cans/Binis scuoencas Vist; šalių proletarai, vienykitės!
h
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų
1970 m. vasario mėn 27 d.
Nr. 6 (704)
I____________________________
Kaina 2 kp.
KOLŪKIO ATASKAITINIAME SUSIRINKIME Garsėja respublikoje Kapsuko raj. S. Nėries kol ūkis — ir aukštais derliais, ir šviesiom trobom. Kol ūkyje apsilankęs LTSR že mės ūkio ministras R. Son gaila buvo maloniai nuste bintas: čia cukrinių runke lių derlius buvo vienas ge riausių šalyje. Gera džiaugtis žemdirbių laimėjimais, kai žinai, kad jie seni pažįstami ir pui kūs draugai. O tą draugys tę, tur būt, geriausiai su tvirtino Universiteto stu dentų darbo ir poilsio sto vyklos. Praėjusį trečiadienį Kap suko raj. S. Nėries kol ūkyje įvyko ataskaitinis Kas iš studentų nežino šios šventės! Jau kelinti metai me diumo ugnys vilioja ne vien tik šventės kaltininkus — tre čiakursius. Pažiūrėti draugų pagerbimo ateina kitų kursų studentai, dėstytojai, o j filo logų bei istorikų mediumą už suko ir miesto gyventojai. Apie tai, kaip savo studijų puškelį paminėjo Istorijos ir Filologijos trečiakursiai, rašo me antrame puslapyje. O rytoj į savo mediumą jau renkasi Ekonomikos fakulteto studentai...
Vakar Vilniuje, Profsą jungų rūmuose, prasidėjo Lietuvos Lenino Komunis tinės Jaunimo Sąjungos XVI suvažiavimas. Į j j de legatais išrinkti ir Univer siteto organizacijos atsto vai: komjaunimo komiteto sekretorius J. Karosas, sek retoriaus pavaduotojas R. Valentukevlčlus, fakultetų komjaunimo sekretoriai E. Paražinskas, J. Bagdonas, Ant. Ablingis, V. Matukaitė, S. Renčys, I. Kiudulas, S. Biržys, K. Černiauskas, EF III k. gruporgė E. Lomovceva. Mūsų inf.
Paminėjo Tarybinės Armijos gimtadienį
Kaip didelę visaliaudinę šventę sutiko Universiteto studentai 52-ąsias Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Lai vyno metines. Praėjusį sekma dienį Aktų salėje įvyko iškil mingas vakaras, skirtas mūsų šlovingosioms Ginkluotosioms pajėgoms. į susitikimą su stu dentais atėjo Didžiojo Tėvy nės karo veteranai, Karinės katedros dėstytojai. Pranešimą skaitė Tarybų Sąjungos Did vyris karininkas V. Vilenskis. Taip pat buvo paskelbtas šven tinis Rektoriaus įsakymas. Iškilmingame vakare daly vavo Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorek i torius doc. B. Sudavičius ir kt. V. DARGUŽIS T. FRIDMANAS
KAIP KALBA DĖSTYTOJAI
STUDENTŲ KULTŪROS DIENOS ŠIRVINTOSE Šeštadienį Universiteto au tobusai vėl pasuks studentiš kų kultūros dienų keliais. Šį kart — Širvintų rajonas. Mūsų atstovai vasario 28 — kovo 1 d. aplankys Gelvonių, Bagaslaviškio, Ciobiškės, Širvintų vidurines mokyklas, Šešuolėlių, Judiškės, Musnin kų, Bartkuškio moksleivius,
susirinkimas. Jame dalyva vo ir partijos Universiteto komiteto sekretorius P. Bernatavičius, komjauni mo komiteto sekretoriaus pavaduotojas R. Valentukevičius ir A. Kupčinskas, praėjusios vasaros darbo ir poilsio stovyklos šiame kolūkyje viršininkas. LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministe rijos Garbės raštą kolūkio valdybai (pirmininkas J. Ramančiuckas) už nuošir dų bendradarbiavimą su Universitetu ministerijos kolegijos vardu įteikė drg. P. Bernatavičius.
Lietuvos komį minimo XVI suvažiavime
kolūkiečius, tarybinių ūkių darbininkus. Susitikimuose dalyvaus par tijos Universiteto komiteto narys doc. J. Balkevičius, komjaunimo komiteto sekre torius J. Karosas, sekretoriaus pavaduotojas R. Valentukevičius, doc. V. Kviklys, doc. A. Raudeliūnas, vyr. dėst. L. But
kevičius, MF komjaunimo sek retorius E. Paražinskas, kon certuos VVU dūdų orkestras ir estradinis ansamblis „Kank lės". Kovo 2 d. Medžiukų ta rybinio ūkio darbininkai ir aštuonmetės mokyklos moks leiviai žiūrės dainų ir šokių nusipelniusio ansamblio kame rinės grupės koncertą.
Antradienį įvykusiame Uni versiteto Tarybos posėdyje buvo kalbėta apie dėstytojų kalbos kultūrą. Komisija, su daryta iš Lietuvių kalbos ka tedros dėstytojų, prieš posė dį lankėsi visuose fakultetuo se, klausėsi dėstytojų skaito mų paskaitų, susipažino su fakultetų leidžiamais raštais. Komisijos pirmininkas doc. J. Pikčilingis nurodė dažniausiai pasitaikančias klaidas ir sun kumus. Pranešėjas pabrėžė, kad kiekvienas dėstytojas tu ri rūpintis ne tik savo kvalifi kacijos kėlimu, bet ir kalbos kultūra. Gimtosios kalbos dar kymas daro labai didelę žalą studentams ir rodo vienpusį dėstytojų išprusimą. Pasisakiusieji pritarė doc. J. Pikčilingiui. Taip, kelti kal bos kultūrą būtina. Čia nega lima apseiti be kalbininkų pa galbos. Z. SASNAUSKAITE
I k. gruporgė, medikų at stovai. Buvo pareikšta tei singų kritinių minčių. Pvz., rusų k. ir lit. spec. studen specialiose anketose, ku tams, baigusiems mokyk rias pildys grupių komjau las lietuvių ir rusų kalbo nimo aktyvas. Numatomi mis, keliami vienodi reika šie anketos punktai: pa lavimai. Fizikos ir matema žangumas, visuomeninė tikos dėstymas Medicinos, veikla, drausmė ir pan. Ekonomikos fakultetuose Kiekvienas punktas verti nesiejamas su specialybe. namas arba teigiamai, arba Reikia manyti, kad katedneigiamai. Kursų aktyvas' ros nepamirš to. turėtų sekti savo bendra Gyvename ne ant debe kursių darbą, duoti pasta sio; yra štai tokių trūku bas, koreguoti, kad visi mų, o jie neišnyks savai komjaunuoliai būtų įver me. Seminare aptartos tinti gerai. priemonės, gal būt, sušvel Pasitarime kalbėjo ru- nins ir panaikins blogybes. sistų I k. gruporgas, pra A. BARANAUSKAS monės planavimo spec.
GRUPORGŲ PASITARIMAS Vasario 20 dieną įvyko pirmų ir antrų kursų gruporgų pasitarimas, kuria me dalyvavo prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius, Universiteto komjaunimo organizacijos sekretorius J. Karosas. Savo pastabose prorek torius priekaištavo, kad šiais mokslo metais pirmų ir antrų kursų pažangumas žemesnis negu pernai. Stu dentai, turėję skolų pir maisiais metais, perkeliami į antrąjį kursą, bet ir ant rieji metai paprastai neap-
sieina be naujų nesėkmių. Skolininkai blogiau lanko paskaitas, tai ir vėl neigia mai atsiliepia naujos sesi jos rezultatams. Pradeda ma galvoti apie tokią prie monę, kaip griežtesnė stu dentų atranka pirmuosiuo se kursuose. Nemažiau susijusi su pa žangumu ir akademine drausme lenininė įskaita. Apie ją kalbėjo WU kom jaunimo komiteto sekreto rius J. Karosas. Ji nėra pa prasčiausiai egzaminas; ši įskaita bus registruojama
Pirmūnai LEONIDAS KARPOVAS Jis Filologijos fakulteto ket virto kurso rusistas. Penketais mokosi nuo pat pirmųjų stu dijų metų. Kaip tai jam pa vyksta? O pasirodo jis tiesiog įsimylėjęs savo specialybę. Leonidas dar ir aktyvus SMD narys. Nuo pernykščių metų jis mokslinio ratelio „Bilingv" pirmininkas. Sis būrelis neap siriboja vien mokslinių darbų
rašymu, jų nagrinėjimu, bet dar leidžia ir rankraštinį žur nalą, turi savo sienlaikraštį. Gerai mokytis ir dirbti ak tyvų visuomeninį darbą nėra lengva, bet tuos, kas tai pajė gia, mes su pagarba vadina me pirmūnais. F. TAUTVIDAS Alf. BUCKAUS nuotr.
J P«L
TARYBINIS STUDENTAS
Trečiadienį
DEK, MEDIUMO UGNIE! Diena gaudžia kaip var pas. .. Nuo pat ankstyvo ryto Sarbievijaus kieme būriuojasi trečiakursiai, plazda specialybių vėlia vos, mirguliuoja įvairia spalviai plakatai. Ten, kur vasarą trykšta fontanas, dabar kėpso didžiulė šak nų krūva, atseit, bus lau žas. Kiemo pakraščius „okupavo" prekybininkai,.. Trimitas skelbia mediu mo pradžią. Į kiemą įžy giuoja trečiakursiai. Teisė uždegti šventės laužą su teikiama geriausiems jų atstovams — filologui Sta siui Kavaliauskui ir istori kui Zenonui Burniui. Į liepsną krinta „nuodė mės". Tvirtai skamba pa žadas — daugiau niekada jų nebebus. Juoko banga, atrodo, praplečia kiemelį, kai prabyla Storasis su Plo nuoju, kai trečiakursius sveikina faktiečiai. Į istorikų ir filologų me-
JUOZO MAŽEIKIO FOTOREPORTAŽAS
diumą atvyko svečių net iš Kauno Žemės ūkio aka demijos. Fizikos fakulteto delegacija atėjo su šaunia kaimo kapela priešakyje. Svečiai linkėjo šeiminin kams ir toliau tęsti gražias tradicijas. .. .Iškilmingai gaudžia katedros varpai. Jaudinan ti „Gaudeamus igitur.. melodija kyla kartu su tre čiakursiais Gedimino kal no takais aukštyn, bokšto linkui. Plaikstosi deglų ug-
nys. Kaip jos panašios į karštą trečiakursių troški mą gerai mokytis, būti pa vyzdingais respublikos pi liečiais! J Nuo Gedimino pilies bokšto kuorų šventės daly vius pasveikino Universi teto rektorius Socialistinio Darbo Didvyris prof. dr. J. Kubilius, palinkėjo sėk mingai įveikti likusį studi jų kelią. Negesk, mediumo ugnie! Nušviesk mums tą kelią!
NUOTRAUKOSE: (dešinėje viršuje) trečiakursiai anglistai klausosi savo kolegų „Išpažinties". Netrukus ir jų eilė... Šiemet pirmą kartą buvo bandoma šaudyti iš lanko. Norin čių išmėginti akies taiklumą netrūko. Fotoobjektyvasjižfiksavo Užsienio literatūros katedros vyr. dėstytoją G. Bartkų (dešinėje). Mediumo dalyvius sveikina FF komjaunimo sek retorius S. Biržys (apačioje). . )
Į Universitetą atvyko Ry gos Medicinos instituto parti nės ir komjaunimo organiza cijų atstovai. Jie pasidalins, jubiliejinių renginių ruošimo ir visuomeninių organizacijų darbo patirtimi. Trečiadienį svečiai susitiko su Universite to prorektoriumi doc. J. Grigoniu, partijos komiteto sek retoriumi P. Bernatavičiumi,, komjaunimo komiteto sekre toriumi J. Karosu, sekreto riaus pavaduotoju R. Valentukevičiumi, MF komjaunimosekretoriumi E. Paražinsku ir Interklubo prezidentu J. Ciumačenka ir su jais kalbėjosi..
Mus pasiekė džiugi žinia? už didelius laimėjimus, tiriant puslaidininkių fotopralaidumą. Universitetas apdovanotas TSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos antrojo laipsnio dip lomu. Parodos aukso meda liais apdovanoti Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas prof. dr. J. Viščakas ir rentgeno laboratorijos vyr. laborantas; A. Ališauskas, sidabro meda liais — Puslaidininkių proble minės laboratorijos vedėjas S. Sakalauskas, e. doc. p. A. Matulionis, vyr. dėst. A. Smil ga, vyr. inž. K. Mudėnas, bronzos medaliais — e. doc.. p. J. Vaitkus, vyr. dėst. AŽindulis, vyr. dėst. A. Saka las, vyr. inž. T. Budinąs, vyr. inž. A. Dobrovolskis, inž. AMeškauskas ir inž. R. Labokas. Trečiadienj LLKJS XVI su važiavimo išvakarėse, Profsą jungų rūmuose atidaryta me ninės fotografijos paroda, pa sakojanti apie Lietuvos kom jaunimą. Šioje parodoje eks ponuojama ir mūsų studentų teisininkų K. Traškos bei I. Dagio darbai.
TRUMPAI Praėjusį penktadienį Kolo nų salėje įvyko atviras Eko nomikos fak. partinės organi zacijos susirinkimas. Komu nistai nagrinėjo žiemos sesi jos rezultatus. Pranešimą skai tė akademinės komisijos pir mininkas doc. A. Merčaitis. Diskusijose kalbėjo fakulteto dekanas doc. L. Jasinskas, Darbo ekonomikos katedros vedėjas doc. J. Vyšniauskas ir kt.
Kęstučio Černiausko rūpesčiai VVU komjaunimo komite te kalbėjausi su Miša. Taip pat pagarsėjęs' veikėjas,* gra žiausia šio žodžio prasme. M. Belkindas, EF IV k. studentas, pasakoja: — Prisimeni Suopių Vytuką? Tai, va, jis „iškasė" Černiaus ką. Kęstutis, atrodo, net ne priklausė komitetui. Antrakur sis tapo sekretoriumi. Aš — jo pavaduotojas. Pradžioj jis nedrįsdavo susirinkimų pra dėti. Sako: „Tu tvarkyk.. ." — O dabar, prabėgus dve jiems metams? — Kęstutis labai pasikeitė, — Miša atsistoja ir vaikšto po kambarį. Nenustygsta: jam irgi reikalai. — Metai neleng vi buvo: visko pasitaikė. Vie ni kitus mokėm, vieni iš kitų išmokdavom. Kęstutis, kaip vadovas, augo mėnesiais. — Įgimtas talentas? Miša susimąsto. — Taip. Ir plius — darbas su savimi, ar kaip čia pasa kius. — Taip, taip, suprantu. Aš pažinojau tokį žmogų. Jis irgi sakydavo: „Man sunku ne ta da, kai našta ant pečių, bet tada, kai jos nėra". — Taigi. Nepaprastai daug
jis dirba. Net už kitus — kar tais per minkštas. Mato: žmo gui sunku, negali, pats apsi ima už jį. Pirmadienį su VVU kom jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotoju Romu Valentukevičiumi išvartėm vi sus posėdžių protokolus: sa kom, gal rasim nors mažytį jo pasisakymą. Nėra. — Ne, čia jo nebus. Sunku iš jo ištraukti žodį. Černiaus ką rasti gali tarp žmonių. Studentų fakultete daug. Darbo irgi tiek pat. — Darbas, kurį dirbam ko mitete, suprantamas, labai aiškus. Bet juk visa mūsų or ganizacijos veikla reiškiasi per grupes. Nežinai, ką veikia grupės, negali daryti apibend rinimų, analizuoti, — greita kalbe bėrė Kęstutis Černiaus kas, kai pagaliau susitikome. — Turime specialybių sekre torius. Organizuoti per šią tarpinę grandį lengviau, bet žmonės dar labiau nutolsta. Taip, blogai. Reikia būti tarp žmonių, o ne šalia ar aukščiau: Suprantamas Kęstu čio rūpestis. — Kada sunkiausia? — Sunkiausia pradėti. Kai
mane išrinko sekretoriumi, iki tol nebuvau dirbęs komjau nuoliško darbo. Tikras moky tojas man buvo A. Skrupskelis, tuometis VVU Komjauni mo komiteto sekretorius. Be to, ta pati specialybė... Vievio vidurinėje mokyklo je Kęstutis buvo mokyklinės kino studijos direktorius. Kar tu su draugais kūrė „vester nus", kino kronikas. 1967 m. įstojo į Ekonomikos fakulteto pramonės planavimo specialy bę. 1968 m. jis —■ didžiausio fakulteto komjaunimo komite to sekretorius. Pernai vasarą buvo darbo ir poilsio stovyk los Druskininkuose viršininku. — Tada aš vienintelį kartą, kiek dirbu, buvau pasimetęs. Įpiršo tokį biaurų pavaduoto ją — barėmės su juo visą va sarą, pamiršom ir darbą. Prie do dar stovykloje visi buvo vyresni už mane. Ačiū dievui, kad jie to nežinojo... Darbai veja darbus. Svar biausias rūpestis — lenininė įskaita. Fakultete savo jėgo mis organizuotas aktyvo me todinis mokymas. Ateina vy resni, su patyrimu draugai, patys komjaunimo nariai aiš kina, ką moka. Visuomeni
niam darbui stengiamasi su teikti gilią lenininę prasmę. Kęstutis kartu su geriausiais komiteto nariais trečiakurse A. Kiževičiūte, antrakursiais V. Beniušiu, D. Andrulaityte, kartu su visais komjaunuoliais kasdien vykdo didį V. Lenino priesaką — mokosi komuniz mo. — Jūsų fakultetas jau irgi pradeda garsėti studentiškomis šventėmis. — Ypač puiki būna tradici nė ekonomistų pavasario šven tė. Šiemet ją skirsime Perga lės dienai. Švenčių mes neorganizuojam „iš viršaus". Ruo šia patys kursai ir grupės. Tų švenčių ruošimas mums iške lia naujus gabius aktyvistus. Visai neseniai EF pramo nės planavimo specialybės trečiakursį, K. Markso stipen dininką Kęstutį Černiauską. Vilniaus m. Lenino rajono komjaunimo konferencijoje išrinko j aukščiausią Lietuvos komjaunimo organą — į LLKJS XVI suvažiavimą. Ką dar pasakyti apie hero jų? Priminti, kiek metų? Ne metai pelno žmogaus vertę... Komjaunimo komitete mačiau vieną dokumentą. Vietoj epi logo pacituosiu paskutinį jo sakinį: „VVU komjaunimo komitetas rekomenduoja Kęs tutį Černiauską kandidatu į TSKP narius". L A. KUSTA
LLKJS XVI suvažiavimo delegatai
Alf. BUCKAUS nuotr.
3 psl.
tarybinis studentas
jaunimo auklėjimo,
J visuomeninių organi
zacijų darbo klausi mai dažnai svarstomi susi rinkimuose, posėdžiuose, aktyvistų susibūrimuose. Gerą diskusiją „Tiesoje" apie studentų auklėjimo problemas pradėjo Univer siteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas doc. R. Mironas. Kad šis klausimas aktualus ir gy venimiškas, rodo aktyvus aukštųjų mokyklų dėstyto jų dalyvavimas šioje dis kusijoje. „Tarybiniame studente" (1970 m. sausio 16 d. Nr. 3) Gamtos fakulteto partinio biuro sekretoriaus pava duotojas R. Žiliukas rašė apie akademines grupes ir jų vadovų — dėstytojų vaidmenį studentų auklėji me („Kuratorių vaidmuo studentų auklėjime"). Savo mintis apie studen tų auklėjimą ir visuomeni nių organizacijų vaidmenį norėčiau pradėti nuo šio straipsnio. „Kuratorius kartu su akademinės gru pės branduoliu — gruporgu, proforgu ir seniūnu sudaro idėjinį-politinį stu dentų auklėjimo planą se mestrui. Akademinių gru pių planai yra apsvarstomi ir patvirtinami katedrų posėdžiuose" — rašo R. ’Ziliukas. Teisės fakultete akademinėje grupėje pa grindinį auklėjamąjį darbą atlieka pirminė komjauni mo organizacija, kurios priešakyje — biuras. Jam padeda kuratorius, kated ra. Kursų komjaunimo or ganizacijų darbą, jo koky bę, komjaunuolių aktyvu mą kontroliuoja fakulteto komjaunimo biuras, kuris tam yra pajėgus. O ten, kur nepajėgia, visada at-
Apsileidimą vadiname STUDENTŲ AUKLĖJIMAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
„problema“
eis į pagalbą partinė orga nizacija, dekanatas. Studentas ir komjaunuo lis. Šios sąvokos aukštojo je mokykloje susilieja, nes mes šiuo metu studento nekomjaunuolio beveik neturime. Jei iš 6500 Uni versiteto studentų 6300 — VLKJS nariai (skaičiai su apvalinti), tai auklėjimo klausimų skaidyti nevertė tų. Fakultete darbo planus priima visa kurso (akade minės grupės) komjauni mo organizacija savo susi rinkime. (Teisės fakultete smulkiausias vienetas auk lėjamajame darbe — kur sas, o mokymo procese, praktiniams užsiėmimams, seminarams — akademinė grupė). Kursas numato to kius planus, kuriuos gali realiai įvykdyti. Trečiame kurse susirinkimas svarstė priemonių planą V. Lenino gimimo 100-osioms meti nėms. Kursas (tada jame buvo 2 ne VLKJS nariai) įsipareigojo žiemos sesiją išlaikyti taip, kad egzami nų vidurkis būtų ne ma žiau 4, ir įvykdė. To, su prantama, negalėjo pla nuoti ar įsipareigoti gruporgas, proforgas, seniū nas su kuratoriumi. Jei ir įsipareigotų, tai kalbėti apie auklėjamąją reikšmę nebevertėtų. T. Sarkus teisingai pa stebi, kad dėstytojo pavyz dys reikšmingas, tačiau naivu reikalauti, kad jis vadovautų visuomeninei
veiklai akademinėje gru pėje. („Tiesa" Nr. 28, 1970.II.4). Tegul patys stu dentai daugiau dirba. Tam ir yra visuomeninės orga nizacijos. Dekanatas gali žymiai daugiau laiko skirti kitiems svarbiems mokymo proceso gerinimo, klausi mams. O komjaunimo organi zacijos uždaviniai atitinka akademinės grupės auklė jimo uždavinius. Žinoma, mums nepriimtina MMF kai kurių komjaunimo grupių veiklos praktika, kada politinės organizaci jos veikla krypsta į pra moginių renginių, kaip ce pelinų vakaronės ir pan., ruošimą. Mūsų fakultete, jei anks čiau kursu domėjosi, pa prastai, tik vienas dėstyto jas (kuratorius), tai dabar kursui, sprendžiant vienus ar kitus sudėtingesnius klausimus, padeda kated ros paskirti dėstytojai, ne išskiriant nė paties vedė jo. Suprantama, vienokia pagalba reikalinga pirma kursiui, kitokia trečiakursiui ar ketvirtakursiui. Auklėjamasis darbas dar subtilesnis, nes į fakultetą ateina įvairaus amžiaus ir su skirtinga gyvenimo praktika žmonės. Surasti bendra kalbą su tais, ku rie atėjo iš vidurinės mo kyklos suolo, ii su vaka rykščiu darbininku — mū sų svarbiausias uždavinys. Mes siekiame, kad kiek vienas studentas būtų vi-
sunkumus pakeisdavo kitais, kito pergalių kaina, rikiavosi taurės ir diplomai. VETERANAI Kiekvienas, kuris yra pri klausęs šiam klubui, su malo numu prisimena ten praleistus Mūsų sporto klubui „Moks metus. Daugelis jų tebedirba las" — 25-ėri. Metai vienus Universitete, neužmiršta spor
to, nors jie jau pasiekė tų ri bą, nuo kurios žmones imama vadinti veteranais. Pagerbdami sportinio sąjū džio Universitete „vadovą" — sporto klubą, pradedame naują skyrelį „Mūsų vetera nai".
MUSŲ
kalinga? Labai dažnai abi šios organizacijos spren džia akademinius klausi mus. Tačiau kartais (Eko nomikos fakultetas 1968/ 69 m. m.) abi organizacijos laiko svarbiausiu uždavi niu tik paskaitų lankomu mo žymėjimą ir biuletenių suomenininkas, siekiame leidimą. Mano manymu, ugdyti savarankiškumo akademine drausme turi įgūdžius, organizacinius domėtis komjaunimo orga sugebėjimus. Mokykloje nizacija, nes VLKJS Įsta buvo auklėtojas. Čia stu tuose pažymėta, kad dentas palaipsniui turi iš VLKJS narys turi rodyti mokti būti savarankišku. pavyzdį darbe ir moksle. O Atsimenu, kada dirbau profsąjunginė organizacija komjaunimo rajono komi turi ginti studentų teises, tete, į gamyklą atėjo Uni rūpintis, kad kuo geriau versiteto auklėtinė. Kom būtų sudaromi paskaitų jaunuoliai pasitikėjo ja ir tvarkaraščiai ir pan. Arba išrinko komjaunimo sekre vėl. Universitete nusisto tore. O ji nesugebėjo va vėjo tvarka, kad komjau dovauti. Keista, bet kar nimo ir jaunimo leidinius tais šoferis geriau sugeba platina profsąjungos, nors suburti jaunimą, o vaka čia jau komjaunimo reika rykštis studentas nesugeba las. Ekonomikos fakultete būti jaunimo vadovu. Ma šių mokslo metų pradžioje nau, kad kiekvienas turi šios dvi organizacijos dirbti vienokį ar kitokį vi sprendė „problemą", kam suomeninį darbą. Tą darbą turi būti pavaldi fakulteto reikia derinti su merginos sporto taryba. Kol buvo ar jaunuolio polinkiais ir ginčijamasi, fakulteto sugebėjimais, o ne lengvai sportininkų mes nematė pasakyti, kad jis neturi ga me žaidimų aikštelėse. Ar bumų. Visuomeniniam dar- kartais ne per daug užsibui negimstama, o jį dirbti mojame — vilkinimą, apsi išmokstama. Žios tiesos ne leidimą vadiname „proble reikėtų lengvai užmiršti. ma"? Profsąjunga ir komjau Čia aš nepretendavau į nimas. Šios organizacijos kokį nors išsamesnį palies gana sėkmingai dirba ga tų klausimų analizavimą, mykloje, jų darbas nesi- nors, tur būt, reikėtų. Kar dubliuoja. Tačiau kitokia tais dėl paprastų dalykų padėtis aukštojoje mokyk bereikalingai gaištame lai loje, kada kiekvienas stu ką. Manau, atsiras kolegų, dentas vra ir komjaunuo kuriems nesvetimi panašūs lis, ir profsąjungos narys. klausimai, suprantama, pa Universitete komjaunimas kritikuos mano samprota turi gražias tradicijas. Ta vimus. Tik visi kartu gali čiau profsąjunginė organi me kuo geriau išnagrinėti zacija ne visada suranda vieną ar kitą klausimą. savo vietą. Kartais kartoja, ką dirba komjaunimas ar Ant. ABLINGIS atvirkščiai, arba „dirba TF komjaunimo biuro kartu". Ar visada tai rei sekretorius
je sporto šakoje, V. Artamo novas negalėjo nuslopinti aist ros ir futbolui — žaidė „Elfos" vienuolikėje. Po trejų metų Vladimiras apsivelka TSRS rinktinės nario marškinėliais, jam suteikiamas sporto meist ro vardas. 1956 m. startuoja I TSRS Tautų spartakiadoje. Lietuvos rinktinė užima septintąją vie tą. 1959 m. II TSRS Tautų spartakiadoje, žaisdamas Le ningrado šešetuke, su koman dos draugais iškovoja aukso medalius. III ir IV TSRS Tau tų spartakiadose (atitinkamai 1963 ir 1967 metais) vėl ko voja su LTSR emblema. Vladi miras galvoja dalyvauti ir V spartakiadoje, nors metai taip negailestingai bėga... Ne kartą V. Artamonovas buvojo įvairiose varžybose užsienyje: Lenkijoje, Čekoslo vakijoje, Vokietijos Demokra tinėje Respublikoje. Daug atsi minimų sieja jį su Graifsvaldo studentais. Čia suminėta tik keletas svarbesnių sportinio gyvenimo įvykių, o kiek dar startų buvo Tarybų Lietuvos tinklinio čempionate. Nepamirškime: WU komanda — daugkarti nis čempionas. Geriausio Ta
rybų Lietuvos tinklininko var das atitenka Vis Vladimirui Artamonovui. Visa, kas buvo anksčiau parašyta, beveik neparodo pa čio žmogaus. Juk visas per gales tenka kalte nukalti juo du darbu treniruotėse. Varžy bose tartum atsiskleidžia šio darbo vaisius, į kurį sudėtos geriausios sportininko charak terio savybės: valia, sportinis pyktis. Degti visą laiką, o ne akinančiai sužibėti ir kristi kaip žvaigždei. Štai įdomus pavyzdys. Kurį laiką, jau pasi šventęs tinkliniui, Vladimiras buvo dešiniarankis. Trenerio A. Karkausko patariamas, jis dvejus metus smūgiavo vien kaire ranka. Nuo tada Vladi mirui jokio skirtumo, kuria ranka smūgiuoti. Tai, be abe jo, sutrikdo priešininkų žaidė jus. Treniruojasi V. Artamono vas tikrai daug, pergalių „ka lykla" neužgęsta ir namuose — sportininkui ypač svarbu yra fizinis pasiruošimas. O kas labiausiai įsimintina iš praėjusių gausių varžybų. Aišku, pirmiausia, tur. būt, reikia paminėti Leningradą. Malonu prisiminti ir ilgus metus, praleistus WU tinkli
SULTUOI ; r. JAME AR GALIMA STUDENTUI DIRBTI? t /
Pasakoja mokymo dalies vedėja I. RAGELIENE
Taip, galima. Bet ne vi siems. Rektorius gali leisti dirbti tik tiems studentams, kurie gerai mokosi. Ir tik su ta sąlyga, kad studentas sūgeba suderinti savo darbą su paskaitų lankymu. Dažnai ne teisingai galvojama, kad dir bant galima nelankyti dalies paskaitų. Dirbantis studentas nuo paskaitų neatleidžiamas. Tik pagal darbo įstatymus jis gali dirbti nepilną darbo die ną, gaudamas atitinkamą dar bo užmokestį. Dažnai nežinoma pačios ele mentariausios tvarkos. Vieni studentai su pareiškimais, pra šydami leidimo dirbti, kreipia si į dekanatus, kiti — tiesiog Į rektoratą. O turi būti taip: studentas, norėdamas dirbti, rašo pareiškimą rektoriaus vardu, gauna dekano tarpinin kavimą ir pristato į mokymo skyrių. Rektoriui leidus dirbti, studentui išduodamas atitinka mas pažymėjimas. Dažnai vyresniųjų kursų studentai dirba pagal sayo būsimą specialybę. Tačiau rei kia prisiminti, jog gamybinė arba pedagoginė praktika to kiu atveju neužskaitoma. Taip pat darbas neturi reikšmės jaunųjų specialistų skirstymui. KAS TURI TEISĘ Į ŠAUKIMO TIKRAJAI KARO TARNYBAI ATIDĖJIMĄ?
METAI PRIE TINKLO Prieš jus aukšto ūgio, atle tiškas, visa savo išvaizda tie siog neatskiriamas nuo sporto vyriškis. Vladimiras Artamonovas. „Sirgaliams" ši pavardė „sava". Lietuvoje daug kas yra girdėjęs ją. Vladimiras — mūsų tinklinio siela. Sportinį kelią Vladimiras pradėjo Vilniaus II Geležinke lio vid. mokykloje — buvo antros laidos auklėtinis. Įsi vaizduokime jį triukšmingoje mokyklos atmosferoje: berniu kas kaip gyvas sidabras, vis kažko ieško... Čia ir susiža vėjo jaunasis V. Artamonovas sportu, kuris tebelydi jį ir šiandien. Vladimiras su pagar ba prisimena pirmąjį savo tre nerį, fizinio auklėjimo moky toją G. Mirvį. .1949—1951 metais jis žai džia Vilniaus „Dinamo" futbo lo komandoje. Buvo Vilniaus miesto jaunių futbolo čempio nu. Lygiagrečiai ėjo ir kitos sporto šakos. Sunku besuskaičiuoti pergales. Jau 1952 metais, pradėjęs studijuoti WU, įsitvirtino respublikos tinklinio rinktinė je. Tinklinio? Viso to pagrin dinis „kaltininkas" buvo tre niruočių draugas S. Kšivickis. Sparčiai progresuodamas šio
KON-
nio komandoje. Nors kelias ir nebuvo vien pergalėm grįstas, bet kolektyvo susibūrimas vi sišku tarpusavio supratimu, pasitikėjimu ir draugiškumu yra didelis akstinas sportinin kui. 1967 m. Jerevane vyko TSRS tinklinio pirmenybių vienas iš turų, kur dalyvavo ir mūsų respublikos reprezentan tai. Svarbiausias turo prizas — visapusiškai geriausio žaidėjo prizas — buvo įteiktas V. Ar tamonovui. Kalbėjo tada kiti, jog jam jau „laikas j pensiją", tačiau metai bėga, o geriau sias respublikos tainklininkas vis prie tinklo... Baigęs Istorijos ir filologijos fakultetą, Vladimiras dvejus metus mokėsi vakariniame marksizmo universitete. Spor tas turi padėti, o ne trukdyti
mokslui. Studijavo Kijevo kvalifikacijos kėlimo institu te. Jau ketvirti metai V. Arta monovas — VVU TSKP Isto rijos katedros vyr. dėstytojas. Nereikia nė klausti, ar patin ka dirbti su studentais. Juk kaip tik dėstytojo akyse bręs ta jaunasis tarybinis žmogus, plečiasi jo akiratis.. Joks sportininkas negali už miršti savo trenerių, kurie su teikė jėgų pergalės skrydžiui. Tai mums gerai žinomi V. Masaitis, J. Švedas, A. Karkauskas, A. Juozaitis, respub likos tinkliniui atsidavę žmo nės. Jiems ir yra dėkingas V. Artamonovąg. O metai bėga. Jau trisdfešimt aštunti. .. Bet „tinklinio siela” nesensta: žino vaistus... S. BUCHAVECKAS
Visiems dieninio skyriaus nuo įstojimo metų, o taip pat neakivaizdinio ir vakarinio skyrių studentams, įstojusiems į Universitetą iki 1968 m. sausio 1 d., šaukimas į tikrą ją karo tarnybą atidedamas mokslui tęsti. Dieninio skyriaus studentai, kurie pereina į vakarinį ar neakivaizdinį skyrių, šios tei sės netenka. Studentai, pašalinti iš Uni versiteto už nedrausmingumą ar nepažangumą, netenka tei sės ,kad jiems būtų pakartoti nai atidėtas šaukimas mokslui tęsti. Asmenys, kuriems šaukimas atidėtas mokslui tęsti, taip pat nepašaukti dėl įvairių priežas čių į TSRS Ginkluotąsias Pa jėgas nustatytu laiku, šaukia mi į tikrąją karo tarnybą iki 27 metų amžiaus. ' Šaukimas j tikrąją karirię tarnybą atidedamas rajono (miesto) šaukimo komisijos nutarimu^ pateikus studėntams-šaukiamiesiems pažymė jimus forma 28. Studentajšaukiamieji turi kasmet rūgšč io—spalio mėnesiais gauti pa žymėjimą forma 28 ir patys pristatyti jį į karinį komisafiatį dėr šaukimo atidėjimo apiformfnjjno. . : —• P. VALIS
KVIEČIAME Universitete yra keletas kraštotyrinių būrelių, tačiau jų veikla ir darbo rezultatai nėra plačiau žinomi net pa tiems skirtingų būrelių na riams. Reikia susiburti ir ge riau susipažinti su kraštotyri ninkų darbais. Štai tokiam tikslui ir buvo pasiūlyta įkur
I
MUSĮJ
ti Universitete kraštotyrinin kų ramuvą (tai kraštotyrinin kų pamėgtas bendrinis žodis, kuris reiškia tą patį, ką ir „klubas"). Numatoma ruošti vakarus, šventes, kraštotyri ninkų sueigas, išvykas. Šį pavasarį bus surengti vakarai paminėti Mažvydui, senosios
ZANAVYKŲ KRAŠTE Važiavo mūsų nedaug — 12 žmonių: Istorijos ir Filolo gijos fakultetų studentai, do centas J. Pikčilingis. Griškabūdis. Tai neblogai išplanuotas apylinkės centro miestukas. Viskas čia pat, ranka pasiekiama — keletas mokyklos pastatų, parduotu vės, kapinės, bažnyčia. Čia kažkada amžiaus pradžioje vaikščiojo ir Jonas Jablons kis. Kartu su vietos vidurinės mokyklos lituanistais važiuoja me į netoli esantį Rygiškių kaimą. Čia stovi namas, j ku rį iki 1926 m. atvažiuoda vo atostogų pas tėvus Jonas Jablonskis, jau Kauno univer siteto profesorius. Dabar čia gyvena jo brolio sūnaus žmo na, kalbininko anūkai su šei ma. Giminaičiai su meile pri žiūri sodybą, kambarį, me nančius J. Jablonskį. Kamba ryje keletas J. Jablonskiui (Rygiškių Jonui) priklausiusių daiktų: jo raštų tomai, Griš kabūdžio vidurinės mokyklos sudaryti fotonuotraukų ir at siminimų albumai. Ypač įdomu
pasiskaityti Vytauto Jablons kio prisiminimus apie savo dėdę. Artimieji labai mažai ką papasakojo apie Joną. Gal tik močiutė prisiminė keletą epizodų apie jį. Dieną J. Jab lonskis mėgdavęs važinėtis kripėniu (rogėmis), o važiuo damas dainuodavęs savo mėgstamą „Išėjo tėvelis į mišką", o į svečius kviesdavęsis pačius vargingiausius kai mynus, biedniukus. Šiuo metu prie namo kabo tik memorialinė lenta, bylo janti apie tai, kad čia gyveno kalbininkas J. Jablonskis. Greitu laiku visame pastate Universiteto Lietuvos istorijos būrelio nariai kartu su griškabūdiečiais įkurs tikrą, turi ningą muziejų, skirtą lietuvių literatūrinės kalbos tėvui J. Jablonskiui ir jo gyvenamo sios epochos etnografijai. Su žinoję apie tokį kilnų darbą, artimieji šiltai pritarė ir paža dėjo kuo galėdami padėti. Vakare susitikome su Griš kabūdžio vidurinės mokyklos mokiniais ir mokytojais. Įei
RAMUVĄ Vilniaus dailės mokyklos dai lininkams. Kovo pabaigoje bus suruoštas kasmetinis Univer siteto įsteigimo paminėjimo vakaras, kuris skirtas Lenino gimimo 100-mečio jubiliejui. Kraštotyrininkai — dainos my lėtojai rinksis j dainos vaka rus. Pergalės prieš fašistinę
nančius į salę mus pasitiko su duona ir druska, įsegė juoste les. Vakaronę pradėjome savo būrelio himnu, paskui daina vome senovines lietuvių liau dies dainas. Žaidėme įvairius liaudies žaidimus. Docentas J. Pikčilingis skaitė paskaitą apie J. Jablonskį, daug nuo širdaus juoko sukėlė šiuolai kinės šnekamosios kalbos pa vyzdžiai, patirštinti žargonizmais, profesionalizmais, nauja darais. Mūsų atstovas studen tas V. Baltrušaitis papasakojo apie Universiteto kraštotyri ninkų veiklą, paaiškino, kaip rinkti etnografinę medžiagą. Dar apsilankėme pas tautosa kos, t. y. liaudies dainų rin kėją V. Birbilą. Taip baigėsi mūsų viešnagė Griškabūdyje. Sekančią dieną važiavome į Kudirkos Naumiestį. Aplankė me jo kapą, pabuvojome vidu rinės mokyklos muziejuje, kur radome daug įdomios medžia gos apie V. Kudirką. Sintau tuose nuėjome prie P. Vaičai čio kapo, paskaitėme jo eiles, Šakių kapinėse sustojome prie E. Steponaičio, V. Valaičio kapų.
Vokietifą 25-mečio paminėji mo proga ramuvoje kraštoty rininkai susitiks su Didžiojo Tėvynės karo dalyviais — Universiteto darbuotojais. Be to, bus išvykų, ekspedicijų, istorikai padės susipažinti su Universiteto istorija, senaisiais studentų papročiais. A. ŠLIOGERIS ramuvos tarybos narys
Mažvydo atminimo vakaras
Jauna dar mūsų literatūra, tik keliais šimtmečiais jos amžius skaičiuojamas. Pirmas vardas, kurį ištariame drąsiai ir tvirtai — Martynas Mažvy das „Broliai seserys"... Tai ne tik mūsų literatūros pra džia, tai mūsų, save suvokusių ir pakilusių kultūrai, pradžia. Į laiką tvirtai įrėžęs savo vardą, Mažvydas nepaliko mums tikslios gimimo datos. Tačiau pradžia — šaltinis vi sad gyvas, nuolat primena apie save. Todėl suprantama, kad Universiteto kraštotyri ninkai, burdamiesi savo dar bams, nori atsiremti į šią dide lę mūsų kultūros pradžią. Ko vo 4 dieną įvyksiantis M. Mažvydo atminimo vakaras A. orenderaitytė (Mažvydo salėje!) pirmas mū I k. žurnalistė sų renginys. Vakare dalyvaus prof. J. Lebedys, prof. J. Palio nis, skaitovai, muzikai. Kviečiame ir laukiame!
Žeima, žeima, bėk iš keima Viena seniausių ir įdomiau sių žiemos švenčių yra vaidynės. Ji švenčiama ir dabar. Vaidynės — žiemos palydų šventė. Vasario 10 dieną mes, Uni versiteto kraštotyrininkų ra muvos nariai išvykome pasi žiūrėti, kaip vyksta ši įdomi, tradicinė liaudies šventė. Atvykome į Alsėdžius. Čia mums pranešė, kad stipriausi vaidynininkai yra Jurgaičių, Ylių ir Pelenių kaimuose. Pa traukėme ten. Daugelis mūsų į vaidynės vykome pirmą kar tą, todėl labai jaudinomės. Pa galiau pamatėme juos, šven tės dalyvius. Vaidynininkai buvo septyni. Įdomu tai, kad be jokios režisūros, menininkų pagalbos, jie patys, pasidirbę kaukes, vaikščiojo iš namo į namą, vydami „piktas dvasias" iš kiemų, linkėdami šeiminin kams gero derliaus. Pamatę mus, jie puolė „varyti velnius" ir iš mūsų. „Smertis" su dalgiu tuoj pra dėjo „šienauti" mūsų gretas, „viršininkas" su „čigonais" maudė mus sniege, o šaunusis muzikantas su būgnininku trenkė maršą. Galop dar turė jom sušokti su „skurlininku" ir tik tada mus paleido. Gero kai su jais pasilinksminę, nu
vykome į Platelius. Čia turėjo būti didelė žiemos palydų šventė. Vos įvažiavę į mies telį, pastebėjome šventinį pa gyvėjimą. Ant tvorų kabojo užrašai: „Žeima, žeima, bėk iš keima", „Ir jauni, ir seni, pa silinksminkim visi". Čia pama tėm ir garsiąją Morę su spra gilu, ir velnią su ragana, be verdančius smalą, ir degtinda rio namą su velniais, landan čiais per kaminą, ir Kanapinį su Lašininiu, ir čigonų tabo rą, ir mešką su alučio bačka, ir linksmuosius šokėjus, kurie apspito mus ir nepaleido tol, kol nesušokom su jais links mo tryptinio. Šventė vyko toliau. More „vanojo" visus savo spragilu, Liucipierius „užrašinėjo" į savo juodą knygą nusidėjėlius, meška vaišino alučiu bei tradiciniais vaidynių blynais, velnias su ragana laistė žioplius smala, čigonės kaulijo pinigų ir „bū rė" ateitį. Šventė pasibaigė vakare ant Platelių ežero. Geriausi vai dynininkai buvo apdovanoti. Labai nenoriai važiavome iš šio svetingo ir linksmo mies telio. E. STANKEVIČIUS Universiteto Kraštotyrininkų ramuvos narys
V. DAUJOTYTE
Kraštotyriniai žygiai Žiemos atostogų metu Uni versiteto turistai suruošė ke letą žygių, kuriuose rinko kraštotyrinę medžiagą. Daugiausia žmonių suvilio jo Sūduvos aukštumos. 13 žmonių grupė, keliaudama maršrutu Kybartai—Vištytis —Kalvarija—Alytus, pagrindi nį dėmesį skyrė šio krašto gamtos paminklams, jų būk lei. Grupė taip pat aplankė J. Basanavičiaus gimtinę — Ož kabalius, susitiko su Sangrū Kartu su doc. J. Pikčl lingių ir J. Jablonskio giminėmis prie namo, kur gyveno žymusis dos mokyklos kraštotyrinin kalbininkas. I V- BRAZIŪNO nuotrauka kais. Krikštonyse (Lazdijų
Premijos platintojams
GERIAUSIŲJŲ PENKETUKUOSE „Sporte" buvo paskelbti geriausių respublikos 1969 metų lengvaatlečių penke tukai. Sąrašuose yra ir ke letas Universiteto atstovų. 100 m bėgime antroji fi gūruoja Z. Vizbaraltė (12,0). Dukart ilgesnėje at karpoje ji — ketvirtoji (25,3). 200 m b/b randame mūsų sportininkės Z. Skačkauskaitės pavardę. Ji taip pat ketvirta (29,7). Vyrų tarpe iš mūsiškių 69-aisiais svariausius re zultatus pasiekė šuolinin kas Kęstutis Sapka. Šuoly je į aukštį jis pirmas (2.10 — respublikos rekordas!).
į tolį — antras (7.33) ir trišuolyje — trečias (14.87). Daugiau mūsų vyrų pen ketukuose nematyti. Palyginus su kitų aukš tųjų mokyklų lengvaatle čiais mūsiškiai praėjusiais metais startavo silpnai. Štai KPI penketukuose tu ri 14 vietų, VPI — 26, KKI ■— 19 ir t. t., tuo tarpu VVU lengvaatlečiai — tik 6 vietas. Taigi, artėjant sezonui, linkime mūsų lengvaatle čiams gerokai pasitempti, pasivyti savo kolegas. Pagal „Sportą" paruošė J. KAŠĖTA
Galima daug padaryti, kai yra noro. Štai kad ir mūsv laikraščio prenumerata. Filolo gai teužsiprenumeravo vos 61, fizikai — 200, teisininkai — 0, gamtininkai — 209 eg zempliorius ir t. t. ir pan. Tai gi, kaip seniau, taip ir dabar vis nepajėgiama kaip reikiant „išspręsti šio klausimo". Paaimanavus galima ir pa sidžiaugti. Universiteto stu dentų profkomiteto nutarimu geriausi „Tarybinio studento' prenumeratoriai apdovanoti paskatinamosiomis premijėlėmis — LTSR Valstybinio ope ros ir baleto teatro abone mentais. Jie įteikti MMF antrakursiui Jonui Jakubauskui ir GF trečiakursiui Kaziui Sus ukui.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
raj.) apžiūrėjo V—VII a. jot vingių senkapį, o Vandenonių kaime (Alytaus raj.) atra do senų, įdomiai ornamentuo tų audinių. Kita grupė patraukė į prie šingą pusę — Zarasų kraštą. Jų maršrutas: Rimšė—Smal vos — Zarasai — Suviekas — Rokiškis—Salos—Dusetos. Žy gio metu turistai pildė etno grafines anketas, rinko žinias apie liaudies dainininkus, tau tinius papročius, senas kapi nes, moterų drabužius, foto grafavo ir registravo koplyt-
Dalyviai, kas turi, atsineša savo darbus. KULTŪROS KLUBAS
DĖMESIO!
lt Dar galima užsiprenumeruo ti „Tarybinį studentą". Kaina 3 mėn. — 24 kap., iki mokslo metų pabaigos — 32 kap. Pre numerata priimama VVU stu dentų profkomitete pirmadie niais 15—17 vai., antradieniais 15—17 vai., trečiadieniais 13—15 vai., ketvirtadieniais 15—17 vai., penktadieniais — 13—15 vai.
SLIDININKŲ DĖMESIUI Kovo 4—5 dienomis Ne menčinės plento 6-ame kilo metre įvyks 1970 m. VVU sli dinėjimo tarpfakultetinės-individualinės pirmenybės. Mergi nos įveiks 5 km distanciją bei varžysis 4X3 km estafetėje, o vyrai atitinkamai 10 km ir Prenumeratoriai laikraštį at 4X5 km. Paraiškos pristato mos iki kovo mėn. 2 d. 20 vai. siima redakcijoje.REDAKCIJA į Sporto klubą, kur tuo pat metu vyks komandų atstovų pasitarimas ir burtų traukimas. Dalyvių skaičius neribojamas. REDAKCIJOS ADRESAS: VVU slidinėjimo sekcija Vilnius, MTP-3, Universiteto MENINĖS FOTOGRAFIJOS g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. — KINO KLUBO steigiamasis susirinkimas įvyks Rinko ir spaudė LKJP CK Lei kovo 3 d. 17 vai. Aktų salėje dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 08206 Užs. Nr. 857 (Čiurlionio 21).
stulpius, ornamentuotus kry žius. Buvo užfiksuota keletas paminklų žalojimo faktų. Žy gio dalyviai susipažino su Stelmužės, Aleksandravėlės ir Rokiškio kraštotyrinių muzie jų ekspozicijomis, aplankė A. Vienažindžio ir K. Būgos tė viškes, o kelionės pabaigoje stebėjo žirgų lenktynes ant Sartų ledo. Žygiuose surinkta medžia ga bus pristatyta LTSR istori jos institutui ir Mokslinei-metodinei kultūros paminklų ta rybai. V. KUČAS
Nuoširdžiai užjaučiame bendrakurse Liuciją ČER NIAUSKAITĘ, mirus myli mai mamytei. II k. teisininkai r
Reiškiame ųilią užuojau tą Danieliui MIRONUI, ne tekus mylimos motinos. Antro bendrabučio gyventojai