Universitas Vilnensis, 2011 m. gruodis Nr. 6 (1709)

Page 1

ISSN 1822-1513

itur ad astra

universitas

vilnensis Nr. 6(1709)

2011 m. gruodis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d

Šiame numeryje Saugokime universi­ teto autonomiją Skaitykite p. 2

„Mobilioji bioklasė“ lanko mokyklas Skaitykite p. 5

•

t

/

i

..Thermo Fisher Scientific“ nuotf

T

’

VU biblioteką ap­ lankė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Vilniaus universite­ tas atvėrė duris bosi­ miems studentams Skaity­ kite p. 9

Uja Laursas: „Universi­ tetas-tai treniruoklis smegenims“

Chorų naujametinė dovana VU bendruo­ menei Skaitykite p. 15 '

V. Na

V <579.

£

& £

£ http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

universitas

2

2011 m. gruodis

vilnensis

fff

aktualijos______________________________________________

Saugokime universiteto autonomiją Įvykių chronologija

2011-10-20 Seimo Švietimo,

Teisės departamento pastabų ir pa­

mokslo ir kultūros komiteto pirmi­

siūlymų, pateiktų įstatymo projektui

ninkas kreipėsi į Lietuvos universi­

Nr.XIP-3105.

tetų rektorių konferenciją (LURK),

2011-11-29 dalis Lietuvos aukš­

ciją ir pateikęs nustatytu laiku nacionaliniam parlamentui, taip pat priėmęs

prašydamas pareikšti nuomonę dėl

tųjų mokyklų rektorių išplatino viešą

Vilniaus universiteto statuto patvir­

kreipimąsi, kuriame pareiškė, kad „Vil­

sprendimus ginti aukštosios mokyklos autonominio valdymo principą ir

tinimo įstatymu. Akivaizdu, kad tai

niaus universitetas neturėtų būti tei­

reiškė siūlymą LURK „įvertinti" mūsų

siškai išskirtinis". NepritarimąVilniaus

Vilniaus universiteto Senatas, parengęs naują universiteto statuto redak­

siekdamas modernios vadybos plėtojant mokslą ir studijas, informuoja visuomenę apie savo poziciją, kad būtų aiškios ir daugumai piliečių supran­

tamos keliamo konflikto priežastys, aplinkybės ir grėsmės. Universitetas, valdydamas milžinišką - vertinant šalies mastu - intelektu­ alųjį ir materialųjį turtą, darydamas esminę įtaką Lietuvos mokslo, kultūros,

švietimo raidai, nori skaidrių politinių sprendimų ir teisės daryti įžvalgas

universiteto Senato sprendimus.

universiteto siekiui apginti autonomi­

2011-10-21 vykusi Lietuvos uni­

jos principus ir tradiciją, pagal kurią

versitetų rektorių konferencija spren­

Statutas yra tvirtinamas įstatymu,

dimo nepriėmė ir atsakymą nutarė

pareiškė Kauno technologijos univer­

pateikti 2011-11-18.

siteto rektorius Petras Baršauskas, Lie­

2011-11-13 rektorius prof. B. Juod­ ka ir prorektorius J. Galginaitis susitiko su Švietimo ir mokslo ministerijos

tuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas, Vytauto

Didžiojo universiteto rektorius Zi­

kaip stipri demokratinės visuomenės institucija, o ne kaip politinių spren­

vadovais ir įteikė universiteto atsa­

gmas Lydeka, Aleksandro Stulginskio

kymą į2011-10-26 ministro raštą dėl

dimų įkaitas. Senatas pasiūlė įstatymų leidėjui dialogą, nes dialogo būdu

universiteto rektorius Antanas Mazi­

universiteto persitvarkymo į viešąją

liauskas, Mykolo Romerio universiteto

universitetas gali pateikti nuostatas, kurias rekomenduotų visoms aukšto­

įstaigą, kuriame pabrėžiama, kad

rektorius Alvydas Pumputis, Vilniaus

laukiama atitinkamų įstatymo leidėjo

Gedimino technikos universiteto rek­

veiksmų.

torius Alfonsas Daniūnas ir Lietuvos

sioms mokykloms. Dabartinėje situacijoje Vilniaus universitetas, istorijoje

patyręs ne vieną išlikimo išbandymą santykiuose su politine valdžia, mato ir papildomą misiją - pakviesti visus universitetus ginti konstitucinį autonomi­ jos principą. Vilniaus universiteto statutas dar

dialogui atsirado mūsų aukštosios

nebuvo pasiektas, tik konstatuota,

1990 m. Lietuvos Respublikos Aukš-

mokyklos Senato nariams, dekanams,

kad yra principinių nesutarimų.

2011-11-18 įvyko Lietuvos univer­ sitetų rektorių konferencija (LURK),

edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.

kurioje buvo balsuota dėl nuomonės

Universitetas buvo ir yra pasirengęs

apie Vilniaus universiteto siekį pra­

toliau konstruktyviai dirbti, tačiau ne­

tęsti tradiciją ir įtvirtinti savo Statutą

sutinka, kad Vilniaus universiteto sta­

įstatymu. LURK poziciją šiuo klausi­ mu prašė pateikti Seimo Švietimo,

tusas būtų menkinamas. Atsižvelgda­ tas 2011 -11 -29 priėmė sprendimą

mas į tai, Vilniaus universiteto Sena­

čiausiosiosTarybos-Atkuriamojo Sei­

administracijai pajutus demokratinės

2011-08-17 Seimo narė Virginija

mokslo ir kultūros komitetas. Vilniaus

mo yra patvirtintas atskiru įstatymu.

dvasios trūkumą įgyvendinant Mokslo

Baltraitienė įregistravo Mokslo ir stu­

universitetas balsavimui pateikė savo

panaikinti 2011-02-22 nutarimą ir

atsiimti naująją Vilniaus universi­

Tai vienintelis aukštosios mokyklos

ir studijų įstatymą. Gali pasirodyti, kad

dijų įstatymo pataisą, kuri 2011 -09-29

projektą. Konferencijos dalyvių nuo­

statutas, patvirtintas įstatymu.Tačiau,

minėtos Statuto nuostatos tiesiog

buvo pateikta Seime, tačiau nuspręs­ ta ją grąžinti tobulinti. Ši pataisa būtų

monės balsavimo metu išsiskyrė (už

teto statuto redakciją iš Seimo, kol

Vilniaus universiteto poziciją balsavo

nepaskelbtas KonstitucinioTeismo nutarimas dėl Mokslo ir studijų

įsigaliojus naujajam Mokslo ir studijų

kertasi su kai kuriomis Mokslo ir studijų

įstatymui, Vilniaus universiteto Se­

įstatymo nuostatomis, tačiau Vilniaus

leidusi išspręsti egzistuojančią teisinę

7 Lietuvos universitetų rektorių kon­

natas sutiko parengti naują Statuto

universiteto Senatas įžvelgė ir kur kas

koliziją tarp dviejų įstatymų - dabar

ferencijos atstovai, prieš - 6, vienas

įstatymo konstitucingumo.

susilaikė). 2011-11-23 iš Seimo Švietimo,

tosioms mokykloms išplėtoti dia­

logą „universiteto idėjos" klausimu

redakciją.

Universitetas siūlo visoms aukš­

gilesnę problemą, susijusią su aukš­

galiojantis Vilniaus universiteto sta­

tųjų mokyklų autonomijos principo

tutas, patvirtintas įstatymu, yra lex

diskusijai dėl galutinės naujo Statuto

ribojimais. Būtent į ją atkreipė dėmesį

specialis, todėl turi viršenybę Mokslo

mokslo ir kultūros komiteto buvo

redakcijos ir dokumento priėmimui,

dalis Seimo narių ir kreipėsi į Konsti­

gautas raštas Nr. 4819 „Dėl Vilniaus

(prisimenant įžymiuosius filosofus

išskyrė esminius principus, kurių su­

tucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar

ir studijų įstatymo atžvilgiu. Seimo Švietimo, mokslo ir kultū­

universiteto pertvarkymo iš biudže­

J. Nevvmaną, W. Humboldtą, J. Ha-

tarė laikytis redaguojant svarbiausią

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų

ros komitetas vadovavosi paskelbta

tinės į viešąją įstaigą", kuriame tei­

bermasą ir kt., pasisakiusius šia tema)

Seimo kanceliarijos Teisės departa­

giama, kad komitetas lapkričio 30 d.

ir ginti universitetų autonomiją, o

mento išvada, kurioje teigiama, kad

ketina svarstyti Lietuvos Respublikos

politinei valdžiai - pripažinti pada­

Vilniaus universiteto statutas turi būti

įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto

rytas klaidas.

suderintas su Mokslo ir studijų įsta­

statuto patvirtinimo" pakeitimo

Parengė

doc. dr. Juozas Galginaitis,

2011 -02-01 Senatas, rengdamasis

universiteto dokumentą. Matyti,

kad Senatas pagrindė savo poziciją rimtais teisiniais, etiniais, istoriniais

argumentais.

įstatymo (2009 m. balandžio 30 d.

redakcijos) nuostatos neprieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamiems straipsniams. Univer­

2011-02-22 universitetas priėmė

sitetas apgailestauja, kad kitos aukš­

tymu. Tuo tarpu 2011 -09-27 Vilniaus

įstatymo projektą N r. XIP-3105. Rašte

naują savo Statuto redakciją, kurią

tosios mokyklos, teikdamos Seimui

universiteto Senatas raštu pateikė

buvo nurodyta komitetui pateikti

doc. dr. Andrius Vaišnys,

pateikė Seimui tvirtinti. Laikantis tra­

savo statutų projektus, neatsižvelgė į

savo nuostatą dėl minėtų išvadų, ku­

universiteto nuomonę dėl Seimo

doc. dr. Rimantas Vaitkus

dicijų Statutas turėjo būti tvirtinamas

šias aplinkybes. Iki to laiko, kai bus paskelbtos

rioje teigiama, kad dauguma jų nėra pagrįstos teisiniais argumentais. Ši

įstatymu. Seimui įteiktame Statuto projekte,

Konstitucinio Teismo išvados, uni­

pozicija grindžiama Lietuvos Respu­

be kita ko, yra šios nuostatos, kurios

versitetas pasiūlė ieškoti Seimui

blikos KonstitucinioTeismo priimtais

skiriasi nuo įtvirtintų Mokslo ir studijų

kompromisinio sprendimo, kuriuo

sprendimais dėl aukštųjų mokyklų

įstatyme:

būtų gerbiama universiteto Senato nuomonė ir įstatymų leidėjas bent

autonomijos principo. Deja, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komite­

tinti kitokį aukščiausio valdymo

iš dalies atsižvelgtų į išsakytus prieš­

tas, neatsižvelgdamas į universiteto

organo - universiteto tarybos

taravimus.

Senato argumentus, savo poziciją ir

• Vilniaus universitetas siūlo įtvir­

formavimo principą.

Kol Mokslo ir studijų įstatymas

toliau grindė tuo pačiu Mokslo ir stu­

• Statuto projekte numatyta, kad

nustato, kad universitetų statutai

dijų įstatymu irTeisės departamento

dėl ministro skiriamų univer­

tvirtinami Seimo nutarimais, vienin­

išvadomis. Kita vertus, jokių oficialių

siteto tarybos narių turi būti

telė galima teisinė išeitis yra naują

raštų iš Seimo Vilniaus universitetas

gautas Vilniaus universiteto

Vilniaus universiteto statuto redakciją

bendruomenės atstovo - Senato

priimti kaip galiojančio Vilniaus uni­

nėra gavęs. 2011 -09-26 ir 2011 -10-29 Švieti­

sutikimas.

versiteto statuto patvirtinimo įstaty­

mo ir mokslo ministerija pateikė uni­

• Kitaip nei Mokslo ir studijų

mo pakeitimą. Būtent tokį įstatymo

versitetui du raštus, kuriuose būtent

įstatyme, numatyta, kad dėl

pakeitimo projektą, kuriuo siūloma

universitetą ragina skubinti Statuto

svarbiausių sprendimų, kuriuos

priimti Senato pateiktą Statutą, įre­

priėmimą (!) ir Vilniaus universiteto

priima universiteto taryba, turi

gistravo 15 Seimo narių grupė.

būti gautas Senato sutikimas. Vilniaus universiteto Senato, pri­

ėmusio tokį Statuto projektą, nuo­ mone, tai leistų išvengti neteisingų

Su išsakyta oficialia universiteto bendruomenės pozicija nesutinka kai kurie Seimo Švietimo, mokslo

Susitikimas su GMF ir MF bendruomenėmis

pertvarkymą iš biudžetinės įstaigos

į viešąją.

2011-10-26 rektorius prof. Be­

nediktas Juodka, prorektorius doc.

ir kultūros komiteto nariai, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos va­

Juozas Galginaitis ir Senato pirminin­

žingsnių, kurie gali atsirasti, jei bū­

sima universiteto taryba priimtų

dovybė. Dėl šios priežasties Senato

Seimo Pirmininke Irena Degutiene ir

sprendimus, prieštaraujančius Vil­

nutarimu buvo sudaryta derybų

išdėstė Vilniaus universiteto poziciją,

niaus universiteto bendruomenės

grupė, įgaliota derėtis dėl naujojo

taip pat įteikė rektoriaus pasirašytą

nuomonei.

Statuto priėmimo.

raštą dėl Statuto projekto ir univer­

kas prof. Domas Kaunas susitiko su

2011-04-28 universiteto Senatas,

2011 -05-04 ir 2011 -08-08 derybų

siteto pertvarkymo į viešąją įstaigą.

pritardamas aukštojo mokslo refor­

Seimo Pirmininkė žodžiu patikino,

moms, pareiškė, kad reikia gerbti

grupės nariai buvo susitikę su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komite­

fundamentalų aukštojo mokslo au­

to pirmininku Valentinu Stundžių ir

vautis galiojančiu įstatymu (Statutu),

tonomijos principą, ir pakvietė įsta­

švietimo ir mokslo ministru Gintaru

kadangi Seimas nėra pateikęs kitokio

tymų leidėją pradėti dialogą. Poreikis

Steponavičiumi.Tačiau kompromisas

atsakymo.

kad Vilniaus universitetas gali vado­

Gruodžio 6 d. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auloje Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetų bendruomenė susitiko su VU rektoriumi ir prorektoriais. Buvo aptariami aktualūs klausimai, susiję su VU statutu ir kova dėl universiteto autonomijos išsaugojimo. Tokius susitikimus planuojama rengti ir kituose akademi niuose Vilniaus universiteto padaliniuose. Plačiau apie šį susitikimą skaitykite http://naujienos.vu.lt.

universitas

2011 m. gruodis

3

vilnensis

_____________________________________________________________________ fff

VU fiziko mokslinis straipsnis paskelbtas „JAV nacionalinės mokslų akademijos darbuose" Gruodžio 5 d. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesoriaus dr. Dariaus Abramavičiaus (nuotr.) mokslinį darbą „Tiesiogiai stebėta kvantinė pernaša fotosintetiniuose šviesą surenkančiuose komplek­ suose" savo internetinėje svetainėje publikavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nacionalinė mokslų akademija (www.pnas.org). Straipsnyje teigiama, kad fotosintetiniai šviesą surenkantys kom­ pleksai labai efektyviai perduoda krintančią šviesos energiją į reakci­ nius centrus. Šiuo metu intensyviai diskutuojama, ar neseniai stebėti ilgai gyvuojantys kvantiniai virpe­ siai šiuose kompleksuose daro įtaką energijos pernašos efektyvumui. Šiame straipsnyje publikuojami eks­

perimentiniai rezultatai ir jų teorinis

Geriname IT mūsų universitete!

Atidarytas Telekomunikacijų mokslo centras Lapkričio 29 d. Vilniaus universitetas, Kinijos telekomunikacijų bendrovė „Huawei Technologies Co., Ltd“ ir „Omnitel“ pasirašė trišalę bendradar­ biavimo sutartį dėl bendros mokslinės labora­ torijos „VU, Omnitel ir Huawei telekomunikacijų mokslo centras“ steigimo (V. Naujiko nuotr.).

Geros informacinių technologijų paslaugos būtinos moderniam moks­ lui ir studijoms. Jų plėtra Vilniaus uniį versitete besirūpinantis Informacinių ■ technologijų taikymo centras (ITTC) j šiemet praplėtė ir pakoregavo VU

bendruomenei teikiamų elektroninių

paslaugų spektrą, atsižvelgdamas į į anksčiau atliktas studentų ir darbuo­

tojų apklausas. Keletas svarbiausių naujovių:

Į • įdiegta ei. tapatybių valdymo siste­ pagrindimas, rodantys, kad šiuose kompleksuose eksitoninių būsenų užpildos laike osciliuoja dėl kvanti­ nių koherentiškumų. Tai įrodo, kad energijos pernašą fotosintetiniuose kompleksuose smarkiai veikia kvan­ tinės mechanikos reiškiniai.

ma, leidžianti paprastai užsakyti ir

tvarkyti elektronines paslaugas; • atsirado nauja paslauga darbuo­

tojams - failų perdavimo sistema, leidžianti kompiuteriniu tinklu

perduoti ypač didelės apimties (iki 2 GB) failus;

• padidinta VU elektroninio pašto

Mažiau fakultetų ir adminis­ tracijos darbuotojų - geresnis universiteto valdymas? Portale My University atliktoje ap­ klausoje respondentai buvo klausiami apie tai, kaip būtų galima pagerinti Vil­

9,3 proc. dalyvavusių apklausoje skaitytojų mano, kad VU valdymą pa­ gerintų stiprus ir aktyvesnis išorinės

niaus universiteto valdymą. Iš pateiktų

universiteto tarybos vaidmuo. 7 proc. apklaustųjų pasisakė už Senato narių skaičiaus sumažinimą,

atsakymų variantų dauguma skaityto­ jų pasisakė už VU fakultetų skaičiaus mažinimą (šią idėją palaikė net 54,7 proc. apklausoje dalyvavusių skaity­ tojų). Primename, kad rekomendaciją stambinti akademinius padalinius, taip mažinant bendrąją skaičių, anksčiau

o 6,5 proc. - už Senato vaidmens, priimant strateginius universiteto

sprendimus, mažinimą. Tuo tarpu tik 3,7 proc. dalyvavusių apklausoje skaitytojų mano, kad VU valdymas

pateikė ir Europos universitetų asoci­ acijos ekspertų grupė. Kitos pasiūlytos Vilniaus universi­ teto valdymo gerinimo priemonės sulaukė mažiau palaikymo. 18,7 proc. apklaustųjų mano, kad geresnių rezul­

pagerėtų, jei rektorius būtų ne ren­ kamas, o skiriamas. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 200 respondentų.

tatų galima būtų pasiekti sumažinus administracijos darbuotojų skaičių.

University. www.e-myuniversity.eu/vu

Kviečiame dalyvauti ir kitose ap­ klausose, vykdomose portale My

dėžučių apimtis ir sukurta galimybė

užsisakyti ir naudotis automatinė­ mis darbuotojų ei. pašto konferen­ Sutartimi „Huavvei Technologies Co., Ltd" įsipareigojo naujajai labora­ torijai tiekti jos veiklai būtiną įrangą, o „Omnitel" - integruoti ir palaikyti

cijomis;

• visose EDUROAM ryšio zonose

įdiegtas atviras belaidis tinklas „info", skirtas prieiti tik prie pa­

testavimui reikalingą ryšį, padėti grindinių VU tinklalapių ir infor­ formuluoti tyrimų bei modeliavimo macijos apie prisijungimą prie užduotis ir kartu su VU atlikti naujų EDUROAM; tinklo savybių bandymus. Vilniaus universitetas įsipareigojo skatinti • darbuotojai gali užsisakyti tar­ nybinius tinklalapius, užpildy­ 1 mokslinį personalą prisidėti prie telekomunikacijų centro veiklos ir dami elektroninę formą adresu sudaryti sąlygas mokslo tiriamųjų http://web.vu.lt. darbų vykdymui centre. VU ITTC, norėdamas ir toliau tobu­ Vilniaus universiteto rektorius prof. linti teikiamas ei. paslaugas, kviečia Benediktas Juodka pažymėjo, kad bendradarbiavimo idėja kilo bendrau­ visus bendruomenės narius aktyviai jant su Kinijos Liaudies Respublikos dalyvauti apklausoje ir pareikšti savo ambasadoriumi J. E. Tong Mingtao. nuomonę. „Šiandien yra svarbi diena, nes mes Apklausą rasite adresu pasirašome labai reikšmingą susitariwww.ittc.vu.lt/apklausa. į mą. Vilniaus universitetas yra mokslo ir

į

tyrimų institucija. Naujoji laboratorija padės plėtoti tyrimus, mokslą ir inova­ cijas", - kalbėjo rektorius. Pasirašant sutartį „Huavvei Techno­ logies Co., Ltd" atstovavo kompanijos generalinis viceprezidentas Qu Wenchu ir viceprezidentas Centrinei ir Rytų Europai bei Šiaurės regionui Lu

ITTC inform.

Vilniaus universitete atidaryta demons­ tracinė projekto BONITA laboratorija Į

Yong. „Huavvei Technologie Co., Ltd" | viceprezidentas pabrėžė kompanijos ! darbą Europoje. „Nuo tos akimirkos,

Lapkričio 4 d. Vilniaus universiteto Matema­ tikos ir informatikos fakultete (Didlau­ kio g. 47) atidaryta pro­ jekto BONITA demons­ tracinė laboratorija.

! kai pradėjome dirbti Europos regioj ne, kiekvienais metais investuojame į vietinę rinką, į profesionalus", - sakė QuWenchu. „Telekomunikacijų mokslo centre ■ „Omnitel" jau įdiegė 4G ryšį - tai j greičiai ir galimybės, kurias turi dar | nedaugelis pasaulio šalių, - pasakojo

BONITA rezultatus pristatė projekto Vilniaus universitete vadovas Antanas Mitašiūnas. Ši laboratorija yra viena iš

septynių tinklo laboratorijų, įsteigtų arba atnaujintų Baltijos jūros regiono šalių „Interreg" programos projekto BONITA, kuris yra skirtas inovacijų ir technologijų perdavimui tarp pro­ jekto partnerių - 10 projekte daly­ vaujančių šalių, įgyvendinimo metu. Šiame projekte Lietuvai atstovauja

„Omnitel" prezidentas Antanas Zabu­

lis. - Mes siekiame paskatinti gabių Lietuvos jaunuolių mokslinę veiklą ir tai darysime ne tik užtikrindami jiems pažangiausią ryšį, bet ir suteikdami naujas veiklos terpes bandant nau­ jausias mobiliąsias paslaugas. Drauge „Omnitel" turės unikalią galimybę naujausius modelius pritaikyti savo versle." „Naujos bendros laboratorijos ati­ darymas simbolizuoja realią verslo, mokslo ir universitetų partnerystę", sakė LR ūkio ministras Rimantas Žylius. Jis pasidžiaugė, kad tokio lygio

bendradarbiavimas atranda sau kelią ir Lietuvoje. Laboratorijos atidarymo ceremoni­ ją stebėjo Kinijos Liaudies Respubli­ kos ambasadorius J. E. Tong Mingtao. „Šiemet Lietuva ir Kinija mini diplo­

matinių santykių atkūrimo dvidešim­ tmetį. Šios laboratorijos atidarymas

yra simbolinis įvykis, žymintis mūsų šalių bendradarbiavimo stiprėjimą", pažymėjo ambasadorius. Telekomunikacijų mokslo centro veikloje dalyvaus keturi VU fakultetai: Fizikos, Matematikos ir informatikos, Filosofijos bei Filologijos. Centre bus atliekami mokslui ir verslui aktualių sričių tyrimai: mobiliųjų tinklų mo­ deliavimo, tyrinėjimo ir optimalių parametrų parinkimo, lietuvių, latvių, lenkų ir kitų kalbų atpažinimo ir verti­ mo į tekstą, semantinių matematiniųskaitmeninių metodų kūrimo ir jų taikymo mobiliuosiuose įrenginiuose, debesų kompiuterijos, intuityvios, paprastos vartotojų sąsajos kūrimo metodų ir jų taikymo. „U. V" inform.

Projekto BONITA demonstracinės laboratorijos atidarymo akimirka vyko abipusis ir lygiateisis apsikeitimas

versiteto Matematikos ir informatikos

inovacijų žiniomis ir patirtimi.

fakulteto demonstracinėje labora­ torijoje sukomplektuota moderni

Lietuvos partnerių iniciatyva buvo

Vilniaus universitetas kartu su Visorių

pasiektas pagrindinis projekto rezul­

informacinių technologijų parku. Pro­ jekto konsorciumas sudarytas pagal

tatas- sukurtas originalus inovacijų ir technologijų perdavimo gebėjimo

principą, kad šalims atstovautų uni­ versitetas ir inovacijų ir technologijų perdavimo organizacija. Projektas BONITA buvo sumanytas

brandos modelis, sudarantis pagrindą

kartos taikomųjų sistemų kūrimui.

sistemingam inovacijų irtechnologijų

Regiono inovacijų demonstravimui

perdavimo gerinimui.

komunikavimo bei demonstravimo įranga, taip pat jautrios daugeliui lietimo taškų sąsajos įranga naujos

laboratorijoje įrengti keturi kompiu­

Taip pat sukurtas partnerių tinklas

teriniai stendai. Baigiamojoje pro­

kaip pirmaujančių inovacijų srityje šalių - Švedijos, Suomijos, Vokietijos,

ir demonstracinių laboratorijų tinklas

jekto stadijoje numatyta įgyvendinti

inovatyvių eksponatų demonstravimui

visiškai naują konceptą- virtualią

Danijos patirties perdavimas Lietuvai, Latvijai, Lenkijai. Įgyvendinant projektą

ir komunikavimui tarp BONITA tinklo

demonstracinę laboratoriją.

regionų ir regionų viduje. Vilniaus uni­

MIF ir IRVS inform.

Telekomunikacijų mokslo centre bus atliekami mokslui ir verslui aktualių

sričių tyrimai. V. Naujiko nuotr.

vilnensis

4

2011 m- gruodis

* K K sukaktys_______________________________________________

Medicinos fakultetas pažymėjo 230 metų „Sveiki tarp gyvybingų sulčių ir žolių težydi gy­ vastis tautos bei sveikata“, - šiais poetiniais žodžiais prieš 230 metų VU rektorius Martynas Počobutas atidarė Medicinos fakultetą. Šiais žodžiais lapkričio 25 d. Vilniaus universiteto Me­ dicinos fakultetas iškilmingai pradėjo 230 metų sukakties minėjimą. Į Teatro salę VU centriniuose rūmuose susirinko gausi Medicinos fakulteto aka­ deminė bendruomenė, garbūs svečiai. VU Medicinos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė perskaitė pranešimą „Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 1781-2011 m. raida ir dekanai". Kaip pažymėjo fakulteto vadovė, pirmas medicinos mokslų apraiškas Vilniaus universitete galima aptikti jau pir­ mais seniausios Lietuvos aukštosios mokyklos egzistavimo metais, tačiau atskiras Medicinos fakultetas atsirado tik XVIII a. pabaigoje, tuo metu, kai universitetas pradėjo skaičiuoti trečią­ jį savo istorijos šimtmetį.„|kūrus Me­ dicinos fakultetą, suklestėjo ir Vilniaus universitetas. Dėstyti čia atvykdavo pasaulinio garso mokslininkai", - pa­ žymėjo Z. A. Kučinskienė. VU Medicinos fakulteto neaplenkė visi sudėtingi Vilniaus universiteto istorijos vingiai. Kai 1832 m. VU buvo uždarytas, Medicinos fakulteto pa­ grindu buvo sukurta Medicinos ir chi­ rurgijos akademija, kuri veikė Vilniuje iki 1842 m. Uždarius ir ją, medicinos mokslų ir tyrinėjimų tradiciją tęsė Vilniaus medicinos draugija. Savo pranešime Z. A. Kučinskie­ nė prisiminė ir paminėjo visus VU Medicinos fakulteto dekanus - nuo pat fakulteto įkūrimo momento iki mūsų dienų. „Šiandien mes turime

cinai. Nuoširdžiai sveikinu jus, kole­ gos, Hipokrato priesaikos davėjai, su gražiu jubiliejumi. Mes didžiuojamės jumis", - sakė rektorius. Jis pažymėjo, kad šiandien Medicinos fakulteto siūlomos studijų programos yra tarp pačių populiariausių, ir pasidžiaugė, kad studijas VU renkasi patys gabiausi moksleiviai. Rektorius ir fakulteto dekanė prof. Z. A. Kučinskienė įteikė padėkos raštus labiausiai nusipelniu­ siems fakulteto žmonėms. Sukakties šventėje nuskambėjo ir VU Medicinos fakulteto alumnės, Sei­ mo Pirmininkės Irenos Degutienės bei sveikatos apsaugos ministro Raimon­ do Šukio sveikinimai, perduoti per

būti pasirengę naujiems iššūkiams, tačiau nepamirštame, kad VU Medi­ cinos fakulteto tradicija ir ypatinga

įgaliotus asmenis. Pagarba ir dėmesys šventėje buvo skirti ir daktarui Jonui Basanavičiui, kurio jubiliejinė 160-ųjų

aura sklinda iš jo istorijos", - sakė Z. A. Kučinskienė. Ji pažymėjo, kad Medicinos fakultetas šiandien yra vienas didžiausių fakultetų Vilniaus universitete. „Medicinos fakulteto mokslininkai prisideda prie bendros mokslo erdvės Europoje plėtros, vyk­ do ir įgyvendina tarptautinius mokslo projektus", - pasakojo dekanė. VU rektorius prof. Benediktas Juod­ ka pažymėjo, kad jam labai malonu sveikinti istorinių Vilniaus universi­ teto fakultetų atstovus. „Prieš porą mėnesių sveikinau mūsų teisininkus. Šiandien atiduodame pagarbą medi­

Medicinos fakulteto dekanė prof. habil. dr. A. Z. Kučinskienė

Gausi Medicinos fakulteto bendruomenė pažymėjo garbingą fakulteto

apžvelgė fakulteto istoriją

sukaktį

gimimo metinių savaitė sutapo su VU Medicinos fakulteto įkūrimo sukakties minėjimu. Dr. Elvyra Lazauskaitė, Lie­ tuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja, supažindino su esminiais ir įdomesniais dr. J. Basa­ navičiaus gyvenimo momentais. Aktoriai Ferdinandas Jakštys ir Regina Pa I i u ka itytė skaitė ištraukas iš dr. J. Basanavičiaus raštų ir jam adre­ suotus Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės laiškus. VU Medicinos fakultetas skaičiuoja savo amžių nuo 1781 m. lapkričio 24 d., kai iš Gardino karališkosios me­ dicinos mokyklos (visi jos studentai buvo perkelti į VU) buvo suformuotas naujas universiteto fakultetas-Collegium medicum. Istoriškai fakultetas buvo įsikūręs šalia centrinių Vilniaus universiteto rūmų - pastate, šiandien pažymėtame Pilies gatvės 22-uoju nu­ meriu. Dabartinėje vietoje Medicinos fakultetas yra nuo 1934 m., kai prie Junkerių mokyklos buvo pristatytas

specialiai fakultetui suprojektuotas „anatomikumas". Dabartinis Medici­ nos fakulteto pastatas M. K. Čiurlionio

gatvėje simbolizuoja akademinės me­ dicinos būstinę Vilniuje. Visų mokslų šventovių pastatai, pvz., Oksfordo ar Kembridžo universitetų ansambliai, turi savą aurą, susiklosčiusias tradici­ jas. Žinoma, svarbiausia yra žmonės ir idėjos. Šis pastatas M. K. Čiurlionio gatvėje yra gera studijų ir mokslo bazė fundamentiniams teoriniams biomedicinos mokslams studijuoti, nes čia jau yra savos tradicijos, tam tikra aura. Pagrindinės klinikinės studijų bazės - tai Vilniaus universi­ teto ligoninės Santariškių klinikos, o odontologams rengti - Vilniaus uni­ versiteto ligoninės Žalgirio klinikos.

IrVU Medicinos fakulteto studentai, ir dėstytojai dirba klinikinį darbą, atlieka praktiką ir vykdo mokslo tiriamąjį dar­ bą visose Vilniaus miesto ligoninėse, poliklinikose, privačiose asmens ir visuomenės sveikatos įstaigose.

Dabartiniame VU Medicinos fakul­ tete vykdoma 12 studijų programų. Pagal jas rengiami gydytojai, odontologai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, reabilitologai, visuomenės sveikatos, slaugos, medicinos biolo­ gijos, medicinos fizikos, medicinos genetikos specialistai. Šiuo metu 769

rezidentai mokosi ir dirba 40 bazių visoje Lietuvoje. Džiugu, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. fakultete buvo 1781 studentas, taigi jų skaičius sutampa su fakulteto įkūrimo metais. VU cen­ triniuose rūmuose eksponuota Me­ dicinos fakulteto 230 metų sukakčiai skirta nuotraukų paroda, Medicinos fakultete - dekanų nuotraukų paroda (1781-2011). Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir ateityje žada likti atviras mokslo naujovėms ir visuomenės po­ reikiams ir visada padėti kurti sveiką ir humanišką ateities Lietuvą. „U. V." inform. V. Naujiko nuotr.

Gamtos mokslų fakultetui ir Botanikos sodui 230 metų Lapkričio 17 d. VU Teatro salėje paminėta VU Gamtos mokslų fakulteto ir Botanikos sodo įkūrimo 230 metų sukaktis. GMF dekanas prof. O. Rukšėnas papasakojo apie

Doc. dr. Jurga TURČINAVIČIENĖ, Gamtos mokslų fakulteto prodekanė

Į fakultetą atvyko Liono medicinos kolegijos anatomijos, chirurgijos ir gamtos istorijos profesorius Žanas Emanuelis Žiliberas (Jean-Emmanuel Gilibert). Šis profesorius tais pačiais

Sveikinimo žodį tarė VU rektorius

metais įkūrė ir Vilniaus universiteto Botanikos sodą. Ž. E. Žiliberas buvo

prof. Benediktas Juodka. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje visų mokslų ištakosmūsų senojoje Alma Mater. Rektorius įteikė padėkos raštus Gamtos mokslų

fakulteto darbuotojams, kurie daugelį metų dirbo fakultete ir jam atidavė visą savo širdį. Prof. D. Kirvelis skaitė pranešimą apie Gamtos mokslų fakulteto istoriją. 1781 m. lapkričio 24 d. to meto Vy­ riausiojoje LDK mokykloje - Vilniaus akademijoje, Pilies g. 22 - buvo įkur­ tas Medicinos fakultetas (Collegium Medicum), o jame - Gamtos istorijos katedra ir Gamtos istorijos kabinetas.

anatomijos, fiziologijos ir farmacijos tyrimų pradininkas Lietuvoje, tačiau jo tyrimų išvados nesiderino su Bažny­ čios teiginiais. Prasidėjo įvairios intri­ gos, mokslininko užgauliojimai ir nie­ kinimas, todėl 1783 m. jis paliko Vilnių ir grįžo į Lioną. Nuo 1784 m. Gamtos istorijos katedrai ėmė vadovauti Joha­ nas Georgas Forsteris (Johann Georg Adam Forster). Jis užsiėmė ir krašto gamtinių išteklių tyrimu. 1797 m. iš Vienos į Lietuvą grįžo profesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas ir čia apgynė disetaciją. Jis teigė, kad gam­ ta turi savo dėsnius, o gyvieji gamtos

fakulteto dabartį ir ateitį

Botanikos sodo direktorius dr. A. Skridaila supažindino su šiuolaikiniu VU Botanikos sodu ir jo plėtros vizija

kūnai yra medžiagos cheminių kitimų rezultatas. Vėliau anatomijos irzoologijos profesorius Liudvigas Heinrichas Bojanus (Ludvvig Heinrich Bojanus) Vilniaus universitete įkūrė Zootomijos ir Zoologijos kabinetus. 1824 m. pa­ šlijus sveikatai jis išvyko iš Lietuvos, o Vilniaus universitetui padovanojo dalį savo bibliotekos. 1827 m. vadovavimą Vilniaus universiteto Zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedrai perėmė Eduardas Karolis Eichvaldas. Nors Andrius Sniadeckis yra laikomas chemijos pradininku Vilniaus universi­ tete, tačiau jo sukurtą organinių kūnų

Fakultete yra 8 katedros: Biochemijos-biofizikos, Botanikos ir genetikos, Mikrobiologijos ir biotechnologijos,

teoriją galima vadinti biologijos pra­ džia šioje aukštojoje mokykloje.

moderni mokslinė aparatūra, atnau­ jinamos auditorijos ir laboratorijos. Nemažai fakult ?to dėstytojų dalyvauja tarptautinėse programose ir projektuo­ se. Ateityje fakultetas planuoja įdiegti

Gamtos mokslų fakulteto dekanas profesorius Osvaldas Rukšėnas papa­ sakojo apie fakulteto dabartį ir ateitį.

Zoologijos, Geologijos ir mineralogijos, Hidrogeologijos ir inžinerinės geo­ logijos, Geografijos ir kraštotvarkos, Hidrologijos ir klimatologijos - ir du centrai: Ekologijos ir aplinkotyros ir Kartografijos. Fakultete vykdoma 10

bakalauro, 14 magistro ir 5 doktorantū­ ros studijų programos, jame studijuoja 796 bakalaurantai, 302 magistrantai ir 78 doktorantai. Fakultete atliekami moksliniai tyrimai, naudojantis ES struktūrinių fondų parama įsigyjama

naujas studijų programas, aktyviai dalyvauti tarptautinėse programose

ir pristatyti savo veiklą visuomenei bei moksleiviams. Botanikos sodo direktorius dr. Au­ drius Skridaila supažindino su šiuolai­ kiniu VU Botanikos sodu ir jo plėtros vizija. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Botanikos sodas net keletą kartų kė­ lėsi iš vienos vietos į kitą, o dabar yra įsikūręs Vingio parke ir Kairėnuose.Tai didžiausias ir augalų kolekcijų turtin­ giausias botanikos sodas Lietuvoje. Jis svarbus ne tik moksliniu požiūriu - tai ir vilniečių bei sostinės svečių pamėgta vieta. Čia vyksta ekskursijos, įvairios

parodos, festivaliai ir koncertai. Sode lankosi aukšti Lietuvos svečiai. Sodo darbuotojai puoselėja aplinką ir kuria naujus planus bei projektus.

J*

universitas

2011 m. gruodis

5

vilnensis

________________________________________ bendradarbiavimas/ f *

„Mobilioji bioklasė" lanko mokyklas Lapkričio pabaigoje startavo bendras Vilniaus universiteto ir didžiausios pasaulio bendrovės, siūlančios produktus ir paslaugas mokslui, „Thermo Fisher Scientific“ projektas „Mobilioji biokla­ sė“. Pagrindinis projekto komandos uždavinys supažindinti 9-12 klasių moksleivius su įvairiais gyvybės mokslų eksperimentais, kurie paprastai atliekami tik gerai įrengtose laboratorijose ir kurių dauguma Lietuvos mokyklų negali sau leisti.

Augustė PUPIŪTĖ, GMF, genetikos II k. „Mobilioji bioklasė" į mokyklas atsiveža modernią daugiau kaip 120 tūkst. litų vertės mokslinę įrangą ir ke­ lioms valandoms biologijos kabinetą

paverčia puikiai aprūpinta moksline laboratorija, kurioje mokiniai ne tik išklauso paskaitą apie genetinę me­ džiagą ir gyvybės mokslų laimėjimus, bet ir savarankiškai atlieka įvairius eksperimentus. Vilniaus universiteto studentai džiaugiasi galimybe akty­ viai įsitraukti į šį projektą ir atskleisti mokiniams pačią įdomiausią mokslo pusę - praktinę. Gruodžio 9 d. įvyko jau antroji „Mobiliosios bioklasės" išvyka - į

Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją (pirmoji aplankyta buvo Kauno „Sau­

lės" gimnazija) . „Bioklasė" pasitikta labai svetingai, o studentai, nešini įrangos pilnomis dėžėmis, palydėti smalsiais ir nekantriais žvilgsniais.

„Thermo Fisher Scientific“ atstovė Eglė Mažeikė (dešinėje) dėsto teorinę pamokos dalį moksleiviams. Moksleiviai

Lygiai dešimtą valandą moksleiviams atidarytos durys į kabinetą, tapusį šviežiai įrengta laboratorija, kur jųjau laukė studentai, pagelbėsiantys visų

dirbo su tikra mokslininkų įranga, susipažino su naujausiomis biomokslų galimybėmis

būsimų eksperimentų metu. Moksleiviai įsitaisė prie pipetėmis

Nors iš pradžių daugumai jaunaisiais tyrėjais pavadintų moksleivių rankos šiek tiek virpėjo dirbant su nematytais prietaisais, tačiau veidai buvo kupini

ir mėgintuvėliais nukrautų stalų, ir pamoka prasidėjo. Pirmiausia nuskambėjo Vilniaus universiteto prorektoriaus prof. J. R. Lazutkos kalba ir mokyklos direktorės E. Janušaus­ kienės padėka visiems projekto da­ lyviams ir organizatoriams. Netrukus mokinių komandos buvo supažindin­ tos su saugaus darbo laboratorijoje

taisyklėmis ir apmokytos naudotis mechaninėmis pipetėmis, be kurių

neišsiverstų jokia, nei maža, nei di­ delė, gyvybės mokslų laboratorija.

susidomėjimo ir entuziazmo, o nauji įgūdžiai tuoj pat įtvirtinti pipetavimo čempionate, kuriame varžytasi dėl tiksliausiai atmatuotų skysčių kiekių. Nugalėtojai apdovanoti, ir visi pasi­ ruošė pradėti eksperimentus. Savarankiškai išsodinta DNR, plū­ duriuojanti mėgintuvėliuose, sulaukė susižavėjimo šūksnių.Tai viena iš aki­

mirkų, kai išeinama už sausos teorijos lygmens ir visas vadovėlio skyrius apie genetinę informaciją sutelpa į mažą mėgintuvėlį balkšvų siūlelių pavidalu. Matydami susidomėjusius moksleivius, studentai irgi daug len­ gviau atsikvėpė - atmosfera darėsi vis jaukesnė ir draugiškesnė. Tačiau tolesnis eksperimentas

pareikalavo ir specifinių teorinių žinių-jas su puikiomis iliustracijo­ mis ir pavyzdžiais mėgino pateikti „Bioklasės" komanda. Mokiniams

suteikta galimybė dalyvauti eksperi­ mente, koks yra atliekamas ir tikruose tyrimų centruose mėginant išsiaiš­ kinti tam tikrų virusų ar bakterijų buvimą organizme. Moksleiviai buvo

Studentai ir moksleiviai apžiūrinėja mėgintuvėlyje ką tik išsodintus

artimiau supažindinti su pavyzdžiu,

DNR siūlus

Moksleiviai apmokomi naudotis mechaninėmis pipetėmis, purtyklėmis ir centrifūgomis

kai tiriama, ar erkė nėra užsikrėtusi encefalito virusu arba Laimo liga. Ir, nors „Bioklasės" laboratorinių darbų metu nepateikiami jokie sveikatai žalingi reagentai (t. y. naudojama visiškai nepavojinga ir jokiais virusais ar bakterijom neužkrėsta plazmidinė DNR), metodas atkartojamas labai tiksliai, su tikromis reakcijomis, pasi­ telkiant modernią techniką: mokiniai naudojasi PGR termocikleriais, elektroforezės aparatais ir ultravioletinių spindulių lempa. Daugumą šių ir kitų prietaisų, naudojamų eksperimentų

metu, moksleiviai mato pirmą kartą gyvenime, o tai, žinoma, palieka ne­ išdildomą įspūdį. Tiek projekto „Mobilioji bioklasė" organizatoriai, tiek kartu važiuojantys studentai yra suinteresuoti atskleisti gyvybės mokslų patrauklumą, nau­ dą ir itin platų galimą pritaikymą gyvenime. O lengviausia tai padaryti leidžiant moksleiviams savomis ran­ komis tą mokslą „paliesti", pamatyti,

keletui valandų patiems tapti tyrėjais. Galbūt patiks, galbūt supras, kad būtent tokia moksline veikla norėtų užsiimti gyvenime - panašių rezultatų paslapčia tikisi „Bioklasės" komanda, per pertraukas atsakinėdama į šūsnį klausimų apie studijas Vilniaus uni­ versitete. Kai kurie mokiniai, o ypač vyresnieji, vienuoliktokai ir dvylikto­ kai, atsisveikindami pripažino, kad ši patirtis jiems padėjo galutinai apsispręsti, kokią specialybę rinktis baigus mokyklą. Pagrindinis kriterijus vertinant projekto sėkmę yra mokslei­ vių reakcija - padėkos, pagyrimai ir prašymai atvažiuoti dar kartelį leidžia su pasididžiavimu daryti išvadą, kad „Mobilioji bioklasė" startavo nepa­ prastai sėkmingai irtikrai pasiekė savo pagrindinį adresatą - moksleivį. Mini autobusas su specialia edu­ kacine programa po šalies mokyklas važinės reguliariai. Programos turinys bus nuolat pildomas, atnaujinamas. V. Markevičiaus nuotr.

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai kartu su mokytojais, VU studentais, dėstytojais ir „Thermo Fisher Scientific“ atstovais. Moksleiviai sėkmingai dalyvavo „Mobiliosios bioklasės“ programoje

ir tapo jaunaisiais tyrėjais

Gal ši pamoka paskatins moksleivį Edgarą rinktis gyvybės mokslus?

universitas

į-

2011 m. gruodis

vilnensis

b

lllprojektai____________________ •f1 Mokslas • Ekonomika - Sanglauda

% t

EUROPOS SĄJUNGA

kybės tarpdisciplininius mokslinius

įranga, kuri naudojama fakultete

darbo studijų metodus visose stu­

tyrimus, tirti šiuolaikinius naratyvus ir tekstynus. Įrengus specialia filolo­

rengiamų specialistų profesinėje

dijų kryptyse. Išsaugant informaciją

aplinkoje. Paveldo skaitmeninimo

skaitmenine forma, medžiagos

gijos mokslų specifiką atitinkančia

laboratorinė įranga bus unikali Lietu­

išdėstymo procesas taps daug efek­

programine ir kompiuterine įranga

voje ir leis įgyti praktinių žinių, kurios

aprūpintas modernias užsienio kalbų

paskatins šios srities technologinį

tyvesnis: studentai galės gilintis į dėstytojo pateikiamą informaciją, o

mokymo auditorijas ir laboratorijas,

proveržį ne tik akademinėje visuo­

ne susitelkti ties jos konspektavimu.

studentai galės dirbti ne tik su dės­

menėje, bet ir rinkoje.

Dėstytojams bus sudarytos sąlygos

PIETOS FONDAS

Kuriame Lietuvos ateitį

Vilniaus universitetas kuria pasaulinio lygio studijų infrastruktūrą

paskaitose naudoti video- ir audiopateiktis, interneto galimybes, taip

tytoju, bet ir savarankiškai. Tokiose

Vaizdo konferencijos įrengtoje nuo­

laboratorijose bus sukurta sistema,

tolinio mokymo auditorijoje suteiks

skirta įvairių užsienio kalbų teksti­

nemažai privalumų organizuojant

nei, vaizdinei ir garsinei mokomajai

studijų procesą: leis klausyti geriausių

medžiagai įsisavinti, su integruota

specialistų paskaitų nuotoliniu būdu,

mokymo turinio duomenų baze.

praturtins mokymosi turinį vaizdine

Atnaujinta Tekstynų laboratorija

ir garsine medžiaga, leidžiančia dar

paskatins lituanistikos (baltistikos)

ir dar kartą besimokančiajam peržiū­

Įdiegus atvirųjų fondų leidinių identifikavimo ir apsaugos sistemas

pagerės Vilniaus universiteto centrinės

sukuriant efektyvią, dinamišką ir patrauklią mokymosi aplinką, lei­

džiančią studentams geriau įsisavinti mokomąją medžiagą.

Studijų kokybė, specialistų pasiren­

tybės projektą „Vilniaus universiteto

studijų ir mokslinių tyrimų plėtrą,

rėti įrašytą mokymosi turinį, geriau

gimas darbo rinkai, jų konkurencin­

filologijos, socialinių ir komunikaci­

specialistų edukacinė ir mokslinė

įsisavinti gautą informaciją, gyvai

bibliotekos ir Kauno humanitarinio

gumas yra labai aktualūs pastarojo

jos mokslų studijų infrastruktūros ir

veikla taps daug intensyvesnė ir

fakulteto bibliotekos veiklos sąlygos

meto diskusijų klausimai Lietuvoje ir

bazinės įrangos atnaujinimas". Pro­

efektyvesnė.

transliuoti lektorių paskaitas, o įrašytą mokymosi turinį panaudoti ateityje.

tikrintas leidinių saugumas, pagerės

bei lankytojų aptarnavimas, bus už­

Europos Sąjungoje. Vienas svarbiau­

jekto trukmė - 36 mėnesiai, projekto

Psichologijos, sociologijos ir so­

sių studijų kokybę lemiančių veiksnių

biudžetas - 14 727 819 litų, iš kurių Vilniaus universitetas įsipareigoja skirti

cialinio darbo studentams įrengtos

Vilniaus universiteto padaliniuo­ se įrengus modernias mokymosi

mokomosios laboratorijos su specia­

laboratorijas, auditorijas, tyrimų ka­

tiek prie skaitmeninių informacijos šal­

mas, jų infrastruktūra. Juk universitete studentai turi ne tik gauti atitinkamos

736 391 litą. Visos projekto investicijos

lizuota mokomąja įranga žmogaus psichofizikinių ir psichofiziologinių

binetus, dėstytojai, pasinaudodami

tinių, bus ugdomas skaitytojų savaran­

skiriamos studijų programų techno­

specialiosios įrangos privalumais,

kiškumas, sutrumpės leidinių paieškos,

studijų srities teorinių žinių, bet ir mo­

loginiam aprūpinimui Vilniaus uni­

parametrų registravimui ir žmogaus

turės galimybę modernizuoti ir paį­

priėmimo ir išdavimo laikas.

kytis dirbti su tokia įranga, kuri yra pa­

versiteto Filologijos, Komunikacijos,

ar žmonių grupių elgesio stebėjimui

vairinti dėstomų dalykų turinį, derinti jį su nauja metodine studijų baze ir

Projekto vykdymo metu įgyven­ dintos veiklos ir pasiekti rezultatai

atnaujinamomis/kuriamomis studijų

Vilniaus universitete sukurs pasauli­ nio lygio humanitarinių ir socialinių

yra studijų technologinis aprūpini­

prieinamumas tiek prie spausdintinių,

plitusi lyderiaujančiose darbo rinkose,

Filosofijos, Kauno humanitariniame

sudarys sąlygas atlikti patikimus

organizacijose, mokslo institucijose ir

fakultetuose, Užsienio kalbų, Tarp­

šiuolaikiniuose pasauliniuose mokslo

tautinių santykių ir politikos mokslų

kokybinės analizės tyrimus. Nauja įranga pagerins visų pakopų studijų

tyrimuose.

institutuose. Taip pat projektas ski­

programų kokybę, padidins studen­

programomis. Mokomosios medžia­ gos pateikimo ir vaizdo projektavimo

Siekdamas gerinti studijų infrastruk­

riamas Vilniaus universiteto centrinės

tų praktinio mokymosi ir mokslinio

sistemos (interaktyvios lentos, dau­

rins studijų programų kokybę, absol­

tūrą ir didinti filologijos, socialinių ir

bibliotekos lankytojams, kurie naudo­

darbo galimybes.

gialypės terpės priemonės ir pan.)

ventų konkurencingumą globalioje

komunikacijos studijų kokybę, Vilniaus

sis atviros prieigos humanitarinių ir

Komunikacijos fakulteto studentai

išplės dėstymo metodų pasirinkimo

darbo rinkoje, o dėstytojams sukurs

socialinių mokslų skaityklomis. Filologijos studijoms įsigyta pro­

galimybes, paskaitose naudojamos

geresnes sąlygas darbui, moksliniams

pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos

galės naudotis moderniausia radijo, TV studijos, paveldo skaitmeninimo

medžiagos spektrą, leis panaudoti

tyrimams ir profesiniam tobulėjimui.

struktūrinių fondų finansuojamą vals­

graminė įranga leis atlikti aukštos ko­

ir leidybos technine bei programine

naujus interaktyvius ir grupinio

Parengė Dalia Jacikevičė

universitetas 2011 m. balandžio 20 d.

mokslų studijų infrastruktūrą, page­

Aukštas VU KHF koordinuojamo tarptautinio projekto įvertinimas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto projektas „Development of Environmental and Ethical Competence in Leadership and Management“ (Lyderių ir vadovų aplinkosauginės ir etinės kompetencijos plėtojimas) pri­ pažintas sėkmingiausiai įgyvendintu projektu „Nordplus Higher Education“ programos projektų kategorijoje. Švietimo mainų paramos fondo organizuo­ toje 2011 m. kokybiškiausių projektų apdovanojimo ceremonijoje lapkričio 29 d. jo vykdytojams įteikta Kokybės konkurso statulėlė ir diplomas. Garbingą įvertinimą pelniusio pro­ jekto partneriai - Jyvaskyla univer­ sitetas (Suomija), Estonian Business School (Estija), Hanken-Svenska Handelshogskolan (Suomija), Norvvegian School of Management Bl (Norvegija). Projekto vadovė - VU KHF Projektų grupės vadovė, Filosofijos ir kultūros studijų katedros doc. dr. Raminta Pučėtaitė. Pasak projekto vadovės, inicijuo­ damas ir kuruodamas šio projekto įgyvendinimą VU KHF naudojosi jo teikiamomis galimybėmis kelti dėstytojų kvalifikaciją ir didinti magistrinių studijų tarptautiškumą.

Dalyvavimas jame buvo vertinamas kaip reikšminga atsakingų specia­ listų ir vadovų ugdymo proceso fa­ kultete dalis. Šiuo projektu buvo siekiama dalytis

žiniomis apie atliekamus mokslinius tyrimus aplinkosaugos ir jos valdymo srityse ir diskutuoti etinių žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais. Jį įgyven­ dinant buvo kuriama tarpdisciplininė probleminio mokymo metodais pagrįsta programa, plėtojanti esamų ir būsimų verslo lyderių bei vadovų aplinkosauginę ir etinę kompeten­ cijas. Kurdami tokią nuotolinę atvejo analizės metodu paremtą studijų

programą tarptautinio projekto da­ lyviai siekė gilinti verslo specialistų sąmoningumą verslo rizikos atžvilgiu, stiprinti atsakingos lyderystės kompe­ tencijas ir formuoti vadybos įgūdžius, užtikrinančius darnią įmonių ir visuo­ menių plėtrą. Projektas buvo vykdomas dviem etapais nuo 2009 m. Pirmajame eta­ pe (2009-2010 m.) buvo parengta kurso„Cases in Organizational Ethics" (Organizacijos etikos atvejų analizė) programa ir turinys. Jie aprėpė tokias svarbias lyderių bei vadovų aplin­ kosauginės ir etinės kompetencijos sritis kaip klimato kaitą, atsinauji­ nančią energiją, atliekų utilizavimą, mažiau taršias priemones ir energiją taupančias priemones; lytiškumo, lygybės ir lygiateisiškumo proble­

mas; atsakingą lyderystę ir etišką žmogiškųjų išteklių vadybą. Projekto dalyviai parengė originalius etiškos lyderystės, socialinio verslumo, socia­ linės ekologijos, įvairovės vadybos temas analizuojančius atvejus. Ypač reikšmingas verslo etikos ir lyderystės profesorės Heidi von VVeltzien Hoivik iš Norvvegian School of Management Bl dalyvavimas projekte, kadangi rengiant atvejo studijas su fakulteto

Projekto iniciatorės prof. Anna-Maija Lamsa (Jyvaskyla universitetas) ir

doc. Raminta Pučėtaitė (VU KHF) Taline 2011 m. gegužę. Jurgos Jonutytės nuotr.

dėstytojais ji dalijosi savo vertinga patirtimi. Profesorė H. Hoivik yra lai­ mėjusi pirmąją vietą 2005 m. Europos vadybos plėtros fondo (European

Projekto iniciatyvinė grupė darbiniame susitikime Vilniuje

2011 m. rugpjūtį. Linos Danienės nuotr. Foundation of Management Deve­ lopment) organizuotame atvejų kon­ kurse įmonių socialinės atsakomybės kategorijoje. Svarus projekto„Lyderių ir vadovų aplinkosauginės ir etinės kompetencijos plėtojimas" pirmojo etapo įgyvendinimo rezultatas - iš­ leista atvejų rinktinė kompaktinėje plokštelėje „Cases for Development of Environmental and Ethical Com­ petence" (sud. R. Pučėtaitė, Vilnius: VU, ISBN 978-9955-33-610-5). Antrajame etape (2010-2011 m.) jau sukurto kurso medžiaga perkelta į virtualią mokymosi aplinką (Moodle), kurioje 2011 m. pavasarį žinių sėmėsi Suomijos, Estijos ir Lietuvos studen­ tai. 2011 m. gegužės 3-6 d. Taline vyko intensyvus seminaras, kuriame studentai diskutavo atvejų temomis. Surengti seminarą Taline padėjo UAB

„ACME Baltija", parėmusi studentų dalyvavimą šioje programoje. Pasak bendrovės direktoriaus Pauliaus Paršeliūno, taip jie tiesiog vykdė socialiai atsakingo verslo pareigą bendradar­ biauti su universitetais ugdant atsa­ kingus specialistus ir vadovus. Kursui pasibaigus, remiantis jame dalyvavu­ sių studentų vertinimais ir dėstytojų

refleksijomis tobulinami parengti atvejai ir metodiniai jų aprašai, kurie artimiausiu metu pasirodys naujoje publikacijoje - elektroniniame leidi­ nyje „Cases in Organizational Ethics" (jį bus galima rasti decom.vukhf.lt). Šiai metodinei priemonei atvejį apie

įmonių savanorystę pateikė dar vie­ no VU KHF socialinio partnerio - AB „Swedbank" atstovė, tvarios veiklos vadovė Lina Danienė.

Įgyvendinant projektąaktyviai ben­ dradarbiavo įvairių VU Kauno humani­ tarinio fakulteto katedrų darbuotojai. Mokymo programą ir atvejus rengė Sociokultūrinių tyrimų centro mokslo darbuotojos dr. Jurga Jonutytė ir dr. Giedrė Šmitienė, Verslo ekonomikos

ir vadybos katedros docentė Rasa Pušinaitė, Informatikos katedros dok­ torantas PetrasTamošiūnas, Filosofijos ir kultūros studijų katedros lektorė dr. Aurelija Novelskaitė ir daugelis kitų dėstytojų ir doktorantų. Visa projekto komanda džiaugiasi aukštu įvertinimu ir ketina tęsti veiklą, didinančią studijų tarptautiškumą ir plėtojančią probleminio dėstymo patirtį. KHF inform.

universitas

2011 m. gruodis

7

vilnensis

___________________________________________ studijų kokybė Ktt

Užsienio universitetų patirtis užtikrinant studijų kokybę skatina nestovėti vietoje Pagrindinis Vilniaus universitete įgyvendinamo projekto„Vilniaus univer­ siteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas" tikslas- užtikrinti sistemingą ir nuolatinį universiteto studijų ir jų kokybei įtaką darančių veiklų kokybės tobulinimą konsoliduojant bendruomenės pa­ stangas. Gerosios praktikos perėmimas ir sklaida - svarbi universiteto studijų ir jų kokybei įtaką darančių veiklų tobulini­ mo sąlyga.Todėl kuriant irįgyvendinant VU vidinės studijų kokybės vadybos sistemą, pagal poreikį perimama ir universitetui pritaikoma Airijos Korko ir Belgijos Gento universitetų studijų kokybės vadybos praktika. Grupės, rengiančios universiteto studijų kokybės gerinimo strategiją ir studijų kokybės vadybos sistemos modelį, nariai kartu su studentų atsto­ vais spalio mėnesio pabaigoje vyko į dalykines komandiruotes Gento ir Korko universitetuose.

Gento universitete grupės atstovai buvo supažindinti su dėstytojų kvalifi­ kacijos tobulinimu, studijų programų ir dalykų aprašų, pagrįstų kompetencijo­ mis ir siekiniais, rengimo ir metodinės paramos aprašus rengiantiems dėstyto­ jams teikimo procesais, studentų darbo laiko matavimu, studentų nuomonės apie studijas gavimu ir jos panaudojimu tobulinant studijas ir kt. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduo­ tojos M. Šešelgytės manymu, Vilniaus universitete būtų galima taikyti Gento universiteto pasirinktą perėjimo prie ECTS sistemos strategiją, kai nuolatinė metodinė pagalba dėstytojams padeda įveikti pirminį nepasitikėjimą ir pasiprie­ šinimą padaliniuose.

Studijų direkcijos Studijų programų skyriaus vedėja I. Šeškauskienė siūlo sukurti studento savarankiško darbo krūvio matavimo sistemą pagal Gento universiteto modelį. Ši sistema pa­ dėtų objektyvizuoti studento krūvio apskaitą dalyko ir studijų programos lygmenimis. Studentų atstovybės pirmininko A. Varanausko nuomone, iš Gento uni­ versiteto perimtina kokybės kultūros formavimo praktika, kai pažangiai dir­ bantys dėstytojai ir padaliniai, įgyven­ dinantys kokybės užtikrinimo projektus, yra materialiai skatinami per dėstymo, studijų kokybės užtikrinimo inovacijų projektų finansavimą. Besilankančiai delegacijai gerą įspūdį paliko paramos studentams, įveikiant su studijomis susijusias psichologines ir socialines problemas, centro veikla, taip pat tai, kad šiame centre būsimi studen­ tai gali susipažinti su studijų programų aprašais. Anot M. Šešelgytės, šią praktiką galėtų perimti irVU, neštai puiki priemo­ nė atsirinkti motyvuotus studentus, su­ darant jiems progą susipažinti su studijų programų turiniu prieš apsisprendžiant, pagal kokią programą studijuoti. Filosofijos fakulteto dekano dr. K. Dubniko nuomone, kokybės vadybos sistema universiteto žmonėms - dėsty­ tojams ir studentams turi būti ne kaip išorinė biurokratinė kontrolė, o veikti ir save suvokti kaip padedanti aka­ deminei bendruomenei siekti studijų gerinimo. Pasirinktos priemonės ir jų įgyvendinimo būdai turi būti taikomi laipsniškai, diegiant naujoves be sku­ bos ir numatant jų taikymo padarinius. Šiais principais, anot dekano, nuosekliai vadovaujamasi Gento universitete.

Korko universitete viešėję VU at­ stovai buvo supažindinti su Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo

nuostatų diegimo praktika, akademinio personalo pedagoginės ir mokslinės kompetencijos tobulinimo sistema, studijų programųtvirtinimu, stebėsena, peržiūra ir vidine universiteto akreditaci­ ja, padalinių veiklos savianalizės ir insti­ tucinio vertinimo metodika ir praktika, studijų kokybės vadybos sistemos veiks­ mingumo užtikrinimo ir tobulinimo praktika; paramos ir paslaugų teikimo studentams ypatumais. VU Studijų komiteto pirmininko prof. A. Račkausko nuomone, Korko universi­ teto patirtis naudinga kuriantVU studijų kokybės vadybos sistemą, tik negalima jos aklai kopijuoti. Profesoriaus manymu, pasinaudojant šio universiteto patirtimi, VU paramos studentams sistemai reikėtų suteikti aiš­ kesnį statusą. Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. O. Rukšėnas teigia, kadVU vertėtų įvesti prorektoriaus studentų reikalams pareigybę ir didinti dėmesį neakademiniam studentų ugdymui. Studentams patirtis, įgyta Korko universitete, ne mažiau svarbi nei VU administracijos darbuotojams, tvirtina VU SA viceprezidentas V. Rakauskas. Korko universiteto studentų sąjunga turi daug patirties savivaldoje, vyk­ do nemažai inovatyvių programų, studentams siūlo daug paslaugų ir paramos. Korko universiteto modelis puikiai veiktų ir Vilniaus universitete, o rezultatai palengvintų studijų procesą ir studentams, ir dėstytojams, įsitikinęs VU studentų atstovas. Elektroninių studijų ir egzaminavimo

centro direktoriaus S. Preidžio manymu, norint sukurti gerai veikiančią studijų kokybės sistemą Vilniaus universite­ te, būtina apibrėžti ir stebėti įvairius veiklos rodiklius, o keičiantis situacijai, užtikrinti rodiklių sąrašo koregavimą ir papildymą.

Iš kairės: prof. A. Račkauskas (Studijų komiteto pirmininkas), dr. R. Adomai­ tienė (KVC vyriausioji specialistė), dr. N. Ryan (Korko universiteto Kokybės centro direktorė), Con O’Brien (Korko universiteto prorektorius studentų

paramai), V. Rakauskas (VU S A viceprezidentas), prof. O. Rukšėnas (GMF

dekanas) ir S. Preidys (Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktorius) VU atstovus sudomino Korko uni­ versiteto doktorantūros programų įgyvendinimo principai, kai nemažai dėmesio skiriama doktorantų vadovų pasirengimui vadovauti, doktorantų gebėjimui suprantamai pristatyti savo mokslinių tyrimų esmę ir kt. Prof. O. Rukšėno nuomone, tokios doktorantūros programų kokybės užtikrinimo priemonės leistų pagerinti doktorantūros studijų kokybę irVilniaus universitete. Prof. A. Račkauskas teigia, kad galime pasimokyti iš Korko universiteto, kuris, kaip ir VU, deklaruoja mokslo integraciją į studijas.

Pasak prof. O. Rukšėno, Korko univer­ sitete skatinamas mokymo proceso tyri­ mas, pavyzdžiui, dėstytojas skaito kursą ir tiria, kaip sekasi; dėstytojams svarbu ne tai, kaip perskaityti paskaitą, bet ką studentai turi suprasti ir kaip jiems padėti tai padaryti. Dr. R. Adomaitienės manymu, perimant Korko universiteto patirtį, vertėtų svarstyti galimybę ir Vilniaus universitete kurti dėstytojų metodinės paramos centrą, kuris ne tik organizuotų mokymus dėstytojams, bet

ir skatintų juos dalytis gerąja dėstymo praktika. S. Preidys, remdamasis Korko univer­ siteto praktika, siūlo VU kuriamą studijų kokybės valdymo informacinę sistemą orientuoti į skirtingų lygių vartotojus. Tokioje informacinėje sistemoje būtų sudaryta galimybė generuoti galimas ataskaitas įvairiais pjūviais, o tai palen­ gvintų universiteto akademinių padali­ nių veiklos savianalizę. S. Preidys pabrėžia dar vieną dalyką, kurį verta perimti iš Korko universiteto ir pritaikyti VU, - informacijos sklaidą. Pasak direktoriaus, rekomenduotina visą informaciją, susijusią su kokybės užtikrinimu VU, skelbti universiteto internetinėje svetainėje ar kituose in­ formacijos šaltiniuose. Korko universitete išgirstos idėjos paskatino šiame universitete viešė­ jusių VU akademinės bendruomenės atstovų įvairiapuses diskusijas studijų kokybės klausimais ir leido pasidalyti VU akademinių padalinių gerąja studi­ jų kokybės užtikrinimo praktika. Plačiau apie projekto veiklas skaity­ kite: www.kvc.cr.vu.lt. Kokybės vadybos centro inform.

Suvienijo jėgas gerindami studijų kokybę Diana MIELIAUSKAITĖ „Kažin ar kada galėsime pasakyti, kad štai turime 100 proc. studijų kokybę. Visuomet yra kur tobulėti.

Taip pat negalime pasakyti, kiek iš tų 100 proc. yra dabar.Tačiau didžiuoja­ mės, kad mūsų parengti specialistai

gerai vertinami rinkoje, gauname

gerų atsiliepimų ir po praktikos. Tad norėtųsi, kad studentai ne tik baigę studijas didžiuotųsi fakultetu, bet ir

mokydamiesi jame", - atidarydama konferenciją kalbėjo VU EF dekanė

prof. dr. Birutė Galinienė. Į Ekonomikos fakultetą įstoja stu­

dentai su pačiais aukščiausiais ba­

lais, drauge tai ir patys kritiškiausi studentai, kurie visuomet reikalauja kokybės, aktyviai dalyvauja univer­

Lapkritį Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakultetas, minėdamas Pasaulinę kokybės die­ ną ir Europos kokybės savaitę, surengė Stu­ dijų kokybės gerinimo konferenciją. Fakulteto vadovybė ir dėstytojai drąsiai priėmė studentų iššūkį dalyvauti bendro­ je diskusijoje, kurioje nuspręsta drauge viso­ mis pastangomis siekti kuo geresnių rezultatų.

siteto gyvenime. Vis dėlto ir patiems studentams tenka pripažinti, kad dalis jų atėjo ne žinių, bet diplomo. O juk

studijų kokybės gerinimas priklauso

nuo abiejų pusių: tiek nuo studentų nusiteikimo rimtai studijuoti, tiek nuo

dėstytojų darbo. „Džiaugiuosi, kad tarp abiejų pusių vyksta pokalbis. Ir

tikrai nenoriu pasakyti, kad problemų nėra. Jos yra ir bus.Tai lemia ir vidinės

priežastys, ir aplinka", - sakė dekanė prof. dr. B. Galinienė.

Dėstytojus ragins pasitempti Konferencijoje EF studentų atsto­ vybė iškėlė tas problemas, kurios paaiškėjo po 2010-2011 m. vykdyto studentų poreikių tyrimo. Daugiau kaip keturias valandas vykusioje dis­ kusijoje buvo atrasta įvairių problemų sprendimo variantų, kuriuos fakulteto administracija dar kartą apsvarstys, konkretizuos ir siūlys svarstyti studijų komitetui ir fakulteto tarybai.

efektyviau organizuoti užsiėmimus, sąrašą.

Studijų kokybės gerinimo konferencija Ekonomikos fakultete. Nuotr. VU EF SA

Sutarta, kad fakulteto vadovybė paragins dėstytojus atnaujinti įvairią dalomąją medžiagą, skaidres, jas aktualizuoti, parinkti daugiau naujų praktinių pavyzdžių. Tuo tarpu stu­ dentai pateiks konkrečias pastabas katedrų administracijoms apie kie­ kvieną dėstytoją individualiai. Dėstytojai taip pat bus skatinami aktyviau naudotis fakulteto turimais resursais, pvz., išmaniosiomis lento­

mis, kompiuterinėmis programomis CRM, SPSS ir kitomis, nes studentai nori kuo artimiau su jomis susipažinti ir išmokti naudotis. Nuo kitų metų ypač pasiseks pirmakursiams, kurių programose daugiau dėmesio skiria­ ma informacinėms technologijoms. O kol kas tam būtų galima geriau panaudoti seminarus. Studentai ir dėstytojai bandys sudaryti gerosios praktikos pavyzdžių, kaip būtų galima

Geriausiųjų rinkimai Smagu, kad EF studentų atstovybė dėstytojų pastangas pasižadėjo įver­ tinti vėl organizuodama geriausių EF katedrų dėstytojų rinkimus. Taip pat diskutuota dėl apklausų atnaujinimo fakultete, nes VU Kokybės vadybos centro apklausos kol kas neatspindi tikrosios nuomonės apie konkrečius dėstytojus. Pavasario semestre į centro darbuotojų siųstas užklausas atsakė vos 6,3 proc. Ekonomikos fakulteto studentų. Daryti išvadas iš tokios apklausos yra neįmanoma. O dėstytojams iš tiesų rūpi grįžtamasis ryšys. „Tikrai nė vienas dėstytojas nesistengia specialiai blogai dirbti. Visi jie įdeda visą savo širdį. Galbūt ne visiems vienodai gerai sekasi. Grįžta­ masis ryšys padėtų jiems pasitaisyti, patobulėti", - įsitikinusi fakulteto vadovė. Konferencija kasmet Studijų proceso problemų neįma­ noma išspręsti per dieną ar savaitę pokyčiams reikia ne tik noro, bet ir laiko. Kaip viskas keisis ir tobulės, bus galima įvertinti kitąmet rengiamoje Studijų kokybės gerinimo konferen­ cijoje.

viĖJensis

8

2011 m. gruodis

kronika________________________________________________ VU Senato komisijos posėdyje įteiktos VU biblioteką aplankė vardinės stipendijos LR Prezidentė Lapkričio 24 d. Vilniaus Dalia Grybauskaitė universiteto Senato ko­ fff

misijos posėdyje buvo įteiktos dvi vardinės stipendijos. Jas stipen­ diatams įteikė VU rek­ torius prof. Benediktas Juodka. Šiais metais Kanados lietuvių fon­ do Eileen ir Vincent Kadis vardines stipendijas gavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto bakalauro stu­ dijų programos IV kurso studentas Justinas Šimulis ir magistro studijų Didelį įspūdį Prezidentei ir ją lydintiems asmenims paliko bibliotekos retų spaudinių saugykla. M. Pelakausko nuotr.

Lapkričio 30 d. VU bibliotekoje lan­ kėsi LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai pirmas kartas, kai aukščiausias valstybės pareigūnas ateina į bibliote­ ką parodydamas asmeninį susidomė­ jimą ir norą. Šitoks išskirtinis dėmesys, ko gero, yra aukščiausias bibliotekos įvertinimas, jos svarbos ir prestižo liu­ dijimas. Vizito metu Prezidentę lydėjo VU rektorius prof. Benediktas Juodka, bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir kiti prezidentūros, universi­ teto ir bibliotekos atstovai. Prezidentė apžiūrėjo istorines bibliotekos sales, rekonstruotas skaityklas, naujai sufor­ muotas skaitytojų poilsio erdves. P. Smuglevičiaus salėje Prezidentei buvo pasakojama ne tik apie salės istoriją, dekorą, bet ir apie ten eks­ ponuojamą parodą „Musica sacra et profaną" (Bažnytinė ir pasaulietinė muzika), Grafikos kabinete buvo paro­ dyti specialiai vizitui parinkti kūriniai, sietini su Lietuvos, universiteto, pre­ zidentūros architektūrinio ansamblio istorija: Barboros Radvilaitės portretas (H. Leybovvicz), dabartinės preziden­ tūros, Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo, Vilniaus katedros vaizdai iš J. K. Vilčinskio albumo ir keletas kitų. Didelį įspūdį delegacijai paliko bibliotekos retų spaudinių saugykla. Moderniausiomis apsaugos, stebėji­

mo ir priežiūros sistemomis aprūpin­ tose saugyklose Prezidentei D. Gry­ bauskaitei buvo parodyti unikalūs kultūros paveldo objektai, reikšmingi Lietuvos ir pasaulio kultūros, mokslo istorijai, saugomi VU bibliotekoje: pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo„Katekizmas", ypatingai įrišti ar iliustruoti leidiniai, kurių pasaulyje išlikę vos keli egzemplioriai, taip pat itin vertingi, ranka spalvinti ir auksinti žemėlapiai. Pakilusi į Orientalistikos skaityklą, Prezidentė turėjo progą ne tik įvertinti naujai įrengtas, komfortiškas darbo vietas bibliotekos lankytojams, bet ir pasigrožėti neįtikėtina Vilniaus pa­ norama, atsiveriančia pro langus, nes tai aukščiausiai visame universiteto ansamblyje įkurta skaitykla. Vizitas buvo lydimas šurmulio, ma­ lonios nuostabos skaitytojų, studentų akyse, kai juos, skaitančius skaityklo­ se, besiilsinčius ant minkštasuolių ar užkandžiaujančius poilsio kambaryje užkalbindavo Prezidentė. Prezidentė pasirašė bibliotekos svečių knygoje, palikdama rašytinį savo vizito pėdsaką, bet gal net svar­ besnis nuoširdaus domėjimosi, šilto bendravimo įspūdis, likęs visiems, kurie kalbėjosi su Prezidente. VUB inform.

REKTORIUS APDOVANOTAS BALTIJOS ASAMBLĖJOS MEDALIU Lapkričio 15 d. Seime Vilniaus uni­ versiteto rektoriui prof. Benediktui Juodkai buvo įteiktas Baltijos asam­ blėjos medalis už indėlį į Baltijos šalių vienybės stiprinimą ir bendradar­ biavimą. Toks apdovanojimas buvo įteiktas dar 9 visuomenės ir mokslo atstovams (tarpjų dar vienam Vilniaus universiteto atstovui - prof. habil. dr. Bonifacui Stundžiai).

Apdovanojimai nuo 2002 m. tei­ kiami Baltijos Asamblėjos nariams ir kitiems asmenims už ypatingas pastangas siekiant Baltijos regiono vienybės ir bendradarbiavimo. Lapkričio 24 d. rektorius prof. B. Juodka buvo pasveikintas VU Se­ nato komisijoje. „U. V." inform. V. Denisenko nuotr.

programos Ii kurso studentė Aldona Balčiūnaitė, taip pat Medicinos fakul­ teto medicinos vientisųjų dieninių studijų programos VI kurso studentės Ieva Laniauskaitė ir Rūta Vaškelytė. Šiomis stipendijomis Kanados lie­ tuvių fondas ir Eileen ir Vincent Kadis skatina gabius ir socialiai remtinus

Kanados lietuvių fondo Eileen ir Vincent Kadis vardinių stipendijų laimė­ tojai su VU rektoriumi prof. B. Juodka studentus, studijuojančius chemiją, biochemiją, mikrobiologiją ir medi­ ciną, siekti geresnių studijų rezultatų, domėtis naujovėmis ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Buvo įteikta ir prof. Audronės Glosienės vardinė stipendija, ku­

Prof. A. Glosienės stipendijos laimėtoja Laura Juchnevič su VU rektoriumi

prof. B. Juodka ir VUB generaline direktore I. Kriviene

rią Vilniaus universiteto biblioteka įsteigė praėjusiais metais. Šiemet ją

gavo VU Komunikacijos fakulteto doktorantė Laura Juchnevič. Laura Juchnevič stipendiją laimėjo stažuo­ tei Estijos nacionalinės bibliotekos aklųjų bibliotekoje ir Suomijos aklųjų bibliotekoje „Celia". Prof. A. Glosienės vardinės stipendi­ jos tikslas - skatinti jaunus ir aktyvius specialistus, jų kompetencijos plėtrą ir naujų idėjų įgyvendinimą biblioteki­ ninkystės ir informacijos srityje. Prof. Audronė Glosienė buvo ilga­ metė VU Bibliotekininkystės ir infor­ macijos mokslų instituto direktorė, VU bibliotekos generalinė direktorė, daugelio tarptautinių projektų vado­ vė ir dalyvė, knygų ir straipsnių autorė, naujojo Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro koncepcijos sumanytoja. 2010 m. pirmąją prof. A. Glosienės stipendiją pelnė Komunikacijos fakul­ teto doktorantė Simona Petraitytė. „U. V." inform. V. Naujiko nuotr.

ATKURTA PAMINKLINĖ LENTA STEPONUI BATORUI Lapkričio 16 d. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose šalia Mažosios aulos buvo atidengta paminklinė lenta, skirta Lenkijos karaliui ir Lietu­ vos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui (V. Naujiko nuotr.). Lenta atkartoja 1931 m. žymaus lenkų skulp­ toriaus Antonio Madeyskio Vilniaus universiteto 350 metų jubiliejui sukur­ tą bareljefą. Senoji paminklinė lenta paslaptingai dingo sovietmečiu. Kaip iškilmingoje ceremonijoje pa­ žymėjo VU rektorius prof. Benediktas Juodka, atkurti šią lentą buvo garbės

reikalas, nes Steponas Batoras yra Vil­ niaus universiteto įkūrėjas. Jo dėka VU šiandien gali didžiuotis seniausiojo Rytų Europos universiteto statusu. Iškilmingoje lentos atidengimo ce­ remonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos ambasadorius JanuszasSkolimovvskis ir Vengrijos ambasadorius Zoltanas Pecze. Stepono Batoro bareljefo atkūrimo darbus atliko įmonė„Metalo forma", o lėšas idėjai įgyvendinti skyrė akcinė bendrovė„Geonafta". „U. V." inform.

VU REKTORIAUS ĄŽUOLAS OŠ BOTANIKOS SODE Lapkričio 25 d. VU rektorius profe­ sorius Benediktas Juodka VU Botani­ kos sode pasodino tradicinį rektorių atminimo ąžuolą (V. Naujiko nuotr.). Kartu buvo paminėtos ir VU Botani­ kos sodo įkūrimo 230-osios metinės. Ąžuolas augs netoli prof. R. Pavilionio ir VU Senato sodintų atminimo me­ džių ir rododendrų kolekcijos. VU Botanikos sodo inform.

H

.2011 m. gruodis

9

_______________________________________________________________________________________________________________ f f I

VILNIAUS UNIVERSITETAS ATVĖRĖ DURIS BŪSIMIEMS STUDENTAMS Unė LIANDZBERGYTĖ, Andrius MALŪKAS, KomF, žurnalistikos I k.

„Rinkdamiesi širdimi, prisiekiame tapti ge­ riausi“ Sausakimšoje Teatro salėje Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto deka­ nas Antanas Smetona skaitė paskaitą „Universitetinės studijos - ko tikimės ir ko sulauksime". Gerbiamas docentas kalbėjo apie universitetą ne tik kaip apie mokslo šaltinį, bet ir kaip apie visuomenės lyderių ugdymo vietą, ku­ rioje, dėstytojui irstudentui bendradar­ biaujant, formuojasi asmens vertybės ir požiūris. „Išsilavinimas be vertybių, kurias pasistengsime jums duoti, nieko vertas", - sakė A. Smetona. Žmonėms, kurie anksčiau nesi­

<6.

domėjo studijomis VU, tačiau atėjo norėdami gauti informacijos, kad būtų lengviau pasirinkti, įžanginėje paskaitoje buvo pristatytos humanita­ rinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sritys ir jų kryptys. A. Smetona nepamiršo aptarti ir galimų pasirinkimo variantų - tei­ gė, kad vieni rinksis pagal kainą, kiti pagal tai, kokią algą uždirbs pabaigę tos programos studijas, treti vaikysis madų. Tačiau pats docentas mokslei­ viams patarė rinktis širdimi ir protu. „Studijų kokybę lemia jūsų elgsena, o ne studijų sritis, jūs tiesiog turite tapti geriausi", - sakė doc. dr. A. Smetona. Baigdamas savo kalbą A. Smetona šiek tiek pašmaikštavo apie preziden­ to ar ministro bakalauro studijų pro­ gramas, tačiau greitai pagrindė savo mintį sakydamas, kad žmogus, gavęs diplomą, turi tris pasirinkimus: išsilavi­ nimą paversti profesija, tapti tos srities mokslininku arba pasukti visuomenės lyderio keliu. Pastarąjį kelią ir puoselė­ ja universitetas. Dekanas pabrėžė ir VU autonomijos svarbą teigdamas, kad laisvus nepriklausomus žmones gali parengti tik laisvi žmonės. „Vilniaus universitetas jums - iš čia kylama į žvaigždes", - atsisveikino baigdamas paskaitą docentas.

Kas tas lazeris? Paskaitą „Kas yra lazeriai ir ką su jais daryti?" skaitė VU Lazerinių tyrimų centro docentas dr. Mikas Vengris. Būsimuosius fizikos mokslų speci­ alistus sužavėjęs savo šmaikštumu, jis patraukė dėmesį ir prie rimtų mokslinių dalykų - pasakojo apie la­ zerio veikimo principus ir pritaikymą

Gruodžio 3 d. Vilniaus universitete vyko atvirų durų diena. Į centrinius rūmus suplūdo per tūkstantį jaunų žmonių, norinčių susipažinti su VU siūlomo­ mis pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų progra­ momis, aplankyti seniausio Lietuvos universiteto centrinių rūmų ansamblį ir biblioteką. Tai buvo pui­ ki proga pabendrauti su dėstytojais ir studentais, kurie išsamiai atsakė į rūpimus klausimus. pramonėje, energetikoje, medicinoje, taip pat ir kasdieniame gyvenime. La­ zerinės technologijos - greitai augan­ ti ir tobulėjanti mokslo sritis. Galbūt daug ką nustebins, bet tai viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuriose Lietuva pirmauja pasaulyje, taigi buvo pristatytos ir įmonės - didžiausios lazerių gamintojos Lietuvoje:„Eksma", „Ekspla", „Optolita", „Šviesos konver­

sija" ir kt. Po paskaitos pakalbintas

atsisakyti išanakstinių nuostatų, nebi­ joti skleisti ir įgyvendinti savo idėjas. Buvo pristatyta visiškai nauja, nuo 2012 m. rugsėjo siūloma, tačiau jau anksčiau daug diskusijų sukėlusi ba­ kalauro studijų programa -„Kūrybos komunikacija". Dvejus metus kurta programa turėjo būti įtraukta jau nuo šių metų, tačiau užtruko dėl to, kad buvo ieškoma lėšų siekiant aprūpinti būsimus studentus reikiama įranga ir

Moksleiviai nepraleido progos išvysti pirmosios lietuviškos knygos origi­

nalą VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje

ŪKI surengė ne tik paskaitą, bet ir mažą viktoriną

žurnalistiką paskaitoje „Komunika­ cijos fakultetas: nuo A iki Ž" beveik nebuvo užsiminta.

Istoriko specialybė vis dar reikalinga Istorijos fakultete vyko paskaita „Kodėl istoriko specialybė XXI a. vis dar madinga ir perspektyvi?" Joje gausus būrys dėstytojų pristatė savo darbo vietą ir sugriovė mitą, kad istorijos studentai - būsimi bedarbiai. Fakul­ teto prodekanas profesorius Alfredas Bumblauskas pasakojo apie atvirų durų dieną Vilniaus universitete, ku­ rioje jis pats dalyvavo kaip moksleivis. Jis pripažino, kad tėvai nebuvo paten­ kinti tuo, jog jis nusprendė pasirinkti istorijos studijas. Vėliau kalbėtojo tribūną užėmė docentas Aurimas Šve­ das, kurisjaunuosius istorikus rugsėjo mėnesį sutinka studijų įvado paskai­ tose. Keičiantis kalbėtojams, kartu su jais keitėsi ir užduodami atvykusiųjų klausimai. Ne vienas sužinojo tai, kas jau ilgai nedavė ramybės, o štai viena jauna dirbanti moteris, nenorėjusi pri­ sistatyti, išreiškė didžiulę meilę istorijai

dvyliktokas Vytautas iš Vilniaus teigė, kad jau seniai planuoja rinktis studijas Vilniaus universitete, o atvirų durų diena ir M. Vengrio paskaita turbūt bus vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančiųjo pasirinkimą, nes fizikos mokslai būsimą studentą domina jau gana seniai.

Neseniai 20 metų atšventusį VU Komunikacijos fakultetą paskaitoje „Komunikacijos fakultetas: nuo A iki Ž" pristatė fakulteto dekanas doc. dr.

Teatro salėje vos tilpo visi norintieji paklausyti paskaitų

Trumpa ekskursija Be susitikimų ir paskaitų fakultetuo­ se, moksleiviai turėjo galimybę daly­ vauti ekskursijoje po Vilniaus universi­ tetą ir jo architektūrinį ansamblį, kurią organizavo Studentų atstovybė. Svečiai susipažino su VU centriniais rūmais ir jo pastatais ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Agota iš Skuodo teigė, kad susižavėjo seniausiu Lietuvos universitetu ir bai­ gusi mokyklą tikrai norėtų čia praleisti mažiausiai ketverius metus. Be to, visi atvykusieji galėjo biblio­ tekos P. Smuglevičiaus salėje išvysti pirmosios lietuviškos knygos - Marty­ no Mažvydo„Katekizmo" originalą. Šis eksponatas susilaukė nepaprastai dide­ lio susirinkusių moksleivių, studentų ir dėstytojų susidomėjimo, nes galimybę pamatyti knygą, parašytą dar 1547 m., turi ne kiekvienas. „Apie M. Mažvydo „Katekizmą" mokykloje buvome tik girdėję, todėl nepasinaudoti proga šią knygą pamatyti gyvai būtų buvę tiesiog kvaila", - džiaugėsi dvyliktoke Karolina iš Alytaus.

Išvyka į kitus fakultetus

Komunikacijos fakul­ tetas siūlo naują stu­ dijų programą

Andrius Vaišnys. Jis stengėsi įkvėpti jaunus žmones kūrybiškai veikti,

įteikė mažas dovanėles - ženkliukus su užrašu„rimtas lingvistas".

Medicinos fakulteto prodekanas prof. R. Stukas pristatė medicinos studijas

sudaryti visas sąlygas produktyviam darbui. Kuriant programą buvo ben­ dradarbiaujama su kūrybinių indus­ trijų Lietuvoje pradininke Margarita Starkevičiūte. Studentai, baigę šios programos studijas, bus aukštos kva­ lifikacijos komunikacijos specialistai, gebės taikyti savo žinias kūrybinėje, medijų ir organizacinėje veikloje. Pokalbio metu buvo patikrintos klau­ sytojų žinios, tačiau ir jie patys A. Vaišniui turėjo daug klausimų. Paklausti, ar rink­ tųsi studijas Komunikacijos fakultete, dauguma atsakė teigiamai. Pasibaigus paskaitai moksleivė Vaida iš Kauno teigė, kad pasigedo susitikimų Vilniaus universiteto Žur­ nalistikos institute ir supažindinamo­ sios paskaitos su pačia žurnalistikos studijų programa. Pasak jos, apie

ir teigė, kad nors ir turi du magistro diplomus, vis tiek planuoja studijuoti istoriją.„Dabartis ir ateitis kuriama tik žinant istoriją", - teigė ji.

Rimti lingvistai Užsienio kalbų institute vykusioje paskaitoje „Ką reiškia bendrauti be sienų ar akcento?" instituto direktorės pavaduotoja Rita Vickienė mokslei­ vius supažindino su ankstesnių metų stojimo rezultatais, pristatė esamas studijų programas, patį institutą ir jo istoriją, žinoma, užsiminė ir apie ateities projektus, instituto studentų atstovybės nariai papasakojo apie studijas. Atsakę į jiems užduotus klau­ simus, studentai surengė mažą vikto­ riną, kurioje klausinėjo apie Vilniaus universitetą, o jai pasibaigus visiems

Atvirųdurų dieną moksleiviai galėjo aplankyti Ekonomikos, Fizikos,Teisės, Gamtos mokslų, Matematikos ir infor­ matikos fakultetus ir VU Tarptautinio verslo mokyklą. Ekonomikos fakultete moksleiviams administracijos atstovai pristatė bakalauro studijų ypatumus, o vėliau studentai pasidalijo įspū­ džiais apie studentišką gyvenimą ir ateities perspektyvas baigus ekono­ mikos studijas. Panašiai viskas vyko ir Gamtos mokslų fakultete, tačiau čia moksleiviai turėjo galimybę pasi­ konsultuoti su katedrų atstovais dėl konkrečių studijų programų, aplan­ kyti Zoologijos, Geologijos muziejus, herbariumą, apžiūrėti laboratorijas. „Tai, kad mums buvo leista apžiūrėti universiteto laboratorijas, mane labai nudžiugino, nes mokykloje turime keletą mikroskopų ir tai yra viskas", teigė Ignas iš Skuodo.

Apsilankyti verta Manyti, kad atvirų durų diena yra nenaudinga ir dėl jos aukoti saldų šeš­ tadienio miegą neverta, yra klaidinga. Visi iki vieno kalbinti moksleiviai sakė, kad būtent atvirų durų dienos univer­ sitetuose ir LITEXPO rengiama studijų paroda yra vienas iš esminių veiksnių, kurie padeda jaunam žmogui apsi­ spręsti dėl ateities. Kaip teigė klaipė­ dietė Justina: „Atvirų durų diena yra nepaprastai naudinga moksleiviams, kurie dvejoja, kokią studijų programą ir kuriame universitete pasirinkti, nes dažnai apsisprendimą gali lemti ir universiteto aplinka." V. Naujiko nuotr.

universitas

10

2011 m. gruodis

vilnensis

iiižvilgsnis

Uja Laursas: „Universitetas tai treniruoklis smegenims" Bendrovės „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas, Vilniaus universiteto alumnas Uja Laursas (nuotr.) šiandien yra vienas žinomiausių ir ryškiausių jaunosios Lietuvos verslininkų kartos atstovų. Žurnalas „Valstybė“

šiais metais apibūdino jį ir kaip „vieną įtakingiausių žmonių pasaulio informacinių technologijų srityje“. Šiandien su

Jūs studijavote Vilniaus univer­

lių aš geriausiai pažįstu ISM (Vadybos

Dėl to atsiranda paprasta ir net banali

ir ekonomikos universitetas). Neži­

problema - ką tik baigęs studijas stu­

nau jų vidinės sandaros, tačiau man

dentas negali įsidarbinti vien dėl to,

siteto Ekonomikos fakultete. Kaip

patinka principai, pagal kuriuos jie

kad darbdaviai vengia tokio žmogaus

dirba. Matau, kad tie principai tikrai

be patirties.Tačiau ši problema turi ir

naudingos?

veikia ir leidžia jiems pasiekti gerų

savo sprendimą. Pasaulyje, o ypač -

Šiuo klausimu turiu savo koncep­

rezultatų. Tuo tarpu valstybiniuose

JAV, dažnai pirmas rimtas darbas, kurį

ciją. Atėjo laikas, kai supratau, kad

universitetuose nelabai sėkmingai

dirba ką tik universitetą baigęs žmo­

95 proc. žinių, kurias realiai naudoji

ir teisingai sureguliuota motyvacinė

gus, yra nemokamas. Taip žmogus

gyvenime, privalai atrasti pats. Li­

struktūra. Ir studentus, ir dėstytojus

gali dirbti apie pusmetį ar net metus -

kusius 5 proc. gali surasti kituose

ji motyvuoja gana silpnai. Nežinau,

jis negauna atlyginimo arba gauna tik

šaltiniuose, taip pat ir universitete.

kas iš tikrųjų šiandien yra daroma

simbolinį atlygį, tačiau mainais įgyja

Kalbant konkrečiai apie mano studi­

fundamentalios teorinės žinios man tikrai pagelbėjo. Studijavau

ekonomiką. Universitete įgijau žinių apie bazinius ekonominės elgsenos

modelius. Nesvarbu, kad šiems modeliams jau šimtas metų, bet jais

galima labai įdomiai ir sėkmingai aprašyti ir dabartinę ekonominę elg­ seną. Šiuose modeliuose yra nemažai

bazinių modelių žinojimas labai padeda versle. Kita vertus, universitetas - tai

treniruoklis smegenims. Jis suteikia galimybių lavinti atmintį, ugdyti in­

pasirinktos industrijos. Universitetai

žmogui būtų leista dirbti savanorišką,

tam turi visas sąlygas - techninę bazę,

neatlyginamą darbą su studento pa­

dėstytojus ir mokslininkus, kurie yra

žymėjimu, o darbdaviui tokiu atveju

savo srities specialistai. Universitetai

nereikėtų oficialiai forminti darbo

turi pakankamai laiko ir resursų, kad

santykių. Tai pašalintų barjerus. Atly­

plėtotų pasirinktos srities tyrimus ir

ginimo nemokėjimas kompensuotų

be atskiro verslo užsakymo. Jie daro

darbdaviui investicijas į žmogaus

tai, ko negali sau leisti verslas, nes

apmokymą. Manau, kad darbdavys

verslas turi savo apibrėžtus komerci­

daugeliu atvejų būtų linkęs tai daryt

nius tikslus.

ir tai būtų labai naudinga studentui,

Aukštųjų mokyklų įsitraukimas į

nes šalia teorinių žinių jis įgytų ir

verslo sritį yra naudingas ir universi­

realių, praktinių.

tetams, ir studentams. Jei studentai

Kitas svarbus dalykas - užsienyje

aktyviai įsitraukia į profesinę veiklą

dažniausiai iniciatyvą rodo patys

visuomeniniais pagrindais - daro

studentai. Darbdavys yra užimtas

prezentacijas, atlieka analizes, rengia

žmogus, jis nesėdi ir neieško, kas

publikacijas, jie turi daugiau šansų >

čia galėtų nemokamai dirbti. Todėl

būti pastebėti verslo. Suprantama,

studentai užsienyje ne tik linkę

kad aš būsiu linkęs samdyti tą žmogų,

rodyti iniciatyvą, bet labai dažnai,

kuris rodo, kad gerai orientuojasi man

o tai mane ypač žavi, suranda patys

rūpimoje srityje, o ne tą, kuris tik turi

sau veiklos sritį, padeda užpildyti

diplomą. Iš to atsiranda labai didelis pasitikėjimas pačia aukštojo mokslo institucija, nes kai aš matau, kad

bandyti kurti savo verslą? Kokių

būtent tas universitetas dirba mano

savybių reikia tam turėti?

srityje, kad ta katedra, tas dėstytojas

Ta tema galima kalbėti labai ilgai.

irta studentų grupė labai nuodugniai

Noriu paneigti vieną stereotipą.

žino mano problemas, man natūraliai

Pokalbiuose su studentais daž­

kyla noras su jais bendrauti, palaikyti

nai girdėjau, kad pagrindinė gero

ryšį, finansiškai juos paremti ir ieškoti

verslininko savybė yra lyderystė. Iš

ten sau naujų darbuotojų.

karto pasakysiu - verslininkas nėra

Kitas sąveikos aspektas - tiesiogi­

vadovas. Jis atlieka kitą funkciją.Tam

nis verslininkų įtraukimas į mokymo

tikrais atvejais verslininko ir vadovo

procesą. Vakaruose universitetai

funkcijos gali būti suderintos, bet

dažnai kviečia verslininkus, kad jie

šių funkcijų prigimtis yra skirtinga.

kartu su studentais dalyvautų pro­

Tam, kad būtum geras verslininkas,

blemų aptarimuose, atliktų ekspertų

neprivalai būti geras vadovas. Gerą

vaidmenį. Šis procesas yra naudingas s*

vadovą gali pasamdyti.

pačiam universitetui, nes taip jis gau­

Geram verslininkui yra būtini du

na informaciją iš pirmų lūpų. Kitas

pagrindiniai bruožai. Pirmiausia

dalykas - tai galimybė verslui ben­

jis turi sugebėti toleruoti aukšto

drauti su aukštosiomis mokyklomis.

laipsnio riziką. Sakau taip, nes man

Studentams tai yra kontaktai, man,

asmeniškai verslas atrodo kaip

kaip verslininkui, tai yra potencialūs

savotiškas ruletės žaidimas, kur pas­

darbuotojai, kuriuos aš matau ir ku­

„Šiandien aš matau esminę pro­

tatai ant skaičiaus savo gyvenimą,

riais jau pasitikiu. Lietuvoje kol kas

karjerą, pinigus, šeimą, asmeninius

tik pradedama eiti ta linkme.

blemą - baigęs universitetą stu­

interesus, sveikatą ir visa kita. Tam

Ką manote apie jaunimo emigra­

tikrais atvejais tau pasiseka ir laimi

ciją? Ar galima teigti, kad išvažiuo­

„aukso puodą", kitais atvejais - viską

ja patys talentingiausi?

dentas nėra geidžiamas darbda­ vio. Darbdaviai ieško darbuotojų,

kurie turėtų ne mažesnį nei dvejų

konceptualių, filosofinių idėjų, kurios nesensta.Tai yra amžinos tiesos. Šių

da - kaip „smegenų centras" šalia

lengvatos ar pan. Kitas variantas - kad

Gal studentams vertėtų patiems

vertinate savo studijas, ar jos buvo

jas Vilniaus universitete - čia gautos

sakant, veikia kaip think-tank koman­

būtų metus taikomos kokios nors

spragas įmonės veikloje.

I. Laursu kalbame apie pačius aktualiausius klausimus, susijusius su aukštuoju mokslu universitetinio išsilavinimo naudą, studentų įsidarbinimo aktualijas, verslo ir mokslo sąveikos problemas ir jaunų specialistų emigraciją. Viktoras DENISENKO

ką tik studijas baigusį darbuotoją,

prarandi. Verslas visų pirma yra rizika.

Pirmiausia išvažiuoja patys akty­

Jeigu žmogus jaučia, kad rizika jam

viausi. Tarp jų yra ir pąčių talentin­

yra priimtina, tai požymis, kad tas žmogus gali būti rimtas verslininkas.

Antras būtinas bruožas - atsakomy­ bės jausmas. Tuo metu, kai pradedi

metų darbo stažą, nes jų investi­

samdyti pirmus savo darbuotojus,

tampi jiems atsakingas.

cijos į „šviežią" žmogų bus dides­ nės negu jo atlyginimas."

formacijos paieškos gebėjimus. Man

ryškių bruožų, visa kita turi labai mažai reikšmės. Jei nori išrasti ką nors panašaus į Facebook, tau nerei­

Ilja Laursas

atrodo, kad žmogus, kurio nespau­

Gera žinia ta, kad, be šių dviejų

džia būtinybė ruoštis egzaminams

kia būti kvantinės fizikos žinovu svarbu suprasti bazinius poreikius

ir principus.

ir kolokviumams, dažniausiai ne­

reformuojant aukštąjį mokslą, bet

realaus darbo patirties. Be to, yra labai

Kodėl pas mus vis dar skep­

sugeba pats save priversti tobulėti.

žinau, kad yra kur tobulėti. Galiu

didelė tikimybė, kad ta kompanija, ku­

tiškai žiūrima į verslo ir mokslo

Tad svarbu, kad universitetas padeda

tik palinkėti, kad valdžia surastų

rioje jis dirba nemokamai, jį galiausiai

sąveiką?

išmokti save disciplinuoti, jis suteikia

geriausius ir efektyviausius spren­

įdarbins, nėščia jį jau pradeda pažinti,

Pastebiu, kad ryšys tarp verslo ir

giausių, bet tikrai ne visi. Čia gera žinia. Žinoma, emigracijos procesas

valstybei yra greičiau neigiamas nei teigiamas reiškinys, tačiau mes priė­ mėme Europos Sąjungos taisykles,

pagal kurias žaidžia visos ES šalys. Mes sutinkame, kad žmogaus judė­ jimo laisvė yra garantuota teisė. Mes

kalbame apie individualią žmogaus teisę pasirinkti, kas jam yra geriau. Todėl tikrai nedrįsčiau smerkti žmo­

nių sprendimo išvažiuoti.

Kita vertus, bandoma kalbėti apie tai, kad reikia pakeisti migraciją į cir­ kuliaciją, t. y. kai žmonės išvažiuoja,

bet po kurio laiko grįžta.Tačiau tam, kad žmonės grįžtų, reikia sudaryti

jiems kuo patogesnes sąlygas. Reikia

bazinių koncepcijų supratimą.Todėl

dimus šioje srityje ir juos sėkmingai

be to, jis yra įsigilinęs į darbo specifiką,

mokslo jau pradeda megztis.Tai labai

sukurti aplinką, kuri leistų žmonėms

galiu pasakyti, kad, mano manymu,

įgyvendintų.

supranta, kas ir kodėl vyksta. Tačiau

svarbu, nes dar prieš 5 metus iš esmės

įgyvendinti savo idėjas, palengvinti

studijuoti universitete tikrai verta.

Ne taip seniai VU vykusiame Aka-

Lietuvoje toks dalykas beveik neįma­

nebuvo jokio panašaus santykio.

verslo kūrimo procedūras. Būtina tai

Ar teko ką nors girdėti apie

demiškumo forume Jūs kalbėjote

nomas, nes negali samdyti žmogaus

Verslas nefinansavo studijų, verslas

daryti. Ačiū Dievui, pastaruoju metu

aukštojo mokslo reformą? Ką apie

apie savanoriškos studentų prak­

nemokėdamas jam bent minimalaus

nebuvo kviečiamas į aukštąsias moky­

šioje srityje matau tam tikrą pažan­

ją manote?

tikos koncepciją. Gal galėtumėte

atlyginimo. Kitaip sakant, pas mus

klas ir pan. Iš pradžių noriu paminėti

gą. Kai pažanga taps neabejotina

nėra galimybės dirbti kokioje nors

keletą funkcijų, kurias universitetai

ir pastebima, manau, sulauksime ir

įvertinti, nes nesu universitetų val­

papasakoti apie tai plačiau? Šiandien aš matau esminę proble­

įmonėje savanorystės pagrindais - be

dažniausiai atlieka verslo erdvėje.

nemažai į Lietuvą grįžtančio jaunimo.

dymo specialistas. Žiūrint iš šalies,

mą- baigęs universitetą studentas

darbuotojo pažymėjimo ir atitinkamo

Pirmiausia universitetai atlieka savo

Beje, tai yra vienintelis instrumentas,

šiandien jau susiformavo du aukštojo

nėra geidžiamas darbdavio. Darbda­

oficialaus darbo santykių įforminimo.

profesinės srities lyderio vaidme­

kuriuo galima apriboti emigraciją,

mokslo modeliai - valstybinis ir pri­

viai ieško darbuotojų, kurie turėtų ne

Norėtųsi, kad valdžia atsižvelgtų į šią

nį - jie organizuoja konferencijas,

nes bet kokie fiziniai ar teisiniai

vatus. Privatus aukštojo mokslo mo­

mažesnį nei dvejų metų darbo stažą,

problemą. Manau, kad viską tikrai

kviečia verslininkus, daro kasmetinius

apribojimai nėra galimi - tai būtų

delis gal yra kiek mažiau žinomas, bet

nes jų investicijos į „šviežią" žmogų

galima sureguliuoti, pavyzdžiui, nu­

renginius, rengia publikacijas, seka

žingsnis ir prieš ES vertybes, ir prieš

jis turi gerų pavyzdžių. Iš tokių mode­

bus didesnės negu jo atlyginimas.

stačius, kad įmonei, priėmusiai dirbti

žinias, daro ekspertines išvadas. Kitaip

bendražmogiškąsias teises.

Šiek tiek girdėjau. Man sunku ją

universitas

2011 m. gruodis

11

vilnensis

________________________________________________ jūbiliejusi a a

Ilgametis dekanas A. E. Šalčius VU Kauno humanitariniame fakultete sutiktas plojimais Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto bendruomenė lapkričio 23 d. sveikino savo buvusį dekaną doc. dr. Algirdą Eugenijų Šalčių 70-mečio proga.

„NORIU - VADINASI, GALIU" Doc. dr. Algirdas Eugenijus ŠALČIUS „Į tuometinį Vilniaus universiteto Kauno fakultetą laikinoms dekano pareigoms mane nukreipęs prof. J. Kubilius tvirtino, jog šis sprendimas laikinas. „Laikinai" truko beveik dvidešimt vienerius metus. Atėjus vadovauti, reikėjo padaryti daug būtinų dalykų. Fakultetas neturėjo nei vienos savo auditorijos, paskaitos vyko skirtingose Kauno vietose. Dėl šio tikslo visa Fakulteto bendruomenė darė ką galėjo. O galėjo labai daug. Padėjo ir tuometinis Vilniaus universiteto rektorius J. Kubilius. Jis suprato mūsų situaciją, pasitikėjo Fakultetu ir suteikė ūkinės veiklos autonomiją. Labai daug padėjo ir Fakulteto absolventai, miesto valdžia.Vienas lauke karys tik asmeninio gyvenimo požiūriu, bet darbinėje veikloje - niekada. Į pirmuosius nuosavus pastatus įsikėlėme 1984 metais. Kelerius metus pasidžiaugėme darbinės veiklos palengvėjimu. Atsikūrus Vytauto Didžiojo universitetui, tam tikra grupė suvokė, kad Fakulteto turtas yra neblogas kąsnelis ir pradėjo mus atakuoti. Atsirado naujas tikslas - apsiginti ir išlikti savarankiškais VU sudėtyje. Šis puolimas tęsėsi ilgai ir padėjo suglaudinti

Rasma FREITAKIENĖ Iškilmingame tarybos posėdyje, skirtame šiai garbingai sukakčiai paminėti, buvo pristatytas vienas iš naujausių doc. dr. A. E. Šalčiaus pro­

fesinės veiklos rezultatų - mokomoji knyga „Žmogiškųjų išteklių valdy­ mas". Knyga, kurios leidimą parėmė VU KHF, parengta drauge su fakulteto absolvente doc. dr. Ingrida Šarkiūnai-

te, šiuo metu vadovaujančia Verslo ekonomikos ir vadybos katedrai. Knygos idėja ir jos turinys neat­ siejamai susiję su paties fakulteto, unikalaus Vilniaus universiteto pa­ dalinio kitame mieste, kūrimosi istorija: jo organizacinės struktūros formavimosi, akademinio ir moksli­ nio potencialo augimo ir dabartinio pastatų ansamblio įrengimo faktais ir tų įvykių liudininkais. „Tarp praeities, kuri brandina gi­ lius atsiminimus, ir ateities, kurion nuklysta mūsų šviesios viltys, yra šiandiena, dovanojanti nepakartoja­ mas susitikimo džiaugsmo akimirkas. Sveikindami Jus solidžios sukakties proga prisimename tuos prasmingos veiklos dešimtmečius, kai nepaisyda­ mas jokių iššūkių ir aplinkybių drauge su bendraminčiais kūrėte tai, kas

Trys VU KHF dekanai (iš kairės): prof. dr. S. Gudas, doc. dr. A. E. Šalčius

ir prof. dr. S. Girdzijauskas. L. Žilinsko nuotr.

esame dabar-„VU KHF, kuris-jėga". Dėkojame už ištikimybę tvarkos, dar­ nos ir grožio idėjoms, už tvirtą stuburą ir lankstų protą. Nuoširdžiai linkime stiprybės ir daugybės galimybių mėgautis visomis kiekvienos dienos teikiamomis dovanomis", - bendruo­ menės vardu sveikindamas doc. dr. A. E. Šalčių kalbėjo fakulteto dekanas

prof. dr. Saulius Gudas. Buvusį ilgametį dekaną nuoširdžiai sveikino visų fakulteto akademinių ir administracijos padalinių atstovai. Lietuvių filologijos katedros vedėja doc. dr. Daiva Aliu kaitė bei Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas doc. dr Donatas Pilinkus (buvę A. E.Šalčiaus

studentai) susirinkusiesiems priminė, kad šiuo metu vienos iš populiariausių fakulteto teikiamų studijų programų -

lietuvių filologijos ir reklamos bei kultūros vadybos - atsirado dekano A. E. Šalčiaus iniciatyva ar bent jau labai

aktyviai remiant jų kūrimą. Vienas garbiausių VU KHF akademi­ nės bendruomenės atstovų - Lietuvių filologijos katedros doc. dr. Albertas Ružė prisiminė džiugias akimirkas, trukusias net kelis dešimtmečius, kol dabartiniame fakulteto pastatų ansamblyje buvo įrengtos vardinės auditorijos ir dailės kūriniais išpuoštos katedros, rūsiai. Viename iš jų - Žalčio menėje, skambant folklorinio ansam­ blio „Uosinta" (vadovė Auksuolė Šuliokienė) vedamam „Ilgiausių metų!", susirinkusiesiems buvo demonstruo­ jamos fakulteto istorijos nuotraukos. Susitikimu su organizacija, kuriai atidavė beveik 21 savo gyvenimo

Fakulteto kolektyvą. Bendromis pastangomis atsilaikėme, nors Ministrų taryba jau buvo priėmusi nutarimą sujungti. Ši ir vėliau atsiradusios naujos

problemos išugdė pagrindinį mano gyvenimo credo „noriu - vadinasi, galiu". Norėčiau tikėti, jog dabartiniai Fakulteto studentai, visa bendruomenė liks tokiais pačiais Fakulteto patriotais, kokiais buvome mes. Mūsų didžiau­ sia vertybė ir pagrindinis elgsenos kriterijus buvo Kauno humanitarinis fakultetas." /š leidinio „Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas“ (2009)

»

metus, džiaugėsi jos buvęs vadovas doc. dr. A. E. Šalčius, dalydamasis

patriotiškai nusiteikusiais studentais, kvalifikuotais dėstytojais ir gabiais

prisiminimais apie savo akademinę ir administracinę patirtį. Ilgametis dekanas sakė, kad kiekvieno, kuris

mokslininkais. Juos visus vienija ne tik akademinė veikla, bet ir tikėjimas, kad „KHF rado savo vietą Lietuvos ir Kauno gyvenime ir ilgai gyvuos kaip savarankiškas VU padalinys Kauno mieste". Taip teigia

didesniu ar mažesniu darbu prisidėjo prie fakulteto kūrimo, pastangos ir in­ dėlis VU KHF istorijoje yra didžiausios vertės. Todėl būtina išsaugoti tai, ką motyvuota ir užgrūdinta akademinė

bendruomenė sukūrė sutelktomis pastangomis, - Vilniaus universiteto fakultetą Kaune, garsų aktyviais ir

________________ stipendijose e u Aktyviausieji skatinami stipendijomis Ekonomikos fakulteto vadovybė šį semestrą vienkartinėmis tiks­ linėmis stipendijomis paskatino 16 studentų. „Esame įsitikinę, kad aktyviausius studentus būtina ne tik skatinti geru žodžiu, bet ir padėti materialiai.Todėl, kai tik turime lėšų, stengiamės skirti vienkartines tikslines stipendijas", - sakė Ekonomikos fakulteto prodekanas doc. dr. Jonas Martinavičius. Stipendija studentams gali būti skiriama už aktyvią sporto, kultūros, mokslinę ar visuomeni­ nę veiklą. Šios stipendijos dydį nustato bendrieji VU stipendijų nuostatai, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti nuo 1 BSI iki 15 BSI (130-1950 Lt). Pagrindines vienkartines tikslines stipendijas skiria rektoriaus vicneriems mokslo metams su­ daryta komisija. Jei komisija neskiria stipendijos, pritarus universiteto studentų atstovybei, ji gali būti skiriama paties fakulteto iš jo lėšų. Įvertinti fakulteto studentų moksliniai laimė­ jimai. Vienkartines tikslines stipendijas gavo

trys III kurso ekonominės analizės studentai už dalyvavimą SSE Rygos universitete vykusiame konkurse BEFS (Baltic Economic Forum for Students) ir ekonominės analizės ir planavimo magistrantūrosstudentasTomas Baležentis. Jis vien šiemet su kolegomis publikavo apie 10 mokslinių straipsnių. „Tikrai galime didžiuotis ir savo fakulteto spor­ tininkais. Jau kelerius metus iš eilės VU studentų tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybose Rektoriaus taurei laimėti bendroje komandinėje įskaitoje mūsų studentai užima antrąją vietą tarp keturiolikos komandų", - džiaugėsi prode­ kanas. Šį semestrą EF vadovybė paskatino net 12 sportininkų. „Aktyvus dalyvavimas įvairiose veiklose nau­ dingas studentams ne tik dėl galimo finansinio paskatinimo, tai ir puikus būdas integruotis. Juk smagu tik atėjus į universitetą surasti ben­ draminčių būrį, drauge organizuoti renginius, dalyvauti konkursuose, dalytis idėjomis", - sakė prodekanas doc. dr. J. Martinavičius. EF inform.

TF Alumni draugija studentams skyrė prof. J. Žėruolio stipendijas Lapkričio 28 d. VU TF Alumni draugijos ta­

• Godai Borisevičiūtei, VU TF V kurso studen­

ryba už pažangumą ir puikius veiklos Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentų moks­

tei, už straipsnį„Lanksčios užimtumo formos:

linėje veikloje rezultatus skyrė VU TF Alumni draugijos prof. J. Žėruolio stipendijas (po 1000

naujausios tendencijos", • Neringai Gaveikytei, VU TF V kurso studentei,

litų) šiems keturiems šiemetinio VU TF SMD

už straipsnį„Asmenų, sulaikytų globalaus karo prieš terorizmą metu, teisinis statusas",

leidinio-straipsnių rinkinio„SMD ruduo 2010" autoriams: • Monikai Ambrazaitei, VU TF IV kurso stu­

• Edgarui Markevičiui, VU TF IV kurso studen­ tui, už straipsnį „Informacinės visuomenės iššūkiai naudojant autorių teisių saugomus

dentei, už straipsnį „Doctor Death byla ir jos

kūrinius bibliotekose". VU TF Alumni draugijos inform.

implikacijos teisės teorinei minčiai".

ilgametis fakulteto dekanas doc. dr. Algirdas Eugenijus Šalčius, neabejin­ gas Kauno humanitariniame fakultete vykstantiems procesams ir pokyčiams,

todėl čia prisimenamas ir laukiamas.

mes - studentam et Studentų atstovai susitiko su LR Seimo nariu Mantu Adomėnu Lapkričio 8 d. Vilniaus universi­ teto Studentų atstovybės pre­ zidentas Arminas Varanauskas ir viceprezidentas Vainius Ra­ kauskas susitiko su Seimo nariu Mantu Adomėnu. Susitikimo metu aptartos akademinių prakti­ kų organizavimo problemos aukštosiose moky­ klose. Ypatingas dėmesys skirtas biurokratinių kliūčių, susijusių su darbo teise, mažinimui ir viso praktikos organizavimo proceso spartinimui ir lengvinimui.„Ypač problemiška atlikti praktiką, jei ji nėra numatyta tavo studijų plane - teisi­ nis reglamentavimas itin nepalankus", - teigė V. Rakauskas. Neliko nuošaly ir kitas šiuo metu Seimo Švie­ timo, mokslo ir kultūros komitete svarstomas įstatymo projektas, reglamentuojantis kūno kultūrą. Seimo narys Vidas Gedvilas pasiūlė įstatymo pataisą, kurioje numatyta, kad kūno kultūra aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams turėtų būti privaloma. „Vienintelė forma, apie kurią būtų galima kalbėti, tai dar antikos laikais egzistavusi peripatetikų tradicija. Universitete turi būti užtikrinta pasirinkimo teisė ir labai apmaudu, kad vien dėl šio klausimo teko dalyvauti jau net trejete posėdžių", - situaciją komentavo A. Varanauskas. Šalia šių klausimų buvo aptarta ir neforma­

laus ugdymo pripažinimo situacija Lietuvoje ir studentų bendrabučių problemos. VU SA inform.

VU SA tapo Žinių ekonomikos forumo nare Lapkričio mėnesį Vilniaus universiteto Stu­ dentų atstovybė tapo Žinių ekonomikos forumo (ŽEF) nare. „Esame pirmoji studentų atstovybė, tapusi šio forume nare. Ypač džiugu, kad galime savo studentams atstovauti patys, nes, deja, nacionalinės studentų sąjungos negali tinkamai atstovauti VU studentų interesams", - džiaugėsi VU SA atstovas ŽEF viceprezidentas Vainius Ra­ kauskas. VU SA veikia įvairiomis kryptimis ir viena jų - mokslo populiarinimas, pagalba studentų mokslinėms draugijoms. Vienas iš pavyzdžių -VU SA GMF rengiama tarptautinė konferencija „The Coins", kuria siekama skatinti gamtos mokslų studentų mokslinį, socialinį ir kultūrinį bendra­ vimą. Be to, studentams (ypač aukštųjų techno­ logijų) svarbu ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių. „Kadangi atstovaujame studentams patys, tai savarankiškai dalyvaujame ministerijų, LRV, LRS komitetų posėdžiuose ir išsakome savo pozicijas. Reikia paminėti, kad šiuo metu savo iniciatyva dirbame ir su rezidentų problemomis ministerijų lygmeniu", - stojamojoje kalboje pa­ brėžė V. Rakauskas. ŽEF yra visuomeninis judėjimas, siekiantis paspartinti žinių ekonomikai palankios aplin­ kos sukūrimą, vertybių ir mąstysenos įtvirtini­ mą visuomenėje ir žinių ekonomikos plėtrą. Šiuo metu ŽEF jungia 80 sėkmingiausių Lietuvos įmonių vadovus, mokslininkus, dirbančius bio­ technologijos, farmacijos, lazerių, informacinių technologijų, telekomunikacijų, bankininkystės ir konsultacijų srityse, žymius visuomenės vei­ kėjus ir politikus. Forumas gina verslo ir mokslo interesus ir skatina verslo, akademinių ir valdžios struktūrų bendradarbiavimą įgyvendinant ben­ drą žinių ekonomikos plėtros strategiją. VU SA inform.

universitas

12

ff

2011 m. gruodis

vilnensis

/asmenybės______________________________________________

Česlovas Milošas - mąstytojas, VU alumnas ir „paskutinis LDK pilietis" Viktoras DENISENKO

Pasaulėžiūros pama­ tas - LDK tradicija Č. Milošas gimė 1911 m. birželio

30 d. Šeteniuose, Kėdainių apskri­

Baigiasi 2011-ieji, kurie Lietuvoje ir Lenkijoje buvo paskelbti žymaus kūrėjo ir mąstytojo, Nobelio pre­ mijos laureato Česlovo Milošo metais. Rašytojo 100 metų jubiliejus tapo puikia proga prisiminti ir apmąstyti jo indėlį į Lietuvos ir Lenkijos kultūrą, jų santykius, tarpusavio supratimą. Č. Milošas vadino save „paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu“ - tai buvojo meninės ir kūrybinės po­ zicijos, taip pat ir pasaulėžiūros pagrindas. Blaškomas po pasaulį Č. Milošas niekada nebuvo praradęs dvasinio ryšio su savo vaikystės ir jaunystės vietomis Lietuvoje - Šeteniais ir Vilniumi.

tyje. Šioje vietoje dar galima buvo

Jis su malonumu prisimindavo ir studijas Vilniaus universitete.

užčiuopti nykstančią Lietuvos Di­ džiosios Kunigaikštystės dvasią. „LDK tradiciją Č. Milošas visų pirma jautė kaip labai asmenišką savo vaikystės

patirtį", - tvirtina VU Filologijos fa­

kulteto Lietuvių literatūros katedros mokslo darbuotojas, Lietuvių litera­ tūros ir tautosakos instituto direkto­

rius dr. Mindaugas Kvietkauskas, šiais metais kartu su prof. Viktorija Dau­

jotyte išleidęs knygą „Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai". Pasak jo, Č. Milošas siejo LDK tradiciją ne tik su

regiono, bet ir su bendra senosios Europos tradicija. Taip - per LDK-jis

bandė suvokti savo europietiškąją tapatybę. „Vienas iš svarbesnių mo­ mentų, kuriuos Č. Milošas visada

pabrėždavo - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės daugiatautiškumas ir daugiakultūriškumas. Jis regėjo

šią erdvę kaip galimybę kurti kultūrų

Česlovas Milošas Vilniaus universitete 2001 m. V. Naujiko nuotr.

dialogą", - pažymi M. Kvietkauskas. LDK kaip pamatinę Č. Milošo pa­

Šeteniai - Č. Milošo gimtinė. Atstatytas senasis svirnas - dabar konferen­ cijų centras. V. Denisenko nuotr.

saulėžiūros dalį pabrėžia ir pirmas

Romanas „įsos slėnis" parašytas

pirmiausia apibrėžė kaip dalyvavimą

aiškino, kad teisę jis pasirinko tam,

situacijos. Č. Milošas daug kalbėjo

VU Filologijos fakulteto Lenkų filolo­

demokratiškuose jaunimo sambū­

kad įgytų platesnį humanitarinį išsi­

apie atvirumą, diskusijos būtinybę,

gijos katedros (vėliau - Polonistikos

kaip atsakas į kūrybinę ir gyvenimiš­ ką krizę, kuri Č. Milošą užgriuvo jam

riuose, kurie smarkiai priešinosi plin­

lavinimą, nes tuometinės filologijos

kito supratimą, skausmingą istorinę

centras) vadovas, literatūrologas ir

palikus savo gimtuosius kraštus.„At-

tančiam nacionalizmui, propagavo

studijos, jo manymu, apsiribodavo

atmintį. Visa tai yra aktualu kaip ir

vertėjas, Lietuvių literatūros ir tau­

sidūręs emigracijoje, jis labai sunkiai

kultūrinio atvirumo ir bendravimo

pernelyg smulkmenišku tekstų

anksčiau", - teigia M. Kvietkauskas.

tosakos instituto vyriausiasis mokslo

tai išgyveno. Emigraciją jis vertino

svarbą", - pabrėžia M. Kvietkauskas.

nagrinėjimu", - sako M. Kvietkaus­

Pasak jo, poeto kūryba ir šiandien

darbuotojas, prof. habil. dr. Algis

kaip ryšio su savo bendruomene,

Būtent studijų metais su vadina­

gali padėti skirtingoms tautoms ir

Kalėda. „Kalbėdamas apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Č. Milošas

su savo skaitytojais nutraukimą. Č. Milošas galvojo apie tai kaip apie

muoju akademiniu „Valkatų" klubu

kas. Nors ir baigęs teisės studijas, Č. Milošas teisininku taip niekada ir

nuolat pabrėždavo viso šio regiono

galutinį išvarymą iš savo gimtosios

jis išvaikščiojo Vilnių ir jo apylinkes, dalyvavo rašytojų grupės „Žagary"

nedirbo, tačiau įgytas įvairiapuses žinias plačiai panaudojo savo eseis­

timo ir pakantumo tiltus. „Kartais bandoma kalbėti, kad Č. Milošas yra

veikloje. Pasak M. Kvietkausko, Č. Milošo

tinėje kūryboje.

praėjusio amžiaus rašytojas, bet jo

Tai, kad poetas nebuvo pamiršęs

kūryba yra pernelyg turtinga, kad ją

studijų knygelės įrašai byloja apie tai,

savo Alma Mater, gali paliudyti ir A. Kalėda.„Č. Milošas labai šiltai žiū­

taip paprastai galima būtų palikti XX

rėjo į universitetą, ypač jį džiugino

ir poetas, nes pagrindiniai jo kūrybos

universitete 1993 m. atkurta polo-

motyvai, pagrindinės problemos

nistika. Aš tuomet vadovavau Lenkų

nepraranda savo aktualumo", - pa­

filologijos katedrai - poetas, kai tik

brėžia M. Kvietkauskas. Poetinė Č. Milošo tradicija nėra

tautinių santykių specifiką, daugia-

erdvės, kuriai jis priklausė. Ilgą laiką

tautiškumą, įvardydavo šį fenomeną

jam atrodė, kad emigracija reikš ir jo poezijos pabaigą. Č. Milošas manė,

kaip tradicijų tęstinumą ir ateities

perspektyvą", - pažymi A. Kalėda. LDK motyvų gausu visoje Č. Milošo

kad tiesiog jau nebebus tos dvasi­

kad jis labiausiai domėjosi ir uoliau­

nės terpės, kur jis galėtų natūraliai

kūryboje - ypač jo eseistiniuose kū­

kurti", - teigia M. Kvietkauskas.Tačiau

siai studijavo akademinius dalykus, susijusius su istorija.„Pats Č. Milošas

riniuose, kur jis apmąsto istorinius ir

poetas sugebėjo tai įveikti, atradęs meninio sugrįžimo į jam svarbias

kultūrinius reiškinius.

Nuolatinis „grįžimas atgal“ Lietuva buvo stiprus Č. Milošo įkvėpimo šaltinis.Toks nuolatinis„grįžimas atgal" padėjo poetui kūryboje

išgryninti gana sudėtingą filosofinę konstrukciją. „Dabartis yra kartu

ir praeitis, kitaip tariant, praeities dabartis, turinti nostalgišką kitokios

būties atspalvį. Į tyros vaikystės būse­ ną atsigręžiama tarsi su iliuzija ir vil­

timi, kad jų neužgoš vėlesnė skaudi

gyvenimiška patirtis", - kalbėdamas apie Č. Milošo kūrybą pabrėžia

A. Kalėda. Galbūt ryškiausiai tai at­

spindi romanas „įsos slėnis", parem­ tas akivaizdžiais autobiografiniais motyvais. Č. Milošui, rašiusiam roma­

būdavo Vilniuje, noriai pas mus lan­

vietas ir laikus galimybę. Dar vienas Č. Milošo nuolatinio

kultūroms tiesti tarpusavio supra­

amžiuje. Iš tiesų jis yra XXI a. rašytojas

sugrįžimo taškas - Vilnius. A. Kalėda

kydavosi. Sakydavo, šypsodamasis iš po tankių savo antakių:„Pone Algi, ar

įvardija penkis šio miesto motyvus, aptinkamus Č. Milošo kūryboje - tai

žinai, kad manajame Stepono Batoro universitete yra tokių kiemelių, kur

asmeniniai išgyvenimai, istoriniai-

žmogus nebuvo įžengęs?", - prisi­

nų, apie kuriuos nenoriu kalbėti. Kur

kultūriniai motyvai (susiję su LDK),

mena A. Kalėda.

kas vertesni, įdomesni, mano many­

Kūryba aktuali ir šiandien

mu, kūrėjai, atstovaujantys būtiškos

miesto ir apylinkių topografijos vaizdai, fragmentiški bičiulių ir ko­

legų atvaizdai ir sudėtingų tautinių santykių aprašymai. Kaip prisipa­ žindavo pats Č. Milošas, Vilnius jam

buvo „atskaitos taškas, normalios būties galimybė" (deja, taip ir neiš­

sipildžiusios „normalios būties", nes būtent iš čia Č. Milošas išvyko į viską supainiojusią emigraciją).

Šilti jausmai Vilniaus universitetui

pamiršta. Jos tęstinumą ir gyvybin­ gumą pabrėžia ir A. Kalėda. „Poetinių Č. Milošo tradicijų sekėjų daug - tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Ypač epigo­

prasmės ieškojimui literatūroje, tokie kaip lenkų rašytojai Wislawa

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Č. Milošas dar spėjo (pirmą kartą

Szymborska, Adamas Zagajevvskis,

po 52 metų) sugrįžti į sau brangias

jus, Aleksandras Jurevviczius, Pavvelas

Ryszardas Krynickis, Bronislawas Ma­

vietas. „Kai poetas išlipo iš lėktuvo

Huelle. Iš lietuvių visų pirma pami­

Vilniaus oro uoste 1992 m., pirmi iš­

nėčiau Marcelijų Martinaitį, Korne­

tarti jo žodžiai buvo:„Esu laimingas."

lijų Platelį, Eugenijų Ališanką, puikų

Ta laimėjo buvo suprantama kaip ne­

žodžio virtuozą Rolandą Rastauską,

įtikėtina likimo dovana. Jam atrodė,

Donaldą Kajoką. Jų išties daug, visų

kad šis sugrįžimas yra neįmanomas,

neišvardysi. Negalima teigti, kad jie tęsia Č. Milošo poetikos paradigmą,

Vilnius Č. Milošui yra neatsiejamas

betjis įvyko",-teigia M. Kvietkauskas. Tuo metu Č. Milošo vizitas (ir vėlesni

nuo Vilniaus universiteto (tuomet -

apsilankymai Lietuvoje) paskatino ir

pačias pasaulio dimensijas, jausdami

Vilniaus Stepono Batoro universite­

milžinišką susidomėjimą jo kūryba.

aukštesniąsias dvasias, kurios vei­

tas), kuriame poetas studijavo teisę. „Alma Mater reiškė Č. Milošui labai

Tačiau ir šiandien šio rašytojo min­

kia, poeto žodžiais tariant, „antrąją

„Romanas„įsos slėnis" kaip tik ir yra

būties erdvę", - pažymi A. Kalėda.

dvasinio išgijimo padarinys.Tai buvo

daug. Jis visą laiką pabrėždavo, kad

tys yra labai svarbios. „Gal net sim­ boliška, kad Č. Milošo jubiliejiniais

rašymas apie savo šaknis, be kurių

yra Vilniaus universiteto auklėtinis.

metais iškilo tos pačios skaudžios ir

Pasak jo, „antroji erdvė" - tai dar viena sudėtinga filosofinė Č. Milošo

XX a. pasaulyje tiesiog neįmanoma

Universitete jis matė nuo XIX a. pradžios besitęsiančią liberaliąją tra­

sudėtingos diskusijos apie lietuvių

poezijos tema, atspindinti dvasinius

ir lenkų santykius, atgimsta tarpu­

ir intelektinius santykio su pasauliu

kario stereotipai, bręsta konfliktinės

ieškojimus.

ną emigracijoje Prancūzijoje, tai, jo

paties prisipažinimu, buvo „gydymo būdas". M. Kvietkauskas pabrėžia, kad rašydamas romaną Č. Milošas

bandė „pagyti iš emigracijos ligos".

išbūti dvasiškai sveikam", - sako

M. Kvietkauskas.

diciją. Savo universitetinę patirtį jis

Romanas „įsos slėnis“ parem­ tas autobiografiniais motyvais. Nuotraukoje - informacinis stendas Šeteniuose. V. Denisenko nuotr.

veikiau - savitai interpretuoja tas

universitas

2011 m. gruodis

13

vilnensis

pristatymai ui

Muzikai skirta paroda „Musica sacra et profaną" muzikų biografijos, aiškinami muzi­ kiniai terminai; muzikos mokytojo Christiano Detlevo Schusterio (XVIII a.) parengtas dviejų dalių vadovėlis„Fortepijono pamokos vaikams". Taip pat parodoje galima išvysti XVIII a. pabaigoje Vokietijoje leistus laikraščius „Berlinische musikalische Zeitung" ir„Studien fūr Tonkūnstler und Musikfreunde", kuriuose patei­ kiamos to meto muzikos ir teatro naujienos iš įvairių Europos šalių. 2011 -aisiais pažymimos M. K. Čiur­

Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veikia paroda „Musica sacra et profaną“ (Bažnytinė ir pasaulietinė muzika), skirta Europos akademinio paveldo dienai ir Mikalojaus Konstan­ tino Čiurlionio metams paminėti. Parodoje eksponuojami su muzika susiję rankraščiai (XIV-XV a. giesmynų fragmentai, M. K. Čiurlionio gaidų

rankraštinis fragmentas ir jo laiškas) ir senosios knygos. Pirmąkart lankytojai gali išvysti retus XVI—XVIII a. giesmynus, tarp jų - M. Mažvydo„Katekizmo" originale esančias giesmes su natomis, XVI a. pradžios muzikos vadovėlius, iš kurių Vilniaus jėzuitų kolegijos studentai mokėsi grigališkojo choralo, jėzuito Žygimanto Liauksmino parengtą ir Vilniuje išspausdintą pirmąjį muzikos

vadovėlį „Ars et praxis musica" (Muzi­ kos teorija ir praktika), kurio leidimai buvo kartojami ir naudoti iki XVIII a. pabaigos. Parodoje eksponuojami unikalūs objektai, reprezentuojantys to meto Lietuvos, Europos muzikinės kultūros paveldą: vienintelis žinomas išlikęs italų poeto, muziko Virgilio PuccitelIi libretas „L'Andromeda" (Andromeda, 1644 m.), pagal kurį Vilniaus Žemu­ tinės pilies teatre buvo pastatyta opera; vienas žymiausių Austrijos kompozitoriaus, smuikininko, pe­

lionio 100-osios mirties metinės. Minint šią datą parodoje pirmą kartą rodomi ir M. K. Čiurlionio muzikos

dagogo Johanno Georgo Leopoldo Mozarto (1719-1787) muzikinio lavi­ nimo veikalų „Smuikavimo mokymo pagrindai" (vadovėlis sulaukė didelio pasisekimo, buvo leistas kelis kartus

ir išverstas į olandų bei prancūzų kalbas); vokiečių muzikos teoretiko ir leksikografo Johanno Gottfriedo Waltherio (1684-1748) sudarytas „Muzikos žodynas", kuriame pateikiamos įvairių

rankraščiai. Paroda bibliotekoje veiks iki 2012 m. gegužės mėnesio. VUB inform. Manto Pelakausko nuotr.

Kas sieja Vilniaus universitetą ir biblioteką su karyba? Snieguolė MISIŪNIENĖ 1918 m. lapkričio 23 d. Ministras Pir­ mininkas Augustinas Voldemaras išleido įsakymą dėl kariuomenėsorganizavimo. Tai - Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžia. Dauguma Lietuvos karininkų tuomet buvo Rusijos kariuomenėje tarnavę lietuvių karininkai. Prasidėjusios nepriklausomybės kovos įrodė, kad ka­ riuomenė Lietuvai buvo reikalinga, taigi reikėjo specialios įstaigos karininkams rengti. 1919 m. Kaune pradėjo veikti Kauno karo mokykla - pirmoji ugdymo įstaiga, aukštesnė nei gimnazija, įkurta po Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo. O pirmoji karininkų laida 1919 m. liepos mėn. iš karto išvyko į frontą. 1929 m. mokykla pasirinko savo šefu Prezidentą Antaną Smetoną ir buvo pervadinta į Pirmojo Lietuvos Prezidento (PLP) karo mokyklą. 1940 m., prasidėjus sovietinei okupacijai, Karo mokykla išformuota, o kariūnai ir mo­ kyklos inventorius perduoti Vilniaus pėstininkų mokyklai. 1992 m. įsteigta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija šiandien yra vienintelė aukš­ toji karo mokykla Lietuvoje, rengianti jaunesniuosius karininkus Lietuvos kariuomenei. Renginyje dalyvavęs Karo akademijos Karo istorijos centro viršininkas majoras Gintautas Jakštys savo kalboje apžvelgė karo mokyklos įsteigimo istoriją, paly­

gino ją su kitomis ugdymo įstaigomis, papasakojo apie kariūnų rengimo ypatumus 1919-1940 m. Mjr. G. Jakščio žodžiais tariant, galima drąsiai teigti, kad tuometėje Lietuvos karo mokykloje per gana trumpą laiką pavyko pasiekti europinio lygio karininkų rengimo standartų, jos auklėtiniai buvo irtebėra laikomi labiausiai išsilavinusia to laiko visuomenės dalimi, o Karo mokykla iš esmės buvo, yra ir bus specifinė ugdy­ mo įstaiga, išsiskirianti savo sandara ir vidaus tvarka. Kariūnų tarybos narys km. Min­ daugas Nasutavičius supažindino susirinkusiuosius su šių dienų kariūnų kasdienybe, papasakojo apie kariūnų dienotvarkę, pasidalijo įspūdžiais iš karinių pratybų, išvardijo dalykus, kuriuos studijuoja kariūnai, pralinks­ mino visus prisipažinęs, kad skubant į karinės parengties rikiuotę kartais tenka avėti abiem kairei kojai skirtais batais. Šiandien Lietuvos kariūnai ne tik kremta karo strategijos, taktikos, balistikos ir kt. mokslus, bet ir mokosi šokti. Choras „Kariūnas" koncertuoja įvairiuose renginiuose, norintieji save išreikšti vaidyba lanko kariūnų teatro studiją, o siekti sporto aukštumų ir fiziškai sutvirtėti padeda sportas. Viena iš kariūnų papildomos veiklos sričių yra pasaulyje žinoma programa „Big Brother Big Sister" (BBBS), kurios tiks­ las - padėti vaikams, turintiems įvairių sunkumų. Kariūnai, bendraudami su

Lakričio 24 d. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus sa­ lėje buvo paminėta Lietuvos kariuomenės diena.

Sauliaus Danilevičiaus nuotr.

vaikais, tampa jų draugais ir pavyzdžiu gyvenime. VUB direktorė informacinei ir kultūros paveldo veiklai doc. dr. Marija Prokopčik papasakojo, kas gi sieja taikų Vilniaus universitetą ir biblioteką su karyba.Tai VU profesorius Laurynas Stuoka-Gucevičius, nuo 1789 m. skaitęs topografijos ir forti­ fikacijos paskaitas Vilniaus kariuomenės inžinierių mokykloje, kuri buvo įsikūrusi aplinkdabartinį VU ansamblio L. Gucevi­

čiaus kiemelį esančiuose pastatuose; tai majoras Petras Jakštas, kuris domėjosi tarpukario Lietuvos karine spauda, ka­ rininkų ramovės bibliotekomis ir kitais šviečiamaisiais reikalais (VU biblioteka prisidėjo prie mjr. P. Jakšto bibliografijos rodyklės sudarymo 2004 m., o biblio­ tekos Rankraščių skyriuje saugomas ir jo fondas); o svarbiausia jungtis - karo pedagogikos pradininkas Lietuvoje, pulkininkas leitenantas Vaclovas Biržiš­

ka - 1940-1941 m. jis buvo ir Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius bei Teisės fakulteto dekanas. VU biblioteka, sveikindama kariūnus šventės proga, parodė VUB Retų spau­ dinių skyriaus fonde saugomas senas ir retas knygas: Lietuvos inžinieriaus K. Semenavičiaus veikalą „Artis magnae artilleriae pars prima..." (1650), kuriame pirmą kartą iškelta daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėja, pateikta šios raketos brėžinių; A. M. Mallet veikalą„Kriegsarbeit oder Neuer Festungsbau..." (1672), kuriame daug įvairių fortifikacinių brėžinių su išsa­ miais paaiškinimais ir apskaičiavimais; to paties autoriaus knygą „Les travaux de Marš ou l'Art de la guerre" (1684) apie karinius veiksmus, pasirengimą jiems; G. A. Bockler leidinį„Schola militaris moderną..." (1685), kur pateikti gin­ kluotės, puolimų, gynybos, strategijos ir taktikos bei fortifikacijos aprašymai su iliustracijomis; P. de Renol knygą„La milice royale de l'infanterie volante..." (1621), kurioje yra detalūs karališko­ sios kavalerijos ir pėstininkų, rikiuotės aprašymai, - ją savo bibliotekoje turėjo Kazimieras Leonas Sapiega; L. Melzo leidinį „Regole militari... sopra ii governo e servitio della cavalleria" (1611) su kavalerijos karinėmis taisyklėmis ir kt. Kariūnai taip pat galėjo pavartyti tarpukariu leistus žurnalus „Karys", „Karininkas", „Trimitas", „Kariškių žodis", „Karo archyvas",„Mūsų žinynas".

Studentų dieną - graikiškos poezijos vakaras Justina ŠVEIKYTĖ, FilF, lietuvių filologijos ir užsienio (naujosios graikų) kalbos III k. „Maža žalia jūra trylikos metų, Kaip norėčiau taveįsidukrint Ir išsiųsti mokytis Jonijon, Kad pažintum mandarinus ir pelynų..." Vertė Rūta Burbaitė Tai - tik maža dalelė to, ką girdėjo į graikų poeto Odisėjo Eličio kūrybos vakarą, vykusį spalio 17 d., susirinkę skaitovai ir poezijos mėgėjai. Kla­ sikinės filologijos katedros organi­ zuotame renginyje dalyvavo ne tik dėstytojai ir katedros studentai, bet ir Graikijos ambasados bei graikų bendrijos„Patrida" atstovai, mūsų uni­ versitete dėstantis graikas pedagogas ir būrys studentų artimųjų.

Lietuvoje dar mažai žinomo poeto O. Eličio eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė Diana Bučiūtė, Alvyda Stepavičiūtė. Rūta Burbaitė ir Kristina Svarevičiūtė. Poeziją originalia - graikų kalba ir lietuviškuosius vertimus skaitė naujosios graikų kalbos ir klasikinės filologijos studentės. Joms kompaniją palaikė visos keturios vertėjos. Ingrida, naujosios graikų kalbos studentė, kuri skaitė du graikiškus O. Eličio eilėraščius ir vieno eilėraš­ čio vertimą lietuvių kalba, pasakojo: „Kultūriniai renginiai apskritai yra labai sveikintinas dalykas, o poezija žmones nuteikia teigiamai. Džiugu, kad Klasikinės filologijos katedra į renginį įtraukė ir studentus - prisi­ dėjome ne tik organizuodami, bet ir dalyvaudami. Man labai patiko eilėraščiai, kuriuos skaičiau. Galiu teigti, kad pamėgau O. Eličio poe­ ziją, nors iki tol jis man buvo mažai žinomas."

Ingridos grupės draugė Vaida, kuri šįsyk poezijos neskaitė, tačiau įdėmiai

stebėjo kolegių pasirodymą, teigė,

kad vakaras jai labai patikęs: „Tokių renginių metu pajunti tikrąją graikišką dvasią. O. Eličio kūryba paliko didelį

įspūdį. Be to, sužavėjo audio- bei

vizualinės priemonės. Merginos buvo

gerai pasiruošusios, tikros šaunuolės. Tai buvo puiki galimybė pabendrauti ir su vertėjais. Šiltas, kupinas gerų emocijų vakaras." Mergina pridūrė,

kad tokių renginių norėtųsi daugiau. Vaizdo montažą parengė ir tuo, kad renginys vyktų be techninių

nesklandumų, rūpinosi Gediminas Skrandis Banaitis. Klasikinės filologijos katedra nori padėkoti visiems, kas renginiui ruo­ šėsi, jame dalyvavo ir jį stebėjo. Šitaip katedra paminėjo ne tik tarptautinę

Lietuvoje dar mažai žinomo poeto O. Eličio eilės sužavėjo ir poezijos

studentų dieną, bet ir šimtąsias O. Eli­

skaitytojus, ir klausytojus. Gedimino Skrandžio Banaičio nuotr.

čio gimimo metines.

universitas

14

2011 m. gruodis

vilnensis

liimes - studentai VU SA ragina lanksčiau žiūrėti į išankstinę sesiją

ID dienos - medijoms ir žiniasklaidai skirtų renginių šventė Jau devintus metus iš eilės Vilniaus univer­ siteto Komunikacijos fakultetas surengė Informacijos dienas (ID dienas). Lapkričio 28 gruodžio 1 d. vykusios šventės tema - „Kokia tavo mediją?“. Studen­ tai dalyvavo įvairiuose su spauda, radiju, tele­ vizija ir informacinėmis technologijomis susiju­ siuose renginiuose.

Ieva MOTIEJŪNAITĖ, KomF, žurnalistikos I k. Pirmosios šventės dienos renginių tema buvo spauda. Komunikacijos fakulteto studentai turėjo galimybę

VU SA kreipėsi į Vilniaus universiteto

Bardų vakaro dalyviai klausytojams

administraciją prašydama atkreipti dė­

surengė lyrinių dainų koncertą.

mesį į tai, kad VU studijų nuostatuose sesijos laikotarpis nėra apibrėžiamas,

A. Siaulytės nuotr.

todėl atsiranda galimybė egzaminus

laikyti anksčiau, nei tai būdavo įma­ noma ankstesniais metais.

Lankstumas leistų pašalinti problemas, kylančias studentams, kurie

ketina pavasario semestre išvykti studijuoti pagal ERASMUS mainų Iš kairės: buvęs Prezidentės patarėjas Linas Balsys, KF SA pirmininkas

programą, kada kitoje šalyje sesija prasideda anksčiau, nei baigiasi sesi­

Balys Kesminas ir Komunikacijos fakulteto dekanas doc. dr. Andrius

ja VU. Dėl VU informacinės sistemos

Vaišnys. L. Jankovskytės nuotr.

problemų taip pat neturėtų kilti - ji suprogramuota taip, kad dėstytojas

ir lektoriaus Andriaus Gudausko

Pilkausko ir žurnalisto, BTV laidos

paskaitas, norintieji galėjo dalyvauti

„Užkalnio 5" vedėjo, didelio populiar­

savarankiškai gali įsivesti atsiskai­ tymo datą. Atkreipiamas dėmesys,

umo sulaukusių knygų „Anglija: apie

kad ši tvarka tinka ir esant dalykinei

Vaizdinei ir grafinei informacijai

tuos žmones ir jų šalį" bei „Kelionių

studijų sistemai.

susitikti su buvusiu Lietuvos Respu­ blikos Prezidentės atstovu spaudai Linu Balsiu, žymiu prodiuseriu Ar­

skirtą dieną vyko režisieriaus, daili­

istorijos" autoriaus Andriaus Užkalnio

ninko ir scenaristo lljos Bereznicko

Nuo paskaitų pavargę studentai

domų apribojimų studentams, kurie

paskaita apie animacijos kūrimą.

paskaitose. Svečias studentams pa­ sakojo apie didelės sėkmės susilau­

tūru Povilaičiu, dalyvauti lektoriaus Andriaus Sumino paskaitoje ir apsi-

linksmai leido laiką ID troleibuse.

tam tikro dalyko (modulio) programą

Kino mėgėjai turėjo galimybę ap­

kusį savo tinklaraštį protokolai.com,

L. Jankovskytės nuotr.

silankyti filmo „Repriza" peržiūroje

dalijosi mintimis apie dabartinę

„Skalvijos" kino teatre.

Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos

lankyti„Gyvojoje bibliotekoje". Meno gerbėjai ir nuo paskaitų pavargę stu­ dentai laiką praleisti galėjo fakultete vykusiame bardų vakare. Audiodieną studentai rinkosi į po­ puliarios hiphopo grupės „G&G sin­ dikatas" vadybininko Justo Čekuolio

ekskursijoje į LKMTM.

Informacinių technologijų te­

mai skirtą dieną taip pat nestigo

padėtį ir noriai atsakinėjo į studentų

užduodamus klausimus.

įvairių renginių. Studentai dalyvavo

Susitikimas su Elektroninio vers­

tinklaraštininkų Mykolo (kleckas.

lo ir inovacijų plėtros agentūros

lt), Nerijaus (lolz.lt), elektroninio

komunikacijos vadovu V. Pilkausku

verslo ir inovacijų plėtros agentū­

buvo vienas paskutinių ID dienų

ros komunikacijos vadovo Vaido

renginių.

/sportas Išrinkti geriausieji metų sportininkai ir komandos

„Raginame netaikyti jokių papil­

Keturias dienas trukusioje šventėje nestigo ir ne tokių oficialių pramogų. Studentai turėjo galimybę pasivaži­ nėti ID troleibusu, pailsėti „ID chill"

klauso intensyviau ir susitaria su dės­

tytoju egzaminą (įskaitą) laikyti anks­ čiau", - rašoma VU SA kreipimesi. VU SA žiniomis, šiame semestre vienintelis Teisės fakultetas pasi­ naudos šia galimybe ir surengs

zonoje, dalyvauti įvairiuose konkur­ suose. Šventę vainikavo„Brodvėjaus

išankstinę sesiją. Kiti akademiniai kamieniniai padaliniai kol kas atsis-

Pub" vykęs baigiamasis vakarėlis „Medijos nemiega naktį".

kaitymus rengs senąja tvarka.

4*

VU SA inform.

1f

Kaip ir kasmet, Sveikatos ir sporto centras suren­ gė geriausių universiteto studentų sportininkų rinkimus. Kandidatus siūlė ir treneriai, ir patys studentai. Pagrindinis kriterijus - kuo aukštesni laimėjimai pasaulio, Europos, Lietuvos čempioną tuose 2011 m. Aukščiausių rezultatų šiais metais pasiekė lengvaatletė, šuolininke į aukštį, Komunikacijos fakulteto studentė Airinė Palšytė, kuri ir iš­ rinkta geriausiąją universiteto metų sportininke. Ji pretenduoja patekti ir į geriausiųjų Lietuvos sportininkų sąrašus. Didžiausi studentės laimė­ jimai: Pasaulio universiada - 2 vieta; Europos jaunimo čempionatas - 2 vieta; Europos uždarų patalpų čem­ pionatas- 19 vieta; Lietuvos uždarų patalpų čempionatas - 1 vieta; pa­

kartotas Lietuvos rekordas - 1.96 m šuolis į aukštį. Jonas Vytautas Gvildys (Ekonomi­ kos f.) -orientavimosi sportas: Pasau­ lio čempionatas - 5 vieta vidutinėje trasoje, 6 vieta estafetėje. Lina Batulevičiūtė (Medicinos f.) šiuolaikinė penkiakovė: Pasaulio čempionatas - 34 vieta. Auksė Gecevičiūtė (Teisės f.) - sta­ lo tenisas: Pabaltijo čempionatas - 1 vieta. Karolis Girulis (Fizikos f.) - kulkinis

Airinė Palšytė (KF) šiemet išrinkta geriau­ sia universiteto

sportininke

ir pretenduo­ ja į Lietuvos

geriausiųjų sąrašus. SSC archyvo nuotr.

šaudymas: Europos suaugusiųjų čem­ pionatas- 17 vieta. Tomas Mazgeika (Kauno huma­ nitarinis f.) - sambo: Pasaulio čempi­ onatas - 8-10 vieta. Vytautas Mudėnas (Matematikos ir informatikos f.) - povandeninis plaukimas: Lietuvos čempionatas1 vieta 100 m plaukime su pelekais, 2 vieta 200 m plaukime su pelekais, 1 vieta estafetėje, 2 vieta 50 m plau­ kime su pelekais. Ieva Venslavičiūtė (Ekonomi­ kos f.) - stalo tenisas: Lietuvos jauni­ mo čempionatas -1 vieta. Jekaterina Ždanova (Ekonomi­ kos f.) - kulkinis šaudymas: Pasaulio vasaros universiada -41 vieta. Tarp universiteto rinktinių geriausia tapo stalo teniso rinktinė, treniruoja­ ma Džiuljetos Liepinaitienės. Komanda šį titulą gavo už 1 vietą Lietuvos suau­ gusiųjų čempionate ir tarptautinėse SELL studentų žaidynėse. Šalia šios komandos rikiuojasi dar trys aukštų laimėjimų pasiekusios komandos: Aerobinės gimnastikos rinktinė (trenerė Teresė Gritėnienė): Tarp­ tautinės varžybos „Visaginas Open 2011"- 1 vieta, Lietuvos čempiona­ tas - 1 vieta, Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų čempionatas -1 vieta. Futbolo rinktinė (treneris RimantasTurskis): Lietuvos studentų futbolo lyga - 3 vieta, Lietuvos studentų salės futbolo čempionatas - 1 vieta, Lietuvos mažojo futbolo 7x7 čempio­ natas - 2 vieta. Vyrų krepšinio rinktinė (treneris R. Kaminskas): Lietuvos studentų krepšinio lyga - 2 vieta (II gr.), Vilniaus miesto čempionatas - 2 vieta. Vyrų paplūdimio tinklinio rink­ tinė (treneris A. Bučinskas): Lietuvos studentų paplūdimio tinklinio varžy­ bos - 1 vieta. SSC inform.

įpusėjęs mokslo metų varžybų maratonas Įpusėjo mokslo metai, įpusėjo ir suplanuotų varžybų maratonas. Mūsų universiteto komandos jau sėkmingai startavo keliuose Lietuvos studentų čempionatuose, o Sveikatos ir sporto centras (kartu su Tarptautinio verslo mokykla) įsibėgėjo rengti tarpfakultetines Rektoriaus taurės varžybas. Svarbiausiuose metų startuose studentų čempionatuose - beveik visos universiteto komandos ne pir­ mus metus nesitraukia iš prizininkų pozicijų. Jau įvykusiose ketveriose varžybose visos iškovotos vietos prizinės: irklavimo ir šachmatų čem­ pionatuose laimėti sidabro medaliai, kulkinio šaudymo komanda iškovojo aukso medalį, o sambo vyrų ir moterų komandos - atitinkamai aukso ir sida­ bro apdovanojimus. Iš visus metus besitęsiančių varžy­ bų studentų lygose - futbolo, krep­ šinio ir tinklinio - geriausiai sekasi tinklininkams, iki šiol savo sąskaitoje neturintiems nė vieno pralaimėjimo,

ir krepšininkams, kurie šiais mokslo metais perėjo iš antrosios lygos į aukščiausiąją ir kol kas atkakliai laiko­ si turnyrinės lentelės viduryje. Tarpfakultetinių kovų virtinėje po šešerių Rektoriaus taurės varžybų (krosas, plaukimas, rankos lenkimas, merginų krepšinis, futbolas, aerobika) iš lyderio pozicijų kaip ir ankstesniais metais nesitraukia Matematikos ir in­ formatikos fakultetas. Jį prizinių vietų skaičiumi sparčiai vejasi Ekonomikos fakultetas, o trečiojoje vietoje laikosi Tarptautinio verslo mokykla. Kitą pusmetį Sveikatos ir sporto centras su dar didesniu sportiniu entuziazmu studentus pasitiks vyrų krepšinio finaluose, svarsčių kilnoji­ mo, stalo teniso, lengvosios atletikos bei keliautojų sporto tarpfakultetinėse varžybose ir toliau skatins juos siekti kuo aukštesnių rezultatų likusiuose studentų čempionatuose ir kitose varžybose. SSC inform.

Rektoriaus taurės varžybų sezonas pradėtas kroso varžybomis.

V. Naujiko nuotr.

*

universitas

2011 m. gruodis

15

vilnensis

kultūra

iii

Chorų naujametinė dovana „Ratilio" sutiko ESBO narius Vilniaus rotušėje VU bendruomenei - didinga­ Gruodžio 5 d. Vilniaus rotušėje buvo surengtas sis J. S. Bacho„Magnificat" Europos saugumo ir bendradarbiavimo orga­ nizacijos (ESBO) regiono nevyriausybinių organi­ zacijų narių sutikimas. Justinas KILPYS

Visi trys VU chorai Naujuosius 2012 metus pakvies pasveikinti iškilmingu koncertu, kuris vyks sausio 2 d. 19 vai. Šv. Jonų bažnyčioje. „Keičiantis metams, susimąstome, kas laikina ir kas amžina, kas svarbu, o kas tik kasdienybės dulkės. Chorai „Pro musica" ir „Gaudeamus" atliks itin šiai šventiškai progai tinkantį iškilųjį J. S. Bacho„Magnifica t", - sako VU chorų meno vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė. Atlikėjams akompanuos VU vargoni­ ninkas Vidas Pinkevičius. Solo partijas atliks įžymūs šalies ir užsienio solistai: sopranas Gunta Davidčuka, meco­ sopranas Nora Petročenko, tenoras Mindaugas Zimkus ir bosas Nerijus Masevičius.

Klausytojai turės galimybę išgirsti ir lapkričio mėn. gastrolių Paryžiuje metu garsiojoje Šv. Magdalenos bažnyčioje

Svečiams rotušėje nuobodžiauti neleido „Ratilio" ir„Sutaras", o visam vakarui vadovavo charizmatiškoji Zita Kelmickaitė. Svečiai galėjo paskanauti lietuviškų patiekalų, pašokti šokių ir paklausyti dainų. Ratiliokai svečius pa­ sitiko ant raudono kilimo su lietuviškais saldainiais iš morkų, obuolių ir medaus. Abejingų saldumynams ir lietuviško tautinio kostiumo grožiui neliko. Gera atmosfera, šokiai ir dainos išju­ dino ir vakaro svečius - jie lipo ant sce-

Ratiliokai pasitinka svečius. Audriaus Žygaičio nuotr. nos, dainavo savo dainas. Buvo smagu matyti žmones iš skirtingų pasaulio šalių nuoširdžiai besidžiaugiančius ir besidalijančius savo kultūra su kitais.

VU teatro Kinetinės trupės premjeros

skambėjusias chorų „Gaudeamus" ir

„Virgo" programas. Pastarasis choras atliks tris įdomius ir retai girdimus kū­ rinius: F. Poulenco„Litanies a la Vierge

Noire", B. Britteno „Missa brevis" ir B. Chilcotto„A Little Jazz Mass". Choro „Gaudeamus" programoje skambės

A. Parto, Z. Kodaly ir kitų kompozitorių kūriniai.

KC inform.

VU KHF chorui „Veni gaudere" - penkeri! Jubiliejinį koncertą Kauno menininkų namuose gruodžio 1 d. surengė VU Kauno humanitarinio fakulteto choras „Veni gaudere“, švenčiantis pirmąją svarią kūrybinės veiklos sukaktį.

Eleonora SAZANSKYTE

V

Choras įkurtas 2006 m. Adelės Mikalkėnienės, tuometinio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto absolventės, iniciatyva. Dainuoti mėgs­ tančios jaunuomenės susibūrimui fakultete pritarė buvęs VU KHF dekanas prof. dr. Stasys Girdzijauskas. Mokantys džiugiai muzikuoti ir keliantys sau dide­ lius tikslus choristai pateisino fakulteto bendruomenės viltis. Savo dalyvavimu jie papuošia visus fakulteto renginius ir šventes, koncertuodami ir dalyvau­ dami studentų dainų festivaliuose garbingai atstovauja VU Kauno huma­ nitariniam fakultetui. Tarptautiniame chorų konkurse„Kaunas Cantat" 2011 m. gegužę choro pasirodymas buvo įvertintas aukso diplomu. Šventiniame koncerte nuotaikingai skambėjo choristų atliekami lietuvių kompozitorių (E. Balsio, B. Kutavičiaus, N. Sinkevičiūtės, G. Kalino ir kt.) kūriniai ir harmonizuotos liaudies dainos.

Galiu pasakyti tiktiek, kad saugumas prasideda nuo bendradarbiavimo, bendradarbiavimas nuo bendravimo, o bendravimas nuo šokių!

Choras dainavo ne tik kartu, bet ir įvai­ rios sudėties ansambliais: atliko tiek mišriam, tiek merginų chorui skirtas dainas. Koncerte dalyvavo Kauno Juo­ zo Gruodžio konservatorijos studentai Karolina Petuchovaitė (sopranas) ir Ignas Melnikas (bosas), dainuojan­ tiems akompanavo ir fortepijoninę kompoziciją atliko Arnas Mikalkėnas. Vakarą vedė A. Mikalkėnienė. Jaukaus muzikinio vakaro metu VU KHF dekano prof. dr. Sauliaus Gudo linkėjimus choristams ir jų šauniai va­ dovei perdavė fakulteto bendruomenės atstovai. Sveikindama „Veni gaudere", kuris džiugina savo muzikavimu, VU KHF prodekanė prof. dr. Jadvyga Krūminienė sakė, kad kiekvieno universiteto garbės reikalas - suburti akademinio jaunimo chorą. Kolektyvą taip pat sveikino Lie­ tuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Leokadija Januškienė, Kau­ no aukštųjų mokyklų chorų atstovai ir kiti jubiliejinio vakaro svečiai. Lauryno Žilinsko nuotr.

Justina BRAZAITĖ Šį pusmetį VU teatro Kinetinė trupė

parengė net tris premjeras. Spalio mėnesį žiūrovams pristatytas Andriaus Pulkauninko režisuotas eksperimenti­ nis judesio ir muzikos spektaklis„Gretė Poke'27", sukurtas šią vasarą netikėtai mirusios dainininkės Amy VVhinehouse atminimui. Kiti du spektakliai - tai A. Pulkauninko paskatinti ir kuruojami pirmieji trupės narių režisūriniai/choreografiniai bandymai teatre. Lapkritį VU teatro scenoje buvo parodytas judesio spektaklis„Septintoji diena". O jau gruo­ džio 15 d. įvyks dar viena premjera - tai pirmasis VU teatro Kinetinės trupės šiuolaikinio cirko spektaklis „KUT-AUT" (choreografija Alekso Lemperto). Visi šių metų rudens semestro spek­ takliai yra itin svarbūs trupės kūrybinio potencialo plėtrai. Nors vienas pagrin­ dinių trupės darbo metodų visuomet

buvo siejamas su aktyviais kūrybiniais visų trupės narių ieškojimais, tačiau ypač naujuosiuose spektakliuose dar svarbesnis tampa hierarchinio susiskirs­ tymo - režisierius visagalis Dievas, atli­ kėjai paklusnūs pavaldiniai - išnykimas, kai įsivyrauja kūrybinis dialogas. Anot A. Pulkauninko, kai spektakliai gimsta„iš apačios", kai temos ir kūrybiniai sprendi­ mai atrandami ir rutuliojami lygiavertiš­ kai tarpusavyje bendradarbiaujant visai kūrybinei grupei iratlikėjams, kai nebe­ lieka dirbtinės hierarchijos ir atstumo, kai kūrinys tampa visos trupės„vaiku", tik tada yra galimas kokybinis meninės trupės produkcijos šuolis. Įspūdžiais apie kūrybinį procesą statant spektalį „Septintoji die­ na" dalijasi Ramunė Drankinaitė (choreografė, atlikėja): „Kurdama spektaklį gavau visko labai daug: minčių, dvejonių, klausimų, neti­ krumo, energijos, polėkio, noro, galimy­

bių, įkvėpimo, bendrumo, nuovargio... Kūrybiniame procese man labiausiai patiko bendradarbiavimas ir bendrumo jausmas, energija, gimstanti repeticijose, idėjų dalybos.Tos repeticijos, per kurias visiems buvo tiesiog gera būti ir kurti, po kurių norėjosi tyliai padėkoti visiems dalyvavusiems. Mes esam studentų tea­ tras, žmonių, kurie susirenka mokytis ir kurti po darbų ir paskaitų, todėl būtent procesas čia ir turi būti svarbiausias. Tikiuosi, kad visi iš to kažko pasisėmėm, kad truputį paaugom. Pati tema, kad Dievas šešias dienas kūrė pasaulį, o septintąją ilsėjosi ir būtent tą sekmadienį gyvename mes, mane užkabino jau seniai. Gal prieš dvejus metus vieną naktį pradėjo suktis mintys, visokie sceniniai vaizdai, garsai, detalės, kurios vis labiau siejosi, pynėsi, įprasmino viena kitą. Visi tie vaizdai ilgą laiką tyliai gulėjo kompiuteryje, kol užaugo iki galutinio spektaklio sce­ narijaus. Ilgai kalbėjomės su Andrium Pulkauninku, teatro režisierium, ana­ lizavom tas scenas, kėlėm klausimus, ieškojom atsakymų - kas, kodėl, kaip perduoti žinutę žiūrovams. Be jo tikrai nebūtų buvę šito spektaklio. Konkretūs judesiai gimė labai įvairiai, dalį, mažą dalį, sukūriau pati, didžioji da­ lis atsirado kūrybinių užduočių metu, kai kiekvienas judėjo taip, kaip jautė, mes stebėjom, rinkom ir iš skirtingų žmonių idėjų dėliojom bendrą judesio koliažą. Kiekvienas dalyvaujantis savo buvimu pakeitė ir paveikė kūrinį. Apskritai visas kūrybinis procesas labai įdomus." VU teatro Kinetinės trupės spek­ takliai rodomi VU Teatro salėje kiek­ vieną ketvirtadienį 19 vai. Daugiau informacijos apie trupę ir jos veiklą rasite: www.fvt.vu.lt/teatras.htm.

Jolantos Kanapickaitės nuotr.

VU MENO KOLEKTYVŲ KONCERTAS „VIVAT ACADEMIA" DŽIUGINO IR PAKYLĖJO Lapkričio 10 d. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Didžiojoje auloje įvyko šventinis koncertas „Vivat academia", skirtas Alma Mater bendruo­ menei. Jame pasirodė visi universiteto Kultūros centro meno kolektyvai. Plačiau skaitykite http://naujienos.vu.lt.

Šoka VU dainų ir šokių ansamblis. V. Naujiko nuotr.

umversitas

2011 m. gruodis

vilnensis

t k paskutinis puslapis

Naujai restauruotas bibliotekos direkcijos koridorius

•

Kurį laiką stebėjome išmargintas ir restau­ ratorių zonduojant iškalinėtas pagrindinių bibliotekos koridorių sienas, smalsavome, ką įdomaus rado. Sužinojusi, kad remontas direk­ cijos koridoriuje užbaigtas, nutariau pakalbinti bibliotekos generalinę direktorę Ireną Krivienę ir pasidomėti šios bibliotekos dalies ateitimi bei remonto metu atliktais darbais. Direktorė džiaugėsi suremontuotomis erdvė­ mis, sutvarkytais, restauruotais baldais ir atras­ tais bei rūpestingai restauruotais sienų dekoro fragmentais. Ji patikino, kad po remonto šis direkcijos koridorius su šalia esančiais kitų skyrių kabinetais savo paskirties nekeis. Čia sutvarkytos

Nors dabar visų mūsų žvilgs­ niai nukreipti į sparčiai kylantį naująjį universiteto bibliote­ kos pastatą - Mokslinės ko­ munikacijos ir informacijos centrą Saulėtekyje, senoji Vilniaus universiteto bibliote­ ka taip pat kasdien keičiasi ir gražėja.

ir paruoštos patalpos konkretiems bibliotekos skyriams. „Toje pusėje, kur yra direkcijos kabi­ netai, išsaugota istorinė aplinka, rekonstrukci­ jos metu čia niekas nepakeista. Patalpų sienų tapyba restauruota dar 1998-1999 m., o šios rekonstrukcijos metu buvo rūpestingai restau­ ruoti XIX-XX a. pradžios istoriniai baldai. Kai kurie baldai paveldo požiūriu gal ir nėra tokie vertingi, pvz., VU 400 metų jubiliejaus proga pa­ gamintos kėdės. Kita vertus, tai irgi universiteto istorijos dalis, todėl buvo nutarta jas sutvirtinti ir sutvarkyti", - pasakojo direktorė. Kitoje koridoriaus pusėje atliekant polichro­ minius tyrimus viename kambaryje restaurato­ riai rado senojo sienų dekoro fragmentų. Šiame

•

kabinete buvo įsikūręs ir po remonto vėl sugrįžta Komunikacijos ir informacijos skyrius. Pasak direktorės, ateityje skyriaus dalis turėtų keltis į Mokslinės informacijos ir komunikacijos centrą, o kita dalis liks istoriniame pastate, nes kultūros paveldo aktualinimas, viešinimas neabejotinai yra viena iš prioritetinių viešinimo veiklų. Šiame

kabinete atidengta nemažai sienų dekoro. Res­ tauratorius Saulius Juršėnas, kurio vadovaujama įmonė „Senoji freska" čia darbavosi, teigė, kad seniausi langų angokraščių dekoro fragmentaiXIX a. antrosios pusės, sienų dekoras greičiausiai vėlyvesnis - XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios. Išlikusiuose senuosiuose rūmų planuose matyti, kad XIX a. pradžioje čia buvo butai. Bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai ieško apie tai informacijos, tikimasi ką nors rasti inventoriaus apyrašuose ar kituose dokumentuose. Turėtų sudominti ir atidengta įdomi nume­ racija koridoriuje virš direktorės kabineto ir prieškambario durų - dideli lotyniški skaičiai XXI ir XXII. Ką reiškia ši numeracija? „Teiravausi rekonstrukcijos architekto G. Pamerneckio. Res­ tauratorių nuomone, tie du numeriai - kažkokios • patalpos žymenys. Galbūt čia kažkas gyveno, gal buvo kabinetai ar vienuolyno celės, bet tai tik spėlionės, kurias reiktų patikrinti", - sako I. Krivienė. Kitoje koridoriaus pusėje įsikūrė « Bibliografinių išteklių rengimo skyriaus dar­ buotojos, rengiančios nacionalinę bibliografiją ir personalines bibliografijas, skirtas Vilniaus universiteto profesoriams, jų sukaktims. Yra ir

-

Redakcijos adresas:

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,

VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab. Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A,

LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė

Vyresn. korespondentas

Paroda naujai suremontuotame koridoriuje

VU bibliotekos generalinė direktorė

<7 k

Irena Krivienė

kelios Informacijos išteklių formavimo skyriaus darbo vietos. Direkcijos koridoriaus erdvės atspindi istorinę bibliotekos aplinką. Po Antrojo pasaulinio karo koridoriuje buvo pastatyta daug knygų spintųtaip bandyta išspręsti vietos trūkumo problemą. Dabar esančių dviejų saugyklų pastatų tada dar nebuvo, o knygų fondas XX a. antrojoje pusėje pradėjo sparčiai augti. Taip dalis istorinių Ste­ pono Batoro universiteto laikų spintų ir dalis savadarbių spintų, prikimštų knygų, atsidūrė koridoriuje. Po remonto nutarta atkurti istorinį koridoriaus vaizdą, todėl spintos čia nebesugrį­ žo. Direktorė džiaugiasi, kad pasikeitė šio kori­ doriaus vieta bibliotekos funkcinėje sistemoje. Dabar tai ne tik bibliotekos direkcijos koridorius, juo visi skaitytojai patenka į Orientalistikos skai­ tyklą. Iki remonto jis buvo uždaresnis, o dabar suartina direkciją, darbuotojus ir skaitytojus. Čia generalinė direktorė ir darbuotojai dabar nuolat susitinka skaitytojus, gali pasikalbėti, atsakyti į klausimus, pagelbėti. Kadangi bibliotekoje lankosi daug svečių, interesantų, o iškrausčius lentynas atsirado dau­ giau erdvės, nutarta koridoriuje rengti parodas, eksponuoti tai, kas susiję su VU biblioteka, jos kultūros paveldu. Generalinė direktorė mielai pasakoja apie planus rengti čia parodas:„Koridoriuje pastatyti stendai yra sovietinių laikų ir pradžioje abejojome, ar jų reikia. Bet architektas pasiūlė dalį jų su­ tvarkyti, sutvirtinti ir pritaikyti ekspozicijai kaip tam tikro laikotarpio baldus. Lankytojai pamėgo trečiame aukšte prie Profesorių skaityklos prieš metus įrengtą bibliotekos galeriją, kurioje eks­ ponuojame įvairius meno kūrinius, nuotraukas ne tik iš mūsų bibliotekos fondų. Joje mėgsta savo darbus rodyti jaunieji menininkai, tikimės pritraukti Dailės akademijos studentus. O šiame koridoriuje pirma paroda skirta senosios mūsų bibliotekos istorinėms nuotraukoms. Kitoje ko­ ridoriaus pusėje planuojame įrengti paveikslų kabinimo sistemą ir eksponuoti paveikslus ar nuotraukas." Visus Jus biblioteka kviečia pasižiūrėti puikių J. Bulhako ir jo mokinių nuotraukų, kuriose tikrai rasite įdomių detalių, laiko ženklų, pasikeitusių erdvių.

Viktoras Denisenko M. Pelakausko nuotr.

Naujai atrasti sienų dekoro fragmentai

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.