Universitas Vilnensis, 2012 m. lapkritis Nr. 6 (1715)

ISSN 1822-1513

kine itur ad astra

universitas

vilnensis

Was

Nr. 6 (1715)

2012 m. lapkritis

http://naujienos.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Studijos Universitete

Tarp naujai išrinktų LMA tikrųjų nariųVU mokslininkai

V. Naajiko nuotr.

Matematikos ir informatikos fakultete atidaryta moderniųjų aplikacijų laboratorija

Gamtos mokslų fakultetas: prisijaukinęs paveldą, atviras dabarties iššūkiams

Vilniaus universitetas (VU), Kinijos telekomunikacijų kompanija „Hua- VU Gamtos mokslų fakultetas šiais mokslo metais pasitiko studentus wei“, Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ ir UAB „AppCamp“ atsinaujinęs: remontuojamos arba naujai įrengtos patalpos, įsigyta atidarė bendrai įkurtų Mobiliųjų aplikacijų laboratorijų, kuri glaudžiai nauja moderni aparatūra, kuriamos naujos erdvės. Vivariume planuo­ bendradarbiaus su VU Matematikos ir informatikos fakultetu. Ši labora­ jama įrengti modernias mokomųsias laboratorijas. Ten galės dirbti ge­ torija taps vieta, kur studentai savo žinias galės pritaikyti praktiškai. netikai, molekulinės biologijos specialistai, mikrobiologai ir ekologai.

Skaitykite p. 6

Skaitykite p. 9

Spalio 2 d. išrinkta 14 LMA tikrųjų narių, 7 iš jų - Vilniaus universiteto moks­ lininkai.

Humanitarinių ir socialinhf mokslų skyrius: Filologijos fakulteto prof. Bonifa­ cas Stundžia (kalbotyra), Filosofijos fakul­ teto prof. Zenonas Norkus (sociologija).

Matematikos, fizikos ir chemijos moks­ lų skyrius: Fizikosfakulteto prof. Gytis Juš­ ka (fizika), Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Antanas Laurinčikas (ma­ tematika).

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius: Biotechnologijos instituto prof.

Saulius Klimašauskas (biologija), Gam­ tos mokslų fakulteto prof. Gediminas Mo­ tuzą Matuzevičius (geologija), Medicinos fakulteto prof. Aleksandras Laucevičius (medicina).

84 Vilniaus universiteto rektoriams atminti Lapkričio 8 d. VU centriniuose rūmuose atidengta atminimo lenta, kurioje įamžintos visų 84 Vilniaus universiteto rektorių pavardės ir jų vadovavimo metai.

•

* [VTOK t STANirrK ?

alfoms

MARIAM ZDZ>KHęWSKl

■

i| 1

1

V. Naujiko nuotr.

Plačiau skaitykite p. 8

universitas

2

2012 m. lapkritis

vilnensis

f f f_____________________________________________________________________

L. e. p. rektorius prof. habil. dr. J. Banys: „Vilniaus universitetas defacto yra nacionalinis“ Spalio 9 d., pasibaigus antrajai rektoriaus prof.

Benedikto Juodkos kadencijai, Vilniaus universiteto Senatas laikinojo VU vadovo pareigas pavedė eiti mokslo reikalų pro­ rektoriui prof. Jurui Baniui. Šias pareigas jis eis iki to laiko, kai bus parengtas ir patvir­ tintas naujas Mokslo ir studijų įstatymą atitin­ kantis statutas ir, šiam įsigaliojus, surengti rektoriaus rinkimai.

Viktoras DENISENKO Senato posėdyje buvo pratęsti

administracijos reikalų prorek­

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryp­

Jūras Banys gimė 1962 m. gruodžio 30 d. Vilniuje. 1980 m. baigė Vil­

tis - gardelės dinamika, feroelektra,

niaus 9 vidurinę mokyklų, 1985 m.

su pagyrimu - Vilniaus universiteto

struktūriniai faziniai virsmai, dipoliniai stiklai, relaksoriai. dielektrinė

Fizikos fakultetų. 1990 m., baigęs

spektroskopija. Paskelbė daugiau

aspirantūrų, Vilniaus universi­

kaip 200 mokslinių straipsnių, dau­ gumą jų - tarptautiniuose mokslo

tete apgynė daktaro disertacijų,

disertacijų, 2000 m. jam suteiktas

žurnaluose.

Yra dalyvavęs tarptautinėse moksli­

docento, 2003 m. - profesoriaus

nėse konferencijose Vokietijoje. Ru­

vardas. 1989-1990 m. gavęs Soroso

sijoje, Anglijoje, Italijoje, Latvijoje.

grantą dirbo Oksfordo universite­

Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje.

JAV ir kitur (iš viso daugiau kaip 300

2000 m. - habilituoto daktaro

te Anglijoje, 1993-1995 m. gavęs universitete Vokietijoje.

pranešimų, iš jų per 30 kviestinių).

2003-2007 m. - VU Fizikos fakulteto

Prof. habil. dr. J. Banys aktyviai dir­

dekanas. Nuo 2007 m. - VU mokslo

ba mokslinį darbą. Jis yra Lietuvos

reikalų prorektorius.

mokslų akademijos Povilo Braz­

Greta pagrindinio mokslinio darbo

džiūno premijos laureatas (2001),

dėsto fizikos disciplinas Vilniaus

Nacionalinės premijos laureatas

universiteto Fizikos fakulteto studen­ tams.

A. Humboldto stipendijų - Leipcigo

(2003). 2006 m. išrinktas Lietuvos

Be gimtosios kalbos, skaito, rašo ir

mokslų akademijos nariu ekspertu, nuo 2011 m. — LMA tikrasis narys.

V. Naujiko nuotr.

kalba rusiškai, vokiškai ir angliškai.

toriaus dr. Alekso Pikturnos, aka­

deminių reikalų prorektoriaus dr.

Juozo Galginaičio ir tarptautinių

kultetų vadovų palaikymas. Turint jų paramą yra daug lengviau dirbti.

pareigomis. Tačiau numanau, kad galiausiai reikės susirinkti visiems

viskas vyks sėkmingai - kitų metų

reikalų prorektoriaus dr. Rimanto

kovo mėnesį bus pradėtos statybos.

Pavyzdžiui, daugelis Europos uni­

Vaitkaus įgaliojimai. Jie eis savo

Kalbu pirmiausia apie akademinę

prorektoriams ir pasidalyti funkcijo­

Joms pasibaigusį centro pastatą per­

versitetų nerimauja dėl mažėjančio

pareigas iki naujojo rektoriaus iš­

universiteto bendruomenę.Tik ben­ drai dirbdami mes galime pasiekti

mis. Turėsime apsispręsti, kas dabar

sikels dalis Fizikos fakulteto, taip pat

finansavimo. Teko kalbėtis su Lon­

rinkimo ir jo prorektorių komandos

kurią sritį kuruoja ir prižiūri. Kitaip

dalis Chemijos fakulteto ir Teorinės

dono King’s koledžo vadovybės

patvirtinimo.

teigiamų rezultatų.

sakant, dalis mokslo reikalų prorek­

atstovais. Jie taip pat nuogąstauja

toriaus funkcijų gali būti perduota

fizikos ir astronomijos institutas. Čia pat, Saulėtekyje, turėtų iškilti ir

kitiems prorektoriams.

Gyvybės mokslų centras. Į jį persi­

studento mokestis už studijas yra

VU Senatas pritarė prof. habil. dr.

Juozo Rimanto Lazutkos prašymui dėl atsistatydinimo iš strateginės plėtros reikalų prorektoriaus pareigų.

Pokalbyje su J. Baniu mes domė­

jomės, ką reiškia vadovauti Vilniaus universitetui - seniausiajai ir geriau-

siajai Lietuvos aukštajai mokyklai, ir kokie darbai artimiausiu metu

laukia laikinai einančio pareigas

Kai nelieka laiko Lapkričio pradžioje jau suėjo mėnuo, kai Jūs laikinai einate rektoriaus pareigas. Ar spėjote pajusti, ką tai reiškia - būti Vil­ niaus universiteto vadovu?

Tikrai pajutau. Teko radikaliai keisti dienotvarkę. Darbų apimtis,

rektoriaus.

ypač atsistatydinus strateginės plė­ tros reikalų prorektoriui prof. habil.

Nelengvas sprendi­ mas

dr. Juozui Rimantui Lazutkai, labai išaugo.

Man teko palikti Radiofizikos kate­

Kai VU Senate vyko balsavimas dėl laikinojo rektoriaus, Jūs buvote vienintelis kandidatas eiti šias pareigas. Ar nedvejojote sutikdamas laikinai vadovauti Vilniaus universitetui? Šis sprendimas buvo ne iš lengvų­

dros vedėjo postą, kad tai netruk­

dytų darbams VU administracijoje. Žinoma, liko keli kiti įsipareigojimai, susiję su moksline veikla, tačiau jau aišku, kad ir mokslinei veiklai teks skirti daug mažiau laiko nei iki šiol. Rektoriaus pareigos nepalieka didesnės laisvės dar ką nors veikti.

Aktualiausi darbai Kaip, Jūsų manymu, po šių Seimo rinkimų klostysis Vilniaus univer­ siteto statuto reikalai ir universi­ teto santykiai su nauja valdžia?

9 tūkst. svarų. Tai didžiuliai pinigai.

ir Biochemijos bei Biotechnologijos institutai. Šių padalinių veikla bus

Tad bėdos aukštajame moksle daug

politikų nenorą įtvirtinti tai de jure.

kur yra panašios.

sujungta į vieną stiprų mokslinį

Įdomių minčių kilo bendraujant

branduolį. Tokie struktūriniai ir

su Oslo universiteto atstovais. Jie

infrastruktūriniai pokyčiai iš esmės

yra pasiryžę kurti ekologišką,„žalią" universitetą. Čia mums, matyt, irgi

vyksta natūraliai.

Aš esu optimistas. Pirmiausia,

nors mes galime prisiminti ilgametį

dėl to, kad Anglijoje dabar metinis

kels dalis Gamtos mokslų fakulteto

reikėtų pasimokyti. Pavyzdžiui, ga­

manau, kad Vilniaus universitetas de facto yra nacionalinis universitetas,

su tomis pačiomis problemomis.

Kokie darbai yra aktualiausi šiandieninėje jūsų darbotvar­ kėje?

lėtume atsisakyti naudoti popierių,

pereiti prie elektroninių dokumentų.

Universiteto ekologiškumas apima visas sritis - tai ir išteklių, ir energijos

Bandysime įtikinti juos tai padaryti.

Žinoma, svarbiausi darbai yra su­

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad nau-

siję su statutu. Taip pat tarp svarbių

jausiojoje Lietuvos istorijoje tik mūsų

darbų paminėčiau naujojo bibliote­

universiteto statutas buvo patvir­

kos pastato - Mokslinės informacijos

tintas kaip įstatymas. Mes sieksime,

ir komunikacijos centro - atidarymą.

kad ir naujas statutas turėtų tokį

Rūpinamės ir mano jau minėtų moks­

pat statusą. Net jeigu mes oficialiai

lo centrų projektavimo ir statybos

Kol kas nepastebėjau, kad tokios

negalime būti nacionaliniu universi­

darbais. Vėliau reikės spręsti, ką daryti

revoliucingos idėjos būtų apta­

tausojimas.

Ar minėtuose renginiuose buvo kalbama apie universitetų atei­ tį? Gal buvo svarstoma nuotoli­ nių universitetų idėja?

jų. Be jokių abejonių, tai yra labai

tetu, tai kaip seniausias ir geriausias

su patalpomis, kurios atsilaisvins, kai

riamos rimtai. Galbūt nuotolinio

sunkios ir atsakingos pareigos, ypač

Lietuvos universitetas turime teisę

VU padaliniai persikraustys į naujus

universiteto idėja ir būtų tinkama

reikalauti, kad būtų pratęsta 1990 m.

centrus. Laikyti tuščias patalpas būtų

socialiniams ar humanitariniams

tradicija, t. y. kad mūsų statutas turė­

didžiausia kvailystė, todėl kyla klausi­

mokslams, tačiau fiziniams, gam­

tų įstatymo galią.

mas, kaip efektyviai panaudoti turtą,

tos ar biomedicinos mokslams - ko

kurį turime. Tokios būtų pagrindinės

gero, ne. Ar norėtumėte, kad jus

žinant, kokie žmonės dirbo šioje vie­ toje anksčiau. Užtenka paminėti tris

paskutinius rektorius - Joną Kubilių, Rolandą Pavilionį ir Benediktą Juod­ ką. Tai labai iškilios, stiprios asme­

nybės - visi jie paliko gilų pėdsaką Vilniaus universiteto istorijoje.Todėl

apsispręsti tikrai buvo labai sunku

ir sudėtinga. Net sakyčiau - buvo nedrąsu žengti šį žingsnį.

Kas padėjo priimti galutinį sprendimą?

Dirbau rektorate jau penkerius metus. Žinojau, į kokią upę teks bristi, kaip ir kokius reikalus spręs­ ti. Kitas dalykas - jaučiau dekanų, kurie pritarė mano kandidatūrai,

Jūs dėstėte studentams. Ar dar randate tam laiko?

Taip, dėstau telekomunikacijų fiziką ir elektroniką Fizikos fakulteto trečiakursiams.Taip pat skaitau pas­ kaitas pirmo kurso magistrantams.

Iš tikrųjų dabar tai irgi sunku derinti su mano naujomis pareigomis. Gerai

yra tai, kad tuos kursus skaitau jau nebe pirmus metus, yra parengti konspektai, padeda ir įdirbis. Tačiau parengti kokį nors naują kursą jau būtų neįmanoma. Tam, matyt, rei­

kėtų imti atostogas.

Ar planuojate dabar vykdyti kokias nors pertvarkos Vilniaus universitete?

Manyčiau, kad iš viršaus nulei­ džiamos pertvarkos neefektyvios.

Tai būtų kaip revoliucija, o revoliu­

cijos prie gero neveda. Kiekviena pertvarka turi pribręsti natūraliai,

tiksliau - pribręsti natūraliai evo­

liucionuodama. Iš esmės aš kalbu

Kas dabar, kai Jūs laikinai eina­ te rektoriaus pareigas, vykdo prorektoriaus mokslo reikalams funkcijas?

apie darnią plėtrą. Kai vyksta darni

plėtra - pertvarkos vyksta savaime.

O kąd pertvarką bus - tai akivaizdu. Šiuo metu labai intensyviai rengia­

problemos šiandien.

VU neatsilieka nuo Europos Kaip Vilniaus universiteto vado­ vas neseniai dalyvavote pirmo­ joje Europos Sąjungos mažųjų valstybių universitetų generali­ nėje asamblėjoje ir Europos sos­ tinių universitetų generalinėje asamblėjoje. Apie ką ten buvo kalbama?

operuotų gydytojas, kuris mokėsi

tik nuotoliniu būdu? Aš abejočiau.

Ar pasibaigus laikinojo rektoriavimo laikotarpiui planuojate kelti savo kandidatūrą į Vilniaus universiteto rektoriaus postą?

Man kol kas sunku atsakyti į šį

klausimą. Pirmiausia reikėtų, kad Seime būtų patvirtintas Vilniaus

universiteto statutas. Be to, svarbu ir tai, kaip bus įvertintas mano darbas

laikinai einant rektoriaus pareigas.

Galiu pasakyti, kad mes einame

Jeigu po šio laikotarpio aš vis dar

paramą. Tai buvo ne vieno kurio

Kol kas aš derinu šias pareigas

mas Fizinių technologijų mokslo

tuo pačiu keliu, kaip ir kiti Euro­

turėsiu kolegų palaikymą, tuomet

nors dekano, o daugumos VU fa-

su Vilniaus universiteto vadovo

centro techninis projektas. Jeigu

pos universitetai, ir susiduriame

kandidatuosiu.

3

2012 m. lapkritis

_________________________________________ konferencijos kkk

Tarptautinė mokslinė konferencija „Petras Skarga SJ ir

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra 1612-2012" Martynas JAKULIS, Istorijos fakulteto doktorantas Kaip konferencijos atidaryme pa­ žymėjo prof. dr. Rimvydas Petraus­ kas, nepaisant šio įžymaus jėzuito nuveiktų darbų, Lietuvoje jis vis dar menkai žinomas, apsiribojama moky­ klinėmis žiniomis apie tai, kad būtent jam pirmajam teko eiti VU rektoriaus pareigas. Visiškai kitokia padėtis susi­ klosčiusi Lenkijoje, kur šis veikėjas ži­ nomas nepalyginti plačiau, o 2012-ieji netgi buvo paskelbti P. Skargos metais. Konferencijos dalyvius ir klausytojus pasveikino VU rektorius prof. Benediktas Juodka, kuris - taip jau sutapo - paskutinę darbo dieną ėjo šias pareigas. Sveikinimo žodį tarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos ir Latvijos jė­ zuitų provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ ir Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje patarėja Maria Šlebioda.

Trijose pirmosios konferencijos dienos sesijose pranešimus skaitė doc. dr. Liudas Jovaiša, dr. Kazimierzas Sebastianas Oždgas, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, dr. Magdalena Šlusarska, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė ir dr. Katarzyna Kiszkovviak. Šių tyrinėtojų pranešimuose buvo

aptartas P. Skargos gyvenimas ir veikla Vilniuje, pristatyti jo portretai pradedant anksčiausiais ir baigiant XX a. pirmosios pusės kūriniais, kal­ bėta apie garsiuosius jo parašytus

Spalio 11-12 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įvyko VU ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuota tarptautinė mokslinė konfe­ rencija pirmojo VU rektoriaus Petro Skargos SJ 400-osioms mirties meti­ nėms pažymėti.

Daumanto-Siesickio dienoraštis, kurio puslapiuose P. Skarga parodomas kaip neigiamas folkloro herojus. Trys antrosios sesijos pranešimai, kuriuos skaitė prof. Irena Vaišvilaitė, prof. Janas Okonis ir pagrindinis konferencijos organizatorius doc. dr. Mintautas Čiurinskas, leido pažvelgti į P. Skargą kaip į hagiografą ir šv. Kazimiero kulto pro­ paguotoją. Pranešimą apie P. Skargos ir renesansiškojo humanizmo santykį perskaitė prof. Alina Nowicka-Ježowa. Dr. Kęstučio Daugirdo ir habil. dr.

Dariuszo Chempereko pranešimuose kalbėta apie istorikams gerai žinomą žymiojo jėzuito ir garsiojo LDK evan­ gelikų reformatų veikėjo Andriaus Volano polemiką, iš kurios gimė ne vienas reikšmingas veikalas. Paskutinį pranešimą konferencijoje perskaitė dr. Clarinda E. Čalma ir dr. Jolanta Rzegocka, kurios pristatė dar vieną kiek menkiau žinomą P. Skargos veiklos sritį - poleminių veikalų vertimus.

Konferencijoje mokslininkų iš Lie­ tuvos, Lenkijos ir Vokietijos skaityti pranešimai parodė P. Skargą kaip kur

V. Naujiko nuotr.

„Seimo pamokslus" XVI a. LDK politinių traktatų kontekste. Be abejonės, daug dėmesio skirta ir vienai iš labiausiai P. Skargą išgarsinusių veiklos sričių pamokslavimui. Buvo aptarta šio veikėjo homiletikos įtaka apšvietos epochos dvasininkijos rengimui,

nagrinėti meistriškai parašyti laido­ tuvių pamokslai, analizuota retorinė pamokslų struktūra.

Antrąją konferencijos dieną buvo perskaityta dar 10 pranešimų. Prof. ha­ bil. dr.Tomaszo Kempos ir dr. Dariaus Barono pranešimuose kalbėta apie

P. Skargą kaip Bažnyčios unijos rėmėją, atskleistas jėzuito požiūris į LDK ruse­ nus. Iš antrosios dienos ir apskritai vi­ sos konferencijos pranešimų temiškai išsiskyrė dr. Kęstučio Gudmanto prane­ šimas. Jame buvo pristatytas neseniai atrastas evangeliko reformato Pauliaus

kas daugiau nei tik pirmąjį VU rektorių.

Apie šį iškilų, nors vis dar pernelyg menkai pažįstamą veikėją kalbėta kaip apie talentingą pamokslautoją, uolų vienuolį, aistringą polemistą, rašytoją, valstybės veikėją, vertėją, galų gale - savo epochos sūnų.

Konferencijos medžiaga bus publi­ kuota atskirame straipsnių rinkinyje, tad bus prieinama ir platesniam susi­ domėjusiųjų būriui.

Knygotyros mokslo kūrėjai: tarptautinė konferencija Tomas PETREIKIS, Komunikacijos fakulteto doktorantas Konferencijos organizatorių - VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto ir Lietu­ vos mokslų akademijos (toliau - LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus - pasirinkta tema „Mokslo kūrėjai" yra aktuali ir pribrendusi apmąstymams.Tai sveikinimo žodyje pabrėžė ir LMA Humanitarinių ir so­ cialinių mokslų skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas.

Išskirtinis 2012 m. konferencijos bruožas - naujas jos programos for­ matas ir gausus užsienio pranešėjų būrys. Konferencijoje savo įžvalgomis ir patirtimi dalijosi dvidešimt penki pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio ša­ lių. Prasmingas užsienių šalių kolegų mokslinės komunikacijos ir patirties judėjimas praturtina vietos tyrėjų pa­ žinimą, suteikia naujų žiūros kampų, kurių dažnai trūksta gana uždarame Lietuvos mokslo pasaulyje.

Plenarinius pranešimus skaitė prof.

L. Hovvsam iš Vindzoro universiteto (Kanada) ir prof. K. Migonis iš Vroclavo universiteto (Lenkija). L. Hovvsam, tarptautinės Autorystės, skaitybos (lektologijos) ir leidybos istorijos draugijos (Society of the History of Autorship, Reading and Publishing SHARP) prezidentė, nagrinėjo knygos istorijos kaip savarankiškos tyrimų disciplinos raidą Vakarų mokslo tra­ dicijoje. Profesorė pasidalijo įžvalgo­ mis ir patirtimi apie knygos istorijos

Tradicinėje 21-ojoje tarptautinėje mokslinėje knygotyros konferencijoje, vykusioje rugsėjo 27-28 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje, buvo atsigręžta į mokslų kūrėjų vaidmenį formuojantis komunikacijos ir informacijos moks­ lams, susijusiems su dokumentine komunikacija. dėstymą Kanadoje. Ji buvo maloniai nustebinta Baltijos ir kaimyninių šalių mokslo laimėjimais. Prof. K. Migonis mokslotyriniu aspektu išsamiai pri­ statė savo įžvalgas, pabrėžė Prancū­ zijos ir Rusijos mokslo kūrėjų indėlį į savarankiško knygotyros mokslo atsiradimą ir plėtrą.

Prof. Aušra Navickienė pranešime „Joachimas Lelevvelis - dokumenti­ nės komunikacijos mokslų kūrėjas Lietuvoje" atskleidė VU profesoriaus J. Lelevvelio įtaką knygotyros mokslo raidai Lietuvoje ir Lenkijoje. A. Navic­ kienė kartu su kitais yra parengusi J. Lelevvelio veikalo „Dvejetas biblio­ grafijos knygų" (Bibljograficznych ksiąg dvvoje: 1823-1826) mokslinę šaltiniotyrinę publikaciją, kuri yra leidžiama serijoje „Fontes et Studia Historiae UniversitatisVilnensis". Prof.

T. Laine iš Helsinkio universiteto audi­ torijai pristatė knygos istorijos raidą Suomijoje nuo XVIII a. iki dabar. Išsa­ miai kalbėta apie ištakas, siejamas su praktine bibliografija. Doc. L. Dovnar iš Baltarusijos kultūros ir menų vals­ tybinio universiteto išryškino žymaus baltarusių veikėjo Vaclovo Lastauskio įnašą į baltarusių knygos istoriją. Do­ centė akcentavo V. Lastausio „Gudų

knygos istorijos" (1926), kaip atas­ kaitinio mokslo raidos taško, svarbą.

Habil. dr. N. Leiikova iš Rusijos nacio­ nalinės bibliotekos Sankt Peterburge savo pranešime nagrinėjo 1920 m. Mi­ chailo Kufajevo išugdytą knygotyros mokyklą Rusijoje. Tartu universiteto Viljandžio kultūros universiteto aka­ demijos dėstytojas I. Vaaro atskleidė Richardo Atiko Antiko (1901-1998) įnašą į Estijos knygotyros mokslą. Prof.

Osvaldas Janonis pristatė Lietuvos bibliografijos mokyklos kūrėjo Viktoro Lyrovo indėlį į bibliografijos mokslą, pabrėžė išskirtinius V. Lyrovo laimėji­ mus, kuriuos vėliau savinosi mokiniai iš Rusijos. Doc. Regina Varnienė VU prof. Levo Vladimirovo (1912-2012) veikloje įžvelgė informacinės visuo­ menės pradininko Lietuvoje vaidme­ nį. Docentė išryškino L. Vladimirovo skatintų inovacijų diegimą Lietuvos bibliotekose. VU Knygotyros ir doku­ mentotyros instituto doktorantė Nijo­ lė Raudytė atskleidė Vilniaus Stepono Batoro universiteto prof. Ludvviko Stolarzevvicziaus įnašą į personali­ nės bibliografijos tyrimus Lietuvoje.

L. Stolarzevviczius pirmasis parengė Adomo Mickevičiaus raštų bibliogra­ fiją „Bibljografja Mickiewiczowska"

(Vilnius, 1924). VU absolventė Eglė Taraskevičiūtė (pranešimą skaitė Iveta Jakimavičiūtė) apžvelgė prof.

Vandos Stonienės, kaip knygotyros mokslo kūrėjos, biblioteką. Ji nebuvo itin gausi, kaupta tiesiogine mokslo poreikių kryptimi išliko kaip profe­ sorės mokslinės veiklos atspindys.

Doc. Nijolė Bliūdžiuvienė išryškino dokumentinės komunikacijos ter­ minologinių išteklių kūrėjų indėlį į lietuvišką terminologiją.

Nors pagrindinis konferencijos dė­ mesys buvo sutelktas į mokslo kūrėjų vaidmenį, bet šiame kontekste gana gausiai nagrinėta skaitymo, bibliotekų ir bibliofilijos istorija, spausdintinio ir rankraštinio paveldo tyrimų ir skai­ tmenį nimo problematika. Prof. Domas Kaunas savo pranešime atskleidė žymaus Mažosios Lietuvos spaustu­ vininko, leidėjo ir tautinio atgimimo veikėjo Martyno Jankaus atsiminimų redakcijas, jų radimosi aplinkybes ir reikšmę ateities tyrimams. Dr. Andrius Gudauskas savo pranešime detaliai nagrinėjo Henri Bergsono filosofijos įtaką Juozo Keliuočio žurnalistikos teorijai. J. Keliuočio teorija buvo pir­ moji žurnalistikos teorija Lietuvoje.

Skaitymo istorijos tyrimų galimybes panaudojant Google ir kitas skai­ tmenines priemones nagrinėjo doc.

I. Makinenas išTemperės universiteto.

L. Limane iš Latvijos nacionalinės bibliotekos XX a. antrosios pusės skai­ tymo istorijos tyrimų kontekste prista­ tė Latvijos patirtį. Kolega iš Latvijos universiteto prof.V.Zanderas išsamiai nagrinėjo L atvijos bibliotekų istorijos tyrimus. Doc. A. Moldre iš Talino uni­

versiteto trumpai pristatė knygotyros mokslo populiarinimą XX a. pr. Estijoje.

J. Dreimane iš Latvijos nacionalinės bibliotekos atskleidė Knygos isto­ rijos komisijos (1966-1990) indėlį į Latvijos knygotyros tyrimus. Lietuvos sovietinės bibliofilijos specialistė dok­ torantė Inga Liepaitė savo pranešime nagrinėjo Vilniaus Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubo, kaip knygotyros tyrimų populiarintojo, įnašą į bendrą šio mokslo raidą Lietuvoje. Prof.T. Reimo iš Talino universiteto analizavo skaitmeninių technologijų galimybes saugant dokumentinį paveldą. Estai yra pirmieji sistemingo dokumentinio paveldo skaitmeninimo pradininkai Baltijos šalyse, todėl jų patirtis išlieka aktuali ir mūsų šalyje. Prof. M. VViller ir M.Tomič iš Zadaro universiteto pri­ statė Kroatijos patirtį pritaikant kom­ piuterines technologijas, padedančias sparčiau inventorizuoti rankraštines viduramžių knygas. Dokt. Tomas Petreikis savo pranešime regioniniu principu išryškino Lietuvos knygos istorijos tyrimų raidą ir esamą gana skirtingą regioninę brandą.

Dr. Giedrė Miknienė iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bi­ bliotekos atliko išsamią„Knygotyros" mokslo darbų bibliometrinę analizę.

Pranešime atskleistas „Knygotyros" tarptautiškumas, prieinamumas, autorių sudėtis, cituojamumas ir kiti šiuolaikiniam mokslui svarbūs aspektai. Viliamės, kad pranešimas paskatins šios tarptautinės konferen­ cijos dalyvius savo išsakytas įžvalgas subrandinti ir išdėstyti naujose„Knygotyros" mokslo darbų publikacijose.

universitas

4

vilnensis

2012 m. lapkritis

i f f_____________________ :_______________________________________________

Seimo rinkimai politologų žvilgsniu Viktoras DENISENKO Kaip konferencijos atidarymo ceremonijoje pažymėjo VU TSPMI direktorius prof. dr. Ramū­ nas Vilpišauskas, politikos mokslų specialistams „kiekvieni rinkimai yra šventė. Nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų, po jų visada yra ką analizuoti ir komentuoti." Panašią mintį savo sveikinimo žodyje konferencijos dalyviams išsakė ir Lietuvos politologų asociacijos (LPA) prezidentė doc. dr. Jūratė Novagrockienė. Ji pažymėjo, kad Lietuvoje labai daug politologų dirba rinkiminių technologijų analizės srityje.

Konferenciją organizavo VU TSPMI kartu su LPA.

Lapkričio viduryje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) vykusioje konferencijoje „Lietuva po Seimo rinkimų 2012“ buvo aptarti neseniai įvyku­ sių rinkimų į šalies parlamentą rezultatai, analizuojamos ir lygi­ namos pagrindinės Lietuvos politinio gyvenimo tendencijos.

Apklausomis galima pasitikėti Prieš kiekvienus rinkimus išauga susidomėji­ mas įvairiomis nuomonių apklausomis ir spėlio­ nėmis apie tai, kurią politinę jėgą šį kartą lydės sėkmė, o kas pralaimės arba tiesiog atsidurs už aktyvaus politinio lauko ribų. Tačiau negalima ignoruoti klausimo, kiek tokiais spėjimais, daž­ niausiai grindžiamais visuomenės nuomonės apklausomis, galima pasitikėti. Apie tai kalbėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys. Pasak jo, tinkamai atlikus apklausą, galima gauti gana patikimus rezultatus, kurie leidžia kalbėti apie numanomą būsimą jėgų pasiskirstymą val­ džioje. Lygiai taip pat ir prieš šiuos rinkimus nuomonių apklausos gana tiksliai sumodeliavo rinkimų rezultatus. V. Gaidžio teigimu, apklau­ sos neleido „atspėti" tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rezultatų, tačiau tai nutiko dėl to, kad šios politinės jėgos rinkėjai gyvena gana kompaktiškai viename šalies regione, įtraukti juos į bendrą apklausų sistemą nėra lengva („Vilmorus" niekaip nepavyksta pasamdyti pa­ tikimo apklausų atlikėjo, kuris dirbtų Šalčininkų

rajone - pagrindiniame LLRA bastione).

Pasak V. Gaidžio, nuspėti šių rinkimų rezul­ tatus nebuvo sunku ir dėl to, kad visuomenės nuomonė rodė, jog dominuoja aiški nepasi­ tikėjimo vadinamąja „permainų koalicija" (po 2008 m. rinkimų susivienijusios dešiniosios jėgos) tendencija. V. Gaidžio teigimu, 2008 m. tik susiformavusi valdančioji dauguma vos per kelias savaites prarado visuomenės pasitikėjimą ir populiarumą tarp rinkėjų.„Per dvidešimt metų toks staigus ir greitas pasitikėjimo kritimas buvo užfiksuotas pirmą kartą", - stebėjosi V. Gaidys.

Jis pažymėjo, kad parlamentas Lietuvoje yra institucija, kuria apskritai pasitiki labai mažas procentas šalies piliečių. Tarp visų Europos Sąjungos šalių labiausiai nepasitikima savo parlamentu būtent Lietuvoje.

Rinkimai ir jų rezultatai visada sulaukia politologų vertinimo. V. Naujiko nuotr.

Tarp kairės ir dešinės Konferencijoje daug dėmesio buvo skirta ir klasikinei politinių jėgų diferenciacijai pagal kairumą ir dešinumą. Pasak doc. dr. Ainės Ramo­ naitės, Lietuvoje kairumas ir dešinumas yra dau­ giausia susiję su ekonominiais klausimais. Šaiies

politinių jėgų analizė parodė, kad labiausiai į kairę Lietuvos politiniame lauke yra pasislinkusi Darbo partija (DP), o labiausiai į dešinę -Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TSLKD), tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) užima vietą centre. A. Ramonaitės ma­ nymu, tai lėmė ir LSDP sėkmę per pastaruosius rinkimus. Mokslininkės teigimu, ši politinė jėga orientuojasi į medianinį (t. y. vidutinį pagal savo pažiūras ir politinį angažuotumą) rinkėją.Tokių rinkėjų yra dauguma, tačiau, pasak A. Ramo­ naitės, egzistuoja irtam tikra specifika.„Vilniuje rinkėjai yra pasislinkę į dešinę. Kaune yra „du kalneliai" - dešinieji ir Darbo partijos gerbėjai.

Likusioje Lietuvoje rinkėjai daugiau mažiau yra pasislinkę į kairę", - pažymėjo A. Ramonaitė.

Apie tai, kad klasikinė„kairės-dešinės" orien­ tacija vis dar gyva rinkėjų galvose, kalbėjo ir VU TSPMI Politikos teorijos katedros asistentė

Jūratė Kavaliauskaitė. Ji savo pranešime bandė analizuoti partijos lyderio veiksnį ir kiek šis veiksnys lemia rinkėjų preferencijas balsuojant.

J. Kavaliauskaitės išvados buvo nelabai džiugi­ nančios Lietuvos politinių partijų pirmininkams.

Mokslininkė nustatė, kad žmonės vertina partijų lyderius pagal savo pačių pažiūras. Iš esmės kai­ riųjų pažiūrų rinkėjai yra linkę pozityviau vertinti kairiosioms partijoms atstovaujančius lyderius, o dešiniųjų pažiūrų - atitinkamai dešiniųjų partijų lyderius. Asmeninės politiniųjėgų vadovų savy­ bės čia lemia labai mažai.

Tačiau „kairės-dešinės" dilema nėra taip len­ gvai išsprendžiama. Kaip pažymėjo VU TSPMI Politikos teorijos katedros asistentas Mažvydas Jastramskis, šiandien rinkėjams vis sunkiau atskirti kairę nuo dešinės. Labai dažnai progra­ minės partijų nuostatos skamba labai panašiai.

Pasak M. Jastramskio, galbūt ideologiškai nuo­ sekliausiomis galima būtų pavadinti LSDP ir DP, tačiau tai yra visiškai populistinės partijos. Kita vertus, visuomenė vis dėlto atskiria du aiškius ideologinius blokus, kurie egzistuoja Lietuvoje.

Vieną bloką sudaro Darbo partija, partija„Tvarka irteisingumas" (PTT) ir socialdemokratai, o kitas blokas vienija konservatorius ir liberalus.

Kas vyksta Lietuvos partinėje sistemoje?

Rinkimų klausimas yra glaudžiai susijęs ir su Lietuvos partinės sistemos bei jos pokyčių klau­ simu. Pasak LPA prezidentės J. Novagrockienės, politinė sistema mūsų šalyje pradeda stabilizuotis. Apie tai byloja tirpstantis procentas balsų, kuriuos per kiekvienus rinkimus gauna visiškai naujos,,,šviežiai iškeptos" politinės jėgos. Galima priminti, kad, pavyzdžiui, per 2008 m. Seimo rinkimus Tautos prisikėlimo partija gavo 15 proc. rinkėjų balsų, tuo tarpu per šiuos rinkimus partija„Drąsos kelias" surinko vos 8 proc. balsų. „Matome, kad rinkėjai jau nebe taip lengvai suvi­ liojami naujais politiniais dariniais", - konstatavo J. Novagrockienė.

Kiek pesimistiškesnį požiūrį į partinės siste­ mos būklę išsakė doc. dr. Alvidas Lukošaitis.

Pasak jo, kai kurie dalykai tikrai nenuteikia op­ timistiškai. „Stebint Seimą, galima konstatuoti, kad vis daugiau deputatų po išrinkimo į parla­ mentą pradeda nebesieti savęs su politinėmis partijomis, kurios juos iškėlė į kandidatus", pažymi A. Lukošaitis. Parlamentarų, išsižadėju­ sių savo partijos, skaičius pastaraisiais metais svyruoja nuo 30 iki 50 deputatų. Toks partinės priklausomybės ignoravimas skatina ir vadina­ mąjį „politinį turistavimą", kai parlamentaras keliauja iš vienos frakcijos į kitą, keičia partinę priklausomybę ir pan.

Komunikacija irgi svarbi Niekas nėra sukūręs patikimos sėkmės for­ mulės, kuri garantuotų politinei jėgai rinkėjų palankumą, tačiau keli pagrindiniai principai egzistavo visada. Konferencijoje buvo pabrė­ žiama komunikacijos svarba priešrinkiminėje politinėje kovoje. Dauguma konferencijos dalyvių konstatavo, kad profesionaliausiai ir sėkmingiausiai savo priešrinkiminę kampa­ niją organizavo Darbo partija, todėl galima teigti, kad šios politinės jėgos sėkmė per rinkimus nebuvo atsitiktinė. Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos kate­ dros doc. dr. Audronės Nugaraitės teigimu, Darbo partija prieš rinkimus vykdė labai aktyvią komunikaciją ir darė tai geriau negu jos konkurentai.

Svarbų vaidmenį politinėje kovoje atliko ir žiniasklaida. Ji labiausiai padėjo Seimo naujo­

kams - „Drąsos keliui". Kita vertus, pasak VDU atstovo prof. dr. Liudo Mažylio, minėta politinė jėga, kurią galima pavadinti„vienos istorijos par­ tija", labai sėkmingai pasinaudojo ir visuomenės nepasitikėjimu valstybės institucijomis - ypač teisėsauga.

Lietuvos aukštojo mokslo pristatymas Turkijoje, Kinijoje ir Azerbaidžane Vienuolika Rytų Lietuvos regiono aukštojo mokslo insti­ tucijų rugsėjo-lapkričio mėne­ siais dalyvavo trijose studijų mugėse Turkijoje, Kinijoje ir Azerbaidžane. Lietuvos univer­ sitetų iniciatyvinę grupę koor­ dinuoja Vilniaus universitetas.

Parodas aplankė daugiau kaip 20 OOOTurkijos, Kinijos ir Azerbaidžano moksleivių ir studentų.

Ypatingo susidomėjimo Lietuvos stendas su­ laukė Turkijoje ir Azerbaidžane. Aktyviai pagal ERASMUS programą dalinių studijų į Lietuvą at­ vykstantys Turkijos studentai rodo, kad Lietuva jiems yra patraukli šalis studijuoti.

Azerbaidžanas - viena iš tikslinių Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros šalių.

Aktyvi Lietuvos ambasados veikla Azerbaidžane padeda pritraukti studentus, ambasada konsul­ tuoja juos vizų, stipendijų klausimais. Komer­ cijos atašė Aneta Kacėnaitė dalyvavo ir Baku surengtuose informaciniuose seminaruose.

Stendą aplankė Lietuvos Respublikos nepapras-

VU TPRS vyriausioji specialistė Ingrida Kelpšaitė tarptautinėje parodoje Turkijoje pristato VU studijų programas užsienio kalba. L Vitėnaitės nuotr.

tasis ir įgaliotasis ambasadorius Azerbaidžano Respublikoje Artūras Žurauskas.

Didelis mokyklas baigiančių moksleivių skai­ čius ir vertinamas aukštasis išsilavinimas atveria galimybes įsitraukti į aukštojo mokslo rinką Kinijoje ir ieškoti unikalios nišos Lietuvos aukš­ tojo mokslo institucijoms. Susitikime Lietuvos ambasadoje Pekine dalyvavo ambasadorė Lina Antanavičienė ir kiti ambasados dalyviai, aukšto­ jo mokslo institucijų atstovai, buvo pakviesti gar­ bės konsulai, esami ir potencialūs universitetų partneriai, studentai ir jų tėvai. Susitikimo metu aptartos Lietuvos aukštojo mokslo perspektyvos ir galimybės, pristatytos aukštojo mokslo institu­ cijos ir siūlomos programos užsienio kalbomis.

Prekės ženklo„Study in Lithuania" pristatymas tarptautinėse studijų parodose yra projekto„Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra" dalis. Šiuo projektu siekiama pristatyti Lietuvos aukštojo mokslo reformą, sukurti bendrą šalies aukštojo mokslo įvaizdį, parodyti jo patrauklu­ mą ir kviesti užsienio piliečius ar kitoje šalyje gyvenančius lietuvius studijuoti Lietuvoje. ESF lėšomis finansuojamą projektą kartu su universi­ tetais ir kolegijomis įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas.

TPRS inform.

universitas

2012 m. lapkritis

5

vilnensis

_____________________________________________________________________ fff

Konstitucingumo raida nuo XVI a. iki mūsų dienų Spalio pabaigoje Konstitucijos dienos proga LR Seime vyko konferencija „Lietuvos konstitucin­ gumo raida“. Konferencija leido kitaip pažvelgti į konstitucinę Lietuvos tradiciją - nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iki mūsų laikų.

Viktoras DENISENKO Plačiai buvo pateiktas ir istorikų, ir teisininkų požiūris į Lietuvos konstitu­ cingumo raidą. Pristatyti pranešimai buvo labai įvairūs savo tematika ir pobūdžiu. Šiame straipsnyje bus paminėti tik kai kurie iš jų - leidžian­ tys nubrėžti esminį istorinį ir teisinį Lietuvos konstitucingumo raidos kon­ tūrą. Tarp konferencijos organizatorių buvo Vilniaus universiteto Istorijos ir Teisės fakultetai, savo pranešimus joje pristatė žinomi VU ir kitų aukštųjų mokyklų mokslininkai.

Nuo statutų prie Konstitucijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutai, kurie atsirado jau XVI a., buvo

unikalus istorinis reiškinys. Pasak VU Istorijos fakulteto profesorės dr.

Irenos Valikonytės, anuomet kitose Europos valstybėse kodifikuota (t. y. susisteminta, apibendrinta) teisė sunkiai skynėsi kelią. Tai, kad per šešiasdešimt metų LDK atsirado net trys statutai, lėmė ir istorinės aplin­ kybės. I. Valikonytės teigimu, statutai atsirado kaip siekis įtvirtinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atskirtį nuo Lenkijos. Pažymėtina, kad statu­ tuose anuomet buvo nustatyta daug teisių ir laisvių, kurios šiuolaikiniame pasaulyje vertinamos kaip esminės. „Statutas buvo laisvių garantas. Jis buvo ir LDK savarankiškumo garan­ tas", - pažymėjo I. Valikonytė. Tačiau, kaip pabrėžė mokslininkė, tuometinę teisinę tradiciją nutraukė Rusijos im­ perijos agresija.

Istoriškai išskiriama ir Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Apie ją kalbėjo VU Istorijos fakulteto docentas dr. Eligijus Raila. Ši

konstitucija, galiojusi tik 14 mėnesių, irgi buvo atsakas į istorines aplinky­ bes. „Gegužės 3 d. konstitucija pade­ monstravo bandymą atsispirti Rusijos imperijos įtakai", - teigia E. Raila. Deja, ši konstitucija, nors ir buvo pirmoji Europoje (ir antroji pasaulyje - po Jungtinių Amerikos Valstijų konstitu­ cijos) neapsaugojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės nuo išnykimo.

Konstitucingumas atgimsta su valstybingumu Kitas Lietuvos konstitucingumo etapas yra siejamas pirmiausia su 1918 m. vasario 16 d. priimtu Ne­ priklausomybės aktu. Pasak Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto mokslininko prof. habil. dr. Mindaugo Maksimaičio, būtent šis aktas nustatė atgimstančios valstybės konstitu­ cingumo raidą. „Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuva yra valstybė, kuri bus tvarkoma de­ mokratiniais pagrindais", - pasakojo M. Maksimaitis. Jis priminė, kad tarpukario Europoje konstitucinė demokratija buvo trapus reiškinys. „Lietuvos konstituciniai pamatai irgi buvo paveikti 1926 metų pervers­ mo", - sakė M. Maksimaitis.

Lietuvos konstitucingumo klausimą iki 1990 m. kovo 11 d. konferencijoje aptarė kitas Mykolo Romerio universi­ teto mokslininkas -prof. Juozas Žilys.

Jis pažymėjo, kad Atgimimo metais savotiškai buvo „repetuojama" būsi­ ma Lietuvos Konstitucija, gimdavo skirtingi tekstai. Jie vienaip ar kitaip vėliau darė įtaką ir Laikinajam pagrin­ diniam įstatymui, kuriuo remiantis 1990-1992 m. funkcionavo Lietuvos valstybė, ir vėlesniems Konstitucijos projektams. „Be Sąjūdžio nebūtų buvusios dabartinės Lietuvos Res­ publikos Konstitucijos. Sąjūdžio stei­ giamojo suvažiavimo dokumentai, mano manymu, lydi ir dar ilgai lydės Lietuvos visuomenės gyvenimą", sakėj. Žilys.

Konferencijoje kalbėjęs Europos Parlamento narys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos vadovas prof.

Vytautas Landsbergis teigė, kad konstitucingumo aspektas buvo aktyviai naudojamas ir kovojant dėl nepriklausomybės atkūrimo. „Tai buvo sovietinė konstitucinė agresija ir mūsų konstitucinė rezistencija", apibūdinoV. Landsbergis. Jis priminė, kad tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas rei­ kalavo, jog Lietuva „laikytųsi Kons­ titucijos", tačiau Lietuva jau turėjo savo Laikinąjį pagrindinį įstatymą ir vertino Sovietų Sąjungos Konstituciją kaip svetimą.

LR Konstituciją patikrino laikas VUTeisės fakulteto docentas dr. Vai­ dotas Vaičaitis apgailestavo, kad per dvidešimt metų, praėjusių nuo naujos Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, nebuvo parašyta diserta­ cijų, kurios nagrinėtų šį aukščiausią teisės aktą lyginamuoju ar istoriniu požiūriu.„Tikiuosi, kad ateityje tokios disertacijos bus apgintos", - vylėsi V. Vaičaitis. Pasak jo, apie 1992 m. Kons­ tituciją galima kalbėti įvairiais aspek­ tais - ir kaip apie antrąją demokratinę Lietuvos Respublikos Konstituciją (pirmoji buvo priimta 1922 m.), ir kaip apie ilgiausiai galiojantį pagrindinį šalies įstatyminį aktą.

V. Vaičaičio teigimu, dabartinė Lietuvos Konstitucija savo struktūra ir principais daugiau ar mažiau panaši į atitinkamus įstatyminius aktus, ku­ riuos priėmė kitos išsilaisvinusios Rytų Europos šalys. Lygindamas 1992 m.

Konstitucijos tekstą su kitų šalių konstitucijomis, V. Vaičaitis pabrėžė gerai subalansuotą jos preambulę.

Jis pažymėjo, kad LR Konstitucijoje iš esmės nėra nekeičiamų nuostatų, išskyrus gal pirmą straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respubli­ ka" ir kelias kitas esmines nuostatas.

Apibendrindamas savo analizę ir pastabas V. Vaičaitis konstatavo, kad dabartinis pagrindinis šalies teisės aktas yra „demokratinė, griež­ ta, pasaulietinė racionalizuoto par­ lamentarizmo Konstitucija", kurios veiksmingumą ir efektyvumą iš esmės patikrino laikas.

Konstitucijos kūrimas nesibaigiantis procesas VU Teisės fakulteto profesorius dr. Egidijus Kūris konferencijoje kal­ bėjo apie Konstitucinį Teismą (KT), kurio pirmininku jam teko dirbti 2002-2008 m. Jis pažymėjo, kad KT kontroliuoja valdžios sprendimų atitiktį Konstitucijai. „Konstitucinis

Teismas pateikia teisinę išvadą, o Seimas priima galutinius sprendimus, bet tie sprendimai, deja, ne visada būna orientuoti į Konstituciją", sako E. Kūris. Kaip pavyzdį jis pateikė poros metų senumo apkaltos Seimo nariams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui istoriją. Galima priminti, kad nors Konstitucinis Teismas jų abiejų veiksmus įvertino neigiamai ir L. Karalius neteko savo posto, tačiau A. Sacharukas liko dirbti parlamente. „Tai liudija, kad tautos atstovybėje irgi klesti nepagarba teismui", - konstata­ vo E. Kūris.

Profesorius pabrėžė, kad negali būti teisės, kuri būtų už konstitu­ cinės teisės ribų. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas neretai veikia kaip negatyvusis įstatymo leidėjas (t. y. pašalina įstatyminį aktą iš teisinės sistemos). Tačiau, E. Kūrio teigimu, KT turi ir pozityvią funkciją. „Konstitucinis Teismas gali pateikti pozityvų įstatyminio akto vertinimą ir suteikti prasmę daugiaprasmiam teisiniam reguliavimui. KT nustato gaires teisėkūrai, jis orientuoja ją", pažymėjo E. Kūris.

Profesorius savo pranešime nuro­ dė, kad negalima žiūrėti į Konstituciją kaip į galutinį produktą.„Konstitucijos kūrimas yra nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Tai vyksta ir per jos aiškini­ mą. Konstitucija yra sudėtinga, nuolat evoliucionuojanti jurisprudencinė tikrovė", - sakė E. Kūris.

Gyvoji Konstitucija Apibendrindamas konferenciją Konstitucinio Teismo teisėjas, VU Tei­ sės fakulteto profesorius dr. Dainius Žalimas pažymėjo, kad Konstitucija

KoDi 12: įteikta Konstitucijos taurė Minint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20-metį Vilniaus universiteto Tei­ sės fakultete įteikta Konstitucijos taurė - vardinė Konstitucija. Ja apdovanotas Vytenis Povilas Andriukaitis už Konstitucijos taikymo plėtrą. Jau septintą kartą šį apdovanojimą Konstitucijos dienos proga skiria Teisės fakulteto Studentų atstovybė.

Taip pat buvo įteikta kasmetinė vardinė advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius" stipendija geriausiai besimokančiam pirmakursiui. Šiais metais jos nusipelnė studentė Karolina Mickutė.

Konstitucijos diena - Vilniaus universiteto teisininkų organizuojama šventė, kurią globoja JE Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Vienas pagrin­ dinių jos tikslų - visuomenei pristatyti pagrindinį šalies įstatymą - LR Konstituciją, atkreipti dėmesį į vis iškylančias jos taikymo problemas.Taip skatinamas pilietinis aktyvumas, pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms.

TF inform.

TF Studentų atstovybės pirmininkė Edita Valatkaitė su Konstitucijos taure

apdovanotu Vyteniu Povilu Andriukaičiu. TF arch. nuotr.

Vilniaus universitete konferencija Konstitucijos dienos proga

yra tautos išsivadavimo ir laisvės įran­ kis. Abu Lietuvos nepriklausomybės aktai (1918 ir 1990 m.) puoselėja ir dabartinėje Konstitucijoje įtvirtina nepriklausomybės ir demokratijos tradiciją. „Būčiau kiek skeptiškas 1938 m. konstitucijos atžvilgiu. Joje

mes turime nedaug demokratijos", pažymėjo D. Žalimas.

Kaip aukštą dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos pasiekimą D. Žalimas įvardijo aiškiai nužymėtą

valdžių pasidalijimo sistemą.,,1922 m.

konstitucijoje to nebuvo padaryta.

Galbūt todėl ta santvarka taip greitai ir žlugo", - svarstė D. Žalimas.

Jis priminė, kad dažnai Konstituci­ nis Teismas būna kritikuojamas dėl to, jog „perskaito tai, ko nėra Konsti­ tucijoje". Tokia kritika, anot pranešėjo, nepagrįsta.„Konstitucijoje niekur nėra žodžių„sąžiningi rinkimai", bet aš abe­ joju, kad ji toleruotų rinkimus, kurie nėra sąžiningi. Būtent taip yra gyvojo­ je Konstitucijoje", -tvirtino D.Žalimas.

Jis paragino visus, o pirmiausia - po­ litinio pasaulio atstovus, gerbti LR Konstituciją.„Linkėčiau visiems turėti ir savo vidinę konstituciją - turiu gal­ voje, paklusti tautos 1992 m. priimtai Konstitucijai, nepaisant to, kiek tai iš tikrųjų būtų asmeniškai naudinga ar nenaudinga", - sakė D. Žalimas.

L. Binkauskienės nuotr.

Spalio 25 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko tarptautinė konferencija„Europos konstitucinio palikimo standartai", skirta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20-mečiui. Sveikinimo žodį jos dalyviams ir svečiams tarė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Venecijos komisijos pirmininkas Gianni Buųuicchio ir VU akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis.

„U. V." inform.

vitaensis

6

2012 m. lapkritis

f f f fakultetuose_________________________________________

Naujasis Ekonomikos fakulteto dekanas doc. dr. J. Martinavičius: „Siekiamybių ir galimybių metas“ Spalį VU Ekonomikos fakulteto dekanu išrinktas doc. dr. Jonas Martinavičius. Pastaruosius dešimt metų jis buvo šio fakulteto bakalauro studijų reika­ lų prodekanas, studentams dėstė statistikos, ūkio statistikos dalykus, vadovavo kursiniams ir diplo­ miniams darbams. Iš Tauragės rajono kilęs nauja­ sis dekanas EF dirba jau daugiau kaip 35 metus.

Diana MIELIAUSKAITĖ Kaip jaučiatės tapęs dekanu?

Esu įpratęs atsakingai žiūrėti į savo darbą, vis dėlto visai neseniai tokių karjeros planų neturėjau, todėl šiek tiek neįprasta. Garbingos ir atsakin­ gos dekano pareigos, manau, bus pats tikriausias iššūkis. Akivaizdu, kad esame reformų kelyje: VU tapo viešąja įstaiga, formuojasi nauja va­ dovybė - teigčiau, kad siekiamybių daug, galimybių taip pat nemaža, kaip pasiseks jas įgyvendinti - matysime gana greitai.

Pats studijavote taip pat EF. Taip, pasirinkau tuomet naują specialybę - ekonominę kibernetiką.

Konkursas buvo didelis, į specialybę nepateko ir aukso medaliais vidu­ rines mokyklas baigę abiturientai.

Galiu ir dabar tvirtinti, kad gavome tuo metu pažangiausias ekonomi­ kos žinias. Atėjus laikui ir atsivėrus sienoms, pasirodė, kad specialybės žinių visiškai pakanka dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose mokslinio tyrimo projektuose, bendradar­ biaujant su kolegomis iš kitų Europos universitetų.

Studijų metais man siektinais gyvenimo pavyzdžiais tapo ilgametis EF dekanas prof. S. Martišius, poli­

tinės ekonomijos prof. A. Vengrys, matematikas prof. E. Vilkas, doc.

A. Raudeliūnas, kuris buvo ir Matema­ tikos fakulteto dekanas, - patrauklios asmenybės ir uždegantys pasirinkta pažinimo sritimi dėstytojai. Mūsų universitete tikrai yra iš ko pasimokyti būti geru dekanu.

Kokios akimirkos fakultete Jums smagiausios ir kokios vis dėlto sunkiausios?

Smagiausia bendrauti su studen­ tais - džiaugiuosi jų optimizmu, en­ tuziazmu, veržlumu, geranoriškumu ir kūrybingumu. Jei būtų išrastas prietaisas mūsų fakulteto jaunimo energijai generuoti į šiluminę ar elektros energiją, daug sutaupytume žiemos sezonu.

Sunkiausia atsisveikinti su ilgą laiką dirbusiais kolegomis, kurie baigia savo pedagoginę veiklą universite­ te, gaila ir akademinių skolų limitą viršijusių jaunuolių, kuriuos tenka išbraukti iš studentų sąrašo. Daugu­ ma jų būna tikrai perspektyvūs, bet neatlaiko sunkumų.

Kokios naujovės, pokyčiai laukia fakulteto?

Savo rinkiminėse nuostatose pa­ brėžiau, kad labai svarbu išlaikyti perimamumo irtęstinumo principus, nes EF nuolat patvirtina savo gerą

Doc. dr. J. Martinavi­ čius yra EF auklėtinis 1972 m. čia įgijo ekonomisto-matematiko kvalifi­ kaciją. Disertaciją apgynė Centriniame ekonomikosmatematikos institute Mas­ kvoje. Aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose (šiais metais skaityti pranešimai trijose tarp­ tautinėse ir vienoje respu­ blikinėje konferencijose, spalį dalyvauta panelinėje diskusijoje Baltijos regiono šalių investuotojųforume) ir publikuoja mokslinius D. Mieliauskaitės nuotr. darbus (publikacijų skaičius viršija 50).

Doc. dr. J. Martinavičiaus dirbo LR užsienio reikalų ministerijoje, trejus metus - LR amba­ sadoje Suomijoje, dalyvavo įvairiuose projektuose, kuriuos koordinavo užsienio universitetai ir įvairios LR valstybinės institucijos.

įvaizdį. Tai įrodo aukšti konkursiniai

stojančiųjų į fakultetą balai, didelis gaunamų krepšelių skaičius, prii­ mamų į magistrantūros studijas ir už jas mokančių studentų skaičiai.

Mano nuomone, prieš įvedant nau­ joves, reikia gerai panaudoti turimas galimybes. Šiuo metu analizuojame, kaip buvo vykdomos EF raidos plane

numatytos priemonės, kas nepasi­ sekė, ką reikėtų tobulinti, plėsti, ko atsisakyti. Netruksime patvirtinti ir naująjį EF raidos planą penkerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į naujai

formuojamą VU strategiją, bus spren­ džiama nemažai uždavinių.

MIF atidaryta Mobiliųjų aplikacijų laboratorija Spalio 10 d. Vilniaus universitetas

(VU), Kinijos telekomunikacijų kom­ panija „Huawei", Lietuvos telekomu­

mažėjimo tendencijos, todėl, atsižvel­ giant į studentų skaičiaus pokyčius, svarbu atlikti reikiamą restruktūri­ zaciją. Tebėra darbuotojų lojalumo problema, ji gali būti sprendžiama panaudojant turimą viešosios įmonės statusą. Manau, kad plėstina alumnų veikla, bendradarbiavimas su užsienio partneriais, projektinė veikla, svarbu diegti naujausius mokymo metodus, atnaujinti programinę įrangą, skatinti studentų mokslinę veiklą.

„AppCamp" atidarė bendrai įkurtą Mobiliųjų aplikacijų laboratoriją.

KHF Verslo ekonomikos ir vadybos katedros vedėja

Sujungus mokslo ir verslo patirtį, tikimasi kurti inovatyvius ir konku­ rencingus mobiliuosius sprendimus.

VU KHF Verslo ekonomikos ir vady­ bos katedra plečia bendradarbiavimą su Kauno gimnazijų vyresniųjų klasių mokiniais, besidominčiais ekono­ mika, vadyba ir verslu. Spalio 17 d.

Laboratorija glaudžiai bendradar­ biaus su Vilniaus universiteto Mate­ matikos ir informatikos fakultetu. Pla­

nuojama, kad naujoje Mobiliųjų apli­

kacijų laboratorijoje per ateinančius

fakulteto atstovai - prodekanė prof.

metus dirbs apie 10 stiprių komandų,

dr. Rasa Kanapickienė, Verslo eko­

sudarytų iš programuotojų, rinkoda-

nomikos ir vadybos katedros vedėja doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė, šios ka­

ros ekspertų, dizainerių ir mentorių iš

Laboratorija įsikūrė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos

tedros dėstytojas dr. Rokas Grunda ir

fakultete, Didlaukio g. 47. L. Danieliaus nuotr.

Užsienio kalbų katedros dėstytoja dr.

Jūratė Radavičiūtė - dalyvavo„Saulės"

studentai savo žinias galės pritaikyti praktiškai. Dirbdami stiprioje koman­

mobiliaisiais įrenginiais ir asmeniniais

doje, kuri visuomet bus pasiruošusi

kompiuteriais, taip pat suteiks pagal­

pasidalyti savo patirtimi, studentai turės visas galimybes kurti konku­ rencingus sprendimus“, - sakė VU

bą išleidžiant mobiliąsias aplikacijas į apyvartą. „Ši laboratorija taps darbo ar prak­

iki 10 konkurencingų mobiliųjų aplikacijų, kurias parsisiųs daugiau naudotojų. Ateityje tokių labora­

gimnazijoje surengtame seminare „Verslo idėjų generavimas". Rengi­ nyje, skirtame Kauno miesto eko­ nomikos mokytojams ir mokiniams,

kuriantiems mokomąsias bendroves, dalyvavo miesto aukštųjų mokyklų ir verslo atstovai. Jiems 17 mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) pristatė

nei milijonas išmaniųjų telefonų

Matematikos ir informatikos fakul­

tikos vieta, kurioje jauni žmonės galės

torijų kūrimą planuojama plėsti ne tik Vilniaus universitete ar kitose

teto dekanas prof. dr. Gediminas

ne tik įgyvendinti savo sumanymus,

Lietuvos aukštosiose mokyklose, bet

Stepanauskas.

bet ir išmokti juos parduoti", - teigė „Omnitel" prezidentas Antanas Zabulis.

ir užsienio šalyse.

Kinų bendrovė „Huavvei" ir tele­

komunikacijų bendrovė „Omnitel"

Tikimasi, kad, susibūrus stiprioms

Parengta pagal

laboratoriją aprūpins naujausiais

komandoms, per metus bus sukurta

„Omnitel" pranešimą

Kokie dabar didžiausi fakulteto iššūkiai?

Nuolat diskutuojame apie prieš 3 metus priimto LR mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimą. Tačiau svar­ biausiu iššūkiu tiek fakultetui, tiek visam VU lieka VU statuto priėmimas, po kurio administraciniai pokyčiai gali ir palengvinti, ir apsunkinti fa­ kulteto veiklą.

Kokią fakulteto ateitį matote?

Aišku, šviesią ir gerą. Be abejonės, EF ir toliau išliks tarp geriausių ekono­ mikos studijų bazių Lietuvoje, o mūsų absolventai bus Lietuvoje ir užsienyje aukštai vertinami specialistai.

Apie ekonomiką, vadybą ir verslą - su gimnazistais Doc. dr. Ingrida Šarkiūnaitė,

nikacijų bendrovė „Omnitel" ir UAB

įvairių verslo organizacijų. „Ši laboratorija taps vieta, kur

Reikia pripažinti, kad ir toliau ak­ tualia problema išlieka fakulteto pedagoginio personalo atjauninimas.

Jau jaučiamos stojančiųjų skaičiaus

savo idėjas.

Iškilmingame seminaro „Verslo idėjų generavimas" atidaryme buvo

pasirašyta VU Kauno humanitarinio fakulteto ir „Saulės" gimnazijos ben­ dradarbiavimo sutartis.

Seminaro dalyviai išklausė VU

KHF Verslo ekonomikos ir vadybos

katedros dėstytojo dr. R. Grundos pranešimą „Ar kurti verslą ekono­ minio nuosmukio metu?". Fakulteto atstovai drauge su kolegomis iš KPPAR, KTU, ASU ir„Swedbank"

dalyvavo komisijoje, kuri vertino mokinių mokomųjų bendrovių vers­ lo idėjų pristatymus. Geriausiomis

buvo išrinktos: MMB„Pandų panda" („Saulės" gimnazija) - už geriausią pristatymą, MMB „Matematiniai reikmenys" (J. Jablonskio gimnazi­ ja) - už geriausią verslo idėją, MMB „Amigos" (Vyturio katalikiška moky­

kla) - už socialiai atsakingo verslo idėją ir MMB „Mr. Pen" („Saulės" gimnazija) - už inovatyviausią idėją.

KHF atstovai pakvietė konkurse

nugalėjusius mokinius pristatyti savo verslo idėjas 9-ojoje prof. Vlado Gronsko tarptautinėje mokslinėje ma­

gistrantų ir doktorantų konferencijoje „Ūkio plėtra: teorija ir praktika", kuri

vyks 2012 m. gruodžio 6 d.

♦

universitas

2012 m. lapkritis

7

vilnensis

_________________________________________ fakultetuose iit Su tarptautinio projekto partneriais VU Patirtimi dalijosi KHF atstovai susitiko Ukrainoje psichologai ir gydytojai Spalio 17-20 d. VU Kauno humanitarinio fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Gudas kartu su prof. dr. Edverdu Vaclovu Bartkumi, doc. dr. Audriumi Lopata ir 7 BP projekto „Proekologinis darbo vietos restruktūrizavimas“ (PRORES) koordinatore Lietuvoje prof. d r.

Virginija Jurėniene lankėsi Kijeve.

Prof. dr. Virginija JURĖNIENĖ, KHF Filosofijos ir kultūros katedra

Spalio 26 d. VU Mažojoje auloje vyko kasmetinė penktoji Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro organizuojama konferencija „Kai vaikas serga: somatinių ligų psichologiniai aspektai“, skirta vaikų psichikos sveikatai.

Pranešimus skaitę psichologai ir

„ligos simptomai gali būti naudingi

gydytojai vieningai teigė, kad tema

pasiuntiniai, o vaiko somatinė liga

yra ypač aktuali, kadangi psicholo­

gali būti langas į vaiko psichikos pa­

ginė vaiko būsena gali turėti įtakos

saulį". O VU Bendrosios psichologijos

ir teigiamam, ir neigiamam jo fizinės

katedros docentė dr. Roma Jusienė

ligos vystymuisi.

Lietuvos sveikatos mokslų univer­

savo pranešime atkreipė dėmesį į

siteto lektorė ir gydytoja onkologė

formą - medicininį smurtą, kai vaikui

dr. Joana Makari pasakojo apie on­

vaistais ar kitokiomis priemonėmis

neįprastą smurtavimo prieš vaikus

kologinėmis ligomis sergančių vaikų

yra sukeliami arba tiesiog išgalvo-

ir jų tėvų patiriamus sunkumus ir

jami įvairūs medicininiai simptomai

pabrėžė psichologinės pagalbos

ir tada reikalaujama hospitalizavi­

Kijevo nacionalinio maisto technologijų universiteto mokslo

reikalingumą. VULSantariškių klinikų

mo ir sudėtingų medicininių tyri­

prorektorė prof. habil. dr. Tatjana Mostenska ir VU KHF dekanas

psichologės Valerija Norkūnienė, Valdereza Svetikienė ir Lora Šapai-

mų. Pranešime aptarti galimi taip

prof. dr. Saulius Gudas. A. Lopatos nuotr.

pirmųjų projekto metų rezultatais -

besielgiančių motinų sutrikimai,

lienė dalijosi darbo su genetinėmis

daroma žala vaikui ir pagalbos gali­

rėjų bei patyrusių tyrėjų mobilumui.

ligomis sergančių vaikų, traumas

mybės.

Konferencijos pranešėjai pažymė­

Tačiau ne mažiau svarbus ir projekto

Fakulteto atstovai susitiko su pro­

išleista bendra monografija„Restructuring:Theory and Practice". Šio vizito

patyrusių vaikų ir epilepsija sergan­

turinys - tarpdisciplininiai verslo

jekto partneriais iš Nacionalinio

metu pristatyta Kijevo nacionalinio

aplinkos tyrimai, kurie atskleidžia res­

čiųjų psichologinėmis problemomis, sunkumais, kylančiais šeimoje ir už

jo, kad tyrimų apie somatinėmis ligo­ mis sergančių vaikų psichologinius

maisto technologijų universiteto ir

maisto technologijų universiteto

truktūrizavimo procesus, išryškina jų

šeimos ribų, pagalbos galimybėmis.

aspektus nėra daug, taigi dalijimasis

Ukrainos mokslų akademijos Pasaulio

bendravimo su pramonės įmonėmis

ekologinius ir socialinius padarinius.

Grupė tyrėjų iš Lietuvos edukologijos

žiniomis ir patirtimi konferencijoje

ekonomikos ir tarptautinių santykių

patirtis bus naudinga visiems projek­

Aktyviai į projektą įsitraukę VU KHF

universiteto pristatė ortopedinėmis

yra ypač vertingi, kadangi gydyto­

te dalyvaujantiems mokslininkams

Verslo ekonomikos ir vadybos bei

ligomis sergančių vaikų psicho­

jams ir kitiems specialistams dažnai

planuojant bendradarbiavimo gaires

Filosofijos ir kultūros studijų katedrų

loginės savijautos tęstinį tyrimą.

tenka spręsti ne tik medicinines, bet

mokslininkai šiuo metu jau parengė

Psichologės Renata Garckija ir dr.

ir psichosocialines vaikų bei šeimos

krašto ataskaitą („Restructuring and

Lina Kalinauskienė tyrimais ir atvejo

problemas. Be to, tarpdisciplininė

vietos restruktūrizavimas" (PRORES)

Ecology: Current Situation"/„Restruk­

analize atskleidė, kaip mamų san­

konferencija skatina ir glaudesnį

aptartos tarpinstitucinio bendradar­

(2011-2015) paremtas žinių perda­

tūrizacija ir ekologija: būklės analizė")

biavimo galimybės mokslo ir studijų

vimo principu nagrinėjant restruktū­

ir rengia medžiagą įmonių atvejų

tykiai su vaikais gali paveikti vaikų bronchinės astmos eigą. VU Kliniki­

abiejų sričių specialistų bendradar­

instituto.

VU KHF delegaciją priėmė Naciona­

linio maisto technologijų universiteto rektorius prof. habil. dr. Sergejus Ivano­

vas. Apskritojo stalo diskusijoje buvo

kitiems metams.

Projektas „Proekologinis darbo

srityse. Vizito metu pasirašyta tarptau­

rizavimo temą trimis - ekonominio,

studijoms bei projekto vykdymo

tinio bendradarbiavimo sutartis.

ekologinio ir socialinio vystymosikryptimis. Šį tikslą įgyvendina trijų

metu numatytoms išleisti knygoms:

Visų trijų institucijų vadovai ir

„Sustainable Development" („Darni

plėtra") ir „Population: Reality and

darbiaujama aktyviai ir naudingai.

valstybių mokslo institucijos: projekto koordinatorius Ščecino universitetas

Partneriams šis mokslininkų mobi­

(Lenkija), Vilniaus universitetas (VU

perspektyvos").

lumą skatinantis projektas sudaro

KHF), Ukrainos mokslų akademijos

Gruodžio 6 d. KHF vyks 9-oji tarp­

galimybes dalytis patirtimi mokslo

Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių

tautinė profesoriaus Vlado Gronsko

ir studijų organizavimo srityse, pasi­

santykių institutas bei Kijevo nacio­

konferencija„Economy development:

rengti naujų bendrų projektų įgyven­

nalinis maisto technologijų univer­

theory and practice", į kurią pakviesti

dinimui ateityje. VU KHF dekanas prof.

sitetas. Išskirtinis dėmesys projekte

atvykti irfakulteto partneriai iš abiejų

dr. S. Gudas taip pat džiaugiasi svariais

skiriamas ankstyvosios pakopos ty­

Ukrainos mokslo institucijų.

mokslininkai įsitikinę, kad bendra­

Perspectives" („Gyventojai: realybė ir

Užsienio universitetų lituanistikos centrų dėstytojai tobulinosi VU Vilniaus universiteto Filologijos fakultete buvo surengti užsienio šalių universitetų lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai.

Lina VAŠKEVIČIENĖ,

tosiose mokyklose, su ŠMM Akade­

norminimo istoriją ir teisinį reguliavi­

FIF Lituanistinių studijų katedra

minio mobilumo ir tęstinio mokymo

mą Europos kontekste.

skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Žemguliene kalbėjosi apie lituanisti­

Dalyviai apsilankė Lietuvos liaudies

Kvalifikacijos kėlimo kursus jau

kos plėtros galimybes ir perspektyvas,

buities muziejuje Rumšiškėse, važiavo į ekskursiją po Žemaitijos kraštą: ap­

ketvirtus metus organizuoja Lituanis­ tinių studijų katedra. Šiemet į kursus

klausėsi Klaipėdos universiteto pro­

žiūrėjo Orvydų sodybą, lankėsi Mosė­

rugsėjo 17-21 d. suvažiavo 20 dėsty­

fesoriaus Rimanto Balsio paskaitų apie etnografinį Žemaitijos regiono

dyje, Valančiaus gimtinėje, Kretingoje ir jos Žiemos sode, vienuolyne. Kursų

tojų iš Brno, Budapešto, Frankfurto

savitumą, žemaičių mitologinės tra­

dalyviai turėjo galimybę pasidalyti

prie Maino, Helsinkio, Greifsvaldo,

Miunsterio, Pizos, Tartu, Varšuvos

dicijos bruožus, kalendorines šventes, žemaitiškąją tapatybę. Apie Žemaiti­

timi, diskutuoti aktualiais lituanistikos

universitetų, Hiutenfeldo lietuvių

jos istoriją, jos vardo likimą pasakojo

klausimais, konsultuotis su Lituanis­

kultūros instituto.

VU profesorius Alfredas Bumblauskas.

tinių studijų katedroje dirbančiomis

Kadangi šiųmečių kursų programa buvo sutelkta į Žemaitijos regiono

VU Tarptautinių santykių ir politikos

kolegėmis doc. dr. Loreta Vilkiene,

mokslų instituto lektorė Galina Vaš-

lektorėmis Virginija Stumbriene ir

pažinimą, kursai vyko Palangoje.

Kursų dalyviai susitiko su Švietimo

čenkaitė apžvelgė Lietuvos sociali­

Joana Pribušauskaite. Šie kursai yra projekto „Lietuva čia

nio ir politinio gyvenimo naujienas.

lituanistinių disciplinų mokymo patir­

mainų paramos fondo darbuotojais ir

Užsienio universitetuose dirbantys

aptarė užsienio universitetų studentų

kolegos klausėsi ir daktaro Audriaus

ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuo­ menė" (VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-005)

galimybes studijuoti Lietuvos aukš­

Valotkos paskaitų apie lietuvių kalbos

dalis.

biavimą. Šioje konferencijoje buvo įteikti

nės ir organizacinės psichologijos ka­ tedros docentė dr. Rasa Bieliauskaitė

Vilniaus universiteto pažymėjimai

aptarė širdies ydą turinčių ir širdies

psichologams ir gydytojams, sė­

operacijas patiriančių vaikų proble­

kmingai baigusiems neformaliųjų

mas. Kitu aspektu į konferencijoje

psichodinaminės vaikų ir paauglių

nagrinėjamą problemą pažvelgė VU

psichoterapijos bazinio lygio studijų

doktorantė psichologė Agnė Matu­

programą.

laitė, savo pranešime teigdama, kad

H

PTMC inform.

ŽMOGAUS TEISIU BTEBEJIMO INSTITUTAS

BUMAM R.IGHTS MONITORiNG INSTITUTE

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje vieša konferencija

Žmogaus teisės šiandien: pasaulis, Europa, Lietuva Gruodžio 7 d. 9 vai. Vllniaas onlversiteio Teatro valtie Registracijos pradžia 8 30. renginio padaiga 16.30

Pagrindinis konferencijos pranešėjas: Europos Parlamento narys Leonidas Donskls Plsknsllole dalyvauja: Balnius Piras, Egidijus Aleksandravičius Renginio moti: * Vyks pagrindiniu parlamentiniu partijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų diskuslla apie žmogaus teisių politikų naalos kandencljes Seimo Imodoruos Aurimas PerednlsJ * Savanoriai pranešėjai kalbės aktualiais žmogaos teisių klausimais.

Savanorius pranešėjus prašome iki lapkričio 26 d. registruotis oi. paštu beetlkeclu@vnsa.lt nurodant pranešimo tomų Ir tezes.

Renginio svečius kviečiame registruotis puslapyje wwwvnsa.lt/konferoaclja iki gruodžio 3 d.

Vietų skaičius ribotas

universitas

8

2012 m. lapkritis

vilnensis

♦

ttikronika

Baltijos Asamblėjos Atidengtos paminklinės lentos trims medaliu ir mokslo Vilniaus universiteto rektoriams premija apdovanoti du Spalio 9 d. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme iškilmingai atidengtos paminklinės lentos VU rektoriams Juozui Bulavui (1909-1995), VU mokslininkai Įamžintas atminimas

Jonui Kubiliui (1921-2011) ir Rolandui Pavilioniui (1944-2006).

Pradėdamas ceremoniją VU Senato pirmininkas prof. Domas Kaunas kalbėjo apie tai, kad universiteto bendruomenė puikiai atmena įvykius, garsinančius jo vardą, mokslininkų vardus ir jų kūrinius, įėjusius į Europos ir pasaulio mokslo istoriją, taip pat ir universiteto vadovus, kurie sunkiomis akimirkomis gelbėjo Lietuvos mokslo ir valstybės garbę.

Rektorius prof. Benediktas Juodka pasidžiaugė Senato sprendimu atidengti paminklines lentas rektoriams Didžiajame kieme, kur pagerbiami iškiliausi bendruomenės nariai, tarptautinio lygio mokslininkai. Šie trys rektoriai suvaidino labai

svarbų vaidmenį naujojoje universiteto istorijoje. Žodį tarė Juozo Bulavo anūkas Viktoras Bulavas, Jono Kubiliaus dukra doc. Birutė Petrauskienė ir Rolando Pavilionio

našlė prof. Aušrinė Marija Pavilionienė.

Lapkričio 8-9 d. Vilniuje vykusiuose Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Tarybos renginiuose ap­ dovanoti du Vilniaus universiteto mokslininkai.

Baltijos Asamblėjos medaliu už aktyvų bendradar­ biavimą su Baltijos šalimis diegiant informacines technologijas moksliniuose tyrimuose, plėtojant ♦ internetą, kuriant akademinius kompiuterių tin­ klus ir užtikrinant jų sąveiką apdovanotas prof. habil. dr. Laimutis Adolfas Telksnys. Šių metų

Baltijos Asamblėjos mokslo premija už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse įteikta fizikui prof. habil. dr. Algiui Petrui Piskarskui.

Laimutis Adolfas Telksnys - pro­ fesorius, VU Matematikos ir in­

nIOAS

formatikos instituto Atpažinimo

PAVniONb

procesų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, informatikos mokslo

ir skaičiavimo technikos kūrimo ir plėtojimo pradininkas Lietuvoje,

apdovanotas dviem Lietuvos vals­

tybinėmis premijomis, Lietuvos mokslo premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio

ordinu.

Algis Petras Piskarskas - VU pro­

fesorius emeritas, lazerių fizikos

V. Naujiko nuotr.

pradininkas Lietuvoje, vadovavęs Vilniaus universiteto Fizikos fakul­

teto Kvantinės elektronikos katedrai

Legendiniam rektoriui Jonui Kubiliui atminti

ir universitete įkurtam Lazerinių

tyrimų centrui. Už ypač svarų indėlį

Prof. L. Telksnys apdovanotas

tyrinėjant parametrinės šviesos ge­

Baltijos Asamblėjos medaliu.

neracijos reiškinį 2001 m. mokslinin­

O. Posaškovos nuotr.

kui paskirta prestižinė Europos fizikų Spalio 30 d. VU Matematikos ir informatikos fakultete iškilmingai atidaryta rektoriaus prof. Jono Kubiliaus auditorija.

Lygiai prieš metus mus palikusį prof. J. Kubilių matematikai pagerbė padė­ dami gėlių priėjo kapo, o paskui atidarydami jo vardo auditoriją. Iškilmėse prisiminimais apie prof. J. Kubilių dalijosi prof. Benediktas Juodka, prof. Mifodijus Sapagovas ir doc. Vytautas Skuodis. Pagerbiant rektoriaus atminimą atidengtas prof. J. Kubiliaus bareljefas ir parodytas doc. Viliaus Stakėno sukurtas filmas„Jonas Kubilius".

draugijos premija. Daugiau kaip 700

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos,

mokslinių straipsnių, pranešimų ir

Estijos ir Latvijos parlamentų ben­

kitų mokslinių publikacijų autorius

dradarbiavimo organizacija, įsteigta

ir bendraautoris A. P. Piskarskas yra

remiantis Baltijos šalių aukščiausiųjų

Lazerių ir šviesos mokslo irtechnolo-

tarybų 1990 m; gruodžio 1 d. Vilniuje

gijų asociacijos prezidentas.

V. Naujiko nuotr.

Pagaliau turime tikslų Vilniaus universiteto rektorių sąrašą Lapkričio 8 d. VU cen­ trinių rūmų laiptinėje iškilmingai atidengta marmurinė atminimo lenta, kurioje įamžinti visi Vilniaus universi­ teto rektoriai, vadova­ vę seniausiai Lietuvos aukštajai mokyklai nuo pat jos įkūrimo. Istori­ kai atidžiai studijavo šaltinius, tarėsi, tikrino archyvinę medžiagą.

Marmure surašytos 84 rektorių pavardės ir jų vadovavimo universi­ tetui metai.

Tauri marmuro spal­ va, gamtos įausti ats­ palviai, vingiai, šešė­ liai tarsi simbolizuoja spalvingą, sudėtingą ir turtingą Vilniaus uni­ versiteto istoriją.

priimtu bendru sprendimu. Organi­

Baltijos Asamblėjos medaliai nuo

zacija įkurta įtvirtinti Baltijos šalių ne­

2002 m. teikiami Baltijos Asamblė­

priklausomybę, siekiant glaudesnio

jos nariams ir kitiems asmenims

Baltijos regiono bendradarbiavimo

už ypatingas pastangas siekiant

tarptautinių santykių srityje ir efekty-

Baltijos regiono vienybės ir bendra­

vaus informacijos apsikeitimo.

darbiavimo.

„U. V." inform.

Profesoriui emeritui A. P. Piskarskui įteikta Baltijos Asamblėjos mokslo

premija. O. Posaškovos nuotr.

universitas

2012 m. lapkritis *

•r

9

vilnensis

studijos

Gamtos mokslų fakultetas: prisijaukinęs paveldą, atviras dabarties iššūkiams VU Gamtos mokslų fakultetas šiais mokslo metais pasitiko studen­ tus atsinaujinęs: remon­ tuojamos arba naujai įrengtos patalpos, įsigy­ ta nauja moderni apara­ tūra, kuriamos naujos erdvės. Tuo įsitikinome ir mes, vieną darganotą rudens dieną dekano prof. Osvaldo Rukšėno kvietimu apsilankę šia­ me fakultete.

GMF studentai ir dėstytojai dirba moderniose ir naujausia įranga aprūpintose laboratorijose ir auditorijose

Liana BINKAUSKIENĖ

Vivariume - kalbų mokymo centras ir modernios laboratorijos Pastate, įsikūrusiame Geležinio

Vilko g. 29, istoriškai vadinamame Vi­ variumu, suremontuotos patalpos dar kvepia dažais, tačiau čia jau intensyviai mokosi Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetų studentai. Vivariume įsikūrė vadinamasis„užsieniečių blokas" - dvi moderniai įrengtos auditorijos ir dėsty­ tojų kambarys, skirti GMF studentams mokytis užsienio kalbų. Šioms studi-

gaus genomo tyrimų centras, DNR tyrimų laboratorija. Genetinės anali­ zės laboratorija. Čia dirba genetikai ir

medikai, magistrantai ir doktorantai,

atliekami studentų moksliniai darbai.

Laboratorijos aprūpintos pačia nau­

atvėrė modernios Fiziologijos ir Bio­ fizikos mokomosios laboratorijos, kurioms įranga ir baldai nupirkti iš

struktūrinio projekto „Biotefa" lėšų.

Dekanas rodo vibrostalą, kurio kie­ kviena koja pripučiama oro pagalve

jausia įranga. Šiame pastate dar bus įrengta

ir taip amortizuojama vibracija. „Kai

daugiau mokomųjų laboratorijų,

aukšte, vyksta šokių repeticijos viskas juda, o turint tokią įrangą

sutvarkyta ventiliacijos sistema, o po atviru dangumi esantys laiptai, vingu­

Didžiojoje auloje, esančioje trečiame

gali daryti eksperimentus", - sako

riuojantys iš vidinio fakulteto kiemelioį

dekanas. Būsimiems neuromokslų

Vivariumą, bus uždengti stogeliu. „Per paskutinius 3-4 metus iš struk­

specialistams mokytis įrengta elek-

tūrinių fondų vien į įrangą investuota

troencefalografinių tyrimų patalpa, greta sumontuota galingiausia akių

diniai atsinaujinimo šaltiniai. Savos

judesių tyrimo įranga - viskas įsigyta ir įrengta iš Jungtinio gyvybės mokslų

sio - dekanas įsitikinęs, kad šiuolaikinis

lėšos sudaro tik mažą dalį", - sako

centro finansavimo lėšų. Dekanas

studentas turi mokėti bent dvi užsienio kalbas. Patalpos suremontuotos Gam­

dekanas.

džiaugiasi verslo parama mokslui ir studijoms. Jau ne vienerius metus

joms fakultetas skiria nemažai dėme­

tos mokslų fakulteto lėšomis. Iki nau­ jųjų metų šiame pastate planuojama

įrengti modernias, šiuolaikiška įranga

aprūpintas mokomąsias laboratorijas.

Ten galės dirbti genetikai, molekulinės

apie 10 mln. litų. Projektai - pagrin­

Mokslui ir studijoms verslo parama ir struktūrinių projektų lėšos Dideli atnaujinimo darbai atlikti

biologijos specialistai, mikrobiologai ir ekologai.. > Keletas modernių laboratorijų jau

ir pačiame fakulteto pastate. Ne tik suremontuotos auditorijos, labora­

dabar čia įsikūrusios - tai Botanikos ir genetikos katedrai priklausantis Žmo­

torijos, bet ir įkurtos bei atidarytos naujos. Štai rugpjūčio mėnesį duris

GMF remia UAB „Grida", „Thermo

Grįžtamasis ryšys džiugina Atnaujintą fakulteto infrastruktūrą negėda parodyti ir svečiams. Fakultete dažnai lankosi moksleivių delegacijos,

tad jiems nauja, moderni įranga daro didelį įspūdį. „Turime sąlygas, galim bendradarbiauti ne tik su Lietuvos įmonėmis, bet ir su užsieniu. Džiugu,

kad užsienyje apsigynę disertacijas mūsų absolventai grįžta pas mus

skaityti paskaitų. Man glosto širdį tas grįžtamasis ryšys", - džiaugiasi

dekanas.

Buvusiose kalvių dirbtuvėse atsidarys kavinė Fakulteto vidiniame kiemelyje

esančiame pastate pavasarį turėtų at­

Fisher Scientific Lietuva", „lnterlux",

sidaryti nauja kavinė su sava virtuve.

„Labochema",„Vildoma".

Tai ypač aktualu GMF ir MF bendruo­

Dideles viltis dekanas sieja su būsimu „Saulėtekio" slėniu ir jame

menėms, nes šiuose fakultetuose nėra valgyklos ar kavinės. Buvusiose

valgyti, bet ir bendrauti, veiks belai­

įsikursiančiu Jungtiniu gyvybės moks­ lų centru. Į jį planuojama iškelti visas

kalvių dirbtuvėse pagrindinius re­

monto darbus planuojama pradėti

džio interneto ryšys. Vasarą staliukus bus galima išnešti į lauką - atgims

GMF biologijos katedras ir Ekologijos ir aplinkotyros centrą. Senuosiuose rūmuose liks geografai ir geologai.

žiemą. „Suremontuotose patalpose

kiemelis", - planais dalijasi dekanas

įsikurs valgykla, bus socializacijos

prof. O. Rukšėnas.

Gamtos mokslų fakulteto dar­ buotojai ir studentai nuo rugsėjo pirmosios džiaugiasi restauruotomis puošniomis ąžuolo durimis. Fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas didžiuodamasis papasakojo, kaip pavyko atkurti senąsias autentiškas duris, menančias pačią XX a. pradžią, kai šiuose pastatuose dar buvo įsikū­ rusi Vilniaus karo mokykla. Senosioms durims susidėvėjus administratorius paliko jas saugoti garaže, ten durys buvo pamirštos, bet laimingai iš­ saugotos. Kurį laiką buvo įstatytos

pakaitinės durys. Laikinai kartais gali reikšti beveik amžinai. Dekanui labai knietėjo atstatyti istorines duris.

Atsiradus galimybei senosios durys buvo išardytos, rūpestingai restau­ ruotos, pertvarkytos jų staktos. Mat anksčiau durys atsidarydavo į pastato vidų, o dabar pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus jos atsidaro į išorę. Pakeisti vyriai, rankena. Deka­ nas pažadėjo, kad tai dar ne pabaiga.

Kai rūmuose veikė kadetų mokykla, įėjimą puošė gražus kaltinis stogelis su šviestuvais, todėl pagal seną nuo-

erdvė, kur studentai galės ne tik pa­

V. Naujiko nuotraukos

Atrodytų, visi žino, kad senasis universiteto paveldas - tai cen­ triniai rūmai, biblioteka, fakultetų muziejų turtai. Pastaraisiais me­ tais restauruotais interjerais gali pasigirti Istorijos fakultetas, o štai

apie Gamtos mokslų fakultete sau­ gomą paveldą, išskyrus herbariumą, mineralogijos, zoologijos muziejų kolekcijas, nelabai ką težinome. Pa­ sirodo, ir čia yra kuo pasidžiaugti, o gamtininkams taip pat rūpi išsaugoti ne tik gamtą, bet ir fakulteto istorines vertybes.

Restauruotos autentiškos

Manoma, kad ši sofa yra XIX a. pab. ar XX a. pr. Ji puošia dekano

Tokia originalia metaline laiptinės

trauką norima atkurti ir metalinį stogelį virš durų.

Prieš mokslo metus pradėjus remonto darbus koridoriuje virš laip­ tinės rasta buvusios sienų puošybos fragmentų, iškviesti restauratoriai.

Išlikęs dekoras nėra labai senas, jei lygintume su centriniais rūmais, bet, restauratorių teigimu, siekia bent jau XX a. pradžią. Pagal jo vertę pasirinktas optimalus variantas - eks­ ponuoti nedidelį buvusios puošybos fragmentą, todėl tam nereikėjo skirti didelių lėšų. Restauruotas fragmen­ tas pagyvina tradiciškai monotonišką sienų spalvą, suteikia informacijos apie turtingą pastato istoriją. Fa­ kultetas gali didžiuotis ir išsaugojęs originalią metalinę laiptinės dangą, kuria kažkada naudojosi kariškiai.

Dekano kabinete į akis krinta daili senovinė sofa, rūpestingai res­ tauruota ir idealiai deranti prie viso kabineto interjero. Manoma, kad ji yra XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios.

Pasakojama, kad ši sofa atkeliavo iš prof. J. Kazlausko kabineto. Labai apleistą sofą ketinta išmesti, tačiau pamatęsją pastatytą koridoriuje de­ kanas atidavėį restauratorių rankas.

Rūpestingai restauruotas baldas jau tapo fakulteto istorijos dalimi, atro­ do, kad čia jis buvo visada.

ąžuolo durys

kabinetą

danga kažkada naudojosi kariškiai

V. Naujiko nuotraukos

Gamtininkams rūpi netik gamta, bet ir istorinis paveldas Nijolė BULOTAITĖ

*

vffnensis

10

2012 m. lapkritis

r įvertinimas__________________________________________ Istorikė doc. dr. Jolanta Karpavičienė: „Magdeburgo teisė Lietuvos priklausymo Europos civilizacijai žymuo“ Spalio 18 d. Magdeburge (Vokietija) Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių isto­ rijos katedros docentei dr. Jolantai Karpavičienei įteikta šių metų Aikės fon Repgovo premija (Eike-von-Repgow-Preis). Tai pirmasis šalies mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos istorinę raidą Europos kontekste, įvertinimas šia premija. 1998-2010 m. ją yra gavę 10 profesorių.

Liana BINKAUSKIENĖ Saksų-Magdeburgo teisė, kurios istoriją ir sklaidą Vidurio Rytų Europoje Jūs ir tyrinėjate, yra pla­ čiai žinomas daugialypis teisės, socialinės ir kultūros istorijos fe­ nomenas ne tik vokiečių žemėse, bet ir į rytus nuo jų, įskaitant Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. Tad saksų-Magdeburgo teisės raiškos Europoje problema­ tiką tyrinėja ne tik Vokietijos, bet ir kitų šalių mokslininkai. Kaip ir kodėl Jūs pasirinkote šią temą ir kokia tyrimo esmė?

Premija buvo teikta už visą kom­ pleksą tyrimų. Kaip aš tą temą su­ radau?

Baigusi istorijos studijas Vilniaus universitete (tuomet dar buvo sovie­ tmetis, tačiau jau jautėme Lietuvos nepriklausomybės artėjimą), likau dirbti savosios Alma Mater Istorijos fakultete ir su kolegomis rengiau spaudai Lietuvos Metrikos teismų bylų knygas. Šis istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) archyvas dar XVIII a. buvo išvež­ tas į Rusiją ir šiuo metu saugomas Maskvoje. XX a. devintajame dešim­ tmetyje Vilniaus universitete ir buvo pradėtas Lietuvos Metrikos knygų publikavimas, kurį kolegos tęsia iki šiol. Man teko dirbti su rankraštiniais tekstais, kuriuose buvo užfiksuota Lietuvos didžiojo kunigaikščio teisme nagrinėtų bylų medžiaga. Istoriškai žvelgiant, LDK valdovo teismas buvo aukščiausia apeliacinė instancija, kurioje teisinius ginčus spręsdavo ir savavaldžių miestų gyventojai.

Priminsiu, kad LDK laikais tokių x miestų juridinė, administracinė bei ūkinė autonomija būdavo įformina­ ma ir užtikrinama jiems suteikiant Magdeburgo teisę, kuri istoriniuose šaltiniuose sinonimiškai dar buvo vadinama ir vokiškąja teise.Todėl Lie­ tuvos Metrikoje nuolat ir aptikdavau nuorodų apie konkrečius sprendimus, kuriuos Lietuvos didysis kunigaikštis priimdavo vilniečių, kauniečių ir kitų magdeburginių miestų gyventojų by­ lose, remdamasis Magdeburgo teise ir jos šaltiniais. Vienas jų - vadinamasis „Saksų veidrodis". Šį teisyną senąja vokiečių ir lotynų kalbomis dar XIII a. surašė Aikė fon Repgovas (Eike von Repgow, jo vardu ir pavadinta premi­ ja - red.). Vėlesniais amžiais jis buvo išplėtotas, patobulintas, išverstas į lenkų kalbą, publikuotas ir veikė taip pat ir LDK savavaldžiuose miestuose. ' Tyrinėdama Lietuvos Metriką, o vėliau ir Kauno miesto senąjį archyvą (šiam miestui Magdeburgo teisės privilegiją 1408 m. suteikė Vytautas Didysis; • Kauno archyvas dabar saugomas VU bibliotekoje), ėmiau kaupti medžiagą apie Magdeburgo teisės taikymą Lietuvoje - apie savitus teisinius ins­ titutus bei juridinę terminiją, kurių ne­ buvo bajoriškas bylas fiksuojančiuose šaltiniuose. įdomu tai, kad labai daug sprendimų buvo tiesiogiai susiję su _ moterų padėtimi (pvz., nekvestionuo­ ta dukterų teisė paveldėti tėvų turtą, miestuose jau anuomet raštu buvo

todėl jį nagrinėja įvairių sričių specia­ listai. Be to, dėl glaudžių Magdeburgo

teisės sklaidos sąsajų su vokiečių kolonistų kėlimusi į Rytus po Antrojo pasaulinio karo pačioje Vokietijoje buvo vengiama tyrinėti šio fenome­ no sklaidą kituose kraštuose. Ir nors minėti migracijos reiškiniai vyko viduramžiais, dėl politinių sumetimų ilgą laiką Magdeburgo teisės istorija Rytuose vokiečiams buvo nerašytas tabu. Situacija iš esmės pasikeitė po Vokietijos susivienijimo. Šiuos tyrimus paskatino ir Europos Sajungos plėtra, ypač po to, kai į ją įstojo Vidurio Europos šalys, tarp jų ir Lie­ tuva. Europai ieškant savo identiteto šaknų, ši tema, kaip viena iš Europos istorijos pamatinių sričių, tampa labai svarbi. Todėl 2004 m. Saksų mokslo akademijoje ir buvo pradėtas minė­

Premiją doc. dr. J. Karpavičienei įteikė Magdeburgo miesto vyriausiasis burmistras dr. Lutzas Trumperis ir univer­

siteto rektorius prof. dr. Jensas Strackeljanas. Nuotr. iš Magdeburgo (Vokietija) savivaldybės arch.

įforminamos vedybinės sutartys, apibrėžiamos našlės turto garantijos ir pan.). Man tapo smalsu, kuo re­ miantis būdavo priimami sprendimai „magdeburginių" miestiečių bylose, koks tai reiškinys. Pradėjau domėtis mūsų istoriografija, o ji šiuo požiūriu tuo metu buvo labai menka, į daugelį klausimų negalėjau rasti atsakymų.

1996 m. pasinaudojau atsiradusia galimybe išvykti stažuotis į Vokietiją ir puikia proga sistemiškiau susipažinti su Magdeburgo teisės problematika.

Taip aš išvykau į Viurcburgo universi­ teto Teisės istorijos institutą, kuriam tuo metu vadovavo prof. Dietmaras Willoweitas. Šis žinomas Europos ir Vokietijos teisės istorijos autoritetas, taip pat ir Magdeburgo teisės žino­ vas, ir įvedė mane į tą istoriografijos pasaulį, kuris tuomet Lietuvoje dar buvo mažai žinomas. Vėliau, 2004 m. jau kito Vokietijos miesto Halės-Vitenbergo teisės profesoriaus Heinerio Lūcko ir kitų mokslininkų iniciatyva Saksų mokslų akademijoje Leipcige buvo pradėtas ilgametis tarpdalykinis projektas. Jame bendradarbiauja

ne tik teisės istorijos specialistai, bet ir istorikai bei filologai iš Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių. Šio projekto kontekste medžiaga apie Magdeburgo teisės raišką LDK tampa labai aktuali, lyg ir „suskamba“ Europos mastu.

Po stažuotės Viurcburge-jos metu, be kitų temų, domėjausi ir teisės bei socialinės istorijos metodologiniais aspektais - nuosekliai išsirutuliojo tolesnio tyrimo kryptis ir subrendo disertacijos tema apie moters tei­ sinį statusą Vilniuje ir Kaune XVI a.

(2005 m. jos pagrindu paskelbta knyga „Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. pirmojoje pusėje. Gyvenimo sumiestinimo Lietuvoje atodangos"red.). Nagrinėdama moters situaciją didžiausiuose ir brandžiausiuose to meto Lietuvos magdeburginiuose

miestuose, atskleidžiau daug įvairių dalykų, kurie padėjo detalizuoti būtent saksų-Magdeburgo teisės recepciją (kaip LDK buvo perimami konkretūs saksų-Magdeburgo teisės institutai, kaip jie čia veikė, koks buvo jų santykis su vietos teise ir Lietuvos statutais; ką to meto žmonėms reiškė priklausyti šios teisės veikimo sričiai, kaip jie tai suvokė; pagaliau, kaip ir kuo anuomet gyveno miestas, kaip skleidėsi savivalda ir 1.1.). Svarbu pa­ sakyti, kad Magdeburgo teisės raiška nėra tik teisės istorijos reiškinys. Tai ir socialinės bei kultūros istorijos, net mentaliteto raidos fenomenas.

Sužinojusi, kaip šis daugiasluoksnis reiškinys klostėsi pačioje Vokietijoje, kaip jis vėliau skleidėsi Vidurio Rytų Europoje, kaip atsirado Lietuvoje, kokį turinį čia įgijo, aš galiu adekvačiau jį vertinti, suvokti šio europinio fenomeno visumą ir papildyti jį LDK medžiaga. Taip sutapo, kad mano

tiriama tema tapo aktuali Europos kontekste, nes ir pats reiškinys yra tokios prigimties. Vaizdžiai tariant, Magdeburgo teisė - tai Lietuvos priklausymo vakarietiškajai Europos civilizacijai žymuo.

Kodėl ta premija buvo įteikta Mag­ deburge? Koks šiandien Magde­ burgo vaidmuo Europoje?

Saksų gyvenamoje erdvėje isto­ riškai atsiradęs Magdeburgas vidu­

ramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais buvo žymus Europos centras, o dabar yra Vokietijos žemės Saksonijos-Anhalto sostinė. XII—XIII a. jame pamažu kilo teisinė kultūra. Ta aplinkybė, kad Magdeburgas, kaip ir keletas kitų Vokietijos miestų, labai anksti gavo miesto teisę, lėmė, kad jis tapo pavyzdžiu kitoms gyvenvie­ tėms, visų pirma pačių vokiečių gy­ venamoje erdvėje. Vėlesni migracijos procesai Europoje - anuomet jie buvo priešingos krypties nei dabar - pa­

skatino šios teisės sklaidą į Rytus, į tas teritorijas, kuriose gyveno slavai bei vengrai. Iš pradžių Magdeburgo

teisės privilegijos būdavo suteikiamos vokiečiams kolonistams, kurie buvo

kviečiami įsisavinti naujas teritorijas, kurti miestus ir steigti gyvenvietes.

Vėliau šią teisę imta suteikti ir vietos

gyventojams, nebūtinai vokiečiams.

Nuo XIII a. per penkis šimtmečius šią teisę, kuri sinonimiškai buvo vadinama ir vokiškąja teise, bet jau be etninės reikšmės, gavo tūkstan­

čiai miestų šiandieninėse Europos valstybėse - Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Rumu­

nijoje ir kt. Nuo XIV a. pabaigos saksųMagdeburgo teisė plito ir LDK: ji buvo suteikta Vilniui, vėliau Brestui, Kaunui, Trakams. Lietuva tapo šio Europos

tas mokslinis projektas „Saksų-Mag­ deburgo teisė-jungiamoji kultūrinė grandis tarp Vidurio ir Rytų Europos teisinių sistemų", kuriame dalyvauju ir aš. Projektas aprėpia daugelio šalių tyrinėtojų darbus, o vienas iš padalinių yra Magdeburge. Ir pats Magdeburgas dabar pradėjo pabrėžti savo reikšmę Vokietijos, o kartu ir visos Europos istorinei raidai, rūpintis savo identitetu. Todėl ši premija yra teikiama tiems mokslininkams, kurie yra prisidėję prie minėtų procesų tyrimų, jų aktualinimo ir pan.

Koks Vilniaus paveikslas prieš Jus atsiskleidė?

LDK miestams būdinga tai, kad jų gyventojų etnokonfesinė įvairovė turėjo įtakos ir konkrečiai miestų sąrangai. Pavyzdžiui, Vilniaus savival­ dybės struktūra buvo dviguba. Miesto

tarybą sudarė 12 burmistrų ir 24 tarė­ jai, iš viso 36 asmenys. Pusė iš jų buvo katalikai, kiti - stačiatikiai (nuo XVI a. pabaigos - unitai). Dviejų konfesinių grupių sugyvenimas, sambūvis, buvo viena iš tokių būdingų ypatybių.

Vilnius anksčiausiai gavo Magde­ burgo teisę, jis buvo pavyzdys kitiems miestams. Be pirminių saksų-Magde­ burgo teisės šaltinių, Vilniuje buvo su­ kurtas irtaikomas originalus teisynas, vadinamasis vilkierius (taip vokišku žodžiu anuomet buvo vadinamas miesto statutas).Tai lyg irsavavaldaus

pabaigos ikimodernią savivaldą buvo

miesto gyvenimo taisyklių rinkinys. Jį analizuojant, matyti, kurios normos buvo perimtos iš Magdeburgo tei­ sės teisynų, kurios buvo išplėtotos, priderintos prie vietos realijų. Tai rodo, kad vilniečiai turėjo kūrybinių

gavę daugiau kaip 250 LDK miestų, 70 išjųyra dabartinėje Lietuvoje. Lietuva

galių adaptuoti vakarietiškus proce­ sus, juos savaip išplėtojo. Tyrinėjant

tapo tarsi laidininku, per kurį tas vaka­

Magdeburgo teisės raišką Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, tampa akivaizdu, kad mūsų šalis istoriškai priklausė Europos civilizacinei erdvei,

miestų savivaldos reiškinio tiltu į Ry­ tus, taip pat ir į šiandieninę Baltarusiją, Ukrainą, iš dalies net Rusiją. Iki XVIII a.

rietiškas miesto teisės reiškinys plito

į Rytus. Lenkų mokslininkai seniai yra

atkreipę dėmesį į tai, kad rytinė šio reiškinio, plačiai aprėpusio didelius istorinius regionus Europoje, riba

vakarietiškai kultūrai, bet kartu buvo ir savitas tos kultūros variantas. Šiuo

sutapo su rytinėmis LDK sienomis. Na­ tūralu, kad Magdeburgas yra įdomus fenomenas kaip motininis miestas, iš

požiūriu tiriant ir socialinę, o vaizdžiau tariant - žmogaus istoriją, Lietuvoje atrandi Europą. Savo knygą pradė­

tikrųjų labai plataus, daugiasluoks­

jau teiginiu, kad moterį istorijoje surado pati istorija (mintyje turėjau giluminius pokyčius istorijos moksle),

nio, įvairialypio europinio reiškinio gimtinė. Dėl to magdeburgiečiai ir

stengiasi jį aktualinti.

Tačiau yra ir dar vienas svarbus niuansas - iki pastarojo meto šis fenomenas nebuvo sistemingai ir koordinuotai tirtas tarptautiniu po­ žiūriu. Viena vertus, jo sklaida iš tiesų aprėpia labai dideles teritorijas, todėl šią problematiką gvildena daugelio šalių mokslininkai. Kita vertus, šio reiškinio pobūdis yra labai įvairiopas,

o užbaigiau ją išvada, kad moteris

Lietuvoje buvo europietė. Ir tai lėmė Lietuvos priklausymas vakarietiškajai civilizacijai ir jos reiškinių recepcija. Ši tema - sudėtinga, nes reikia mo­ kėti senąsias kalbas (vokiečių, lenkų, lotynų, vadinamąją LDK kanceliarinę

kalbą), bet kartu iržavi tuo, kad susiju­ si su žmogaus istorija ir yra socialinės kultūros istorijos dalis.

ą-

vilnensis

2012 m. lapkritis

11

_______________________________________________ asmenybėse a a

Prof. habil. dr. Axelis Holvoetas: „Noriu padėti lietuvių kalbotyrai atsinaujinti ir atsiverti pasauliui" Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedroje dirbantis

prof. habil. dr. Axelis Holvoetas yra kilęs iš Belgijos, bet

jau tris dešimtmečius jo asmeninis ir profesinis gyvenimas susijęs su Rytų Europa. Nuo 1982 m. jis, kaip slavistas,

dirbo mokslinį darbą Lenkijoje, o nuo 1992 m. susidomėjo ir baltistika. Šiandien A. Holvoetas aktyviai dirba Vilniaus universitete, tačiau nepraranda ryšių ir su akademiniu

Lenkijos pasauliu. Savo pamąstymais apie sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos humanitariniai mokslai šiandien, sp

artimiausiais ateities planais prof. habil. dr. A. Holvoetas dalijasi su „U. V.“ skaitytojais.

Viktoras DENISENKO

lietuvių kalbotyrą, nes šis mokslas labai ilgai

Kas paskatino Jus susidomėti lietuvių kalba? Ar sunku buvo ją išmokti?

tama, kad taip nutiko dėl istorinių priežasčių.

Sovietmečiu lietuvių kalbotyra neturėjo ryšių

Prof. habil. A. Holvoeto vykdomi projektai - įnašas į lietuvių kalbotyros atsinaujinimą ir

Susidomėjimas kalba atsirado ne tik dėl pro­

atsivėrimą pasauliui. V. Denisenko nuotr.

fesinių, bet ir dėl asmeninių priežasčių - mano

su Vakarų Europos kalbotyros mokyklomis, todėl mūsų vasaros mokyklų siekis - sukviesti

žmona yra lietuvė. Negalėčiau pasakyti, kad

skaityti paskaitas profesorius ir dėstytojus iš

parodyti, ką baltų kalbos gali duoti kalbų tipolo­

Sąjungoje. Tačiau ir Lenkijos, ir Lietuvos huma­

buvo ypač sunku išmokti kalbėti lietuviškai, nes

įvairių šalių. Vėliau tų paskaitų pagrindu yra

gijai ir kalbotyrai. Vykdant projektą planuojama

nitarai turi problemų integruotis į tarptautinį

mano profesija - tirti kalbas. Bet, žinoma, gerai

leidžiamos knygos. Taip įgyvendinamas siekis

išmokti bet kokią kalbą labai sunku ir aš negaliu

padaryti tam tikrą įnašą į lietuvių kalbotyrą,

išleisti tris mokslinių straipsnių rinkinius ir dvi monografijas.

rus, nes tiksliųjų mokslų atstovams ta problema

sakyti, kad tobulai išmokau kalbėti lietuviškai,

padėti jai atsinaujinti ir atsiverti pasauliui.

Pagrindinis šio projekto vykdytojas yra Vilniaus

nėra tokia aktuali. Humanitariniai mokslai buvo

universiteto Filologijos fakultetas. Esu labai dė­

labiau ideologizuoti ir jie labiau nukentėjo nuo

plėtojosi uždaroje, izoliuotoje erdvėje. Supran­

tačiau mano žinios pakankamai geros, kad

galėčiau laisvai bendrauti.

Būtų įdomu sužinoti apie Jūsų profesinę veiklą Lietuvoje.

Žinau, kad dabar Jūs pradedate vykdyti

kingas už tai, kad šis fakultetas stengiasi sudaryti

uždarumo. Galbūt iš to kyla ir Lietuvos mokslą

naują projektą. Ar galėtumėte papasakoti

kuo geriausias sąlygas man čia dirbti savo darbą.

kamuojanti dilema - ar atsiverti ir tiesiogiai

apie jį?

Taip pat labai vertinu fakulteto siekį orientuotis į

integruotis į tarptautinį mokslinį pasaulį, ar to­

Jau šiais metais pradedamas vykdyti projektas

Tarp įdomesnių projektų norėčiau paminėti

„Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės

tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą „Aca-

funkcijos baltų kalbose".Tai plataus masto tiria­

demia Grammaticorum Salensis", kurią mes

masis projektas-jame dalyvauja daugiau kaip

su žmona Gina Kavaliūnaite nuo 2004 m. pra­

dvidešimt tyrėjų iš įvairių Europos šalių, taip pat iš JAV. Šis projektas skirtas baltų kalboms

dėjome rengti Salų dvare, Rokiškio rajone. į ją

mokslinį diskursą. Kalbu būtent apie humanita­

tarptautinį mokslą ir aukštą mokslinį lygį.

liau puoselėti tam tikras nacionalines tradicijas.

Lenkija pasirinko orientaciją į Vakarų mokslinį

Jūs neprarandate ryšio ir su Lenkijos aka­ deminiu pasauliu? Ar jis labai skiriasi nuo Lietuvos mokslo pasaulio?

pasaulį. Suprantama, tas persiorientavimas nėra

lengvas, tačiau manau, kad būtina pasiekti tam tikrą kompromisą. Negalima visiškai atsisakyti

Sakyčiau, kad skiriasi nežymiai. Problemos

nacionalinių tradicijų ir teigti, kad jos nėra ver­

atvažiuoja mokslininkai baltistai (ir ne tikjie) iš įvairių pasaulio šalių. Iš pat pradžių oficialus šių

tirti įvairiais teoriniais požiūriais. Savo jėgas

iš dalies yra panašios, tačiau galbūt tik mastas

tingos, tačiau man atrodo, kad vietinė specifika

sujungs žmonės ne tik iš įvairių šalių, bet ir iš

kiek kitoks, nes Lenkija tiesiog yra didesnė šalis.

Lietuvoje šiandien yra pernelyg sureikšminama.

mokyklų ir konferencijų organizatorius buvo Lietuvių kalbos institutas, vėliau jas perkėlėm

įvairių lingvistinių mokyklų.Tai taip pat turi tapti

Didelėje šalyje kyla mažiau grėsmių užsisklęsti

įnašu į lietuvių kalbotyrą.Tikiuosi, kad projektas

savyje.Tačiau reikia nepamiršti, kad ir Lenkija, ir

Galima ir reikia puoselėti paveldą, bet reikia tą paveldą tirti naujoviškais metodais. Iš užsienio

į VU Filologijos fakultetą. Šių vasaros mokyklų tikslas - atnaujinti

parodys, kaip galima tirti baltų kalbas įvairių lin­

Lietuva sovietmečiu buvo uždaros šalys. Lenkija

mokslininkų galima perimti jų patirtį ir remiantis

gvistinių mokyklų požiūriu. Antra vertus, jis turi

gal kiek mažiau, nes jai neteko būti Sovietų

ja tirti lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją.

Akademiką, rektorių, profesorių Joną Kubilių prisimenant Pateikiame keletą doc. dr. Vytauto Skuodžio

• Kada jau buvau Mordovijos lageryje, vienu reikalu pas rektorių užėjo mano buvęs kolega doc. Ramutis Bonifacas Mikšys. Jis prisiminė

pranešimo, skaityto 2012 m. spalio 30 d. J. Kubiliaus

auditorijos atidarymo (MIF) iškilmėse, ištraukų apie buvusį ilgametį VU rektorių.

• Universitete buvo labai opus jaunų mokslo darbuotojų apgyvendinimo reikalas. Dažnai jie

pas rektorių ateidavo, kartais net su ašaromis, prašyti kambario arba kampo universiteto dar­ buotojų bendrabutyje „Tauras". Buvo sudaryta speciali komisija iš trijų asmenų: Bronius Šakalys

iš Mokymo skyriaus nuo administracijos, Medici­ nos fakulteto daktarė Birutė Purvaneckienė nuo partinės organizacijos ir Skuodis nuo universi­ teto profsąjungos komiteto. Pradėjome darbą nuo visų to bendrabučio gyventojų patikrinimo.

Paaiškėjo, jog bendrabutyje buvo išplitusi di­

džiulė korupcija. Rašiau mūsų trijų suderintus

rektoriaus įsakymus, kuriuos jis visada pasirašy­ davo be jokių koregavimų. Taip mes atradome daug laisvų kambarių ir vietų juose. Dabar rektorius, priimdamas interesantus tuo reikalu, visus siųsdavo į Gamtos fakultetą pas mane.

Fakultetų dekanai dažnai man skambindavo telefonu. Apgyvendinome daug universiteto

darbuotojų. Po daugelio metų Mykolo Romerio universiteto rektorius Alvydas Pumputis, buvęs ekonomikos ministras, dabartinis Seimo narys Julius Veselka man priminė, kad ir jie tada buvo

tarp tų laimingųjų.

• Po naujų profsąjungos komiteto rinkimų į jį nebuvau išrinktas. Dėl to rektorius Jonas

Kubilius buvo labai nepatenkintas.

Nebeišrinko, nes atkakliai siekėme perkraustyti du vieno prorektoriaus protežė, užsiėmusius po kambarį.

Tada rektorius savo įsakymu man pareiškė gražią padėką už gerai atliktą darbą.

• Universitetui ruošiantis pami­ nėti 400 metų įkūrimo sukaktį, jame buvo atliekami dideli restauraciniai darbai. Skargos kieme tarp kitų fres­ kų buvo atidengtas senas Vytis. Vie­ name posėdyje buvo svarstoma, ką su juo daryti: palikti ar vėl uždažyti?

Rektorius supykęs trenkė kumščiu Doc. dr. V. Skuodis skaito prisiminimus į stalą ir piktai pasakė: „Ką, arklio apie prof. J. Kubilių. V. Naujiko nuotr. išsigandote?" Apie tai buvo kalbama mūsų fakultete. Kai rektoriaus Jono mitetą. Žinau, kad tada rektorius Jonas Kubilius Kubiliaus pastangomis buvo surengtos universi­ specialiai kažkur išvyko, kad jam KGB nurodymu teto jubiliejaus iškilmės, man tada atrodė, kad tai nereikėtų pasirašyti mano atleidimo įsakymą. tautinio atgimimo ir sąjūdžio pradžia. Žinau irtai, kad tada, kitiems girdint, jis pasakė: • Tais jubiliejiniais metais buvo ir kitas univer­ siteto rektoriaus įsakymas: nuo gruodžio 31 d. „Aš noriu į istoriją įeiti kaip garbingas universite­ atleisti Skuodį iš darbo už„amoralų elgesį".Tada to rektorius". O tas prorektorius tokią atleidimo tą įsakymą pasirašė ne rektorius, o jį pavadavęs prorektorius. Tas pats, kuris pasistengė, kad anksčiau nebuvau išrinktas į profsąjungos ko­

motyvaciją įsakyme parašė todėl, kad darbo įstatyme nebuvo straipsnio, kalbančio apie

„antitarybinę agitaciją ir propagandą".

mane. Rektorius tuojau pat pagalvėle uždengė telefoną, nuėjęs prie rūbų spintos pasiėmė paltą, jį apsivilko ir abu išėjo į Skargos kiemą. Ten jie ilgai vaikštinėjo galerijose svarstydami, kaip būtų galima man padėti.

• 1987 m. pradžioje po lagerio buvau vežamas į tremtį Magadano srityje. Dėl gorbačiovinės „perestroikos" nuo tos papildomos bausmės bu­ vau atleistas ir man Čeliabinsko kalėjime buvo

pranešta, kad galiu išvykti į bet kurį užsienio ‘ kraštą, nors to niekada nebuvau prašęs. Sugrįžęs į Lietuvą vienu reikalu užėjau pas universiteto rektorių. Išėjęs į kabineto vidurį, jis džiugiai mane sutiko. Kada prasidėjus mūsų pokalbiui prisiminiau lagerį, jis skubiai paėmė mažą la­ pelį popieriaus ir kažką ant jo parašė. Negalėjau perskaityti, nes akinius buvau palikęs rūbinėje, palto kišenėje.Tada rektorius nusiėmė savuosius ir padavė man. Perskaičiau žodį „Ausys".

• Daug kartų teko lankytis prof. Jono Kubi­ liaus namuose, vis ką nors jam atnešdavau. Jis man parodė savo didžiulę biblioteką. Didelį, daugiau kaip 1000 muzikos plokštelių rinkinį.

Daug jų ir kompaktinių diskų, kaip dublikatus, man padovanojo. Kada pasiguodžiau, jog su­ gedo mano grotuvas, jis pats kartu su sūnumi, taip pat profesoriumi, man atvežė į namus jam atliekamą, vokišką. Iš jo sužinojau, kad jam buvo perduota saugoti dalis 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės archyvo. Žinojau ir apie

jo pastangas kiekvieną vakarą perskaityti nors 20 puslapių iš grožinės literatūros.

universitas

12

2012 m. lapkritis

vilnensis

f f f mes

- studentai_______________________________________

Ir baruose kalbama apie mokslą Prasidėjus mokslo metams užčiuopti VU Komunikacijos fakulteto studentų veiklos pulsą tapo labai lengva. Studentų mokslinė draugija (VU KF SMD) aktyviai organizuoja įvairius renginius: per porą mėnesių surengti trys susitikimai „Cafe Scientifiąue“ ir, tęsiant kino peržiūrų ciklą „Komunikacija kine“, - kino filmo seansas ir diskusija.

Gabrielė KLONIŪNAITĖ

entuziazmas, tikėjimas ir laisvė daryti tai, kas mums patinka.

Apie vis didėjantį draugijos akty­ vumą bene daugiausia gali pasakyti jos prezidentas Darius Verseckas, trečiakursis žurnalistikos studijų pro­ gramos studentas. Būtent ant jo pečių

Jau surengėte diskusijas trijose skirtingose kavinėse ar baruose, filmo peržiūrą - knygyne, tačiau nieko - universitete. Kodėl vengiat akademinės aplinkos?

gula kone visi draugijos susirinkimai ir veiklos organizavimas.

Kiekvienas SMD narys yra studen­ tas, į diskusijas ar peržiūras susirenka irgi dažniausiai studentai. Mes visi ir taip praleidžiam daug laiko audito­ rijose, todėl norisi pakeisti aplinką,

Draugija, palyginti su praėjusiais metais, tapo labiau pastebima ne tik Komunikacijos fakultete, bet ir Vilniuje. Gal pasidalysi sėkmės receptu?

tačiau vis tiek gauti įdomių žinių, susijusių su studijomis. O kavinėse ar

ar kviečiat populiaresnius mode­ ratorius?

Turbūt abu variantai atspindi poky­ čius. Tačiau tikrai ne visada kviesime tik gerai žinomus žmones, tokius kaip Gintaras.Steponavičius ar Aurelijus

Į VŲ KF SMD rengiamus susitikimus neformalioje aplinkoje kaskart

Katkevičius, kurie šiais mokslo metais lankėsi mūsų „Cafe Scientifique". Po

Nuotr. iš asm. arch.

truputį prisijaukiname auditoriją ir įsivažiuojame patys, todėl tikiuosi, kad pasikvietę ir mažiau žinomus žmones sutrauksime apie 50 ir dau­

giau žmonių auditoriją.

Kviečiame tokius moderatorius, kurie mums patiems yra įdomūs, su­

Mūsų sėkmė - entuziastingi žmo­

baruose - ir daug jaukiau bendrauti,

nės. Maždaug prieš metus jų beveik nebuvo, dabar - ne visada telpa į mūsų patalpas. Turbūt taip ir turėjo nutikti, nes ankstyvą pavasarį susikūrė

dar gali ir bokalą alaus ar taurę vyno išgerti, taip ir mūsų pašnekovai turbūt labiau atsipalaiduoja.Tačiau neišsižadam universiteto sienų, tarp jų vyks

siję su komunikacijos ir informacijos mokslais. Mums svarbu, kad žmogus

stiprus organizacijos branduolys, kuris tiki tuo, ką darom, ir priverčia kitus patikėti mūsų idėjomis. Gali būti, kad

konferencija, galbūt dar kas nors.

mūsų sėkmės recepto ingredientai yra

Pernai į tokias diskusijas ateida­ vo bent perpus mažiau žmonių nei šiais metais. Labiau reklamuojatės

Busimųjų kultūros ir meno vadybininkų gebėjimai - Kauno miesto bendruomenės poreikiams Spalio pradžioje VU KHF kultūros vadybos programos studentai kartu su miesto vers­ lininkais organizavo Kauno senamiesčio klubo vasaros sezono uždarymo šventę.

Laurynas ŽILINSKAS, KHF, meno vadybos (magistrantūros) I k. studentas Diskutuodami su verslininkais siū­ lėme renginiui idėjas, rašėme šventės scenarijų ir jį įgyvendinome. Mums talkino Filosofijos ir kultūros studijų katedros prof. dr. Virginija Jurėnienė ir fakulteto prodekanė doc. dr. Loreta Ulvydienė. Pasak jų, šiame renginyje ne tik praktiškai patikrinome teorines žinias, patobulinome komandinio darbo, lyderystės, bendravimo ir ’ bendradarbiavimo įgūdžius, bet ir

atnešėme didžiulę naudą miesto

bendruomenei. Prof. V. Jurėnienė įsitikinusi, kad Kauno senamiesty­

je, kaip ir Vilniaus Užupyje, galima sukurti miesto kūrybinį klasterį, kurio neatskiriama dalis galėtų būti VU Kauno humanitarinis ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetai su savo kūrybingais studentais ir dėstytojais.

Renginyje mūsų darbą stebėjo ir vertino fakultete viešėjęs profeso­ rius Natarajanas Panchanathamas iš

Indijos Annamalai universiteto. Apie mūsų dalyvavimą Kauno senamiesčio šventėje jis sakė:„Manau, kad studen­ tai buvo puikiai įtraukti į kūrybiško mokymosi procesą. Stebėjau, kiek daug kauniečių ir miesto svečiųžiūrėjo ir gėrėjosi aktyvia studentų veikla.

Tikiu, kad studentų įgyta patirtis bus labai vertinga jų profesiniame

kelyje."

Po šio renginio Kauno senamiesčio klubui atstovaujantys verslininkai pakvietė mus tapti partneriais įgyven­ dinant ir kitus kultūrinius projektus mieste. Šiuo metu rengiame scenarijų kalėdiniam renginiui, kuriame išskir­ tinį dėmesį skirsime daugiavaikėms šeimoms.

įdomu ka I bėti.Ta i p ir patys tapsime dar labiau moksline draugija.

Kokių susitikimų galime laukti artimiausiu metu?

Po trijų mėnesių baigsis Tavo ir visos komandos kadencija. Ar neiširs ankstyvą pavasarį suburtas stiprus draugijos branduolys?

Planuojame, kad pratęsime su

Daug žmonių neketina toliau eiti

Aleksandru Matoniu pradėtą temą,

pareigų valdyboje ar kur nors kitur, nes

žiūrėsime filmą apie karą ir aptarsime

vieni - jau ketvirtakursiai, kiti planuoja

būtų ne tik savo srities ekspertas, bet ir smagiai pateiktų savo žinias. Pasta­

jį su žmog u m i, ku ris turi ką pa pasakoti

susirasti darbus arba tiesiog skirti dau­

apie karo fotografiją, karo žurnalistiką,

giau laiko tam, ko iki šiol nespėjo.

ruoju metu susitikimai ir diskusijos yra ne tiek teoriniai, kiek praktiniai. Manau,

leidybą ar viešuosius ryšius karo metu.

Betiki kadencijos pabaigos dar yra

Be to, lapkričio pabaigoje turėtų įvykti

laiko suburti naują tvirtą komandą,

kad ateityje bus įvairesnių, nes tikrai yra ir labai puikių teoretikų, su kuriais

susitikimas su Stevenu Knovvltonu,

kuri, tikimės, mus ne tik pakeis, bet

mokslininku iš Dublino universiteto.

ir pranoks.

Studentų išvyka į Kiniją sustiprino motyvaciją studijuoti Šią vasarą dešimt Vilniaus universiteto Orientalistikos centro sinologijos progra­ mos pirmakursių ir antra­ kursių, lydimi Konfucijaus instituto vadovės Wang Liying, išvyko į vasaros stovyklą Liaoningo univer­ sitete, Šenjango mieste.

Rokas GRIŽAS Kitos dienos popietę, po ilgo skry­ džio ir kelionės traukiniu, studentus šiltai sutiko kinų kalbos studijų padali­ nio dėstytojai, administracijos atstovai ir visą kelionę lietuviams talkinusios kinės studentės. Įsikūrę senojo Liao­ ningo universiteto miestelio užsienio studentų bendrabutyje ir dar nespėję priprasti prie laiko ir klimato pokyčių, kitos dienos rytą studentai jau skubėjo į kinų kalbos paskaitas. Čia netik buvo

pasakojama apie įvairius kinų kultūros aspektus, bet ir buvo galima šias žinias pritaikyti praktiškai tapant kinišku stiliumi, atliekant taiči pratimus ar žaidžiant stalo tenisą. Studentai ap­ lankė Liaoningo provincijos muziejų, naująjį universiteto miestelį, Beilingo parką su imperatoriaus kapaviete, reto grožio Bensi vandens urvus. Urve, kur temperatūra nuo lauko skiriasi dau­ giau nei dešimčia laipsnių, studentai plaukė požeminiu ežeru ir grožėjosi

Kauno senamiesčio šventėje KHF kultūros vadybos programos studentai

galėjo pasitikrinti savo sugebėjimus. Autoriaus nuotr.

ateina per 50 žmonių, t. y. dvigubai daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

Taiči pamoka. Gretos Filipovič nuotr.

Visi studentai prie II Cing dinastijos imperatoriaus mauzoliejaus.

Wang Liying nuotr. gamtos suformuotomis statulomis.

Kelias dienas studentai praleido ir Pekine, aplankė žymias vietas: Už­ draustąjį miestą, Sostinės muziejų bei Didžiąją kinų sieną. Nors laiko buvo ir mažoka norint geriau suprasti, kaip gyvena kinai, vis dėlto studentai įgijo labai vertingos patirties ir kalbėjimo praktikos, padėsiančios studijuojant kinų kalbą ir kultūrą.

Studentų įspūdžiai: Indrė Krakauskaitė: Pirmame kurse tokia kelionė atrodė tiesiog neįmanomas dalykas, svajonė, to­ dėl Kinijoje jaučiausi tarsi filme.

Tik atvykus į Kiniją apėmė labai keistas jausmas, pirmą kartą buvau apsupta tokios daugybės žmonių, keista buvo matyti visur tik hie­ roglifus, girdėti tik kinų kalbą. Visi tik šaukia, šneka vieni per kitus, o aš nieko nesuprantu. Niekas iš mūsų nesuprato.

Kinų žvilgsniai taip pat šokiravo.

Nors buvau girdė­ jusi, kad taip bus, kad tikrai nepraleis

baltojo pro akis, o dauguma fotogra­ fuos, tačiau tokio dėmesio, manau, niekas iš mūsų nesitikėjo.

Stovykla buvo organizuota puikiai.

Mus lydėjusi dėstytoja Wang - labai šilta, maloni, nuolat mumis rūpinosi.

Paskaitos buvo labai įdomios, ypač šnekamosios kinų kalbos, nes dėsty­ toja buvo labai linksma ir sugebėdavo mus sudominti.

Tikrai likau labai patenkinta šia ke­ lione, o ir motyvacija sustiprėjo.

Greta Filipovič: Kai įstojau į sinologiją, nuvykti į Kiniją tapo didžiausiu mano troškimu ir stovykla Liaoningo universitete tapo tikru svajonių išsipil­ dymu. Nors tik trumpą laiką pabuvau Kinijoje, dabar galiu pasakyti, kad ji mane žavi dar labiau, o ši kelionė labai motyvuoja ir toliau studijuoti, siekti gerų rezultatų moksluose, kad turėčiau daugiau galimybių dar geriau pažinti šią šalį.

Labai patiko paskaitos, per kurias bent jau mes, pirmakursiai, išmokome naujų žodžių ir gramatinių struktūrų.

Kultūros paskaitos taip pat buvo labai įdomios. Šaunu tai, kad ne tik gavome teorinės informacijos, bet ir patys galėjome pažaisti stalo tenisą, pasimokyti ušu, taiči, kaligrafijos.

universitas

2012 m. lapkritis

13

vilnensis

_______________________________________ mes - studentai t s e Ministerija vėl nori keisti rezidentų VU SA - už didesnį studijų finansavimo tvarką, studentai nepritaria prieinamumą studentams Spalio pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vyko pasitarimas dėl naujų rezidentų ir odontologų rengimo tvarkų. su specialiaisiais poreikiais Tvarkose yra nemažai pakeitimų, o keli jų itin aktualūs Vil­

Lapkričio 5 d. Vilniaus univer­ siteto Studentų atstovybės (VU SA) parlamento nariai priėmė poziciją dėl finansinės paramos neįgaliesiems, studi­ juojantiems aukštosiose mo­ kyklose, užtikrinimo.

Pozicijoje „Dėl Lietuvos Respublikos Vy­ riausybės nutarimo „Dėl finansinės pagalbos

priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojan­

tiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo" siūloma keisti kai kurias minėto aprašo nuostatas, taip sudarant

geresnes finansines galimybes studijuoti

neįgaliesiems. „Akivaizdu, kad norėdami pa­ dėti studentams su specialiaisiais poreikiais

savarankiškame gyvenime, kuris neretai

sutampa su studijų pradžia, turime sudaryti

kuo geresnes sąlygas jų studijoms. Dabartinė sistema toli gražu neužtikrina pakankamai lėšų, o jų skyrimo tvarka sudaro įspūdį, kad

finansavimas dažniau yra parodomasis negu realus. Jeigu į mūsų siūlomas pataisas būtų at­ sižvelgta, manau, būtų žengti bent jau pirmieji

žingsniai pakankamos ir efektyvios paramos neįgaliesiems teikimo link", - pasiūlymų atsira­ dimo priežastis komentavo VU SA prezidentas

Arminas Varanauskas. Priimtoje pozicijoje VU

SA siūlo tokias pagrindines pataisas:

• Apraše numatoma, kad parama skiriama tik niaus universiteto studijuojantiems tam tikroje studijų pakopoje Medicinos fakul­ pirmą kartą. VU SA ragina remti ir tuos studen­ tus su specialiaisiais poreikiais, kurie siekia | teto studentams. antro tos pačios studijų pakopos laipsnio, i Lapkričio 7 d. Vil­ taip sukuriant palankesnes sąlygas studijoms ir didinant konkurencingumą darbo rinkoje. niaus universiteto • Siūloma paramą skirti neatsižvelgiant į studijų Studentų atstovy­ rezultatus ir apmokėti ne mažiau nei 60 proc. bė (VU SA) patei­ studijų kainos. Apraše numatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos bazinės kė savo pastabas socialinės išmokos dydžio tikslinė išmoka ŠMM dėl naujų (416 Lt) nėra pakankama siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas studentams, studijuojan­ tvarkų projektų. tiems savo lėšomis, todėl ją reikėtų sieti ne su fiksuota išmoka, o su tam tikra studijų kainos Anksčiau rezidentų poreikį dalimi. formuodavo Sveikatos ir ap­ • VU SA pasisako užtai, kad išmokos būtų mo­ saugos ministerija (SAM), o ŠMM skirdavo lėšų specialis­ kamos ir už tą studijų laikotarpį, kurį studen­ tas kartoja ir už kurį anksčiau jau buvo mokėta tams parengti. Naujoje tvarkoje siūloma poreikio nustatymą perduoti ŠMM, bet tiek SAM, tiek VU SA (dėl to, kad anksčiau buvo nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos; kartu su VU Medicinos fakultetu bei universiteto administracija tam prieštarauja. sustabdęs studijas arba išėjęs akademinių Be to, ministerija siūlo nefinansuoti visų bai­ atostogų).„Finansinės paramos neįgaliesiems giančių vientisąsias studijas studentų (jau šiemet tikslas - sukurti palankias sąlygas studijuoti, lėšų visiems studentams nepakako), o tiems tad net ir antrą kartą kartojant tą patį studijų studentams, kurie negauna valstybės finansavi­ laikotarpį neįgaliajam studentui finansinė mo, leisti pasiimti lengvatinę valstybės paskolą ir parama yra taip pat reikalinga kaip ir pirmąjį įsipareigoti 2 iš 5 metų atidirbti Lietuvoje pagal kartą", - rašoma VU SA rašte, išsiųstame LR įgytą kvalifikaciją. Privalomo atidirbimo idėja Ministrui Pirmininkui, socialinės apsaugos ir keliama nebe pirmą kartą, bet VU SA, remdamasi darbo bei švietimo ir mokslo ministrams. praėjusiais metais atlikta VU Medicinos fakulteto Su šiuo ir kitais VU SA raštais galite susipažinti studentų apklausa, prieštarauja tokiam dalykui tinklalapyje www.vusa.lt, skiltyje „Ataskaitos". ir mano, kad visi vientisąsias studijas baigę stu­ VU SA inform. dentai turėtų gauti finansavimą rezidentūros studijoms. „Nė vienas stodamas negalvoja, kad pastudi­ juos šešerius metus, gaus magistro diplomą ir baigta. Norėdamas dirbti gydytoju, privalai būti baigęs rezidentūrą, todėl šių studentų ateities projektavimas yra aiškesnis nei daugelio kitų. Mi­ nisterijai atrodo kiek kitaip. Šia tema diskutuojame

Studentų atstovai mokosi

Spalio 27-28 d. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) surengė pirmuosius išvažiuojamuosius mokymus studentų atsto­ vams studijų programų komitetuose. Dvi dienas trukusių mokymų metu atstovai susipažino su komitetų veiklos ypatumais, analizavo studijų procesą reglamentuojančius dokumentus, studentų darbo krūvio skaičiavimo metodiką, diskutavo apie kokybės užtikrinimą ir Bolonijos proceso svarbą studijų programai.

Vieną svarbiausių akademinio proceso sude­ damųjų dalių - studijų programą kuria, atnaujina, tobulina ir prižiūri studijų programos komitetas.

Kiekviename studijų programos komitete privalo būti bent vienas studentų atstovas. Naujajame VU studijų programų reglamente numatoma, kad studentai yra svarbūs jau pačioje programos kūri­ mo pradžioje - į programos rengimo grupę, kuri buriama VU Studijų komitetui pritarus, įeina ne tik akademinio personalo bei socialinių partnerių, bet ir VU SA deleguoti atstovai. Tai ir paskatino VU SA surengti pirmuosius išvažiuojamuosius mokymus studentų atstovams studijų programų komitetuose. „Stengėmės atstovams netik suteikti teorinių žinių, bet ir padėti kaip įmanoma labiau prak­ tiškai suvokti studijų programos sudarymo ir priežiūros svarbą siekiant užtikrinti kokybiškas studijas. Mokymų dalyvių vertinimai buvo išties

palankūs, tad tikimės, kad studentų atstovavimas studijų programų komitetuose šiais metais bus dar veiksmingesnis", - apie mokymus kalbėjo jų organizatorius, VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorius Deividas Anusas.

Jam pritarė ir mokymų dalyviai. „Mokymai buvo labai naudingi ir profesionalūs. Gaila, kad turėjome tik dvi dienas, nes tokiam svarbios ir reikalingos informacijos kiekiui įsisavinti reikėtų daugiau laiko, tačiau manau, kad mokymuose sužinota ir išmokta medžiaga bus naudinga ir Į

pravers atstovaujant studentams studijų pro­ gramos komitete", - apie turiningą savaitgalį pasakojo Komunikacijos fakulteto studentas Emilis Remeikis, studijų programos „Kūrybos komunikacija" komiteto narys.

VU SA inform.

R. Januševičiaus nuotr.

jau tikrai nebe pirmą ar antrą kartą, bet, rodos,

studentų ir universiteto atstovų niekas negirdi.

Viceministre primygtinai tikino, kad rezidentai patys atsakingi už save ir valstybė neturi finan­ suoti visų jų studijų.Trumpai tariant, situacija ima atrodyti absurdiška", - teigė VU SA prezidentas Arminas Varanauskas.

Tvarkų pakeitimo projektai ątsirado siekiant spręsti medikų trūkumo regionuose problemą ir didelę emigraciją. VU SA jau anksčiau yra atlikusi studentų apklausą, kuri parodė, kokios sąlygos pritrauktų jaunus specialistus dirbti regionuose (lengvatos įsigyti ar nuomotis butą, konkuren­ cingas atlyginimas, galimybė kelti kvalifikaciją), ir ragina valdžios institucijas siekti būtent šių priemonių įgyvendinimo. VU SA nuomone, naujas tvarkos projektas dabar egzistuojančių problemų nesprendžia, todėl siūloma nesku­ bėti tvirtinti šių tvarkų, išsamiau jas aptarti su akademine bendruomene. Jei šios tvarkos vis dėlto būtų priimtos, viena principinių VU SA nuostatų-naująsias tvarkas taikyti tik būsimiems studentams, o jau studijuojantiems palikti galioti dabartines tvarkas.

VU SA inform.

P. Katausko nuotr.

Universitete pa­ statytas elektros ir elektroninės įran­ gos atliekų surin­ kimo konteineris Spalio viduryje VU Studentų atstovybės iniciatyva pagal programą „Darnus universi­ tetas“ VU centriniuose rū­ muose pastatytas UAB „EMP recycling“ konteineris. Į jį ga­ lima mesti įvairias baterijas ir elektros energija maitinamus prietaisus, kurių dydis nevirši­ ja 50x40 cm.

Konteineriui prisipildžius, surinktos atliekos bus išvežamos ir utilizuojamos (perdirbamos arba saugiai sunaikinamos), taip išvengiant žalingo jų irimo poveikio aplinkai.

Daugiau kaip 2000 tonų elektros ir elektro­ ninės įrangos atliekų Lietuvoje kasmet vis dar išmetama su kitomis atliekomis. Irdamos šios atliekos išskiria nuodingas medžiagas, kurios teršia aplinką. „Vienas mūsų programos tikslų - suteikti studentams galimybę prisidėti prie aplinkos iš­ saugojimo. Ne paslaptis, kad nors iržinome,jog aplinkai pavojingų atliekų negalima mesti tie­ siog į šiukšlių dėžę, dažnai tiesiog neturime kur jų dėti.„EMP recycling" konteineris šią problemą

išsprendžia - studentui užtenka tiesiog atsinešti baterijas ar elektroninį prietaisą į universitetą, išmesti jį į konteinerį ir rūpesčių nebelieka", teigė VU SA programos „Darnus universitetas" koordinatorė Eglė Gražėnaitė.

Planuojama pastatyti dar keletą konteinerių kituose universiteto miesteliuose: Chemijos

fakultete Naugarduko g. bei Mokslinės komuni­ kacijos ir informacijos centre (MKIC) Saulėtekyje.

Rekomendacinis atliekų sąrašas pateikiamas interneto tinklalapyje www.mesk-i-konteineri.lt.

VU SA inform.

UAB„EMP recycling" nuotr.

universitas

14

2012 m. lapkritis

vilnensis

ttikultūra Kazachstane skambėjo ir choro „Pro musica" atliekama G. Verdi „Reguiem" Spalio 12-21 d. choras „Pro musica“ Kazach­ stano valstybinės filhar­ monijos kvietimu lankėsi gastrolių Kazachstane ir surengė keturis kon­ certus. Kokšetau, Pe­ tropavlovsko miestuose ir Lietuvos ambasadoje Astanoje „Pro musica“ atliko lietuvių ir užsienio kompozitorių programą, o šalies sostinėje kartu su vietos chorais - mo­ numentalųjį G. Verdi „Requiem“. „Gavęs šį kvietimą, choras „Pro musica" iškopė į aukščiausiąją lygą.

Tai buvo visiškai profesionalios gas­ trolės - koncertai vyko filharmonijo­ se", - sakė„Pro musica" meno vadovė ir vyr. dirigentė Rasa Gelgotienė. Anot chorvedės, tai buvo nauja patirtis kolektyvui, susijusi su nauja atsako­ mybe.

Choras „Pro musica" gastrolėms Kazachstane turėjo parengti dvi pro­ gramas- valandos solinę programą ir G. Verdi „Requiem". Solinę progra­ mą choras atliko Kokšetau ir Petro­ pavlovsko filharmonijose. Šiuose koncertuose, be choro „Pro musica",

„Klasika visiems" kviečia atlikti W. A. Mozarto „Regiem" Lietuvoje dar nematytas Vilniaus universiteto Kultūros centro projektas „Klasika visiems“ jau gruodžio 8 d. į Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčią kviečia visus pažįstančius muzikos raštą ir mėgstančius dainuoti vilniečius kartu su VU kolektyvais atlikti W. A. Mozarto „Reguiem“.

Nuotr. Manto Lėkščio dalyvavo žymus solistai: sopranas iš Los Andželo (JAV) Liana Stepanyan ir Maskvos Didžiojo teatro (Rusija) so­ listas, bosas Otaras Kunčiulija, vietos simfoniniai orkestrai.

Koncertai buvo skirti Dvasinės santarvės kongreso 20-mečiui.Tokios apimties ir tokio lygio koncertai Ka­ zachstano miestuose - retenybė, juo­ se dalyvavo visa miestų inteligentija ir apskričių valdžios atstovai. Choro„Pro musica" programa susilaukė didžiulio klausytojų susidomėjimo ir audringų aplodismentų.

Choras surengė koncertą ir Lietuvos ambasadoje Astanoje ,J. E. ambasado­

rius Rokas Bernotas gyrė kolektyvo aukštą meninį lygį, prisiminė gan ilgus metus dainavęs VU chore (da­ bartiniame „Gaudeamus") ir net apie dešimtmetį buvęs jo prezidentu.

Nevienam įsiminė kelionė traukiniu į šalies šiaurę ir atgal, beribės stepės, kumelės pieno - kumyso - ir nacio­ nalinių patiekalų iš arklienos skonis.

Be jokios abejonės, choristams gilų įspūdį paliko ir pats Kazachstanas neaprėpiamų plotų ir neįsisavintų galimybių šalis, futuristinė Astanos ar­ chitektūra, kontrastuojanti su miestą supančiomis stepėmis ir pelkėmis.

„Pro musica" inform.

Visą dieną vyks repeticijos, bus mokomasi atskirų partijų, paskui bus repetuojama su solistais, orkestru, o vakare klausytojams bus pristatytas unikalus ir vienintelis Lietuvoje, o gal net ir Europoje, tokio pobūdžio koncertas-W. A. Mozarto„Requiem", atliekamas ne su muzikos profesio­ nalais, o su visais vilniečiais ir miesto svečiais, galėsiančiais prisidėti prie renginio organizatorių - VU chorų „Gaudeamus", „Virgo", „Pro musica" bei VU kamerinio orkestro.

Drąsaus edukacinio projekto analo­ gų neteko girdėti visoje Europoje (JAV panašus renginys organizuojamas San Franciske).

Projekto tikslas - įtraukti mėgstan­ čius muziką žmones į gyvą muzika­ vimą, priartinti juos prie klasikinės muzikos lobyno, suvienyti bendrame

skambesyje visų muziką mėgstan­ čiųjų balsus ir skleisti kūrybingo bendradarbiavimo idėjas. Jame gali dalyvauti visi norintys ir galintys dainuoti iš natų. Kaip sako viena projekto rengėjų ir VU chorų meno vadovė Rasa Gelgotienė, tai Vilniaus ir Lietuvos, kaip aukštos kultūros miesto ir šalies, pristatymas sau pa­ tiems ir pasauliui, nes tokį projektą įmanoma įgyvendinti tik aukštos kultūros mieste.

Repeticijos su pertraukomis

: vyks koncerto dieną, gruodžio : 8-ąją, šeštadienį, nuo 10 vai. Visi : norintieji dalyvauti kviečiami registruotis elektroniniu paštu : projektas@klasikavisiems.lt arba i telefonu 8 662 57309.

satsportas VU krepšininkai įveikė studentus iš Prancūzijos Spalio 28 d. VU sporto salėje drau­ giškose varžybose susitiko VU ir Prancūzijos ECOLE-POLITECHNIQUE vyrų krepšinio komandos.

Rungtynėse Vilniaus universiteto krepšininkai greitai įgijo pranašu­ mą ir laimėjo triuškinančiu rezulta­ tu 97:34.

Po rungtynių varžovų komandos vadovas Vincent'as Schaefferis dėkojo universiteto komandai už krepšinio pamokas ir teigė, jog nesitikėjo, kad teks grumtis su tokia pajėgia komanda.

Didelio susidomėjimo sulaukė VU komandos krepšininkas, Europos

U-18 vicečempionas Denisas Krestininas (VU TVM). Po varžybų prancūzai domėjosi, kokiose dar komandose,

be Lietuvos ir universiteto krepšinio rinktinių, rungtyniauja šis talentingas krepšininkas.

Iš Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionato studentai parvežė dvi antrosios vietos taures Spalio 6-7 d. stipriausi Lietuvos svarsčių kilnotojai ir užsienio svečiai savo jėgas demonstravo XIV Lietu­ vos suaugusiųjų svarsčių kilnojimo čempionate ir tarptautiniame sporto festivalyje. Renginyje dalyvavo ir gausi Vilniaus universiteto svarsčių kilnoji­ mo komanda. Universiteto atstovai iškovojo dvi komandines antrosios vietos taures.

Lietuvos čempionato varžybos vyko vyrų dvikovės (vieno svarsčio rovimo ir dviejų svarsčių stūmimo), moterų svarsčio rovimo, vyrų ilgo ciklo (10 min. trukmės svarsčio stū­ mimas nepadedant ant pakylos) bei estafetės (dviejų 32 kg svarsčių stūmimas 3 min.) rungtyse.

Komandinėje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Pakruojo miesto komanda (168 taškai). Antrojoje vietoje liko praėjusių metų čempionai - Vilniaus universiteto svarsčių kilnotojai (148 taškai), treti - Jonavos miesto at­

Iš studentų sambo čempionato VU sportininkai grįžo su 17 medalių Į spalio 27 d. vykusį tradicinį Lie­ tuvos aukštųjų mokyklų studentų sambo čempionatą susirinko daugiau nei 130 šio dvikovės sporto mėgėjų iš 13 Lietuvos aukštųjų mokyklų. Sti­ pruolių forume dalyvavo ir 26 Vilniaus universiteto imtynininkai. 17 iš jų buvo apdovanoti medaliais - 3 aukso, 3 sidabro ir 11 bronzos.

Vilniaus universiteto merginų ko­ mandos ramsčio, čempionės Rūtos Aksionovos, padedama komanda pel­ nė 10 medalių -1 aukso, 2 sidabro ir 7 bronzos. Studentės bendroje įskaitoje iškovojo antrą komandinę vietą.

Asmeninėje įskaitoje prizininkė­ mis tapo: • 48 kg: Aura Kisieliūtė (ChF) - II

•

• • •

stovai (76 taškai). Iš viso dalyvavo 9 komandos.

Asmeninėje įskaitoje Lietuvos čem­

pionais tapo G. Vaitukaitis (MF), M.Talačka (FIF), O. Tarutis (TF) ir M. Jaras (MIF). Sidabro medalius pelnė S. Rupei-

kaitė, D. Rokas (EF), D. Kuznecovas (MF),

Kotryna Marija Miciukevičiūtė (MF) - III vieta, • 80 kg: Neringa Palepšytė (MIF) - II vieta.

Vaikinų komanda iškovojo trečiąją vietą.

Asmeninėje įskaitoje prizinin­ kais tapo: • 57 kg: Tomas Mazgeika (KHF) - I vieta, Mantas Česiulis (TF) - II vieta, Vitalij Timošenko (MF) - III vieta, • 68 kg: Eimantas Tukačiauskas (KF) - III vieta, • 100kg:MaksimŠevčenkov(TVM)III vieta, • +100 kg: Kliment Olechnovič (MIF) -1 vieta, Donatas Jasas (ChF) III vieta.

Imtynininkai jau pradeda ruoštis Vilniaus miesto ir Lietuvos sambo čempionatams, Lietuvos studentų dziudo pirmenybėms ir tarptauti­ nėms studentų varžyboms - SELL žaidynėms.

Norinčiuosius prisijungti prie uni­ versiteto sambo ir dziudo komandų kviečiame apsilankyti treniruotėse.

Estafetės rungtyje sidabro meda­

liais džiaugėsi G. Vaitukaitis, M. Kli­

mavičius (MF) O. Tarutis, J. Vėžys, J. Kasiliauskis.

Puikiai kovojo ir komandai taškus pel­ nė kiti komandos nariai: M. Kazlauskas (MIF), R. Večerskis (FF), P. Šalna (EF).

I. Kurklietis (MIF), J. Kasiliauskis. Bron­

Nors VU komanda Lietuvos čempio­

zos medaliais apdovanoti D. Rokas,

ne ir netapo, treneris Rimantas Cijūnėlis studentų pasiektais rezultatais liko labai patenkintas.

M. Talačka, I. Kurklietis, J. Vėžys (ab­ solventas).

vieta, Odeta Pušinaitytė (FsF) - III vieta, 52 kg: Rūta Aksionova (FsF) - I vieta, Vitalija Grigalevičiūtė (EF) - III vieta, 64 kg: Justė Sadauskaitė (FIF) - III vieta, 68 kg: Lina Jarutytė (GMF) - III vieta, 72 kg: Kristina Panačiova (GMF) - III vieta,

• 80 kg: Eglė Kungytė (EF) - III vieta,

SSC inform.

universitas

2012 m. lapkritis

15

vilnensis

______________________________________________kultūra k k k

Iš Rusijos ir Ukrainos sugrąžintų XV-XIX a. leidinių paroda „Vetera reducta" Lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje iškilmingai atidaryta paroda „Vetera reducta: Sugrąžinta praeitis“, skirta buvusio Vilniaus universiteto biblio­ tekos direktoriaus, žymaus knygotyrinin­ ko ir bibliotekininko, Vilniaus universiteto profesoriaus Levo Vladimirovo (1912-1999) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Ina KAŽURO, VU bibliotekos Retų spaudinių skyrius

Levas Vladimirovas - vienas žy­ miausių ir produktyviausių XX a. antrosios pusės Lietuvos biblioteki­ ninkystės, knygotyros ir informacijos mokslų atstovų. Jis žinomas kaip vie­ nas iš bibliotekininkystės specialybės kūrėjų, seniausio Rytų Europoje Vil­ niaus universiteto bibliotekos direk­ torius, sovietinės okupacijos metais inicijavęs 18 tūkst. knygų ir muziejinių vertybių grąžinimą Lietuvai, pirmasis

Akademinių reikalų prorektorius dr. J. Galginaitis sveikina parodos dalyvius

Parodoje pristatytas parodos katalogas „Vetera reducta“

ne amerikietis, dvi kadencijas vadova­ vęs Jungtinių Tautų Dago Hammarskjoldo bibliotekai Niujorke.

Parodoje eksponuojama tik nedi­ delė dalis vertingų senųjų XV-XIX a. knygų iš beveik 18 000 leidinių, ku­ riuos L. Vladimirovui XX a. šeštajame dešimtmetyje pavyko sugrąžinti Vil­ niaus universitetui. Dauguma šių VU bibliotekoje esančių knygų, 1832 m. uždarius senąjį Vilniaus universitetą, buvo išblaškytos po įvairius Rusijos imperijos miestus.

Parodai buvo atrinkti 76 seni, pasi­ žymintys moksline, istorine ir kultūri­ ne verte leidiniai. Dauguma jų, tai yra 68 leidiniai, priklauso vienai išskirtinei senojo Vilniaus universiteto knygų kolekcijai „Bibliotheca academiae

Vilnensis". Parodoje visi šie leidiniai suskirstyti pagal miestus, iš kurių jie buvo sugrąžinti. Čia pat galima rasti

dokumentus, kuriuose iš dalies atsi­ spindi senųjų universiteto kolekcijų grąžinimo eiga ir peripetijos. Miestų eiliškumas ekspozicijoje parengtas pagal metus, kuriais įvyko knygų per­ davimas Vilniaus universitetui. Toks knygų išdėstymo principas padeda atskleisti specifinį išvežtų į skirtingus miestus kolekcijų teminį repertuarą.

Parodoje paminėta daug garsių mūsų istorijos vardų, kaip antai: Len­ kijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas

Augustas, poetas ir valstybės veikėjas Petras Roizijus, Vilniaus spaustuvinin­ kas ir knygrišys Jokūbas Morkūnas, poetas Kazimieras Sarbievijus, vals­

tybės veikėjas, mecenatas Kazimieras Leonas Sapiega, graveris Aleksandras Tarasevičius, istorikas Joachimas Le­ levelis, poetas Adomas Mickevičius ir daug kitų. Visos grįžusios iš tolimų kraštų knygos vėl įgavo galią repre­ zentuoti istorines Lietuvos mokslo ir kultūros tradicijas.

Parodos atidarymo metu pristaty­ tas ir gausiai iliustruotas, anotuotas parodos katalogas „Vetera reducta".

Jis gimė iš idėjos pristatyti grąžintą paveldą kiek įmanoma platesnei auditorijai: ne tik pritraukti mokslo istorikus, bibliotekininkus, kultūrolo­ gus ar kitos srities specialistus, bet ir sudominti plačiąją visuomenę, įvairių konfesijų atstovus, taip pat ir užsienio tyrinėtojus.

Pati idėja aprėpti visas profesoriaus L. Vladimirovo pastangomis sugrą­ žintas kolekcijas natūraliai suvienijo skirtingas Vakarų Europos ir Rytų slavų civilizacijų spaudos tradicijas manome, bus įdomu stebėti jų skir­ tumus mūsų katalogo puslapiuose.

Parodos katalogas labai įvairia­ pusis: jame, be parodos eksponatų išsamių anotacijų, yra ir atlikto tyri­ mo medžiaga, profesoriaus Vyginto Broniaus Pšibilskio istorinė apžvalga apie Vilniaus universiteto paveldo likimą XX a. ir mūsų sudarytojų įžan­ ginis straipsnis apie visas paieškų peripetijas.

Paroda bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veiks iki 2013 m. birželio 15 d.

M. Pelakausko nuotr.

Koncertas „Vivat academia" -

tradicija, stiprinanti bendruomenę Lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto Kultūros centras ir meno kolektyvai pakvietė bendruomenę į šventinį koncertą „Vivat academia". Toks ren­

ginys jau tampa gražia universiteto tradicija - lapkričio viduryje sukviesti universiteto bendruomenę pabūti kartu, pasidžiaugti ugdoma jaunąja

Trys VU chorai ir kamerinis orkestras atlieka W. A. Mozarto „Reguiem“

karta ir jų pasiekimais puoselėjant meną ir kultūrą. Šį kartą vakaras tapo puikia proga padėkoti kadenciją baigusiam VU rektoriui prof. Bene­ diktui Juodkai už parodytą nuoširdų dėmesį Kultūros centrui, jo meno kolektyvams. VU meno kolektyvai ir jų vadovai sudainavo profesoriui ilgiau­ sių metų. Vilniaus universitetui prof.

B. Juodka atidavė 44 savo gyvenimo metus - nuo studento iki rektoriaus. „Tai prasmingiausi ir gražiausi mano gyvenimo metai", - sakė profesorius.

Koncerto dalyviams ir vakaro sve­ čiams buvo perskaitytas I. e. p. rek­ toriaus prof. Jūro Banio sveikinimas.

Artėjančių švenčių nuotaiką kon­ certo pradžioje paskleidė VU dainų ir šokių ansamblis - Didžioji aula su­ spindo žvakelių švieselėmis, prisipildė žiemos vėjų garsų. Šokis „Atvažiuoja Kalėdos" dar labiau sustiprino švenčių laukimo jausmą.

Meno kolektyvai dėkojo buvusiam rektoriui prof. B. Juodkai

Šoka Dainų ir šokių ansamblis

Kolektyvai keitė kolektyvus, sce­ noje dainavo, grojo ir šoko folkloro ansamblis„Ratilio", liaudiškos muzikos kapela„Jaunimėlis", pučiamųjų orkestras„Oktava" ir merginų choreografi­ nė grupė. Universiteto chorai „Virgo", „Gaudeamus" ir„Pro musica" kartu su kameriniu orkestru atliko W. A. Moza­ rto „Requiem". Teatro dramos trupė „Minimum" suvaidino ištrauką iš V. Gasparavičiaus pjesės „Durlendo viešpats".

„U. V." inform.

Skamba „Ratilio“ sutartinė dvejine „Tu lydi lydeli“

V. Naujiko nuotr.

„Minimum“ suvaidino ištrauką iš V. Gasparavičiaus pjesės „Durlendo viešpats“

»

universitas

16

2012 m. lapkritis

vilnensis

lllpaskutinis puslapis____________________________________

Medicinos kolegija - spalvinga VU istorijos dalis Su Vilniaus universiteto istorija susiję nemažai Vilniaus sena­ miesčio pastatų. Tęsiame jau pradėtą ciklą ir pristatome namą Pilies g. 22, kuriame buvo universiteto Botanikos sodas, Medi­ cinos kolegija, gyveno daug žymių profesorių.

Nijolė BULOTAITĖ, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ant šio namo pritvirtinta paminklinė lenta, kad šioje vietoje 1781 m. įkurta universiteto Medicinos kolegija. Pro skliautuotą arką įėjus į jaukų kiemelį jo gilumoje matyti paminklinis rašytojo Juliaus Slovackio biustas ir medžiai, menantys kažkada čia buvusį pirmąjį universi­ teto Botanikos sodą.

Kiemą supantys pastatai XV-XVI a. priklausė Trakų vaivadai Konstantinui Ostrogiškiui. Vėliau savininkai keitėsi, o 1683 m. namą nusipirko jėzuitų akademija. Pastatai labai apdegė per 1737 m. gaisrą, bet buvo atstatyti. 1747-1773 m. namas priklausė Kilmingųjų kolegijai (Collegium Nobilium), o ši kurį laiką buvo atsiskyrusi nuo universiteto, turėjo savo rektorių, turtingą bi­ blioteką, spaustuvę. 1773-1774 m. inventoriuje nurodoma, kad po dešiniuoju korpusu, kuriame buvo virtuvė, rūsyje buvo šulinys su siurbliu. Iš čia mediniais vamzdžiais vanduo patekdavo į virtuvę. Išlikusi polichrominė refektorijaus skliautų ir sienų tapyba restauruota 2005-2006 m. Refektorijuje buvo įrengtas hipokaustinis šildymas (mūriniu kanalu patekdavo karštas oras). Tai pietinis kiemo korpusas, kuriame dabar įsikūręs „Naručio" viešbutis, o buvusiame refektorijuje šiuo metu - vadinamoji Kolonų salė, kurioje rengiamos konferencijos, pobūviai.

Panaikinus jėzuitų ordiną, namas paskirtas profesorių butams, o 1781 m. čia pradėjo veikti Medicinos kolegija. 1782 m. kieme įkurtas Bota­ nikos sodas. Botanikos sodą ir oranžeriją retiems ir lepiems augalams įkūrė botanikas profesorius Žanas Emanuelis Žiliberas, pelnytai vadina­

mas Lietuvos botanikos tėvu, pirmasis ištyręs

Redakcijos adresas:

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018,

ei. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A,

LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentas

Viktoras Denisenko

V. Naujiko nuotr.

Lietuvos augmeniją ir išleidęs 5 tomų veikalą „Lietuvos flora". Pradėtą kaupti 3000 augalų rūšių herbariumą ir kriauklių kolekciją iš Prancūzijos jis dar pagausino Gardine ir viską atsivežė į Vilnių.

Vilniuje profesorius praleido tik trejus metus, per kuriuos daug nuveikė: įkūrė Gamtos istori­ jos katedrą, kabinetą, Botanikos sodą. Deja, iš Vilniaus jis išvyko gana greitai, nespėjęs užbaigti visų darbų. Profesoriaus gyvenimas tiek Vilniuje, tiek Prancūzijoje buvo labai spalvingas. Štai viena ypatinga su juo susijusi istorija.

Prof. Ž. E. Žilibero giminaitis, kurį jis buvo

priglaudęs savo namuose, norėjo suvilioti jo žmoną, todėl nusprendė jį nunuodyti. Profe­ soriaus gyvybę išgelbėjo studentas Anupras Orlovskis, kuris daug laiko praleisdavo Botanikos sode, talkindamas savo mokytojui, mėgo čia pri­ sėdęs mokytis, skaityti knygas. Pasakojama, kad Ž. E. Žiliberas popietinę kavą paprastai gerdavo

prie įėjimo į oranžeriją. Kai tarnas tą kartą atnešė puodelį kavos, profesorius jau buvo begeriąs, tačiau kažką prisiminęs paėmė nuo staliuko popierių, pieštuką ir nuskubėjo į atokesnį sodo kampą. Tuo metu prie staliuko tykiai prisiartino nenaudėlis ir į puodelį kažko įpylė. Viską matė už gretimo medelio su knyga sėdėjęs studentas A. Orlovskis. Kai profesorius grįžo prie staliuko, čia jau laukė keletas studentų. Kava atsidūrė labora­ torijoje. Nustatę, kad tai mirtini nuodai, iškvietė policiją. Šiam žygdarbiui skirtas 1782 m. nukaltas bronzinis medalis, kuriame vaizduojamas karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Šis medalis

saugomas Vilniaus universiteto muziejuje.

Profesoriui išvykus į Prancūziją, žymaus gam­ tininko, kapitono J. Cooko kelionės aplink pa­

saulį dalyvio Johano Georgo Forsterio rūpesčiu 1797 m. Botanikos sodas iškeltas į Sereikiškes.

Namas skirtas profesorių butams. Antrajame jo aukšte kurį laiką gyveno ir J. G. Forsteris. Taip pat čia gyveno praktinės chirurgijos profesorius Jokūbas Briotė, Medicinos fakulteto dekanas Mykolas Mianovskis, profesorius J. A. Lobenveinas, fiziologijos profesorius Mykolas Homolickis, profesorius Augustas Bekiu, kurio posūnis buvo garsus lenkų rašytojas Julius Slovackis.

Istorinį butą, kuriame gyveno būsimasis poetas J. Slovackis su patėviu, žymi memorialinė lenta ir biustas, kurį čia pastatė universiteto studentai 1927 m. O su juo susijusi istorija aprašyta net A. Mickevičiaus poemoje„Vėlinės".

Vilniaus universitete Augustas Liudvikas Bekiu dėstė bendrąją patologiją, buvo vienas išVilniaus medicinos draugijos steigėjų, skiepijimo nuo raupų pradininkas Lietuvoje. 1818 m. jis vedė buvusio poezijos profesoriaus E. Slovackio našlę ir apsigyveno šiame name. Profesorius savo namų duris atverdavo meno pasaulio žmonėms, rengdavo literatūrines popietes. Susibičiuliavo su senatoriumi Nikolajumi Novosilcevu, caro į Vilnių atsiųstu likviduoti studentų filaretų orga­ nizacijos. 1824 m. rugpjūčio 26 d. j Pilies g. namą Nr. 22 trenkė perkūnas. Artimųjų akivaizdoje įskridęs pro atvirą antrojo aukšto lango orlaidę žaibas mirtinai nutrenkė prie lango stovėjusį A. Bekiu. Ši netikėta mirtis apaugo gandais. Stu­ dentai įtarė, kad jų profesorius ne tik bendravo su N. Novosilcevu, bet ir kurstė senatorių prieš Vilniaus jaunimą, o gal ir įduodavo filaretus po­ licijai.Tokį jį ir įamžino A. Mickevičius„Vėlinėse".

Netikėtą poemos veikėjo Daktaro mirtį poetas laikė Dievo bausme:

Jį nutrenkė staiga. Suprasti negali: Aplinkuijuk yra žaibolaidžiai keli.

O užmušė jį ten, kurjis ligonius gydė.

Sidabrinius rublius perkūnas ten sulydė.

Kur buvo prie galvos spintelėj padėti Dėl katastrofos šios tie rubliai ir kalti.

(J. Marcinkevičiaus vert.)

J. Slovackis, gerbęs patėvį ir gailėjęs motinos, ilgai negalėjo atleisti A. Mickevičiui smerkiančių eilių. Antra vertus, šis faktas paliko ryškų pėdsa­ ką mokslo istorijoje. Be šeimos narių, žaibą matė ir kiti žmonės, buvę name ir kieme. įvykis buvo aprašytas ir pagarsėjo kaip pirmasis užfiksuotas ir dokumentiškai pagrįstas kamuolinio žaibo pasirodymo atvejis Vilniaus mieste.

Namo gyventojai keitėsi. Buvusio kolegijos rektoriaus bute virš refektorijaus kurį laiką gyveno paskutinis Imperatoriškojo Vilniaus uni­ versiteto rektorius medikas Vaclovas Pelikanas.

1832 m. uždarius universitetą name įsikūrė Medicinos-chirurgijos akademijos biblioteka.

Panaikinus akademiją apsigyveno generalgu­ bernatoriaus kanceliarijos darbuotojai.

1919 m. namas vėl atiteko universitetui. Čia gyveno dėstytojai, tarp jų - filosofas profesorius Marianas Masonijus, kalbininkas Janas Otrembskis, Liudvikas Janovskis, taip pat ir Dailės fakulte­ to dekanas, dailininkas profesorius Ferdinandas Ruščicas, sukūręs Stepono Batoro universiteto rektoriaus ir dekanų insignijas, prisidėjęs prie universiteto pastatų restauravimo. Po karo čia kurį laiką gyveno dalis iš Kauno atsikrausčiusių universiteto profesorių. Šiuo metu dauguma kiemelį juosiančių pastatų priklauso „Naručio" viešbučiui.