visų Salių proletarai, vienykitės!
KOVO 2 D. PRASIDĖJO
LIETUVOS LKJS XIX
SUVAŽIAVIMAS
1978 m. kovo 3 d Nr. 6 (1031)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1. Kas šešiasdešimtmetėje komjaunimo biografijoje Jus labiausiai žavi (įvykiai, žmonės, darbai)? 2. Ką Jums duoda organizacija ir ką Jūs duodate jai? 3. Įsivaizduokim, kad jums suteikta suvažiavimo tribū na. Ką jūs norėtumėt pasakyti, pasiūlyti, kam nors pritar ti, su kuo nors nesutikti ir t. t. 4. Kokių šiandieninių VLKJS darbų dalyviu norėtumėt būti? Ar kasdieniniuose reikaluose, mažiausiuose darbuo se galima būti didvyrišku? Respublikos komjaunimo suvažiavimo išvakarėse vie nam iš delegatų patelkėme šluos klausimus.
■ C t C O lO 3 H bl n A6HHHCKHA KOMMyHMCTMMECKHH COIO3 MOAOAEMH
Teisės fakulteto komjaunimo sunku <cą nors išskirti ar ką biuro sekretorius nors nutylėti. Neblanksta Sigitas ŽIDONIS: didybė tų darbų, už kuriuos šeši ordinai žėri VLKJS vė1. Komjaunimo biografija liavoje: nuopelnai Pilieitiniatokia turtinga, kad tiesiog me ir Didžiajame Tėvynės
UK *MKM
karuose, pasiaukojamas darbas pirmaisiais industrializavimo metais, iš pelenų ir griūvėsiu prikelta gimtoji šalis, plėšinių įsisavinimas, Tarybų valdžios stiprinimas, 2. Pirmiausia — padeda susiformuoti tvirtai marksistinei lenininei pasaulėžiūrai, Ugdo kolektyviškumo jausmą, moko optimaliai derinti savo asmeninius interesus su visuomenės interesais, padeda įgyti organizacinių sugebėjim V;. Dirbdamas fakulteto kamjaunimo biuro sekretoriumi, kiek galėdamas stengiuosi,
kad mūsų organizacija taptų kuo monolitiškesnė, se«niingai spręstų jai keliamus Už davinius, būtų rimta partinės organizacijos pagalbininkė ir rezervas. 3. Mano manymu, vienas iš didžiausių trūkumų mūsų darbe yra kartais pasitaikantis formalizmas, šabloniškumas, ,,gražių" rezultatų vaikymasis, pasyvumas... 4. Manau, kiekvienas, tegu ir pats menkiausias darbas, jeigu jis reikalingas žmonėms, yra svarbus. Dabar visi žavisi BAM'o statyba, Nedvejodamas ten vykčiau.
■ L. SKIRPSTO nuotraukoje: grupė Universiteto delegatų LLKJS XIX suvažiavime (iš kairės) — Fizikos fak. komjaunimo biuro sekretorius _RPusvaškls, Matematikos ir n echanikos fak. IV k. stu dentė L. Lesčiauskaitė, Ekonominės kibernetikos ir fi nansų fak. IV k. studentas V. Alksnerls, Universiteto komjaunimo komiteto sekrefl rlaus pavaduotoja Z. Besasparytė, Medicinos fak. komjaunimo biuro sekretorius P Alchovka, Teisės fak. dėst. O. Jusys, Teisės fak. komjaunimo biuro sekretor us S. Židonis, Filologijos fak. V k. stud. J. Ramanaus kaitė.
SIAME ĮMUMERYJE;
LTSR
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaku už vaisingą mokslinį pe dagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą Vil niaus V. Kapsuko uni versiteto Polimerų chemi jos katedros vedėjui do centui Gerardui BAJORUI suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio dėstytojo garbės vardas. •
RENDRAS
PARTIJOS IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ
POSĖDIS
•K ARTĖJA GRAŽI ŠVENTE — KOVO
AŠTUNTOJI.
PASAKOJAME APIE DĖSTYTOJAS IR STUDENTES. •g kodėl Šlubuoja
moraliniai
katalikybes
M SESIJA BAIGĖSI, SESIJAI RUOŠIAMAS •K STUDENTŲ
MOKSLO TIRIAMASIS DARBAS MO
KYMO PROCESE •g SPORTO NAUJIENOS
PRINCIPAI?
— sesiją išlaikė be treje tų. Pirmame kurse atitin kamai — 10,5 proc. ir 45 proc. Iki sesijos ar per ją buvo pašalinti 49 pirrnakuršiai, 60 — dar turi skolų. Patirtis rodo, kad
aip pradėsi, taip ir toliau seksis I Paslaptis aiški — labai d mg kas priklauso nuo Busiteikimo sistemingai ■tudijuoti, nuo pirmųjų ■arbo dienų. Universitete. Apie šiemetinių pirmakurfių sesijos rezultatus, ki lus studijų ir visuomeni nės veiklos reikalus buvo kalbėta pirmakursių aktyIro mokyme vasario 24 d. Pažiūrėjus į statistikos luomenis, pirmakursių reikalai atrodo geri. Bet nusiraminti negalima. Pro-
KAINA 2 KAJ.
A
>
tJ
.1 L
J
JHOSSHI
rektorius doc. B. Sudavičius pateikė pavyzdžių, kurie rodo, kad ir pirma me kurse ne visikas bliz ga. Jo kokybiniai rodik liai yra prastesni už Uni versiteto vidurkį. Štai ke li skaičiai: iš Universiteto studentų 11,3 proc. yna penketukininkų, 48,8 proc.
kas pradeda atsilikti pirmais metais, tam ir toliau prastai klojasi, nepajėgia pasivyti draugų. Įrodymas — dabartinis antras kur sas: pernai jiems buvo kiek nuolaidžiaujama, o šiemet antrakursiai blo giausiai laikė sesiją (fak tinis pažangumas — 86,2
proc.). II k. be trejetų sesiją išlaikė tik 39,5 proc., čia dar yra daugiau kaip 70 skolininkų — apie 60 —70% jų tokie buvo ir pirmame kurse. Antrakuršių daugiausia akademinėse atostogose (iš 120 — penkiasdešimt šeši), jų daugiausia tarp tų, kam atidėta sesija (septyniasdešimt vienas iš 208). Prorektorius priminė aktyvui, kad pirmam kurse šlubuoja drausmė, praleidinėjamos paskaitos, dirbama priešokiais. Skoliniukams irgi laikas susimąstyti — jų „odisėja" baigiasi kovo septintą — tai paskutinė skolų likvidavimo diena.
Pareikšta kritikos ir kuratoriams: per menkai kai kurie jų dirba grupėse. Štai lituanistų I kurse mokslo metų pradžioje buvo tokių studentų, ku rie net keletą mėnesių nelankė paskaitų. Kuratoriai, turėję geriausiai žinoti šias bėdas, nė žodelio neištarė... Ateity bus daugiau reikalaujama iš dekanatų ir katedrų griežčiau kontroliuoti pirmakursiu darbą, Apie aktyvo akademinį pažangumą, jo uždavinius siekiant geresnių studijų, kalbėjo komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas M. Utaras. „TS" inf.
Vasario 22 d. įvykusia me posėdyje nagrinėtas partinių ir komjaunimo or ganizacijų vaidmuo, vado vaujant kultūriniam masi niam darbui, GF geologi jos spec. ir IF istorijos specialybės treciuosiuose kursuose. Apie tai posėdyje kal bėjo Istorijos fak. partinės organizacijos sekretorius doc. S. Makauskas, Gam tos fak. komjaunimo biu ro sekretorius M. Gregorauskas, Partijos komiteto narė prof. A. Bartusevičienė, komjaunimo komi teto sekretoriaus pavaduo toja Z. Besasparytė, Gam tos fak. partinės organiza cijos sekretorius R. Gai1 liūs, studentų profkomite' i to pirmininkas A. Kairys. Apie akademinių grupių ! kultūrinius renginius, dar- bo problemas papasakojo i geografijos spec. III k. kū jį ratorius doc. S. Dvarec \ kas, III k. istorijas spec. (komjaunimo sekretorius ( A. Kuncevičius. \ Posėdyje kalbėję ir pa ‘1 sisakiusiųjų mintis api bendrino partijos komite to sekretorius doc. K Poškus.
Diskusijoje išryškėjo to kia pagrindinė mintis: kul tūrinis masinis darbas — neatsiejama auklėjimo da lis, jį gerinti reikia bend romis visų pastangomis.
Kartą kolegos paklausė vieną akademiką, kaip jo stu dentai pradeda mokslinį darbą. Akademikas atsakė: nuo indų plovimo. Pirmiausia mokoma, kaip reikia plauti mė gintuvėlius, vėliau po truputį pradedama eksperimentuoti.
STUDENTŲ MOKSLO
TIRIAMOJO DARBO
PLANAVIMAS VISAM
DIDELI DARBAI IŠ MAŽŲ GIMSTA TSKP XXV suvažiavimas vienu iš svarbiausių aukšto sios mokyklos uždavinių nu rodė jaunųjų specialistų ruo šimo kokybės gerinimą. To siekti padeda ir studentų mokslo tiriamojo darbo or ganizavimas. Šio darbo įgū džiai gali būti sėkmingai iš ugdyti tik tada, kai jis bus gerai organizuotas, metodiš kai apgalvotas, glaudžiai su sietas su mokymo procesu ir specialybės profiliu. Anksčiau buvo plačiai dis kutuojama studentų mokslo tiriamojo darbo formų pro blema, dabar jau ryškiai išsi kristalizavo dvi pagrindinės jų kryptys: mokslo tiriama sis darbas mokymo proceso metu ir laisvalaikiu. Mokslo tiriamasis darbas gali būti įjungtas į mokymo planus, t. y. dėstant atskiras disciplinas ir visų pirma, kaip atskirą, „Mokslo tiria mojo darbo pagrindus"; mini mo darbo elementai panau dojami rašyti diplominius ir kursinius darbus, atliekami laboratoriniai darbai; mokslo tiriamasis darbas gamybinė se praktikose; mokslinių re feratų ruošimas konkrečiai numatyta tema; mokymomokslinių seminarų organiza vimas ir kt. Mokslo tiriamojo darbo ne
STUDIJŲ LAIKUI
mokymo proceso metu, t. y. laisvalaikiu, pagrindinės for mos yra šios: darbas moksli niuose būreliuose; studentų konstravimo biuruose, daly vavimas ūkiskatiniuose ir biudžetiniuose darbuose; in dividualus studentų darbas katedrose, laboratorijose ir kt Labai svarbią reikšmę or ganizuojant studentų mokslo tiriamąjį darbą turi ir kiti masiniai renginiai: mokslinių darbų konkursai, mokslinės konferencijos, apžiūros, pa rodos ir kt. Visos šios stu dentų mokslo tiriamojo dar bo formos gerai žinomos ir taikomos visuose mūsų Uni versiteto fakultetuose. Šiuolaikinėmis technikos progreso sąlygomis, kada mokslas pasiekė ypač aukštą išsivystymo lygį, vis aktua lesnė ir būtina darosi kom pleksinė studentų mokslo ti riamojo darbo sistema. Jos tikslas — užtikrinti neper traukiamą studentų dalyva vimą moksliniame darbe per visus studijų metus. Čia labai svarbu nustatyti mokslinio darbo formas, priemones ir metodus atskiriems semest rams, metams, kursams, svar bu užtikrinti visų mokslo ti riamojo daTbo formų kom pleksinį pritaikymą ir kuo
Komjaunimo mokykla Visuomeninių profesijų fakultete — naujas skyrius! Va sario 22 d. įvyko pirmasis užsiėmimas komjaunimo mokyk loje. Jį pradėjo šios mokyklos vadovas TF III k. stud. Al bertas Kučinskas. Apie būsimam specialistui būtinus kom jaunimo darbo vadovo įgūdžius, jų ugdymą kalbėjo VPF dekanas doc. P. Užkalnis. Kokie šios naujos (ir vienintelės respublikos aukštosiose) mokyklos uždaviniai ir tikslai! Pasakoja A. Kučinskas: — Mokyklos uždavinys — suteikti jos klausytojams žinių ir įgūdžių, kurie 'padėtų jiems atėjus j naują kolektyvą. Trijų semestrų mokymo plane numatyti teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Klausytojai atskiromis grandimis studijuos ko munistinio auklėjimo klausimus, rinks ta tema literatūrą, ją apibendrins, pateiks praktinių pasiūlymų. Praktinė mokyklos veiklos sritis — Vilniaus miesto komjaunimo organizacijų aplinka, darbo problemos. Tokiu būdu klausytojai kartu ir mokysis, ir bandys savo jėgas bei sugebėjimus, padės konkrečiai organizacijai spręsti iškilusius uždavinius. Lektoriais bus kviečiami kompetentingi šio darbo žino vai, partiniai ir komjaunimo darbuotojai. J pirmąjį užsiėmimą susirinko jau pasižymėję komjauni mo veikloje studentai, mokslo pirmūnai, SMD aktyvistai. 5ios mokyklos klausytoju gali būti kiekvienas studentas, besidomintis komjaunimo organizacijos veikla, norintis joje dalyvauti. Taigi, visus juos ir kviečiame į antrąjį mokyklos užsiėmimą, kuris prasidės kovo 15 d. 19 vai. Saulėtekio ai. jungiamojo korpuso 3 auditorijoje.
DOCENTĖS DIENA Šimtai klausimų po paskaitos apiberia docentę. Kodėl? Kaip? Dėl ko? Iš kur? Visi jie lyg patrankos šūviai šauna per auditoriją. Tik spėji atsakyti — dar, dar, rodos, be galo... Gerbia ir myli docentę N. Mitropolskąją studen tai, su nekantrumu laukia jos paskaitų. 1953 m. ji pradėjo dėstyti Universitete rusų literatūrą. Nenuilstantis bendravimas su studentais, darbuotojais, ne išsenkama energija ir užsidegimas — visa tai padėdavo nugalėti sunkumus. Jų dar daugiau radosi 1962 metais, kai docentė N. Mitropolskąją tapo Rusų literatūros katedros vedėja. Ir čia nepaliko jos vienos: katedros ankstesnės kartos dėstytojai — beveik visi komunistai, savo energija nenusileisdavo nemažam būriui jaunų darbuotojų. Dirbo visi bendrom jėgom. Net ir sunki liga nepalaužė dėstytojos valios. Per 1976— 1977 metus ji išleido 4 knygas, kurių pagrindinė tema — rusų folkloras Tarybų Lietuvoje. Daug paskaitų, spec. se minarų, karštų diskusijų buvo pravesta šia tema. Nemažas būrys docentės N. Mitropolskajos auklėtinių dabar dėsto mūsų Universitete: docentai B. Masionienė, P. Ivinskis (dabartinis katedros vedėjas) ir kt. Vakarykš tės studentės Lidigova ir Metaiikova jau ruošiasi ginti di sertacijas. Docentė vardija savo studentes, džiaugiasi, kad diplomantės Zubovą, Ragoškina, Misiūnaitė ne tik geros ir stropios studentės, bet ir aktyvios visuomenininkės, pergyvena, kaip sekasi gabiausiai jos mokinei III k. studentei Markevič, kuri ruošiasi skaityti pranešimą apie A. Čechovą mokslinėje konferencijoje kovo mėnesį. Neaplenkia jos namų šventiškos minutės: dažnai docen tę aplanko studentės, teiraujasi apie sveikatą, konsultuo jasi. Daugybė gėlių puošia visuomet jos staliuką. Stu dentai reikšdami savo begalinę meilę ir padėką už su teiktas žinias dovanoja jai rožes, tulpes, gvazdikus. A. MIKELEVlClUljĖ
su literatūra ir pirminiais šaltiniais metodika, informa tikos pagrindais. Didelę nau dą studentams turi įvado į specialybę ir mokslo tiriamo jo darbo pagrindų paskaitų skaitymas. II kurso studentai dalyvau ja mokslinio tyrimo darbe pagal mokymo planą atlieka mų užduočių forma: papras tai jie renka konstatuojamo empirinio pobūdžio duome nis, mokosi juos apibendrin ti. Šiame kurse turi būti pra dedamas individualus darbas su atskirais studentais, paro džiusiais narą ir sugebėjimą gilintis į atskirus klausimus. Tikslingiausia jiems planuoti visuomeninių mokslų discip linų referatus, o gabiausius įtraukti ir į specialybės mokslinto būrelio veiklą. III kurso studentai moksliniuose būreliuose mokomi ruošti mokslinį pranešimą, rašyti jo tezes, skaityti būrelio ar SMD konferencijose. Šio kur so studentai turi būti supa žindinami su katedros atlie kamu mokslo tiriamuoju dar bu, jo tema numatomos in dividualios užduotys. III kurso studentų pagrin dinė mokslinio darbo forma — kursinių darbų rašymas. Studentai įvaldo kai kuriuos mokslinio darbo metodus, iš moksta apibendrinti duome nis, daryti išvadas, apipavi dalinti darbą. Trečiakursiai pajėgūs vykdyti mokslinį eksperimentą, praktiškai pa naudoti įvairius tyrimo me todus. Ypač svarbu šio kur so studentus įtraukti į moks linį darbą gamybinėje prak tikoje: čia jie turi galimybę surinkti duomenis moksliniam
pranešimui, skaitomam būre lyje ar konferencijoje. III kurso studentai gali ruošti įvairias vaizdines (schemas, grafikus) ir metodines prie mones. IV kurso studentai, dirban tys mokslinį darbą pagal pla ną visam studijų laikui, to liau organizuoja mokslinius eksperimentus, rašo kursi nius darbus, atlieka gamybinę praktiką, skaito pranešimus moksliniuose būreliuose ir konferencijose, studijuoja įvairius speckursus. Atskirai šiame kurse reikia planuoti diplominių darbų ruošimą; svarbu pasiekti, kad pasirink ta diplominio darbo tema iš augtų iš kursinių darbų ir ankstesniuose kursuose para šytų mokslinių pranešimų. V kurso studentai toliau rašo diplominį darbą, ruošia mokslinius darbus spaudai, konkursams, apžiūroms, daly vauja konferencijose ir kt. Nelengva sudaryti -kom pleksinį studentų mokslo ti riamojo darbo planą visam studijų laikui Tai reikalauja išleidžiamųjų, profilinių ir visuomeninių katedrų bendrų pastangų. Sudarant atskirų specialybių ir fakultetų stu dentų mokslo tiriamojo dar bo planus visam studijų lai kui, tikslinga pasinaudoti kai kurių šalies aukštųjų mokyk lų (Ukrainos ir Baltarusijos, taip pat Kauno politechnikos ir Kauno medicinos Institutų) patyrimu.
KETURIOS
DIENOS REVOLIUCIJOS
MIESTF
Chemijos fakulteto IV kur so stambiamolekulinių junginlų spec. grupės nugalėtoju efektyvesnį panaudojimą. socialistiniame lenktyniavi TSRS Aukštojo ir specialio me „60 spartaus darbo sa jo vidurinio mokslo ministe vaičių — Didžiojo Spalio rija, sąjunginis Aukštosios 60-čiui" tapo fakulteto kom mokyklos problemų moksli jaunimo Muro sekretorius, nio tyrimo institutas ir są Lenino stipendininkas R. Ma junginė studentų mokslo ti kuška. Neseniai jam, kaip VU riamojo darbo taryba šiemet atstovui, buvo suteikta teisė parengė šio darbo organiza nusifotografuoti prie legendi vimo visam studijų laikui nio kreiserio „Auroros", ku pavyzdinį kompleksinį planą. rios salvės paskelbė visam Remdamosi šiuo kompleksi pasauliui naują erą žmonijos niu planu ir atsižvelgdamos istorijoje. į savo profilį, mokslines tra Lietuvos komjaunimo pa dicijas, mokslo tiriamojo dar siuntinių delegaciją sudarė bo lygį, aukštosios mokyklos 75 žmonės, tarp jų buvo 14 privalo parengti sau tokį pla studentų iš visų respublikos ną visam studijų laikui. aukštųjų mokyklų. Lietuvos Labai svarbu teisingai su komjaunuoliams vadovavo daryti kompleksinį studentų LLKJS CK instruktorė E. Pe čiulienė. Tuo pat metu Le mokslo tiriamojo darbo vi sam studijų laikui planą ningrade svečiavosi ir dele gacijos iš Latvijos, Estijos kiekvienai specialybei. Čia respublikų bei Archangelsko turi būti nurodomos konkre srities. čios mokslo tiriamojo darbo Lietuvos komjaunimo at užduotys atskirais kursais. Planu reikia siekti, kad stu stovai dalyvavo įdomioje dentai palaipsniui, taikant ekskursijoje po miestą did vyri Leningradą, apžiūrėjo paprasčiausias formas ir me todus, būtų įtraukti J moks „Aurorą", susitiko su Lenin linį darbą jau pirmame kur grado miesto Kuibyševo ra se. jono komjaunimo darbuoto Pirmakursiai turi būti su jais ir Didžiojo Tėvynės ka pažindinami su pagrindinėmis ro veteranais, klausėsi kon mokslo sąvokomis, mokslinio Doc. J. MACKEVIČIUS certo Tekstilės instituto aktų salėje. tyrimo metodologiniais prin Per kitas dienas grupė ap cipais ir kai kuriais tyrimo EKFF Buhalterinės apskaitos žiūrėjo Revoliucijos muziejų, metodais, mokslinės literatū katedros vedėjas pagerbė žuvusiųjų atminimo ros studijavimo būdais, darbo ir padėjo vainiką Piskariovo kapinėse, buvo nuvykę į Razlivą, apžiūrėjo V. Lenino muziejų Leningrade, kur kiekvienam buvo įteiktos nuotraukos. O kaip neprisi minti ekskursijos į Ermitažą ir kitus muziejus, Centri niuose parodų rūmuose ma tytų „Interpres" fotoparodų. Lietuvos komjaunimo pa siuntiniai Leningrade svečia vosi keturias dienas. Sugrįžus vėl teks grįžti Į įprastinę savo darbo vietą gamykloje, sėsti prie knygų, spręsti sudėtingiausius už davinius. Patirti įspūdžiai il gam neišblės iš atminties skatins pateisinti savo drau gų pasitikėjimą, dar geriau dirbti, mokytis. NUOTRAUKOJE: R. Makuška antroje eilėje trečias iš dešinės. O. KALASAUSKAITf
anaMNiHnfflttiMnmHirmiiiiiiiiiuiiHinfiniiiiiHiiniiniiiiiiiiiitiiiniiniiimiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiriiiiiiiniiiinuiinnniiiiiiiniiiinnnuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinini S nėjom kaip jai pasiruošta, ką dar galima ar būtinai reikia padaryti, — o jau svarstom jos rezultatus, Nelinksma matematikams, Iš 875 studentų, privalėjušių laikyti žiemos sesijos egzaminus, T33 (15,2 proc.) neišlaikė vieno ar daugiau egzaminų. Žinoma, Matematikos ir mechanikos fakultete yra ir labai gerai besimokančių. Tik penketukais sesiją išlaikė 76 studentai, ketvertais ir penketais — 142. Neskaitant penkto kurso, kurie laikė tik vieną egzaminą, arba tik įskaitas .geriausiai įveikė užduotį ketvirtakursiai. Visose trijose taikomosios matematikos specialybės
UŽSIENIO LITERATŪROS VIRŠŪNĖS Gruodžio 20 d. Užsienio li teratūros būrelis, vadovauja mas vyr. dėstytojos R. Gamziukaitės, suruošė žymaus vokiečių rašytojo Hermano Hesės 100-jų gimimo metinių minėjimą. H. Hesė — vienas ryškiau sių XX a. Vakarų Europos li
BUVO SESIJA IR MATEMATIKAMS grupėse buvo tik vienas skolininkas, grupių vidurkis viršija 4, (o laikyti keturi egzaminai). Neblogai laikė ir pirmakursiai. Jie — antroje vietoje. Ir čia yna keletas grupių, kurių vidurkis apie 4. Penkiolika pirmakursių sesiją išlaikė vien penketais, deja, keturiolikai „pasisekė" gauti po 3 dvejetus ir tuo pačiu atsisveikinti su Universitetu. Liūdniausi rezultatai trečiame kurse. Iš 113 studentų net 47 buvo skolininkai. Kurso vidurkis 3,5, o matematikos spec. 3 grupės — tik 3,2. Tokius rezultatus gal galima šiek tiek pateisinti tuo,
kad matematikos specialybės studentams teko išlaikyti penkis labai sunkius egzaminus. Žinoma, jei per semestrą nebuvo kaip reikiant padirbėta, tai per sesiją kalnų nebenuversi (tą parodė ir egzaminai). Aptarinėjant sesijos rezuĮtStūs, lengviausia būtų teisintis? kad mums labai didelis darbo krūvis, blogos darbo sąlygos: paskaitos kasdien nuo 9 vai. ryto iki 11 vai. vakaro su „langais" ir perbėgimais iš fakulteto į studentų miestelį. Žinoma, kai tokia padėtis, reikia labai didelio organizuotumo ir drausmingumo, kad visur
suspėtum ir viską padary tum. Tai sugeba tik stipriausieji. O silpnesnieji laukia — „kas bus, tas bus”. Todėl jiems sesija dar vis „nesibaigia". De ja, dienos suskaičiuotos, vargu ar visiems pavyks suspėti užlipdyti žinių spragas. Belieka palinkėti fakulteto studentams geresnių rezultatų ateinančioje sė sijoje, kad vasaros atostogų džiaugsmo netemdytų skolų rūpesčiai. Sesija greit ateis. Ruoškimės jai jau dabar.
teratūros atstovų. Jo kūri niams didelės įtakos turėjo vokiečių romantizmas ir kla sika. Pirmojo pasaulinio karo metais Hesė buvo pacifizmo šalininkas. Fašistinėje Vokie tijoje jo kūriniai nebuvo spausdinami. Hesės knygos išverstos j visas pasaulio kalbas ir išleis tos 30 mln. tiražu. 2ymiausi H. Hesės romanai: „Demianas", „Stepių vilkas", „Nar cizas ir Auksaburnis", „Žaidi
mas stikliniais karoliais". He sės talentas įvairiapusis. Jis yra paruošęs ir išleidęs ke letą eilėraščių knygų. 1946 m. jam buvo paskiria Nobe lio premija. Hesė žinomas ir kaip daili ninkas. Būdamas beveik 40 metų amžiaus, jis pradėjo piešti iliustracijas savo paties eilėraščiams. Minėjime dalyvavo ne tik būrelio nariai, III — V kursų germanistai, bet ir kitų spe
cialybių atstovai. Būrelio va dovė vyr. dėstytoja R. Gamziukaitė supažindino su rašy tojo biografija, apžvelgė jo kūrybą. Pranešimus padarė III k. studentės N. Žilionytė ir V. Efromaitė. H. Hesės ei lėraščius paskaitė trečiakur siai E. Žiedaitė, J. Beinorius ir L. Citavičiūtė. Dabar būrelis ruošiasi pa minėti 150-qsias Henriko Ib seno gimimo metines.
E. NENlSKYTt Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekane
L CITAVlClOTĖ
Laimingos atsitiktinumo užgaidos Kelias į didįjį sportą? Iš pradžių ėjo siauru takeliu, vietom užžėlusiu, vietom grynu. Tik daug vėliau jis išaugo į platų vieškelį ir at vedė Universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto ketvirtakursę Romą Vitkauskaitę prie TSRS šimtalangių šaškių čempionės regalijų. Būna, gyvenime labai daug ką lemia atsitiktinumai. Atsi tiktinumas padėjo ir Ramai. Mokykloje reikėjo sudaryti komandą šaškių varžyboms. Iš trijų berniukų ir vienos mergaitės. Kažkas pasiūlė Romai pamėginti, ši ir susi gundė. Prieš kelias savaites iki varžybų Roma atėjo pas savo pirmąją trenerę J. Augustinaitę. Varžybos praėjo, takas lyg ir suko šonan, bet vėl atsitik taip — Vilniuj atsidarė spe cializuota šaškių—šachmatų sporto mokykla. Atėjo į ją, pradėjo treniruotis. Aišku, buvo blaškymosi ir dvejo nių. Roma, kaip pati sako, visada turėjo kokį nors įdo mų užsiėmimą, ir todėl, kai ♦
Marija 2ilinskaja — IV kurso fizikė. Kaip ir dera fa kulteto Mokymo ir auklėjimo komisijos pirmininkei, ge ru mokymusi ji rodo pavyzdį savo kolegoms. NUOTRAU KOJE matome Mariją puslaidininkių fizikos laboratorijoje atliekančią spec. laboratorinius darbus.
pradėjo lankyti ąporto mo kyklą, jai teko dernui du dalykus: liaudies šokių būrelio repeticijas ir treniruotes. O pirmam kurse teko rinktis: abu užsiėmimai atimdavo ne mažai laiko, kam atiduoti pirmenybę — šokiams ar sportui? Ginčų ir svarstymų buvo ilgų ir visų nuostabai (šokta beveik dešimt metų!) Rama pasirinko šaškes. Pradžia buvo sunki, kaip ir visur. Labai daug padėjo treneris J. Sausas, kuris žūt būt stengėsi išlaikyti tris merginas savo vyriškoj ko mandoj. Jam pavyko, nors jis gal ir nežinojo, kad Ro ma ne kartą buvo maniusi viską mesti. Ko gero nulėmė pergalės: 1974 m. Rama .tapo sporto meistre, 1975 m. — TSRS profsąjungų čempione tarp merginų. Kas beliko da ryti — treniruotis toliau. 1976 m. TSRS čempionate Roma užima 2—3 vietą, 1977 m. ji jau TSRS čempio nė! Pašaliniam viskas atrodo paprasta: nuvažiavai, kutai
Siuolaikiniam žmogui, reginčiam, kaip pats žihogus keičia planetą, sunku sutikti su krikščioniška mintimi, kad tai „dievo pasaulis", Jam jau intuityviai atrodo, kad tai žmonių pasaulis, ir jie pa tys turi būti už jį atsakingi. Todėl šiandieninei kataliky bei labiausiai tenka pergy venti, kad jos principai ne beatitinka nūdienio žmogaus mąstymo būdo. Pirmiausiai atrodo pasenu si neotomistinė dievo sampneotomizme rata. Dievas transcendentalus kūrėjas, absoliuti būtis ir pirmoji priežastis. Kuriančioji ir sukur toji būtys čia atskiros ir riešpastatytos viena kitai, žvarbiausia neotomistinėj e fi losofijoje dievo pastovumas i amžinumas. Jis yra absoiuti tobulybė, absoliutus ge is, aukščiausia valia, protas i meilė. Dievas suprantakaip „pati sau būtis" — i metafizinė esmė, abstrakija. Tai filosofų dievas. Toio dievo transcendecijos jjdėja katalikybėje papildoma anentinio jo dalyvavimo auly idėja — dievas vispriežastis, viską girdi, t^iską mato. Tokiu būdu filofijoje abstrakčiai supranta as dievas maža bendro turi t krikščioniško tikėjimo ievų — asmenybe, su kuria ogų sieja asmeninio pobūo santykiai. Filosofijos ’Weo|tomistinis dievas dabar o katalikybei vystyti žemišką (t. y. .religinę) I ktualizaciją; juk jei dievas I įprantamas kaip pati būtis,
DĖSTYTOJOS, MIELOS STUDENTĖS! BŪKIT LAIMINGOS!
mo harmonija, bet religiniai už žmonių pasaulio esantys dalykai ir žmogaus bei die vo santykiai. Žemiškas gyve nimas jai rūpi tiek, kiek jis padeda pasiekti amžinąjį gy venimą. Pagal šią etiką mo raliai geri ar blogi gali būti veiksmai, kurie visuomenės labui gali neturėti jokios vertės. Neotomistinei etikai būdin gas ir išoriškas deklaratyvus pobūdis. Manoma, kad doTa gali būti sutalpinta į schemą, kurioje kiekvienas konkretus veiksmas turėtų savo idealų pavyzdį — direktyvą. Gal voti nereikia, viską numato direktyvos paragrafai, o abe-
jotimis veiksmus turi spręsti specialistas, t. y. teologas. Tad šioje etikoje moralės normos nėra kartu ir sąmo ningo individo vidinio pa saulio, asmeninio įsitkinimo išraiška, bet iš išorės aukš tesnės jėgos deklaruojami įsakymai. Reikia turėti galvoje ir tą, kad individualizmas yra šios etikas pagrindų pagrindas. Kadangi žmogaus siela yra tiesioginis dievo kūrinys, tad pagrindinis neotomistinės etikos rūpestis — individo iš ganymas. Tiesa, neotomistai pabrėžia ,kad žmogus sutver tas gyventi visuomenėje, kad jis nuo jos priklauso, tačiau tai tik įkūnija visuomeninės dieviškos tvarkos idėją. Vi suomenės gyvenimas čia ga li būti suprastas tik kaip fonas, kuris padeda sėkmin gai įgyvendinti pagrindinį uždavinį — priartinti žmo gaus sielą prie dievo. Kodifikuota, vien direkty viniu principu pagrįsta deta li moralė, kurios pagrindas — klusnumas, šandien, ma tyt, yra jau atgyvenusi. No rįs gerai pasielgti žmogus, turi suprasti įvairias toli sie kiančias savo veiksmų pa sekmes, nes tiesioginius as meninius kontaktus nustumia į antrą planą netiesioginio veikimo padariniai. Tai ver čia mąstyti, o kartu >su tuo auga atsakomybės pajautimas bei jos reikalavimas. Neži nojimas darosi nebepateisinamas. Reikia spręsti to kiose konfliktinėse situacijo se, kur perimamumas yra nutrūkęs, o nauji elgesio nesukurti, stereotipai dar moralinio Tai reikalauja brandumo. Ar ne per daug iš žmogaus, ar ne geriau detalesnė direktyva? Į šiuos klausimus turi atsakyti atei tis. Z. BUBNYS
— Taip, brangusis. O aš moters protą ar grožį? — buvau taip įsimylėjusi, kad paklausė šiuolaikinio vyriš net nepastebėjau to. kio. — Kokteilį, — atsakė tas.
intelektualios. Jos, kaip ge ros šeimininkės, moka tauso ti protą, kai pakanka gro žio
tai būtis, esanti už dievo ribų, kintanti ir netobula,” pra randa .savo vertę ir savaran kiškumą. Dievo ir žmogaus santykiai tokiu būdu ne dia logas, o detenninacija (die vas apsprendžia žmogų), ir tas visiškai netinka laisvės amžiui. Amžinumas bei pasto vumas tiko tada, kai vyravo įsitikinimas, kad už kintamu mo yra nekintanti esmė, Da bar tas esmės ieškojimo lau atsisakyta. Pagrindinė Tejaro de Šardeno mintis buvo ta, kad pačią religiją .reikia išvysty-
karnai įrodė, kad katalikiško ji dora nėra tokia amžinai pastovi, kokia ji pati norėtų save pavaizduoti. Pagrindinis jos bruožas — sąsaja su šv. Raštu, tradicija bei apskritai bažnyčios institucija, kuri kiekvienu istoriniu laikotar piu kito ir elgėsi, kaip tada jai buvo patogiau. Esmė ta, kad pagal evangelijas galima sukurti mažiausiai dvi etikos sistemas, todėl Biblija buvo netekusi pirminės reikšmės (ją netgi buvo uždrausta skaityti) ir pirminiu šaltiniu pripažinta tradicija — baž nyčios mokymas. Kadangi pagrindinis žmo gaus tikslas pagal neotomistinę etiką yra amžina laimė ir dievo garbė, tai ir atsakin gas jis ne prieš žmones, o prieš dievą. Vadinasi, pa grindinis katalikiškos doros tikslas — ne žmonių gyveni-
.. akiratis" ti, materijoj matyti ne tik blogio, bet ir gėrio, ir net džiaugsmo šaltinį. Tai buvo pavadinta „antgamtiškumo natūralizacija" ir 1950 m. at mesta. Bet vėliau katalikų filosofijoje buvo iškeltas už davinys ištirti iracionalumą ir įrašyti jį į išplėstą protą; tikėjime pabrėžti „paslapties pergyvenimą" — kaip dievo ir žmogaus dialogą; išvystyti meilės įtrancendentaliam, tam, kas yra manyje, mano širdy je, mokymą, ir taip nugalėti kliūtimi tapusį teocentrizmo principą. Šlubuoja ir moraliniai kata likybės principai. Istoriniai religijos tyrinėjimai pakan-
9
D. PIPLYTS
SU ARTĖJANČIA KOVO AŠTUNTĄJA, BRANGIOS
Centrinės kino — fotolaboratorijos nuotr.
IANDIEN NEOTOMIZMAS, KAS TOLIAU?
dei, ir tiek. O, tas šaškių sportas, kažin ar kitur reikia tiek nervintis, drebėti. Juk į čempionatus atvažiuoja ne viena ir ne dvi varžovės, o, sakysim, šešiolika. Su kiekviena reikia žaisti, kiekvienos bijoti. Pergalė keliose partijose dar nieko nereiškia, atvirkščiai — kuo daugiau partijų sužaidi, tuo labiau nuogąstauji, įsigeidi ar užsispiri laimėti, pasak čempio nės, iškovoti „tą prakeiktą pirmą vietą". Varžybose vien sportinis pasiruošimas dar nieko nereiškia, — būtinai reikia vidinio psichologinio susikaupimo. Todėl treneris ruošia ne tik pergalei, bet ir pralaimėjimui. Apskritai, no rint laimėti, būtini trys komi panentai: sportinis pasiruošimas, gera vidinė būsena ir sėkmė, — taip mano sporti ninkė. Kaip tik psichologinio barjero ir nepavyko įveikti pasaulio pirmenybėse Olandi joj: Roma užėmė 5-ąją vietą. Per daug ji nesikremta: „Esu užsispyrusi, sieksiu nugalėti ir pasaulio pirmenybė-
se . Ir vėl — treniruotės tris kartus per savaitę, po tris valandas, turnyrai. Pusę mokslo metų važinėji, pusę — mokaisi. Iš pradžių dėsty tojai kiek kreivokai žiūrėjo į tuos sportus .važinėji, at seit, .paskaitas praleidinėji... Kiti vėl ranka moja: sporti ninkai nerimti, vienpusiški žmonės, užsiėmę per dienas treniruotėm, daugiau nieko nemato. Roma nedavė nei menkiausio preteksto tokiai nuomonei pasitvirtinti. Ji vi sada laiku gauna įskaitas ir išlaiko egzaminus. Štai paskutinė sesija: penki egza minai — tiek pat penketų. Roma įsitikinusi, kad sportas žmogų labiau sukoncentruo ja: spėti turi, padaryti laiku viską, kaip ir kiti. Ji labai mėgsta dailę, ap lanko visas parodas, muzie jus. Tik, deja, knygoms, ku rias taip pat noriai skaito, laiko lieka tik kelionėse. Už tai sportas padeda susirasti dTaugų, pakeliauti, daugiau pamatyti. Užsispyrusi ir atkakli — ta mergina. Garbingai ji ei na nelengvu keliu.
Keleivė, lipdama į lėktuvą, Jaunuolis skambina telefo kreipiasi j pilotą: — Ne viskas auksas, kas — Labai prašau jus, nevir blizga, — tarė smulkutė mo- nu savo mylimajai ir sako: — Klausyk, mane paaukš šykite garso greičio, aš no teris, pudruodama nosį. tino darbe, pirkau automobi rėčiau paplepėti su kaimy ne. lį ir gavau butą. Ar sutinki H — Buvau absoliutus idiotekėti už manęs? 9 as, kai ėmiau tave į žmo— Sutinku, pasigirdo atsa Klaidinga galvoti, kad Era_ _ |ias. — Ką labiau vertinate — žios moterys lyg ir mažiau kymas. — O kas čia kalba?
ŽIEMĄ - VASARA, arba ką dovanoti dailiajai lyčiai Jeigu jūs žiemą panorėsite prisiminti vasarą, apsilan kykite Universiteto .botanikos sode. Jis įsikūręs Vingio parke, prie pat Neries. Čia jus maloniai pasitiks botanikos sodo vedėja Kristina Balnytė ir papasakos apie sodo pra eitį ir dabartį. Kristina, dar besimokydama vidurinėje mo kykloje, pamilo botaniką, mėgo augalus. Baigusi Gamtos fakulteto biologijos specialybę, pradėjo čia dirbti. — Botanikos sodas Vingio parke pradėjo kurtis 1921 metais, — pasakoja vedėja. — Dabar mūsų šiltnamiuose apie 600 įvairių rūšių ir formų augalų. Mes palaikome ryšius su 200 užsienio ir 60 TSRS botanikas sodų. Iš jų gauname įvairių augalų sėklų. Neseniai (1974 m.) pradė tas steigti naiujas sodas Kairėnuose, o šis lieka kaip bo tanikos mokomoji eksperimentinė laboratorija. Čia Univer siteto studentai atlieka praktiką, botanikai ir genetikai ruošia kursinius darbus. Botanikos sodas — ne tik eksperimentinė laboratorija. Jis turi ką parodyti ir ekskursijoms, kuo pasigirti, Sodas dažnai dalyvauja respublikinėse botanikas parodose. 1977 m. tokioje parodoje Vilniuje tarp mokslinių įstaigų užimta II vieta. Sodo gėlės taip pat siunčiamos į: Sąjun ginės Liaudies ūkio pasiekimų .parodos gėlininkystės ir apželdinimo paviljoną. VU jubiliejinei .parodai, .kuri vyks Maskvoje 1979 metais, sodas irgi pristatys savo gėlių. — Artėja Tarptautinė Moters diena. Kokias gėles, puokštes jūs pasiūlytumėt dovanoti ta proga mūsų dailiajai lyčiai? — Mano manymu, moterys mėgsta visas gėles: tulpes, gvazdikus, narcizus... Ypatingu atveju dovanojamos gerberos, hipeastrumai, ciklomenų puokštelės.
R. SARTATAVlClUS
TARP KNYGŲ IR STUDENTŲ
Nuotraukoje: Universiteto knygyno vedėja R. Katkauskaitė, Vilniaus miesto knygynų komjaunimo orga nizacijos sekretorė, LLKJS Lenino rajono komiteto narė (kairėje) ir jos kolegė N. Jankauskaitė.
Kas dieną užsukame į tą nediduką kambarėlį, kupiną visus viliojančių daiktų — knygų. Meiliai vadiname jį knygynėliu. Jo vedėja Regina Katkauskaitė kiek nustemba, išgirdusi čia neįprastą prašy mą: — Ar nebūtų geriau, jei po poros mėnesių užeitumėt. Tada ir fotografuoti bus ma loniau: persikelsime į nau jas patalpas, Lituanistikos centrą. Naujasis knygynas bus vienas gražiausių Vil niaus mieste. Kai šnekučiuojamės su Re gina, pirkėjų būrelį aptar nauja Nijolė Jankauskaitė. Jos dvi čia triūsia per die nas. Regina pradėjo dirbti visai neseniai, o Nijolė jau treti metai. — Čia, — sako ji, — be veik vien bendraamžiai. La bai įdomūs ir linksmi žmonės tie studentai. Kartais net blogą nuotaiką pataiso vie
nas kitas jų sąmojis. Retai pamatysi suirzusį, kuo nors nepatenkintą studentą. Lyg užbaigdama šią mintį, R. Katkauskaitė pridūrė: — Kai matai aplinkui ge rus žmones, tai ir pats sten giesi būti dar geresnis. Sužinojau, jog šiais metais numatyta parduoti knygų už 53 tūkstančius rublių. Tai, pasak vedėjos, ne tiek jau daug. Sis planas galėtų bū ti ir didesnis, kad tik gerų knygų netrūktų. Kai kurias knygas galima užsisakyti iš ankšto: mokslinę ir politinę literatūrą. Sis knygynas kiek specifi nis. Jame galima rasti dau giau knygų bei įvairių bro šiūrų, skirtų tik dėstytojams ir studentams. Užsakydama knygas, vedėja konsultuojasi su kai kuriais fakultetais ir katedromis. Dėstytojai noriai padeda, pataria kiek ir ko kių knygų užsakyti, nes jie gerai žino, kas pravers stu dentų savarankiškam darbui. L SKIRPSTAS
UNIVERSITETO ORIENTACININKAI — LTSR ČEMPIONAI TARPFAKULTETINiĖSE VARŽYBOSE SPORTO KLUBŲ ŽAIDYNĖS: PERGALĖS, IR VILTYS IRKLUOTOJAI IR SUDĖS BENDRABUTYJE
NESĖKMĖS
Lietuvos TSR žiemos orientacinio sporto varžybose Universiteto komanda iškovojo čempionų vardus. Puikiai mūsų sportininkai pasirodė ir individualioje įskaitoje. Moterų grupėje čempione tapo EKFF studentė, TSRS rinktinės narė V. Ikamaitė. Tarp vyrų Universiteto FF dėstytojas J. Keina buvo antras. 4
4
4
Aštri sporto kova vyksta tarpfakultetinėse varžybose. Keičiasi lyderis, nepastovi ir autsaiderių grupelė. Po 6 sporto šakų pirmauja Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas. Nuo jo nedaug atsilieka Matematikos ir Medi cinos fakultetai. O turnyrinę lentelę užbaigia Filologijos, Gamtas ir Prekybos fakultetai. Neužilgo į kovas įsijungs slidininkai ir tinklininkai. A. LINKUS « * 4 Vyksta aukštųjų mokyklų sporto klubų žaidynės. „Mokslo" sporto klubas visada buvo pajėgus priešininkas savo varžovams. O kaip dabar sekasi? Paprašėme pasida linti mintimis „Mokslo" sporto klubo vadovą E. Paškevi čių: — Jau susumuoti trijų rungčių rezultatai. Plaukikų (vy rų) komanda koptelėjo aukščiau, .palyginus su pernykščiais metais, ir užėmė II vietą, moterys pasitenkino trečia. Silpniau, negu galėjo, pasirodė slidininkai: vyrai ir mo terys užėmė .trečiąsias vietas. Pastovūs dziu-do atstovai: taip ir nesugebėjo pakilti aukščiau penktas vietos. —• Jus patenkina dabartiniai rezultatai? — Mažoka pergalių. Visos viltys ateityje. Žaidynėse iš viso 30 rungčių, iš kurių 20 — įskaitinės. Greitai į kovų areną išeis meninės gimnastikos atstovai ir tinklininkai. — Kokie pagrindiniai priešininkai kovoje dėl prizinės vietos? — „Politechnika" ir, aišku, „Atleto" (KKI) sporto klu bas, .Kurio mes, tikriausiai, neįveiksime. R. RIMEIKA
Praeitą sekmadienį Vingio parke savo jėgas slidžių tra sose išbandė Universiteto akademinio irklavimo rinktinės nariai. Merginos rungtyniavo 3 km distancijoje, vaikinai — 6 km. Oras prastas išpuolė: šlapias sniegas lipo prie slidžių, vietomis labai trukdė ledas. Varžybas pelnytai lai mėjo tie, kurie buvo ištvermingesni ir stipresni. Pirmą vietą iškovojo buvusi slidininke, o dabar besitreniruojanti akademinio irklavimo sekcijoje, MMF I kurso studentė R. Mažeikaitė. Antroji atčiuožė TF III kurso studentė, aka deminio irklavimo sporto meistrė Z. Kriaučiukaitė. Tarp vaikinų pirmavo MMF studentas R. Ambrasas. „Svarbu ne vien rezultatai. Gerą pusdienį praleidome gryname ore, pasigrožėjom besibaigiančia žiema," — pa sakė akademinio irklavimo sekcijos treneris E. Bodendorfas. A. GRIGONYlj 4
rijos fakulteto studentai, Tai V. Tomkus (prašome nepainioti su aktoriumi profesionalu), R. Mockus (iirgi nepainiokite su 2uirnaiistikos katedros dėstytoju), E. Guntulionis, V. Svilas, R. Rainytė (nuo-
traukoje kairėje), R. Kanapienis (nuotr. dešinėje) ir kiti. ,,Bit-klas operą“ režisavo SEMT-o organizatorius ir vadovas Alvydas Jancevičius.
Universiteto studentų estrados miniatiūrų teatras miesto agitbrigadų apžiūroje užėmė trečią vietą. Žiūrovai maitė naują prognamą „Bit-klas opera". Jumoro, grotesko, satyros smaigalys bado nei-
giamus studentų (ir ne tik studentų) gyvenimo reiškinius, su (kuriais būtina kovoti. Daugelį miniatiūrų sukūrė patys studentai. Programoje vaidino pirmo kurso (jiems padėjo du antrakursiai) Isto
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
Ekonominės kiberneti Matematikos ir mecha liauskaitė, L. Šliosovas, nikos fakulteto I k. stu Filologijos fakulteto IV kos ir finansų fakulteto I dentai: O. Jakubauskaitė, k. stud. B. Kavaliauskaitė k. stud. G. Ališauskas, II k. stud. R. Augus tinai tė. R. Smolskaitė, I. Maze- ir E. Golubovskaja,
V. KUNDROTAS
4
4
XI bendrabučio III korpuso skaitykloje susirinko nema žas šaškių ir šachmatų mėgėjų būrelis. Kaip ir dera rim toje kovoje, netrūko sirgalių. Trys geriausi mūsų žaidė jai: D. Marcinkevičius (PEF), A. Kočiūnas (PEF) ir M. Leigaitė (EKFF) turėjo progą išbandyti jėgas su kitų bend rabučių komandomis. Rezultatai nudžiugino mūsų bendrabučio gyventojus. O geriausiai sužaidė M. Leigaitė — laimėjo visas 4 parti jas. II vietą užėmė 10 bendrabučio I korpuso atstovai, o III vieta liko V bendrabučio medikams. E. GEDRIMAI1U
UNIVERSITETO KIEMO TEATRAS
Iliuzijų žlugimas Norėčiau pasakyti, kad vi są laiką gyvenu keistenybių, netikėtumų sferoje. Iki ba rono Miunhauzeno titulo gal ir .neištempčiau, bet su Niko demu Vaškiu, tas, kur buvo labai išsiblaškęs, drįsčiau ly gintis. Prisimenat, keliasi ry tais: kiša .ranką į rankovę — ogi kelnes apsimovė ,deda ant galvos kepurę — ogi ten keptuvė. Panašiai ir man. Rudenį, talkoje būdamas, vaikštau po kolūkio bendrabutį. Ten, kur turėtų būti tiesiausias kori dorius, kažkas lyg ir duris
pastatė. Šalin iliuziją — ne tikiu šmėklomis! Vėliau gir dėjau apkalbas: esą, girtas buvęs, duris išlaužęs. Pasie kė tos paskalos dekano ausį, tas patikėjo, papeikimą su raitė. Arba dabar, vasario 10 d., vėl tokia iliuzija, kad net romaną rašyk! Švenčiau draugo gimimo dieną. Grįžau namo į X—1 bendrabutį, už eisiu, sakau, dar pas kole gas. Užėjau, pasėdėjau, pa kalbėjau apie ateivius iš kosmoso. Tos keistenybės taip apsuko galvą, algai ne-
REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 Vilnius — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
šįkart — kitą dieną duris su taisiau, o merginų atsipra šiau ir dar pasveikinau su artėjančia Kovo 8-ąja! Taigi, keistas tas mano gy venimas. Nors romaną ra šyk. Bet liepė rašyti pasiaiš kinimą, kodėl aš girtuokliau ju ir chuliganiškai elgiuosi. Ir nuosprendį parašė: ne vieta, atseit, man Universi tete. Pasirodo, gyvenimą reikia matyti realų, kampuotą, ne valia praverti keistenybių duris. Negi tie treji metai — irgi tik iliuzija?!
galėjau atsitokėti. Net į sve timą kambarį pataikiau — sumaišiau duris. Bet iš kur man žinoti — beldžiu bel džiu, neatidaro. Nenakvosiu gi lauke, už durų, kaip tas Teisės fak. III k. 3 gr. stu Barchertas, išlaužiau jas. Tik Raimondo PAKŠIO tada pastebėjau, kad apsiri dento kau. O didžioji iliuzija! Vi pasiaiškinimą, jo neprašytas, sada buvau džentelmenas, ir surašė A. Juodupis
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Spektakliai vyksta Meno darbuotojų rūmuose, konferen cijų salėje, pradžia 20 vai.
Kovo 4 d. — R. Samulevičius. „Paukšti, ateik čia!" Kovo 5 d. — J. Mekas. „Erdvės vidury" Kovo 18, 19 d. — A. Jancevičius „Bit-klas — opera" Kovo 25 d. — J. Broškevičius. „Senos kronikos recep tas" Kovo 26 d. — R. Samulevičius. „Kaip vėjas laukuo se. .." Balandžio 8, 9 d. — J. Grušo, J. Marcinkevičiaus, Just Marcinkevičiaus, B. Sruogos dramų poetinis spektaklis .Herojų pašnekesiai" Bilietai parduodami Meno darbuotojų rūmuose antradie niais ir ketvirtadieniais nuo 11 iki 13 vai. ir prieš spėk taklį. DOMESIO!
SDAALR Universiteto komitetas dirba centrinių Tumų III a„ 35 kambarys (buvusiose studentų profsąjungos ko miteto patalpose), telef. 2-10-38.
Uralas 4500 egz. Užs. Nr. 712 LV 08846
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA