visu sabiąpRovecatt&hvienyKires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
cares/Bims sr.ci nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 6 (1425)
1988 M. VASARIO 12 D PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS ......................................................................................................................................................................................................................linui
Kokie buvo 1987-ieji?
ŠANSAS
SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO REZULTATAI
Kalbėjosi Rimvydas PALECKIS
Darbas Fakultetas
Universiteto estetinio lavini mo katedros senbuvius neleng va nustebinti. Tačiau tai, kas čia vyko vasario 9-ųjų dienų, galėjo sugluminti kiekvienų ty čia ar atsitiktinai užklydusį as menį. Puikiausios suknios, šu kuosenos traukė akj, o kvepa lai ir dezodorantai vertė čiau dėti ir stipriausių nosj. Vyriš kos lyties atstovai, be beldimo pravėrę duris, ne sykį buvo su tikti darniu cypimu. Taigi, vy ko „Gražiosios vilnietės" kon kurso atrankinio turo antroji dalis. Didžiojoje Auloje — ne didelė, bet reikli žiuri, Į kurios sudėtj įeina įvairių meno šakų atstovai, Vilniaus miesto kultū ros darbuotojai. Už salės durų — vidun nepatekę grožio ger bėjai (šis turas — uždaras). Scenoje — pretendentės j gra žiausios vilnietės karūnų. Oi, kokie nelengvi čia pasirodo be su paprasčiausi dalykai — grakščiai eiti, pasisukti, stabte lėti, sklandžiai kalbėti naudojantis mikrofonu, ma loniai šypsotis... Žiuri darbas irgi nelengvas — oho, kokia atsakomybė — atrinkti 14 gražiausių kandidačių bai giamajam konkursui Sporto rū muose. Tam prireikė net dviejų vakarų. O kas toliau? Tuo me tu, kai jūs skaitote šj tekstų, keturiolikai gražuolių jau siu vamos suknelės, renginiui Spor
Darbas: 1 — MMD: — Darbo drausmė; 6
to rūmuose ruoštis padeda pa tyręs baletmeisteris, merginas konsultuo|a Modelių namų at stovė. O dar šukuosenos, gri
mas. .. Prieš akis, iki pat Ko vo 8-osios, — pilnas malonių rūpesčių mėnuo. Audrius VALOTKA
Mokymo metodinis Moksl. tiriamasis Visuom. politinis Bendra vieta
Paminėsime kai kuriuos so cialistinio lenktyniavimo nuga lėtojų darbo rezultatus. Gamtos fakultete 1987 metais apgintos 4 kandidatinės dlsertacllos. vi siškai įvykdytas dėstytolų kvalifikacijos kėlimo planas. GF darbuotojai paskelbė 136 mokslinius straipsnius ir 59 mokslinių pranešimų tezes, per skaitė įvairiose konferencllose 57 pranešimus. 13 fakulteto studentų darbų paskelbta spau doje. perskaityti 148 praneši mai 10 studentų darbu apdo vanoti diplomais respublikinėje apžiūroje. GF SMD užėmė 1-ą vietą universitete. Gerinant darbuotojų darbo ir studentų mokymosi sąlygas atliktas pa talpų einamasis remontas 3-ose katedrose Ir 2 mokslinėse la boratorllose įrengta skaičiavi mo technikos terminalų audito rija kuri telefono kanalu su jungta su VU skaičiavimo cent ru Per metus fakultete atlikta ūkiskaitinių darbų už 880 tūkst. rublių; viena fakulteto moksli ninkų darbo licenzija par duota užsienyle; išduoti 4 iš radimu autoriniai liudllimai ir paduotos 3 paraiškos Fakulte to darbuotojai atlieka didelį vi suomeninį darbą. Svarūs 1985 Ir 1986 m. soc. lenktyniavimo nugalėtolo medicinos fakulteto darbo re zultatai Fakultete apgintos 6 kandidatinės disertacijos. pas
4 3 2 3
1 8 3 7 1-9 7-8
4 —VP; 5
p — MTD: 3 — SMTD; Bend ra vieta.
Darbas Katedra
1. 2. 3. 4.
u 0.
7 6 8 2 5 10 11 6 9 7 8 11 6 4 3 9 1-9 1-9 1—9 1-9 7 — 8 10 11 6
5 4 3 11 10 9 4 2 1 3 9 7 2 4 10 1 6 5 2 11 1 5 8 10 1—9 10 1 —9 11 11-9 '1 -9 4 1 2 3 9 5
TSKP ist.
AR ATSIRAS KONKURENTĖ?
1 2. 3 4. 5. 6.
u.
GTF
riant, galų gale konkrečiai ži nosime savo teises ir pareigas. — Į mūsų Universitetų maž, daug prieš mėnesį buvo atvykę kai kurių šalies Universitetų komjaunimo komitetų sekreto riai ir jų pavaduotojai, tarp jų ir iš MVŪ. Buvo pasidalinta pa tirtimi sprendžiant įvairiausius klausimus. Na, ir kai kam iš mūsiškių, taip pat ir man, susi darė toks įspūdis, kad mes dar smarkokai atsiliekame nuo kitų šalies aukštųjų mokyklų įgy vendinant, pavyzdžiui, studen tų savivaldų arba kad ir dėsty tojų anketavimų. - Aš nekalbėčiau taip kate goriškai, kad, esu, jūsų Uni versitetas smarkiai atsilieka. Bet, be abejo, atskiros proble mos iškyla ir pas jus, pvz., dar nepakankamai gerai sutvarky tas, sureguliuotas tarpusavio santykių mechanizmas — tarp jūsų komjaunimo komiteto ir rektorato, partinės organizaci jos. Na, ir gal šiek tiek stoko jama iniciatyvos. O šiaip, aš kuo geriausios nuomonės ir apie jūsų Universitetų, ir apie žmones, čia dirbančius.
1 Atskirai sumuojami sočia listinlo lenktyniavimo rezultatai 4 darbų grupėse: mokymo metodiniame dar be (MMD); — mokslo tiriamajame darbe (MTD): — studentų mokslo tiriamaja me darbe (SMTD); vlsuomeniniame-polltiniame (VP). 2. Vertinant rezultatus, atsi žvelgta į darbų svarumą. Pvz., viena Lenino ir valstybinė pre mija vertinama 1000 balų vle na darbuotojo apginta daktari nė disertacija — 500. dėstytojo ir studento perskaityta mokslo populiarinimo paskaita — 1 ba lu. 3. Sumuojant balus, atsižvelgta j padalinio darbuotolų ir studentų skaičių. 4. Skiriant padaliniui galuti nę vietą socialistiniame lenkty niavime atsižvelgta | padalinio pateiktus papildomus duomenis ir darbo drausmės pažeidimus Išplėstiniame Universiteto profsąjungos komiteto posėdyje (1987 m. gruodžio mėn.), kuria me dalyvavo padalinių profsąiungos komiteto gamybinio ma sinio sektoriaus vadovai, buvo iš nau|o apsvarstyti Universite to socialistinio lenktyniavimo nuostatai. Atsižvelgiant į laiko dvasia buvo siekiama. kad naujuose nuostatuose būtu pa likti tik patys svarbiausi, pa dalinių darbo rezultatus tiks liausiai atspindintys punktai. Po svarstymo iš buvusių 79 pozlcllu liko 36. Duomenis apie 1987 m dar bo rezultatus pateikė 11 fakul tetu Ir 4 katedros. Pateikiame fakultetu ir katedrų 1987 m socialistiniame lenktyniavime užimtų vietų lenteles.
F ilo s. is t. ir lo g ik o s
tas bus paskelbtas visuose kom jaunimo spaudos organuose vi suotiniam svarstymui. Kitaip ta riant, dabar jau kiekvienas jau nas žmogus, perskaitęs projek tų, galės kreiptis į komjauni mo organizacijas su savo idėjo mis. Tad — realus šansas pa reikšti savo nuomonę bet kuriuo klausimu. - Šitas įstatymas bus tik kom jaunuoliams, ar visam šalies jaunimui? — Be abejo, visam. Juk jis ir vadinasi „Jaunimo įstaty mas", o ne „Komjaunimo įsta tymas". Komjaunuoliai turi dirbti ne „patys su savim", o su jaunimu. Nors, kai kurie komjaunuoliai irgi reikalauja priežiūros, dėmesio. — Tiksli „Jaunimo įstatymo" paskelbimo data? - Metai — 1988. Vėliausiai lapkričio mėnesį mes turime pateikti įstatymo projektų TSRS Aukščiausiajai Tarybai. — „Jaunimo įstatymo" reikš mė? — Mes dabar turime tiek daug įvairiausių dokumentų, ku riuose figūruoja jaunimo, komr jaunimo teisės, kad net patys jų visų nežinome. Trumiau ta
Universiteto kolektyvas praė jusiais metais pasiekė ženklių laimėjimų. Apginta 10 daktari nių ir 57 kandidatinės diserta cijos. įvykdytas dėstyto|ų kva lifikacijos kėlimo planais. ge riau palyginti su 1986 m. buvo vykdomas vidaus žinybinės li teratūros leidimo planas. pas kelbti 537 moksliniai straips niai užsienio ir sąjunginėle spaudole Ir 1022 — respubliki nėje spaudoje, patvirtintos 85 paraiškos autorinėms teisėms, įdiegti 57 racionalizaciniai pa siūlymai. 5 mokslininkų kolek tyvams paskirtos respublikinės premijos. Sėkmingai |sl|ungla I mokslo tiriamąjį darbą mūsų studentai. Ataskaitiniais metais 17 studentų darbai paskelbti užsienio ir sąjunginėje spaudo je. o respublikinėje spaudole 50. SMD būreliuose Ir įvai riose konferencijose buvo per skaityti 1233 pranešimai Iš tų 43 pranešimai buvo išspausdin ti tezių forma; 12 darbu ando vanota sąjunginiuose konkur suose 108 — respublikos Universiteto dėstytojai ir stu dentai — aktyvūs visuomeni ninkai Propaguo|ant mokslo ir technikos laimėjimus respubli kos visuomenei perskaityta dau giau kaip 3500 paskaitų iš lų studentų — 1408. paskelbti 458 mokslo populiarinimo straipsniai 1140 studentų dir bo statybos būriuose. Visi minėti laimėjimai susideda iš atskirų Universiteto padalinių (fakultetų ir katedrų) darbo rezultatų Vertinant Uni versiteto padalinių socialistinio lenktyniavimo rezultatus, buvo vadovautasi metodika, patvirtin ta šio penkmečio pradžlole. Pa minėsime kai kuriuos esminius metodikos momentus.
T a rp fa k . p o lit. e k o n o m ijo s
pareikšti savo nuomonę bet kuriuo klausimu Susipažinti su mūsų respub likos komjaunimo veikla sausio pabaigoje j Vilnių buvo atvyv kęs VLKJS CK BTSR ir Pabal tijo respublikų sektoriaus ve dėjas Vasilijus Andrianovas. Didelį įspūdį jam paliko ir Vil niaus universitetas. Progai pasi taikius, paprašiau svečių atsa kyti į keletu klausimų: — Štai jau kurį laikų jauni mas šneka apie greitai pasiro dysiantį „Jaunimo įstatymų". Kų galėtumėte apie tai pasaky ti? — Kol kas dar ankstoka apie tai konkrečiai kalbėti. Mes (VLKJS CK darbuotojai) kol kas dar tik ruošiamės analizuo ti visus turimus ir dar tebeplūstančius jaunuolių pasiūlymus. Apskritai, ši idėja kilo dar per XVIII VLKJS suvažiavimų. Jau taria mūsų komjaunimo lyde riai kalbėjo, kad reikia įstaty miškai įtvirtinti jaunimo teises. Neseniai VLKJS CK sudaryta speciali darbinė grupė renka šalies komjaunimo organizacijų ir atskirų asmenų idėjas, pasiū lymus, mintis. Konkretus įsta tymo projektas bus pateiktas svarstyti per artėjantį VLKJS CK plenumų. Vėliau šis projek
KAINA 2 KAP.
2 4 4 4
1 1 1 1
3 2 3 2
kelbti ir deponuoti 574 moksli niai straipsniai, įvairiose kon ferencijose perskaityti 348 moksliniai pranešimai. Per me tus suorganizuoti 7 simpoziu mai ir konferencijos respubli kos specialistams. kuriose perskaityti 88 pranešimai. Įdie gti Į praktiką 39 pasiūlymai ir rekomendacijos. išspausdinti 48 populiarūs straipsniai. iš leistos 4 metodinės priemonės. 21 kartą dalyvauta radijo ir TV laidose. Fakulteto darbuo tojai 1987 m. gavo 21 išradimo ir 14 rae. pasiūlymu pažvmėilmų pateikė dar 19 Išradimu ir 14 raę pasiūlymų paraiškas. Kaip visi žinome medicinos fakultę^o prof. A Marcinkevi čiaus vadovaujamas kolektyvas atliko širdies persodinimo ope racija (trečią šalyje). Palyginti su ankstesniaisiais metais pasitempė trečiosios vie tos lalmėtolas — matematikos fakultetas Per metus apginta 1 daktarinė ir 5 kandidatinės di sertacijos bendromis matemati kos ir chemijos fakultetu pas tangomis buvo įrengtas naujas 60 vietų bufetas. Fakulteto dar buotojui A Račkauskui už dar bu ciklą skirtą tikimybių te orijos ribinėms teoremoms, buvo paskirta 1987 m sąjungi nė Lenino kom|aunlino premila: sudarytas kontraktas su olan du firma ..Raidei“ dėl prof. (nukelta l 2 psl.)
2
Tarybinis studentas
(atkelta Iš 1 psl.) V. Paulausko ir A. Račkausko monografijos ,,Aprokslmacl|os tikslumas centrinėje ribinėle teoremole Banacho erdvėse" pakartotino leidimo anglų kal ba. Iš tarpfakuitetinlų katedrų 1987 m socialistinio lenktynia vimo nugalėtoja tapo filosofijos lstori|os Ir logikos katedra Darnus katedros kolektyvas
skalčiuolant vienam žmogui su rinko daugiausiai balu visose keturiose darbų grupėse. Sva rils yra ir gydytojų tobulinimo si fakulteto darbo rezultatai. Sveikiname 1987 m. soclails tlnio lenktyniavimo nugalėtoiusl f. — m. m. k. A. BASTYS doc. F. IVANAUSKAS Universiteto profsąjungos komiteto Gamybinlo-masin'o darbo komisijos nariai
Alfonsas GUČAS
Kokie bus 1988-ieji? SOCIALISTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI ŠIEMS METAMS Pasitikdami TSKP XIX sąjun ginę konferenciją Universiteto darbuotojai yra pasiryžę akty viai dalyvauti persitvarkymo ir atsinaujinimo procese ir 1988 metais prisiima šiuos socialisti nius įsipareigojimus: tobulinant metodini darbą parengti Ir išleisti 10 vadovėlių ir 25 mokymo-metodlnes prie mones; - efektyviau naudotis Indlvl dualiomis mokymo formomis, geriau organizuoti savarankišką studentų mokymąsi, plačiau tai. kyti aktyvias mokymo formas ir metodus, ugdyti kūrybinius būsimųjų specialistų sugebėji mus; — mokymo ir auklėjimo pro cese plačiau naudotis vaizdinė mis ir techninėmis priemonė mis. mokomaisiais kabinetais bei laboratorijomis; Įrengti ar ba techniškai atnau|intl 9 ka binetus. laboratorijas ir auditorllas; — sistemingai tobulinti spe cialųjį studentų rengimą. at naujinti 75 spec. kursus, labo ratorinius darbus bei semina rus; — mokymo procese plačiau, efektyviau naudotis skaičiavi mo technika; — siekiant didesnės moky mo. gamybos ir mokslo Inte gracijos tobulinti mokomųjų, gamybinių, pedagoginių, speclallzacilos praktikų ir absolventų stažuočių organizavimą ir ei gą; — gerinti ir plėsti profeslnĮ orientavimą, perskaityti res publikos vidurinėse mokyklose 120 paskaitų, aktyviai dalyvau ti organizuojant ir vedant res publikines moksleivių olimpia das bei vasaros stovyklas. 2 Ugdyti aukštos kvalfflkaci|os moksllnius-pedagoglnlus kadrus, panaudojant daktarantūrą. aspirantūrą. kvaliflkacilos kėlimo fakultetus. stažuo tes bei kitas formas, taip pat didinant reikalavimus ir tobuli nant peratestavimą. Šiam tiks lui: — apginti 4 daktarines ir 42 kandidatines disertacllas; - visiškai Įvykdyti aspiran tų priėmimo ir išleidimo pla nus: — siekti kad ne mažiau kaip 67<>/„ baigusiųjų aspirantų lai ku apgintų arba patelktų gyni mui disertacllas; — garantuoti, kad ne ma žiau kaip 200/, viso Universite to mokslinlo-pedagoginlo per sonalo Įvairiomis formomis pa keltų kvaliflkacllą: 3. Didinti mokslinių tyrimų Ir darbų kryptingumą bei re zultatyvumą. stiprinti Universi teto ryšius su akademiniais In stitutais bei Įvairių šakų moks lu Šiam tikslui: — visiškai įvykdyti mokslotirlamolo darbo planus iki gruodžio 25 d.; — parengti ir išleisti 15 mo nografijų bei 27 mokslinių
KELIAS VEDA TOLYN KELIO PRADŽIA
Dabartiniu metu sociologai in tensyviai tyrinėja jaunimo pro blemas. Ne taip seniai, 1983 me tais apie 3,5 tūkstančio respub likos vidurinių mokymo įstai gų abiturientų užpildė anketą „Kelio pradžia". Šia anketa
straipsnių rinkinius, paskelb.l spaudoje 950 straipsnių; — atlikti pagal ūkiskaitines sutartis mokslinių darbų už 7,5 milijonus rublių ir Įdiegus juos gauti ne mažiau kaip 3,0 milijonus rublių metinės eko nomijos; — Patelkti 60 paraiškų auto rinėms teisėms ir 35 autori niams liudijimams gauti; — surenigti 7 mokslines-teorlnes tarptautines, sąjungines Ir respublikines konferencijas, perskaityti Įvairaus lygio konterencijose 600 mokslinių pra nešimų. 4. Plėtoti studentų mokslo tiriamąlĮ darbą. Įtraukiant kuo daugiau studentų j SMD veiklą. 1 biudžetinius Ir ūkiskaitinius tyrimus. Šiam tikslui: — studentų mokslinės drau gijos organizuotose konferenci jose perskaityti 1200 praneši mų; — pateikti 135 mokslinius darbus respublikinei apžiūrai, o 25 darbus — sąjunginiam konkursui; — siekti, kad apie 11 °/„ di plominių darbų VEK rekomen duotų publikuoti arba Įdiegti; 5. Suformuoti 35 studentų būrius kuriuose dirbtų 1100 studentų. Atlikti darbų už 1 mln. rublių. 6. Propaguoti mokslo Ir technikos laimėjimus; respubli kos visuomenei perskaityti 2000 populiarių paskaitų ir pa skelbti 270 mokslo populiarini mo straipsnių; studentų |ėgomis — 400 paskaitų ir sureng'l 130 koncertų visuomenei. 7. Nuolat rūpintis darbo ir mokymosi drausmės stiprinimu visuose Universiteto padali niuose. siekti, kad kiekviename kolektyve būtų gera, principin gumu ir reiklumu pasižyminti darbo nuotaika 8. Gerinti darbuotojų ir stu dentų darbo buities ir poilsio sąlygas. Šiam tikslui: — periodiškai tikrinti dar buotojų dirbančiu kenksmingo mis sąlygomis, sveikatą; — siekti, kad visiškai būtų Įvykdytos darbo apsaugos prie monių metinės sutartys; — gerinti tvarką ir švarą Universiteto patalpose ir ben drabučiuose; — geriau Ir Išradingiau api pavidalinti patalpas. tobulinti vaizdinę agitaciją: — fakultetu apžiūros rezult sulis įtraukti Į soc. lenktynia vimo rodiklius. 9. Stiprinti sportini ir svei katingumo darba. 10 Tausoti visuomenini tur tą geriau IĮ prižiūrėti ir ap saugoti, taupiai vartoti elektros energiją statybines bei kitas medžiagas. 11. Dalyvauti sąjunginiame aukštųlų mokyklų soc lenkty niavime; plėsti ir tobulinti soc. lenktyniavimą visuose Univer siteto padaliniuose, didinti lo veiksmingumą bei propagandą.
prasidėjo ilgamečio sociologinio tyrimo pirmasis etapas, apėmęs 40 tūkstančių bendraamžių mūsų šalyje. Tyrimo tikslas — pasek ti gimusiųjų 1964—1966 metais gyvenimo kelią, sukurti šiuolai kinio jauno žmogaus portretą. Šiuo metu prasideda antras šio tyrimo etapas, kuriame siekia ma išsiaiškinti tų jaunuolių gyve nimo kelią baigus vidurinio mokymo įstaigą. Vieni jų jau pradėjo dirbti, kiti dar mokosi technikumuose ar aukštosiose mo kyklose. Dalis jų sukūrė šeimas. Apklausos duomenys papildys sukauptas žinias apie jauną žmogų: kokie jo poreikiai, inte resai, ko jis siekia, kokius sun kumus sutinka gyvenime. Be to, leis palyginti kaimo ir miesto, įvairių šalies regionų jaunimo grupes. Ypač vertinga informa cija apie šios kartos politinėsekonominės ir socialinės brandos formavimąsi, kartos „išsisluoksniavimą". Šios žinios atskleis visuo menės struktūros formavimosi tendencijas. Bus pateiktos kon krečios rekomendacijos, kaip to liau tobulinti švietimo, profesi nio orientavimo, aukštojo ir specialiojo vidurinio išsilavink mo sistemą.
Visus dieninio skyriaus studentus, kurie 1983 m. pildė an ketą „Kelio pradžia“, labai prašome atsiliepti ir dalyvauti an trame tyrimo etape. Jeigu galėsite, užeikite į YVU Sociologi nių tyrimų laboratoriją. ĮVVU centriniai rūmai, Stuokos-Guce vičiaus kiemelis) arba skambinti telefonu 62-16-94 (nuo 9.00 iki 17.00).
S. m. sausio 28 d. Lietuvos psichologai neteko visiems la bai brangaus ir mylimo profe soriaus Alfonso Gučo. Kiekvie nas mūsų respublikos psicho logas yra buvęs profesoriaus studentas ar aspirantas, ben dravęs su juo Įvairiose gyveni mo situacijose. Su A. Gučo var du buvo ir visada liks susiję penki Lietuvos psichologijos dešimtmečiai. Jis duvo vienas iš tų kelių psichologų, baigusių studijas prieš II pasaulinį karą, kur’e dėjo psichologijos moks lo ir psichologinės praktikos pamatus mūsų respublikoje: kūrė Psichotechnikos kabinetą (1939) ir Mokyklų mokslinio ty rimo institutą (1958). vadovavo psichologijos katedroms Univer sitete ir pedagoginiame institu-
te (1944 — 1975), rūpinosi psi chologijos specialybės atkūri mu Vilniaus universitete (1969), buvo vienas Specialiosios psi chologijos laboratorijos prie VU (1973) steigimo iniciatorių. šią daug laiko ir energijos reikalaujančią organizacinę ir vadovavimo veiklą A. Gučas su gebėjo derinti su ne mažiau intensyvia moksline ir pedago gine veikla. Jo moksliniai inte resai siekė ne vieną psicholo gijos sritį. Tačiau bene dau giausia nuveikta ir pro fesoriaus dirbta vaiko psi chologijos srityje. Pradėjęs dar 1935 m. paskelbtais vaikų mokyklinės sambrandos tyri mais. A. Gučas nuo vaiko psi chologijos problemų nebenutolo iki pat paskutinių savo gyve nimo dienų — iis išėjo, palak damas jau įteiktą leidyklai knygą „Vaiko ir paaugto psi chologija“, suspėjęs dar gruo džio mėnesj paskelbti straipsnj „Atstumtieji: paaugtų emocijų ypatumai“ („Mokslas ir gyveni mas“. 1987, Nr. 12). Labai svar bią vietą A. Gučo moksliniuo se darbuose užėmė ir Lietuvos psichologinės minties istori jos tyrinėjimas. Jo monografi ja „Psichologijos raida Lietuvo je“ (1968) — iki šiol vienintelis stambus darbas, kuriame kruopščiai ir išsamiai išanali zuota XIX a. pab. — XX a. pr. psichologinė problematika. bįtfmažai straipsnių, tezių A. 6u-
čas yra parašęs ir suvokimo klausimais. Suvokimo psicholo gija ilgą laiką buvo bendra Universiteto psichologijos ka tedros mokslinių tyrimų .kryp tis, kuriai vadovavo A. Gučas. Tiems, kam teko klausytis profesoriaus paskaitų, gilų įs pūdį paliko jo erudicija, mokė jimas istorinę medžiagą susieti su pačiais naujausiais tyrinėji mais ir labai paprastai, su prantamai visa tai perteikti au ditorijai. Įspūdingas buvo ne tik dalykinis paskaitų turinys, bet ir bendra humanistinė jų dvasia, aiški etinė jų autoriaus pozicija. Tačiau ne vien darbai ir ių rezultatai, kurių reikšmės mū sų nacionalinei kultūrai neįma noma pervertinti, lėmė tą ypa tingą ir visuotinę simpatiją ir pagarbą velioniui. Išmintingas ir tolerantiškas, principingas ir atidus kiekvienam, jis žinojo mūsų ind'vidual’us rūpesčius ir bėdas, patarinėjo, gelbėjo. Net ir senkant fizinėms jėgon'is, iis buvo stiprus dvasia, artėjanti mirtis nepajėgė nuslopinti jo domėjimosi gyvenimu, žmonių, kuriuos jis mylėjo, reikalais ir problemomis. Liekame su viltimi, kad ne viskas nueina j nebūtį. Tai. ką išgyvenome, patyrėme, supra tome bendraudami su profeso riumi. lieka mūsų mintyse, pa saulio suvokime, etikoje. PSICHOLOGIJOS KATEDRA
Demokratijos institutas Šis straipsnis buvo paskel btas sausio 21 'dienos „Komsomolskaja pravda" nutnery|e. Uis skirtas studentų daly vavimo aukštosios mokyklos valdyme problemoms; tad ma nome, turėtų būti aktua lus ir visiems mums. Jeigu j) perskaitę ir apmąstę norėsite pasidalinti savo samprotavi mais, pasiūlymais — rašyki te, skambinkite. Kas labiausiai suinteresuotas aukštosios mokyklos pertvarky mu? Valstybė. Liaudies ūkis. Bet labiausiai - paltys studentai, praleidžiantys aukštojoje mo kykloje gražiausią, svarbiausią gyvenimo <lalį. Aktyvi jų pozi cija turi sudaryti stiprų ir ne nutrūkstantį spaudimą „iš apar žios", spartinti dėstytojų ir va dovų persitvarkymo procesą. Mes suteikiame studentams to kio veikimo galimybę per da lyvavimą aukštosios mokyklos valdyme. Tačiau naudojamasi tuo kol kas nepakankamai. Lapkričio mėnesį surengtos sociologinės apklausos duome nimis, tik trys procentai studen tų pažymėjo išaugusį komjauni mo komitetų aktyvumą ryšium su aukštosios mokyklos pertvaTkymu. Daugelyje aukštųjų mo kymo įstaigų studentų atstovų rinkimai į institutų ir fakultetų tarybas buvo formalūs, o kai kur komjaunimo komitetai fak tiškai leido administracijai pa skirti tekius „atstovus" savo nuožiūra. Kas antras apklausta sis nežino, kokiu būdu studen tų atstovai pateko į tarybų su dėtį. Nenuostabu, kad studentai tarybų nariai neįgavo jokių sa vo kolektyvų nurodymų, o jų darbu taryboje niekas nesidomi. Užtat, kai kurie komjaunimo lyderiai negailėjo energijos ginčuose dėl stipendijos. Jie pyko ant TSRS Aukš tojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos už tai, kad 50 procentų priedas pirmū nams duodamas tik už gerą mo kymąsi. o visuomeninė veikla skatinama iš kito fondo. Visos piktos ir garsios, frazės šia te ma reiškia tik tai, 'jog nesup rantama persitvarkymo esmė (persitvarkymą sąlygojo ne tiek „visuomenininkų", kiek tiesiog gerų specialistų, savo srities meistrų trūkumas). Vidurinės Azijos pedagogi nėse aukštosiose mokyklose būsimieji rusų kalbos mokytojai, paskutiniame kurse rašydami rusų kalbos diktantą, padaro daugiau, kaip dvi dešimtis klaidų, o busimieji mokyklos
Genadijus JAGODINAS
TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras matematikai prie vienos antro sios pridėję vieną trečiąją gau ną dvi penktąsias. Tikrinant Ufos medicinos institutą, išaiš kėjo, jog iš jjenkių diplomaptų keturi nustato neteisingą diag nozę. Kas iš mūsų norėtų po metų patekti į priėmimą pas to kį gydytoją? Nė minutei nega lima pamiršti ir to, kad mūsų šalyje darbo našumas žemės ūkyje 80 procentų mažesnis už amerikiečių, t. y. vieno ameri kiečio darbą atliktų penki mū siškiai! O tai — išskyrus stu dentus, į kuriuos Skaičiuojant darbo našumą, neatsižvelgiama. Šalies gerovė — tai darbo efek tyvumas ir kokybė. Reikia pa didinti „protingą" darbo dalį, tą dalį, kurią lemia išsilavinimas. Būtent tai turi tapti pagrindi niu aukštųjų mokyklų komjau nimo rūpesčiu. Tiesa, sakoma, kad pirmūnai ne tie, kas gerai žino, o tie, kas moka laikyti egzaminus. Tačiau tam - ir studentų dalyvavimas valdyme, ir jų įtraukimas į stbpendijų skirstymo komisijas bei leidimas dalyvauti egzaminuose. Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerija sveikina naujų žinių kontrolės formų kū rimą, tekių formų, kurios išaiš kintų ne tai, kiek įsiminta, o tai, kaip praktiškai įvaldyta me džiaga. O nuo vasario aukšto siose mokyklose prasidės įtemp tas darbas: bus sudaromos mo komųjų kursų programos, pil domi mokymo planai. At kom jaunimas pasiruošęs vertingais pasiūlymais apginti savo teisę dalyvauti ir šiame darbe? Pagaliau, mes suteikiame stur dentams galimybę turėti įtakos dėstymo kokybei (anketa „Dės tytojas studento akimis"). Dės tytojai, žinoma, labai sudominti šios priemonės rezultatais, paė mė ją i savo rankas. Jie siūlo ministerijai patobulinti anketą, rašo ' laikraščius, kad nedoro vinga suteikti studentui galimyi bę vertinti dėstytoją. Ar ne to dėl tiek daug kritikos, kad toks vertinimas nepageidaujamas? Tačiau anketa vadinasi „Dėsty tojas studento akimis", todėl paskutinis žodis renkantis vie ną ar kitą variantą turi priklau syti studentams. O ką studen tai? Tyli. Maždaug tas pats vyksta ir organizuojant darbus žemės ūkyje. Studentų atitrau kimo nuo mokslo, siunčiant
juos dirbti žemės ūkio ar kito kius darbus, mąstai auga, tai kelia rimtą studentų, dėstytojų, ministerijos susirūpinimą ža la specialistų paruošimo koky bei. O štai aukštųjų mokyklų komjaunimo komitetų ir aukš tesnių komjaunimo instancijų įai nejaudina: ne mėnesį, o pu santro — nieko; nėra tikro darbo — ne bėda; darbas 12— 14 valandų per parą — ištver sim; dykinėtojai gauna pinigus už studentų atliktą darbą, va gys grobia produktus iš studenių katilo — iškęsim. -Rezultatas — jau minėtose Vidurinės Azi jos aukštosiose pedagoginėse mokyklose studentai mokosi ne 4, o 2,5 — 3 metus. Komjaunimui laikas imtis tokių darbų or ganizacijos. Vykdyti juos pagal sutartis su kolūkiais ir tarybi niais ūkiais, griežtai reikalauti laikytis sutartyse numatytų įsi pareigojimų. Aš neraginu atitverti studen tus nuo darbo gamyboje. Netgi manau, kad jų darbo potencia las panaudojamas nepakanka mai. Tačiau aš už tai, kad jis būtų panaudojamas racionaliai, gerbiant studento asmenybę. Daugelis vadovų dar laiko aukš tąją mokyklą šaltiniu nemoka mos nuolankios darbo jėgos, ku rią galima panaudoti lopant „skyles". Beje, parengtas dokumentas, leidžiantis studentams dirbti liaudies ūkyje visus mokslo me tus, nepriklausomai nuo pažan gumo, be jokių dekanato i»žymų. Po to, kai mes padidinome paties studento atsakomybę už mokymosi rezultatus — panai kinę sąlyginį perkėlimą ir su griežtinę reikalavimus egzami nų metu — visai nebūtina dik tuoti, kas jam galima, o ko ne galima: dirbti ar nedirbti, lan kyti paskaitas ar nelankyti. Jis suaugęs, savarankiškas žmogus, jis gali pats spręsti šiuos klausi mus. O komjaunimo komitetas turi padėti jam rasti tinkamą darbą, organizuoti profesinius būrius, kad ir darbas duotų naudos mokymuisi. Tai būtų iš liesų visuomeninė, socialiai naudinga veikla, priešinga sta tistų „tiekimui" mitingams ir iš kilmingiems susirinkimams. Studentas turi pats atsisakyti statisto vaidmens. Aktyvi jo po zicija persitvarkyme ne tik svarbi. Ji būtina. Štai kaip kartais atsitinka. Rektoriai, gavę galimybę veik ti savarankiškai, skundžiasi ap ribojimais „iš aukščiau", bet ne nori kad administracija atsis kaitytų tarybai. Dėstytojai viso šito nori, tačiau nenori, kad bū-
(nukelta j 4 psl.)
3
Sukaktys
Profesoriui Pranui Norkūnui— aštuoniasdešimt I chirurgijos katedros profe soriui, Lietuvos chirurgų moks linės draugijos garbės pirminin kui, nusipelniusiam gydytojui ir mokslo veikėjui, žurnalo „Chi rurgija" redakcinės tarybos na riui, medicinos mokslų daktarui Pranui Norkūnui sukako 80 me tų. Praeityje — 54 chirurginės ir 46 pedagoginės veiklos metai. P. Norkūnas pradeda gydytojo kelią 1934 metais baigęs Vil niaus universiteto medicinos fa kultetą. Nuo 1937 iki 1942 metų dirba chirurgu Baranovičių ir Vil niaus I tarybinėje ligoni* nėję. 1945—1947 m. va saros atostogų metu to bulinosi Maskvoje pas žymiau sius to meto TSRS chirurgijos specialistus — profesorius S. Judiną, V. Vyšnevskį. 1953 me tais P. Norkūnui buvo suteiktas docento, o 1960 metais — pro fesoriaus vardas. Nuo 1956 iki 1984 metų jis — hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas, o pastaruoju metu atlieka konsul tanto pareigas. Mokslinė Jubiliato veikla susi jusi su opinės ligos problemos tyrimu. 1949 metais apgynė kan didatinę disertaciją apie opinės ligos etiopatogenezę, 1958 me tais — daktarinę disertaciją „Skrandžio ir dvylikapirštės žar nos opinės ligos etiopatogenezė ir gydymas". Gydydamas opinę ligą, 1945 metais liepos mėn. 5 d. jis pirmasis pasaulyje atliko subdiafragminę kamieninę vagotomiją su Skrandžio ekono mine rezekcija ir mažosios krei vės devaskuliarizacija ir dener vacijai Šiuo metu atlikta virš 3000 tokių operacijų; gaunami geri rezultatai, praktiškai neste bima opų recidyvų. 1946 metais P. Norkūnas vie nas pirmųjų TSRS atliko transtorokalinę Icardijalinės skrandžio dalies ir abdominalinės stemplės dalies rezekciją dėl skrandžio vėžio. Tais pačiais metais atliko stemplės plastiką, panaudojant plonąją žarną, o 1947 metais dėl plaučio vėžio pirmą kartą L'etuvoje — pulmonektomiją. Profesoriui vadovaujant, spren džiami storojo žarnyno patologi jos klausimai, sukuriama dolichosigmos klinika ir jos gydy mas, atlikta apie 500 operacijų. Paskutiniu metu paskelbiama nauja apendicito etiopatogenezės teorija, pasisakoma jo gy dymo klausimu. P. Norkūnas daug jėgų skyrė chirurginių ir mokslinių kadrų ruošimui: jam vadovaujant ap gintos 7 daktarinės ir 21 kandi datinė disertacija, tarp jo mc> kinų — 6 profesoriai. Jo pas kaitų klausė daugiau kaip 4000 studentų, apie 600 chirurgų. P. Norkūnas parašė 3 monografijas, atspausdino 87 darbus (vairiais chirurgijos klausimais. Skaitė pranešimus I ir III visasąjungi niuose gastroerrterologų suvažia vimuose, XXIX ir XXX visasą
junginiuose chirurgų suvažiavi muose, Bulgarijos, Lenkijos, Vo kietijos Demokratinės Respubli kos chirurgų suvažiavimuose ir kt. Profesorius — ir gabus orga nizatorius. Jo iniciatyva Vilniuje buvo organizuoti specializuoti skyriai: urgentinės, torakalinės chirurgijos, traumatologijos-orfopedijos, neurochirurgijos, anes teziologijos. Nuo 1964 metų bu vo chirurgų mokslinės draugijos pirmininkas. Jam vadovaujant iki 1984 metų vyko visi respub likos chirurgų suvažiavimai ir konferencijos. Nuo 1955 metų P. Norkūnas buvo renkamas vi sasąjunginės chirurgų draugijos valdybos nariu, tarptautinės chi rurgų asociacijos nariu, žurnalo „Chirurgija" redakcinės tarybos nariu Ilgus metus jis vadovavo medicinos fakulteto speciali zuotai disertacijų gynimo tary bai. Partija ir vyriausybė aukštai įvertino P. Norkūno darbą: 1950 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio gydytojo vardas; 1961 m. — nusipelniusio moks lo veikėjo; 1965 metais tapo respublikinės premijos laureatu. Ilgametė mokslinė-pedagoginė ir visuomeninė veikla pažymėta „Garbės ženklo" ordinu, meda liais, garbės raštais.
P. Norkūnas savo ilgamečiu darbu pelnė visų Lietuvos chi rurgų pagarbą ir meilę. Kaip mokslininkas jis stebina savo erudicija ir naujomis originalio mis idėjomis, kaip chirurgas ir specialistas — savo patarimais, kaip žmogus — sielos jautrumu, dėmesiu žmogui ir geraširdiš kumu. P. Norkūnas visada noriai dalinasi savo patyrimu su jau nais gydytojais, džiaugiasi savo mokinių pasiekimais. Ruošiant chirurgų kadrus profesoriaus nuomone jauni gydytojai turėtų 5 metus tobulintis klinikose ir per tą laiką apginti kandidatinę disertaciją. Jei tai pavyktų, tai dar 5 metus baigti čia rengti daktarinę disertaciją. Be to, kiek vienas jaunas chirurgas turėtų tuirėf savo mokytoją, padedantį „augti”, tobulėti. Tokiu būdu galėtume turėti puikių specialis tų, mokslininkų rezervų.
Savo 80-mečib jubiliejų prof. P. Norkūnas sutinka tokiu metu, kai Lietuvos chirurgija pasiekė didelių laimėjimų. Daug jėgų ir energijos jai atidavė ir Jubilia tas. VVU medicinos fakultete I chiru-gijos katedra ir jos stu dentai medikai širdingai sveiki na brangų Jubiliatą, linkėdami puikios sveikatos, žvalios nuo taikos, jėgų gydytojo bei peda gogo veikloje. L. MACIŪNAS I chirurgijos katedros docentas
Konkursai
„EFEKTYVIAUSIO IŠRADIMO“ KONKURSO NUGALĖTOJAI 1987 m. gruodžio 24 d. įvyko „Efektyviausio išradimo" konkur so žiuri posėdis. Konkursui buvo pateikta 10 darbų. Žiuri pirminin kas, prorektoriaus mokslo rei kalams pavaduotojas R. Martinkus, susipažinęs su konkursui pristatytais darbais, pažymėjo, kad nė vienam išradimui nepa teikta pilnos dokumentacijos apie išradimo įdiegimo ir ekono minį efektyvumą, bei ekonomi nio efekto apskaičiavimo (nu rodant Universiteto padalinį), patvirtinto išradimus panaudoju
sios organizacijos vadovo ■■ vyr. buhalterio parašais. Žiuri pirmininkas primygtinai prašo iš radėjų atkreipti dėmesį į tvar kingą išradimų panaudojimo do kumentacijos apiforminimą. Tad šį kartą žiuri buvo pri versta remtis ne pateiktom „už uominom" apie išradimų eko nominį efektyvumą, o bandyti įvertinti jų mokslinę-techninę bei kūrybinę vertę, taip pat, žinoma, panaudojimo mąstą ar ba galimybes. Pateikti konkur-
TARYBŲ
Socialistinė revoliucija Rusi joje įvyko tebevykstant 1-ajam pasauliniam karui. 1917 m. lap kričio 8 d. Rusijoje buvo suda ryta Tarybinė vyriausybė, ku riai vadovavo V. Leninas. Nau ja revoliucinė valdžia savo ke lią į socializmą pradėjo istoriniu Dekreto dėl taikos paskelbimu II-ame Tarybų suvažiavime. Taika buvo būtina socialistinės revoliucijos iškovojimų įtvirti nimui, pertvarkymų mieste ir kaime įgyvendinimui. Karo tęsmas grėsė sužlugdyti revoliur cijos laimėjimus. Nuo to laiko ir prasidėjo Tarybų šalies kova už visuotinę demokratinę taiką, be aneksijų ir kontribucijų, už karo nutraukimą ir taikių san tykių tarp socialistinės Rusijos ir kapitalistinių šalių nustaty mą. Dekrete dėl taikos buvo siū loma sudaryti paliaubas ne ma žiau kaip trims mėnesiams, kad visos kariaujančios šalys galėt tų pasiruošti deryboms dėl tai kos. Nežiūrint j tai, jog Antan tės valstybės ir JAV sabotavo taikias Tarybų šalies iniciaty vas, visų kariaujančių valstybių darbo žmonės karštai pritarė Tarybų Rusijos siūlymui kuo greičiau užbaigti karą ir suda ryti visuotinę demokratinę tai ką. Tarybų respublikos iniciatyva 1917 m. gruodžio 3 d. Brest-Litovske tarybinė delegacija pra dėjo derybas su kaizerine Vo kietija dėl paliaubų. Gruodžio 15 d. buvo pasirašytas susitari mas dėl paliaubų 28 dienoms tarp Rusijos iš vienos pusės ir Vokietijos bei jos sąjungininkių iš kitos pusės. 1917 m. gruodžio 22 d. BrestLitovske prasidėjo derybos dėl taikos sudarymo. Jau pirmame taikos konferencijos plenariniaI< me posėdyje Tarybų Rusijos de legacija, vadovaujama A. Jcfės, paskelbė pareiškimą, kurio pa grindą sudarė svarbiausi Dekre to dėl taikos teiginiai. Sudarant demokratinę taiką, tarybinė de legacija pasiūlė derybose vado vautis šiais principais:
1. Neleistini jokie prievarti niai karo metu užgrobtų terito rijų prijungimai. Okupavusi te<ritorijas kariuomenė per trumpiausią laiką išvedama. į 2. Visiškai ir pilnutinai atĮ kurti tų tautų politinį savaranĮ kiškumą, kurios jo neteko karo i metu. į 3. Nacionalinėms mažumoms I' Iki karo neturėjusiems politinio savarankiškumo, garantuojama galimybė laisvai spręsti klausi mą dėl priklausomumo vie nai ar kitai valstybei, arba
spręsti savo valstybinį savaran kiškumą referendumo keliu bal suojant visiems gyventojams. 4. Nacicnailinių mažumų tei ses gina specialūs įstatymai, ga! rantuojantys kultūrinjznacionalinį tų tautų savarankiškumą. Dar 1917 m. lapkričio 15 d. \ paskelbtoje „Rusijos tautų tei' šių deklaracijoje" buvo išdėstyĮ ii pagrindiniai Tarybų valstybės į nacionalinės politikos principai: Į Rusijos tautų lygybė ir suverevadoĮ mimas, teisė tautoms laisvai apužį sispręsti ir sudaryti savarankiš ką valstybę, tautų lygiateisišku< mas laisvas nacionalinių mažu! mų vystymasis. Taigi, tarybiS nės delegacijos Brest-Litovske į kova už taikos sudarymą kansui ir pre į tu darbai reiškė buvo kovąįvertinti už okupuotų mijuoti ( tautų taip: išlaisvinimą. Į Vokietijos delegacija, I vieta ir stats-sekretoriaus 250 rb. premija bu Į vaujama vo paskirta FF kietojo kūno ! sienio reikalams fon Kiulmano, elektronikos katedros { siekė išsaugoti savo vedėjui įtakoje E. Montrimui.teritorijas, tarp jų ir į okupuotas Dvi antrosios vietos ir 150 rb. premijos skirtos: 1. FF puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos dar buotojams Z. Bliznikui, A. Meš kauskui ir J. Sinlul. 2. ChF polimerų chemijos ka tedros darbuotojams doc. G. Bajorui ir asist. R. Makuškai. už išradimų ciklą.
VALDŽIOS
Tarybinis studentas
LIETUVOJE 70-MECIUI
Bresto taikos derybos
J '**>■
<(>s bu>į., * <i;' Musijo, S: ><-■£
f !
ir Lietuva Lietuvą. Vokietija, siekdama įgyvendinti savo grobikiškus tikslus Lietuvos atžvilgiu, dery bose panaudojo 1917 m. rugsė jo mėn. jos sutikimu sudarytos Lietuvos Tarybos 1917 m. gruo džio 11 d. nutarimą. Jame buvo skelbiamas „nepriklausomos Lietuves atkūrimas", bet kartu pasisakoma už amžiną Lietuvos ryšį su Vokietijos imperija ka rinės konvencijas, muitų ir va liutos bendrumo pagrindais. Šis dokumentas išpopuliarėjusio tau tų teisės apsisprendimo šūkio, kurį iškėlė Tarybų Rusijos vy riausybė, sąlygomis turėjo, oku pantų nuomone, liudyti, kad kaizerinė Vokietija ats'sako Lie tuvos aneksijos, o pati lietuvių tauta nori atsiskirti nuo Rusi jos valstybės ir jungtis prie Vokietijos. Pažymėtina, kad Vo kietijos delegacija Bresto taikos derybose operavo Lietuvos Ta rybos gruodžio 11 d. priimtos rezoliucijos pirmąja dalimi, o antroji (apie konvencijas) buvo nutylima. Gruodžio 30 d. V. Kapsukas atvyko j Brestą ir dalyvavo deryoose su kaizerine Vokietija kaip tarybinės delegacijos kon sultantas. Jis parengė „Lietu vos reikalų komisariato atstovo deklaraciją" (1917 m. gruodžio 8 d. tarybinė vyriausybė suda rė Lietuvos reikalų komisariatą. Jo komisaru buvo paskirtas V. Kapsukas, o pavaduotoju — Z. Angarietis), kurioje gynė gyvy binius Lietuves reikalus pa smerkdamas Vckietiįos imperia listų siekimą prijungti Lietuvą prie kaizerinės Vokietijos. Ši deklaracija buvo prijungta prie Taikos konferencijos protokolų. „Lietuvos reikalų komisariato atstovo deklaracija" patalpinta leidinyje; kurio nuotrauka iliu struotas šis straipsnis. Deklaracijoje buvo pažymėta, jog, Lietuvos Taryba išrinkta nedemokratiškais pagrindais su šauktos lietuvių konferencijos, neturi teisės pasivadinti vienin teliu teisėtu lietuvių tautos or ganu Ir nustatyti santykius su
Trys trečiosios vietos ir rb. premijos paskirtos:
kaimyninėmis valstybėmis. „Lietuvos darbininkų demokra tijos nuomone, — rašoma dek laracijoje, — Lietuvos likimo klausimu sprendžiamąjį žodį ga lės pasakyti ne vokiečių val džios ar Rusijos respublikos at stovai ir ne tos buržuazinės gru pės, kurios seniau prilaikė ca ro valdžią, o dabar ieško ryšių su vokiečių valdžia; sprendžia masis balsas priklauso ir ne Vil niaus lietuvių konferencijos ir Tarybos organizatoriams bet Lietuvos, be tautos skirtumo, demokratiniams sluoksniams pirmiausia Lietuvos darbinin kams ir vargingiesiems valstie čiams". 1918 m. kovo 3 d. siekdama sustabdyti Vclkietijos puolimą, prasidėjusį vasario 18 d. (pasibaigus paliaubų laikui), Tarybų Rusija sutiko pasirašyti grobi kiškais reikalavimais paremtą taikos sutartį. Po Bresto taikos sutarties pa sirašymo iš Tarybų Rusijos j gimtąsias vietas sugrįžo šimtai aktyvių Spalio revoliucijos da lyvių, pasiryžusių pasiaukoja mai kovoti už jos idėjų įgy vendinimą ir Lietuvoje. V. Kapsuko ir Z. Angariečio redaguojami komunistiniai lei diniai „Tiesa", „Komunistas" ra gino kurti Lietuvoje komunisti nes organizacijas, išplėsti kovą prieš okupantus. Šį darbą dirbo Lietuvoje gyvenę revoliucionie riai ma rksistai-leniniečiai P. Ei dukevičius, K. Kemovičius, S. Grybas, E. Tiškus, I. Gaška ir grįžę iš evakuacijos lietuviai komunistai K. Požėla, J. Dumša, A. Drabavičiūtė ir kiti. Lietuvoje sparčiai kūrėsi ko munistinės organizacijos. Vis aktualesnis darėsi uždavinys šias organizacijas sutelkti j vie ningą darbininkų klasės partiją, sugebančią vadovauti Lietuvos darbo žmonių išsivadavimo ko vai. Raimondas VALKAUSKAS TSKP istorijos katedros asistentas
100
buotojams A. Daktariūnui, D. Kirveliui ir V. Vanagui.
1. Skystakristalinių junginių lab. darbuotojams P. Adomė nui, O. Adomėnienei, D. Glrdžiūnaitei, J. Gurevičienei, R. Paškonienei, J. Petraičiui, L. Poloudinai, V. Vičienei ir E. Vosylienei.
Paskirtos dvi paskatinamosios premijos po 50 rb.:
2. FF Puslaidininkių fizikos ka tedros darbuotojams Z. Januš kevičiui, A. Sakalui, S. Sa kalauskui ir A. Sodeikai. 3. Gamtos fakulteto biofizikos ir biochemijos katedros dar
1. FF darbuotojams K. Mo tiejūnui, S. Sakalauskui ir A. Dobrovolskiui. 2. FF radiofizikos katedros impulsinių procesų ir triukšmų MTL darbuotojams F. Vaitiekū nui, J. Vyšniauskui ir G. Šimė nui.
O. ADOMENIENE VVU mokslinės-techninės kūrybos draugijos farybos narė
4
Tarybinis studentas
Demokratijos institutas
Praktika
PIRMOSIOS PAMOKOS
(atkelta Iš 2 psl.)
Istorijos fakulteto VI kurso istorikai-<neakivaizdininkai jau ne pirmus metus pedagoginę praktiką atlieka bazinėje — Vilniaus miesto 39-je — mo kykloje. Si praktika — tai pir mieji pedaqoginio darbo žings niai, pirmosios savarankiškos pamokos. Pad dėjęs visuomenės susido mėjimas istorija (ypač Lietu vos) atsiliepė studentų ir mo kytojų bei mokinių santykiams. Mokytojai studentams kėlė di desnius reikalavimus tuo pačiu sudarydami sąlygas platesnei savarankiškai veiklai. Prakčikaoitams nebeužteko gerai ži noti dėstomą medžiagą, daly kiškai išaiškinti pamoką. Jie turėjo žinoti periodinę spaudą — komentuoti istorijos moky mo problemas nagrinėjančius straipsnius, mokėti pagristi vestos pamokos tipo reikalingu mą. Kraktikantai, stebėdami isto rijos mokytojų R. Mikučionienės, J. Sakalauskienės, L. Paukštės pamokas, susipaž’no su dėstymo įvairaus amžiaus mokiniams specifika, su skir tingais pamokų tipais. Išlaiky dami pagrindinius pamokos elementus, studentai ga'ėjo pasir’nkti reikalingiausią pamo kos tipą nagrinėjamai temai. Tačiau, kol tai buvo pasiek ta praktikantai turėjo savyje užgniaužti baimės jausmą pir mąsyk atsistojus prieš klasę, įgyti pasitikėjimą savimi, nebi joti nuklyst nuo konspektų, ^provokuojančių“ mokinių klausimų, sugebėti matyti ne t'k. ką atsakinėjantysis rodo že mėlapyje, bet ir ką daro sėd'ntys paskutiniuose suoluose. Iš pradžių nelabai sekėsi mo kytojauti. Buvo ir nesėkmių, nesklandumų ir nusivyl’mo. Be veik kiekvienam pradedančia jam pedagogui iškylančias pro blemas. mokytojų skatinami bei patariami, prakt’kantai gana greit įveikė O tada galima bu vo įgyvendinti ir svarbiausią pamokos uždavinį — išvystyti aktyvų mokinių darbą, ir tuo pačiu pasiekti tvirtų nagrinėja mos temos žinių. Pagrindinis mokytojų ir studentų-praktikantų darbo t’kslas — sudomin’mas dėstoma medž’aga ir gilios mokinių žinios — to ir buvo siekiama. Prakfkos metu neeilinius pe dagoginius sugebėjimus parodė diplomantai Dana Augulienė. Daiva Grybaitė, Janina Bucevičiūtė. Eugenijus Manelis, Alb’nas Stankevičius. Galima pasi džiaugti, kad E. Maneliui pa siūlyta pasil kti mokyk!oje. Ne tik apgalvotomis istorijos pamokomis pasižymėjo prakti kantai. Istorines ž'njas jie s’ekė gilinti ir užklasinėje veik loje. Vyresnių klasių moki niams buvo organizuotas „istorin’s“ LIK’ as (E. Manelis A. Stankevičius). Aiškūs, konkre tūs . greiti mok’nių atsakymai j Lietuvos istorijos klausimus parodė mok’nių orientaciją, ap siskaitymą, praturtino ..sirga lių“ žinias. Mokyklos vadovybė ir moki niai dar ilgai minės nuotaikin gą etnografinę vakaronę su rengtą Daivos Grybaitės ir Danos Augulienės. Daivos muzika ir organizuoti lietuviški šokiai suvirpino ir ..mete I stų“ širdis. Daugel’s galbūt pirmą kartą Kabandė o paskui ir noriai šoo liaudiškus šokius. .,Kaip mums reikėtų tokios sumanios ir energingos mokytojos“ — po š’o vakaro pasakė mokyklos direktorė J. Lukošienė. Glaudus studentų bendradar biavimas su pedagogais bei nuoširdus bendravimas su mo kiniais padėjo įvykdyti pedago ginei praktikai keliamus užda vinius ir pasiekti gražių rezul tatų. Už visapusišką pagalbą or ganizuojant bei vedant pedago ginę praktiką esame dėkingi bazinės mokyklos d’rektorei J. Lukošienei, pavaduotojai J. Sa kalauskienei, mokytojams R. Mikučionienei ir L. Paukštei. Aldona VASILIAUSKIENE LTSR istorijos katedros mokslinė bendradarbė. pedagoginės praktikos vadovė
Klubas tik kuriasi Naujų lietuviškų meninių ir dokumentinių filmų premjeros, susitikimai su filmų kūrėjais, dis kusijos galimybė sąjunginio ir tarptautinio kino klubų tinklo pagalba pamatyti naujus retus filmus dalyvauti vertinant juos — visa tai artimoje ir tolimes nėje ateityje siūlo besikuriantis
ių taryboje studentų, nenori anketavimo, nenorį atsisakyti eg zistuojančių studento asmeny bės slopinimo ir suvaržymo me chanizmų. Čia labai svarbu suprasti, kad demokratija arba yra, arba jos nėra. Demokratija išrinktie siems — tai ir yra autokratija. Ir kuo siauresnis privilegijuota sis ratas, tuo ji griežtesnė.
Tavo asmens laisvė garan tuota tik tų, kas nuo tavęs pri klauso, teisių pripažinimu ir lai kymusi. Jeigu dėstytojas šaukia ant studento, įžeidinėja jį, jis pripažįsta katedras vedėjo ar kito viršininko teisę elgtis su juo analogiškai. Neteisingumas gimdo neteisingumą, o grubu mas — grubumą. Kitaip nebū na. Rektoriaus teisės gali būti tuo platesnės, kuo daugiau dės
Dėkojame už jau gautus atsa kymus ir tikimės jų dar sulauk ti, tad kartojame „T. S." anketą. Galite mums ir paskambinti. Mūsų adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis stu dentas". Telefonas 61-11-79.
1. Ar dažnai skaitote „T. S."? a) kiekvieną numerį b) atsitiktinai c- neskaitote 2. Nuo kurio puslapio prade date skaityti? Kurių puslapių ne skaitote? 3. Kaip skaitote publikacijas: a) nuodugniai b- tik peržiūrite c) tai priklauso nuo temos d) 4. Ką pirmiausiai skaitote laik raštyje? 5. Ko visai neskaitote? Kodėl? 6. Kokiomis temomis laikraštis rašo per mažai arba visai nera šo? 7. Kokioms temoms skiria per daug dėmesio? 8. Ar jus patenkina publika cijų kokybė? Kas jose nepaten kina: a) per mažai jsigilinta j pro blemas b) nėra aiškios autoriaus po zicijos c) nepatinka stilius, tonas d)
Ko dar trūksta publikacijoms? 9. Kokias publikacijas ir ko kius autorius įsiminėte? Kurių rašymo maniera, stilius Jums priimtiniausias? 10. Ar Jums turi reikšmės ra šinio apimtis? Kokios apimties publikacijų norėtumėte daugiau matyti? 11. Kaip manote, ar gali pub likacija laikraštyje ką nors pa keisti?
Be muzikos, kaip be kalnų... Baigę B. Dvariono muzikos mokyklą jie Išsiskirstė po skir tingus Universiteto fakultetus, tačiau Ilgai „tyloje" neišbuvo. Vėl susitikti su muzika jiems padėjo B. Dvariono muzikos mokyklos dėstytojas Paulius Koncė. Jam neužteko vien dirb ti muzikos srityje, jis norėjo jo je gyventi, gyvendamas ja ke liauti, keliaudamas grožėtis ir džiaugtis jo skambesių relje fais. . . Tad suskambo šio, tuomet 1979-als dar jauno, kolektyvo atliekami šedevrai, naujai ir naujai sujaudindami klausytoją. Ansamblio koncertuose d. ugiausia skamba baroko, puošni mu-
zika — S. Hendelio, H. Perselio, A. Vlvaldžlo kūriniai. Kon certų programas jie patys su darinėja, pasirenka tai, kas ar timiausia tai, kas gena mintį, neleidžia jai sustoti. Nuo pirmojo pasirodymo Uni versiteto kamerinės muzikos an samblį jau skiria apie du šim tai koncertų ir devynerl metai nelengvo darbo. Su ansambliu, kad ir mėgėjišku, dabar neatsi sako kartu koncertuoti muzikai profesionalai. Gal vilioja juos skambios koncertų programos, gal pats draugiškas ir darnus kolektyvas. Tad geru žodžiu mi ni Universiteto muzikantai S. Trimakaitę, J. Leitaltę, D. Sadauską.
t I i |
tytojų ir studentų priima spren dimus ir kontroliuoja jų vyk dymą. Priešingu atveju, atsiran da pagrindas Valstybinės in spekcijos, Liaudies kontrolės ko miteto, Partijos kontrolės ko miteto ir galų gale prokuroro veiklai. Todėl studentai taryboje — ne mada, ne kampanija. Tai de mokratijos aukštojoje mokyk loje garantija. Tai mūsų sėk mės garantija persitvarkyme.
12. Ar Jums turi reikšmės pu blikacijų pavadinimas? Įvertin kite „T. S." publikacijų pavadi nimus 5 balų sistema. Gal pateiktumėt patikusj pavadinimą. 14. Ar sužinote informacijos perskaitę laikraštį? 15. Kaip vertinate naujienų šviežumą: a) šviežios b) pasenusios 16. Kokiomis temomis norėtu mėte išvysti kritinių publikaci jų? 17. Kaip vertinate nuotraukų kokybę (5 balų sistema)? 18. Ar patenkina nuotraukų formatas? Kokio formato jos tu rėtų būti? 19. Ar Jums patinka laikraš čio pavadinimas? Kokį pasiūlytu mėt? 20. Įvertinkite (5 balų siste ma) teminius puslapius: a) „Akiratį" b) „Prologą" c) „SMD žinias" Kas juose nepatenkina Jūsų? 21. Kokius skyrelius, rubrikas, teminius puslapius siūlytume! įvesti? 22. Ar Jus patenkina laikraš čio išvaizda, apipavidalinimas? Ką reikėtų keisti? 23. Ar visada gaunate „T. S."? 24. Jūsų fakultetas, specialy bė, kursas (pageidautina).
-Naują kūrinį muzikantai iš moksią per dvi, kartais per ke turias savaites, tačiau, pasak vadovo, tik po trejų, ketvertų metų kūrinys suskamba, paten kindamas žiūrovus ir muzikan tus. Ansamblis Įvairus ne tik in strumentais; čia yra ir fleita, ir gitara, ir klavesinas, — ansam blis įvairus savo nariais. Tuoj paaiškinsiu. Antai Eugenijus Gefenas (smuikas) ir Dmitrijus Kirilovas (gitara) medikai, o Bi rutė Grikinytė (fleita) ir Birutė Jarmalaitė (altas) ekonomistės. Galima būtų vardinti ir toliau, tačiau, manau, užteks paminė ti, kad tai labai skirtingų spe cialybių žmonės. Universiteto kamerinės muzi kos ansamblis myli Vilnių ir no ri matyti dar gražesnį Jo senu lį veidą. Jau nuo spalio kiekvieną mėnesį koncertai rengiami Mokslo muziejuje. Jų metu surinkti pinigai skiria mi Žemutinės pilies atstatymui. Kiekvienas paskutinis mėnesio sekmadienis — susitikimo su klausytojais diena. Draugiškas kolektyvas laukia jūsų. Jūs ne tik pasiklausysite muzikos, bet ir prisidėsite prie Žemutinės pilies atstatymo. Tiktu: jums pasiseks gauti bilietą Mokslo muziejaus kaso|e. Gintaras KUDABA
D. SlRVYTES nuetr.
Universiteto kino mėgėjų klu bas, siekiantis sujungti tiek stu dentus, besidominčius kino menu, jo vystymusi, senesnėmis ir naujomis kino srovėmis, as menybėmis kine, tiek tuos, ku rie patys nori „prikišti pirštus" sukant filmus.
Klubas tik kuriasi, tad čia daug vietos naujoms idėjoms ir didelėms perspektyvoms.
Visus studentus, besidomin čius kinu, kviečiame į klubo steigiamąją konferenciją, kuri įvyks vasario 17 d. (trečiadienį), 18 vai. Saulėtekio ai., JK 1 au ditorijoje. Po neilgų, bet, ma nome, įdomių kalbų režisierius A. Puipa pristatys savo naują filmą „Amžinoji šviesa", kuris greitai iškeliaus į sąjunginį ki no festivalį Aima-Atoje.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841188, išduotą EKFF stu dentei Daivai IVAŠKEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 870156, išduotą IF studentei Almai NORKONAITEI, laikyti ne galiojančiu Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710143, išduotą IF studen tei Birutei KAZĖNAITEI, laikyti negaliojančiu
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 292 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHH cTyAeHT* — opraH nap-rKOMa, percropaTa, KOMH-reTa KOMCOMOAa, npotpKOMa opabhob TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMeim n ĄpyjnCu ■apoAOB BnAbHioccKoro yHHBepcuTera hm. B. Kancyxaca. Bhabhioc. PeAaicrop A. Anunrrac. Ha ahtobckom st3UKe.
„Tarybinio studento“
svečiai Žiemos atostogų metu „T. S." aplankė Tartu universiteto sa vaitraščio „TRU" redakcijos bei press-klubo atstovai, kartu su redaktore Varje Sootak. Sve čiams parodėme Universitetą, Vilniaus senamiestį, buvome nuvežę į Kauną bei Trakus. Pa sišnekėjome apie darbą ir išgir dome nemažai įdomių dalykų. Tikimės padaryti atsakomąjį vi zitą. XXX Susilaukėme ir dar vieno sve čio, tiksliau viešnios — Kuibyševo universiteto savaitraščio redaktorės Ninos Okorkovos. Susitarėme keistis laikraščiais.
Sportas
IR SPORTINĖ „SESIJA“PENKETAIS J. MACKEVlClUTĖ — ABSO LIUTI LTSR TENISO ČEMPIO NE
Studentų žiemos atostogų me tu Šiauliuose vyko LTSR žie mos teniso pirmenybės. Jose sėkmė lydėjo pramonės ekono mikos fakulteto antro kurso stu dentę sporto meistrę Jūratę Mackevičiūtę. Ji tapo absoliu čia čempione. Vieneto varžybų pusfinalyje ji nugalėjo kaunie tę 2. Rekašiūtę (7:5, 6:3), o fi nale — savo jaunesniąją seserį Raminta (6:1, 6:3). Beje, abi se serys atkaklioje trijų setų koveje nugalėjo sporto meistrę N. Krūminytę ir 2. Rekašiūtę. Jūratė kartu su daugkartiniu respublikos čempionu G. Remeikiu finale lengvai nugalėjo LTSR jaunimo čempionus R. Mackevičiūtę ir G. Mažoną. Pa žymėtina, kad Jūratė išlaikė penketais abi sesijas — sporti nę ir studentišką. J. LIAUKONLS
KVIEČIAME TRENIRUOTIS Norintys žaisti futbolą renka si kiekvieną pirmadienį 22.00 vai. Respublikiniame lengvosios atletikos manieže (Žemaitės 6) arba skambina telefonu 76-89-67 treneriui A. Žilinskui.
PAŠALINTI NEPAŽANGOS STUDENTAI MaF. Iš I k. — I. Lukšaitė, O. Močalova, J. Rimaš, I. Tichomirova, D. Keblikaitė. FF. Iš I k. — E. Nausėda, 2. Bliznikas, V. Varaciejūtė, A. švačko. ChF. Iš I k. — R. Levickaitė, iš II k. — A. Butrimaitė. GF. Iš I k. _ T. šugalskis, iš III k. — S. Pet kevičius. IF. Iš II k. — E. Sa muolytė, E. Pavilonytė, A. Galinskas, A. Mačėnas. FilF. Iš IV k. — L. Masiūnaitė, iš V k. — A. Leonavičiūtė. PF. Iš I k. — M. Snežko. EKFF. Iš I k. — D. Pukys, R. Bošej, S. Losickaja, G. Velickaitė; iš II k. — E. Ažukaitė, J. Jankauskaitė, iš III k.— A. Aprub, I. Karsliūnaitė.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841697, išduotą EKFF studen tei Alai GR1GOROVIČ, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850764, išduotą MF studen tei Intai MAKSEVICIOTEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851200, išduotą FilF studen tei Larisai STOROŽENKO, laikyti negaliojančiu.
Redaktorius A. LIPSTAS