandžiotas kojas skaudėdavo! Sugalvojau naują bū­ dą, kaip nuo šuns blusų apsisaugo­ ti ir darbą padaryti - susikeldavau kojas ant kėdės ir taip dirbdavau.

Kai nutirpdavo, užsikeldavau ant stalo. Vienas vargas su tomis kojo­ mis ir blusomis buvo.“

Nebijoti kraujo įprantama praktikose Medikų praktikos vyksta ir vasa­ rą, ir semestrų metu. Apie jas savo mintimis pasidalijo Medicinos fakul­ teto prodekanas dr. doc. R. Stukas.

Iš pat pradžių prodekanas paminė­ jo, jog medikų praktikos programos

Apsilankėme ir Universitetinė­ je centro ligoninėje pas ilgametį me­ dicinos praktikų vadovą doc. J. But­ kų. Jis pripažino, kad labai daug priklauso nuo praktikantus prižiū­ rinčio gydytojo, jo atsidavimo stu­ dentams, noro perduoti savo su­ kauptą patirtį. Pasiteiravus, kaip studentai pirmą kartą reaguoja, pa­ matę nemalonius operacijų ar la­ vonų skrodimo vaizdus, docentas patikino, jog prie visko yra pripran­ tama, nors kai kuriems iš pradžių prireikdavo ir amoniako.

Pakalbinta gydytoja internė D. Geraltauskaitė prisiminė, jog po darbo su lavonais drabužiai prisi­ gerdavo nemalonaus kvapo. Grįžus namo iš pradžių net nesinorėdavo valgyti. Tačiau galų gale tai tapo kas­ dienybe. Matydama sunkius ligo­ nius, ji stengiasi nebegalvoti apie skausmą, šleikštulį, tiesiog žiūri į tai kaip į darbą.

Kur kas šmaikštesnis buvo ant­ rakursis Aurimas, dar nepažįstantis visų medicinos mokslo paslapčių. Jis papasakojo, kad tik pradėjęs studi­ juoti, jau trečią dieną prozektoriu­ me čiupinėjo kaulus, o po dviejų sa­ vaičių jau teko pjaustyti lavonus. Jam įsiminė nepavykęs bandymas drau­ ge su kursiokais geležies pjūkleliu perpjauti kaukolę. Jis, kaip ir prieš tai kalbinti medikai, pripažino, jog darbas yra darbas.

Ekonomistai ir teisinin­ kai - kostiumuotieji praktikantai Prestižinių teisės bei ekonomi­ kos specialybių studentai taip pat atlieka praktikas. Tiesa, Ekonomi­ kos fakulteto dekanate sužinojome, jog nuo šių metų ekonomistų prak­ tikos bus atsisakyta. Tuo tarpu jau­ niesiems teisininkams praktika yra privaloma po ketvirto kurso ir trun­ ka apie du mėnesius. Praktikos vie­ ta priklauso nuo pasirinktos teisės specializacijos srities. Pavyzdžiui, baudžiamosios teisės studentai praktiką atlieka prokuratūrose, tarptautinės - Užsienio reikalų mi­ nisterijoje ir užsienio šalių atstovy­ bėse, komercinės - įvairiose firmo­ se ir t. t. Studentai, atlikdami tokias

Antrakursio MF studento Aurimo neišgąsdino praktika prozektoriume.

S. Vaitonio nuotr. šiuo metu yra iš esmės keičiamos.

Seniau medicinos studentai prak­ tikuodavosi didžiųjų mietų ligoni­ nėse, o dabar dauguma jų lieka Vil­ niuje. Aišku, studentai turi galimybę išvykti ir į užsienį. Tokias išvykas orga­ nizuoja MF Studentų atstovybė. „Me­ dicinos teorija be praktikos yra ne­ įmanoma“, apibendrino dr. doc. R. Stukas.

praktikas, turi atrodyti itin oficialiai ir solidžiai. Juk neateisi į Užsienio reikalų ministeriją su treningais.

Dalis studentų praktiką gali atlikti savanoriškai žemesniuose kursuo­ se. Štai Teisės klinikoje studentai konsultuoja žmones socialiniais klausimais. Tokiose praktikose links­ mų atsitikimų, pasak studentų, pa­ sitaiko gana retai.

f k

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

14

Kultūra

J

Onutė MACKONYTĖ

Ką tik iš gastrolių Prancūzijoje parvykęs VU Kamerinės muzikos ansamblis vėl grįžo į Universite­ to kasdienybę. Ansamblio vadovas Paulius Bernardas Koncė dalijosi įspūdžiais apie įvairių šalių aukš­ tųjų mokyklų muzikos ansamblių pasirodymus. VU atstovai savo sugebėjimus Prancūzijoje de­ monstravo dvi dienas iš eilės.

B. Koncė pasakojo, kad ansamblis turėjo unikalią galimybę klausytis vi­ sų žanrų muzikos: brazilų atlieka­ mo roko, meksikiečių folko, ameri­ kiečių kantri. Scenose pasirodydavo didžiuliai simfoniniai aukščiausio ly­ gio orkestrai. Per tris dienas įvyko per 300 koncertų. Salės buvo perpil­ dytos. B. Koncė stebėjosi, iš kur ma­ žame Prancūzijos miestelyje tiek klausytojų. „Užsienio universitetų orkest­ rai groja įspūdingai. Stebėtina, kiek užsienyje yra dedama pastangų iš­ laikyti universitetų kolektyvus.

VU kamerinė muzika gyva vien „šventa dvasia“ Vilniaus universiteto Kamerinės muzikos ansamblis gegužės mėnesį sulaukė jau 25-ojo jubiliejaus. Kaip kolektyvas gyvena, koncertuoja, gastroliuoja ir ko tikisi nugyvenęs jau ketvirtį amžiaus?

Kamerinės muzikos ansambliui - jau 25-eri metai

Aukštosios mokyklos rūpinasi in­ strumentarijumi, studijomis. Kolek­ tyvų instrumentai tokie, kad mūsų valstybinis orkestras tik vieną kitą tokį turi“, - dalijosi įspūdžiais B. Koncė.

Tokio aukšto lygio ir pasiren­ gimo aukštųjų mokyklų pasiro­ dymai ansamblio vadovui, ką tik atšventusiam 25-ąjį kolektyvo gimtadienį, sukėlė prieštaringų minčių. Į kelionę Pranzūzijon

dėmesį kolektyvui komentavo B. Koncė.

25-asis jubiliejus atėjo netikė­ tai. „Atrodo, kad tik vakar susi­ rinkome į pirmą repeticiją“, - su šypsena prisiminė ansamblio va­ dovas. Jubiliejus surengtas taipo­ gi savo jėgomis ir padedant rėmė­ jams. Jubiliejaus proga išleistas kompaktinis diskas, kuris, kaip sa­ kė B. Koncė, yra aukso vertės, nie­

Penktajam tarptautiniam jaunimo teatrų forumui pasibaigus Vilniaus universiteto kamerinis teatras „Minimum“ kryptingai ku­ ria intelektualaus teatro modelį.

V. Borcherto pjesės „Lauke, už du­ rų“ interpretacija režisierius Ri­ mantas Venckus atskleidžia univer­ salią žmogaus be vietos tragediją iškeldamas ją už konkrečių auto­ riaus nubrėžtų laiko ir vietos realijų

Norvegų grupinė pantomima

ir pateikdamas kaip šiuolaikinio jau­ nuolio blaškymąsi tarp norų ir gali­ mybių, tarp vilties ir nevilties, tarp egoizmo ir atjautos. Jaunieji akto­ riai puikiai susidoroja su sudėtinga dramaturgija, yra mąslūs ir neuzur­ puoti režisūrinių triukų.

Klaipėdos universiteto teatras „Dramos klasė“ (vadovai - Vytau­

VUkamerinis teatras „Minimum “ V. Borchertopjesės „Lauke, už durų “ interpretacija atskleidė universalią žmogaus be vietos tragediją

Klaipėdos universiteto teatro „Dramos klasė“ spektaklis pagal B. Brechto „Kaukazo kreidos ratą “ žaižaravo jaunyste ir teatrine energija

kur neparduodamas, tik dovano­ jamas.

Po jubiliejaus kolektyvas turi naujų rūpesčių ir darbų, suplanuo­ tų pusantrų metų į priekį. Šiuo metu aktualiausia problema - įsi­ gyti naują klavesiną, kuris kainuoja tiek pat tūkstančių, kiek kolekty­ vui metų-25. „Universitetas turi būti kultū­ ros židinys“, - kolektyvo veiklą apibendrino B. Koncė.

tė kūrybinę akciją gamtoje, Vilnelės slėnyje, kur aktoriai su žiūrovais kar­ tu žaidė ir improvizavo.

Užsieniečiai, pasitikdami H. K. Anderseno jubiliejų, daugiau­ siai improvizavo pagal jo kūrybą.

Lježo Karališkasis universiteto te­ atras iš Belgijos, studentų trupė tas ir Velta Anužiai) parodė jaunys­ „Vannselgerne“ iš Oslo išradingai te ir teatrine energija žaižaruojantį dūko, nupūsdami dulkes nuo ge­ spektaklį pagal B. Brechto „Kauka­ nialiųjų pasakų. Juos žvaliai palaikė ir Šiaulių universiteto teatras „Imzo kreidos ratą“, kuriame puikiai perteikta žanro stilistika, skoningi provisus“, vadovaujamas aktorės kostiumai, funkcionali muzika, Silvijos Povilaitytės. šmaikštūs intarpai nepriekaištingai Forumo dalyviai galėjo pama­ susilieja į darnią visumą, atsklei­ tyti ir dviejų mimų darbus. Suomis džiančią autoriaus ir spektaklio kū­ Markku Laitinenas parodė spek­ rėjų optimistinį, kiek ironišką po­ taklį „Pjero globalizacijos amžiuje“ žiūrį į gyvenimą. apie tai, kaip globalizacijos teikia­ Pradžiugino įdomus VGTU te­ mi patogumai virsta naikinančia ru­ atro studijos „Palėpė“ spektaklis tina, sukeliančia norą bėgti atgal į „Dangaus keleivis“ pagal E. Rostagamtą. Tuo tarpu vilnietis Andrius no pjesę „Sirano de Beržerakas“.

Pulkauninkas, mėgstantis šokiruo­ Originali režisieriaus Olego Kesmiti, gilinasi į prasmės ieškančio žmo­ no traktuotė, stilinga scenografija, gaus kančias. daug šmaikščių atradimų, pvz., Si­ Negalima nepastebėti, kad Lietu­ rano Nosis, atskiras personažas, ku­ vos universitetų teatrai pasirodė visa rį subtiliai ir įtaigiai (be teksto) vai­ galva aukščiau už savo kolegas užsie­ dina Vaida Matusevičiūtė. Ji režisavo niečius tiek dramaturgijos pasirinki­ ir vieną forume rodytą spektaklį pa­ mu, tiek jos interpretavimu. Svečių gal G. Lorkos poeziją. spektakliai priminė etiudus, o lietu­ Žaismingais ieškojimais stebino viai pateikė brandžius darbus. Užtat KTU teatro vadovo Roberto Vai­ užsieniečiai aktyviai vadovavo gau­ doto interpretuojama K. Goldonio sioms kūrybinėms laboratorijoms, iš „Mirandolina“. Spektaklyje net ke­ kurių norėčiau išskirti švedų režisie­ turios Mirandolinos. riaus, teatro pedagogo Leifo OlsoIšradinga Vilniaus universiteto no pamokas apie tai, kad kiekvienas Kiemo teatro režisierė Marija Mi­ iš mūsų galime būti visata, kurią mu­ siūnaitė su savo auklėtiniais prista­ myse atverti pajėgus teatras.

Lygiagrečiai su forumu buvo įgyvendina­ mas ir kitas originalus projektas - bendros kūrybos akcija, kurios metu jaunieji teatralai bandė aiškintis, ar ga­ li Šekspyro Hamletas, absorbavęs žmonijos išmintį, tapti jų amži­ ninku ir padėti spręsti nūdienos problemas.

Akciją kūrybingai vedė jauni talentingi reži­ sieriai Agnė Marcin­ kevičiūtė ir Albertas Vidžiūnas, sugebėję per savaitę pasiekti įspūdingą kūrybinį re­ zultatą.

Paskutinę dieną te­ Švedų režisierius Leifas Olsonas atrų vadovams ir geriausu savo grupe „Žaltvykslėje“ siems aktoriams įteikti Forumo diplomai.

Kiekvienas gali būti Visata

Alvyda ČEPAITYTĖ, Ekspertų komisijos pirmininkė

Pasibaigė Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos univer­ sitete, senamiestyje ir net ant Vilne­ lės krantų šurmuliavę studentiški renginiai - penktasis tarptautinis jaunimo teatrų forumas MES KARTU ir bendros kūrybos akcija SAVAITĖ SU HAMLETU. Šiais projektais, anot jų vadovo Rimanto Venckaus, norėta prisidėti prie nau­ josios Europos ateities vizijos kūri­ mo, jaunimo tautinės savigarbos bei tolerancijos ugdymo, stiprinti tarp­ tautinį jaunimo kultūrinį bendradar­ biavimą, puoselėti senąsias europi­ nes vertybes ir kurti naujas. Vyko spektakliai, akcijos, diskusijos, tauti­ nės vakaronės, veikė kūrybinės labo­ ratorijos. Dalyvavo trupės iš Belgi­ jos, Estijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Lietuvos.

Studentų garbei turiu pasakyti, kad nepastebėjau jokio pataikavi­ mo postmodernizmo blizgučiams, jokios baimės atrodyti nemadingai.

Jie gvildeno rimtas problemas, rem­ damiesi puikia dramaturgija, mo­ derniomis išraiškos priemonėmis, nevengdami pašmaikštavimų, sub­ tilaus humoro bei išradingų impro­ vizacijų.

niekas kolektyvo neišlydėjo.

Anot meno vadovo B. Koncės, juos Universitetas paprasčiausiai užmiršo. Kamerinės muzikos ansamblis keliavo savo ir rėmė­ jų lėšomis. „Mes esame ir myli­ mi, ir gerbiami, ir kviečiami bei laukiami, tačiau vien to nepa­ kanka. Universitetas tikriausiai mano, jog menas ar kultūra sa­ vaime iš šventos dvasios įkvėpi­ mo gyvena, gražiai atrodo ir gro­ ja“, - nepakankamą Universiteto

2004 m. birželis

r

L

Sportas

Universitas Vilnensis

15

D

Rektoriaus taurė matematikų ir informatikų rankose 425-uosius metus skaičiuojantis Universitetas surengė tradi­ cinį sporto vakarą, kuriame buvo apdovanoti tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus taurei laimėti nugalėtojai.

Onutė MACKONYTĖ

„O sporte, amžių glūdumoj už­ gimęs, / Olimpe buvęs pramoga dievų. / Tu žmogui grožio ir jėgos troškimas, / Išaukštinąs jį pavyz­ džiu savu“, - Pjero Kuberteno iš­ trauka iš odės sportui Sveikatos ir sporto direktorius profesorius Jo­ nas Jankauskas pradėjo rektoriaus taurės apdovanojimo iškilmes.

Buvo paskelbtos 10 sporto šakų varžybų, ku­ riose dalyvavo 12 fakul­ tetų studentai, rezultatai.

Daugiausia taurių į savo fakultetą išsinešė Mate­ matikos ir informatikos, antri - Gamtos mokslų, o treti - Ekonomikos fa­ kulteto sportininkai. Ma­ tematikai laimėjo šešias pirmąsias vietas ir ketvir­ tą kartą iš eilės pagrindi­ nę taurę. Apdovanoti ir geriausieji sportininkai, laimėję prizines vietas šalies čem­ pionatuose ir studentų varžybose.

Rektorius Benediktas Juodka pabrėžė sporto svarbą, mat Uni­ versiteto misija yra „kurti, skleis­ ti ir kaupti žinias. Tai gali daryti tik sveiki žmonės“.

Pagerbti geriausių sportininkų atėjo fakultetų vadovai, Senato na­ riai, svečiai, tarp kurių buvo olim­ pinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, trejų olimpinių žaidynių da­ lyvis, sidabro ir bronzos medalių laimėtojas Antanas Bagdonavi­ čius, Universiteto tarybos pirmi­ ninkas advokatas ir šaudymo spor­ to meistras Kazimieras Motieka.

Sportininkai Suomijoje garsino universitetą Viktorija DŪDĖNAITĖ Vilniaus universiteto sportinin­ kai iš Suomijos grįžo ne tuščiomis rankomis. Beveik visų jų kišenėse medaliai. Gegužės 21-23 dienomis Suomijos Tamperės mieste vykusio­ se XX SELL studentų sporto žai­ dynėse Vilniaus universiteto ko­ mandai atstovavo aštuoniolika sportininkų. SELL - tai Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studen­ tų sporto žaidynės. Jas kasmet or­ ganizuoja vis kita Pabaltijo valstybė.

Pernai sportininkai dėl medalių ko­ vojo Kaune. 2005-ųjų metų žaidy­ nes planuojama surengti Latvijoje.

Suomijoje organizatoriai į žaidynių programą įtraukė lengvosios atleti­ kos, krepšinio, mini futbolo, tinkli­ nio, ledo ritulio, dziudo, orientavi­ mosi, plaukimo, badmintono ir teniso varžybas.

Nuvylė organizacija

Rektoriaus taurė-MIFprodekano doc. G. Stepanausko rankose

Rektorius B. Juodka pažadėjo pasirūpinti, kad pagerėtų sporto bazės, kad Universitetą baigtų ne tik kūrybingi, gerai parengti, bet ir energingi, sveiki specialistai.

V Naujiko nuotr.

Rektoriaus taurės čempionai, svečiai, organizatoriai su Rektoriumi, Tarybos pirmininku ir Senato pirmininku

Svarsčių kilnojimas

Jėgos trikovė

Komandomis pirmavo VU trene­ rio R. Cijūnėlio auklėtiniai, surin­ kę 64 taškus. Mūsų studentų re­ zultatai: 56 kg - R. Aleksejevas (I vieta), 60 kg. - A. Ratkevičius (I vie­ ta), 75 kg - S. Striogaitis (II vieta), 95 kg - T. Matulas (I vieta), per 125 kg - D. Priachinas (I vieta).

Kaune vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų jėgos trikovės čempionatas, kuriame dalyvavo net 50 šios sporto šakos mėgėjų. Tarp dalyvių, pasiekusių geriausius rezul­ tatus šiose varžybose, paminėtinas ir VU auklėtinis T. Matulas (90 kg).

Šalies aukštųjų mokyklų stu­ dentų sunkiosios atletikos čempio­ nate, vykusiame Lietuvos veterina­ rijos akademijoje, buvo matyti, kad ši sporto šaka atgimė. Šiose varžy­

užėmė pirmąją vietą. Mūsų stipruo­ liai užėmė pirmąsias vietas ir dau­ gelyje svorio kategorijų: 60 kg R. Aleksejevas, 80 kg-A. Mačiulis, 90 kg - A. Tamošiūnas, per 90 kg D. Lučiūnas.

Sportininkų pergalės Sportininkams, rungtyniavu­ siems stadionuose ir lauko aikšte­ lėse, trukdė dažnai besikeičiantis ir atšiaurus Suomijos oras. Per var­ žybas ką tik švietusią saulę aptemdydavo lietaus debesys, o vė­ liau sulaukėme ir kru­ šos. Nepaisant to, sportininkų pasiekti rezultatai džiugino.

Lengvosios atleti­ kos varžybose Vil­ niaus universitetui at­ stovavę lengvaatlečiai pateisino lūkesčius.

Aina Valatkevičiūtė (MF) 3000 m distanci­ ją baigė antra ir buvo apdovanota sidabro medaliu. Vlada Musvydaitė (KF) 800 m distancijoje buvo ket­ virta, Viktorija Dūdėnaitė (KF) 200 m atbėgo penkta. Merginoms kur kas labiau pasisekė 4x400 met­ rų estafetiniame bėgime. Aplenku­ sios kitų universitetų sportininkes merginos finišavo pirmos ir užlipo ant aukščiausio apdovanojimo laip­ telio. Vienintelis lengvaatletis Alek­

Daugelis dalyvių gerai prisimi­ nė pernai Kaune vykusias XIX SELL žaidynes, jų atidarymą ir už­ darymą bei pasilinksminimą „Los Patrankos“ klube. Tai, ką pamatė Suomijoje, tebuvo saviveiklos būre­ lių pasirodymas. Organizatorius gelbėjo tik atidarymo vieta. Šventė vyko Tamperės muziejuje. Nuobo­ džiaujantys studentai galėjo pasi­ žvalgyti po jį, nes meninė programa buvo tikrai nevykusi. Nebuvo pasi­ rūpinta ir kitais organizaciniais da­ lykais. Sporto šakų bazės buvo išdėstytos po visą miestą. Vykti į varžybas sportininkai turėjo autobusais, kuriais buvo vežami nemokamai. Tačiau organizatoriai neapsvarstė galimybės, kad kai kurios varžy­ bos gali užsitęsti. Taip atsitiko Kūno kulturos akademijos krep­ šininkams, kurie po varžybų turėjo grįžti Estafetės 4x400 m SELL 2004 čempionės: A. Valat­ pėsčiomis. Kai ku­ kevičiūtė, Š. Baltrūnaitė, V Musvydaitė, V Dūdėnaitė riems jų pasisekė su­ ir delegacijos vadovasprof. J. Jankauskas sistabdyti pakeleivin­ sejus Pozniakovas (MIF) 400 m dis­ gas mašinas, kurios ir parvežė atgal. tancijoje, pagerinęs savo asmeninį Sportininkai gyveno kempin­ rezultatą, liko ketvirtas. guose, bendrabučiuose, o Karo aka­ Medaliais džiugino ir dziudo demijos studentams, iš anksto nespėjusiems pasirūpinti gyvenamąja atstovės. Svorio kategorijoje iki 70 vieta, teko nakvoti autobuse. Vil­ kg Renata Tekoriūtė (ChF), nusi­ niaus universiteto sportininkai gyve­ leidusi tik vienai varžovei, iškovojo no viešbutyje su visais patogumais ir sidabro medalį. Tokios pat spalvos,

Universiteto stipruoliai skina laurus Neseniai Lietuvos veterinari­ jos akademijoje vykusiose Lietu­ vos aukštųjų mokyklų studentų svarsčių kilnojimo pirmenybėse dalyvavo apie keturiasdešimt stu­ dentų iš šešių aukštųjų mokyklų. Šiose varžybose geriausių rezulta­ tų pasiekė Vilniaus universiteto sportininkai.

Geriausią sumos (stūmimas ir rovimas) rezultatą pasiekė Vilniaus universiteto studentas Algis Mačiu­ lis (svorio kategorija iki 80 kg) - 136 kartai. Šioje rungtyje VU komanda

sočiais pusryčiais, esančiame netoli SELL žaidynių būstinės. Laimė, da­ lyviai buvo draugiški. Visi jie susi­ pažinti ir pabendrauti galėjo ne tik per varžybas, bet ir klube, kuriame po varžybų linksmindavosi iki pa­ ryčių.

Sunkioji atletika

bose pergales skynė trenerio R. Cijūnė­ lio auklėtiniai, jie surinko 116 taškų ir parvežė VU pirmą­ ją komandinę vietą.

Gerų rezultatų pa­ siekė VU studentai E. Čeponis (svorio kategorija iki 85 kg), S. Kravalis, V. Glo­ vackas.

Antri buvo Klai­ pėdos universiteto atstovai, treti - Lie­ tuvos kūno kultū­ ros akademijos sportininkai.

„ U. V" inform.

tik kitoje svorio kategorijoje (virš 78 kg), medalį iškovojo ir Kristina Baužaitė (EF). Plaukikas Janas Jagelo (MIF) plaukė 100 m peteliške ir 100 m laisvu stiliumi. Abiejose distancijose sportininkas liko dešimtas. Įnirtinga kova vyko futbolo aikštelėje. Vilniaus universiteto ko­ manda, kurią treniruoja buvęs il­ gametis Vilniaus „Žalgirio“ ir

Maskvos „Spartako“ futbolo meistrų komandos žaidėjas Ri-

VUfutbolo komanda - III vietos SELL žaidynėse laimėtoja

mantas Turskis, iškovojo bronzos medalius. Komandai atstovavo An­ drius Pupelis (EF), Mantas Mar­ cinkevičius (MIF), Aleksandras IIčenko (IF), Martynas Kojelė (TSPMI), Olegas Ivanovskis (EF), Saulius Vaiginas (FsF), Andrejus Zygmontas (IF), Andrius Valčiukas (GmF), Marius Drėma (IF), Pavelas Smolkovas (FsF) ir An­ drius Dubickas (GMF). Nepaisant to, treneris ir žaidėjai neslėpė nu­ sivylimo, nes pusfinalyje labai ap­ maudžiai, praleidę vieną įvartį, pra­ laimėjo VPU komandai. Tačiau futbolininkai ruošiasi atsigriebti už pralaimėjimą Lietuvos studentų futbolo lygoje.

Lyginant su kitais universite­ tais, Vilniaus universiteto delega­ cija buvo labai negausi, tačiau vie­ ninga. Tik du iš aštuoniolikos sportininkų grįžo be medalių, ta­ čiau taip pat pasiekę aukštus re­ zultatus. Sportininkai palaikė vie­ ni kitus varžybose. Kaip talismanas per rankas ėjo ir Sporto centro di­ rektoriaus prof. habil. dr. Jono Jankausko atsivežta trispalvė. Tam­ perėje ji tapo vienu iš skiriamųjų Vilniaus universiteto komandos ženklų.

Lietuvos jaunimo čempionato nugalėtojai ir prizinin­ kai: (iš kairės) A. Audickas (MIF), R. Aleksejevas (ChF), laimėjęs III vietą, treneris R. Cijūnėlisir čempionas A. Ratkevičius (EF)

2004 m. birželis

Universitas Vilnensis

16

Mes - studentai

Jolanta VILKAITĖ, Medicinos fakulteto I k. studentė

Visa „kruvinoji“ ceremonija nė kiek neprimena panašių viduram­ žiškų procedūrų. Neoficialios ap­ klausos, atliktos įvykio vietoje, duomenimis, pasiryžimo tapti ne­ apmokamu kraujo donoru priežas­ tys labai įvairios. Vieni teigė esą al­ truistai ir jau nuo pat pirmo kurso pasiryžę vykdyti Hipokrato priesai­ ką ir atlikti kiekvieno mediko parei­ gą - saugoti gyvybę. Kitų tikslai bu­ vo kur kas žemiškesni, pvz., išsiaiškinti savo kraujo grupę. Dau­ guma pasiryžėlių gyrėsi, esą, jie nei kraujo, nei skausmo nesibaimina, juk tik bakst ir baigta! Tačiau juk me­ dikai taip pat žmonės, ir kai kurie turi žmogiškų baimių. Nedrįsę tapti donorais sakėsi nenorį nualpti ir ne­ kaip pasirodyti savo bičiuliams ar bi­ ją neišlaikyti sesijos. Antroji prie-

Duodamas kraujo gali dovanoti gyvybę Vieną gegužės penktadienį VU Medicinos fakul­ tete buvo surengta akcija „Duodamas kraujo - do­ vanoji gyvybę". MF studentų atsovybė neapmoka­ mos kraujo donorystės akcijas organizuoja du kar­ tus per metus: Medikų dienų ir Pasaulinės donorų dienos progomis. Nacionalinio kraujo centro duo­ menimis, kiekvieną kartą sulaukiama vis daugiau „didvyrių", ateinančių „pasiutusio kraujo nuleisti".

žastis yra visiškai nepateisinama.

Ketvirtą kartą kraujo davusi MF SA narė Aušra Galkytė sakė, jog yra tekę po tokių akcijų laikyti svarbius ko­ lokviumus, ruoštis paskaitoms, o pa­ žymys dėl to tikrai nenukentėjo.

Sveikas žmogus ne tik nepajunta, kad kraujagyslės „palengvėjo“, bet ir praėjus vos trims mėnesiams gali vėl padovanoti bent maišelį vilties tiems, kam labiausiai jos trūksta.

Donorystės tikslas - nepakenk­ ti nei pagalbos laukiančiam ligoniui, nei donorui.

Nacionalinio kraujo centro dar­ buotojai atlieka kruopščius tyrimus, kad patikrintų, ar kiekvienas norin­ tis gali tapti donoru. Paprastai po­ tencialūs neapmokami donorai yra sąžiningesni pildydami klausimynus apie persirgtas ligas, patirtas opera­ cijas ir pateikdami kitus svarbius

Galiausiai ne taip ir svarbu, dėl kokių priežasčių studentai nusprendė dalyvauti akcijoje.

Svarbiausia, kad dalyvavo.

Kraujo donorystės proble­ ma tikrai aktuali. Kas mėnesį reikia ne mažiau nei 2500 do­ norų kraujo, kad būtų galima padėti tiems, kuriems tokios pagalbos reikia nuolat. Tačiau pasiūla neatitinka paklausos.

Pernai rudenį rengtos akcijos metu kraujo davė vos 60 as­ menų. Šie faktai iš dalies pa­ aiškina, kodėl Lietuvoje vis dar egzistuoja toks gėdingas dalyBusimieji medikai nei kraujo, nei skausmo kas, kaip apmokama donorys­ nesibaimina tė. Nacionalinis kraujo centras dažnai organizuoja panašias ak­ duomenis nei „pasipinigautojai“. cijas ne tik VU MF, bet ir daugelyje Pastariesiems reikia atlikti išsames­ kitų mokslo bei švietimo įstaigų. Me­ nį sveikatos patikrinimą. Neapmo­ dicinos fakulteto studentų atstovybės kama donorystė ne tik suteikia gali­ nariai yra aktyvūs pagalbininkai ren­ mybę skirti daugiau lėšų tiesioginiam giant agitacinio pobūdžio kampani­ ligonių gydymui - efektyvesniems jas Vilniuje.Ypač visuomenės ir įvai­ medikamentams, naujai medicininei rių organizacijų paramos reikia aparatūrai pirkti, bet ir pagreitina, vasarą, kai dauguma studentų išvyks­ palengvina pačią donorystės proce­ ta namo ir išsibarsto po visą Lietuvą. dūrą.

„LeŽudi“ laisvo žodžio atgavimą skatino švęsti ne tik žurnalistus Justina VITKAITĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė Spaudos jubiliejų žurnalistams teko pasitikti žvarbiame lietuje, ku­ ris kėsinosi sugadinti ne tik šventės organizatorių nuotaiką, bet ir sutruk­ dyti Rotušės aikštėje vykusiai viešai akcijai. Nuo 12 valandos žmonės bu­ vo kviečiami kurti didžiausią Lietu­ voje laikraštį, kuris, Žurnalistikos instituto dėstytojos G. Burneikienės teigimu, didžiausias ne tik Lietuvo­ je, bet ir visame pasaulyje. Deja, šio laikraščio tebuvo vos vienas egzem­ pliorius, mat jis buvo „išspausdin­ tas“ ant gana neįprastos laikraščiui medžiagos - Rotušės aikštės asfal­ to. Akcijoje dalyvavę praeiviai ir „žurfako“ studentai „asfaltraštyje“ spal­ votomis kreidelėmis prie kiekvienam laikraščiui būdingų skilčių surašė daugybę tą dieną jiems kilusių min­ čių. Ant Rotušės aikštės asfalto vos kelias valandas gyvavęs laikraštis mirgėte mirgėjo ne tik nuo įvairias­ palvių kreidelių, bet ir nuo skirtingų žodžių, sakinių, pažiūrų ir idėjų, nuo gausybės žmonių, kurie tarsi senais spaudos draudimo laikais buvo iš­ troškę laisvo žodžio ir džiaugėsi ga­ lėdami jį pareikšti. Į aikštėje vykusią „LeŽudi“ ren­ ginio dalį buvo įtraukti ir Dailės aka­ demijos studentai, kurie iš didžiulės pirmakursių žurnalistų surinktos makulatūros krūvos sukūrė tikrus meno šedevrus. Makulatūra tapo ne tualetiniu popieriumi, o laikraštiniu žmogumi, šunimi, alaus buteliu, dvi-

Jau beveik 10 metų tradicinė Žurnalistikos instituto pirmakursių organizuojama šventė „LeŽudi", skirta spaudos atgavimui paminėti, šįmet buvo ypatinga. Ge­

gužės 7-osios rytą sukako 100 metų laisvai lietuviškai spaudai.

ir šypseną sukėlusius poelgius ar po­ sakius. Štai žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė bu­ vo apdovanota už taikliausią pavyz­ dį, bandant studentams išaiškinti žurnalistikos subtilybes - „Naujie­ na yra ne tada, kai nužudo vieną žmogų, o kai iššaudo visą kaimą“.

Rytis Juozapavičius studentų akyse pasižymėjo kaip „Metų atletas“. To­ kios nominacijos nusipelnė dėl dvi­ račių sporto propagavimo vykstant į paskaitas. Skirmantas Valiulis ap­ dovanotas už savo studentams vi­ sada išduodamą paslaptį, kur gali­ ma nemokamai išgerti vyno, o Danguolė Skarbalienė - už infor­ macinės visuomenės plėtros skati­ nimą, nes ji reikalauja iš studentų darbus jai atsiųsti elektroniniu paš­ tu. Deja, ne visi instituto dėstytojai buvo pagerbti. Apdovanota buvo tik ta dalelė, kuri jau spėjo užkliūti už dar nepatyrusių, bet įžvalgių ir vi­ sada stebinčių pirmakursių akių.

Gaila, tačiau iš tos mažos grupelės išrinktųjų dėstytojų ne visi teikėsi pagerbti renginio organizatorius sa­ vo apsilankymu. Dėl to greičiausiai Didžiausias Lietuvoje laikraštis - buvo kaltas spaudos atgavimo šimt­ ant asfalto mečio jubiliejus, kuris paskatino

račių ir paukščiu. Gaila, šių meno kūrinių ekspozicija buvo tokia pati trumpalaikė kaip ir „asfaltraščio“ gy­ venimas.

Spaudos atgavimo linksmybes ir šurmulį jaunieji žurnalistai 15 valan­ dą iš Rotušės aikštės drauge su vi­ somis iš laikraščių gimusiomis skulp­ tūromis nusinešė į Žurnalistikos instituto kiemelį. „LeŽudi“ organi­ zatoriai renginį pradėjo šmaikščiais Žurnalistikos instituto dėstytojų apdovanojimais už giliai į atmintį studentams įstrigusius nuopelnus

Dailės akademijos studentai iš laikraščių sukūrė žmogų

rengti „LeŽudi“, bet ir sutrukdė at­ vykti svarbiems šio renginio daly­ viams. Be to, neatvyko ne tik daugu­ ma kviestųjų dėstytojų, bet politikai,

tarp įų ir laikinasis Seimo Pirminin­ kas Česlovas Juršėnas, pasiteisinęs tuo, kad, prasidėjus rinkimų kaštinei, visai neturįs laisvo laiko. Tačiau ir be šių garbių svečių pirmakursiai didžiavosi savo surengta švente, o aukštesniųjų kursų studentai ir kiti svečiai negailėjo pagyrų. Žurnalistai įrodė esą išties kū­ rybingos asmenybės. Pirmakursiai parodė savo sukurtą filmą, kuria­ me pateikiama nuotaikinga versija apie kadaise iš Žurnalistikos insti­ tuto dingusį Vinco Kudirkos pa­ veikslą. Taip pat buvo galimą^išvysti intriguojančią istoriją apie Žurna­ listikos instituto bibliotekininkės, studentų meiliai vadinamos tiesiog Danute, paslaptingą dingimą, sma­ gias paieškas ir galų galėjos suradi­ mą įprastinėje darbo vietoje. „Kri­ minalo nebuvimas netrukdo sukurti kriminalinio reportažo“, - tvirti­ nama šios istorijos epiloge. „Vėl ir vėl ir vėl tai, ko dar neži­ nai“, - šventės pabaigą vainikavo jaunųjų žurnalistų specialiai rengi­ niui sukurtas himnas.

Iux/jauniems t mėnraščio lux/Jauni»m* prenumeratos kaina: metams - 35.88 Lt pusmečiui -17,94 Lt ketvirčiui - 8,97 Lt prenumeratos Indeksas - 5263

lux/|aunlems adresas:

Ausros Vartų a. 12 LT-01129 tel. (8 5) 264 48 85 ei. p. Iux@vllnensls.lt Interneto svetainė lux.lcn.lt

T

kaina tik 299

____

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. \JJž reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako._______

Skaudžią netekties valandą mirus mylimam Tėveliui nuoširdžiai užjaučiame Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėją Nijolę BULOTAITĘ.

Rektoratas Administracija

Filosofijos fakulteto darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Bendrosios psichologijos katedros vedėją doc. dr. Laimutę BULOTAITĘ mirus mylimam Tėveliui.

Rektoratas ir Studijų direkcija nuoširdžiai užjaučia Fizikos fakulteto docentą, VU Priėmimo skyriaus vedėją Aloyzą PAŽĖRĄ dėl Motinos mirties.

Vilniaus universiteto Ūkio direkcijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia administratorę Teresę ŽIŽMARIENĘ dėl mylimos sesutės Birutės mirties.