Universitas Vilnensis, 1994 m. spalis Nr. 6 (1528) by Vilniaus universitetas

kine itur ad astra

universitas

vilnensis IDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

SPALIS

1994 m.

Kaina sutartinė

N r. 6 (1528)

Autoriaus žodis, neparašytas minint Universiteto 415 metų j’ubiliejų

r jų

:lma academia et universitas Vilnensis societatis lesu, is 1579 metų pavasarį, 1994 metų rudenį griaudėdamas erkais, varpais ir maršais, aidėdamas iškilmingomis kal is, garsiais vardais ir lietuvių poezijos posmais, kartu * igdamas mirtina tyla ir susikaupimo minutėmis žengė dar / žingsnį į artėjantį trečiąjį tūkstantmetį. Žengė triukšminnčydamasis, - kada užmarštis neaplenks jo - šiame ar io me laike, - nes nėra nei vieno busimojo, kurį galėtume ynti, kad paskutinieji septyneri metai turėtų būti išvardyti ir s. 'lyti paeiliui -1987, 88... .Oką nors pasakyti vienas kitam ketverius praėjusius Universiteto metus Lietuvos valstydabar - daugiau nei beprasmiška. Todėl ir lieka tik reto■i būsimųjų dešimtmečių kartos, kurios, jei pageidaus, ios ir išgrynins Tiesą. Kol kas tiesa per daugparadoksali ir įasmiška, kiekvienas sakinys per daug subjektyvus, o Unit iieto šviesa kaskart ir kas dieną arba uždegama, arba mama. Klausiu, - ar Protasevičius Universiteto signatoir Protasevičius, kuris dovanojo Universitetui 200 bauininkų, matyt, tokių pat Dievo tarnų, kaip jis pats, iq tas pats žmogus ?Ar esame devynišimtųjų kartos nuo žagrės epriklausomybės kūrėjų palikuonys, ar Universiteto sienos Šia garbę... ir teisę vadintis mickevičiais, goštautais ir mo is kiais? O kaip mes nusiplausime penkiasdešimties metų l, - ar iškilmingai, ar atgailaudami, ar kurdami, ar visaip, penkiasdešimt metų sugrąžinsime penkiasdešimtmečiui, o niolika - septyniolikmečiui, - ar į Universitetą kaip iš mes, ar iš jo - taip pat. Etc. Etc. Palieku šiuos klausimus goms studentams, su kuriais ne viena druska suvalgyta ir 11 « na kiaulė praganyta. Linkiu po 15 metų, tapus Univer. profesoriais, atsakyti, kas mes buvome, kokie buvome, fįentėme, kodėl čia susirinkome - linksma, tačiau tegu jau studentai pasako, už kurių kolonų tąkart stovėjo Tiesos Ą 'polija, o už kurių mūsų amžininkas pažeidžiamas komk

nisas. Tikėdamasis, kad atsakymai bus skirtingi, linkiu į kurį pakliuvome M baisiais taip susiklosčius aplinkybėms.

Vilniaus universiteto herbas. Dailininkas - Petras Repšys

ŠIAME NUMERYJE: "Kasdienybė ir amžinybė” - VU Rektoriaus R. Pavilionio kalba - 3 psl.

Postjubiliejiniai įspūdžiai iš studentiškų girių - 8 psl. Užribių giesmės - 9 psl.

alsiais menam niekam nepusuruunu nepasitraukti is iš zutuimu žaidimo, K- humuiu Nukelia į 12psL

Tarptautinis seminaras "Lietuva 94" - 2 psl.

Universitas Vilnensis

Tarptautinis seminaras "LIETUVA Seminare dalyvavo virš Rugsėjo 25 - spalio 1 d. Lie tuvos mokytojų kvalifikacijos šimto studentijos, jaunimo orinstitute vyko Vilniaus univer- ganizacijų atstovų iš Norvegisiteto studentų atstovybės or- jos, JAV, Estijos, Rusijos, ganizuotas seminaras "Lietu Vokietijos, visų Lietuvos aukšva - 94". Seminare pranešimus tųjų mokyklų, keleto visuomeskaitė: VU doc. Algirdas Ja ninių, politinių organizacijų, kubčionis, svečias iš Vokietijos Darbas vyko keturiose darbo Hedvig Dransfeld, namų pro grupėse: politikos, jaunimo, gramų koordinatorius Martin ekonomikos bei kultūros ir is Kaiser, istorikas Saulius Pivo- torijos. Pagrindinis seminaro tiks ras, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduo las buvo suformuluoti jaunimo, tojas Leonidas Abarius, ekono studentijos reikšmę, vietą vi mistė Rasa Melnikienė iš suomenėje, jos galimybes, veik Naujos ekonomikos instituto, los prioritetus ir trūkumus. VU doc. Raimonda Balnienė, Tuo pat metu, kartu su prane Lietuvos Banko Valdybos pir šėjais įvardyti ir suprasti, kokia mininko pavaduotojas Jonas yra šiuo metu Lietuvos valsty Niaura, URM Daugiašalių san bė, kokia situacija atskirose jos tykių skyriaus vedėjas Mindau srityse, kokias ji turi perspekty gas Butkus, Vilniaus Miesto vas ateityje. Teigiamai vertinti Tarybos deputatas Regimantas na ir tai, kad kartu dirbo, Čiupaila, LR Seimo narys, filo- galvojo, diskutavo ir, be abejo, sofas Justinas Karosas, polito linksminosi labai platus spek logas Lauras Bielinis, Vy tras labai plačiai atstovaujamo riausybės konsultantas jauni Lietuvos jaunimo. Seminaro mo klausimais Ramūnas Žič- organizatoriai tikisi, kad užsikis, Lietuvos studentų sąjungos mezgęs dialogas turės tęsinį, atstovas Mindaugas Danys, bus darniau veikiama ir ateityLietuvos jaunimo organizacijų je. Išsiplėtė asmeninių pažinčių Tarybos sekretorius Gvidas ratas ne tik tarp skirtingų Lie tuvos jaunimo organizacijų, Kerušauskas. Kaip pasakoja VU Studen studentijos atstovų, bet ir sve tų atstovybės pirmininkas ir se čiai iš užsienio universitetų su minaro pirmininkas Artūras rado naujų draugų Lietuvoje, o Macijauskas, - seminaro idėja Lietuviai užsienyje. Tai ypač gimė prieš trejetą metų Bono aktualu toliau nuo sostinės nu je, bendraujant su Vokietijos tolusioms aukštosioms mokyk loms. VUSA su išvardytų jaunimu. Jie panašius semina valstybių studentija bendrauja rus rengia, į kuriuos susirenka jau nuo seno ir seminaras ne jaunimas ir diskutuoja dėl ak buvo jų pirmoji pažintis. tualiausių savo šalies proble Karščiausios diskusijos išsi mų, koreguoja savo orga vystė jaunimo problemas nag nizacijų tikslus, koordinuoja rinėjusioje grupėje. Aktu bendrą veiklą. aliausia visoms Lietuvos tiek

94"

respublikinėms, tiek universitetinėms jaunimo organizacijoms - lėšų problema. Nors valstybė, remdama mokslą ir švietimą, iš dalies remia ir jau nimą, tačiau visai neremiamas jaunimo demokratinių tradici-

renginiui surengti reikia na žai lėšų. Jų, sprendžiant iŠ riausybės konsultanto jaunį klausimais Ramūno q pranešime išdėstytų nuosJ vargu ar artimiausiu metui ras.

jų plėtojimas, politinės kultū ros ugdymas. Tam skiriama kur kas daugiau dėmesio ir lėšų Va karų valstybėse. Matyt, todėl pirmiausia "Vakarai" rėmė ir šį seminarą, tai: Atviros Lietuvos fondas, JAV ambasados Ame rikos Centras ir tik viena Lietu vos organizacija - Klaipėdos vakarų laivų remonto įmonė. Seminaras iš esmės pavyko, apie tai buvo galima spręsti ir iš seminaro uždaryme kalbėju siųjų atsiliepimų. Visi dėkojo organizatoriams ir apgailesta vo, kad panašių renginių nebu vo surengta anksčiau. Kaip minėjo seminaro pirmininkas A. Macijauskas, tai priklausė ne tik nuo gerų norų ir entu ziazmo, bet ir nuo rėmėjų, kurių šįkart pavyko rasti, ka dangi normaliam ir turiningam

Apibendrinant galima durti, kad šiuo seminaru L vos jaunimas, studei įprasmino, pirmiausia, sava gebėjimą BŪTI, sugebu] kartu ne tik linksmintis. N dirbti intelektualinį darbą, koti kompromisų, tartis i tarti, ieškoti kituose I skirtumų, bet panašumų. B kio tikslo ir negalėjo būti, dangi nesiekta demonstri piketuoti ar surengti ŠOL'į gramą; seminare buvo susi kę jaunimo lyderiai, toda siekta buvo ne veiksmo, bei limų veiksmų proga] bendrų veiksmų strategij] taktikos ateityje. Reikia! tis, kad seminaras turės tfl Galbūt iniciatyvos imsis] aukštoji mokykla, o galt] VUSA, kadangi jau įgijo] blogą patirtį, o Artūrui ] jauskui pavyko suburti ] dirbančią komandą. j Seminaras baigė darbą] čiai išvyko, o organi | frįžo prie kasdieninių d| iuo metu tariamasi su 1 draudimo Kompanija dėl] dentų draudimo, planui kiti renginiai. 1

Aleksandras Valį Onos Jarutienės nuoto

Universitas Vilnensis

994.10

asdienybė

415-OJO UNIVERSITETO JUBILIEJAUS KRONIKA

ir amžinyb ė

Europos Rektorių Konferencijos rezidente, Europos ir Lietuvos universitetų aktoriai, Aukštieji svečiai, Vilniaus Universiteto Tarybos naiai, Ponios ir Ponai! Šia iškilia proga, kai susirinkome aminėti 415 šio Universiteto metų, ulenkti galvas jo įkūrėjams Vilniaus yskupui Valerijonui Protasevičiui ir karaliui Steponui Batorui, visiems čia, Įačioje Vilniaus, Lietuvos ir Europos fidyįe per šimtmečių tamsą skleidu-

ems šviesą ir tikėjimą, šia taurios Iniversiteto sukakties proga, kurią irmąkart po 50 metų minime vėl TėĮnėje, sveikindamas Jus ir keturis žy lius mokslo vyrus, kurie netrukus bus

Įventinti j šio Universiteto Garbės laktarus, šia ypatinga proga prašau isti man išsakyti keletą minčių apie Liką ir kasdienių žmogaus darbų, jo rvenimo prasmę. Prieš 415 metų popiežius Grigalius [III, laimindamas Vilniaus vyskupo

aierijono pastangas įkurti Universi|tą, rašė: "Kai mintimis atidžiai ištiriak kokia brangi yra išminties ir taksio dovana, per kurią išsklaidoma Įrinojimo bei ydų tamsybė ir pašaliImos klaidos, įžvalgiai susirūpiname, Įd mokslo ir dievobaimingumo sie-

dalimi, nei mažais trupiniais, - jis vis labiau galingai yra traukiamas aukštyn, į begalybę". 415 metų - tik blyksnis amžinybėje, žmogaus gyvenimas - tik maža to blyksnio dalelė, akimirka, nusinešanti paslaptį. Nors pats žmogus nėra tiesa, bet jis - paslaptis, amžinybės dalelė. Jo ribotu buvimu čia, jo kasdieniniais darbais at siskleidžia, skleidžiasi amžinybė, jei tas buvimas teigia gėrį, skleidžia šviesą, jei jis yra amžinosios Dvasios atsklaida. Tiesa kaip ir Gėris yra amžinosios švie sos, amžinosios Dvasios atsklaida. Tatai ir yra ta vidinė VERUM ir BONUM - Tiesos ir Gėrio - sąsaja, kurią pažinti ir suprasti siekė ir siekia žmogus, kartų kartos profesorių ir stu dentų, vaikščiojusių šio Universiteto kiemais ir jo slaptingais koridoriais. Kiekvienas žmogus yra amžinybės apraiška, kai savo buvimu, savo kas dieniais darbais skleidžia gėrį ir šviesą. Tuomet ir jo buvimas, ir jo kasdieniai darbai yra prasmingi. Tuomet jo ribo tas buvimas yra amžinas. Jis pats yra begalybės, kuri jį taip traukia, amžiny bės, kuriai jis priklauso, dalis. Kuo la biau savo buvimu, savo darbais žmogus teigia amžinybę, tuo labiau jis teigia ir plečia Dvasios erdvę. Ar nenuostabu, kad kai šitaip var tojame ir suprantame sąvoka DVA SIA, ji mums susilieja su LAISVĖS

į S:

> g O

|| | ■

. . f :"

• ' ' .

• || R,:

pntys už jų dorybes būtų vertai pa tapti ir pažymėti ir pagaliau gautų sąvoka. Ir tarsi pabrėždami jų artumą, | lyginimą už nenuilstamą Dievo gar; tarsi norėdami jas viena kita sustiprinti Į nuveiktą darbą". sakome: DVASIOS LAISVĖ ir LAIS į:: L. I Prieš metus čia, Universiteto Baž| 0 VA DVASIA. Tarytum DVASIA ir :■ A [rioje, popiežius Jonas Paulius II kal LAISVĖ mums būtų ERDVĖ, kuri tai: "Jūs. kultūros ir mokslo žmonės, gali susiaurėti ir išsiplėsti priklausomai ? Įnau nei kiti esate atsakingi, kad pronuo mūsų pačių buvimo, nuo mūsų | nebūtų užtveriamas kelias, vedęs darbų, nuo mūsų gyvenimo kokybės. |k paslapties... Mąstydamas žmogus Tik todėl turbūt galima būti laisvu ne l'unta savo ribotumą, suvokia, kad jis laisvėje ir nelaisvai laisvėje. Apie tai ta; nėra tiesa. Priešingai - jos turi lyg byloja ir šio Universiteto, ir Lietuvos ^raibomis ieškoti. Tuo pačiu metu j istorija. Pebi, kad ieškodamas tiesos, negali nukelta į 4-ą psl tepajėgia pasitenkinti nei atrasta jos

Rugsėjo 15 d. 10 vai. suskambo Šv. Jonų bažny čios varpas, skelbdamas 415-ojo Universiteto jubi liejaus minėjimo pradžią, Iškilmingai į Šv. Jonų bažnyčią buvo įnešta Universi teto vėliava. Prasidėjo mišios. Jas aukojo jo Ekseiencija arkivyskupas A Bačkis. Jis pakvietė visus pasimelsti už mirusius dėstytojus, studentus; savo pamoksle akcentavo atnaujinto tikėjimo ir kul tūros pokalbio reikšmę. Po pamokslo arkivyskupas pašventino Universiteto vėliavą. Iš Sv. Jonų Bažnyčios iškilmių dalyviai, skambant kanklių muzikai pa suko į knygyną "Littera". Čia įvyko naujos, ką tik iš leistos "Vilniaus universi teto istorijos” knygos prezentacija. Pristatyda mas šį iškilų leidinį Uni versiteto Rektorius prof. R. Pavilionis paminėjo, kad ši istorija skiriasi nuo kitų jau vien tuo, kad ji neturėjo redkolegijos, taip pat vyriausiojo redaktoriaus; atskirų knygos skyrių autorystę prisiėmė konkretūs mokslininkai: E. Gudavičius, A Šidlauskas, M. Jučas, Vx B. Pši bilskis, A Kulakauskas, S. Kaubrys ir kiti. Savo kaL boję Rektorius sakė, kad ši knyga - tarsi atsiprašymas tų dėstytojų ir studentų, kurie buvo išstumti iš Universiteto, nutylėti ankstesnėse istorijose. Taip pat joje įvardyta daugelis faktų ir aplinkybių, kurių anks čiau nebuvo galima minėti. "Kiekviena nauja epocha iš naujo rašo istoriją' teigė doc. A Bumblauskas. Iš knygyno "Littera" visi pasuko į Aisčių menę. Čia juos pasitiko VU folklori nis ansamblis "Ratilio". nukelia į 4-ą psL

I W gį; is;:

199

Universitas Vilnensis

KRONIKA atkelia iš 3-o psL

| \

Dainavo Vakarų baltų dainą. Dailininkas Pet ras Repšys atidengė pa,' <■ minklinę lentą "Miru' . z sioms baltų gentims at minti". E Aisčių menės visi ' perėjo į Literatų vesti; biulį. Skambant iškil'j mingai muzikai prie p: kiekvieno rašytojo port, reto studentai deklama vo D. Poškos, S. Dau‘ ■ ,, kanto, K. Sarbievijaus, ",, V. Krėvės Mickevičiaus, ; Maironio, B. Sruogos, A Baranausko eiles, . ■ ■ prozos ištraukas. Lškil• • • minga popietė baigėsi A. Strazdo daina. Rektorius padėjo gėlių krepšelį prie dailininko ... R. Gibavičiaus autop s : portreto, pasakė kalbą, kurioje pasidžiaugė dar i vienu meno kūriniu, Ereiškė apgailestavimą, - . ' kad R. Gibavičius nesu.. laukė šios valandos. Po pietų 15 vai. skambant varpui Rekto rius su palyda susirinko Memorialinėje Unippp versiteio galerijoje, atiPPP dengė paminklinę lentą , Vladui Jurgučiui (1885p | 1966). Apie V. Jurgučio nuopelnus mokslui ir i Lietuvai kalbėjo Eko: nomikos fak. dekanas prof. Martišius. Į susirinkusius kreipėsi Uni versiteto Rektorius. Jis p *' savo kalboje paminėjo, J kad dar memoriale yra ' • vietos ir palinkėjo būti vertais įamžinimo šim| tamečio Universiteto < - Panteone. Po paminklinės len, tos atidengimo susirin,3 kusi Universiteto bendruomenė ir svečiai pa. • Vi mažu perėjo visą galeri ją ir vėl susirinko į Šv. . Jonų bažnyčią. Prasidėnukelta į 5-ą psL

Kasdienybė atkelia iš 3-o psL

Nuo pat Kolegijos ir Bibliotekos įkūrimo dešimčia metų anksčiau nei užgimė Universitetas šią dvasios laisvę eta tvirtino ir plėtė iš visos Europos sukvies ti profesoriai - Jėzaus brolijos nariai: ispanai ir italai, prancūzai ir portugalai, škotai ir lenkai. Ją, laisvą dvasią, Lietu von nešė Europos universitetus lankę Lietuvos didikų sūnūs. Išvyti iš Maskvos stačiatikiai vienuo liai čia rado ne tik prieglobstį, bet ir laisvo žodžio erdvę, kuria naudojosi po lemizuodami su katalikais. Iš čia, šalia Universiteto išleistos pirmosios slavų gramatikos dvasios abėcėlę pažino Maskvos universiteto, atsiradusio be veik po 200 metų, įkūrėjas. Čia judaika tarnavo Šventraščio pa

ir amžinyb susiaurėjo, Universitetas neišnvk Kaip pakirstas, bet šaknimis amž gyvas medis jis davė naujas atžalas net Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir Rusiji ir Ukrainoje, Latvijoje ir Estijoje, ir tolimiausioje Čilėje.

Savo nesunaikinama dvasia jis i. no unikalų Europos kultūros istorij i reiškinį - knygnešystę. Karaliaud kur prieš 450 metų, talkinant lietu profesoriams, buvo įkurtas kitas lais dvasios židinys, Martyno Mažo ranka davęs mums pirmą lietuvi knygą, Karaliaučius ir jo Universite ir dešimtys, šimtai šviesos misionierių paprastų Dievo tarnų, slapčia neši knygas į Lietuvą ir skatinusių uždra< rašto, uždraustų mokyklų atgimimą tatai ir buvo tikrasis Dvasios amžiniu žinimui, o laisva dvasia unikaliam Euro jos nesunaikinamumo įrodymas. Štai poje žydų kultūros suklestėjimui. kasdienybė, tas mūsų kasdienis papr Iš pradžių filosofija ir teologija, vė tas buvimas ir darbai, paženklinti ant liau teisė ir medicina, matematika ir ast nybe, šventumu, prasme. ronomija - įvairovė mokslų, proto Ar ne iš čia ir žemaičių sąjūdžio š įžvalgų, neretai pirmųjų Europoje, ir nys? Ar ne iš čia ir supratimas, jog ti nemažesnė įvairovė profesorių ir stu tinis atgimimas - tai visų pirma dva dentų, sunešusių j Vilnių savas kultūras, atgimimas, nesuderinamas su kitų k kalbas, papročius ir tikėjimus, taip pat turų, kalbų, tradicijų, įsitikinimų slo kaip šį miestą išpuošus) šventovių ir nimu; atvirkščiai - teigiantis jų vertę, rūmų įvairovė taip išplėtė dvasios erdvę, matantis neaprėpiamos, neišsemian kad, atrodė, čia ir yra viena gražiausių, amžinosios Dvasios apraiškas. įspūdingiausių Amžinybės apraiškų. Ar ne todėl ir Lietuva, ir lietuvy Dvasia reiškėsi tokiomis įstabiomis kas buvo labiausiai gerbiama irsuklestėjt dienybės formomis, kad net vėliau sto kai baltiškosios šaknys ir mūsų gyva jusi tamsa jau negalėjo jos visai užgožti. mo kasdienybė buvo atviros visam k Iš tiesų: "Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa tūros, Dvasios pasauliui, kurį turtino

jo neužgožė"... Net tuomet, kai, išprievartavus Lie tuvą ir Lenkiją, virš Vilniaus Universi teto - mūsų bendros šventovės - vis labiau kaupėsi tamsos debesys ir užslo pino vieną gražiausių Europoje dvasi nio romantizmo proveržių, brutaliausia cariškojo despotizmo jėga nuslopino vieną ryškiausių Europoje studentų pa sipriešinimų. sustabdė vieną veržliausių gamtos pozityviųjų mokslų sklaidą ir ga liausiai uždarė Universitetą kaip itin pavėjingą, kenksmingą Imperijai laisvos dvasios, laisvos minties salą, netgi tuoMII11 met. kai, atrodė, dvasios erdvė visiškai

kuriuo save turtino? Ar ne todėl Vilniaus Universite! patyrė vieną skaudžiausių smūgių, k

nespėjęs atgimti, buvo paskelbtas prievartautas būti tik vienos tautos Ui versitetu, visiškai išstūmus iš jo kit. lietuvių tautos jaunąją kartą, kūrinsi torinėje sostinėje jis buvo įkurtas7 Okupuotoje sostinėje pavadint Stepono Batoro vardu, nors ir da’ mokslui ne vieną garsų vardą, tos antilietuviška nuostata Universite) prieštaravo ne tik paties Batoro ir' kupo Protasevičiaus sumanymui, be( nukelta i 5-ą psl

U ni versita s Vilnensis

4.10

Kasdienybė atkeltu iš 4-o psL

iai Universiteto sąvokai ir idėjai kimo, skirtybių puoselėjimo, jų toncijos dvasiai. Bet taip pat būtų neteisinga neįverčia tuo metu savo misiją atlikusių rslo žmonių, tarp jų ir tų, kurie pelnė mūsų kalbai ir istorijai - visi ka tikrosios visaapimančios Uni-

iteto idėjos tęsėjai, kasdieniu pu pelnę amžinybę ir palikuonių intį. isi. Kaip ir tie kurie iš karo griu vi kėlė Universiteto kūną, ir tie dar nenužudyti, dar neištremti, nepasitraukę ar nepabėgę, kurie iš pužų, iš trupinių mėgino atkurti jo Lą. Slapčia, ne atvirai, dažnai žaisi su Šėtonu, kad apsaugotų Dievą, bdami garbę, kad išsaugotų dvasią, lupti silpnesnių, lengvai suklum pu, labiau prisitaikančių, kartais rasčiausiai išduodančių. ne, pasmerkti penkiasdešimčiai os prievartos ir veidmainystės L diena po dienos, pastanga po Ingos po kitu Universitetui pri-

Įu vardu, po kitomis jo iškabomis Įieniu triūsu vis labiau rodė pasauĮkad Lietuva dar gyva, kad gyvas protas, kad, nepaisant visko, atĮta ir vis nuostabesniais žiedais čia Įdžiasi matematika ir fizika, mediI biologija ir kalbotyra.

ir amžinybė siteto vardu; jie iš tikrųjų nepriklausė Universitetui ir jau niekada jam nepri klausys. Kaip Universitetui nepriklausė ir tie pseudomokslai, kurių mes pirmieji atsisakėme buvusioje Imperijoje 1989 metais, mūsų laisvės priešaušryje. Ar būtume galėję tą padaryti, ar būtume galėję mesti iššūkį stabams ir juos nuversti, jei nebūtų gyva Univer siteto dvasia? Ar būtume tuomet, po dviejų šimtų metų, atkūrę Filosofijos fakultetą pirmąjį įkurtą ir pirmąjį uždarytą - jei nelaisvėje būtume neišsaugoję laisvės, tos paslėptos mūsų raštuose ir mūsų tyliuose susibūrimuose minties erdvės, į kurią stiebėsi visa tikroji Akademija, visa tikroji Lietuvos poezija ir literatū ra, menas ir drama? Ar būtume radę tiek daug mūsų laisvės pirmeivių, jei jie nebūtų kilę iš čia? Ar būtume per tuos kelis metus atkūrę senosios Almae Matris dvasią, atkūrę ir įkūrę katedras, klinikas, ins titutus, mokslo ir studijų centrus, už degę lituanistikos židinius Europos ir Amerikos universitetuose, išleidę pir muosius profesionaliai parengtus Lie tuvos diplomatus, kaip niekad atsivėrę pasauliui ir kaip niekad jo pripažinti, jei ne pasiaukojimu ir kasdieniu darbu, ir tikėjimu jo prasmingumu? Šiandien istorija mums duoda

iandien mes lenkiamės jiems, dar Lems ar jau išėjusiems Universi- progą čia, dalyvaujant Europos Rek Įdėjos tęsėjams, atkūrusiems Uni- torių konferencijos prezidentui, Bar jieto kūną, į pasaulio vieškelius selonos universiteto rektoriui profe lusiems jo mokslus, tuos mokslus, soriui Josep Bricall, Čekijos, Danijos, I nebuvo taip lengvai prieinami Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, Lriaus rankai ir akiai ir kartais Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, I nukreipti jo žvilgsnį nuo kur kas Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, L pažeidžiamų ir kur kas pavojin- Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Šveica lų totalitarinei dvasiai - istorijos rijos universitetų rektoriams ar jų at L’sofijos. stovams, užsienio valstybių Lndien mes atsiprašome tų proambasadoriams, Džordžo Sorošo pų ir studentų, kurių Univcrsite- fondo vadovams pasakyti, jog 1991 Jcapgynė nuo prievartos, ir tų, metų rugsėjo 18 dieną Bolonijos uni los jis paaukojo, ir tų, kuriuos atversitete pasirašęs Didžiąją Universi L Tą darė ne Universitetas. Tą tetų Chartiją Vilniaus universitetas pelaimingieji, prisidengę Univernukelta į b-ą psL

KRONIKA atkelta iš 4-o psL

jo iškilmingas posėdis skir tas pagerbti mokslą ir jo se kėjus. Iškilmingą kalbą pasakė Universiteto Rekto rius. Po to buvo įteikti ketu ri garbės daktarų diplomai. Garbės daktarų vardai su teikti Grigaliaus universite to profesoriui Pauliui Rabikauskui, Indianos koledžio profesoriui Tomui Remeikiui, Pensilvanijos Universiteto profesoriui Viljamui Šmolstygui ir Ru sijos mokslų akademijos slavistikos instituto dakta rui Vladimirui Toporovui. Garbės daktarai buvo ap siausti togomis. Choras jų garbei užgiedojo "Audite, sileti". Po to jiems buvo skirtas nedidelis koncertas. Rugsėjo 16 d. Universi teto Mažojoje Auloje prasi dėjo mokslinė konferencija skirta Vilniaus universiteto 415-osioms metinėms ir Universiteto įkūrėjo Stepo no Batoro gimimo 460osioms metinėms paminėti. Mokslinė konferencija prasidėjo dar vienu iškil mingu aktu. Universiteto Rektorius R. Pavilionis ati dengė naują Universiteto herbą. Rektorius pasakė kalbą, kurioje įvardijo šio simbolio prasmę ir vertę se niausiai mokslo šventovei. Herbo autorius - Petras Repšys. Konferencijoje Lietu vos, Lenkijos, Vatikano, Vengrijos mokslininkai perskaitė apie dvidešimt pranešimų. Mokslinės kon ferencijos pirmojoje dalyje kalbėta apie Vilniaus uni versiteto įkūrimą ir jo raidą, antrosios dalies tematika buvo "Stepono Batoro Uni versitetas Vilniuje". Prane šėjai aptariamu klausimu pateikė nemažai naujų faktų, duomenų, buvo išsa kyta ir įvairių prielaidų, iš kurių ne viena dar reika lauja ilgų sistemingų tyri nėjimų. Hab. dr. P. Rabi kauskas remdamasis archy vų dokumentais patikslino kai kurias datas, susijusias su Universiteto raida. VU doc. A. Bumblauskas išdės tė naują požiūrį į Vilniaus universiteto įkūrimą. nukelta į 7-ą psL

>•

I I K $•'

& <•

1:■ :;<S:

1994

Universitas Vilnensis

Kasdienybė ir amžinybė atkelta 135-opsL

šventai laikosi jos principų ir reiškia ypatingą dėkingumą mūsų misijos broliams visame pasaulyje už kasdienę ne įkainuojamą mums suteiktą dvasinę ir ypač materialią paramą šiuo ypatingu Universiteto ir Lietuvos gyvavimo metu. Be tūkstančių knygų, be įrangos mokslams ir studi joms, be bendrų projektu ir konferencijų, ir ypač be galin. bes šimtams mūsų profesorių ir studentų pažinti pasaulio Akademiją, pasaulio mokslą ir kultūrą ir per teikti mūsų pačių patirtį - be tokios galimybės mūsų dvasios erdvė šiandien būtų neatstatomai susiaurėjusi, o mūsų kūnas nunykęs. Šia ypatinga proga aš dėkoju čia esantiems Lietuvos universitetu rektoriams ir jų atstovams: būdami nesusiklause, nevieningi, nejautę vienas kitam artumo, nebū tume turėję ir to tvirtumo, kuris leido šiandien mums išlikti. Šia istorijos mums suteikta proga aš ypatingai dėkoju

savo artimiausiems kolegoms - visiems Universiteto bendruomenės nariams. Jūs išsaugojote Universitetą. Jūs atsispyrėte visoms vilionėms ir pagundoms. Kasdie niu darbu ir pasiaukojimu. Jūs pakilote aukščiau kitų, aukščiau to, kas laikina ir prasta, kas praeina ir neišlieka. Savo kasdieniu kantriu, neatlyginamu buvimu Jūs pelno te amžiną, begalybę. Nes Jūs kuriate ateitį, Lietuvos viltį -jaunimą. Tegul šie žodžiai nebūna suprasti kaip kvietimas aukotis be atlyginimo. Nesuteikime mūsų Valstybės val džiai tokios iliuzijos. Geriau pažadinkime ir joje, valdžio je, begalybės, amžinumo ilgesį, kad ir jos kasdieniai darbai turėtų amžinumo žymę. Ne jos, valdžios, bet jos darbų amžinumo žymę. Kodėl taip erdvu siauruose Universiteto koridoriuo se? Kodėl jo galingi mūrai mūsų neslegia, o kelia? Kodėl toks prasmingas čia atrodo tas amžinas studentų ir pro fesorių judėjimas? Ar ne todėl, kad mes, tarsi mažyčiai šakiniai, subėgame į kažką už mus kur kas didesnį ir reikšmingesnį? Kad esame jo dalis, kad esame juo gyvi, o jis gyvas mumis? Kodėl toks iškilus mums atrodo įšventinimas į Univer siteto Garbės daktarus? Ar ne todėl, kad tai prisilietimas prie to, kas amžina, kasdienio minties triūso įamžinimas? Šiam akademiniam sakramentui šios Vilniaus univer siteto 415 metų sukakties proga Universiteto Taryba išrinko keturis žymius mokslo vyrus. Tad leiskite man, gerbiamieji, užbaigti savo kalbą ir deramai atlikti man skirtą pareigą.

VU Rektorius prof. hab. dr. R. Pavilionis

Kalba, pasakyta memorialinės lentos profesoriui Vladui Jurgučiui atidengimo proga Magnificencija Rektoriau, gerbiami Senato nariai, ponios i> ponai, garbus akademinijau nime, Prof. VI. Jurgutis priklau so tai Lietuvos valstybininkų, politikų ir mokslininkų kartai, kurie "Aušros", "Varpo", "Tė vynės Sargo" gadynės vyrų pa kelti visą gyvenimą dirbo Lietuvai, dėl jos kovojo, ken tėjo, kūrė ir rašė. Prof. VI. Jurgučio darbo sritis - finansų mokslo paskaitos Lietuvos akademiniam jaunimui, moks linis darbas pinigų ir kredito teorijos srityje, ilgametis vado vavimas Lietuvos emisinei po litikai, vyriausybės kon sultavimas finansų ir bankų klausimais, neilga, bet sėkmin ga diplomatinė ir parlamenta ro veikla. Prof. VI. Jurgučio ir Vilniaus universiteto istorija yra stipriai susipynusios. Pro fesorius 1906-1910 m. mokėsi Peterburgo dvasinėje akade mijoje, kuri buvo paskutinis senojo mūsų Universiteto pa dalinys, ilgiausiai išsilaikęs Rusijos Imperijoje. Jau 1940 m. sausyje profe sorius pradėjo dirbti VU. 1941-1943 m. buvo Ekonomi kos fakulteto Dekanas, Lietu vos MA pirmininkas. Prof. Jurgutis kartu su kitais 46-iais Lietuvos inteligentais 1943 m. kovo mėn. buvo nacių areštuo tas ir ištremtas į Štuthofo kon centracijos stovyklą. Bet ir čia šio dvasios milžino dvasia ne buvo palaužta. Jam priklauso žodžiai "prieš nieką nekapitu liuoti, niekam savo tautinės garbės neišduoti, savo lietuviš kų papročių ir savo močiutės kalbos neužmiršti’ (St. Yla, Žmonės ir žvėrys Dievų miške, 1951.245 p.). '

Bet nemažiau ir., buvo VI. Jurgučio gyvenini ir po 1945-ųjų metų. Bend ti su akademiniu jauniu skaityti paskaitas jam 1 leista labai neilgai. Pačia profesoriaus intelektualii jėgų suklestėjime buvo uz rytas kelias į akademinį dar teko pasidaryti sodininku ku lioje Užupio gatvelėje ir gyventi tikrą dvasios geno: Profesoriui liko tik knygų saulis, bet, neturint iš ko ■ gyventi, tirpo jo g biblioteka... Savo artim draugui, žinomam vaistyti kui ir politikui Myk. Krupa čiui rašė: "liko kiekvie vienišo ištikimos draugės lydovės knygos. Jos taip puošia, paįvairina gyveni kad juste nepajunti kaip sai tė prabėgo... Tiek grožio, niau nepastebėto, ra romėnų ir graikų klasikui tiek faktų seniau nežinotu skaitau visų laikų istor knygose. Atrodo, kad trūksta ir truks to laiko, gaila, kad jo taip maža beli (1962 04 17). Prof. VI. Jurgutis b naujosios istorinės voku ekonominės mokyklos ats vas Lietuvoje. Jam visam g nimui šviesius atsiminiu paliko jo studijų metai M« chcno Universitete 191 1913 m., garsaus profesort Luji Bretano paskaitos ir] minarai. Dar Peterbun. )4 sinėje seminarijoje pN soriaus, palaimintojo Juj Matulaičio-Matulevičiaus skatintas domėtis visuose mokslais, sociologija, Jurgį nukelta į 7-ą psL

Universitas Vilnensis

4.10 atkelia ii O-o psL

kada nebuvo sausas "homo oecono-

us" paradigmos išpažintojas... Jis j tybės ūkį. viešuosius finansus žiūrėiautos gerovės" požiūriu. Būdamas Iko valdytoju (1922-1929) vykdė Iką pinigų politiką: siekė atskirti trinį banką nuo politinės įtakos ir Uo viešųjų finansų administracijos. VI. Jurgučio fiskalinės ir monetaripolitikos samprata buvo daug kur ii artima dabartiniams "viešųjų indimų" teoretikams ir "nuosavybės ių" mokyklos atstovams. Savo įdose paskaitose profesorius mokė Lie>s akademinį jaunimą: "Finansų esi u i rūpi medžiaginės gėrybės ne padėl savęs, bet kaip priemonės, ku lis kiekviena tauta gali atsiekti tesnių kultūrinių bei politinių tiks lios sudaro kiekvienos tautos, kul is ir politinio gyvenimo pagrindą" Jurgutis. Finansų mokslo pagrindai. 1938, p. 5). Jberalistinių ir socialistinių idėjų aje ekonomikos mokslų srityje Iurgutis turėjo savo nuomonę, kurią (galima apibūdinti kaip katalikiškąlidarumą. Didžiojo Tomo iš Akvino as, praturtintos popiežių enciklikų ymu ir XIX-XX amž. socialinių lsIu laimėjimais, kreipė profesorių į os gerovės idėją žiūrėti, kaip jis pats . "visos žmonijos istorijos požiūriu, iųjų žmonijos mintytojų ir didelės nijos daugumos Tikybos Kūrėjo" lis. 'rofesoriaus paskaitos ir seminarai tapo legenda. Geriausieji 4-ojo ir o dešimtmečio Lietuvos ekonomisuvo jo seminaro dalyviai. Tik gaila, daugeliui jo mokinių gyvenamasis is buvo labai negailestingas: gyvenivėtros visur juos blaškė, kaip ir jų jį Mokytoją. Dėl susidėjusių nepaių politinių sąlygų prof. VI. Jurgutis dėjo sukurti savi finansininkų moos. tuolaikiniam Lietuvos akademi1 jaunimui labai įsimintini šie profeius žodžiai: ūkiškam organizaciniam darbui reididclio idealizmo, kuris turi per ti visą ekonominį veikimą... eršketo jaunimas turi semti mokslą

iš pačių tautos dvasios gelmių. Tada jis lengviausia galės ir kilniu tautiniu idea lizmu pagrįsti ūkinių organizacijų veiki mą" (VI. Jurgutis. Akademinis jaunimas ir ekonominis gyvenimas. K. 1934). Atėję prie šios lentos, Universiteto bendrijos nariai ir politikai, valdininkai ir vadybininkai, turėtų prisiminti šiuos prof. VI. Jurgučio prieš 60 metų pasaky tus žodžius: "kai politikos dvasia įsikero ja organizacijose, ten žūsta pasiau kojimo visuomenės gerovei dvasia, ima želti įvairių protekcijų ir subvencijų usnys". Nuo šios dienos dvi brangios vietos sies mus su didžiuoju mūsų Mokytoju: Palangoje esantis jo kapas ir ši vieta. Jei Palangoje, profesoriaus gimtinėje, Bal tijos bangų ošimas amžinai mena krašto kovas dėl laisvės, tai čia, kur studentams profesorius tragiškiausiais tautai metais pasakojo Universiteto istoriją, skam bantis lietuviškas žodis, skelbiantis mokslinę Tiesą, primena tautos verži mąsi į gėrį... Takas į šią brangią vietą primins vi siems, o pirmiausia akademiniam jauni mui, kad ekonominę tautos raidą lemia piliečių susiklausymas sunkiausiais ša lies momentais, ūkiškas krašto gyvento jų užsiangažavimas sąžiningam darbui, gyventojų dvasingumas ir pragmatiz mas. Ūkio politikos vairuotojai, nagri nėdami ekonominių idėjų ir konkrečių ūkio reiškinių santykius, turėtų čia atsi minti, "kad idėjos yra, tiesa, gražios, kil nios, tam tikra prasme amžinos, bet drauge jos yra ir silpnesnės, negu ūkinio gyvenimo faktai, nes ir gražiausios idė jos tik tuomet teįsigyvena pasaulyje, kuomet leidžia tai ekonominio gyveni mo sąlygos" (VI. Jurgutis. Finansų mokslo pagrindai. K., 1938, p. 10). Tokių gyvenimo nuostatų mokė Lietu vą, jos jaunimą, studentiją prof. VI. Jur gutis... Profesoriaus gyvenimas ir kančia dėl Tėvynės, jo ištikimybė demokratijai ir mokslo tiesai visiems turi priminti, kokia vertybė yra šalies nepriklausomy bė, jos ūkinė santvarka, paremta huma nizmu.

KRONIKA atkelta ii 5-o psL

Vilniaus universiteto įkū rimo antroji iškilmių diena baigėsi profesorių, dėstytojų, studentų eitynėmis Gedimino prospektu. Nemaža minia ■ Universiteto gyventojų susi■ rinkusi prie Žvėryno tilto, kaip anais, nesenais laikais, tik kiek kita tvarka ir su kito: kia atributika bei transparani tais patraukė pro Seimą link Universiteto Centrinių rūmų. Priekyje žengė pučiamųjų or t; kestras "Trimitas" paskui j Rektorius, profesoriai, fakul tetų kolonos... Demonstracija susirinko Didžiajame kieme. J studentus, sutiktas ovacijo K mis, kreipėsi Rektorius. Vė liau visus linksmino studentų improvizuoti vaidinimai, pa rodijuojantys skirtingus Uni versiteto raidos etapus, linksmino folkloriniai an sambliai. 21 vai. trenkė šven tinis fejerverkas (buvo žadėta 24 vai.) ir iš šalia Universiteto įsikūrusios Prancūzijos amba Į sados pasipylė diplomatai išjunginėti savo limuzinų signalizacijos. Tuo pat metu vyko studen tų fiesta Saulėtekio stadione, kurią gerokai sutrukdė lietus ir atkaklus bei pedantiškas stadiono sargas. ■:¥ Rugsėjo 17 d. Universite to memoriale buvo atidengta paminklinė plokštė Universi S teto įkūrėjui Steponui Bato rui. Kalbėjo Vengrijos ambasadorius B. Jovorskis, Lenkijos ambasadorius J. Vidackis. Iškilmingą kalbą pasa kė VU Rektorius R. Pavi lionis. Tęsėsi antroji moksli L nės konferencijos diena. J Universiteto jubiliejaus minėjimą buvo atvykę svečių iš Vokietijos, Ispanijos, Rusi jos, Norvegijos, Lenkijos, Es tijos, Latvijos, Olandijos, Ukrainos, Didžiosios Britani jos, .Šveicarijos, JAV, Čekijos, Danijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos universitetų, Euro pos rektorių konferencijos prezidentas Joscpas Bricallas, užsienio valstybių ambasado į riai. Vilniaus universitetas iš kilmingai įžengė į 416-uosius metus.

:Š:

Ekonomikos fak. dekanas prof. S. Martišius

'VU'inf.

■:

•'

■<:

z-;

•

1994.1

Universitas Vilnensis

8 Visai neseniai nuaidėjusios Vilniaus

universiteto 415-ųjų metinių fanfaros su

drebino, regis, jo sienas iki pat pamatų. Atkurta istorinė VU atributika, tikroji VU

istorija - jau nebeldastojama santvarkos bei ideologijos. Vilniaus universitetas gar

siai paskelbė apie savo egzistavimą ir Lie

tuvai, ir visam pasauliui Tačiau ar visi jį išgirdo? Gan keista, kad VU jubiliejus ne

tapo švente ne kokiems nors pašaliniams

žmonėms, o tikriesiems jo bendruomenės nariams - studentams. Tiesa, ne visiems. Daug jų susirinko į Studentų atstovybės

organizuotą fiestą Saulėtekio stadione, daug - į pačių studentų surengtą

organizuoti. Spektaklis, kolegos, spektaklis... Šneka ilgiausiai...

BET JUK ŠVENTĖ BUVO REIKA LINGA? ROMA Tai mums apskritai švenčių trūksta! O kai yra proga - kodėl gi jos nepaminėti? Nors data šiek tiek nepra sminga.

VIS DĖLTO, AR PATIKO TAU ŠVENTĖ?

ROMA Man nebuvo jokios šventės. MINDAUGAI, O KAIP TAU? JUK KONCERTAVAI SU... MINDAUGAS. Su VU kameriniu

šventės dalį Didžiajame kieme. Ta čiau kaip gi jaučiasi tie, kurie liko

nuošaly? "Universitas Vilnensis" žurnalis tas Liutauras Leščinskas kalbina

porą studentų filologų, kurių pavar

dės, jiems pageidaujant, neminimos.

ROMA. Kaip sužinojau? - E viso be veik iki paskutinės dienos nieko nežino jau. O paskutinę dieną ateina viena tokia kolega ir sako - dešimtą valandą mišios. Sako - renginiai vyksta tokią ir tokią dieną. Kur, kas, kam, kodėl - niekas nieko nežino. Žodžiu, sužinojau, kad Mindaugas koncertuoja. O ateinu, pasi rodo - ten posėdis, paslaptingus vardus suteikinėja. Paskui sutinku tokj Robkę, tai pasirodo, kad dar koncertas Saulėte kyje. nes jisai ten groja. Viskas. Tai va taip paslaptingai ir sužinojau, o jei neturi pa slaptingą draugą, kurie kur nors dalyvau ja, tai... gali ir nepatekti.

MANAI, KAD JUBILIEJUI NEUŽ TEKO REKLAMOS? ROMA Aišku, neužteko.

J KURIUOS ŠVENTĖS RENGI NIUS BUVAI UŽSUKUSI? ROMA. Į tą posėdį. Bet ir tai neišsė dėjau iki galo. Nemokam tokių renginių

GERAI, O KAIP PATIKO PLOKŠ TĖ MIRUSIOMS AISČIŲ GENTIMS?

MINDAUGAS. Dėl manęs - tep būna. Man visai priimtina. Ir visai gražu

ROMA Idėja labai šauni, bet vieta. Aš pati prieš vieną egzaminą gulėjau šito vietoj, o dabar, supranti, kapą pastatė.

AR JUMS PATIKO NAUJAS UN1 VERSITETO HERBAS? ROMA Na, šiaip tai jis yra gražu dalykas, prasmingas toksai, jeigu tik su gebėsime jį įprasminti, o ne šiaip tik bu tam, kad galėtume šneken ■ va, herbą pakeitėme.

GAUDEAMUS IGITUR arba POSTJUBILIEJINIAI ĮSPŪDŽIAI IŠ STUDENTIŠKŲ GIRIŲ

♦♦♦

ROMA, PAPASAKOK, KAIP SU ŽINOJAI APIE ŠVENTĘ IR KAIP Į JĄ PATEKAI.

MINDAUGAS. Matai, buvo prs 7 žiavus gausybė svečių, ir reikėjo jiems pj sirodyti. Su visomis togomis.

ansambliu. Ar buvo šventė? - Visų pirma, tai nebuvo jokia šventė, o antra žiūrint Lš užkulisių, kai nuo trečios iki šeštos valandos mumis absoliučiai niekas nesirūpino ir turėjom sėdėti ant šaltų grindų pasislėpę už kolonų... ROMA Ir choro nesimatė.

MINDAUGAS. Choras irgi dainavo kažkur už kolonos. Dar vienas dalykas tos visos ilgiausios kalbos - ar tikrai jos buvo reikalingos? Ir dar: ar nevertėtų tokių renginių perkelti į kitas patalpas, nes akustika šv. Jonų bažnyčioje yra vis dėlto baisi. TAI KAIP JAUTEISI PER ŠVEN

TĘ? MINDAUGAS. nuovargio diena.

Buvo

beprotiško

ROMA Ir įdomu, kam buvo rengia ma šventė, nes apie potencialų žiūrovą, man atrodo, visai nebuvo pagalvota. Ar ji buvo skirta dėstytojams, ar studentams, ar tai buvo spektaklis pasikvietus krūvą

svečių?

O DABAR ŠAKY 1 ATVIRAI, AR PASIKETI KAS NORS UNIVERSI'i J TE PO JUBILIEJAUS?

MINDAUGAS. Ne d po jubiliejaus, apskritai keJ čiasi. Bet Filologijos fakulit te, atrodo, tik į blogąją puse]

ROMA Niekas nesikeis! kol nei tu. nei aš, nei Mindatl gas kažko nepadarysime kitaip. Tai yra jei mes kažką keisime, tai ir pasikeis I YRA TAM GALIMYBIŲ? ROMA Kiek iki šiol visko dariau nesutikau jokio pasipriešinimo. Kol ki su dekanu ir sutariam, ir susišnekam

MINDAUGAS. Tai yra. interesai (W nesusikirto? ROMA Tai yra, jei ko nors reikės. ii aš eisiu ir, aš manau, kad aš gausiu. I IR PASKUTINIS KLAUSIMAS: M NORĖTUMĖTE PALINKĖTI SENEI LIUI UNIVERSITETUI JO GW| ŽAUS JUBILIEJAUS PROGA?

ROMA Sąmoningų studentų ir tokių studentų, kurie konkrečiai kM darytų. Man atrodo, kad jeigu šitą "ved būtų darę studentai, viskas būtų N'l visai kitaip, ir ta šventė būtų buvusi visi kitokia.

MINDAUGAS. O aš noriu palinkę! Kad Universiteto gyvenimas bent jau Šifl tiek priartėtų prie šnekų apie Univcrsfl to gyvenimą.

4.10 Paprastai kai kalba eina ? panašaus pobūdžio nenukusius ir prastus opusus, ji dedama taip: "Svarbus jau 5 faktas..." ir 1.1., ir pan. Dėl to šitos savo ųuasirczijos taip nepradėsiu ir pa psiu tiesiai: neblogas anachas. Vyresnieji filoloo piliečiai turėjo "Nuoširną", "Jaunuosius", mūsų ų herojai dar prisimena sios atminties "Veidus". Jžia panašaus pobūdžio leius ir kitos Almos Mater prieš keletą metų VDU išo "Salas", aiškiai išsikišaniš už Studentiškos kūrybos ų, vėliau pasirodė to paties U teologijos - filosofijos ritėto "Sursumcorda"-šiek specializuotas, bet vistiek lį turintis dalykėlis. ir štai - "Ribos". Kalbėsiu : viską iš eilės ir iš meilės. Apie viršelį. Tikriausiai altachas labai ilgai noko, nes elio spalva - kaip pernokutbuolio. O visa kita - gražu, iu mintyje iliusti acijas. Tai, studentų filologų kūrybą •travo studentė-dailininkė, giška, gražu ir šiuo atveju kai pavykę. Ką bekalbėtu* , graži man ta grafika su Vi tais žmogeliukais ir įais, fortepijonais ir balkoGražu, ir tiek. O Lepsokas ra dailininkė. Apie autorius. Jeigu jau s almanacho rengėjai ak avo ribą tarp kuriančių ir mastančių moterų, nori ari imi žiūrėti, kuri svarsių lėkštė nusveria. Žiūri , žiūri ir atsidūsti - ach, tos erys, moterys... Svajonės, usi dienoraščiai su eilėrašCilatomis, Jesenino tome li Šalia kaukolė, nudžiauta Įologijos kabineto, ir šalia is, vynas... Romantiška visa gražumo, o ir veikla šiolokia. Bet kai iš šitų dalykų uos daryti išvados ir visa ;impa esė, pokalbiais, nuo dais pasvarstymais ir 1.1. ’^čia, bet nešildo. e>gu jau taip, tai drebiu ir 'ieną savo ereziją: almanabūtų laimėjęs, jeigu būtų akęs dalies "mąstymo pro4" balasto, ir tuos puslabūtų užpildęs kūryba. Nes

Universitas Vilnensis jivis dėlto ir iš veža visą alma nacho rimtąją dalį. Kas ne nori su tuo su tikti, siūlau tokį žaidimą: sudaryti du naujus leidi nius "Ribų" pagrindu. Ir sudėti į vieną tik kūrinius ir pavadinti jį "Šiapus ribų", o į kitą sudėti visa kita, ir pavadinti tai "Užri biu". Ar supratote, vaikai? Taigi šiek tiek apie tą kūry bą. Poetų bėda šiuo atveju ta, kad visi šie eilėraščiai skaityto jams jau skaityti perskaityti, klausyti išklausyti. Taigi naujų norisi. Štai A Ališausko "Rene sansas" -jau chrestomatinė se niena, bent jau filologyne. Kita A A liga - varijavimas ir kai taliojimas jau išbaigtų, per skaitytų ir perduotų skai tytojams tekstų. R. Stankevičius rašo gerai, jautriai, gyvenimiškai, atvirai, emocionaliai, nuoširdžiai ir pa našiai. Gražūs man tie jo eilė raščiai apie meilę, namus, ribas, apie tai, kad... Ir skepti kus nuliūdinsiu, nes jokios čia ironijos. Dariaus Šimonio tekstai lietuviški ir drūti. Gražiai skamba ir stiprumo turi. Ypač tada, kai nustoja būti vien tema su variacijomis lietuviško pei zažo pagrindu. Dainius Gintalas - labai nervingas. Kiekviena detalė turi teisę į poetinį nemirtingu mą, bet man tai baisūs visi tie pakaruokliai, kapai, o ypač durnyno šmėkla, sukanti virš filologyno vis siauresnius ratus.

Ievos Smilties eilėraščiuose tupi krūmuose bebenčiukas, o paskui staiga kad išlys, kad pa sikars!!! Ir visa tai tuo metu, kai taip gražiai žydi žolės, o po delną tyliai ir švelniai vaikšto būžeiis. Geros Mariaus Ivaškevičiaus novelės. Kai pernai viena lit. persona Mariaus kūrinius pavadino anekdotais, gal su painiojo lit. sąvokas, o gal ne iš piktos valios prašovė pro šalį ir išdaužė dievui langus. Nes skai tant M. I. noveles nėra visai juokinga. Geri dalykai, ir ką čia bepridėsi. Beje, sklinda kalbos, kad RS kavinėje už atininkamą "stavkę" pats J. Aputis palaimi nęs Marių I. sunkiems prozos darbams. Įdomų, ar tai tikrai tiesa, ar eilinis blefas iš "Užri bio". Lit. tardymai- geras žanras, bet ar šiuo atveju jo reikėjo spręskite patys. Jeigu vis dėlto lai - interviu, tai man jie per daug nusėdę, pritampomi ir šiek tiek pagaminti. Neįdomu gi. Gal įdomu toms, kurios darė. O Darius, Dainius ar Rimvydas gyvenime taip neš neka. Tikrai tikrai. Visi kiti-nepaminėtieji da lykai irgi turi daug literatūrinės reikšmės almanachui, ar net Fakulteto gyvenimui. Vis dėlto tai dokumentas, liudijantis buvus tokį ir tokį kursą su to kiais va žmonėmis. Ir jie jau įėjo į Fil.F istoriją, užfiksuotą šioj ribotoj metrikoj. Žirturi ta istorija. Žiaurūs ir jos dokumentai. Ypač paskuti nis opusas apie plagijavimus. Vis dėlto, jeigu almanachas yra šioks toks literatūrinis oras ar eteris, tai kam gi tą eterį-teršti, kam, panele, gadinti orą? Ai bet ką aš čia dabar... Žodžiu, jūs, vyrai, - grafomanai ir mul kiai. Bent jau vienas iš jūsų. Bet kuris, tai aš nesakysiu, nes ne pasakė to ir sopulingoji N. K. Iš gerumo ir gailesčio visa tai. Bet

kaip gi jiems negėda? Prisi skaitė Ališauskas Marčėno, Ši monis Baliukonytės, Stankevičius - Parulskio, o Gintalas - "Svetimų" ir prie visų nusirašinėja! Lit. kiau lės!!! Fui! Nors pačiai N. K. nuo šven tumo nei ten sparnai dygsta, nei aureolę kas nors pasiuvęs būtų. O opusas apie poeto laiš kus filosofui ir atvirkščiai atro do kažkur kažkada skaitytas. Na tikrai. Ir iš viso man tai ta KerŠytė su Rilke tai kaip koks Daunys su Juozaičiu. Aišku, gal tai irgi kūryba. Anot Gedos, kartais viskas menas. Svarbus galų gale pats faktas, kad vieno fakulteto vie nas kursas išsileido savo alma nachą. Kitais metais, sako, vėl bus. Tai ir gerai. Ir pabaigai - nesusilaikau nepamoralizavęs. Skaitykit: "Paprastas ir tobulas Stoviu prie kiekvienos iš keturių savo kambario sienų Ir ak kaip suskamba ta akimirka Kai atatupstas paliečiu Dievo pečius’ - čia iš R. S. eilėraščio. Šitaip reikia rašyti. "Tačiau kai yra daugybė kitų, tai iš esmės nėra nei Vieno, nei Kito. O jeigu ir esu priklau somas, tai ne nuo Kito, bet nuo Ano, to, kuris yra anapus Aš ir Kito priešpriešos. Priklausyda mas nuo Ano (Anam), gali iš likti laisvas." - o čia iš N. K. Štai taip rašyti gal nereikia. P. S. Norinčius pasidžiaug ti ar paliūdėti šia tema, kviečia me sekti reklamą. Sako, kad vėl bus "Filologijos ruduo"! Įdomu, ar tikrai bus, ar tai irgi eilinis...

Nuoširdžiai Jūsų Karolis Gudeika

Universitas Vilnensis

UNIVERSITETŲ CHORE Tarptautinis Universitetų chorų festivalis Valencijoje (Is panija), kuriame dalyvavo mūsų choras šį rudenį - vienas iš ne daugelio tokio pobūdžio rengi nių. Išsiuntę pasiūlymus į 300 Universitetų, rengėjai gavo 160 kasečių su choro įrašais ir atrin ko 14, jų nuomone geriausių, neskaitant dviejų vietinių Uni versitetų chorų. Rugsėjo 4 dieną Valencijoje susirinko chorai iš Ispanijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Urugvajaus, Venesuelos, Tenerifės ir JAV Universitetų. Nustebino rengi nio užmojai ir gerai apgalvota muzikinė festivalio programa. Kas vakarą geriausioje miesto koncertų salėje su puikia akus tika (Palais de la Musica) vyko koncertai. Visi festivalio daly viai gavo bilietus į šiuos koncer tus, ir tokiu būdu išklausė visus chorus. Dirigentai turėjo atski rą turiningą programą: semina rus, kuriuose dalijosi profesine patirtimi ir keitėsi repertuaru, priėmimus ir pobūvius po kon certų, kur mezgėsi nauji kon taktai. Muzikinis Festivalio lygis buvo iš tiesų aukštas, o visi dalyvaujantys chorai vienodo pajėgumo. Besikalbant dirigen tų seminare, išaiškėjo ir kiti bendrumai: visi Universitetų chorai savo darbe susiduria su panašiomis problemomis. Tiek ispanai, tiek vengrai ar ameri kiečiai skundėsi nepakankamu chorų finansavimu, materiali nės bazės trūkumu. Visiems vie nodai trūksta apmokamų darbuotojų, ypač vokalistų, dar bui su balsais, o taip pat visai elementarių dalykų: patalpų, instrumentų, natų dauginimo aparatūros. Ir dar vienas prob

lemų ratas, bendras visiems da lyvavusiems: studentų kaita; jauni nesubrendę balsai; trum pas, sesijų pertraukiamas kon certinis sezonas - tai tos objek tyvios kliūtys siekiant aikštesnio lygio. Kiek geriau sekasi tiems chorams, kurių koncertinė veik la įtraukta į miesto muzikinį gy venimą. Pavyzdžiu galėtų būti Tenerifės Lagūnos Universite to choras, nuolat dalyvaujantis Operos pastatymuose bei stam bių vokalinių formų atlikime kartu su miesto simfoniniu or kestru. Turėdamas daug uždavi nių, šis choras ir meniniu lygiu pralenkė kitus. Dar vienas bendras bruožas, jungiantis šiuos chorus - tai aukštas jų dirigentų profesiona lumas. Nors Universitetų chorai priklauso mėgėjiškų chorų ka tegorijai, dirigentai (tuo buvo galima įsitikinti, perskaičius jų biografijas Festivalio progra mose) - aukščiausius muziki nius mokslus baigę profe sionalai. Palyginimui galiu pasa

kyti, jog mėgėjiškų chorų prak tikoje dažnai reiškinys yra vadovai neprofesionalai, gana silpną muzikinį pasiruošimą tu rintys entuziastai, vadovaujan tys chorui tik laisvalaikiu. Universitetų chorai tuo tarpu visi turi neblogai apmokamus profesionalius dirigentus, atsa kančius už savo darbo kokybę. Kalbantis muzikinėmis te momis, labiausiai visus įtraukė vokalinio parengimo tema. Visi seminaro dalyviai pripažino, kad būtent klasikiniai dainavi mo pagrindai ir klasikinis reper tuaras išskiria Universitetų chorus iš kitų, vadinamų "klubi niu" chorų tarpo. Kolega iš JAV prof. J. Pearson pasakė, kad

spiričuelus dainuoti galima ir bet kokiame miesto chore, tam nereikia Universiteto, bet tas pats Floridos choras savo kon certe atliko ir spiričuelus, paro dydamas kitiems jų atlikimo specifinę manierą. Tai taip pat buvo vienas iš Festivalio tikslų: Supažindinti kitus su savo na cionaline chorine mokykla. Rusai pavergė visus tembringu ir giliu slaviškų chorinių koncer tų atlikimu, du chorai iš Pietų Amerikos sužavėjo ritminėmis improvizacijomis. Įdomiai tarp dviejų emocianalių chorų įsiter pė esčių moterų choras iš Tartu universiteto, abstulbindamas šaltumu ir tikslumu, pasiekusiu tobulumo. Mūsų "VIRGO", skirdamas dalį programos, kaip dauguma chorų, klasikai (Palestrinos "Magnificat") pagrin dinį akcentą uždėjo A. Mar tinaičio "Cantus ao Futurume" atlikimu, dalyvaujant 2 solis tėms, klavesinui, vargonams, fleitai, smuikui ir violančelei. Kūrinio atlikimas pasisekė ir tikrai nenuvylė Festivalio orga nizatorių, paskyrusių "VIRGO" chorui garbingą paskutinio va karo atlikėjų vietą, kai visa di džiulė Palais de la Musica salė buvo sausakimša. Tarp šių muzikinių įspūdžių įsimaišė įvairūs kiti - turistiniai bei pasilinksminimo renginiai, užpildę likusią Festivalio pro gramos dalį: tai ir diena praleis ta puikiame Viduržemio jūros pliaže, ir diskotekos, ir koridos stebėjimas mažame Ispanijos kaimelyje.

Vilniaus universiteto merginų choro "VIRGO" dirigentė

Rasa Gelgotienė

F E S

T I

V1 A L

Universitas Vilnensis

94.10

SENATE

Kviečia radijo studijos "Laisvoji banga" diskoteka

Š. m. rugsėjo 26 d. Senato posėdyje (proto kolo Nr. 12) 1. Aptarti š. m. stojamųjų egzaminų rezul tatai.

Ek s t a z e S ■

■

Nuo spalio 7 d. kiekvieną penktadienį, Šeštadienį eksrestorai "Žirmūnai’’ nuo 21 iki 03 vai. pradės veikti radijo stoties aisvoji banga" diskoteka egzotišku pavadinimu "Ekstazė". iesa, pavadinimas neturi nieko bendra su Rytų dievo garbin-

jais linksmai prabėgančiais 16 vai. Pilies g-ve ir Gedimino ; aspektu. Ekstazės pojūtį turėtų sukelti, visų Lietuvos diskokų įrengimo legendos p. Birulio žodžiais tariant, kol kas mo-

■iniausiu šalyje aparatūra. Kiekvienas kūrinys kompiuterinių ogramų pagalba bus sujungtas su apšvietimu, todėl kiekvieindividualus kūrinys turės savo individualią šviesos išraišką. Pats "Žirmūnų" restoranas, maždaug nuo septinto dešimtčio priklausęs Lietkoopsąjungai, savo restoraninę karjerą igia. Naujas jo šeimininkas nekilnojamo turto agentūra "STAJS" jį perduoda diskotekos organizatorių nuožiūrai. DJ Dair Gintaras - Ekstazės tikrieji lyderiai (klausytojams ažįstami iš "Laisvosios bangos" eterio bangų ir "Baltijos televis” kanalo) - tikisi, kad diskoteka taps populiari pirmiausia uijuojanČio jaunime tarpe, kadangi tiek muzika, tiek diskockos pramoginis turinys orientuojamas į mąstančią, intelektuį jaunimo dalį. Diskoteka, sėkmingai pradėjusi, žada veikti ir kitomis savai’ ienomis, 6 apribojimai numatyti tik vienai panašių renginių

!io pusei: į diskoteką nepavyks įsinešti metalinių daiktų, o ei kas sumanys išsitraukti medinius Rytų kovos įrenginius, pri-

’ins tą valandą liūdnų apmąstymų vakarais iki savo senatvės. Diskotekos lankytojų, ištvėrusių iki diskotekos pabaigos, puks malonus (pvz.) s(tr)i(pt)urpr-izas, loterija, kitos atrako į bilieto kainą įskaitoma pageidautino tauraus gėrimo

■rė.

O nuo diskotekos atidarymo pradžios (spalio 7 d.) "Laisvoji > •nga" pradės transliuoti savo programą: UTB bangomis 71,03 dHz (visą parą, FM bangų ruože 105,1 MHz (nuo 15 iki 03 vai.), butinių bangų diapozone 1557 MHz (nuo 7 iki 24 vai.).

2. Pritarta fakultetų pasiūlytiems kandida tams Lietuvos Respublikos Mokslo premijai gauti: a) MATEMATIKA - matematikos m. sri tis Prof. habil. dr. Antanas Laurinčikas. "Rymano dzeta funkcijos bei kitų Dirichlė eilučių reikšmių pasiskirstymo tyrimai" (Darbų ciklas, 1979-1993); b) FIZIKA - gamtos m. sritis Dr. R. Danielius, prof. habil. dr. A. Piskars kas, prof. habil. dr. A. Stabinis. Darbų ciklas tema "Šviesos parametriniai reiškiniai krista luose"; c) GAMTA - gamtos m. sritis Prof. habil. dr. K. Kilkus. Darbų ciklas: mo nografija "Lietuvos ežerų hidrologija" (1989 m.), vadovėlis "Bendroji hidrologija: ežerai ir vandens talpyklos" (1993 m.), mokomosios priemonės "LTSR ežerų morfometrija" (1982 m.), "LTSR ežerų optika ir termika" (1985 m.), mokslo populiarinimo ir publicisti kos knygos "Įdomioji ežerotyra" (1985 m.), "Lietuvos draustinių ežerai" (1986 m.); d) MEDICINA - medicinos m. sritis Pediatrijos centro, Vaikų ligų ir Neonatologijos klinikų mokslinių darbų ciklas "Vaikų ligų klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika (1973-1993 m.)" - 18 knygų. Autoriai: prof. V. Basys, prof. P. Kaltenis, prof. M. Kiauleikienė, prof. A. Raugale, prof. P. Šimulis; e) ISTORIJA - humanitarinių m. sritis Prof. S. Lazutka, prof. E. Gudavičius. "1asis Lietuvos Statutas" - 3 knygos; f) KOMUNIKACIJA-socialinių m. sritis Prof. habil. dr. D. Kaunas. Darbų ciklas "Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos istorija" (7 knygos); g) FILOSOFIJA - humanitarinių m. sritis Prof. habil. dr. E. Nekrašas. Monografija "Tikimybinis žinojimas" (1987 m. rusų k., 1992 m. lenkų k.), vadovėlis "Filosofijos įva das" (1993 m.).

3. Sudaryta komisija Universiteto fakultetų ir atskirų padalinių savarankiškumui spręsti: Pirmininkas - prorektorius doc. S. Vengris Nariai: prof. L. Simanauskas, doc. V. Mikelėnas, A. Pikturna, A. Milaknis Nutarta skirti Martyno Mažvydo stipendiją 1994/95 m. m. Komunikacijos fakulteto Bib liotekininkystės ir bibliografijos specialybės V kurso studentei Kristinai Žemaitytei.

Laisviems studentams - Laisvos bangos!!!

"UV"inL

Universitas Vilnensis

1994

Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių Biuras

LITUANISTIKA PASAULIO UNIVERSITETUOSE Rugsėjo 26-29 dienomis Vilniaus Filologijos fa

kultete vyko tarptautinis seminaras "Lituanistika pa

ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimas. ISIC - tai sutaupyti Jūsų pinigai:

saulio universitetuose". Į seminarą buvo pakviesti

25% nuolaida važiuojantiems traukiniais į Lenkiją, Čeki

įvairių šalių pedagogai, dėstantys užsienyje lietuvių

ją, Slovakiją, Bulgariją, Vengriją.

kalbą, literatūrą, kitus lituanistikos dalykus. Tiek sve

50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lan kytojams.

čiai, tiek ir VU lituanistai skaitė pranešimus, aptarė

lietuvių kalbos bei literatūros problemas universite

Specialios kainos visų rūšių transportui.

te, Lietuvoje, pasaulyje. Seminaro dalyviai buvo su

pažindinti

Vilniaus

universitetu,

ITIC - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su ITIC ke| liausite pigiai ir daug.

aplankė

lituanistinių leidinių parodą, vyko į ekskursiją į Rytų

Specialios lėktuvų ir autobusų bilietų kainos.

Lietuvos nacionalinį parką.

15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai.

"U. V." inf.

GO 25 Card - Tarptautinė Jaunimo kortelė. GO 25 (. rt - visiems iki 26 metų. J «JB

Iki 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavij >j3

TARPTAUTINIS DĖSTYT OJO PAŽYMĖJIMAS ITIC (INTERNAT1ONAL TEACHER IDENT1TY

10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje.

CARD):

Aviabilietai - pas mus jie tikrai pigūs. Nuskraidinsimei

- suteikia nuolaidą tarptautinių lėktuvų, geležinkelio ir auto busų reisų bilietų kainom; - nemokama parodų ir muziejų (ypačPrancūzijoje) lankymo galimybe; - nuolaida apsigyvenant jaunimo viešbučiuose. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Universiteto 3, Ob servatorijos kiemelyje) Reikia turėti pažymą apie pedagoginį krūvį, nuotraukų ir 20 Lt. Tel. 61 44 14,61 79 20

bet kurį pasaulio miestą.

Nuolaidos studentams, jaunimui ir dėstytojams:

Visiems Su ISIC, ITIC, GO 25 Card

’

Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 Lt. 1155 Lt.

Vilnius-Ciurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt.

Vilnius-Niujorkas-Vilnius 1920 Lt. 1895 Lt.

Vilnius-Stambulas-VilniuS/1215 Lt. 1190 Lt.

Siūlome naują, labai ekonomišką kelionės būdą - korei

fortabiliu autobusu iš Varšuvos į daugelį Europos miestų. T« - reguliarūs tarptautiniai maršrutai, pvz.: Į

DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, hab. dakta rų, asistentų, personalo darbuotojų, laikraščio „Univer sitas Vilnensis” žurnalistų žiniai! Jeigu jūs nenorite rudenį nešioti studentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus univer siteto studentai, patariame įsigyti įvairesnės studentiškos atributikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Vilnensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Universiteto 3, Observatorijos kie melis tel. 61-44-14.

Visiems Su ITIC, Go 25 Card, ISIC Varšuva-Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 Lt. 560 Lt.

Varšuva-Paryžius-Varšuva 492 Lt. 479 Lt. 468 Lt.

Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 Lt. 345 Lt. 320 LB AU PAIR programa - tai galimybė padirbėti Vokietijoj Ispanijoje, Airijoje. Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vai1j - užeikite pas mus! J Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius -■ 24 metų.

atkelta ii 1-o psl.

Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius.

Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, PratuJ-B joje, Šveicarijoje. Kviečiame mokytis bendrinės ir biznB

Telefonas: 61 16 87, VUCR53kab. Tiražas 600 egz.

anglų kalbos Anglijos koledžuose.

1.5 spaudos lankų. SL321. Užs. Nr. 471

VU Studentų Atstovybė

Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius.

Universiteto 3, tel.: 614414, 617920

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorius Aleksandras VALENTAS