VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o
nei
O
furoru*
TEORINES ŽINIAS PRITAIKOME PRAKTIKOJE
t'i
ĮDOMIOS PRATYBOS
>y >’
Ml
) >!
■s
is ims leki
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,
komjaunimo ir profesinės sąjungos komitetų organas
y
<< 1955 m. kovo m. 17 d., ketvirtadienis
PRAKTIKAI — RIMČIAUSIĄ dėmesį
\/
Didelį nerimą tu pajunti, kada, kaip praktlkantas, ateini į Įmonę, ligoninę, [Į tau mažai pažįstamą Įstaigą, ar nuvyksti į kolūkį. Tu nori dirbti taip, kad nebūtų gėda ik universitetui, kuriame tu mokaisi. Sunkoka kartais būna, ‘ i bet rūpestinga dėstytojo ranka padeda atrasti savo vietą vi naujame koiektyve. / Atlikęs pirmąjį tau pavestą uždavinį snl|tu Pajunti pasididžiavimą savo pasirinktąja profesija. Džiau tajgiasi tavimi ir dėstytojas. Jis mato, kad jo darbas nenu b; ėjo veltui. Jis atidžiai seka tavo pirmuosius žingsnius įn praktiniame darbe. Kas gali apsakyti, kokĮ pasitenkinimą pergyveno Medicinos fak. studentas Algirdas Markelis, "■ąžinęs piliečiui klausą! Tai ne vienintelis pavyzdys uni versitete. Gerai žinantieji savo specialybę, moką pritaikyti teorines žinias praktikoje pasirodė Ekonomikos mokslų ui .fak. finansų spec. V kurso studentai. Praktikos < vadovo dėstytojo Daukšos darbas nenuėjo veltui. 22 studentų praktika Įvertinta labai gerai ir likusių trijų — gerai. Si grupė daug prisidėjo prie respublikos liaudies ūkio pakėJimo. I Organizuotai praktika pravedama Fizikos-matematikos, n<1 Chemijos, Medicinos ir kt. fakultetuose. Tačiau dar ne ,st P'11 viskas padaryta keliant .studentų kvalifikaciją. Ne visuo met pakankamai Įdomios ir geros kokybės paskaitos. Jos dažnai atitrauktos nuo gyvenimo. Dažnai studentai nežino „ kolūkinės gamybos pagrindų. Tai faktas, kuris nedaro garbės nei studentams, nei dėstytojams. Pramonės klausi muose dažnai nesiorientuoja studentai, atvykę mokytis į P; universitetą Iš kaimo. Tai atsitinka tada, kai paskaitos bū na atitrauktos nuo gyvo gyvenimo. Paskaitos turi būti skai Ig toinos surišant jas su praktiniu darbu, Iliustruojant paar vyzdžiais iš konkrečios tikrovės. m -Į Silpnai praktikams vadovaujama Istorijos-filologijos fa ]( kultete. Skirtingai nuo kitų fakultetų, čia nedaromi prak tikos vadovų ir studentų susirinkimai, nėra kontrolės, ne •( organizuojamos ekskursijos. Suprantama, kad nesant kont ui rolės, negali būti jokios ir pagalbos. Todėl nenuostabu, į kad Istorijos-filologijos fakultete daugeliui studentų tenka cl( prailginti praktikos laiką, o dalis jų visai praktikoje nen dalyvauja ir negauna įskaitų, ’ Su kiekviena diena besiplečianti komunizmo statyba a: reikalauja inteligentų, gerai žinančių savo specialybę, pa)cslryžusių šiam reikalui atiduoti savo jėgas. Partija ir Tą si ryblnė vyriausybė daug dėmesio skiria Jaunųjų specialis m tų paruošimui gamybiniam darbui. Būtina daugiau palikti Ui laiko savarankiškam studentų darbui, o kad mokomoji ir gamybinė praktika duotų studentams būtinus darbo Įgūu džius ir žinias apie naująją techniką, mokslo pasiekimus, I, reikia studentų praktikai vadovauti profesoriams, docenn tams, dėstytojams ir labiau kvalifikuotiems specialistams. Kiekvienam studentui turi būti sudarytos sąlygos parodyti y ‘avc iniciatyvą. •o® Partija ir Tarybinė vyriausybė reikalauja iš dėstytojų, kad jie atiduotų visas jėgas studentiškam jaunimui, auk lėtų ir mokytų kiekviename jo gyvenimo žingsnyje, per teiktų ilgametį savo dalykinį patyrimą, būtų jam pavyz džiu. Tokios paramos iš dėstytojų laukia studentai. Už to kią paramą studentas niekada nepamirš savo dėstytojo, praktikos vadovo. Tačiau dalis dėstytojų po perskaitytos paskaitos, sauso nurodymo, palieka studentų mokymąsi sa vieigai. Retai dėstytojus pamatysi studentų bendrabutyje, kolūkyje, ceche, Įstaigoje, mokykloje, kur dirba ir mokosi ’fl praktikantai. Išnaudoti viską, ką gali duoti praktika, gyvai bendra0 darbiautl gamybinio kolektyvo gyvenime, kovoti prieš ap sileidėlius ir tinginius — kiekvieno studento ir praktikos o vadovo pareiga.
I
..y
Mokslinė-ateistine konferencija
u ■šiomis dienomis Teisės fail kultete vyksta SMD moksllį nė-ateistinė konferencija. Pai daryti pirmieji 3 pranešimai, i ggFakulteto partinės organi zacijos sekretorius doc. Blie ka savo pranešime „AntlrelijgBė propaganda dabartiniu ailiotarplu" pabrėžė, kad ry šium su TSKP CK z:: nutarimu ___ _ dėl nukrypimų vystant ateisti nę -propagandą, mūsų HM tikslas __ deginti iš buities ir są monės visų ir visokių prie tarų likučius grynai mokslinėš, pagrįstos antireliginės propagandos metodu. Pranešė;as nurodė, kad studentai tuJgeral įsisavinti Pavlovo ir '■eęenovo mokslą apie nervi nėj sistemos veiklą, kiek gali mai daugiau gilintis į litera tūrų antireliginės propagan dos klausimais, įsisąmoninti mųgijos socialines ir gnose‘.odines šaknis. ’'JPdplomantas 1Plomantas Križitauskas sjo’ darbe ,,Volteras ir jo 'Vl3 nrleš bažnyčią" smulkiai išanalizavo šio didžiojo XVIII ■mąstytojo, gimstančios bur-
Turiningos’/ paskaitos
žuazijos ideologo, pažiūras i teologiją, į religinių dogmų visišką absurdiškumą, į baž nyčios tarnybinį vaidmenį, dvasininkų veidmainiškumą. III kurso studentas Rasimavlčlus paskyrė savo darbą XVIII a. prancūzų švietėjų— enciklopedistų materialistlniųatelstinlų pažiūrų analizavi mui. Apsistodamas ties revo liucinių prancūzų buržuazijos interesų reiškėjais Didro, Helvecijum, Golbacnu, refe rentas plačiai papasakojo apie jų filosofines pažiūras į gyve nimą, žmogų, tikybą, sociolo giją. Įdomiai paruoštas refe ratas davė pilną XVIII a. prancūzų buržuazijos ekono minės, politinės ir ideologinės kovos prieš feodalizmą vaiz dą. Pranešimus įdomiai papil dė koreferentai, o ypač fa kulteto dekanas doc. Domaše vičius Ir partinės organizaci jos sekretorius drg. Blieka. Konferencija iššaukė didelį studentų susidomėjimą. St. Daunys
Labai Įdomiai praeina II-jo kurso biologų II-slos grupės rusų kalbos paskaitos, vado vaujant dėst. L. Sigajevai. Paskaitų metu organizuojami pasikalbėjimai tarptautinėmis temomis, leidžiam! gyvieji laikraščiai Įvairiais aktualiais klausimais. Tarybinės Mo ters dienos — Kovo aštunto sios proga grupėje buvo su rengtas montažas, tema „Mo ters paveikslas mūsų literatū roje". Ta proga buvo perskai tytos ištraukos apie moterį iš geriausiųjų literatūros kūri nių. B. Rlbokaitė perskaitė Ištrauką iš M. Gorkio „Pasa kojimai apie Italiją", I. Stakonytė — iš Fadlejevo roma no „Jaunoji gvardija", D. Grigonytė padeklamavo Isakovskio eilėraštį „Rusų mo teris". Montaže taip pat da lyvavo stud. J. Norkūnaltė, B. Petrulytė, S. Skeivytė, E. Šimaitė ir kt. Buvo perskai tytas eilėraštis apie didvyriš kas Kinijos liaudies moteris. Montažas praėjo Įdomiai, ir grupė numato ateityje rengti dažniau tokius montažus. O. Šuopytė
N u o t r a u k o j e: Ekonomikos fak. IV k. stu dentės I. Volskytė Ir V. Usonytė gamybinėje prakti koje konditerijos fabriko ,,Pergalė" planavimo sky riuje. J. Anskio nuotr. ----------------- * ★---------------
„Sparto s" Gamybinės praktikos mes laukėme nekantriai. Gru pės studentai Subačius, Kuodys ir aš užsirašėme praktikai Į kojlnlų-trikotažo fabriką „Sparta". Fab riko vadovai žinojo apie mūsų atvykimą į praktiką. Laukė mūsų ir planavimo skyriaus viršininkas drg. Ponomarenko, kuris pa skirtas vadovu iš fabriko pusės. Susipažinę su technolo gija, produkcijos išleidimu, perėjome prie medžiagų ir gaminių bei darbo už mokesčio apskaičiavimo Šioje srityje cechuose. daug padėjo cechų buhal terijos ir ypač vyr. buhal terio pavaduotojas drg. Llvšicas. Jis paaiškino apie medžiagų apskaičia vimą, nebaigtos gamybos kalkuliaciją. Keletą ope racijų apiforminti teko
P
V NAUDINGAS KlNOFlLMAS
Teisės mokslų fakulteto kriminalistikos katedra daug dėmesio skiria tam, kad stu dentai kiek galima geriau įsisavintų šią discipliną. Ši disciplina teisininkams yra viena iš svarbiausių, nes ją gerai įsisavinęs studentas lengviau orientuojasi sudėtin gose ibylose, išaiškinant vi sas jos aplinkybes, tikruosius socialistinės teisės pažeidė jus. S. mėn. 16 d. universiteto Centrinių Rūmų Aktų salėje buvo organizuotas kolektyvi nis kinofilmo „Nusikaltimo pėdsakais" aplankymas, po kurio studentai bendrai apta rė šiame filme pavaizduoja mą teisinį sekimo darbą. Tokiomis priemonėmis fa kulteto studentai yra labai patenkinti. P. Dauginis
C — Labas rytas, > mokiniai! — svel> kinas!, įėjęs į klasę, J praktlkantas Mlsius kevlčius. > Klasė kaip vienas | atsistoja ir atsako > choru. Mokiniai se’ ka kiekvieną jauno ^busimojo mokytojo judesį. Praktlkantas jaučiasi neramiai, — Juk tai pirmoji pa moka jo gyvenime. Klek jai buvo ruoš tasi ir galvota! Praktlkantą stebi ir grupės draugai, dės tytojai. Žurnalas vos pastebimai virpa jo rankose. Bet Misiukevičlus pamažu nu siramina. Mokiniai atsakinėja puikiai, ir jis priverstas rašyti penketus. Tas sutei-
I r m O Į I kla . praktlkantui dau glau pasitikėjimo. Pamokos tema „Go golio kūrybos reikš mė. Biellnskis, jo gyvenimas ir visuo meninė veikla“ gi liai sudomina moks leivius. Dabar Mlslukevlčlaus balsas skamba aiškiai, su užsidegimu. Lentoje Jis užrašo sunkes nius pavadinimus, datas. Kai kurie mo kiniai net ima užsi rašinėti pamoką, ko paprastai nebūna, nes jie dažniausiai pasitenkina vadovė liu. Ir štai skambutis. Pirmoji Misiukevičiaus pravesta pamo ka baigta. Ji Įverti nama gerai.
V Truputis Žemaitijos
IŠ TURISTO BLOKNOTO
(Pabaiga. Pradžią žiūr. Nr. 6 (187). Apslklosto purpurine skara pilies sala, žiauri, sako, ji buvusi, šneka apie tai pilies liekanos, byloja stori ąžuoli niai poliai — tilto liekanos. (Giedrą dieną juos galima ma tyti.) Kairiau — Veršių ir Briedžių salos, dešinėj — pu šelėm apaugusi, smiltim nu sėta Pliksalė, o truputį toliau — Gaidžio (nežinia, kodėl taip pavadinta). Pietuose, kaip debesys ežero vandeny se, plaukia neužmatomi „Pir mūno" kolūkio rugių laukai. Slieku šliaužia keliukas, ku riame pasirodo du siluetai. A. Vienuolls-Zukauskas atvyvo aplankyti sūnaus, pasigro žėti Plateliais. Susėdę prie lango, ilgai da lijomės įspūdžiais. Vietos gy ventojai pasakojo apie praeitį, dabartį Ir ateities planus. Padavimas nesenas, bet pa tikėt sunku. Palyginti nese niai, prieš Norgėlos senelio mirtį, čia žmonės vilko sunkų dvarininko Plioterio jungą. — Aukštas dangus — ne-
fabrike mums patiems savarankis kai. Įdomu praktikoj, tik sunku iš karto buvo, kol prisiminėme Įvairias doku mentų formas, kol susigaudėm prie ko kurią skirt, iš kur reikalingus duome nis imti. Bet vadovų dėka šluos sunkumus pamažu įveikiame, darbas eina sparčiau ir pradėsim da bar įdomiausią klausimą — darbo Jėgos ir darbo užmokesčio bei pačios ga mybos plano sudarymą. Neblogai lanko prakti ką ir kiti pramonės spec. grupės draugai kaip Vi sockaitė, (Eidukevičiaus vardo odų kombinate), Uso nytė, Volskytė. Llkšaitė (konditerijos fabrikas „Pergalė"). M. Sinkevičiūtė Ekonomikos fak. IV k. studentė
p RCTĖ
įkopsi, kieta žemelė — neįlysi, — dėsto apie praeiti Nor gėla. — Sako, dainuoti ir verkti niekam nedraudžiama, o mums draudė! Eina, būda vo, ponas, kaip šunį pabučia vęs — dantis rodydamas, skliaudyk ausis, kol sveikas, ir į akis nelĮsk. Galva didelė, o galvoj košės visai maža! Kad subaubs, būdavo, pama tęs, jog dalgelį trindamas niūniuoji! — Įtraukė į apy kaklę pasakotojas galvą, su raukė kaktą — taip rėkda vęs, ir tęsė senelio pasakoji mą. — Vieną sykį vos galo negavo Donės vingy. Mat, nelabasis norėjęs pasiimti. Su visais arkliais ir karieta nuo tilto nudardėjo. Bet gajus kaip gyvatė — galvą nukir si, o uodega dar kruta. Varg šas Pranciškus užmigo amži nu miegu tada Donės vin gy. . . ... — Bet ne musės bu vom, kad Plioteris tabokinėj uždvasintų! Išseko kantrybė: jis mums su botagu, mes — su noragu. . . Naktis tamsiu patalu ap-
pa
Įdomią mokomąją prak tiką šiuo metu atlieka Me dicinos fakulteto V kurso studentai. Gyd. Žigo va dovaujama šio kurso II grupė dabar atlieka cikli nes pratybas, ausų, gerk lės ir nosies ligų srityje. Kai kuriems iš jų patiki mos sudėtingos šios srities ligų operacijos. Stud. Al girdas Markelis, gydytojui Pakanaičiul vadovaujant, atliko ligoniui ausies būg nelio operaciją. Dabar šis pilietis yra sveikas. To paties kurso II gru pės studentai praktikuojasi valkų ligų ligoninėje. Cik linių pratybų metu visi šios grupės studentai atli ko sudėtingą llumballnę punkclją, savarankiškai veda ligos Istorijas. Gydytoja Steponaitienė nuoširdžiai dirba su praktikantals, nevaržo jų Ini ciatyvos, telkia patarimus. Studentai pratybų metu nėra pasyvūs stebėtojai, Jiems tenka turėti reikalus su gyvais žmonėmis. Kiek vienų pratybų rezultatai tuol pat apsvarstomi gru pėse. Studentai draugiškai dalinasi natyrlmu, Iškelia pastebėtas klaidas. Praty bų sėkmė labai priklauso nuo to, kaip studentai joms ruošiasi namuose, studijuoja reikalingą teo rinę medžiagą ir literatū rą. Daug dirba ir stropiai pratyboms ruošiasi studen tai Struževičlus, Dapševi čiūtė, Zaikauskas ir kiti. Atliekama V kurso me dikų mokomoji praktika yra ypatingai svarbi — ji padės busimiesiems gydy tojams tapti aukštai kvalifikuotals savo srities specialistais. J. Bložė
moka
Istorijos filologi jos IV kurso ruslstų grupė jau antras mėnuo atlieka pirmą pedagoginę prakti ką. Studentai Kilčiauskas, Markauskytė, f" ‘ Mislukevičius, Slsaitė, Paullonls Ir Belevlč: praktiką Vilniaus atlieka miesto Salomėjos Nėries vardo viduri nės mokyklos 9-tose klasėse. Praktikai vadovauja metodlstas Rimdžius ir vi durinės mokyklos mokytoja Roščenko. Studentai pravedė literatūros ir kalbos pamokas, taisė moki nių sąsiuvinius, daug tarėsi su praktikos vadovais. Daugelio iš jų pamokos Įver-
klojo ir pasakotoją, ir išsižio jusius klausytojus. Vėjas ty liai bėginėjo aplinkui — čia glostydamas išsidraikiusius plaukus, čia myluodamas ŠOklnėjančią laužo llepsną visur jis suspėja. Klausėmės, ką ežeras byloja. Jis kvietė mus savo: „Eikš ššennn", bet, rodėsi, tokiu geru balsu, jog greit atsidūrėm prie vandens. „Jū ratė" ir „Kastytis", šokinėda mi per bangeles, nešiojo mus po ežerą. Jie šnekėjo, jog seniai nuskendę tokie laikai, kada jis, negalėdamas žiūrėti į žmonių kančias, kviesdavęs juos pas save. Dabar jiems lškelląs paslėptus gelmėje turtus, pritariąs plateliškių linksmai dainai. Bet jeigu kas užsimanytų vėl skriausti jo žmones, bangos pasidary siančios. plieninės ir mirtinai įžeislančios skriaudėjus.
Birželio 2 d. Alsėdžiai Alsėdžiai mus sutiko nuo širdžiai ir draugiškai. Viduryje daubos liepsnojo laužas. Čia seniau, viešpatau jant stambiems feodalams — kunigams, buvęs žvėrynas, Vidurinės mokyklos direktorius papasakojo Alsėdžių is-
tintos tik gerai ir labal gerai. << Šioje grupėje yra\S ir tokių studentų, >> kurie tinkamai ne- << įvertina pedagoginės SS praktikos svarbos. >> per mažai ruošėsi $ pravedamoms pamo- » koms. Studentams Belevlč Ir Paullonlui pamokos bu vo įvertintos tik pa tenkinamai. Pedagoginė prak tika duoda daug naudos studentams. Jos metu busimieji pedagogai susiduria su savo tiesioginiu darbu, mokosi per teikti savo žinias moksleiviams. F. Pažūsis
torinę praeitį, supažindino su revoliucinių kovų vietovėmis. Ten, kur seniau buvo • ku nigų rezidencija — vidurinė mokykla. Alsėdiškiai nuo pat pirmų tarybinio gyvenimo metų tvirtai stojo į kolūkinį kelią, užarė nesantaiką kėlu sias ežias. Karolio Požėlos vardo kolūkis turi kuo pasi girti. šeši nuosavi sunkveži miai, puodų gamybos įmonė, šiltadaržis, penki kg grūdų už darbadienį. Tai tik maža dalelė tų laimėjimų, kuriuos, pasiekė kolūkis, — tai obuo lys ant obels. Vakaras. Skrenda slėniais daina, sklinda akordeono mu zika. Smarkiai sukasi poros.
Birželio 26 d. Telšiai Rytas. Raudonas saulės ka muolys, lyg nedrįsdamas, pasi rodo virš miško. Pusryčiauja me. Kolūkiečiai mus gerai pavaišino. Išvykstame. Aplankėme buvusį Džiuginėnų dvarą, kur gyveno ir dirbo žymioji mūsų rašytoja Julija Žemaitė. Vakare , pasiekiame Žemai tijos sostinę — Telšius. Perdavėme d_._. ..e estafetės vimpllus vimpilus, raportų-protokolų knygas, die noraštį. Taikos vimpilas ke liauja toliau.
I storij os mokslas senajame v Vilniaus universitete
MUMS
RAŠO
Daugiau dėmesio ekskursijoms
„įdomus ir turiningas bus nuoseklaus technologinio cik semestras", taip galvojo lo vaizdo ir nesusidarėm1803 metais Vilniaus Vy jo bendražygių istorijos įvy- šis riausioji piokykla buvo per kių tyrinėjimo būdas tuomet Chemijos fak. III kurso stu nes dar mažai žinojome apb I šių mokslo metų pra alkoholius, fermentaciją. Bei tvarkyta ir pavadinta Vil buvo teigiamas reiškinys, nes dentai džioje. Nors akademinių va to, neturint chemijos techno I niaus Imperatoriškuoju Uni griovė feodalinę-klerlkallnę versitetu. Universitete veikė ideologiją ir skatino kritiš- landų nemaža, tačiau sesija— logljos kurso, — mažesni: I viena iš lengviausių. Be to, suinteresuotumas. šie fakultetai: fizikos-matema kurną. mokslo metais praeina Todėl mes manome, kai I tikos, medicinos, moralinių ir Senojo Vilniaus universite šiais mas cheminės technologijos pirmuosiuose kursuose būti I politinių mokslų, literatūros to istorikai atliko dideli isto kursas, kuriuo dauguma gru geriausia lankyti tas gamyk I ir laisvojo meno. Moralinių rinės - archyvinės medžiagos ir politinių mokslų fakultete rinkimo ir spausdinimo dar pės studentų ypač domėjosi las, kurių technologiniai pro I buvo trys skyriai: teisės, Is bą. Danilavičlui priklauso kaip artimiausiu praktikai cesal neįeina į trečio kurs i torijos ir teologijos. Supraslio kronikos suradėjo dalyku. Kaip tik todėl tikė cheminės technologijos aplm I Nuo 1781 m. iki '1803 m. garbė. Dziallnsklo išleistas jomės, kad mokslo metų bė tį, o trečiam kursui palikt I visuotinę istoriją dėstė T. ,,Lietuvos teisių rinkinys” gyje padarysime eilę išvykų į galimybę paskaitose įgyta I technologinio pobūdžio žinia Gusarževskis, kuris spausdinbuvo paruoštas Danilavlčlaus fabrikus, gamyklas. ekskursijų į fabr: 1 tų darbų, Išskyrus įžanglnę ir Lelevelio. Danllavičius su Tačiau tikrumoje vyksta sutvirtinti paskaitą, nepaliko. įžanginėje rinktus dokumentus iš Lietu kitaip. Jei ankstyvesniuose kus metu. Kodėl gi neaplankyti dau I paskaitoje Gusarževskis pri vos Metrikos 1545—1580 m. kursuose tekdavo dalyvauti sistatė klausytojams kaip ra pasiuntinių knygų atspausdi 2—3 išvykose, tai šiais moks gumos Vilniaus fabrikų, Kau I cionalizmo šalininkas. Gusar no rusų istorikai Obolenskls lo metais jokių ekskursijų dar no „Inkaro" arba N. Vilnie I ..Žalgirio" staklių gamyklos ževskis nebuvo gilus ir sava ir Pogodlnas. Stambiausias nebuvo organizuota. Gal būt daugeliui iš mūši I rankiškas istorikas. Susidur Danllavlčiaus istorinių doku Nuotraukoje: vaizdas iš Lelevelio salės, esan Mes manome, kad pagrindi kaip tik teks vėliau dirbt I damas su Lenkijos ir Lietu čios Vilniaus Valstybinio uni versiteto centriniuose rū mentų rinkinys, pavadintas vos istorijos klausimais, jis muose. ..SkajHolec dyplomatovv" ir nę išvykų į gamyklas dalį šiose gamyklose, todėl visli A. Stanaičio nuotr. išdėstydavo to meto Lenkijos dabar dar tebėra mokslinėje būtų žymiai naudingiau palik kai suprantama, kad dauguma ★--------------------------- ■---------------ti trečiajam kursui. Tuo grupės draugų nori dalyvauti istorijos autoriteto A. Naru ----------------- ★ apyvartoje. mums jau teko įsitikinti prak- ekskursijose. ševičiaus nuomonę. riui, bet ii’ Vilniaus apygar metams praėjus, toks pat liki Aštrios kritikos tuomet suGaila, kad tuo mažai suin I 1807 m. Gusarževskiui mi dos mokyklų kuratoriui reak mas ištiko ir Onacevičių. Le- Į silaukė^Dlugošas’ Stryjkovs- tiška!. Pavyzdžiui, pereitais metais ■mūsų grupė aplankė dekanatas. Jis tu • • ................ rus, visuotinės Istorijos ka cionieriui Cartoryskiui, kuris levelis išvyko į Varšuvą, kis, Kojalavičius ir kiti, rašę likerių ir spirito fabriką, teresuotas rėtų rimtai,, apsvarstyti šį tedra ilgą laiką buvo neuž apkaltino Lelevelį tuo, kad Onacevičius grįžo dirt! pas Lietuvos kronikas ir istori Aišku, mes domėjomės ga- klausimą ir atsižvelgti į stu imta, nes nebuvo kvalifikuo jis neturėjo mokslo laipsnio. Rumiancevą, o Danllavičius jas. Onacevičius nurodė, kad myklos įrengimais, supratome dentų pageidavimus. to, mokslo laipsnį turinčio, Lelevelis buvo priverstas pa iki pat mirties profesoriavo minėti autoriai, būdami kata ui upe vueiuijus Grupė Chemijos iu fakK, su istoriko, kuris mokėtų lenkų Charkovo, Kijevo ir Maskvos likų bažnyčios dvasininkai, atskirus gamybosj procesus, III kurso studentų r0 kalbą, nes dėstomoji kalba uni likti Vilniaus universitetą. universitetuose. į visų šių stengiasi paniekinti lietuvius tačiau pačio svarbiausio — versitete buvo lenkų kalba. 1818 m. jis išvyko į Varšu profesorių mokslinę veiklą kaip pagonis ir pavaizduoti ----- — ir Katedrai stigo lėšų. Mat, pu vą, kur gavo bibliotekininko caro biurokratija žiūrėjo la- kryžiuočius ir popiežių kaip ka-4 sę šiai katedrai skirto atlygi vietą. Visuotinės istorijos Aktyvinti seminarų eiga OnacevL* —~.l, bai neigiamai, nes jie atkrei krikščionybės platintojus. ių nimo gavo rusų kalbos pro tedrą užėmė Ignas C. pė dėmesį į gimtojo krašto 1 , Senojo Vilniaus universite Irę čius (1780 — 1845). fesorius Cerniavskis, kuris be Sėkmingai seminarų eigai re Onacevičius gyveno ir mo Lietuvos istorijos tyrinėjimus. to istorikų darbai veikė ne būtinas geras pasiruošimas. rusų kalbos ir literatūros dar Nors Lelevelis save laikė len tik studentus, bet ir inteli Mūsų grupėje dauguma stu nu dėstė Rusijos istoriją. 1815 kėsi toje Lietuvos dalyje, kų tautos istoriku, bet, dirb gentiją, kuri nebuvo surišta dentų de m. konkurso keliu istorijos kuri po 1795 m. Žeč-Pospo- damas kruopščiai ruošiasi seminare nacionaliniu klausi H Vilniuje, jis laikėsi su universitetu. Vidurinių mo katedrą užėmė profesoriaus litos padalijimo laikinai buvo semina mu niekas nenorėjo paslsi — tirti tą kraštą, kyklų mokytojai tada įsijun marksizmo-leninizmo pavaduotojo teisėmis 29 me prijungta prie Prūsijos. Bai principo gė į kraštotyros darbą, rink rams, skaito ne tik privalo kyti apie tautų išsivadavim nų. kuriame gyveno. Domėjimasis tų amžiaus to paties univer gęs universitetą Karaliaučiu dami statistines ir etnogra mąją, bet ir papildomą lite kovą. Dėstytojui paklausu: 'n‘ siteto auklėtinis Joachimas je, kurį laiką tame pačiame pavergtos tautos praeitimi bu fines žinias. Glaudūs ryšiai ratūrą, konspektuoja pagrin pasisakymai buvo negilūs i vo politinis dalykas, Ideologi Lelevelis (1786 — 1861). veikalus. nekonkretūs. Panaši padėti L< mieste mokytojavo ir pasida niai veikęs studentus ir vi buvo tarp istorikų ir rašyto dinius Svarbiausias trūkumas mū buvo ir kalbant apie TSR Sėkmingai baigęs universi rė žinomas kaip žmogus, ne suomenę. Lelevelio, Danilavl jų. Asmeninis Lelevelio ir tetą, Lelevelis Kremenčio li priekaištingai mokąs daugelį člaus, Onacevičiaus paskaitas Danilavičiaus draugas buvo sų grupėje yra tai, kad daž tautų laimėjimus, lietuve jįj pasiektas pergale tas cėjuje dėstė geografiją ir is svetimų kalbų ir užsiiminėjąs lankė ne tik įvairių fakultetų didysis lenkų poetas Adomas nai niekas nenori pasisakyti. tautos nai Tai būna ne dėl to, kad nie-. ekonominiame ir kultūrinia toriją. Mickevičius. Progresyvūs moksliniais tyrinėjimais. Tas studentai, kuriems istorija ne mi kas nieko nežinotų, bet dėl me gyvenime. Mes turimi lenkų rašytojai, gyvenę tuo Dirbdamas katedroje, Lele pagelbėjo Onacevičiui susitik buvo privaloma disciplina, dai abejingumo, neaktyvumo, Pirnuolat domėtis šluolaikinlaimet Lietuvoje, Julius Slovelis stengėsi įrodyti, kad ti su Rusijos kancleriu grafu ir šiaip miesto gyvento vackas, J. Kraševskis, M. Ba- mojo semestro pradžioje tą įvykiais, skaityti spaudą. dlk istorija toks pat mokslas, kaip Rumlancevu, kuris pakvietė bet jai. 1821 m. įžanginėje Le linskis ne tiktai naudojosi neaktyvumą galima buvo aiš- per seminarus surišti dėsli pat ir griežtieji mokslai, kad be Onacevičių į Peterburgą. kinti neįprasta užsiėmimų mą medžiagą su šiandienini, kt. jos negali išsiversti nė viena Dirbdamas Peterburge, Ona levelio paskaitoje tiek susi istoriniais siužetais, bet ir su forma, dabar jau visi gyvenimu. mokslo šaka. Lelevelis reika cevičius palaikė glaudžius ry rinko klausytojų, kad net sta kūrė nemaža literatūrinių-is- apsiprataubet su seminarais, A. Vaškelis p; Fiz torinių apybraižų. ti netilpo auditorijoje. lavo atsisakyti nuo nekritiš šius su Vilniaus universitetu trūkumas yra tai, Chemijos fak. I k. stud jj i < Antru būdingu šių istorikų kos pažiūros į senuosius auto ii- įsigijo jame magistro Tarybinis istorijos mokslas veiklos bruožu buvo tai, kad pagrįstas istoriniu materializ rius, kurie istorinius faktus Po to jis buvo pa supindavo su legendomis ir laipsnį. mu. Jo tikslas nesitenkinti kviestas į Vilniaus universi jie rėmėsi istoriniais faktais. išorinio pasakomis. Šiuo požiūriu jis tetą, priežastingumo išaiš Su Leleveliu priešakyje Jie kur dirbo visuotinės is kritikavo Lenkijos istorikų torijos katedroje, kol 1822 atmetė iki tol kartotą legendą kinimu, o siekti visuomenės autoritetą A. Naruševičių, m., laimėjęs konkursą į ją, apie Palemoną, kaip lietuvių vystymosi dėsningumo sura kurio pažiūros buvo persunk pirmtaką, Lelevelis kritiškai dimo. Dėsningumui surasti tos monarchizmu ir klerika grįžo Lelevelis. peržiūrinėjo senąsias kroni- reikalinga gausybė laiko, vie Kartu su Leleveliu ir Ona lizmu. Dėl šios kritikos Lele kas ir viduramžių Istorįpgra- tos ir įvykių faktų, nes isto velis susilaukė griežto rekto cevičium tyrinėjimus istorijos fiją. be faktų yra ne istorija, Profesoriaudamas Vll- rija srityje vykdė Ignas Danilavio pasaka. Senojo Vilniaus riaus įspėjimo. — 1843), civilinės niuje, jis bandė sukurti isto- universiteto istorikai tarybi Lelevelis stojo į griežtą Čius (1787 teoriją. Materiallsti- niams istorikams perdavė žy profesorius, Vilniaus rijos kovą su jėzuitais, iškeldamas teisės auklėtinis. Po nio priežastlngumo leškoji- mų mokslinį palikimą, daug aikštėn jų obskurantizmą ir universiteto nemokšiškumą. Lelevelis bu 1823 metais įvykdytų stu mas buvo svarbus žingsnis is išaiškintų faktų, surinktos is mokslo vystymesi torinės medžiagos. vo surištas su veikusiomis tuo dentų tarpe areštų, caro val torijos metu universitete pažangiomis džios įsakymu Lelevelis ir Priežastingumą nustatyti is J. Jurginis studentų draugijomis. Leleve Danllavičius drauge su ki torikas gali tik gerai pažinda Istorijos mokslų lio demokratinės pažiūros ir tais nepatikimais profesoriais mas faktinę įvykio pusę ii kandidatas veikla nepatiko ne tik rekto- buvo pašalinti, o keleriems epochos žmones. Lelevelio ir
PROFSĄJUNGINIO AKTYVO 7 PASITARIMAS Profsąjungos darbui uni versitete pagerinti dar ataskaitinės-rinkminės konferenci jos metu buvo priimtas nuta rimas sušaukti 2-jo semest ro pradžioje profsąjunginio aktyvo pasitarimą. Jo metu turėjo išryškėti profsąjungos darbo trūkumai ir gerosios pusės. Deja, dėl fakultetinių biurų ir proforgų kaltės pa sitarimas buvo šaukiamas net du kartus. Pasitarimui nebu vo pakankamai pasiruošta. Per maža buvo vertingų kri tiškų pasisakymų, nebuvo atstovų iš rektorato, komjau nimo aktyvo, nors daug kriti kos buvo pasiųsta jų adresu. . Profkomiteto pirmininkas drg. Paulionis savo ataskai toje pagrindinį dėmesį skyrė akademiniam darbui. Iš jo ataskaitos išryškėjo, kad kai kurie fakultetai taikstosi su atsilikėliais, nesvarsto jų nei prof biure, nei komjaunimo biure. Taip yra Fizikos-mate matikos, Istorijos-filologijos fakultetuose. Universitete yra 190 studentų, turinčių aka deminius įsiskolinimus. Pasi taiko ir tokių faktų, kai stu dentai egzaminų metu ..su serga", kaip, pavyzdžiui, Is torijos-filologijos fak. V k. stud. Žemaitis. Iki šiol blo ga padėtis su baigusiųjų uni versitetą studentų skirstymu į darbą. Dar ir dabar negauti LV 29620
darboviečių sąrašai, Dažnai pasitaiko, kad „studentavę" studentai paskiriami į atsakingesnes vietas, negu tie, kurie visą laiką gerai mokėsi. Bloga drausmė Istorijosfilologijos fakultete. Dalis studentų be pateisinamų prie žasčių praleidinėja paskaitas, seminarus. Nei profbiuras, nei fakulteto komjaunimo ■biuras, nei, pagaliau, dėkanatas ni'eko nėra padarę, kad padėtis būtų pagerinta. Paskutiniu laiku pablogėjo studentų mokslinė veikla. Studentai vis dar perkrauna mi paskaitomis ir neturi lai ko savarankiškam studijavi mui. Nepakankamai dirba universitete SMD Taryba. Kultūrinls-maslnls darbas universitete šliaužia vėžio žingsniu. Visa kultūros klubo veikla surašyta tik popie riuose, o tikrovėje nieko ne daroma. Fakultetuose savi veiklos beveik nėra. Neruo šiami tematiniai vakarai, spektakliai, knygų aptarimai. Pasitarime kritikos susilau kė sporto sektorius (vadovas drg. Kolyta). Jeigu universi tetas pasiekė eilę žymių per toli gražu, ne galių, tai, profkomiteto nuopelnas. Ne gali jomis teisėtai didžiuotis ir rektoratas, kuris „tebe tvarko" sporto bazę Žydlškė se, „teberengia" sporto aikš teles prie bendrabučių. Redakcijos
Viena iš pagrindinių darbo šakų yra rūpinimasis studen tų buitimi. Tačiau ir čia ne pasiekta reikiamo darbo ly gio. Iki šiol dar neišsiųsti studentams butpinigiai, bend rabučiuose pasitaiko tarybi niams studentams nebūdingų reiškinių. Eilėje Liepos 21-4 bendrabučio kambarių, pavyz džiui, 40,3. 112, 212, drėg nos sienos. Tiesa, apie tai daug kalbėta, bet kažkodėl nuo žodžių sienos nedžiūsta, o rektoratas tuo patikėti ne nori. Dar r ^bloglau? kai nėši-. skaitoma su bendrabučių tarybomis. Bendrabučio taryba nutarė pašalinti iš bendrabu čio studentą Jakubovskį, ta čiau jis ir toliau jame gyve na, kelia netvarką. Nors negausiai buvo susi rinkęs universiteto aktyvas, tačiau diskusijų metu pasisa kę draugai iškėlė kai kuriuos rimtus trūkumus profkomiteto darbe. Gamtos fakulteto profbiuro pirmininkas drg. Baužys savo pasisakymą pra dėjo nuo to, kad nereaguoja ma į kritiką. Kiekvienos kon ferencijos, posėdžio,, pasitari mo metu kalbama apie tai. jog profkcmas turi daugiau domėtis, jei ne atskirų gru pių, tai nors biurų darbu, bet ir dabar drg. Kilčiauskas (spaudos sektorius) drąsiai teigia, kad ir ministrai iš sa vo kabinetų neiną. Profkomitetas tik įsakinėja, o ne va dovauja. Čiurlionio 1 bendrabučio pirmininkė drg. Ambrazlejūtė pažymėjo, kad iki šiol bend-
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
rabučiai skirstomi į pirmą ir antrą eilę. Čiurlionio 1 bend rabučio bufete visuomet trūksta prekių, kai tuo tar pu Liepos 21-4, Čiurlionio 23-b jų yra pakankamai. Ne sidomi bendrabučiais rekto ratas, dekanatai. Atvažiavę užeina pas administratorių, į vieną-kitą kambarį ir .tarytum, viską sužinoję, grįžta atgal. Artėjant pavasariui, studentai pageidauja daugiau ekskursi jų. Tačiau ir šiame reikale rektoratas sunkiai sukalbamas> negaunama mašinų. Istorijos - filologijos fak. studentė drg. Sakalauskaitė savo pasisakyme kritikavo Kultūros klubą už tai, kad perdaug lėšų skiriama centri niams rateliams, o visiškai nesirūpinama fakultetų savi veikla. Paskaitų praleidinėji mo priežastimi dažnai būna per Ilgai užtrūkusi repeticija ar treniruotė. Jeigu saviveik la ar sportas trukdo moky tis, ta! blogai besimokančius studentus reikia šalinti iš sa viveiklos kolektyvų, o pas mus jie dar ginam! ir teisina mi. Dažnai studentai pralei dinėja paskaitas ir dėl žemos paskaitų kokybės. Pasisakiusieji kritikavo profkomitetą už nesirūpinimą studentų drausme, buitimi, organizavimu kultūringų lais valaikio praleidimų, moksli nių būrelių veikla. įvykęs pasitarimas nedavė tiek naudos, kiek galėjo ir turėjo duoti, jeigu būtų vy kęs organizuotai.
A. Kerevičiūtė
Nuotraukoje: momentas iš „Tulpių kovos" tarp Istorijos-filologijos fak. ir universiteto rinktinės fechtuotojų. Laimėjo fakulteto fechtuotojai.
*------ —
------------- *
Sekmadienis (III. 13 d.). Po pietų trečią valandą į Čiur lionio 23 Aktų salę susirinko geriausi Kauno Politechnikos instituto ir mūsų univrseiteto šachmatininkai, Tradicinį draugišką susitikimą laimėjo mūsiškiai, surinkę 6,5 taško, Kauniečiai surinko 5,5 taško.
Dažnai praėjusį semestrą tekdavo matyti " skelbimą — ,, Organizuojama talka tramp linui statyti". Ėjo į ją mūsų studentai ir studentės, slidi ninkai ir neslidlninkai su no ru. Dirbo su meile. Sau pa statysime, — sakydavo tal kininkai. Ir štai tramplinas baigtas. Labiausiai jaudinan čiu buvo praėjęs sekmadienis. Šią dieną įvyko tramplino atidarymas. Iš dalyvavusių šuolininkų geriausiai pasirodė Fizikos-matematikos fak. stud. Baltrušaitis. 8-osios Pasibaigė VVU spartakiados slidinėjimo var-
žybos. Pirmoji vieta pelo deni —rtai atiteko Gamtos moks! dari fakulteto slidininkams. Po jifl' eina filologai. Trečiąją viet. so, užėmė Fizikos - matematika tyto fakulteto komanda. vimi gan Sekmadienio vakaras. Dai pas! nebaigė žaisti šachmatininka kai į salę pradėjo rinkti bau daugiausia Istorijos-fllolog: nų jos ir kitų fakultetų studer ūniv tai. 19 valandą turėjo pras geri dėti Istorijos-filologijos fi kulteto sporto vakaras. Pri nešimą apie paskutinių VVl komjaunimo Taurės varžyb rezultatus padarė fakultet komjaunimo biuro sporto torlaus vadovas drg. Bieliniu Po to fakulteto SK pirmini kas drg. Mllčlūtė prodekan.JJ drg. Frolovul įteikė taurę u 1-jo laipsnio diplomą. DaugiJ lis fakulteto sportininkų bu’ apdovanoti I, II, III laipsn diplomais. Po iškilmingos dalies įv ko įdomi sportinė program
VARŽYBOS BENDRABUTYJE Čiurlionio 23c bendrabu- lėnas. M. Naraškevičius čio 1 ir 3 kambario studen kt.). J. Sargūnas grlmĮ tai surengė draugišką šachmoi j matų-šaškių turnyrą. Laimėto C ju išėjo 3 kambario gyvento Redaktoriaus pavaduotojas kuįsc J. BULOTA jai (E. Kozlovskis, Br. Povi1Z22-------- kotlfe
g-vė Nr. 3, telef. 2-10-38. Spaudė „Tiesos” spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
Užs. Nr. 041 /■