v
5*swnfEfi
ŠLOVE TARYBINIAM KARIUI! L. KRIVOŠČIOKOVAS
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE;1
KOMUNISTAI Įvyko taip: Apsupo ligoninę priešo gretos. Praėję naktį pro gynybą. Aš taip prisimenu, Kad, rodosi, dabar matau: Kareiviai sužeisti, spinksulė žiba.
Ir gulime ant žemės mes visi. Šiauduos ligi galvos paskendę Ir klausom, kaip atakos ūžesys Garsėja ir artyn vis lenda.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 6 (317)
1959 m. vasario 26 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
DIDJJj TĖVYNĖS KARĄ PRISIMINUS Jau trylika metų praėjo nuo to momento, kai aš nusiėmiau garbingąją tarybinio kario uni formą ir įsijungiau į taikų kū rybinį daroą. Tačiau dar dabar prieš mano akis stovi tu, ap šviestas karo pašvaisčių, papras tas tarybinis žmogus, visam savo dvasiniam didingume ir heroizme. Aš kovojau nacionaliniame lie tuviškame junginyje nuo pirmų jų Jo formavimosi dienų ir iš šnekant ir girdęs lietuviškai ” ’ dainuojant pasijutau arčiau te viškės, šeimos, kurią teko palikti okupantamsNeišdildomą įspūdį man padarė mūsų rašytojų apsilankymas. Jie skaitė musų pulko kariams savo karo dienų kūrybą. Kai kuriuos jų eilėraščius aš nešio ju savo atmintyje per visą ka ro metą, jų tarpe ypač K. Kor-ako „Lietuvos žemėalpį”: Dažnai žiūriu į tavo išskleistą žemėlapį, I Jo vingiuotas linijas, išmėtytus taškus, Iš ilgėsią mintis vis sukas apie JiIr kyla prieš akis man vaizdas artimas, ryškus, ir A. Venclovos eilėraštis „Tė viškė”: ...Bet labiausiai ilgiuosi tavęs, mano liaudie, Skamba tavo kalba nuostabi ausyse, Ilgesinga daina gaudžia vėl man, kaip gaudė, Iškankinta vėl kyla, lyg žiedas dvasia... Tur būt, tie eilėraščiai labiau siai atitiko tarybinio kario tuo metinį dvasinį stovį. Metai slenka po metų, ir at mintyje po truputį išdyla karo įspūažiai, užmiršti savo draugų bendražygių vardus, karo žygių metu aplankytas vietoves. Bet kai kurie karo metų epizodai taip įstrigo atmintyje, kad jų, tur būt, niekad nebeužmiršiu. Mūsų kariuomenė, įnirtingai kovodama dėl kiekvienos tary binės žemės pėdos, traukėsi į Rytus. Teko apleisti vokiečių aviacijos sugriautą senąjį Poloc> miestą. Išvarginti nuo neperaukiamų žygių ir minčių, vos lenkią kruvinai pritrintas ko jas, išgirstam komandą „Stok!” Mažas baltarusių rajoninis miestelis taip pat pusiau apde gęs. Būrys sustojo ties nedide liu namuku su užrašu „Rajoni nė biblioteka”. Nustebina mus krūva knygų, kuri guli čia pat lauke, prie įėjimo. Čia pat prie
krūvos knygų stovi Jaunutė bib liotekininkė ir du 10 —11 metų moksleiviai, su pionieriškais kaklaraiščiais. Bibliotekininkė prieina prie mūsų būrio vado, pradeda jam aiškinti, kad ji jo kiu būdu nenorinti palikti oku pantams savo knygų, tegul kiek vienas iš musų paima bent vie ną knygutę, ir dalis jos knygų bus išgelbėta, o knygos yra brangiausias turtas. Ji supran tanti, kad mums baisiai sunku, bet juk viena knygutė tai juk ne taip jau daug. Ir Ji prašo, maldauja. Ir štai Jos du padė jai Jau dalina knygas. Mūsų bū-
riui teko nugalėti žygiai po 60 — 80 kilometrų, po to nakvynė ir vėl žygis. Kad būtų lengviau žygiuoti, mes pašalinome iš sa vo kuprinių viską, kas buvo mažiau reikalinga, tačiau du dalykus mes saugojom kaip sa vo akies vyzdį: — savo ginklą ir patikėtąją knygutę. Man buvo patikėta M. Gorkio „Motina”. Moteris kario milinėje, tai te ma dideliam herojiniam kūri niui. Aš ryškiai prisimenu vie ną sceną, kurios pagrindinė herojė buvo garsi kulkos vaidininkė Danutė Stanelienė. Pulko štabas. Prie štabo viršininko pa_______ stovi išsirikiavęs bū vaduotojo relis karių, grįžusių iš ligoni nės po sužeidimo, jų tarpe Da nutė. Jos krūtinę puošia dvi „Šlovės” ordino žvaigždės. Šta bo karininkui jos pagailo. Jis galvoja, kad reikėtų išsaugoti šią šaunią moterį, ji tai pilnai
Chalatas kruvinas, Virš kraujo baltas garas, Pavargęs gydytojas iš ugnies sugrįžta. — Draugai! — Įsako komisaras, — mūšį komunistams!
I
Bet niekas nesikėlė. Jau norėjau Prašyti, kad mane išneštų lauk. Staiga šiaudai Blindaže sujudėjo Ir nušliaužė tenai. Kur tiek mažai jėgų, o švino baisiai daug.
Kareiviai nešė šiaudus su savim. Prilipusius, Pridžiūvusius prie tvarsčių. O gydytojas prie kulkosvydžio prigulęs Iš tarpdurio l priešą ugnį barstė.
Aš jaunas dar buvau. Paskui draugus šliaužiau aš iš blindažo Ir komjaunimo bilietą nešiau, Ties pat širdim knygelę naują mažą.
(Nukelta į 3 psl j
Rinkėjų susitikimas Antradienį Kolonų salėje įvyko rinkėjų susirinkimas, kuriame buvo pasiūlyta kan didatai į Vilniaus miesto Le nino rajono Darbo žmonių de putatų tarybą. į Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos 68 rinkiminę apygardą siūlomas prof. Jankauskas, o į 69 — VISKĄ PATYS Vilniaus miesto partijos komi Šiomis dienomis Teisės teto sekretorius drg. Griške mokslų fakulteto komjaunuo vičius. liai pradėjo savo mokymosi Į Vilniaus miesto Lenino patalpų remontą. Kiekvienam [rajono Darbo žmonių deputatų studijuojančiam teisės moks tarybos 134 rinkiminę apy lus teks padirbėti iš viso po gardą siūlomas Universiteto aštuonetą valandų. Geras to dėstytojas drg. Bendžius. o į nas kitų fakultetų komjaunuo 137 — vyr. dėst. drg. Burliams! kauskas. Nuotraukoje: Aleksas Pasisakiusieji vieningai pa Kochanskas ir fakulteto kom laikė iškeltas kandidatūras. jaunimo organizacijos sekreto rius Romualdas Caika remon Kandidatams į deputatus Iš tuoja fakulteto patalpas. rinkti patikėtiniai. I. Jurevičiūtė P. Sinikaičio nuotr. #
Nežmoniškas šaltumas, O kova — karšta... Mes prie ugnies rubežiaus sugulėm visi. Užgęso lempa blindaže maža z Ir nepartinis gydytojas ryto spindesy.
Papasakojo sanitarės, kai kova nuščiuvo, Kad komunistų du tarp mūsų buvo. Vertė VYT. MURALIS
Vakar mes atsisveikinom su Ele Maskeliūnaltė. JI išvažia vo į Vilnių. Praktika baigta — vėl studijos. Atsisveiki nom, Ir taip kažko liūdna, kažko graudu pasidarė. Rodos, dar visai neseniai buvo gruo dis, Rodos, dar visai neseniai mūsų rajkoopsąjungos duris pravėrė kukli, nedrąsi studen tė, o atsisveikinom jau su ge ra drauge, gera prekybininke. Draugė Elė, atlikdama ga mybinę praktiką Kapsuko rajkoopsąjungoje, labai sumaniai taikė praktikoje Universitete
Paskutinė praktika baigta įgytas teorines žinias. Su di-atlikinėjo prekių likučių ana dellu susidomėjimu žiūrėjo ji lizes, siuntinėjo Lietkoopsą l visus kooperatinės prekybos jungai žinias, tyrė prekybinį klausimus, analizavo rajkoop tinklą, jo dislokaciją, prekių sąjungos ūkinę veiklą ir pristatymą į parduotuves. bendrą viso rajono ekonomi Elė Maskeliūnaltė ne tik ką. patį pratinosi prie savarankiš Elė beveik savarankiškai kos ūkinės veiklos, bet visuo met mielai patardavo drau gams, mielai pasakodavo apie Universitetą, apie ten dėsto mas disciplinas. Ne vienas mū sų rajono prekybos darbuo tojas, nuoširdžiai išsišnekė jęs su Ele, nutarė kelti sa vo kvalifikaciją — neakivaiz dinių būdu studijuoti Univer sitete. Dienoš metu Elė vaikščio klaidas, pasireiškusias Vaiž davo po parduotuves, dirbo ganto politinės veiklos supa- prie rajkoopsąjungos stalo, ra žanglnimu 1905 m. revoliuci šė, skaičiavo, o vakarais mūsų jos metu, jos įvadiniame kooperatininkai ją visuomet straipsnyje, išspausdintame ra sutikdavo raudonajame kampe šytojo kūrybos dvitomyje. Ta lyje. Tai ji padėdavo sukvies čiau V. Zaborskaitė ir toliau ti šokėjus į repeticiją, tai ji atkakliai laikosi savo pažiūrų savo pagyrimu paskatindavo Vaižganto kūrybos atžvilgiu, choristus, tai ji pasiūlydavo visokeriopai akcentuodama jo įdomią knygą. kūrybos ištisai liaudišką pobū Mes pažinome Elę, susi dį, atsisakydama jo kūriniuose įžvelgti rašytojo buržuazinės draugavom ir pamilom ją. Ne ideologijos apraiškas bei ribo prabėgs nė pusmetis, kai Elės tumus. Neseniai įvykusioje bus diskusijoje dėl lietuvių lite Maskellūnaitės rankose ratūros srovių V. Zaborskaitė, diplomas. Ir ką žinaį, gal būt, apibūdindama neoromantizmą vėl prasivers Kapsuko raj lietuvių literatūroje, taip pat koopsąjungos durys, gal būt, traktavo jį kaip visiškai neklasinį reiškinį, nedavė Jam jo nuolatiniam darbui į mūsų ra kios socialinės charakteristi joną sugrįš diplomuota eko kos: atplėšė šios literatūros nomistė — Maskeliūnaltė. Mes krypties susiformavimą nuo konkrečiųXX amžiaus pradžios mielai sutiksime . Ir džiugu pagalvojus, kad Vilniaus Uni aplinkybių Lietuvoje. Nenuostabu, kad, laikyda versitetas sugeba paruošti to miesi tokių koncepcijų savo kius puikius žmones, tokius mokslinėje veikloje, katedros visapusiškai išsilavinusius jau^ dėstytojai jas perteikia stu dentams mokymo procese: per nuosius specialistus.' paskaitas bei seminarus. PasiB. SidcraviL Kapsuko rajkosB ekonon^H St. MijiO
Už marksistinį-leninini literatūros dėstymą UNIVERSITETO
PARTINIO BIURO IŠPLĖSTINIS
POSĖDIS
1959 metų vasario 11 dieną Įvyko Universiteto partinio biuro išplėstinis posėdis, 1 kuri buvo pakviesti LTSR Mokslų akademijos, Lietuves JSR Rašytojų sąjungos darbuotojai, atsakingi partinai darbuotojai, lietu vių literatūros katedros dėstytojai. lit<; ’ūros-kritikos būrelio nariai, studentai. Posėdyje buvo svarstytas klausimas apie rimtas klaidas, p-tošia Universiteto jaunųjų literatų kūrybos almanachą. Tačiau posėdis neapsiribojo vien tik jaunųjų kūrybos rinkinio analize, o, aiškinantis almanacho klaidų priežastis, jame buvo plačiai paliesti ir lietuvių literatūros katedros mokomojo bei auklėjamojo darbo klausimai. Buvo atskleista, kad almanacho parengimo trūkumai yra ne atsitiktinis reiškinys, o žymia dalimi jau anksčiau partinės organizaci jos iškeltų kai kurių lietuvių literatūros katedros dėstytojų ideologinių klaidų tąsa; ilgą laiką kai kurių ka tedros darbuotojų ugdytos ir puoselėtos pažiūros į literatūra sistemos išdava. Pateikime biuro posėdžio medžiagą, liečiančią atskiras lietuvių literatūros katedros veiklos sritis. MOKSLO IR MOKYMO DARBAS. PASKAITOS. SEMINARAI PARTIJA PO XX SUVAŽIAVIMO, SALINDAMA IS MUSŲ GYVENIMO ASMENYBES KULTO LIEKANAS, PABRĖŽĖ KOVOS PRIEŠ DOGMATIZMĄ IR SOCIOLO GINĮ VULGARIZAVIMĄ LITERATŪROJE REIKALIN GUMĄ. TAČIAU PO SIOS KOVOS PRIEDANGA KAI KUR EME REIKŠTIS TENDENCIJOS APSKRITAI NU NEIGTI SOCIOLOGINĮ, KLASINĮ LITERATŪROS REIŠ KINIŲ AIŠKINIMĄ BEI VERTINIMĄ. SITOMS TEN DENCIJOMS GYVAI PRITARĖ IR KAI KURIE LIETU VIŲ LITERATŪROS KATEDROS DĖSTYTOJAI, PROPA GUODAMI SAVO PASTARAISIAIS METAIS IŠLEISTUO SE MOKSLO DARBUOSE NEMAŽA IDEOLOGIŠKAI KLAIDINGŲ TEIGINIŲ DAUGIAUSIA LITERATŪRINIO PALIKIMO VERTINIMO KLAUSIMAIS. MATOMAI, ŠIE TEIGINIAI KATEDROJE BUVO PUOSELĖJAMI JAU ŽY MIAI ANKSČIAU. Kalbėjusių, posėdyje prof. riai ilgą laiką ir nuosekliai B. Pranskaus, akademiko prof. gina savo klaidingas koncepK. Korsako ir kitų buvo pažy- ei jas visuose literatūras mokslėta, kad atskiri katedros nalo baruose.
Atsisakymas vertinti lite■ nutylimas ir užtrinamas Jo ratūros reiškinius klasiniu po veiklos bei publicistikos bur žiūriu išryškėjo dar LKP X žuazinis liberalinis pobūdis. suvažiavime kritikuotoje ka Šitokio vertinimo tiek I. Kosttedros nario M. Lukšienės kevičiūtė, tiek kai kurie kiti knygoje apie Jono Biliūno kū literatūros dėstytojai laikėsi ir rybą. Knygoje rašytojo kūry •svarstant V. Kudirkos paliki biniai pasiekimai ir indėlis į mo problemą įvairiuose pasi lietuvių kritinio realizmo vys tarimuose. O dėstytoja A. Ratymąsi tam tikru atžvilgiu su bačiauskaitė, atplėšdama nuo vedami į psichologinę perso konkrečių buržuazinės Lietu nažų analizę, o socialinių gy vos tikrovės sąlygų Balio venimo reiškinių tyrinėjimas Sruogos kūrybą, per' diskusi ir jų pagrindu sukurti proleta jas dėl lietuvių literatūros pro rinės tematikos apsakymai tuo gramos mėgino ginčyti bet būdu sumenkinami, paliekami kurias dekadentizmo apraiškas antrame plane. Nuslydimas šio rašytojo kūryboje. Ji kėlė nuo klasinio požiūrio atsispin teiginį, kad tokiems žymiems di I. Kostkevičiūtės darbe apie rašytojams, kaip Sruoga, ap kritinį realizmą, kur bandoma skritai, nedera socialinis kla charakterizuoti V. Kudirkos sinis jų vertinimo mastas. LKP X suvažiavimas pažy pažiūros ir visuomeninė veik la kaip ištisai demokratinė, mėjo ir dėst. V. Zaborskaitės
-
r
(Atkelta iš 1 psl.) Nr. 6 (317) 1959. II. 26 sakę partinio biuro posėdyje kalbėtojai, tame tarpe ir stu dentai (A. Trakymas ir kt.), iš kėlė, jog kai kurie katedros dėstytojai suprastintai žiūri į literatūros kūrinių idėjinio tu rinio nagrinėjimą. Daugeliu atvejų vien nusakius rašytojo kūrybos problematiką, pagrin dines idėjas, pereinama prie ty idėjų išreiškitho būdų na grinėjimo. Žodžiu, labiausiai gilinamasi į specifinius litera UNIVERSITETO PARTINIO BIURO IŠPLĖSTINIS POSĖDIS tūros, kaip atskiros ideologi — Neužtenka tik pasaky- tedros mokslinio bei mokomo rus 2—3 asmenis, katedra jos formos, momentus, o tie bruožai, kurie Ją jungia su ki ti. jog tas ar kitas rašytojas jo darbo planavime. Per 15 beveik nedalyvauja Ražytojų tomis ideologijos formomis pa yra buržuazinis, Ir baigta, — pokario metų katedroje nepa sąjungos. Jos kritikos sekci prastai apeinami. Lieka nenu kalbėjo posėdyje prof. B. rengta nė vieno tarybinės li jos darbe, bent kiek akty šviesti tokie klausimai, kaip Pranskus. — Reikia atskleis teratūros specialisto, kai tuo viau ji neprisideda ir prie kūriniuose keliamų ir spren ti šių rašytojų buržuaziškumą tarpu iš kitų lietuvių literatū Lietuvių kalbos ir literatūros džiamų problemų bei idėjų so kiekviename kūrybos momen ros laikotarpių studijų išaugo instituto rengiamų apžvalgi cialinis pagrindas, santykis su te, reikia parodyti tą buržua net 6 mokslo kandidatai. Per nių tarybinės literatūros kon-; tikrove, ryšys su kitomis to zinę Ideologiją visuose kūri tą laiką katedra neparuošė ferencijų. f £ meto idėjomis, pagaliau, na nio narveliuose, reikia su nė vieno, stambesnio mokslinio Šitas katedros narių abejln2 griauti ją. grinėjant buržuazinių praeities darbo iš tarybinės lietuvių li rašytojų kūrybą, visiškai ne To reikalauja marksistinės teratūros, net Ir parengtos gumas tarybiniam llteratūri- ? duodama arba teduodama tik literatūros dėstymas, komu bei rašomos disertacijos iš Sa niam gyvenimui atsiliepia ir^ labai paviršutiniška jų ideolo nistinis studentų auklėjimas. lomėjos Nėries ir Petro Cvir katedros pedagoginėje veikloj gijos kritika. Bloga yra ne tai, jog kated kos kūrybos teapima tik šių Je. Iki pastarųjų metų į diplo- ž Tiesa, paprastai prabėgo ros dėstytojai stengiasi išsa rašytojų ikltarybinio laikotar minių darbų tematinį planą? mis paminima, kad vienas ar miai ir giliai išnagrinėti lite pio kurinius. Menkas dėme tebūdavo įtraukiama labai nekitas rašytojas buvo veikia ratūros kūrinių formą, o blo sys lietuvių tarybinės litera daug temų Iš tarybinės llter^ 6 mas buržuazinės ideologijos, ga, kad tai dažnai daroma tūros problemoms atsispindė ratūros. bet kur toji ideologija ap idėjinės analizės sąskaita, kad jo ir katedros mokslinio tiria Tai ne tik stambios katedsprendžia konkrečių jo kūri tuo būdu mėginama atskirų mojo darbo septynmečio pla ros planavimo, organizacinės/ nių problematiką, taip ir Jie* rašytojų Ideologinius ribotu ne. Katedros nariai beveik klaidos, bet žymia dalimi — ka neišnagrinėta. Tuo budu mus pridengti jų kūrinių for nerašo aktualiais tarybinės tai stambios ideologinės klai-^z z įtikinamai nekovojamą prieš mos meistriškumu. Z bauq ta Daug laiškų ir sveikinimų išsiunčia I kurso rusjstas Georgijus? literatūros klausimais. Išsky- dos. tekovas. Ir visai nenuostabu. Juk Georgijus turi daug gerų? buržuazinį nacionalizmą, bur Sociologinio idėjinių reiš 1J Prieš 1 1 I ctn I M F ĮI Universitetą I M i 1/0 • — tarnavo~Ta?ybi-Ž X— — — — / Z draugų. Įstojant jis 3 ■metus -■ — — į w J--tai vu ai y — žuazinę ideologiją. A K ryt J i ra i o pabuvojo F i\/ra iz-» br-ilvnrz. _ _• Z1 kinių aiškinimo bei vertinimo AUKLĖJAMASIS DARBAS. VISUOMENINĖ VEIKLA Z Z nnio nėję Armijoje, jvairose Sąjungos bei užsienio vietovėse.? Kaip pažymėjo kalbėjusie- neigimas, klasinio požiūrio į ?Visur liko draugai, ir visus juos reikia pasveikinti Tarybinės / ji, V. Zaborskaitės paskaltose juos nesilaikymas ar sąmonin Lietuvių literatūros katedra atsiribojo ne tik nuo res /Armijos 41-ųjų metinių proga. !? A. SUTKAUS nuotr. V. Krėvę apie Vaižgantą ir gas jo Ignoravimas — nesu publikos literatūrinio gyvenlino, bet ir, apskritai, nuo bet tebuvo apskritai nurodyta, derinami su marksistine lite kokio visuomeninio darbo. Posėdyje buvo pažymėta, kad kad pirmojo kūryboje atsi ratūros mokslo metodologija. tiek katedra ištisai, tiek ypačatskiri dėstytojai, ilgus metus spindėjo buržuazinė tautos Marksizmas reikalauja- ideolo šalinosi nuo bet kokios platesnės visuomeninės veiklos, nė „vieningosios srovės” teo A. Sprindis ir redkolegija (R. vienybės idėja, reiškėsi vadi ginius reiškinius (kuo neabe neturėjo glaudesnių ryšių su studentų organizacijomis, su rija, teigiama nacionalinės Pakalniškis, R. Sadauskas, J. namoji „vieningoji srovė”, o jotinai yra literatūra) vertinti komjaunimu, su partine organizacija. Juo labiau katedra pasaulėžiūros vienybė, nunei Tumelis) neatsakingai pažiū antrasis atstovavo neoroman klasių kovos, vykstančios vi nesistengė pati plačiau imtis iniciatyvos organizuoti giami klasiniai prieštaravi rėjo į medžiagos atranką be! tizmo krypčiai Lietuvoje, ku suomenėje, požiūriu, kaip tos kokį nors politlnį-auklėjamąjį darbą. Tas atitrūkimas, užsi mai, visaip išliaupsinamos jos paruošimą spaudai. Be to, ri XX a. pradžioje buvo reak- kovos atspindžius ir įrankius. sklendimas tik pedagoginiame, akademiniame darbe stip „autentiškos, grynos lietuviš pati redkolegija, susidedanti ęingesnė, negu XIX a. roman Atsisakius klasiniu požiūriu rino kai kurių katedros narių apolitiškumą. Sis apolitišku kos sąmonės formos", ku Išimtinai iš studentų; toli gra tizmas. Vis dėlto, kur konkre vertinti literatūros faktus, ne- mas, nesiorientavlmas šalies politiniame gyvenime ypač aki rioms, atseit, svetimas klasi žu nepakankamai kvalifikuota čiai šios reakcinės buržuazi išvengiamai nuslystama į re- vaizdžiai pasireikšdavo aštriais politinio gyvenimo momen nis mąstymo pobūdis. spręsti tokius svarbius tiek nės tendencijos sąlygojo jų vizlonizmą. tais: daugelis katedros dėstytojų ,tada tylėdavo, visiškai Žinoma, almanachas ir vy politiniu, tiek dalykiniu ai kūryboje keltą, pavyzdžiui, Revizionistinės yra ir tos nesirūpindami, kaip šitokią jų poziciją supranta auklėtiniai raujančios jame nuotaikos jo žvilgiu klausimus. Būdinga, nacionalinio charakterio pro tendencijos, kiu būdu neatspindi mūsų kad redkolegijos narių tarpe kai literatūros studentai-lltuanistai. blematiką, paskaitose liko reiškiniai vertinami žvalios tarybinės studentijos, figūruoja J. Tumelis, kuris ži atsiėjus nenušviesta, neišnagrinėta. juos nuo konkrečios istorinės Pagaliau M. Lukšienė, ei- talkas ir studentų, ypač jau besiruošiančios būsimam dar nomas kaip vienas aršiausių Netgi priešingai, buvo paly tikrovės, kurioje jie atsirado. dama katedros vedėjo parel- nųjų literatų, tarpe. Šitos bui ir jau dabar, aukštosios dekadentizmo, formalistinio ginti plačiai išdėstyti šios pro Marksistinė metodologija rei gas, dažnai, priešingai komu nuotaikos protarpiais peraug mokyklos suole, prisidedan meno gynėjų jaunųjų literatų blematikos teigiamieji bruo kalauja, kad visi istoriniai nistiniams kadrų parengimo davo į atvirą buržuazinį na čios prie komunizmo statybos tarpe ir kaip vienas labiausiai žai, keliama nacionalinio reiškiniai būtų vertinami ne principams, atplėšdavo, prieš cionalizmą. Buvusi katedros (talkininkaujant kolūkiuose, atsiliekančių moksle studentų, charakterio studijų reikšmė tik šių dienų požiūriu, bet ir pastatydavo mokymą auklėji vedėja M. Lukšienė ir kai ku melioracijoje ir pan.), gyve vengiąs visuomeninio darbo. tautos auklėjimui, visiškai nu atsižvelgiant į tas konkrečias mui, teigiamai charakterizuo rie kiti dėstytojai taikstėsi su nimo. Neatsitiktinai, neskai Lietuvių literatūros kated tylint jos ribotumą. sąlygas bei aplinky dama ir visokeriopai gindama šiomis nesveikomis atskirų tant atskirų eilėraščių, alma ra, patvirtinusi tokią redkole Analogiškos ideologinio po istorines nache nėra kūrinių, kuriuose gijos sudėtį, iš pat pradžių politiškai nesubrendusius stu studentų nuotaikomis. bes, kuriomis jie Iškilo. būdžio klaidos buvo padary Savo kalboje lietusi ir stu atsispindėtų Universiteto stu užkirto kelią tinkamam alma dentus, o neretai net ir pasi Posėdyje buvo pažymėta, tos ir I. Kostkevičlūtės vado davusius svetimoms, žalin dentų idėjinio auklėjimo klau dentų, komjaunimo organiza nacho parengimui. vaujamame seminare, api jog už rimtas klaidas kated goms nuotaikoms. simus dėstytoja L. Llsenkal- cijos gyvenimas, jos plati, Tiesioginė atsakomybė už bendrinant studentų diskusi ros mokymo-auklėjimo darbe Silpnai vadovavo katedra, tė teisingai pastebėjo, kad įvairiapusė veikla. minėtas rimtas klaidas tenka jas V. Krėvės „Žento” pro atsakomybė tenka ir prorek konkrečiai, Šiuos trūkumus kai kurių M. Lukšienei, kuri, be to, dėstytojas A. katedros darbo trūkumai ir toriui mokymo reikalams E. blematikos klausimais. Sprindis, literatūros-kritikos skleidžiamos tendencijos neap literatūros-kritikos būrelio na dar parašė rinkiniui įvadąMeškauskui (anksčiau IFF Partinio biuro posėdyje būreliui, nesirūpino jo idėji siriboja Universiteto sieno rių kūryboje partinis biuras I almanacho va buvo pabrėžta, kad kaip tik dekanui) ir fakulteto dekanui niu auklėjimu, o neretai ir mis. Todėl ir kai kurie Uni jau pernai buvo nurodęs. Ta atsiliepimą išgiriantį tilpusius ja toksai vienpusiškas šių rašy J. Palloniui, kurie ilgą laiką tiesiog lengvapėdiškai žiūrė versiteto absolventai — ka čiau tuometinė lietuvių litera riantui, kurinius: I. Kostkevičiūtojų nacionalinio ęharakterio taikstėsi su ydingomis tenden jo i šį labai svarbų ir atsa tedros auklėtiniai — dirbdami tūros katedros vedėja M. Luk me tei, kuri vadovavo T. Venclo pasireiškiančiomis problematikos nušvietimas žy cijomis, mokyklose ir kituose kultūri šienė, kurios tiesioginės tar kingą reikalą. kursiniam darbui, padėmiu mastu paskatino ydingų kai kurių katedros dėstytojų - Posėdyje plačiai šiais klau nio fronto baruose, nepanau nybinės pareigos reikalavo vos tam minėto straipsnio pagrlndarbe ir jaunųjų literatų kū koncepcijų susiformavimą kai doja reikiamu mastu literatū vadovauti būrelio veiklai, ir simais kalbėjo partinio biuro dan, ir davė perdėm teigiryboje. kurių studentų darbuose. sekretoriaus pavaduotojas J. ros, kaip komunistinio auklė almanacho redaktorius A. mą, giriantį atsiliepimą apSprindis jbei redkolegija jų patį straipsnį; Bielinis. Kai kurių katedros jimo priemonės. . .. V. ZaborskaiAPIE TARYBINI PATRIOTIZMĄ Visiškai teisingi ir pagrįsti neištaisė. narių apolitiškumas, šalinima tei, kuri prisidėjo prie poezi IR BURŽUAZINĮ NACIONALIZMĄ Almanacho ats. redaktorius jos kūrinių atrankos. sis nuo tarybinio gyvenimo, priekaištai kai kuriems lietu vių literatūros katedros dės grynojo akademizmo nuotai Universiteto partinio biuro narys, Teisės mokslų fakul kos, abuojumas tarybinei lite tytojams buvo iškelti LKP KRITIKOS „PRIPAŽINIMAS” teto dekanas J. Žėruolis ir akademikas prof. K. Korsakas ratūrai, taikstymasis su bur XI suvažiavime ir Lietuvos IR KRITIKOS PRIPAŽINIMAS kalbėjo apie tai, kad, gal būt, kai kurie lietuvių literatūros žuazinėmis koncepcijomis pra tarybinių rašytojų III suvažiąkatedros nariai, idealizuodami Vaižgantą, V. Krėvę, tariasi eities literatūroje, o kartais vime dėl to, jog šie dėstyto Posėdyje buvo labai aštriai kritikuoti atskiri lietuvių garbiną lietuvių tautos praeitį, skiepiją studentams patrio atviros pastangos reabilituoti jai studentams skiepija skep literatūros katedros dėstytojai, o taip pat ydingų almanacho tizmą. dekadanso apraiškas žymia tišką, niekinančią pažiūrą į kurinių autoriai. dalimi skatino, ugdė, stimu- tarybinę literatūrą, kuri vė — Aš esu irgi lietuvis, — džiai sakau studentams. Bet, lavo tolygius apolitiškumo, liau reiškiasi ir kai kurių jau Iš pastarųjų tepasisakė vie mėgino visą pareikštą kritiką pasakė J. Žėruolis, — komu jeigu kalbama apie Lietuvą ir dekadentines, nihilistines nuo- nųjų kritikų darbuose. nas T. Venclova. Jis, iš es jos adresu suvesti tik į Že nistas ir būtent todėl tikras be atodairos idealizuojama jog mės, pripažino kritiką savo maitės sumenkinimą, ir Jos patriotas. Man brangi mano praeitis, tai čia jau ne pat ALMANACHAS — KATEDROS DARBO KLAIDŲ adresu. Darbas, pasak jo, nai pasisakymas, kaip buvo paste tėviškė Lietuva, bet aš noriu riotizmas, o buržuazinis na ATSPINDYS vus, vaikiškas, nemoksliškas ir bėta jau pačiame posėdyje, matyti Lietuvą socialistinę, cionalizmas. Juk tie, Ameri parašytas iš nemarksistinių nuskambėjo tarsi bandymas ■žengiančią į komunizmą. Ar koje sėdintieji buržuaziniai dalyvavusieji posėdyje priėjo vieningos išvados, pozicijų. išsisukinėti, užtrlnti savo klai tai ne patriotizmas! Buržua nacionalistai, save irgi laiko kad Visl Pripažino kritiką teisingą du ideologinį pobūdį. Toliau svarstomas jaunųjų literatų kūrybos almanachas yra ne patriotais, jie irgi liaupsina ziniai nacionalistai irgi tariasi išskirtinis lietuvių literatūros katedros darbo ir pasisakę katedros dėstyto iš I. Kostkevičlūtės kalbos pa esą savos rūšies „patriotai”, buržuazinę Lietuvos praeitį. atsitiktinis, jai. Kiti kalbėjusieji pabrė aiškėjo, jog ji schematiškai, bet jie buržuaziniai patriotai, Jie ant šito šiandien ir joja. faktas, o dėsningas, nuoseklus reiškinys aukščiau išdėstytų žė, kad anksčiau katedra į negyvai žiūri į marksistinę — Sąmoningai ar nesąmo katedros ideologinių klaidų virtinėje. o aš esu tarybinis patriotas. partinę kritiką reaguodavo metodologiją. ningai taip elgiasi kai kurie Aš noriu, kad Lietuva būtų katedros nariai, kalbėjo prof. Posėdyje kalbėjusieji stu pavaizduoti socialistinę dabar atkakliu tylėjimu. Partinė or Nė vienas kalbėjusių kriti ne atsilikęs kraštas, užkampis, K. Korsakas, — bet faktas, dentai J. Stepšys, R. Trimo- tį, autoriai nesugeba pakilti ganizacija ilgą laiką kantriai, kuotų katedros dėstytojų ne o klestinti — tarybinė res kad tokia pozicija pasinaudo nis, R. Sadauskas, A. Traky- aukščiau pačių bendriausių, labai kantriai nurodinėjo ka davė įtikinamos savo klaidų mas, V. Dėnas ir kiti aštriai abstrakčių teigimų. Nepažinę tedrai rimtas Jos darbo klai analizės, nebandė teisingai publika, ir apie tai nuošir- ja mūsų priešai. kritikavo almanacho parengi gyvenimo, jie nemato gyvų ta das. Buvo pakankamai laiko, marksistiškai Išsiaiškinti vie mo trūkumus ir atsispindėju rybinių žmonių, kurie, parti sudarytos visos sąlygos, rei ną ar kitą aukščiau klaidin KADRAI. PLANAI. KAI KURIE KITI KLAUSIMAI sias jame parengėjų ideologi jos vadovaujami, savo konkre kėjo tik nuoširdaus noro ir gai traktuotą literatūros reiš , Posėdyje dar kartą buvo iškeltas ir pabrėžtas lietuvių nes klaidas. čiu, didvyrišku darbu keičia klaidos būtų ištaisytos. Dabar kinį. literatūros katedros abuojumas lietuvių tarybinės literatū Biuro posėdyje kalbėjo par Almanache, nepaisant kai pasaulį, kuria komunistinę vi kritika „pripažįstama". Ta ros nagrinėjimui, nugrimzdimas į praeitį. Kalbėjusi šiuo kurių politiškai brandesnių, suomenę. čiau, kaip nurodė kalbėtojai, tijos Vilniaus m. komiteto pir klrusimu dėstytoja L. Lisenkaitė nurodė, kad kai kurie idėjiniu ir meniniu požiūriu t jį buvo įdėtas idėjiš iki klaidų Ištaisymo dar ilgas masis sekretorius F. Blelauskatedros nariai tiesiog skiepija studentams skeptišką pa labiau pavykusių kūrinių, vy kai žalingas T. Venclovos kelias, juo labiau, kad ir šį kas ir VVU partinio biuro žiūrą į lietuvių tarybinę literatūrą. Ne be tam tikro ka rauja aiškiai beidėjiški, apoli straipsnis „Liaudies koncepci kartą kritikuotieji draugai sekretorius V. Kuzmlnsds. tedros poveikio dauguma studentų vengia nagrinėti tary tiški, dažnai ir meniškai neiš ja Žemaitės ir V. Krėvės ap kalbėjo, susirinkusių nuomo Partinis biuras priėmė nu baigti rašiniai, ypač poezijos sakymuose”, kuris parašytas ne, nenuoširdžiai ir tik for- tarimą svarstytuoju klausimu. binę literatūrą. skyriuje (pirmiausia J. Vai iš antimarksistinių, revizionis maliai pripažino partinę kri- Nutarimas numato priemones pagerinti literatūros-kritikos Iš tiesų, krinta į akis tam aktyvūs visuomenininkai, atėję čiūnaitės, E. Skaudvilaitės, tinių pozicijų. Jame iš esmės tiką. tikras katedros atsitvėrimas dirbti į katedrą, ima tolti nuo St. Skrodenio ir kitų eilėraš- atmetamas klasinis literatūros Nenuoširdžiai kalbėjo M. būrelio veiklai, jaunųjų lite organizacijos, čiai). Jie persunkti individua reiškinių vertinimo kriterijus, Lukšienė. Ji teigė, jog „lai ratų kūrybos almanacho ren nuo mūsų tarybinio gyveni komjaunimo mo. Kyla klausimas, kaip ka nuo visuomeninio darbo. Ši lizmo, užsisklendimo siaura išpučiami ir suabsoliutinami kosi tarybinei santvarkai pri gimo paspartinimui, atren tedroje per ištisus 10 metų tokia padėtis, be abejo, tegali me miesčioniškumo pasaulėly „bendratautiški” V. Krėvės valomos ideologijos”. Jau kant į jį idėjiniu bei meniniu nebuvo priimtas dirbti nė vle- būti paaiškinta tik rimtais pa je dvasios, perdėm kamerinio kūrybos bruožai, menkinama toks pasakymas parodė, kad požiūriu vertingus kūrinius. as komunistas, nė vienas as- čios katedros kadrų auklėji pobūdžio. Eilėraščiuose nu Žemaitė ir, apskritai, kritinis socialistinę ideologiją ir mark Buvo taip pat rekomenduota palyginti gausaus ka- mo bei parinkimo trūkumais. skamba vienatvės, ilgesio, de realizmas dėl jo socialinio tu sistinę literatūros nagrinėjimo rektoratui sustiprinti lietuvių Atitrūkimas nuo tarybinio kadanso nuotaikos, o kai kur rinio. Straipsnyje po naciona metodologiją ji traktuoja kaip literatūros katedros kolekty Įįolektyvo neįstojo per partiją, o, priešin- literatūrinio gyvenimo, nuo tiesiog paneigiama arba iš linio charakterio bruožų V. kažką primestą, neišvengiamą vą, nurodytas būtinumas nuo ' pastebimas visiškai tarybinės literatūros nagrinė kraipoma tarybinė tikrovė. Krėvės kūryboje analizės prie prievolę. lat kelti ldeologlnį-teorinį ka , reiškinys: buvę jimo ryškiai atsispindi ir kaDažnai net ir mėgindami danga praklšama nacionalistlKalbėdama I. Kostkevičiūtė tedros darbuotojų lygį.
Už marksistini-lenininį literatūros dėstymą
—
311C1
-
—
—
C
3 - ••
i
m
I
v
,
**
iiviuo
•
iia
- —
-T* . — - -1 i ij i
Nr. 6 (317) 1959. II. 26
Kurso draugai — buvę kariai Alg. Pilijanskas: K. Lipeika Pirmame Teisės TMF I kurso Arčiau susipaži mokslų fakulteto studentas nau su įvairių tau kurse šiemet moko tybių atstovais. Iš si daugiausia žmo mokau neapkęsti nės atėję Iš įstaigų ir gamyklų, atlikę užgrūdino fiziškai, taikos priešininkų. tarnybą Tarybinės paruošė gyvenimui. Ilgai atmintyje liks mano vadų paveiks Armijos eilėse. Mi Prisimindamas kurie padėjo nint Tarybinės Ar laiką, praleistą ar lai. mijos ir Karinio Jū mijoje, aš daug man pasukti teisin rų Laivyno dieną, kartų jaučiuosi dė gu keliu. nejučiomis pagalvo. kingas tiems drau ji apie buvusius ka gams, kurie rūpino Br. Tarutis: ruošimu rius. Buvę kariai ne si mano Tarnaudamas Ta tik geri studentai, gyvenimui. rybinėje Armijoje, bet ir aktyvūs vi Išmokau produkty suomenininkai, savi J. Jaksebaga: viai panaudoti lai Būdamas Tarybi veiklininkai. Negali ką. Karlų gyveni ma nepaminėti bu nės Armijos eilėse, mas turtingas: šalia vusio kario, dabar aš išmokau drąsiai užsiėmimų, — kon mokslo pirmūno ir žiūrėti gyvenimui į certai, klnofllmal, aktyvaus saviveikli akis. Čia aš Išmo bibliotekos. Tai tur ninko L. Jackevi kau gerbti žmogų, tingas ir įvairus gy čiaus; stropių stu suprasti jį. pažinti venimas. Tarnyboje dentų, anksčiau taip tikrą draugą. Šian sekėsi gerai — du pat tarnavusių Ta dieną aš su pasidi kartus apdovanotas rybinėje Armijoje, džiavimu galiu pa ženkleliu „Tarybi J. Lauraičio, St. sakyti, kad esant nės Armijos pirmū mokėsiu nas”, VLKJS CK Kumpio ir B. Sum- reikalui tinkamai panaudoti Garbės raštu, turė nausko. Visų tarybinių tai, ką išmokau mo jau 28 pagyri karių šventės proga komųjų žygių metu. mus. Metai prabėgo aš kreipiausi į bu ne veltui! vusius karius, kad Alg. Jankauskas: Tarnybos metus Alg. Sakalauskas: jie pareikštų savo mintis apie Ištar praleidau daugiau nautąjį laiką armi sia jūroje, Baltijo Išmokau čia drą je. Jūrininko tarny siai žiūrėti į gyve joje. Štai jų žodžiai. ba sunki, reikalau nimo sunkumus. janti ištvermės, vi Jaučiu pasididžiavi M. Macežinskas: sapusiško išsilavini Tarnybos metu mo. Tarnyba sustip mą tarnavęs Tarybi teko susidurti su rino tėvynės meilės nėje Armijoje. Tai įvairiausiais sunku- jausmą. puiki mokykla.
pLrmas diplomiriLS p en k i Bibliotekininkystės katedra pirmoji Istorijos-filologijos fa kultete šiemet išleidžia neaki vaizdininkų laidą. 26 diplo mantai, dirbantieji įvairiose respublikos bibliotekose, šiuo metu pradėjo rašyti diplomi nius darbus. Daugelis jų jau įpusėjo darbą, o Universiteto mokslinės bibliotekos darbuo tojas N. Feigelmanas jau ap gynė diplominį. Jo tema — „Senoji lietuviška knyga Vil niaus Universiteto biblioteko je. Bibliografinė rodyklė”. Prie šio darbo diplomantas dirbo jau kelis metus. Pirmoje dalyje nušviestas unkus ir sudėtingas lietuviš kos knygos kelias, nagrinėja mos tos priežastys, kurios Is torijos eigoj trukdė vystytis lietuviškai knygai. Toliau ap žvelgiamas lietuviškų knygų likimas Vilniaus Universitete, ypač fondų išblaškymas I pa saulinio karo metu. Tik tarybiniais metais susi rūpinta lietuviškų fondų at
statymu. 1950 m. sudarytas senų lietuviškų knygų rinki nys bibliotekoje. Dabar Jų yra 174 pavadinimai. Tai tur tingiausias tos rūšies rinkinys respublikoje. Darbe po atskirų knygų ap rašo apibūdinamas jų stovis, pažymimi defektai, iššifruoja mi įvairūs įrašai, pagal reika lą patelkiamas trumpas kny gų turinys, nurodomos kai ku rios bibliografinės žinios. Pagalbiniame aparate pa teiktos pavardžių ir antrašų, spaustuvių, dalykinės rodyk lės. Šiuo darbu plačiai galės pasinaudoti kalbininkai, lite ratai, kultūros darbuotojai, jis pasitarnaus sudarant lietuviš kųjų knygų retrospektyvinę bibliografiją. Nežiūrint oponento V. Abramavičlaus kai kurių pasta bų, N. Felgelmano diplominis darbas buvo įvertintas labai gerai.
psl.)
da žvali ir linksma šviesiaplau kė ir mėlynakė Pamaskvės ra jono mergaitė, štai Ji prie su žeistojo, išima tvarstomąją me džiagą, ramina Jį. Jos pavyzdžio padrąsinti, į pagalbą jai skuba sanitarai. Aš pamiršau šios mer gaitės pavardę, tegul JI tai do vanoja, bet jos vardas nepamirš tamas niekad, Jis labai prasmin gas — LiubovJ.
užsitarnavo. Pasiūlo jai sanita rės vietą — atsisako. Dirbti vi rėja transporto kuopoje arba telefoniste — taip pat nesutin ka. Noriu grįžti j savo kuopą, prie savo kovos draugų, prie sa vo kulkosvaidžio. Ir viskas. Iš Kiek daug gražių vilčių ir davoje — naujas žygdarbis, svajonių, drąsių planų, kilnių už naujas sužeidimas, ir trečias simojimų sugriovė ir palaidojo ..Šlovės” ordenas. karas. O mes, kariai, net pačiom neArba kitas neužmirštamas sunkiausiom karo dienom prarasdavom vilties, svajojom, epizodas. Kautynės Jereviščino planavom. Kaip gyvas mano at „katile” Baltarusijoje. Vokiečių sunkioj! artilerija ir minosvai mintyje liko vyresnysis leitenan tas Stasys Vaznelis, Lietuvos džiai stengiasi atkirsti mūsų kari priešakines pozicijas nuo užnu buržuazinės kariuomenės patekęs Į šią tarnybą, gario, prispausti prie žemės. Jie ninkas, kaip Jis sakė, atsitiktinai, „todėl, ■ svysto tiesiog uraganinę ugnį. Mūsų komandavimo punktas lyg kad nebuvo tada kur dėtis”. Jis Sėmės drebėjimo centre. Bet, buvo pasiryžęs Įvykdyti kuo ge štai vienas sviedinių nutraukė te riausiai savo pareigą karo me tu, o pasibaigus karui, norėjo lefono laidus, jungiančius mus su pašvęsti savo gyvenimą peda priešakine linija. Reikalinga ten goginiam darbui. Su didele mei tuojau atstatyti nutrauktą ryšį. le jis kalbėjo apie savo tėvą— Štai mes matom pačiam sprogi nėjančių minų pragare telefonis mokytoją. Plačiai apsiskaitęs, Jis deklamuodavo Horacijaus ir Vir tą, Jis ieško nutrūkimo vietos, gilijaus eiles, ginčijosi su ma suranda, šaltakraujiškai sujun nim apie senovės filosofus Epik gia laidus. Ryšys nustatytas, no tetą ir Marką Aurelijų. Pirmose ri bėgti atgal, bet suklumpa pa kautynėse 1943 m. vasario mė mėgina atsikelti, krenta. Nukau nesį šis pilnas minčių ir idėjų tas. Ne, Juda — sužeistas. Bet žmogus žuvo nuo fašistų kulkos. kas išdrįs ištraukti Jį iš šio ug nies pragaro? Ir štai trumpais Nepamiršiu aš ir leitenanto perbėgimais prie sužeisto tele Markaičio. šis aukštas, gražus fonisto pradeda artėti nedidelė jaunuolis ištisom valandom ga figūrėlė. Tai bataliono sanitari lėjo entuziastingai kalbėti apie nio būrio vadas — Jauna, visa sportą. . Fizinė kultūra, jo nuo
o
—
mums, ir kombinatui. Laikas keiča sąlygas, o sąly gos — žmones. Darbas mūsų Universitete jau Įgijo akademines teises, žilinai, trečiakursiai lituanistai, daugiau Obeliai, melioracija... Sekmadle- sia darbų pačiame viršuje—ket ninės talkos. virto aukšto tiltu nešioję ir mėtę žemyn lentas. O Andrijauskų — Vienas, du, trys... — skai Vladas sumanė draugus apstul čiuoja medikų sekretorė Olla binti savo Jėga. Ir iš tikrųjų Minkevlčiūtė, — aštuonl vien Iš daugelis pirmomis akimirkomis mūsų melioracijos stovyklos. nustebo, pamatę Vladą laikant Matyti „žillnlškių” ir „obellšnet keturis didžiulius betono lui kių”, matyti ir „naujokų” iš viso tus (3 nuotr.j. Bet greit visi su ketverto — Istorijos-filologijos, prato Vlado triuką — Jis kilnojo Medicinos. Fizikos-matematikos ir dar lengvesnio Ir už medį aky Ekonomikos fakultetų. tojo betono gabalus. O kiti, kam reikėjo ateiti, tei Darbas baigėsi. „Konvejerinio, kėsi pramiegoti. Per anksti, sa kės” lituanistės, istorikių patar ko, kur čia tau „gaidykste” (de tos, sumanė palikti istorijai savo vintą ryto, pamanykit!) kelsies. talkos portretą. Bet čia pribuvęs čia ir visa skeptiką, kad kai Algis Navaitis atkakliai įrodinėjo, kas dar bijo, vieną kitą plytą kad reikia fotografuotis ne ant perkėlęs, „sveikatą pagadinti”. viršaus, o šalia rietuvės, nes už
Į TALKĄ SEPTYNMEČiUI lipus visam „konvejeriui” ji gali sugriūti (4 nuotr.j. Bet Algis bai
*
Ir dar ne taip, kaip norėtųsi pasakyti visiems tiems, kas iš viso Į mūsų dienas pro aprūky tą stiklą nori žiūrėti. Auga dvidešimteilės plytų rie tuvės. Mikliai plytą prie plytos deda trečio kurso daktarai Dargiris Dailydėnas ir OHa Minkevičlūtė (i r.Uutr ). Bet pirmakur sės lituanistes „,ek pakrovėjusios, ėmė nepasitenkinti per lėtu darbo tempų.
Praeitą sekmadienį iš ryto bu vo kiek pašalę, minutėlei žiema susiturėjo varvinusi paskutines senės ašaras nuo stogų, ir susi ėję apie dešimtą prie Univer siteto raudonkepuriai karts nuo karto daužė koją į koją. Istori kas Navaitis ir fizikas Fridbergas atkakliai „atsišaudė” vis apibėriam! gero tuzino sniego gniūžčių. Dūdoriai pūtė savo dūdas. Buvo giedra ant dūšios, kaip Ir pačiame ore. Ne kasdieniškas, bet jau pri prastas prie mūsų Universiteto rūmų vaizdas. Kiekvienas apsi rengęs kuo patogiau darbui. Vil nius ne per didžiausias sulig Maskva miestas, bet pavažiuoti reikės. Iki mėsos kombinato že muosiuose Paneriuose pėsčiomis pusdieni kulniuotum. Tenai ir prasidėjo talka, skirta Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXI suvažiavimui.
— Kiek jūsų? Šimtas. Gerai. Brukai, tu pasiimk penkioliką vyrukų prie armatūros, — duo da komandą brigadininkams aikš telės inžinierius Kalvaitis. — Kollesnikai, su kokiu tuzinu žmo nių, kuriems galva nesisuka, pasikelkit į ketvirtą aukštą lentų nešti. Likusios trys grupės gavo gra žiai sudėti Į rietuves kaip pa kliuvo suverstas plytas. — Talka pačiu laiku, — šneka mės su kompleksinės brigados brigadininku Antanu Koliesniku. — šiandien apsitvarkys statybos aikštelės teritorija, ęfražiai susi dėlios medžiagos, o nuo ryt vėl kibsim toliau. — Kada turi būti galutinai už baigta?
mone, turėjo perauklėti žmoni ją. „Sveikam kūne — sveika dvasia” — buvo mėgiamiau sias Jo posakis. Lietuvoje jis svajojo išjudinti sportinį darbą, įsteigti fizinės kultūros Institu tą. Jis žuvo didvyriškai, prideng-. damas savo kūnu priešo „doto”’ ambrazūrą. Niekad nepamiršiu aš taip pat pirmutinio pasikalbėjimo su kitu savo kovos draugu Juod bruviu kauniečiu Vladimiru Ba su. Buvo gražus saulėtas vasa ros rytas, Baso vadovaujama kuopa apsikasė į pietus nuo Usienų stotelės. „Iš čia Jau ne betoli žydrasis Nemunas, o gal būt, Jau nebetoli ir taika, — sakė Basas, — kaip aš svajoju baigti universitetą, tapti inžinieriuml-architektu, statyti, statyti, Juk karas tiek sugriovė”. Tačiau kad iškovoti taiką, dar buvo rei kalinga padėti daug aukų, vie na jų buvo ir Basas. Praėjus valandai po mūsų pasikalbėjimo, vokiečiai pradėjo įnirtingai kontraatakuoti. Gindamas Jam patikėtas pozicijas, didvyriškai žuvo leitenantas Basas. Mūsų švenčiausia pareiga, kad šių puikių žmonių šviesios vil tys ir svajonės, jų drąsūs pla nai ir užsimojimai būtų įgyven dinti, mūsų pareiga kurti, sta tyti, kovoti, kad daugiau nebūtų kovų, kad nežūtų tokie žmonės kaip draugai Basas, Markaitis, Vaznelis.
L.
Vladimirovas
minosi
visai
reikalo: mergi
be
nos padirbėjo be priekaištų.
Bet vienas, tik vienintelis
ir gerai,
kad
priekaištas,
tai yra.
Taip, draugai talkininkai ir tal kininkausiantieji,
žinoma,
prie
kaištas — fizikams už „turistini
žydį”, kurį, vos prasidėjus dar bui, Jie (visas aštuonetas) suruo
šė
į
artimiausią
pušyną.
Tur
ieškoti... vasario — Kraukim konvejeriu, — būt, grybų Juokais pasiūlo Irena Jakštaltytė. mėnesį. Su tais „grybautojais”
2. Tiekimo racionalizatoriai demonstruoja savo „išradi mą”.
DIDĮJĮ TĖVYNĖS KARĄ PRISIMINUS (Atkelta iš 1
e
3. „Stipruolis” Vladas. — Ogi jau gegužės mėnesį. Ir dabar girdite, jau dieną naktį dirba pagrindinis korpusas, bet reikia ruošti karvidę, kiaulides, paukštldę ir dar kelis pagalbi nius pastatus. Taip, talka pačiu laiku ir
APIE DIDELĘ LIETUVOS KOMJAUNUOLIŲ INICIATYVĄ Prieš kelias dienas Vilniu je gausiai susirinko mūsų res publikos jaunimo avangardas — komjaunimo aktyvas—ap tarti naujus uždavinius, išky lančius prieš jaunuosius ga mybininkus, inteligentus, mokslo darbuotojus ryšium su didinga XXI neeilinio TSKP suvažiavimo nubrėžta komunizmo statybos progra ma.
Ir tikrai — „technika” pada ro savo. Dirbant „konvejeriniu” būdu |r pailsti mažiau, ir dar bas spartesnis. Bet dar sumanesniais raciona lizatoriais pasirodė abu antra kursiai Jurijus Sobolis Ir Algi mantas Banevi čius, žymiai pa tobulinę tiekimo priemonę —neš tuvus. Jų nau jovė — vieliniai perkakliai, pri montuoti prie neštuvų, perpus palengvina ran kų įtempimą. Ir išbandžius šią naujovę, Zina Tumaitytė Jau nebenori užleis ti savo vietos „išradimo” bendraautoriui Algimantui (2 nuotr.j. Pasirodo, ge riausias neapsvaigstančias galvas turėjo
rimtai pasikalbės mokslo drau gai, ir sekančioje septynmečiu
talkoje, mes tikimės, juos maty sim
darbščiame
„konvejerinin-
kų” būryje.
K. PAULIUS
4. Ot, ir gerai sukrovėm — nenugrius.
„Lietuvos komjaunimas, — pasakė susirinkusiųjų šiltai sutiktas LKP CK pirmasis sekretorius drg. A. Sniečkus, — visuomet pasireiškė kaip artimiausias partijos pagalbi ninkas sprendžiant šalies ūki nės ir kultūrinės statybos už davinius, sprendžiant visus mūsų gyvenimo klausimus. Komjaunimas ne tik pats vi sada buvo priešakinėse kovos ir darbo pozicijose, bet jis bu vo visą mūsų jaunimą didiems užmojams organizuojančia jė ga”. Toliau drg. Sniečkus pažy mėjo didelę mūsų Jaunimo patriotinę iniciatyvą kovoje už aukštą ir garbingą komunisti nio darbo kolektyvo vardą. Šioje kovoje dabar aktyviai dalyvauja 205 komjaunimo ir jaunimo brigados, 136 gran
dys ir fermos kolūkiuose bei tarybiniuose ūkiuose. Pen kioms įmonių brigadoms ir vienai kolūkio grandžiai Jau suteiktos už jų šaunias darbo pergales šis garbingas vardas. į šį judėjimą įsijungė nė tik darbo Jaunimas. Mes, studentai, negalime likti abejingais tam sąjūdžiui. Kiekviena grupė, kiekvienas kolektyvas turi rimtai aptarti savo uždavinius, ryžtingai sto ti į kovą su trūkumais, truk dančiais sėkmingai atlikti pa grindinį savo uždavinį — mo kytis visai grupei tik gerai ir labai gerai, būti pavyzdžiu darbe ir buityje.
C. Kudaba GMF komj. biuro sekretorius, pasitarimo dalyvis
SPŪRTPSĮSPORTftS x
Pirmieji lengvaatlečių startai
Norį vasarą pasiekti aukštą rezultatą, lengvaatlečiai žiemą, be treniruočių, turi ir rungtyniauti. Praėjusį sekma dienį geriausi mieste lengva atlečiai susirinko į Pedagogi nį institutą išbandyti jėgų. Iš Universiteto komandos dalyvių keletas startavo gana gerai. Mundrytė (ChMF) 20 m bėgime su rezultatu 3,4 sek. užėmė 1 vietą, Ivaškus (MMF) 1000 m prabėgo per
Gera pradžia — pusė dar bo. Klausyta, stebėta, moky tasi, dirbta, ir štai rezulta tai — pirmosios nuotraukos. Filologijos fotomėgėjai pa tenkinti. Pagaliau ir jie turi savo fotolaboratoriją, pačius būtiniausius įrengimus ir. .. šaunų būrelio vadovą. Ketvirtakursis bibliotekininkas A. Petrauskas —' prisiekęs fotomėgėjas. Nors jis amžinai „serqa” laiko stoka, tačiau tas netrukdo jam prasėdėti ištisas valandas su Jaunai siais mėgėjais, kantriai aiški nant fotografijos ,,paslaptis”, pasidžiauqti kartu su Jais pir maisiais laimėjimais. A. SUTKAUS tekstas ir nuotrauka
2:53,2, Bajariūnas (MMF) šuolis į tolį — 5, 82 m užėmė II vietą. Disko metime Gesiūnas (FMF) pasiekė 37,19 m rezultatą, o Mikėntaltė (TMF) rutulį nustūmė 12,17 m. Tenka pažymėti, kad mūsų lengvaatlečiai neatsparūs gri: pui, dėl ko pusė komandos negalėjo dalyvauti varžybose. Žumbakys Vyr. dėst.
Daugiau dėmesio automėgėjams
KREPŠINIS, Sekmadienį Istorijos-filolo gijos fakulteto krepšininkai žaidė draugiškas rungtynes su Vilniaus Finansų-kredito tech nikumo sportininkais. Pirmiausia vyko vyrų ko mandų susitikimas. Iš pradžių kova buvo apylygė, taškas į tašką. Paskuj į priekį nežy miai išsiveržė mūsų sportinin kai ir laimėjo kėlinį 30:26. Antrame kėlinyje užtikrintai pirmavo mūsų krepšininkai. Rungtynės pasibaigė santykiu 63:49. Panašiai vyko ir moterų rungtynės. Pirmą kėlinį kova buvo įtempta, todėl ir rezulta tas nedidelis 10:4. Antras kė linys buvo įdomesnis. Susiti kimo rezultatas 33:16. Rezultatyviausiai žaidė I kurso bibliotekininkas R. Varkala, pelnęs komandai 30 taš kų ir II kurso rusistė V. Liutkutė — 16 taškų. L. Braziulis
Nėra reikalo plačiai aiškin Be to, būtina įrengti autoti, kad šiame technikos ir ato klasę, aprūpinant ją mokslo mo arpžiuje yra būtinas geras bei judėjimo taisyklėms stu kiekvieno žmogaus techninis dijuoti priemonėmis. pasiruošimas. Ypač tai liečia Jei šie uždaviniai sėkmin mūsų Universiteto darbuoto gai bus išspręsti, bus galima jus ir studentus. Viena labiau paruošti daugiau automėgėjų siai prieinamų ir masiškiausių ir tuo pačių labiau prisidėti techninio pasiruošimo formų prie mūsų Tėvynės gynybos gali būti autotechnikos studi stiprinimo. javimas, kuris mūsų Univer V. Ščemeliovas sitete vyksta nepergeriausiai.' GMF LDAALR komiteto Turint omeny daugiatūkstanti pirmininkas nį Universiteto studentų skai čių vienas centrinis automėgė jų būrelis negali patenkinti visų poreikių. Būtina pana šius būrelius steigti visuose fakultetuose, o svarbiausia su daryti tam tikslui materialinę bazę. Pasibaigė tris dienas trukusios Universiteto spartakiados tarpŠiuo metu Gamtos mokslų slidinėjimo varžybos. fakultete automėgėjų būrelis fakultetinės SeStadienio diena nieko gero nežadėjo slidininkams, bet (apie 40 narių) pradėjo lan apieNors penktą valandą Į Vingio parką pradėjo rinktis varžybų kyti teorinius užsiėmimus, ku dalyviai. Pirmą dieną buvo duotas 10 km vyrams ir 5 km mote rių darbą manome baigti kovo rims startas. Geriausią laiką parodė A. Blažys (MMF). 10 km dis jis pravažiavo per 42,55 minutes. Antras finišavo aštuo mėnesį. Tačiau dar ne visai tanciją niolikmetis I. Blažys (ChMF) 46,42 min. aišku, kaip bus su praktiniu Moterų tarpe stipriausia buvo gamtininkė V. Cepskaitė. Ji pravažiavimu. Senoji Univer distancija praėjo per 26,4 min. Tai progresuojanti slidininkė. JI artėja prie pirmo atskyrio rezultatų. siteto LDAALR tam tikslui Pasiekti geresnių rezultatų trukdė atodrėkis ir stiprus vėjas. skirta automašina yra susidė Antrąją varžybų dieną vyko estafetė vyrams 4x5 ir 4x3. Greičiausiai estafetę pravažiavo medikai vyrai Ir Fizikos-ma vėjusi ir šiuo metu nurašoma fakulteto moterys. Antrąją vietą užėmė filologės ir kaip nebetinkama, o su nauja tematikos fizmatal. mašina dar daug neaiškumų. Pirmadieni Karolinkose startavo slalomistat. Čia nugalėjo Todėl šiuo metu pats laikas B. Makarskaltė (GMF) ir Matulionis (FMF). Labai gaila, kad šioje rungtyje dalyvavo mažai žmonių — tik trys. Universiteto LDAALR komi Bendrakomandinę pirmąją vietą laimėjo Fizikos-matematikos tetui ir ūkio skyriaus darbuo fakulteto slidininkai (47 taškai), antrąją — Gamta (82 taškai) Ir tojams pasirūpinti dėl naujos trečią — Medicina (88) taškai. Reikia pasakyti, kad orianizacinė varžvbų pusė buvo silpno mašinos gavimo.
TEISININKAI — TAIKLIAUSI, CHEMIKAI — TINGIAUSI Praėjusią savaitę pasibaigė Universiteto LDAALR tarpfakultetlnės šaudymo varžybos, skirtos Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno ketu riasdešimt pirmųjų metinių garbei. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šį kartą, nugalėtojo vardą ir pereinamąją taurę iš kovojo Teisės mokslų fakulte to šauliai. Teisininkų pergalė neabejotina ir pilnai užtarnau ta. Du jų komandos nariai — Lapinskas ir Ivanauskas pastoviai treniruojasi, o to negalima pasakyti apie kitų fakultetų šaulius. Antrąją vietą užėmė stiprlai progresuojanti tiek spor tiniame, tiek LDAALR darbe Fizikos-matematikos fakulte to rinktinė. Trečiąją vietą iškovojo tri jų praėjusių metų paskutinės (septintos) vietos „laimėtojas” Istorijos-filologijos fakulteto komanda. Ketvirtąja, penktąja, šeštą ja vietomis pasidalino medi ------ ---------kai, gamtininkai, ekonomistai. ŠEŠTADIENI Aktų salėje Minėtos komandos pasirodė įvyko iškilmingas Tarybinės žemiau savo galimumo. Ypač Armijos ir Karinio Jūrų Lai tai pasakytina apie šaudymą vyno 41-ųjų metinių minėji iš pistoleto. — Varžybose nedalyvavo Che mas. Apie Tary mijos mokslų fakulteto šau liai. Tai dar kartą parodo, binės Armijos kad pas chemikus apleistas ir uždavinius ir LDAALR, ir sportinis darbas. laimėjimus pa Tuo labiau, kad neatvykimas į pasakojo doc. varžybas jau nebe pirmas. Tur Karvelis. Universiteto būt chemikai dar atsimena, kad jų merginų krepšinio ko LDAALR ko manda taip pat mėgdavo ne- mitetas geriau ■ ....................... atvykti į tarpfakultetinesi var- sius savo na rius apdovano žybas. jo garbės raš O štai ir nugalėtojai: tais. Pratimas Nr. 4 Pasibaigus Staniūnaitė (FMF) 260 iškilminga j ai Lapinskas (TMF) 259 įvyko daliai Pistoletas didelis koncerRakauskas (FMF) 94 tas. T. Jankauskas
Dar vienos tarpfakultetines
ka. Fakultetų sporto klubų pirmininkai vėlai pristatė paraiškas (EMF, IFF), neatsiuntė teisėjų, kas privertė jų ieškoti vietoje ,ir gaišinti laiką. Ne visi fakultetai sugebėjo išstatyti pilną komandą estafetei. Istorijos-filologijos fakultetui atstovavo tik trys vyrai, kurie be reikalo vargo ir buvo diskvalifikuoti. Ateityje apie tai turėtų pa galvoti fakultetų sporto klubų pirmininkai. N. RAMUNYTĖ
75 kilometrai pavasari Kovas — pirmas pavasario mėnuo. Kaip ir kiekvieną pa vasarį, taip ir šį, turistai pa sitinka pagyvinę darbą. Respublikinė turizmo sekci ja. siekdama suaktyvinti tu ristų keliones po Lietuvą, or ganizuoja masinę akciją ,,75 km pavasarį”. Sekmadieninių išvykų metu keliaujantieji, praėję 75 km, apdovanojami specialiu spalvotu ženkliuku. Kiekvienas žygio dalyvis gau na maršruto lapą, kurio virše lyje pavasariškos Lietuvos gamtovaizdžių nuotraukos. UTK, siekdamas sudominti pravedama akcija dėstytojus ir studentus, organizuoja penkis žygius spinduliniu maršrutu po įdomiausias Vilniaus apy linkių vietas, kaip Pilelė, 40 Totorių, Verkiai, žalieji eže rai ir kt. Žygiai bus atlieka mi sekmadieniais. Turistai, tu-
LV 06131
Tintieji didesnį išvykų patyrimą, keliaus il Nors ir nelabai dosni šiemetinė žiema slidininkams, bet Un.versteto turistai gesniais marš tenkinasi pačiomis kukliausiomis Jos dovanomis. Aišku, vilniečiai skeptiškai žiūri rutais šeštadie į gatve einančius turistus su kuprinėmis ir slidėmis ant peties, bet tai neliūdi niais ir sekma- na šios sporto šakos mėgėjų. Turistų klubo nariai — įvairių fakultetų studen dieniais, nak- tai, šiemet padarė jau nevieną išvyką su slidėmis. O sniego laukuose — pakan vodami lauke. kamai. žiemos atostogų metu daugelis pabuvojo Karpatuose. Buvo suorganizuo Tuo būdu tas daugiadienis žygis po pietų Lietuvą, prie Ūlos. Štai, kad ir praeitą' sekmadieapie Vilnių su nĮ buvo suruoštas dviejų dienų žygis Nėries pakrantėmis, Išvyka i Vilniaus apy sidarys išvykų linkes, kelionė turistinėje trasoje tarp Baltamiškės ir Rykantų. „žiedlapiai”. Dideli Turistų klubo planai vasarai. Manoma pakeliauti toliau už respublikos Specialius ribų, atliekant mažiausiai II sunkumų kategorijos mėgėjiškus žygius. Daugelis maršrutinius klubo narių turi I atskyrio ir TSRS turisto ženklelius. Nuotraukoje: turisR. GINEITIS lapus galima tai-medikai trasoje Baltamiškis—Rykantai. gauti turistų klube. UTK kviečia visus studen Ekonomikos mokslų fa tus ir dėstytojus aktyviai įsi IFF III kurso istorikui kulteto prekybos specialy jungti į šią akciją. Albinui KAZLAUSKUI, bės V kurso studentui Tegul sekmadieninės turis jo tėveliui mirus, reiškia Stasiui MARTIŠIUI, tinės išvykos tampa viena iš jo mylimai motinai mirus, me gilią užuojautą. akademinių grupių organizuo q'lią užuojautą reiškia KURSO DRAUGAI grupės draugai. to poilsio fermų. UTK valdyba
Redakcijos adresas:
KREPŠINIS
Vasario 19 dieną sporto salėje toliau tęsė kovą LTSR aukštųjų mokyklų krepšininkai. Pirmosios į spor tinę kovą stojo USK ir PSK mote rys. Jau nuo pat žaidimo pradžios iš ryškėja Pedagogi nio instituto moterų tiek fizinis, tiek techninis pranašu mas. Jos greitesnės, geriau dengia ir tiksliomis pasuotėmis įeina į baudos aikštelę, iš kur lengvai pataiko į krepšį. Pirmas kė linys rezultatu 23: :14 baigėsi PSK naudai. Nesikeičia vaizdas ir antrame puslaikyje. USK penketukas ir toliau silpnai kovoja. Pasuotės labai netiks lios, dažnai iš ge riausių padėčių ne pataikoma į krepšį. Rungtynes santykiu 69:37 laimėjo Pe dagoginio instituto komanda. Jei moterys žaidė blankiai, tai to ne galima pasakyti apie vyrus. Pirmas minutes pirmauja mūsiškiai. Jie veda 3:0, tačiau ketvir toj minutėje rezul tatas 5:5. Dabar metimas atsako me timą. Rezultatas ly gus — 18:18, 23: :23. Likus 30 sek. iki pirmojo kėlinio pabaigos pedagogai pasinaudoja mūsų gynėjų klaida, pa-
daro metimą ir lai- nos pradeda spausti mi kėlinį 25:23. medikes, Bozytė sąAntrame kėlinyje monlngai daro pramūsiškial „atsilel- žangą, kurią sėk. džia”, jaučiasi ko- mingai realizuoja mandos nuvargimas, kaunietės. Kamuodaroma daug klai- lys pas mus, bet dų. Tuo naudojasi štai Ir finalinis švilvąržovai ir didina pūkas. Rungtynes rezultatą. Bendra rezultatu 47:45 lalrungtynių pasekmė mėjo Kauno Medi61:54 PSK naudai, cinos instituto krepSeštadienį ir sek- šlninkės. madienį mūsų krep- to, kai mūsų Po šininkai kovojo vyrai pralaimėjo „namie” — Univer- PSK krepšininkams, siteto sporto salėje, sunku buvo tikėti, šeštadienį merginos kad jie įveiks KM1 ir vyrai žaidė su komandą. Kauno Medicinos Pirmomis minutė instituto penketu mis į priekį įsiver žia mūsiškiai. Jie kais. Pirmosios žaidė kelių taškų skirtu merginos. Jau pati mu pirmauja visą rungtynių pradžia pirmą kėlinį, laimė parodo, kad kova dami jį rezultatu bus įdomi ir per- 36:30. Antras kėlinys maininga. Abi konaudoja prasideda mūsiškių mandos žaidimo atakomis. Kaunie skirtingą taktiką. 1Kaunietės čiai pradeda žaist stengiasi bent I vie- kiek grubiai, daryti nai puolėjai suda pražangas. Užtai ryti geras sąlygas Gudjurgis baudos metimui iš po krep metimais iš eilės šio, o mūsiškės daž pelno 7 taškus. Po niausiai mesdavo to vėl vyksta apy iš tolo. Pirmas kė lygė kova. linys baigiasi 26: Susitikimas bai21 viešnių naudai, giasi rezultatu 76: Universiteto Ypaj aštri kova :66 užverda antrame krepšininkų naudai, Sekmadienį merkėlinyje. Kartais kaunietės tepirmau- ginos žaidė su Ve ja vos vienu tašku, terinarijos akadeo štai rezutatas ly- mijos krepšininkėgus 43:43. Lieka mis. Būdamos flziš50 sek. Mūsiškės kai ir techniškai pa meta net tris kartus jėgesnės, mūsiškės iš eilės, bet. . . ne- nesunkiai laimėjo pataiko. Už 15 sek. 67:25. nuskambės gongas, M. Ramaškaltė kamuolys pas kau T. Juknevičius nietes, mūsų mergl-
ŠIANDIEN Istorijos-filolo gijos fakultete 34 auditorijoje numatoma surengti įvairių au dinių parodą. O. Česnulevičiūtė ir kitos liaudies menininkės papasa kos apie liaudies meno tra dicijas. Po to įvyks Lietuvos kraš totyros draugijos įstatų pro jekto svarstymas.
Redaktorius S. MAKAUSKAS
> Sekmadienį, š. m. kovo j 1 dieną 18 vai. VVU agiti punkte (Centriniai rūmai, ; Aktų salė) įvyks rinkėjų Sekantis „Tarybinio studen j susitikimas su kandidatu į to” numeris išeis š. m. vasa į LTSR Aukščiausiosios Tario 28 dieną. ! rybos deputatus drg. AntaRedakcija i nu Zoku. Medicinos fakulteto V kurso studentai reiškia gi lią užuojautą Aldonai JUODRYTEI, jos tėveliui mirus.
Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17 Snausdino Laikraščiu ir žurnalu leidyklos snaustuvė
Po to — VVU ansamb lio koncertas. Kviečiame visus daly vauti. Agitpunktas
Užs. Nr. 288