VISŲ &AUŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SI cam/Biras sccioencas L • • •]
r *1
ŠIAME
NUMERYJE:
I T •*
•■**«*r‘ ' -• -
,.
■
4čfewo-- -'
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 6 (1071) jgyg m vasario 23 d.
EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
ĮDOMUS ŽYGIS
JUBILIEJINIŲ RENGINIŲ PANORAMA BENDRABUČIŲ PROBLEMOS LINKSMOJI AUDITORIJA
LENININES ĮSKAITOS „XXV SUVAŽIAVIMO NUTARI MUS Į G\ęVENIMĄ" ATESTACIJAI PRASIDĖJUS
AGRESIJAI — NE!
TĖVYNĖS GYNĖJU BŪTI NELENGVA Šventės išvakarėse susitiko me su Karinės katedros dės tytojais ir paprašėme juos at sakyti į keletą klausimų. Universiteto studentus ginti taiką moko Karinė katedra. Kokių sunkumų iškyla moky mo procese! Ko reikalaujama
iš studentų! Karinės katedros kolekty vas stengiasi, kad studentai išsiugdytų tvirtas politines, moralines savybes, būtinas Tarybinės Armijos karininkui, — sako Karinės katedros vir šininko pavaduotojas D. Ste
Mes labai pasipiktinę Peki no agresorių veiksniais. Jų sukeltas karas grubiai pažei džia svarbiausius tarptautinės teisės principus ir demaskuo ja kinų kariaunos hegemoninės politikos esmę. Man, Didžiojo Tėvynės ka ro dalyviui, ypač skaudu, kad daug iškentėjusioje Vielnamo žemėje vėl liejasi kraujas, žūva žmonės. Kinijos panovas. — Šios savybės įga agresoriai kelia rimtą grėsmę lina vykdyti tarybinius įstaty mus, karinę priesaiką. Jos lei taikai visame pasaulyje. Mes, džia pasireikšti vyriškumui ir veteranai, neabejojame, ka.l narsumui. Kas yra svarbiausia moky padedant socializmo stovyk mo procese! lai, Vietnamo liaudis nuga Pasakoja dėstytojas V. Raklės! Dubrovski... V. RAIKOVAS Karinės katedros mokymo procesas paremtas praktika. atsargos papulkininkis, Išklausę vienerių metų kurs}, studentai mokosi praktinių veiksmų. Atlikdami skyriaus
Nukelta į 2 psl.
civilinės gynybos štabo viršininkas
KOMUNISTINIO AUKLĖJIMO FORMA ASMENINIS KOMPLEKSINIS PLANAVIMAS Leninė Įskaita prasideda asmeninio kompleksinio plano sudarymu. Tai vienas pagrindinių Lenininės įskaitos mo mentų. Svarbiausia — pasiekti, kad asmeninis kompleksi nis planas būtų apgalvotas, mobilizuojantis, perspektyvus. Kompleksiškumas, sudarant planus, pasireiškia tuo, kad jaunimas, ugdydamas savo sugebėjimus ir savybes, turi pasirinkti tokias veiklos kryptis, kurios padėtų visapusiš kam vystymuisi. Viena — būtina nustatyti asmenybės vystymosi perspektyvas, ir kita — numatyti kelius ii priemones galutiniam tikslui pasiekti. Vienas svarbiausių kompleksinio planavimo principų — perspektyvumas. Tai būtina kiekvienos asmenybės, kolek tyvo vystymosi sąlyga. Planavimas tam tikram laikotarpiui daro asmeninį kompleksinį planą realų ir pagrįstą. Tuo būdu, asmeninio planavimo perspektyvumas pasireiškia Lenininės įskaitos etapų perimamumu.
„TSKP XXV SUVAŽIAVIO NUTARIMUS — Į GYVENIMĄ" Asmeninis kompleksinis planas „Mokomės komunizmo, statom komunizmą". (p., v., t. v.)
5.
Lenininės įskaitos dalyvio.............. Gimimo metai 19............................................. Aukštoji, specialioji mokykla ......................... Fakultetas, specialybė, kursas....................................
Pagrindinės kryptys Įsipareigojimai Rezultatas atestacijos metu dalyvavimas judėjime „Komjaunimas — kaimo kyklai" — darbas pionierių draugovėse, stovyklose (pedagoginiuose būriuose)
mo
MOKYMASIS: — pažangumo vidurkis visuomeninių mokslų pažangumo vidurkis — specialybės dalykų pažangumo vidurkis
VISUOMENINIS, POLITINIS IR DARBINIS AKTYVUMAS: darbas renkamuose organuose kiti visuomeniniai įpareigojimai — dalyvavimas Sąjunginiame studentų agitžygyje „TSKP XXV suvažiavimo nutarimus — j gyvenimą!" — dalyvavimas moksliniame tiriamajame darbe — dalyvavimas visuomeninių mokslų konkursuose, olimpiadose, specialybės viktorinose — dalyvavimas darbinėje veikloje Lenininės įskaitos dalyvio pašaras............. Data
MOKSLO DIENOS KALVE Tris dienas čia vyko Vil niaus V. Kapsuko universite to mokslo dienos, skirtos Alma Mater 400-ioms meti nėms. Ta proga Kaune viešė jo Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, Medici nos fakulteto dekanas prof. S. Pavilonis, Gamtos fakulte to dekanas prof. R. Tarvydas, Prekybos fakulteto dekanas doc. L. Butkevičius, profeso riai E; Meškauske.?, V. Dauk šas, docentai J. Pikčilingis, Razauskas ir daug kitų
Universiteto dėstytojų. Mokslo darbuotojai svečia vosi LŽŪA, KPI, LVA, KKI, KMI, įvairiose pramones įmonėse, darbo kolektyvuose. Aukštosiose mokyklose Uni versiteto profesūra skaitė akademines paskaitas. Tai nauja Universiteto mokslo dienų forma. Buvo perskaity ta per 80 paskaitų. Nemaža jų Politechnikos institute, su kuriuo mus sieja sena drau gystė. 1922 m. vasario mėn. buvo atidarytas Kauno imi-
Katine uždarymas įvyko nau juosiuose Žinijos draugijos rūmuose. Be mokslininkų da lyvavo Kauno miesto pirma sis sekretorius V. Mikučiauskas, antrasis sekretorius A. Brazaitis, Vykdomojo Ko miteto pirmininkas J. Razumas. Atsisveikinimo maršą sugrojo Universiteto kaimo kapela. K. DRISKIUS
versitetas. Ir štai po 57 metų tam pačiam pastate įvyko mi nėjimas, skirtas artėjančiai Universitėto šventei. Vaka ras, kuriame dalyvavo Uni•versiteto rektorius prof. ir. J. Kubilius, partinio biuro sekretorius K, Poškus, KPI rektorius J. Martinaitis, kiti dėstytojai, buvo surengtas Statybos ir Elektrotechnikos fakultete. Koncertavo Univer siteto nusipelnęs dainų ir šo Autoriaus nuotraukose: va kių ansamblis. karas KPI Statybos ir Elektro Universiteto mokslo dienų technikos fakultete.
VISUOMENINE POLITINE PRAKTIKA
KULTŪRINIO LYGIO KĖLIMAS. FIZINIS IR KARINIS TECHNINIS PASIRUOŠIMAS
- dalyvavimas meno saviveiklos kolektyvuose - fizinė kultūra ir sportas, PDG normų laikymas - dalyvavimas sąjunginiame žygyje tarybinės liaudies revoliucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis dalyvavimas sąjunginėje turistinėje ekspedicijoje „Mano Tėvynė — TSRS" PAGALBA MOKYKLAI, PIONIERIŲ ORGANIZACIJAI
Atestacinės komisijos Įvertinimas........ .. .. .. .. .. ..
Atestacinės komisijos pirmininko parašas
.. Data .. ;.
Vilniaus karininkų namuo se yra garbės lenta, kurioje — geriausiųjų garnizono „ka rininkų portretai. Po vienu iš jų — Universiteto karines katedros dėstytojo Anatoli jaus Romanenkos pavardė. ¥
¥
¥
Pasirinktasis herojus buvo nustebęs: — Norite apie mane para šyti į laikraštį? O kam? Pradėjo atkakliai siūlyti rinktis kokį kitą: „Juk yra geresnių..Pagaliau suliko. Tiesa, prieš tai perspėio: „Nieko įdomaus nesužinosi te. .." Tylime paskendę savo min tyse. Nebandau spėti, ką gal voja karininkas. Stengiuosi suprasti, kuo jis iškart pa traukia. Turbūt tas bend ravimo su bet kuo betarpiš kumas ir paprastumas, nuo širdi šypsena, geraširdiškas veidas su linksmomis akimis ir nedideliais ūsais... Prieš rikiuotę — ir, apskritai, kai sprendžiami kariniai reikalai — A. Romanenka griežtas, rūstus. Ir balsas valdingas, verčiąs besąlygiškai paklusti. Bet gerumas išlieka — jau ti, kad tebėra.. . Karininkas nutraukia tyli. Greitakalbe išdėsto: — Gimiau 1944 gegužės 9 dieną Kuzbase, Kemerovo srityje. Po vidurinės — Oms ko M. Frunzės bendroji karo vadų mokykla. Baigęs ją, bu vau pasiųstas į Tarybinės ka riuomenės grupę Vokietijos Demokratinėje respublikoje. Vėliau — Pabaltijo karine apygarda, pasiūlymas pereiti į Vilniaus universitetą. Štai ii viskas. Negi tikrai viskas? Taip, jis pasakė viską, ką pats no rėjo ir laikė būtina. .. Iš pat karto krito į akis, kad mano pašnekovas labai kuklus. Su
tikite, kukliais dėtis mėgsta daugelis, nors ir nėra tokie. O kai pradės girtis, apie save pasakoti, tik spėk klausytis. Aišku, yra ir atlapaširdžiu, bet pagyrūnų daugiau. Tad pradžioje drįsau kiek abejo ti: gal priešais sėdinčio žmo gaus kuklumas tik tam kar tui, tuojau jo nebeliks? Ne, pasidarė aišku: iš jo teks pešte pešti „papildomą in formaciją" (juk reikia kaž ką parašyti!), nes jis kuklus tikrąja to žodžio prasme. (Beje, tolimesnis pokalbis tą mintį visiškai patvirtino.) Anatolijus Romanenka ne galėjo tiksliai pasakyti, kada pirmąsyk rimtai pagalvojęs apie karininko profesiją. Gal kai betarpiškai susidūrė s.i baisiuoju karu ir suvokė vai kystės ir paauglystės metais tą visuotinį skausmą dėl 23 milijonų netekimo, nerimą, kad nepasikartotų tokia tra gedija? Gal kai išgirdo „pro tėvių šauksmą" — senelis bu vo profesionalus karys, daly vavęs pirmajame pasaulinia me kare, gynęs Spalio revo liuciją — ir panoro patirti karinio gyvenimo romantiką? Galų gale nesvarbu, kuris tik rasis, pagrindinis „gal". Svarbiausia tai, kad, prieš gaudamas į rankas brandos atestatą, buvo tvirtai nu sprendęs kuo būti. Iš didelės šeimos — vaikų buvo devy ni: šeši broliai ir trys sese rys — vienintelis pasirinko visam gyvenimui armiją... Beveik nekalbėjome apie tradiciškai didelę konkurenci ją per stojamuosius į karo mokyklą, apie nelengvą „mokslų ragavimą" joje. Kam tai? Juk, pasak A. Romanen kos, viskas aišku. Apskritai, jam turbūt viskas gyvenime atrodo aišku ir paprasta. Klausiu, ar buvo per tarnybą
BUTI TĖVYNĖS GYNĖJU NELENGVA Atkelta iš 1 psl. viršininko pareigas, jie turi įvertinti taktinę mokomojo mūšio padėtį, duoti karinius įsakymus, dirbti politinį dar bą. Norint viską gerai įsisąmo ninti, reikia turėti tvirtą teo rinį pagrindą, mokėti elgtis su technika, gerą fizinį ir psichologinį pasiruošimą. Vi sos šios savybės įgyjamos mū sų pagrindinėje auditorijoje — mokomajame lauke, kur įvairios technikos pagalba su kuriamos sąlygos, panašios į tikrą mūšį. Dažnai tenka stu dentams nugalėti fizinius ir psichologinius krūvius, blogas oro sąlygas. Nežiūrint to, stu dentai gerai įsisavina teorines ir praktines žinias. Norisi pa minėt jau baigusius ar bai giančius studentus, kurie ge rai pasirodė per karinį pa rengimą: V. Vaišnorą, A. Federą iš Filologijos fakulteto, chemikus K. Petrauską, R.
Makušką ir kitus.
Vasaros karinės stovyklos neatsiejamai susijusios su ki tomis mokymo proceso dali mis Taip. Jos ne tik neatsieja mos nuo viso mokymo pro ceso. Tai yra studentų kari nio mokymo baigiamais eta pas, — sako dėstytojas J. Rastesnis. — Stovyklose vaikinai gyvena armijos ritmu, įpranta prie tvarkos. Čia išryškėja ne tik jų žmogiškosios savybės, bet ir kūrybinė iniciatyva. Vaikinai .atitarnavę armijo je, stovyklose jaučiasi geriau, negu tie, kurie susiduria su šia tvarka pirmą kartą.
Studentai paprastai nefu-i laiko. Gal katedros dėstytojai pataria, pamoko, kaip tas pa čias 24 valandas racionaliau siai išnaudoti! Į šį klausimą sutiko atsakyti dėstytojas A. ZINENKO. Sunku ką nors konkrečiai patarti. Savarankiški užsiėmi mai formuoja aukštą protinę
Į NIEKĄ NEKEISČIAU
nepaprastų įvykių, itin Sudė tingų situacijų. Karininkas šypsosi ir iškart atsako: — Ne, viskas normos ribo se, viskas gerai. Su mumis (t. y. karo žmonėmis — M. M.) nieko nepaprasto ne būna. .. Prisipažinsiu, nelabai norė josi tuo tikėti: ant krūtinės trečiojo laipsnio medalio „Už nepriekaištingą tarnybą", ku ris įteikiamas, ištarnavus Ginkluotose pajėgose dešimt metų, juostelė. O sakosi:
kultūrą, padeda įgyti naudin jant studentus, siekiant gerų vyksta socialistinis lenktynia gus įpročius. Tokiems užsi rezultatų moksle ir visuome vimas, kuris padeda siekti ėmimams turi tekti didelė ninėje veikloje. Mūsų bendra dar didesnių laimėjimų. Kaip bendro laiko dalis. Jų sėkme darbiavimas vis plečiasi, — jis vyksta! Kaip skatinami nu priklauso nuo gero planavi pasakoja dėstytojas I. Safro- galėtojai! Į šį klausimą suti mo. Savarankiškai dirbdami, novas. — Į fakultetų tarybos ko atsakyti Karinės katedros studentai įgija daug žinių iš posėdžius kviečiami Karinės viršininko pavaduotojas D. įvairių disciplinų. Kitiems katedros dėstytojai, atsakingi STEPANOVAS. trūksta savikontrolės, planuo už vieną ar kitą fakultetą. Socialistinio lenktyniavimo jant savo laiką. Jie blogiau Jie informuoja apie karinių tikslas — kelti mokymo efek mokosi. Konkrečių rekomen mokslų studentų pažangumą, tyvumą, racionaliai panaudoti dacijų čia negali būti. Savo paskaitų lankymą. Ypač ka laiką, įgyti praktinius įgū laiką suplanuoti reikia taip, tedra glaudžiai bendradar džius, būtinus vadovaujant kad ir darbui, ir poilsiui už biauja su Gamtos, Chemijos, įvairiems padaliniams. Vykdy tektų. Reikia stengtis tobulin Fizikos, Ekonominės kiberne dami numatytus uždavinius, ti protinio darbo principus. tikos ir finansų fakultetais. studentai geriau įsisąmonina Norėdamas tapti tikru Tėvy Neatsitiktinai šių fakultetų mokymo programą. nės gynėju, turi ugdyti as studentai yra pasiekę gerų Šiais metais socialistinis menybės bruožus: visuomeni rezultatų kariniame parengi lenktyniavimas, skirtas Univer nį politinį aktyvumą, pareigos me. siteto 400 metų jubiliejui. jausmą. Turėdami tvirtą valią, Dirbant politinj-auklėjamąjį, Studentai prisiima individua koncentruodami dėmesį ties karinį-patriotinį darbą kated lius įsipareigojimus. Jie pade svarbiausiais dalykais, galėsi ros dėstytojams talkina parti da studentams aktyviau daly te racionaliau išnaudoti 24 nė ir komjaunimo organizaci vauti kariniame-pafriofiniame valandas ir nereikes ieškoti jos, SDAALR fakultetų komi darbe. būdų, kaip prailginti parą. tetai. Dėstytojų lenktyniavimas Kaip padeda dekanatai. Norėtųsi, kad fakultetai padeda tobulinti mokymo Universiteto ir fakultetų vi daugiau bendradarbiautų su procesą, kelti teorinį lygį, pe suomeninės organizacijos Ka Karine katedra. Tai padės iš dagoginį meistriškumą, pa rinės katedros darbe! spręsti daugelį klausimų, ge rengti mokymo ir metodines Mūsų katedros kolektyvas rinant studentų mokymo pro priemones. glaudžiai bendradarbiauja su cesą. Socialistinio lenktyniavimo fakultetų dekanatais, auklė Žinome, kad katedroje rezultatai aptariami ir anali
APSILANKIUS STUDENTŲ MOKSLINIUOSE BŪRELIUOSE
SEMTL Pabaiga. Pradžia Nr. 5
SEMTL yra pirmas studen tiškas kolektyvas mūsų fakul tete, organizuotas kolektyvi niams moksliniams tyrimams atlikti, todėl kol kas jo narių skaičius nėra gausus. Į SEMTL priimami tik labai ge rai ir gerai besimokantys studentai, ne žemesnio kaip III kurso. Formuojasi tokia studentų įtraukimo į SEMTL darbą tvarka: pažangūs ir pa geidaujantys dirbti laborato rijoje studentai — SMD na riai III kurse siunčiami mo-
komajai praktikai atlikti į įmones, atstovaujančias na grinėjamai pramonės šakai. Jiems duodama individua'.i užduotis išnagrinėti tam tikrą klausimą ir pairuošti trumpą referatą. Šiame laikotarpyje studentai paprastai dirba vi suomeniniais pagrindais. Jo metu parenkama kiekvieno nario individuali darbo sritis, išaiškinamas jo sugebėjimas kūrybiškai dirbti. Studentai susipažįsta su atitinkama li teratūra ir surenka nemaža faktinės medžiagos. Į ūkiskai tinę sKitartį įforminami jau
„nieko ypatingo nebuvo". . . Apskritai suprantu —- jis ka rys, pripratęs prie visko, ne žinąs, kas jo laukia rytoj. Aišku, jo akimis žiūrint, tik riausia: gyvenime nieko ypa tingo nėra buvę. Antraisiais tarnybos metais — 1968 metų vasarą — A. Romanenkos laukė didelis ir rimtas išbandymas: Čeko slovakija. Tuomet kontrrevo liuciniai elementai, pasinau doję kai kuriais vidaus sun kumais, pabandė tą šalį at
plėšti nuo socializmo stovyk los. LLR, RSR TSRS, VDR, VLR, vykdydamos savo inter nacionalinę pareigą tęsėdamos Varšuvos sutartyje nu matytus įsipareigojimus, su teikė savo sąjungininkei efektyvią paramą kovoje prieš vietinės reakcijos ir tarptautinio imperializmo pinkles. A. Romanenka apie tai daug nekalba, Vos kelios frazės, kuriomis nesiekiama padaryti efekto, pareklamuo'i save — lyg ir nieko nebuvo. O juk, kaip sakoma, matė ir šilto ir šalto. Sį patikrinimą leitenantas išlaikė puikiai: tuometinis TSRS gynybos ministras už tarnybą pareiškė padėką. 1969 metais A. Romanenka priimamas į TSKP. Galima daryti išvadą, kad j<is gerai tvarkęs būrį: 1970siais jam suteikiamas vyres niojo leitenanto laipsnis ,r duodama kuopa. Be to, terš pačiais jis apdovanojamas medaliu „Už kovinius nuo pelnus". Taip, nelengva karininko duona. Pripažįsta tai A. Ro manenka Netgi labai sunki, sako. Juk dirbi su žmonėmis, reikia mokėti užmegzti su jais kontaktą, suprasti kiek vieną, žinoti, ką jis gali, mo kyti jį... Ateina jauni civi liai žmonės, išsilavinimas nevienodas, charakteriai — irgi. Reikia tas atskiras asme nybes sujungti į vieną, tvir tą kovinį branduolį. O tai nelengva. Bet į nieką nekeis čiau savo profesijos, sako. Mokėjimas su žmonėmis bendrauti — viena iš būtinų mūsų armijos karininko sa vybių. O kitos? Kuri svar biausia? — Ištikimybė ir atsidavi mas Tėvynei, liaudžiai. Dai: valia, ištvermė. .. — Pagalvo
turintys teorinį pasiruošimą ir praktinę patirtį studentai. Beje, studentai veržiasi dirbti SEMTL kolektyve ne tiek dėl atlyginimo, kiek dėl galimy bės išmokti ' savarankiškai dirbti, turėti ryšį su prakti ka, sukaupti medžiagą kursi niams ir diplominiams dar bams. Studentų-ekonomistų įtraukimo į mokslinę veiklą svarbiausia kliūtimi ir yra tai, kad šie įgūdžiai negali su siformuoti tarp aukštosios mokyklos sienų. Skirtingai nei techninių specialybių studentams, kurie gali atlik ti eksperimentus, bandymus ir net daryti išradimus labo ratorinėmis sąlygomis, eko nomistui būtina turėti betar pišką ryšį su praktika, dalyvaiuti ūkinės praktikos dik tuojamų problemų sprendi me. Dauguma studentų tai
vas pageidauja išplėsti darbų apimtį, tai reikalaus padidin ti ir SEMTL kolektyvą, todėl supranta, todėl jų raginti r darbo vietos problema ta|>s kviesti į SEMTL netenka. dar aktualesnė. Problema iškyla ne kaip su 1978 m. SEMTL darbo re komplektuoti kolektyvą, bet zultatų įvertinimui respubli kaip patenkinti visus pagei kinėje apžiūroje ir pateiki daujančius jame dirbti. To mui sąjunginei apžiūrai iškilo dėl tokių SEMTL reikėtų kolektyvo nenumatyta kliū kurti daugiau. tis — ribota šioms apžiūroms Svarbiausia kliūtis trukdan pateikiamų darbų apimtis ti racionaliai organizuoti ko (iki 50 psl.). SEMTL paruoš lektyvinį darbą yra tai, kad tas (išverstas į rusų kalbą, SEMTL neturi materialinės atspausdintas ir įrištas) 150 bazės. Fakulteto patalpų už psl. 8-nių studentų kolektyvo imtumas šiuo metu neleidžia kompleksinis mokslinis dal išskirti ne tik atskiros patal bas buvo respublikines žiuri pos, bet ir nei vienos darbo komisijos nepriimtas į apžiū vietos. Todėl kolektyvas rą kaip viršijantis nuostatuo susirenka dirbti kaskart vis se numatytą darbų apimtį. kitoje vietoje. Visą nebaigtų Tuo tarpu šie nuostatai iš tyrimų medžiagą ir skaičiavi esmės pritaikyti individua mo techniką tenka nešiotis liems arba dviejų trijų stu vadovui ir studentams į na dentų darbams. Neįtraukus mus. Sunku organizuoti bend pakitimų į šiuos nuostatus, rą naudojimąsi tais pačiais SEMTL šios kliūtys iškils ir duomenimis. 1979 m. užsako ateityje, nes sutalpinti į 50
jęs pridūrė: — Karininkas turi apie viską 'išmanyti, ’abai daug žinoti. Apskritai, ne vieno malo numo tenka atsisakyti kariš kiui. Komandiruotės, budėji mai, aliarmai... Tenka auko tis. — Mažokai namuose būnu, šeimai mažiau lieka laiko, — prisipažįsta. Bet žmona nepyksta. Žino jo, kad už karininko išteka,. Ir vaikai — dešimties metų sūnus ir perpus jaunesne dukrelė supranta, kas jų tė velis. Universiteto karinėje kated roje Anatolijus Romanenka jau keleri metai. Išmano savo darbą, aktyvus visuomeninin kas. Pritapo jis čia. Gerai apie jį atsiliepia vadovybe, kolegos. Paklausiau karininko E. Kutjino, kuo išsiskiria A. Ro manenkos charakteris. — Parašykite: jautrus, pa slaugus. Neišgirsi blogo žodžio apie A. Romanenką ir iš studentų. Randa su jais bendrą kalbą. — Su studentais dirbti įdo miau. Juk busimuosius vadus ruošiame. . . — Ir karininkas šneka apie dabartinius savo auklėtinius, prisimena anks tesnius. Pernai jam TSRS gynybos ministro įsakymu suteiktas eilinis laipsnis — majoro. — Mes, tarybiniai žmones, nenorim karo. Bet kol yra pasaulyje jėgų, galinčių gink lu pasikėsinti į mūsų šalies ir mūsų sąjungininkų laisvę ir nepriklausomybę, negalime negalvoti apie Tėvynės gy nybą, — sako Anatolijus Ro manenka. — Mes turime būti pasiruošę visada duoti atkirtį bet kuriam agresoriui... M. MILIESKA
zuojami būriuose kiekvieną mėnesį. Katedroje juos svarstėme semestro pabaigo je. Rezultatai skelbiami sieni nėje spaudoje, stende. į klausimą, ar gali šiuolai kinis jaunimas pakartoti Di džiojo Tėvynės karo dalyvių žygdarbius, atsakyčiau žo džiais iš drg. L. Brežnevo knygos „Mažoji žemė': „. . .prisimenu, ką teko patir ti mūsų armijos kovotojams, vadams, politiniams darbuo tojams, kartais net nesitiki, kad visa tai buvo, kad visa tai galima ištverti", — sako Karinės katedros viršininkas V. Repšys. — Dabartinis jau nimas savo darbais BAM-e, Surgute įrodė, kad jie patei sins mūsų pasitikėjimą. Mūsų jaunimas — tai patriotų ir in ternacionalistų karta.
Dėkojame visiems pašne kovams už atsakymus. Sveiki name visus Karinės katedros dėstytojus ir darbuotojus, studentus su Tarybinės Armi jos ir karinio jūrų laivyno 61-osiomis metinėmis ir lin kime didelės sėkmės darbe, moksle ir asmeninės laimės.
psl. didelio kolektyvo darbo rezultatus, kai vien lentelių, schemų, diagramų skaičius siekia 30—40, nepakenkiant kokybei, praktiškai negali ma. Darbas su studentais reika lauja nemažą pastangų, daug dėmesio tenka skirti jų bendro ir individualaus darbo organizavimui ir koordinavi mui, sąlygų duomenims gauti sudarymui, individualių tyri mų rezultatų tarpusavio su derinimui, siekiant paruošti vientisą, nuoseklią, dalykišką ataskaitą, pagrįstus, realius pasiūlymus praktiniam diegi mui. Tačiau pirmųjų . metą patirtis rodo, kad šis darbas duoda apčiuopiamus rezulta tus ugdant mokslinio tiria mojo darbo įgūdžius, geri nant studentų pažangumą ir savo profesijos pažinimą. SEMTL mokslinė vadovė doc. K. PRUNSKIENE
GERA PRADŽIA —
PUSĖ DARBO
TARYBIMĖS LIAUDIES REVOLIUCINĖMIS, KOVŲ Ik DARBO ŠLOVĖS VIETOMIS
Su komjaunuoliška ugnele I Studentai —■ judriausi, iš■ -rtingiausi žmonės. Tuo įsiti■■imi po kiekvienos sesijos, ■studentų atostogų metu. I Ne išimtis buvo ir šios žie■nos atostogos.- Nurimo egza■ninų sesijos aistros, nespėjo ■ išblėsti jaudinantys išlaikytą ■egzaminų prisiminimai. Užuot ■ ilgai svečiavęs! pas tėvus, ■daugelis patraukė po plačią ■ >alį... I Musų grupė buvo įvairi ■ - susirinkome iš keturių fa■kultetų: iš PEF, EKFF, GF ir ■ ’.hF. Mes buvome aštuoni: ■Auksė, Nijolė, Rita. Regina, ■ šrrūnas, Vidas, Vytas ir šių ■eilučių autdrius. Patraukėme ■ ne į Karpatus arba Kaukazą, ■ > po savo gimtą Lietuvos ša■ lį, maršrutu: Širvintos—Uk■mergė—Panevėžys — Šiauliai ■— Rokiškis — Zarasai — ■ Utena — Vilnius, t. y. taiy■binės lraudies revoliucinėmis, ■ kovų ir darbo šlovės vieto■ mis. Tą rytą susirinkome į Uni■versiteto komjaunimo komite■ tą, kur mus iškilmingai paly■ clėjo ir sėkmės palinkėjo ■Komjaunimo komiteto sekre■ tariaus pavaduotoja Z. Besas■ parytė ir Universiteto ■ SDAALR pirmininkas A. Sa■ požnikovas. I Šiam žygiui buvo ilgai Prieš kelionę do■ ruoštasi. ■ mėjamės pasirinktų rajonų ■ istorine praeitimi, revoliuci■ nėmis tradicijomis, užmezge■ me ryšius su komjaunimo or■ ganizacijomis, smulkiai išana■ liaavome maršrutą, paruošė■ me keliolika paskaitų apie ■ mūsų senąją Alma Mater, žy■ miaiusius lietuvių mokslo ir ■ kultūros veikėjus. Širvintos — pirmoji mūsų ■ sustojimo vieta. Čia pirmą ■ kartą susitikome su vyresniųB ių klasių moksleiviais — la■ bai žingeidžiais, linksmais, ■ atvirais žmonėmis, kurie doB mėjosi Universiteto praeitimi, B labartimi ir ateitimi, ateitimi. ApB lankėme sviesto-sūrių ga■ myklą, kur susipažinome su B geriausiais įmonės darbo B žmonėmis, jų šiokiadieniais, B su darbu. Visur jautėme B žmonių nuoširdumą, pagarbą. H Aplankėme karių kapines, ty■ los minute pagerbdami žuvuB sius vaduotojus, apgynusius B šį nedidelį žemės lopinėlį. Šventiška nuotaika mus užB valdė, kai įvažiavome į Uk■ mergę. Gatvės pasipuošaB sios vėliavėlėmis, įvairia■ spalviais plakatais, transpa■ rantais. Atvažiavome, kai raI jone vyko Kino dienos. KomI jaunimo komitete buvome I svetingai priimti antrojo sek
Didžiajame Tėvynės kare. Nepamiršome ir miesto įžy mybės — dramos teatro. Žiūrėjome Šekspyro „Aud rą". Pasakojam Miežonių moksleiviams apie Universi teto jubiliejų. Šiauliuose išbuvome ilgiau siai. Dvi paras. Tai didžiau sias miestas, kurį teko ap lankyti žygio metu. Mieste daug įžymių vietų, kurių ne pamatyti negalima. Kad vis kas vyktų sklandžiai pasirū pino miesto komjaunimo sek retorė drg. Kazlauskiene. Kaip ir kiekviename mieste, taip ir Šiauliuose susitikome su moksleiviais. Pasirinkome VII vidurinę mokyklą, kurio je gerai dirbamas karinispatriotinis darbas. Mokykloje įrengtas Šlovės kambarys, kurį mums mielai parodė. Neišdildomą įspūdį paliko susitikimas su karo veteranu, atse.rgos pulkininku Pilipenko. Šis Ukrainos sūnus daug nusipelnė Šiaulių miestui. Jis pirmasis Šiaulių komendan tas, ilgametis trikotažo fab riko „Verpstas" direktorius. Jo dėka šiai įmonei, vienai iš pirmųjų respublikoje, suteik tas komunistinės įmonės var das. Už nuopelnus Tėvynei Pilipenko apdovanotas Leni no, Raudonosios Vėliavos, Spalio revoliucijos ordinais ir
medaliais. Jis — nusipelnęs Lietuvos lengvosios pramo nės -darbuotojas, Šiaulių miesto garbės pionierius ir komjaunuolis. Neliko neaplankytas ir 1863 metų Sukilėlių kablelis, karių kapinės. Su įdomumu žiūrėjome dra mos teatro pastatymą „Vai kų dienos". .. .Nors Rokiškyje viešėjo me trumpai, bet pamatėme daug, nes. grupė buvo tvirta ir vieninga visi troškome kuo daugiau sužinoti. Visus suža vėjo senajame Tyzenhauzo dvare įsikūrusio kraštotyros muziejaus ekspozicija, L. Šepkaus. liaudies meistro droži niai. Kiek meilės, žmogiškos šilumos įdėjo menininkas į savo statulėles! Aplankėme ir dukart TSRS didvyrio J. Smuškevičiaus muziejų, kurį įkūrė rusų vi durinės mokyklos mokslei viai. Susitikome ir su E. Ti > kaus vardo mokyklos moks leiviais, susipažinome su šios mokyklos muziejumi. Šioje mokykloje mokėsi daug įžy mių respublikos žmonių. Zarasuose mus globojo M. Melnika'tės mokyklos moksleiviai. Tai viena ge riausių mokyklų respublikoje. Stebėjomės gražiu mokyklos interjeru.
Tris dienas įvairiose įmo nėse ir organizacijose lankė si Alma Mater mokslininkai. Jie supažindino sostinės dir bančiuosius su kokiais lai mėjimais sutinka šią garbin gą datą. Grupė mokslininkų svečiavosi „Žalgirio", „Ne suomenė surengė Universite- ries" ir kitose miesto įmonė to dienas, skirtas mūsų aukš- se. tosios mokyklos 400-osioms Dalykinius pokalbius pa įvairino studentų meno savimetinėms.
veiklos kolektyvų pasiiodymai. Skambi jaunatviška dai na ir smagus šokis džiugino ne tik darbininkus bei tar nautojus, bet ir savo kolegas kitose aukštosiose mokyklo se. Daug įdomių renginių vyko Vilniaus inžineriniame staty bos institute. Dienų metu darbo žmonės lankėsi senajame Unlversite-
retoriaus drg. Kazėno, kuris mums paskyrė visą šeštadie nį. Aplankėme įžymiąsias ra jono vietas. Ukmergiečiai di džiuojasi gimtojo miesto re voliucine praeitimi, pamink lai, memorialinės lentos liu dija: niekas nepamiršta, nie kas neužmirštas. Ukmergė šventai saugo įžymaus revo liucinio judėjimo dalyvio I. Meskupo-Adomo, TSRS didvyrio Vancie.no. A. Gudaičio-Guzevičiaus ir kitų atmi nimą. Apžiūrėjome šių dienų Ukmergę. Sunku įsivaizduoti šį miestą be I. MeskupoAdomo vardu pavadinto bal dų kombinato, „Vienybės" gamyklos. Aplankėme Dainavos gy venvietę, kurios projektas buvo įvertintas Valstybine premija. Susitikome su IV vidurinės mokyklos mokyto jais ir moksleiviais. Panevėžį mes pasiekėme sekmadienį. Šis miestas įdo mus savo istorine praeitimi, o šiuo metu garsus visoje šalyje. Kraštotyros muziejuje susipažinome su miesto isto rija, aplankėme namą, staty tą dar 1604 metais, kur da bar įrengtas muziejus, paro dų rūmus. Karių kapinėse, prie amžinosios ugnies ati davėme pagarbą Buvusiems
IV. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI Vasario 20—23 d. seniau■ ■ia Tarybų Sąjungos aukštoH ii mokykla — mūsų univei ■ sitetas tr Tarybų Lietuvos vi-
Šiame ralone tiek daug ga li pamatyti, kad tik spėk suktis. Apžiūrėjome namą, kur 1918 metais buvo įsikū ręs valsčiaus komitetas, susi pažinome su buvusiai? parti zanais, kurių daug gyvena šiame nuošaliame kampelyje. Tai A. ir A. Pumpučiai, Leo novas, Raksimavičius ir kiti. Gaila kad apylinkės komjau nuoliai nelabai prižiūri karių kapines. Zarasuose apžiūrėjome įžy miai lietuvių tautos dukrai M. Melnikaitei įkurtą muzie jų, aplankėme didvyrės ka pą. Drvrg matėm, girdėjom, ap lankėm ekspedicijos „Mano Tėvynė — TSRS" dvidešimt objektų, o svarbiausia — ge rai pailsėjome. Beliko aptarti žygio rezul tatus, susisteminti surinktą medžiagą, paruošti fotoalbumus. Už tai, kad žygis pavyko, norėčiau padėkoti Universite to studentų profsąjungos ko miteto pirmininkui R. Vosy liui, Komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojai Z. Besasparytei ir SDAALR pir mininkui A. Sapožnikovui, ku ris parėmė grupę tiek mate rialiai, tiek morališkai, :r grupės draugams už drąsą, ryžtą, komjaunuolišką ugnelę, kuri mus lydėjo viso žygio metu. Rimas SINIAUSKAS, grupės vadovas Autoriaus nuotraukose: gru pė Šiauliuose aplanke istori nius paminklus, kai kurias miesto įmones.
te, Mokslinėje bibliotekoje. Poetas Justinas Marcinkevi čius sukūrė poemą „Pažini mo medis", skirtą Universite to jubiliejui. SPORTO KATEDRA
Vyko tinklinio, rankinio, krepšinio turnyrai, skirti ju biliejui. Plačiau apie juos kituose laikraščio numeriuo se.
Apsilankę Vilniaus V. Kap suko universitete, nenustebki te, pamatę užrašą „Jubilie jinis skyrius". Jau senokai po universiteto skliautais toks skyrius įsikūrė. Įsikū ręs ne egzistuoja, o gyvena pilnakraujį gyvenimą. Šio skyriaus darbuotojams krūvis didėja tiesiog valandomis. Ir tej suprantama. Juk 1979-ieji metai universitetui jubilieji niai. Klysta tie, kurie mano, jog universitete kol kas jokie renginiai neorganizuojami ir vien tik vyksta pasiruošimas jubiliejaus sutikimui (renka ma medžiaga, remontuojamos patalpos ir pe.n.į. Beje, jubi liejiniai renginiai šiai istori nei datai pažymėti prasidėjo dar 1978 metais. Šiuo metu jų skaičius ir geografija gero kai išsiplėtė. Tokius rengi nius pravedė kiekvienas fa kultetas, atskiros katedros. Aprėpti visa tai, kas dalo ma jubiliejui pažymėti uni versiteto ir už jo slenksčio, darosi vis sudėtingiau. Jubi liejinis skyrius buvo privers tas net sudaryti savotišką in formacinį centrą, kuris renka žinias ir apibendrina jas. Da bar kiekvienas fakultetas turi atstovą-informatorių, kuris periodiškai „atveria" jubilie jinių renginių panoramą, štai tik viena, — Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulte to atliktų darbų panorama už praėjusią savaitę: Politinės ekonomijos ka tedra jau baigia redaguoti akademiko Dz. Budrio moks linius darbus, surinko medžia gą katedros metraščiui. Ekonominės kibernetikos katedroje renkama medžiaga universiteto komjaunimo mu ziejui. Ruošiamas katedros fotoalbumas. Čia suminėta tik nežymi dalis organizacinių darbų >r priemonių, vykdomų fakulte te. Jubiliejinių renginių pla ne numatyta eilė stambią priemonių, skirtų universite to 400-sioms metinėms pami nėti. Kovo mėnesyje, pavyz džiui, planuojama suruošti mokslinę konferenciją, daly vaujant LTSR Finansų mi nisterijos, Valstybinio banko respublikinės kontoros ir LTSR Centrinės statistikos valdybos atstovams. Joje bus gvildenamos ekonomistų ren gimo problemos. Fakulteto .dekanatas bei partinis biuras užsibrėžė or ganizuoti dėstytojų teminį se minarą tema „Universiteto istorija". Įdomūs renginiai vyks ir studentų akademinėse grupė se. Studentų komjaunimo biuras ruošiasi susitikimui te ma „Fakulteto ryšiai su bro liškų respublikų aukštosiomis mokyklomis“. Šefuojamose vidurinėse mokyklose stu dentai organizuoja poilsio vakarus, skirtus universiteto jubiliejui. Senasis Vilniaus universite tas po kelių mėnesių žengs į penktąjį savo gyvenimo šimtmetį atjaunėjęs, smarkiai išsiplėtęs. Didžiuojamės nau jais mokomaisiais korpusais, bendrabučių kompleksais Sau lėtekio alėjoje. Atvykusiam svečiui turi ką parodyti ir ekonomistai. Tai erdvios au ditorijos, kabinetai, skaičiavi mo stotis, moderni bibliote ka. Didelė garbė, o drauge ir atsakomybė kiekvienam uni versiteto darbuotojui, kiek vienam studentui sutikti šį puikų jubiliejų. E doc. p. 1. KRIVKA
PAGERBTI VETERANAI Šalies ginkluotosios pajė gos ir visa tarybinė liaudis pažymi Tarybinės Armijos 61-ąsias metines. Prekybos fakulteto studentai taip pat stengiasi visapusiškai prisidė ti, pažymint šią garbingą su kaktį, pagerbiant tuos, kurie savo gyvenimą paskyrė Tėvy nės galios stiprinimui. Mūsų fakulteto SDAALR ir kom jaunimo organizacijos suren gė vakarą - susitikimą su ka rinės katedros karininku P. Kuznecovu. Svečias papa sakojo susirinkusiems apie Raudonosios Armijos kūrimą si, apie jos pergalingą kovų kelią. Pasidalinta mintimis apie sudėtingą šiuolaikinę
Gintautas STALNIONIS
SUMAIŠĖ
tarptautinę padėtį. Susitikimo praėjo įdomiai ir turiningai. V. LYGNUGARIS metu kalbėjo fakulteto deka nas doc. L. Butkevičius, dės Prekybos fakulteto Turėdamas laisvo laiko, už tytojai. Prisiminimais pasi SDAALR pirmininkas bėgau institutan. Sakau, pa dalino tarnavę tarybinėje ar Autoriaus nuotr: akimirka sėdėsiu paskaitoj, pasiklausy mijoje studentai. Vakaras iš susilikimo. siu. Pataikiau per pertrauką. Tai nesunkiai radau audito riją. Sigis šūktelėjo: Apta rėm „Žalgirio" mūšį: palu IŠ ĮDOMIŲ KELIONIŲ SUGRĮŽUS kėm. Įeinu į auditoriją, svei kinuosi su seniai matytais bičiuliais. Įsitaisau pačiam gale. Praeina penkios minu tės, dešimt. Kursiokai jau bruzda, ruošiasi dumt, nelauk dami tų penkiolikos minu Ant vienos mažo bendrabu per televiziją. Ką galėtumėte giau festivalio dalyvių aulo- čių. Audrius, tas smarkdolis, puola pirmas, bet tarpdu čio kambario sienos — kny pasakyti apie šį jaunimo fo graių. ry kaktamušom su dėstytoji gų lentynos. Greitai permetu rumą kaip betarpiškas stebė O karnavalai, baigiamasis susiduria. Baisiai nepatenkin akimis knygų nugarėles: va tojas? milingas Pergalės aikštėje,, tas grįžta suolan. Paskaita dovėliai, mokslinė, grožinė — Festivalis paliko neišdil kalbėjo Fidelis Kastro! Kal literatūra. Bet akį traukia ant domą įspūdį. Minios jaunuo bant šiam didžiajam žmo prasideda. Tyrinėju dėstytoją. Pagy kitos sienos dailiai, kaip mu lių ir merginų, kuriuos jungia gui, visi pasitempdavome, pilku kostiumu, plau ziejuje, iškabinti suvenyrai: bendras tikslas, grandiozi atiduodami tuo pačiu pagar venęs, kai į viršų sušiaušti, nosis šiaudinė skrybėlė, kalendo niai forumo renginiai, nau bą Kubos liaudžiai. Įspūdžių akiniais pabalnota. Mintyse rius, a skarutė, ženkleliai, jos pažintys... Mūsų delega aibė. permetu visus dėstytojus, su vimpelai, ant kurių figūruoja cijai buvo suorganizuoti su — Kelionė į Kubą visų pir kuriais šį semestrą teko gaiužrašas „Cuba" ir festivalinė sitikimai su Lenkijos, Bulga ma žymi tuo, kad ji festivali bė susipažinti. Sis lyg ir ne ramunė. Kęstutis Trainavičius, rijos, VDR, Prancūzuos, Al nė. O kuo dar ji buvo nau matytas. Bet nėra ko čia ste ketvirtakursiis medikas, fa žyro jaunimo delegacijomis. ja jums? bėtis. Juk dažnai taip esti: Labiausiai sujaudino sutiki kulteto komjaunimo organi — Viskas šioje kelionėje vieną savaitę paskaitas skai zacijos sekretorius, XI-ojo mas. Kubiečiai sako, kad Ta man buvo nauja. Ir tai, kad to ateinu po kokių Pasaulinio jaunimo ir studen rybų šalies žmonės jiems aš pirmą kartą buvau išvy trijųvienas, savaičių —- jau kitas. tų festivalio dienomis su tu daugiau nei draugai — bro kęs už Tarybų Sąjungos ri Dialektika, taip sakant, nėra ristine grupe lankėsi Kuboje. liai. Mūsų sutikimas buvo bų ir mačiau ne tik festiva ko stebėtis. ' — Patekti į festivalį ne tikrai broliškai šiltas. Tas linę Kubą, bet ir Kanadą, Pradedu kla.usytis. brolybės jausmas lydėjo mus kiekvienam nusišypso laimė. Portugaliją, Ispaniją, Turkiją, — Gydomoji magija įaugo Važiuoja tik geriausieji iš visur ir visada. Žodis „Sov- ir tai, kad plaukėme per visą į klasinės visuomenės tikėji geriausiųjų. Už kokius nuo jet" dar labiau nuskaidrinda Atlanto vandenyną. Visko, mus. Egiptiečių dievas Chonpelnus jūs važiavote į Ku vo ir taip visad besišypsan ką patyriau, neįmanoma nu su, senovės graikų dievas bą? čius veidus, pakeldavo aplin sakyti keliais žodžiais. Esu Asklepijas, senovės Romoje — Nemoku girlis, bet kinių susidomėjimą mumis. labai dėkingas visuomeninėms vadintas Eskulapu, — vis tai trumpai galiu pasakyti: už Sustoti gatvėje būdavo tie organizacijoms, kad man bu gydytojai. tai, kad esu aktyvus visuo siog pavojinga — tuoj api vo suteikta garbė nuvažiuoti dievai Čia dabar kas? Ar aš ne menininkas, „zubryla“. puola būrys pionierių, tiesia j festivalinę Kubą. sapnuoju, ar man haliucina — Apie festivalį Havanoje knygutes, prašydami pasira cijos prasidėjo? Pasklaidau daug rašyta sąjunginėje, res šyti. Kubos pionierių orga — Ačiū už pokalbį. užrašų knygutę, bet paskaitų buvo paskelbusi publikinėje spaudoje, turėjo nizacija tvarkaraščio ten nesurandi. L. ŽILAITYTĖ Žinia, tik sąžinės nuramini me progos stebėti ir jo eigų konkursą, kas surinks dau mui jo ieškojau: jo ten nie kada ir nebuvo. Kumšteliu Rolandą: „Kokia l.
IKI PASIMATYMO!
čia paskaita?" — teiraujuos. atkeliauja atsakymas. SkaiTas pakelia akis nuo atvers tau: „Klausyk, seni, nešiu to „Mokslo ir gyvenimo" ir galvos nei sau, nei kitiems nepatenkintas burbteli: „Spec- Tas programas taip darko 'ir kursas, ar nežinojai?" — ir keičia, ke.d net nesupaisysi. vėl įsigilina į žurnalą. Išver ką čia skaito — speckursų čiu akis. Kaip tai specku,- ar ne speckursą..." Pasiusti sas? Vėl pradedu klausytis galima! —■ Animizmo genezė ir monotoniško dėstytojo balso. — Su toteminių prote vių evoliucija atitiko žmogauvaizdiniais siejasi reinkarna sąmonės ir jos sugebėjim cijos idėja, paplitusi kai ku abstrahuoti vystymąsi. Tai rių Australijos genčių tarpe. savo ruožtu tiesiogiai ar ne Pavyzdžiui, arandai tikėjo, tiesiogiai priklausė nuo ga kad toteminiai protėviai įsi mybos vystymosi, socialinių kūnija savo palikuonyse, t. y. pakitimų. Tačiau norint gi toteminės grupės žmonėse, ir liau suprasti jau atsiradusio kad kiekvienas žmogus turi religijos vystymąsi, animizmi gauti vardą to mistinio pro susiformavimą, pravartu. . . Na ir tegu! Išsitraukiu He tėvio, kuris. . . Kažkokia, nesąmonė! Kuo mingvėjų ir pamirštu viską čia dėtas mūsų speckursas? pasaulyje.. . Pagaliau paskaita baigėsi. „Nijole, — sušnibždu atsisu kęs, — ką čia mums skaito?" Girdžiu paskutinius dėstytoje „ŠŠŠ, netrukdyk," — su žodžius: — Tuo ir baigsiu, mieli šnypščia bendrakursė ir įnin psichologai. . . ka toliau konspektuoti. O Algis, lyg niekada nebū Išplėšiu iš užrašų knygutės lapelį, ir parašęs klausimą su tų skaitęs „Kaip elgtis", už didžiuliu klaustuku, nusiunčiu bliauna: — Atrodo, šį kartą aš ne jį blaiviausiem mūsų kurso protui — Algiui. Po minules čia papuoliau.
KEISTA DIENA Kažkokia keista diena šiandien pasitaikė. Būdavo, vis dirbu, plušu, o dabar še tau: laisvo laiko iki valiai, nebeišmanau, ko griebtis. Puolu šen, puolu ten. Palauk, raminu save, pabandyk nesinervinti. Susikaupk. Prisi mink, gal šiandien sekmadie nis? Bet ne — kalendorius rodo dar tik trečiadienį. Čiumpu laikraštį, permeta akimis kinoteatrų repertuarą. Deja, viskas jau matyta.. . Įsijungiu televizorių. Prakei kimas, dar programa neprasi dėjo! Laikraščiai perskaityti, J. Bulotos „Žuvęs žmogus" — taip pat. Išeinu į balkonu, pašvilpauju, į praeivius pa žiūriu. Velniška nuobodybė, numirt galima. O jei taip Artūrui paskam binus? Surenku numerį. Atsi liepia sesuo. Nėra, sako, iš pat ryto’ išdūmė. Negali būti, išpučiu akis, iš pat ryto? Gal žvejot išsiruošė, vis dar ti kiuosi. Gal pas tetą į Kau ną, lyg skęstantysis griebiuo si už šiaudo. Pas jokią tetą, atkerta, žinai juk, kur Artūįas. Sukandu dantis, kad nepa-
Trūkumų vis dar yra Trečiadienį Rektorato posė džių salėje buvo apsvarsty tas bendrabučių komendantą darbas. Dalyvavo: prorekto rius B. Sudavičius, partinio komiteto sekretoriaus pava duotojas J. Bagdonas, butų skyriaus viršininkė J. Ragai šienė, studentų profsąjungos komiteto nariai, komendantai. Vasario 16 dieną komisija, susidedanti iš studentų prof sąjungos komiteto pirmininko R. Vosyliaus, pirmininko pa vaduotojo A. Kumžos, ir stu dentų profsąjungos komiteto bendrabučių buities komisijos nario R. Janulio, patikrino bendrabučių apgyvendinimo tvarką, buitines patalpas ir izoliatorių. Rasta nemažai pa žeidimų. Bendrabučiuose Nr. 4 (komendantė D. Bujienė)
sesijos metu neakivaizdinio skyriaus studentai buvo ap gyvendinti izoliatoriuje. Pa naši padėtis bendrabučio Nr. 10 trečiame korpuse. Bendrabučio Nr. 6 (L. Vaičiųkienė) poilsio kambarys užra kintas. Televizorius stovi 1 aukšto vestibiulyje, kur nėia sąlygų studentams žiūrėti. Trūksta tvarkos bendrabutyje Nr. 13 (komendantė L. Žukienė). Kambariuose, skirtuose buitinėms patalpoms apgy vendinti trys žmonės be būrų skyriaus leidimo, nesumokėję už bendrabutį. II korpuso antrame trečiame aukštuose neteisėtai gyvena etatiniai bendrabučio budėtojai, ne įrengtas Izoliatorius. Ne ge resnė padėtis bendrabutyje Nr. 14. Komendantė L. Mi
MaF — I k. stud. S. Snieč kutė, V. Mikulskytė, L. Matuzevičius, V. Kalvelis, T. Slepcova, FF —n k. stud ~A.'Valytė, TV k. stud. A. Tomaševskis,
REDAKCIJOS ADRESAS 132000 — MTP-3
GF —II k. stud. A. Brugans, IF — IV k. stud. V. Jure vičius, FilF —I k. stud. J. Bulotaitė, II k. stud. J. Cernevičiūtė, EKFF — I k. stud. L. Aug lys, T. Tkačenko, II k. stud. R. Šiaučiulytė, TF — III k. stud. A. Masi liūnas.
liauskienė čia neteisėtai ap gyvendino 5 studentus, kur bus buities kambariai. Taip pat būtina sutvarkyti 3—4. 5—6 kambarius, kur Įrengti sandėliai. Dar viena aktuali proble ma — patalynės keitimas. Šlubuoja reguliarumas. Reikė tų pagalvoti ir išskirti maši ną. Šiems tikslams, tada šis klausimas būtų išspręstas. Daugelyje bendrabučių stu dentai be butų skyriaus lei dimo susikeičia kambariais. Tai dažniausiai pasitaiko bendrabučiuose, kur komen dantai „nesikiša" į bendrabu čio tarybos darbą. Nežiūrint visų sunkumų, turime ir kuo pasidžiaugti. Gerai dirba bendrabuči.? Nr. 13 komendantas G. Bartaška. Čia įrengti ir sutvar kyti izoliatoriai, steigiami bui ties kambariai, gerai tvarko si ir bendrabučio Nr. 10 ko mendantė M. Vedrickienė. iiiiiiiniiiiiiuiMiHunnimunn*
■rmimmiMiiiiiiuniinuiutHinimiiiiiiiiiiiHiiui:
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
sakyčiau, ko nereikia, ir pa dedu ragelį. Šit kaip, da? geriausiu draugu vadinasi Bet tegu, tegu eina. Nusi spjaut man į jį ir į jo tetą. Šlykštus tipelis! Nueinu į virtuvę, išgeriu stiklinę pieno (trečiąkart). Palaistau visam bute gėles (antrąkart), sutvarkau knygų sekciją. Kas per nuobodybė! Tiesiog vietos sau nerandu. Gal nusnūdus? Bet juk išsi miegojau šiąnakt, o dar pora valandėlių po pusryčių. .. Kyšteliu galvą į saloną. Mam, maldauju, gal ką pa dėt galėčiau? Mama pakelia akis nuo mezginio, beviltiš kai purto galvą. Et! Paklausau muzikos, bet staiga vėl prisimenu Artūrą. Nieko sau draugas! Pajuntu kad imu tūžti. Na, jeigu taip, tai palaukit! Paminėsit lūs dar mane. Gailėsitės, bet jau po laiko bus. Tvardykis, įsa kau sau. Suskaičiuoju minty se ligi dešimt, išgeriu vale rijono. Aš išeinu — šūkteliu mamai. Prakeikta nuobodybe! Ką beveiksi — reikia į pa skaitas eiti. Bent jau su Ar tūru susitiksiu.
Fizikos, Ekonominės kibei netikos ir finansų, Prekybos, Pramonės ekonomikos, Teisės fakultetų „Tarybinio studen to" prenumeratoriams laik raštis paliekamas EKFF visuo
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, — ketvirtadieniais spaustuvėje 610444
meninių organizacijų kamba tuLionytei Margaritai, laikyti ryje. Užsakytą tiražą paima negaliojančiu. ¥ ¥ ¥ ir išplatina visuomeniniai fa kultetų spaudos platintojai. Dingusį studento pažymėji *** mą Nr. 760812, išduotų SviaDingusį studento pažymėji tošniuk Svetlanai, laikyti ne mą Nr. 771524, išduotą Ma- galiojančiu. ♦ ♦ * teikaitei Irenai, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėji ¥ ¥ ¥ mą Nr. 781099, išduotą ŠiaDingusį studento pažymėji maitei Sigitai, laikyti negalio mą Nr. 771131, išduotą Ma- jančiu. I |
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I Tiražas 4757 I I LV 06366 Užs. Nr. 516.]
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ