£X*X<X>X
♦ ♦ X •A♦ X
RYTOJ VISI | RINKIMUS!
Rytoj visi Lietuvos dar bo žmonės renka vietines Darbo žmonių deputatų Ta rybas. Tarybinė konstituci ja nustato, kad Tarybos yra politinis Tarybinės valstybės pagrindas ir kad per jas visa valdžia pri klauso miesto ir kaimo dar bo žmonėms. Rinkdami Ta rybų deputatus, darbo žmo nės tuo pačiu dalyvauja valstybės valdyme. Tary bos yra masiškos, visą api mančios politinės darbo žmonių organizacijos. Jų, kaip masinių atstovauiamųjų organų vaidmuo ko munistinės visuomenės sta tybos etape žymiai išaugo. Komunistinės visuomenės statyboje Tarybos užtikri na tiesioginį masių daly vavimą valstybės valdyme, politiniame, ūkiniame ir kultūriniame šalies gyve nime. Per Tarybas yra Įgyvendinama Partijos po-
litika ūk-iės ir socialinės kultūrinė^ statybos srityse. Tarybų žinioje yra ūkio ir kultūros šakos, kurios be tarpiškai susijusios su gy ventojų materialinių ir kul tūrinių poreikių tenkini mu. Tarybos koordinuoja ir nukreipia daugybės pra monės ir žemės ūkio, transporto ir prekybos, sveikatos apsaugos ir švie timo bei visų kitų ūkinių ir kultūrinių organų dar bą. Pagal TSRS konstituci jos 141 straipsnį teisę iš kelti kandidatus į deputa tus turi visos visuomeninės organizacijos ir darbo žmo nių kolektyvai. Pasinaudo damas šia teise. Universi teto studentų ir dėstytojų kolektyvas iškėlė Į Vil niaus miesto ir Lenino ra jono DZD Tarybas geriau sius Universiteto žmones. Į Vilniaus miesto Tarybą
kandidatais iškėlėme pro rektorių prof. S. Jankaus ką ir Teisės mokslų fakul teto valstybinės teisės ka tedros vedėją S. Vansevlčių. Į Lenino rajono Tary bą iškėlėme LKP Lenino RK sekretorių ir mūsų dėstytoją drg. A. Burkauską ir TSRS istorijos kated ros vedėją drg. Bendžių. Šie žmonės yra žinomi Universitete kaip geri dės tytojai ir aktyvūs visuome nininkai. Jie, būdami val džios organuose, rūpinsis mūsų Universiteto kolekty vo reikalais, atstovaus mū sų reikalus. Jie pateisins garbingą tarybinio deputa to vardą. Todėl rytoj, kovo 5 dieną, visi atiduokime savo balsus už darbo žmo nių iškeltus kandidatus ( mūsų miesto ir rajono de putatų Tarybą. Visi | rinkimus, draugai!
visų
Salių
proletarai, vienykitės*
X
♦
X ♦ v X
♦ ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO, X X ♦ PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ♦ X X ♦ ♦ Kaina 2 kp. 1961 m. kovo 4 d. X Nr. 6 (385) X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦ ♦ X X ♦.. ♦ arx*x»x*x«x*x*x*x*x»x*x*x*x»x*x*x»x*x*x*x*x*x*x*x*x»x*x*x*x*x*?. X
MŪSŲ KANDIDATAI
Stasys VANSEVIČIUS
Kandidatas Į Vilniaus mies to Darbo žmonių deputatų Tarybą Stasys Vansevičius gimė 1927 m. valstiečio šei moje dabartiniame Trakų ra jone. Baigęs vidurinę mokyk lą, 1947 m. įstojo į Vil niaus Valstybinio Universite to teisės mokslų fakultetą. Nuo pat pirmųjų studijų die nų drg. Vansevičius pasireiš kia kaip gabus, darbštus, pa reigingas studentas, aktyvus visuomenininkas.
Po Universiteto baigimo drg. Vansevičius buvo paskir tas j Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Teisės Institutą, kur dirbo Jaunesniuoju moks liniu bendradarbiu. 1953 m. drg. Vansevičius stoja Į as pirantūrą, o ją užbaigęs pra dėjo dėstyti mūsų Universite te teisės mokslų fakultete. 1958 m. drg. Vansevičius ap gina disertaciją teisės moks lų kandidato laipsniui gauti. Tais pačiais metais drg. Van-
X
sevičius priimamas į šlovin gosios Komunistų partijos ei les. Drg. Vansevičius yra vie nintelis LTSR valstybės ir joti Ir Rima geros arauge» teisės istorijos specialistas, Jau pirmomis studijų dienomis parašęs visą eilę mokslinių Jos surado bendru kalbą, susistraipsnių į Universiteto draugavo. Ypač toji draugystė sustiprėjo, [stojus j akademini „Mokslo darbus“, paruošęs mo chorą. kymo priemonių iš buržuazi Neapsiriko choristai, išrinkda nių šalių valstybės teisės, ta mi jas Į choro valdybą. Nu’'otraukoje ir matome li rybinės valstybės teisės Tary tuanistes Rimą Vitaitę ir Nijo* bų Lietuvos dvidešimtmečio lę Kvaraciejutę. proga išėjusiame leidiny B. ORENTAITĖS nuotr. je „Letuvos valstybės ir teisės dvidešimtmetis“ yra pla tus drg. Vansevičiaus straips nis „Vietinių Darbo žmonių deputatų Tarybų organlzavi mas ir raida Tarybų Lietuvo jnarrj1 je 1940—60 m“. Dėstydamas buržuazinių ša MOKSLINĖJE TARYBOJE — lių valstybinę teisę, drg. Van VAKARINIŲ GRUPIŲ sevičius nuolat parodo tik KLAUSIMAS Dar ilgai, grįžę į bendrabučius iš susitikimo su rašy rą buržuazinės demokratijos Vasario 28 d. įvyko Univer toju Antanu Venclova, studentai pasakojo savo drau klasinę esmę, parodo, kaip siteto mokslinės tarybos posė gams tai, ką girdėjo šio vakaro metu. valstybinis aparatas buržuazi O sužinojo Jie daug naujo, dar negirdėto apie mylimų dis, kuriame buvo apsvarstyti nėse šalyse panaudojamas mūsų literatūros klasikų Petro Cvirkos, Jono Marcinke vakarinių grupių mokymosi darbo žmonių išnaudojimui didinti, kapitalistų valdžiai vičiaus, Salomėjos Nėries, Billo Sruogos, Vytauto Mont ir darbo klausimai. Praneši Išlaikyti. vilos. Vinco Krėvės asmeninį gyvenimą, literatūrinę veik mus apie padėtį vakarinėse grupėse padarė dekanai: IFF Jau antri metai, kai drg. lą. — drg. Palionis ir EMF —• Vansevičius yra Išrinktas fa A. BERŽELIS drg. Pauliukonls. Diskusijose kulteto partinės organizacijos sekretoriumi. Taip pat drg. dalyvavo dėstytojai drg. drg. Vansevičius ne kartą buvo A. Bendžius, K. Navickas. TSRS Ministrų Taryboje renkamas liaudies tarėju, kur Kostelnickls. savo asmeniniu dalyvavimu „T. S.“ informaciją sprendžiant bylas, prisidėjo TAUTU DRAUGYSTĖS UMVERSITETUI SUTEIKTAS PATRIO LUMUMBOS VARDAS prie socialistinio teisingumo įgyvendinimo. Atsižvelgdama į daugybę pageidavimų, kuriuos reiš Ekonomikos ir teisės moks kia Tarybų Sąjungos ir užsienio šalių visuomeninės or lų fakultetų dėstytojai bei ganizacijos, ir į daugybę laiškų, TSRS vyriausybės or studentai vieningai pasiūlė ganams, kuriuose Tarybų Sąjungos ir užsienio piliečiai prašo suteikti Tautų draugystės universitetui Maskvoje drg. Vansevičių kandidatu Į Patrio Lumumbos vardą, TSR Sąjungos Ministrų Taryba Universiteto aktų salė mūsų sostinės — Vilniaus nutarė: pilnutėlė. Ir ne vien jau miesto Darbo žmonių deputa Įžymiojo Afrikos nacionalinio išsivadavimo judėjimo natviško klegesio ir šven tų Tarybą. Visas Universite veikėjo, kongiečių tautos didvyrio, Kongo respublikos tiškos nuotaikos. S{ vakarą ministro pirmininko Patrio Lumumbos, atidavusio savo čia ypatingai iškilminga. to kolektyvas yra įsitikinęs, kovoje už savo šalieslaisvę ir nepriklausomybę, Trys _kartos kartos _______ susirinko kad drg. Vansevičius visiškai gyvybę, atminimui, suteikti Tautų draugystės universitetui Mask salėje. Trys kartos ir už pateisins garbingą tarybinio voje Patrio Lumumbos vardą ir nuo šiol jĮ vadinti — prezidiumo stalo. deputato vardą. Patrio Lumumbos vardo Tautų draugystės universitetu. Trumpa Įžangine kalba Rektorius atidaro Iškilmin gą vakarą, skirtą 43-sioms Tarybinės Armijos meti nėms paminėti. Aidint him po tris, kai kurios net po keno garsams, trys kartos turias pamokas. Kiek mažiau pakyla, pasitikdamos Įne pravedė drg. Lysenko — bu šamas rūsčiu kovų ir šlo vingų pergalių kelią nu tyrimo merginoms dar trūksta, ti krosnį. Merginos juokiasi: problema. Laimė, kad šioje vo sunegalavusi. Na, bet ir ėjusias vėliavas. Neša jas na, bet kai sulauks mano me „Gerai, kad atėjote, šiaip ji grupėje buvo viena kėdalnie- ji pasivys drauges. jauniausioji karta — mūsa tų — atsiras, — šypsosi drg. nekūrena. Bent šįvakar šiltai tė. Sukėlė ant kojų visas gen Apsilankęs pas ruslstes-prakstudentai. Gumbrevičius. pagyvensime“. tis bei gentainius ir gana grei tlkantes Kėdainiuose, išsiveži Tribūnoje vienas po ki Jis jau 1945 m. buvo mo Įsikalbame apie darbą. Taip, tai — per dvi dienas! — įkur to keičiasi kalbėtojai. Tai kyklos mokymo dalies vedė mokykloje dirbti tikrai labai dino visas septynias. Butai ne brangūs studentų svečiai jas. Jo auklėtinių rasi kiek smagu. Vyresnieji pedagogai kokie, už juos tenka brangiai praktika ne tik padės pagilinti — 1918—1919 metų ko viename mūsų resDublikos pataria, padeda išvengti klai mokėti. Žodžiu, sąlygos ne savo metodikos ir pedagogi vų veteranai ir Didžiojo kampelyje. Ir šių eilučių auto dų, na. o jei suklydai — pa girtinos. Tėvynės karo dalyviai. kos žinias, bet ir padės iš vi Žvelgdami Į tvirtai jaunų rius iš jo lūpų pirmą sykį su taiso, kad nekartotum. Daug — Universiteto vadovybė, sos širdies pamilti kilnų moky rankų laikomas vėliavas, žinojo, kam lygu (a-j-b). O šį padeda jaunosioms pedago kartą dar pavyko sužinoti ir gėms ir reguliarios dėstytojos kartu su praktikantus priiman tojo darbą. Ir ne tik joms — jie jaudindamiesi prisime tai, kad rusistų grupės Kėdai Juodelienės konsultacijos. O ir čios mokyklos vadovybe, tikrai juk jų kurso draugų rasime ir na ne vieną sunkių kovų nių pedagoginės praktikos va mokiniai tokie atidūs, viskuo galėtų pasiruošti juos priimti, epizodą, ne vieną už lais dovė drg. Juodelienė gyvena domisi. Išvažiuodamos mergi — sako dėst. Juodelienė. — Vilniuje, ir Sakiuose, ir Kaz vą Tarybinę Tėvynę kri lų Rūdoje, ir Jonavoje, — vi viešbutyje. nos labai bijojo, kad nesuge tusi draugą. Ilgai gaudžia — Tiesą pasakius. — sako bės sudominti mokinių kalbos Jei mokykla negali aprūpinti si jie susipažinę su mokykla, drg. Juodelienė. — mūsų pamokų metu. Pasirodo, kad praktikantų gyvenamuoju plo nebegalės jos atsižadėti. plojimai, kai šiltais žo praktikančių adresų nežinau gerai pasiruošus, kalbos pa tu, tai bent gali iš anksto pa džiais jie kreipiasi Į savo Visų kurso draugų vardu nė aš. Vieną butą gal Ir rasi mokos praeina neblogiau, ne rinkti garantuotų adresų, pa buvusius kovų bendražy praktinkantė Caikina paprašė me — kažkada esu buvusi. gu literatūros. Beje, apie li gius. Susijaudinę dėkoja Einame ieškoti. Prieiname teratūrą. Rajone nepakanka gal kuriuos studentai, vos at „Tarybinį studentą“ perduoti už sveikinimus drg. Burtvoroje angą. Pro spra pedogiųinės ir metodinės lite vykę, galėtų tučtuojau apsigy linkėjimus ir padėką Universi gą lenda dėstytoja, iš paskos ratūros veikalų, taip reikalin venti. Tada nereikėtų gaišti kauskas ir Vladimirovas trilinkas lendu ir aš. Aplin gų, žengiant pirmuosius žings laiko Ir energijos buto ieško teto dėstytojams, kurių per Lunia ir Grinbergas, Tary kui spragą gausu įvairaus po nius pedagogo darbe. Ar nega teiktas žinias jos visos dabar bų Sąjungos didvyriai VIjimui. Nepaslaptls, kad gy būdžio šiukšlių. Dėstytoja lėtų pedagoginei praktikai va sėkmingai taiko praktikoje. lenskis ir Urbonavičius. Juodelienė pasidairo į šalis. dovaujančios katedros aprū venamoji aplinka atsiliepia ir — Ir nepamirškite parašy Po iškilmingo minėjimo — Čia, — sako. pinti išvykstančių studentų šia darbo kokybei... ti apie butus ir literatūrą! — susirinkusieji klausė dide Taip. čia. Nedideliame kam literatūra? Tikrai galėtų. Tik Praktikos laikotarpis jau lio karių saviveiklos ki barėlyje gyvena trys prakti iki šiol apie tai nepagalvota. Kita studentamš-praktikan- įpusėjo. Kėdainiuose daugu certo. kantės. Salta. Atskuba labai butų ma praktikančių jau pravedė apkūni šeimininkė ir ima kur-tams opi problema V. BALTRUSIS
ANUOS METUS PRISIMINUS
Prie šlovingų kovos vėliavų
I
KĖDAINIŲ pirmoji viduri nė mokykla truputį primena mūsų senąjį Universitetą. Gal dėl to būrelis ketvirto kurso rusisčių-praktikančių iš karto pasijuto čia kaip namie. Tuo labiau, kad ir žmonės pirmoje vidurinėje mokykloje panašūs į universitetiškius — nuošir dūs, draugiški, darbštūs. Džiu gi darbo nuotaika viešpatauja ir klasėse, ir mokytojų kamba ryje. Kol apvaikščiojau visus mo kyklos korpusus, pasibaigė pa inokos. Paskutiniame, vis dėllo. radau mokymo dalies vedė ta drg. Gumbrevičių. — Kur galima rasti jūsų praktikantes? — klausiu. I — Nežinau. — sako drg. Gumbrevičius. — Jų pamokos baigtos, o kur apsigyveno. . . F— ir čia vedėjas beviltiškai Pkėstelėjo rankomis. — Beje, merginos praktiką atlieka pui kiai. Ir mes, mokytojai, ir mo kiniai iš pat pirmų dienų jas Pamilome. Mokiniai tai joms tiesiog ramybės neduoda: temta į savo klases tempiasi. Praktikantės labai nuoširdžiai ir kruopščiai ruošiasi pamo koms. Tokio užsidegimo ir kai kurie seni mūsų pedagogai ga li iš jų pasimokyti. Tiesa, pa-
PRAKTIKA KĖDAINIUOSE
Studentas-komunistas grupėje Bet neatlieka avangardinio Dabar, komunistinės visuo mas, bet grupėje jis yra vie vaidmens savo grupėje rusistų menės statybos laikotarpiu, nas silpniausių studentų. Partiniame susirinkime už II k. komunistės drg. drg. svarbu, kad kiekvienas tarybi nis žmogus aktyviai kovotų už paskaitų praleidinėjimą daug Byčkova ir Murnikova. Tiesa, □□ LVOVAS. Mūseptynmečio užduočių įgyven kritikos susilaukė ir komunis dirbti šioje grupėje sunku, □□ sų universite dinimą, kad jis matytų savo tas Pollanlnas. Atrodo, drau čia nėra vieningo, draugiško □□ to atstovai, kasdieninio darbo visuomeni- gas suprato savo klaidas, tvir kolektyvo. Žiemos sesiją gru □o atvykę j ši nę-lstorinę reikšmę. Spren tai pažadėjo pasitaisyti, bet pė baigė, gavusi vienuolika □□ senovišką ir □ džiant tai, lemiamas vaidmuo rezultatų kol kas nematome įsiskolinimų. Čia- bloga ir aka □ gražų miestą, □ įsiskolinimus žiemos sesijos deminė drausmė. priklauso komunistams. □ aplankė liau Reikėjo tikėtis, kad fakul □□ O koks yra studentų-ko- metu gavo komunistai — Urdies meno iš □ munlstų vaidmuo akademinėse baitis lr Byčkova. Komunistė teto komjaunimo biure, svars □□ dirbinių pa Laukaitytė, laikydama tant šios grupės darbą, Byčko drg. □ rodą. grupėse? □ kalbotyros įvado egzava ir Murnikova atvirai ir tie □ Šiuos klausimus nese baltų E. EVTIEJEVO □ nuotr. niai nagrinėjo įvykęs Istorijos- miną, išdrįso pasinaudoti ,,už- siai, kaip pridera komunis filologijos fakulteto partinės rašų knyęute“. Nejaugi drg. tėms, iškels grupėje esamus organizacijos susirinkimas. Laukaitytė egzamino metu trūkumus. Deja, šito nebuvo. pamiršo, kad ji komunistė, Byčkova savo pasisakyme nu Didžiulė dauguma studentųDauguma studentų-komunis tylėjo apie grupės darbo trū O Q komunistų mokosi gerai ir la tų daug padeda savo komjau kumus, o Murnikova liko v ° .□□□□□□□□□□□□□□□L□□□□□□□□□□□□□□□□□□□CnnOCDDDD□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□ClDDODDISot bai gerai. Ypač pažymėtini nimo organizacijoms. Dalyvau neutrali — tylėjo. mokslo pirmūnai Andrijauskas ja jų susirinkimuose, padeda Fakulteto partinis biuras <lit. V k.) Grobovas (rus. paruošti ir svarstyti aktua pastaruoju metu žymiail dauIII k.), Jurkštaitė (lit. III k.). lius grupės gyvenimo klausi- giau dėmesio skiria vidinio Jie ir žiemos sesiją užbaigė mus. Tai drg. drg. Stravins- partinio darbo klausimams, Ekonomikos mokslų fakulte profsąjungos atsakingose pa tatavęs šluos ir eilę kitų trū kaip ir anksčiau, parodydami kaitė, Jurkštaitė, Mykolaitytė, ypač darbui su jaunais ko to partinėje organizacijoje yra reigose. kūmų, numatė priemones ir pavyzdį kitiems. Bieliauskienė ir kt. Pvz„ li Dėstytojai teigiamai atsilie tuanistų III k. komjaunimo or munistais. Todėl mes tikimės, 33 partijos nariai. Iš jų dides Tačiau, auklėjant jaunuosius kelius, kaip pataisyti padėti komunistus, dar nuveikta ma Priimtame nutarime partinis pia apie studentų-komunistų ganizacijos susirinkimas, ku kad bendrų pastangų dėka nė pusė — jauni. Dauguma jaunų komunistų žokai. Pasitaiko faktų, kurie biuras įpareigojamas regulia Stasino, Sldaro, Masllionio ir riame dalyvavo komunistės komunistai ryžtingai taisys kitų dalyvavimą visuomeninių Jurkštaitė ir Jankauskaitė gi savo klaidas, palaikys nuola- yra studentai. Tokia partinės rodo, kad šiame darbe yra riai svarstyti posėdžiuose jau Komunistas nųjų komunistų ataskaitas apie organizacijos sudėtis rodo, kad rimtų trūkumų. disciplinų seminaruose. Šie liai ir kovingai apsvarstė Uni daug įpareigojimų tinį ryšį su masėmis, Butkevičius buvo svarstytas už visuomeninių fakulteto partinis biuras pri studijuoja draugai rimtai versiteto komjaunimo aktyvo marksizmo leninizmo klasikų nutarimą apie studentų idėji- jautriau įsiklausys į Jų kriti valo skirti ypatingą dėmesį nesąžiningumą mokant nario vykdymą, kvalifikacijos ir po ir už darbą kitose mo litinio-idėjinio lygio kėlimą veikalus, aktyviai dalyvauja nlo-politinio auklėjimo pageri ką, ir pirmiausia, savo asmeni darbui su Jaunais komunistais. mokestį kyklose. Nežiūrint į tai. jis iš Partinio biuro nariai ir senes seminaruose. Deja, ne visi nimą. Žurnalistų II k. kom niu pavyzdžiu padės suburti Užtat šį mėnesį įvykęs Ekono vadų nepadarė ir vėl teko jį nieji komunistai privalo su studentai-komunistai yra gero jaunimo organizacija, kurioje akademinėse grupėse tvirtus, mikos mokslų fakulteto parti kritikuoti partiniame susirinki jaunaisiais kalbėtis individua nės organizacijos susirinkimas mokymosi pavyzdys neparti- yra penki komunistai: Nekro vieningus studentų kolektyvus. ir buvo skirtas šiam klausimui me. Arba kitas pavyzdys: su liai įvairiais partinio gyveni niams draugams. Komunistas šius. Mickevičius, Stasinas ir V kurso studentu komunistu mo klausimais. Ateityje posė apsvarstyti. K. SIMAŠKA yra viena geriausių kom Visi jauni komunistai vie Mikuliu buvo susitarta, kad džiuose arba organizacijos su Kareiva (fst. spec. II k.) pra kt. IFF partinio biuro jaunimo organizacijų fakuljenaip ar kitaip kelia savo kva Jis, baigęs Universitetą, liks susirinkimuose turėtų būti dėjusį semestrą turėjo du 1S1- te. sekretorius lifikaciją, turi visuomeninius dirbti dėstytoju finansų ir bu dažniau svarstoma sekretoriaus skolinimus, tame skaičiuje ir įpareigojimus ir juos vykdo. halterinės apskaitos katedroje. ataskaita apie darbą su jau iš TSKP istorijos. Žiemos sePavyzdžiui, komunlstal-studen- Tačiau paskutiniuoju laiku, ge natsais komunistai. tai Ladukas, Mačiekus, Kaspe rai žinodamas sunkią šios ka Taip, jauniesiems komunis sijos egzaminus jis išlaikė be ravičius, dėstytojai Vainaus tedros padėtį, Mikulis atsisa tams reikalinga nuolatinė pa įsikolinimų. Be abejonės, tai kas, Žilėnas, Nevlnskas dirba kė pasilikti dirbti Universite rama. drg. Kareivos darbo įrodyChemijos mokslų fakulteto atviras partinis susirinki universiteto arba A. ŠUSTAVICIUS, fakulteto te. mas svarstė fakulteto komjaunimo ir profsąjungos orga EMF partinio biuro nary; Partinis susirinkimas konskomjaunimo organizacijos ir nizacijų darbą. Komjaunimo organizacijos sekretorius drg. Kaminskas ir profbiuro pirmininkas drg. Strekonls pažymėjo, kad paskutiniu metu šių organizacijų darbas sustiprėjo, kontaktas tarp jų pagerėjo. Rytiniai vėjai mums prie Per šiuos mokslo metus į komjaunimą Įstojo aštuonl širdies. Kai vėjas iš rytų — studentai, t. y. daugiau, negu ankstyvesniais metais. ••• į oras Chemijos mokslų fakulte Paskutiniu metu fakulteto liaudies draugovė išaugo nuo to organinės chemijos labora trijų draugovininkų, mokslo metų pradžioje, iki trijų bū torijoje dar šiek tiek pakenčia — Nieko ypatingo, — sa eina į laboratoriją. Dažnai ne- 1 Sis svarbus klausimas buvo būna elektros srovės, dažnai ji ■ kome, — praktikuojamės. svarstomas vasario 24 d. Isto rių — 30 draugovininkų. mas. Vėjas pro atdarus langus Nieko ypatingo. . . Ir taip nutrūksta staiga, kai jau mūsų I Priimtas išsamus nutarimas darbui pagerinti. rijos-filologijos partinės orga (langai atdari visada) patenka jau nuo šių mokslo metų pra prietaisuose pasiektos reikia 1 E. Mockus nizacijos atvirame susirinki Į laboratoriją, pravalo orą, iš džios. Atrodytų, malonus ci- mos temperatūros. Viskas at ■ me. Tik, deja, į susirinkimą sklaido, išneša chemikalų ga namoninės rūgšties arba ievų aušta. Būna, kai po „stiprės ■ studentų atsilankė ne per dau rus j koridorių. Draugai iš kl kvapas turėtų sutelkti pasiten nio“ darbo studentas neateina S giausia, o jų akademinė draustų kursų žiūri pro stiklines du kinimą. Tegul garuoja. Garuo kitą dieną į paskaitas. Darbo a ’ mė, iš tikrųjų, kelia didelį su ris į vidų, raukosi ir teirauja ja darbo metu eteris, benzo metu nuo kvapų svaigsta, su- I sirūpinimą. Istorijos-filologi si: las, rūgštys ir eilė kitų rea kasi galva. . . jos fakultetas šiuo atžvilgiu — Kas čia pas jus darosi? gentų. Bet trys ketvirčiai visų Ką dėl viso to kaltinti? Mes ■ sušilimo Ir pan. Pasirodo, yra Dega? nusipelno liūdną šlovę. Per Ketvirtadlenis. . . organinių medžiagų — nuo- rašėme į sienlaikraštį, nuolat 1 -šių metų rudens semestrą Antro kursp- filologės iš- dvi. higienos: viena — moks-j. primindavome tai dėstytojams I ~ dingos! fakultete praleista, viso labo, klausom dvi medicininio pa llnė, kita praktiškoji.. Ir abi” Kol kas nuo to padėtis nepa 1 Aplamai, kai laboratorijose negali susiderinti. 8750 akademinių valandų, rengimo paskaitas fakulteto Pavyzdžlul, šeštadieniais po orą valo galingi ventiliatoriai, gerėjo. Bet ir ŠĮ semestrą paskaitų rūmuose ii; bėgte bėgam į Panašiai yra ir šeštadie fizinio lavinimo II kurso litua Kaltininkų reikia ieškoti už g lankomumas negerėja, pvz., III Čiurlionio sporto salę. Laiko niais, o vyrams — trečiadie nistams užsienio literatūros darbas su nuodingomis me- fakulteto ribų. Aišku, kad kol 1 ; džiagomis atliekami traukos kurso lituanistai jau praleido yra tik penkiolika minučių. niais. O juk suderinti visa tai paskaita „įeina Į vėžes" tik tokiu tempu toliau vyks fakul- J daugiau kaip 700 vai., III kur Reikia skubėti. Atbėgam už- — reikėtų. Argi sunku būtų antroj daly, kai susirenka vi spintose. Laboratorijoje darbo teto remontas, niekas iš esmės ■ sąlygos ir priklauso iš esmės dususios. Prasideda fizinio la so anglistai — daugiau kaip padaryti fizinio lavinimo užsi sa auditorija. Visą pirmą da nepasikeis. Užeiname kartais į B 500 vai. (vien anglistas A. vinimo užsiėmimai: pratimai, ėmimus tada, kai baigiasi pa lį varstomos durys Ir renkasi nuo ventiliacijos arba mūsiškai „remontuojamas“ naujosios or B — nuo „traukos". ■Cvirka — 150!). Labai blogai šuoliai, bėgimas, krepšinis ir skaitos, arba devintą valandą, uždusę, sušilę studentai. chemijos patalpas B Pas mus taip pat yra išves ganinės paskaitas lanko ir II kurso t. t. Dažnai nuo šilumos ir bė kad nereikėtų taip skubėti ir Be to, atsižvelgiant į antro Baltos, blizgančios sienos, ver. B ti vamzdžiai pro sienas, yra ginėjimo net akyse pilka. Pra rasistas Dančenko Ir kt. Aiš kad liktų laiko persirengti, kurso paskaitų krūvį, argi ne tiliacijos angos. . . Bet tik tiek a ku, čia pateikti duomenys yra eina viena akademinė valanda, nusiprausti ir pan. Jeigu fizi būtų galima nuimti vieną aka ventiliatorius, elektromotoras. Toliau darbas nejuda. Jau ke H Darbas su nuodingomis me ir vėl galvotrūkčiais bėgame į nio lavinimo užsiėmimai būtų deminę fizinio lavinimo valan toli gražu nepilni. lintas metas kai nebaigiamas® džiagomis atliekamas spintose fakulteto remontas! Tiesiog gė H Todėl už akademinę draus fakultetą. po paskaitų, mažiau reikėtų dą? — kaip taisyklėse sakoma. Tik mę turi nuolat kovoti komjau Prasėdim paskaitą. Per tą bėginėti iš centrinių rūmų Į Z. Kolesova, žiūrėti — nieko per die B ko vertos tos traukos spintos, da nimo grupės, akademinių gru laiką pamažu ima šiurpas Čiurlionio sporto sales ir at ną nepadaroma. Mokami pini .3 B. Tručinskaitė, jei Jose nėra pačios traukos. pių seniūnai. krėsti. O mums dėsto higieną, gal. Antra, nuo to daug lai bet už ką? Darbininkai M G. Butvilaitė, Ventiliatorius beveik niekada gai, („Tarybinio studento“ dėsto apie tai, kad reikia sau mėtų praktiškoji higiena. Ir slankioja kaip rudens musės H neveikia. Visi nuodingi garai — kam dirbti, jei vis vien® I. Juodytė koresp.) gotis peršalimo, per didelio trečia: nesitrukdytų paskaitos. mokama už darbo dieną. Kas B dien fakultete „dirba“ studen ® miąusla, dabartinė, žinių mas, o ne kitų sugebėjitai. Bet Jiems nebūna konkrc I J® mų. patikrinimo sistema. taus darbo. Mūsų darbo Jėga® Pavyzdžiui, iš pedagogi nepanaudolama. Mūsų aukštoji mokykla nių Institutų fizikos.-ma- dabar pergyvena svarbų Mes, fakulteto studentai. B tematikos fakultetų moky laikotarpį. Įstatymas apie pageidaujame, kad būtų „pri B Aukštosiose mokyklose PEDAGOGO PASTABOS metodą egzaminų sesijos mo planų visiškai išnyko mokymo čiupti" tie, kurie taip nevyku ■ ryšį su gyvenimu metu. baigiasi eilinė egzaminų dalykų semina reikalauja, kad specialistas šiai organizuoja remonto dar ■ Kiekvienam, bent kiek specialių sesija. Studentai išvažiuo mi per valandą, pagal rai. O jie taip padėtų vys iš aukštosios mokyklos iš bus fakultete. Remontas ga.Iii žmonės. nusimanančiam tame rel- tytis ja atostogauti. O dekana instrukclję, trys savarankiškiems stu būti vykdomas greičiau. B Ine tuose ir mokymo skyriuose Egzaminavimo dieną dės kale, žmogui aišku, kad dentų samprotavimams, pa eitų ne prislskaltėliu, o O kol kas — užtektų bent B priverstas dirbti šturmuojantieji egzaminai gilintų žinias, mokytų aiš žmogum, su tvirtomis ži suvedami „sunkios kovos“ tytojas padaryti pakenčiamas darbo B valandų. Tai, iš netinkami žinių patikrini kiai ir teisingai dėstyti sa niomis, mokančiu jas pri dėl pažymio rezultatai. 8—1.0 sąlygas esamose laboratorijoj® Griaustinis ir žaibai siun tikrųjų, egzaminas, tikrl- mui. Egzaminų sesija yra vo mintis ir, aišku, suma taikyti praktikoj. Aš giliai įsitikinęs, kad dabar esan se. Tam juk ypatingų žygių® čiami tai grupei, kurioje nantis dėstytojo nervus ir ta ašis, aplink kurią su žintų egzaminų skaičių. ti egzaminų sistema nepa kasi visos studijos. Paskai nereikia. „krito pažangumas“, ir at- fizinę jėgą. Dabartinė „aliarmuo deda spręsti šį uždavinį ir tose studentai nuoširdžiai janti O studentui? ' virkščiai, fanfaros perga Laukiame vėjo. . . “ egzaminų sistema reikalinga rimtų pakeiti Egzaminų sesija studen- konspektuoja dėstomas dažnai priveda prie to, kad lingai praneša, kad pažan Trečio kurso chemikai: mų. gumo procentas institute-■ tui yra patikrinimas ypa mintis ir laiko tai pagrin- egzaminas tampa formaliu R. Vaitkevičius aukštesnis, negu praėju tingos prigimties gabu^ių, diniu šaltiniu ruošlantis dalyku. Apie kokį rimtą ži P, KUDRIAVCEVAS, B. Albrechtas nu sioje sesijoje tik. .. 0,01 kuriuos aš pavadinčiau egzaminui; laboratorijose nių patikrinimą gali eiti Tambovo pedagoginio D. Jarašūnaitė iv. „paviršutiniškumu “ . Per prasideda prieš sesiją procento. * instituto profesorius V. Narkevičiūtė čle kalba tokiame egzamine, Kas tai yra egzaminų trumpą laiką jis turi įsi ,,kančios", nes be įskaitos kuris tęsiasi. . . dešimt va E. Kašinskaitė ir kt. (Iš „Izvestijų") Jo formulių, neprileidžia prie egzami sesija aukštojoje mokyklo minti daugybę landų? Grubiai kalbant: faktų, įstatymų. . . Paskui, nų. je? Tai — aliarmas laive. vienas iškankintas žmogus „Saukti visus į viršų, už Išdėstęs visą savo išmintį Visų blogiausia, kad, klausosi kito, tiek pat iš per 15 — 20 minučių, stu imti savo vietas pagal ka kaip Ir pirmiau, pažymiai žmogaus. dentas išmeta ją iš galvos, turi lemiamą reikšmę skirs kankinto rinį sąrašą!“ Ne, netinka šiandieninė „Karinis sąrašas“ suda kad vėl būtų „vietos“ ruo tant stipendijas. Daug kar egzaminų sistema kvalifi Aptarti visuomeninių mokslų stuuijavimą stuoijavimą susirinko Is- W romas iš anksto pagal šiantis kitam egzaminui. čios tiesos pasako nugirs kuotų kadrų paruošimui. torijos-filologijos fakulteto visų specialybių antrų kursų B Aukštojo ir specialiojo Tas, kas turi šią gerą ypa tas studentų sąmojis: „Stu komjaunuoliai. mokslo Ministerijos inst tybę, suspėja, gi mėgstan dentas — tai objektyvi Reikia ieškoti kitų kelių. Savo pasisakymuose jie iškėlė TSKP istorijos studė B Manau, kad reikėtų at rukciją. Kadangi, aplamai, tiems giliau ir lėčiau gal realybė, plaukianti mokslo javimo, paskaitų lankymo, ruošimos! seminarams darbą egzaminų reikia laikyti voti, baigiasi blogai. „Ko paviršiuje ir du kartus per naujinti užsirašymo sisteKalbėję draugai: prancūzų specialybės kom. org. sek daug ,o sesija trunka 3— vinis sąrašas“ neperkalba metus pasinerianti į jo gi mtĮ egzaminams, kiekvie retorė Girčytė, rusų — V. Justickis, lituanistų — Br H nam dalykui paskirti kelis mas. 4 savaites, tai sąrašas at Jasiulionis, istorikų — J. Jarmalavičius, žurnalistų -H Įstatymas dėl mokymo lumą, kad ištrauktų stipen terminus, suteikti studen rodo tikrai „aliarmiškai“: M. Sukackas, bibliotekininkų — V. Urbonas papasa !B tui laisvai pasirinkti egza išeiginių dienų nėra, kiek ryšio su gyvenimu .sustip diją“. kojo, kaip praeina TSKP istorijos seminarai jų grupėse. W Iš tiesų, paviršutiniš minų laikymo tvarką, ir viena grupė egzaminui rinimo daug ką pakeitė kaip ruošiamasi. Taip pat išreiškė kai kuriuos pageidagauna tik vieną dieną. Gru aukštųjų mokyklų gyveni kumas, apytikrės studentų svarbiausia — sumažinti vimus bei pasiūlymus. B pėje paprastai būna 25 — me, tačiau kol kas paliko žinios ne toks jau retas at jų skaičių. Tegul egzami A. BERŽELIONIS 30 žmonių, išegzaminuoja- tą seną žinių patikrinimo vejis, ir dėl to kalta, pir- nas bus žinių patikrinių ‘
DAUGIAU PARAMOS
Chemijos mokslų fakultete
APIE AKADEMINĘ DRAUSMĘ
REIKIA VĖJO
''**aaaaaaaaK aaaaaakaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaiaaaaaiaaaaaaaaaaaaaaaalaaaaaailalia<
SKUBAME... 0 VIS VIETOJE
IŠTVERMINGUMO PATIKRINIMAS
Antrakursiai aptarė
JAUNIMO DRAUGE Visada jauna, judri ir gyI -a, besirūpinanti ir padedanti jtiems, pilna energijoj, en nziazmo ir kūrybinių minčių, įuolat jaunimo apsupta. Tai noteris ir motina, kuri atlieka lidelį pedagoginį ir mokslinį larbą, aktyviai dalyvauja faulteto ir Universiteto visuoįeniniame gyvenime. Tokia ra Chenjijos fakultete elnani- docento pareigas, chemijos įokslų kandidatas, TSKP nays Edita Jasinskienė. Savo mokslinį darbą drg. asinskienė kurį laiką dirbo vanove, dažnai ten važinėdao. Si moteris visada mielai alba apie savo mokslinį vaovą prof. Javimirskį. 1958 i. apgynusi kandidatinę di•rtaciją, ji ir toliau tęsia įokslinį darbą, o kartu vadoauja aspirantų darbams. Pas drg. Jasinskienę visada irba nemaža SMD narių — ūsimųjų mokslininkų. Ji nuoit gilina savo žinias ir proaguoja chemijos mokslą viarinių mokyklų mokinių tare. Galima tikėtis, kad ne vie19 iš Jų ateityje bus chemii». fakulteto studentu. Bene būdingiausias drg. islnskienės bruožas yra meijaunimui, augančiai kartai, tisą eilę metų ji vadovavo nlversiteto vietkomo valkų ktoriui. Universiteto darbuojų vaikai daugelį kartų nau dosi drg. Jasinskienės dide1 rūpesčių vaisiais naujameilų eglučių metu, valkų darliuose bei pionierių stovykse. I Sunku čia suminėti visus I g. Jasinskienės visuomenius įpareigojimus. Noriu tik minėti, kad paskutiniu metu pradėjo eiti atsakingas Liau|les tarėjo pareigas. I Drg. Jasinskienės vardas plinytal minimas fakulteto ■lnytal in Universiteto Univt ir partinės, kom■ unimo ir profsąjungos orga■ zacijų susirinkimuose ir po■ džiuose, rajono partinėje fl mferencijoje. Tokiais žino ti mis ir tokiomis moterimis n es turime didžiuotis ir imti i jų pavyzdį. . . Tad, palinkėsl■ e jai sėkmės tolimesniame I tvenime ir darbe.
Jefimu. Dabar, net ir kalbėdama. Ji stengėsi nas vėl pajuto tą egoistinę gaidelę, kur£ žodžius tarti kažkaip oriai, su tam tikru sa plrmąkart nuskambėjo tėviškėje. . . — Klausyk, Ina, — ištarė Jefimas, su vo vertės supratimu. Kartą Jefimas pasiūlė eveik lyg liūdname apsakyme vlsa nueiti į kolūkio Jaunimo surengtą gegužinę. raukdamas antakius. — Apsivesti — daly tai skamba. Ir tai, deja, tiesa. Guliu Ina tik blykstelėjo akimis ir atšovė: kas lengvas, tačiau kaip gyvensime? Aš juk aš palatoje. Liga „ atvedė _______ — O ką ten veiksi? Juk toje gegužinėje kaip stoviu: nei buto, nei drabužių, nei pini mane į llgoninę. Ji atvedė ir kitus palatos draugus'. Nelai dar gi šokti nebus su kuo. Vieni kaimo stuob gų. . . Ne, geriau palauk kol aš pradėsiu dirbti. mė padaro žmones atviresnius. Susidraugauji, riai susieina. . . Sle žodžiai Jeflmui pasirodė Jo paties Įžei — Bet aš kabu visai ne apie gyvenimą, Įsikalbi. Palieti ir intymų žmogaus gyveni mą — šią jautriausią žmogaus stygą. Ir bū dimu ir tada jis pirmąkart pasijuto apviltas. Man vlstiek: ar tu dirbsi, ar mokysies! . . Praėjo dar vlenerl metai. Ir štai vieną — Kaip tai. — nustebo vaikinas, nežino na kartais, kad pasidžiaugi sykiu su draugu laime, o jei liūdna — ir tave nuliūdins. nuliūdins, sekmadienio rytą su Babruisko miškų pra damas kur kreipia Ina. — Kodėl tau vlstiek? Nuliūdino mus visus palatos draugus Jeflmo monės technoloeifos technikumo diplomu ki — Man svarbu, Jefimka, turėti pase įrašą, nuoširdus prisipažinimas apie neatlieptą mei- šenėje Ir neramiai plakmčia širdimi krūtinė kad vyras gyvena Vilniuje. Tada aš žinosiu, je, Jefimas vėl pasibaidė į Inos kamba kaip kalbėti su skirstymo komisija. O dėl ięrlo duris. Flzmatės svečią sutiko vaišingai. gyvenimo, tai apie jį paskui. Kol kas galėsi INA Ir Jefimas buvo vaikystės c __ o_l. Jis vėl pasijuto patekęs į nuoširdžią studen me gyventi atskirai. . . draugai. Jefimas įžeistas tylėjo. Kartu augo, vienu metu pradėjo lankyti mo tišką šeimą. Ina, Iškaitusi ir laiminga, nė kyklą. Abiejų tėvai buvo artimi kaimynai. O per žingsnį nesitraukė nuo svečio. Ji džiau OS pradėjęs dirbki Vilniaus medžio toka vaikų draugystė dar labiau suartino gėsi, kad Jefimas dirbs ir gyvens šalia jos, apdirbimo artelėje „Vėliava“, Jefimas šeimas. Laikas nepastebimai bėgo. Inutė iš Vilniuje. sunkiai susirgo ir buvo atgabentas Į li augo grakščia mergina. Neatpažįstamai pasi NTRĄ kartą į trečią Čiurlionio bend goninę. Čia aš su juo susipažinau ir susidrau keitė ir berniuko išorė. Vaikiškų dienų draugysė peraugo į švelnią pirmąją meilę. rabučio aukštą Jefimas pasikėlė pra gavau. Kai Jefimas jau buvo išgulėjęs dau Jie išsiskyrė. slinkus trejiems metams. Tada Į diplo giau kaip mėnesį, buto kaimynas atnešė į li Pamažu slinko savaitės, mėnesiai, metai mančių kambario duris pasibeldė grakštus ka goninę laišką. Rašė motina. Pasakodama apie Laiškus su Babrulsko pašto antspaudais ga riškis su auksinėm seržanto juostelėmis ant savo darbą ir gyvenimą, ji švelniai priekaiš lėjai matyti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko pečiuose ir šauniai atsmaukta ant viršūgal- tavo: ...... Neseniai su vyru buvo parvažiavu v. Universiteto Čiurlionio bendrabutyje, o vo vlo pilote. Vėl jie vaikštinėjo elektros šviesa si Ina. Visą savaitę trankėsi „Volgoje“ po kai su Gedimino pilies vaizdu skubėdavo J nužertu Stalino prospektu, vėl dalinosi minti kaimą, gyrėsi, kad Vilniuje turinti dviejų Baltarusiją. Tik vasaros atostogų metu ilges mis. Sį kartą daugiau kalbėjo Ina, o Jefi aukštų mūrinį namą. Tik vargšelė negali pa niam laikui į tėviškę sugrįždavo studentai. mas, stengdamasis žengti mažesniais žings sigirti jau pusplikiu vyru. Kodėl, Jefimal, Iki šiol neparašei ^apie Judviejų išsiskyrimą ir Vėl artimi Inos kaimynai matydavo vakarais niais, ėjo tylėdamas. — Juk tavo perspektyvos aiškios — Inos vedybas?“ ant vartelių parimusias dvi galvas: vieną — Dėl vaikino pergyveno visa palata. Tačiau šiurkščiais, į viršų sušukuotais plaukais, ir Įdarbins toje pačioje Įmonėje, kurioje dirbai antrą — šviesią, purpurinę merginos galvutę. iki kariuomenės. Gi mane, Jei tu dar nevedi, skaudžiausia man, nes Jeflmo pergyvenimų Greit prabėgdavo studentiškos atostogos. tikriausiai nugrūs mokytojauti Į kaimą. . . kaltininkė buvo studentė, ir dar iš musų ’ Su kiekvienais metais vis sunkiau ir sunkiau O aš to nenoriu, supranti? Nenoriu minkyti Universiteto. Dėl to tartais aš galvoju: „Ko kaimo gyventojai išslpusčiusioje merginoje purvo ir klausyti žiemos vakarais už lango dėl, iš mažens gera ir nuoširdi Ina, dėl au beatpažlndavo mažąją Inutę, ne taip dar staugiančio vėjo, — jos balsas skambėjo už tomašinos, mūrinio namo, miesčioniško gyve seniai nešiojusią gimnazistišką uniformą. Su tikrintai, tartum Ji apie tai būtų nekartą nimo sutrypė į purvą savo ir Jeflmo gra kiekvienomis atostogomis ji vis išdidžiau el galvojusi ir tvirtai nusprendusi, bet kokiomis žiausius jausmus? Nejaugi tokia meilės kai gėsi ne tik su kaimo jaunimu, bet ir su pačiu priemonėmis atsikratyti kaimo. Jame valkl- na? . 'l A. KUBILIUS
B
S
< o □ < a.
V
A
I I
M. MARTINAITIS kabo „Kultuvė“. ką A. Vienuolio Merginoms, nepa- vardo vidurinėje norusioms laiku mokykloje. Graži Atleiskit merginos, pakloti lovą, iš Kad kartais mes būname grubūs. nos pirmoji pra Kai tik įžengi plauti grindis Kad nepastębim jūsų puošnių suknelių. į bendrabutį Nr. „Kultuvė“ apdau vesta pamoka bu O mūsų laiškai trumpi ir skubus, 2, tuoj pastebi žo Jaunus šonus. vo įvertlnta ,,laRašyti viešbučiuos, rūpestingos šeimi Lipame Į antrą bal geral“. BūdaTraukiniuos — ninkės ranką. aukštą ieškoti šei ma aktyvi centrlTiesiog iš kelio. Vestibiulyje stovi Pake Atleiskit už rankas, sofa, o prie jos mininkės. liui užsukame Į n ės dramos studiKurios niekada nebūna švelnios, — mažas stalelis. • 'Šio jos narė, Gražina aukšto virtu Už paraudusias nuo nemigos akis. Si vieta — sve vę, iš kurios praktikos metu Anglimi ir suodimis į mūsų delnus čiams. Akis pa sklinda malonus x nenuplaunamai traukia didelis pietų kvapas. Du pasiūlė savo dešimtokams sureng Įsigėrusi dabartis. veidrodis. Mergi jinės plytelės, Mes atėjom ne iš vaikų darželių, noms jis labai rei skleisdamos viole ti spektaklį „Jos O sušaudyti, kalingas, ypač šeš tinę liepsną, kaiti draugai“. Taip Užkalkiuotais plaučiais. tadienį ir sekma na įvairiausius pat padėjo šios Mes ne vien tik jausmais, virdulius. dienį. . . Nors mokyklos abitu O išėję į kelią, Tačiau šeimi puodai smarkiai kunku rientams paruošti Muskulais, ninkė nelepina sa verda, Nudaužytais krupmliais gyvenimą jaučiam. vo gyventojų. liuoja, tačiau grin programą šimta Ant sienos, ties dys ir stalai šva dienio proga. Atleiskit, merginos, Doc. P. BUCKUS „svečių kampeliu", rūs. Kad būti gerais kartais tiesiog nėra laiko. . . .Gražiną Vašku kvepian Smulkštytę suti Kad mūsų keliai neturi pabaigos. čiu koridoriumi Epocha mūsų širdyse išlaikė kome prie bend 4 patenkame Į 27 Didelį kiekį kambarj. rabučio durų. Kažkokios sprogstamos medžiagos. — Kur pirmi Grįžo iš mokyk Mes labiausiai bijome susmulkėti, ninkė? — pasitei los. Pravėrusi du Paskirt savo gyvenimą pliušiniams meškiukams. deive! MOTERIE, o deive vargo dalininkė, paspirtis ir vaikų. Ji duoda naują gyvybę raujame šio kam Baldams, Grožio karaliene! Loto paguoda. Moteris — karys, kiekvienam gležnam žmogaus bario gyventojų. ris, ji pamiršo Malkoms... se, žemčiūge, saule. O kovotojas už proletarų teises, daigui ir ant savo rankų JĮ mo — Gražina dar paskutinius išneša Į saulę. Motina iškelia Nejauku kambary, blizgučių prikabinėtam, iš mokyklos nesu kyklos įspūdžius ■ dies gėlele, mūza, aušrine už liaudies laisvę. Tokia valką nėr slenkstį ir išveda Mes bijom ką nors neatsargiai ištepti, suvalkioti. grįžo, — paaiški Ir vėl pasinėrė Į ii ;esio žvaigždele ir dar dar proletariato moteris. Ji na jos bendrakur “ da ugybę palyginimų bei dlti- nlau kreipia akis į barikadas, Į gyvenimą. Lopšine motušė Mes pripratom prie atstumų pačių tolimiausių bendrabučio gysė Toleina. (bų sudėjo poetai apie mo kuriose grumiasi jos gyvenimo valko širdį girdo, ne vien sa Ir einam gyvenimo šauksmą išgirdę. Belauk darni venimą. vu pienu. Motinos meilė lydi draugas, dažniau nueina Į s antikos laikais. jau gralJuk mes vedam kelius naujausius pirmininkės, suži streikų kovą ir demonstraci visą jo kelią. Ir ta motina — Per dykumas, per kalnus, per širdį. B. Spraktytė nome, kad Graži jas, negu skundžiasi tariamam moteris. Jai dėkinga žmonija na Smulkštytė ne dievui už jo padarytą skriau už meilę gyvybei ir gyveni tik rūpestinga dą. Ir pagaliau ateina Ilgai mui, kiekviena pora aklų regi bendrabučio šei lauktas moters saulėtekis. pasaulį, kad mylėjo pasaulį mininkė, bet ir Ji sulaukia pavasario ir žie motina — moteris. Argi gali- £ gera studentė, sa dų.......... Auroros“ salvės su ma negerbti moterį — motlviveiklininkė. trauko ne tik Išnaudotojų nu Šiuo metu ji, kar ną, kuri perduoda savo motlkaltas liaudžiai grandines, bei romėnai Įamžino motu su kitais kurso paveikslą skulptūroje ir bet Ir ilgaamžes moters vergi nystę iš kartos į kartą. draugais, atlieka V. DENAS noje. Bet nesutrukdė tai jos grandines. gamybinę praktiProletariatas ir tik jis vie tinDDūnononaaoononaD□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□nanaaDnoaaDanDoaiJ s patiems antikos vyrams, antikos dainiams, padaryti nas buvo prieš bet kokį žmo gaus pavergimą, ir tiktai jis irį savo verge. galėjo išspręsti moters eman aug rašalo ir ašarų išliejo cipacijos problemą. Ir išspren uazijos rašeivos, apverk- dė ją revoliuciniu būdu. Mo I mi bei apdainuodami mo- teris susilygino su vyru ne | s dalią ir nedalią. Apart tik darbo žmogaus šeimoje, I didelio skaičiaus šios epo- bet ir socialistinėje valstybėje, ■ )s meno milžinų, kiti visi socializmo visuomenėje. Mo 1 1 j rėjo į moterį, kaip į Ado- teris užėmė jai teisėtai pri ■ 1 šonkaulį, stengėsi ją užda- klausančią lygiomis su vyru ■ .1, lyg tą kanarėlę į ketur- šeimos ir visuomenės nario ■ nį narvą, apriboti moters vietą. traukiamai ji darbuojasi. Kiekvieną dieną mes 1 sauli virtuve ir bažnyčia Darbo žmonių - darbiMes praeiname, atiduoda sutinkame dešimtis, o kar j randžą užsigaubė arabė, bet ninku Ir valstiečių moterys me paltą ir iš įpratimo nė tais net šimtus žmonių, su I sava valia. Ją apgaubė pa- dabar susijungusios į vienin nepagalvojame, Kad ir ši jais turime reikalų, ir kar h duolis vyras ir paslėpė ha- gą pažangų moterų susivieni dirba kaip tik moteriškė tais nė neatkreipiame dė Wne. Šilko vualiu užrišo žmo- jimą — Tarptautinę moterų mums. mesio, kas jie tokie, kuo • akis teisėtas jos vyras federaciją. Si federacija savo dieną Arba kiekvieną ' ir kam jie darbuojasi. O -®rgerio šeimoje. Moteris gretose vienija apie 200 mili filologijos fakulteto rubidaugelis iš tokių sutinka Wvo žaisleliu, pirkimo ir par- jonų viso pasaulio moterų. nėję visus sutinka geraširmų — kuklių ir nežymių Kvimo objektu. dė senutė Ona KašinskieLaiminga mūsų moteris, nes profesijų žmonės, bet dir nė. Ji jaui dešimtį metų bą mūsų labui, besirūpiną - Moteris — šėtono bend- lygiomis su vyru dalyvauja ša v darbuojasi mūsų Universimūsų gerbūviu. ■ikė, moteris — įkūnyta lies valdyme, lygiomis su vyru tete, rūpindamasil tvarka ■odėmė, — nuolat kartojo mokosi ir dirba, gaudama už Štai kiekvieną dieną auditorijose, apsauga rūbi irdvasiški tėvai bažnyčioje. Ir tą patį darbą lygų su vyru šimtai mūsų studentų trau nėje. atlyginimą. Motinai teikiama kia į mokslinę skaityklą, ,■ pat, sykiu su kitais išnauVisuse fakultetuose su š rankraštynus, bibliografinį ■tojais, traukė moterį į nusi visapusė parama, jos teises gi tiksime rūbininkes, labai Id ivadavimą, nugalėdavo skyrių. Ir kiekvleūas pra ėllų sukurį bet stūmė į purvi- na mūsų įstatymai. retai apie jas pagalvojame eidamas sustoja, nusiren Moteris — uolus pažangos kurioir rankose bu■ presnysis, pažeminimų pajuokos, ir dar rečiau pasakome gia ir atiduoda saugoti sa turtas.ir Tik liaudis, Iv 'gijos patyčių bylą. bauDie- fronto karys kapitalo valdo padėkos žodį, nors savo dar vo paltus, lietpalčius rūbi dI aunininkal mose šalyse. Ir .neapgaus jos kuria šeimą, pavardu splaudė moterims j bą jos irgi skiria tik tai ninkei. Šimtus kartų ten I istą abipuse meile, bet ne jokie buržuazijos agentų mai ‘dą jos teisėjas — bažnyčia mums. O reikėtų, labai rei ka priimti ir atiduoti Kada. . . ■ jos „teisėtas“ vyras — val- vymaisi, pažadai ar pamoks kėtų būti dėklngesniais. mums aprangą rūbininkei ■Ant stipresnio j vas irdaug baudėjas. Taippagrinir ėjo lai Petronėlei Baranauskaitei. Alg. ZURBOS Moteris — kiekvieno vy ■ atsistoja moteris miesto kovojo proletaro I įtmečiai, už tekstas ir nuotr. Visą dieną beveik neper ■ma. Moteris — vyjo bendro ro motina, motina savo vyro
Mllsu Gražina
MOTERS EMANCIPACIJA
0
I
Jos mums paltus paduoda
„ŠVEICARIJALAISVĖS ŠALIS“
NEPAMIRŠTI SVARBIAUSIO
GMF sierilaikraščiaL
★
PAMFLETAS Neseniai Gamtos mokslų fakul denciją sieninei spaudai, Brazytė * tete Įvyko sieninės spaudos skai — už straipsnį „Tarybiniam gam — Šveicarija — laisvių šalis! tytojų konferencija. Kaip paaiš tininkui“; Žurauskaitė — už ko Fizikos-matematikos mokslų kėjo iš „Tarybinio O toliau rašome, kad tai „retas Netikite? Nesutinkate? Abejoja gamtininko“ reiškinys mūsų fakulteto istori fakulteto sienlaikraštis „Moks redaktoriaus Noreikos pranešimo, respondenciją iš praktikos įspū te? Prieštaraujate? Oi, ką jūs! joje“. Bet kodėl gi tai „retas lą i gyvenimą“ pasitenkino vien mūsų fakultete yra leidžiami de- džių ir kiti. Argi galima abejoti, nesutikti su reiškinys“, draugai ekonomistai? tik fakulteto dekano apibendri vv„j s^nlaikraščiai. Kiekvienas šimtmetine tiesa? Argi ne faktas, A. MALEVIČIOTĖ Ar nereikėtų sienlaikraštyje pa nančiu straipsniu apie sesijos mokslinis būrelis turi atskirus, kad Šveicarija garsi Viliumi To l-mo kurso biologė skelbti apie tai, kad galų ga rezultatus. O iš tikrųjų sesijos kuriuose pasakn’ama an e būre liu? Šis legendarinis didvyris fakulteto lio darbus, Įspūdžiai iš kelionių. Vienas svarbiausių mūsų fa le būtų išgyvendinti Įsiskolini metu 4,7 procento tiek išgarsino mūsų kraštą, kad kultetų sieninės spaudos užda mai. Sienlaikraštis turėtų ska studentų gavo dvejetus. Kodėl Tačiau to negalima pasakyti apie visur ir visiems Vakaruose jis egzaminams anglų sistematikų leidžiamą sien vinių — mokymosi klausimas. tinti studentus pasekti minėtos b'ogai pasiruošė tapo laisvės simboliu. Viliaus TeDabar, kada sesija pasibaigė grupės pavyzdžiu. O kas dėl to pirmo kurso matematikai .ant laikraštį, kuriame talpinami lio kalnuoton tėviškėn jau nuo kaltas, kad pirmo kurso nestaro kurso fizikai? Apie tai sien straipsniai iš žurnalų. Reikėtų Anykščiai. .. Viena viduri-i ir vėl prasidėjo darbas, reikia Pašėlusio Korsikiečio laikų niežininkai ir antras kursas egza laikraštyje nerašoma. Reikėtų nės mokyklos klasių panaši į rimtai apsvarstyti žiemos sesi daugiau rašyti apie savo pasie įkėlęs kokas iš priešų nebuvo mokslo kimus ir darbą. savotiškos parodos salę. Jos jos rezultatus, dalykiškai iškel minus laiko silpnai. Į šį klausi dažniau kalbėti apie mirusio... jos. Bijo Viliaus ir ir eksponatai pasakoja apie ge-i Šiais mokslo metais fakultete ti trūkumus, ir, svarbiausia, mą sienlaikraštis neduoda atsa pirmūnus, o apie tinginius Net jo šėšėlio bijo. kymo. apsileidėlius reikia prabilti riausius rajono žmones, apie] pasirodė naujas sienlaikraštis ateityje juos reikia šalinti. Kaip Šveicarija — pasaulio kampu rūsčiau. Demaskuoti tuos, ku „Ekstra kolūkinio bei Anykščių gamyk-i naujienos“. Ir jeigu kas, prie kurio šliejosi keturių lų jaunimo darbą ir laisvėtai! rie gauna dveietus. mokslo metų pradžioje reikėda besipešančių karalių karalystės, Neteisingai pasielgė Medicinos kį. vo ilgai pastovėti, norint priei nesvarbu, ar tie karaliai karu; mokslų fakulteto studentai, iš Iniciatyva organizuoti rajono nuoti, ar tik piniguoti. Ir pešėsi leidę tematinį sienlaikraštį. Nė ti perskaityti, tai dabar retas sieninės spaudos dieną kilo] labai dažnai. O taikytis slaptai į tai atsiliepia musų fakultetų „Tarybinis ekonomistas“ kelia ra ko skaityti tokiame sienlaik kuris žvilgteri Į JĮ. Vadinasi, ketvirto kurso žurnalistų kom] dar vis pradėdavo Šveicarijos sienlaikraščiai? klausimą, ką gi reikia daryti raštyje, Jis neįdomus ir nuobo „Ekstra naujienų“ redakcija turi jaunimo susirinkime. Pasiūlymą! žemėje. Ekonomikos mokslų fakulteto šiame semestre. Labai ge dus. Iš kelių šimtų eilučių apie priėmė Anykščių komjaunime ] Šveicarija — graži savo kalnų sienlaikraščio „Tarybinis ekono rai, kad rašoma apie akademi žiemos sesiją užsimenama vos pagerinti savo darbo stilių. aktyvas bei rajono redakcijos' egzotika. O ko nedomina ten me Konferencijos pabaigoje, mistas“ nemaža medžiagos pa nės drausmės stiprinimą, apie dviejose trijose po eilutėse, Mokolektyvas. Ir pokalbis apie; džioklių nuotykiai?. Šveicarijoje teikia iš žiemos sesijos. Sien laiškų pasiuntimą studentų tė kymosi klausimą, atrodo, už- diskusijų, (Jos buvo nedidelės) spaudą, dalyvauiant aštuonioij] pasitaiko Įvairių nuotykių. Dar laikraštis šiltai atsiliepia apie vams. Visos šios priemonės miršo „Tarybinio mediko“ re. _ vyko mokslo metų pradžioje pa kai rajono kolūkių bei įmonių; ne taip seniai mūsų krašte vyk ketvirto kurso buhalterinės ap vers dirbti studentą, ir sien dakcila. O šis klausimas mūsų sieninių laikraščių redkolegi] davo garsiausių šnipų dvikovos. skaitos ir statistikos specialybės laikraštis turi kovoti už tai, o fakultetų sienlaikraščiuose tu skelbto konkurso nugalėtojų ap joms, buvo tikrai įdomus ir] Ypač išgarsėjo Puankare ir Vil studentus, kurie vienintėliai fa ne gyventi nusivylimo ir pasi rėtų būti dominuojantis. dovanojimai. Apdovanojami: Kanaudingas. helmo II-jo šnipai. Alenas Dalekultete baigė sesiją be trejetų. tenkinimo nuotaikomis. A. STRUMSKIS dūnas — už geriausią koresponR. SADAUSKAS •as savo persona irgi pagerbė Šveicariją. Su kuo jis čia dar ....... . ................................. . ........................................................................................ ,(j karo metu susitikti atvažiavo, su kuriuo Hitlerio agentu matėsi, ži no tik ponas Alenas. | Šveicariją gali atvažiuoti tu ristai Iš visų kraštų. Visvien kas jie bebūtų, svarbu tik prie jų. Tačiau pasitreniravusi TSRS 10-ties stipriausių ko prieš 2—3 metus. tai, ar Jie turi atsivežę aukso. Pastatai Tiesa, dabar Į mūsų mažą Salė kartu su šia komanda, nesijau mandų rankinio turnyre. Tbi labai puikūs, daugiaaukščiai. M. KOLONTAJUS. Užsieni ję atbėga benamiai karaliai. Jie, čiau svetima. lisyje Vilniaus „Zalglrietės“ Jie statomi iš blokų, moder nės1. investicijos į ekonomiškai! vis dėlto, pelningesnį mums, ne Pirmas rungtynes žaidėme (ko niekas nesitikėjo) nugalėjo niški. Gatvėse daug žalu silpnai išsivysčiusias šalis (ru gu revoliucionieriai, Ir mes Jiems sų k.). su Lenkijos čempionėmis — pajėgias komandas, kaip Le mynų, Įrengti puikūs skverai, daugiau pagarbos rodome. Tur Knygoje nušviečiamos pa būt, dėl to čia ir susirinko iki „Krokovij“ klubo sportininkė ningrado, Baku, Kijevo, Ry aikštės. grindinės šiuolaikinės kapita poros dešimčių ex-monarchų pa mis. Lenkijoje buvome tris gos ir užėmė III vietą. Galė lo eksporto formos, kapitalo ūžti kabaretuose, paverkti pra Į didžiausią miesto sporto poveikis silpnai išsivysčiusių dienas. Per tiek laiko suspė jome dar geriau sužaisti, jei rastų karūnų. Ir iš Egipto, ir Al halę „Florenca“ susirinko ne Salių ekonomikai, Rytų šalių jau daug ką pamatyti. Ypač paskutines rungtynes man ir banijos, net italų bei rumunų politikos užsienio kapitalo t monarchai čia tupi. Na, galvas man patiko Vavelio pilis, ku dar vienai žaidėjai nebūtų rei paprastai daug žiūrovų. Mat, žvilgiu rezultatai. Jų mes dar Įstengiame išsaugoti, rankinis Rumunijoj viena iš rioje ’ Įrengtas puikus muzie kėję apleisti komandą ir skris 2. L. MIASNIKOVAS. Atero — pinigą moka už tai. jus. Visas Krokuvos miestas ti Į Bukareštą. Po to, kai mes populiariausių sporto šakų. sklerozė (Kilmė, klinika, for Net ir po šitokių kruopščių macija. Rumunės — pasaulio rankinio atrodo tartum muziejus: seno išvykome, vilniečių komanda {rodymų, paaiškinimų, ne visi ti 3. Gerantologijos pagrindai! čempionės. Rungtynes mes ki, kad mūsų šalis — laisvių ša viški pastatai, bažnyčios. liko nepilno sąstato. Red. Bine I. ir F. Burje. Verti pralaimėjome netgi labai stip lis. Kai kas priekaištauja: „Mote Įveikusios lenkes 5:3, lau Nuskridome Į Kijevą, o iš riai, bet jis buvo tikrai pel iš pranc. Varšaver N. B. (iri ris neturi balsavimo teisės!“ kt.). kėme jų atvykstant į Kauną. ten — į Rumuniją. — Čia tai jau mūsų reikalas Gerontoligija — nauja žmo Mums š Rumunijos ran Laimėjome ir namuose. Po BUKAREŠTĄ atvyko nytas. ir palikite tai išspręsti mums, gaus biologijos mokslo šaka kininkių reikia tikrai daug ko apie ųarbingo Viliaus Telio šalies kil šios pergalės Jau buvo aišku, senatvę biologijos, psi me anksti rytą. Mus pa pasimokyti. nėra ko chologijos, mingiems vyrams. Mes tuo pasi demografijos, kli kad vyksime Į Bukareštą. sitiko „Stintos“ klubo priekaištauti Taigi rūpiname. Buvome neperseniai moterų rankinio taurės sau, kad, girdi, nikos ir terapijos požiūriu. Prieš išvykstant į t>usareš- sportininkės ir TSRS Pasiunti surengę net referendumą. Bal žybose. Aš džiaugiausi blogai žaidėm? galėjom lai Knygoje nagrinėjama senatvėj Jocytė nybės Rumunijoje atstovai. savome ar duoti, ar ne balso o kartu ir jaudinausi — kau tą, aš ir vartininkė morfologijos, fizio Ne, apie laimėjimą nėra problema, teisę savajai Krumchildai. Ką gi, nietės logiios, biochemijos, ekologiBukaršetas — priešingai mėti. patyrusios žaidėjos, (VPI) vykome Į Tbilisi, kur kalbos. Galėjom pralaimėti niekas tegul nedrįsta mūsų josfgenetikos, imunologijos, miestas. smerkti. Mes ne uzurpatoriai. sporto meistrai, o aš neprity turėjome žaisti Vilniaus „Žal Krokuvai — naujas onkologijos ir demografijos komandos sudėtyje Dauguma namų pastatyti tik mažesniu skirtumu. Tikėsimės, požiūriu, nagrinėjama atskirų! Mes — laisvių šalis, — ir laisvai rusi. galvojau, kad nepritapsiu girio“ kad po kiek laiko mes dar visi vyrai tarė savo žodį, aišku, organų ir organizmo funkcijų! dievui ir bažnyčiai padedant. fiziologija ir patologija. Kiek pamėginsim atsirevanšuoti. O vieno skyriaus gale pateiktai Šveicaro žmona negali išeiti iš namų. Vyrams — šienauti kal tai Įmanoma, reikia tik daug bibliografija. 4. V. SOLOVCEVAS. Knyga nuose, vyrams medžioti antis ar dirbti. apie rusų operą (rusų k.). gražuoles... Vyrams politikuoti, Knygoje supažindinama su susėdus prie plzeno bokalo ar ROMA GRINIŪTE, operos, kaip teatrinio menei burgundo taurės. O moterims pagrindais, jos įstoril — laisvė namuose, plepėti apie LTSR rankinio rinktinės narvs žanro ja Europoje ir Rusijoje. Pla-I kulinarija, madas, frantus. Joms čiai išnagrinėta Glinkos, D r] laisvė taukšti apie ką tik nori, gomyžskio, Serovo, Kubinšteil leidžiama net giesmes giedoti, no, Rimskio-Korsakovo parai visvlen — tyliai ar garsiai. Po šytos operos. Knyga skiriamai litika — vyrų dalykas. Negi vy plačiosioms skaitytojų ma-l ras vystys vaikus, kai žmona iš sėms susipažinti su ope? ] eis politikuoti. Oi, ne, ką jūs, ge negeistinas aukštojoje mokyk ELIOS dienos — tai la menu. rieji žmonės. Mes — laisvių ša 5. Paveldimumo cheminiai loje caro žandarams. Negeis bai mažas laiko tarpas, lis ir gerbiame laisves. Visi gaus pagrindai. (Tarptaut, simpo užuobėgą, užuovėją, tik tegul kad gerai susipažintum tini buvo čia ir estų liaudies ziumo darbai). Vert, iš anql« moka grynais... O moterims lais valkai. Mokėsi universitete po su senuoju Tartu (buvusio Jurk. Baevas A. A. (ir kiti). vę duosime, kada jau mums, 6. R. SNICER ir E. GRUMI Turtingas nų, dvarininkų sūneliai, vie šveicarų vyrams, patiks. Aš tai jevo) universitetu. BERGAS. Mikroorganizmų iki mirties joms tokių teisių ne moksliniu ir kultūriniu paliki nam kitam nekilmingajam di sparumas vaistinėms medžia-l duosiu, ne ne, ir balsuosiu prieš ir artimas delių pastangų, o kartais ir goms. Vertė iš anglų k. šo-l moterų balso teisę. Jos dabar mu, tradicijomis suklastotų dokumentų pagalba rinas V. A., M., 1960. 466 p.| mus jau namuose prarėkia. Duok mums lietuviams, kadangi mū su ii. (rusų k.L pasisekdavo pralĮsti į mokyk balso teisę, tai išsižioti net kan sų literatūros klasiko Jono 7. A. KASATKINAS IR M tono parlamente neduos. Ir tes surištas su lą. Visa tai nuėjo užmarštin, PEREKALINAS. Elektrotech'. tamente aš parašysiu savo valią: Biliūno vardas tik kaip vienintelis liudinin ka. Versta iš rusų k. Jurjevo universitetu. Tiesa. „Neduok, sūnau, bobai balso tei 8. Psichologija. Vadovėli! sės. Jai tik — virtuvė, kirkė ir Biliūnas neilgai mokėsi šiame kas, saugąs slogią praeitį, pri ped. in-tams. vaikai“. Atmink, Šveicarija lais menąs buvusią nelygybę ir universitete — tik metus, pa vių šalis, kur politikoje gali su Vadovėlyje vaizduojami nau žangių minčių žmogus buvo smurtą liko saugomas univer sigaudyti tik vyrai. jausieji psichologijos mokslą siteto karceris. Išmargintos už pasiekimai, pakitimai, kurią pastaraisiais metais įvyko tai rašais ir piešiniais sienos bylo rybinėje psichologijoje. Dide-j ja apie talentingus, maištingos lis dėmesys skiriamas auk; dvasios estų studentus. tosios nervinės veiklos, kaipl fiziologinio psichinių procesą Universiteto komjaunimo pagrindo dėsniams. Išsamiai jungia daugiau panaudota eksperimentinių ty Keista, bet... visa tai tiesa. Dar sykį įvyko pakylėji organizacija kaip pusę studentų. Didelė jė rimų, ypač paskelbtų pasta] mas. Ne, ne katalikų dvasininkas jį atliko ir ne prie al ruoiu metu, medžiaga, žymia] toriaus. Tai padarė krikščoniškoji Vakarų Vokietijos ga. Komjaunimo organizacija plačiau apibūdinami vaiku amžiaus psichologiniai ypatų] Tartu Universiteto rūmai. vyriausybė. Bona pakylėjo hitlerinį generolą Fridrichą turi labai didelį autoritetą studentų tarpe. Tvarkosi tru mai. Ferčą... Paskyrė jį bundesvero vyriausiuoju inspekto
" Skaitytojų mintys
apie sieninę spaudg
Vertingas pokalbis
Kai šaudoma, pro šalį
Po Krokuvos
ukareštas
Naujos knygos bibliotekoje
l
(tariu
K
verMlole
PAKYLĖJIMAS
I
riumi. „ „ ,, Kas tai yra per žmogysta ir kuo jis pagarsėjęs? Frid richas Ferčas — šis hitlerinis pulkininkiukštis išaugo lyg ant mielių ir iškilo iki generolo leitenanto. Ir ne kur kitur, o rytų fronte... prie Leningrado vartų. Tai jis or ganizavo nuolatinį, sistemingą Leningrado miesto bom bardavimą, bei puikių priemiesčių: Peterchofo, Oralnienbaumo, Carskoje Selo niokiojimą ir griovimą. Fugasai ir sviediniai, minos ir bombos devynis šimtus dienų lėkė į apsuptą miestą. Skrido mirtis Į miestą pagal Fridricho Ferčo planą. Mirė badu vaikai ir moterys, nukauti fab rike prie staklių, žuvo darbininkai, mirė prie kūdikio lopšio fašistų sviedinio pakirstos motinos. O Fridrichas Ferčas vis koregavo, keitė planus ir vis reikalavo: „Dau giau mirties sviedinių į miestą, daugiau, daugiau!“ Tuoj po karo už Narvos vartų leningradiečiai „paky lėjo“ keturis ar penkis fašistus metodiško miesto nai kintojų armijos vadeivas. Bet generolas leitenantas Fricas Ferčas šio paaukštinimo išvengė. Jis kaip karinis nusikaltėlis sėdėjo kalėjime ir buvo perduotas VFR vy riausybei. O dabar F. Ferčas pakylėtas... Jis inspek tuoja bundesvero dalinius. Anot liaudies patarlės: „Nu baudė lydeką, paleido Į vandenį...“ „Išslydusi „lydeka“ — kruvinas fašistas pakylėtas, paaukštintas. Tik tai po to nė kiek nepakilo, nepadidėjo autoritetas tų, kurie jį kelia į aukštybes. Tautos neužmiršo nusikaltėlių vardų ir niekad šie žmogėdros neišaukštins savo patronų. Puo lęs Į deguto bala, gali ištentikitus, gali nusiplauti dar. O, išsitepęs nekaltų žmonių krauju, išteps savo sėbrus niekad niekad nei savęs nenuplaus, nei savo patronų. ir nieKaa V. Klimas Niekada!!
Uis.
N r.
570
putėlį kitaip, negu pas mus. Yra tik viena fakultetinė kom jaunimo organizacija — tai didžiausiame Medicinos moks lų fakultete. Kituose fakulte tuose — organizacijos pagal specialybes. Prieš porą metų komjauni mo organizacija buvo paskel busi komjaunuolišką universi teto bendrabučio statybą. Bendrabutis, galima sakyti, gerai pavykęs. Šviesus, moder niškas. Gyvena studentai ne suspausti — po tris, po ketu ris, kambariai gerai apstatyti. Jau bendrabučio fojė patrau kia dėmesį puikiai atlikti lino raižiniai. Tai studentų — fi lologų darbai. Pasirodo, kai kurių Istorijos-filologijos fa kulteto specialybių studentai privalo praeiti pasirinktinai vieną iš trijų kursų: meno, muzikos arba namų ruošos.
*»« — Mes paskelbėme kovą girtavimui, — sako universi teto komjaunimo organizacijos sekretorius. Ir atidarėte studentų
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla.
kavinę, kurios trijose salėse telpa apie 200 žmonių? — Taip. Galima skeptiškai šypsotis, galima nesutikti, bet kavinė yra. Girtuokliauti joje neleidžiama, o studentų ne tik vakarais, bet ir dienos me tu pilna. Prieš sesiją kavinė virsta vos ne skaitykla. Joje egzamiruošiasi įskaitoms, . nams Ir net pasitaiko, kad laiko įskaitas. Kavinė ne tik individualių pokalbių, ginčų, poilsio vieta, bet ir organi zuotų disputų arena. Šiam reikalui yra atskira salė (vie na iš trijų) ir čia jau gana sėkmingai pravesta draugystės klubo vakaras, anglų kalbos vakaras, pokalbis apie muziką, apie madas ir kt. Taip, pasitaiko, tiesa, kad atsiranda triukšmadarių, kurie atsineša su savimi svaigalus, bet su jais susitvarko patys studen tai. Priešpaskutinę svečiavimosi dieną Tartu universitete Įvyko draugystės vakaras — susiti kimas su demokratinių šalių studentais. R. KRAPAS
FOTO PARODA-KONKURSA Nuo š. m. balandžio mėn. 1 d. Universiteto turistų kl bas ir „Tarybinio studento" redakcija organizuoja turi tlnių-alpinistinių fotonuotraukų parodą-konkursą. Fotoparodoje konkurse gali dalyvauti visi foto P gėjai. TEMATIKA: etiudai iš turistinių kelionių, alpinistini užkopimų, istoriniai ir architektūriniai paminklai, pei: žlnės nuotraukos ir kiti socialistinio gyvenimo moment užfiksuoti įvairių kelionių metu. Nuotraukų formatas ne mažesnis, kaip 15X20 d Nuotraukos turi būti pristatytos Į „Tarybinio student redakciją iki š. m. gegužės 5 d. Antroje nuotrauU pusėje užrašomas autorinis slapyvardis, nuotraukos p vadinimas, fotografavimo vieta, data ir sąlygos. Pageidautina, kad patys autoriai paruoštų nuotrauk parodos ekspozicijai (užklijuoti ant atitinkamo formž kardono, apačioje gražiai užrašyti autoriaus slapyvar. pavadinimą, vietą, datą). Atskirame voke autorius pateikia savo pavardę ir nJ traukų pavadinimus. APDOVANOJIMAS. Geria usios fotonuotraukos auj rius bus apdovanotas pinigine premija (15 rb.) ir atifl kamo laipsnio diplomu. Dviejų sekančių nuotraukų aui rial bus apdovanoti piniginėmis premijomis po 10 rb diplomais.
Redaktorius Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17
V. DENAS LV 05638