Įžymusis kalbininkas
SMAGU CHEMIKAMS VIENAME BŪRYJE. St. PUNTEŽIO nuotraukoje: (iš kairės): Ž. Kudžmauskaitė, D. Namajūnaitė, A. Gleiznys, V. Skominaitė ir V. Jasinskaitė. Paskaitos pasibaigė, dabir — ’ laboratoriją. iiiiiiiii iiiiiiiii imi i n 111 n i rn linu innniiiiiimiiiiniinniniiimmiiiiiiiiiuiuniinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiimiiiiiiiiiiiiniiiiniiiniiiiiii
Vargu ar rastume mūsų respublikoje rašto žmogų, kuris įiieko nebūtų girdėjęs apie lituanistikos veteraną, Lietuvos TSR Įllo#s/z{ Akademijos tikrąjį narį, nusipelniusį LTSR mokslo >ęifėją profesorių Juozą Balčikonį, sulaukusį šiandien 80 metų Imžiauš (g. 1885. III. 25). Jau pirmųjų klasių mokiniai žino Irofesoriaus oavardę iš jo gražiai išverstų pasakų, o aukštųjų mokyklų studentai filologai, lietuvių kalbos mokytojai bei dės tytojai, spaudos darbuotojai — iš jo leksikografinių darbų, orifinalių straipsnių kaibos praktikos klausimais, publicistinių raš tų. Daugiau kaip pusę šimtmečio J. Balčikonis vaisingai dar buojasi lietuvių kalbos ugdymo ir tyrinėjimu baruose, keli'isae|,’mf metų jis taip pat skyrė jaunajai kartai mokyti bei auklėti. Bene daugiausia J. Balčikonis yra nusipelnęs lietuvių leksi kografijai. Po K. Būgos mirties perėmęs didžiojo Lietuvių kal tos žodyno redagavimą, J. Balčikonis iš pat pradžios pasinėrė I šitą darbą. Kiekviena proga jis oats be atvangos rinko ir kit žodžiu ar raštu skatino rinkti gyvosios liaudies kalbos žo džius. „Žodžių rinkimas tai yra jo aistra. Be lapelių žodžiams u 'rašyti Balčikonio negalima net įsivaizduoti“, — taikliai yra įliarakterizavęs J. Balčikonį prieš 20 metų jo didelis bičiulis Iro/. J. Otrembskis. Bet reikia pasakyti, kad ta aistra nėra iš tiesusi ir dabar: ką iš pažįstamų ar savo mokinių sutikęs, jis lis klausia: „Kaip Tamstos tarmėj šis dalykas vadinasi?“, „Ar tegirdėjai tokio ir tokio žodžio?“ ir pan. I Sitpip aistringai pats rinkdamas žodžius ir kitus įtraukda mas į jų rinkimą, J. Balčikonis su savo talkininkais sukaupė Įdžiulį ir labai reikšmingą leksikos lobį: per nepilnus 24 di džiojo Lietuvių kalbos žodyno^ redagavimo metus (1930—1954) ■o žodyno kartoteka išaugo nuo 600.000 su viršum ligi 2 miįjonų lapelių (dabar jų jau yra žymiai daugiau). Tokios kar totekos pagrindu galima buvo ne liktai išleisti šešis didžiojo lietuvių kalbos žodyno tomus (A—K), kurių pirmuosius du, o Įip pat III tomo pirmą redakciją parengė J. Balčikonis, ne Idai rašyti tolimesnius, bet ir atlikti kitus svarbius UkUkofal/os bei toksikologijos darbus (pavyzdžiui, išleisti 1954 m. Da bartinės lietuvių kalbos žodyną, prie kurio sureaagavuno >rgi įaug yra prisidėjęs J. Balčikonis). I Nemaža nusipelnė J. Balčikonis taip pat lietuvių kaibos Taktikai, ypač rašomosios kalbos kultūrai. Jis surinko ir 1932— m. išleido penkiais tomais J. Jablonskio straipsnius, ra utus kalbos, rašybos, švietimo ir kitais klausimais. Tuo būdu ■ Balčikonis padarė prieinamą visiems J. Jablonskio palikimą. ■e to, kalbos praktikos klausimais ir jis pats yra labai daug ulbėjęs, rašęs, ypač po 1924 m., kai pradėjo dėstyti Kauno univirsitete bendrąjį lietuvių kalbos kursą. Antai, 1925 m. jis maudoje kritikavo ano meto puristus, kalusius nevykėlius nau■durus tarptautinių terminų vieloje, 1927 m. kėlė balsą dėl msirūpinimo gimtosios kalbos kultūra Kauno universitete. Daug laipsnių kalbos praktikos klausimais J. Balčikonis yra paskeibįs taip pat tarybinės santvarkos metais. I Prie lietuvių kalbos kultūros kėlimo, ypač rašomosios kal us turtinimo bei Kbulinimo daug yra prisidėję taip pat J. BalKonio pasakų ir grožinės literatūros vertimai. Versti grožinės literatūros kūrinius jis pradėjo dar būdamas studentas (1908 m. pasirodė jo išversta iš lenkų kalbos M. Baluckio komedija uųkso dievaičiai“) ir paskui jau nepaliovė jų vertęs. I Minėtini dar dideli J. Balčikonio nuopelnai lituanistų renunui. Per 30 su viršum savo pedagoginės veiklos metų viĄrinėje ir aukštojoje mokykloje jis yra išugdęs ne tik daug Utuvių kalbos 'mokytojų, bet ir lietuvių kalbos tyrinėtojų. Jo mokiniai buvo tokie lituanistai, kaip E. Mikalauskaite. J Pen us, K- Ulvydas, o taip pat jaunesnieji mokslininkai: V. Ambro ms, J. Kazlauskas, A. Sabaliauskas, V. Uroutis, Z. Zinkevičius I kt. i J. Balčikonis yra išvaręs platų ir įeikšmingą barą lietuvių ka[Ibos mokslo, švietimo ir kultūros srityse. Didžiai b-nginda1 jubiliato nuveiktą darbą, tarybiniai lituanistai linki jam ' H ug sveikatos ir dar ilgai ilgai su vis tokiu pat šviesiu protu Urbuotis lituanistikos srityje. J. PALIONIS
Darbo nuotaika, vis nauji ir nauji planai lydi III kurso che mikus. Apie Juos galima papa sakoti daug gero. Iš 30 grupės komjaunuolių nėra nė vieno kuris neturėtų jnareigoiimų. Grupės aktyvą su daro tokie rimti ir darbštus studentai, kaip V. Jasinskaitė, V, Skominaitė, A. Niunkaitė, R. Mikulevičiūtė. Daugeli grupės draugų fakultetas pažįsta kaip „fakultetinio masto“ veikėjus. Pvz., A. Gleiznys gerai žinomas kaip prefsą'ungos lyderis. Z. Prškutė — treti metai fakulteto kom'ptrimo biuro narys, R. Mi kulevičiūtė — bendrabučio Nr. 4 tarybos nirmininkė, G. Adamonytė ir G. Eimontaltė dir ba su paaugliu A. Sčerba. O kas nepažįsta mūsų Onutės (taip vadina ją kurso draugai) — ak tyvios „Tarybinio studento“ ko-
Geri žodžiai apie draugus respondentės, komjaunimo biuro nario! Studijuoja trečiakursiai rimtai Paskaitos, laboratoriniai darbai dar nevisiškai atsako j iškylan čius klausimus, todėl Jie g.liną žinias moksliniame būrelyje. Tarp kitko, mokslinio būrelio daugumą ir sudaro trečiakur siai. O merginos — tikros stebuk ladarės. Demonstruodamos „ste buklus“, jos pabuvojo ne tik Vil
niaus gamyklose, mokyklose, bet ir už miesto ribų. Poilsio dienas trečiakursiai dažnai praleidžia išvykose, gam toje. Kuo daugiau pamatyti, kuo giliau pažinti gamtos grožį — toks III kurso chemikų šūkis. Daug draugų turi trečiakur siai chemikai kitų respublikų miestuose. Jie svečiavosi pas_ sa vo kolegas Kijeve, Rygoje, Mins ke. O kiek šiltų padėkos žodžių už lietuvišką svetingumą gauna A. Gleiznys, J. Valinevičiūtė, B. Bulotaitė ir kiti grupės nariai iš įvairiausių šalies kampelių. Meilė pasirinkta^ specialybei, bendri planai ir rūpesčiai suce mentavo kolektyvą. O kai ko lektyvas geras — Jokios kliūtys nebaisios.
S. PAULAUSKAITĖ, CHF komj. org. sekretorius
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESI
TO.
VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
VILNIAUS
Nr. 6 (516)
^Eina nuo 1950 m.
1965 m. balandžio mėn. 1 d., KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap
Klaidų nevertėtų kartoti Fizikos ir matematikos fa Doc. A, RAUDELIŪNAS, gerais pažymiais — 84 stu kulteto dekanatas, katedros, FMF prodekanas dentai. Pavasario semestro visuomeninės organizacijos dė pradžioje fakultete buvo 213 jo daug pastangų studentų sa o skolininkų, dabar jų skaičius varankiškam darbui pagerinti, sumažėjo iki šimto. geriau pasiruošti žiemos egzaminų sesijai. Žiemos egzaminų sesijos rezultatai atrodo Pasiruošimo egzaminų sesijai klausimai bu taip: vo svarstyti katedrose, akademinėje komisi fizikai Kursas matematikai mechanikai joje, dekanate, komjaunimo komiteto posė I _ 3,27 3,34 3,28 džiuose, grupių susirinkimuose, fakulteto II 3,65 3,52 2,81 3,51 III 3,78 mokslinėje taryboje. Semestro metu buvo or 3,70 3,98 3,75 IV — 3,31 3,36 3,32 ganizuoti kolokvijumal, konsultacijos, kont V 3,92 4,05 — 3,97 roliniai ir namų darbai. Ypač daug dėmesio s.iirta 1 kurso studentams, kuriems buvo or Palyginus su praėjusių metų pavasario eg ganizuotas vidurinės mokyklos matematikos zaminų sesija, fakulteto pažangumo vidurkis yra mažesnis. To priežastis, visų pirma, yra kurso pakartojimas, matematikos pagrindų silpnas priėmimo kontingentas, antra — di pagilinimas. Reikia pasakyti, kad dėl silp delė dalis geriausių fakulteto studentų buvo nos komjaunimo komiteto kontrolės ne visi pašaukta būtinai tarnybai į Tarybinę Armi I kurso studentai šiuos užsiėmimus gerai lan kė ir jiems ruošėsi. Be to, su I kurso studen ją, o, be to, mūsų fakultete, kaip ir visur, reikalavimai metai iš metų didėja. tais buvo pravesta pasikalbėjimai apie dar bą su knyga. Akademinė komisija, dekana Gana silpnai egzaminų sesiją išlaikė I k. tas nuolat sekė paskaitą lankomumą. Nežiū fizikai. Iš 97 studentų net 32 studentai gavo rint visų pastangų, žiemos egzaminų sesijos po du ir daugiau dvejetų. Ypač silpnai stu rezultatai gana silpni, bendras fakuiteto pa dentai laikė analizinės geometrijos ir aukšto žangumo vidurkis — 3,48. Iš 634 studentų, sios algebros egzaminus. Geresnė padėtis yra turėjusių laikyti žiemos egzaminų sesiją, vi I k. matematikų, bet ir tai iš 124 studentų sus egzaminus išlaikė tik 421, neišlaikė vie — 14 turi po du ir daugiau dvejetų. Pirma no egzamino 107, likusieji neatvyko bent į me kurse susidarė tokia padėtis, kad dalis vieną egzaminą. Visus egzaminus labai ge studentų Išlaikė visus egzaminus, o dalis — rais pažymiais išlaikė 35, o gerais ir labai (Tęsinys 2 psl.)
(MF VI k. studenčių D. KLIORYTĖS ir St. KRASAUSKAITĖS mokslinis darbas, skaitytas fa kulteto ateistinėje konferencijoje)
Ištekėjusi jauna, sveika mergina nuo sunkaus darbo ūkyje, brutalaus vyro elgesio, dažnų nėštumų per ke letą metų tapdavo paliegele. Ir ką gi — „Šventieji tėvai“ randa išsamų pa aiškinimą. Teologas Tomas Akvinietis rašė: „Moteris, tai sparčiai auqanti piktžolė, ji — nepilnutinis žmogus. Jos kūnas tik dėl to greičiau išsivysto, kad jis yra mažesnės vertės ir gamta juo mažiau rūpinasi. Moterys gimsta tam, kad būtų amžinai pajungtos jų vieš paties ir mokyojo, nes ųamta visais atžvilgiais yra suteikusi vyrui pirme nybę ir jį paskyrusi viešpatauti“. Iš eina, kad aukšto moterų mirtingumo buržuazinėj Lietuvoj priežastys glūdi
pačioje nepilnavertėje asmenybėje — moteryje, jei neminėtume, kad darbo moteris gyveno blogose antihigieninėse, antisanitarinėse sąlygose, kur gi liai buvo įsišakniję tamsūs religiniai prietarai, kur buvo neprieinama medi cininė pagalba, tuo tarpu, kai dabar kiekvienai moteriai užtikrinta specia lizuota ir kvalifikuota medicininė pa galba. Religija moterį pažemino, paniekino. Bet moterys daug religingesnės už vy rus. Visa moters veikla apsiribojo na mais, virtuve, vaikų auginimu. Jai bu vo uždarytas kelias Į mokslo įstaigas, į visuomeninį-politinį gyvenimą. Ikire voliucinėje Rusijoje žmona be vyro leidimo neturėjo teisės išsiimti paso, įsigyti tarnybą ar įstoti į mokyklą. Būdama visiškai beteisė šeimoje ir vi suomenėje, moteris ieškojo sau pagal bos bažnyčioje, religijoje. Bažnyčia bu vo vienintelės durys į visuomenę. Iš pažintys, pamokslai, įvairios religinės apeigos, maldos, prietarai moteriai dar labiau įkvėpdavo, kad ji yrą^ nuodė mingas padaras, užtraukęs žmonijai vargus, nelaimes ir kitas dievo baus mes. Bažnyčia buvo vienintelė vieta, kur moteris galėjo pasiguosti ne tik savo įsivaizduojamam dievui, bet ir kaimy nėms, giminaitėms. Tačiau ir čia ji ne galėjo jaustis pilnateise su vyrais. Mečėtėse, sinagogose moterims paskirta speciali nuo vyrų atitverta vieta, o ka talikų bažnyčiose moterys užima „ma žiau garbingą“ — kairiąją bažnyčios pusę. Natūralus fiziologinis reiškinys, — menstruacija — sudarė kliūtį priimti „šventąją komuniją“. Vienplaukės mo terys neturėjo teisės eiti prie komuni jos Tebėra paprotys, kad merginos re liginių švenčių metu, klūpodamos prieš altoriuje išstatytą sakramentą, šydu prisidengtų veidą, kadangi jame nėra „dieviškųjų“ bruožų. Mat, Ieva nebuvo sutverta „pagal dievo paveikslą ir pa našumą“ kaip Adomas. Moterims ne tik neleidžiama būti dvasininku, bet ir dargi draudžiama patarnauti kunigui religinių apeigų metu. Kad moteris išpirktų savo kaltę, bažnyčia jai siūlo nusižeminimą, atgai lavimus ir maldas, žymus bažnyčios veikėjas Tertulianas pateikia savo iš vedžiojimus: „Moteris, tu turi nuolat vaikščioti nuliūdusi ir skarmalota, pil nomis atgailos ašarų akimis, kad priverstumei mus užmiršti, jog tu esi pra žudžiusi žmonių giminę. Moteris, tu esi
praqaro vartai!“ O bažnyčios tėvas Grigalius dar priduria: — „Nuožmus yra slibinas ir gudrus žaltys, tačiau moteris turi abiejų nelabumą“. Bažnyčia teikė pirmenybę „mergys tei“, „amžinąjai skaistybei“. Tačiau mergaitė nuo pat vaikystės buvo auk lėjama kaip busimoji vyro tarnaitė, įpėdinių gimdytoja ir augintoja. Neįsigijusi mokslo, neturėdama jokios spe cialybės, nekilminga mergina išnaudo tojiškoje visuomenėje sunkiai kovojo už būvį. Jos darbas būdavo mažai ver tinamas, pigiai apmokamas. Neištekėti — buvo nelaimė ir negaroė. Liaudyje paplitęs epitetas „senmergė“ taip pat neturėjo malonybinės prasmės. Daug neištekėjusių moterų prisirišdavo prie bažnyčios ir tapdavo specifine katego rija — davatkomis, sudarydamos stip rų bažnyčios ramstį. Jaunoms merginoms dvasiškieji tė vai siūlydavo vienuolynus — „dangiš kąjį šiltadaržį“, kur jos, apsigaubusios Kristaus sužadėtinių šydu, nelyginant baltos lelijos, žydės ir savo „dorybių kvapu džiugins dieviškąjį numylėtinį“. Kasdien ir kasnakt maldos, atgailavi mai ir pasninkavimai, mąstymai apie Kristaus kančią suluošindavo žmogų tiek morališkai, tiek fiziškai, padaryda vo savotišku pamišėliu ir isteriku. Taigi, moteris kentėjo ir vylėsi, kad už kančias iai bus atlyginta „aname pasaulyje“. Bot Ir či?. Ją. nuliūdintų bažnyčios tėvo Jeronimo žodžiai, kad pasaulio pabaigoje moterys prisikelsiančios amžinajam gyvenimui nebe moterimis, bet vyrais. Bažnyčia paniekino moterį, motinys tę, santuoką, bet vis tiek laiko save vienintele moters teisių gynėja. Bažny čia. gindama savo nuooelnus moters atžvilgiu, remiasi Marijos garbinimu, taip vadinamu Marijos kultu. Evangeli jose Mariją mes matome tik virtuvėje, prie sūnaus Jėzaus ir bažnyčioje, kaip būtybę, neparodžiusią jokio savarankiš kumo, jokios iniciatyvos, vergiškai nuo lankią savo vyrui Juozapui ir dievui. Pilnai ją charakterizuoja jos pačios žodžiai, pasakyti angelui, apreiškusiam, kad dievas ją išrinkęs būti savo sū naus motma: „štai aš viešpaties tar naitė, tebūnie taip, kaip tu man pasa kei“. Ir tokia nusižeminusi viešpatiesdievo ir viešpaties-vyro tarnaitė Mari ja statoma aukščiausiu pavyzdžiu že mėje gyvenančiai moteriai! Teologai savo veikaluose šlovina „skaisčiausiąJą“, „nepalytėtąją“, „nesuteptąją“ die
vo sūnaus motiną, kuriai Jos motinys tė nepadariusi jokios negarbės, nes Ii motina tapusi „nepažindama vyro“ ir net po gimdymo palikusi „nepažeista mergele“. Nieko naujo, tik dar kartą atskleidžiamas krikščioniškas pasibiau rėjimas santuoka ir motinyste. Marijos moters kultas siekia ne išvaduoti mo terį, bet ir toliau ją laikyti prietaru vergijoje, slopinti Jos iniciatyvą Ir sa varankiškumą. žeminanti pažiūra į moterį vyravo rki tol, kol nebuvo panaikinta išnau dotojiška santvarka, kol moteris nenu simetė nuo savo pečių religinio Jungo Moters padėties sulyginimas su vyro padėtimi, praktiškai nebus įmanomas, jeiqu ji bus atitraukta nuo visuomeni nio. politinio, kultūrinio gyvenimo. Ta rybų šalies pavyzdys rodo, kad tik so cializmo pergalė užtikrina moters Iš vadavimą ir sudaro sąlygas jai pilnai išvystyti savo sugebėjimus ir talentus Kad moteris galėtu aktyviau ir kury biškiau įsijungti į šalies gyvenimą, vis didesnis dėmesys skiriamas moters so cialinių-buitinių sąlygų gerinimui, iš vadavimui iš „virtuvės vergijos*. Ko munistinės visuomenės statytojų gre tose žengia milijonai tarybinių moterų. Dirbančių moterų skaičius mūsų šalyje sudaro apie 50 procentų bendro dir bančiųjų skaičiaus, Jų tarpe 36 pro centai — inžinierių, 79 — gydytojų, 59 — su aukštuoju ir viduriniu spe cialiuoju išsilavinimu. Žmogus šiandien kuria nuostabias mašinas, skverbiasi į giliausias gamtos paslaptis. Visur petys petin su vyru žengia tarybinė moteris. Milžiniškas žmogaus minties Dolėkis, didžiulė jo pergalė prieš stichines gamtos jėga iš vienos pusės, o iš kitos — dar dau gelio žmonių klūnolimas prieš stabus beprasmiškos maldos, dvasiško peno ieškojimas religinėse iliuzijose. Ir tai todėl, kad gyvenimo tiesos ieškojimo kelias — sunkus ir sudėtingas, žmo gaus sąmonėje vyksta atkakli kova tarp mokslinio žinojimo ir aklo tikėji mo. TSKP programoje nurodoma, kao naujajame žmoguje derinsis dvasinis turtingumas, moralinis tyrumas ir fizi nis tobulumas. Ateistinis darbas prisideda prie to kio žmoųaus ugdymo, prie M. Gorkio devizo „žmoųus — tai skamba išdi džiai“ įgyvendinimo. (Pabaiga. Pradžia „Tarybinio studento“ 4 nr.)
Klaidų nevertėtų kartoti Chirurgijos būrelyje Chirurgas! Kiek daug šis žodis reiškia tam, kas kartą jau žiūrėjo mirčiai Į akis! Ir ne mažiau šis žodis svarus tam, kas dar tik ruošiasi ar jau nedrąsiai laiko chirurgo skalpeilĮ. Tapti chirurgu ne taip lengva. Tai ne tik gražios svajo nės. Visų pirma, tai įtemptas darbas, nuolatinis Ieškojimas. Daug puikių chirurgų paruošė ir mūsų Universiteto Medicinos fakultetas. Labai didelį darbą, ruošiant chirur gus, atlieka jau eilę metų Medicinos fakultete veikiantis chirurgijos būrelis, kurio nariai jau nuo pirmųjų kursų kaupia ir gilina savo žinias chirurgijos srityje, mokosi ope racinės technikos. Būrelis supažindina busimuosius chirur gus su naujausiais chirurgijos mokslo pasiekimais. Be to, jo nariai ir savarankiškai dirba mokslinį darbą. XVII Universiteto SMD mokslinėje konferencijoje bū relio nariai perskaitė nemaža mokslinių darbų. O studentų St. Sakarausko (IV k.), K. Garalio (V k.) ir J. Valentino (V k.) darbui, tema „Arterinio kraujospūdžio svyravimai eksperimentinės venozinės hipertonijos atveju“ ir „Inkstų arterijos protezų įtaka arterijiniam kraujospūdžiui eksperi mentinės hipertonijos atveju“ buvo pripažinta I vieta respub likoje. Ar verta kalbėti apie tai, kad darbas pareikalavo daug jėgų, kad pradžioje, kaip ir visada, buvo daug nesklandu mų, abejonių. Neveltui mokslinis vadovas V. Sirvydis nuolat kartojo, kad svarbiausia — ištvermė. Ir ji nugalėjo. Ir šis pavyzdys ne vienintelis. Darbo sėkmę lemia ir tai, kad mes turime daug puikių vadovų-gydytojų, kurie sten giasi mums perduoti savo ilgų metų patyrimą. Noriu nuo širdžiai padėkoti moksliniams vadovams: L. Petkevičiui, V. Sirvydžiui, J. Serapinui, A. Pronskui, A. Sučilai ir kitiems. Na, o chirurgijos būrelio nariams — dar daugiau ryžto ir energijos jų nelengvąpie darbe! Z. ULEVICIŪTĖ Chirurgijos būrelio pirmininkė
POEZIJOS VAKARAS Tarybinės literatūros būrelis kovo 25 d. organizavo V. Mykolaičio-Putino kūrybos vakarą. Poeto eilėraščius skaitė dramos teatro aktorius Laimonas Noreika. Būtis, likimas, meilė, mirtis — pagrindinė eilėraščių problematika. Tai daugiau paskutiniųjų metų poeto eilėraš čiai. Juose daug apibendrinimu, susimastymo, išvadų. Vakaro įspūdis neblėsta ilgai; įtaigus, spalvingas aktoriaus balsas puikiai perteikia lyrinio herojaus jausmų peripetijas. Sako, kad žodžiai — negyvi. Jiems reikia suteikti spar. nūs. Tokius sparnus mylimo poeto žodžiams davė aktorius L. Noreika. Todėl nenuostabu, kad Kolonų salė buvo pilnutėlė, kad Putino poezija pasiekė širdies gelmes. R. KARPAUSKAITE, IFF II k.
(Pradžia 1 psl) nė vieno. Katedra ateityje numato trumpinti dėstomo dalyko turinį, o daugiau dėmesio skirti esminių klausimu išsiaiškinimui. II ir III kursuose padėtis gana nebloga, nes sko lininkų, išskyrus II k. matematikus ir me chanikus, jau beveik nebėra. Ypač silpnai egzaminų sesiją išlaikė IV kursas, pvz., matematinės fizikos lygčių ne išlaikė, tiksliau, nelaikė 35 proc. studentų. Aišku, susidarė nenormali padėtis, nes šio kurso studentai turėjo laikyti net 6 egzami nus. Vieną egzaminą dekanatas nukėlė į pa vasario egzaminų sesiją. Studentai savava liškai laiku nelaikė skaičiavimo mašinų ir programavimo Įskaitos, dėl to pavasario se mestre tik keli gauna stipendijas. Reikia, kad dalį egzaminų studentai laikytų prieš sesiją, o sunkesnius egzaminus laikytų dalimis. Pa gal naujus mokymo planus 7-me semestre
Lituanistų seminaras Kovo 26 Ii- 27 dieną Universiteto cent rinių rūmų koridoriuose buvo galima su tikti būrelius gyvai besikalbančių, besida lijančių įspūdžiais žmonių. 1961 m. jie dar buvo Universiteto studentai, o dabar vidurinių mokyklų lietuvių kalbos ir lite ratūros mokytojai, kuriuos lietuvių kalbos katedra, pasinaudodama mokintu pavasa rio atostogomis, sukvietė į mokslinį meto dini seminarą. Seminare vyr. dėst. P. Gailiūnas kalbė jo apie įdomias lietuvių kalbos ir litera tūros pamokas, dėst. A. Trakymas nagri nėjo kai kuriuos V. Krėvės realizmo bruo žus, aspirantai J. Kareckaitė ir B. Dobro volskis aiškino sintaksės problemas, kylan čias, dėstant vienarūšes ir išskirtines sa kinio dalis. Labai įdomių minčių seminare iškėlė mokytojas A. Jarmala. Jie parodė, kaip sumanus ir išradingas mokytojas gali sudominti mokinius ne tik literatūros, bet ir gramatikos pamokomis. Kovo 27 d. mokytojai turėjo progos ap silankyti respublikiniame moksleivių dai liojo skaitymo konkurse, vykusia ne Vil niaus XXII vid. mokykloje, apžiūrėti lite ratu darbų paroda S. Nėries vid. mokyk loje, susitikti su V kurso studentais litua nistais ir pakalbėti su jais apie kilnų ir atsakingą mokytojo darbą. Panašaus pobūdžio seminarai-susitikimai su buvusiais auklėtiniais, jau paraga vusiais mokytojo duonos ir kaip reikiant pajutusiais jos skonį, Lietuvių kalbos ka tedroje jau yra tapę-graž’a tradicija. A. PAULAUSKIENE
tokio apkrovimo nebus, ir IV k. studentai žie mos egzaminų sesiją išlaikys tikrai gerai. V kurso studentai laikė egzaminus gana neblo gal, ypač matematikai. Džiugu, kad Fizikos ir matematikos fakul teto studentai neblogai išlaikė visuomeninių disciplinų egzaminus, bendras visuomeninių disciplinų vidurkis žymiai viršija fakulteto egzaminų sesijos rezultatų vidurkį.t* Visuomeninių disciplinų rezultatus iliust ruoja ši lentelė: TSKP Istorija TSKP istorija Politinė ekonomija Dialektinis material. Dialektinis material. Istorinis materializmas Mokslinis komunizmus
k. ii k. k. k. k. k. k.
iv m iv v v
vidurkis vidurkis vidurkis vidurkis vidurkis vidurkis vidurkis
3,87 3,61 3,31 3,61 4,5
4 01
3,87
Ypač gerai visuomenines disciplinas laikė fakulteto aktyvistai: J. Simonavičiūtė — Ik.. R. Miliušytė — II k., V. Karpickaitė, J. Alešiūnaltė, I. Nadolinska — IV k. ir kt. Fakultete numatytos šios priemonės: 1. Rekomenduoti atitinkamoms katedroms organizuoti papildomus užsiėmimus — kon sultacijas skolininkams. 2. I kurso studentus, turinčius tris ir dau giau dvejetų, palikti vieno mėnesio bando majam laikotarpiui, t. y. leisti likviduoti Įsi skolinimus. Nelikvidavusius Įsiskolinimų ir nelankančius paskaitų siūloma pašalinti iš Universiteto. 3. Sušaukti kurso aktyvistų ir šefų pasita rimą egzaminų sesijos rezultatams aptarti Pasitarimas turi numatyti konkrečias priemo nes Įsiskolinimams likviduoti. 4. Studentus skolininkus svarstyti kated rose, akademinės komisijos ir dekanato po sėdžiuose, fakulteto mokslinėje taryboje. □□□□□□□□□□□□□OOODDODūaOOOOOODDaOOŪŪDŪDŪŪODD
ŠYPSENOS
Griežtas nutarimas Kritikos -ietys buvo nukreiptos į storulę, raudonstruostę studentę Julijoną. Julijona ig noruoja kolektyvą, jai nerūpi grupės pažan gumas. Ji neperšoko J aukštį tų kelių nelai mingų centimetrų, kurių trūko iki vieno met ro. Dabar ji turi fizinio lavinimo įsiskolini mą. Štai kokia ta, Julijona. Vienu žodžiu, antivisuomeninis elementas. Buvo suteiktas žodis šio audringo susirinkimo kaltininkei Ju lijonai. — Kalta, — pro ašaras prisipažino ji ir dar labiau paraudo. Susirinkimas priėmė tokį nutarimą: „Studentę Julijoną paskutinį kartą įspėti ir įpareigoti peršokti Į aukštį vieną metrą, o, esant galimybėms, ir daugiau“. Ant. VARPAS
CnynaioT. H mto >k b tom TaKoro, r.ia3a b nojiycoHHOii nu jį h, >KHByT — HamoTajiHCb njioxoro, — Xopouiee — o6ouijih.
3BC3Aa na Aopory ynajia, J1e>KHT na xojioahom acįiajibTe B Heii cHHHHe JiyHHOe H cojiHeMHoe Tenjio...
JKHByT He kjhm ii He CTapbl Bo ayiuaM h no toasm H Apyr HeH3MenHuii rnTapa noeT hm npo Mara'aaH.
OHa bc« CBeTHTca paAOCTbio H ofiaaTejibHoii jiacKoii, — Sto KycoMea cepAUa Heii-To Ha 3eMJiio ynąjį.
O nypnypHOM CHHranype, 3bchht, Hanparaa 6acM, Ene AeByuiKa, OpoBii HaxMypHB, MaHMHT y ABepnM t3kch.
OTKyAa? W3 K3KOH GeCKOHeMHOCTH C KaKHX MHpOB HeH3BeAaHHUX B sto 3eMHoe 6e33Be3Abe 3bohko ynajia ona?
yxo«BT paaeTbi b kocmoc, EypjiHBoe BpeMH TeMeT... y MajlbMHkOB AJIMHHMe KOCMM, H HM Bce A3BHO HHnOMeM.
3Be3AM He MacTo naAaioT, CropaioT ajih MbHx-To JKeJiaHHil. He OTAaBaa hh KanjiH He3eMHoro Tenjia!
C AeBMOHkOH 3HBKOMOH Ha <Bojire» npoexaTbcn — sto KJiacc, A nocjie Ha BpeMHMko Aoaroe «3y6M na nojiKy KJiacTb*.
A 3Ta... noiiAy BO3bMy ee... Jlpo>KHT na najibiiax mo3ūjihctmx H CBeTHTca SjiaroAapHOCTbio 3a to, mto ee noAHaji,
Ujih B 3a«yMMHBOCTb BAaTbCa H jieneTaTb: «Ox, TOCKa», H H3 «Mockbm Ka6auKoii> BcnOMHHTb ABB-TpH CTHXa.
3a to, mto noHaji, Kak TpyAHO, JleacaTb Ha 6e3AyuiHOM ac<t>aabTe ’laciHiie nbLiaKimeii cojimia B 3TOH XOJ1OAHOH HOMH.
M ao yTpa b oGuiokhthh, >KajiocTb k ce6e xpana, UJenTaTb, mto b AMepHKe 6hthhkh, B,yxoBHan hm poahh. Ax, 6HTHHKH-Mejl06HTHHKH, Ot wh3hh Mero-To Bce amyr, Cha»t Ha nocTean hmthkh, TocKy hoa rHTapy hoiot. * * *
PacKpacHeJiacb BecHa ot nocaeAHHX Mopo3OB, 3awypHajia boaoh b HeyAep»HMx pyMbax, 3a6ejiejia cTBOJiaMH o>khbuihx 6epe3Ok, 3aapo>Kajia Kanejibto Ha tojimx bctbhx.
H cneuiHT b roAyOue, MaHauiHe aajiH, OcTopo>KHO erynaa b orraHBUiHH cner, OcTaBjiaa cjieflu BepeHHueii npoTaJiHH, M iirpaa 6ypjinBoio paAOCTbio pek.
Ha>Ke CTapoe CTaHeT hobhm, flaiKe HOBoe CTaHeT CTapMM, Ecjih CTapoe CAeJiaTb cnoBa, Hah HOBoe BApyr cocTapHTb.
HaMHHaio a HiHTb'cnaiaJia, Stot Aenb aah mchh Tak naMHTeH. y Koro-To njioxoe ocTajiocb O6o Miie b 3aKoyjiKax naMarn.
pa3HOCTeft pa3Hux, OcjieruieHHbiii, kak 6yATO 6bi uiTopMy otkpub, BApyr noMyBCTByeuib tm neo6y3AaHHMH npa3AHHk, HeoŠblMHblH, KHriyMHH, KpblJiaTblii nopbiB.
Tak 3a6yabTe npo sto njioxoe, BeAb npHAeTca co mhoio bhm hath, nycTb me CTapoe CTaHeT hobhm, B 3aK0yjiKax ynpaMOii naMBTH.
H yBHAHUib, kak BeTep no paAOCTHoii HJioinaflH OnpoKHHya pacnjiaBJieHHbiii cojihcmhmh xpyr, H Te6e raK 3axoMeTca, oųeHb 3axoMeTca, 3a aecHOH npoiuaraTb He3aMeMeHHMM sapyr.
Tau 3a6yAbTe 6e3 mojiocth Aaare, Ecjih Bce HaMHHaioT CHaaajia, Tau XOTHT, MT06H JKH3HL h Bailia, Eme JiyMine, cBernee cTaaa!
B cyeTe, cpeflb
co6mthh h
OcTopOJKHO uiaraa
ot
CHera
k
$1 HAy Aoporoio oceHHeii, necTpoTa h coJiHua ckyAHMii cBeT, M HAy, a cepeHbkne tchh flOATOBH3O MHe AOJkaTCJI BCAeAHe 3epkaabHOe to npocTo OTpaikeHbe, He BHTpHH MejlbkaiOUlHH OTCBeT — Sto h — pa3 b naTb BO3pocuiHH b tchh CaM ce6e Aowycb yMTHBo bcaca—
...B HAy Aoporoio BeceHHeii, 3eaeHHT, y coAHita comhmh ubct ByTb 3aMeTHO o6e3maBaeHHMe tchh, Pa3ABOHBUlHCb MHe AOAtaTCH BCAeA-
H Toma h BcnoMHHaio achb BMepauiHHA H ce6a, BO3pociuero b tchh; A Tenepb OHa jieMHT HanpacHO Ha Aopore paAOCTHOH bcchm. B Heii a He Hiuy ycnokocHba, noHna a b noTOke 6ypHbix aeT, Bto ot CBeTa bcmho SyAyT tchh, Tojibko j,eHb He 3aa<HraeT cbct!..
t
npoTajiHHe,
TbI BCCM TejlOM nOHyBCTByeUlb lOHOCTb 3CMJ1H, H yBHAHUlb, kak 6blOTCa COCyjlbKH-xpyCTajlMHKH, BhCTMM 3BOHOM HanOJIHHB JieCHble pyHbH.
Tu nomaAHiub TpaBHHky h BeTOMky kanmyio, H Haiian caMbiii nepBbiH noACHe>KHHk b Jiecy, BApyr nonMeiub, ų-io tm cAeaaji oTkpMTiie Ba»Hoe, M npoiuenieįub c yjibiGKOH «B BHAeji BecHy».
EpoBM cHCTHyjiH ao 6ojih nepeHOCHuy H MopmHHKa pacceKJia ynpaMMH jio6, H yHTM Te5e Kyaa-To xomctch M CTynHTb He b cnjiax 3a nopor. Mmcjih cnyTajiHCb, Ha3oiianBM Bonpocu, Kak Jke BMpBaTbCfl H3 STOTO kOJIblia? TacHyT b >xeJiTNx najibnax nannpocM, A tm KypHiub, kypnuib 6e3 kOHua...
«raMJieTa» nepejiHCTaji CTpaHHUM, npouiaraji mok cTyjibeB pa3-APyrofi, Bcjiymajicu b ckpnneHbe nojioBHUM H b MOJi'iaHbe, mto HaTHHyToii cTpyHoii.
Hy t3k mto Me? Y6e>KaTb? 3a6MTbca? M CMHTaTb, MTO BblUlejl H3 KOJlbUa? B naMBTn BCTaiOT poflHMe Jimia H OflHO cypoBoe — OTpa. CepAUe eKHyjio h paAOCTHO h CojibHO, riajIbUM CkOMkajIHCb B npyiKHHHCTMH kyjiaa, H 3aMeM-TO TbI CKa3a.l: «JTOBOAbHO» M pacTep MopuiHHKy npocTO Tak.
A 3aTeM copBaji naJibTO n uianKy, BblOIKHMH BCTep 3apa0HJl B TBOHX TJia3aX,
Tbi xBaTaji ero orpoMHMe oxanxn, 3axae6HyBUJHCb, mto-to chjihjich cKa3aTb...
BcTaji Ha moct, me BeTep niajio BbtoMHTca, H me pejibCM napajiJieJinTCH BHH3y, A b ayuie TBOeii B3Mrpajio MyikecTBO, no6eflHBtuee ycTaJiyio Tocky. H, HaBepHoe, 3anoMHHuib tm Haaojiro, Kak CTOBJ1 CMaCTJlHBIJli Ha MOCTy, B to ecTb TpysHocTb, Ha3MBaeMaa aojitom, H CCTb TpyCOCTb, MTO OTMaHbeM 30ByTl
He3aMeTHo, xak SyATO H3 cka3kH, Koma nojiAeHb ot 3hoh ycTaji, Tm yBHAHiub kak CBemoio JiacKoii, BApyr po>kAaeTCH KpacoTa. JIenecTkaMH 3acTeHMHBbix MakOB 3aaJieeT OHa h noiiAeT... H no maAH O3epa MaTOBOH Eejioii ae6eAi>io nonjibiBeT. H CTynan Jierko, MyTb kacaacb, MajiaxHTa jieneMyujHx TpaB, 3acneuiHT, ot mapn yKpijuancb noA np03paMHyio kpoBjno AyGpaB. BeTepkOM npoHeceTca yabiGka, 3anrpaeT ayaaMH b ma3ax... H ctoht '— BejiHMaBaa, THxaa, Moji, cMOTpHTe kakaa kpaca! HeH3BeCTHMH, HO AHBHHH XyAO>KHHk, BAOXHOBeHHOIO kHCTblO TBOpUa, O6paMHji MarkMM 3ojiotom AOJKAHka CHeikHbiH MpaMop ee Jinna. H npHnyApnJi nbijibooii po3OBaTOii ee mekH h MyBCTBeHHOCTb ry6, H b ma3ax BbicHjbkOBbix ynpaTaA AbiMky He6a, 03epHyio my6b... Oh BAOxHyji b Hee jierkocTb aeTa, O3apHa ee cbctom bcchm, B Hefi BOCTOpikeHHOCTb MHCTaa ACTCTB3 H HeAeTCkaa CTporocTb kpacu... Koma Mnp noTepaeT o6i>eMHOCTb H B TyM3H AMJkeT njlOCKOCTblO AaAb. KpacoTa 3arpycTHT neyeMHO, KpacoTa npeBpaTHTbca b neaajib. no6jieAHeB, ho ocTaBumcb npekpacHOH. JleAeHea ot 3hmhhx HeB3roA, ByAeT >KAaTb OHa cojiHbiuika kpacHoro, H rpycTHTb b oMHAaHbH ero... H Te6a Ha3MBaio kpacHBOH, Tomho 3Haio, kakaa tm, IlOTOMy MTO B ma3ax TBOHX CHHHX, B yBHAea ma3a KpacoTbi! noTOMy mto co CBemoio aackOH, Hto-to uienMyT tboh ycTa: Tm, HaBepHo, npniujia H3 cka3kH, H3 kOTopoft npauijia KpacoTa. He Mory na TeSa HacMOTpeTbca, Ka>x am ii B3TAHA h yau6xy aobjoo, noTOMy mto c caMoro A«TCTBa B TeSa c KpacoToio jiio6jiio!
nepBbiii Anpejib — HHkOMy ne Bepb M 06MaHH npHTOM, B He6e MHe necHio ckBopeu nponea, B paAOCTHOM, rojiy6oM. A Ha ABope 3a3BeHeaa naneab, A na pene jieA0X0A. Tak HeyikejiH b nepBbiii Anpejib, Kto-to kOMy-TO COBpeT?
Bepio a BceM b stot nepBbiii Anpeab, Mo>keT SbiTb, npocTo — BecHa, MoaceT fibiTb, MHe yabi6HyAacb Tenepb /leByuika OAHa... H kak nepBHH BeceHHHii uBCTOk >Kn3Hb moh pacųBeAa: OHa Ha cBHAaHbe b BeceHHHii Aenek, He o6MaHyjia, npHiu.na!
Bepio a BceM — HHkOMy He cojiraB, nycTb He BepHT hmkto, Ha jioJKb HHkoma ne 6MBaeT npaB, Hh b Anpejib, hh noTOM. nepBbiii Anpejib — HHkOMy He Bepb
H OČMaHH npHTOM... B 5m mejiaa nepBbiii Anpejib — Hhctmh, 3BeHHUjHH, lOHbiii Anpeab CaMMM npaBAHBbiM AHeM.
O O O O
MeM MeM TOM, tom,
me noaTbi AyMaiOT? >ke noBTbi nHiuyT? MTO OAHH HeAOAyM3AH, mto APyrne HmyT.
To MTO OAHHM HeAOCka3aHO, Hjih ApycHM HeBbicka3aHo: Cthxh hc naxoAaTca cpa3y, Ohh 3aTepaHbi b mmcahx.
H mncah SbiBaiOT pa3Hbie, H Mejikne h my6oxHe, Oahh 3anoMHuuib cpa3y Ha roAbi OMeHb AoarHe...
JlpyrHe cto A»a pa3a ycanuinuib H 3a6yAeuib — Cthxh 6MBaiOT pa3HMe, Kak MbICAH H kak -1IOAH.
019 Orientacininkai palydi žiemą Pasirodžius pavasario pra našams — vyturėliams, orien tacininkai slides .pakeičia į startukus. Tokia jau sporto šaka, kad prakaltą tenka lieti Ištisus metus. Jau rugsėjo pabaigoje, su grįžę iš Kaukazo orientacijos sporto pirmenybių, Universite to orientacininkai ėmė ruoštis žiemos sezonui. Keturi mėne siai įtemptų treniruočių davė gerų vaisių. Pirmose dvejo se kontrolinėse varžybose sau sio pradžioje mūsų orientaci ninkai buvo pajėgiausi res publikoje. I dešimties respub likos rinktinės narių skaičių buvo pakviesti septyni „Moks lo“ nariai: V. Aliulytė, L. Sforolytė, V. Krlvickaitė, J. Nek rašas, G. Juška, V. Cekuolis ir V. Januškls. Tačiau startai visasąjungi nėse varžybose' Sverdlovske nebuvo džiuginantys. Neįpras ta aplinka, dideli šalčiai nepa dėjo mums. Visi respublikos
rinktinės dalyviai pasirodė že miau savo galimybių. Po pir mos varžybų dienos Lietuva buvo penktoje vietoje, bet dar turėjo realias galimybes ko voti dėl prizinės vietos. Tačiau antroji diena buvo dar juodesnė. Dėl įvairių prie žasčių estafetės varžybose bu vo nuimta dešimt komandų iš keturiolikos. Į nelaimingųjų skaičių pateko ir Lietuvos rinktinė. Rezultatas — dešim ta vieta. Netenka kalbėti apie nuo taiką. O čia dar Vilniaus miesto pirmenybės. Nepapras tai atsargūs stojo Universiteto orientacininkai į startą. Tai. tur būt, ir padėjo. Vyrų gru pėje visas tris prizines vietas iškovojo „Mokslo“ atstovai: 1 — J. Nekrašas, II — G. Juš ka, III — S. Karpinskas. Mo terų grupėje pirmoji buvo V. Aliulytė, o trečioji — gamti ninke I. Vatalin. Komandinė je įskaitoje nugalėjo abi
„Mokslo" komandos, pralen kusios pavojingus varžovus — „Šviesą“ ir Vilniaus „Poli techniką“. Sezoną užbaigėme Ignalino je. Ten vyko respublikinės varžybos. Vilniaus I rinktinės sudėtyje startavo: V. Aliulytė, L. Storolytė, V. Krivickaitė, S. Kaparkalija, I. Vatalin, J. Nekrašas, G. Juška, V. Ja nuškls. Vilniaus I rinktinė tapo res publikos čempionu. Finišas sėkmingas. Jis pa skatino Universiteto orienta cininkus su- dar didesniu at kaklumu ruoštis vasaros sezo nui. O sezonas šiemet nepa prastai ilgas ir atsakingas. Pirmieji startai įvyks Univer siteto pirmenybėse Pergalės dieną, o finišas — TSRS pir menybėse rugsėjo pabaigoje.
V. Januškis, TSRS turizmo meistras, treneris
i
Apdovanoioma 500 metrų distancijos nugalėtoja RIMA I VENGALYTĖ (FMF IV k. stu dentė). M. MERKSAICI9 nuotr.
DVIEJŲ SKUNDŲ PĖDSAKAIS
BENDRABUTYJE Nr. 2
PH
Skundas. Sis žodis tarytum sako, kad kažkur, kažkokiame kolektyve be pašalinės pagalbos neįmanoma išspręsti tam tikro klausimo. Du siundai, į kuriuos atsiliepiant rašo mas šis straipsnis, pasirašyti vos ne 00 studentų, gyvenančių Universi teto bendrabutyje Čiurlionio */2; Sintetizuotas skundų turinys maž daug toks: „Administratorius su stu dentais grubus, ...atėmė televizorių, . . .nekreipia dėmesio į studentų pa siūlymus, kaip patogiau sudaryti naudojimosi dušu ar skalbykla gra fiką, .. .nėra kur rytinės mankštos atlikti, nes dušo priešakiniai kam bariai uždaryti, dušas dažnai nevei kia, bendrabučio tarybos pirminin kė „valdingo“ charakterio“. Skunde siūloma panaikinti admi- ■ nistratoriaus etatą ir, — kaip gali ma suprasti iš skundo, — bendrabu čio tarybą, nes ...... jeigu studentai neturės ant savo galvų viršininkų — patys tvarkysis, tai bendrabuty je bus kita tvarka“. Studentų Profkomitete sudaryta komisija, susidedanti iš Universite to Partinio komiteto nario A. Pi ročkino, Profkomiteto pirmininko R. Navicko, pirmininko pavaduoto jo V. Sviderskio, aplankė 14 ant rojo bendrabučio kambarių, kalbė josi su butų skyriaus viršininku drg. St. Mickumi, o šių eilučių autoriui teko kalbėtis su bendrabučio Tary bos pirmininke drg. N. Filoc'enkai te ir bendrabučio administratoriumi P. Mitalu. Patikrinimas parodė, kad dėl kai kurių dalykų studentai skundėsi pa grįstai. Kurį laiką buvo sutrikęs ne dėl administracijos kaltės vandens tiekimas bendrabučiui, ir todėl rei kėjo, norint aprūpinti trečio ir ket virto aukšto virtuves vandeniu, su mažinti naudojimosi dušais valandų skaičių — keisti grafiką. Dabar, vandens tiekimo stočiai padidinus vandens spaudimą, dušai vėl veikia normaliai. Taryba turėjo išaiškinti to sutrikimo priežastis, bet, matyt, tai atliko nepakankamai gerai. Skunde buvo kaltinamas bendra bučio administratorius, kad jis nau dojąsis dušais ir skalbykla savo šei mos reikalams. Iš tikrųjų aptarnau jančiam personalui skirta viena die
na — penktadienis (tai jau tapo tradicija), bet Profkomitetas su bu tų skyriumi dar patikslins tiems darbuotojams skirtą naudojimosi du šais ir skalbykla laiką. Kad admi nistratorius būtų naudojęsis dušais studentams skirtu laiku, pasakyti negalima. Skundai rodo, kad kai kurie stu dentai labiausiai nepatenkinti ad ministratoriumi: jis esąs grubus, šiurkštus, nesikreipiąs į studentus vardais, pavardėmis, o kai ką pava dinęs ir ne visai geru žodžiu. Todėl, jam keršydami, studentai (taip aiš kino 11 kambario gyventojos) blo gai tvarkąsi virtuvėse, nešvariai plauną koridorius. Sugretinus tokius faktus, galima padaryti išvadą, kad toks „kerštas“ kaip tik labiausiai suerzino administratorių. Žinoma, būtų galima pageidauti, kad drg. Mitalas visais atvejais išlaikytų sa vitvardą, būtų santūrus, nebūtų irz lus. Bet, objektyviai vertinant stu dentų elgesį, kartais sunku ir rei kalauti, kad administratorius visada būtų mandagesnis už tuos studentus, kurie nesilaiko drausmės, patys yra grubūs. Toks abipusiškas irzlumas, žinoma, labai kenkia darniam bend rabučio gyvenimui: administratorius nepasitiki studentais, ima elgtis su jais šiurkščiau, o studentai vėl ieš ko progos įgelti administratoriui. Argi ne tuo galima paaiškinti skun de minima Faltinl'na, kad administ ratorius atėmęs televizorių, neleidžiąs žiūrėti televizijos laidų. Patik rinus pasirodė, kad aparc.tas suge do, o bendrabučio taryba nepasirū pino jo remontu. Tain pat ji nesu randa kambario, kurio gyventojai sutiktų televizorių laikyti. Komisijos nuomone, administrato rius, nesulaukdamas tarybas para mos, dažnai atlieka ir jos darbą, kas vėl sudaro vaizdą, !og drg. Mitalas administruoja, nesiskaito su taryba. Tai, žinoma, jo darbo trūkumas, bet ar nėra čia ir bendrabučio kaltės dalis? V. SVIDERSKIS, Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas
fakulteto stud. P. Grebliauskas r I trečiuoju — MF stud. V. Duoba. I Fakultetų tarpe nugalėtoju tapo I
ilt .•KTž ) 1964/65 m. m. tarpfakultetinės spartakiados taurelę buvo įrašyti dar vienos sporto šakos — čiuožimo varžybų rezultatai. Į centrinio „Žalgirio“ stadiono čiuožyklą susirinko gana gausus čiuožėjų būrys: 14 merginų ir 22 vyrai. Tenka padaryti priekaištą Chemijos fakulteto organizato riams, nes varžybose nedalyvavo nė vienas jų fakulteto čiuožėjas. Kai kurių fakultetų komandos buvo nepilnos sudėties. Varžybų programoje buvo dvi rungtys: merginos čiuožė 500 m., vyrai — 1500 m. 500 m. Grei čiausiai nučiuožė FMF IV k. stu dentė R. Vengalytė. Antrąja bu vo N. Vilkaitė ir trečiąja — taip pat medikė R. Kolytaitė. Vyrų tarpe Universiteto čem pionu tapo individualiai čiuožęs Teisės fakulteto vyr. dėst. E. Palskys. Antruoju buvo Teisės
Medicinos fakultetas, toliau seka Gamtos, Teisės, Istorijos ir filolo-| gijos bei Ekonomikos fakultetai, p Chemijos fakultetas, kaip jau buvo minėta, varžybose nedaly vavo.
Pažymėtina, kad Teisės fakul tetas užėmė trečią vietą, nors merginos ir nestartavo. Po tarpfakultetinių varžybų buvo sudarytos Universiteto čiuožimo rinktinės, kurios daly vavo LTSR Aukštųjų mokyklų spartakiadoje. Mūsų Čiuožėjai pasirodė puikiai: merginos tapo Aukštųjų mokyklų čempionėmis, o vyrai užėmė trečiąją vietą. Merginoms atstovavo G. Skabickaitė, R. Vengalytė, N. Vilkaitė. Vyrų komandos sudėtyje buvo Teisės fakulteto vyr. dėst. E. Palskys ir to paties fakulteto stud. P. Grebliauskas.
, > ’ I I
A. LUKOŠEVIČIUS I
DARBO STOVYKLA — KAZACHSTANE! Šiais metais mūsų studentiškos vasaros atostogos bus paįvairintos dar viena priemone — LLKJS CK organizuoja respublikos aukštųjų mokyklų studentų darbo stovyklą Kazachstane (nuo birželio 1 d. iki rugpiūčio 25 d.). Pareiškimai priimami fakultetų Komjaunimo biuruo se iki š. m. balandžio mėn. 15 dienos. Smulkesnė informacija teikiama fakultetų Komjauni mo biuruose bei Komjaunimo komitete. Komjaunimo komitetas
KORESPONDENTŲ ŽINIAI!
I
■■■■■■■bbmbbbbb Numerio redaktorius J. GIRDVAINIS
TREČIADIENĮ, balandžio mėn. 7 d. 17 vai. į redakciją kviečiami visi „Tarybinio stu dento“ korespondentai. Pasi tarime apsvarstysime kores Mūsų adresas: pondentų veiklą, pakalbėsime Vilnius, Universiteto 3. Tele apie skaitytojui pateikiamos fonas: 7-79-17. medžiagos aktualumą. Korespondente! Pagalvok, Rinko ir spaudė kokių naujų minčių, pasiūly LKP CK spaustuvė. mų gali pateikti savo laikraš čiui, kad jis būtų tikras stu Korektūrą skaitė: D. JUKNAITĖ. dento draugas, Universiteto V. DAUJOTYTĖ, N. KACIUSYTE ir gyvenimo veidrodis. L. URBUTYTĖ. Kviečiame ir tuos, kurie dar tik žada bendradarbiauti Tiražas 2500 egz. laikraštyje. REDKOLEGIJA LV 07183 Užs. Nr. 2288