hinc iturad. astra
vilnensis
196'9 m. K oro 70 d.
Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 6 (1463)
BALANDŽIO 15 D.
ANTANAS ŠAKALYS:
Prisilietimas prie Lietuvos mokslo istorijos
į; [■į.
■■■■mnnoMOMMM
PSSBO gt>IZ;>£įMOW:1Uft»<OIBlllTg:^!£KRlTOIK P£TN?WJ!tBMAUHI8J 10«>A»8D!naUWE’WRM gflCTŽRfttOTOUm UTH8AHm£ =■---------- A^-ąą mRAl»«Unmsi5C5-!5?iįi»™>>><«»™«.Tt!!wWi!A4 MM>X«UNKMAA> KR PSB*C«A$,RRW»CAxO 3Ul{S.T»V«rJT«TyrĄJ*
R!:
«|t¥EKWIWOVKrmM8KnA.!>.XSKff£KlM»«1PASAULI &AL¥¥IHim-W5M.M,}. **
Prieš dvidešimt metų sta tant dokumentini filmą Vil niaus universiteto bibliote kos 400 metų sukakčiai pa žymėti „Sua fata habent Iibelli" Antanas Šakalys dirbo šio filmo dailininku. Nei jis pats, nei kas nors kitas tuo met nepagalvojo, kad „kny gų likimas“ nulems dailinin ko likimą. Taip jau įvyko, kad A. Šakalys, Lietuvos ki no studijos dailininkas, dir bo ir jubiliejiniame (1978 m.) filme „Vilniaus universite tas“, kurdamas lietuvių rašti jos ir literatūros pradininkų, kurių atvaizdai neišliko: M. Mažvydo, S. Rapolionio, M. Daukšos ir kitų mokslo ir kultūros švyturių portretus, pasišventė šiai neišsenkančiai tematikai. A. Šakalio prisilietimas prie Lietuvos mokslo ir kul tūros istorijos nulėmė jo kū rybos kryptj. Visiškai pa grįstai galima teigti, kad A. Šakalys yra pats produkty viausias Lietuvoje mokslo is torijos tematika kuriantis dailininkas, kurio dėka jąy turime turtingą galeriją. A. Šakalio kūryba apima XVI a. pradžią — juristo Pedro Roizijaus, įžymaus mecenato Žygimanto Augusto veiklą ir baigiasi XX a. Lietuvos aviacijos generolu, konstruk toriumi A. Gustaičiu. Vienų težinomi tik žodiniai portre tai (M. Mažvydo, S. Rapolio nio, A. Kulviečio), kitų tik spėjami (P. Roizijaus), minia tiūriniai eskizai (K. Simonavičiaus, A. Griškevičiaus), arba apgadinti (2. E. Zilibero, E. Grodeko), kuriuos reikėjo ne vien atkurti, restauruoti, bet ir sukurti. Kai kurie darbai sukurti prieš penkiolika me tų ar ir seniau, tuometin u požiūriu buvo ..nepažangūs': dvasiškių ar net , reakcionie rių“ (A. Gustaitis 1941 m. su šaudytas), portretai, todėl te ko patirti ir karčios kritikos bei pasmerkimo. Universiteto 400 metų ju biliejaus proga sukurti meno darbai šiandien jau istorija. Praslinkus pirmajam penkto jo Universiteto amžiaus de šimtmečiui, supažindiname su mūsų Alma Mater skirtais kūriniais.
AŠftMAKS ■■■99 MKrO«IM.WUNmUS VNIVMSmTA MOFMO»IU».
B»T«J»t#FMuS«H®ĮwS^;. ; jjggk" :. &£ĮI«n Snt»k !TitfCTo»Mrxj Z7 t |TT, : ™Wmiiii. S 2*
ąte»wai
p? vknius>7
/ "tllSSS’/nnMK®^.
/įaSĮSs^.V
Universitas Vilnensis
1989.03.10
MUSŲ KANDIDATAS. MUSŲ DEPUTATAS? LKP CK pirmojo sekretoriaus Algirdo Brazausko interviu „Universitas Vilnensis“
Gintaro KUDABOS nuotr.
Algirdas Brazauskas — mūsų Universiteto kolektyvo iškeltas kandidatas į TSRS liaudies deputatus. Kuo daugiau Universiteto dėstytojų ir studentų atiduos balsus už jo kandidatūrų, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps deputatu. Mes turime išrinkti jį,* jeigu galvojame apie Respublikos ateitį. Tai supranta ir Sąjūdžio seimo Taryba, ir jo konkurentas A. Juozaitis, atsiėmęs savo kandidatūrą. Dar vasaros mitingų metu, tri būnose išvydę Algirdą Brazauską, mes pirmą kartą pamatėme, kad ir CK rūmuose gali dirbti Mūsų vadovai. Užsienio žurnalistai vadina Algirdą Brazauską „mėgstančiu bendrauti su spaudos darbuotojais". Kad tai tiesa. įsitikinome ir mes, keturiasdešimt minučių praleidę sek retoriaus kabinete. Laiko, kaip visada, buvo mažiau, negu klausimų, tad Universite to problemos liko beveik nepaliestos. Ką gi — net senelių namų gyventojai sekreto riaus klausinėja apie politiką. Tikimės, kad į kitus labai svarbius klausimus Algirdas Brazauskas atsakė vakar Didžiojoje auloje įvykusiame susitikime.
— Iš pradžių gal apibūdintu mėte šių savaičių Respublikos politinę situaciją. — Jūs gerai pasakėte, — šių savaičių situaciją, — nes padė tis labai dinamiška, situacija vi są laiką keičiasi. Daugelis parti nių organizacijų ir kolektyvų nagrinėja ir svarsto mūsų XVII plenumo medžiagą. Įvairios nuo monės apie šį plenumą. Natūra lu, kad vieni vienaip, kiti kitaip vertina plenumo rezultatus. Šio plenumo tikslas buvo nusistatyti tolimesnę mūsų politinės veiklos programą, nusistatyti, kiek toli Respublikos partinė organizacija ir vadovybė gali eiti. Vakar (III. 6. — red.) Rašytojų Sąjun gos partinės organizacijos susi rinkime aš kalbėjau, kad mes turime žinoti savo politinių re formų ribą, Turime suprasti, kad už šios ribos toliau eiti negalima. Kas yra šiapus tos ribos, to rau dono brūkšnio? Visų pirma, mūsų Respublikos realaus su vereniteto klausimai. Šitie klau simai atsispindi neseniai paskelb tame naujos Konstitucijos pro jekte. Antras klausimas, kuris yra sudėtinė suvereniteto dalis, — ekonominio savarankiškumo kon cepcijos realizacija.Mūsų eko nominė koncepcija pradedama realizuoti. Jau yra paruoštas vi sas sąrašas dokumentų. Žodžiu, šiame plenume ' mes pasakėme, kiek toli mes galime eiti, nes tolimesni mūsų žingsniai gali iššaukti visą seriją nesusiprati mų aukščiausiame lygyje. Mes
visi sėdime viename laive, visi plaukiame viena sraunia politine upe. Labai nenorėtume, kad tas laivas užplauktų ant seklumos. O uždėję ant jo dar vie ną maišelį smėlio, galime už plaukti. Visi plauks pro šalį, o mes sėdėsime. — Jūs vartojate terminą „pil nas suverenitetas Sąjungos sudė tyje". Kaip suprantate tokj su verenitetą? — Buvo visokių terminų: pil nas suverenitetas, realus suvere nitetas, tikrasis suverenitetas. Tai yra teisiniai terminai, ku riuos mes ne visada teisingai pa vartojame. Žodis „pilnas suvere nitetas" ne visai atitinka esmę. Pasitarę mes priėjome išvadą, kad reikia vartoti terminą „rea lus suverenitetas", tai yra, TSRS sudėtyje. Kaip numatyta Konsti tucijos projekte, santykiai tarp Respublikos ir centro grindžiami sutarties pagrindu. Tam tikra dalis funkcijų yra perduota cent rui: užsienio politikos, šalies gynybos ir dar keletas. Šitaip aš įsivaizduoju realų suverenitetą ir manyčiau, kad tas terminas geriausiai apibūdina mūsų padė tį— Lyginant paskelbtą Konsti tucijos projektą su Darbo grupės prie LTSR Aukščiausiosios Tary bos prezidiumo parengtu projek tu man užkliuvo 71 straipsnis, kuris prasideda: „LTSR — suve reni tarybinė socialistinė valsty bė TSR Sąjungos sudėtyje". Darbo grupės parengtame pro jekte analogiškas 68 straipsnis
prasideda: „Lietuvos TSR — su vereni valstybė". Ar ne geresnis pastarasis variantas? — Man sunku ginčytis dėl formuluočių, aš ne juristas. Svarbu pats principas, o jis iš lieka: santykiai su TSRS grin džiami sutartimi. Pati formuluotė gali būti įr keičiama. Šitas straipsnis buvo ginčų objektu. Daug kas norėjo, kad būtu už rašyta, jog santykiai grindžiami Konstitucija. Tačiau neaišku, ko kia Konstitucija. Ar ta 1978 me tų? Kai kas bando 1978 metų Konstituciją imti pagrindu. Nežinau, kaip tai pavadinti. .. Apskritai diskusija su Maskvos mokslininkais buvo labai pro duktyvi. Jų komisijoje buvo 25 žmonės; mūsų Konstituciją jie įvertino kaip labai originalią. Tarybų Sąjungos konstitucinės teisės praktikoje dar nebuvo at vejo, kad respublika paruoštų savo, originalų, Konstitucijos projektą. Grįžtant prie jūsų klausimo, ga liu pasakyti, kad tame projekte daug straipsnių, kurie bus tobu linami, bus išklausytos įvairios nuomonės. Aš manau, kad pri imti visą Konstituciją nepalygi namai geriau, negu pakeisti vie ną kitą straipsnį. — LKP Centro komiteto pa siūlymuose TSKP CK plenumui siūloma Įvertinti 1939 metų TSRS — Vokietijos sutartis. Jeigu jos bus Įvertintos, paskelbti slaptie ji protokolai, kaip LKP Centro komitetas traktuos Lietuvos atsi
radimą Tarybų Sąjungos sudėty je? —. Kaip mes traktuojame, be veik pasakyta viename mano pranešime. Mes iškėlėme TSRS vyriausybei klausimą, kad Tary bų Sąjunga, kaip viena iš šalių, pasirašiusių sutartis, įvertintų i u teisėtumą tarptautinės teisės požiūriu. Tada sektų ir visų ki tų įvykių loginis vertinimas. Aš taip manau. Kiek man žinoma, yra ruošia ma oficiali šių sutarčių vertini mo koncepcija. Aš manau, kad artimiausiu laiku tai turėtų būti padaryta. — Sakykite, jeigu bus surasti Ribentropo-Molotovo pakto slap tieji protokolai, ar Lietuva neat sidurs juokingoje padėtyje, savo Konstitucijoje deklaravusi, kad „LTSR — suvereni valstybė TSRS sudėtyje"? — Mes konstatuojame esamą faktą. Ten pat yra kitas straips nis, kuriame sakoma, kad Lietu va turi teisę laisvai apsispręsti, būti ar nebūti TSRS sudėtyje. Dabar ji yra TSRS sudėtyje; mes ir užrašome taip, kaip yra. Mes gyvename šia diena, to dėl ir Konstitucija kuriama ne kažkokiam būsimam laikotarpiui, ne būsimai valstybinei santvar kai, o esamai. — Lyginant Estijos Liaudies fronto Deklaraciją Nepriklauso mybės dienos proga su mūsų Są jūdžio analogiška Deklaracija, aš nematau esminio skirtumo. Ta čiau Estijoje Komunistų partija ją sutiko kur kas ramiau, negu Lietuvoje. — Kaip sutiko partija, mums sunkoka spręsti. Reikia žiūrėti, kaip sutinka visuomenė. Aš tik vieną kartą perskaičiau estų Deklaraciją, todėl man sunku analizuoti, gal ne viską prisime nu. Jų Deklaracijos nutariamo joje dalyje nėra tokių katego riškų pasisakymų. Konstatuoja moji dalis panaši į Sąjūdžio, čia aš sutinku. Deklaracija yra tik viena LPS seimo kolektyvinės nuomonės apraiška, bet yra ir kitų. Jose kalbama apie demili tarizuotą zoną, apie Lietuvos ne utralitetą, — mano supratimu, tai visiškai nekoresponduoja su esama padėtim, ir labai nesinori, kad mes atitruktume nuo rea laus gyvenimo. Galima disku tuoti suvereniteto klausimais, bet kai nužygiuojame toli nuo tos ribos. . . Ne vien mus tai jaudina, supraskit. Mes atsako me už tuos dalykus. Taip jau likimas lėmė, kad šiuo sunkiu mūsų tautos, visos Lietuvos gyvenimo etapu tenka atsakyti ir už ateitį, arba bent pasakyti žmonėmis, kur' mes galime- nuk lysti. Mes turime pasakyti, ko kios gali būti pasekmės, todėl, kad kai kada žmonės įsivaizduo ja, jog persitvarkymas taip toli pažengęs, kad galima nesiskai tyti su aplinka. Yra sudaryta komisija Pabal tijo reikalams, kuriai aš ilgokai atsiskaitinėjau, informavau apie įvykius. Tų žmonių, kurie seka įvykius Pabaltijyje, vertinimas labai vienareikšmis: Lietuva yra toliausiai pažengusi. Tai ne ma no žodžiai. Iš vienos pusės, gal tai ir labai garbinga, iš kitos — labai atsakinga. Kai rašysit, bū tinai tai paminėkit. Be jokių grasinimų — aš nenoriu niekuo gąsdinti, nors daug kas jau ban dė šitai daryti man. Tie pareiškimai, deklaracijos... Galėtų egzistuoti, tačiau jos iš šaukia reakciją. — Kaip Jūs galite pakomen tuoti Arvydo Juozaičio pasitrau kimą iš rinkiminės kovos? — Man sunku komentuoti, A. Juozaičiui tai padaryti būtų len gviau. Kadangi tarp mano kon kurentų buvo A. Juozaitis, aš supratau, kad tai reikalauja pa pildomo dėmesio rinkiminei kampanijai. Juo labiau, kad rin kiminė apygarda yra labai miš
ri savo tautine sudėtimi, žmonių socialine padėtimi, išsilavinimu. Kai kas sako, kad Brazauskas būtų „absoliučiai pralošęs", ar ba atvirkščiai, kiti primena po sakį „kur du pešasi, trečias lai mi“. Aš nenorėčiau progno zuoti, nuomonių yra įvairių. Mes bandėme atlikti sociologinius ty rimus, tiesa, labai nedrąsius. Re zultatai nėra labai liūdni mano atžvilgiu: jaunimo simpatijos pasiskirsčiusios maždaug toly giai, darbininkai daugiau mano pusėje. Aš manau, kad pasitraukimas iš rinkimų — labai apgalvotas Arvydo Juozaičio žingsnis. Jo atsistatydinimas palengvina ma no nadėtį, padidina šansus lai mėti rinkimus. Sis poelgis, ma no nuomone, yra bendros Sąjū džio linijos apraiška. Plačiau aš nenoriu komentuoti. — Ką Jūs manote apie Uni versiteto Statutą ir jo teisinio Įtvirtinimo galimybes? — Aš perskaičiau Universite to Statuto projektą. Jį galima sulyginti su Lietuvos Konstitu cijos projektu. Kaip ir Konsti tucija, jis daug kur prieštarauja bendrai juridinei sistemai, dabar veikiantiems įstatymams. Tačiau aš manau, kad jie turėtų keistis į gerąją pusę. Iš esmės, aš bal suoju už šį projektą. Aukštoji mokykla turi turėti savo Statu tą, juo labiau Vilniaus universi tetas, seniausia aukštoji mokyk la Tarybų Sąjungoje. — Didelė problema yra Uni versiteto materialinė-techninė bazė. Kalbama net apie naciona linę programą Universitetui vys tyti. — Tokio sprendimo dėl Vil niaus universiteto kol kas nėra. Aš negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Žinau, kad gyvenamasis plotas Universiteto darbuotojams yra labai opi pro blema. Esu linkęs manyti, kad aprūpinimo butais programoje tam tikrą prioritetą turi turėti aukštosios mokyklos. Mokslų Akademija. Tai didžiulė pro blema. Vilniuje iki 2000ųjfų metų mes turime pastatyti apie 100.000 butų. Jeigu šis klausimas bus išspręstas, tai tu rės teigiamos reikšmės ir Uni versiteto darbuotojams. Taip pat manau, kad reikia sudaryti di desnes galimybes Universiteto darbuotojams statytis kooperati nius butus. — Mokslų Akademija ir auk štosios mokyklos. Ar kieno nors mokslininkams teiktinas pri oritetas? — Lietuvoje ne tiek daug mokslo įstaigų, kad jos galėtų dirbti atskirai. Mokslų Akademi ja koordinuoja mokslinę veiklą Respublikoje. Nesuprantamas man toks klausimas: kam teikti pirmenybę. Many čiau, kad tai turėtų būti konso liduojančios, vieningos jėgos. Anksčiau aš dirbau vystant elek troniką Respublikoje. Mes esa me įkūrę tokį susivienijimą: ten Universitetas ir Mokslų Akade mija dirba paraleliai ir labai produktyviai. Man teko būti mokslinės-techninės pažangos komisijos pirmininku. Toje komisijpje buvo Universiteto, KPI rektoriai, MA vadovybė, bet to kie klausimai nekildavo. Mokslų Akademiją mes turime padaryti labiau nacionaline, kad ji spręs tų Respublikai rūpinčius klausi mus. Norėčiau palinkėti Vilniaus universiteto vadovybei drąsiau kelti rūpimas problemas. Dabar mes siekiame ekonominio sava rankiškumo. Tai palies ir moks lo įstaigas. Manau, kad atsiras galimybė jų veiklą vystyti tei singa linkme. — Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Algirdas LIPSTAS ir Audrius SIAURUSEVICIUS
* Per praėjusius metus Uni versiteto išlaidos pagal visas lė šų rūšis sudarė 28,7 mln. rub. Iš šios sumos biudžetinės lėšos sudarė 18,5 mln. rb.. mokslinio tyrimo dalies ūkiskaitinių lėšų išlaidos — 7,4 mln. rub., KNSC — 1,8 mln. rub. — pagal išlaidų rūšis didžiau sią dalį sudaro darbo užmokesčio sumos — 10,7 mln. rub., išlai dos įrengimams įsigyti — 4,4 mln. rb., stipendijos — 3,9 mln. rub., kapitalinio pastatų remonto išlaidos — 1,1 mln, rb., patalpų išlaikymo ir ūkinio aptarnavimo
3
Universitas Vilnensis
1989.03.10
išlaidos — 1,7 mln. rub. * Universitete 1989. 01. 01. d. dirbo per 4310 darbuotojų. Iš jų — dėstytojų — 1254; — mokymo pagalbinio ir ga mybinio personalo — 670; — administracijos ir ūkio per sonalo — 905. * Vidutinis mėnesinis vieno darbuotojo atlyginimas — 205,25 rb. Papai atskiras personalo gru pes jis labai skirtingas. Antai vi dutinis mėnesinis vieno dėsty tojo atlyginimas yra 278,43 rub., o ūkio personalo — 79,39 rub., administracijos ir Mok-
slinės bibliotekos — 140 rub., Mokslo minties muziejaus — 103,83 rub., KNSC — 200 rub.. tuo tarpu vidutinė mėnesi nė vieno Universiteto studento stipendija 52,96 rub. Tarp fakultetų didžiausią mė nesinį atlyginimą gauna gydyto jų tobulinimosi fakulteto dėsty tojai — 407,88 rub., me dicinos fakulteto — 337,82 rub., o mažiausią — fizinio auk lėjimo katedros — 174,32 rub., estetinio lav. katedros — 195 rub. ir filologijos fakulteto dės tytojai — 233,19 rub.
8075 studentai; — vakariniame sk. — 2140 studentų; — neakivaizdiniame sk. — 5065 studentai; — parengiamajame sk. — 230 studentų; — aspirantūroje ir ordinatūroje — 243 studentai; — kvalifikacijos kėlimo kur suose — per 150 klausytojų; stipendijas 1988 m. gavo 72,7 procento stacionaro studentų* 1988 metais išbraukta 414 dieninio skyriaus studentų; iš jų
karnai 225, 144 ir 28, neakivaiz diniame skyriuje 794; 560 ir 46. * Vieno dieninio skyriaus stu dento metinis išlaikymas valstybei atseina apie 1400 rub. Taigi, dip lomo kaina — apie 7000 rub. (5 mokymosi metai). Brangiausias diplomas — medicinos fak. dip lomanto — apie 8800 rub. fizi kos fak. — apie 8000 rub., o pipiaūsias — ekonomisto ir filo logo — apie 6000 rub. * Universiteto patalpų plotas 164,1 tūkst. m2. Jų valymui skir ta 310 valytojų etatų.
1:0. Pergalė prieš netikėjusius ir pačius save Kai pagaliau supratom, kad to liau taip gyventi nebegalim, ne teisūs pasirodė tie, kurie neno rėjo paleisti studentų nuo pava dėlio, suteikti galimybę pa tiems spręsti apie vienos ar ki tos disciplinos reikšmę. Gal ir teisingai manyta, kad nesuge bėsime, nes labai jau ilgai ro mūs ir nuolankūs mokėmės visai nenutuokdami, svarbu mums tai ar ne. Bet štai Universitete įves tas laisvas paskaitų lankymas. Galim išsklaidyti abejones tų dėstytojų, kurie manė, kad da vus „laisvę", nukentės žinios.
Be abejo —visada atsiras tokių, kurie stengsis piktnaudžiauti gautomis teisėmis. Kurį laiką vi si, apkvaitę nuo naujų vėjų, ne žinojom, ką lankyti, ko nelanky ti, ir nelaukėm nieko. Bet, savo laimei netrukus supratom, kad praktiniai užsiėmimai ir semina rai — šventas dalykas, o ir pa skaitos — ne tokios jau bever tės, kaip anksčiau atrodė. Praėjusios sesijos rezultatai įrodo, kad dauguma pasirinko studijavimą, o ne studentavimą. Prakalbinkim skaičius. Bendras 1987/88 m. m. žiemos sesijos pa
žangumas Universitete: 93,73%, 1988/89 m. m. — 93,77%. Į pir mąją vietą papai pažangumą iš kopė filologijos fakultetas — 98,55% (prieš metus 97,14%), antroje vietoje — istorikai — 98,29%, trečioje — chemikai — 97,71%. Pažangumas pakilo sep tyniuose fakultetuose. Labiausiai — fizikos 3,35%, chemijos — 2,75%, teisės — 2,31%. Blogiau nei prieš metus sesiją išlaikė MF (—2,75%), PEF (—2,24%), MaF (—1,86%) ir IF (—0,31%) studentai. Iš 7966 studentų, tu rėjusių laikyti egzaminus,
sėkmingai išlaikė 7256. Daugiausia nepatenkinamų pa žymių iš vieno ir dau giau dalykų gavo fizikai (13,79%), PEF studentai (13,36%) ir matematikai (12,74%). Dau giausia pirmūnų IF — 183, MF —, 178. FilF — 109. Skeptikai atsakytų: „tai nieko neįrodo". Juk bendras pažangu mas pakilo tik 0,04% . Bet ir nesmuko, tuo labiau, „baisiai", kaip kad kai kas nuogąstavo. Tad gal jvardinkim šią aukščiau pateiktą skaičių virtinę: 1:0 stu dentų pergalė prieš ■' biurokratus
ir pačius save. Filologai buvo vieni iš akty viausių kovotojų už laisvą pas kaitų lankymo grafiką. Ir jie op timaliai išnaudojo atsiradusias galimybes. Šiemet filologijos fa kulteto studentai turėjo kaip niekad ilgas atostogas, nes sesija prasidėjo gruodžio 25 d. Kiek vienas studentas pats susitarė su dėstytoju, kada kokį egzaminą laikys. Be to, filologai atsisakė įskaitų savaitės. įskaitas ir eg zaminus laikė pagal mišrų grafi ką. Andžija PATAPAITE
Profsąjunga (...), tegyvuoja profsąjunga! Net keista. Atrodo, tiek pri kalbėta, tiek prisiginčyta visus studentus jungiančios organiza cijos ar organo tema, o aiški kol kas tik pati idėja, gal dau giau net jausmas —- mes, stu dentai, norim būti organizuotes ni (ar organizuoti — nors tai dar per daug skambu); norime to, jausdami priešaky daug svarbių dalykų, kuriuose turėsim tarti savo žodį, — jausdami, kad tas žodis bus reikšmingas tik tuo met, kai būsim tvirtesnį susibū rimo jėga, tvirtesni tikslo jėga. Taipi, idėja aiški, nemažai ir įvairiai garsinta įr reklamuota, skambanti Sąjungos, Federacijos, Asociacijos, Lygos, Atstovybės, Parlamento ir Tarybos vardais, ir visiems seniai aišku, kad ne pavadinimas svarbu. Svarbu, kas tai bus ir kodėl to nėra. Kad tai bus, nė kiek neabejoju. Ma
no supratimu, tai laiko klausi mas, tiesa, kur kas ilgesnio, ne gu kai kam atrodo. Tačiau, vi sų pirma, norėčiau akcentuoti vieną dažnai painiojamą dalyką — skirtumą tarp organizacijos ir jos (ar savarankiško) » organo. Šias sąvokas sutapatindami ar paprasčiausiai neskirdami, daž nai stipriai susipainiojame. Tuo labiau, kad kalbame ir apie nau jo (naujų) studentiško organo, ir apie organizacijos kūrimą. Organizacija — tai grupė žmo nių, kuriuos jungia bendra veik los programa bendras tikslas, už daviniai, veiklos būdai, narystė ir t. t. išdėstomi įstatuose. Ma no supratimu, kurti studentišką organizaciją, kurios uždaviniai būtų studentų teisių gynimas, mokslo ir mokymo proceso pro blemų sprendimas, buitis ir pan. klausimai, yra tiesiog netikslin
ga. Taip manau todėl, kad eg zistuoja studentų profsąjunga. Galima (ir reikia!) daug ką jos veikloje ir struktūroje keisti, ta čiau juk didžioji dauguma išvar dintų (ir neišvardintų) klausimų yra, kad ir Universiteto studen tų profsąjungos konferencijos kompetencijoje. Pavyzdžiui, joje sėkmingai galima nuspręsti pe rorganizuoti profsąjungos komi tetus į vykdomuosius organus, kuriuos kontroliuotų ir „įstatymų leidybos teisę“ jų atžvilgiu tu rėtų studentų tarybos (atstovau jamasis organas). Fakultetų stu dentų tarybų pirmininkai galėtų sudaryti Universiteto tarybą, o Universiteto profsąjungos komi tetas galėtų būti renkamas — kaip ir anksčiau — konferenci joje. Visa tai — įstatų pataisy mo reikalas, kaip ir pavadinimo (jei tai kai kam yra itin svar
bu). Sudėtingiausi yra studentų profsąjungos išstojimo, „išleidi mo" ir apskritai santykių su profsąjungų respublikine Centro taryba reikalai, kuriuos būtina spręsti, mąstant apie nevaržomą, nepriklausomą ir t. t. studentų organizacijią. Aišku — lemiama tokio atsiskyrimo problema yra finansavimas. Svari šia tema bū tų musu profsąjungos aktyvistų nuomonė, jų iniciatyva. Studentų profsąjungos reorga nizavimas — trumpiausias (?) ir realiausias kelias studentų savi valdos, studentams plačiausiai (kol kas 100%) atstovaujančios organizacijos link. Visa tai — tik vienas galimų mūsų organizavimosi variantų. Gal dar labiau viliojanti yra naujų organizacijų steigimo per spektyva; dar laukia savo spren
dimo politinių organizacijų at stovavimo, jų koordinavimosi klausimai. O jei kas nors klausia, kodėl dar negalima suseit po viena vė liava, man peršasi gal ir perne lyg paprastas atsakymas — dar ne laikas; o ir logika diktuoja: jei nėra to, kas turi (-ės) būti, vadinasi dar anksti. Reikia dar ginčytis, dar galvoti, dar fanta zuoti! Pradžioje parašiau — „keista", ir galvoju, gal — natūralu, net gi ir gražu, kad jau ilgokai ne vienoj galvoj verda tie patys klausimai: kaip mes būsim orga nizuoti? kokie mes būsim? Il giau virę, geriau išvirs. O jei pervirs?.. Rytis MARTIKONIS
Tautinę Lietuvos mokyklą aš Įsivaizduoju daugiapakopę . . .nuo darželio iki Universite to ir po jo, — susitikime su Universiteto darbuotojais ir stu dentais pasakė Henrikas Zabu lis — Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos deputatas, Lietu vos TSR Liaudies švietimo mi nistras. (Susitikimas įvyko kovo 2 d. Didžiojoje aulojie). —- Iki šiol pamatu buvo Rusijos Fede racijos mokymo formos ir prin cipai. Respublikoms buvo lei džiama turėti tik truputį dalykų, kurie galėjo atpindėti tautos specifiką, ypatumus. Džiugu, kad Lietuvos mokslininkai daug padarė, gindami naują koncep ciją, kurioje stengiamasi ne tik ypatumus atspindėti, bet sufor muoti visiškai savitą mokymo
sistemą, kuri atitiktų tautinius, ekonominius, kultūrinius Lietu vos principus. Matau keturis tau tinės mokyklos principus, atra minius taškus. Norint sukurti tautinę mokyklą, reikia turėti originalią, nepriklausomą ir sa varankiškai tvarkomą normaty vinę bazę. Pamatinė bazė turi dvi puses: juridinę normaty vinę ir ekonominę. Dabartinė juridinė normatyvinė bazė vertikali: yra TSRS Liaudies švietimo ministerijos įstatymas, patvirtintas TSRS AT. Jis modi fikuotas, pritaikytas Respublikai. Bet mes esminių savitumų juri dine prasme neturim. Mums ku-. riant tautinę mokyklą reikia tu rėti savo Liaudies švietimo įsta
tymą. O savo įstatymą mes ga lėsim turėti tik tada, kai turėsim kitą juridinę normatyvinę bazę. Prielaidos tam šiandien jau for muojamos. Sukūrę naują juridi nę bazę, mes užtikrinsim Lietu vos švietimo nepriklausomybę, o tai yra pirmoji prielaida, kad mokykla būtų formuojama tauti niais principais. Liaudies švietimas nėra abso liučiai autonomiškas. Iš dalies jlis remiasi ekonominiais normaty vais, skirtais tiesiog liaudies švietimui, iš dalies ir tais, kurie galioja visose liaudies ūkio ša kose. Vėl galioja vertikalūs prin cipai, kurių pakeisti negalime. Jei mes norėtume žengti į šalį, mus tuojau sustabdytų. Labai
svarbu, kaip susiklostys Lietuvos ekonominė ūkiskaita. Būtų ge rai, kad pagrindinis finansavimo šaltinis būtų Lietuvos biudžetas. Iki šiol tvarka čia buvo keisto ka: viskas sueidavo į TSRS fi nansų ministeriją, ten būdavo suveliama, sumaišoma, kad nie kas galų nebeatsirinktų, iš kur kokios įplaukos, paskui paskirs toma respublikoms. Dabar gal vojama kitaip: norima, kad lė šos plauktų į respublikų biudže tus, o su sąjunginiu biudžetu būtų atitinkamai atsiskaitoma. Dabar Respublikos liaudies švie timas gauna 765 mln. rub. per metus. Jei viskas liks po seno vei, nieko gero nelaimėsim. Vidurinės mokyklos bazė Lie
tuvoje tokia pati, kaip ir Rusi jos Federacijoje. Už rusų kalbos mokymąsi mes gaunam vienerių metų kompensaciją. Bet ją gau na tik tie, kurie baigia vidurines mokyklas, o tie, kurie išeina į profesines mokyklas, techniku mus, negauna. Taigi, dabar pe dagoginėje mokslinėje visuome nėje subrendo kita struktūra: 4-6-2 metų. Svarbu, kad visa jaunuomenė gautų bazinį dešim ties metų išsilavinimą su vieno du kiekiu humanitarinių mokslų, reikalingų mūsų kultūrai, istorij|ai, tautos dvasiai suformuoti. Turi būti ir atitinkamas kiekis bendrųjų dalykų, kurie negali būti absoliučiai suvesti j nacio(nukelta į 4 psl.)
1989.03.10
Universitas Vilnensis
4
s
Nepaprasta moteris - Marju Lauristin Marju Lauristin — Tartu uni versiteto žurnalistikos katedros vedėja, docentė. Viena iš Liau dies fronto lyderių, steigiamojo suvažiavimo metu renkant Liau dies fronto vadovybę ji surinko daugiausia balsų. Tikėjausi ją sutikti Taline, Nepriklausomybės dienos minėjimo iškilmėse, ta čiau ji šią dieną šventė Tartu. Vasario 24 dienos vakare Marju Lauristin iš susitikimo su Kauno sąjūdiečiais skubėjo j iškilmin gą minėjimą miesto teatre. Tad kalbėjomės tik koncerto pertrau kos metu.. — Taline savo draugų paklau siau, kaip Lauristin pateko į Liaudies frontą. Man atsakė, kad ne ji pateko į Liaudies frontą, o Liaudies frontas susikūrė todėl, kad buvo tokie žmonės, kaip Marju Lauristin ir Edgaras Savisaaras. Kaip buvo iš tikrųjų? — Taip, iniciatyvinėje grupė je aš buvau nuo pat pradžių. Liaudies fronto idėja atsirado ta da, kai pradėjome ruošti respub likos ūkiskaitos programą. Mes supratome, kad ekonominis sa varankiškumas neįmanomas be politinių pokyčių. Buvo reika lingas mechanizmas, pajėgus su laužyt biurokratines užtvaras. O tai galima padaryti tik tada, kai liaudis turi įtaką viršūnėms. — Jūsų tėvas 1940 metais ta po Tarybų Estijos ministru pir mininku. Papasakokite apie jį, ar Jus persekioja tėvo šešėlis? — Kam to reikia? Jūs klausia te, kaip užsienio žurnalistas. Į tokį klausimą aš visada atsakau, kad komunistai pogrindininkai visose Pabaltijo respublikose 1940 metais suvaidino panašų vaidmenį. Tam tikra prasme — tai jų asmeninė tragedija. Su
tėvu aš nesu bendravusi, jis žu vo 1941 metais jūrojie, traukda masis iš Talino. Kaip Jūs pasa kėte, tėvo šešėlį aš jaučiau mo kykloje, dabar tokių problemų neturiu Aš pati pasirinkau sa vo kelią, aš visada jaučiausi pa ti savimi. — Kokie Liaudies fronto san tykiai su Nacionalinės neprik lausomybės partija? — Mes su jais diskutuojame. Mes nesutinkame su tuo keliu į Estijos nepriklausomybę, kurį jie mato. Tai būtų šuolis į tamsą. Mes manome, kad reikia nuties ti savo kelią į laisvę ir neprik lausomybę. Aš juos vadinu poli tiniais romantikais, o mus — po litiniais realistais. Laikau juos garbingais žmonėmis. Mus su Nacionalinės nepriklausomybės partija sieja bendra meilė — meilė Estijai, tačiau mes skirtin gai suprantame, kas gali būti naudingiau mūsų mylimajai. — Ar pačiame Liaudies fron te nėra kokių nors skirtingų krypčių? . — Liaudies frontas savo struk tūra skiriasi nuo Sąjūdžio. Jame nėra kolektyvinių narių, o daly vauja žmonės, kaip asmenybės. Tarp jų — ir komunistai, ir Na cionalinės nepriklausomybės par tijos nariai. Mes diskutuojame, tačiau kokių nors „apsiforminu šių" krypčių nėra. Diskutuodami prieiname bendrą išvadą. Ateity je padėtis gali pasikeisti — poli tinė kova aštrėja. Situacija labai dinamiška. Visuomenėje išryškė ja naujos grupuotės, ir Liaudies frontas privalo pareikšti apie jas savo nuomonę. Demokratijos sąlygomis mes galėtume laisvai keistis nuomonėmis ir su Komu nistų partija, ir su Nacionalinės
nepriklausomybės partija. Dabar tokių sąlygų nėra, kai kuriuos argumentus galime ištarti tik pu se lūpų. Taip bus, kol neturėsi me garantijų, kad į argumentus nebus atsakyta represijomis. — Ar EKP nekaltina jūsų už ryšius su Nacionalinės neprik lausomybės partija? — Taip, kaltina. O Nacionali nės nepriklausomybės partija kal tina už ryšius su Komunistų par tija. Aš manau, kad jos abi ne teisios. — Kaip apibūdintumėte santy kius su Komunistų partija da bartiniu metu? — Mes palaikome dabartinį Estijos vadovybės kursą. Tiksliau stumiame ją į priekį. Mes suinte resuoti kuo ilgiau išlaikyti šį bendrą kumštį, todėl, kad mūsų jėgos — labai menkos, o prieš mus — labai didelė jėga. Netu rime iliuzijų, kad visą laiką galėsime eiti kartu, tačiau, kol nėra realaus demokratijos mechanizmo, turime eiti kartu. Svarbu tai, kad Komunistų par tija jaučia, jog Liaudies frontas yra legali opozicija, arba lega lus kritikas. O į legalią kritiką reikia atsakyti kitaip, negu į po grindinę. — Ką Jūs manote apie vasa rio 16 dienos Sąjūdžio deklara ciją? Ar ji nepaankstinta? — Aš negaliu spręsti, kas Lietuvai per' anksti, o kas ne. Mūsų vystymasis turį savų ypa tumų. Jūs žinote, mes taip pat priėmėme deklaraciją, kur pri pažįstame nepriklausomybę, kaip aukščiausią tautos siekį. Aš manau, kad mes einame tuo pa čiu keliu, tik tam tikrais etapais aplenkiame vieni kitus, keičiamės vietomis. Juk ilgoje distancijoje
vienas ir tas pats lyderis gali pavargti, reikia pailsėti. — Taline aš klausiau prezidento A. Rlultello apie naująją Estijos Konstitu ciją. Jis atsakė, kad nerealu priimti ją visą, iškart; geriau dalimis. Premjeras I. Toomė buvo kitokios nuomonės. Ką manote Jūs? — Aš esu konstitucinėje ko misijoje kaip LF atstovė. Mano ir LF tikslas — priimti visą Kon stituciją. Tačiau, kita vertus, tai labai sunkus uždavinys, ir nėra reikalo skubėti. Reikia priimti Konstituciją, kuri tiktų ir suve reniai Estijai, o ne būtų kažkoks pereinamasis etapas. — „Suvereniai" be jokių prie dų? — Taip. Tačiau, kaip kitą eta pą, mes matome konfederaci nius ryšius: t. y. sava Konstitu cija, suverenūs santykiai su tary binėmis respublikomis, kitomis valstybėmis. Tai reiškia ir tautos apsisprendimo teisės realizavi mą. Reikia, kad tautos pasirin kimas būtų ne tik deklaruota teisė, bet ir reali galimybė. Ma no nuomone, nauja Konstitucija turi suteikti tokią galimybę. — Ką Jūs manote apie Pabal tijo respublikų integraciją? — Tai sena mintis mūsų isto rijoje. Tačiau ji visada susidur davo su problemomis. Aš ma nau, kad ekonominė integracija
būtina. Politinės integracijos rei kalingumu nesu įsitikinusi. Ta čiau gali būti situacija, kai ir tai bus reikalinga, sakysim, ryšiams su Maskva, kitomis respubliko mis. Aš manau, kad mums rei kia suvienyti jėgas ten, kur aišku, kad bendra veikla bus efekty vesnė. — Kaip Jūs vertinate TSRS vyriausybės požiūrį nacionaliniu klausimu? — Man atrodo, kad TSRS vy riausybė vienaip žiūri į Rytus, kitaip — į Vakarus. Mes esame Rytų ir Vakarų sandūroje. Ką TSRS vyriausybė galvoja apie mus, priklauso nuo to, kaip į mus pažiūrėsi. — Estijoje Jūs, tikriausiai, vienintelė moteris — politinė veikėja. Ar patartumėte kitoms moterims pasirinkti politiką? — Beveik vienintelė, nes Na cionalinės nepriklausomybės partijos lyderė — taip pat mo teris. Aš sociologė, tyrinėju vi suomenę, o politinė veikla man tarsi socialinė praktika. TSRS moterys neturėjo galimybių rea lizuoti savęs politinėje veikloje, jos buvo statistės politikoje. Moteris politikė: ji yra, arba jos nėra. Jūs taip pat turįte Kazi mierą Prunskienę. Patarti čia nieko negalima. — Dėkoju už pokalbį. Audrius SIAURUSEVlClUS
Praėjusį penktadienį 9 vai. prieš Tartu universiteto ka rinę katedrą įvyko studentų demonstracija. Apytikriai 150 žmo nių reikalavo ją uždaryti. Kitas pasiūlymas: įvesti laisvą karinio parengimo užsiėmimų lankomumą, šis klausimas svarstytas Tartu universiteto mokslinėje taryboje, tačiau galutinai nieko nenuspręsta.
Tautinę Lietuvos mokyklą aš įsivaizduoju daugiapakopę (atkelta iš 3 psl.) natinį kompleksą. Bendruosiuose dalykuose — tarptautiniai stan dartai, žemiau šiuolaikinių pa saulio mokyklų nusmukti negali ma. Bendruosiuose moksluose tu rim išsaugoti savo tautines am bicijas. Po dešimties metų moks lo dar dveji metai turėtų būti specializuoti. Būtina atriboti de šimties metų mokymo trukmę nuo dešimties klasių mokslo. Ne reikia versti, kad žmogus būtinai baigtų dešimt kla sių, reikia, kad jaunuolis mokytųsi, kol jam sukaks še šiolika metų. Kiek jis klasių pa baigs per šiuos metus, tai jau jo reikalas, priklauso nuo jo gabu mų. Tai visai naujas principas. Tie, kurie nori tęsti aukštąjį mokslą, galėtų mokytis dar vie nerius metus. Tryliktą klasę pa lėtų globoti kuri nors aukštoji mokykla. Reikėtų atsisakyti dviejų tokių pačių egzaminų ir dar tą pačią vasarą (baigus vi durinę ir stojant į aukštąją).
Niekur pasaulyje taip nėra. Tie, kurie norėtų tęsti mokslą aukš tojoje mokykloje, išlaikytų tam tikrus kvotimus ir be egzaminų įstotų. Mes turėtume la bai unikalią sistemą, ku ri primintų reformuotą smeto ninę mokyklą. 1936 m. reforma numatė trylikos metų mokslą (šešių metų pradžios mokykla ir septynių metų gimnazija). Tau tiškumas daugiausia turėtų reikš tis šioje mokykloje, o aukštojo je — daugiau vietos bendrie siems mokslams. Dabar apie Universitetą. Jis paskelbė autonomiją, bet mano akyse ta autonomija negalioja. Pirmiausia, reikia žinoti, kam ta autonomija reikalinga. Manau, kad ji reikalinga tam, kad auk štoji mokykla galėtų savarankiš kai apspręsti mokslo ū mokymo turinį. Tokią autonomiją mielai sutinku ginti. Toliau, autonomi ja reikalinga sprendimų ir kas dieninio darbo demokratijai už tikrinti. Čia niekas neturi kiš tis. Svarbi ir reprezentacijos au
STUDENTŲ FORUMAS Balandžio pirmoje pusėje rengiamas Lietuvos studentų foru mas. Bus svarstomos Studentų federacijos kūrimosi perspekty vos, „Lietuvos studento" leidybos klausimai, Koordinacinės Tary bos nuostatai, ir t. t. Numatyta, kad kiekviena aukštoji mokyk la deleguos į forumą po 10 atstovų. Manytume, jog demokratiš kiausias būdas išrinkti Universiteto atstovus — surengti fakulte tuose visuotinius studentų susirinkimus, kurių metu būtų išrink ta po 10 delegatų į Universiteto studentų forumą. Pastarieji fo rumo metu išrinks du Universiteto atstovus Koordinacinėje Ta ryboje bei 10 Respublikos studentų forumo delegatų. Tikimės, kad į Universiteto studentų forumą bus išrinkti įvairių organiza cijų, judėjimų, grupuočių atstovai, iniciatyvūs, turintys origina lių pasiūlymų žmonės. VU studentų forumas įvyks balandžio 3 d. Teatro salėje. Koordinacinė taryba
VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS Kovo 10, 11 d. — „Kukutynė" (pagal M. Martinaičio „Kukučio balades"). Pradžia — 19.30.
tonomija: teisė kreiptis į bet ko kią — Respublikos, šalies, pasau lio — instanciją savarankiškai. Šituo keliu ir einama. Kad au tonomija būtų galinga, reikia, kad ji aitsiremtų j šiandien ga liojančius įstatymus, į tokią ju ridinę bazę, kurios niekas ne galėtų sugriauti. O autonomija, kuri skelbiama Universitete, to kios bazės neturi. Dabar Univer sitetas pasijuto labai autonomiš kas, kad iš visų savo Statuto punktų išbraukė Lietuvos liau dies švietimo ministeriją(. ..). Prieš TSRS Liaudies švietimo komitetą Respublikos aukštąsias mokyklas mes giname remda miesi Lietuvos vyriausybe, LKP CK. Tada su mumis reikia skai tytis. O kai bus tūkstantis atski rų aukštųjų mokyklų, ar su jo mis taip skaitysis? Universitetas nori turėti tie sioginį kontaktą su Ministrų Ta ryba. Bet, deja, šiandien Minist rų, Taryba neprisitaikiusi dirbti su kiekviena aukštąja mokykla atskirai.
H. Zabulis atsakė į susirinku siųjų klausimus. Ar teisinga, kad jaunuolis, at likęs karinę tarnybą, Universite te dar verčiamas tapti karinin ku? —Neteisinga. Nuo šių metų sausio 1 d. studentai į armiją nešaukiami. Jie eis į. armiją tik baigę aukštąją mokyklą. Tie stu dentai, kurie aukštojoje mokyk loje bus įsigiję karinę specialy bę, bus šaukiami pakartojimui mėnesiui, dviems. O tie, kurie neturėjo karinio parengimo, bus šaukami vieneriems metams. Ati tarnavusieji galės įgyti karinį laipsnį. Karinės specialybės įsi gijimas aukštojoje mokykloje tu ri būti laisvanoriškas. Ar dar ilgai EKFF merginos bus ruošiamos karininkais? Kiek dar iš jų bus tyčiojamasi? — Iki mokslo metų pabaigos pažadu tai sutvarkyti. Kada bus atidarytas Kauno uni versitetas? — Sudarėm komisiją, ji dirba. Tiesa, kad Kaunas prarado hu
manitarinius mokslus, tačiau jis pats juos ir išstūmė. Kaunas yra Kaunas, ir jis pats mažai ką pa darė, kad įtvirtintų tuos moks lus. Neseniai gavau laišką, kuriame reikalaujama, kad nuo vasario šešioliktosios Universi tetas būtų atidarytas. Kokioje bazėje? Kaip pasikeitė jūsų ministerijos centrinis aparatas? — Aparatas sumažintas 55%, dabar jame dirba 125 žmonės. Ketvirtadalis jų susiję su aukš tuoju mokslu. Kaip galima būtų pakelti aukštų jų mokyklų prestižą? — Ne paslaptis, kad aukštųjų mokyklų potencialas didesnis už Respublikos Mokslų Akademijos potencialą. Deja, aukštosios mo kyklos neturi „mokslinio kumš čio". Reikia rasti tokias mokslo realizavimo kryptis, kuriose au kštųjų mokyklų balsas garsiau suskambėtų. Reikėtų sujungti jų jėgas. Parengė Jūratė MARKELIUNAITĖ
Žurnalistų SMD kviečia į susitikimą-diskusiją su Tartu unversiteto jaunaisiais žurnalistais-praktikais — studentų, jaunimo, „neformalų" leidinių redaktoriais ir bendradarbiais. Svečių pra nešimų temos: Estijos politinė padėtis, paminklosaugos proble mos, Estijos studentų korporacijos ir kt. Susitikimas įvyks kovo 14-d. 17 vai. Ž1 aud (Maironio 7). Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8810536, išduotą MaF stu dentei Ingai DIMGAILAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą ir įskaitų knygelę Nr. 830737, išduotą FilF studentei Akvilijai TAMOŠAITYTEI, laikyti nega liojančiais. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610010, išduotą EKFF stu dentei Renatai MICIONAITEI, laikyti negaliojančiu.
Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 460 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Unlversltas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. ErKeiieĄeAsaHK BnasmoccKoro ynuBepcHTera. PeĄaKTop A. AnnniTac. 232734, Bmabhkic, Y uHBepcurt-ro, 3. Tunorpacįma
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710112, išduotą IF studentei Daliai SEREIKAITEI, laikyti ne galiojančiu.
Fizikos fakulteto radlofizikos katedros bendradarbiai nuoširdžiai užjaučia aspirantą Virginijų VALEVIČIŲ dėl tė vo mirties.
RedaMorlns A. LIPYTAS