Universitas Vilnensis, 2007 m. rugpjūčio mėn. Nr. 6 (1680)

\ 'hinc itur a d astra

^U157X

universitas

vilnensis 2007 m. rugpjūčio mėn.

Nr. 6 (1680)

http://www.vilnensis.vu.lt

-LEIDŽIAMAS NU01950 m. BALANDŽI015 d.

r;i

Siame numeryje

k.________________________ j

Koks turėtų būti

Vilniaus universiteto

rektorius?

Skaitykite p. 2

%

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Dėl VU rektoriaus posto rugsėjo 13 dieną varžysis trys kandidatai r

Svetainė www.rektoriausrinldmai.lt

- siekis išjudinti Universiteto

bendruomenę Skaitykite p. 4

Jei aš būčiau VU

Vilniaus universiteto Taryba paskelbė konkursą Vilniaus universiteto rektoriaus parei­ goms užimti. Rektoriaus rinki­ mai numatyti rugsėjo 13 dieną.

Septynių fakultetų (Gamtos mokslų (gegužės 29 d. posė­ džio nutarimu Nr. 4), Ekonomi­ kos, Fizikos, Komunikacijos, Tei­ sės (birželio 1 d. jungtinio po­ sėdžio nutarimu Nr. 54), Medi­ cinos (birželio 5 d. posėdžio nu­ tarimu Nr. 10) ir Kauno huma­ nitarinio (birželio 6 d. posėdžio nutarimu Nr.8) Tarybos kandi­ datu eiti Vilniaus universiteto Prof. habil. dr. Arturas Žukauskas.

Akademikas, prof. habil. dr.

Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva. rektoriaus pareigas iškėlė VU Benediktas Juodka.

V. Naujiko nuotr.

V. Naujiko nuotr.

A. Rutkausko nuotr., „Veidas“ rektorių akademiką prof. ha­ bil. dr. Benediktą Juodką.

Chemijos fakulteto Taryba birželio 1 d. posėdžio nutarimu Nr. 42 kandidatu eiti Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas iškėlė VU Chemijos fakulteto dekaną, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros vedėją prof. habil. dr. Aivarą Kareivą.

Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Taryba kandidatu į rektoriaus pareigas birželio 27 dienos posėdžio nutarimu Nr. 81 iškėlė šio instituto vyriausiąjį mokslo darbuotoją ir direktorių prof. habil.dr. Artūrą Žukauską.

Kaip pranešė Rektoriaus rinkimų komisijos pirmininkas dr. Juozas Galginaitis, rektoriaus rinkimų kampanija, prasidėjusi

rektorius...

liepos 3 dieną, baigsis rugsėjo 12 dieną.

Skaitykite p. 12

„U. V.“ inform.

VU SA Parlamente rugsėjo 6 dieną bus surengti kandidatų į Vilniaus

universiteto rektorius debatai 2007 m. liepos 30 d. išsiųstas Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentės Viktori­ jos Aleksaitės laiškas kandidatams į Vilniaus universiteto rektorius. Šiuo laišku visi trys

kandidatai pakviesti pristatyti pagrindines savo rinkiminės programos nuostatas 2007 m.

rugsėjo 6 d. rengiamame atvirame VU SA Parlamento posėdyje. VU SA parengė ir išplatino strateginę poziciją svarbiausiais studijų ir mokslo kokybės

gerinimo klausimais Vilniaus universitete (ją pateikiame p. 3).

Laiške pabrėžiama, kad di­ dinant finansinę studentų atsa­ komybę už studijų ir mokslo sąlygų gerinimą Universitete, studentų balsas sprendžiant šiuos reikalus taip pat turi pro­ porcingai stiprėti. Todėl Vilniaus universiteto Studentų atstovy­

bė neketina likti vien pasyvia šių procesų stebėtoja. „Niekam ne paslaptis, kad šiandieninę aukštojo mokslo sistemą mūsų šalyje yra ištiku­ si krizė, todėl vien pasiryžimas šiuo nelengvu metu tapti pa­ grindinio Lietuvos universiteto

Magnificencija yra Jūsų didžiu­ lio pasiaukojimo skatinant ša­ lies intelektualinį atgimimą at­ spindys. Šių metų birželio 14 d. pasi­

rašytas politinių partijų susita­ rimas dėl mokslo ir studijų sis­ temos pertvarkos principų.

Skelbiama, kad jis leis išspręs­ ti visas svarbiausias šios jau daug metų besitęsiančios re­ formos problemas. Norisi nuo­ širdžiai tikėti, kad šie lūkesčiai su kaupu išsipildys. Kita ver­ tus, mums, studentams, kyla šiek tiek nerimo dėl to, kad šiuo susitarimu pagrindinis dė­ mesys sutelkiamas iš esmės tik į mokesčio už studijas ryškų padidinimą. Teigiama, kad toks pokytis esą bus raktinis postūmis užtikrinant didesnį aukštojo mokslo finansavimą skatinant universitetų tarpusa­ vio konkurencingumą, o kartu ir didesnį pačių studentų suin­ teresuotumą studijomis ir jų ko­ kybe. Tačiau tikriausiai sutik­ site, kad vien užkrovus finan­ sinę naštą ant studentų pečių joks proveržis neįvyks, jei ne­ bus imamasi realių pastangų spręsti esmines mokslo ir stu­

dijų kokybės problemas ne tik valstybės, bet ir Universiteto lygmenyje.

Atsižvelgdami į tai, manome, kad per artimiausią penkerių me­ tų laikotarpį Universitete turi būti priimti ryžtingi sprendimai, suda­ rysiantys deramas sąlygas ko­ kybiniam studijų ir mokslo koky­ bės atsinaujinimui ir leisiantys ti­ kėtis maksimalių aukštojo moks­ lo pertvarkos rezultatų. Norėtu­ me pabrėžti, kad Vilniaus univer­ siteto Studentų atstovybė neke­ tina likti vien pasyvia šių proce­ sų stebėtoja. Mūsų įsitikinimu, di­ dinant finansinę studentų atsa­ komybę už studijų ir mokslo są­ lygų pagerinimą Universitete, stu­ dentų balsas sprendžiant šiuos reikalus taip pat turi proporcin­ gai didėti“, - rašoma VU SA pre­ zidentės Viktorijos Aleksaitės laiške kandidatams į Vilniaus uni­ versiteto rektorius.

universitas

2

vilnensis

2007 m. rugpjūti?

ir f gnuomonių ringas____________

Koks turėtų būti Vilniaus

universiteto rektorius?

Vilniaus universiteto bendruomenės nariai gyvena laukimo nuotaikomis ne tik mokslo metų pradžios, bet ir rektoriaus rinkimų. Kiekvienas turime

savo viziją, koks turėtų būti rektorius, kokiomis savybėmis jis turėtų pasižy­ mėti, ar tai turėtų būti žmogus „iš šalies“, ar iš Universiteto, ar labiau

mokslininkas, ar vadybininkas.

Rektorių renka, taip pat gali jį atšaukti Senatas, o Taryba prižiūri, ar Senato

ir rektoriaus veikla atitinka Universiteto Statutą, skelbia konkurso pradžią rektoriaus pareigoms užimti, nustato rinkimų datą, todėl pateikiame kai kurių Senato ir Tarybos narių nuomones, jų rektoriaus viziją.

Olgos Posaškovos nuotr.

Kazimieras MOTIEKA, advokatas, VU Tarybos pirmininkas

„Vadybos patirtis ne mažiau svarbi nei mokslinė veikla“ Vilniaus universitetas yra seniausia aukš­ toji mokykla Lietuvoje. Pagal Europos uni­ versitetų įsteigimo datas, Vilniaus universi­ tetas užima aukštą 92-ąją vietą. Visa tai įpa­ reigoja saugoti Universiteto tradicijas, gerb­ ti jo praeitį ir kurti ateitį.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Ta­ ryba (Atkuriamasis Seimas), atsižvelgdama į svarbų Universiteto vaidmenį atkuriant Ne­ priklausomos Lietuvos visuomenės gyve­ nimą, jau 1990 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. 1-281 patvirtino Vilniaus universiteto Sta­ tutą. Nauja jo redakcija buvo patvirtinta 2002 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. IX-860.

Vilniaus universiteto Statuto 9 straipsny­ je aiškiai ir išsamiai nurodytos rektoriaus pareigos ir jo atsakomybė. Be abejo, vyk­ dyti Statute nurodytas Universiteto rekto­ riaus pareigas gali tiktai moksle ir visuo­ meniniame gyvenime didžiulį autoritetą tu­ rintis asmuo. Tačiau šiuolaikiniame gyve­ nime ne mažiau svarbu yra ir tai, kad Uni­ versiteto vadovas jau turėtų praktinę vady­ bos patirtį, be ko šiais laikais vargu ar gali­ ma sėkmingai vadovauti Universitetui. To­ dėl vadybos patirtis organizuojant raciona­ lią Universiteto infrastruktūrą, taip pat jo rai­ dos planavjmo įgyvendinimą, tarptautinį bendradarbiavimą keliant mokslo ir studijų lygį bei kokybę, Universiteto vadovui yra ne mažiau svarbi negu jo veikla moksle ir visuomenės gyvenime.

Vilniaus universiteto turtinga praeitis ir geras vardas yra ne tiktai Lietuvos, bet ir visos Europos turtas. Todėl labai svarbu, kad Universiteto rektorius Europos univer­ sitetų struktūrose būtų žinomas kaip turin­ tis tarptautinio bendradarbiavimo praktiką asmuo. Manau, kad tarptautinio bendra­ darbiavimo įdirbio, nustatytų asmeninių kontaktų ir ryšių tęstinumas yra viena iš svarbiausių sąlygų kuriant ir stiprinant Vil­ niaus universiteto autoritetą Europos uni­ versitetų bendrijoje.

Manau, kad Universitetui sėkmingai va­ dovauti gali tiktai tokias savybes turintis rek­ torius.

Prof. habil. d r. V. BUMELIS, VU Senato narys, UAB „SICOR Biotech“ ge­ neralinis direktorius, Lietuvos mokslų aka­ demijos narys korespondentas

„Rektorius turi užtikrinti, kad studijų kokybė atitiktų Vakarų standartus“ Rektorius turi būti ne tik Universiteto ad­ ministracijos vadovas, bet ir jo tikrasis ly­ deris, užtikrinantis Universiteto studijų ko­ kybės atitikimą Vakarų šalių standartams.

Rektorius turi būti mokslo bei verslo vi­ suomenėje žinomas ir savo mokslo darbais bei idėjomis nusipelnęs žmogus, supran­ tantis šios dienos bei ateities reikalavimus,

drąsiai priimantis iššūkius ir naujoves geri­ nant studijų kokybę bei aukštinant Lietu­ vos aukštojo mokslo vardą ir vertę pasau­ se. Šiuolaikiniai studentai linkę priimti moder­ nios visuomenės iššūkį - jie tikisi kokybiš­ kų studijų. Tad vienas iš rektoriaus uždavi­ nių yra studijų kokybės užtikrinimas, ben­ dradarbiaujant kartu su studentais bei vi­ suomenės ir politikos atstovais. Rektorius turi užtikrinti, kad studentas, baigęs studi­ jas, galėtų drąsiai jaustis darbo rinkoje, kad jis būtų aukštai vertinamas dėl Universitete įgytų techninių ir profesinių bei fundamen­ taliųjų žinių.

Dabar studentams atsiveria naujos gali­ mybės, bendra Europos mokslo ir studijų erdvė, tampame bendro Europos gyveni­ mo dalyviai. Diplomai pripažįstami ES erd­ vėje. Rektorius turi užtikrinti, kad Universi­ tetas glaudžiai bendradarbiautų su geriau­ siais Europos ir pasaulio universitetais. Ta­ čiau labai svarbu, kad jaunuoliai, baigę stu­ dijas, įgiję patirties, norėtų sugrįžti į savo šalį. Todėl rektorius ir verslo atstovai turi nuolat stiprinti tarpusavio bendradarbiavi­ mą, kad nuolat turėtų išsamią informaciją vieni apie kitus.

Universiteto rektorius yra atsakingas už visa, kas nauja, už kokybiškų žinių perda­ vimą studentams, už aplinkos formavimą, kuri burtų bendruomenę, skatintų ją kurti savas tradicijas bei vertybes, tačiau kartu jis yra atsakingas ir už senųjų tradicijų tęsi­ mą ir puoselėjimą.

Prof. habil. dr. Viktorija DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ, VU Tarybos narė

„Neišleisti iš akių humanistikos“ Koks turėtų būti Vilniaus universiteto rek­ torius, tikriausiai žinome visi.

Bet būti tokiam, kokio norėti turi teisę kiek­ vienas Universiteto bendruomenės narys, sunkiai įmanoma.

Kas svarbiausia? Tikėti, kad Vilniaus uni­ versitetas yra Lietuvos garbė, Lietuvos vi­ dinė Europa. Sugebėti šiame sudėtinga­ me ir ne visada garbingame pasaulyje gar­ bingai veikti taip, kad Universitetas būtų gyvas ir veiksmingas visomis savo struk­ tūromis.

Neišleisti iš akių humanistikos. Techni­ niai ir technologiniai universitetai įsteigė ar planuoja įsteigti humanistikos centrus ar institutus. Mes galime atsilikti. Jei atsitiksi­ me humanistikoje, pradėsime atsilikti ir ki­ tose srityse.

Vilniaus universitetui geriau konservaty­ vus atsargumas negu prasčiokiškos refor­ mos. Prasčiokiškumas netinka šimtamečių!

Universitetui, paveldėjusiam bent dalį aris­ tokratinių tradicijų.

Universiteto bendruomenė turi itin vertinti, branginti rektoriaus galimybes veikti ne tik valdžia (ji yra demokratiškai apribota), bet ir autoritetu, asmenybės valia.

Rektorius negali atsirasti lyg iš niekur, jis jau turi būti buvęs su mumis, tarp mūsų.

Česlavas OKINČICAS, VU Tarybos narys, advokatas, radijo stoties „Znad Willi“ pirmininkas

„Justi, suprasti ir puoselėti universaliosios Europos dvasiq“ Vilniaus universitetas yra vienas seniau­ sių šioje Europos dalyje. Įsteigtas Stepono Batoro, Lenkijos kara­ liaus, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio lėšo­ mis. Ilgus metus tai buvo Universitetas, ku­ riame dėstomoji kalba buvo lotynų, lenkų, rusų, lietuvių. Tačiau tai vis tas pats Univer­ sitetas. Universitetas, kurio visuomeninis statusas lenkia ir nacionalinės, ir valstybi­ nės institucijos statusą. Tai kažkas dau­ giau, ir, kaip rodo pats pavadinimas, daug universaliau. Universitetas yra užgimęs iš Europos kultūros ir intelekto dvasios. Ši dva­ sia viduramžių Europoje ir pagimdė pirmuo­ sius universitetus. Si minties galia ir dvasia paskatino kurtis ir Europos Sąjungą.

Vilniaus universiteto rektorius natūraliai paveldi geriausias Europos tradicijas. Pri­ ima savo pirmtakų, kurių plejadą pradeda kun. Petras Skarga, palikimą, ir tęsia jų tra­ dicinį paveldą. Pirmtakų, kuriuos šiandien vertiname ne pagal kalbą, kuria kalbėjo, o pagal jų tarnystę tiesai, nuopelnus mokslui ir akademinei bendruomenei.

Vilniaus universiteto rektorius turi būti žy­ mus mokslininkas, užimantis garbingą vie­ tą tarp mokslo korifėjų, tai turėtų būti atvi­ ras ir tolerantiškas žmogus. Jis turėtų būti europietis, kadangi Universitetas yra pati europiškiausia civilizacijos pagimdyta ins­ titucija.

Vilniaus universitetas iš esmės yra viena iš grandžių, jungiančių Lietuvą su Europa.

Rektoriumi privalo būti tas, kuris junta, su­ pranta ir gali puoselėti šią universaliosios Europos dvasią.

Prof. Saulius GUDAS, VU Senato narys, Kauno humanitarinis fa­ kultetas

„Elektronizuotos biurokratijos laikais svarbiausia - išmintis“ Universitetas yra ypatinga institucija, ku­ ri šimtus metų puoselėja dvasines vertybes, formuoja intelektinės minties tradiciją, vi­ dinių santykių kultūrą. Universitetas savo veikla ir darbais aktyviai veikia tautos da­ bartį. Universitetas atiduoda tautai absol­ ventą - taip formuoja tautos ateitį.

Universiteto rektorius pirmiausia IŠ­ REIŠKIA tą esminę Universiteto savybę savarankišką mąstymo tradiciją, ją saugo, puoselėja ir plėtoja pažangos kryptimi.

Universitetas turėtų būti labai svarbus valstybės problemų sprendimo dalyvis. Šie laikai - ne tik aukštų technologijų lai­ kai, bet ir elektronizuotos biurokratijos plėt­ ros laikai, kai valdymo išlaidos (dėl gausy­ bės smulkmeniškų apribojimų kontrolės) dažnai viršija gaunamo produkto vertę, o valdymo taisyklės stabdo pažangius pro­

cesus. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyk­ lės, kurios vienodai klasifikuoja daikto pir­ kimą ir intelekto pirkimą. Arba tas pats am­ žiaus cenzas fiziniam darbui ir protiniam darbui, dėl kurio mes prarandame tai, kas yra ypatinga (nėra užrašoma juodu ant bal­ to) - patirtis. Įstatymai netobuli.

Todėl reikia, kad rektoriaus asmenybė ne tik išreikštų tradiciją ir ją apgintų, bet ir tu­ rėtų ypatingų asmenybės bruožų - IŠMIN­ TIES sprendžiant vidinius Universiteto pro­ cesus ir santykius su aplinka.

Tolerancija, paprastumas ir išmintis yra greta.

Paklusti išminčiai - ar tai nėra geriausias protingų žmonių dalykinio bendravimo prin­ cipas?

Akad. prof. habil. dr. Algis PISKARSKAS, VU Senato narys

„Profesoriai turi būti apmokami geriau nei administratoriai“

»

Teisingą atsakymą rasime, jei neieško­ sime bendrinio rektoriaus įvaizdžio. Kaip skiriasi valstybių prezidentai savo galio­ mis ir galimybėmis, taip skiriasi ir univer­ sitetų rektoriai. Nelygu, kokia valstybė ir koks universitetas. Universitetų pasauly­ je yra įvairių: nacionalinių ir regioninių, edukacinių ir mokslinių, humanitarinių ir techninių. Tačiau labiausiai išsiskiria kla­ sikiniai mokslinių tyrimų universitetai (research universities). Juose dominuoja mokslinė veikla aprėpianti visus mokslus: humanitarinius, socialinius, fizinius, biomedicininius ir technologinius. Vieninte­ lis toks klasikinis universitetas Lietuvoje - Vilniaus universitetas. Čia klasikinio mokslo tradicijos puoselėjamos nuo vi­ duramžių. Kito universiteto Lietuvoje, ap­ rėpiančio visus mokslus nuo filologijos iki medicinos, nėra. Suprantama, šį faktą ofi­ cialiai konstatuoti - tai reikštų patvirtinti Universiteto išskirtinumą ir, savaime su­ prantama, išskirtinį finansavimą. Deja, ša­ lies universitetus, kurių yra santykinai daugiau nei bet kurioje Europos valsty­ bėje, Vyriausybė finansuoja pagal lygia­ vos principą. Tuo tarpu kiekviena šalis turi savo vieną ar kelis išskirtinius universite­ tus: Lenkija - Jogailos, Rusija - M. Lomo- I nosovo, Prancūzija - Sorbonos, Vokietija - Liudviko Maksimiliano, Jungtinė Kara­ lystė - Oksfordo ir Kembridžo, JAV - Har­ vardo ir Jeilio ir t.t. Šių universitetų biu­ džetai taip pat išskirtiniai. Tuo tarpu Lie­ tuvoje bijoma pripažinti, kad turime išskir- I

tinį nacionalinį Vilniaus universitetą. Dau­ geliui Lietuvos patriotų Vilnius ir Vilniaus universitetas nuo pat Nepriklausomybės Akto paskelbimo 1918 m. iki šių dienų vi­ sada buvo ir liks Lietuvos nacionalinio įvaizdžio dominantė.

Išskirtinio universiteto rektorius turi būfT išskirtinė asmenybė. Pirma, rektorius turi į būti Lietuvoje ir pasaulio universitetų t

universitas

2007 m. rugpjūtis

3

vilnensis

---------------------------nuomonių ringas bendrijoje žinomas ir gerbiamas žmogus ir kartu geras administ­ ratorius. Universitetas, turintis 25 tūkstančius studentų ir 4000 dar­ buotojų, 13 fakultetų, apie 200 profesorių ir virš 500 mokslinin­ kų, yra lyg'maža valstybė valsty­ bėje. Todėl valdyti stambiausią Lietuvoje biudžetinę instituciją gali tik žmogus, išmanantis uni­ versitetų politikos ir administraci­ jos subtilybes.

Antra, išlaikyti autoritetą tarp šimtų profesorių, kurių daugelis yra Lietuvos ir kitų pasaulio aka­ demijų bei organizacijų nariai, na­ cionalinių bei tarptautinių premi­ jų laureatai, gali tik tas, kuris pats kramtė(o) rupią mokslininko duo­ ną, susivokia plačiame mokslų spektre (skiria „Lozorių nuo laze­ rio“) ir puoselėja visas universite­ tinio mokslo kryptis ir jų bendra­ darbiavimą.

Trečia, jis turi būti puikus diplo­ matas (ne blogesnis nei šalies Prezidentas ar užsienio reikalų ministras). Reikalas tas, kad Vil­ niaus universitetą lanko visi aukš­ ti Lietuvos valstybės svečiai: ka­ raliai ir karalienės, prezidentai ir prezidentės. Kaip juos priima rek­ torius, kaip sugeba laikytis etike­ to, koks jo išprusimas istorijos ir kultūros klausimais (ne tik kal­ bant apie Lietuvą), kuria ir šalies įvaizdį. Vienu žodžiu, rektoriui rei­ kia išmanyti ne mažiau (o kartais ir daugiau) nei šalies Preziden­ tui. Be to, Universitetas yra įvai­ rių interesų - mokslinių, ekono­ minių ir politinių - sankirtoje. No­ rint apginti Universiteto autono­ miją, išlaikyti orumą ir atlaikyti konkurenciją turi vykti nuolatinis dialogas su politikais ir sociali­ niais partneriais ieškant konsen­ suso. Ypač tai svarbu derinant mokslo ir studijų bei pramonės ir verslo interesus. Dažnai tie inte­ resai labai skirtingi ir net priešta­ ringi.

Suprantama, Universiteto sėk­ mė labai priklauso nuo rektoriaus komandos, nuo prorektorių, de­ kanų, administracijos padalinių direktorių. Tačiau iš esmės pa­ grindinė Universiteto ląstelė yra katedra, kurioje kuriama moksli­ nių tyrimų infrastruktūra, atlieka­ mi moksliniai tyrimai, studentai rengia diplominius darbus, teikia­ mi, laimimi ir vykdomi projektai, publikuojami straipsniai, dirba­ mas kasdienis pedagoginis dar­ bas. Pagal šios veiklos rezulta­ tus Universitetui yra skiriamas biudžetinis finansavimas. Deja, šis faktas universitetuose yra pri­ mirštas ir nuvertintas: apie tai ga­ lima spręsti pagal ubagiškus ka­ tedrų darbuotojų atlyginimus, o uždirbtos katedrų darbuotojų biu­ džetinės lėšos pasiekia katedras taip nugludintos, kad jų visiškai nepakanka sulaikyti protų nute­ kėjimą. Tai itin skaudi problema.

Tuo tarpu aukštesnės grandies administracijos darbuotojams mokami atlyginimai kelis kartus viršija profesoriaus algą. Štai čia glūdi visų universitetų bėda. Aš balsuočiau už tokį rektorių, kuris imtųsi šį uždavinį spręsti. Profe­ soriai turi būti apmokami geriau nei administratoriai. Taip yra Eu­ ropos universitetuose, taip yra JAV. Tik Lietuvoje viskas aukštyn kojom. Nė vieno universiteto pa­

saulyje nacionaliniu nepadarė administratoriai. Jei administraci­ ja užgožia mokslinę universiteto dvasią - tai nerimą keliantys žen­ klai. Nacionalinį universitetą sa­ vo darbais kuria universiteto pro­ fesoriai, mokslininkai ir talentin­ gi studentai. Administracija jiems padeda. To turėtų nepamiršti būsimasis Vilniaus universiteto rek­ torius.

Prof. habll. d r. Vygantas PAULAUSKAS, VU Senato Mokslo komiteto pirmi­ ninkas

Gero rektoriaus formulė Turbūt visi sutiks, kad Universi­ teto rektorius turi būti geras vady­ bininkas - kolektyvas didelis, o Universiteto misija specifinė ir su­ dėtinga, todėl sėkmingai vadovau­ ti šiam kolektyvui yra nelengva dėl daugelio tiek objektyvių, tiek sub­ jektyvių priežasčių: sudėtinga Uni­ versitetų bei visos švietimo siste­ mos padėtis, atsainus visuome­ nės požiūris į mokslą ir švietimą, ryškių asmenybių, turinčių savo tikslus ir ambicijas, gausa Univer­ siteto kolektyve ir t. t. Sutinku su šia nuostata, tačiau man nerimą kelia vis stiprėjanti visuomenėje nuomonė, kad pagrindinis reika­ lavimas, keliamas didelių kolek­ tyvų (universitetų, ministerijų) va­ dovams, yra gera vadyba. Manau, kad Universitetas - išskirtinė ir la­ bai specifinė įstaiga, todėl Univer­ siteto rektorius visų pirma turi būti tikras mokslininkas. Sunku įsivaiz­ duoti, kad nebūdamas tarptautiniu -mastu pripažintu mokslininku VU rektorius taptų Universiteto moks­ linės bendruomenės autoritetu (nors pas mus ir nėra Nobelio pre­ mijos laureatų, tačiau dirba nema­ žai pasaulyje žinomų mokslinin­ kų). Dar vienas argumentas šiai nuomonei pagrįsti yra tas, kad be mokslo nebus ir aukšto lygio stu­ dijų.

Rektorius turi būti puikus diplo­ matas, nes šiuolaikiniame greitai kintančiame pasaulyje nelengva suderinti valdžios, visuomenės, studentų ir Universiteto kolektyvo idėjas ir nuostatas, kurios kartais net būna prieštaringos. Kita ver­ tus, kartu rektorius turi būti princi­ pingas, turėti savo nuomonę ir mo­ kėti pakovoti dėl Universiteto po­ zicijų. Šie bruožai bus ypač svar­ būs dabar, vykstant aukštojo mokslo reformai, kuri bus skaus­ minga, pareikalaus nepopuliarių sprendimų, o tokius gali priimti tik stipri asmenybė.

Vienas iš svarbiausių rektoriui keliamų uždavinių - suburti dar­ nią ir kompetentingą komandą bei sugebėti ją sutelkti keliamiems už­ daviniams įgyvendinti.

Suprantu, kad bandžiau aprašy­ ti „idealų“ rektorių - puikus moks­ lininkas, sumanus vadybininkas, geras diplomatas ir oratorius, prin­ cipingas, teisingas, jautrus, dėme­ singas. Todėl kaip matematikas pabaigai pateiksiu gero rektoriaus formulę: 60 proc. mokslininko, 30 proc. - vadybininko ir 10 proc.

- likusios savybės.

Parengė Laura GINTALAITĖ

f u nuo

Gerbiami kandidatai į Vilniaus universiteto rektorius, Universiteto bendruomenė yra itin svarbi visos Uetuvos aukštojo mokslo sistemos kaitos dalis. Manome, kad būtent bendruomenė gali geriausiai užtikrinti Universiteto teikiamų studijų kokybę, surasti geriausius studentų ir jaunų mokslininkų paramos būdus.

Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto rektoriaus Universiteto bendruomenės veido ir lyderio - veiklos programa studentams itin svarbi.

Suprasdami rektoriaus vaid­ mens svarbų Universitete, Vilniaus universiteto studentai ragina kandidatus į savo veiklos programas įtraukti šiuos būtinus darbus.

• Labiau įtraukti studentus ir jaunus mokslininkus į Uni­ versitete vykstančius pro­ cesus.

Remiantis Švietimo ir mokslo mi­ nisterijos pateikiamomis Lietuvos aukštojo mokslo reformos gairėmis bei politinių partijų susitarimu, bū­ simi studentai turėtų mokėti dides­ nę įmoką už studijas. Natūralu, kad adekvačiai turėtų stiprėti ir visų studijų pakopų (įskaitant ir doktorantų) studentų balsas sprendžiant jiems aktualius klau­ simus Vilniaus universitete. Mūsų duomenimis, šiuo metu toli gražu ne visų Universiteto fakultetų Tary­ bose atstovaujama doktorantūros ir magistrantūros programų studen­ tams. Šią situaciją būtina nedel­ siant taisyti. Labiau įtraukiant stu­ dentus į Universitete vykstančius procesus, raginame studentų skai­ čių Universiteto bei akademinių padalinių atstovaujamuosiuose organuose padidinti iki 15-20 proc.

• Sukurti dėstytojų pedago­ ginio darbo vertinimo sis­ temą.

Dabartinė dėstytojų atestacijos tvarka grindžiama tik mokslinės veiklos kriterijais, todėl sistemin­ gos ir efektyvios studijų koky­ bės užtikrinimo sistemos Vil­ niaus universitete nėra. Dėstytojų pedagoginio darbo vertinimo sis­ tema, įgyvendinama per kiekvie­ no semestro pabaigoje vykdomas anonimines elektronines (studen­ to duomenų bazėje esančias) stu­ dentų apklausas, leistų nustatyti kiekvieno Universiteto dėstytojo pedagoginio darbo kokybę. Stu­ dentų atstovams turėtų būti suda­ rytos sąlygos susipažinti su šio re­ guliariai atliekamo dėstytojų pe­ dagoginio darbo vertinimo rezul­ tatais.

Tikime, kad Vilniaus universite­ to bendruomenė gali geriausiai užtikrinti teikiamų studijų kokybę, todėl kiekvieno semestro pabai­ goje vykdomas dėstytojų pedago­ ginio darbo vertinimas ir studentų atstovų įtraukimas į šį procesą yra esminė studijų kokybės užtikrini­ mo sąlyga.

• Didinti bakalauro studijų studentų motyvaciją.

Dabartinė Vilniaus universiteto priėmimo tvarka sudaro galimybę į Universitetą įstoti dažnai vien dėl „prestižinio diplomo“ studijuojan­

tiems jaunuoliams. Problema gi­ lėja dėl to, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram pri­ ėmimui organizuoti (LAMA BPO) tvarka leidžia stojant j aukštąsias mokyklas nurodyti net 20 studijų programų.

Raginame kuo skubiau inicijuoti LAMA BPO priėmimo taisyklių pa­ keitimus, pagal kuriuos stojant į aukštąsias (universitetines) mo­ kyklas būtų nurodomos ne dau­ giau kaip 3-5 studijų programos.

Nesulaukus kitų aukštųjų mokyk­ lų pritarimo, siūlome organizuoti atskirą Vilniaus universiteto pri­ ėmimą.

• Didinti studentų ir dėstyto­ jų tarptautinį mobilumą.

Vilniaus universitetas turėtų siekti, kad kuo daugiau studentų bent pusmetį studijuotų užsienio universitetuose ir kad kuo dau­ giau dėstytojų stažuotųsi kitų ša­ lių akademinėse institucijose. At­ sižvelgiant į Europos Komisijos siūlymus toliau plėtoti Europos universitetų tarpusavio bendra­ darbiavimą1 , siūlytume per penkerių metų laikotarpį padvigubinti tarptautinių mainų apimtis. Sie­ kiant šio tikslo būtina didinti už­ sienio partnerių skaičių, siekti efektyvesnio fakultetinių ERASMUS programos koordinatorių darbo. Jie turėtų užsiimti ne tik naujų fakulteto partnerių paieška, bet ir rengti viešus tarptauti­ nius konkursus dėstyti vieną ar ki­ tą kursą, studijų programą, didinti užsienio kalba dėstomų dalykų skaičių. Būtina, kad reguliarios dėstytojų stažuotės taptų regulia­ ria jų akademinės veiklos dalimi.

• Sukurti kokybiškus Vilniaus universiteto bendrojo uni­ versitetinio lavinimo daly­ kų modulius, atsižvelgiant į skirtingas studijų kryptis.

Dabartinė Universiteto bendro­ jo universitetinio lavinimo dalykų (toliau - bendrųjų dalykų) sistema nėra efektyvi ir ne visai atitinka sa­ vo paskirtį. Todėl stebime nerimą keliantį atvirkštinį procesą, kai stu­ dentai vis labiau linkę studijuoti tik studijų programų pagrindų daly­ kus.

Pabrėždami didelę bendrųjų da­ lykų reikšmę universitetinių studi­ jų procese, siūlome sukurti ben­ drųjų dalykų modulius, sudarytus, pavyzdžiui, iš keturių didesnės ap­ imties dalykų ir pritaikytus skirtin­ gos srities (t. y. humanitarinių, so­ cialinių, fizinių ir biomedicinos mokslų ir kt.) specialybių studen­ tams. Manome, kad kiekvieno mo­ dulio dalykų studijų kokybę užtik­ rintų ne tik dėstytojų pedagoginio darbo vertinimas, bet ir rengiami vieši konkursai modulio dalykų programoms sukurti.

• Pradėti naujo bendrabučio statybas.

Viešosios įstaigos „Vilniaus uni­ versiteto būstas“ valdomuose bendrabučiuose vis labiau trūks­ ta vietų. Studentai prašo daug ge­ resnių gyvenimo sąlygų ir yra pa­ 1 2006 m. gegužės 10 d. Europos Komisijos komunikatas „Delivering on the modernisation agenda for universities: education, research and innovation“ (COM(2006) 208 finai).

siryžę už vietos nuomą mokėti di­ desnę sumą. Itin skundžiamasi gyvenimo sąlygomis gyvenant tri­ se triviečiuose kambariuose, ta­ čiau prašymo gyventi dviese dėl vietų trūkumo patenkinti negalima.

Dėl teikiamo prioriteto apgyven­ dinant bakalauro pirmojo kurso studentus, beveik nepatenkinami magistrantūros pirmo kurso stu­ dentų prašymai. Universitetui bendradarbiaujant su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis vis opesnis tampa užsienio studentų apgyvendinimo klausimas. Taip pat akivaizdu, kad dėl sudėtingos esamų pastatų būklės jų remonto kaštai būtų daug didesni nei nau­ jo bendrabučio statybos.

Atsižvelgdami į Vilniaus univer­ siteto Studentų atstovybės Sena­ te skaitytą pranešimą, raginame ieškoti kuo palankiausių galimy­ bių ir kartu su Všį „Vilniaus univer­ siteto būstas“ pradėti naujo ben­ drabučio statybas.

• Siekti, kad studijuoti galė­ tų daugiau neįgaliųjų.

Norime atkreipti dėmesį j au­ gančią studentų su negalia pro­ blemą. Vis daugiau asmenų su ne­ galia siekia aukštojo išsilavinimo Vilniaus universitete, tačiau studi­ jų sąlygos, socialinė aplinka daž­ nai netenkina specialių šių stu­ dentų poreikių.

Esame įsitikinę, kad Universi­ tetas turėtų rūpintis, jog galimy­ bė įgyti aukštąjį išsilavinimą bū­ tų prieinama visiems to norin­ tiems, siekiantiems ir geban­ tiems visuomenės nariams. To­ dėl raginame spręsti negalią tu­ rinčių studentų problemas užtik­ rinant jų studijų kokybę bei tin­ kamą socialinę aplinką, kuri jiems padėtų įsilieti į akademinę bendruomenę bei pasijusti visa­ verčiais jos nariais.

• Modernizuoti Universiteto vadybos sistemą ir skatinti tolesnę Universiteto integ­ raciją į Europos mokslo ir studijų erdvę..

Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos ir Bolonijos proceso mokslo, studijų ir inovacijos poli­ tikos tikslus, universitetų vaidmuo yra esminis. Šia prasme Vilniaus universiteto kaip pagrindinio Lie­ tuvos universiteto valdymo efek­ tyvumo didinimas ir tolesnė integ­ racija į europines ir tarptautines akademinio bendradarbiavimo struktūras nemažai prisidėtų prie šalies konkurencingumo plėto­ tės. Efektyvesnis Universiteto val­ dymas ir tarptautinio bendradar­ biavimo intensyvumo didinimas ne tik darytų Universitetą labiau konkurencingą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu, bet ir tei­ giamai paveiktų studijų kokybę.

Dėl šių priežasčių Vilniaus uni­ versiteto Studentų atstovybė taip pat kviečia kandidatus į Vilniaus universiteto rektorius savo rinki­ minėse programose skirti ypatin­ gą dėmesį konkretiems veiks­ mams atnaujinant Universiteto valdymo sistemą ir plečiant ben­ dradarbiavimą tarptautiniu ir eu­ ropiniu lygmeniu.

Vilniaus universiteto studentų atstovai Senate

univereitas

4

2007 m. rugpjūtis

------------------------------------------------------ vilnensis

►

Svetainė www.rektoriausrinkimai.lt -

A. R. Šiokia tokia vyksta. Kol buvo du

kandidatai, atrodė, kad nevyks. Kai atsira­ do trečias kandidatas - profesorius A. Žu­ kauskas, - pasidarė įdomiau. Demokra­

siekis išjudinti Universiteto bendruomenę

tijoje svarbu, kad būtų idėjinė konkurenci­

ja ir į rinkimus būtų įtraukta visuomenė.

Tada rinkimai įgauna prasmę. Jeigu kitų

Interviu su tinklalapio www.rektoriausrinkimai.lt iniciatorėmis ir

cesą. Taip ir kilo mintis įkurti interneto sve­ tainę.

žmonės galvoja. Jeigu problemos būtų

kūrėjomis, Tarptautinių santykių ir

„U. V.“ Gal įvardytumėte ir daugiau

politikos mokslų instituto (TSPMI)

tinklalapio kūrėjų? Kas tie „jaunieji

mokslininkėmis ir dėstytojomis

Ir administracijai būtų naudinga matyti, ką viešai svarstomos, administracija galėtų

sureaguoti.

mokslininkai“?

I. V. Manau, kad akademinėje bendruo­

doc. Inga Vinogradnaite ir

Inga Vinogradnaite (toliau - I. V.)

menė veikia ne viena viešoji erdvė - juk

doc. Aine Ramonaite.

Tinklapio kūrėjai - grupelė TSPMI jaunųjų

visi bendruomenės nariai bent kartais ap­

mokslininkų, darbuotojų ir studentų, kurie

taria tai, kas vyksta Universitete. Tinklala­

„U. V.“ Kaip gimė idėja sukurti tin-

parengė patį tinklalapį ir rūpinasi jo nuo­

pis www.rektoriausrinkimai.lt - tik viena iš

rektoriausrinkimai.lt?

latiniu atnaujinimu. Į tinklalapio kūrimą no­

viešųjų erdvių, kuri mėgina sudaryti gali­

Ainė Ramonaitė (toliau - A. R.).

riai įsijungė studentai, studentų korpora­

mybę pasikalbėti žmonėms, paprastai ne­

klalapĮ

Idėja gimė atsitiktinai. Mano ir dar keleto

cija „RePublika“. Na, o jaunieji mokslinin­

kolegų iš TSPMI tyrimų sritis yra pilietinė

kai - tai tie, kurie savo daktaro disertaci­

turintiems galimybių susitikti, pavyzdžiui, žmonėms iš skirtingų fakultetų. Žinoma, tai

visuomenė, išleidome knygą „Neatrasta

jas apsigynė pastaraisiais metais.

nereiškia, kad visi ja naudojasi, kiti gal tik

galia: Lietuvos pilietinės visuomenės že­

ateina peržvelgti informacijos, o kitiems

mėlapis“. Iš tyrimų matome, kad pilietinė

„U. V.“ Ar diskusijos www.rekto-

greičiausiai nelabai rūpi, kas vyksta, todėl

visuomenė yra neaktyvi. Pateikėme reko­

riausrlnklmal.lt yra mokslinio tyrimo

jie ir neprisijungia prie diskusijų. Beje, kal­

mendacijų, kaip ją aktyvinti.

objektas?

bant apie tai, kad tokia virtuali viešoji erdvė

Negalime būti vien tik mokslininkai, ir

A. R. Savotiškai taip. Tai savotiškas

veiktų ne tik rinkimų metu, bet ir po jų. Ma­

patys turime prisidėti prie pilietinės visuo­

mokslinis eksperimentas, bet neplanavo­

nau, kad labai svarbu plačiau viešinti ad­

menės aktyvinimo. Nusprendėme pradėti

me iš to padaryti mokslinio traktato. Ar taip

ministracijos ir Senato sprendimus, pateik­

nuo savęs, savo aplinkos - Universiteto.

bus, ar ne, pažiūrėsime.

ti diskusijai ir komentarams tų sprendimų

Kad ir kaip būtų gaila, Universiteto aka­

Norėjome pažiūrėti, ar galima sukurti

projektus. Galbūt bendruomenė reaguotų

deminės bendruomenės net negalima pa­

viešąją erdvę naudojant informacines

vangiai, tačiau bent jau turėtų galimybę grei­

vadinti bendruomene. Ji neaktyvi. Tai aki­

technologijas, ar techninis erdvės sukūri­

čiau susipažinti su Universitete vykdoma

vaizdus visos Lietuvos visuomenės nega­

mas duos rezultatą ir susiformuos viešoji

politika ir išsakyti savo nuomonę.

lių, bejėgiškumo, nemokėjimo dalyvauti

sfera, kurioje bus svarstomi viešieji reikalai.

bendruose reikaluose pavyzdys. Mes

Tai ir yra pilietinė visuo­

„U. V.“ Viena tinklala­

mėgstame pabambėti, kad tas blogai,

menė. Iš to turėtų gimti

pio sukūrimo priežasčių

anas blogai... Bet patys turim būti aktyvūs,

kita visos organizacijos

o ne laukti, kol rektorius ateis ir kažką pa­

kokybė. Jei tai suveiks

darys.

mikromodelyje, galima

Universitetas yra tarsi tam tikras su­

sakyti, kad tai galima

mažintas valstybės modelis. Įdomu iš

taikyti ir Lietuvos mastu

mokslo pusės pažiūrėti, kaip mikromode-

- seniūnijose, savival­

lis funkcionuoja, ar galime pritaikyti reko­

dybėse.

mendacijas savo aplinkai keisti. Pamanė­

I. V. Pritarčiau Ainei,

me, kad rektoriaus rinkimai tam labai ge­

kad diskusijas tinkla-

ra proga.

lapyje tik tam tikra

Svetainę www.rektoriausrinkimai.lt sukū­

prasme galima vadinti

rė jaunųjų mokslininkų karta. Mes gal šiek

mokslinio tyrimo ob­

tiek naivūs, idealistai, bet ir norintys keisti

jektu. Tinklalapis ne­

taisykles. Mums nepatinka dabar egzis­

buvo kurtas moksli­

tuojančios neformalios taisyklės. Norime,

niais tikslais, tačiau

kad rinkimai ir būtų rinkimai, o ne jų imita­

tikrai gali padėti ieš­

cija, kaip būna per Senato rinkimus. Atei­

kant atsakymų į klau­

na žmonės, įmeta lapelį į balsadėžę, ir tai

simą, kokiu mastu šiuo­

9 9 Norisi, kad rinkimai

būtų įvykis

mone, tokios diskusijos

turėtų vykti?

A. R. Kai rinkimų data

bendruome­ nės gyveni­

kaip gali vykti diskusijos,

me, kad

vo galimybių. Bendravimo

Kita vertus, nelabai aišku,

vyktų idėjų

laikinės technologijos

jos. Kaip gali pasirinkti, jei nieko nežinai

kur diskutuoti. Tam nebu­ kanalų tarp fakultetų faktiš­

kai nėra.

I. V. Be abejo, atskiros

grupelės reagavo į pa­

kova.

gali padėti gilinant demokratiją.

Svetainės www.rektoriausrinkimai.lt su­

kimus. Kaip, Jūsų nuo­

buvo paskelbta, buvo visiš­

turi būti daugiau kandidatų, vykti diskusi­

sižiūrėjęs?

sijos apie rektoriaus rin­

kas štilis - nieko nevyko.

vadinasi „rinkimai“... Jeigu yra rinkimai,

apie kandidatus? Negi tik į nuotrauką pa­

- ta, kad nevyko disku­

skelbtus rinkimus, pirmiau­

sia svarstydamos galimų kandidatūrų klausimą. Tai­

gi, diskusijos vyko, tačiau tarp fakultetų

„eilinių“ lygmenyje tokių diskusijų iš es­

„U. V.“ Ar galima teigti, kad viešo­

mės nebuvo. Kalbant apie tai, kad jos tu­

ji sfera akademinėje bendruomenė­

rėtų vykti - viską lemia rinkimų etapas. Kan­

je susiformavo?

didatų kėlimo metu pagrindinis dėmesys

kūrimas - idealistinis noras pajudinti aka­

A. R. Norint atsakyti moksliškai, reikėtų

yra klausimui, kas galėtų kandidatuoti, čia

deminę bendruomenę. Norisi, kad rinki­

vykdyti apklausas, pažiūrėti, kiek žmonių

diskusijos gal ir nelabai įmanomos, vei­

mai būtų įvykis bendruomenės gyvenime,

apsilankė puslapyje. Forume diskusijos

kiau reikalingas tam tikras grupės, kuri ga­

kandidatų buvimas išprovokuoja lyderiau-

jantį kandidatą galvoti apie savo poziciją, diskutuoti, ginčytis, tai labai svarbu. Ne tiek

svarbu, kas laimi, kiek svarbu, kaip vyksta procesas.

„U. V.“ Kaip vertinate Lietuvos uni­ versitetuose susiklosčiusią tenden­ ciją, kad rektorius paprastai būna dvi kadencijas?

A. R. Reikia žiūrėti, dėl kokių priežas­ čių taip yra. Jei visi pripažįsta, kad rekto­ rius puikiai vadovauja, kodėl gi ne. Jeigu,,

taip yra dėl to, kad rektorius išnaudoja ad­ ministracinius resursus ir taip mažėja ki­

tų kandidatų galimybės, tai yra antide­ mokratiški dalykai. Šiuo atveju sunku ver­

tinti.

Geras vadovas yra tas, kuris sugeba už­ auginti sau pamainą. Tai ir verslo taisyklė.

Jeigu vadovas neužaugina sau pamainos, vadinasi, kažkas negerai su įmone. Uni­

versitete, kaip ir mūsų valstybėje, jaučiasi lyderystės vakuumas. Trūksta ambicingų

žmonių, kurie norėtų tapti valstybės prezi­ dentu, Universiteto rektoriumi. Tai, kad nė­ ra lyderių, - sergančios visuomenės ženk­

las. Apmaudu, kad VU, kuris turėtų būti ly­ derių kalvė, trūksta lyderių.

Keista, kad į VU rektoriaus postą neatsi­

randa daug kandidatų. Galėtų veržtis, būti 10 kandidatų... Juk garbė būti VU rektoriu­

mi, tai ypatingas postas, reikšmingas vals­ tybės mastu, panašios svarbos kaip Prezi- 4 dento.

„U. V.“ Gal mokslininkai dirba sa­ vo darbą, kuris jiems mielas, daly­

vauja projektuose... O rektoriaus vi­ sai kita veiklos sritis...

A. R. Tai mūsų visuomenės bandymas

nusišalinti nuo viešųjų reikalų, lyg mūsų

tai neliestų, „aš dirbu savo darbą, prie ma­ nęs nesikabinėkit, o kaip jau bus, taip bus gerai“... Bet taip neišeina... Žmogus esi aukštesnis už gyvūną tiek, kiek rūpiniesi viešaisiais dalykais. Ne visi

gali būti rektoriais, bet visi turėtų diskutuo­

ti apie tai. Tada atsirastų ir daugiau galin­

čių vadovauti. Dabar daugybė žmonių ne­ sidomi nei aukštojo mokslo politika, nei Universiteto reikalais, o mato tik savo dar­ bo stalą, ir tuo netgi didžiuojasi. Kuo čia

didžiuotis? Tai yra gėdinga. Dalyvavimas visuomeniniuose reikaluose turėtų tapti visuomenine norma. Bandymas pabėgti nuo

atsakomybės ir tuo pasigirti yra netgi ne­

kad vyktų idėjų kova. Paprasti bendruo­

vyksta vangokai, bet komentuojama gana

lėtų iškelti ir palaikyti savo kandidatą susi­

menės nariai negali tiesiogiai dalyvauti

aktyviai. Norint rašyti į diskusijų forumą,

formavimas. Tačiau iškėlus kandidatus, tu­

I. V. Manau, natūralu, kad ne visi nori bū­

rektoriaus rinkimuose, bet renka Senatą,

reikia užsiregistruoti (galima ir slapyvar­

rėtų vykti diskusijos tiek su kandidatais, tiek

ti rektoriais - tam reikia savotiško pašauki­

kuris renka rektorių.

džiu), ir tai jau yra barjeras. Iš to galima

tarp jų apie tai, kaip jie įsivaizduoja Uni­

mo, kaip ir bet kuriai kitai veiklai, ar moksli­

apibendrinti, kad reikia palengvinti atėji­

versitetą, jo ateitį, kokie pagrindiniai jų rin­

nei, ar politinei. Tačiau nemanau, kad gali­

mą j diskusiją.

kiminių programų akcentai. Visi šie klau­

ma pašaukimo stoka ar kaip nors kitaip pa­

simai neišvengiamai sukelia platesnę dis­

teisinti nusišalinimą nuo Universiteto val­

Manome, kad Universitetas yra ypatin­ ga organizacija, nes turi savivaldos teisę.

*

sąžiningas.

Kovojame, kad neatimtų savivaldos, kad

Mums nėra svarbu, kad žmonės disku­

rektorius nebūtų skiriamas, o renkamas,

tuotų būtent tinklalapyje. Jeigu kolegos

kusiją - ne tik apie tai, ką turėtų žadėti ir

dymo klausimų, pavyzdžiui, svarstant, kas

bet turime parodyti, kad rinkimai yra pras­

diskutuoja apie tai, ką skaitė tinklalapyje,

daryti būsimas rektorius, bet ir apie tai, kas

ir koks turėtų būti rektorius, ko jis turėtų siekti.

mingi. Kilo mintis, kad tam galėtų padėti

tai yra gerai.

yra Universitetas ir kokį Universitetą nori­

Nusišalinti nuo tokių klausimų tam tikra pras­

me ir privalome kurti.

me reiškia atsisakyti savo autonomijos, sa­

šiuolaikinės technologijos. Kai pamatė­

Norėtųsi, kad svetainė ir po rinkimų iš­

me, kad rinkimų data yra tokia ankstyva ir

liktų vieta, kur skirtingų fakultetų žmonės

bus mažai laiko gyvoms diskusijoms, fi­

galėtų keistis idėjomis, kelti Universiteto

„U. V.“ Kaip manote, ar tarp kan­

manimi pasirūpina, nes aš nežinau nei ko

ziškai neįmanoma jų suorganizuoti, mąs­

problemas. Norisi, kad tai būtų alternatyvi,

didatų | rektoriaus postą vyksta rin­

tėme, kaip bendruomenę įtraukti į tą pro­

nepriklausoma, lengvai prieinama erdvė.

kiminė kova?

noriu, nei kaip tai pasiekti“.

Kalbino Laura GINTALAITĖ

varankiškumo ir laisvės - „tegul kas nors -9

2007 m. rugpjūtis

universitas

5

vilnensis TARPTAUTINIS BENDRADARBIA VIMAS 1973 m. - 2 mėn. stažuotė Če­ koslovakijos MA Organinės che­ mijos ir biochemijos institute.

1974-1975 m. - 10 mėn. sta­ žuotė Šiaurės Vakarų ir Ilinojaus

universitetuose (JAV).

1985 m., 1987 m. - vizituojantis profesorius Debreceno universi­ tete (Vengrija).

1989 m., 1992 m.,1995 m.,1997 m. - vizituojantis profesorius Frankfurto prie Maino universite­ te (Vokietija).

1991 m. (6 mėn.), 1993 m. (2 mėn.), 1995 m. (2 mėn.), 1997 (3

mėn.), 2000 m. (3 mėn.) - moksli­ nis darbas Vokietijos vėžio tyrimo centre Heidelberge (Vokietija).

Skaitė paskaitas ir dalyvavo tarptautinėse konferencijose Austrijos, Belgijos, Danijos, Es­ tijos, Čekijos, Čilės, Ispanijos,

Italijos, Japonijos, JAV, Kuveito, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetuose ir mokslo cen­ truose.

DALYVAVIMAS STUDIJOSE Paruošti ir skaitomi arba skaityti šie teoriniai kursai: Bioorganinė chemija, Biochemija, Molekulinė biologija, Nukleorūgščių chemija ir biochemija.

MOKSLINIO DARBO KRYPTYS Kovalentiniai nukleorūgščių ir bal­ tymų kompleksai bei jų cheminis mo­ deliavimas; Transportinių ribonukleorūgščių pirmtakų brendimo mecha­ nizmo tyrimas; Fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai mechanizmai.

Dabartinis VU rektorius akademikas Benediktas Juodka:

„Nesu nusižengęs savo vertybėms“ Akad. Benediktas Juodka. V. Naujiko nuotr.

- Kokiomis vertybėmis va­

dovaujatės?

Akademiko BENEDIKTO JUODKOS biografiniai duomenys Gimimo metai ir vieta Šeimyninė padėtis

1943 01 13, Utena vedęs, turi vieną sūnų

IŠSILAVINIMAS 1965 m. baigė Maskvos Lomonosovo universiteto Chemijos fakulte­ to Gamtinių junginių Chemijos katedrą

1968 m. baigė aspirantūrą Maskvos Lomonosovo universitete ir ap­ gynė chemijos mokslų kandidato disertaciją (nostrifikuota, daktaro) 1981 m. apgynė Chemijos mokslų daktaro disertaciją Maskvos Lo­ monosovo universitete (nostrifikuota, habilituoto daktaro)

PROFESINĖ VEIKLA 1968- 1969 m. - VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros asis­ tentas

1969- 1971 m. - VU Biochemijos, biofizikos ir genetikos katedros vyr. dėstytojas 1971-2002 m. -VU Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas

1982 m.

kulinė biologija. Jų atradimo pa­

mintyse ir kartais atsistojęs kal­

grindu vėliau atsirado genų inži­

bėti užsidegu, būnu per daug kri­

- Sąžiningumu, principingumu

nerija, modernioji biotechnologi­

tiškas, dažnai valdžios atžvilgiu.

ir darbštumu. Nesu nusižengęs

ja, taip pat atsirado ir naujo tipo

Manau, turiu šiokių tokių oratori­

toms vertybėms. Svarbu, kad

vaistai, išsivystė medicina, že­

nių sugebėjimų.

žmonės nebūtų veidmainiai. Bū­

mės ūkis. Turėjau garbės klausy­

na situacijų, kai reikia elgtis di­

ti šių mokslininkų pranešimų.

no nuomone, tai gera savybė, nes

plomatiškai, bet to nepavadin­

Kaip politinė asmenybė man imponuoja V. Čerčilis. Jis įdomus

kartais girdi, perskaitai ką nors

Yra labai nedaug itin talentin­

ir kaip žmogus - tai lankstus, ori­

netiesos. Galėtum iš karto pulti ra­

gų žmonių, bet daugelis, kurie ko

šyti, aiškinti arba paniekinti tą

nors pasiekia, žino, ko nori, ir

ginalus, greitai mąstantis politi­ kas, vadovavęs Didžiajai Britani­

žmogų, kuris sako netiesą... Bet

daug bei kryptingai dirba.

jai karo metu, kai reikėjo daug iš­

aš gana greitai atleidžiu, many­

monės. Žavi akademiko Jono Kubiliaus

damas, kad gal pats žmogus su­

čiau veidmainiavimu.

- Kokia asmenybė jums yra

autoritetas?

- Mano srities žmonės, kuriais aš žaviuosi, ir kurie dėl savo at­

radimų patenka j žymiausių civi­

lizacijos mokslininkų dvidešimtu­ ką - Džeimsas Votsonas (James

Watson) ir Frencis Krikas (Fran­ cis Crick), kurie pasiūlė dvispira-

linį genetinės medžiagos, vadi­ namos DNR, struktūros modelį.

Už tai jie gavo Nobelio premiją.

Nuo jų atradimo prasidėjo mole­

asmenybė. Jis daugiau nei 30

Manau, kad esu atlaidus. Ma­

apie save ir jauti, kad yra daug

pras, jei netiesą pasakė ar pada­

rė. Esu nekerštingas.

metų buvo VU rektorius. Tai ne tik

pasaulinio lygio matematikas, bet

- Papasakokite apie savo

ir mokslo politikas, žmogus, su­

gebėjęs laviruoti sovietiniais lai­

šeimą.

- Esu vedęs. Žmona estė, gabi

kais, apdovanotas savybėmis, ku­

kalboms, išmoko lietuvių kalbą.

rios būtinos administratoriui -

Dabar madinga turėti po dvi, tris

griežtas, principingas, sąžinin­

žmonas. Mano žmona - man vie­

gas, teisingas. Visi jo šiek tiek bi­

nintelė ir paskutinė. Labai ją ger­

jojo, bet visada ir gerbė.

biu. Ji šeimos žmogus, labai atsi­

- Kaip apibūdintumėte sa­

suteiktas profesoriaus vardas

charakte­

pasiekiau, tai jos dėka. Buvau „at­

rį? Kokios ge­

leistas“ nuo visų namų rūpesčių.

vo

1991- 2001 m. - VU mokslo reikalų prorektorius

davusi. Jeigu aš ko nors moksle

1992- 2003 m. - Lietuvos MA prezidentas

riausios ir blo­

2001-2002 m.

laikinai ėjo VU rektoriaus pareigas

giausios jūsų

Nežinau, kas kala vinis, perstata baldus. Žmona yra šeimos varik­

Nuo 2002 m.

iki šiol - VU rektorius

savybės?

lis, man nekyla jokių rūpesčių dėl

- Charakterį

šeimos reikalų. Ji man pagimdė

ĮVERTINIMAI, NARYSTĖ AKADEMIJOSE

geriausiai api­

vienintelį sūnų, kuris yra labai iš­

1986 m., 2002 m. - Lietuvos valstybinės mokslo premijos.

būdina aplinki­

auklėtas, protingas. Baigė VU

2000 m. -

T. Grotuso vardo premija.

niai. Kartais bū­

Teisės fakultetą. Labai didžiuo­

2001 m. -

Baltijos šalių mokslų akademijų medalis.

nu karštas, bet,

juosi savo šeima.

Apdovanotas LDK Gedimino, Belgijos, Estijos, Latvi­

tikiuosi, teisin­

jos, Lenkijos, Prancūzijos ordinais.

gas.

Lietuvos olimpinio komiteto garbės ženklas.

Vilniaus miesto Žygimanto Augusto medalis.

2004 m. 2006 m. -

Neturėjome jokių sodų, nes į

Mano

juos reikia nuvažiuoti šeštadie­

karštumas, užsi­

niais. O aš visas paskaitas mėg­

degimas pasi­

davau skaityti šeštadienį, kad

reiškia ne pri­

penkias dienas niekas netrukdy­

1987 m. -

Lietuvos MA narys-korespondentas.

imant greitus

tų mokslinei veiklai. Gamtos

1990 m. -

Lietuvos MA tikrasis narys (akademikas).

sprendimus ir

mokslų fakulteto prodekanė labai

1994 m. -

Latvijos MA užsienio narys.

vėliau dėl to

džiaugdavosi, kadangi niekas ki­

1994 m. -

Europos mokslo ir meno akademijos narys (Zalcbur­

gailintis, o pra­

tas nenorėdavo paskaitų šešta­

gas).

dėjus kokiame

dienį.

1999-2001 m. - Pasaulio mokslo ir technologijų etikos komiteto vice­ pirmininkas.

nors renginyje

Jokios įtampos, rūpesčių šei­

kalbėti. Kalbų

moje neturiu. Iš šono žiūrint - gy­

2002 m. -

niekada nera­

venk ir žvenk.

2002 m. -

Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų aka­ demijos (Paryžius) tituluotas narys.

Italijos mokslų akademijos užsienio narys.

Akad. B. Juodka dėkingas žmonai už palaikymą siekiant mokslo aukštumų. V. Naujiko nuotr.

šau. Apmąstau

savo pranešimą

Nukelta į p. 6

univereitas

6

2007 m. rugpjūtis

vilnensis

tybės rusų genetikas Valerijus Soi♦ feris tarybiniais laikais konfliktavo su valdžia, išvyko į Ameriką. Prieš keletą metų buvo atvažiavęs į Lie­ tuvą, skaitė paskaitą mūsų studen­ tams. Jis parašė knygą „Mokslas ir valdžia“ apie genetikos mokslo is­ toriją buvusioje Tarybų Sąjungoje, kaip genetika buvo vejama. Šitą

VU rektorius su augintine Dora. Nuotr. iš asm. albumo.

Akad. B. Juodkai patinka studentiškas šurmulys. V. Naujiko nuotr.

Atkelta iš p. 5 - Ką veikiate laisvalaikiu?

- Mėgstu pasivaikščioti. Daug metų turėjome šuniukus, tai savaitga­ liais su žmona ir šuniukais eidavome į Antakalnio miškus. Mėgstu pa­ skaitinėti žymių žmonių biografijas.

- Kokią knygą dabar skaitote?

- Domiuosi istorija. Esu baigęs Maskvos universitetą. Žymus žydų tau­

Kandidato į Vilniaus universiteto

rektorius akad. Benedikto Juodkos RINKIMINĖ PROGRAMA Mano devizas - nacionalinio mokslo universiteto, turinčio tarptautinio lygio mokslg ir studijas, statuso link.

Kadangi buvau VU rektorius 2002-2007 metais, norėčiau ke­ liais žodžiais paminėti pagrin­ dinius nuveiktus darbus, kurie buvo numatyti ankstesnėje ma­ no rinkimų programoje. Galiu pasakyti, kad didelė dalis įsi­ pareigojimų, kuriuos pateikiau 2002 metais, įgyvendinti arba įgyvendinami. Per tuos penke­ rius metus gerokai decentrali­ zuotas valdymas, daugiau tei­ sių suteikiant fakultetams, su­

kurta ir įdiegta studijų, finansų, personalo informacinė sistema

(ko nepadarė žymioji LIEMSIS programa), peržiūrėta ir atnau­ jinta dauguma studijų progra­ mų. Sukurta ir įgyvendinta stu­ dijų programos komitetų siste­ ma, dabar kiekviena jų turi sa­ vo komitetą, atsakingą už pro­ gramos realizavimą ir kokybę.

Atsisakyta kai kurių pasenusių ir paruoštos naujos modernios studijų programos, tarp jų ir trys užsienio kalba. Gerokai padau­ gėjo VU studentų, kurie dalį stu­ dijų praleidžia užsienyje. Žy­

miai daugiau užsienio studen­ tų atvyksta pas mus. Daugiau dėmesio pradėta skirti studen­ tų praktikoms. Įkurtas Karjeros centras, kurio viena iš funkcijų - padėti surasti studentams praktikų ir darbo vietas. Kartu su žurnalu „Verslo žinios“ kele­

tą metų vykdomas „Rytojaus lyderių“ projektas. Pagerėjo stu­ dentų aprūpinimas literatūra, geriau dirba VU leidykla, visuo­ se bendrabučiuose yra interne­ to prieiga.. Įkurti tarptautinio

bendradarbiavimo ir mokslo fon­ dai. Šiek tiek pagerėjo studen­ tų gyvenimo sąlygos bendrabu­ čiuose, pasiteisino įsteigta vie­ šoji įstaiga „VU būstas“. Restruktūrizuoti Medicinos ir Filo­ logijos fakultetai. Pradėta dife­ rencijuoti dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus pagal darbo rezultatus, pagerėjo stu­ dijų ir mokslo materialinė bazė.

VU tapo lyderiu Lietuvoje pagal tarptautinių mokslo bei ES struk­ tūrinių fondų projektų skaičių, tai leido labai pagerinti kai ku­ rių fakultetų mokslo ir studijų ko­ kybę.

Užbaigta TSPMI ir Filosofijos fakulteto renovacija, šiemet bus užbaigti IF bei senosios VU bib­ liotekos kardinalūs remontai.

Saulėtekyje įrengti modernūs karjeros bei mokslinės informa­ cijos centrai, studentų Priėmimo komisija, užbaigtas naujosios bibliotekos techninis projektas.

Pastarąjį buvo galima įforminti tik patvirtinus naują Saulėtekio detalųjį planą. Šis darbas truko

net ketverius metus. Restruktūrizuota centrinė administracija, iš Centrinių rūmų iškeldinti ūkio padaliniai. Baigiamas VU varpi­ nės renovacijos investicinis pro­ jektas, Observatorijos kiemelio renovacija, pakeisti beveik visų padalinių ir visų bendrabučių langai, įsigytas 2,4 mln. litų kai­ navęs superkompiuteris, VU La­ zerių tyrimo centras tapo vienas geriausių Europoje, įkurtos vie­ šosios įstaigos „VU leidykla“, „VU TVM“, „Saulėtekio slėnis“.

Pastarasis, tikiuosi, yra būsimo studijų, mokslo ir inovacijų in­ tegruoto centro užuomazga. VšĮ „Saulėtekio slėnis“ gavo 10,5 mln. ES SF paramą mokslo in­ kubatoriaus statybai Saulėtekio alėjoje, dar 6 mln. Lt šiam rei­ kalui skyrė Vilniaus miesto sa­ vivaldybė. Gauti 6,5 mln. litų iš ES struktūrinių fondų VU bota­ nikos sodo pastatų renovacijai, įsigytos patalpos Šaltinių gat­ vėje Matematikos ir informati­ kos fakultetui, nupirkta nemažai transporto priemonių, atnaujinti poilsio namai Palangoje, pagra­ žėjo VU Teatro salė, fakultetai ir kt. Šie ir daugybė kitų darbų lė­ mė tai, kad atlikus pirmąjį ne­ priklausomos Lietuvos universi­ tetų reitingavimą VU p (pažin­ tas neabejotinu lyderiu. Dar di­

desniu mūsų Universiteto pripa­ žinimu laikau tai, kad Vyriausy­ bės sprendimu VU senojo an­ samblio maketas reprezentuo­ ja Lietuvą Briuselyje esančiame parke „Mini Europa“. Lietuva vienintelė valstybė iš ES šalių, kurios simboliu parinktas uni­ versitetas. Tačiau tikrai nereikė­ tu užmigti ant laurų. Daugelis pradėtų darbų ir projektų tęsia­ mi. Laukia dar daug darbų stu­ dijų, mokslinės veiklos, infra­ struktūros plėtros, personalo skatinimo, Universiteto ben­ druomenės stiprinimo ir kt. veik­ los srityse.

STUDIJOS Viena rimčiausių visų Lietuvos aukštųjų mokyklų problemų yra studijų kokybė. Ją sąlygoja

daug veiksnių, į kuriuos neatsi­ žvelgus problemos neišspręsi­ me. Tai ir studentų kontingento lygis, jų motyvacija studijuoti vieną ar kitą studijų programą, dėstytojų ir jų darbo kokybė bei lojalumas Vilniaus universitetui, materialinė studijų bazė (audi­ torijų, mokymo laboratorijų, bib­ liotekų ir skaityklų aprūpinimas modernia įranga ir literatūra), stu­

knygą dabar ir skaitau.

- Kuo būtumėte tapęs, jei ne chemija?

- Tuo metu chemija buvo labai populiari, konkursai buvo didžiu­ liai. Turėjau labai gerą chemijos mokytoją. Tai Gargždų vidurinės mokyklos mokytojas Vaclovas Bartašiūnas - tuometinio legendinio profesoriaus K. Daukšo studentas.

Mano nuomone, gal tik 50 pro­ centų jaunų, 16-17 metų žmonių tikrai žino, ko nori. Labai svarbu, kokie mokytojai moko vaikus.

Mane traukė gamtamoksliniai da-’ lykai. Geras mokytojas nulėmė ma­ no pasirinkimą. Kuo būčiau buvęs, jeigu ne chemija, net negalvojau.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbino Laura GINTALAITĖ

Strateginiame plane. Daug kas jau padaryta, tačiau būtini šie darbai: • toliau tęsti darbus (šiuo me­ tu pasirašytos bendradar­ biavimo sutartys su 13 ge­ riausių Lietuvos gimnazijų), kurie leistų priimti j VU ge­ riausius ir motyvuočiausius abiturientus (studijų mugės Lietuvoje ir užsienyje, susi­ tikimai rajonuose su moks­ leiviais, pažintiniai ir infor­ maciniai straipsniai spaudos leidiniuose ir kt.); rengti va­ saros mokyklas šių ir kitų*

dentų gyvenimo ir poilsio sąly­ gos, fakultetų ir centrinės admi­ nistracijos požiūris į studentus, studentų su negalia mokymosi ir gyvenimo sąlygos ir kt. Tačiau nepaprastai svarbu ir pačių stu­ dentų požiūris į studijas, rimtas savarankiškas darbas.

VU misija nėra ruošti siauros specializacijos ir akiračio spe­ cialistus - jis privalo ugdyti ge­ bančią peržengti specialybės ribas, atsakingą, kritiškai ir ana­

•

programų, stiprinti tarpdis­ ciplinines studijas, analizuo­ ti vietinės rinkos poreikius

litiškai mąstančią, kūrybingą as­ menybę. Universitetas neruošia ir neruoš specialistų konkrečiai darbo vietai, tačiau tai nereiš­ kia, kad peržiūrint studijų pro­ gramas, jų turinį nereikia remtis socialinių partnerių nuomone, didesnį dėmesį skirti įgūdžių formavimui. Būtent tam ir yra įkurti studijų programų komite­ tai, kurių veikloje būtinai priva­ lo dalyvauti ir socialiniai partne­ riai. Būtina labiau internaciona­ lizuoti studijų procesą. „Studijų kokybės gerinimo ir internacionalizavimo krypties tikslas - in­ ternacionalizuoti studijų progra­ mas ir sukurti gerai funkcionuo­ jančią ir apimančią visą akade­ minę bendruomenę studijų ko­ kybės užtikrinimo sistemą, kuri garantuotų veiksmingą vykdo­ mų studijų programų stebėseną, šiuolaikiškų programų ren­ gimą, skatintų modernių dėsty­ mo metodų ir priemonių diegi­ mą, užtikrintų aukščiausios kva­ lifikacijos specialistų, atitinkan­ čių ekonomikos, kultūros, dar­ bo rinkos poreikius ir tendenci­ jas, rengimą“, - taip rašoma VU

gimnazijų mokytojams ir ga­ biausiems moksleiviams.

Grįžti prie VU gimnazijos idė­ jos; stambinti nemažai studijų

bei tarptautines tendencijas steigiant naujas studijų pro­ gramas. Didinti studijų pro­ gramų skaičių užsienio kal­ bomis. Palaipsniui visuose fakultetuose pereiti prie mo­ dulinės studijų sistemos.

Plėtoti e-mokymą įvairiuose

•

studijų etapuose. Peržiūrėti vakarinių ir neakivaizdinių studijų koncepciją; suaktyvinti jungtinių laipsnių

bei ECTS diegimo progra­ mas; *

•

•

reguliariai naudoti studentų apklausas studijų kokybei gerinti; į studijų programos komitetų veiklą studentų at­ stovus įtraukti ne kaip ste­ bėtojus, o kaip pilnateisius narius; gerokai modernizuo­ ti studijų procesą; toliau stiprinti partnerystę su potencialiais darbdaviais to­ bulinant studijų programas, intensyvinti alumnų draugi­ jų veiklą. Siekti darnos tarp teorinio ir praktinio mokymo bei glaudesnio bendradar­ biavimo tarp fakultetų. Inici- ./■ juoti socialinius partnerius

universitas

2007 m. rugpjūtis

7

vilnensis

i/ įsteigti fondą, remiantį ga­ biausių visų pakopų stu­ dentų mokslinę veiklą;

•

•

jos kėlimą įsisavinant moder­ nius dėstymo metodus. Ap­

lanksčias studijų formas

tarti privalomų kūrybinių atos­

bei būdus ir tapti specia­ listų profesinės kompeten­

togų kas penkeri metai gali­ mybę;

•

linimo ir mokymosi visą gy-

'venimą centru;

•

MOKSLINĖ VEIKLA Mokslo ir studijų vienovės bei

jų sąlygas; didinti diferencijuotų studi­

įvairovės sintezė yra pamatiniai visos VU veiklos principai, ska­ tinantys didinti Universiteto

tinio, o ypač plėtoti tarpdalykinio pobūdžio tyrimus ir studijas. reikšmingų mokslo ir eksperi­

jų kokybės vertinimo ir už­ tikrinimo sistemą (reguliari

mentinės bei socialinės plėtros

savianalizė, jos derinimas

je erdvėje. Fundamentalieji įvai­ rių sričių tyrimai, tarpdalykiniai

bės kontrolės (vadybos)

mokslo universiteto statusą. Ak­

centuojant fundamentaliųjų tyri­

siteto misiją. Universiteto pada­

•

tų neturi kenkti mokslininkų kooperacijai ir koordinacijai mokslinių tyrimų srityje; parengti VU pavyzdinių ir

dojami. Būtina užtikrinti funda­ mentaliųjų, taikomųjų tyrimų, stu­

sime mokymo institucija. Šiuo požiūriu ypač svarbi

dijų ir inovacijų sąveiką. Supras­

minti. Skirti jiems papildomą finansavimą;

didinti doktorantų skaičių.

Priimant į doktorantūrą pri­ oritetą teikti gabiausiems,

tų centrų (slėnių) kūrimo idėją. Vi­

per doktorantūrą kryptingai ruošti pamainą savo Uni­

sybė tokiai idėjai pritarė, paskel­ bė slėnių vizijų kūrimo konkursą.

Mes turime pateikti integruotų

dėstytojų ir mokslo darbuo­ tojų senėjimo problemą. Pa­

centrų vizijas iki rugsėjo 28 d.

siekti, kad kiekvienas dok­ torantas nors vieną semest­ rą galėtų praleisti užsienio

projektų ir yra 35 ES struktūrinių fondų projektų koordinatoriai. Šie

Universitete. Skirti daugiau

projektai, laboratorinės įrangos

Mokslo fondo lėšų tam, kad kiekvienas doktorantas

atnaujinimo programa sąlygojo, kad kai kurių VU mokymo ir moks­ linių laboratorijų įranga yra tarp­

kartą per doktorantūros lai­ kotarpį pristatyti savo tyri­

tautinio lygio. Reikia skatinti vi­

mų rezultatus tarptautinėje

kusijas, kurios atskleistų tarpda-

konferencijoje. Daugiau

lykinių tyrimų perspektyvas ir

doktorantų turėtų atvykti iš

proveržio kryptis. Tai leistų sėk­ mingiau konkuruoti Lietuvos ir

užsienio; didinti studijų programų bei

atskirų kursų skaičių užsie­ nio kalba. Užsienio studen­ tų skaičius, kuris labai

dinę komunikaciją, mokslines dis­

tarptautinėje mokslo erdvėje. La­ biau turi būti remiami ieškomojo

tų poreikių tenkinimui numa­

•

•

•

•

ir inovacinio pobūdžio projektai.

Prasidėjusi ES 7 bendroji progra­

svarbus reitinguojant pa­

ma bei pradėjusi veikti Europos

saulio universitetus, VU yra

mokslo taryba suteikia mūsų

nepakankamas. Dalis ba­

mokslininkams didžiules papildo­

kalauro programų galėtų

mas galimybes. Svarbu neatsi­

būti siūlomos užsienio stu­

palaiduoti.

dentams, pirmuosius studi­

Pagrindiniai darbai mokslinės

jų metus dalykus dėstant

veiklos srityje;

angliškai ir intensyviai mo­

•

visomis pastangomis ir toliau

žymiai padidinti užsakomų­ jų darbų apimtis. Labiau ko-

mercializuoti mokslinės veik­ los pasiekimus. Ūkio subjek­

siškai neseniai Lietuvos Vyriau­

VU mokslininkai šiuo metu vyk­ do virš 40 tarptautinių mokslo

turėtų galimybę bent vieną

•

dažniausiai mokslų sandūro­ je gimsta naujausi atradimai.

Būtent tokius tyrimus atlie­ kančios mokslininkų grupės

kompetencijos centrų nuo­ status ir šiuos centrus įfor­

versitetui, taip spendžiant

•

•

integruotųsi j Universitetą Konkurencija tarp universite­

•

•

tyta steigti kompetencijos centrus. didinti VU leidžiamų moksli­ nių žurnalų kokybę ir presti­ žą. Sukurti objektyvesnę ir humanitarinių bei socialinių mokslų atstovų nediskrimi­

nuojančią mokslinės produk­ cijos vertinimo sistemą; mažinti pedagoginius krū­ vius ypač produktyviai dir­ bantiems mokslininkams;

vesticijų programos, ES struktū­ rinių fondų, valstybės nekilnoja­ mojo turto atnaujinimo progra­

ternetiniame puslapyje turi atsirasti skyrius - kas yra kas Vilniaus universitete; tarptautinio bendradarbiavi­ mo fondą panaudoti ir ge­ riausių mokslininkų koman­ diruotėms į tarptautines kon­ ferencijas;

kad nuo antrųjų mokslo

mokslinę bazę. Be ES, Euro­

metų užsienio studentai ga­ lėtų studijuoti su lietuviais;

pos mokslo tarybos ir kitų tarptautinių bei Lietuvos fon­

INFRASTRUKTŪROS

suteikti geresnes sąlygas

dų konkursinių projektų to ne­

PLĖTRA

studentams išreikšti savo

pasieksime. Todėl būtina ge­

meninius, sporto gabumus

rinti mokslininkų konsultavimą

VU kultūros bei sporto cen­

projektų rengimo ir administ­

Neįmanoma pasiekti ryškių lai­ mėjimų studijose ir mokslinėje veikloje be gerai ir moderniai

trų kolektyvuose. Stiprinti

ravimo klausimais, pabaigti

studentų organizacijas, plėsti jų spektrą. Tenka

įgyvendinti projektų kofinansavimo ir lėšų skolinimo jiems sistemą, plėsti informacinį

toliau žengti decentralizaci­ jos keliu perduodant vis di­

desnę atsakomybę už finan­ sų valdymą kamieninių pa­ dalinių lygmeniui. Sukurti

aiškias ir lanksčias finansi­ nių išteklių VU viduje pa­

tuvos Vyriausybė ir paskelbė to­ kių slėnių vizijų pateikimo termi­

•

nus.

Daugelis problemų kyla iš ne­ pakankamo finansavimo. Tačiau jų neišspręsime vien tik bandy­

numatyti VU biudžete fondą, skirtą naujoms iniciatyvoms, inovacijoms ir laikiniems pro­ jektams finansuoti;

•

VU Skaičiavimo centrą transformuoti į žymiai dau­

dami gauti lėšų iš valstybės.

Būtina užtikrinti racionalų esa­ mų išteklių panaudojimą. Esa­

me toli pažengę valdymo de­ centralizacijos keliu. Tačiau šis

skirstymo taisykles;

giau funkcijų atliekančią in­ formacinių technologijų tar­

nybą.

kelias neturi vesti į Universiteto

VU BENDRUOMENĖS

„subyrėjimą“ į atskirus nesusi­ jusius padalinius.

STIPRINIMAS

Pagrindiniai darbai plečint in­ frastruktūrą bei valdant finan­ sus yra šie: • parengti bent vieno integruo­ to mokslo, studijų ir verslo •

jo aplinką. VU vykstantys ben­

siekiant pagerinti universite­

druomeniniai renginiai turėtų būti skirti ne uždaram asmenų ratui, o apimti kuo platesnius Universiteto bendruomenės sluoksnius, kuo daugiau stu­ dentų. Reikėtų siekti, kad bent kartą per metus vyktų tokie Uni­

organizuoti Chemijos, Mate­ matikos ir informatikos bei Gamtos mokslų fakultetų perkėlimą į Saulėtekio aka­ deminį miestelį, o Medicinos fakultetą - į Santariškių svei­ katos miestelį;

•

įtikinti Seimą ir Vyriausybę, kad naujosios bibliotekos (Mokslinės komunikacijos centro) statyba yra ne tik VU

•

strateginis uždavinys, bet ir visos valstybės reikalas; užbaigti Istorijos fakulteto re­ novaciją ir tęsti renovacijos darbus kituose VU senojo ansamblio objektuose (Filo­ logijos fakultetas, senoji bib­ lioteka, varpinė, Observato­ rijos kiemas ir kt.);

•

•

VU atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad trūksta komunika­ cijos mūsų bendruomenėje. La­ bai svarbu, kad informacija apie Universiteto veiklą pasiektų vi­ są Universiteto bendruomenę ir

centro (slėnio) viziją;

tinės, t. y. tarpdisciplininės bendruomenės galimybes,

kultetų ir centrinės administ­ racijos lėšas.

įrengtų auditorijų, laboratorijų, skaityklų, bibliotekų, praktikų, poilsio ir sporto bazių, padorių gyvenimo sąlygų bendrabučiuo­

joms ir moksliniams tyri­ mams skirtas laboratorijas, sporto ir poilsio bazes; užtikrinti, kad VU padaliniai aktyviai siūlytų ir teiktų mo­ kamas paslaugas;

•

mos ir kt. Didžiules viltis deda­ me į studijų, mokslo ir inovacijų integracinių centrų (slėnių) kūri­ mą, kuriam neseniai pritarė Lie­

nius prestižiniuose mokslo žurnaluose. Tam naudoti fa­

gerinti laboratorijų, katedrų

•

mos, VU specialiosios progra­

skatinti mokslininkus, gavu­ sius tarptautines dotacijas, parengusius reikšmingas monografijas bei atspausdi­ nusius mokslinius straips­

Įdiegti pastatų būklės ir už­ imtumo monitoringo sistemą; naudojant ES struktūrinių fondų, valstybinės įrangos atnaujinimo programos ir sa­ vas lėšas, atnaujinti studi­

se turėtų sudaryti fizines prielai­ das tolesnei VU padalinių funk­

cinei pertvarkai. Tai labai bran­ gūs projektai, todėl jie turėtų būti finansuojami iš visų įmanomų fi­ nansavimo šaltinių: valstybės in­

panaudojant ūkio fondo bei fakultetų lėšas reguliariai ge­ rinti fakultetų infrastruktūrą.

linių sutelkimas keliuose pagrin­ diniuose Universiteto miesteliuo­

populiarinti savo bei žy­ miausius pasaulio mokslo laimėjimus visuomenėje. In-

kant lietuvių kalbos tam,

konstatuoti, kad didelė da­

•

tokia infrastruktūrinė pertvarka, fakultetų perkėlimas iš vienos miesto vietos į kitą nėra savitiks­ liai dalykai - pirmiausia tai turi padėti geriau įgyvendinti Univer­

kūrimu ir sklaida, o būtų panau­

dami šios sąveikos svarbą mes prieš keletą metų iniciavome stu­ dijų, mokslo ir inovacijų integruo­

darbus (kartu su VšĮ „VU Tarptautinė verslo mokykla"); užbaigti mokslinių konferen­ cijų infrastruktūros sukūrimo darbus Centriniuose rūmuo­ se;

tus keliuose miesteliuose. Tačiau

kad geros studijos gali bū­ ti tik ten, kur aukšto lygio mokslinė veikla. Kitaip vir­

doktorantūra;

būtinybė, bet ir rentabiliausia in­

alizuojant per VU mokslo

inicijuoti tarpdalykines mokslo programas, kurias

pradėti naujos sporto salės Saulėtekyje techninio projek­ to paruošimą ir, esant gali­ mybei, organizuoti statybos

fondą. Dalį jo panaudoti nau­ joms mokslinėms idėjoms skatinti; labiau išplėtoti tarpdalykinius mokslo tyrimus. Juk

VU mokslo institutai labiau

•

•

tvarkymas, tinkama priežiūra ir apsauga - ne tik neatidėliotina

riamų moksliniams tyrimams lėšų dalį VU biudžete, tai re­

daug prisidėtų prie to, kad

mų reikšmę būtina siekti, kad šie darbai nesibaigtų naujų žinių su­

se ir kt. Visų Universiteto mies­ telių, jo pastatų ir teritorijų su­

vesticija, ir tikra tiek Universite­ to, tiek viso Vilniaus miesto vizi­ tinė kortelė. Svarbu geografiškai lokalizuoti Universiteto fakulte­

padidinti konkurso būdu ski­

vykdant dalyvautų ir VU mokslo institutai. Šis kelias

darbai turi būti tarp svarbiausių VU prioritetų, kurie suteiktų jam

visuose studijų lygiuose siekti glaudesnio studijų ir mokslo ryšio. Įsisąmoninti,

•

rezultatų Lietuvoje ir tarptautinė­

centrą;

mokslinės veiklos rodiklių apskaitos sistemą; peržiūrėti VU prioritetines mokslo kryptis, sukurti jų rė­ mimo programą;

galėtų pretenduoti j pavyz­ dinių mokslo centrų statusą;

VU mokslininkai yra pasiekę

užbaigti kurti vidinę studi­

su išorinės kokybės verti­ nimo ciklu). Įsteigti koky­

•

mokslo potencialą, siekti tarptau­

tas;

•

didinti VU įtaką rengiant Auš-

studentų su negalia studi­

studijavimas, o ne „žinių kimšimas“ tik per paskai­

•

•

gerinti studijų infrastruktū­

jų santykį (gabiems stu­ dentams). Turi dominuoti

•

•

tojo mokslo įstatymo patai­ sas.

«

rą ir studentų gyvenimo bei

•

skatinti dėstytojų kvalifikaci­

gerokai išplėsti nenuosek­ liąsias, nuotolines ir kitas

cijos nenutrūkstamo tobu­

MTEP aprūpinimą, tobulinti

lis studentų visuomeniškai pasyvi;

paruošti Kauno humanitarinio fakulteto kai kurių pastatų Kauno senamiestyje renova­

cijos investicinį projektą; modernizuoti studentų ben­ drabučius ir kartu su VšĮ „VU būstas“ inicijuoti naujų ben­ drabučių projektavimo ir sta­ tybos darbus;

versiteto masto renginiai. Būti­ na, kad kiekvienas bendruome­ nės narys gerai žinotų Univer­ siteto tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo. Tik būdami vien­ minčiai galėsime įveikti visus sunkumus. Būtina įsisąmoninti, kad centrinės ir fakultetų admi­ nistracijos darbuotojai, dėstyto­

jai ir studentai yra lygiateisiai di­ džiulės VU bendruomenės na­ riai. Todėl kai kurių kolegų di­

dybės manija ar puikybės sin­ dromas yra netoleruotini. Reikės

inicijuoti darbuotojų akademi­ nės ir kitokios karjeros siekimo bei lojalumo VU sistemos sukū­ rimą.

Dėkoju Ekonomikos, Fizikos, Gamtos mokslų, Kauno huma­ nitarinio, Komunikacijos, Medi­ cinos ir Teisės fakultetų tary­

boms, iškėlusioms mane kan­ didatu Vilniaus universiteto rek­ toriaus pareigoms.

universitas

8

2007 m. rugpjūtis

vilnensis Vadovauju bakalaurų ir magistrantų baigiamiesiems diplominiams dar­ bams.

Esu „Chemijos terminų aiškinamojo žodyno“ (du leidimai) bendraau­ toris, mokomosios knygelės „Defektinių kristalų chemija“ autorius.

ADMINISTRACINĖ VEIKLA Nuo 1998 m. - Vilniaus universiteto Bendrosios ir neorganinės chemi­ jos katedros vedėjas.

2000-2001 m. - (7 mėn.) Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas.

Nuo 1998 m. - Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Tarybos narys.

1999-2002 m. - Vilniaus universiteto Tarybos narys.

2002-2006 m. - Vilniaus universiteto Mokslo komiteto pirmininkas.

Nuo 2002 m. - Vilniaus universiteto Senato ir Senato komisijos narys.

Nuo 2006 m. - Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanas.

VADOVAVIMAS DOKTORANTAMS 1. A. Baranauskas. Zolių-gelių proceso metalų acetatinėse-tartratinėse sistemose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2002, 101 p.

2. I. Pakutinskienė. Kai kurių aliuminatų sintezė zolių-gelių metodu.

Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2004, 95 p.

3. A. Leleckaitė. Granatų struktūros junginių sintezė žolių gelių meto­ du. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2005, 90 p.

4. J. Senvaitienė. Kultūros objektų charakterizavimas ir cheminių kon­ servavimo procesų jų degradacijai tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 105 p.

5. J. Kiuberis. Zolių-gelių chemijos proceso panaudojimas kultūros vertybių konservavime. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 84 p.

6. E. Garškaitė. Pakaitų ir legiravimo efektų įvairiuose granatuose tyri­ mas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 97 p. Šiuo metu esu dar 5 doktorantų mokslinis vadovas.

Prof. Aivaras Kareiva. V. Naujiko nuotr.

Prof. AIVARO KAREIVOS biografiniai duomenys Gimimo data

1960 05 12

Tautybė

lietuvis

IŠSILAVINIMAS 1983 m.

1989 m.

1993 m.

1998 m.

1998 m.

2000 m.

baigiau Vilniaus universitetą ir įgijau chemiko, dėstytojo kvalifikaciją.

Sąjunginiame neakivaizdiniame maisto pramonės insti­ tute apgyniau chemijos mokslų kandidato disertaciją.

Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo mokslo laipsnį, su­ teiktą už chemijos mokslų kandidato disertaciją.

Kauno technologijos universitete apgyniau fizinių moks­ lų habilituoto daktaro laipsnį.

Vilniaus universiteto Taryba suteikė docento vardą.

Vilniaus universiteto Taryba suteikė profesoriaus vardą.

DARBO VEIKLA 1983- 1984 m. - vyresnysis laborantas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.

1984- 1987 m. - vyresnysis laborantas, Neorganinės ir analizinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.

1987- 1988 m. - jaunesnysis mokslinis bendradarbis, Fizikinių che­ minių procesų MTL, Vilniaus universitetas.

1988- 1992 m. - asistentas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.

1992-1996 m. - vyresnysis asistentas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.

1996-1998 m. - docentas, Bendrosios ir neorganinės chemijos ka­ tedra, Vilniaus universitetas.

Nuo 1998 m. iki dabar - profesorius, katedros vedėjas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.

PEDAGOGINĖ VEIKLA Skaičiau analizinės chemijos paskaitų kursą Gamtos fakulteto studentams, bendrosios chemijos paskaitų kursą Chemijos fakul­ teto biochemijos specialybės studentams, Medicinos fakulteto sto­ matologijos specialybės studentams bei Gamtos fakulteto moleku­ linės biologijos specialybės studentams. Skaičiau kristalų chemi­ jos paskaitų kursą Chemijos fakulteto trečiojo kurso studentams, kietojo kūno chemijos paskaitų kursą Chemijos fakulteto ketvirtojo kurso studentams ir Rentgeno spindulių difrakcijos ir elektroninės mikroskopijos teorinių pagrindų kursą specializuotų studijų stu­ dentams. Vedžiau bendrosios, neorganinės, kietojo kūno ir kristalų chemijos pratybas bei laboratorinius darbus Chemijos, Gamtos, Fizikos ir Medicinos fakultetų studentams.

Skaičiau zolių-gelių chemijos paskaitas Naujų medžiagų instituto prie Sarlando universiteto (Vokietija, 2002 m.), Brno universiteto (Če­ kija, 2003 m.) bei Tiubingeno universiteto (Vokietija, 2005 m.) ma­ gistrantams ir doktorantams. Šiuo metu skaitau bendrosios chemijos paskaitų kursą Medicinos fakulteto studentams, neorganinės chemijos paskaitų kursą Chemi­ jos fakulteto studentams, neorganinės chemijos rinktinių skyrių pa­ skaitų kursą bei kietafazių reakcijų tyrimų spec. kursą Chemijos fa­ kulteto magistrantams.

MOKSLINĖ VEIKLA 1. Bendrame mokslo darbų sąraše yra 266 moksliniai darbai (3 kny­ gos, 123 straipsniai recenzuojamuose žurnaluose, 103 konferenci­ jų tezės, 4 patentai ir 33 kiti darbai).

2. Skaičiau pranešimus tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konfe­ rencijose bei neorganinės chemijos katedrų moksliniuose semina­ ruose: Helsinkio technologijos universitete (Suomija), Stokholmo uni­ versitete (Švedija), Geteborgo universitete (Švedija), Orhuso univer­ sitete (Danija), Talino technikos universitete (Estija), Sarlando uni­ versitete (Vokietija), Tiubingeno universitete (Vokietija), Brno univer­ sitete (Čekija), Gdansko universitete (Lenkija), Prahos universitete (Čekija), Vienos technologijos universitete (Austrija), Norvegijos mokslo ir technologijos universitete (Norvegija), Kelno universitete (Vokietija).

3. Buvau išvykęs į mokslines stažuotes šiuose užsienio universitetuo­ se: 1991 m. (4 mėnesius) Maskvos cheminės technologijos institu­ te, Rusijoje. 1993-1994 m. (6 mėnesius) Helsinkio technologijos universitete, Suomijoje (Šiaurės šalių ministerijų tarybos stipendija).

1994 m. (2 savaites) Upsalos universitete, Švedijoje (kursai „Neut­ ronų difrakcijos taikymas kristalų struktūros nustatyme“). 1994-1995 m. (9 mėnesius) Stokholmo universitete, Švedijoje (VValenbergo fon­ do stipendija). 1995 m. (2 mėnesius) Harvardo universitete, JAV (Fulbrighto fondo stipendija). 1995 m. (2 mėnesius) Rice universite­ te, JAV (Fulbrighto fondo stipendija). 1996 m. (3 mėnesius) Stokhol­ mo universitete, Švedijoje (Švedijos gamtos mokslų tarybos stipen­ dija). 1997 m. (8 mėnesius) Limburgo universitetiniame centre, Bel­ gijoje (Limburgo universiteto stipendija). 1998-1999 m. (6 mėne­ sius) Sarlando universitete, Vokietijoje (Volksvvageno fondo stipen­

dija). 2002 m. (1 mėnesį) Tiubingeno universitete, Vokietijo­ je (Lietuvos valstybės stipendi­ ja). 2002 m. (1 mėnesį) Naujų medžiagų institute prie Sarlan­ do universiteto, Vokietijoje (vi­ zituojantis profesorius). 20032004 m. (2 mėnesius) Brno uni­ versitete, Čekijoje (vizituojan­ tis profesorius ir Lietuvos MA stipendija). 2005 m. (3 mėne­ sius) Tiubingeno universitete, Vokietijoje (vizituojantis profe­ sorius; DFG stipendija).

4. Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2003 m.), Lie­ tuvos respublikinė mokslo pre­ mija (2004 m.).

5. Nuo 2004 m. - Lietuvos MA narys-ekspertas, Nuo 2005 m. Lietuvos MA chemijos sekcijos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2006 m. - žurnalo „Cheminė Technologija“ redkolegijos na­ rys. Nuo 2007 m. - žurnalo „Chemija“ redkolegijos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos Respublikos aukščiausio laips­ nio stipendija (2007-2008).

1. NATO bendradarbiavimo dota­ cija „Optinės ir lubrikacinės nanostruktūrinės funkcinės dan­ gos ir jų taikymas“ (20032004).

2. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Dide­ lės energijos jonų srautais su­ tankintų optinių dangų techno­ logijų sukūrimas“ (SOPTDANGOS) (2003-2006).

3. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Hete­ rogeninių procesų ir sistemų veikimo mechanizmų kompiu­ terinis modeliavimas" (MODELITA) (2003-2006).

4. 6-os Europos programos integ­ ruotas projektas „Ląstelių programinis valdymas nanoįrenginiais“ (CelIPROM) (2004-2007).

5. Vilniaus universiteto inovacinis projektas „Archeologinių kultū­ ros vertybių (keramika, meta­ las, stiklas, gintaras) tyrimas bei konservavimo metodų kūri­ mas“ (2007-2008).

6. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Spe­ cialiosios paskirties optinės dangos lazeriams“ (LADA) (2007-2009).

„Stengiuosi kiek įmanoma daryti gera“ Prof. A. Kareiva Lietuvos pajūryje

- Kokia asmenybė jums yra autoritetas?

- Man didžiausias autoritetas Lietuvoje yra Vytautas Landsber­ gis, iškovojęs Lietuvai Nepriklau­ somybę. Tik jam turime būti dė­ kingi, kad tempė ant savo pečių tą naštą. Aišku, po to - Justinas Marcinkevičius, tautos šauklys.

Taip pat - Jonas Basanavičius ir kiti žmonės, kurie „praeitą“ Lietu­ vą atkūrė.

- Kaip apibūdintumėte sa­ vo charakterį? Kokios ge­ riausios ir blogiausios jūsų savybės?

*

DALYVAVIMAS PROJEKTUOSE IR GAUTOS DOTACIJOS

Chemijos fakulteto dekanas pro­ fesorius habil. dr. Aivaras Kareiva:

- Kokiomis vertybėmis gy­ venime vadovaujatės?

- Niekada nesu susimąstęs, kokios vertybės man svarbiau­ sios. Gyveni žmogus, kad neda­ rytum kitam žmogui blogo, sten­ giesi kiek įmanoma vienam ar ki­ tam padaryti gero, ir tiek. Man at­ rodo, kad jei kam nors darai ge­ ra, gal tuo pat metu kažkas daro gera tavo artimam žmogui. Ne­ būtinai tuo pat metu, galbūt kitą dieną... Manau, gyvenime ta pu­ siausvyra egzistuoja. Jeigu da­ rysi blogai, tai kažkur atsilieps blogai.

#

*

universitas

2007 m. rugpjūtis

9

vilnensis siduriate dalyvaudamas rek­ toriaus rinkimuose?

- Turėjau omenyje ne tik rekto­ riaus rinkimus. Bet kokiuose rinki­ muose neišvengiamai yra dvi ar trys stovyklos, ir tada bandai lavi­ ruoti. Šiuose rinkimuose dar kol

Prof. A. Kareiva vasaras leidžia Puvočiuose - Turėtumėte klausti mano arti­ mųjų... Jeigu pretenduoju j rekto­ riaus postą, tai, matyt, esu šioks toks garbėtroška. Esu karštakošis, ūmus. Nepatogu save girti... Negi dabar sakysiu, kad esu nuoširdus ar veidmainis, ar apgavikas, ar tei­ suolis...

- O nuoširdus esate?

Nuvykęs j konferenciją Tartu profesorius aplankė gražiausias miesto vietas

-Man atrodo, kad nuoširdus, bet būna kartais gyvenime... Jeigu pre­ tenduoji j rektorius, kartais turi bū­ ti ir nenuoširdus.

- Kodėl?

- Pats dalyvavimas rinkimuose nėra labai nuoširdus dalykas. Na, politika yra šioks toks žaidimas.

Jeigu nori laimėti, kartais susidu-

ri su įvairiomis kliūtimis, kur gali tekti būti ir nelabai nuoširdžiam.

Jeigu nori laimėti, kažką galbūt kartais pažadi, kažką apgauni...

Bet tik šitame konkrečiame eta­ pe, šiaip gyvenime nedarau kaž­ ko negero. Išpažinties ramiai ga­ liu eiti...

- Su kokiomis kliūtimis su-

Kandidato į Vilniaus universiteto rektorius prof. Aivaro Kareivos

VEIKLOS PROGRAMA

kas nieko neįvyko, tik iškelti kan­ didatai. Manau, viskas labai tvar­ kingai ir korektiškai vyksta. Visi trys kandidatai buvome susitikę ir susitarėme draugiškai elgtis: būti korektiškiems, nejuodinti vieni ki­ tų. Bet tai atrodo savaime supran­ tami dalykai. Manau, balsų kiek­ vienas kandidatas pritrauks tiek, kiek jo vidinė agitacija leidžia. Jo’kių kitų būdų neturėtų būti.

- Ką veikiate laisvalaikiu?

- Mėgstu vaikščioti po Vilniaus senamiestį, nuvažiuoti į gamtą pa­ sėdėti kur nors ant Merkio kranto.

Nemėgstu jokių sodybų, neturiu ir nenoriu turėti kolektyvinių sodų.

Mėgstu būti gamtoje, ypatingai Dzūkijoje, ten, kur Merkinė, Mar­ cinkonys. Vasaras leidžiu Puvo­ čiuose, kur yra Universiteto poil­ sio bazė, netoli Marcinkonių. Per­ kame kelialapius ir kiekvieną va­ sarą ten važiuojame, grybaujame, uogaujame.

Labai mėgstu akvariumus, bet neturiu laiko jo įsigyti. Seniau vi­ sada turėjau akvariumą, ir vaikai

akimis. Skaitau lengvo pobūdžio knygas: A. Diuma romanus, Gi de Mopasano romanus, romantiškus S. Cveigo kūrinius apie meilę.

Skaitau šiek tiek ir mokslinės lite­ ratūros, vis pavartau enciklopedi­ jas. Bet namie nuo mokslinių da­ lykų stengiuosi atsipalaiduoti.

- Kuo būtumėte tapęs, jei ne chemija?

- Svajojau būti chemijos mo­ kytoju. Grįžti į Alytų ir mokytojauti savo vidurinėje mokykloje. Sva­ jonė beveik išsipildė - tapau mo­ kytoju, tik ne Alytuje. Galvojau būti aktoriumi, bet neturiu muzi­ kinės klausos, supratau, kad ne­ galiu stoti į tuometinę konserva­ toriją.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbino Laura GINTALAITĖ Nuotr. iš ąsm. albumo

Nuolat materialiai skatinti ge­

frastruktūros naujus studentų

riausius Universiteto mokslinin­

bendrabučius, taip pat ir moder­

kus, tobulinti skatinimo formas.

nizuoti mokomųjų ir mokslo labo­

Manyčiau, kad Rektoriaus moks­

ratorijų įrangą, atnaujinti tyrimų

lo premija turi būti keičiama į Vil­

kryptis, gerinti auditorinių korpu­

niaus universiteto mokslo premi­

sų kokybę.

jąBūtina plėtoti tarptautinį moks­

linį bendradarbiavimą, sudaryti palankias sąlygas užsienio tyrė­

Rektoriaus veiklos pagrindiniai tikslai yra tiesiogiai susiję su bendraisiais Vilniaus universiteto tikslais, glaustai išdėstytais Vilniaus universiteto Statute. Kiekvienas rektorius turi siekti kuo aukštesnių studijų ir mokslinių tyrimų Vilniaus universite­ te kokybinių bei kiekybinių rodiklių. Būtina nuolat ieškoti naujų veiksnių, užtikrinančių vienodą visų Universiteto fakultetų plėtrą.

Atviras visuomenei, patrauklus užsienio studentams ir mokslo partneriams, bet neprarandantis tautinio identiteto, kūrybiškai bendradarbiaujantis su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, Lietuvos Nepriklausomybės šauklys ir garan­ tas - štai tokį regiu mūsų Universitetą ir visa savo veikla siekčiau sukurti tokį Vilniaus universiteto įvaizdį.

kinai Vilniaus universiteto Moks­ lo fondo lėšas galima būtų kas­ met koncentruoti atskirų mokslo krypčių (biomedicininių, fizinių, humanitarinių, socialinių, tech­ nologinių) plėtotei, o ne atski­ riems moksliniams kolektyvams

remti. Tokia laikina reforma leistų žengti kokybišką šuolį mokslinės

įrangos ar kitų priemonių moder­ nizavimo linkme.

Tačiau būtina skatinti tuos mokslinius kolektyvus, kurie yra

Studijos

no manymu, dar anksti kalbėti

tikslą įgyvendinti būtina plėsti stu­ dijų užsienio (ypač anglų) kalbo­ mis Vilniaus universitete galimy­ bes.

Taip pat būtina skatinti studen­ tų dalyvavimą mobilumo ir tarp­

apie perėjimą prie visiškai moka­ mo aukštojo mokslo, nes toks

tautinių studijų mainų programo­ se.

perėjimas nepagerins nei dėsty­ tojų ekonominės padėties, nei su

Reikia stiprinti ryšius su Lietu­ vos verslo ir pramonės instituci­

ja iš dalies susijusios studijų ko­ kybės.

jomis plėtojant mokymo praktikos atlikimo galimybes.

Būtina tobulinti studijų progra­ mas. Studijos turi būti intensyves­ nės, daugiau dėmesio turi būti skiriama savarankiškam moky­

Vienas aktualiausių šiandienos klausimų yra ateities studijų po­

būdis - mokamas ar nemokamas aukštasis mokslas. Šiandien, ma­

Tokia studijų sistema turėtų išlikti mažiausiai dar penkerius

metus. Tačiau, mano manymu, studijų trukmė turėtų kuo greičiau būti pakeista. Perėjimas nuo šešiamečio prie penkiamečio

mokymo pirmojoje ir antrojoje studijų pakopose yra būtinas no­

rint integruotis į Europos Sąjun­ gos universitetinių studijų siste­ mą. Tai leistų intensyviau kurti jungtines studijų programas ne tik su Europos Sąjungos, bet ir kitų valstybių universitetais. Norint šį

muisi. Todėl yra būtina kokybiš­ kesnė mokomoji literatūra, infor­

macinės aplinkos plėtra. Studijų kokybės užtikrinimas ir kėlimas į aukštesnį lygmenį išlieka vienu pagrindinių uždavinių.

Mokslas Reikėtų šiek tiek reformuoti mokslo politiką Universitete. Lai­

pasiekę išskirtinių mokslinių re­ zultatų, aktyviai dalyvauja ren­

giant visų lygių mokslinius pro­ jektus, o ypač tarptautinius.

Reikia intensyvinti kūrybinį

bendradarbiavimą su Lietuvos ūkio subjektais, plėtoti užsakomų­ jų mokslinių projektų tinklą. Ma­ žinti uždirbtų lėšų atskaitymo į centralizuotą fondą dalį.

Būtina aktyviai ieškoti rėmėjų ir mecenatų, galinčių paremti ino-

vatyvių mokslo programų bei te­ mų plėtrą ir įgyvendinimą Vil­ niaus universitete, taip pat ska­ tinti mokslinius tiriamuosius dar­ bus, atnešančius ne tik finansi­ nės, bet ir kitokios naudos Uni­ versitetui.

Ypač reikia skatinti tarpdiscip­ lininius mokslinius tyrimus.

užaugo prie akvariumo. Vaikystė­ je ir jaunystėje žaidžiau futbolą, esu baigęs sporto mokyklą. Mėgs­ tu žiūrėti Europos, pasaulio futbo­ lo čempionatus, tada pametu gal­ vą. Bet čempionatai vyksta tik kas dveji metai.

- Kokias knygas mėgstate skaityti?

- Dabar skaitau vokiečių auto­ riaus E. Hofmano romaną „Katino Murklio pažiūros į gyvenimą". Žmonių pasaulis stebimas katino

jams atlikti mokslines stažuotes

Vilniaus universitete, skatinti mū­ sų dėstytojus bei mokslininkus re­

guliariai tobulinti mokslinę kvali­ fikaciją geriausiuose mokslo

centruose.

Reikia remti nacionalinių ir tarp­ tautinių mokslinių konferencijų

Administravimas Siekčiau, kad Vilniaus univer­

sitetas aktyviai dalyvautų kei­ čiant bei tobulinant Lietuvos Res­

publikos aukštojo mokslo įstaty­

mą. Reikėtų siekti, kad būtų įves­ ta pataisa, panaikinanti pakarto­

tinio pareigų užėmimo Vilniaus universitete konkurso būdu tvar­ ką. Konkursai turi būti rengiami

organizavimą Vilniaus universite­

tik laisvo etato pareigoms eiti. Vi­

te, didinti finansinių lėšų fondą,

sais kitais atvejais1 turi būti atlie­

kuris maksimaliai patenkintų mū­

kamos atestacijos.

sų dėstytojų poreikius dalyvau­

Reikia užtikrinti efektyvų, lanks­

jant tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

tų ir kūrybišką dialogą tarp admi­ nistracijos ir studentų, aktyviau

diegti lanksčias, individualias

Plėtros strategija Būtina pastatyti daugiafunkci­

studijų programas, skatinti labai gerai besimokančius, sudaryti

nį modernų Vilniaus universiteto

reikiamą infrastruktūrą neįgalių­

bibliotekos pastatą, kuris atliktų

jų studentų mokymuisi, gerinti

ne tik švietėjišką ir edukologinę

buities sąlygas esamuose ben­

funkcijas, bet ir taptų humanitari­

nių bei socialinių mokslų moksli­ nių tyrimų centru.

Siekčiau sukurti modernų uni­ versitetinį medžiagų tyrimų cen­

trą, kuriame būtų sukomplektuo­

drabučiuose.

Būtina sudaryti kuo palankes­

nes sąlygas jauniems dėstyto­ jams ir mokslininkams kuo grei­ čiau kilti karjeros laiptais.

Siekčiau sumažinti centrinės

ta visa šiuolaikinė medžiagų technologijų ir tyrimo įranga. Šio

administracijos darbuotojų skai­

tyrimų centro paslaugomis galė­

čių.

tų naudotis biomedicininių, fizi­

Reikia gerinti Ūkio skyriaus,

nių ir technologinių mokslų tyrė­

Strateginės plėtros, Viešųjų pir­

jai bei mokslininkai.

kimų tarnybų darbą, decentrali­

Reikia perkelti Matematikos ir

zuoti automobilių parką, taip pat

Būtina aktyvinti studentų moks­ linės draugijos veiklą, kuo dau­

informatikos, Chemijos, Gamtos

tobulinti centrinės ir fakultetų bei

mokslų fakultetus į Saulėtekio te­

institutų administracijų darbą.

giau įtraukti į mokslinius tyrimus

ritoriją, o Medicinos fakultetą - į Santariškių rajoną.

teto administracija tarnautų visai

doktorantų ir žemesniųjų pakopų studentų.

Būtina statyti šiuolaikinės in­

Reikia užtikrinti, kad Universi­ bendruomenei.

universitas

10

2007 m. rugpjūtis

vilnensis Lietuvos fizikos draugijos ir Lie­ tuvos medžiagų tyrėjų draugijos narys.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo narys.

Studijų kokybės vertinimo cen­ tro mokslinių publikacijų vertinimo grupės vadovas (fiziniai, biomedicinos ir technologijos mokslai).

Aukštųjų technologijų atžalinės bendrovės UAB „Hortiled“

steigėjas.

Skaitęs paskaitas Baltarusijos, Japonijos, Lenkijos, Nepalo, Suo­

mijos, Švedijos, Vokietijos bei Tai-

vano universitetuose, mokslo ins­ titucijose ir bendrovėse.

Cituotas mokslinėje spaudoje 4 virš 600 kartų.

APDOVANOJIMAI

PUBLIKACIJOS 1 monografija (anglų k., verti­ mas j kinų k.), 4 redaguoti leidi­ niai.

182 straipsniai recenzuoja­ muose žurnaluose, rinkiniuose ir tęstiniuose leidiniuose.

192 pranešimai mokslinėse konferencijose.

1 patentas (USPTO).

Lietuvos nacionalinė mokslo premija 2002 m.

LMA R Brazdžiūno vardinė premi­ ja (eksperimentinė fizika), 2007 m.

IEEE Donaldo G. Finko pre­ mija už geriausią publikaciją, 2007 m.

POMĖGIAI Posėdžiai, orientavimosi sportas.

VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto direktorius, profesorius habil. dr. Artūras Žukauskas:

„Aš tikiu kūrybinėmis žmogaus galiomis“ Prof. Arūnas Žukauskas. V. Naujiko nuotr.

Trumpai apie ARTŪRĄ ŽUKAUSKĄ Gimimo data ir vieta Šeimyninė padėtis

1956 m. lapkričio 22 d., Vilnius Vedęs, turi dvi dukras

KVALIFIKACIJA Vidurinis išsilavinimas, Vilniaus S. Nėries mokykla, baigė 1974 m.

Aukštojo mokslo diplomas (fizikas, fizikos dėstytojas), Vilniaus uni­

versitetas, 1979 m.

Mokslų kandidatas (kietųjų kūnų ir puslaidininkių fizika), Vilniaus uni­ versitetas, 1983 m.

Habilituotas daktaras (gamtos mokslai), Vilniaus universitetas, 1991 m.

Profesorius, Vilniaus universitetas, 1999 m.

PROFESINĖ PATIRTIS Jaunesnysis mokslinis bendradarbis, Vilniaus universiteto Puslai­ dininkių probleminė laboratorija, 1979 m. rugsėjis-1982 m. gruodis

- Koks jūsų gyvenimo cre­ do, posakis, kuriuo vadovau­ jatės?

- Neturiu vieno pastovaus cre­ do, juos nuolat keičiu. Dabar ma­ ne yra užvaldžiusios inovacijų idė­ jos, galvoju, kaip jas realizuoti.

Garsioji Harvardo universiteto pro­ fesoriaus Klaitono Kristenseno (Clayton M. Christensen) „Inovatoriaus dilema“ („The innovator's dilemma“) atvedė mane ir j rekto­ riaus rinkimus. Amerikoje tai yra bestseleris.

- Kokiomis vertybėmis gy­ venime vadovaujatės?

- Kūryba. Aš tikiu kūrybinėmis žmogaus galiomis. Rektoriaus rin­ kimų kontekste man labiausiai pri­ imtinas inovacinis vadybos mode­ lis - nuolatinės kaitos ir kūrybos.

Tokie žmonės kaip aš turi daug

priešų: iš vienos pusės yra stagnatoriai, kurie nenori kaitos, iš ki­ tos pusės yra destruktoriai, kurie mano, kad naikinant galima kaž­ ką pasiekti.

Manau, kad protu, išsilavinimu galima labai daug pasiekti. Di­ džioji dalis visuomenės bėdų kyla dėl išsilavinimo stokos, neišprusimo, kvailumo. Manau, kad kūrybinės galios yra kelias mūsų visuomenei. Mūsų visuo­ menė dabar susiduria su globa­ lizacija, ieško savo vietos. Turi­ me sukurti kažką, kuo galėtume būti patrauklūs kitiems. Priimant globalizacijos iššūkius galima užsidaryti, sustingti, galima nai­ kinti ir visiškai ištirpti, bet yra kū­ rybinis kelias - būti kitokiam.

Visos kitos vertybės kyla iš kū­ rybos. Mano draugai yra tie, kurie

Vyresnysis mokslinis bendradarbis, Vilniaus universiteto Puslaidi­ ninkių probleminė laboratorija, 1983 m. sausis-1992 m. balandis Vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas, nuo 1992 m. gegužės iki šiol

Profesorius, Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos katedra, nuo 1993 m. spalio iki šiol

Vizituojantis mokslininkas, Rensselaerio politechnikos institutas (Trojus, JAV), 2000 m. kovas-birželis; 2001 m. vasaris-balandis Direktorius, Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų moks­ lų institutas, nuo 2002 m. lapkričio iki šiol

Ekspertas, Lietuvos mokslo taryba, 2000-2003 m.

Narys ekspertas, Lietuvos mokslų akademija, nuo 2001 m.

MOKSLINĖ SPECIALIZACIJA Puslaidininkinių medžiagų ir darinių optinės savybės. Šviesos diodų taikymai apšveitimui ir matavimuose.

PEDAGOGINĖ VEIKLA Dėstomas kursas - „Puslaidininkių fizikos įvadas“ (antros pakopos

bakalauro studijų programa).

Vadovavęs 6 daktarų paruošimui.

PROFESINIS AKTYVUMAS „FiDi-11“ organizacinio komiteto pirmininkas.

9 nacionalinių ir tarptautinių konferencijų organizacinių bei progra­ mos komitetų narys, 4 tarptautinių konferencijų pirmininkas.

Vilniaus universiteto Tarybos Mokslo komisijos pirmininkas nuo 1997 iki 2000 m.

Vilniaus universiteto Statuto projekto rengėjų grupės narys.

Prof. A. Žukauskas yra skaitęs paskaitas daugelio šalių, tap jų ir Nepalo, universitetuose

jomis vadovaujasi, o priešai - tie, kurie jas neigia.

- Kokia asmenybė jums yra autoritetas?

- Man labiausiai imponuoja ryškios, spalvingos, kūrybingos asmenybės. Iš mano srities žmo­ nių milžinišką įspūdį man daro Er­ nestas Rezerfordas (Ernest Rutherford) - fizikas eksperimenta­ torius, suskaidęs atomą viso la­ bo plastilino ir siūlų pagalba. Tai labai ūmaus būdo, sudėtingas* žmogus. Mane taip pat žavi didieji šių dienų inovatoriai, pavyzdžiui, fizikas Timas Bernis Li (Tim Berners-Lee) - žmogus, padovano­ jęs pasauliui internetą. Savo išra­ dimo jis nepatentavo, jokių teisių sau nepasiliko, o atidavė naudo­ tis pasauliui. Jis sukūrė paprastą html failą, kuris padarė revoliuci­ ją. Tai ne vien kūrybos, bet ir kil­ numo, nesavanaudiškumo pa­ vyzdys. Tomas Edisonas - nevie­ nareikšmė asmenybė, labai ko­ vingas žmogus. Jis buvo ne vien išradėjas, bet ir verslininkas, ko­ votojas teisės plotmėje, daug lai­ ko praleidęs teismuose įrodinė­ damas, kad būtent jis išrado elek­ tros lemputę. O pretendentų į šį išradimą buvo berods geras tuzi­ nas. Nugalėjo dėl to, kad jo idėja buvo realizuota. Idėjų visi turi^ daug. Labai sunku padaryti, kad jos veiktų.

- Kaip apibūdintumėte sa­ vo charakterį? Kokios ge­ riausios ir blogausios jūsų charakterio savybės?

- Mano charakteris sudėtingas.

Blogiausios savybės - chaotiškas būdas, klaidžiojanti mintis, sunkiai perkeliamas dėmesys, juokeliai, kuriuos ne visi supranta. Fizikams būdingas savotiškas humoras. Ki­ tiems žmonėms jis atrodo grubo­ kas ir ciniškas, bet mūsų toks dar­ bas. Dalykai, su kuriais susiduria­ me, yra toli nuo dvasinių dalykų, o humoras yra tam atsvara. Emoci­ jos turi kažkur išsilieti...

universitas

2007 m. rugpjūtis

11

vilnensis

na baigė Fizikos fakultetą ir dabar Švedijoje ieško, kur studijuoti dok­

Prof. A. Žukauskas nepraleidžia progos dalyvauti mokslo populiarini­ mo mugėse. Nuotr. iš asm. albumo

Profesorius sodyboje ruošia kepsnius draugams iš Amerikos.

Nuotr. iš asm. albumo

Didžiausi mano privalumai yra kilę iš mano trūkumų.

- Ką turite omenyje saky­ damas „klaidžiojanti mintis“?

- Tai būdinga kūrybos žmo­ nėms, su jais yra sunkiau ben­ drauti. Mintis peršoka ne taip, kaip nori pašnekovas. Pirmas kontak­ tas su tokiais žmonėmis dažnai

čiau devintos, dešimtos ir vienuo­ liktos klasės vadovėlius, išspren­ džiau visus uždavinius.

Man pranašavo matematiko atei­ tį. Dalyvaudavau matematikos olim­ piadose. Pasisekė su matematikos mokytoja. Bet matematika man bu­ vo per daug teorinis mokslas. Che­ mijos mokytoja irgi buvo labai ge­

yra sudėtingas, pašnekovas gali susidaryti arogancijos įspūdį.

- Kuo būtumėte tapęs, jei ne fizika?

- Fiziku tapau gana atsitiktinai.

Mokykloje man labai blogai dėstė fiziką, kitaip sakant, beveik visai nedėstė. Fizika susidomėjau bai­ gęs mokyklą, per vasarą perskai­

Kandidato į Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūro Žukausko RINKIMINĖ

PROGRAMA

Šioje rinkiminėje programoje siūlomas naujas Vilniaus universiteto administravimo modelis, kurio tikslas - mūsų

Alma Mater pažangos užtikrinimas sparčiai besikeičiančio­

je aplinkoje. Šis administravimo modelis grindžiamas kritiniu požiūriu į save, vertybinių nuostatų atnaujinimu ir kūrimu,

skaidrumu, konkurencija, kitų, ypač Vakarų, universitetų

patirties perėmimu, moderniais viešojo administravimo principais, viešųjų ryšių stiprinimu.

Rinkiminė programa pareng­ ta vadovaujantis prielaida, kad dabartinis Universiteto admi­ nistravimo modelis jau yra pa­ kankamai išplėtotas, jis atlie­ ka savo vaidmenį, tačiau bai­ gia išsemti idėjinius resursus.

Orientuojantis į tarptautinius studijų ir tiriamosios veikos standartus, tolesnei Universite­ to raidai reikalingas posūkis nuo kiekybinės (ekstensyvios) j kokybinę (intensyvinę) plėtrą.

Toks naujas Universiteto raidos tarpsnis reikalauja, kad rekto­ riaus veiklos svorio centras bū­ tų paslinktas nuo gryno admi­ nistravimo link vertybinių nuo­ statų kūrimo, esminių idėjų ge­ neravimo, jų atrinkimo ir reali­ zavimo kelių paieškos. Žemiau yra pateiktos kai ku­

rios idėjos, kurios skatins Uni­ versiteto kokybinę plėtrą. Šios

idėjos pirmiausia skirtos atsi­ naujinimui spartinti tose srity­ se, kurios, kandidato nuomo­ ne, yra svarbiausios naujam administravimo modeliui. Visų pirma tai savo vietos Lietuvoje ir pasaulyje suvokimas, moks­ linė komunikacija, doktorantū­ ra, mokslinė veikla, studijų re­ forma, kitų universitetų patirtis,

studentų kūrybinių ir inovacinių gebėjimų ugdymas, kova su biurokratija.

Vilniaus universiteto vie­ ta Lietuvoje ir pasaulyje.

Vilniaus universitetas pagal daugelį požymių kol kas yra pirmaujanti Lietuvos aukštoji mokykla ir svarbiausia šalies mokslinių tyrimų institucija. Ta­ čiau toks pirmavimas siauroje nedidelės šalies konkurencinė­ je erdvėje negali būti ilgalaikis, kadangi neaukšti nacionaliniai standartai gali būti santykinai nesunkiai pasiekiami ir kitiems, o „pirmaujantis" vaidmuo gali būti lengvai prarastas dėl ne­ patikimos vietinių reitingų me­ todikos. Todėl naujos kadenci­ jos rektorius, nemenkindamas mūsų padėties Lietuvoje, turė­ tų pateikti Universiteto ben­ druomenei ir šalies visuomenei Vilniaus universiteto rodiklių pa­ lyginimą su kitų šalių, pirmiau­ sia su pagrindinių Vidurio ir Ry­ tų Europos universitetų rodik­ liais. Toks palyginimas, leisian­ tis identifikuoti savo privalu­ mus ir trūkumus platesnėje erd­ vėje, sukurs pagrindą paskesniam Universiteto konkuravimui

tarptautiniame lygmenyje. Tuo tarpu vietoje nominalios elitinės padėties šalies viduje rektorius turėtų siekti, kad išteklių aukš­ tajam mokslui ir moksliniams tyrimams skirstymas būtų pa­ lankesnis toms mokslo ir stu­ dijų institucijoms, kuriose mokslo rezultatų ir studijų ko­ kybė yra aukštesnė. Pirmaei­ liu uždaviniu šioje srityje laikau studijų kainos susiejimą su stu­ dijų programos dėstytojų moksliniais pasiekimais. Toks susiejimas daugelį dalykų su­ statytų į savo vietas šalies vi­ duje ir padėtų koncentruoti išteklius Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų konkuravimui tarptautinė­ je erdvėje.

Mokslinė komunikacija.

Svarbiausi Universiteto ište­ kliai, .reikalingi jo misijai reali­ zuoti, yra informaciniai resur­ sai. Pastaraisiais dešimtme­ čiais įvyko didžiuliai pokyčiai kuriant ir naudojant informaci­ nius resursus, susiję su virtua­ lios erdvės plėtra bei neribotos vietinės ir globalios prieigos prie šių resursų atsiradimu. Dėl šių naujų iššūkių reikia naujo požiūrio į mokslinę komunika­ ciją ir adekvačios reakcijos į besikeičiančias Vilniaus univer­ siteto bibliotekos funkcijas. No­ rint transformuoti Vilniaus uni­ versiteto biblioteką į modernų mokslinės komunikacijos cen­ trą reikia plačių diskusijų bei struktūrinių pokyčių, pirmiau­ sia - įkurti stiprius mokslinės bibliometrijos ir skaitmeninimo centrus. Vienomis svarbiausių bibliometrijos centro funkcijų

ra, ji norėjo, kad tapčiau chemiku.

- Papasakokite apie savo šeimą.

- Žmona yra psichologijos pro­ fesorė, dirba konkuruojančiame su VU M. Romerio universitete (MRU). Ji gana žinoma psicholo­ gė, taikosi į pasaulinius standar­ tus. Užauginome dvi dukras. Vie­

torantūrą. O jaunylė Vilniaus dai­ lės akademijoje (VDA) studijuoja dizainą, kompiuterinę grafiką.

- Ką veikiate laisvalaikiu?

- Laisvalaikio beveik neturiu.

Mano hobis - bėgiojimas orienta­ cinėse varžybose. Esu orientaci­ ninkas mėgėjas, nedalyvauju var­ žybose, kur siekiama vietų. Yra keli šimtai fanatikų, kurie trypia aplin­ kinius (Saulėtekio-aut. past.) miš­ kelius. Tai labai geras sportas pro­ fesoriams, nes profesorius iš es­ mės yra išsiblaškęs, o šis sportas padeda susitelkti. Jeigu dėmesys trumpam nuklysta, tai pasiklysti.

Turi valandą „kietai" laikyti dėme­ sį. Man tai sveika ne vien fiziškai, kai pora litrų prakaito išbėga per valandą, bet ir mentališkai, nes man sunku sutelkti dėmesį.

Turiu sodybą Labanoro girioje.

Ten meistrauju, atlieku smulkius staliaus darbus. Turiu gudobelių gyvatvorę. O jos, bjaurybės, bai­ siai išsikeroja, tada kaimynai siun­ ta. Reikia laiku pakirpti.

- Ačiū už pokalbį.

Kalbino Laura GINTALAITĖ

turi tapti nuolat kintančių Uni­ versiteto bendruomenės infor­ macinių poreikių identifikavi­ mas, mūsų darbuotojų publikavimosi lygio gretinimas su už­ sienio universitetų moksline produkcija, bibliometriškai pargrįstų kvalifikacinių reikalavimų publikacijoms formulavimas.

Bibliotekos lentynose ir prieina­ mose elektroninėse laikmeno­ se turi atsirasti profesionalų at­ rinktos labiausiai skaitomos ir cituojamos kiekvienos mokslo šakos knygos, vadovėliai ir žur­ nalai, atsisakant daugelio ma­ žiau reikšmingų leidinių. Papil­ domų išteklių rezervas yra įsi­ gyjamų vadovėlių egzemplio­ rių skaičiaus sumažinimas iki minimumo, skatinant studentus aktyviau pirkti knygas ir orga­ nizuojant prekybą naudotais vadovėliais. Kitas svarbus uždavinys - spartinti unikalių bibliotekos fondų skaitmeninimą. Vilniaus universiteto biblio­ tekos lobynai turi tapti globa­ lios prieigos objektu.

ga mūsų visuomenei ir nebegali toliau likti tokia pat. Taip pat Vil­ niaus universitete siūlysiu įkur­ ti gabiausių doktorantų rėmimo fondą, tam panaudojant visus galimus išteklius. Doktorantū­ ros efektyvumui padidinti siū­ lysiu bent dalį doktorantūros vietų kartu su joms skirtomis lė­ šomis pradėti skirstyti ne fakul­ tetams ar katedroms, o konkur­ so būdu atrinktiems profeso­ riams ir sieksiu, kad tokia tvar­ ka būtų įteisinta nacionaliniu mastu. Siūlysiu Lietuvoje kitų šalių pavyzdžiu įvesti licencia­ tą - naują mokslo laipsnį, su­ teikiamą po dvejų doktorantū­ ros metų tiems, kurie neparo­ do gebėjimų ir motyvacijos sa­ varankiškai dirbti mokslinį dar­ bą. Tai leis papildomai sutau­ pyti lėšų. Taip pat doktorantū­ ros kokybei užtikrinti inicijuosiu pasaulinius standartus atitin­ kančius daktaro disertacijų gy­ nimus su bešališkai atrinktais pradžioje vidaus, o vėliau ir už­ sienio oponentais.

Doktorantūra. Viena opiau­ sių Universiteto ir šalies inte­ lektinės raidos problema yra doktorantūra. Dabartinė dokto­ rantūros būklė Lietuvoje neuž­ tikrina nei Universiteto, nei valstybės intelektinės repro­ dukcijos. Doktorantų stipendi­ ja šiuo metu yra, ko gero, ma­ žiausias atlyginimas, kurį gali gauti magistro laipsnį turintis Lietuvos pilietis, todėl akade­ minė karjera, nors ir išlieka prestižinė, praktiškai prarado patrauklumą. Formaliai priskir­ ti studentams, iš visų profesio­ nalia veikla užsiimančių spe­ cialistų doktorantai ir doktoran­ tės turi pačias žemiausias so­ cialines garantijas. Vilniaus uni­ versiteto rektorius doktorantū­ ros reformos klausimu turi užimti tvirtą poziciją valdžios institucijose ir stipria argumen­ tacija nuolat įrodinėti, kad to­ kia padėtis yra labai grėsmin­

Mokslinė veikla. Mes di­ džiuojamės, kad Vilniaus univer­ sitetas pirmauja šalyje pagal mokslinės produkcijos apimtis.

Universiteto mokslininkai dau­ gelyje mokslo krypčių produk­ tyvumu ir rezultatų kokybe len­ kia kolegas iš kitų universitetų ir mokslo institutų. Tačiau moks­ linės produkcijos augimo tem­ pai mūsų Universitete lėtėja, ją aktyviai kurianti Universiteto bendruomenės dalis auga lėtai, delsiama atnaujinti tyrimų tema­ tiką, o ne vienoje mokslo kryp­ tyje, ypač socialinių mokslų sri­ tyje, pranašumas prarandamas.

Akivaizdu, kad reikia naujų po­ stūmių, skatinančių aukšto lygio mokslinius tyrimus, tyrimų tema­ tikos plėtrą, didesnės bendruo­ menės dalies įsitraukimą į kūry­ binę veiklą. Vienas iš menkai išnaudojamų išteklių moksli-

Nukelta į p. 12

universitas

12

2007 m. rugpjūtis

vilnensis

Kandidato į Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūro Žukausko RINKIMINĖ PROGRAMA Atkelta iš p. 11 niam produktyvumui didinti yra tarpdisciplininiai tyrimai, ku­ riems vykdyti unikali Vilniaus universiteto struktūra yra palan­ kiausia tarp visų Lietuvos mokslo institucijų. Šiuo metu į tokius tyrimus mūsų bendruo­ menės nariai įsitraukia sponta­ niškai, jie nėra kryptingai skati­ nami. Tarpdisciplininiams tyri­ mams skatinti siūlysiu atitinka­ mai reformuoti Universiteto Mokslo fondą; skirdamas Rek­ toriaus mokslo premijas, pir­ miausia orientuosiuos ne į kie­ kybinius rodiklius, o į mokslinių tyrimų novatoriškumą, temati­ kos platumą ir perspektyvumą, jaunų tyrėjų įtraukimą į profesio­ nalią moklinę veiklą.

Studijų reforma. Artimiau­ siais metais Vilniaus universite­ to laukia rimti iššūkiai, susiję su šalyje pradedama studijų refor­ ma, kurios kertinis bruožas yra laisvosios rinkos elementų įve­ dimas. Toks žingsnis yra neiš­ vengiamas valstybėje, kuri per keliolika nepriklausomo egzista­ vimo metų nerado pakankamai intelektinių, vadybinių, etinių ir materialinių išteklių studijų koky­ bei užtikrinti. Savo esme būda­ ma palanki konkuravimo tarp universitetų skatinimui ir atitin­ kamai studijų kokybės kėlimui, ši reforma, toliau kontroliuojama politikų, nebūtinai bus sėkmin­ ga. Reformos modeliui trūksta veiksmingo mechanizmo, užtik­ rinančio, kad papildomi univer­ sitetų ištekliai mokesčio už stu­ dijas pavidalu būtų panaudoti studijų kokybei gerinti. Tokios sąlygos gali būti nepalankios Vilniaus universitetui, kuriame studijų kokybė, moksliniai tyri­ mai, kūrybinė veikla išlieka svar­ būs prioritetai. Todėl reformos re­ alizavimas gali pareikalauti kri­ zinės vadybos metodų, kuriuos teks įsisavinti Universiteto admi­ nistracijai. Artėjant mokamų stu­ dijų metui, imsiuos priemonių, leisiančių kuo didesniam stu­ dentų skaičiui įsidarbinti Univer­ sitete. Tam bus parengta stu­ dentų darbo vietų apskaitos ir kūrimo programa. Studentai ga­ lėtų imtis daugelio darbų, ku­ riuos dabar atlieka nepagrįstai

aukštos kvalifikacijos arba iš šalies pasikviesti darbuotojai, ir tokiu būdu bent daliai studentų būtų kompensuojamas mokes­ tis už studijas.

Studijų kokybė. Tarptauti­ nius standartus atitinkančios stu­ dijų kokybės neįmanoma užtik­ rinti esant dabartiniam dėstyto­ jų auditoriniam krūviui. Kaip ir vi­ same civilizuotame pasaulyje, profesorius, vadovaujantis bū­ riui magistrantų ir doktorantų ir turintis solidų publikacijų sąra­ šą, privalo skaityti vieną 3 sa­ vaitinių valandų kursą. Likusį lai­ ką jis ar ji turi skirti tiriamajai veiklai, studentų savarankiško darbo organizavimui. Dėstytojų paskaitiniam krūviui sumažinti diegsiu tvarką, kuri užkirs kelią panašių dalykų dėstymo dublia­ vimui, skatins jungti giminingas studijų programas. Papildomi žmoniškieji ištekliai, galintys su­ mažinti dėstytojų krūvį, slypi glaudesniame bendradarbiavi­ me su savarankiškais mokslo institutais, pirmiausia Universi­ teto institutais. Mes turime gar­ siai pareikšti, kad dabartinis Uni­ versiteto instituto statusas yra fiktyvus ir toliau mūsų bendruo­ menės visiškai netenkina. Kreip­ siuos į valstybės valdymo insti­ tucijas ir siūlysiu įtvirtinti nuosta­ tą, kad aukščiausių kvalifikaci­ nių kategorijų mokslininkams pa­ gal pareigas privalu dėstyti ku­ riame nors universitete - tai bu­ tų kelias į realų mokslo ir studijų integravimą. Pasitelkę užsienio universitetų patirtį, diegsime ir kitas priemones, lesiančias pa­ kelti studijų kokybę, visų pirma plačiau taikysime probleminio mokymo metodus. Dėstytojų darbą pradėsime vertinti pagal profesionaliai parengtais klausi­ mynais ištirtą studentų nuomo­ nę apie dėstomą dalyką ir dės­ tymo kokybę. Neišvengiami žingsniai, būtini studijų kokybei užtikrinti, yra studentų skaičiaus mažinimas ir pokyčiai Universi­ teto struktūroje.

Studijų trukmė. Studijų ko­ kybės gerinimas sudarys sąly­ gas studijų trukmei mažinti. Re­ alu pasiekti, kad pirmos ir ant­ ros pakopos studijų visuminė trukmė būtų sumažinta iki 5

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Laura Gintalaitė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

metų, tuo pačiu nežeminant su­ teikiamų žinių lygio ir nepraran­ dant išteklių. Tokio studijų truk­ mės sutrumpinimo pagrindas gali būti paskaitų apimties kre­ dituose sumažinimas intensy­ vesnio studentų savarankiško darbo sąskaita. Universitetas turi tapti ne mokymo instituci­ ja, o besimokančių organizaci­ ja. Būtina peržiūrėti studijų pro­ gramas, skiriant didesnę kre­ ditų dalį studentų savarankiš­ kam darbui ir stiprinant atskai­ tomybę už šį darbą. Remian­ tis užsienio universitetų patir­ timi, studentų savarankiškas darbas bus intensyvinamas plėtojant tokio darbo metodus ir atsiskaitymo formas.

Kitų universitetų patirtis.

Universiteto reformos turi remtis ne vien savomis idėjomis, bet ir pažangių užsienio universitetų patirtimi, jų darbo metodų ir val­ dymo modelių analize. Esame maža šalis, ir radikalių inovacijų mokslo ir studijų sferoje neišrasime. Socialinių ir humanitarinių mokslų srityse sektinu pavyz­ džiu mums galėtų tapti geriausi Skandinavijos universitetai, ku­ rie mums artimi mentaliteto po­ žiūriu. Norėdami sparčiau įveik­ ti šalies ūkinį atsilikimą, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse daug ko turėtu­

mėm pasimokyti iš anglosaksiš­ kos kultūros - Jungtinių Valsti­ jų, Japonijos ir ypač Jungtinės Karalystės universitetų. Rekto­ rius privalo organizuoti visų grįž­ tančių iš stažuočių ir studijų už­ sienyje studentų bei darbuotojų patirties perėmimą, skatinti pa­ tirties mainus su kolegomis už­ sienyje, plačiau remtis tarptau­ tine patirtimi priimant sprendi­ mus Universiteto viduje ir ren­ giant siūlymus valstybės valdy­ mo institucijoms.

Kūrybinių ir inovacinių ge­ bėjimų ugdymas. Sparčiai be­ sikeičianti dabartinio pasaulio ap­ linka reikalauja iš naujų kartų ne tik mokėjimo prisitaikyti, bet ir for­ muoja augantį poreikį kūrybišku­ mui ir inovatyvumui. Todėl Vilniaus universiteto misija yra rengti ne vien tik gerus savo srities žino­ vus, bet ir asmenybes, pasižy­ minčias aukštais kūrybiniais ir ino­ vaciniais gebėjimais. Kūrybinių ir inovacinių gebėjimų ugdymui įvai­ rių pakopų studentams Vilniaus universitete įvesime bendrus kur­ sus, kuriuose bus suteikiamos žinios apie kūrybinio darbo meto­ dus, kūrybos psichologiją bei neurobiologiją, sprendimų priėmimą, inovacijų ir rizikos vadybą. Be to, Vilniaus universiteto auklėtiniai pri­ valo atitikti aukštus informacinio raštingumo ir mokslinio komunikavimo kriterijus, turėti sisteminių žinių apie viešą kalbėjimą, suge­ bėti ir baigę Universitetą išlaikyti ir plėtoti savo pažintines galias.

Prigimtinai kūrybingi ir inovatyvūs jaunuoliai turi būti specialiais tes­ tais identifikuojami jau studijų pra­ džioje ir skatinami tobulinti savo

gebėjimus bei rinktis akademinę ar kitą kūrybinę karjerą.

Kova su biurokratija. Biu­ rokratija yra nepageidaujamas administravimo padarinys, ku­ ris kelia nuolatinę grėsmę bet kurios organizacijos efektyviam funkcionavimui. Biurokratijos poveikis yra ypač žalingas or­ ganizacijoms, kurių veikla re­ miasi kūrybiškumu ir inovatyvumu, kadangi kūryba ir inovaci­ jos yra iš prigimties chaotiški procesai ir negali būti griežtai reglamentuojami. Todėl kovai su biurokratija Vilniaus universite­ te prašysiu Senatą sudaryti nuo­ lat veikiančią komisiją, kurios darbo tikslai būtų prieštaravimų tarp vidinės Universiteto tvar­ kos ir jo misijos identifikavimas, administracijos darbuotojų kva­ lifikacijos spragų užtaisymas bei siūlymų valstybės valdymo institucijoms dėl biurokratinių suvaržymų naikinimo teikimas.

★*★ Naujos kadencijos rektorius toli gražu neturėtų apsiriboti vien pateiktomis idėjomis ir pasiūly­ tais jų realizavimo būdais. Ši

programa taip pat nėra konkre­ tus rektoriaus veiklos planas, ji neapima visų darbų, kuriuos rektorius privalo atlikti vykdyda­ mas Universiteto raidos planą, Statutą bei kitus teisinius aktus.

Siūloma rinkiminė programa yra veikiau kvietimas Vilniaus uni­ versiteto bendruomenei savo unikalų kūrybinį potencialą pa­ naudoti tam, kad sparčiau už­ imtume deramą vietą Europos ir pasaulio universitetų gretose.

Jei aš būčiau VU rektorius...

Daiva, FilF, vertimas, I magistrantūros k.

Rektore nenorėčiau būti nė už ką! Juk tas žmogus prisiima tokią didelę atsakomybę: jis turi būti idė­ jinis mūsų akademinės bendruo­ menės lyderis, tikėti tuo, ką daro, rasti kalbą su įvairiais žmonėmis, o tai nelengva. Ypač dabar, kai sie­ kiama reformuoti aukštojo mokslo sistemą, o tai labai svarbu ir aktua­ lu esamiems ir būsimiems studen­ tams. Juk visi nori greitų, neskaus­ mingų permainų, kurios iškart pa­ gerintų padėtį. Kadangi taip nebus ir viskas keisis pamažu, bus daug dejonių, aimanų ir pasipiktinimo (neabejoju tuo). Busimajam rekto­ riui linkiu ryžto priimant sprendimus, rasti bendrą kalbą su studentais, glaudžiau su jais bendradarbiauti - juk dėl jų gerovės bei ateities ir stengiamasi.

Rūta, MIF, matematika Ir ma­ tematikos taikymai, II k.

Sudaryčiau sąlygas studentams prieiti prie Informacinių technologi­ jų centro (ITC) ir bibliotekos savait­ galiais ir švenčių dienomis. Aktyviau skatinčiau nusirašinėjimo preven­ ciją. Atidžiau atsižvelgčiau j studen­ tų apeliacijas dėl sesijų rezultatų.

Skatinčiau studentų veiklą.

Renata Skardžlūtė, TSPMI, politikos mokslai, IV k.

Jei aš būčiau rektorius, daugiau skelbčiau Universiteto bendruome­ nei apie tai, kas yra daroma Uni­ versitete: kokie projektai vykdomi, kas mus remia ir kur išleidžiami pi­ nigai, kokie svarbiausi sprendimai

priimami ir t. t. Stengčiausi atkurti pasitikėjimą Universiteto administ­ racija ir telkti bendruomenę.

Rimantė, KomF, verslo infor­ macijos vadyba, II k.

Jei būčiau Universiteto rekto­ rius, pasirenkamųjų (ne tik laisvų­ jų) dalykų neįtraukčiau į rotacines eiles (juk jie skirtingi ir nelygiaver­ čiai). (vesčiau daugiau privalo­ mos praktikos, nes Universitete per daug sausos teorijos. Beje, neteisinga, kad studentai, norin­ tys vasarą užsidirbti, negali pasi­ ankstinti sesijos (bent jau Komu­ nikacijos fakultete).

Skirmantė, FllosF, psichologija, IV k.

Pirmiausia neįvesčiau mokamo mokslo, nes studentai neišgalės už jį susimokėti ir studijuos tik tie, kurie turi pinigų. Taip pat padaryčiau, kad daugiau studentų gautų stipendijas pagal mokymosi rezultatus. Tai ska­ tina mokytis. Kai vos keli gauna sti­ pendijas, kiti nusispjauna: „Kam stengtis, juk vis tiek geriausiųjų pen­ ketuke nebūsi.“

Audrius Makauskas, TSPMI, politikos mokslai, II k.

VU rektoriui veikti tikrai būtų ką.

Labai svarbu sudaryti mokslinin­ kams geras sąlygas vykdyti moks­ linius tyrimus, neperkraunant jų pedagoginiu darbu: Universitetas, kuriame merdi mokslinė veikla, iš tiesų nelabai vertas savo vardo. Šiuo metu VU rektoriui taip pat la­ bai svarbu visomis išgalėmis priešintis tokios aukštojo mokslo

„reformos“ įgyvendinimui, apie ko­ kią kalbama dabar. Ji nesukurtų realios į mokslo kokybę orientuo­ tos universitetų konkurencijos, o tai bene labiausiai pražūtinga bū­ tent Vilniaus universitetui: viena vertus, diplomų „pardavinėjimo“ srityje jis tikrai neaplenks kai ku­ rių kažkodėl save universitetais vadinančių aukštųjų mokyklų, ki­ ta vertus, įvedus tokį didelį studijų mokestį, daugelis blaiviai mąstan­ čių abiturientų rinksis ne VU, o Va­ karų Europos universitetus, ku­ riuose už mažesnę kainą siūloma dažnai kur kas aukštesnė mokslo kokybė. Todėl būtent mūsų aukš­ tosios mokyklos rektoriui itin svar­ bu siekti, kad būtų įgyvendinta tik­ ra ir visa apimanti aukštojo moks­ lo sistemos pertvarka, kuri užtik­ rintų VU galimybę dinamiškai vys­ tytis ir tapti konkurencingam regio­ ne ir visoje Europoje.

Diana, KomF, žurnalistika, IV k.

Jei tapčiau VU rektore, steng­ čiausi nepamiršti, kad kažkada ir pati buvau studentė. Kas geriau gali žinoti studentiškas problemas, jei ne pats studentas? Gyvendamas tik teorijomis ir popierinėmis pro­ blemomis, studentiško gyvenimo negali nei suprasti, nei pagerinti.

Būdama rektore, stengčiausi, kad Vilniaus universitetas būtų vertas garbingo vieno iš seniausių Euro­ pos universiteto vardo. Dabar, ma­ tydama, kokie žmonės patenka mokytis, kokie baigia mokslus ir ko­ kios yra studijų programos mūsų Universitete, imu tuo garbingu var­ du abejoti.

Kalbino Laura GINTALAITĖ