Universitas Vilnensis, 2006 m. rugsėjo mėn. Nr. 6 (1671) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis 2006 m. rugsėjo mėn.

Nr. 6 (1671)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje VU džiaugiasi gausiausiu studentų būriu Skaitykite p. 3 *

Sveikatos ir sporto cen tre Saulėtekyje atidary ta nauja sporto salė Skaitykite p. 5

http:llwww. vilnensis. vu. lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rugsėjo 1-oji vėl subūrė akademinę bendruomenę į Alma Mater Naujus mokslo metus VU šiemet pradėjo apie 25 tūkst. studentų, iš kurių net 5 tūkst. jaunuolių įstojo į pirmųjų stucfijų pakopų. Jie galės rinktis apie 80 pagrindinių ir apie 90 antTos pakopos studijų programų. įsilieję į jiems dar nepažįstamų akademinę bendruomenę, jie turės gali mybę subręsti ne tik kaip geri savo pasirinktos srities spe cialistai, bet kaip visapusiškos asmenybės. Studentams teks bendrauti net su 220 profesorių, 1025 mokslo dakta rais, b kurių net 50 yra Europos ir Lietuvos MA bei įvairiau sių prestižinių mokslo draugijų naricš.

Plačiau apie tai skaitykite p. 16

Europos miniatiūrų parke Briuselyje - VU maketas

Žymiausius Europos architektūros ir istorijos

paminklus pristatančiame „Mini Europos“ par ke Briuselyje atidengtas Vilniaus universiteto ansamblio maketas. Šiai progai skirtos iškilmės

vyko liepos 6 dieną, minint Lietuvos valstybės - Karaliaus Mindaugo karūnavimo - dieną. 25 kartus sumažintas ir itin tiksliai detales atkarto jantis Vilniaus universiteto modelis tapo pirmuo ju aukštosios mokyklos modeliu tarp beveik 300 parke eksponuojamų maketų. Vilniaus universiteto ansamblio makete iki smulkiausių detalių atkurti 6 iš 13 universiteto kiemų. Lankytojus maketas supažindins ir su viena gražiausių ansamblio dalių - Šv. Jonų

beveik 3 metrus. Maketas sukurtas modernio mis technologijomis iš ultravioletiniams spin duliams atsparių medžiagų. Greta VU maketo įrengtas ir interaktyvus teleskopo modelis, ku riuo lankytojai gali išvysti besikeičiančius vaiz dus iš Universiteto observatorijos istorijos. Ša

sų, gerbiamas rektoriau, pasakyta kalba ati darymo ceremonijoje sulaukė plataus atgar sio Briuselyje reziduojančiose diplomatinėse atstovybėse ir Europos institucijose, buvo de ramai paminėta vietinės televizijos ir radijo lai dose. Lietuva tapo labiau matoma ir žinoma Europos sostinėje“, - rašoma laiške rektoriui. Lietuvai atstovaujančio modelio kūrimą kar tu su „Mini Europos“ parko direkcija organiza vo Lietuvos institutas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos nuolatinė atsto vybė Europos Sąjungoje ir LR ambasada Bel gijos Karalystėje. Projekto partneriai - Vilniaus universitetas, LR Vyriausybės kanceliarija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė. LR Vyriausybė maketui sukurti skyrė daugiau nei pusę milijono litų. „Mini Europos" parkas Briuselyje duris lan kytojams atvėrė 1989 m. Šiuo metu iš viso ja

lia maketo stovinčiame stende taip pat galima rasti pagrindinius faktus apie Lietuvą. Modeliai „Mini Europos“ parke yra išdėstyti pagal geog rafinį principą, todėl Vilniaus universiteto ma

me eksponuojama beveik 300 maketų iš 23 Europos šalių. Visi statiniai sumažinti 25 kar tus. Kasmet parką aplanko daugiau nei 300 tūkst. lankytojų.

bažnyčia, Didžiuoju ir Observatorijos kiemu, kurie atspindi net tris architektūros stilius: re nesansą, baroką ir klasicizmą. Universiteto maketas yra vienas didžiausių modelių „Mini Europos“ parke. Jo ilgis - dau giau nei 9 metrai, plotis-6,6 metro, o Universi teto Šv. Jonų bažnyčios bokšto aukštis siekia

Toks Vilniaus universiteto maketas reprezentuos Lietuvą „Mini Europos“ parke Briuselyje

ketas buvo atidengtas šalia Latvijai atstovau jančio modelio - Rygoje stovinčio Laisvės pa minklo. Estijai parke atstovauja Taliną juosian čios gynybinės sienos vartų maketas. Po renginio Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka sulaukė LR nuolatinio atstovo ES Ryčio Martikonio laiško. „Šis renginys ir Jū

universitas

i m aktualijos------------------------------------------

Akademikas Jonas Kubilius tapo devintuoju Vilniaus miesto garbės piliečiu Profesoriui habilituotam dakta rui J. Kubiliui Vilniaus miesto gar bės piliečio vardą sostinės Savi valdybės taryba suteikė Vilniaus universiteto prašymu ir Senato pritarimu. Jonas Kubilius - habi lituotas fizikos mokslų daktaras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino ka valierius, Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos kated ros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, Greifsvaldo, Prahos, Latvijos ir Zalcburgo uni versitetų garbės daktaras, Lietu vos matematikų draugijos vado vas. J. Kubilius yra nusipelnęs Lietuvos mokslo ir kultūros vei kėjas, du kartus Lietuvos valsty binės premijos laureatas. J. Ku bilius parašė veikalą „Tikimybių metodika skaičių teorijoje“, 4 uždavinynus, 2 vadovėlius, apie 100 mokslinių straipsnių, kelis šimtus publicistinių straipsnių. Vilniaus universitetui akademikas vadova vo beveik 33 metus. „Vilniaus garbės piliečio var das yra aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti. Tai pripažinimas už lietuvišką univer sitetą, už matematiką lietuviškai. Pripažinimas už stiprybę ir išmin tį, kurie padėjo pasiekti, kad Vil niaus universitete net sunkiais nelaisvės metais visi dalykai bu vo dėstomi nacionaline kalba“, sveikindamas akademiką sakė sostinės meras A. Zuokas.

2006 rugsėjis

vilnensis

Rugsėjo 7 dienq Vilniaus rotušėje surengtoje iškilmingoje cere monijoje sostinės meras Artūras Zuokas įteikė akademikui Jo nui Kubiliui Vilniaus miesto garbės piliečio medalį ir liudijimų, kuris įregistruotas Garbės piliečių knygoje. Akademikui Jonui Kubiliui Vilniaus miesto garbės piliečio vardas suteiktas už ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Vilniaus miestui.

svečiai Lankėsi Vengrijos prezidentas Rugsėjo 7 d. Vilniaus universitete lankėsi Vengrijos prezidentas Laszlo Sblyomas. Svečias susidomėjęs klausėsi rektoriaus Benedikto Juodkos pasakojimo apie Vilniaus universiteto istoriją. Vengrijos vadovui buvo ypač svarbus faktas, kad VU įkūrėjas Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras buvo vengras. Pasikeitus dovanomis svečias pasirašė VU garbės svečių knygoje. Aplankęs VU bibliotekos R Smuglevičiaus salėje eksponuojamą se niausių VU bibliotekos rankraščių ir knygų parodą, prezidentas aplankė Stepono Batoro auditoriją Filologijos fakultete. Šioje auditorijoje studentai prieš kelerius metus pradėjo mokytis unikalios vengrų kalbos. „U. V." inform.

Vengrijos prezidentas aplankė S. Batoro auditoriją Filologijos fakultete. V. Naujiko nuotr.

Darbo vizitas prasidėjo viešnage VU Akad. Jonui Kubiliui Vilniaus meras Arturas Zuokas įteikė Garbės piliečio medalį. A. Žygavičiaus nuotr. Vilniaus miesto garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996 metų. Šis vardas asmeniui sutei kiamas tik vieną kartą, juo gali tapti Lietuvos Respublikos ir už sienio valstybių piliečiai. Sostinės garbės piliečiui įtei kiamas Skaistės Žilienės sukurtas

auksu dengtas medalis, kuriame pavaizduotas Vilniaus miesto her bas. Apdovanoti asmenys regist ruojami garbės piliečių knygoje. Profesorius J. Kubilius - devin tasis Vilniaus miesto garbės pilie

tis. Vilniaus miesto garbės pilie čiais jau yra tapęs Islandijos už sienio reikalų ministras Jonas Boldvinas Hannibalssonas (1996 m.), JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (1996 m.), dirigentas Mstis lavas Rostropovičius (2000 m.), monsinjoras Kazimieras Vasi liauskas (2000 m.), JAV Atstovų rūmų pirmininkas J. Denisas Hastertas, poetai Česlovas Milošas ir

Rugsėjo 6 dieną Vilniaus universitete lankėsi Lietuvoje su darbo vizitu viešintys Europos Konstitucinių Teismų pirmininkai, jų pavaduo tojai. Viešnagė Vilniaus universitete - viena iš svečių kultūrinės pro gramos dalių. Delegacija, vadovaujama Lietuvos Respublikos Konsti tucinio Teismo teisėjo ir buvusio mūsų Universiteto prorektoriaus Zenono Namavičiaus, susitiko su VU rektoriumi akad. B. Juodka, ap žiūrėjo senąjį VU rūmų ansamblį. „U.V." inform.

Justinas Marcinkevičius, JAV po litologas, akademikas ir filantro pas Zbigniewas Brzezinskis.

VU aktyviai dalyvauja vykdant ES paramą laimėjusius projektus Liepos 4 d. Švietimo ir mokslo

ministerijoje pasirašytos sutartys dėl Europos regioninės plėtros fondo paramos plėtojant švietimo ir mokslo sektoriaus infrastruktū rą. Septyniolikai projektų iš 87, dalyvavusių konkurse „Parama plėtoti mokslo ir studijų sistemos infrastruktūrą, atnaujinti bazinę įrangą, diegti modernias informa cijos technologijas bei gerinti tei kiamų paslaugų kokybę“, paskir

ta 54,5 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Tarp para mą gavusių yra 4 Lietuvos univer sitetų parengti projektai, iš jų 3 projektus parengė Vilniaus uni versitetas. Tai projektai „Bazinės įrangos atnaujinimas ir virtualio sios erdvės eksperimentiniams įgūdžiams lavinti sukūrimas spe cialistų rengimui prioritetinėse mokslo kryptyse BAZEK“ (4,8 mln. Lt), „Nanotechnologijų ir medžia-

gotyros centras (NanoTechnas)“ (2,03 mln. Lt), „Naujos molekuli nės technologijos fundamentinė je medicinoje plėtojant studijas ir mokslą“ (4,7 mln. Lt). Be to, Vil nius universitetas kaip partneris dalyvaus dar 5 paramą gavusiuo se projektuose, kuriuos pateikė VU Onkologijos institutas, VU Eko logijos institutas, Biochemijos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas ir Fizikos institutas.

Apdovanoti mokslo populiarinimo darbų konkurso nugalėtojai Švietimo ir mokslo ministrė pa

dinį „Šifrų istorijos“ ir šiam leidi

skelbė ir apdovanojo mokslo po puliarinimo darbų konkurso nuga lėtojus. Dviem pirmosios vietos premijomis - Aušrą Maldeikienę už leidinį „Išmokite skaičiuoti sa vo pinigus“ ir Vilių Stakėną už lei

niui skirtą internetinį puslapį. Antrosios vietos premijomis apdovanoti Jonas Grigas už mokslo populiarinimo straipsnių ciklą „Mokslas visuomenei“ ir Rū ta Sargautytė_ už leidinį „Kad skausmas nebūtų priešu“.

Paskatinamosiomis premijomis apdovanoti Eugenijus Butkus už darbų ciklą apie naujausius che mijos pasiekimus ir mokslo vaid mens visuomenėje svarbą; Aud

rius Dubietis - už straipsnį „Natū ralūs ir dirbtiniai žaibai“.

Svečiams akad. B. Juodka parodė ir rektoriaus skeptro kopiją. V. Naujiko nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos pirmosios ponios aplankė ir Lenkų filologijos katedrą į Vilnių dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių 15 metų atkūrimo jubiliejaus renginiuose rugsėjo 4 dieną atvyko Lenkijos pre zidentas Lechas Kaczynskis su žmona. Rugsėjo 5 d. Vilniaus univer sitete lankėsi dvi garbios viešnios - pirmosios Lietuvos ir Lenkijos damos Alma Adamkienė ir Marija Kaczynska. Viešnios susitiko su VU rektoriumi, lankėsi bibliotekoje ir apžiūrėjo parodą. Garbias viešnias priėmė Lenkų filologijos katedra. Svečios gyvai domėjosi gausiomis vos 13 metų egzistuojančios katedros dar buotojų publikacijomis, studentų gyvenimu, jų kilme (o turime studen tų iš įvairiausių Lietuvos vietovių - iš Žemaitijos, Dzūkijos ir Vilnijos).

Padovanojusios didelę dėžę naujos filologinės literatūros, viešnios pažadėjo visokeriopą paramą „tokiam reikšmingam lietuvių-lenkų san tykiams katedros triūsui“. Taip pat apmaudžiai nusistebėjo išgirdusios, kad katedroje mažinami etatai, o kai kurie žmonės mano, jog VU polonistika, turinti tokias gilias tradicijas (čia juk studijavo ir A. Micke vičius, ir Cz. Miloszas...) apskritai nereikalinga. Parengė Lenkų filologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Algis Kalėda

******************************** įteiktos premijos vadovėlių autoriams Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Studijų kokybės verti nimo centru skatina rašyti koky biškus aukštojo mokslo vadovė lius. Birželio pabaigoje už vadovėlius premijos skirtos šiems Vilniaus universiteto dėstytojams: pirmąsias premijas už vadovėlį „Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams“ - 2 dalys, iš leistą 2003-2004 m., gavo Gin taras Dikčius, Roaldas Gadonas,

Jadvyga Jasevičiūtė, Violeta Karenauskaitė, Valdas Sirutkaitis, Va lerijus Smilgevičius. Antrosios premijos už vadovėlį „Matemati ka: vadovėlis su taikymo ekono mikoje pavyzdžiais“, išleistą 2001 m., įteiktos Antanui Apyniui ir Eugenijui Stankui. Už vadovėlį „Vaikų ligos: III tomas“, išleistą 2004 m., premija skirta Algiman tui Raugalei (sudarytojui), Vytau tui Bačiuliui (po mirties), Petrui

Šalteniui, Robertui Kemežiui ir Li

nai Ragelienei. Už vadovėlį „Žmogaus histologija", išleistą 2003 m., - Janinai Zukienei. Tre čiosios premijos skirtos Petrui Golokvosčiui už vadovėlį „Dife rencialinės lygtys“, išleistą 2000 m., Vaidučiui Antanui Šalnai už va dovėlį „Optika“, išleistą 2004 m., ir Antanui Feliksui Orliukui už va dovėlį „Superjoniniai laidinin kai“, išleistą 2004 m.

Lenkų filologijos katedrai viešnios padovanojo knygų. V. Naujiko nuotr.

iversitas

2006 rugsėjis

nensis

iiiiaktualijos

Naujoji bibliotekos generalinė direktorė kuria ambicingus planus Nuo rugsėjo 1 -osios Rektoriaus įsakymu VU bibliotekai vadovauja direktorių taryba - generalinė direktorė profe sorė habil. dr. Audronė Glosienė, direktorė kultūros pa veldui Birutė Butkevičienė ir direktorė informaciniam ap rūpinimui, ūkio ir finansų reikalams Irena Krivienė. Spren dimų sukurti naujas generalinės direktorės pareigas pa skatino dabarties iššūkiai - VU biblioteka stovi ant didelių permainų slenksčio. VU biblioteka-seniausia ir vie na didžiausių akademinių biblio tekų Rytų ir Vidurio Europoje, ta čiau jos reputacija ir matomumas iki šiol buvo grindžiami bibliote kos saugomu kultūros paveldu. Tačiau kaip moderni, perspekty vi, efektyvi naujojo amžiaus aka deminė biblioteka ji nėra matoma nei Universitete, nei už jo ribų. Ji turi ir gali tapti tokia, tuo pačiu tap dama vienu svarbiausių variklių realizuojant Vilniaus universiteto siekį lyderiauti tarp kitų Lietuvos aukštojo mokslo institucijų ir tapti tarptautiniu mastu pripažintu mokslo ir studijų centru. Tam rei kalinga nauja bibliotekos plėtros vizija ir strategija, kurią patvirtinus būtų skirti ir sutelkti reikiami finan siniai, žmogiškieji ir kiti ištekliai. Jau baigtas naujo bibliotekos pastato Saulėtekio alėjoje projek tas. Kaip „U. V.'1 teigė VU bibliote kos generalinė direktorė A, Glo sienė, naujasis Saulėtekio slėny je statomas VU bibliotekos pastatas savo funkcijomis ir pa skirtimi peržengia vienos aukšto sios mokyklos padalinio ir tradi

cinės bibliotekos ribas - tai būtų mokslinės komunikacijos cen tras. Saulėtekio slėnyje sutelkus kelių VU ir VGTU fakultetų bei mokslinių tyrimų institutų, verslo įmonių pajėgumus, naujasis MKC teiktų informacijos paslau gas visiems šių institucijų darbuo tojams ir studentams bei atvyks tantiems užsienio stažuotojams, lankytojams, seminarų ir konfe rencijų dalyviams. Saulėtekio slė nio MKC bus naujo tipo ateities institucija, ne praeities turtų sau gykla.

Saulėtekio slėnio Moksli nės komunikacijos centras peržengs tradicinio mąsty mo apie bibliotekų ribas, sugriaus sustabarėjusias nuostatas. Tai bus bibliote ka - iššūkis, biblioteka sukrėtimas. Tačiau ir bib lioteka - Įkvėpimas.

„Gal ir pompastiškai šiandien skamba, bet tiesa yra tokia - mes Mokslinės komunikacijos centrą statysim XXI a. pradžioje ir jis tar naus ne mažiau kaip iki XXIII amžiaus. Ateities vartotojų porei kius ir informacinę elgseną šian dien sunku prognozuoti. Todėl MKC turi būti kuriamas kaip atvi ras, lankstus ir dinamiškas orga nizmas. Tai bus hibridinė bibliote ka, kurioje tradiciniai informacijos ištekliai išliks svarbūs, tačiau ne jie, o skaitmeniniai ištekliai ir elek troninės paslaugos bus pagrindi nis vartotojų aptarnavimo akcen tas. Tai bus ne tik naujas pastatas, MKC bus ir virtualus informacijos centras“, - teigia A. Glosienė. Viena iš pagrindinių priežas čių, kodėl buvo sustiprinta šita va dybinė grandis, anot A. Glosienės, ta, kad reikia vykdyti aktyvią lobistinę veiklą, kad būtų užtikrin tas šio projekto finansavimas. Tikslią projekto sąmatą dar sun ku pateikti, nes daugelis darbų nėra skirti tik bibliotekai, o visam Saulėtekio slėniui. Manoma, kad ji sieks per 100 mln. litų. „Bet aš esu įsitikinusi ir labai viliuosi, kad visas Universitetas, Rektoratas, Senatas pritars idėjai, jog šis projektas turi būti suvokiamas ir pristatomas kaip nacionalinės reikšmės ir svarbos ambicingas ateities projektas, kurį įgyven dinus bus sukurtas šalyje, Euro poje ir pasaulyje matomas mo dernus, perspektyvus ir pajėgus akademinės informacijos ir moks-

Naujosios VU bibliotekos maketas

Bibliotekos generalinė direktorė A. Glosienė žada vykdyti aktyvią lobistinę veiklą. R. Malaiškos nuotr. linės komunikacijos centras. Mes turime siekti sukurti tokį centrą Lietuvoje. Kalbos apie VU biblio teką kaip naują pastatą neskam ba perspektyviai. Visai nebijau pa sakyti - aš noriu, kad j Vilnių atva žiavę mokslininkai iš užsienio šalių ir atėję į tą centrą atpažintų tą patį lygį, kokį jie mato Vakaruose. Su kurti tokį j perspektyvą orientuotą objektą - didelė atsakomybė“, teigia A. Glosienė. VU biblioteka išliks ir senuo siuose VU rūmuose. Jai moderni zuoti reikia daug pastangų. Jau daugiau kaip metus šiame pasta te vyksta parengiamieji darbai, vykdomi rekonstrukcijos projek tai. Anot generalinės direktorės, daugelis sistemų yra pasenusios, neatitinka šiuolaikinių reikalavi mų, darbuotojai yra priversti dirb ti žeminančiomis sąlygomis. Vidi niai bibliotekos rekonstrukcijos darbai pareikalaus kelių milijonų litų, ir tos investicijos nebus ma tomos. Vartotojui ir skaitytojui bū tina reformuoti ir skaityklas, ir vi są aptarnavimą. Atsilikusios ir ma žosios fakultetų bibliotekėlės - jos yra žemo lygio. Generalinė direk torė A. Glosienė artimiausiu metu žada aktyviai diskutuoti su fakul tetų dekanais ir atstovais ir ieško

ti galimybių, kaip spręsti šiuos klausimus. A. Glosienės veiklos progra moje prioritetinėse pozicijose elektroninių paslaugų plėtra. „Mes turime sukurti elektroninę biblioteką kaip fizinę, realią bib lioteką papildantį kontūrą. Manau, kad šiuo metu šioje srityje esame atsilikę ne tik nuo pasaulio, bet ir nuo Lietuvos“, - teigia direktorė. „Aš neatėjau į niekieno vietą ir nedirbsiu niekieno darbų, - pabrė žė direktorė.- Dirbsiu strateginio valdymo, strateginio vadovavimo lygmens darbus bibliotekoje. Tam ir sukurta ši nauja pareigybė. Ma nau, kad bibliotekoje yra daug ge rų specialistų, kurie puikiai dirba, ir aš nežadu nieko griauti ar kurti vardan reformos.“ Naujajame dar be direktorė žada panaudoti savo patirtį vykdant europinius projek tus ir pozicijas tarptautinėse orga nizacijose. Taip pat naujoji bibliotekos ge neralinė direktorė kol kas neža da atsisakyti dėstytojos darbo Ko munikacijos fakultete Biblioteki ninkystės ir informacijos mokslų institute, kur užima pusę profeso rės etato. Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

VU džiaugiasi gausiausiu studentų būriu Šiemet bakalauro studijas VU pradėjo daugiau nei 5000 jaunuolių. Pagal populiaru mą universitetų reitinguose VU pirmauja, tačiau pagal geidžiamas programas lyde riu išlieka Mykolo Romerio universitetas. Pagal svertinį koeficientą MRU pirmauja tarp Lietuvos universi tetų. Tai natūralu, nes MRU turi paruošęs populiariausią verslo ir teisės studijų programą. Tuo tarpu VU kviečia studijuoti ne tik socialinius mokslus, bet ir daugybę fizinių, gamtos mokslų, techninių programų. Senasis Uni versitetas traukia studentus ne tik aukštu mokslo lygiu, puikiais dės tytojais, bet ir naujų, įdomių studi jų programų įvairove, pvz., japonologija Orientalistikos centre ar leidyba Komunikacijos fakultete. Šios visai naujos vos praėjusiais

metais sukurtos specialybės pa

gal svertinį koeficientą pirmauja tarp kitų specialybių VU. Nuo jų nedaug atsilieka kultūros vadyba KHF bei verslo informacijos va dyba Komunikacijos fakultete. Mažiau populiarios šiemet bu vo biofizika, geologija, anglų-rusų kalbų programa bei vokiečių filologija KHF ir lenkų filologija. Pagal reitingus jau kelinti me tai populiarios ekonomika bei verslo ir vadybos administravimas Ekonomikos fakultete. Nuo jų ne daug teatsilieka psichologija. Pagal aukščiausią balų vidur kį daugiausia jaunuolių norėjo studijuoti Vilniaus universitete bio

chemiją, ekonomiką, finansų ir draudimo matematiką, teisę. Priėmimo skyriaus vedėjas doc. dr. A. Pažėra pasidžiaugė, kad šie met atsigauna techniniai mokslai, ypač fizika. Į šią specialybę įstojo keli geriausiai Lietuvoje egzami nus išlaikę jaunuoliai. Taip pat pa šnekovas teigė, kad jau ketvirti metai VU užpildo visas dieninių studijų pirmosios pakopos vietas. Ir į vakarines studijas šiemet ne prireikė papildomo priėmimo. Ant ros pakopos studijų programose daugelis fakultetų šiemet darė pa pildomus priėmimus. Anot studijų direktoriaus prof. Gintaro Dik-

Priėmimo komisijai vasara - darbymetis. V. Naujiko nuotr. čiaus, džiugu, kad antrosios pa kopos studijas VU renkasi baka lauro laipsnį turintys mūsų Univer siteto studentai. VU šiemet sulaukė nemažai užsieniečių, iš kurių dauguma lie tuvių kilmės lenkai, baltarusiai, latviai, dauguma iš jų turi ne vieną pilietybę. Nemažai jų įstojo j ant

ros pakopos studijas. Yra keletas užsieniečių iš Malaizijos, Libano, kurie pradėjo ruoštis bakalauro studijoms, lankydami lituanistikos kursus. Dar keletas užsieniečių iš Kanados, Ispanijos ir Kinijos pa sirinko Rytų ir Vidurio Europos bei ekonomikos studijas anglų kalba. Parengė Renata ŽIŪKAITĖ

universitas

2006 rugsėjis

vilnensis

uustudijos _____________________

LSP studentai gaus Vilniaus universitete kuriamas modemus Egzaminavimo centras spalio mėnesį Ona MACKONYTĖ Vilniaus universitetas šiuo me tu vykdo projektą „Žinių ir specia liųjų kompetencijų vertinimo sis temos vystymas įkuriant Vilniaus universiteto Egzaminavimo cen trą“. Kuriamame Egzaminavimo centre bus kompiuterių pagalba egzaminuojami studentai, kaupia ma studentų rašto darbų duome nų bazė ir vykdoma plagijavimo prevencija. Įkuriant Egzaminavimo centrą, siekiama pagerinti studijų kokybę Vilniaus universitete. Studijų eks pertai pripažįsta, kad žinių ir kom petencijos vertinimas yra svarbi mokymosi aukštojoje mokykloje dalis. Europos kokybės užtikrini mo aukštojo mokslo srityje aso ciacijų draugija (ENQA) tvirtina, kad vertinimo rezultatai turi reikš mingos įtakos studentų ateities karjerai. ENQA atlikti tyrimai pa rodė, kad studentai yra linkę mo kytis tik tai, ko tikisi būti paklausti per egzaminą. Todėl nuo objekty vaus ir mokymosi tikslus atitinkan čio vertinimo tiesiogiai priklauso mokymosi kokybė. Vykdant projektą bus ne tik su kurta kompiuterizuota egzamina vimo sistema, bet ir atnaujinta ži nių ir specialiųjų kompetencijų vertinimo metodika, surengti me todiniai seminarai dėstytojams. Siekiama, kad naujoji kompiuteri zuota vertinimo sistema tikrintų ne

Vilniaus universiteto studentai po dvejų metų bus egzaminuo jami nauju - kompiuterizuotu būdu. Tikimasi, kad naujoji egzaminavimo tvarka leis ne tik objektyviai įvertinti studentų žinias, bet ir užkirs kelių nusirašinėjimui bei plagijavimui.

„iškaltą“ ir atkartojamą dėstyto da lyko informaciją, bet tai, kaip stu dentas geba pritaikyti gautas žin ias. Be to, analizuojant vertinimo rezultatus, po egzaminų bus gali ma koreguoti tas studijų progra mas ir tuos dalykus, kuriose stu dentai pademonstravo prasčiau sias žinias. Dabartinėje egzaminavimo sis temoje ne tik Vilniaus universite te, bet ir visoje Lietuvoje esama nemažai problemų. Pirma, dėsty tojai turi egzaminuoti didelius stu dentų srautus, todėl susiduriama su vertinimo neobjektyvumo ir nu sirašinėjimo problemomis. Kyla sunkumų dėl vertinimo nevieno dumo, kai tą patį dalyką dėsto ir vertina keletas dėstytojų. Šių trū kumų tikimasi išvengti egzaminuo jant kompiuterizuotai. Antra, tiek VU, tiek kitose aukštosiose mokyk lose paplitęs rašto darbų elektro ninis plagijavimas. Naujojoje sis temoje bus kaupiami studentų kur siniai ir bakalauro darbai; jie bus saugomi ir lyginami tarpusavyje ieškant tarpusavio panašumų ir taip padedant nustatyti plagijavi mo atvejus. Egzaminavimo centrą pirmiausia ketinama įsteigti prie keturių šalia

vienas kito esančių VU fakultetų Saulėtekio alėjoje: Ekonomikos, Fi zikos, Komunikacijos ir Teisės. Šių fakultetų studentai ir bus pirmieji, kurie 2006/2007 m. m. pavasario ir 2007/2008 m. m. žiemos sesijos laikotarpiais išbandys naująją kompiuterizuotą egzaminavimo sistemą. Vėliau planuojama taip egzaminuoti viso Vilniaus univer siteto studentus. Jau šiais metais VU pradėjo kaupti studentų baigia muosius darbus elektroninėje sis temoje. Nuo 2007/2008 m. m. ru dens sesijos kompiuterinė sistema pradės lyginti naujai įvestus stu dentų rašto darbus su jau esan čiais duomenų bazėje. Panašius centrus jau senokai turi dalis JAV ir Europos Sąjungos šalių senbuvių universitetų, jie vertinami teigiamai. Pavyzdžiais galėtų būti Oksfordo ir kiti Didžio sios Britanijos universitetai, kai ku rie Skandinavijos universitetai. Projektas vykdomas pagal BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėt ra“ 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“. Pro jektą finansuoja ES Europos socia linis fondas, gautos paramos suma -1 514 665 Lt. Numatoma projekto pabaiga - 2008 m. balandis.

Studentai raginami imti paskolas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas kviečia studentus teikti paraiškas paskoloms gauti. Šį rudenį studentams bus suteikta paskolų už 9,5 mln. Lt. Lėšų studentų paskoloms kas met vis daugiau, nes be lėšų, gaunamų iš biudžeto, naujoms paskoloms išmo kėti jau yra panaudojamos ir grąžinamų paskolų lėšos. Studentai galės gauti trejopas

paskolas - studijų įmokoms mo kėti (iki 500 Lt per semestrą), dali nėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus (4500 Lt už

tui gyvenimo išlaidoms yra paskir ta 194 500 Lt, studijų įmokai mo kėti - 17 000 Lt. Matematikos ir in formatikos fakultetui gyvenimo išlai

Šių metų rugsėjį bus įsteigtos

doms skirta 125 500 Lt, o studijų įmokai mokėti - 30 500 Lt. Trečiam

„Microsoft Lietuva“ stipendijos, skirtos informacinių technologijų studijų krypties studentams su ne galia. Ši stipendija bus skiriama

pagal dydį Kauno humanitariniam fakultetui gyvenimo išlaidoms skir

Lt, o studijų įmokai mokėti -10 000 Lt. Filologijos fakultetui gyvenimo išlaidoms skirta 65 000 Lt, o studi jų įmokai mokėti skirta 135 000 Lt. Pirmenybė gauti paskolą gyve nimo išlaidoms (papildomo kon

4) mokantiems už studijas visą kainą.

Pirmakursius, kuriems studijų įmoką reikia įmokėti per 5 dienas, VU Studijų direkcijos studentų rei kalų skyriaus darbuotoja Rasa Matonienė paragino nebijoti teikti pra šymus fakultetų dekanatams, kad mokestis būtų atidėtas iki gruodžio

semestrą) ir gyvenimo išlaidoms

kurso metu) prioriteto tvarka teikia

(iki 4500 Lt per metus). Vilniaus universiteto studen tams gyvenimo išlaidoms skirta

ma pirmojo kurso studentams: 1) kurių šeimoms pagal įstatymus priklauso socialinė pašalpa; 2) kurių pajamos, tenkančios vie nam šeimos nariui, neviršija

pervesti j bankų sąskaitas. Prašymų priėmimas padaliniuo se pradedamas 2006 m. rugpjū čio 28 d. ir baigiamas rugsėjo

LR Vyriausybės nustatyto re miamų pajamų dydžio (165 Lt);

15 d. Prašymo forma skelbiama adresu

957 500 Lt. Studijų įmokoms mo

kėti, jei jos nebuvo sumokėtos valstybės lėšomis, - 157 000 Lt. Padaliniams šios lėšos paskirs tytos proporcingai studentų skai

čiui, kuris planuojamas 2006 m.

3) turintiems geresnį pažymių vi

mėnesio, kol paskolų pinigai bus

www.vu.lt/studentams/paskolos/.

durkį;

„U. V.“ inform.

VILNIAUS UNIVERSITETO MAGISTRANTŲ DĖMESIUI Rugsėjo 10 d. prasideda registracija į bendrųjų kompetencijų mokymus Vilniaus universiteto Karjeros centre. Detali informacija - www.benkom.karjera.vu.it :

■

dentų Lietuvos studento pažymėji mo, bus prašoma leisti studentams naudotis teikiamomis paslaugomis be Lietuvos studento pažymėjimo iki spalio 1 dienos. Visiems dieninio skyriaus studen tams, negavusiems LSR bus sutei kiamos lengvatos viešajam miesto transportui ir tarpmiestiniam trans portui (autobusams ir traukiniams), taip pat galima naudotis bibliotekos paslaugomis. Negavusiems LSP studen tams reikia: • dar kartą atsispausdinti prašymąsusitarimą išduoti LSP; • ant prašymo priklijuoti nuotrauką; • nunešti prašymą j Studentų atsto vybę; • Studentų atstovybėje gauti ant spaudą ir patvirtinto LSP koordi natoriaus parašą; • turėti prašymą su savimi naudo jantis viešojo transporto paslau gomis. „U. V.“ inform.

„Microsoft Lietuva" skirs metines stipendijas informacinių technolo gijų studentams su negalia Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva dar atsilieka socialinių mažumų integravimo į visuomenę srityje, todėl vienas iš planuo jamos veiklos akcentų studentų su negalia integraci ja j aukštojo mokslo sistemą.

rugsėjo 1 d. Didžiausiam pagal stu dentų skaičių Ekonomikos fakulte

ta 111 000 Lt, studijų įmokai mo kėti -155 000 Lt. Teisės fakultetui gyvenimo išlaidoms skirta 86 500

Lietuvos studentų pažymėjimų gamyba būsimiems pirmakursiams šiemet vėluos net mėnesį. Nepai sant nuolatinių pastangų pagreitinti Lietuvos studento pažymėjimo iš davimo procesą Valstybinė doku mentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos vilkina procesų, būtinų Lietuvos studento pažymėjimo gamybai pradėti, įgyvendinimą. „Laimėjus Lietuvos studento pažymėjimą konkursą Valstybinė dokumentų technologinės apsaugos tarnyba pradėjo kelti naujus reikalavimus šio dokumento gamybai ir vilkino reikiamų gamybai dokumentų iš davimą. Lietuvoje nėra įmonių, ga linčių kai kuriuos iš keliamų reika lavimų įgyvendinti“, - teigia Lietu vos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė. Lietu vos studentų atstovybių sąjunga atsiprašo visų pirmakursių, ku riems pažymėjimai nebuvo paga minti rugsėjo 1 dieną. Lietuvos stu dentų atstovybių sąjunga bando užtikrinti, kad Lietuvos studento pa žymėjimo gamyba būtų pradėta kuo skubiau. Situacijai Valstybinė je dokumentų technologinės ap saugos tarnyboje nepasikeitus ke tinama imtis veiksmų, siekiant iš aiškinti tarnybos veiksmų teisėtu mą. Institucijų, reikalaujančių stu

metams (planuojama projektą vyk dyti dvejus metus), po 250 Lt per mėnesį kiekvienam parinktam stu dentui. Kandidatai bus parenkami remiantis jų studijų rezultatais, aukštųjų mokyklų rekomendacijo mis, aktyvumu dalyvaujant profe sinėse olimpiadose, konkursuose bei juose pasiektais rezultatais.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, iki rugsėjo 22 dienos turi pateikti šiuos dokumentus: • aukštosios mokyklos administra cijos atstovo pasirašytą raštą, kuriame turi būti nurodyta, kad kandidatas yra aukštosios mo kyklos studentas; nurodytas jo paskutinio semestro balų vidur kis (pirmakursiams - atestato priedas, kuriame nurodomi me tiniai bei egzaminų pažymiai); • aukštosios mokyklos administra cijos atstovo (pvz., katedros ve dėjo) rekomendacinį raštą šiam stipendijos konkursui; • studento negalią patvirtinančių dokumentų kopijas; • kitus dokumentus, kurie gali bū ti svarbūs renkant kandidatus. Dokumentus reikia siųsti regist ruotu paštu adresu: Lietuvos stu dentų atstovybių sąjunga, Geleži nio Vilko g. 12, Vilnius arba faksu (8 - 5) 231 30 31.

VU jau gali pasiūlyti dvi magistrantūros studijų programas užsienio kalba Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas siūlo klausytojams Rytų ir Vidurio Europos studijų programą anglų kalba. Tai pirmoji Lietu voje politikos mokslų magistro programa anglų kalba, kurios tikslas suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų kritiškai analizuoti Rytų ir Vidurio Europos regionų valstybių politines ir ekonomines sistemas, taip pat regionuose vykstančius įvykius ir procesus, juos aiškinti ir ver tinti platesniame istoriniame bei tarptautinių santykių kontekste. Šiais metais pirmą kartą bus pradėta įgyvendinti 1,5 metų trukmės tarptautinė magistro studijų programa anglų kalba „Tarptautinio verslo ekonomika ir vadyba“ Ekonomikos fakultete. Ji skirta tiek užsienio, tiek Lietuvos studentams, baigusiems ekonomikos, vadybos ar kitų sociali nių mokslų bakalauro studijas. Į šią programą bus priimama be stoja mųjų egzaminų, konkursinis balas formuojamas remiantis pagrindinių studijų diplomo priedo duomenimis. Šį rudens semestrą VU ketina stu

dijuoti apie 120 studentų iš užsienio. „U. V.“ inform.

universitas

2006 rugsėjis

vilnensis

! lllistuclijos

Orientalistikos centre naujos iranistikos studijos Rugsėjo 4 dieną VU Orien talistikos centre buvo inauguruota nauja pagrin dinių Lyginamųjų Azijos studijų programos specialy bė - iranistika. Iškilmėse dalyvavo Irano ambasado rius Lenkijoje ir Lietuvai J. E. Mohammadas Mehdi Pourmohammadi bei Irano ambasados Varšuvoje pirmasis sekretorius Seyedas Mohammadas Kazem Abedi.

Irano ambasadorius (centre) su OC dėstytojais ir studentais. V. Naujiko nuotr.

Į naująją specialybę priimta vie nuolika pirmakursių iš gausaus būrio kandidatų. Programoje stu

Litvinu bei naujosios specialybės „fuksais“ Irano Islamo Respubli kos ambasadorius pažymėjo ira

dentai mokysis tarsi, dari, arabų kalbų, pažins įvairius Irano kultū

nistikos studijų svarbą geresniam

ros, religijos, istorijos, literatūros aspektus. Studentai studijuos ir senąją Avestos kultūrą, persų ci vilizacijos ir raštijos istoriją ir da bartinę islamo tradiciją. Šią pro

tautų tarpusavio supratimui ir ben dradarbiavimo plėtotei, pažadėjo studentams po pirmųjų metų stu dijų išduoti nemokamas vizas į Ira

ną, o geriausiam studentui jau po pirmųjų studijų metų padovanoti

gramą planuojama vykdyti pade dant Kopenhagos universiteto Iranistikos departamento specialis tams ERASMUS programos pa grindu. Susitikime su OC direkto

nemokamą kelionę po Iraną. Nu matomos ir studentų stažuotės Ira

riumi prof. Audriumi Beinoriumi, persų kalbos dėstytoju Algimantu

darbiavimo galimybės aptartos ir ambasadoriaus susitikime su rek

no universitetuose. įvairios Irano universitetų ir VU mokslinio bei akademinio bendra

toriumi akad. Benediktu Juodka. Tai jau ne pirmas Irano amba sadoriaus vizitas į VU ir OC. Per nai Irano ambasada Varšuvoje dovanojo OC bibliotekai vertingų

iranistikos knygų kolekciją ir per sų kalbos mokymo priemonių. Taip pat ambasada finansavo pa lydovinės TV įrengimą OC, o tai leidžia studijuojantiems persų kal bą žiūrėti įvairius Irano televizijos

kanalus persų, anglų ir arabų kal bomis, taip pat daugelio kitų Arti mųjų Rytų šalių tiesiogines TV ka nalų transliacijas. OC inform.

Naujoji laida studentams „Studentas IV" Nuo šių metų rugpjūčio 19 dienos televizijos eteryje pasirodė nauja laida studentams. Tai -„Studentas TV“, kuri bus transliuojama kiekvieną šeštadienį 14.00 vai. per TV1 kanalą. rašto darbų plagijavimas, dėstyto

porteriai. Beveik visi komandos na riai yra studentai, degantys noru

Tai pirmoji tokio pobūdžio lai

jų kompetencija ir 1.1. Taip pat bus kalbinami įvairūs žymūs mokslo,

dirbti dėl bendros idėjos, aktualiai kalbėti savo bendraamžiams apie

da ne tik Lietuvoje, bet ir visoje

meno ir pramogų pasaulio žmonės,

Europoje. Pagaliau studentai tu rės savo langą, per kurį galės daug efektyviau, informatyviau, aktyviau kalbėti apie akademinio

kurie pasakos apie savo studijų lai kus; nuotaiką praskaidrins-nedidelė humoro atkarpėlė iš studentiško

savo problemas ir taip pat išban dyti save šioje naujoje sferoje. įdo mu, kad komandoje nedirba nė vienas profesionalus žurnalistas,

gyvenimo. O „Forum Cinemas“

tad televizijos profesionalams šį

ir kasdienio gyvenimo aktualijas bei problemas ir būti išgirsti.

pristatys savaitės populiariausių studentiškų filmų penketuką.

Laidą sudarys 5 rubrikos: Studentorama, Man ne dzinn.., Kai aš

pirmąjį studentų bandymą nederė tų vertinti per daug griežtai. Nors ši laidelė pirmiausia skir

buvo brandinama visus metus.

buvau, Paskaitėlės ir Top5.

Daug laiko ir pastangų prireikė ne

ta studijuojančiam bei studentau jančiam jaunimui, tačiau tikrai ne

Jose bus kalbama apie studen tui svarbias naujienas, švietimo ir

tik kuriant laidos koncepciją, bet ir ieškant rėmėjų bei formuojant ko

ekraną akį jų tėvai bei seneliai,

mokslo naujoves, bus svarstomos

mandą, kurią sudaro režisierė, ve dėjas, rinkodaros vadybininkas, viešųjų ryšių atstovė, stilistė bei re

Renata ŽIUKAITĖ

įvairios problemos, pvz., bendra bučių klausimas, studijų kokybė,

Idėja kurti tokią laidą kilo LSAS ir

nusivils užmetę akį į televizoriaus

norintys prisiminti savo studijų metus bei labiau suprasti savo besimokančius vaikus.

Kviečia rinktis discipliną VU Sveikatos ir sporto centras kviečia studentus rinktis discipliną KŪNO KULTŪRA IR ĮVADAS Į SVEIKĄ GYVENSENĄ (2 kred.). Taip pat bus galima pasirinkti Jums patinkančią sporto šaką meistriškumui kelti, galėsite atstovauti Universiteto rinktinėms. Siūlomas tvarkaraštis, skelbiamas internetiniame pus

lapyje www.ssc.vu.lt, yra preliminarus, konkretus pratybų laikas bus derinamas atsižvelgiant j studentų daugumos poreikius. Maloniai kviečiame. SSC administracija

Personalo direkcija INFORMUOJA Vilniaus universiteto Personalo direkcija ir „Uni versitas Vilnensis" pradeda tiesioginį dialogą su Universiteto darbuotojais nuolatinėje rubrikoje, kurią sąlyginai pavadinome „Personalo direkci-. ja informuoja“. “Don‘t rln< u« and ve von't ring Nuo šiol toje pačioje laikraščio vietoje planuo jame Universiteto darbuotojus informuoti apie naujai priimtus įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Senato bei Senato komisijos, Rektorato sprendimus personalo klausimais. Taip pat skelbsime konkursus laisvoms etatinėms pedagoginio-mokslinio personalo vietoms užimti bei informaciją apie galimybę kelti kvalifikaciją ir darbuotojų paiešką Universitete. Personalo direkcija sveikina Universiteto darbuotojus su prasidėjusiais nau jaisiais mokslo metais, linki visokeriopos sėkmės ir tikisi abipusio dialogo visiems mums rūpimais klausimais. Personalo direktorius dr. R. Lukoševičius

VILNIAUS UNIVERSITETO AKADEMINĖS ETIKOS KOMISIJOS SPRENDIMAS Dėl Rimanto Šimanėlio veiksmų akademinės etikos požiūriu 2006 m. liepos 10 d. Vilnius Vilniaus universiteto akademinės eti kos komisija, išnagrinėjusi Vilniaus uni versiteto Rektoriaus 2006 m. birželio 29 d. pareiškimą įvertinti Matematikos ir in formatikos fakulteto 4 kurso studento Ri manto Šimanėlio veiksmus Šv. Jonų baž nyčioje 2006 m. birželio 27 d. vykusioje diplomų įteikimo ceremonijoje, nusprendė: 1. Studijų baigimo oficialioje šventinė je procedūroje, tuo labiau vykstančioje Šv. Jonų bažnyčioje, absolventu tam pančio Rimanto Šimanėlio veiksmai, ku riais jis sąmoningai viešai sudegino gau tą diplomą (oficialų dokumentą), yra nuo monės išraiška, kurios forma (būdas, laikas ir vieta) peržengia Universiteto bendruomenės narių etiškos saviraiš kos laisvės ribas. 2. Raštu įspėti Rimantą Šimanėlj, kad minėtais veiksmais pažeistas Vilniaus universiteto akademinės etikos kodek sas, t. y. jame įtvirtintas atsakingo nau dojimosi saviraiškos laisve ir akade mine laisve principas, kritinių idėjų reiš kimo, kritinio mąstymo tradicijos bei at viro svarstymo atmosferos palaikymo principai, taip pat Universiteto ben druomenės narių santykių, kurie turi būti grindžiami pagarba ir pasitikėji mu, principai.

3. Rekomenduoti Vilniaus universiteto studentų savivaldos organizacijoms, Matematikos ir informatikos fakulteto Ta rybai aptarti bendruomenės nario pro testo aktą, siekiant išsiaiškinti studijų tvar kos problemas, taigi ir galimas nepa kankamo akademinio profesionalumo apraiškas organizavimo lygmenyje (apie aptarimo rezultatus informuoti Uni versiteto Senatą). Tačiau, net jei išaiškė tų akademinio neprofesionalumo ap raiškos, pažymėtina, kad galiojantys Universiteto Študijų nuostatai, kiti Uni

versiteto vidaus tvarkos dokumentai ir besiformuojanti akademinės etikos prie žiūros tvarka užtikrina pakankamai veiksmingas galimybes ginti studentų teises (korektišku būdu ir laiku). Turint tai omenyje ir atsižvelgiant, kad Komisi joje iki minėtos diplomų teikimo dienos negauta jokių R. Šimanėlio kreipimųsi ar nusiskundimų, neabejotina, kad jaunat viško radikalizmo kupini kolegos veiks mai (nepriklausomai nuo jų motyvų ar intencijų) pažemino Universitetą ir jo ben druomenę. 4. Informuoti visuomenę apie Rimanto Šimanėlio veiksmų, sukėlusių platų re zonansą, vertinimą, šį sprendimą atitin kamai publikuojant. Komisijos pirmininkas prof. dr. E. Šileikis

Sveikatos ir sporto centre Saulėtekyje atidaryta nauja sporto salė Rugsėjo 6 d. Sveikatos ir sporto centre Saulėtekio duris atvėrė nauja sporto salė antrajame aukšte. Salė suremontuota mecenatų Vidmanto Kučinsko ir Ramūno Malinausko lėšomis.

Renata ŽIŪKAITĖ Parketu išklotoje salėje galės tre niruotis ne tik aerobikos mėgėjai, bet ir naujos sporto šakos Universitete sportinių šokių - poros. Salėje buvo ne tik pakeista iki šiol buvusi nepa togi kiliminė danga, bet ir pastatyti nauji treniruokliai bei modernus mu zikinis centras. Sportiniai šokiai - dar viena intelektuali sporto šaka, pa pildžiusi centre kultivuojamų sporto šakų įvairovę. Per atidarymo iškilmes šokėjas, VU Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto III kurso studentas Justas Kučinskas pastebėjo: „Šokis yra menas ir sportas kartu. Šokis nė ra tik išmoktas judesys, jame slypi gili filosofija“. Kartu su Teisės fakul teto I kurso studente Agne Malinaus kaite jie sušoko tris temperamentin gus Lotynų Amerikos šokius: rum-

Naujosios salės parketą pirmieji išbandė Agnė Malinauskaitė ir Justas Kučinskas. V. Naujiko nuotr. bą, čia čia čia ir džaivą. Atidarymo iškilmėse dalyvavęs rektorius akad. Benediktas Juodka savo sveikinimo kalboje padėkojo kompanijos „Arvi“ savininkams me cenatams V. Kučinskui ir R. Mali nauskui ir pasidžiaugė, kad VU stu dentai turės daugiau galimybių spor tuoti ir pailsėti po varginančio proti nio darbo. Rektorius taip pat įteikė padėkos raštą studentui Justui Ku činskui už pasiekimus ir pergales aukšto lygio Lotynų Amerikos šokių čempionatuose ir konkursuose.

universitas

2006 rugsėjis

--------------------------------------------------------------- vilnensis

w aprojektai___________

Kuriama moderni internų vadovų tobulinimosi sistema Doc. Algirdas UTKUS, VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, projekto valdymo grupės narys

Rasa ABELYTĖ, projekto VU koordinatorė Projektas tęsis iki 2008 m. va sario 29 d. 94,99 proc. lėšų jam skirta iš Europos socialinio fondo ir iš Lietuvos Respublikos bendro jo finansavimo fondo (atitinkamai 515100 Lt ir 137291 Lt); 5,01 proc. dengia projekto vykdytojai - VU ir KMU. Europos Bendrijos Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyvos

93/16/EEB, skirtos palengvinti lais vą gydytojų judėjimą ir jų diplo mų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių doku

mentų abipusį pripažinimą, 23

straipsnyje nurodoma, kad asme nys, norintys pradėti ir verstis gy dytojo praktika, turi turėti diplomą, pažymėjimą arba kitą oficialų me diko kvalifikaciją patvirtinantį do

kumentą, kurie garantuoja, kad vi sų studijų laikotarpiu toks asmuo įgijo reikalingą klinikinę patirtį li

’SffiPD

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

KURKIME ATEITĮ KARTU

2005 metų kovo 16 d. pradėtas vykdyti Vilniaus universite to ir Kauno medicinos universiteto projektas „Modernios dėstytojų, dirbančių Lietuvos universitetuose internatūros programose, kvalifikacijos tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“. Svarbiausias projekto tikslas - iki 2008 m. vasario sukurti ir įdiegti šiuolaikiškq, pritaikytą nuotolinėms studijoms internų vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.

suteiktą medicinos gydytojo pro fesinę kvalifikaciją. Bendrąją medicinos praktiką in-

ternai atlieka universitetų tam tiks lui atrinktose sveikatos priežiūros

įstaigose (internatūros bazėse) ligoninėse (išskyrus universiteti nes), jų konsultacinėse poliklini

kose, pirminiuose sveikatos prie žiūros centruose. Jų darbui vado vauja ir prižiūri internų vadovas universiteto dėstytojas. Juo tam pa sveikatos priežiūros specialis tas, dirbantis internatūros bazėje. Medicinos internatūros studijų programą sudaro keturi ciklai: vai kų ligos, akušerija ir ginekologija, vidaus ligos, chirurgija ir ortopedija-traumatologija. Studijos vyks

ta ir ligoninėje, ir poliklinikoje, ir pirminiame sveikatos priežiūros centre. Galima skirti dvi internatū ros programos dalis: 1) dažniau

EUROPOS SĄJUNGA f uroprt. mUMMt foedo

ros centrų atitinka internatūros ba zių reikalavimus. Nuo 2002 metų j universitetines medicinos studi jas pradėta priimti daugiau stu dentų. Todėl jau 2008 metais in ternatūros bazėmis turėtų tapti be

kiama informacija, nes vyresnės kartos gydytojai prastai moka užsienio kalbas. Šio projekto pagrindinis tikslas - iki 2007 metų sukurti ir įdiegti modernią dėstytojų, dirbančių

Lietuvos universitetuose interna tūros programose, kvalifikacijos tobulinimosi sistemą. Kad tikslas būtų pasiektas, keliami šie užda viniai: 1. Parengti bei pateikti dėstytojų internų vadovų - kompiuterinio raštingumo, pedagoginės kom petencijos bei šešias dalykinės

veik visos respublikos ligoninės ir beveik dvigubai daugiau pirminių asmens sveikatos priežiūros cen

kompetencijos tobulinimo pro gramas. Tobulinimo kursų pro gramos jau parengtos, šiame

trų. Tuo pačiu daugės ir internų vadovų.

darbe dalyvavo 46 VU ir KMU pedagogai: profesoriai, docen

Svarbiausios su internatūros

tai ir lektoriai. 2.Organizuoti internų vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal parengtas programas nuotolinių studijų būdu. Jie pra sidės 2006 m. rugsėjo mėn. ir

studijomis susijusios problemos yra nulemtos decentralizuotos in

ternų studijos sistemos, vykdomos pagal unifikuotą programą. Kon statuojama, kad dėl regionuose dirbančių gydytojų ribotų profesi

nio tobulinimo galimybių skiriasi dėstytojų - internų vadovų - kom petencija. Šie skirtumai yra dėl šių priežasčių: nelanksčios gydytojų specialistų profesinio tobulinimo sistemos, dėl to, kad nėra šiuolai

bus vykdomi iki projekto pabai gos. Internų vadovai galės kel ti savo kvalifikaciją dviejuose kursuose - pedagoginės kom petencijos ir dalykiniame - pa

kiškos, lanksčios ir standartizuo

diagnostika ir gydymas, norma laus nėštumo diagnostika ir prie žiūra, normalaus gimdymo prie žiūra; 2) pavojingų gyvybei būklių

tos rezidentūros ir internatūros

mėjimai. Kompiuterinio raštin

studijų valdymo formos, dėl ribotų regionuose dirbančių internų va

gumo ugdymo kursai numatyti

dicinos studijų dalis, kurių metu asmuo studijuoja ir atlieka ben drąją medicinos praktiką internų vadovo prižiūrimas ir įgyja ben ir klinikinės patirties“. Baigusiems šias studijas išduodamas interna

dėstytojai - internų vadovai. To dėl svarbu, kad kiekvienoje inter natūros bazėje būtų kompetentin gų visų šių medicinos praktikos sričių specialistų. Šiuo metu 37 ligoninės ir 40 pir

tūros pažymėjimas, nurodantis

minių asmens sveikatos priežiū

drosios medicinos žinių, įgūdžių

Europos Sąjungos šalyse sen

goja konkurencijos augimą, to

buvėse ypatingai pabrėžiama

dėl, viena vertus, jaunam specia

bendrųjų kompetencijų ugdymo svarba, užtikrinant laisvą aukštų

listui nuolat keliami nauji reika lavimai išlikti kompetentingam sa vo srityje, gilinti žinias, tobulinti

visuomenės psichikos sveikata; vidaus ligos; akušerija ir ginekologija; chirurgija; • ortopedija-traumatologija. VU dėstytojai (prof. D. Gailienė, • • • •

prof. R Kaltenis, doc. D. Pūras, doc. A. Germanavičius, dr. R. Van-

kevičienė, dr. G. Daubaras) paren gė Vaikų ligų ir Visuomenės psi

chikos sveikatos kursus. Internatūros dėstytojai, baigę šiuos kursus: • patobulins profesinę kvalifikaci ją neišvykę iš darbo vietos ir ga lės pateikti atnaujintas žinias sa vo studentams; • įgys pedagogikos ir bendravimo įgūdžių, kurie būtini dėstant in

ternatūros programoje;

tos pačios srities specialistų skai

liniams renginiams valdyti. Ji

tarp gydytojų. Projekto vadovė - KMU Podip lominių studijų centro prodekanė doc. Danutė Bierontienė, tiesiogiai atsakinga už projekto diegimo ir vykdymo stebėjimą. Detalesnė informacija apie

čiaus), mokymosi priemonių, me

funkcionuos VU ir KMU podip lominių studijų centruose, taip

nuotolinių tobulinimo kursų tvar karaštį bus skelbiama medicininė

pat bus sudarytos sąlygos tvar kyti rašytinę, vaizdinę ir elektro

ninę informaciją, administruoti

je spaudoje. Siūlome pasinaudoti būsimomis galimybėmis tobulin tis neišvykstant iš namų.

dovų tobulinimo galimybių (sudė tinga išvykti į ilgesnius universite tinius tobulinimo kursus iš mažes nių asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl mažo jose dirbančių

dicinos literatūros trūkumo regio nuose. Be to, dar nepakankamas internetinis ryšys, o jam esant ribota galimybė pasinaudoti patei

VU Karjeros centre sprendžiama magistrantų bendrųjų kompeten cijų ugdymo problema Šiandieninė ekonomika sąly

profesinės kvalifikacijos kėlimo kursų programas: • vaikų ligos;

jų kursuose; • propaguos nuotolinį mokymą

ginekologinių, chirurginių ligų

bės 2003 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ numatyta, kad ši klinikinė patirtis

diagnostika ir gydymas. Interna tūros metu vienam internui pasi keisdami vadovauja mažiausiai 7

dėstytojai parengė šešias 120

• įgis arba sustiprins darbo kom piuteriu įgūdžius bei galės stu dijuoti kituose nuotolinių studi

siai pasitaikančių vaikų, vidaus,

apibūdinamoje kaip „ne ilgesnė kaip vienų metų (40 kreditų) me

saugoti informaciją. Vykdant šį projektą buvo apmo kyta 80 dėstytojų (VU - 30, KMU 50) internų vadovų, jie parengs kvalifikacijos kėlimo kursus. Šie

gal specialybę. Baigus kursus bus išduodami universitetiniai tobulinimo kursų baigimo pažy

goninėje. Lietuvos Respublikos Vyriausy

įgyjama medicinos internatūroje,

duomenų bazes, pasidalyti, per duoti, keisti, kartotinai vartoti ir

gydytojams, neturintiems pa kankamai įgūdžių dirbti kom piuteriu. 3. Sukurti internetinę svetainę, skir

tą kvalifikacijos kėlimo kursams, internatūros studijoms bei moks

publikos valstybės biudžeto lė

cijose, siekiant užtikrinti įsidar

Tenkinant šiandieninės darbo rinkos poreikius, š. m. birželio 1

šos (83 860 Lt arba 6,61 proc. viso projekto biudžeto). Projekto

binusių magistrantų glaudesnį grįžtamąjį ryšį su aukštosiomis

trukmė - 24 mėnesiai, numato

mokyklomis ir padidinti magist-

d. Vilniaus universiteto Karjeros

ma projekto pabaiga - 2008 m.

centre pradėtas įgyvendinti BPD

gegužės 31 d.

rantūros studijų lankstumą;

• magistrantų karjeros studijos

jų mokyklų absolventų judėjimą ir

2004-ESF-2.5.0-03-05/0099 pro

Pagrindinis projekto tikslas -

rezultatai bei išvados pasitar

galimybę įsidarbinti ES šalyse.

jektas „Vilniaus universiteto Kar

užtikrinti magistrantų bendrųjų

profesinius įgūdžius, lengvai pri

Lietuvos aukštųjų mokyklų absol

jeros centro veikla organizuojant

gebėjimų praktinį ugdymą, sie

naus Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai

sitaikyti prie nuolat kintančių dar

ventai nepakankamai sėkmingai

magistrantų bendrųjų kompeten

kiant palengvinti jų integraciją į

formuojant aukštojo mokslo

binės veiklos reikalavimų, o, kita

konkuruoja atviroje ES darbo rin

cijų, atitinkančių darbo rinkos po

darbo rinką ir padidinti konkuren

vertus, akcentuojama bendrųjų

koje, nes akademinės universite

reikius, praktinį ugdymą“ pagal

cingumą, tokiu būdu netiesiogiai

kompetencijų svarba tam, kad

tų studijų programos yra skirtos ug

Lietuvos 2004-2006 metų ben

skatinant Lietuvos ūkio potencia

• tyrimų rezultatai bus naudingi aukštojo mokslo ir profesinio

rengiami darbui žmonės būtų kū

dyti dalykinę studento kompeten

rybingi, inteligentiški, mokėtų pri

ciją, o bendrųjų kompetencijų ug

drojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmogiškųjų ištek

lo augimą. Laukiami projekto rezultatai turės

centrų veikloje, teikiant ir tobu

taikyti savo žinias ir gebėjimus

dymas pasiekiamas papildomai

lių kokybės gerinimas mokslinių

platų poveikį dėl šių priežasčių:

linant profesinio konsultavimo

naujose situacijose, pastebėtų

mokantis. Atlikus darbo rinkos ty

tyrimų ir inovacijų srityje“.

• patirtis, įgyta kuriant bendrųjų

ir orientavimo paslaugas bei

problemas, priimtų pagrįstus

rimus paaiškėjo, kad net 42 proc.

Projekto finansavimo šaltinis -

kompetencijų ugdymo ir verti

bus pasklebti moksliniuose

sprendimus, orientuotųsi sudėtin

darbdavių mano, jog aukštųjų mo

nimo modelius bei vieningą

straipsniuose, projekto ataskai

guose socialiniuose santykiuose,

magistrantų karjeros monito

toje ir baigiamojoje projekto

gebėtų bendrauti ir bendradar

kyklų absolventams nepakanka bendrųjų gebėjimų, 85 proc. aukš

Europos socialinio fondo para mos lėšos, kurios sudaro didžią ją projektui įgyvendinti reikalin

ringo sistemą, galės būti pritai

konferencijoje.

biauti bei mokytųsi visą gyveni

tųjų mokyklų absolventų taip pat

gų lėšų dalį - 1 184 812 litų (arba

kyta Lietuvos aukštojo mokslo

VU Karjeros centro

mą.

pabrėžė jų trūkumą.

93,39 proc.) bei Lietuvos Res-

bei profesinio rengimo institu

inform.

plėtros strategiją;

rengimo institucijų karjeros

universitas

2006 rugsėjis

vilnensis

projektai

k koko

Filologijos fakulteto lituanistikos projektai: tikslai ir rezultatai Dr. Daiva SINKEVIČIŪTĖ FilF vykdomas projektas LITTERA (vadovė prof. E. Jakaitienė), 2005 m. iš visų Lietuvos humani tarų projektų gavęs didžiausią pa ramą, yra skirtas tapatybės tyri mams. Projekte skirtingų sričių hu manitarai - literatai, kalbininkai, etnologai - kompleksiškai siekė nagrinėti lietuvių tapatybės raidą, siejančią jų visų tyrimus. Projekto dalyvių darbai jau baigiami rengti spaudai, o tyrimų rezultatai bus apibendrinti 2006 m. spalio mėn. 13-14 d. įvyksiančioje tarptautinė je konferencijoje. LITTERA turi kuo pasigirti - parašytas 41 mokslo straipsnis, atlikti 3 šaltinių vertimai, suorganizuotos 4 ekspedicijos, įvyko 9 tarpdisciplininiai semina rai ir 5 stažuotės užsienio univer sitetuose. Projekto koordinatorių dr. D. Sinkevičiūtės ir dr. M. Kviet-

Šiuo metu VU aktyviai vykdomi keli iš VMS fondo finan suojami projektai pagal prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Didžiąją dalį lėšų, kurias VU gauna iš humanitarų vykdomų projektų, koordi nuoja FilF lituanistai. kausko - nuomone, svarbiausia buvo inicijuoti tarpdalykinį ben dradarbiavimą, kuris sietų skirtin gų sričių humanitarus. Atrodo, kad šis tikslas jau pasiektas. 2006 m. VMS fondui padalijus papildomą milijoną litų lituanisti kai, FilF humanitarų projektai taip pat neliko be dėmesio. Atrodo, kad vienas svarbiausių VMS fondo fi nansuotų projektų yra BALTNEXUS (vadovas dr. M. Kviekauskas), skir tas šiuolaikinei lituanistikos ir bal tistikos mokslo plėtrai - tarptauti niam mokslinės informacijos ir bendradarbiavimo tinklui kurti. Pa grindiniai projekto BALTNEXUS vykdytojai yra FilF lituanistai ir MIF

informatikai. Kuriamas tarptautinis tinklas, kuris veiks kaip nuolatinių mokslinių-informacinių kontaktų centras, yra pradžia tolesnės bal tistikos mokslo plėtros programos, šiuo metu planuojamos VU FilF li tuanistų. BALTNEXUS, jungsiantis daugiau nei 30 Lietuvos ir užsie nio institucijų, yra atviras visoms suinteresuotoms mokslo įstai goms, vykdančioms lituanistinio ar baltistinio pobūdžio veiklą. Taip pat FilF lituanistai gavo pi nigų kurti mokslo žurnalą „Lietu vių kalba“, kuris bus skirtas aktu alioms dabartinės lietuvių kalbos problemoms nagrinėti (vadovas dr. A. Smetona). Filologams nuo-

VU Vokiečių filologijos katedros Leonardo da Vinčio mobilumo projektas įsibėgėja Vaiva ŽEIMANTIENĖ, projekto darbo grupės vadovė 2006 m. liepą iš dvi savaites tru kusio mainų vizito Berlyno Humboldtų universitete (Vokietija) grį žo du VU Vokiečių filologijos ka tedros dėstytojai - docentė Jurgi ta Kohrs ir asistentas Aleksejus Burovas. Tai buvo pirmasis iš še šių planuojamų mainų vizitų pa gal VU Vokiečių filologijos kated ros vykdomą Leonardo da Vinčio mobilumo projektą „Užsienio kal ba kaip profesinė (teisės, verslo) kalba - inovacinės kryptys ir dės tytojų profesinės kompetencijos plėtra“. Pirmojo mainų vizito daly vius priėmė Humboldtų universi teto Vertimo ir kultūros katedra, ku

riai vadovauja profesorė Larissa Schippel. VU dėstytojai dalyvavo Vertimo ir kultūros katedros dėsty tojų seminaruose, paskaitose, ap valaus stalo diskusijose ir dirbo universiteto bibliotekoje. Vienas pagrindinių vizito tikslų buvo pa gilinti žinias užsienio kalbos kaip profesinės kalbos dėstymo srity je, susipažinti su kolegų Berlyne taikoma metodika ir pasidalyti pa tirtimi. Susipažinti su profesinės užsienio kalbos dėstymo subtily bėmis Vokiečių filologijos kated ros dėstytojams buvo ypač svar bu ir naudinga, nes šioje katedro je nuo rugsėjo pradedama vykdy ti nauja antrosios pakopos vaka rinių studijų programa „Dalykinė (teisės) kalba", kurioje dirbs šio ir būsimų mainų vizitų dalyviai. Ki tas svarbus vizito į Berlyną rezul

Mainų vizito dalyviai Berlyno Humboldtų universitete (iš kairės: Vertimo ir kultūros katedros vedėja prof. L. Schippel, MRU lėkt. L. Dantienė, katedros administratorė S. Lefevre, VU asist. A. Burovas ir VU doc. J. Kohrs)

tatas yra nauji dalykiniai ryšiai su kolegomis Berlyno Humboldtų universitete, kuriuos tikimasi plė toti ir ateityje. Kartu su VU Vokie čių filologijos katedros dėstytojais į mainų vizitą vyko ir projekto part nerio - Mykolo Romerio universi teto - dėstytoja Laimutė Dantienė. Apie profesinės kalbos moky mo specialistų dalyvavimą mainų programoje ir įgytą tarptautinę pa tirtį liudija visiems mainų daly viams įteiktas Europass mobilumo dokumentas. ES Leonardo da Vinčio progra mos mobilumo projektą VU Vokie čių filologijos katedra vykdo nuo 2006 m. birželio 1 d. Projekte da lyvauja trijų Lietuvos aukštųjų mo kyklų (Vilniaus universiteto, Myko lo Romerio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto) dėstytojai, profesinės kalbos mokymo specia listai. Pagal programą 16 užsie nio kalbos dėstytojų iš Lietuvos galės pasitobulinti penkių Euro pos šalių (Austrijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos) aukš tųjų mokyklų profesinių kalbų mo kymo ir vertimo centruose. Vyk dant projektą dėstytojai susipažins su pažangiausia profesinės užsie nio kalbos dėstymo metodika, mo derniomis dėstymo technologijo mis, naujausia specialiąja moky mo medžiaga ir priemonėmis, ste bės ir analizuos profesinės užsie nio kalbos mokymo procesą įvai rių šalių aukštosiose mokyklose. Grįžę iš vizitų dėstytojai galės skleisti ir pritaikyti sukauptą infor maciją ir patirtį Lietuvos aukšto siose mokyklose. Projektas su teiks galimybę ir trijų Lietuvos uni versitetų dėstytojams užmegzti glaudesnius ryšius, skatins jų bendradarbiavimą. Lietuvoje šį ir kitus projektus ko ordinuoja ES Leonardo da Vinčio programos koordinavimo para mos fondas (www.leonardo.lt).

Iš kairės: projekto BALTNEXUS vykdytojai: Rokas Lengvenis, dr. Daiva Sinkevičiūtė, dr. Mindaugas Kvietkauskas, dr. Margarita Kazakevičiūtė ir Eduardas Kutka. lat svarstant finansų, skirtų leidy bai, klausimus tikimasi, kad pirmos didesnės valstybės investicijos į elektroninį žurnalą padės leng viau verstis ateityje: sukurtas pro duktas leidėjams galės būti be veik nemokamas, o elektronine forma spausdinant žurnalą bus iš vengta neūkiškumo. Kadangi lei diniui planuojama suteikti formą, padėsiančią patekti j prestižinių leidinių sąrašus, todėl žurnale bus

siekiama skelbti straipsnius anglų kalba, taip skleidžiant dabartines lietuvių kalbos tyrimo problemas po visą pasaulį. Taigi FilF lituanistai yra aktyvūs VU bendruomenės nariai, ieškan tys papildomų lėšų savo idėjoms įgyvendinti. Gauti pinigai bus pa naudoti lituanistikos plėtrai, taip pat informacinėms technologijoms diegti. Reikia tikėtis, kad ateityje to kių projektų FilF bus dar daugiau.

ONENESSrečiau vartojamų ir mokomų kalbų kursų projekto grupė kviečia Jus rugsėjo 28 d., ketvirtadienį, 16 vai., atvykti į Vilniaus universiteto Teatro salę, Uni versiteto g. 3, ir susipažinti su nauja galimybe mokytis penkių Europos kalbų: estų, lenkų, lietuvių, portugalų ir suomių. Pristatoma nauja internetinė kalbų mokymosi svetainė www.oneness.vu.lt - vaisingo 5 šalių: Estijos, Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos ir Suomijos - komandų ben dradarbiavimo rezultatas. Projekto rėmėjas - „Socrates Lingua 2“ programa. Daugiau apie projektą: www1018.vu.lt

Projekto koordinatorius - VU Lituanistinių studijų katedra

Centrai E u r o p e a n U n i ve r s i t y Budapeštas Jungtinių Amerikos Valstijų magistro ir mokslų daktaro laipsnius tei kiantis universitetas, įsikūręs Vidurio Europoje. Studijos anglų kalba. CEU FALKULTETAI IR STUDIJŲ PROGRAMOS Ekonomika (MA, PhD) Aplinkosaugos mokslai ir politika (MS, PhD) Lyčių studijos (MA, PhD) Istorija (MA, PhD) Tarptautiniai santykiai ir Europos studijos (MA) Teisės studijos (LLM, MA, SJD), specializacija: Lyginamoji konstitucinė teisė Žmogaus teisės Tarptautinė verslo teisė

Viduramžių studijos (MA, PhD) Nacionalizmo studijos (MA) Filosofija (PhD) Politikos mokslai (MA, PhD) Sociologija ir antropologija (MA, PhD) Viešosios politikos programa (MPP) Taikomoji matematika (PhD) CEU Verslo mokykla

(BBA, MBA, IMM, MA)

Paraiškų padavimo datos 2007/2008 mokslo metams:

2006 lapkričio 1 d. - tiems, kurie laikys CEU organizuojamą TOEFL egzaminą. 2007 sausio 5 d. - tiems, kurie su paraiška pateiks jau išlaikyto TOEFL rezultatus.

Stipendijos: Suteikiamos stipendijos, padengiačios visas studijų išlai das. Daugiau informacijos: www.ceu.hu, Prospective Students section Priėmimo tarnyba: Nador utca 9, 1051 Budapest, Hungary Tel: (36-1) 327-3009, 327-3210. Fax: (36-1) 327-3211 E-mail: admissions@ceu.hu Koordinuojanti organizacija Lietuvoje: Studijų užsienyje informacijos centras, Saulėtekio ai. 9, VU Skaičiavimo centras, 107 kabinetas, Vilnius Tel. (370-5) 236 62 74, ei. paštas: eac@cr.vu.lt, http://eac.osf.lt

----------------------------------------------------- vilnensis------------------------------------------------ 2006 rugsėjis

aaustudijos užsienyje---------------------------------------------------------------------------

SOCRATES/ERASMUS programa: galimybės VU studentams 2006-2007 m. m. pavasario semestrą SOCRATES/ERASMUS programos konkursas 2006-2007 m. m. pavasario semestrą Dėl riboto programos finansavimo ne j visas skelbiamas vietas studentai bus siunčiami. Už studentų sąrašų eiliškumą, partnerių ir šalių, į kurias siunčiami studentai, prioritetus atsakingi fakultetų ko ordinatoriai.

2006 m. rugsėjo 1-25 dienomis vyksta SOCRATES/ ERASMUS (toliau - ERASMUS) programos konkur sas, kurio metu bus atrenkami studentai studijoms užsienyje 2006-2007 m. m. pavasario semestrą.

programa garantuoja studijų periodo pripažinimą VU.

Kaip pasirinkti universitetg

Norintys dalyvauti konkurse studentai pildo elek troninę paraiškos formą, esančią VU Tarptautinių programų Ir ryšių skyriaus svetainėje http:// www.vu.lt/lt/tpr8/.

Rinkdamiesi universitetą, kuriame norėtumėte praleisti studijų periodą, atkreipkite dėmesį į tai, • ar sutartį su šiuo universitetu turi Jūsų fakultetas. Jūs galite pretenduoti į studijų vietą tik tame universitete, su kuriuo Jūsų fakultetas turi pasirašęs dvišalę ERASMUS sutartį; • ar pasirinktame universitete yra galimybės suplanuoti studi jų programą, atitinkančią Jūsų studijų kryptį ir lygį; • kad nurodyti studijų lygiai (pagrindinės studijos, magistrantūra, doktorantūra) yra sąlyginiai. Pvz., jei Jūs esate bakalauro lygio studentas, galite pretenduoti j magistrantams ir dokto rantams skirtas vietas, su sąlyga, jei neatsiras tinkamo nuro dyto lygio kandidato ir užsienio universitetas Jus priims.

Apie atrankos rezultatus sužinosite VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus interneto svetainėje ar ba iš fakultetų ERASMUS koordinatorių ne vėliau kaip po 2 savaičių pasibaigus atrankai.

ERASMUS studijos ERASMUS programa remia 3-12 mėn. dalines studijas užsienio universitetuose, su kuriais VU fakultetai yra sudarę dvišales part nerystės sutartis dėl studentų mainų. 2005-2006 m. m. dalinėms studijoms užsienyje pagal ERASMUS programą išvyko 373 VU studentai.

Kas gali dalyvauti ERASMUS programoje Jūs galite dalyvauti ERASMUS programoje, jei: • esate bet kurios studijų pakopos VU dieninių studijų studentas; • norite išvykti 3-6 mėn. dalinėms studijoms į užsienio aukštą ją mokyklą; • iki planuojamų studijų užsienyje pradžios būsite baigę 2 pir mosios studijų pakopos kursus; • niekada nebuvote išvykęs dalinėms studijoms pagal ERASMUS programą.

ERASMUS studento teisės ERASMUS studentų teisės ir pareigos išdėstytos ERASMUS studento chartijoje. Pagrindinės jų: • ERASMUS studentas nemoka jokių akademinių mokesčių priimančiai aukštajai mokyklai (mokesčio už mokslą; regist racijos mokesčio; mokesčių už egzaminus; laboratorijų, bib liotekų mokesčių); • studijų užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai visiškai pripa žįstami ir įskaitomi į VU diplomo/laipsnio programą; • per studijų laikotarpį nenutraukiamas nacionalinės stipendi jos ir/ar paskolų mokėjimas. Taip pat: • galimas papildomas finansavimas negalią turintiems studen tams (iki 500 EUR/mėn.); • galima papildoma parama ERASMUS intensyviems kalbos kursams.

Dvišalės ERASMUS partnerystės sutartys Studijos užsienyje yra organizuojamos pagal dvišales partne rystės sutartis, kurias sudaro ERASMUS programoje bendradar biaujantys universitetai. Šiame puslapyje Jūs rasite sąrašą univer

sitetų, į kuriuos gali išvykti VU studentai 2006-2007 m. m. pavasario semestrą, ir informaciją, • kuris Vilniaus universiteto fakultetas yra studentų mainų or ganizatorius, • kiek Vilniaus universiteto studentų galėtų studijuoti užsienio universitetuose 2006-2007 m. m. pavasario semestrą ir kiek mėnesių gali trukti šios studijos; • dėl kurių krypčių ir dėl kokių studijų (pagrindinių, magistrantūros ar doktorantūros) susitarė bendradarbiaujantys uni versitetai.

jų programos, t. y. pasirašo studijų sutartį, kuri prieš studijų laiko tarpio pradžią turi būti suderinta ir su priimančia institucija. Per semestrą studentas užsienio universitete privalo surinkti 30 ECTS kreditų. Šėkmingai baigta studijų sutartyje numatyta ir suderinta

Pagrindiniai ERASMUS atrankos kriterijai Studentų atranka vykdoma fakultetuose, kurie atsakingi už ga lutinius konkurso rezultatus. Pirmenybė turėtų būti teikiama: • studentams, kurių paskutinių dviejų sesijų rezultatų vidurkis ne mažesnis kaip 8 balai; • studentams, pretenduojantiems į vietą tokiame užsienio uni versitete, kuris sudaro galimybes suplanuoti studijų progra mą, atitinkančią jo studijų kryptį ir lygį. Šis studijų užsienyje planas reikalingas tam, kad studijų periodas būtų visiškai pripažintas Vilniaus universitete; • studentams, klausiusiems ar klausantiems dalykus užsienio kalba Vilniaus universitete (informaciją apie šiuos dalykus galima rasti Vilniaus universiteto svetainėje: http://www.vu.lt/ en/studies/foreian_courses/l: • studentams, gerai mokantiems užsienio kalbą. Kiekvienas fakultetas pats nustato išvardintų atrankos kriterijų eiliškumą ir gali juos papildyti.

Kaip bus organizuojamos studijos užsienyje Konkursą laimėjusiems studentams Tarptautinių programų ir ryšių skyrius organizuoja informacinį seminarą, kurio metu suteikiama išsa mi informacija apie tolesnį studijų periodo užsienyje organizavimą. Siekiant užtikrinti studijų užsienyje periodo akademinį pripažini mą, VU su kiekvienu studentu susitaria dėl aiškiai apibrėžtos studi

Finansavimo sglygos Laimėję ERASMUS atrankos konkursą, studentai gauna ERASMUS stipendiją, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo užsie nio šalies. 2006-2007 mokslo metais stipendijų dydis yra nuo 350 iki 450 eurų per mėnesį:

Šalių grupės

Stipendija per mėnesį

Airija, Danija, Didžioji Britanija, Norvegi ja, Suomija, Švedija, Šveicarija

450 EUR

Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Nyderlandų Karalystė, Prancūzija, Portugalija, Vokietija

400 EUR

Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Turkija

350 EUR

Kadangi ERASMUS stipendija yra dalinė, t. y. nepadengia visų pragyvenimo išlaidų, visi išvykstantys studentai privalo turėti pa pildomų lėšų.

„Nulinė" ERASMUS stipendija ERASMUS programa siūlo galimybę vykti studijoms užsienyje su „nuline“ stipendija: šiuo atveju visos išlaidos bus dengiamos iš Jūsų asmeninių lėšų, tačiau naudositės visomis ERASMUS stu dento teisėmis. Jei Jūs sutiktumėte vykti į užsienio universitetą su „nuline" stipendija, t. y. turėdami tik ERASMUS studento statusą, būtinai pažymėkite tai paraiškos anketoje. „Nulinės" stipendijos laimėtojų mobilumo išlaidos gali būti den giamos iš privačių fondų, tėvų, kitų šeimos narių, darbdavių lėšų, taip pat imant paskolą iš Mokslo ir studijų fondo. Informaciją apie Mokslo ir studijų teikiamas paskolas rasite http://www.vmsfondas.lt.

Naudinga informacija Dėl dalyvavimo ERASMUS programoje konsul tuoja SOCRATES/ERASMUS institucinė koordina torė Milda Girdzijauskaitė, tel. 268 70 48, ei. p. milda.girdzijauskaite@cr.vu.lt, VU CR, 242 kab. kasdien nuo 14 iki 16.30 vai., taip pat fakultetų ERASMUS koordinatoriai. ERASMUS fakultetų koordinatorių sąrašą, ERAS MUS partnerių sąrašą su tiesioginėmis nuorodo mis į jų interneto svetaines, taip pat išsamesnės informacijos apie ERASMUS programą rasite VU Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus svetainėję http://www.vu.lt/lt/tprs/

ERASMUS programa Vilniaus universiteto studentams 2006-2007 m. m. pavasario semestrui FIZIKOS FAKULTETAS

CHEMIJOS FAKULTETAS ERASMUS partneris Masaryk University Universitat Ttibingen Aarhus Universitet Universite D'Orleans Universite D'Orleans The Nonvegian University of Science and Technology (NTNŲĮ Abant Ižai BavMl Univenurv

ERASMUS kodas CZBRNO05 DTUBINGE01 DK ARHUSOl FORLEANS01 FORLEANS01

Studijų sritis Chemija 13.3 Chemija 13.3 Chemija 13.3 Cheminė inžinerija 06.3 Chemija 13.3

N TRONDHEOl TR BOLUOl

Chemija 13.3 Chemija 13.3

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

1 i

5 5

MagistrantDra lfOKiora niūra Studentų Mėnesių 1 Studentų Mėnesių skaičius skaičius \ kaičius 1 skaičius 1 3 1 . . 4 15 3 6 1

1 1

5 5

_________

ERASMUS partneris Universiteit Geni Technische Universitat Dresden TU Bergakademie Freibęrg Universitat Hannover University of Copenhagen University of Ąngers Universite du Maine Universite Louis Pasteur Strasbourgl

ERASMUS kodas BGENT0I D DRESDEN02 DFREIBER01 D HANNOVEOI DK KOBENHA01 FANGERS01 F LEMANS01 FSTRASBO01

Studijų sritis Fizika 13.2 Fizika 13.2 Fizika 13.2 Fizika 13.2 Fizika 132 Fizika 132 Fizika 132 Fizika 132

G ATH1NE01 I PADOVAOI I VARESE02 PLGDANSK02 TR BOLUOl U K GLASGOW01

Fizika 13.2 Fizika 132 Branduolinė Fizika 13.5 Gamtos mokslai 13.0 Fizika 132 Fizika 13.2

ės studijos Mėnesių skaičius 5

Studentų skaičius 1

Magistrai turą Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

1 2 1

5 10 6

1 I 2 I

5 5 10 6

1 1 1 1 1

5 5 5 5.... 5

5 5 5

1 2

— 1

s —

NationaJ & Kapodisirian UnivCTsily of

CHEMIJOS INSTITUTAS ERASMUS partneris Gdamk Univtralv of Technology

ERASMUS kodas PL GDANSK02

Studijų sritis Chemija 13.3

jvgruuin es stuaijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Magistro/ Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Studentų] Mėnesiu skaičius . 1 1 12 1

Athęns Univ^rsita degli Studi (ii Padovg Universita degli Studi dcll’ Insubria Gdansk University of Technology Abant Izzet Baysal University University ofGlaseow

1 !1

r L

________ ■

universitas

2006 rugsėjis

Komunikacijos fak. tęsinys

ERASMUS programa Vilniaus universiteto studentams 2006-2007 m. m. pavasario semestrui

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS

Atkelta iš p. 8 FILOLOGIJOS FAKULTETAS ERASMUS partneris

ERASMUS kodas

Universitą degli Studi di Genovą

1 GENOVAOI

Universitą degli Studi di Lccce Univęrsita Cattolica de) Sacro Cuore

ILECCE01 I MILANO03

Univęrsita dedi Studi di Pavia

1 PAVIA01

Universitą dedi Studi di Udine

I UDINE01

Universitv Colleee Cork

IRLCORK01

Daugavpils universitąte

LV DAUGAVP01

Latvi jas Universitąte

LV RIGA01

Lątviias Universitąte

LV RIGA01

Univetsiletel i Bereen

N BERGENO 1

Universitete! i Osle Univernidade de Coimbra

NOSLOOl P COIMBRA 01

University of Silesia

PL KATOW1C01

Pedagogical Universitv of Kielce

PL KIELCE02

PedagogįęąLUni versite of Kielce

PLKIELCE02

ColleEiujn N^inus NięoĮąus Copcrnicus Universitv

PL POZNANOl PLTORUNOl

Gotebores universitel

S GOTE BORO 1

Lunds universitel

S LUNDO!

SSTOKHOOl

Uoosala Univraitt

S UPPSALA01

Univaiitv ot )<xmm

SFJOENSUUOl

Studijų sritis Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Šiuolaikinės EB kalbos 09.1 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Bendroji ir lyginamoji literatūra 09.2 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Humanitariniai mokslai 08.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Šiuolaikinės EB kalbos 09.1

ės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

2 3

10 9

Magistrantūm Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Doktorantam Studentų Mėnesių skaičius

Socialinis darbas 14.5 Socialiniai mokslai 14.0 Socialiniai mokslai 14.0 Socialiniai mokslai 14.0 Psichologija 14.4 Socialinis darbas 14.5 Psichologija 14.4 Socialinis darbas 14.5 Socialiniai mokslai 14.0 Sociologija 14.2 Filosofija 08.1 Socialiniai mokslai 14.0 Socialinis darbas 14.5 Humanitariniai mokslai 08.0 Socialiniai mokslai 14.0 Edukologija 05.7 Socialinis darbas 14.5

.1 — -——.

F VERSAILII I BENEVEN02

Geografija 07.1 Biologija 13.1 Mikrobiologija, biotechnologija 13.4 Mikrobiologija, biotechnologija 13.4 Biologija 13.1 Kiti gamtos mokslai 13.9 Gamtos mokslai 13.0 Biologija 13.1 Biologija 13.1 Gamtos mokslai 13.0 Gamtos mokslai 13.0

I MILANO01

Universitą dedi Studi di Trieste Hogskolen j Telemark Hoeskolan 1 Skovde Karolinska Institutet Karolinska Institutet Gazi Universitv Abant Izzet Bavsal Universitv

1 TRIESTE01 N PORSGRUOI SSKOVDEOI S STOKHO03 S STOKHO03 TR ANKARA02 TR BOLUOI TR KAHRAMA0I

Studijų sritis Geodezija, kartografija 07.6

NL DEVENTE02

Universiteit Utrecht

NLGRONING03 N L UTRECHTO 1

Įpslituto Politecnico de Beja

PBEJA01

Uniwcrsvtct Jagicllonski w Krakowic

PL KRAKOW0l

Nicolaus.Copęmięus Universitv

PLTORUNOl

Uniwcrsvtet Warszawski Collegium Civitąs HdžskoĮan 1 Boras

PL WARSZAW0l PL WARSZAW35 S BORAS0I

Lunds universitel Universitv of JvvąskyĮa Universitv of Oulu

S LUND0I SFJYVASKY01 SFOULU01

Batoveh.r Umvervilv

TR 1STANBU08

3 1

15 6

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius 1 5

1 1

5 5

Magistrantūm Studentų Mėnesių skaičius skaičius

ttoktomntl Studentų Mėnesių skaičius Raičius

6 2

1 1 2

5 5 8

1 1

5 5

1 1 1

6 5 6

------------- -

-----------

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

....

Magistrantam Studentų Mėnesių skaičius skaičius 6 1

6 5 10 4

Mėnesių skaičius

--------

1 2

3 1 2 1 2

18 5 10 5 10

4 2 1 1 1 2 1 1 1

12 12 6 6 4 10 6 3 3

5 10

Studijų sritis

Brandenburgische Techniscte Universitat Cottbus TedmisdK UjnYcrsilalDręsdcū Universitat Hamburg Roskilde Universitetscentcr Groupe Sup de Co Amiens Picardie Universitą di Bologna Hogskolen i Bergen Pedagogįcal Universitv of KJelcę Szczecin University UnivmilvMmiBel

DCOTTBUS01 D DRESDEN02 D HAMBURG0I DK ROSK1LD01 F AMIENS05 1 BOLOGNAOI N BERGEN05 PL KIELCE02 PL SZCZECI01 SK BANSK01

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Ekonomika 14.3 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Edukacija, mokytojų ruošimas 05.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Socialiniai mokslai 14.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius 1 6

Magistrantam Studentų Mėnesių skaičius skaičius

—

■

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

ERASMUS partneris Univeiste de Neuduld Universitat de V Renčia Uniwersvtet Jągiellonski w Krakosvjg Wroclaw Medical University Wroclaw Medical Universitv Malmil hogrtola Ondokužmayis Univmdv

Studijų sritis Visuomenės sveikata 12.7 Stomatologija 12.3 Stomatologija 12.3 Medicina 12.1 Stomatologija 12.3 Stomatologija 12.3 Stomatologija 12.3

ERASMUS kodas CH NEUCHAT01 E VALENCI0I PL KRAKOW01 PL WROCLAW05 PL WROCLAW05 S MALMO01 TRSAMSUN01

1 1

6 5

1 1 1 3 1

6 5 5 9 6

5 5

1 1

5 6

1 1

6 5

1 2

5 10

1 1 1

6 5 6

1 1 1

6 5 6

Mėnesių skaičius

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

1 2

3 10

Magistrantūm Studentų Mėnesių skaičius skaičius 2 1 1 1

10 5 5 5

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

5 5

I 1

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Magistmntūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius 1 5 2 6

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

---------- —

5 5

1 i

------ --------

5 6

1 2

...............

ERASMUS kodas A E1SENST01 B LEUVEN 18 CH ZUR1CH07 D GREIFS01 DK AALBORG0I DK ROSKILD04 F LILLE01 GVOLOSOl PL WARSZAW01 PL WARSZAW01 S UPPSALA0I

Studijų sritis Informatika 11.3 Informatika 11.3 Informatika 11.3 Matematika, informatika 11.0 Dirbtinis intelektas 11.4 Informatika 11.3 Matematika, informatika 11.0 Dirbtinis intelektas 11.4 Matematika 11.1 Informatika 11.3 Dirbtinis intelektas 11.4

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius 1 5 2 10

3 2

Magistramtiru Studentų Mėnesių skaičius skaičius

I 2 1

5 10 5

1 1 1 1

5 6 6 5

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

—

15 12

ORIENTALISTIKOS CENTRAS ERASMUS kodas DK KOBENHAOI

Studijų sritis Kiti humanitariniai mokslai 08.9

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius 1 5

Magistmntūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius 1 5

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius 2 10

Magistmntūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius 5 I

Studentų ^Mėnesių Į skaičius skaičius

■

TEISĖS FAKULTETAS ERASMUS kodas A SALZBUR01 BGF.NT01 BG BLAGOEV02 CH FRIBOUROI CH NEUCHAT0I CH ZURICH01 D BERLIN01 D FRANKFU01 D FREIBURG DGREIFS01 D HEIDELB01 D KONSTANZOI D MUNSTER0I E PAMPLON02 E ZARAGOZOI F GRENOBL02 FPARIS10 1 MILANO03 I PALERMOOl 1 P1SA01 LV RIGA01 PL. LODZ01 PLLUBLIN0I

ERASMUS partneris Universitat Salzburg UniveisiBilGem Nsffifeįt RiLsk) Sx>tirV/est University Bkigoevrad Universite de Fribourg Ųnivertilc de Neuelialel Universitat Zurich Fjcic Universitat Beriją >. W.Goelhe Umveisilal Fnmkfun (Mainl

ERASM US partneris Fadlhoęh^hulc.Burgęnland Katholieke HoEesęhool Leuvęą ETH Zurich Enist-Moritz-Amdt-Universitat Greifswald Aalborg Universitel Roskilde Handelsskole UnivosKe de SeioKes a TodmoloHe de Ule University ofrhessaly Univversytet Warszawskj Uniwcrsytet Warszawski Uppsala Universitct

ERASMUS partneris Kpbenhavns Universitel

1 1

Pagrindin ės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

Studentų skaičius

ERASMUS kodas

ERASMUS partneris

MEDICINOS FAKULTETAS Studentų skaičius

Magistro* tūra ERASMUS kodas D DRESDEN02

SAX1ON Univenitv for Professional Education

k“—

1 J l

5 6 5

KARTOGRAFIJOS CENTRAS

ERASMUS partneris Technische Univen.ua Oresdyn

1 ROMA04 1 S1ENA01

UniversiK-dę VęrsailJcs Saint Qiwntin cn

Universitą dedi Studi di Milano

Universitą LUMSAdi Roma Univęrsita di Skna

1 ROMAOI

■ ■•

Studijų sritis Geografija, geologija 07.1 Biologija 13.1 Aplinkosaugos inžinerija 06.9 Geologija 07.3 Biologija 13.1 Gamtos mokslai 13.0 Biologija 13.1 Geologija 07.3 Biologija 13.1 Biologija 13.1 Geografija, geologija 07.0 Geografija, geologija 07.1

GTHESSAL01

1 1 2 1

ERASMUS kodas DBERLINI3 D BIELEFE01 D DRESDEN02 D KIEL0I DKIEL01 DROSTOCKOl DK ARHUS0I DK LYNGBY01 E PALMA0I E VALLADOOI F L.ILLE01 FTOULOUS02

Aristotle Universitv of Thcssaloniki Universitą degli Studi di Roma 7La Sapienza"

GAMTOS MOKSLU FAKULTETAS ERASMUS partneris Humboldt-Universitat zu Beriją Universitat Bielefeld Technische Universitat Dresden Christian-Ąlbrechts-Universitat zu Kięl Christian-Albrechts-Universitat zu Kicl Universitat Rostock Aarhus Upjverjijtęi Danmarks Tękniske Universitel Universitat de les Ules Baleais Universidad de ValIądyĮid Universite de Sciences et Technologje de Lillg Universite de Toulouse II Le Miraįl

E VtGOOl E VIGOOI

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

D DRESDEN07 DDUSSELD01 D ERFURT05 D KONSTANZOI D KONSTANZOI D LE1PZ1G02 D MUNSTER01 1 MILANO03 N OSLO23 PL BIALYST04 PL LUBLIN0I SFJYVASKY01 SFROVANIE01 SFTURKU0I SFTURKU02 UK BRISTOLOI UK SHEFF1ELD02

Universidad de Vigo Universidad de Vigę

Studijų sritis Viešieji ryšiai, reklama 15.3 Viešasis administravimas 10.6 Viešieji ryšiai, reklama 15.3 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Žurnalistika 15.1 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Žurnalistika 15.1 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Kiti komunikacijos ir informacijos mokslai 15.9 Socialiniai mokslai 14.0 Bibliotekininkystė 15.4 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0 Žurnalistika 15.1 Bibliotekininkystė 15.4 Komunikacijos ir informacijos mokslai 15.0

Studijų sritis Psichologija 14.4 Socialinis darbas 14.5 Filosofija 08.1 Socialinis darbas 14.5 Psichologija 14.4

ERASMUS kodas EMURC1A01

----1

Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0 Kalbos ir filologijos mokslai 09.0

ERASMUS kodas B LEUVEN0I CH BERNU CH FRIBOUR01 CH OLTEN01 CY NICOSIAI1

ERASMUS partneris Universidad de Murdą

LV R1GA03 3

FILOSOFUOS FAKULTETAS ERASMUS partneris Katholieke Universiteit Leuven Bemer Fachhoch.schuie Soziale Arbeit U ni versite de Fribourg Fachhochschule Nordwestschweiz Cyprus College Ęvangelische Hochschule fiir Soziale Arbeit Dresden Heinrich-Heine-Universitat Diisseldorf Universitat Erfurt Universitat Konstanz Universitat Konstanz HTWK Leipzig Westfalische Wilhelms-Universitat Miinster Universitą Cattolica dcl Sacro Cuore Hogskolen i Oslo Uniwersvtet w Bialvmstoku Maria Curie-Sklodowska Universitv in Lublin Universitv of Jvvaskvla Univresitv of Lapland Universitv of Turku Abo Akademi University Universitv of Bristol Sheffield Hallam Universitv

vilnensis

Doktorantūra T------‘ Studentų Mėnesių skaičius—j— skaičius —

ISTORIJOS FAKULTETAS

Ernst-Moritz-Amdt-Universitat Greifsvvald Ruprceht-Karts Univereital Heidelben Universitat Konstaąg Węstfalischc Wjlhelms Universitat Miinster Universidad Publica de Navarra Universidad de Zanieozj____________________ Universile Piene Mendes France Grenoble 2 Universite Paris X Nanterrg Univcnita Cniloliar dėl Sacro Cuore Universitą dedi Sludi di Palermo Universitą di Pisa Uiviias Universitąte Universitv of Lodz Cune-SUodmvsIa Umvenitv in Lublin

Studijų sritis Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 ES teisė 10.7 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0 Teisė 10.0

Doktorantu Studentų Mėnesių skaičius 3

1 2

5 10

2 1 2

10 5 10

1 I

5 5

3 1

15 5

2 2 2 1 1 1 1 1

10 10 10 5 5 5 5 5

1 1 3

5 5 9

1--------------

... ..

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

ERASMUS partneris Kari-Franzens Universitat Graz Universitat Basei Universitat Erfurt Emsi-Monu-Amdt-UniycrsitaiXh£ifswald Universitat Hannover Westfalische Wilhelrns-Universitat Miinster Universitat Sięgęn

ERASMUS kodas A GRAZ01 CH BASEL0I D ERFURT05 DGRE1FS0I DHANNOVEOI D MUNSTER0I D SIEGEN0I

Aarhus Universitel

DK ARHUS0I

Aarhus Universitel Kpbenhavns Universitel Universite Pierre Mendes France Grenoble 2 Universitv of Crete Universitą de_g.llS.tudi Suor Orsplą Benincasa-NapolĮ Universitą dedi Studi di Trieste Universitv College Cork Uniwersvtet w Bialvmstoku Ųniwersytet įm: Ądamą Mickiewįcza Collegium Minus Nicholas Cooernicus Universitv UniwersYtet Warsząwski Universityof Helsinki Univeralvof Turtu

DK ARHUS01 DK KOBENHAOI F GRENOBL02 G KRIT1S0I

Studijų sritis Istorija 08.3 Istorija 08.3 Humanitariniai mokslai 08.0 Istorija 08.3 Istorija 08.3 Istorija 08.3 Istorija 08.3 Kiti humanitariniai mokslai 08.9 Tarptautiniai santykiai, Europos studijos 14.6 Archeologija 08.4 Istorija 08.3 Archeologija 08.4

1 NAPOU04 1 TRIESTE0I IRL CORK01 PL BIALYST04

Archeologija 08.4 Istorija 08.3 Istorija 08.3 Istorija 08.3

1 L

PL POZNANOl PLTORUNOl PL WARSZAW0l SF HELS1NK01 SFTURKU0I

Istorija 08.3 Istorija 08.3 Istorija 08.3 Istorija 08.3 Istorija 08.3

1 1

6 5

1 1 2 1 1 i

6 5 10 5 5 5

1 1

Magistro n t ura Studentų Mėnesių skaičius skaičius 3 15

Studentų skaičius

—,—----

— —— 1

5 5

6 5

*—■——

ERASMUS kodas

Fachhochschule Burgenland

A EISENST01

H aute Ecole Libre du Hainaut Occidcntal Friedrich-Alexander-Univcrsitat ErląngenNūmberg

BTOURNAII2 DERLANGE0I D HANNOVE05

HTWK Leiozig

D LEIPZIG02

Hochschule Mittwcida Danmarks Joumalisti]giskoieą

D MITTWEI01 DK ARHUS10

Universidad Complutense de Madrid Universidad de Mureia

E MADR1D03 E MURCIA0I

Studijų sritis Komunikacijos ir informacijos mokslai Komunikacijos ir informacijos mokslai Komunikacijos ir informacijos mokslai Komunikacijos ir informacijos mokslai Komunikacijos ir informacijos mokslai Komunikacijos ir informacijos mokslai Žurnalistika 15.1 Komunikacijos ir informacijos mokslai Žurnalistika 15.1

15.0

Ira Studentų skaičius

1 2

15.0

2 1

10 5

Ųntventdad de Alcala

E ALCAL-H01

Urąyersitv.tžf Tanu

UuivftMte Rubcn Schuman Universitą dedi Studi di Rrenze Oslo Univęrsjtv

EE TARTU02 F STRASBO03 I FIRENZE01 NOSLOOl

Univversytet Jagicllonski w Krakowj£

PL KRAKOW01

UniwCrsvtet Warszawski Gūteborgs universitel

PL WARSZAW0l S GOTEBOROl

Mėnesių

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius 2 10

Magistrantam Studentų Mėnesių skaičius skaičius

2 2

l 2

6 10

2 1

10 6

ZAttonntMn. Studentų Mėnesių skaičius skaičius

10 10

2 1

10 5

—

TARPTAUTINĖ VERSLO MOKYKLA

Universitv of National and VVorid Economv Hochschule Bremen Berufsakadcmie Mannhcim Universidad de Cąstjlla la-Mancha Ecole Supcrieure dės Sciences Commefriales d'Angers___________________ Ecole Superieure de Comnierce et de MananemeM_____________________________ Įąstituto Politecnico de Beta In§li&»to Svperior de Civncia-s do Trabalho e da Empresa

ERASMUS kodas A KUFSTE1N01 BG SOF1A03 D BREMEN04 D MANNHEI08 EC1UDADR01

Studijų sritis Verslo studijos ir kalbos 04.1 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

FANGERS10 F POITIERS07 PBFJA0I P LISBON07 PLGDANSKI0 PL WARSZAW03

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba (M.O Verslo studijos ir vadyba 04.0 Versk) studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir kalbos 04.1 Verslo studijos ir vadyba 04.0

Studijų sritis Politikos mokslai 14.1 Politikos mokslai 14.1 Politikos mokslai 14.1 Tarptautiniai santykiai, Europos studijos 14.6 Tarptautiniai santykiai, Europos studijos 14.6 Socialiniai mokslai 14.0 Politikos mokslai 14.1 Politikos mokslai 14.1 Tarptautiniai santykiai, Europos studijos 14.6 Tarptautiniai santykiai, Europos studijos 14.6 Politikos mokslai 14.1

Hbditolan 1 Skovde______________________ Haaea Polvtechnig Tampere ColIeĮĮe

S SKOVDE01 SF HE1^INK27 SF TAMPERE06

Pagnndinė studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius 2 10 15 3 10 2

Verslo studijos ir vadyba 04.0

Verslo studijos ir vadyba 04.0 Verslo studijos ir vadyba 04.0

2 3

10 15

2 1 3

5 10 5 12

Studentų skaičius

Mėnesių skaičius

Studentų skaičius

Mėnesių

—

TARPTAUTINIS ŽINIVEKONOMIKOS IR ŽINIŲ VADYBOS CENTRAS 1

15.0

ERASMUS kodas A SALZBUR01 D BIELEFE0I D FRANKFU08

FHS Kvrmin Tirel

■

s ——— Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

ERASMUS partneris Universitat Salzburg Ųnivetviiat Bnl. lcld Europa Universitat Viadrina FrankfurbOdcr

ERASMUS partneris

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS ERASMUS partneris

Mėnesių skaičius

ERASMUS partneris l.unds universilet

ERASMUS kodas S LUNDO 1

Studijų sritis Informatika 11.3

Pagrindinės studijos Studentų Mėnesių skaičius skaičius

Magistmntūra Studentų Mėnesių skaičius skaičius 3 15

Studentų skaičius

j Mėnesių skaičius

universitas

2006 rugsėjis

vilnensis

atiikonferencijos

EUPRIO konferencijoje - apie universitetų rysius su visuomene Nijolė BULOTAITĖ Konferencijoje dalyvavo veik 200 ryšių su visuomene darbuo tojų iš 21 Europos šalies. Dauge liui tai buvo pirmoji pažintis ne tik su Vilniaus universitetu, Vilniumi ir Lietuva, bet ir apskritai pirmas apsilankymas Baltijos valstybė se ar Rytų Europoje. Todėl orga nizatorius slėgė didelė atsako mybė ne tik už konferencijos dalykinę programą, bet ir už dera mą Vilniaus universiteto, Vilniaus miesto ir Lietuvos pristatymą. Da bar jau galima sakyti, kad pavy ko įtikinti, jog Vilniaus universite tas - europinė aukštojo mokslo institucija, turinti gilias tradicijas, bendradarbiaujanti su pasaulio universitetais, atliekanti aukšto ly gio mokslinius tyrimus. Konferencijos dalyviams svar biausia buvo pranešimai, darbas sekcijose, kur tradiciškai dalijama si gera patirtimi, susipažįstama su šios srities naujovėmis, paskutinė mis tendencijomis, o į plenarines sesijas kviečiami žymūs specialis tai, mokslininkai, žurnalistai. Įžanginėje kalboje EUPRIO pre zidentas Peteris van Damas pa brėžė, jog tai pirmoji konferenci ja, kurioje dalyvauja tiek Rytų Europos šalių universitetų ryšių su visuomene atstovų, o pranešėjai atvykę iš įvairiausių šalių. Europos universitetų laukia nauji iššūkiai, kuriuos kelia vis labiau nuo žinių priklausanti Europos ekonomika bei nuolat didėjanti globali kon kurencija sparčiai besikeičian čiame pasaulyje. Norėdami akty viai dalyvauti sėkmingai kuriant žinių visuomenę ir žinių ekonomi ką, universitetai turi suvokti akty vesnio mokslininkų ir studentų mo bilumo tarp Europos universitetų būtinybę, išnaudoti Europinės di mensijos, įvairovės ir intelektinių išteklių teikiamas galimybes. Pirmasis plenarinis posėdis bu vo skirtas tarptautiniam Europos universitetų bendradarbiavimui ir ry šių su visuomene vaidmeniui, atsi žvelgiant į Europos plėtros tenden cijas. Ypatingas dėmesys atkreiptas į mokslinių tyrimų, pasiekimų sklai dą bei bendradarbiavimą su pra mone ir verslu. Peteris Greenas,

Rugpjūčio 25-26 d. Vilniaus universitete vyko Europos uni versitetų ryšių su visuomene specialistų asociacijos (EUPRIO) metinė konferencija „Komunikacija besikeičiančioje Euro poje: reikšmė aukštojo mokslo ryšiams su visuomene“. mokslinių tyrimų naujienų tarny bos „Alpha Galileo" direktorius, savo pranešime pabrėžė, kad uni versitetai yra žinių gamyklos, ir šias žinias reikia įdiegti visuomenėje. Pranešėjas, susitikęs su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos at stovais, ketina surengti seminarą mokslininkams ir žurnalistams apie tai, kaip geriau propaguoti Lietuvos ir Europos mokslinius ty rimus žiniasklaidoje. Ne mažiau įdomūs buvo plena riniai pranešimai apie „protų nute kėjimą“. Prof. Charlesas VVoolfsonas iš Glasgo universiteto (JK) pasakojo savo įspūdžius apie dar bą ir gyvenimą Baltijos valstybėse, o pranešimo turinį geriausiai at spindėjo jo pavadinimas - „Pavo jingo gyvenimo metai: keliaujančio profesoriaus pasvarstymai“. Jis tie siai pareiškė, kad Briuselio nuomo nė apie sparčią Baltijos šalių eko nominę pažangą neatitinka tikrovės. Todėl labai maloniai nu stebino ir visą auditoriją sudomino

■■■■■■■■■■■■■B Ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių uni versitetai nesipuikuoja geriausių pasaulio universitetų šimtuke. Kodėl?

prof. Lino Čekanavičiaus praneši mas, kuriame jis nebandė ginčytis ar įrodinėti neteisybės. Pagrindinė pranešimo mintis buvo ta, jog „smegenų judėjimas“ galų gale at neša naudą Europai ir pasauliui, tuo pačiu ir Lietuvai, nes suteikia geresnes sąlygas protui kurti nau jas vertybes, tobulėti ir tuo pačiu skatinti pasaulio vystymąsi, sutel kiant šviesiausius Europos protus dirbti ir kurti kartu. Konferencijoje buvo nemažai kalbama apie universitetų reitingavimą, kelių egzistuojančių pa

saulinių ir nacionalinių reitingų privalumus ir trūkumus. Ne tik Lie tuvos, bet ir kaimyninių šalių uni versitetai nesipuikuoja geriausių pasaulio universitetų šimtuke. Ko dėl? Ar kriterijai, kuriais vadovau jamasi sudarant reitingus, tikrai objektyvūs? Ne paslaptis, kad pa sauliniuose reitinguose viršuje puikuojasi anglakalbiai JAV uni versitetai (ir Oksfordas su Kembridžu). Apie reitingavimo kriteri jus ir atsižvelgimą į nacionalinius ypatumus savo pranešime kalbė jo Vokietijos aukštojo mokslo plėt ros centro (CHE) programos va dovas Gero Federkeilis. Jam oponavo „Times“ aukštajam mokslui skirto priedo redaktorius Johnas 0‘Leary, pristatydamas „Times Higher Education Supplement“ reitingavimą kaip tarptauti nį ir nepriklausomą. Matyt, besi plečiančioje ir vis labiau kalbos požiūriu įvairesnėje Europoje rei kia ieškoti labiau į atskirų šalių aukštojo mokslo sistemas atsi žvelgiančių, įvairiapusiškesnių reitingavimo kriterijų. Tai sudėtin gas uždavinys. Italai taip pat ren giasi pradėti vertinti ne tik savo, bet ir kaimyninius universitetus.To pat siekia vokiečiai, įtraukę į sa vo reitingus Austriją ir Šveicariją.

„Times“ priedas taip pat siekia la biau pritaikyti savo vertinimą, at sižvelgiant į skirtingas švietimo sistemas. Taigi galbūt netrukus ir mes įsitrauksime ne tik j žiniasklaidos rengiamus reitingus, bet bus galima vertinti Lietuvos uni versitetus įvairesniais paramet rais. Juk tikslas yra padėti stojan tiesiems pasirinkti tinkamiausią, ne tik kovoti dėl kuo aukštesnės vietos ir prestižo. Galų gale tokie reitingai padeda pasitempti ir dirb ti efektyviau, neužmigti ant laurų, padeda tikslingiau orientuoti ga biausius bei motyvuoti siekian čius aukštojo mokslo diplomo. Plenariniuose posėdžiuose kal bant apie ryšių su visuomene reikš mę sėkmingai universiteto veiklai buvo pabrėžta, kad baigėsi tie lai kai, kai tokie skyriai tik dirba labai konkretų kasdienį darbą: rengia

Konferencijos akimirka Filosofijos fakultete

Plenariniame posėdyje įžanginę kalbą pasakė VU rektorius akad. B. Juodka spaudos pranešimus, universiteto bukletus, informacinius lapelius ir universiteto laikraštį, rašo tekstus in terneto svetainei ir redaguoja kal bas, rengia atvirųjų durų dienas, bendrauja su žiniasklaida, rūpinasi įvaizdžio reikalais ir kartais net ban do jį taisyti. Nors šis darbas labai svarbus, atėjo laikas aktyviau daly vauti formuojant Universiteto politi nius sprendimus ir strategiją, rinkti ir interpretuoti informaciją apie aukš tojo mokslo ir mokslinių tyrimų rin ką, apie konkurentų veiklą ir planus, apie politinį ir socialinį vystymąsi re giono, nacionaliniu ir globaliu mas tu. Ryšiai su visuomene taip pat turi prisidėti mažinant atotrūkį tarp moks lo žinių ir inovacijų. Čia aptarėme tik plenarinių pranešimų temas, o ką jau kalbė ti apie pranešimus sekcijose, ku rie buvo labai naudingi praktine prasme, tarsi pasidalinimas ver tinga kasdiene patirtimi bei nau jovėmis. Paminėsiu bent keletą: kaip elgtis pasikeitus rektoriui, prorektoriui, kancleriui (į pensiją

išėjusio Vokietijos universiteto spaudos atstovo patirtis); atsisa kyti popierinio laikraščio dėl internetinio varianto; vidinės komu nikacijos receptai ir draudimai; internetinių dienoraščių naudoji mas ryšiams su visuomene ir ko munikacijos valdymui etc. Lietuvos universitetų ryšių su visuomene darbuotojams tai bu vo unikali galimybė perimti ge riausią patirtį, mokytis iš patyru sių šios srities specialistų, užmegzti ryšius su kolegomis. Po konferencijos, grauždamie si dėl neturėtos galimybės pasi klausyti visų pranešimų, bent jau buvome pamaloninti puikiais de legatų atsiliepimais apie konfe rencijos turinį ir socialinę progra mą. Daugelis žadėjo būtinai aplankyti Vilnių su draugais ir šei ma per atostogas, nes miestas jiems labai patiko. Kitąmet meti nė konferencija vyks Grenoblyje, Prancūzijoje. Organizatoriai pasi guodė, kad jiems bus sunku kon kuruoti su Vilniumi.

Nauji požiūriai j Indiją Europos universitetuose Rugpjūčio 24-26 dienomis Vilniaus universiteto Senato sa lėje vyko tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Indijos tyrinėtojai iš dešimties Centrinės ir Rytų Europos šalių: Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Latvijos, Bulgarijos, Kroatijos, Estijos, Slovėnijos, Lietuvos, taip pat mokslininkai iš kelių Indijos universitetų. Konferenciją organizavo VU Orientalistikos centras, o ją parėmė Indijos ambasada Lie tuvos Respublikai ir Indijos kultūrinių ryšių taryba (ICCR). Konferencija vadinosi „Nauji požiūriai dėstant apie Indiją“ (New Perspectives on Educating about India), joje dalyvavo ir In dijos kultūrinių ryšių tarybos (ICCR) prie Indijos vyriausybės atstovas prof. Ashokas Vohra. Pagrindinės konferecijos te mos: Indijos kalbų dėstymo pro blemos, tradicinių Indijos moks lų ir menų tyrimai, socialinių ir antropologinių temų vaidmuo modernizuojant klasikines indo-

loginių studijų programas, glau desnės sąveikos tarp akademinių indologinių tyrimų ir lokalių kultū rų formavimas. Konferencijoje buvo dalijamasi dėstymo patirti mi, svarstomos glaudesnių ryšių, dėstytojų mainų, bendrų moksli nių projektų galimybės. Kaip konferencijos atidarymo metu pažymėjo Indijos ambasa dorius p. Anilas Wadhwa, konfe rencija organizuojama atsižvel giant į augantį Indijos vaidmenį

pasauliniame mokslo ir ekonomi kos kontekste ir į būtinybę šiuolaikinti Indijos studijas, daryti jas aktualesnėmis ir praktiškesnė mis. Atidaryme dalyvavęs VU rek torius B. Juodka priminė, kad In dijos vyriausybė šiemet VU skyrė finansinę paramą (10 tūkst. JAV dolerių) įrengiant Hindi kalbos au ditoriją. Naują stimulą turėtų su teikti ir neseniai pasirašyta tarpuniversitetinė bendradarbiavimo sutartis su valstybiniu Džavaharlal Neru universitetu Delyje. Kita vertus, anot OC direktoriaus A. Beinoriaus, tai, kad Indijos vy riausybė šiai konferencijai parin ko Vilniaus universitetą, liudija Vil niaus universiteto indologų veiklos pripažinimą, nors Orien talistikos centre indologijos baka lauro studijų programa vykdoma dar tik septyneri metai. Baigiant

konferenciją buvo nuspręsta įkurti koordinacinį Centrinės ir Rytų Eu ropos šalių indologų tinklą (Net-

work'), kuris padėtų pagyvinti aka deminius ryšius ir plėsti dėstytojų mobilumo programas. OC inform.

Konferencijoje kalbėta apie būtinybę šiuolaikinti Indijos studijas. V. Naujiko nuotr.

2006 rugsėjis

f> k

vilnensis

fakultetuose-----------------------------------

Europos teisės vasaros mokyklą baigė trečioji studentų laida Liepos 12 dieną baigėsi Euro pos teisės vasaros mokykla, ku rią jau trečius metus rengia VU Teisės fakultetas, Frankfurto J. W. Goethe's bei Paryžiaus X-Nanterre’o universitetai. Tai jau tradici ja tampantis ir Lietuvoje alterna tyvų neturintis projektas. 7 dienas trukusį specialios teisės mokyk los kursą pabaigė trečioji studen tų laida, kurią sudaro net 72 stu dentai iš Bulgarijos, Lietuvos, Prancūzijos, Ukrainos bei Vokieti jos. Artėjant trečiosios Europos

teisės vasaros mokyklos uždary mui Paryžiaus X-Nanterre’o univer siteto atstovai, atsidėkodami VU Teisės fakultetui už puikiai suorga nizuotą šviečiamąją veiklą, pado vanojo teisinės literatūros prancū zų kalba. Šia proga Vilniaus

universiteto Teisės fakulteto biblio tekoje buvo iškilmingai atidarytas Prancūzijos teisės skyrius. „Labai malonu matyti, kaip per seminarus aktyviai klausinėjo ir savo žinias demonstravo susirinkęs jaunimas - busimieji teisininkai. Trečius me

tus organizuojama Europos teisės vasaros mokykla - unikalus tarp tautinis projektas, kuriame daly vauja smalsūs ir perspektyvūs žmonės net iš kelių Europos uni versitetų“, - uždarymo proga sa kė VU Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius. Jaunieji teisininkai ne tik akty viai reiškėsi per paskaitas, kurias skaitė teisės akademikai iš Lie tuvos, Vokietijos ir Prancūzijos universitetų, bet ir keliavo po po emose apdainuotą Anykščių

kraštą. Lietuvos ir užsienio teisės studentai aplankė legendomis apipintą Puntuko akmenį, keliavo siauruoju geležinkeliu, o Molėtų rajone žaidė futbolą ir krepšinį. Visi Europos teisės vasaros mokyklos dalyviai gavo trijų aukš

tųjų mokyklų išduotus sertifikatus. Tai nėra oficialus diplomas, ta čiau teisininkai jį vertina kaip svarią pagalbą ir savotišką reko mendaciją įsidarbinant.

TF inform.

Akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos" Tomas ANDRIUKONIS, VU Filologijos fakulteto magistrantas Matyt, vienas esminių, nors ofi cialiai nedeklaruotų renginio už davinių - tvirtinti su lietuvių lite ratūra dirbančių, dėstančių ir ją studijuojančių bendriją, jos savi voką, kurti naujus ryšius ir idėjų mainus tarp visų Lietuvos univer sitetų dėstytojų ir gabiausių stu dentų. Beje, šis vasaros semina ras buvo sumanytas ir kaip jubiliejinės X Lietuvos studentų li tuanistų konferencijos, gegužės mėn. vykusios VU, tęsinys. Vienas pagrindinių seminaro leitmotyvų buvo dr. Mindaugo Kvietkausko (VU) įžanginiame žo dyje „Apie mokymąsi gyventi sa lose“ iškelta salos metafora, kuria buvo bandoma nusakyti dabarti nė apie literatūrą mąstančių žmo nių savijauta. Ši problema nenau ja, ją smarkiai aštrina perdėm pragmatiškas plačiosios visuo menės, o neretai kitų mokslų at stovų požiūris į literatūros studi jas kaip marginalinę sritį. Tad labai svarbu patiems literatūros žmo nėms vis iš naujo apibrėžti moty vus, kodėl svarbu išsilaikyti ir kaip gyventi savojoje „saloje“. Pirmoji seminaro dalis buvo skirta netoliese Salų gimusio Bro niaus Radzevičiaus kūrybai. Ieškota kitos galimos „Priešauš rio vieškelių“ pradžios (doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, VPU: „Pabu dimas pagal Bronių Radzevičių:

„Literatūros salos“ - taip vadinosi akademinis vasaros se minaras, rugpjūčio 11-13 dienomis vykęs Rokiškio r., Ka majų šen., ant Dviragio ežero kranto esančiame Salų dva re. Renginį inicijavo VU lietuvių literatūros magistrantės, o organizavo VU Lietuvių literatūros katedra, nusprendusi jam skirti paramos iš VU Mokslo fondo lėšų, skirtų už ka tedros mokslines publikacijas. Seminare dalyvavo VU, VU KHF, KU, VPU dėstytojai ir atrinkti studentai, taip pat LLTI habil. dr. Jūratė Sprindytė. kita „Priešaušrio vieškelių“ pra džia“), stebint romane keliamas kalbos problemas, žiūrėti į šį Ra dzevičiaus tekstą kaip vieną pir mų postmodernizmo bruožų turin čių romanų (Mindaugas Grigaitis, VU KHF: „Atstumtas kalbos: Bro nius Radzevičius“). Lituanisto sa vivokos ir savijautos svarstymas kone visuomet atsiremia į santy kio su pop literatūra klausimą, ku ris buvo svarstomas atskiroje se minaro popietėje (Dovilė Janušauskaitė, VPU: „Pinigų karta ir dabartinė lietuvių literatūra“, Vi talija Pilipauskaitė, VU: „Žurnalis tinis romanas: gyvenimo stiliaus horizontalė“), o toną šiai temai su teikė doc. dr. Marijus Šidlauskas (KU), kalbėjęs apie literatūros so ciologijos iššūkius ir kontekstus. Ne kartą buvo pritarta teiginiui, kad normalios, t. y. kokybiškos lietuviš kos pop literatūros dar neturime. Paminėsiu dalį pranešimų iš ki tų sekcijų: doc. dr. Rita Tūtlytė (VU): „Kas yra gyvenimo filosofi ja?“, Jurgita Žana Paškevičiūtė

(VU): „Gamtos išgyvenimas Jono Juškaičio lyrikoje“, Simona Kal

caitė (VU): „Gintaro Grajausko poezijos kultūriniai kontekstai“. Habil. dr. Jūratė Sprindytė (LLTI) pristatė ir aptarė artimiausiu me tu turėsiančius pasirodyti profe soriaus Vytauto Kubiliaus dieno raščius. Paskutinį renginio vakarą įvyko susitikimas su Mar celijum Martinaičiu, jo naujau sios knygos „Tylintys tekstai“ ap tarimas, kūrybos skaitymas. „Tylinčius tekstus“ pristatė ir su autorium aptarė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė (VU). Seminaras pavadintas akade miniu, tačiau galima taisyti - lais vas akademinis seminaras. Se minaro sėkmę užtikrino studentų ir dėstytojų santykių atpalaidavi mas nuo formalumų, vertinančiovertinamojo santykio įtampos. Nors organizatorių (Vitalijos Pilipauskaitės, dr. Mindaugo Kviet kausko) prisipažinta, kad renginio idėja kilo gana spontaniškai ir jam buvo ruošiamasi gana skubotai, dalyviai konstatavo renginio sėk mę, naudą ir reikalingumą; buvo aptartos galimybės ir kitąmet or ganizuoti panašų seminarą.

Europos teisės vasaros mokyklos dalyviams įteikti trijų aukštųjų mokyklų išduoti sertifikatai

Studentai ne tik mokėsi, bet ir linksmai leido laiką

EUROPOS KALBŲ DIENOS SAVAITĖ

Rugsėjo 25-29 d. PROGRAMA Rugsėjo 25 d. 10-18 vai. Konferencija “Moki kalbas - pasaulis Tavo!“ (Vilniaus universiteto Centriniai rūmai)

18:50 v«l. Vaikų darbų parodos “Kur keliaučiau, jei mokėčiau daug kalbų“ atidarymas (VU Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5, Vilnius)

Rugsėjo 26 d 10-17:30 vai. Kalbų mugė “Europos kalbų miestelis’ Filologijos fakulteto M.K.Sarbievįjaus kiemas, Universiteto g. 5, Vilnius)

Koncertas “Džiazas Europos kalbomis” (Šv. Jonų bažnyčios kiemas, Universiteto g. 5, Vilnius)

RuasėiQ_27.-28d1 Filmų peržiūros kino teatre “Skalvija“ (A.Goštauto g, 2/15, Vilnius)

rbų parodos “Kur keliaučiau, jei mokėčiau daug kalbų uždarymas

Daugiau informacijos www.ekd.ten.lt Organizatoriai

Partneriai

Informaciniai rėmėjai

" « ųnivendtas

■ Seminaro dalyviai klausosi Salų dvaro istorijos

vilnensi

Rėmėjai

universitas

2006 rugsėjis

vilnensis

f e neįmes - studentai____________________________________________

Vandalizmui - NE!

Kronika Surengti penkių fakultetų studentų atstovybių mokymai Rugpjūčio 5-6 dienomis fakultetinės studentų atstovybės Molėtų rajone suren gė mokymus. Jų tikslas - pristatyti ir pato bulinti VU SA strategiją, vertybes, viziją, mi siją, tikslus ir uždavinius. FSA aktyvistams lavintis padėjo jų kolegos, dalyvavę pir muose mokymuose liepos 20-23 dieno mis. Mokymuose taip pat buvo kalbama dar dviem labai aktualiomis temomis - „Efektyvi komunikacija“ ir „Įtaigi kalba“. Įgiję žinių mokymų dalyviai turėjo jas panaudoti praktiškai. Lektoriai kartu su vadovais orga nizavo įvairius komandinius ir individualius žaidimus. Visi „vusiečiai“ turėjo rašyti kal bas, priimti sprendimus Įvairiose situacijose.

Rugpjūčio 28-30 dienomis vyko Vilniaus jaunimo nevyriausybinių organizacijų, Vilniaus miesto Savivaldybės bei galerijos „Vartai“ kultu rinė-edukacinė akcija prieš vandalizmų „Negalimi pietūs“.

Akcijos „Negalimi pietūs“ tikslas - jaunimui, miestiečiams bei sostinės svečiams pa

rodyti, jog gražus, nesugadintas miestas yra kultūringos Vilniaus bendruomenės vei

das, kurį visi kartu turime puoselėti, saugoti ir vadovautis žodžiais: nelaužyk, neniokok, nenaikink, netepliok, nedaužyk, negadink.

Rugpjūčio 28 d. j Odminių skverą buvo atvežta ir aptverta spygliuota viela Nuno Vasos

VUSA padėjo Priėmimo skyriui

skulptūra. Tuo pat metu į Savivaldybės aikštę buvo atgabentas sugadintas šviesoforas ir sulaužyti suolai, kurie taip pat buvo apraizgyti spygliuota viela. Prie šių objektų „budė jo“ studentai bei moksleiviai su užrašais „Negriauk! Negadink! Netepliok!..“. Dauguma studentų - VU Studentų atstovybės nariai. Aktyviausi iš jų buvo filologai, kurie tris die

Liepos 28- rugpjūčio 2 dienomis vyko abiturientų priėmimas j Vilniaus universi tetą. VUSA ir šiemet padėjo Priėmimo sky riui. VU Ekonomikos fakulteto rūmuose dar bavosi apie 120 fakultetinių studentų at stovybių narių. Jie nuo ankstaus ryto lau kė ką tik iškeptų studentų, kuriems turėjo pateikti visą pagrindinę informaciją apie Lietuvos studento pažymėjimą ir apie nuo laidų kortelės „Startas“ privalumus. Taip pat pirmakursiai buvo kviečiami j fakultetų studentų atstovybių organizuojamas fuksų stovyklas. Šiais metais j VU įstojo apie 4500 jaunuolių, iš kurių net trečdalis dokumentus pateikė pirmąją priėmimo dieną. Ją drąsiai galima apibūdinti dviem žodžiais - studentų bumas. Visos FSA išmoningai puošė savo „darbo vietas“, kad po VU padalinius Saulėtekio Jungtiniuose rūmuose klaidžiojantys fuksai iš karto jas pastebėtų. VU SA narius sužavėjo šiais metais įstojusių studentų noras ne tik mokytis, bet ir aktyviai dalyvauti FSA veikloje bei fuksų stovyklose.

nas informavo miestiečius apie akciją ir kvietė rugpjūčio 30 dieną atvykti j Odminių skverą, kur turėjo būti atidengta portugalų skulptoriaus skulptūra, vandalų suniokota

dar vasaros pradžioje. Filologams trečią dieną į pagalbą atėjo chemikai ir gamtininkai.

Paskutinę akcijos dieną miesto meras Artūras Zuokas kartu su „Skamp“ vokalistu

Viktoru Diavara perkirpo spygliuotą vielą, juosiančią skulptūrą. Buvo išreikšta viltis, kad

miestiečiai dabar jau susirūpins ir saugos meno kūrinius. Mintimis apie akciją paprašėme pasidalinti Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką.

Kas inicijavo akciją „Paverskime negalimus pietus galimais“? Sakyčiau, blogi vilniečiai. Tie, kurie sugebėjo portugalų menininko Nuno Vasos skulp

tūras sulaužyti. Juk nėra taip paprasta sulaužyti 200 kg svorio plieno skulptūras, - maža to, vieną iš jų dar nutempti beveik iki važiuojamosios kelio dalies prie Odminių skvero.

Taigi būtent jiems reikėtų sakyti „ačiū“. Ir tada mes kartu ir su kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovais susėdome pagalvoti, ką reikia daryti. Negi leisime laužyti visa, kas pastatoma, padaroma? Kilo mintis surengti protesto akciją, parodyti, kad toks Vil

nius, kuriame viskas laužoma, gadinama, mums nepriimtinas. Labai džiaugiuosi, kad prie šios akcijos aktyviai prisidėjo ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, ir nevy

riausybinė organizacija „InCorpore“, ir Savanorių centras. Mes aiškiai parodėm, kad

norim miesto, kuriame mes galime jaustis saugūs ir kuriame gali būti saugūs ir meno

Fuksus globos profesionalūs kuratoriai

kūriniai. Ar ateityje tikitės panašaus bendradarbiavimo su jaunimo organizacijo mis?

Liepos 12-14 dienomis VU Studentų at stovybė nuostabiame gamtos kampelyje Švenčionių rajone surengė kuratorių mo

Be abejo, nes valdžia negali nudirbti visų darbų, tad labai svarbu, kad jaunimas ir nevyriausybinės organizacijos aktyviai dalyvautų ir visuomenė būtų nepakanti vanda

lizmui. Mane maloniai nustebino jaunimo aktyvumas, susižavėjęs žiūrėjau, kaip jie sto

kymus. Pagal kuratorių programą ruošia mi aktyvūs ir socialiniuose bei akademi niuose reikaluose nusimanantys studen tai, kurie nuo rugsėjo pirmųjų dienų pra deda globoti ką tik įstojusius fuksus ir ku ruoja juos visus metus. Šiais metais mokymuose dalyvavo pen

vėjo ir baisiam lietui lyjant, nes jautė pareiga išreikšti savo poziciją, kad nori laisvo

miesto, o ne už spygliuotos vielos. Koks yra Savivaldybės požiūris j VU SA?

Mane žavi studentų kūrybingumas ir aktyvumas. Pavyzdžiui, projektas „Neformatas“ iš tikrųjų, mano manymu, nerealus įvykis visai studentijai. Žiūrint iš miesto pozicijų, mes labai patenkinti bendradarbiavimu su Vilniaus universitetu ir Studentų atstovybe. Ma

kiasdešimt aštuoni kuratoriai ir jų koordinatoriai. Dirbdami grupėse kuratoriai sukūrė kuratorių veiklos planą rugsėjo pirmosioms dienoms ir visiems mokslo metams.

nau, kad tas dialogas, kurio anksčiau nebuvo, dabar yra labai reikšmingas, nes visada

Universitetas buvo aktyviausia miesto dalis.

Kalbino Rimantas UKNEVIČIUS

Parengė Rimantas UKNEVIČIUS

KHF studentai Didžiojoje Britanijoje mokėsi ne anglų kalbos Kauno humanitariniame fakultete jau kelerius metus studentai gali lankyti laisvai pasirenkamas espe ranto kalbos paskaitas.

Ieva ŠIVICKYTĖ, Tadas LAVICKAS Esperanto kalbos paskaitas studentai ren kasi ne vien siekdami naudos. Jos skiriasi nuo kitų kalbų paskaitų, nes ir pati kalba, būdama planinė, labai skiriasi nuo visų iki šiol mums daugiau ar mažiau pažįstamų kalbų - ji turi aiškią, logišką, racionalią gramatiką (16 tai syklių ir nė vienos išimties), lanksčią žodžių darybos sistemą, leidžiančią pasireikšti indi vido kūrybiškumui bei kiekvienam, vartojan čiam tarptautinius žodžius, pažįstamą žody ną. Todėl nepatingėjus jau po vieno semestro galima išmokti šios kalbos iki naudingo lygio skaityti, rašyti ir susikalbėti paprastomis buiti nėmis temomis, o vienos pakopos kursas tęsiasi du semestrus.

Beje, jau šiek tiek pramokusius studentus dėstytoja kviečia į esperantininkų renginius (ži noma, tik tuos, kurie vykstąs Lietuvoje ir dėl to ne per brangūs studentams). Dažnai Lietuvo je lankosi dėstytojos kolegos iš įvairių šalių, kurie užsuka į paskaitas paplepėti su studen tais. Taip greitai išmokstama šnekamosios kal bos ir atsikratoma baimės kalbėti nauja kalba, daug sužinoma apie kitas šalis ir jose vykstan čius margus tarptautinius renginius. 2005 m. vasarą šiame fakultete vyko tarp tautinės dėstytojų ir mokytojų sąjungos (ILEI) konferencija. Jos organizatorei, mūsų dėsty tojai, pagelbėjo kelektas ankstesnių grupių studentų, kurie jau buvo pasimokę esperanto kalbos. Atsitiktinai šioje konferencijoje daly vavo Didžiosios Britanijos fondo (NoJEF) val dybos narys, kuris, pamatęs mielai padedan čius studentus, pasiūlė galimybę bendradar biauti. Taigi šių metų balandį buvo pasirašyta sutartis tarp minėto fondo ir fakulteto. Pagal sutartį mokslo metų pabaigoje vyko konkur sas ir du studentai (po vieną iš I ir II pakopos)

išvyko savaitei į Didžiąją Britaniją pasisvečiuoti ir patobulinti savo kalbos įgūdžių. Iš visų fon do pasiūlytų vasaros renginių buvo pasirink tas „Vasaros festivalis“, vykęs 2006 metų rug pjūčio 12-18 dienomis nedideliame, bet labai jaukiame Anglijos miestelyje Barlastone. Šia me festivalyje dalyvavo apie 30 žmonių, mėgs tančių bendrauti ir norinčių tobulėti, taip pat ir mes Vilniaus universiteto Kauno humanitari nio fakulteto studentai Tadas Lavickas ir Ieva Šivickytė. Pirmąją savaitės dalį kalbos tobulinimo ir vartojimo paskaitų kursą mums dėstė žinomas britų žurnalistikos profesorius, tačiau aktorius iš prigimties Paulas Gubbinsas. Jis tiesiog už būrė kursų dalyvius, visi pasidavė bendrai nuo taikai kuo daugiau ir kuo taisyklingiau kalbėti. Per paskaitas mums reikėjo daug pasakoti apie save, savo šeimą, laisvalaikį, namus ir nuolatos bendrauti su grupe, diskutuoti. Buvo keista, kad susirinkusieji tarsi neprisiminė, kad moka anglų kalbą, o mudu vis persimesdavo me lietuviškais žodeliais. Todėl buvome išrinkti savaitės krokodilais (tai vienas iš esperanto kultūros elementų - esperantiškuose rengi niuose tarpusavy kalbantys ne esperantiškai vadinami krokodilas. Kodėl? Nes esperanti ninkų spalva žalia. Krokodilų taip pat. O pasta rieji esperantiškai nekalba...). Kitą savaitės dalį

klausėmės kurso „Esperanto: kultūra ir kalba“. Jį vedė kalbininkas Malcolmas Jonesas. Dės tytojas mus supažindino su esperanto kalbos istorijai svarbiais asmenimis, pristatė šia kal ba leidžiamus žurnalus. Per paskaitas klausy davomės esperanto kalba atliekamą dainų. Esperanto vasaros festivalio programoje bu vo ne vien tik paskaitos, seminarai, „namų dar bų“ rengimas. Labiausiai įsiminė paskutinis vakaras. Visi dalyviai parengė trumpus pasi rodymus. Mūsų mokytojai Paulas Gubbinsas ir Malcolmas Jonesas grojo obojumi, Edith Sheldrick - pianinu, likusieji parengė neilgus juokingus vaidinimus. Pats linksmiausias bu vo Michaelio Simso pasirodymas. Jis nepri lygstamai padainavo dainą „An old Mc’Donald has a farm“, žinoma, esperanto kalba Šiame renginyje, nors ir buvome patys jau niausi, susiradome tikrai nuoširdžių draugų. Dėstytojos kolega Davidas Kelsas jau infor mavo, kad Tadas, studijuojantis anglų filologi ją, paštu gaus siuntinį — kompaktinių plokšte lių su anglų literatūros kūriniais, literatūros kri tika, straipsniais ir kt. Dėstytoja jau prasitarė, kad užmezgė kon taktą su dar vienu fondu. Taigi kitą vasarą stu dentai galbūt keliaus ir j Vokietiją, Harco kal nus, ten kur raganos pavasariais rengia Valpurgijos naktis.

universitas

2006 rugsėjis

vilnensis

mes - studentai mu

Išvyka į Lenkįjq su Lenkų institutu Lietuvoje Susitikome su Tarptautinio kultūros centro Strategijos ir komunikacijos centro vadove ponia A. Wąsowska-Paulik. Šis centras, Kul

Liepos 2-8 dienomis dalyvavau išvykoje į Lenkiją, kurią organizavo Lenkų institutas Lietuvoje. Išvyka buvo skirta užmegzti ryšius su Lenkija Ir plėtoti bendradarbiavimą.

tūros ministerijos įkurtas 1991 metais ir turin tis nacionalinės kultūros institucijos statusą, atlieka labai įvairias funkcijas: rūpinasi kultū ros apsauga, palikimu, tiria Europos civiliza cijų laimėjimus, rengia dailės parodas. TKC per 15 metų yra surengęs net 76 konferenci jas ir seminarus. Ponia A. Wąsowska-Paulik delegaciją supažindino su dalyvavimų spe cialiuose kursuose TKC. Šiais metais planuo

Rimantas UKNEVIČIUS, Filologijos fakulteto studentas Išvykai vadovavo Lenkų instituto direkto rius Mariuszas Gasztotas. Į kelionę vyko daug Vilniaus universiteto studentų, doktorantų ir magistrantų iš Tarptautinių santykių ir politi kos mokslų instituto, Istorijos ir Filologijos fa kultetų, taip pat keli studentai iš kitų universi tetų. Pirmiausiai sustojome Krokuvoje. Marius zas Gasztotas suorganizavo susitikimą su dėstytojais Jogailaičių universitete. Buvo kal bėta tema „Lenkijos-Lietuvos santykiai istori niame kontekste“. Vyko labai karštos diskusi jos įvairiomis istorinėmis ir politinėmis temo mis, kuriose išsiaiškinta, kad vis dėlto Lietu vos ir Lenkijos santykiai nėra jau tokie glau dūs, kaip buvo manyta iki šiol. Lenkijos moks lininkai retai rašo apie Lietuvos mokslą. Pa stebėta, kad labai mažai studentų iš Lietuvos pasinaudoja galimybe studijuoti Lenkijos uni versitetuose. O juk tam yra skirtos specialios stipendijos, kurios visą studijų laikotarpį aprū pina viskuo, kas labiausiai reikalinga norint produktyviai mokytis.

jami trys tokie kursai, į kuriuos gali atvykti visi norintys, tereikia užsiregistruoti internete (dau giau informacijos www.mck.krakow.pl). Aplankėme istorinę Lenkijos vietą - drus kos kasyklą Veličkoje. Po žeme buvome dau giau nei 3 valandas. Po to vėl grįžę į Krokuvą apsilankėme kunigo profesoriaus Jėzefo Tischnerio vardu pavadintoje Aukštosios Euro pos mokyklos Politinės minties centre. Su šio centro tikslais ir uždaviniais mus supažindi no direkcijos sekretorius daktaras Jacekas Ktoczkowskis, direkcijos narys daktaras Arkady'us Rzegockis bei Aukštosios Europos mokyklos atstovai - daktarė Jolanta Rzegocka (Lingvistikos fakulteto prodekanė) ir Wojciechas Przybylskis. Daktaras Arkady'us Rzegockis pažymėjo, kad Aukštajai Europos mokyklai labai svarbus ryšys su Lietuva, nes šios Europos Sąjungos narės turėtų bendra darbiauti ne tik politikos, bet ir mokslo bei edu kologijos srityse.

VU žygeiviai vasarą praleido keliaudami Vasarą gerai - vasarą būna atosto gos. Ir toli gražu ne visi jas leidžia vartydamiesi Turkijos kurortų paplū dimiuose. Vilniaus universiteto Žygeivių klubo (VUŽK) nariai šią vasarą vėl daug keliavo ir pabuvojo įvairiuose pasaulio kraštuose Rusijoje, Kaukaze, Tadžikijoje.

Kristina MOCKEVIČIŪTĖ KARELIJA Šiaurinės Rusijos srities - Karelijos - upė

mis žygeiviai keliauja jau antrus metus iš ei lės. Šį kartą plaukti baidarėmis išsiruošė net

14 klubo narių - 6 merginos ir 8 vaikinai. Ke lionės tikslas - Sunos upė - toli nuo civilizaci jos triukšmo ir kasdienių rūpesčių. Žygis prasidėjo beveik prie pat traukinio

stotelės Brusničnaja, Sukkozero ežere. Maršruto pradžioje buvo plaukiama beveik vien ežerais (Sukkozero, Gimolskoje, Čiudozero, Porosozero, Palvozero), o kita kelio atkarpa buvo įveikta Sunos upe. Irkluoti ne buvo nuobodu, nes pasitaikydavo įvairaus sudėtingumo slenksčių. Vieno jų - Niždannyj - įveikti vandenininkai nesiryžo dėl že mo vandens lygio, tačiau likusius mažiau sudėtingus slenksčius (iš viso 16) įveikti pa

vyko sėkmingai. Iš viso žygeiviai nuplaukė daugiau nei 170 km. Karelija lietuvius pasitiko svetingai - vaka rienės ir pusryčių meniu paįvairinti visuomet užtekdavo keptos žuvies ir šviežios bruknių ar mėlynių uogienės. Pirmą kartą plaukiantiems buvo surengtos krikštynos (fuksų, beje, buvo 10 iš keturioli kos žygio dalyvių), švenčiami žygio dalyvių gimtadieniai, Žolinės. Kelionės pabaigą vai

nikavo pačių pasidaryta pirtis ant Sunos upės kranto.

KAUKAZAS Du žygeiviai Gintarė ir Saulius kartu su dviem KTU turistų klubo „Ąžuolas“ nariais tris savaites bastėsi po Kaukazo kalnus, Bežengi rajoną. Slėniuose tvenkėsi debesys ir purškė lietus, tačiau alpinistai kopė aukščiau debesų (buvo pasiektos septynios viršūnės, visos aukš tesnės nei 4 km). Žygio pradžioje grupė apsistojo akmenuo toje pašlaitėje, vadinamoje Tioply ugol. Čia lietuvaičiai susidraugavo su rusų ir baltarusių alpinistais, prisiklausė smagių ir baugių istori jų apie nutikimus kalnuose. Iš stovyklos ketve riukė užkopė j tris viršūnes: Gidan-tau, Archimed ir Ūkiu. Vėliau, įkvėpta sėkmingų jkopimų, grupė pa traukė link Bežengi sienos - įspūdingo 12 km ilgio ledo ir uolų masyvo, iškylančio virš ledy no daugiau nei 1,5 km. Čia

Žygeiviams pavyko įveikti Sunos upės slenksčius

alpinistai buvo nusižiūrėję pi ramidės formos viršūnę Gestolą, kurios pavadinimas, iš vertus iš balkarų kalbos, reiš kia „iš visur matoma“. Kelias dienas priešinęsi atšiauriam vėjui, įveikę ledo sieną, sta čias uolas, sniego šlaitus, pa keliui dar įkopę j Bezimianaja viršūnę, visi keturi sėkmin gai užlipo į Gestolą - 4860 m aukščio viršūnę. Leidžiantis nuo jos laukė dar viena - Lialverio viršūnė. Kelionės pabaigoje žy geiviai dviese užkopė į kal ną daug žadančiu pavadi nimu - Panoramnaja. Ste-

Tą pačią dieną Krokuvoje, institute „Tertio Millenio“, susitikome su šio instituto bei Len kijos dominikonų provincijos vadovu, tėvu Maciejumi Zięba. Institutas rengia įvairius mokymus, vasaros bei žiemos mokyklas, ku riose dėstomos labai įvairios temos. Artimiau si mokymai vyks žiemą lenkų kalba, bus skirti jaukesniems studentams ir magistrantams bei doktorantams. Ryte mūsų laukė kelionė į Varšuvos uni versitetą, kur tuo metu vyko tarptautinė Rytų Europos konferencija. Visi pranešimai buvo susiję su Lenkijos ir kitų postkomunistinių šalių užsienio bei vidaus politika, vertybių išsaugojimu. Išklausę kelis pranešimus iš vykome j susitikimą Lenkijos Seime. Čia su sitikome su Seimo vicepirmininku Jaroslawu Kalinowskiu. Vicepirmininkas papasako jo apie save, o vėliau apie Seimo reikalus. Kalbėjomės apie įvykusius Lenkijos prezi dento rinkimus, apie politines Lenkijos par tijas, taip pat ir apie Ukrainos „Oranžinę re voliuciją“, kuri palietė ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją. Palyginome nedarbo lygį Lietuvoje ir Lenkijoje. Pastebėta, kad iš Lenkijos ma siškai išvažiuoja geri statybos ir medicinos specialistai. Nedarbo lygis siekia net 17 proc. (Lietuvoje - 5 proc.). Su Šeimo pirmininko pavaduotoju kalbėjo

mės ir apie Lenkijos poziciją Baltarusijos klausimu. Tai mums buvo aktualu, nes juk Lietuva taip pat yra Baltarusijos kaimynė, to dėl mums labai svarbi Lenkijos pozicija. Taip pat kilo diskusijos ir dėl Lenkijos bendradar biavimo su Rusija. Aptarėme Lenkijai aktua lią temą - naftotiekį su Rusija Odesa-Baltijos šalys-Gdanskas. Seimo vicepirmininkas pa pasakojo, ką Lenkiją turėtų daryti, kad šis pro jektas būtų realizuotas: „Pinigai iš Europos Sąjungos fondų bei Europos Sąjungos para ma“. „Dabartinis Parlamentas dar šiuo klau-

Simu aktyviai neužsiima, tačiau yra labai su interesuotas dujų importavimu iš kitų šalių, pvz., iš Norvegijos. Šito nenorėjo daryti bu vęs Parlamentas, bet dabartinis stengsis tai padaryti“, - sakė J. Kalinowskis. Verta pami nėti pokalbį apie dar tik svarstomą projektą importuoti dujas iš Irano, aplenkiant Rusiją. Priešpaskutinės dienos rytą nuvykome į su sitikimą Lenkijos užsienio reikalų ministerijo je. Ten susitikome su Europos departamento direktorium Jerzy'iu Marganskiu. Su juo kal bėjomės apie Lenkijos užsienio politiką, san tykius su Lietuva, bendrus projektus (VIA Baltica), problemas tarp Lenkijos ir Lietuvos (pa vardžių užrašymas, žemės buvusiems savi ninkams aplink Vilniaus miestą, sugrąžini mas) ir t. t. Priėjome prie išvados, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos trūksta partnerysčių tarp mokymosi įstaigų. Direktorius pasiūlė sukurti bendrą jaunimo organizaciją, kuri rūpintųsi studentų mainais, ne tik studijuojant, bet ir susipažįstant su šalių istorija, kultūra, tradici jomis. Visi labai nustebome, kai sužinojome, kad tam yra skirta net 7 mln. eurų. Tai tikrai mums buvo maloni staigmena, nes apie tai nieko iki tol nebuvome girdėję. Iškart po šio susitikimo dar išklausėme pa skaitą apie Lenkijos užsienio politiką, kurią skaitė Andrzejus Szeptyckis iš Tarptautinių reikalų lenkų nstituto. Vėliau nukeliavome aplankyti Varšuvos Ka ralių rūmus. O visus mūsų susitikimus vaini kavo paskutinis susitikimas Varšuvos univer sitete su ponu Pavelu Skibinskiu, kuris pasa kojo apie 16 Lenkijos transformacijos metų. Paskutinę viešnagės dieną spėjome apsi lankyti Varšuvos sukilimo muziejuje, kur iš klausėme pasakojimą apie Armiją Krajovą II Pasaulinio karo metais ir aplankėme kapines Povonzkose.

bedamas nuo šios viršūnės atsivėrusius puikius Šiaurinio kalnų masyvo ir Bežengi slėnio vaizdus pagalvoji, kad nori sugrįžti čia dar ne kartą.

ALTAJUS Dar kartą sugrįžti greičiausiai norės ir ši ais metais į tolimąjį Sibirą nusitrenkę žygei viai. į Altajų patyrę klubo nariai kartu pasiė mė daug naujokų. Šis žygis ir buvo sureng

tas tam, kad nauji žmonės pamatytų kalnus visai iš arti. Trylikos žygeivių kompanija, pasidalijusi į dvi grupes, kelionę pradėjo kartu ir keletą dienų žygiavo Kučerlos upės slėnio miškais ir pievomis. Vėliau, prie Kučerlos ežero, gru pės trumpam išsiskyrė - susipažinti su kal nais iš arčiau buvo numatytas nelabai su dėtingas penkių dienų pasivaikščiojimas. Čia abiem grupėms teko bristi per įvairaus

dydžio ir gylio, bet vienodai šaltas upes ir upelius, pasigrožėti įspūdingais kriokliais ir dar įspūdingesnėmis viršūnėmis. Kelias ve dė akmenų nuobirynais ir ledynais, ant ku rių naujokams dar buvo surengtos kelios kal nų technikos pamokėlės, (spūdžių daug. Abi grupės įveikė po kelias nesudėtingas 1A ka tegorijos perėjas. Siek tiek sudėtingesnė perėja Mrija (2A ka tegorijos) itin ilgam įstrigo žygio dalyvių atmin tyje. Vienai grupei jos įveikti nepavyko dėl stai ga pablogėjusių oro sąlygų ir smarkiai byran čių akmenų. Kita grupė šią perėją įveikė pri verstinai - per lietų ir šaltį. Pirmąją žygio dalį visi užbaigė gerokai pa vargę ir sušlapę. Užsitęsusios liūtys, pasak ru sų turistų, sukėlė didžiausią per paskutinius 20 metų potvynį šiame rajone ir gerokai pa keitė prieš tai regėtą kraštovaizdį - takeliai vir to upeliais, viršūnes uždengė storas debesų sluoksnis. Tai gerokai pakoregavo didelius žy geivių planus - buvo nuspręsta nebekopti j aukščiausią Altajaus viršukalnę Beluchą (4506 m). Nepaisant to, ši viršūnė buvo apžiūrėta iš kiek įmanoma arčiau. Taigi per Karatiurek (1A kat., 3000 m) perėją persivertę j Akemo slėnį, kai kurie žygio dalyviai dar rado jėgų pasivaikščioti po Akemo ledy ną, nuo kurio jau visai iš arti galima pasi grožėti įspūdinga 1 km aukščio stačia Ake mo siena, Altajaus karūna ir, žinoma, Beluchos viršūne. Nepatenkintų žygiu neliko. Liko daug gražių nuotraukų, prisiminimų ir noras su grįžti atgal - užkopti ir pamojuoti saulei nuo aukščiausios Sibiro viršūnės.

Kaukazo kalnai vilioja vėl sugrįžti

PAMYRAS Tadžikijoje po centrinį Pamyrą šią vasarą keliavo dešimt labiausiai prityrusių klubo na rių. Tarp jų buvo ir dvi merginos. Ilgas ir sudėtingas maršrutas prasidėjo nuo nedidelės Poimazar gyvenvietės prie Vančo upės. Karšta vasara žygio nepalengvino - kai kuriuos ledynus ir perėjas įveikti buvo itin sun ku. Net 2A kategorijos parėjose grupė susi durdavo su nepereinamais plyšių labirintais teko gaišti laiką kabinant ne vieną virvę ir or ganizuojant perkėlas. Per pirmas 16 žygio dienų sėkmingai pavy ko įveikti 4 perėjas: Kašal-Ajak (2A, 4330 m), Integral (2B, 5380 m), ZamokTamary (2A, 5200 m) ir Mušketova (3A, 6100 m), žygeiviai pasi vaikščiojo RGO, Fedčenko, Malyj Tanymas, Ajudžilga ir Mušketova ledynais. Fedčenko le dynas ypatingas tuo, kad yra pats ilgiausias visame Pamyre. Vėliau žygeiviai pasiekė Moskvino ledyną ir ant jo įsikūrusią tarptautinę alpinistinę stovyk lą MAL. Iš čia grupė susiruošė kopti į vieną iš aukščiausių Pamyro viršūnių - Korženevskają (7105 m). Po trijų kopimo dienų viršūnę pa siekė visi dešimt grupės narių. Dar po kelių dienų grupė malūnsparniu nusileido į artimiau sią miestelį - Džirgitalį. Čia žygis baigėsi, ta čiau su Pamyru dar neatsisveikinta - juk aukš čiausia Pamyre (7495 m) Komunizmo viršūnė dar neįveikta.

universitas

2006 rugsėjis

vilnensis

unpro memoria Ludwik Piechnik SJ (1920-2006) 2006 m. birželio 26 d., eidamas 86 metus, Krokuvoje mirė Vilniaus universiteto garbės daktaras, šio universiteto istorijos tyrėjas lenkų jėzuitas Ludvvikas Piechnikas. Gausios jo publi kacijos skirtos Vilniaus jėzuitų kolegijos ir universiteto įkūrimui bei raidai, jėzuitų veiklai Lenkijoje ir Lietuvoje, jėzuitų mokymo sistemai ir pedagogikai, žymiausių jėzuitų gyvenimui. Jo kny gos ir straipsniai buvo tvirta atrama daugelio Lietuvos moksli ninkų tyrinėjimams. T. Piechnikas gimė 1920 m. rugpjūčio 9 d. Kšeslavicuose (Krzesfawice), Lenkijoje, valstiečių šeimoje. 1938 m. liepos 6 d. jstojo j jėzuitų ordiną - Jėzaus Draugiją. Baigė jėzuitų ordino nariams privalomas filologijos, filosofijos ir teologijos studijas ir 1962 m. apgynė daktaro disertaciją „Vilniaus akademijos pradžia“ (Początki Akademii VVilenskiej), padėjusią pagrindus tolesniems Vilniaus akademijos (Universiteto) istorijos tyrimams. 1971 m. t. Piechnikas buvo paskirtas jėzuitų rezidencijos Pšegožaluose (Przegorzaty), Krokuvos priemiestyje, superioru. Čia bendravo su ketinančiais tapti Jėzaus Draugijos vie nuolijos nariais bei su įstojusiais į ją bandomajam laikotarpiui, vadinamaisiais novicais (naujokais). Ne vienam iš jų tie susiti kimai ir pokalbiai nulėmė būsimą gyvenimo kelią. Čia parašė savo svarbiausius mokslinius darbus, tarp jų 4

tomus Vilniaus akademijos (Universiteto) istorijos. Pirmasis to mas „Vilniaus akademijos pradžia“ (Początki Akademii VVi lenskiej), parengtas daktaro disertacijos pagrindu, iš pradžių buvo išspausdintas žurnale Nasza Przesztošč (1973, t. 40, p. 5-173), o 1984 m. Romoje perspausdintas kaip „Vilniaus aka demijos istorijos“ (Dzieje Akademii VVilenskiej) dalis. Antrasis tomas - „Vilniaus akademijos suklestėjimas“ (Rozkwit Akade mii VVilenskiej w latach 1600-1655, Roma, 1983), trečiasis „Pastangos atgaivinti Vilniaus akademiją po Tvano ir krizės lai kotarpis“ (Proby odnowy Akademii VVilenskiej po klęskach Potopu i okres kryzysu 1655-1730, Roma, 1987) ir ketvirtasis „Vilniaus akademijos atgimimas“ (Odrodzenie Akademii VVi lenskiej 1730-1773, Roma, 1990). Vertinga t. Piechniko studija „Senosios Vilniaus akademijos kultūriniai ryšiai su Vakarais 1570-1773“ („Zvviązki kulturalne dawnej Akademii VVilenskiej z Zachodem w latach 1570-1773“,

f iiiikultūra-----------------------------------------

| „Gaudeamus" - su naujais tautiniais kostiumais Birutė MAŽRIMIENĖ, VU dainų ir šokių ansam blio šokių grupės vadovė

Tai pirmieji studentų himno „Gaudeamus“ žodžiai. Jie skamba kiekvienoje Baltijos šalių studentų šventėje, į kurių nuo 1956 m. paeiliui Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje renkasi jaunatviškiausi ir entuziastingiausi šių šalių studentai.

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio dalyviai džiau gėsi galimybe atstovauti savo Uni versitetui jubiliejinėje penkiolikto je šventėje Tartu mieste. Išlieję

daug prakaito ruošiant programą,

daug dirbę papildomai ansam bliečiai buvo aukštai įvertinti: šo

kėjams patikėta atlikti solines par tijas programos dalyje apie lietuvių vestuvių papročius. Dar daugiau pasitikėjimo ir kartu at sakomybės pridėjo iš Universite

to gauta parama - skirta lėšų at

naujinti tautinius kostiumus,

kuriuos maloniai sutiko pagaminti knygos „Lietuvių tautinis kostiu mas“ autorės Teresės Jurkuvie

nės kūrybinė grupė. Vilniaus universiteto studentų

entuziastingas siekis per tautinį meną realizuoti savo talentus, po reikį bendrauti su bendraamžiais,

pažinti supantį pasaulį, o kartu ir

gebėjimas tinkamai atstovauti sa vo šaliai, Universitetui, liudija šio žanro reikalingumą. Kaip skiria

masis ženklas šalia kitų tautų, o

tarp saviškių vienijantis, tautinis kostiumas „Gaudeamus“ šventė

je reiškia labai daug, todėl esa

Musų ansambliečiai „Gaudeamus“ šventėje pasipuošė naujais tautiniais kostiumais Reda Stankevičiūtė (FsF)

žingsniuoja dalyvių grupelės. O

„Buvau dalyvavusi ne vienoje dainų šventėje, žinojau, ką reiš

žmonės šypsosi ir mojuoja... Fes

kia tos repeticijos stadionuose,

tivalio kulminacija - baigiamasis

bemiegės naktys besilinksmi nant, bendri pusryčiai, pietūs ir

koncertas besileidžiančios sau

sausas davinys vakarienei. Bet kažkodėl studentiški festivaliai

patriotiškai subjektyvi: man la

dovanoja daugiau bendrumo, stipresnį ryšį ne tik tarp ansam bliečių, bet ir smagesnių pažin

mas. Jame labiausiai derėjo mu

zika, daina ir šokis, tad galime

jams, vadovams.“

in: Analecta Cracoviensia, 1987, t. 19, p. 343-362). Joje aptarti ne tik tie dalykai, kuriuos Vilniaus akademija (Universitetas) perėmė iš kitų Vakarų Europos universitetų (studijų struktūra,

me dėkingi visiems, padėjusiems Vilniaus universiteto dainų ir šo kių ansambliui įgyvendinti seną

čių su kitais... Nakvojom didžiuliame angare,

dėstomieji dalykai, vadovėliai, profesoriai), bet irtai, ką ji davė Vakarų Europos mokslui ir kultūrai. Tarp „davusiųjų“ nurodomi: Martynas Smigleckis ir jo „Logika“ (pirmas leidimas 1618 m.), Oksfordo universitete naudota iki pat XIX a.; Motiejaus Kazimie

svajonę. O žemiau pateikiame studen

savo „gardeliuose“, aptvertuose polietilenu. Na ir kas. Gal šokėjai

tų įspūdžius iš festivalio „Gaude

paryčiais ir norėdavo pailsinti rau

amus“.

menis, bet muzikantai toliau brąz gino gitaromis, o choristai plėšė

ro Sarbievijaus „Lyrika“ (pirmas leidimas 1625 m.), XVII—XVIII a. Vakarų Europoje išleista daugiau nei 60 kartų, laikyta lygiaver te Horacijaus kūrybai; Žygimanto Liauksmino „Retorika“ (pir

Ramūnas Skaudžius (Ch F) „Iš tikrųjų nepakartojamas jaus

mas leidimas 1648 m.), Vakarų Europoje išleista 14 kartų, ver

mas būti tarp daugybės jaunų

tinta kaip klasikinės „ciceroniškosios“ retorikos puoselėtoja; Alberto Vijūko-Kojalavičiaus „Lietuvos istorija“ (pirmas leidi

žmonių, kuriuos sieja bendras tiks las - liaudišku šokiu parodyti, ką

mas 1650 m.), kurioje pateiktas originalus Lietuvos istorijos vaizdas nuo seniausių laikų iki Žygimanto Augusto mirties, 1785 m. išversta į vokiečių kalbą ir įtraukta j Visuotinės istorijos korpusą. T. Piechniką itin domino pedagoginiai Jėzaus Draugijos veik los aspektai, jėzuitų mokyklų organizacija, įnašas j pasaulieti nę pedagogikos istoriją, taip pat rašė apie jėzuitų „mokytojų seminarijas“, dvasines seminarijas, bajorų mokyklas, vadina mąsias Collegium Nobilium ir t. t. Išsami Ludvviko Piechniko

lietuviai turi gražiausia: garbingą

dainas visu balsu. Kažkodėl nie kas ant nieko nepyko..... Gaudea mus“ festivaliuose nekyla jokių di delių konfliktų, pykčių. Čia tikriausiai „suveikia“ meilė savo šaliai, jaunystei ir bendrumui...“

languose ir palei gatvę stovintys

lės spinduliuose... Dabar būsiu biausiai patiko lietuvių pasirody

padėkoti mūsų programos kūrė

Justinas Juknys (TF)

„Ne kiekvienam Lietuvos jau nuoliui tenka galimybė atstovauti savo šaliai pasaulio ar Europos

čempionatuose ar olimpinėse žai dynėse, nors apie tai daug kas sva

joja... „Gaudeamus“ festivalyje Es

tijoje jaučiausi kaip Lietuvos rinktinės narys - atstovauti savo šaliai daina ir šokiu iš tiesų buvo nepakartojamas džiaugsmas ir

praeitį, gražias tradicijas, savo

žmonių būdą ir charakterį... Pra

Nijolė Valinskytė (MIF)

ėjo nemažai laiko nuo festivalio,

„Labai patiko eisena per Tartu

bet prisimenant jį kūnu bėga ma lonūs šiurpuliukai. Man tai buvo

senamiestį. Pakilus ant kalvos pamatydavai, kad gatve priešais ir

pirmoji „Gaudeamus“ šventė...“

už tavęs, kiek tik akys aprėpia,

garbė... Pamenu neapsakomą bendrystės jausmą ir „Baltijos ke lio“ reminescensijų išgyvenimą

bendrame koncerte su bendra

amžiais iš Latvijos ir Estijos.“

darbų bibliografija pateikta leidinyje Jezuicka Ars educandi (Krokuva, 1995), skirtame jo 75-ųjų gimimo metinių jubiliejui.

T. Piechnikas buvo puikus pedagogas, ilgus metus dirbo fi losofiją studijavusių jėzitų kuratoriumi, klierikams ir pasaulie čiams dėstė pedagogiką Popiežiškojoje teologinėje akademi joje Krokuvoje. Pastaraisiais metais pasišventė dar vienai, itin sunkiai ir atsakingai pedagoginės veiklos sričiai: 1980 m. įkūrė Adaptacijos ir auklėjimo centrą Žmioncos (Žmiąca) kaime, Be-

skidų kalnų papėdėje. Ten vasaros atostogoms suvažiuoja įvai

rių Krokuvos aukštųjų mokyklų studentai, kartu paimdami be globius vaikus iš vaikų namų. Visai šiai veiklai (namų statyba, maitinimas, auklėjimas) iki pat mirties vadovavo t. Piechnikas. Ludvvikas Piechnikas noriai bendravo su Lietuvos moksli

ninkais, tyrinėjančiais Vilniaus universiteto istoriją ir jėzuitų veik lą Lietuvoje, dalijosi savo turima medžiaga ir žiniomis. Labai džiaugėsi, kai 1999 m. rugsėjo 23 d. jam buvo suteiktas Vil niaus universiteto Garbės daktaro vardas. Jis buvo iš tikrųjų neeilinė asmenybė - šiltas, atviras ir gera

noriškas žmogus. Jubiliejiniame leidinyje Jezuicka Ars edu

candi Stanislavvas Obirekas SJ rašo: „T. Ludvviko asmenybės neišsemia jo gerai žinomi moksliniai darbai. [...] Ta asmenybė labiausiai išryškėja per asmeninius, neoficialius susitikimus ir pokalbius“. Su mumis lieka jo darbai ir šio tauraus žmogaus atminimas.

Prof. Eugenija ULČINAITĖ

Senoj geroj virtuvėj... Dienos trumpėja. Vėl ruduo. Gesta šešėliai tyliai. Lyja alėjose lietus Ir permirkęs šuva į pilką dangų žiūri..

° /vV r" ®

Ar prisimenate šią „Aktorių Trio“ dainą? Po truputėlį artėja lapkritis - nuostabus jaukios melancholijos ir spalvoto skambesio kupinas mėnuo, kartu atsinešantis jau antrąjį Vilniaus universiteto bardų festivalį. Jo rengėjai ieško žmonių, norinčių dalyvauti šiemetiniame festivalyje. Jei kuriate sa vo dainas ir jas atliekate, jei rašote tekstus ir svajojate, kad pagal juos būtų sukurta daina, arba kuriate muziką, bet nerandate žodžių, kurie ją papildytų, jei nekuriate nei dainų, nei tekstų, tačiau mokate dainuoti arba groti (kad ir šaukštais arba puodais), esate labai reikalingi ir laukiami šiame festivalyje, kuriame pernai dalyvavo trisde šimt atlikėjų ir apsilankė beveik tūkstantis žiūrovų. Šiemet festivalis tapo respubliki niu. Taip pat labai ieškome žmonių, norinčių padėti surengti kuo geresnį ir kuo ilgiau nepamirštamą festivalį. Tapk festivalio dalimi jaukioje scenoje - rašyk laiškelį adresu bardai@vu.lt ir papasa kok apie savo norus bei svajones. Laiškus rašyti niekada nėra per vėlu, tačiau būtų gerai, jei sukrustumėte bent iki spalio vidurio (trys festivalio koncertai vyks lapkričio 22-24 dienomis Vilniaus universiteto salėse). Išsamesnė Informacija apie festivalį - interneto svetainėje http://www.bardai.vu.lt Joje taip pat rasite ir priežastį, dėl kurios festivalio šūkis šiemet yra toks, kokį matote šio straipsnelio antraštėje. Tik Ieškokit atidžiai. Klausykit Ir Išgirsit..._________________

ųniversitaę

2006 rugsėjis

vilnensis

a a takultura

Ispaniški ritmai su lietuviškos muzikos prieskoniu Odeta VASILIAUSKAITĖ Atsakomasis vizitas - į Ispanijcj Lietuvoje ispanų dirigentas Franciscas Rodilla su savo cho ru lankosi pirmąkart. Tačiau prieš metus jis buvo surengęs kelis koncertus ir meistriškumo pamo kas chorui „Pro Musica". 2007ųjų pavasarį abu chorai susitiks Ispanijoje - VU choras „Pro Musi ca“ šioje šalyje planuoja sureng ti koncertinį turą. Klausytojus Šv. Jonų bažnyčioje maloniai nuste bino didžiulė ir sudėtinga 15 kūri nių programa: J. Naujalio, J. Gu davičiaus, J. Tamulionio, K. Nystedto, R. Twardowskio dainos bei įvairių Ispanijos regionų - Ekstre madūros, Andalūzijos, Katalonijos, baskų šalies - chorinė muzi ka, populiarios Lotynų Amerikos melodijos.

Lietuvių ir ispanų ritmai panašūs „Labai džiaugiuosi abiejų cho rų darbu. Koncertas buvo puikus. Svarbiausia, kad užsimezgė kon taktas su publika“, - teigė ispanų choro vadovas Rodilla. Anot jo, Ispanijoje taip pat dažnai rengia mi koncertai bažnyčiose, tačiau Šv. Jonų bažnyčia išsiskiria uni kalia akustika. Ekstremadūros universiteto choras atlieka įvairių tautų ir kalbų kūrinius, tačiau cho ro vadovas prisipažįsta, kad lie

Šv. Jonų bažnyčioje buvo surengtas unikalus projektas Ispanijos Ekstremadūros universiteto choras ir VU choras „Pro Musica“ klausytojams pristatė lietuvių kompozitorių kūrinius ir Ispanijos regionų muzikq. tuviškai teko dainuoti pirmąkart. Rodilla paneigė Lietuvoje papli tusį stereotipą, kad temperamen tingos ir aistringos ispanų melo dijos yra tarsi priešprieša lyriškoms lietuvių dainoms. „Jums gali pasirodyti keista, tačiau pa stebėjau, kad tam tikra prasme is panų ir lietuvių kūriniai yra pana šūs. Lietuviška muzika yra mums suprantama ir artima. Jai gal trūks ta mums taip įprasto trinario rit mo. Tačiau lietuviškos dainos turi savitą ritmą, kuris šiek tiek kitaip pulsuoja“, - sako dirigentas.

Maloniai nustebino Rugsėjo pirmosios šventė Be koncerto Šv. Jonų bažny

čioje, Ekstremadūros universite to choras dalyvavo VU mokslo metų pradžios šventėje Rugsėjo 1-ąją. Čia dainininkai atliko rene sansinį kūrinį, kurį Gvadelupos vienuolyno archyvuose atrado ir restauravo choro vadovas Rodil la. Anot dirigento, mokslo metų atidarymas labai skiriasi nuo to, kokį ispanai yra įpratę matyti sa vo šalyje. „Ispanijoje tai daug rim tesnė ir protokoluota šventė. Nė ra jokių žaismingų plakatų ar studentiškų skanduočių. Pas jus daug linksmiau, labiau jaučiasi studentų ir dėstytojų bendradar

biavimas“, - Rodilla buvo paten kintas Rugsėjo 1-osios švente.

Lietuvių kalba - įkan damas riešutas Ispanų choristai džiaugėsi ga lėdami rudenėjančioje Lietuvoje

pasislėpti nuo jų šalį užplūdusių karščių. Taip pat dainininkai liko sužavėti Vilniaus architektūra, jiems pasirodė priimtinas ir lietu vių gyvenimo būdas, atvirumas bei laisvumas, todėl pažadėjo dar

Šv. Jonų bažnyčia atveria du ris italų muzikos gerbėjams Loreta CHODZKIENĖ, ŪKI kuruojamo SOCRATES projekto Lingua-1 „Kalbavisiems“ koordinatorė Choras gyvuoja jau daugiau nei trisdešimt metų, per kuriuos jam va dovavo Foscas Čortis, Fabias Lom bardas ir Gabriella Agosti. Šiuo metu chorui vadovauja Robertas Tofis. Choras koncertavo Belgijoje, Bulga rijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžio joje Britanijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Airijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje.

Coradinio choras - VU Užsienio kalbų instituto koordinuojamo „Lingua 1 " projekto „Kalba - visiems“ partneris. Vilniuje italų choristai ne tik dainavo kartu su muzikos gerbė jams puikiai pažįstamu daugelio kon kursų laureatu Vilniaus universiteto

Kq tik išlydėjusi Lietuvoje gastroliavusį Ispanijos Ekstramadūros universiteto cho rų, rugsėjo 4 d. senoji Alma Mater pasitiko Francesco Coradinio polifoninės muzi kos chorq iš Arezo (vadovas ir dirigentas Robertas Tofis). Tai daugkartinis Gvido iš Arezo tarptautinio chorų konkurso, C. A. Seghizzi di Gorizia tarptautinio chorų choralinio giedojimo konkur so, Langoleno vardo tarp tautinio muzikinio konkurso Eistedofe (Didžioji Britanija), Vittorio Veneto vardo (Italija) chorų konkurso nugalėtojas.

ne kartą apsilankyti Lietuvoje. Choristas Andresas Torijanas tei gia, kad įspūdžiai iš koncerto daug geresni nei buvo tikėtasi. „Fantastika, kad per trumpą laiką abiem chorams pavyko taip su sidainuoti, jog atrodė, kad bažny čioje stovi vienas kolektyvas. Pui kiai supratome ir dirigentus“, džiaugėsi Torijanas. Anot vaikino, labai svarbu, kad ir ispanai, ir lie tuviai išmoko taisyklingai tarti ir su prasti lietuvių bei ispanų dainų žo džius. „Teko girdėti, kad lietuvių kalba labai sunki, tačiau nepaste

bėjau didelių sunkumų. Jos, taip pat kaip ir ispanų kalbos, šaknys lotyniškos, todėl kai kurie žodžiai labai panašūs. O gal tai profesinė liga?“, - šypteli diplomuotas filo logas Torijanas.

Ispanijos Ekstremadūros universiteto choras ir musų choras „Pro Musica“ džiaugėsi bendru darbu

Kronika Z Birželio 29-liepos 7 dienomis Estijoje, Tartu mieste, vyko penkioliktasis studentų dai nų ir šokių festivalis „Gaudeamus“. 50 metų jubiliejų švenčiančiame festivalyje dalyva vo ir visas būrys VU kolektyvų: merginų choras „Virgo“, mišrus akademinis choras, choras „Pro Musica“, Dainų ir šokių ansamblis, liaudiškos muzikos kapela „Jaunimė lis“, pučiamųjų orkestras „dktava“.

Z Liepos 2-6 dienomis VU merginų choras „Virgo“ koncertavo Rusijoje. Valstybės dienos proga surengti koncertai Maskvoje ir Novgorode.

Z Liepą mišrus akademinis choras lankėsi Ispanijoje, Toreviechos festivalyje.

merginų choru „Virgo“ (vadovė ir di rigentė Rasa Gelgotienė) itališkas ir lietuviškas dainas, bet ir patys mokė si lietuvių kalbos (dėstytoja - Rita Vie telė), susipažino su Uetuvos istorija bei kultūra: aplankė Vilniaus universi tetą, Vilniaus miesto įžymybes, vyko j ekskursiją po Trakus. „Virgo“ choris tės, taip pat tikslinė projekto dalyvių grupė - Vilniaus miesto 4-osios inter natinės mokyklos moksleiviai - mo kėsi italų kalbos. Pamokas vedė ne tradicinių užsienio kalbos mokymo metodų populiarintoja, italų kalbos skleidėja Manuela Calzini. „Kalba - visiems“ - tai trejų metų trukmės kalbinis projektas, kurio idė ja - per dainą, kaip patikimą kalbos mokymo priemonę, supažindinti au ditoriją su šešiomis skirtingai papli tusiomis kalbomis: Baltijos valstybių - estų, latvių, lietuvių - ir plačiai var tojamomis anglų, italų ir ispanų kal bomis. Pirmaisiais projekto metais šešių valstybių partneriai išsirinko po tris jų šalyse populiarias dainas. Pa sirinktos dainos apdainuoja žmogų, jo gyvenimą ir jausmus. Kiekvienai dainai yra parengta skrajutė, patei kianti dainos žodžius ir šešiomis kal bomis trumpai apibūdinanti dainos turinį. Estų, latvių ir lietuvių kalbas pro paguojantys kalbininkai jau lankėsi visose trijose Baltijos šalyse: lietuviai mokė latvius, latviai - estus, o estai lietuvius. Taip pat lietuvių kalbos mo kėsi Didžiosios Britanijos Sario gra fystės Vestfildo mokyklos moksleiviai ir jaunimo choras, estų kalbą krimto La Lagūnos universiteto studentai ir choristai, Arezo miesto mokyklų moksleiviai ir Coradinio choro daini ninkai. Pastebėjus žodžių tarties pro blemas, projekto tinklalapyje (http:// ooentoeverycitizen.net) atsirado rub rika „Dainos“, padedanti kiekvienam išmokti dainuoti visomis projekto kal bomis. 2006 metų ruduo atveria naują šio kalbinio projekto puslapį - chorų

vizitų puslapį, kai lankantis svečio se šalyse choristams suteikiama ga limybė mokytis kalbų natūralioje ap linkoje. Pirmieji Vilniuje tai išbandė italai. Šių metų spalį La Lagūnos universiteto studentų choras (Tenerifė, Ispanija) lankysis Rygoje ir mo kysis latvių kalbos, tuo tarpu choris tai iš Didžiosios Britanijos vyks į Estiją, Tartu universitetą, pasimokyti dainuoti estiškai. 0 2007 m. gegu žės pradžioje į Vilnių suvažiuos vi sų šalių partnerių chorai, pasirengę atlikti 18 dainų šešiomis projekto kal bomis. Rugsėjo 9 dieną Šv. Jonų bažny

čioje vykusiame jungtiniame polifo ninės Čoradinio grupės ir VU mergi

nų choro „Virgo“ koncerte Vilniaus miesto visuomenei buvo pristatytos trys skirtingų laikotarpų italų dainos: Renesanso laikų Giovannio Giacomo Gastolfio daina „L'innamorato da Balletti a 5 voci“, toskaniečių liau dies daina „O ragazzina “ (apie gra žiąją geltonplaukę mergaitę) ir mū sų klausytojams puikiai pažįstamas „Vergų choras" iš Giuseppe's Verdi operos „Nabukas“. Dainas projekto chorams aranžavo Angiolo Maccarinis, cho rui dirigavo Robertas Tofis. Koncerte skambėjo abiejų chorų atliekamos lietuviškos dainos: M. K. Čiurlionio

harmonizuota lietuvių liaudies dai na „Anoj pusėj Nemuno“, J.TalIatKelpšos harmonizuota lietuvių liau dies daina „Tris dienas, tris naktis“ ir Benjamino Gorbulskio daina „Vasa ros šokis“, žodžiai - Alekso Dabulskio. Dainas projekto chorams aranžavo ir lietuvių-italų chorui diri gavo Rasa Gelgotienė. Antroje koncerto dalyje buvo at liekamas W. A. Mozarto 250-ajam gimtadieniui specialiai paruoštas kū rinys - W. A. Mozarto „Missa brevis in D“, giedamos jungtinio italų-lietuvių choro. Akompanavo Alessandras Tricomis.

universitas

vilnensis

2006 rugsėjis

Rugsėjo 1 -oji vėl subūrė akademinę bendruomenę į Alma Mater lia jų nuolat sukiojosi varnas išminties simbolis. Medikai, šiais metais švenčian tys savo fakulteto 225 metų jubi liejų, apsirengė baltais chalatais, nešėsi įspūdingo dydžio švirkštus, skalpelius ir žmogaus griaučių ma ketą. Nuolat skambėjo įvairūs šū kiai, pvz., „šarlatanai mums ne ly gis, medikai jus pagydys“ arba „Mūsų tėtis Hipokratas, tinka jam bet koks chalatas“. Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenė po pažintinio susi tikimo atvyko į šventę Vilniuje ir kartu su viso Vilniaus universiteto studentais dalyvavo šaunioje ei senoje. Jie žygiavo skanduodami šūksnius, kuriuos plėšė ir dekanas

Renata ŽIUKAITĖ Vėliavą pakėlė gamtininkai

Saulėtą Rugsėjo 1-osios rytmetį šventė prasidėjo Bibliotekos kieme, kur akademinę bendruomenę pa sveikino rektorius akad. Benediktas Juodka. Rektorius pasidžiaugė, kad studijas VU pasirinko patys gabiau si ir labiausiai motyvuoti jaunuoliai. Pagal tradiciją Rugsėjo 1-osios iškilmėse garbė pakelti Universi teto vėliavą tenka vis kitam fakul tetui. Šiais metais ši garbė teko

Gamtos mokslų fakulteto dekanui prof. habil. dr. Kęstučiui Kilkui. „Ru duo - sėjos metas, sėjame ir mes. Sėjame gerą, selekcinį grūdą. Ru duo drėgnas, tad iš tokio grūdo tu rėtų suželti geri želmenys. Nors di dėja visokių nelaimių, sausrų, šal nų rizika, tikiu, kad VU nebus pa skelbtas stichinės nelaimės zona. Turime gerus augintojus - profe sūrą, bei draudimo bendrovę - Stu dentų atstovybę“, - pakėlęs vėlia vą kalbėjo Gamtos mokslų fakulte to dekanas.

Spalvinga ir triukšminga studentų eisena - su fakultetų simboliais Tradicinėje eisenoje Gedimino prospektu originalumu išsiskyrė fi losofai, persirengę antikos laikų iš minčiais su baltomis togomis ir ąžuolo lapų vainikais ant galvų. Ša

doc. Stasys Girdzijauskas. Taip pat eisenoje dalyvavo ir praeivių akį traukė fakulteto simbolis - pelė džiukas. Matematikai nesiskyrė su savo tradiciniu herojumi - juodu katinu, o teisininkai vėl garbino atsinaujinu sią Temidę su plaktuku ir svarstyk lėmis rankose. Filologės tradiciškai kratėsi vištų įvaizdžio, nešdamos ati tinkamą emblemą, o Komunikaci jos fakultetas, apsiginklavęs spalvo tais skėčiais, jau iš tolo traukė akį raudona skraiste su kompaktiniais diskais. Chemikai, neabejingi glo balinėms taršos problemoms, nešė si didžiulę žalią šiukšliadėžę, o gam tininkai demonstravo savo meilę gy vūnams. Tuo tarpu istorikai nuolat skandavo savo „tėvo“ Herodoto mintis.

Šventė Didžiajame kieme alsavo Renesanso dvasia Vilniaus universiteto Didžiajame

kieme vyko tradicinė mokslo metų pradžios šventė „Initium semestri“. Joje dalyvavo VU bendruome nė, Seimo, Vyriausybės atstovai, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas. Šventė prasidėjo Senato narių,

dekanų, prorektorių, rektoriaus ei sena į Didįjį kiemą iš šv. Jonų baž nyčios. Studentų eiseną pasitiko ba rokiniais drabužiais apsirengę vė liavnešiai ir šaukliai. VU dainų ir šokių ansamblis šventės dalyvius nukėlė į Rene sanso epochą, šokdami du se novinius šokius - alemandą ir brandle. Sveikinimo kalboje Vilniaus uni versiteto rektorius Benediktas Juodka ypatingai daug dėmesio

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 70 89. Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako. Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į „Universitas Vilnensis“ būtina.

skyrė pirmakursiams. Rektorius pa sidžiaugė, kad šiemet j Universite tą įstojo jaunuoliai, kurių pažymių vidurkis ypatingai geras, taip pat daug olimpiadų prizininkų. Rekto rius pabrėžė, kad studentams teks bendrauti net su 220 profesorių, 1025 mokslo daktarais, iš kurių net 50 yra Europos ir Lietuvos MA bei įvairiausių prestižinių mokslo drau gijų nariai. Kalbėdamas apie aukštojo mokslo lygio svarbą, rektorius pabrėžė, kad gyvename žinių ir informacijos am žiuje. „Šiandien labai daug kalba ma apie žinių visuomenę, kuriamą žiniomis grįstą Europą. Nėra abejo nės, kad žinios yra pagrindinis tarp tautinės konkurencijos variklis. Al ternatyvos Lietuvai irgi nėra. Iš čia kyla ir universitetų vaidmuo žinių ir ekonomikos amžiuje. Mes negalime atsilikti nuo gyvenimo, nuo Europos keliamų reikalavimų. Bolonijos, Li sabonos strategijų nubrėžtos gairės privalo būti gairėmis ir mums. O tai reiškia: mokslo ir studijų ryšys, mo bilumas, konkurencingumas, studi jų kokybė, glaudus bendradarbia vimas Universiteto viduje.“ Rektorius palinkėjo pirmakur siams stiprybės, valios ir užsispyri mo keliaujant pasirinktu žinių ir žino jimo siekimo keliu. „Tai nėra lygi tra sa, tai bėgimas su kliūtimis, ku rioms įveikti reikės daug jūsų pa stangų. Noriu, kad jūs suprastumė te, kad labai daug priklauso nuo jū sų pačių - joks genijus neįkrės

Medikai nešėsi įspūdingą žmogaus griaučių maketą. V. Naujiko nuotr.

Chemikai nesiskyrė su spalvinga šiukšliadėžę. L. Binkauskienės nuotr.

jums proto, jeigu patys to nenorė site",-teigė jis. Vilniaus miesto meras Artūras Zuo kas palinkėjo studentams tapti lyde riais, nebijoti atsakomybės, nepristigti naujų idėjų ir jas įgyvendinti. Akade minę bendruomenę sveikino Seimo Pirmininkas V. Muntianas. VU Studentų atstovybės preziden tė Nora Žukauskaitė perskaitė prie saiką, kurios turės laikytis visi pirmą kartą peržengę senojo Universiteto slenkstį. Pirmakursiai prisiekė siekti mokslo šviesos, mylėti ir gerbti savo dėstytojus ir profesorius, garsinti Lie tuvą, įgytas žinias įgyvendinti savo krašte. Šiais metais šventei „Initium se-

mestri“ scenarijų sukūrė docentė muzikologė Zita Kelmickaitė. Ji tei gė: „Vilniaus universitetas yra vie nintelė aukštoji mokykla, kur natū raliai dera senoji tradicija ir nau joji dvasia. Kuriant šį naują sce narijų buvo siekiama, kad pirma kursiai pajustų senosios tradicijos ir naujų vėjų sintezę“. VU choras atliko studentų himną „Gaudeamus“ bei G. Zujaus aranžuo

Filosofai pasipuošė ąžuolo lapų vainikais. L. Binkauskienės nuotr.

tą Vydūno dainą „Mes Lietuvos vai kai“. VU teatro A. Pulkauninko trupė atliko šiuolaikinio šokio kompoziciją. Pirmą kartą į šventę buvo pakviesti žymūs atlikėjai: Kostas Smoriginas, Jurga Šeduikytė, Rūta Ščiogolevai-

tė. Jų atliktos studentiškų laikų dai nos suvirpino širdis pirmakursiams, o vyresniuosius panardino į pačius gražiausius jų studijų laikų prisimi nimus. Vakare studentai buvo pakviesti į nemokamą koncertą prie Tarptauti nio verslo mokyklos, kur linksmino si drauge su ištikimais kaimynais Vilniaus Gedimino technikos univer siteto akademinės bendruomenės nariais.

Ceremonijoje išskirtinis dėmesys buvo teikiamas rektoriaus regalijoms. V. Naujiko nuotr.