Tarybinis Studentas, 1976 m. vasario 20 d. Nr. 6 (948)

Page 1

MUSŲ DARBAS

TEĮSILIEJA Į VISOS ŠALIES DARBĄ

UNIVERSITETUI

SUTEIKTA GARBINGA

TEISE RAPORTUOTI TSKP XXV SUVAŽIAVIMUI APIE

SAVO LAIMĖJIMUS PER IX PENKMETĮ.

ŠIANDIEN

SPAUSDINAME

RAPORTO TEKSTĄ.

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

MASKVA,

TSKP CK

Partijos XXV suvažiavimui Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino valstybinio V. Kapsuko universiteto studentų, pro­ fesorių, dėstytojų ir darbuotojų kolektyvas siunčia TSKP XXV suvažiavimo delegatams savo karštą sveikinimą ir linki vaisingo darbo. Mes vieningai ir visiškai pritariame Partijos vidaus ir užsienio politi­ kos lenininiam kursui, Centro Komiteto ir TSKP CK Generalinio Sekretoriaus draugo Leonido Brež­ nevo asmeniškai kovai dėl taikos visame pasaulyje. Su dideliu džiaugsmu raportuojame brangiosios lenininės Partijos suvažiavimui, kad universiteto kolektyvas, įgyvendindamas TSKP XXIV suvažiavi­ mo, TSKP Centro Komiteto Plenumų nutarimus, per devintąjį penkmetį pasiekė gerų rezultatų aukš­ tos kvalifikacijos specialistų ruošimo srityje. Partijos ir Vyriausybės nuolatinio rūpinimosi dė­ ka Vilniaus universitete atiduoti naudotis trys mo­ komieji korpusai su 23 tūkst. kv. m naudingo plo­ to, pastatyti 1400 vietų aštuoni studentų bendrabu­

čiai; įgyta mokymo ir mokslinės aparatūros už 3,831 tūkst. rub. Per visą pokario laikotarpį univer­ sitete paruošta 29 tūkst. jaunųjų specialistų, vien per devintąjį penkmetį — 10 tūkstančių. Per penk­ metį akademinis stacionarinio skyriaus studentų pa­ žangumas pakilo 20%; žymiai padaugėjo studentų, kurie mokosi tik labai gerai ir gerai; neakivaizdi­ nio skyriaus studentų pažangumas išaugo 25%, o vakarinio — 30%. Universiteto komunistai ir komjaunuoliai, visas profesorių, dėstytojų personalas ypatingą dėmesį skiria studentų marksistinės-lenininės pasaulėžiūros, socialistinio internacionalizmo ir tarybinio patrio­ tizmo jausmų, aukštų moralinių savybių formavi­ mui, taip pat studentų paruošimui aktyviam darbui ir visuomeninei veiklai. Per devintąjį penkmetį stu­ dentų statybiniai būriai atliko darbų už 5 mln. rub­ lių. Turiningesnis ir visapusiškesnis tapo universite­ to studentų kultūrinis-visuomeninis gyvenimas.

Už specialistą su „kokybės ženklu" Pagrindinė universiteto „produkcija" — studentai, bu­ simieji respublikos ekonomi­ kos, kultūros, švietimo dar­ buotojai. Norėdami prabė­ gom apžvelgti, kaip per IX penkmetį mūsų aukštojoje mokykloje buvo rengiami jaunieji specialistai, pasitei­ kėme į pagalbą keletą skai­ čių. Juos pakomentuoti ir atsakyti į kitus mūsų klausi­ mus maloniai sutiko universi­ teto prorektorius B. Sudavlčius. Prieš mus įspūdingas skai­ čius — 10012. Tiek specia­ listų 1971—75 m. išėjo j gy­ venimą iš mūsų Alma Mater. — Tai, palyginus, daug — juk iš viso per 30 pokario metų išleidome 29 tūkst. specialistų. Šiam, sakytume, „šuoliui" pagrindai buvo pa­ dėti VIII penkmetyje — tuo­ met studentų skaičius ūgtelė­ jo 4,5 tūkst. (parengėme 7095 specialistus). Keitėsi ir mo­ kymo formų struktūra: štai 1971 m. į dieninį skyrių bu­ vo priimta 1610 studentų, į

neakivaizdinį — 760, į va­ karinį — 500. 1976 m. pla­ nas toks: į dieninį skyrių priimsime 1795, į neakivaiz­ dinį — 705, į vakarinį — 450. Kaip rodo skaičiai, ple­ čiamas dieninis skyrius. Pa­ galiau, tai vienas iš kelių ge­ rinti specialistų rengimo ko­ kybę.

1975 m. pažangumas 94,4 proc., 1. gerai — 12,3 proc., be trejetų — 46,1 proc. Šios žiemos egzaminų sesi­ jos pažangumas 94,4 proc., penketais išlaikė 12,4 proc., be trejetų — 47,3 proc., tik trejetais — 6,2 proc. studen­ tų-

Pradėjus apie tai kalbą, norėtume, Gerb. prorektoriau, paminėti kelis skaičius, ku­ rie rodo, kaip gerėjo dieninio skyriaus studentų akademinis pažangumas: 1970 m. žiemos sesijoje jis sudarė 74,4 proc. (labai gerai egzaminus išlai­ kė tada 6,5 proc. studentų, be trejetų — 25,4 proc.). 1971 m. pažangumas 77,1 proc., 1. gerai — 7,2 proc., be trejetų — 26,8 proc., 1972 m. pažangumas 86,3 proc., 1. gerai — 9 proc., be trejetų — 33,3 proc., 1973 m. pažangumas 89,9 proc., 1. gerai — 10 proc., be trejetų — 37,1 proc., 1974 m. pažangumas 93,7 proc., I. gerai — 11,5 proc., be trejetų — 41 proc.,

— Paskutiniųjų metų rezul­ tatai rodo, kad mes jau pa­ siekėme tam tikrą stabilią ri­ bą, pažangumas yra vienas Iš geriausių respublikoje. Tuo pačiu kasmet daugėja labai gerais ir gerais pažymiais be­ simokančių, mažėja trejetu­ kininkų. Vadinasi, galime kalbėti ir apie kokybinius pasikeitimus. Pagrindas siekti kokybės — mokymo proceso tobulinimas, materialinės ba­ zės stiprinimas. Šiuo laikotarpiu mes per­ ėjome prie naujų mokymo planų, buvo mechanizuojamas mokymo procesas, jau prade­ dame naudoti televiziją. Laboratorijos praturtėjo nauja aparatūra, keturi fakul­ tetai persikėlė j studentų miestelį — galėjome sudary­

ti tobulesnius tvarkaraščius. Kilo dėstytojų pedagoginė kvalifikacija: dabar 54 proc. jų turi mokslinius laipsnius ir vardus. Ruošiant plačios erudicijos, gilių komunistinių įsitikinimų jaunuosius spe­ cialistus, didelę reikšmę turė­ jo praėjusį penkmetį įdiegta visuomeninė-politinė prakti­ ka. Yra ir kita mokymo pusė — studentų savarankiško dar­ bo organizavimas. Tobuliau­ sias mokymo procesas dar negarantuos sėkmės, jeigu patys studentai nedirbs. Įver­ tindami grįžtamojo ryšio reikšmę, mes sustiprinome studentų savarankiško darbo kontrolę. Dabar kartu su už­ siėmimų tvarkaraščiais tvirti­ nami ir šio darbo grafikai. Palyginti rimtai pradėta tai­ kyti programuota kontrolė: šio darbo entuziastų yra Tei­ sės, Medicinos, taip pat Filo­ logijos, Fizikos ir kituose fa­ kultetuose. Jūs, prorektoriau, pateikė­ te keletą skaičių: 1971—1975 m. dieninį skyrių baigė 82 proc. turėjusių baigti, vaka­ rinį — 67 proc., neakivaiz­ dinį — vos 39 proc. Ar ne (Nukelta Į 2 psl.)

1976 m. vasario 20 d. Nr. 6 (948)

Didelių laimėjimų pasiekta mokslo ■ srityje. Pa­ ruošta 30 mokslo daktarų ir 165 kandidatai. Žymiai išaugo mokslo darbų kokybė. Per penkmetį liaudies ūkyje įdiegta 216 užbaigtų mokslinių-tiriamųjų dar­ bų, kurių ekonominis efektas — 11,8 mln. rublių. Vilniaus universiteto, kuris 1979-aisiais minės sa­ vo 400 metų jubiliejų, kolektyvas su visiška atsa­ komybe ir tvirtu pasiryžimu užtikrina suvažiavimo delegatus, kad dės visas jėgas, žinias ir energiją TSKP XXV suvažiavimo nutarimams ir dešimtojo penkmečio užduotims įgyvendinti, kad kokybės ir efektyvumo penkmečio pabaigoje ir savo jubilie­ jaus dienai taptų pavyzdine komunistine aukštąja mokykla respublikoje. J. KUBILIUS Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino valstybinio V. Kapsuko universiteto rektorius

K. POŠKUS Partinio komiteto sekretorius

V. STASKONIS Profsąjungos vietos komiteto pirmininkas

H. RAMONAS Komjaunimo komiteto sekretorius

)

UNIVERSITETAS DEVINTAJAME PENKMETYJE

KĄ BYLOJA SKAIČIAI > ' ' j Į / ! S į 'i ! ! į i i > !

<

į

j

* Devintajame penkmetyje universitetas paruošė 10012 jaunųjų specialistų. Atsirado naujų speclalyblų: ekonominė kiberneti­ ka, statistika, ekonominės Informacijos mechanizuoto apdorojimo organlzavlmas, taikomoji matematlka. * Aspirantūrą baigė 254 aspirantai, 41 jų apgynė disertaciją dar besimokydarni aspirantūroje. 983 dėstytojai gilino savo ži­ nias kvalifikacijos kėlimo kursuose ir fakultetuose, stažavosi. * Padidėjo mokslo tiriamųjų darbų apimtis. Jų atlikta už 12719 tūkst. rublių; pagal ūkiskaitines sutartis — už 9100 tūkst. rublių. * Universitetas įsigijo naujos mokslinės aparatū­ ros ir įrengimų už 3830,8 tūkst. rublių.

* IX penkmetyje toliau buvo koncentruojamos mokslininkų pastangos teoriniams ir praktiniams uždaviniams spręsti. 1970 m. universitete tik 9,9 proc. mokslo tiriamųjų darbų buvo kompleksiniai, o 1975 m. —■ jau 70 proc. * Gerų rezultatų pasie­ kė mokslininkai-matematlkai. Už ribinių teoremų Markovo grandinėms dar­ bus prof. dr. V. Statulevičiul 1972 m. paskirta Mar­ kovo premija. 1971 metais prof. P. Katiliui suteikta Respublikinė premija už geometrijos vadovėlius. * Universiteto fizikai sėkmingai darbavosi pus­ laidininkių fizinių ir che­ minių savybių, kvantų elektrotechnikos, dielektrikų ir puslaidininkių fizi­ kos, ultragarso fizikos, atomų ir molekulių opti­ kos ir spektroskopijos ty­ rimų srityse.


Už specialistą su (Atkelta iš 1 psl.) per didelis tai nubyrėjimas? — Viena pažangumo kėli­ mo sąlygų buvo ryžtingas po­ sūkis atsikratyti permanenti­ nių skolininkų. Per praėju­ sius penkerius metus nubyrėjimas Iš tiesų buvo, palyglntl, didelis: planuota išleistl 11 tūkst. specialistų, o lšleidome tūkstančiu mažiau. Per metus tekdavo iš dieninio skyriaus pašalinti po 400— 500 nepažangių studentų. Ma­ tyt, tokia „operacija" buvo neišvengiama, siekiant gerin­ ti specialistų rengimo koky­ bę. Persilaužimas, atrodo, pa­ siektas: studentai suprato, kad aukštojoje mokykloje dykaduoniauti nevalia, „nu­ byra" jų dabar vis mažiau —

SKAIČIAI IR FAKTAI ( * Per penkerius metus < chemikai susintetino ir ! formakologiškai Ištyrė 170 i naujų benzodloksano — Į 1,4 tipo Junginių ir jų į struktūrinių analogų. Benj zodikslno preparatas įdlegĮ tas į gamybą „Lietuvos ' buitinės chemijos" susi­ vienijime. Du junginius ! patvirtino TSRS Sveikatos {apsaugos ministerijos Far5 makologljos komitetas. Docentams L. Jasinskul ir i G. Dieniu! už vadovėlį < „Organinė chemija" pa' skirta Respublikinė 1975 j m. premija. * Naujų laimėjimų pa' siekta molekulinės bloloj gijos, molekulinės genetli kos, biofizikos srityse. * Medikų pasiekimai (žinomi visoje šalyje. Jie S tyrė širdies vožtuvų paj keitimo mechaniniais, hoj movožtuvals ir heterovožJ tuvais būdus, daug nu5 veikta, vykdant kliniki­ nius ir eksperimentinius Inkstų persodinimo tyri­ mus. 1973 m. TSRS vals­ tybinė premija už darbą „Elektrorentgenograflja ir jos reikšmė medicinoje" suteikta prof. dr. K. Ambrozalčiui, o 1974 m. Res­ publikinė premija už mo­ nografiją „Raudonoji vilk­ ligė" paskirta prof. dr. J. Lėliui. * Istorijos mokslų sri­ tyje svarbi vieta tenka darbų serijai apie lietuvių liaudies kovą dėl savo valstybingumo, TSRS vaid­ menį ginant Lietuvą nuo imperialistų agresijos 1920 į —1940 metais, lietuvių dalyvavimą Didžiajame tė; vynės kare, Lietuvos Ko- < ’ munistų partijos veiklą, S > stiprinant darbininkų ir 'valstiečių sąjungą 1944—į > 65 m. 1972 metais Respub- '• ’ ūkinės premijos laureatu S ! tapo prof. dr. K. Navlc-į kas, o 1973 m. —? doc. J. į Galvydis. * Universiteto filologai kartu su LTSR MA Lietu- į vių kalbos ir literatūros į institutu tyrė kalbos vys­ tymosi Ir funkcionavimo bei pasaulinės literatūros j vystymosi dėsningumus. į Prof. dr. V. Mažiullul į 1973 m. paskirta Respubli- • klnė premija už baltų fl- į * lologljos tyrimus. Prof. dr. < J. Palionis 1972 m. tokią į pat premiją pelnė už dar- j bą „Lietuvių literatūrinė į kalba XVI—XVII a.“ * Per penkmetį unlver- 1 sltetas surengė 70 moks- / llnių konferencijų: 6 są- ! jungines, 16 respublikinių i ir 48 tarpžinybines bei vietines. * Išduotas 41 autorinis f Išradimo pažymėjimas. į

M

pvz., 1974—75 m. m. paša­ linti 236 moksle nepažangūs studentai. Ir ateity nebus talkstomasi su tokiais: ko­ kybės penkmetis Įpareigoja. Kokie uždaviniai mokymo ir auklėjimo srityje laukia universiteto ateity? — Džiaugėmės, kad per praėjusius penkerius metus pažangumas kilo. Gerėjo jis visuose fakultetuose ir ypač Teisės, Gamtos, Pramonės ekonomikos. Tačiau Matema­ tikos ir mechanikos, Filologi­ jos, ypač Fizikos fakultetuo­ se pažangumo kreivė svyra­ vo 5—10 proc.: po vienos sesijos pakyla, po kitos smar­ kiai smunka. Visų pirma, tai katedrų ir dėstytojų, dekana­ tų nepakankamo ir nenuola­ tinio darbo pasekmė. Kad ka-

LENINO

KOMJAUNIMO

PREMIJOS

LAUREATAS

tedros darbas daug reiškia, rodo liūdnas finansų ir apskaitos spec. IV k. patyrlmas: čia praėjusį semestrą buvo pašlijusi drausmė, sto­ kojo darbo nuotaikos, egza­ minai prastai Išlaikyti (iš 50 studentų devyni gavo po tris Ir daugiau dvejetų). Katedra gi nesiėmė laiku priemonių padėčiai Ištaisyti. Panašiai at­ sitiko ir su Chemijos fakulte­ to antruoju kursu, kuris šią egzaminų sesiją išlaikė uni­ versitete blogiausiai. Daugiau su studentais turėtų dirbti Medicinos fakulteto katedros: nors į fakultetą stoti didžiau­ si konkursai, bet pažangumas čia vienas Iš blogesnių: fa­ kultetas užima priešpaskutinę vietą. Pastaruoju metu lyg ir prl-

mirštamas pirmasis kursas. Jeigu pernai, užpernai pirma­ kursių egzaminų rezultatai būdavo net aukštesni už uni­ versiteto pažangumo vidurkį, tai šioje sesijoje jau prastes­ ni. Šiais mokslo metais iš I kurso jau pašalinti 105 stu­ dentai (MMF pašalinti iš I kurso 47). Antrasis kursas Ir­ gi atsidūrė paskutinėje vieto­ je. Peršasi išvada, kad kura­ toriai, katedros, dekanatai neskiria reikiamo dėmesio adaptacijos problemoms, ne­ pratina studentų iš pirmų dienų atsakingai studijuoti. Dešimtajame penkmetyje mums reikės daug padirbėti, siekiant įdiegti apgalvotą, moksliškai pagrįstą ir efekty­ vią specialistų ruošimo koky­ bės kontrolės sistemą. LKP CK pirmasis sekreto­ rius drg. P. Griškevičius, kal­ bėdamas Lietuvos Komunistų partijos XVII suvažiavime,

pabrėžė, kad „didėjantis spe­ cialistų vaidmuo gamybinia­ me kolektyve įpareigoja aukštąsias mokyklas stiprinti darbą, formuojant visapusiš­ kai išsivysčiusią asmenybę, jos politines moralines savy­ bes, humanitarinę kultūrą... Būtina padidinti kiekvieno profesoriaus ir dėstytojo at­ sakomybę už specialistų ruo­ šimo kokybę, ryžtingai kovo­ ti su vis dar pasitaikančio­ mis primityvumo ir formaliz­ mo apraiškomis pedagoginia­ me darbe... Reikia geriau ruošti būsimuosius specialis­ tus tokiai svarbiai socialinei funkcijai, kaip darbas su žmonėmis, sumanus vadova­ vimas kolektyvams, aktyvus dalyvavimas politinėje ir vi­ suomeninėje veikloje". Dešimtasis penkmetis mums kelia didelius uždavinius. Universiteto pareiga ir garbė — deramai juos įvykdyti.

GRINIUI Leonui, Leono, VLKJS CK nutarimu dide­ lei šalies Jaunų liaudies ūkio Vilniaus V. Kapsuko univer­ mokslininkų ir specialistų grupei paskirtos 1975 m. Le­ siteto vyresniajam dėstytojui, nino komjaunimo premijos. — už darbų ciklą Iš elektri­ nio membraninio potencialo MOKSLO IR TECHNIKOS bakterijose susikūrimo siste­ SRITYJE PREMIJA PASKIRTA mos.

mokytojauti: baltųjų per­ sekiojamas turėjo pereiti į pogrindį. Čia pirmą sy­ kį pažino ir agitacinį dar­ bą. Prie šios veiklos pri­ traukė jo draugai komu­ nistai. — Vaikščiodavau po stanicas ir agituodavau neturtinguosius burtis į krūvą, — dabar prisime­ na profesorius. — Gimda­ vo lyg ir kuopelės, kurios vėliau tapdavo tarybų valdžios atrama. Kai 1919 m. kartu su Raudonąja Armija grįžo į savo stanicą, buvo jau įsitikinęs marksistas, mū­ šiuose užgrūdintas kovo-

nuo 1928 m. iki 1932 m. buvo rektoriumi, kartu vadovaudamas Politinės ekonomijos katedrai. Partija pašaukė į naują darbo frontą. Krašto že­ mės ūkiui tvarkyti taip pat reikėjo gerų komunis­ tų. M. Lola nedvejodamas nuėjo pasitikti naujų sun­ kumų. Dirbo tarybinio ūkio direktoriumi Krasnodaro krašte, vėliau Urale. Čia jį ir užklupo karas. — Mes visi supratome, kad ir tai, ką dirbame čia, taip pat yra frontas. Vis­ kas frontui, viskas perga­ lei — štai devizas, kuriuo tada vadovavomės. Rinko-

versitete irgi neliko nepa­ stebėti jo organizaciniai sugebėjimai. Buvo renka­ mas Ekonomikos fakulteto partinio biuro sekretoriu­ mi, partijos universiteto komiteto nariu. Kelis me­ tus buvo atsakingas už mokslo tiriamąjį darbą. Čia tęsė darbą ir „Žini­ jos" veikloje, kurią pra­ dėjo dar Permėj. Greit bu­ vo išrinktas draugijos ta­ rybos nariu. Jau kelinti metai vadovauja šios draugijos metodinei ko­ misijai ekonominėms ži­ nioms propaguoti, Vil­ niaus politekonomijos specialistų teoriniam se-

Senoji gvardija visada priešaky Prieš keletą metų LKP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus, lankydamasis mūsų aukštojoje mokyklo­ je, pasakė Michailui Lolai: — Jūs, pasirodo, seniausiąs universiteto komunistas. — Tai ne aš senas, tai organizacija jauna, — at­ sakė M. Lola. Į aštuntą dešimtį buvo tada įkopęs, už pečių — 60 metų pe­ dagoginio darbo. Komunistas siela nieka­ da negali senti ,— jis epochos vėliavnešys. Ne­ galvoja apie poilsį ir ilga­ metis Politinės ekonomi­ jos katedros vedėjas, da­ bar jos profesorius dakta­ ras Michailas Lola. 1916 ni. m. jaunas, VOS dvidešimt pasiekęs ber­ niokas tapo mokytoju vienoje Krasnodaro kraš­ to stanicoje. Neilgai teko

tojas. Draugai rekomenda­ vo jį į partiją (ir dabar naujajame komunisto bi­ liete įrašyta data — 1920 m. balandis.) Kitą gi die­ ną jau buvo išrinktas kuopelės sekretoriumi. Laikinai teko atsisveikin­ ti su pedagogo darbu. Partinė sąžinė sakė, kad reikia žengti pirmose ko­ votojų už šviesią rytdieną gretose. Sąžiningai dirbo kuopelės, vėliau Timriuko miesto, Krasnodaro kraš­ to Tamanės skyriaus sek­ retoriumi. Reikėjo orga­ nizuoti kovą prieš ban­ ditus, kovoti pačiam. Kai padėtis krašte stabilizavo­ si, M. Lola pakluso pašau­ kimui — mokyti taip rei­ kalingus šaliai specialis­ tus. Reikalingiausi tuo metu buvo pedagogai. 1926 m. Michailas Lola ta­ po Krasnodaro pedagogi­ nio instituto dekanu, o

Šiandien pradedame

me lėšas statyti lėktu­ vams, siuntėme kariams įvairiausius produktus, drabužius. Dabar jau ne­ prisimenu, ar turėjau lai­ ko džiaugtis, kai 1942 me­ tais mane apdovanojo Darbo Raudonosios Vėlia­ vos ordinu. Atėjo taika, o su ja se­ na svajonė išsipildė: tuoj po karo M. Lola pradėjo dirbti pedagogu — buvo paskirtas Permės Žemės ūkio akademijos rekto­ rium. — Lietuvoje atsidūriau kiek nelauktai. Prie sū­ naus norėjau arčiau būti: jis Širvintose palaidotas. Atvažiavau aplankyti ka­ po ir pasilikau. Taip Michailas Lola 1951 m. tapo universiteto Politinės ekonomijos ka­ tedros vedėju, jai vadova­ vo dvidešimt metų. Uni-

spausdinti

straipsnių

CIKLĄ „UNIVERSITETAS DEVINTOJO PENKMEČIO ME­ TAIS". TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS XXV SUVAŽIAVIMO DIENOMIS LAIKRAŠČIO PUSLAPIUOSE SUSITIKSIME SU KOMUNISTAIS — REVOLIUCINIO JU­ DĖJIMO DALYVIAIS, KOVŲ VETERANAIS, PRISIMINSI-

minarui. Tai vis oficialios pareigos ir visuomeninis darbas. Kur dar mokslinė veikla. vadovauju — Nuolat aspirantų mokymuisi, la­ bai dažnai mane kviečia oponentu į disertacijų gynimą. Oponavau jau per 50 disertacijų. Lentynoje, greta Mi­ chailo Lolos darbo stalo, išrikiuotos jo parašytos brošiūros, straipsniai. Tarp jų — „Darbo apmokėji­ mas kolūkiuose", „Apie Karlo Markso „Kapitalą", „Markso ir Engelso eko­ nominiai veikalai". Ant stalo — jau paruoštas siųsti į „Minties" leidyk­ lą dar vienas 300 pusla­ pių apimties darbas. — Labai didžiavomės pirmuoju lietuvišku poli­ tinės ekonomijos vadovė­ liu, kurį, mano vadovau-

ju~

SKAIČIAI IR FAKTAI

ž 5

' * Ekonomistai tyrė proS blemą „Socialistinės eko­ f nomikos peraugimas Į ko- į ) munlstlnę. Visuomenės ga- j ' myboš efektyvumo didiniį mas" tomis kryptimis, ku- ■ < rios aktualios respublikos į ir šalies liaudies ūkiui: (apie gamybinių jėgų pa' grindinių fondų geresnį panaudojimą pramonėje; j planavimo, ūkiskaitos to: bullnlmą ir kt. Į * Universitetas sudarė Į 25 bendradarbiavimo suį tartis su organizacijomis. Pavyzdžiui, Polimerų chemljos katedra 1975 m. dirįbo pagal 3 sutartis: su i mokslinio tyrimo instltu> tais kartu atliko tyrinėji­ mus, publikavo rezultatus, rengė bendras konferenci­ jas ir seminarus, naudojo­ si aparatūra ir kt. * Per penkmetį išleista 75 monografijos, 106 mokslo darbų rinkiniai, 133 vadovėliai Ir mokymo priemonės, žurnaluose at­ spausdinta 5938 moksli­ niai straipsniai. Jų auto? rial — universiteto dės­ tytojai.

jami, parašė mūsų kated­ ros dėstytojai 1969 me­ tais. Ir dabar gaunu daug užsakymų . moksliniams straipsniams. Mano parei­ ga — palikti kuo daugiau žinių jaunajai kartai. Auklėti ir mokyti jaunąją kartą — štai pašau­ kimas, kuriam Michailas Lola atidavė beveik visą savo gyvenimą. Ir dabar jis kasdien jaunųjų būry. — Štai jau 25 metai stebiu Lietuvos jaunimą. Turiu pasakyti, kad net mane patį stebina tie di­ džiuliai pakitimai jų pa­ saulėžiūroje. Dar niekad nemačiau tokio aktyvaus jaunimo, kaip šių dienų komjaunuoliai. Jiems pa­ klustų bet kokie darbai. Daug jų bus ateityje. Štai artėja XXV partijos suva­ žiavimas. Jis iškels nau­ jų uždavinių, kuriuos tu­ rės spręsti komjaunimas. Ir ne tik jie. Mes, vyresniosios kartos komunistai, dar tikimės įmūryti ne vieną plytą į komunizmo rūmą. Dešimtasis penkme­ tis bus dar vienas gigan­ tiškas žingsnis mūsų liau­ dies ūkio vystyme ir ko­ munistinio žmogaus ugdy­ me. Kiekvieno pareiga kuo daugiau prisidėti prie to, kad mūsų visuomenė pasiektų aukščiausią išsi­ vystymo lygį. Partijos XXV suvažiavimas daug duos ir mums, mokslinin­ kams. Mes gausime direk­ tyvas, kuriomis remda­ miesi galėsime gerinti sa­ vo mokslo tiriamąjį darbą ir dar geriau bei efekty­ viau auklėti jaunąją kar­ tą.

L. KLISAUSKAS

ME REIKŠMINGESNIUS DARBUS, NUVEIKTUS UNIVER­

SITETO MOKSLININKŲ PER PENKERIUS

PRAĖJUSIUS

METUS, SUSIMĄSTYSIME TIES NAUJAIS PLANAIS, KU­ RIUOS PARTIJA IŠKELIA AUKŠTAJAI MOKYKLAI, IR

KURIUOS MUSŲ KOLEKTYVAS YRA PASIRYŽĘS GAR­

BINGAI ĮVYKDYTI.

> įĮ


Buvo 1945-ųjų vasaris. Tarybinė armija ruošėsi I Berlyno šturmui. Hitlerinės Vokietijos vadovai, I jausdami savo galą, iš visų jėgų laikėsi įsikibę paskutinės savo vilties — neatiduoti Berlyno. Bet fašizmo galas neišvengiamai artėjo. Tą patį mėnesį Krymo konferencijoje Tarybų Sąjunga sąjunginin­ kams pažadėjo paskelbti karą Japonijai, kai po Vikietijos pralaimėjimo praeis 2—3 mėnesiai. Rugpjūčio devintą Tarybų Sąjunga paskelbė karą Japonijai, ištikimai fašistinės Vokietijos sąjunginin­ kei, rėmusiai ją kare prieš mūsų šalį. Frontas nusi­ tęsė beveik 1500 kilometrų. Tarybiniai kariai puolė DĖMESIO: Kvantuno armiją trimis frontais. Aktyviai karo veiksmuose dalyvavo Ramiojo vandenyno laivynas. PIRMASIS Japonų armija, įnirtingai priešindamasi, traukėsi į pietus. OLIMPIADOS Tada buvau jaunesnysis leitenantas. Atmintis iš­ saugojo daug sunkių mūšių epizodų. Pirmasis Toli­ mųjų Rytų frontas, kuriame aš kovojau, puolė iš TURAS Primorės Chartumo kryptimi. Japonai traukėsi link smarkiai įtvirtinto Volynės mazgo, kur tikėjosi su­ Prasidėjo II sąjunginė laikyti mūsų puolimą. Didžiuliai, gerai įrengti do- olimpiada „Studentas ir tai dengė prieigas prie šių svarbių aukštumų. Prie­ mokslo bei technikos našas galėjo apšaudyti mus 10—15 kilometrų spindu­ žanga“. Pirmojoje — tiek liu. respublikiniame, tiek są­ Pirmoji ataka buvo nesėkminga. Net ir smarki junginiame turuose — artilerijos ugnis nepajėgė „įkasti" storų gelžbetonio gana neblogai pasirodė sienų. Užsikirto jr antroji ataka. Ypač įnirtingai universiteto atstovai. priešinosi dotas ant Kupranugario aukštumos. Nei Pirmasis turas — daly­ artilerijos smūgiai, nei mūsų atakos nedavė rezul­ kinės olimpiados, specia­ tatų, Pagelbėjo pionieriai. Prireikė trijų užtaisų po konkursai, kursinių 500 kilogramų tolo, kad doto sienoje atsirastų spra­ lybių ir diplominių darbų ap­ ga. Mūsų kariai įsiveržė į vidų, ir dotas nustojo žiūros baigiasi kovo spiaudęs ugnimi. mėnesį. Tai tik vienas nedidelis mūšių epizodas. Tokių buvo daug. Visi jie galėtų būti tarybinio kario vy­ Kaip mus painformavo Fizikos fakulteto dekanas riškumo, pasiaukojimo pavyzdžiais. Tarybinė armija pergalingai užbaigė ir karą Ry­ doc. V. Kybartas, fakulte­ tuose. Rugsėjo 3 d. Japonija pasirašė kapituliacijos te rimtai pasiruošta turui. komisija, aktą. Si pergalė — dar vienas ryškus puslapis šlo­ Organizacinė kuriai vėl vadovauja doc. vingosios Tarybinės Armijos istorijoje. J. Kaladė, jau sudarė už­ Dabar šią istoriją rašo šių dienų mūsų Ginkluo­ davinius, ir netrukus tosios pajėgos. Jos švenčia 58-ąsias savo metines. įvyksianti dalykinė olim­ Tikiu, kad šiandieniniai kariai dar geriau, negu piada išaiškins pirmuosius mes, atlieka savo pareigą tėvynei — saugo mūsų nugalėtojus. šalį nuo agresorių ir gina taiką visame pasaulyje. Ruošiasi olimpiados V. RA1KOVAS „kovoms"' ir gamtininkai. atsargos papulkininkis Fakultete sudarytai orga­ nizacinei komisijai vado­ vauja prof. C. Kudaba. Studentai supažindinti su olimpiados nuostatais ir pasirengę ginti geriausių­ jų specialybėje vardą.

likos „Žalgirio" draugijos bei aukštųjų mokyklų slidinėjimo pirmenybės. Geriausiai iš universiteto merginų startavo V k. eko­ nomistė R. Linkevičiūtė ir V k. filologė N. Revinskaitė. Jų rezultatai gerokai prašoko I SLIDININKŲ STARTAI atskyrio rezultatus. Pagyrimo Jau rašėme, kad vasario 6 taip pat verta II k. teisinin­ —8 d. Trakuose vyko respub­ kė L. Mozuraitytė, kuri tre­

niruojasi pirmi metai, tačiau rezultatai džiugina. Iš vaikinų geriausiai starta­ vo III k. matematikas R. Jakubelskas. Varžybose I atskyrį įvyk­ dė 7 universiteto merginos ir 5 vaikinai. Tai didelis ne tik sportininkų, bet ir trenerių S. Mečėjaus ir H. Stašelio nuopelnas.

Keturi universiteto slidinin­ kai: R. Linkevičiūtė, N. Re­ vinskaitė, L. Mozuraitytė ir R. Jakubelskas įrašyti į Lie­ tuvos „Žalgirio" rinktinę. Netrukus respublikos pir­ menybės. Belieka palinkėti mūsų slidininkams sėkmingų startų!

R. KVEDERYTE

Maskvoje vyko šalies studentų individualios mo­ terų šimtalangių šaškių pirmenybės. Jose puikiai žaidė Vilniaus universite­ to studentė sporto meistrė R. Vitkauskaitė. Keturioli­ kos dalyvių tarpe ji iško­ vojo antrąją vietą. Nuga­ lėjo gorkietė G. Mosklnskaja.

Baigėsi egzaminų sesija, nutolo studentams jos įtemp­ tos dienos, Prekybos fakulte­ NEPAŽANGŪS te seniai susumuoti rezultatai, paskirstytos stipendijos, pa­ rašyti laiškai nepažangių stu­ STUDENTAI dentų tėvams. Tačiau mums, dėstytojams, sausų statistinių Matematikos ir mechanikos duomenų eilutės dar ilgai bus fakulteto I k. stud. V. Vaitie­ svarstymų, palyginimų objekkūnas, K. Vokietaitis, G. Sum- ' tas. Apie egzaminus kalbama cova, G. Petrelkytė, •, fakulteto Taryboje, katedrų g posėdžiuose (kiek vėliau reFizikos fakulteto I k. stud. ■ zultatus apsvarstys studentų R. Voverūnas ir V k. stud. visuomeninių organizacijų J. Markevič, biurai, komisijos). Šis darbo Istorijos fakulteto I k. stud. aptarimas sukelia tam tikrą N. Trinauskaitė ir L. Tamo- ir akademinių grupių kurato­ ševičiūtė, IV k. stud. E. Stul- rių pagyvėjimą (geri grupės rezultatai džiugina; nemalonu gaitytė, prisiminti, kad vadovauji at­ Prekybos fakulteto I k. siliekančiai grupei). Ką galima pasakyti apie stud. V. Jakaitis, šią egzaminų sesiją? Jeigu Pramonės ekonomikos fa­ trumpai — ji verčia susimąs­ kulteto II k. stud. N. Miclū- tyti. Aišku, kaip ir kiekvie­ naitė, nas fakultetas, mes turime pasidžiaugti: sumažėjo Filologijos fakulteto II k. kuo studentų, kuriems buvo ati­ stud. M. Burokaitė. dėta sesija (tokių buvo 7), Teisės fakulteto I k. stud. vienuolika studentų sesijos R. Lileikytė ir A. Ramanaus­ pabaigoje turėjo nepatenki­ namus pažymius, nemažas kaitė. mokslo pirmūnų skaičius, vos Finansų ir apskaitos fakul­ keli studentai (5) visus egza­ teto I k. stud. C. Puklevl- minus išlaikė tik patenkina­ čius Ir N. Kačenko, IV k. mais pažymiais. stud. J. Žiūkas ir V. SabecPakilia nuotaika egzaminų kas. rezultatai buvo apsvarstyti IV

kurso prekių mokslo spec. akademinėje grupėje (gru­ pės kuratorius doc. G. Milvydienė), kuri ir šioje egza­ minų sesijoje parodė geriau­ sius rezultatus fakultete (pri­ siminkime — ji studijų me­ tais du kartus buvo viena iš geriausių universitete). Dau­ gelis šios grupės studentų yra

ne pirmi metai fakultete linksniuojama III kurso ma­ terialinio aprūpinimo spec. akademinė grupė (I—II kur­ se kuratorė asp. Matulaitytė, III kurse doc. A. Stankevi­ čius, seniūnas A. Namajūnas). Šiemet grupė vėl blo­ giausia fakultete. Tiesiog ne­ suprantami reiškiniai — gru­

spec. studentai, kuratorė doc. A. Bucevičiūtė, seniūnė R. Bertulytė). Susirūpinimą kelia tai, kad dalis studentų per­ nelyg lengvabūdiškai pasižiū­ rėjo į studijas. įdomu, kaip jaučiasi šian­ dien Šilutės vidurinę mokyk­ lą baigusi atestato vidurkiu 4,5 D. Lakauskaitė (prekių

PASALINTI

Prekybininkai po egzaminų geri visuomenininkai: S. Ma­ žulytė — fakulteto komjau­ nimo biuro narė (dvejus me­ tus buvo komjaunimo orga­ nizacijos sekretorė), J. Dvareckytė — grupės seniūnė, fakulteto seniūnų Tarybos pirmininkė, A. Elzbutas — prekių mokslo būrelio val­ dybos pirmininkas ir t. t. Mus džiugina ir tai, kad antrą vietą pagal pažangumą užėmė IV kurso materialinio aprūpinimo ekonomikos spec. akademinė grupė (grupės ku­ ratorius A. Savaniauskas, se­ niūnas E. Šarka). Neblogais rezultatais gali pasidžiaugti nemaža dalis fakulteto aka­ deminių grupių. Deja, yra ir kita dalis. Jau

pėje 4 mokslo pirmūnai, ta­ čiau daugumos jų kolegų stu­ dijų knygutėse gana kuklūs pažymiai. Beveik po kiekvie­ nos sesijos iš šios grupės pa­ šalinama po kelis studentus. Ar ne pats laikas T. Bagdonovič, A. Mataitei, B. Linkutei (Šiaulių „Vairo" įmonės stipendininkė), G. Galvanauskaitei bei kitiems suprasti ne tik savo, kaip studento, tei­ ses, bet ir aukštosios mokyk­ los studento pareigas?! I kurso studentai egzami­ nų sesiją išlaikė neblogai (geriausiai — prekybos eko­ nomikos spec. studentai, ku­ ratorius e. doc. p. Br. Cereška, seniūnas S. Matas, o blogiausiai — prekių mokslo

m. I k.), kuri „sugebėjo" vi­ sus keturis egzaminus išlai­ kyti pažymiu „3", nors per stojamuosius parodė labai geras žinias (balas 24,5). Ar ne per greit ant laurų vai­ niko užmigo ir tos pačios grupės narys J. Jurevičius, kurio atestato vidurkis 4,5, o studijų knygutėje šalia tri­ jų „patenkinamai" nejaukiai jaučiasi vienas „gerai". Tą patį galima pasakyti ir apie kitus tos grupės narius (R. Kančytę, A. Antanavičiūtę), kurių atestatuose vieni pen­ ketai, o studijų knygutėje — labai kuklūs pažymiai. Pernelyg anksti pradėjo studentauti 1 kurso prekybos ekonomikos spec. studentės

Praeis kelios dienos, ir fakultetuose „įsiliepsnos" dalykinės olimpiados. Ge­ niausieji studentai bus premijuojami, gins uni­ versiteto garbę respubli­ kiniame ture, kuris vyks balandžio—gegužės mė­ nesiais.

V. Lašinytė, V. Vasiliauskai­ tė, kurių atestato vidurkis „5", o pirmoji egzaminų se­ sija (trys palyginti lengvi egzaminai) — vos ištempta ketvertukais. Silpnai egzaminus laikė kai kurie materialinio aprūpini­ mo ekonomikos specialybės studentai. Pavyzdžiui, V. Ja­ kaitis neišlaikė aukštosios matematikos egzamino, laiku negavo įskaitų iš ekonomi­ nės geografijos, politinės ekonomijos; K. Babkauskas iki šiol neturi politinės eko­ nomijos įskaitos, o pramonės medžiagų mokslo žinios įver­ tintos „2". Studentas M. And­ riuškevičius parodė tikrai „aukščiausio lygio „žinias: iš dviejų dalykų gavo po ne­ patenkinamą pažymį. Net 8 minėtos grupės stu­ dentai gavo nepatenkinamus pažymius iš aukštosios mate­ matikos. Matyt, daug apie ką turėtų pasikalbėti su studen­ tais šios grupės kuratorius dėst. V. Gudkovas. Nors sesija ir baigėsi, ta­ čiau jos rezultatai verčia dar ir dar kartą kritiškai per­ žvelgti savo ■ darbą, siekti, kad kiekvienas atliktų savo pareigą tėvynei kaip galimi geriau. Doc. L. BUTKEVIČIUS Prekybos fakulteto dekanas


Kai lėktuvas nusileido Adlerio aerouoste, ir maloni stiuardesė palinkėjo geros kloties, tik tuomet patikėjome, kad esame subtropinio klimato zonoje. Mus pasitiko vešlios palmės, aukšti kiparisai ir ūkanomis apsidengę tolumoje dunksantys kainai. Šiaip ar taip, Vilnius ir Soči nutolę vienas nuo kito apie 2000 km. Visi būkštavimai išsisklaidė, kai, ištvėrę Chostos „gruziniškąjį karo kelią", atvykome į turistinę bazę „Sakalas". Čia iš karto pakliuvome į jos globą, Ilgai prisiminsime simpatiškąjį instruktorių čerkesą Michailą, reguliariai mus informavusį, ką mes galėsime aplankyti, kur nuvykti ir kėlusį turistinę nuotaiką kaukazietiškais pasakojimais bei dainomis. Miestas-kurortas Soči tęsiasi 146 km Juodosios jūros pakrante ir susideda iš 4 rajonų: Lazarevskio, Centrinio, Chostos ir Adlerio. Čia gyve-

na apie 2,5 tūkst. gyventojų, o kasmet ilsisi ir gydosi ne mažiau 3 mln. Tūkstančius turistų sužavi rūmų-sanatorijų grožis, nuostabūs sodai ir parkai, istoriniai-kultūriniai paminklai, gausios lankytinos vietos. Savo pažintį su miestu pradėjome nuo „Rivjeros" parko, žymaus savo Draugystės alėja. Siame parke auga jaunos amžinai žaliuojančios magnolijos, kurias taikos ir draugystės vardan pasodino Sočio garbės svečiai — draugiškų šalių vadovai, tarybiniai kosmonautai. Soči — kosmonauto V. Sevastjanovo gimtinė, čia jis ir baigė N. Ostrovskio mokyklą. Jūros pakrantėje įsikūrusi sanatorija „Kaukazo Rivjera", pastatyta dar 1909 m. ir padėjusi pradžią kurorto kūrimuisi. Iš „Rivjeros" mūsų kelias vedė į Senąją Macestą, žymią savo mineraliniais, gydomaišiais šaltiniais. Praustis siera ir jodu prisotintu van­

KOPIAM Į KALNUS

deniu panoro visos moterys, kai tik gidė paaiškino, jog tai puikus raukšlių „priešnuodis". Nemaža gražių legendų išgirdome apie mergelę Macestą, kuri pasiaukojusi dėl sesers laimės, pasislėpė požemiuose, o paskui ištryškusi šiuo šaltiniu, kad padėtų žmonėms gydyti žaizdas. Daug malonių siurprizų Sočyje tiems, kas domisi šio krašto gamta. Visi čion atvykę aplanko vieną turtingiaušių Tarybų Sąjungoje dendrarijų, kuriame sutelkta apie 2000 rūšių augalų. Siame nuostabiame subtropiniame parke, be įdomių architektūrinių statinių ir mitologinių skulptūrų, mus stebino laisvai čia vaikščiojantys dabitos povai, gražūs tvenkiniai su baltomis ir juodomis gulbėmis, didžiulis akvariumas su Juodosios jūros žuvimis. Su seniausia, ikiledyninio laikotarpio flora susipažinome, aplankę tisų ir samšitų girią. Šių šeimų augalai beveik iš-

____ ' ir «_ ■ _

Sausio 23 d., penktadienis

toje ■— juoko mažiau ar vi­ sai nejuokinga. Kabarojamės Po visų sesijos egzaminų, į viršūnę: maloniai šildo sau­ po visų „karštligių" didžiau­ lutė, gali nusirengti ir kaitin­ sia svajonė — ramiai kur tis. nors atsisėsti. Nelemta buvo Sausio 27 d., antradienis jai išsipildyti — paviliojo ke­ lionė į Karpatus. Šiandien yra ko suktis — iš ryto Keliam 9 vai. (Pagal diepaskutinis egzaminas, studen­ ' notvarkę turim būti ant ko­ tų profkomitete pasiimti ke­ jų 8 vai.) Skubėdami trinam lialapius, 15.30 vai. — trau­ nosis sniegu, apsirengiam ir kinys Vakarų Ukrainos link. lekiam pusryčiauti. Po pusry­ čių — kas kur. Išėjau pasi­ Sausio 24 d., šeštadienis žvalgyti po kaimelį. Siaura gatvelė (ir kaip ten mašinos Ankstyvą rytą atvykstam prasilenkia!), iš abiejų pusių Lvovan. Keturiese — aš, Si­ sniego kalnai — vos ne iki Sausio 30 d., penktadienis gita, Audrius, Dalia — iškart juosmens. Kelią „saugoja" Ant širdies lengviau — už tramvajuje, keliaujam eks­ trobesiai. Ir nauji, ir seni. kursijom Surandam universi­ Kiek sumetė akis — jie kvad­ lango nurimo vėjas, nebetetą. Skubam į vidų. Gražūs ratiniai. Aplink trobas — sninga. Lyg ir visi eitų sli­ laiptai, įdomūs stendai. Kori­ tvoros. Stebina paties namo dinėti, bet vienam reikia „lo­ doriai vos ne painesrti už mū­ išorė. Aišku, visi jie čia sta­ pyti" slides, kitam lazdos su­ sų Alma Mater. Aukštosios tyti iš medžio (tik vieną vi­ lūžo. .. Bet kambaryje var­ mokyklos muziejus... Nedrą­ soje gyvenvietėje radau iš gu ar galėjai ką rasti. Kam siai veriam duris. Jo direk­ tikro mūrinį), bet dauguma slidės nebepatinka, galima ištorius Aleksandras Chromovi- jų aptinkuoti ir, skirtingai sinuomuoti rogutes. Ivanas Ivanovičius kvie­ čius, Slavų filologijos kated­ nuo mūsų, ne vienoda spal­ ros dėstytojas, maloniai kvie­ va, o su tikro menininko čia nukeliauti atsigerti... mi­ čia į vidų ir pasakoja univer­ skoniu papuošti ornamentais. neralinio vandens. Dalis mū­ sų — Rūta, Žibutė, Dalia, Ni­ siteto istoriją nuo pat pirmo­ Dairausi po kitą kaimo ga­ jo diplomo įteikimo 1661 m. lą. Vienoje sodyboje zulina jolė, Valdas, Eugenijus — iki šių dienų. Aleksandras malkas, kitoje baigia doroti susigundom ir patraukiam į Fiodorovičius paprašo palikti papjautą kiaulę. Kiekvienas kelionę. Žygiuojam smagiai, keletą žodžių „Garbės svečių čia su savais džiaugsmais, rū­ nors šaltukas spaudžia... Priėjom šaltinį. Galvojom knygoje". Su Povilu „suku­ pesčiais. .. Pačiame kaimo riam" tekstą. Mūsų įrašas — gale modernūs gyvulininkys­ — kopsim į kalnus, o čia, po TSRS lakūno-kosmonauto tės korpusai, auga naujų fer­ pasirodo, jis pačiame kaime V. Šatalovo atsiliepimų. Jis mų sienos... Vyrai iš besie- (tik ne tame, kur mes gyve­ čia svečiavosi prieš trejetą nės daržinės — yra tik sto­ name), prie pat parduotuvės. dienų. Spausdamas rankas, gas — veža šieną, kraiką, ki­ Ir visai ne šaltinis, o šulinys, direktorius linki turiningos tas vežimas nučiuožia su ro­ tik tas skirtumas, kad ranka kelionės ir apgailestauja pėmis. .. Nejučiom prisimenu galima buvo pasiekti. Sko­ nis jo tikrai panašus į mūsų (kartu su mumis), kad seniau­ gimtąjį kaimą. „Vytauto". sioji šalies aukštoji mokykla Pasuku atgal. Iš ano kaimo neturi savo muziejaus... galo keliuku ėjo kokių 6—7 Vasario 1 d., sekmadienis metų pyplys ir, susilyginęs Sausio 25 d., sekmadienis su manim, savo kalba kažką Grupelė mūsų — Vytas, .. .Traukinys mus veža į pasakė. Rusiškai paklausiau, Eugenijus, Valdas, Dalia, Ni­ ir jis pakartojo anksčiau pa ­ jolė — pėstute traukiam į Karpatus. Laikrodis skaičiuo­ ja minutes, traukinys — ki­ sakytą žodį. Dabar supratau: greta dunksantį kalną. Šian­ lometrus. Po keturių valandų „Sveikas". Aš savo ruožtu dien nepietavo du mūsų drau­ kelionės mes — rajono cent­ atsakiau... Širdy buvo taip gai. Kur jie? .. .Kopiam. Sniego vos ne re Volovece, turistinėje ba­ malonu. zėje „Plaj". „Šefas" instruk­ Kažkam šovė mintis žy­ iki juosmens. Pirmam ne py­ torius Vasilijus Fiodorovičius giuoti į Pibujo kalną, kurio ragai. Ne ką lengviau ir ki­ praneša, kad čia tik papie- aukštis vos ne pusantro ki­ tiems. Užkopę į tą „viršūnę", tausim, kam reikalingi slidi­ lometro, šiose apylinkėse tai žiūrim — mes tik papėdėje nėjimo batai, treningai, sli­ aukščiausia viršūnė, atrodė tikrosios viršūnės. Vytas ir dės (jos buvo reikalingos vi­ ranka pasiekiama. Vania, šel­ Eugenijus suka atgal. Jiems siems!) — čia viską gausią, miškai šypsodamasis, mus lyg reikią pasiruošti „kelneriauti". Prie jų prisijungia ir Ni­ ir keliausim dar 28 km į ba­ šaltu vandeniu perpylė — iki jolė. Liekam trise. Pūškuo­ zės filialą — „Pibaj". tos viršūnės esą... 8 kilo­ jant į priekį. Žmogaus pėdų metrai. Optimistai (trečdalis nesimato... Bet kas čia... Sausio 26 d., pirmadienis grupės) ir po šio „dušo" ne­ Krūvos organinių trąšų! .. Stovyklos vyr. instruktorius nusiminė. Rytoj organizuo- Dalia tikina mačiusi dar ir aukščiau besidarbuojantį žmo­ Ivanas Michailovičius palydi sim vienos dienos žygį... gų. .. Užkopiant. Atminčiai mus. Kantriai aiškina mums, suspragsi fotoaparatas. .. Lei­ Sausio 28 d., trečiadienis kaip patogiau kristi, kur ne­ džiamės žemyn. Po pusvalan­ galima slidinėti. Bandome. Apie žygį niekam nė gal­ džio mes namie, atsipučiam Kiek smagaus juoko, kai pa­ kyla sniego debesys, o pas­ voje. Gausiai sninga, pakilo ir kertam vakarienę. Pasikė­ kui išlenda ir pats slidinin­ vėjas. Sulaukėm ir žemiečių lęs nuo kėdės Vytas paprašo (būtų pasakęs iš karto — ne­ kas. Kai pats atsiduri jo vie- — turistų iš VPI. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

KAINA 2 KAP.

nykę žemėje, tik Juodosios jūros pakrantėje išliko šių „muziejinių" retenybių, kurios per 10 metų paauga... 1 mm. Todėl ir tūkstantmetis tisas neatrodo senas, Greitai bėgo mūsų atostogų dienos „Sakale". Su šypsena prisiminsime savo „minutinius pusryčius", kai norėjome suspėti į ekskursiją prie Orechovo krioklių, ir šaltas naktis po saulėtų dienų, ir nespėjančius išdžiūti batus, ir dar daug komiškų situacijų. Neišdildomą įspūdį paliko Novo-Afono urvai su stalaktitais, stalagmitais ir stalagmatais, su požeminiu ežeru ir vargonų muzika, skambančia paskutinėse salėse. Žvalgėmės ir nuo Achuno kalno, kurio aukštis 643 m, o pasilypėjus į 30 m. bokštą, atsiskleidžia miesto panorama, Juodosios jūros platybės ir apsnigtos Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio viršūnės, Regina ŽLIOBAITĖ IF II k. studentė

Šįkart skyrelyje pasakoja­ me apie studentų profsąjun­ gos narių poilsį žiemos atos­ togų metu. Daug jų su tu­ ristiniais ir poilsiniais kelia­ lapiais buvo Išvykę į įvai­ rias šalies vietas.

Nuoširdus žmonės būtų reikėję ir prašyti) pa­ ploti Justinui ir Vaidui, pir­ miems iš mūsų grupės pasie­ kusiems Pibujo viršūnę. Apie 20 kilometrų kelio. Tai štai kas šiandien nepietavo... Vasario 2 d., pirmadienis

Mėgaujamės nuostabia Kar­ patų gamta. Kas ant kalno, kas dar kitur. Tiems, kurie pirmąkart išėjo į kaimą, mes — gidai. Susitinkam ir tą mažąjį draugą. Dabar ir su­ sipažįstam: Mikolka. Kaimas nemažas. Apie šimtą sodybų. Tai viena iš Žalanoro kolūkio brigadų. Užkalbinęs kolūkie­ tį, sužinojau, kad čia žiemą žmonės, neužimti gyvulinin­ kyste, atostogauja. Pinigų, vasarą uždirbtų, turi užtekti ir žiemai.

Vasario 4 d., trečiadienis Paskutinė diena čia, Pibujuje. Ryt dar papietavę ke­ liausim į pačią bazę, atiduosim aprangą, pasnūduriuosim iki pusiaunakčio poilsio kam­ baryje, ir traukinys nubildins iki Lvovo. O iš ten į Vilnių... Vietoj epilogo Ankstų vasario 7-osios die­ nos rytą — mes namuose. Čia mums šalta. Nelaukiam, kol visi „išsikepurnės" iš va­ gono — sprunkam į stotį. Susiburiam ir galutinai susita­ riam — susitiksim dar kartą. Spaudžiam vienas kitam ran­ ką, dėkojam už gerą nuotai­ ką. Nesidžiaugti tokia šaunia kelione — nuodėmė. Prara­ dom irgi nedaug. Vieną porą slidžių sulaužėm, pora be­ miegių parų. Užtat kiek įspū­ džių, gero poilsio. Visos šios kelionės metu rašiau savo dienoraštį. Tegu atleidžia draugai, jeigu kas ne taip, kaip jiems norėtųsi.

Atostogos pralėkė greit, ir vėl paskaitos, darbai labora­ torijose, pedagoginė praktika. O mintys vis grįžta atgal, į atostogų pradžią, prisimenam tą nenugalimą norą pamatyti naujas vietas, susipažinti su naujais žmonėmis. Kas vyks­ ta į Jerevaną, kas į Dombajų, o mes — dešimt entuzias­ tų — į Novosibirską, pasi­ žiūrėti tikros žiemos. Kai lėktuvas nusileido No­ vosibirske, nusivylėme: šal­ čio buvo... ne —40°, o vos dešimt. ■ Penkias dienas gyvenome Novosibirsko Elektrotechni­ kos instituto (NETI) studen­ tų stovykloje miške, prie Obės jūros. Vasarą čia poil­ siauja apie 400 studentų, da­ bar mus pasitiko tik 10 šei­ mininkų. Stovykloje visa valdžia priklauso studentams, net valgyti teko virti patiems. Dienomis slidinėjome, grožė­ jomės mišku, plačiomis ste­ pėmis, Obės jūra, virtusia le­ do lyguma. Vakarais skambė­ jo lietuviškos ir rusiškos dai­ nos, Jurgelis meistrelis mo­ kė savo vaikus, degė laužas, o virš galvų mirgėjo daugy­ bė žvaigždžių, daug ryškes­ nių ir didesnių, negu Lietu­ voje. Kai baigėsi pamaina, dar kelias dienas gyvenome No­ vosibirske, apžiūrėjome mies­ tą. Jis dar jaunas, neturi ir šimto metų. Buvome keliuose teatruose, pakerėjo Operos ir baleto teatras, antras pagal

dydį Tarybų Sąjungoje. Ap­ lankėme Akademinį miestelį, kurį sudaro visi mokslinio tyrimo institutai (jų Novosi­ birske 18) ir universitetas. Miestelis pastatytas miške, 25 km už miesto. Svetingi šeimininkai — Elektrotechnikos instituto stu­ dentai — aprodė savo rūmus, pakvietė į kavinę „Po Niu­ tono obuoliu". Institutas turi savo televizijos studiją, ku­ rioje skaitomos paskaitos iš karto kelioms auditorijoms. Auditorijose išdėstyti televi­ zoriai, telekameros, ir Rekto­ rius gali įsijungti bet kurią auditoriją ir pažiūrėti, ką ten studentai veikia. Įspūdžių daug. Visų neap­ rašysi. Kokie gi ryškiausi prisiminimai? Lilei ir Raimun­ dui didžiausią įspūdį paliko NETI studentų draugiškumas ir nuoširdumas, Gražina ir Aldevinas prisimins, kaip jie, pavargę ir sušalę, užėjo pail­ sėti į vieną pirkią, ir žmonės vaišino juos viskuo, ką turė­ jo — grybais, raugintais ko­ pūstais, kaimiška duona. Ire­ na ir Ona džiaugsis voverai­ čių uodegomis, kurias joms padovanojo vietiniai gyvento­ jai. .. Vasarą NETI studentai ža­ da atvažiuoti į Lietuvą, Rai­ mundas sako, kad jis būti­ nai dar kartą važiuos pas naujus draugus.

Irena BUIVYDAITĖ Fil. F IV k. anglistė

Laikraštį užsisakyti galima universiteto kasoje. Kaina 3 mėn. — 24 kap.

Nuoširdžiai užjaučiame PF materialinio techninio aprūpinimo spec. IV k. studentą Kęstuti SUDEIKĄ dėl mylimo tėvelio mir­ ties. Grupės drauųai ir vadovas

J. STEPONAVIČIUS

Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" REDAKCIJOS ADRESAS: Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815 232000 Vilnius — MTP-3

LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4000 egz. LV 09910 Užs. Nr. 632

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.