Tarybinis Studentas, 1962 m. kovo 10 d. Nr. 6 (417)

ir tis auj 'tis m. lai

GARBĖ IR ŠLOVĖ TARYBINĖMS MOTERIMS! A

is. les U. ės 1U os ė as s. ai e-

< s

Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

o

CL

JŲ

o

PĖDSAKAI

v-

GILUS,

[LNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, LRTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS

a nuo 1950 metų

Nr. 6(417)

1962 m. kovo 10 d.

v

AMŽINI

Kaina 2 kap.

niiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiinti I' I

-

MUSU KANDIDATAI m

Nina Derbina

Motiejus Sumauskas

Prie „Žalgirio“ staklių ga- išmokusi. .. Imkis už atsakinArtėja kovo 18 d. — rin­ klos vartų baltavo nedidutė gesnio baro. Pradžioje Nina kimų į TSRS Aukščiausiąją lerlaus skiautelė.

Joje dar dvejojo, vis nepasitikėjo Tarybą diena. Mūsų Universi­ rgavo išrašytas skelbimas: savimi, svyravo, galop sutiko. tetas iškėlė kandidatu į de­ elkalingi darbininkai. Prl- Ją paskyrė Įrankių cecho tech­ putatus LTSR Ministrų Tary­ raimi ir mokiniais“. Skelbi- nologu. Mergina visai prara­ bos Pirmininką drg. Motiejų Sumauską. s priviliojo daug porų aklų. do ramybę. p jų buvo jaunos merginos Drg. Sumauskas (žymus įžymus Mokslas technikume, atsa­ s. Ir štai pabeldė Į fabri- komybė darbe užgrūdino Ni­ Lietuvos Komunistų partijos vartus septyniolikmetė nos charakterį, ugdė jos va­ ir valstybės veikėjas. Jis yra rgina, apsitaisiusi kukliu lią — siekti tikslo ir nugalė­ kilęs iš darbininkų —• tėvas ellu. Sargas žvilgterėjo ti. Nina dabar nepaisė darbo buvo metalistas. Gausi drg. telvę,- šyptelėjo ir pasakė: valandų, ilgai stebėdavo te­ Motiejaus šeima dalyvavo re­ Mergaite, paklydai. Cla kintojų darbą, nuogąstaudavo voliuciniame judėjime buržua­ ų niekas nerėdo. . . Meta- dėl Įrankių dažno gedimo ir zinės santvarkos metais. Drg. ralko čia. vis ieškodavo, ieškodavo. Ji Sumauskas Jau 18 m. buvo Aš darbo ieškau. . . ne vieną sykį ir ne du ėjo komjaunuolis, o po metų iš­ I komjaunimo suvažia­ Ką gi. užeik, jeigu toks su savo naujomis idėjomis pas rinktas vimo delegatu.

Nuo 19 ' metų alas. Tik daug jau jūsų inžinierius ir siūlė naujoves, — jis jau komunistų partijos atėjo ir vėl Išėjo. . . kurios turėjo padėti gerinti 1926 m. pašaukiamas Vadinasi, duonos dar at- darbą. Mokslas technikume įnarys. karinę tarnybą. Kariuomenė­ amos turėjo, — tepasakė Jai dažnai padėdavo atrasti šį je jis irgi nenutraukė ryšių rgina. ltą dieną įšaipal vartų ir i^Bgui ta pati mergina praela parodė Jau darbo pažyKomunistų partija ragina visus rinkėjus ko­ SiaOjlmą.

Sargas atidžiai jį vo 18 dieną atiduoti savo balsus už kandida­ ■skaitė, judindamas lūpas: tus Į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus na Derbina. . . Mokinė“ — bendrus tiek komunistams, tiek ir neparti­ buvo prieš dvylika metų, O-slals metais. niams!. oklnė Nina iš pradžių bu­ (Iš TSKP CK Kreipimosi į visus rinkėjus) ka lp daugelis jaunų mergiių-. Mėgo Iš bet ko paslšali, paklegėti su merglnonlib. Juokėsi ne mergina — tą naujo dėl gamybos. Arba su partija, Grįžęs Iš kariuo<rjykštė jos jaunystė. Bet jau gamyboje susidariusi kliūtis, rnenės, dirba partijos raiko­ tuoj pat būdavo mo vadovu Panevėžyje. Veikla r i tada ji Išsiskyrė Iš visų lyg mįslė, Iklnlų savo atidumu. Meta­ užmenama technikumo dėsty­ Tamošuko slapyvarde. Jauna­ Nina vos Išsėdėdavo sis Tamošukas buvo fenergin.11 is detales ji čiupinėjo la- tojams. pagarblal, lyg imtų gyvus pamokose, ją traukė širdis at­ gas, labai mėgiamas savo Iktus. į kiekvieną detalę gal į gamyklą, kad greičiau draugų, nepaprastai populia­ llįdėdavo kruopelę savo šlr- darbe įdiegus pedagogo pata­ rus darbininkų tarpe. Vėliau Jis pasiunčiamas į Maskvą, lle i, tarytum sušildydavo. rimą.

Prasidėjo 1961-ieji. Nina kur mokosi Komunistiniame Įužllgo mokinė Nina jau baluniversitete. 1930 m. važiuo­ ?ii mokslus: ji šlifuotoja ir ir vėl sunerimo. Ji drąsiai ja vėl į savo tėvynę, čia dir­ eina Valentinos Gaganovos ba Lietuvos komjaunimo CK la bet kokia! aMokslas nenutrūksta ir to­ keliu. Sunku naujoje vietoje. liau. Nina mokėsi darbe, kel- Nina dirba savo įrankių cecho sekretoriumi.

Buržuazinei valdžios viršū­ I na savo kvalifikaciją, ir pačiame labiausiai atsiliekan| kėši darbininkų jaunimo člame bare — įrankių ir prie­ nei labai nepatiko tokie popu­ vic urlnėje mokykloje. Darbas, taisų surinkimo baro meist- liarūs komunistai — veikėjai Ir todėl 1931 m. drg. Sumauskslas, knygomis apkrautas =JI liukas 1 \ kas areštuojamas Ir nuteisia­ namie — toks buvo ru.

1961 metų pabaigoje Ninos \ mas kalėti šešerius metus.

■ žąsis merginos rūpesčių ra­ li. Kitas, didesnysis jos ratas baras — taip dabar visas fab- ( Sunkius kalėjimo metus jis sul osi plačiai, apimdamas pla- rlkas vadina Įrankių ir prle-( pergyveno didvyriškai. Kalėji­ I Tėvynę, visą liaudį, ku­ talsų surinkimo barą, — iš- ( me buvo labai griežtas reži­ ris dukra Ji buvo kovojo gamyklos pereinamąją mas, kalinius dažnai mušda­ ]— Iš kur tu tokia greltuo- Raudonąją vėliavą — tapo so­ vo, mesdavo Į karcerį, tačiau stebėjosl Ninos draudrg, Sumauskas niekados ne­ ’lliHS. — Ir sakyk, nejau tau cialistinio lenktyniavimo nuga­ nusimindavo,' viską Iškentėdalėtoju. ( visus daugiausiai reikia, „f|ž ' vo pakelta galva.

Neretai ka­ Nors darbas ir sekasi, bet j s'fff. šitaip plėšais!?

■ INlna pamažu suprato: ne- Ninos rūpesčiai nesumažėja. lėjimo draugas, būdavo, pa­ ne. I sa tik vienai gerai dirbti.

Nina neturi sąskaitų su sena ■ linksta ir nusimena, jau visai >nq| ’rtų rnt ii užtenka. Reikia pačiai savo sąžine, užtat reikli ir kitiems.^ netenka jėgų, tačiau pamatęs itcl’lmastį, savo gyvenimo pa- Ir užtai Ją gerbia, giria ir ne J savo tvirtą draugą Motiejų, išgirdęs jo malonius, draugiš­ t'P I ą ir kitom draugėm įskiežodžius, vėl pakelia gal­ "e py~>• Ji pradeda puolimą. tik gerbia. Kaip aktyvi vlsuo-i kus se Dijaugės priverstos pasiduoti: meninkė, Nina išrenkama į) vą ir ryžtingai perkenčla sun­ kalinio dalią. Praėjo šeI jos pradeda geriau dirbti profsąjungų organus. JI — ) kią šerl ilgi metai Ir 1937 m. ir lankyti mokyklą. O Nina Mašinų gamybos darbuotojų drg.

Sumauskas Išėjo iš kalė­ Ii išbėgusi į priekį, ji lan- profsąjungos Respublikinio ( I staklių gamybos vakarinį komiteto Prezidiumo narys ( jimo. Jis ir toliau dirba vado­ I hnikumą.

Tai aukštas ir garbingas pos ( vaujamą partinį darbą. Jo po­ Kartą Niną išsikvietė į kad- tas, ir patikimas ne klekvie-( puliarumas kasdieną augo.

1939 m. „Darbo rūmuose“ ’U skyrlų. nam. Nina — jo nusipelniu-( Kaune jis pasakė darbinin­ I— Gana tau slėptis už knyI kalno. . . Parodyk, ko esi si. Senukas sargas Ninai gir- ( kams didelę, ugningą kalbą. dint pasidžiaugė: ( Cla pat buvę policijos agentai ■ faktai ir skaičiai — Gerai savo žmogų aukš-( norėjo suimti jį, tačiau darbi­ I Visas pasaulis prlpatai turėti. Savas, prireikus iri ninkai tankiu žiedu sustoję, 1 įsta vedantįjį tarybinių žodį užtars, ir pensiją lšieš- ( apgynė savo mylimą draugą.

I įoksllninkų vaidmenį dikoti padės. .. ( Buržuazinė valdžia nenurimo I žiausiuose šiuolaikinio ir dar pačiais metais drg. Mo­ — Man visi savi, — atsa-( liokslo pasiekimuose. Tako Nina, — jeigu tik sąžinin-i tiejus buvo vėl areštuotas ir lybinių mokslininkų eilėse gai dirba. ) įmestas į Dlmitravos stovyk­ | - 111 000 moterų (o tai Sudaro 36 visų mokslinių mokla yra ji, mūsų kandi­ lą. Bet Ir čia nesėdėjo be darbo. |adrų), 24 TSRS Akade datė. liijos akadcmikės ir narės V. DRNAS 5 l~ korespondentės ir 4900 liokslo daktarių ir mokslo | andldačių. sos sr s

sšž sos SŽ Sv? SsŽ sos sSŽ

S

Įkūrus Tarybinę valdžią: 1940 metais M. Sumauskaspaskiriamas lengvosios pramo-Į nes liaudies komisaru.

Prasidėjus Didžiajam Tėvy-i nės karui, draugas Sumaus-i kas dirbo Lietuviškojo Rau-; donosios Armijos junginio: politinio skyriaus viršininku.1943 metais pavasarį, padidė-į jus Lietuvoje partizaniniam ; judėjimui jis buvo paskirtas; LKP operatyvinės grtlpės vir-Į šininku, o vėliau, 1944 metų; pavasarį, išplėtus partizaninį l judėjimą dar labiau — paski-; riamas Siaurės partinio komi-; teto pirmuoju sekretoriumi.: ir atvyksta į fašistų dar oku-i puotą Lietuvą. Drg. Sumaus-; kas —-. „Kazimieras“ buvo la­ bai populiarus ne tik Lietu-; vos, bet ir Baltarusijos parti­ zanų tarpe. Jis sumaniai orga­ nizavo partizanus į kovą su priešu. Kazimieras buvo vado­ vas, kuris nežinojo baimės, kiekvieną klausimą spręsdavo iš anksto jį apgalvodamas.

Kazimieras — M! Sumaus­ kas buvo ne tik geras vado­ vas, bet ir labai humaniškas, jautrus draugas. Jis mokė ir organizavo partizanus, išaugi­ no žymius vadus. Be to, jis išaugino gerus kovotojus iš buvusių priešų. 1943 m. Svy­ rių miškuose buvo mūšis su; viena lietuvių kuopa, per klal-į dą nuėjusia su vokiečiais-okupantais. Buvo paimtas į ne­ laisvę kuopos vadas Šlapelis.; Kazimieras ilgai auklėjo jį,; aiškino jam už ką ir dėl ko karlaunama ir Šlapelis perėjo Į mūšų partizanų pusę. Išvada­ vus Tarybinei Armijai Lietu­ vą, drg. Sumauskas dirbo Vil­ niaus m. Vykdomojo komite­ to pirmininku, vėliau — Liaudies Komisarų Tarybos pirmininko pavaduotoju, Par­ tijos CK sekretoriumi, o dabar yra Ministrų Tarybos Pir­ mininku. Drg. Sumauskas su­ maniai vadovauja Lietuvos liaudies ūkiui. Jis labai dažnai buvoja kolūkiuose, fabrikuose, žino puikiai Lietuvos žemės ūkį ir pramonę. Yra sumanus, gabus ir savo liaudžiai atsi­ davęs vadovas, ištikimas liau­ dies sūnus. .

Todėl kviečiu visus drau­ gus kovo 18 d. vieningai bal­ suoti už mūsų brangų kandi­ datą į deputatus — drg. Mo­ tiejų Sumauską.

Med. m. kand. L. Steponai­ tienė FAKTAI IR SKAIČIAI Mūsų respublikoje mo­ terys sudaro beveik pusę visų studentų. 1960 metų pabaigoje buvo 19 000 moterų su aukštuoju išsi­ lavinimu. Mokslinį darbą dirba 1170 respuįlikos moterų, 172 Iš jų turi kondidatų ir 2 mokslo mokslo daktarų laipsnius.

O O O Aukštas Tarybų Sąjun­ gos Didvyrio vardas su­ teiktos 76 moterims ir daugiau kaip 1 430 000 moterų apdovanota TSRS ordinais ir medaliais už darbo žygdarbius, jų tar­ pe yra 2874 moterys So­ cialistinio Darbo Didvy­ rės.

JŲ vardai šiandien dainoj ir apdovanojimų sąraše, garbingiausio suvažiavimo prezidiume ir moksli­ nio žurnalo puslapiuose. Jų vardai rinkiminiuose biulete­ niuose.

Prieš akis mūsų respublikos kandidatų Į TSRS Aukš­ čiausiosios Tarybos deputatus sąrašai. Čia surašyti tie, kuriuos mūsų liaudis iškėlė savo pasiuntiniais į socializ­ mo šalies parlamentą, kuriems darbo žmonės patikėjo valdyti didžiąją Laimės šalį.

Pačių geriausių sąraše net dešimt moterų. Tai bemaž trečdalis visų respublikoj kandidatų. Kas jos šitos mo­ terys — būsimos parlamentarės? Susipažįstame su jų biografijomis. Ne rūmuose jos augo, ne šilko lopšiuose miegojo. Vargingose darbininkų ir valstiečių pirkiose joms lopšinę dainavo skurdas ir nepritekliai, visas jas į šviesų kelią išvedė tarybinė santvarka. O didįjį liaudies pasitikėjimą jos nusipelnė savo puikiu pasiaukojamu į darbu. Jos paprastos eilinės moterys, visas savo jėgas ir sugebėjimus atiduodančios liaudžiai. Štai gyvulinin­ kystės fermos vedėja Aldona Poškaitytė Ir agronome Aniceta Skabickaitė — puikios kolūkinės gamybos va­ dovės, Genovaitė Karalienė ir Stanislava Cepėnienė — audėjos, Alesė Pajaujienė — melžėja, Nina Derbina ir Marija Kerienė — darbininkės, Felicija Kasarausklenė — mokytoja, Aldona Linkevičienė — gydytoja, Leokadija Diržinskaltė — valstybės veikėja, Nėra abejonės, kad šios liaudies dukros ištikimai stovės liaudies Interesų sargyboje. __ w gyvenimą ____ . pilnateisis ­ Į tarybinį moteris Įėjo vikaip suomenės narys, kaip aktyvus jo kūrėjas. Tarybinė sant­ varka, išvadavo moterį Iš pažeminimo, tamsos ir beteisiš­ kumo. Pereikime per mūsų gimtąjį kraštą ir pažvelkime į mūsų respublikos moteris. Į tas pačias, kurios prieš dvidešimt dvejus metus smilko prie rūkstančios viryklos ir pamaldžiai barškindamos rožančių meldė dievą, kad anstolis paskutinės karvutės už skolas neišvestų... Da­ bar jos tik vardu ir pavarde tos pačios.

Užsukime į mūsų mokslines laboratorijas ir ten prie mikroskopų ar prie integralinių lygčių pamatysime mo­ teris, sprendžiančias pačias aktualiausias mūsų dabarties problemas, kovojančias už mūsų mokslo progresą. Perei­ kime per mūsų gamyklas ir fabrikus. Kiek moterų ten pačiose priešakinėse pozicijose atakuoja rytdieną, kiek vadovauja komunistinio darbo brigadoms. Inžinierės ir audėjos, technologės ir mezgėjos, šimtų kitų profesijų moterys savo darbu seniai nusipelnė pagarbą.

Prieš kurį laiką susirinkime Širvintų , rajono „Alionių“ kolūkio kukurūzu auginimo grandies grandininkė Socialistinio Darbo Didvyrė Zuzana Motiejūnienė kalbėjo apie savo kelionę į Maskvą. Paprasta kaimo moteris, vargo raukšlių išvagotu veidu, visą gyvenimą neišvykusl toliau savo valsčiaus ribų, papasakojo apie tai, kaip ji lankėsi didžiosios šalies sostinėje, kaip ją Kremliuje su kitomis Tarybų Sąjungos moterimis priėmė partijos ir valstybės vadovai, kaip jos nuo usnių ir sun­ kaus darbo sudiržusią ranką paspaudė pats draugas N. Chruščiovas. O kiek tokių Tarybų valdžios 1 šviesų gy­ venimą išvestų motiejūnienių ar pajaujlenių šiandien rašo kolūkinio gyvenimo šlovės knygą?

Auksarankėmis pavadino moteris mūsų liaudis. Ar be­ galima surasti geresnį pavadinimą? Juk ta pati ranka gali švelniai glostyti kūdikį, austi ploniausias drobes ar mesti granatą Į mirtį nešantį tanką. Jai paklusnūs ir sub­ tiliausi Čaikovskio melodijų niuansai, ir daugiatonio eks­ kavatoriaus milžiniški kaušai. Jos klauso daugiabalsis simfoninis orkestras ir sudėtinga skaičiavimo mašina, žodžiu, nieko jai nėra neprieinamo, nepavaldaus. .

Visaliaudine šlovė ir pagarba apgaubta mūsų šalies moteris, — motina, kūrėja, statytoja.

Stipri ir drąsi žygiuoja per gyvenimą tarybinė mote­ ris Nebaisios jai nei audros, nei darganos, bejėgiai prieš ją laikas ir užmarštis. Jų pėdsakai giliai Įspausti Į musų puikų gyvenimą. Šitie pėdsakai — vis ryškesni ir skaid­ resni — veda mus į Komunizmą. i ir skaičius“, o taip pat kitų, periodinėje spaudoje paskelb­ tų straipsnių kalbos klausi­ mais.

A. Lalgonaltė parengė Aka­ deminės lietuvių kalbos gra­ matikos skyrių „Linksnių vartojimas lietuvių literatūri­ nėje kalboje“.

Jaunoji mokslininkė vietoje nenustygsta, pilna kūrybinių sumanymų, kaip palengvinti, kuo prisidėti prie mokomojoauklėjamojo darbo. Dabar už­ simojusi parašyti studentams vadovėlį „Dabartinės lietuvių kalbos morfologijos praktiniai užsiėmimai“.

Be mokslinio-tiriamojo dar­ bo jaunoji pedagogė dirba aktyvų jaunuomenės auklėjamąjį » darbą. Jai rūpi studentų poUH tinis išsilavinimas, jų nuotaiH| kos, ją jaudina ir studentų ||| materialinė būklė.

Ne tik studentai, bet ir as­ pirantai randa joje sau nuo­ širdų patarėją, draugą. Jos va­ Daugeliui gerai pažįstama dovaujami būsimieji moksli­ jauna komunistė mokslininkė ninkai sėkmingai rengia kan­ — pedagogė docentė Adelė didatines disertacijas.

Laigonaitė.

Savo bendradarbių tarpe ji 1950 m. A. Laigonaitė bai­ yra nuoširdi, jautriai pergy­ gė Vilniaus universiteto Isto­ venanti kiekvieno rūpesčius ir rijos-filologijos fakultetą, o džiaugsmus. Kiekvieno pergy­ 1953 m. jaunoji kalbininkė venimai lyg būtų jos pačios baigė aspirantūrą ir pradėjo pergyvenimai. dirbti Lietuvių kalbos katedro­ A. Laigonaitė ir aktyvi vlje dėstytoja. 1957 m. sėkmin­ suomenininkė. Ji įvairių komi­ gai apgynė filologijos mokslų sijų narys, ir profsąjungos kandidato disertaciją: „Vieti­ aktyvistas, ir rinkiminių kam­ ninkai dabartinėje lietuvių panijų dalyvis ir t. t. ir t. t. kalboje“.

Todėl nenuostabu, kad šiais A. Laigonaitė aktyviai dir­ metais A. Laigonaitei suteik­ ba mokslinį-tiriamąjį darbą. tas mokslinis docento vardas.

Ji autorė eilės kalbinių darbų: Linkime tolimesnės sėkmės „Vietininko reikšmė ir vartoji­ mokslinėje ir pedagoginėje mas dabartinėje lietuvių kal­ veikloje. boje“; „Dabartinės literatūri­ J. ŽUKAUSKAITE nės lietuviu kalbos kirčiavi­ A. TOTORIENE mas“; „Daiktavardžio giminė

i

Sveikiname

m SMc m

nu SNk

IŠPLĖSTI IR PAGYVINTI PROFSĄJUNGINĮ tapti artimiausiais katedrų DARBĄ rėjais tai

*

Filologė, IFF komjau n i m o biuro narys ošė Raba■iauskaitė mo­ kosi vien pen­ ketais, aktyvi visuomeninlnkė- VVU este­ tikos katedros muzikos spec. studentė. *

FAKTAI /R SKAIČIAI Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos — pasaulinio komunistinio judėjimo avangardo — eilėse yra 1898 759 moterys. TSKP XXII suvažiavime dalyvavo 1073 moterys komunistės, o tai sudarė 22 proc. bendro dele­ gatų skaičiaus. TSKP XXII Suvažiavimo delegatais bu­ vo ir septynios musų respublikos moterys.

Moterys sudaro pusę tarybinių profsąjungų narių.

Apie 700 000 moterų išrinktos deputatais į vietines Ta­ rybas, daugiau kaip 2500 moterų (arba 41 visų depu­ tatų) į sąjunginių ir autonominių respublikų Aukščiau­ siąsias Tarybas, 366 moterys atstovauja savo rinkėjus aukščiausiame mūsų šalies valstybinės valdžios organe — TSRS Aukščiausioje Taryboje.

ALBINA LEVULIENE Taip, ji visada tarp mūsų, visada miela Ir motiniškal gera. Nuoširdi ir paslaugi ir nepaprastai kukli. Ji mus rytais pasitinka prie Įėjimo į VVU Centrinius rūmus. Vakarals išeidami jai pasklaušiai ištariame: „Labanakt“.

O maža kas bežinom, kad Albina Levulienė, paduoį danti mums kabinetų Ir auditorijų raktus — yra iš Lazdijų rajono Smaliu! kų apylinkės Tarybos pir< mininko, nacionalistų nu< žudyto, aktyvisto našlė, į Smėlėta Dzūkijos žemė į sugėrė nekaltai žuvusio s žmogaus kraują, bet neįsi tengė sugerti vyrą mylin1 čios moters ašarų. Našlė S Levulienė, likusi su dviem į vaikučiais, ne syki ir ne i du dar braukė ašarą, reį gedama kitų nelaimes ir laimę. Šiandien Albina Levu­ lienė pasidžiaugia liaudies laime, savo vaikų laime.

Duktė — baigė IFF, dir­ ba Respublikiniame ar.

Ichyve, jį jau sukūrė savo šeimą; sūnus — rajono prokuroras. O draugė A. Levulienė štai, mūsų tarj pe darbe pirmutinė, pa? girta darbe moteris. Rek­

j ? Į > į ?

S j < > S

I

toriaus įsakymuose ne kartą buvo minima A. Levulienės pavardė, daugel sykių šią kuklią ir darbš­ čią moterį gyrė susirinki­ muose. Ir tikrai buvo už ką. Albina Levulienė per visą dešimtį savo darbo Universitete metų buvo visiems darbštumo ir pareigingumo pavyzdys.

Kalbuosi su drauge A. Levuliene. Ji prisimena sunkius karų ir pokario metus, tyliai pasakoja: — Mano vyras buvo apylinkės Tarybos pirmininkas, agitpunkto vedėjas. Dusyk buvo: keturiasdešimt pirmaisiais ir penktaisiais. Prieš pat rinkimus banditai ir nužudė jį.

Sakė, girdi, už tai, kad su komunistais eini...

Aš klausiausi Albinos Levulienės žodžių ir sykiu su ja pergyvenau sunkius jos prisiminimus. Ir labai atsiprašau mielos draugės Albinos Levulienės, kad išvedžiau skaudžių prisiminimų takais. Tačiau negaliu neparašyti apie šią kuklią Dzūkijos krašto dukterį, agitpunkto vedė­ jo našlę, kuri mus moko gyvenimo savo kuklumu.

B. PUMPUTIS

< i

į s į ? į į < ) > < į į į į , i ! < ? > s e < > s į ?

)

į i

Tarp knyga kalnu Gausus ir labiausiai sutelk­ tas Universitete moterų būrys dirba Mokslinėje bibliotekoje.

Moterys čia sudaro tris ket­ virtadalius bibliotekos kolek­ tyvo. Joms tenka didžioji dalis to svarbaus visapusiško dar­ bo, kurį atlieka mūsų biblio­ teka, aptarnaudama Universi­ teto mokslo ir mokymo-auklėjimo darbo procesus, jų rū­ pestingo ir kruopštaus darbo vaisiais naudojasi kiekvienas Universiteto mokslo darbuoto­ jas, kiekvienas studentas.

Daugelis moterų yra ilga­ laikės bibliotekos darbuotojos.

Drg. drg. G. Dambrauskaitė, V. Kislnienė, J. Kazlauskaitė.

S. Slerpytė, C-. Žalnierlūnaitė dirba bibliotekoje nuo pat pirmųjų pokario metų, jos bu­ vo aktyvios bibliotekos atkū­ rimo, tvarkymo dalyvės, jos ir šiandien, dirbdamos išaugu­ siame bibliotekos kolektyve,

rodo naujiems darbuotojams pavyzdį, perteikia savo ilga­ metį patyrimą.

Bibliotekos moterys dirba ir vadovaujantį gamybinį darbą, jos vadovauja 4 biblio­ tekos skyriams. Daugelis Uni­ versiteto darbuotojų pažįsta ilgametę bibliografijos sky­ riaus vedėją drg. A. Jurčiu­ konienę, pažįsta ir kitas, kruopščiai ir rūpestingai ap­ tarnaujančias kiekvieną skaity­ toją skaityklų ir abonento darbuotojas.

Bibliotekos moterys yra ži­ nomos kaip visuomenininkės, jos visuomet aktyviai dalyvau­ ja Universiteto visuomeninia­ me gyvenime. Šiandien, Tarptautinės Mo terš dienos proga, norisi pa­ linkėti visoms mūsų kolektyvo moterims geriausios kloties darbe, daug sveikatos ir lai­ mės asmeniniame gyvenime.

J. Vaitkus VVU bibliotekos mokslinis sekretorius

HpSKP Programoje yra nurodyta, jog išplėsti­ nės 4<omunizmo statybos laiko­ tarpiu ypač padidėjusią reikš­ mę įgyja profesinės sąjungos, kaip valdymo mokykla, šeimi­ ninkavimo mokykla, komuniz­ mo mokykla. Jos turi nuolat rūpintis kelti komunistinį ma­ sių sąmoningumą, didinti dar­ bininkų ir tarnautojų aktyvu­ mą, įtraukiant juos į kovą už savo darbo pagerinimą, nuolat rūpintis kelti darbininkų ir tarnautojų kvalifikacijas, ge­ rinti jų darbo ir buities sąly­ gas, saugoti jų materialinius interesus ir teises, gerinti jų kultūrinį aptarnavimą ir poil­ sįUniversiteto profsąjunginė organizacija jau seniai yra už­ ėmusi jai prideramą vietą ki­ tų visuomeninių organizacijų tarpe ir gana plačiai išvysčiu­ si savo darbą, ypač kiek tai liečia savo narių darbo ir bui­ ties sąlygų gerinimą, jų mate­ rialinių interesų saugojimą, kultūrinio aptarnavimo ir po­ ilsio organizavimą. Bet kitos, dar svarbesnės vietos profsą­ junginio darbo sritys, kuriose labiausiai pasireiškia profsą­ jungų, kaip valdymo, šeiminin­ kavimo, komunizmo mokyklos vaidmuo, deja, kol kas dar nė­ ra pakankamai Išplėstos. Tie­ sa, pastaraisiais mėnesiais, vykdant Universiteto partinės organizacijos 1961 m. lapkri­ čio mėn. atviro partinio susi­ rinkimo ir profsąjunginio ak­ tyvo pasitarimo nutarimus, ir šiose srityse pasireiškė tam tikri poslinkiai, bet toli gra­ žu nepakankami, ypač kiek tai liečia profsąjunginį darbą fa­ kultetuose ir katedrose.

Pagrindinė to priežastis yra ta, kad į profsąjunginį darbą nėra įtraukti visi, ar bent dau­ gumas musų kolektyvo narių, kad pagrindine jo ląstele vis dar netapo profgrupė. Daugu­ moje katedrų profgrupių prof­ sąjunginis darbas iki šiol ap­ siriboja nario mokesčių rinki­ mu, tarpininkavimu prenume­ ruojant spaudą, išrūpinant na-

riams kelialapius ir pan, Gi, fakultetų profbiurai, jų sekto­ riai ir komisijos, iš esmės, dubliuoja tuos klausimus, ku­ riuos nagrinėja fakultetų tary­ bos, dekanatai, partiniai biu­ rai. Prieinama net prie tokių kuriozų, kaip, pavyzdžiui, Ekonomikos fakultete, kur no­ rint parodyti, jog visi „dirba“, šių metų žiemos egzaminų se­ sijos rezultatai buvo 'apsvarsty­ ti susirinkime, kuris buvo drauge ir partinės organizaci­ jos atviras susirinkimas, ir profsąjunginis gamybinis susi­ rinkimas, ir fakulteto tarybos išplėstinis posėdis. Pagaliau, tas pats susirinkimas virto ir Politinių ir mokslinių žinių draugijos fakulteto skyriaus ataskaitiniu susirinkimu.

Norint iš pagrindų pagerin­ ti ir išplėsti profsąjunginį dar­ bą yra būtina pasiekti: pirma, kad profsąjunginis darbas bū­ tų pagrindinai sukoncentruotas katedrų profgrupėse ir fakultetinėse komisijose: antra, kad būtų įgyvendintas tam tikras viso visuomeninio darbo komp­ lekso pasiskirstymas, susideri­ nimas tarp adminstracijos (de­ kanatų, katedrų vedėjų), par­ tinių ir profsąjunginių organi­ zacijų, fakultetų tarybų. Ka­ tedrų, fakultetų tarybų, par­ tinių ir profsąjunginių orga­ nizacijų darbo planai turėtų būti sudaromi suderintai, iš anksto numatant, kurie klausi­ mai bus svarstomi katedrų po­ sėdžiuose, kurie profgrupių susirinkimuose, kurie fakulte­ tų tarybų, partinių biurų ir profbiurų bei atitinkamų ko­ misijų posėdžiuose, kurie iš­ plėstiniuose fakultetų tarybos posėdžiuose, atviruose parti­ niuose susirinkimuose ar ga­ mybiniuose pasitarimuose.

Drauge būtina pasiekti, kad būtų užtikrintas nuolatinis gy­ vas kontaktas, tarp katedrų ve­ dėjų ir proforgų, tarp dekanų ir profbiurų pirmininkų, prodekanų ir atitinkamų fakultetinių komisijų ir pan. Proforgai, profbiurų ir komisijų pir­ mininkai bei jų nariai turi -----------------------------

ve­ dėjų, dekanų, prodekanų pata­ bei pagalbininkais.

Kad visa būtų galima praktiškai įgyvendinti reiktų imtis ir organizacinių pertvar­ kymų. Dabartiniu metu, kai proforgų funkcijos daugiausia suvedamos į nario mokesčio rinkimą, proforgais dažniau­ siai renkami jaunesni mokslo ir pagalbinio personalo nariai.

Daugelyje fakultetų panašių principu sudaromi profbiurai ir fakultetinės komisijos. Turė­ tų būti priešingai — profor­ gais, fakultetų profbiurų ir komisijos nariais turėtų būti renkami daugiausia labiausiai prityrę ir kvalifikuoti mokslo personalo nariai, o techninio pobūdžio pareigos, kaip nario mokesčio rinkimas ir pan., tu­ rėtų būti pavedamos profsą-\ junginio įpareigojimo tvarka tam personalui, kuris visą dar­ bo laiką yra katedrose, arba jaunesniems, mažiau prityrusiems mokslo personalo na­ riams.

Būtina taip pat žymiai su­ stiprinti ir išplėsti darbą: so­ cialinio draudimo delegatų,

darbo apsaugos inspekto.

Reikia pasiekti to. kad k vienas mūsų kolektyvo na jaustųsi gyvenąs broliški draugiškoje šeimoje, kur rūpinasi vienas kito darbe gyvenimo sąlygomis.

Labai svarbus uždavinys plėsti darbą su vaikais. 1 versitęto profsąjunginio aB vo pasitarimas ir š. m. k< 2id. profsąjunginė konfere ja yra įpareigoję sudaryti kultetines darbo su vaii komisijas. Šių komisijų a mlauslas uždavinys užme; ryšį su mokyklomis, kuri mokosi mūsų kolektyvo kai, išsiaiškinti, kaip jie kosi, elgiasi, kokios jų gj nimo ir auklėjimo sąlygos muose, numatyti priemoi kaip padėti šeimai ir mok lai visą mūsų jaunąją k; išauklėti komunistine dvasi Platus ir sudėtingas pro junginis darbo haras. NeĮ noma trumpame straipsnei jo net glaustai apžvelgti. Ii lat gerinti ir plėsti, profsą. glnį darbą, turint prieš ; pagrindinį tikslą auklėtis auklėti komunistiškai, did ir garbingas visų mūsų ui vinys ir pareiga.

1

lt ia

I

Doc. M. Gregorauska

FAKTAI IR SKAIČIAI

k

•a

o 1

U r a

it

L C( ėt

ii n u

Vedančiąją vietą užima moterys ir tokioje gilai h niškoje Ir atsakingoje srityje kaip tarybinių žmonių katos apsauga. Jos sudaro 85 "'Įso medicinos perso lijjĮp jų tarpe tris ketvirtadalius gydytojų.

Sedera­ vičiūtė — mū­ sų Universi­ teto auklėtinė. „Gabi chemi­ kė, gera visuomeninkė — taip apie ją atsiliepia Che­ mijos mokslų fakulteto stu­ dentai.

Faktai ir skaičiai Mūsų Universitete mo­ terys irgi vaidina didelį vaidmenį. Dėstytojų ir mokslinio personalo tarpe yra 128 moterys — arba daugiau, negu trečia dalis.

Moksliniai laipsniai ir vardai suteikti — 36 mo-

terims. Studentų tarpe — 2085 moterys, arba be­ veik pusė visų studentų.

Viso labo Universiteto mokslinio — dėstytojų personalo tarpe, mokslinė­ je bibliotekoje, ūkio daly­ je dirba 481 moteris.

Universitete studijuoja 2085 moterys, tai sudaro di­ desnę dalį visų mūsų unlv ersiteto studentų.

Paskaitos visuomenei Chemijos fakultete yra 39 Politinių ir mokslinių žinių skleidimo Draugijos nariai. Šiuo metu studentų-narių yra tik trys, bet artimiausiu lai­ ku numatyta priimti daugiau, ypatingai iš doc. E. Jasinskipnės ir proL K. Daukšo vadovaujamo ateistų būrelio.

Aktyviausieji draugijos na­ riai yra prof. K. Daukšas, doc. L. Simoriavičius, doc.

R. Pajėda ir vyr. dėst. G. Bajoras.

Sausio mėnesio gale K. Daukšas, R. Pajėda ir G. Ba­ joras buvo išvykę į Anykščių ir Kavarsko rajonus, kur per­ skaitė net 31 paskaitą. K. Daukšas skaitė paskaitas ir eilėje kitų rajonų. G. Bajoras perskaitė daug paskaitų Vil­ niuje Vokietijos klausimu, o L. Simonavičius apie Jungti­ nes Amerikos Valstybes.

Eilė narių skaito paskai­ tas moksleiviams suorganizuo­ tame lektoriume, ruošia pra­ nešimus teoriniams semina­ rams, kurie gali būti skaitomi kaip paskaitos Ir už fakulteto ribų. Iki mokslo metų pabai­ gos dar numatytos trys gru­ pinės dėstytojų išvykos į ra­ jonus su paskaitomis. Jų te­ matika įvairi, bet daugiausia apie chemiją, ateistinius klau­ simus.

Paskaitiniame darbe dalyvauja ir studentai, dar ne draugijos nariai. Žiemos atostogų metu studentai ra­ jonuose perskaitė 17 paskai­ tų. Prie šių paskaitų organifakulteto žavimo prisidėjo komjaunimo biuras.

Nemažą darbą atlieka doc.

E. •Jasinskienės vadovaujama studentų-ateistų grupelė. Jie rengia vakarus-paskaitas „Įdo­ mieji chemijos reiškiniai“. Šie vakarai visuomet turi pasisekimą, vaidina didelį auklėjamą) į-ateistinį vaidme­ nį. Mūsų studentai su šiais vakarais laukiami svečiai ir Vilniaus mieste, ir rajonuose. Į kelis rajonus jie jau buvo išvykę ir jau yra užprašyti į keletą vietų. Vienai grupei sunku patenkinti visus pagei­ davimus, todėl reikia organi­ zuoti dar vieną tokią grupę, tačiau tai padaryti nėra taip lengva. Pasiruošimai vakarui užima labai daug laiko, o be to, reikia ir tam tikrų vaidy­ binių gabumų.

Kiti ateistinio būrelio na­ riai kol kas skaito pranešimus tik savo susirinkimų metu, bet vėliau geresnieji paruoš ir platesnio masto paskaitas, kurias galės skaityti platesnei visuomenei.

n rrk

Darykime išvadas Egzaminai — dalykas rimtas.

Tai supranta kiekvienas iš mū­ sų. Juk mes studentai, mes klau­ some paskaitas, skaityklose ilgai vartome knygas, ieškome to, kas būtų naudinga mums, ką galėtume pasimokyti, kad vėbūtuliau, baigę Un versitetą, me geri specialistai. darbo Semestro metu mūsų o egzaminų niekas netikrina, sesija kaip tik ir yra ra ataskaita ai už praėjusį .

- . pusmetį. Tokitia atas­ kaita kai kur.ems pirma, kitiems jau trečia. Ji jau praė o. Praėjo ir trumpos n <»sto^ nos. Ir vėl auditorijos, užrašai, knygos, seminarai pras dėjo pavasario semestras.

Tačiau dar verta atsigręžti ir pasižiū­ rėti, kaip mes mokomės, ko;<>e rezultatai, kad pasimokę iš pra­ eito semestro nekartotume senų­ jų klaidų.

O k aidų, matyt, buvo nemaža, nes nė v.enas ir ne du gavo įsiskolinimus. Jau viena I! kur­ se 21 skol.ninkas iš 150 studen­ tų. Tai rodo, kad semestro e.go­ ję II kurso studentai dirbo ne­ stupakankamai. Tarp šių 150 deritų, kaip sakoma, yra ir qerų visi ir blogų. Per egzaminus pergyvena, jaudinasi, bet irgi nevienodai — vien;, kad ne­ gautų trejeto, o gersnį pažymį, kiti — kad tik kaip nors prastumt c'riją, kad gaut tą, kai ku­ rių taip nelaukiamą, „patenki­ namai“.

Skirtingi sesijos rezultata: ro­ do nevienodą studentų darbą. Štai N. Bagdonavičiūtė ir D. ~ Stankevičiūtė (pram. spec.) bei A. Markuckas (prekių mokslo spec.) matyt, gerai d.rbo semest ro metu ir į jų studijų knygutes visi dėstytoja; įrašė po penke­ tą. šiuos draugus mes visada surasim paskaitose, vakarais skaityklose. Tik nuo'atinis ruo­ šimasis paskatoms, seminarams, pratyboms duoda gerus rezultaus. Tačiau jie tik trys visame kurse, o skolin.nkų skaičius to­ li pra'enk a šią trijulę.

Ypač daug skolininkų yra statistikos teorijos kurse. šios d sciplinos įs lavinimas relka'au’a di- g au­ siai darbo, tenka spręsti įvai-

Ur be sa Ži’ ro> na

►

rius uždavinius, mokytis te to.

Ir per porą naktų jos išrrojf, negalima. Tai rodo ir prak va< argi š.to nerodo jau tas fakt^~t kad Laurinaitytė (buch. aps] Kuncaitė (finansų-kredito sr«i ir kai kurie kiti, turėję įsis vj nimui. iš šio dalyko, suqe!«K išmokti kursą ketvertui.

K®gali pateisinti gautus dveje^*' I Lisauskas, Gaužytė ir eilė ki t Aišku darbo stoka.

Nagrinėjant atskiru gru; darbą, >4, tenka įeriKd pažymėti, Kaa kad bai prasti p ------- tatai sesijos rezu skaitos speciaiytffl* halterinės apskaitos specialyB grupėie. čia iš i“ 27 __ ‘ 25 studentų IMT nc 6 skolninkai! Kai kurie iš jau likvidavo skolas, bet pav ki džiui B. Gaučytė turi net įsiskolinimus ir dar nei vier ik nelikviduotas. Dabar Gauč_. susirupinusi ateitim, susirūp si egzaminais, mokosi. Bet ar rė pervėfai? Juk pavasario serve ne ras greit įpusės, ir ji, atsisv tinėdama už praeitą pusm< atsiliks nuo grupės draugų. B gas grupės pažanqumas rd kad šio’e grupėje bloga drausmė, s pnas komjauniip’ organizacijos darbas akademi® drausmės klausimu. Juk ši4v grupėje mokosi tokie stip:® studentai kaip Cemnolonskai^H K ndurys, Paulauskaitė, ku®, ęa'ėtų padėti atsl’lekantic^^ draugams.

Reikia manyti, k] di grupė padarys atitinkamas ’ vadas.

Kiek geresnė padėtis kitcl grupėse, štai, pavyzdžiui pran®) nės ekonomikos grupėje iš H studentų aštuoni negavo nei -r“ no trejeto, o jų tarpe — ] penketuk ninkai.

Aišku, grvll garbės neteikia ir trys skolini kai. Jie sko'as jau likvidaj M tačiau geriau būtų jų visai j ri turė’ę. Arba prekių mokslo slj cialybėje iš 23 studentų j išiaikė be tre’etų ir vienas q vo įsiskolinimą. užrašj Dabar vėl knygos, pavasaij kantrybė. ..

Artė’a sesila. Darykime, draugai, viel kartą išvadas iš savo klaidų!

D. VRUBLIAUSKAld EMF komjaunimo biuro nar*

1 Susirinko pirmūnai ir... skolininkai ; I praėjusį šeštadienį Aktų įBlėje buvo kiek neįprasta. rB;l susirinko mokslo pirmūtiKi ir. . . skolininkai. ai® Scenos gilumoje didžiulis ■kis: ,,Pirmūnai — mūsų įrBvturial! Lygiuokimės į jų j r ■etas!“ O prie stendų sunku ■t prasibrauti: kiekvienas j Biri pamatyti, kam iš jo g»augiškl šaržai. Virš stendų is'Brašas: ,.Pirmūnai — mūsų įoiBsldidžiavimas! Skolininkai olB mūsų stabdys!“ 1 I Vakaras, skirtas 1961/62 asBokslo metų žiemos egzami■; sesijos rezultatams aptarr■ prasideda.

Pranešimų eWuo klausimu padarė prorek^■rius mokymo reikalams S. ■azutka.

- 4 Universlteto rektorato ir krtinio komiteto vardu paIs ■teiklnęs susirinkusius pirlldB ūnus. G. Lazutka linki, kad : sikolinlnkų skaičius vis maetų. „Tik įsivaizduokite, tiko prorektorius, — kaip tai ka Būtų puiku! Vilniaus ValstyKapsuko vardo •v Bniame V. Bniversitete — nei vieno Bcollninko!“ Bet, deja, kol Bas tai svajonė, nes šiuo ir etų Universitete — 283 Bolinlnkai.

Toliau pranešėjas kalba a įie atskirus fakultetus. Pirniausią pažymi Istorijos-filo­ ........... . Siamei falogijos fakultetą. pirmūnų lšktultete ' . ’ ’ " skaičius ' — Ingo (vietoje 141 pirmūno raė justais metais — 161 g; liemet), o skolininkų skailius sumažėjo nuo 54 iki 43.

I ie rezultatai neatsitiktiniai.

Biais mokslo metais fakultete Buvo sutvarkyta ne tik akaleminė studentų drausmė, let ir įdėta daug pastangų Ijbulinant mokymo procesą.

I Tačiau pagal sesijos rezulBtus, pirmą vietą užima Bamtos mokslų fakultetas. Čia ■7 pirmūnai ir 6 skolininkai.

Beisės mokslų fakultete paBėtis bevelk nepasikeitė. PirBūnų skaičius išaugo ChemiBs mokslų fakultete. PabloBėjo padėtis Ekonomikos ir Medicinos fakultetuose. Visai Boga padėtis yra Fizikos; Matematikos fakultete. Pra; ■usiais mokslo metais čia | BĮiivo 81 pirmūnas ir 82 skoį: ■ninkai, o šiemet tik 38 pirį B Onai, o skolininkų net 991' B Pranešėjas toliau nurodo ■ atsilikimo priežastis. Vie■ i iš tų priežasčių yra ta, ■ id vis dar jaučiamas viduri­ nes mokyklos darbo trūku- m;as. Iš vidurinės mokyklos į Universitetąį ateina žmonės | įveik jau susiformavę, turį s vo pasaulėžiūrą, savo pažjūras ir įgūdžlus darbui. j Jums reikia arba baigti jų 4 rmavimą, ar permokyti iš riiujo, — sako pranešėjas,

o permokyti Jaunimą žymiai sunkiau, negu mokyti“. ' Dėl visų tų priežasčių dalis abi­ turientų arba tiesiog iš mo­ kyklos, arba padirbėję gamy­ boje, į Universitetą ateina labai silpnai paruošti. Tačiau pagrindinę skolininkų dalis neturi objektyvių pateisina­ mųjų sąlygų.

Pranešėjas toliau apsistoja ties atskirais kursais ir stu­ dentais. Štai Medicinos fakul­ teto V kursas. Skolininkų skaičius čia sumažėjo nuo 28 (praėjusiais metais) iki 9 sko­ lininkų šiemet. Nors ir Jau­ čiasi pažanga, bet vlstlek V kursui 9 skolininkai yra ne leistinas dalykas.. Šio kurso studentas Georgijus Gamperls neišlaikė net trijų egza­ minų, pasižymėjo nedraus­ mingumu ir blogu mokymu­ si, buvęs jau kartą pašalintas iš Universiteto „Nuolatinis" skolininkas yra ir Gediminas Uogintas. Jų gretose žengia taip pat Vaičius, ir kiti. / Ir tuo labiau neatleistina todėl, kad šie draugai į Uni­ versitetą pateko per didelį konkursą. Šitokia padėtimi turi nedelsiant susirūpinti Medicinos fakulteto pirmū­ nai, komjaunimo organizaci­ ja, dekanatas, kiekvienas dėstytojas.

Apgailėtina padėtis yra Fizikos-matematikos fakulte­ te. Tiesa, čia yra ir tam tik­ ros objektyvios priežastys.

Priėmimas į pirmą kursą pa­ prastai vyksta be konkurso, kon.tlgentai vos surenkami.

Todėl su pirmuoju kurs” čia reiktų ypač daug padirbėti.

Nemažai skolininkų yra Ekonomikos mokslu fakultete.

Jų tarpe drg. Kaupas, Suchanka, Valatka, Derkintis, Didžpetris ir kiti.

Pranešėjas pažymi, kad kai kurie buvę skolininkai da­ bar gerai mokosi. Pavyz­ džiui, Medicinos fakulteto V kurso studentai E. Adomaity­ tė, Krysinas, Chemijos fakul­ teto IV kurso studentas A. Šarkis. Vadinasi, reikia tik gerų norų!

Su pasididžiavimu S. La­ zutka kalba apie mokslo pir­ mūnus. Kaip vieno geriausių studentų, pranešėjas iškelia IFF komjaunimo komiteto sekretorių Petrą Vaitkevičių.

PASKAITOS APIE

Kambarėlis skendėjo prieblandoje. Atrodė, vis-

užuolaidos dengė langus, paslėpdamos visą ly pa ;aulį nuo kambarėlio gyventojos. Pavasaris ir , vįtara krykštė kažkur kitur, toliau nuo mažo 3 JBmbarėlio, baltoji žiemos fėja irgi neišdrįsdavo už ;ukti vidun, užtat niūrus ruduo, tik Jis vienas, t'.aBleisdamas ilgesį, gyveno šioje pirmojo aukšto ebl’ enutėJe- Taip jau n trejus metus vieniša ir stėi ciip jctLf cjua iiiciua vituioa ii kB ninga. kaip neįspėta mįslė gyveno Rūta Gri,Je B ūtė. Pareis iš darbo, apsitvarkys savo kambaki B lį, tarsi lauktų svečių, po to Jau susirangys ant B tos, uždengs Uždengs stalinę staline lemputę, lempute, pasiims knygą ru;_ vienatvėje savo geriausią pašnekovą — ir iki vidurnakčio.

Arba atsiguls pas'iUa, išsities patad Ie Ir vaikšto nežinomo tolio keliais. Vis su savo ‘I 1 ■ ■ /iimuo u.

Eina abu per p'ačias nesibaigiančias įlytl levas. Taip ir slinko merginos mergautinės dieI H >s, ilgesio dienos. Rūta vis ilgėjosi nesulaukė a. paiav ■ vojo Jonelio. Pra^ūrėjo akis be-idairyna—'A, ki rdo širdį dvejonės ir nerimastis, ir begalinis ■ ■ jesys.

■ Sunki užsidariusio žmogaus dalia seniai būtų B gniuždžiusi mažiau atkaklią sielą. Rūta istvė■- Jos nesugniuždino, nepalenkė, dažnai kitiems ■pakeliama našta. Jaunystėj išsvajota mei'ė, ■sižadėjimas laukti pareinant, tas didis laukl■ąs, apėmęs Ją visą iki paskutinio narvelio — ■ ivino merginą Ir teikė jėgų.

■ Kokia bus ji, ta atomazga? Gera? Bloga? Si■ek laukta, ilgėtasi, taip kantriai laukta, kodėl ■ rėtų būti atomazga tik pagal Remarką — ■en bloga, kodėl?

1 duris negarsiai pasibeldė. Pasibeldė dar karti, • ____ Rūta _______ atidėjo į _ šalį _______ Remarką, atmetė moti>s didžiąją slarą, kuria buvo pridengusi bais kojas, pašoko nuo sofos ir nusiskubino prie BJrų. Ten trečią kartą baladojo kieti krumpliai.

B — Tuojau atidarau...

B Už durų stovėjo vaikinas. Vakaro prleblanB>Je, bet ir tai užteko vien tik žvilgterėti, ir

I I

B

jau pakako, kad pažintų tiek lauktą ir išI V | ajotą. Rūta plestėlėjo rankomis ir aiktelėjo: — Vaje. Jonutis! šitokiu laiku!

-I auti irvu II męa iumi 'v ■■ Ji sutriko ir iaur\c. laukė. uuu Sutrikęs laukė ir lis. Ji■ Bėk ilgai svajojo, kaip atidarys mylimajam du|s. . Jis ,,_ paims ... Jos ... rankas, priglaus sau .... prie s, o ■ utinės, pasižiūrės Ii akis. Ilgai, ilgai žiūrės, H g skaitydamas Jose laukimo ir vienatvės dieps, atsikvėps giliai ir tik tada pratars Jau: _J“ Svajojo ir laukė. O štai Sveika, štai ir aš! Įi'aukė išsvajotojo, bet suvis ne taip. Jis nera,Braukė ^ABaėmė už ranku ir nežiūrėjo i akis. Jis vos .................... i,,iE°rąsyk dirstelėjo į Ją. šyptelėjo, tiesa, giliai siduso, pažvelgė dar kartelį ir nedrąsiai pamtBlausė: i.

D

B

—

Ar

įsileisi?

Gal

pervėlu?

Turėdamas nepergeriausias materialines sąlygas, daug laiko skirdamas komjaunimo darbui, šią sesiją Petras bai­ gė tik labai gerais pažy­ miais. Tai komjaunuolis, ku­ ris tikrai jaučia atsakomybę prieš komjaunimą, tai tikras savo šalies pilietis, patriotas.

Mokslo pirmūnų, aktyvių vlsuomeninkų gretose žengia taip pat VI kurso medikė OIga Minkevičiutė, V kurso fi­ lologas Lionginas Pažūsis ir kiti. Pranešėjas pažymi išti­ sas grupes ir net kursus, kur studentai neturėjo įsiskolini­ mų. Tai II kurso istorikų grupė, visas Teisės mokslų fakulteto IV kursas ir t. t.

Studentų pažangumu, aka­ deminės drausmės pagerini­ mu privalo nuolat rūpintis visuomeninės organizacijos, kurios yra pagrindinis rėktorato ir dekanatų pagalbi­ ninkas.

Baigdamas pranešimą pro­ rektorius kviečia visus akty­ viai įsijungti į visuomeninį darbą, sudaryti Universitete nepakenčiamą atmosferą vi­ siems apsileidėliams, velt­ ėdžiams, tinginiams.

Diskusijų metu kalbėję partinio komiteto narys L Zaksas, studentė Z. Rabačiauskaitė. Universiteto kom­ jaunimo komiteto sekretorius II. Valikonis pasmerkė atsi­ likusius, iškėlė naujų minčių akademiniam darbui pagerin­ ti. Neišdrįso tik pasisakyti. . . skolininkai, tačiau ir sėdint salėje jiems teko nemažiau rausti iš gėdos.

Dar labiau skolininkams teko nurausti koncerto me­ tu. Menkas malonumas gir­ dėti savo pavardę, kalbant apie atsilikusius. Įvairus ir įdomus buvo Universiteto saviveiklininkų koncertas.

Dainos ir muzikiniai kūri­ niai — skiriami pirmūnams, šmaikštūs kupletai, interme­ dijos — skolininkams.

Tik vėlyvą vakarą baigėsi šis įdomus pirmūnų ir skoli­ ninkų vakaras. Su naujomis mintimis, planais iš vakaro skirstėsi pirmūnai. Susimąstę žingsniavo ir skolininkai. Juk atsilikuslųjų tarpe būti — jokia garbė.

St. LIPSKIS

Daugelį mūsų domina žmo­ gaus kilmė, žmogaus vysty­ masis. Niekas, žinoma, iš mū­ sų netiki Adomo ir Ievos su­ kūrimo pasaka, tačiau praktiš­ kai mažai kas buvo susipaži­ nęs su žmogaus kilmės eks­ pozicija. Tuo tikslu mes, I kurso anglistai, aplankėme Medicinoj fakultetą. Pirmiau­ sia mus vadovas supažindino teoriškai su brėžiniais. Pas­ kui muziejuje apžiūrėjome preparatus.

Bet įdomiausia buvo po to, kai nusileidome į prozektoriumą, kur prepa­ ruojami lavonai. Daugybė griaučių ir lavonų, nemalonus formalinę kvapas sukėlė šiek tiek nejaukų įspūdį. Taip tikriausiai būna visiems, pir­

mą kartą patekusiems į lavo­ ninę. Buvome labai patenkin­ ti savo vadovo pasakojimu, kurį mes nutraukdavome įvai­ riais klausimais.

Atrodo, kad čia turi lyg ir apmirti gyvenimas, sukaus­ tyti neįprasta tyla. Bet ir čia gyvenimas verda, nes čia, va­ dovo žodžiais „mirusieji pa­ deda gyviesiems“. *

Kai skaitai Ramutės Girk.ntaitės eilėraščius, at­ rodo lyg šilta banga perlieja tave. Ilgai po to dar būna gera, tarsi labai artimas žmogus tau būtų paspaudęs ranką — tiesiog jauti delne kaž­ kieno paliktą šilumą. Tai „gyvenimu apsunkusios rankos“. Kokios jos pilnos gyvenimo, nes: „die­ nos — tvirti, prakaituoti krovikai saulę, metalą ir neliestus tolius krauna ir krauna l mano ran­ kas. ..“ Stebiesi nepaprastu Ramutės pastabumu. Skai« tydamas jos eilėraščius, ir matyti ir girdėti pra­ dedi geriau, čia „ir lango mėlynam stikle puto­ ja obelis“ ir „geltoni kibirkščių srautai“ teka.

Ramutė dar tik pirmame kurse. Dirba gamyk­ loje. Įdomu pažymėti, kad vis pirmasis jaunos poetės susilietimas su gyvenimu ryškiai atsispindi jos eilėraščiuose. Tai ne tiesioginės gamybinių procesų apmokymas, o giliai perjaustas ir apmąs­ tytas šiandieninis gyvenimas. Ji išsako savo san­ tykį su gyvenimu, ir tas santykis geras, jautrus.

Gerai prasideda Ramutei kūrybinė beograflja, nes ji prasideda kartu su jos darbo boografija.

M. MARTINAITIS

PILNOS GYVENIMO MES

UŽDEGAM SIETYNUS ŽIBURIŲ..,

Tiktai rausva saulėtekių šarma, Tik kelio dulkės padengia pečius...

Atsiqręžiam — Pro žydinčių kaštonų baltą miglą Sumūksi mums nauji namai Sietynais žiburių skaisčių. . .

Ir vėl savivarčiai keliukais trankos, Vėl plytų nešulius apgniaužusios, Aukštyn iškeltos, Išvarstytos plieninėm gyslom rankos Aikštelėse sukiojas, Vėl supilame žvirgdo krūvos — būsimą asfaltą...

Paskui, nupurtę dulkes nuo pečių.

Ir vėl sustosime minutei. ..

Pro šėmas tolumas Žibės naujų šviesų sietynai — Mūs rankų bronza.

Vėjas, tik vėjas Puola įkaitęs galinga srove.

Bėgu, veržiuosi žemės keliais Džiaugsmui ir gėlai — viskam atvira. ..

Gal kur ir tu, įsisupęs į vėją, Bėgi, nerimsta mąstai.. .

O iš erdvių nesulaikomai liejas Šalto lietaus rudeniniai srautai.

Gal būt, ir tu savo širdį atvėrei Tolumai, vėjui, — Tegu užlieja, teužgesina Mažą ugnelę...

RYTAS

e

dėėst.

Lisenkaltė paskaitą — „Tarybinė lietuvių literatūra*, Minėtų fakultetų visuomeninės organizacijos gali kreiptis 1 lietuvių literatūros katedrą su pageidavimu, kada ir kurią paskaltą Jie norėtų išgirsti.

B. VAISNYS

— Dar klausi! Duok: labas! Pasisveikink pir­ ma... Per vėlu Jam... Per anksti, o ne per vėlu... Nieko nepranešęs, lyg iš dangaus nu­ puolė. .. Na eik į vidų...

— Sveika, ar ką Jau... Užeisiu, jeigu leidi...

Jiedu pasisveikino Jau prieangyje. Ji ėjo pirma, rodydama jam kelią ir visą laiką links­ mai tratėjo.

— O kodėl tu prieblandoje? Lyg užsislėpusi.

Maniąu ir namie nėra.

Pasibeldžiau tik dėl visa T<o...

— Nesakyk taip... žinojai, kad namie... Beldei kelis syk. Ir kur man vienai vaikščioti...

Pro balkšvas ūkanas ateina rytas Ir duoda žmogui startą! ..

Pakvimpa duona Žemės platuma ruda, žmogaus delnų išalkę laukia Upių vandenys ir ledjūriai, Eglynų glūdumos ir miestai dideli...

Ateina rytas!

Ir lango mėlynam stikle putoja obelis.

išverktos Ir atrodė labai pavargusios. Ji buvo bekylanti nuo sofos, Jonas sulaikė Ja ranka.

Priėjęs užgesino šviesą, sugrįžo atgal, prisė­ do šalia, tilo ir nutilo. Tarytum laikas butų pa­ keitęs Jo būdą. Anksčiau, vos tik susitiks, tuoj šposina, Juokiasi, ir paerzinti paerzina. Vienos dienos nuotykius visą< vakarą pasakodavo. Net apsikabinti vis mėgindavo. „Nors rankelę man padovanok... Palaikau ir širdis pasidaro sotesnė“, — sakydavo vis. O dabar po tiekos ne­ simatymo dienų — nė žodelio. Nejau taip ir sėdės tylėdami. „Gal Jis labai pavargęs?“ — dingtelėjo Rūtai mintis.

V. KLIMAS

KIETA ŠIRDIS APSAKYMAS

Dabar, kas kita! Nueisiu visur, jeigu eisim, ži­ noma. .. Bet ir tu vienas prisibuvai. Eisi, aš tave gerai žinau... Surišę namie neišlaikys.

— Mane armijoje irgi už grotų nebuvo užda­ rę... Ėjau kur kada panorėjau...

Rūtą tokie žodžiai net nusmelkė. Galvoje aki­ mirksniu susisuko piktų minčių sūkurys: „Pa­ manyk. tik.. . Už grotų nebuvo uždarę... Ėjau, kur norėjau. Tai kur tu vaikštinėjai, kur? kur?“ Dirst Jonui į akis, o šis Jos žvi gsnio neatlaiko.

Nudelbė akis, lyg būtų nusikaltęs. Rūta pratarė dusliu balsu: ... , , — O aš niekur neėjau... Niekur..! Supran­ ti? Kad paskui tau neprišnekėtų bala žino ko...

Priekaištaut pradėtum. ..

— Už ką? Argi žmogus medinis..! Ir kodėl aš turėčiau gyvas apsikalti karste..? Nesupran­ tu... . „ — Nesupranti..? žinai, kad nesuprantu ir aš.

Tu paskutiniu laiku pasidarei paslapčių kara­ lija. Laiškus per pusę metų parleidai tik tris...

Kai klausiu, kodėl nerašai - 'aiko neturįs vis.

O prieš parvažiuojant, nei žineės neatsiuntei. .. Kas su tavim atsitiko? Ko tu visas persi­ mainei?

— Gal užgesinti tą šviesą? Labai jau plieskia į akis.

Rūta dirstelėjo į Joną, pasižiūrėjo dar kartą.

Akys tokios liūdnos ir labai jau išraudusios it

Su naujomis žiniomis ir mintimis apleidome Medicinos fakulteto prozektoriumus. Ir dar ilgai su meile ir pagarba mes minėsime medicinos dar­ buotojus. kovojančius už pa­ tį brangiausi turtą — žmdgų, už žmogų, — komunistinės visuomenės kūrėją.

N. VALIUKEVIČIŪTE I kurso angliste * *

IFF ateistų būrelis kartu su I kurso anglistais suorganlzavo teminį vakarą. Į kurį atsilankė buvęs sektantas — penkiasdešimtlninkas, dabar — VVPI studentas drg. M. Sergiejenka.

Jis papasakojo apie įvairias religines sektas, jų veiklą bei metodus gyvais pavyzdžiais parodė jų „mokymo“ antlhumanlškumą. Auditorija, tiesa, neypatingai gausi, bu­ vo sudominta.

R. PETRAITIS

RANKOS

LIETUVIŲ LITERATŪRĄ

Mūsų Universiteto FMF, MMF, GMF, ChMF studentų pageidavlmu, numatoma skaityti paskaltas šiuose fakultetuose iš lietuvių literatūros kurso. Artimiausioje ateityle nrofesor:.is B. Pranskus perskaitys paskaitą „Lietuvių literatūros raida“, vyr.

JI s Jame būtų apsnūdę giliame apmąstyme. Bai­

• Istorijos filologijos fakultete

— Tu toks liūdnas, liūdnas__ Nepasisekė kaį nors?

— Nepasisekė...

— Kas? — Visas mano gyvenimas... Ir aš toks ne­ nusisekęs. ..

— Na ir prajuokinai gražiai. ..

— Tu nesijuok... Juoktis nėra ko... Aš žo­ džio nerandu.

— Joneli, kas tau? — sujudo Rūta, nutverda­ ma jam už rankos.. .

— Pasakysiu, ale, ar tu nesupyksi?

— Kokia kvailybė..! Būta ko pykti.

— Nesvarbu, ką beišgirstum, visvien nesupyktum? Ar nesupyktum?

— Už teisybę — beprasmiška pykti.... Sa­ kyk, nekamuok.

— Rūtele, tu mane vis dar myli?

— Bereik šitaip klausi... Sulaukėjau tavęs belaukdama... Bet nevilkir.k... Ko tu kamuojiesi?

— Rūte'e. ar tu pasirengusi man atleisti?

— Už ką?

— Ar ž -i... Buvo taip... Tu visa virpi...

Tu jaudiniesi— — Ir tu udiniesi... Ale, sakyk..

— Puvo *oip.. .

Sakyk, tu galėsi man at'eisli. Už pačią didžiausią šunybę ar atleistum?

Šypsodami pabunda žvaigždėto Užsideda sunkius skafandrus Ir atsisveikina. . .

kelio

broliai,

Ateina rytas!

Ir žemėj pradeda dainuoti kraujas ir metalas, Ir pradeda svaiginamai kvepėti alyvos Ateina rytas, duoda žmogui startą, Gyvenimu apsunksta rankos...

KROVIKAI

Eisiu ir eisiu. — Groblėtasis kelias — kaip brolis.

Dienos — tvirti, prakaituoti krovikai Saulę, metalą ir neliestus tolius Krauna ir krauna į mano rankas Tartum į vagonus, kurie niekada Nebūna pilni.

Krovikai — Įdegę, apdulkėti.

Krovikai — su melsvo dangaus lopiniais ^fkyse.

Jie laukia manęs ties kiekvienu keliu. ' Aš noriu, kad mano rankas Svarintų saulės liepsna...

Ei jūs, krovikai, Skubėkit prikrauti vagonus — Ištiestus delnus!..

METALO SAULĖ

Srautai, Geltoni kibirkščių srautai.. .

Kiek daug savy sukaupęs saulės Paprastas metalas.

Kasdien, kasnakt matau, Kaip ji, ij kieto plieno prasikalus Srūva staklėm, Nušvietusi melsvąsias rankų gyslas.

Ji liejas į akis Ji permerkia ir duoną, Priešpiečiams atsineštą.. .

Metalo saulė nuostabiai kaitri Ir nuostabiai vaiski...

Užgimsta ir išauga Po Ja stipriausi žmonės!

— Tėvynės tu, tikiuos, neišdavei?

— Oi, ne..! čia toks menkniekis... Man ir nepatogu. .. Geriau visą teisybę išsyk pasakyt, negu vėliau. Tu žinai — meluoti aš nemoku...

Aš kariuomenėje bebūdamas apsivedžiau...

— Ka?l Jonelį! Ir tu... tu. .. tu galėjai ši­ taip.. ? Už ką tu taip atkeršijai?

Rūtos balse pasigirdo ir aimana, ir kančia, sudužusių vilčių ir prarastų godų, ilgesys, siel­ vartas ir mergautinė kančia. Ji nebeištvėrė ir gailiai pravirko. Verkė pasikūkčiodama, virpė­ dama, verkė balsu. Raudojo kaip raudama ne­ tekus pačio brangiausio, kaip raudama tik vie. ną kartą gyvenime. Jonui pasidarė nepatogu.

Paėmęs Rūtai už rankos, pratarė: — Rūtele, nereikia...

— Neliesk manęs! Girdi, neliesk!

— Brangute, bet suprask mane... Aš tiek il­ gai buvau be moterų... be tavęs... Aš su ja negyvensiu... Tu supranti — su ja viskas. Jau viskas. Aš skiriuosi... Aiškiai palakiau Jai...

Armijoje aš gerai sutikau su kapitonu. .. Kuo­ pos vadas jis... Nuėjau į svečius... Na, mus ir apvesdino... Man buvo lengviau tarnyboje...

Daug lengviau...

— Išeik! Tuojau pat išeik!

— Bet... nereik isterijos... Ir kam šita sce­ na... Tu pažadėjai, tu prašei...

— Prašei, prašei... Ar, kad imtum jr kitą apsivestum, aš prašiau? Lauk iš po akių! Ir nie­ kad niekad neperženk šito slenksčio! Niekada!

— Rūtele!

— Išeik! Išeiki! — Beveik sukliko ji, pašok­ dama iš vietos.

— Rūtele... Brangute... sJuk tu žadėjai...

Geriau būčiau nesakęs...

Jis dar mėgino kažką prieštarauti. Ji nesiklau­ sė, vien šaukė tik tą vieną žodį: „Išeik!“ Kai Joasn dingo už durų. Rūta susmuko kambarė io viduryje, lyg dalgiu pakirsta ramunė, ir gailiai gailiai pravirko. Pasikukčiodama, rypaudama, kaip savo motinos ar tėvo pakasynose, ji verkė ir aimanavo. Sėdėjo viduasyje. Pasisiūbuoda­ ma į šalis, spaudė savo krūtinę ir vis raudo­ jo, raudojo. Kada pavargo verkti, kada pakilo iš savo vietos ji neatsiminė ir nebūtų galėjusi kitam, pasakyti. Ir ant sofos susmukusi, ji vis dar tebeverkė ir kartojo tik vieną ir tą patį klausimėlį: K — Už ką? Na, už ką? Už ką? Peiliu į širdį...

Ir už ką? — kuždėjo Rūta iki pat aušros.

TĄSA KITAME NUMERYJE

Nauji S. Račiūno vertimai JOHANAS

R.

BECHERIS

APIE

GROŽI

Dėl tavo grožio . pasakysiu viena: Esi, gal būt, m,gražiausia ,._r:___ :r iš. visų! _j Juk tu pačiam žydėjime šiandieną.

Bet kas _ po grožiu slepias .. ‘ .A- ’išr tiesų?

•’ .?

Tur būt, mįslės aš šitos neįspėsiu, — Tačiau palauk — juk tai nepaslaptis: Gražus tik veidas, o viduj pelėsiai, Juk ten pikta ir negraži širdis.

Dažnai juk melas, užsidėjęs kaukę, Didžiuojas savo grožiu apgauliu, Bet žinom mes, kas šito grožio laukia: Keliauti lemta jam trumpu keliu. t Grožiu savuoju tu džiaugies viena, Tačiau žmonėms vien grožio negana.

NUKAUTOJO

RANKA

Tarytum keršto šaukdama baisaus, Aukštyn iš paskutinių pakelta, Viena virš sniego — spindinčio, gilaus^ — Sustingus styro jo ranka šalta.

Iš paskutinių kumštin suspausta Kažką Ji laiko pirštais nebyliais, Lyg šis „kažkas“ — jos atrama tvirta, Kurios ranka sustirus nepaleis.

Vykdydami TSRS Ministrų Ta­ rybos ir TSKP CK nutarimus dėl savitarnos aukštose mokyk­ lose išplėtimo, Universitetas at­ lieka nemaža darba. Vasaros darbų stovyklos, studentų talkos.

Universiteto vidaus tvarkymo darbuose, dalyvavimas miesto sutvarkymo darbuose Jau tapo gražia tradicija. Tai be didžiu­ lės auklėjamos reikšmės, dar duoda ir nemaža ekonominę nau^a visuomenei.

Tačiau, plečiant studentų savi­ tarną, yra nemaža ir trūkumų.

Visų pirma mažas visuomenm.ų organizacijų vaidmuo, organi­ zuojant savitarną.

Savitarnos formos neįvairios. Darbas orga­ nizuojamas nepatenkinamai, per mažai studentai įtraukiami I ka­ tedrų ir laboratorijų remonto ir kitus darbus ir t. t.

Argi tai ne mūsų apsileidi­ mas, kad iki šiol Universitetas neturėjo savo čiuožimo aikšte­ lės, o juk galimybės buvo, rei­ kėjo tik iniciatyvos.

STUDENTŲ

ATLIKTO

DARBO

Jau prasidėjo darbai prie mū­ sų ilgai lauktos kavinės Univer­ sitete.

Reikia tikėtis, kad stu­ dentų visuomeninės organizaci­ jos padės ūkio daliai paspartin­ ti šiuos darbus.

Atrodo, reikėtų [vesti studen­ to darbo knygutę visam studi­ jų laikui.

Siekiant pagerinti savitarną ir įtraukti į šį darba daugiau visuomenines organizacijas prie komjaunimo komiteto organizuo­ jamas darbo štabas. Jis palaikys glaudesnius ryšius su ūkio dali­ mi, fakultetais, šalins organiza­ cinius savitarnos trūkumus, stengsis pateikti naujų pasiūly­ mų darbui pagerinti.

Darbo štabas skirstomas sek­ toriais, kurie rūpinsis vasaros darbų stovyklomis, savitarna Universitete, .alkomis miesto sta­ tybose, medelių sodinimu ir t. t.

®. BUCKUS Universiteto komjaunimo komiteto narys VALANDŲ

SUVESTINĖ

Fakultetai

Š E "E 1 2 <5'S

Bet kai pavasaris laukais atjos, Ranka atšils ir pirštai atsileis, Iškris grūdelis paslėptas iš jos.

Ji slepia priešybes po pirštais šiais: Tai prakeikimą už - .kančias tautos Ir sėklą Vokietijos sujungtos. ŽEMĖ GYVA

Kai iš nelaisvės vėl j kaimą savo Valstietis brido per gimtus laukus, Kur buvo kaimas — anglys tejuodavo.

Klajojo žvilgsnis, liūdnas ir klaidus,

iNC AA

Gerinkime savitarną

o. E c c

Fizikos-matematikos Chemijos Gamtos Medicinos Istorijos-filologijos Ekonomikos Teisės Viso

680 250 250 450 650 280 110

8160 2880 3000 5400 7800 3360 1320 31920

5410 5208 2204 3206 4262 3854 1285 22729

— 2550 — 372 — 796 — 2194 — 3538 + 494 — 35

E. VERSOCKAITĖ — res publikos slidinėjimo čempio

W

ss/u* m

m

Nei gyvulėlio niekur, nei žmogaus, Tik kalba akmenys kažką siaubingo. Čia niekas grįžusio nebepriglaus!

Mirties ugny, kas buvo gyva, dingo. „Štai vagos ten! — jis ištarė ramus.

Ugnis ne jas prarijo — tik namus...

Atneš dar gražų derlių žemė mūs“.

KELIONE Į RYGĄ

Iš lėto maldai lenkėsi qalva.

Jis tarė: „Žemė amžinai gyva!“ Ranka lyg sėjai kilo ties dirva.

MANO MOTINOS DARŽELY Ilgai aš vengiau žodžių, Ilgai tylus buvau.

Danguj qaisrams liepsnojant, Tiek daug aš keliavau Kai po ilgų klajonių Grąžau vėl i namus, Mamos daržely snaudė Kaštonas toks ramus.

Po juo ilgai stovėjau.

O kas man ką sakys?!

Po Juo pažvelgti noriu t motinos akis.

Ar vėjas sušnabždėk, Ar varpas — nežinau. „Ilgai tavęs aš laukiau, O mylimas sūnau!“

Tylėjau vėl. .. Tik daužės Širdis karštai karštai Pirmasis žodis „Mama!“ Ištrūko nelauktai.

NAMUOSE, O KAIP SVETIMI

Prieš keletą dienų Universiteto sporto mėgėjus pasiekė džiugi žinia: mūsų rankininkės tapo LTSR rankinio 7X7 pirmenybių nugalėtojos. Norisi palinkėti šiam puikiam merginų kolektyvui visuomet iškovoti čempionų vardus, o jų treneriui, sporto meistrui P. Urbonui — dar daugiau energijos Ir kūrybiškumo treniruojant rankininkių koman­ dą.

Praeita savaitę III k. chemini lankėsi Rycjoje. čia jie apžiūi® jo formacijos fabriką Nr. 3, r| dijo fabriką VEF, citrinos rūcM ties ir stiklo fabrikus. SusipaH no su Rygos miestu ir įžyi nėmis miesto vietovėmis. AplaH kė poeto Rainio ir brolių kajH, nes, zoologijos sodą, dailės ■ istorijos muziejus, operos ir Mg lėto teatre žiūrėjo Vagnerio opM rą „Tanheizerį“ ir kt.

Gaila, kad mūsų studentai n J menkai palaiko ryšius su miestų studentais.

Todėl tioH ir leido Universiteto bendrabutfl je apsistoti, tačiau nei RygM Universiteto, nei politechninfl instituto studentai mus nepasiS ko.

Ateityje, organizuojant fšv-no": kas, pirmiausia reiktų užmeq^ nu i ryšius su tų miestų studentaįalko kur ketini vykti, kad naudinq(iW I nės ir įdomesnės būtų išvyk Pavasary Chemijos f-tas ot nizuos ekskursijas Į Donbasą kt. Reikia joms ruoštis Iš am

S. BIRMANTAS

kybos mokyklos moksleiviai?

Si praktika labai neigiamai at­ siliepia į studentų kišenę, Margos afišos IFF keletą die­ skrandĮ ir laiką. nų rėksmingai skelbė įdomią JUNGTINĖS AMERIKOS Du procentai visų gyven­ Nelabai stengiasi valgyklos priemonę: susitikimą su lietuviš­ VALSTIJOS tojų serga raupsais, 12,4 ko kino filmo „Svetimi“ kūrėjų darbuotojai ir atidaryti val­ ir statytojų kolektyvu. Šeštadie­ procento — maliarija, o gyklą laiku. Rytais, kai stu­ ni į susitikimo vakarą prigužė­ Amerikoje dažni atvejai, tuberkulioze — masiškai. dentams laikas tikrai brangus, jo studentų net Iš kitų fakulte­ kai moterys, nerasdamos Kenija vienintelė pasaulyje Kažkada „Tarybiniame stu­ germu jau nevalgyti. reikia ilgai daužyti valgyk­ tų, atėjo būsimų dailininkų ir Išeities, nevilties apimtos šalis, kur iki šių dienų nebuvo atspausdinta muzikų. Į svečius atsilankė ki- dente“ Kyla klausimas: ką šiais los duris, kol galų gale Įlei­ bando nusižudyti, arba pri­ Išgyvendintas maras. nofilmo scenarijaus autoriai, „Tauro“ valgyklos „kryžiaus lapeliais nori sukontroliuoti — džia. O štai kovo 3 d. valgyk­ buvo atėję režisierius, operato­ kelių“ schema. Visi pasijuokė, verstos pamesti savo val­ studentus ar valgyklos dar ­ los darbuotojai surengė pobū ­ i rius, keletas aktorių. Jie tikėjosi kus. Neperseniai spauda išgirsią iš studentų akademinio pažiūrėję į šį piešinį ir nuti­ buotojus? Lankytojui tai nes­ vį. Visas „Tauras" negalėjo Kiekvienai dešimčiai rašė apie tokį atsitikimą. >ert> Jaunimo nuomonę apie filmą lo, o studentai ir toliau eina varbu.

Studentui svarbiausia miegoti, nes skambėjo girti gyventojų šaly­ „Svetimi“. žmonių daug, gerų šias „stacijas“: bobutė, dalijan­ laikas su kuriuo akiplėšiškai balsai, o rytą (4 kovo) ant ) Penkiametį Maiklą ir ket­ tūkstančių ny ji ketinimų dar daugiau, pokalbio ti lapelius, prekystalis, staliu­ je tenka tik vienas medici ­ vertų metų Mariją surado nesiskaito aptarnaujantis per­ valgyklos durų kabojo lapelis: ■ ir apie filmą nebuvo. Kalbėjo vos nos darbuotojas.

Vaikų policija, be jokios priežiū ­ kas, kasininkė, vėl bobutė ir sonalas. keletas svečių, tik šeimininkai „Šiandien valgykla dirbs nuo nepaprastai i ui it ros klaidžiojančius vienoje mirtingumas — filologai tylėjo. Atseit, na­ pagaliau durys. Kartais būna Rytais valgyklos meniu 13 vai.“ O kas drg. Eigminul, didelis — miršta kas antras * Niujorko — milijonierių muose jie tarno svetimi... Sve­ ir tokių dalykų: gauni lapelį, toks pastovus, kad jį mintinai kad studentai pabus nepusry­ čiai išvyko nusivylę. miesto — universalinėje naujagimis. nueini prie keršo nuo rašalo moka visi studentai: „1 — čiavę. . .

Kodėl taip atsitiko?

Atrodo, stalo, parduotuvėje. Savo pavar­ randi sutepliotą me­ sviestas, 2 — saldi (nors ne kad svarbiausia priežastis, dėl Taigi, reikėtų šią „maitini­ džių vaikai nežinojo. Tik Pirmą kartą Į aukštąją ir visada) varškė, 3 — marinuo­ kurios susitikimas nepasisekė, niu. Prisidedi paukščiukų berniuko kišenėje buvo ras­ mokyklą čia moterys priim­ eini prie prekystalio. Stovi ta žuvis, toliau seka kotletas, mo įstaigą“ patikrinti iš es­ bene bus mūsų pačių pasyvu­ tas raštelis: „Aš juos labai tos tik 1959 metais. mas. Kinofilmą matė dauguma, eilutėje. Tavo lapelyje paukš­ žilas vanduo — „kava“ (val­ mės. Įdomu pastudijuoti šios deja, savo nuomonės tarti nie­ čiukas prie myliu, tačiau neturiu pini­ skaičiaus „7 “ . gyklos darbuotojai vadina glmlvalgyklos darbuotojų kas neišdrįso. Sumanyta gera gų, maisto ir buto. Būkite PARAGVAJUS priemonė savo tikslo nepasiekė. Sis skaičius dažniausiai sim­ „kava su pienu“) ir t. t. Jei­ nystės ryšius ir kitus dalygeri — pasigailėkite jų. bolizuoja nelemtąjį kotletą. gu rytą pirksi kotletą, tai 15 Taigi, ne visada tylėjimas — Mano padėtis labai labai Paragvajaus moterys ne­ dl a Staiga padavėja pasako „Kot­ gausi kažkokį duonos ir mil­ kus. auksas. bloga “ .

Kaip vėliau buvo turi teisės nei rinkti, nei O svarbiausia mums tal, leto jau nėra “ .

Tada eik Regina DRUKTEINYTĖ tų vinegretą, o garnyras Išaiškinta, jų motina — 29 būti Išrenkamomis Į vado­ II k. llt. keiski lapelį, arba surink pagardintas surūgusiomis va­ kad studentai, mokėdami savo metų Eilin Veis, bedarbė, vaujančius savo šalies or­ kelis „autografus“, kurie ga­ karykščlomls bulvėmis. Už to- kuklius pinigus, galėtų žmoganus. bandė nusižudyti. rantuoja, jog tu kotleto ne­ kį niekalą studentas moka 19 niškai pavalgyti. ĮDOMUS SEKMADIENIS gavai, kitaip sumokėsi kasi­ kp. Ragu — ragai ir nagai l*4f* PRANCŪZIJA ninkei kaip geras, nors esi irgi labai sukietėję.

Moterys čia žiauriai eks­ IFF studentai P. Vaitke­ Tai buvo puikus vakaras nei valgęs, nei gėręs. ploatuojamos. Pavyzdžiui, Galų gale, kodėl šioje val­ vičius A. Purvinis J Mac­ Paryžiaus trečios apylin­ žemės ūkio darbininkai dir­ tiek svečiams, tiek šeiminin­ Praeis kiek laiko ir atsiras gykloje atlieka praktiką prekevičius kės merija jau buvo užda­ bantys cukrinių švendrių kams. Universiteto pirmo kur „Taure“ maždaug tokia siste­ ryta, kada vienas Iš jos plantacijose gauna Į dieną so germanistai ne tuščiomis ma: gausi lapelį, parašysi pa­ darbuotojų Išgirdo silpną po 50—60 guaranl, o mo­ rankomis sutiko savo kolegas reiškimą „Noriu valgyti“. Nu­ valko “verksmą. Ant laiptų terys už tą patĮ darbą — iš Pedagoginio instituto. Tu­ eisi pas valgyklos direktorių gulėjo mažas liesutis kū­ tiktai 30—40. rininga programa,, kurioje bu drg. Eigniiną. Sis uždės rezo­ dikis. Greta jo buvo padė­ tada vo atliekamos vokiškos dai­ liuciją „Tegu valgo“, s tas raštelis: „Man labai nos ir eilėraščiai, padarė sve gausi ką nors.

Salyje nepaprastai dide­ sunku, bet Iš priversta pa­ Tiesa, šie lapeliai tinka vie­ čiams gerą Įspūdį. mesti savo dukrytę. Aš ne­ lis valkų mirtingumas. Pa­ i nam dalykui — „Taure“ be­ Germanistams šis vakaras veik turiu kuo jos maitinti“. gal surašymo duomenis, Iš visada trūksta servetėlių. „Tarybinio studento “ redakcija buvo tikrai naudingas. Gali­ Taigi, pavalgęs ir nušluostai Pasirašė Fransuaza Trebė. kiekvieno tūkstančio vaikų ma tikėtis, kad tarp Universi 90 miršta nesulaukę vlenesteigia foto mėgėjų burei}. . . kasininkė ir bobutė teto sienų užsimezgusi drau­ lūputes. rių metų.

KENIJA renkanti lapelius, nekreipia Į gystė dar labiau plėsis ir stip­ tai dėmesio.

Steigiamasis būrelio susirinkimas Įvyks š. m. korės, duos didelę dalykinę nau­ Darbininkė-afrikletė ne­ Atvažiavę svečiai iš kitų dą, rengiant bendrus vakarus, respublikų turi teisės gauti atostogų stebisi šia sistema, vo mėn.

13 d. „Tarybinio studento “ redakcijoje. bendras ekskursijas, padės o jeigu užšoks valgyklon tė­ tumo Ir gimdymo metu.

Redakorlus V. DĖNAS geriau plėsti studijas. vukas pasvarsto ir nutaria

IR TOLIAU „KRYŽIAUS KELIAIS"

t

Foto mėgėjų dėmesiui!

LV 05480

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7 79-17; Snausdinama LKP CK laikraščių Ir žurnalų leidyklos spaustuvėje cTAPHBHHHC CTyR,EHTAC» («Cobctckhh cTyąeHT*).

OpraH BnJibH>occKoro Foc. YHHBepcHTe Ta, aąp. r. BajibHioc, y;i. yHHBepcHTero, 3

Užs. Nr. 1405