hinc iturad. astra
vilnensis
196'9 m. K oro 70 d.
Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO
1950 M.
Nr. 6 (1463)
BALANDŽIO 15 D.
ANTANAS ŠAKALYS:
Prisilietimas prie Lietuvos mokslo istorijos
į; [■į.
■■■■mnnoMOMMM
PSSBO gt>IZ;>£įMOW:1Uft»<OIBlllTg:^!£KRlTOIK P£TN?WJ!tBMAUHI8J 10«>A»8D!naUWE’WRM gflCTŽRfttOTOUm UTH8AHm£ =■---------- A^-ąą mRAl»«Unmsi5C5-!5?iįi»™>>><«»™«.Tt!!wWi!A4 MM>X«UNKMAA> KR PSB*C«A$,RRW»CAxO 3Ul{S.T»V«rJT«TyrĄJ*
R!:
«|t¥EKWIWOVKrmM8KnA.!>.XSKff£KlM»«1PASAULI &AL¥¥IHim-W5M.M,}. **
Prieš dvidešimt metų sta tant dokumentini filmą Vil niaus universiteto bibliote kos 400 metų sukakčiai pa žymėti „Sua fata habent Iibelli" Antanas Šakalys dirbo šio filmo dailininku. Nei jis pats, nei kas nors kitas tuo met nepagalvojo, kad „kny gų likimas“ nulems dailinin ko likimą. Taip jau įvyko, kad A. Šakalys, Lietuvos ki no studijos dailininkas, dir bo ir jubiliejiniame (1978 m.) filme „Vilniaus universite tas“, kurdamas lietuvių rašti jos ir literatūros pradininkų, kurių atvaizdai neišliko: M. Mažvydo, S. Rapolionio, M. Daukšos ir kitų mokslo ir kultūros švyturių portretus, pasišventė šiai neišsenkančiai tematikai. A. Šakalio prisilietimas prie Lietuvos mokslo ir kul tūros istorijos nulėmė jo kū rybos kryptj. Visiškai pa grįstai galima teigti, kad A. Šakalys yra pats produkty viausias Lietuvoje mokslo is torijos tematika kuriantis dailininkas, kurio dėka jąy turime turtingą galeriją. A. Šakalio kūryba apima XVI a. pradžią — juristo Pedro Roizijaus, įžymaus mecenato Žygimanto Augusto veiklą ir baigiasi XX a. Lietuvos aviacijos generolu, konstruk toriumi A. Gustaičiu. Vienų težinomi tik žodiniai portre tai (M. Mažvydo, S. Rapolio nio, A. Kulviečio), kitų tik spėjami (P. Roizijaus), minia tiūriniai eskizai (K. Simonavičiaus, A. Griškevičiaus), arba apgadinti (2. E. Zilibero, E. Grodeko), kuriuos reikėjo ne vien atkurti, restauruoti, bet ir sukurti. Kai kurie darbai sukurti prieš penkiolika me tų ar ir seniau, tuometin u požiūriu buvo ..nepažangūs': dvasiškių ar net , reakcionie rių“ (A. Gustaitis 1941 m. su šaudytas), portretai, todėl te ko patirti ir karčios kritikos bei pasmerkimo. Universiteto 400 metų ju biliejaus proga sukurti meno darbai šiandien jau istorija. Praslinkus pirmajam penkto jo Universiteto amžiaus de šimtmečiui, supažindiname su mūsų Alma Mater skirtais kūriniais.
AŠftMAKS ■■■99 MKrO«IM.WUNmUS VNIVMSmTA MOFMO»IU».
B»T«J»t#FMuS«H®ĮwS^;. ; jjggk" :. &£ĮI«n Snt»k !TitfCTo»Mrxj Z7 t |TT, : ™Wmiiii. S 2*
ąte»wai
p? vknius>7
/ "tllSSS’/nnMK®^.
/įaSĮSs^.V