kine itur ad astra
universitas
vilnensis IDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
SPALIS
1994 m.
Kaina sutartinė
N r. 6 (1528)
Autoriaus žodis, neparašytas minint Universiteto 415 metų j’ubiliejų
r jų
:lma academia et universitas Vilnensis societatis lesu, is 1579 metų pavasarį, 1994 metų rudenį griaudėdamas erkais, varpais ir maršais, aidėdamas iškilmingomis kal is, garsiais vardais ir lietuvių poezijos posmais, kartu * igdamas mirtina tyla ir susikaupimo minutėmis žengė dar / žingsnį į artėjantį trečiąjį tūkstantmetį. Žengė triukšminnčydamasis, - kada užmarštis neaplenks jo - šiame ar io me laike, - nes nėra nei vieno busimojo, kurį galėtume ynti, kad paskutinieji septyneri metai turėtų būti išvardyti ir s. 'lyti paeiliui -1987, 88... .Oką nors pasakyti vienas kitam ketverius praėjusius Universiteto metus Lietuvos valstydabar - daugiau nei beprasmiška. Todėl ir lieka tik reto■i būsimųjų dešimtmečių kartos, kurios, jei pageidaus, ios ir išgrynins Tiesą. Kol kas tiesa per daugparadoksali ir įasmiška, kiekvienas sakinys per daug subjektyvus, o Unit iieto šviesa kaskart ir kas dieną arba uždegama, arba mama. Klausiu, - ar Protasevičius Universiteto signatoir Protasevičius, kuris dovanojo Universitetui 200 bauininkų, matyt, tokių pat Dievo tarnų, kaip jis pats, iq tas pats žmogus ?Ar esame devynišimtųjų kartos nuo žagrės epriklausomybės kūrėjų palikuonys, ar Universiteto sienos Šia garbę... ir teisę vadintis mickevičiais, goštautais ir mo is kiais? O kaip mes nusiplausime penkiasdešimties metų l, - ar iškilmingai, ar atgailaudami, ar kurdami, ar visaip, penkiasdešimt metų sugrąžinsime penkiasdešimtmečiui, o niolika - septyniolikmečiui, - ar į Universitetą kaip iš mes, ar iš jo - taip pat. Etc. Etc. Palieku šiuos klausimus goms studentams, su kuriais ne viena druska suvalgyta ir 11 « na kiaulė praganyta. Linkiu po 15 metų, tapus Univer. profesoriais, atsakyti, kas mes buvome, kokie buvome, fįentėme, kodėl čia susirinkome - linksma, tačiau tegu jau studentai pasako, už kurių kolonų tąkart stovėjo Tiesos Ą 'polija, o už kurių mūsų amžininkas pažeidžiamas komk
n.
nisas. Tikėdamasis, kad atsakymai bus skirtingi, linkiu į kurį pakliuvome M baisiais taip susiklosčius aplinkybėms.
Vilniaus universiteto herbas. Dailininkas - Petras Repšys
ŠIAME NUMERYJE: "Kasdienybė ir amžinybė” - VU Rektoriaus R. Pavilionio kalba - 3 psl.
Postjubiliejiniai įspūdžiai iš studentiškų girių - 8 psl. Užribių giesmės - 9 psl.
alsiais menam niekam nepusuruunu nepasitraukti is iš zutuimu žaidimo, K- humuiu Nukelia į 12psL
Tarptautinis seminaras "Lietuva 94" - 2 psl.