VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVF RSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 7—8 (246—247) ♦ 1957 m. kovo 7 d. ketvirtadienis >
Kaina 40 kap.
0V0 8-oji-TARPTAUTINĖ MOTERS DIENA! ■VILNIAUS, VALSTYBINIO V. KAPSUKO — DĖSTYTOJAS, ASPIRANTES, STUDEN VARDO UNIVERSITETO PARTINE, KOM- TES IR PERSONALO DARBUOTOJAS jluNIMO. PROFSĄJUNGOS ORGANIZA TARPTAUTINES MOTERS DIENOS PRO CIJOS IR STUDENTŲ KULTŪROS KLU GA IR LINKI NAUJŲ PASISEKIMŲ DAR BAS SVEIKINA UNIVERSITETO MOTERIS BE.
FAKTAI
■ Mylima dėstytoja ^Dėstytojas... Jei filologui dai stojasi prieš akis, ir ne lieptum išsirinkti geriausią vienai mergaitei akyse blizga ' “ t ne iš karto ašarėlė. Paskui palyginimas ■stytoją, tur būt „Jauktum atsakymo. Daug su spektakliu. Ir taip, žingsnis sulauktum atsak; yra gerų dėstytojų mūsų fakul po žingsnio, prieš mus. Iškyla tete. Bet vistik daugelis ištar- visai nauja A. Vienuolio dėstytojos Zaborskaltės ,,Paskenduolė”, daug turtin vi rdą. gesnė ir pažįstamesnė. Trečio kurso žurnalistai vlTaip, mes labai mylėjome sada prisimins dar plfmame savo dėstytoją Zaborskaitę ir girdėtas literatūros gal nė mažyte dalele jai neat ki irse jkslo įvado ■ paskaitas. Aiš silyginome, atsakinėdami per kus planingumas, griežta logl- įskaitą ir egzaminą, nors ir kl, pavyzdžių gausumas ir stengėmės gerai pasiruošti. įdomumas — visa tai teorinį O dabar, ėmus pasakoti apie kursą padarė mums supranta ją, trūksta žodžių. Tik norisi mu ir įdomiu. visiems pasakyti, kad IstorijosWVėliau ji mums skaitė lie filologijos fakultete, šalia ki tuvių literatūros istoriją. Kiek tų, yra tokia dėstytoja, gera, vienas pavyzdys, kiekvienas nuoširdi, labai mylima studen dėstytojos duotas įvertinimas tų, galinti papasakoti daug Ir gerai prisimena dar Ir dabar. labai įdomių dalykų, pasiklau Štai, pavyzdžiui, nagrinėjame sykite kada nors jos paskaitų Vienuolio „Paskenduolę”. Ir patys tuo įsitikinsite. Naktis. Visų atstumta ir pa niekinta Veronika. .Gyvi vaizV. Povilaitytė
■
Nė vienos minutės veltui Petrė užvertė knygą, delnu perbraukė savo aukštą kaktą: I — Žiemos diena trumpa, o pavargau. Kambaryje darėsi vis tam siau, šlamėjo draugių verčiami knygų lapai... i— Tikslas? — šmėkščiojo Petrės galvoje mintys. — Bet kada jis gimsta? Kada gi man malonumas spręsti matematikos formules tapo būtinybe, tikslu, gyvenimo dalimi? ...Vidurinė mokykla... Lite ratų būrelis... Mieli širdžiai lyriniai eilėraščiai, tvirtas ir kartu žmogiškas žmogus, apie kurį ji tiek daug skaitė didžių jų rašytojų ir klasikų veikaluo se. Ir Jau tada ji juto nenuga limą patraukimą matematikai, spręsti taip, kad neliktų nesu prantamo, neaiškaus uždavi nio. — Užsisvajojai? — lyg klausdamos, žvelgia į Ją kelios poros aklų. Laikas visada brangus, tuo ablau mokantis.- Nė vienos mi lutis veltui! Petrė uždegė švie są.'Ji žinojo — draugės ne be
reikalo nutraukė tylą: prašo pagalbos. — Tu, Aldona, Ir vėl pasi rinkusi Ilgesnį kelią, — apka bindama draugės pečius, nusi šypsojo Petrė. — Ieškokime paprastesnės išeities.... Ir taip būna ne tik per sesi ją. Beveik nėra tokios dienos, kad kuri nors kurso draugė į Ją nesikreiptų: studijuojant matematiką, kyla daug neaiš kumų, klausimų, o Juk Petronė Jucytė — viena geriausių ant ro kurso studenčlų-matematikių. Ir kiekvieną sykį miela, paprasta, nuoširdi Ir visada nepavargstanti. — Kol planas neįvykdytas nuovargio neturi būti! — daž nai kartoja ji sau ir draugėms, kai neišeina pratimas ar sesija iš tikrųjų vargina. Ir Jos pasiryžimas visad nu gali nuovargį: dienos planas vakare būna įvykdytas, ir dės tytojai jos darbą pelnytai įver tina penketais. ....Darbai baigti, užverstas paskutinis „Užburtosios sie los” puslapis. Vėlus vakaras.
K
Y
T
įGamtos m. fak. II k. studentė A. KAVECKAITE. Kuri iš mūsų nemėgsta pasidabinti.
SKAIČIAI
IR
Mūsų universiteto stacionare studijuoja 1954 mote rys, kas sudaro 58% bendro studentų skaičiaus. Neakivaizdininkų tarpe — 873 moterys. Tai du kartus viršija visų buržuazinės Lietuvos aukš tųjų mokyklų studenčių skaičių. * * * Šiuo metu mūsų universitete dėsto 121 moteris. Iš jų 23 turi mokslinius laipsnius. Pernai doc. J. Neupokojeva apgynė daktaro diserta ciją. Tai pirmoji mūsų universiteto dėstytoja, turinti mokslinį daktaro laipsnį. * * * Universiteto administracijos ir pagalbiniame perso nale dirba 198 moterys.
Universiteto valytoja
Kukliam mažame kambarė kino mintys. Bet ji nebuvo vie ly jaukiai kvepia tik išplautos niša nelaimėj. grindys. Margute skarele apsi — Niekad, niekad neužmir gaubusi, nuo kėdės pakyla ne aukšta šviesiaplaukė moteris. šių, kaip man čia visi padėjo, Maloniai žvelgia į mane gied rūpinosi, — kalba ji susigrau rios mėlynos akys. Jei ne smul dinus. — Nežinau, kaip būčiau kių raušlelių voratinklis kiek pablyškusiame Jos veide, mote išgyvenus viską. ris atrodytų visai jauna. Ne Ir vėl Monika dirba valyto drąsiai svelklnuos. ja, net tose pačiose auditorijo se. Tvarko Jas anksti rytą, vė ...Nuobodžiai, migdančiai lai vakare, ir ištisas dienas pra tiksi laikrodis. Be poilsio sku leidžia su sūnumi. Jis silpnutis, ba rodyklės. Vis pirmyn, pir dažnai serga. Kas kitas Jį taip myn. Jau ir sutemos ėmė prižiūrės, pamaitins, apklostys mama? Ir Vytelis auga, skverbtis vidun. O mes vis kaip sveiksta, jau ir vaikščiot pra šnekamės. Ir nesinori nutrauk deda. Mamytę į darbą palydi, VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO ti tokio pokalbio, kada prieš šluotą paneša, jai dainelę pa UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS tave kaip žiedas prasiskleidžia dainuoja. Treti metukai eina Nr. 115/K žmogaus gyvenimas, kai tu Jam. .. — O kur Jis dabar? — neiš pergyveni su savo naujuoju 1957 m. kovo mėn. 6 d. Vilnius, draugu Jo džiaugsmo ir liūde kenčiu. Tarptautinės Moters Dienos šventės proga Rektora — Pas senelę išleidau, pa sio kupiną praeitį. to ir visuomeninių organizacijų vardu sveikinu Vil 1945 m. Ruduo. Gailiai kly viešėt, — išgirstu. Monikos kta svetur išlekiančio? gervės, veidu nuslenka liūdesio debe niaus Valstybinio V, Kapsuko vardo Universiteto lyg atsiliepdamos Išsiskyrimo sėlis. — Pasiilgau be galo. darbuotojas ir studentes — moteris ir linkiu naujų liūdesiu Monikos širdy. Sunku — prisipažįsta. — 21ūriu ir aštuoniolikmetei merginai pir laimėjimų vystant tarybinį mokslą, gilinant savo moks mą kartą palikt gimtą sodžių, žiūriu į nuotraukas. lines ir politines žinias, keliant darbo našumą Dldžiopuikiuosius Zarasų ežerus. Bet Bandau klausinėti, kaip ji sostinė laukia žmonių, daug, dirba, kad ją, valytoją Jukne sos Socialistinės Tėvynės labui. daug darbo rankų. vičienę, visi giria, net premi Stahji — universiteto valy juoja. Bet Monika, ilgai, su § 1. toja. 01, nelengvos tai dienos. meile kalbėjusi apie sūnelį, Už našų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą atžymiu Trūksta žmonių. Pati ir kros kitus žmones, sau neranda žo 52 universiteto darbuotojas (seka pavardės). nis kuria, Ir auditorijas valo. džių. Skųstis nėra kada. Vėliau — § 2. Dirbu, kaip ir visi, darbas Kūdikių namuose, švel stengiuosi, — tesužinau. Už pavyzdingą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę niomis, moteriškomis rankomis Išgirdus .kad noriu apie ją veiklą atžymiu 89 universiteto studentes (seka pavar nešioja, guodžia ji mažus naš rašyt .visai sutrinka, nustebu dės). laičius. Taip ir netenka moky si klausos. REKTORIUS tis. .. — Kodėl, juk aš tokia pa Slenka metai. Ir vėl liki prasta. . . mas atvedė ją į Universitetą. Tokią nustebusią aš Ją ir bet miegas šiandien Pętrutėsl studijuoti ne tik matematiką ir Tik dabar‘čia dirba vyras — palikau. Palikau paprastą, kuk neima, ■ visuomeninius mokslus, bet Ir tamsiaplaukis elektromonteris lią moterį. Ir niekada jos ne _____ šviesios mintys skren ’ da į ateitį... Moteris šiandien literatūrą, meną, muziką, kad Vladas, o Ji... ji rūpinasi sūne įtikintum, kad darbe sugrubę nebe ta, kuri gyveno Anetos taptum dar tvirtesnė-, kad ko liu. Tik neilgai truko Monikos rankos, Jautri, mylinti širdis laikais: ji sugeba ir sugebės voje už visuomenės kultūrą, laimė. Baisia gėla ją prislėgė daro ją vertą skambiausių ei tvirta, nekeičlantl nusistatymo, laimę nepatlrtum nepasiseki vyro mirtis. Ir ašaros Išseko lėraščių, skambiausių pasau sukurti sau laimę. Kovoje už mų!.. sielvarte. ly dainų. idėją, tikslą Ji ne vieniša. Tik — Kur dingt su kūdikiu ant relkla dar geriau, dar išsamiau R. Resytė rankų? Kaip gyventi? — kan D. Kadžlulytė
O
J
—
Š
V
E
Anotomijos-hiStologiJos katedros laborantė B. JAGAITE. — Ech, kad greičiau pabaigus darbą. . .
N >
T
Ė ...
Čiurlionio 23-b bendrabučio bufetininkė A. NORKIENE. — Moterys juk mėgsta švarą. A. ŠARKIO nuotr.
I o
UNIVERSITETO FESTIVALIS ĮVYKS GEGUŽĖS MĖNESĮ ☆
DRAUGAI, VISI GALVOKITE, KAIP LINKS
Skamba dainos
Pastaraisiais metais ypatingai daž MIAU IR ĮDOMIAU PRAVESTI SAVO FESTI nai tenka girdėti žodį „festivalis”. VALĮ! draugas Sližys sutiks mums papasa salė šilta, niekas netrukdo. Dainuo Dabar, kai ruošiamas! VI Pasauli koti. kaip universiteto akademinis jame iš gaidų. Aš paruošiu vieną eg SAVO PASIŪLYMUS IR PAGEIDAVIMUS niam jaunimo ir studentų festivaliui choras ruošiasi festivaliui? z zempliorių, o patys studentai persi Maskvoje, šis žodis tapo ypač popu SIŲSKITE Į STUDENTŲ KULTŪROS KLUBĄ, — Nežinau, ką čia jums ir papa rašo, išsiplatina. Žada lentą įtaisyti liarus mūsų tarybinio jaunimo tarpe. Universiteto festivalinė komisija. sakoti. . ., — nusišypso jis. — Fes gaidoms. Tada darbas vyks dar spar Pats žodis „festivalis" reiškia kažką tivaliui ruošiamės rimtai. Kasdien čiau. linksmo, džiugaus, šventiško. Rei po dvi valandas. Ar tai kia, kad ir mūsų senojo universiteto Na, nebegaišinkime draugo Sližio aikrodžio rodyklė rodo 5 repetuojame neapsunkina Gal ir apsun savo klausimais. Viena aišku — jei I festivalis būtų tikrai pavasariška, Sudaryta komisija minutes po pusės aštuonių. kina. . . Bet studentų? kitaip neįmanoma. Ne gu kiti universiteto kolektyvai taip studentiška, džiugi šventė. Centrinių rūmų Aktų salė dar — nieko nepadarysi. Pasiry- rimtai ruoštųsi festivaliui, kaip aka tuščia. Lygiai aštuntą valandą čia dirbsi Mūsų festivalio programa disku be privalomo repertuaro pa deminis choras, tai mūsų festivalis susirinks daug triukšmingo jaunimo žome sijų tvarka bus paskelbta sekančiuo ruošti daug kitų dainų. . . praeitų labai įdomiai, originaliai Ir Pirmininkas — Prorektorius moir, kaip kiekvieną vakarą, iki 10 va se „Tarybinio studento” numeriuose. — Pavyzdžiui, iš lietuvių klasikos linksmai. landos skambės daina, — tai iškil kymo reikalams E. MESKAUSKAS. Festivalis — tai ne vienos dienos Norėtųsi, kad mūsų studentai iš minga, tai švelni, tai liūdna, bet daž — Sasnausko „Užmigo žemė”, Šim pasilinksminimas, kaip kad mano kai niausiai linksma, pilna veržlios jėgos> kaus „Vėjo dukra”, iš rusų klasikos girstų atsisveikinant pasakytus drg Pavaduotojai: Partinio biuro na kurie draugai, o gražesnis, turinlnlyg tie jaunuoliai, kurie ją dainuo — Čaikovskio „Lakštingala”, iš už Sližio žodžius: gesnis jaunimo gyvenimo laikotarpis. rys RAGUOTIENĖ. sienio klasikų — maršą iš Vagnerio ja. . . — Neapkraukite choristų kitais repeticijos pradžios beveik pu operos „Tanhauzeris”. Kartojame festivalinio pasiruošimo darbais. Uni Man teko būti KPI ir Kauno bei Studentų Kultūros klubo valdy sė Iki valandos laiko, o choro vadovas, „Pavasarį” iš Haidno oratorijos versitete yra tūkstančiai studentų, Tartu miestų festivaliuose. Galima bos pirmininkas K. SOPAUSKAS. respublikos nusipelnęs artistas Pr. „Metų laikai”. Mokomės Paltanavi tegul visi dirba, visi galvoja, visi rū pasakyti, kad šventiška nuotaika, ten, kur gražiau papuošta visa aplinka. Nariai: Komjaunimo komiteto sek- Sližys, jau čia. Kol dar neatėjo cho čiaus kantatą „Mes už draugystę”... pinasi savo festivaliu! — Ar suspėsite tiek daug paruoš ro solistės Levickaitė ir SlderavičlūDraugai studentai, ar visi girdite O kaip atrodo mūsų universite rektorius P. BERNATAVIČIUS. tė, su kuriomis dirigentas atskirai ti? šluos žodžius? tas? Vaizdžiai apie tai buvo kalbėta dirba prieš choro repetecijas, gal’ — Manau, spėsim. Sąlygos geros: („T. S.” koresp.) Studentų Profkomiteto pirminin profsąjungos konferencijoje. Apsilan kius ChMF, FMF į akis krenta ap kas A. TRAKYMAS. Suj leistas kiemas su sąšlavynu, plyto Su/ Dėstytojų Profsąjungos Vietinio mis ir anglimi užverstos sporto aikš .si Komiteto pirmininkas E. RAGEtelės. Nuėjus į GMF, MMF, kiemuo (Linksma informacija) Nežinia, kada ir kokiu būdu (o tai darbai laikinai nutraukti. Aparatas se pamatysime nė kiek negražesnį VICIUS. ir nesvarbu) atsirado pas mus nauju taisomas. vaizdą. Apie centrinių rūmų fonta t Organizacinis darbas neilgai -tru Istorijos-filologijos fakulteto pro- tėlaitis filmavimo aparatas. Apžiūrė ko. Buvo sukviesti visi komiteto arti Tikslu patraukti prie darbo plačią nus, koridorius, kiemus nėra ko ir jo komjaunimo ir profsąjungos ko mi bičiuliai, šaunūs kino meno žino slas mases, kinostudija nutarė (žiūr. kalbėti. Studentų miestelio rajone dekanas E. FROLOVAS. miteto „lyderiai” šį keistą sutvėrimą, matome kokią tai dykvietę, neužbaig Studijos portfeliais pasiskirstyta protokolą) netrukus paskelbti viešą flr Gamtos m. fakulteto dekanas V į didžiulį revolverį panašų, pakilojo, vai. tas tvarkyti sporto aikšteles, pradė sekančiai: Kinostudijos direktorius konkursą literatūriniam scenarijui tie. pabandė šaut. Suprato tat filmavimo — kolektyvo asmeny — profsąjun parašyti. Oficialaus skelbimo teks tus, bet nebaigtus apsodinti gazonus. CHOMSKIS. prietaisu esant ir nudžiugo: „Tai ge gos komitetas su kultūros klubo pir palaukti. Kas link įstojimo į kurį Aišku, šitaip sutikti festivalį ne Nusipelnęs artistas P. SLIŽYS. rai! Galėsim save nufilmuoti prie po cechą, tenka pasikliauti pažinti K. Sopausku priešaky, — nors galime. Tokia aplinka netinka nė mi ir protekcija — viešas priėmimas Kr. sėdžių stalo, kalbas šnekant be galo”. mininku operatorių skyrius — A. VItlipas (IFF mūsų šiokiadieniams. Mes privalome S up Nusipelnęs artistas V. BARTUSE- Bet gi nė vienas su tuo žaislu elgtis IV), literatūrinių scenarijų biuras — kol kas nenumatomas. papuošti savo universiteto auditori VICIUS. >up nemoka. Pasikvietė fotografą-mėgėją. S. Arnašius (IFFIV), techninis cechas Naujai gimusi kinostudija greit jas, laboratorijas, koridorius ir kie Istorijos-filologijos f-to IV kurso stu — V. Taletas (TMF II), meninis ce žada pradžiuginti smalsius žiūrovus mus, paleisti fontanus, apsodinti GMF komjaunimo biuro narys dentą Vitllpą. Sis nudžiugo, pamatęs, chas — J. Bložė (IFF IV), režisierių ir Pirmajam universiteto festivaliui bendrabučių rajoną. Ruošiantis fes J. BOTYRIŪTĖ. aparatą, ir sako — pažįstu puikiau — J. Mykolaitis (IFF IV). parodyti pirmą dokumentiškai-meninį tivaliui, būtina vystyti fakultetų me siai. Eidamas namo, dėl visa ko va režisierius filmą. Belieka palinkėti sėkmės. ninę saviveiklą, plėsti sportinį dar ChF komjaunimo biuro narys dovėlį apie filmavimo darbą nusipir Nedelsiant pereita prie konkretaus darbo (labai jau smalsu greičiau sa Šių eilučių autorius tikisi, kad in bą. D. STANISLOVAVICIUTE. ko. Pravartu žinoti. ve ekrane išvysti). Pradėtas sukti formacijoje paliesti asmenys neįsižeis Mūsų universitetas — seniausias Tuo tarpu profsąjungos komitete filmas — meninė apybraiža apie uni dėl kiek neįprasto Informacijos tono. IFF III k. studentė R. PAUSąjungoje. Jis davė žmonijai ne vie brendo originali mintis: kad taip versitetą, tikslu plačiai išpropaguoti Nuosavos studentiškos kinostudijos RAITE. ną didį mokslininką, padėjo Įsikurti savo studiją pasidarius!' Svarbiausia, šią aukštąją mokyklą busimųjų stu gimimas buvo toks netikėtas, malo kitoms mokslo įstaigoms. Taigi, tęs MF partinės organizacijos sekre- žinoma, kadrai, žmonės. Na, o argi dentų tarpe. Ir štai, vyr. operato nus, linksmas ir keistas reiškinys, šiam kino progreso amžiuje atsiras riaus čemodane jau guli 30 metrų kad apie jį liūdnai ar bent sau torius E. NEKRAŠAS. kime šias garbingas tradicijas. nors vienas, nenorintis būti klnoartis- gatavo filmo. Kadangi scenarijus dar sai painformuoti skaitytojus būtų bu Festivalio dienomis tebūnie mūsų FMF profsaiungos biuro narys tu, operatoriumi, režisierium, scena tik rašomas (suprantama paties sce vę netikslinga. universitetas toks pat gražus, kaip R. IVANAUSKAITĖ. naristų biuro viršininko) filmavimo R. SYPSNIS ristu? ir senas. K. Sopauskas, „Tarybinio Studento" redaktorius Nakutienė, atsakingo ministeri je, kur vaikšto gražiai apsirengę, gosite mano kūdikį? . . Kaip aš jį nt Kultūros klubo pirmininkas J. MAIMINAS. f jos darbuotojo žmona, su seserim pažįstami, ir sveikina ją ir solidų dabar nešiuos... Ak, tu sviete, kas ’až | Vile, universiteto studente, va jos vyrą. Mato sceną, girdi man dabar daryti?.. Ina MES GALIME 1$ JŲ PASIMOKYTI — Palikite, ką gi, — sutinka N»- M žiuoja iš giminių, gyvenančių pro tylų aksomu išmuštų kėdžių šiugž vincijos užkampyje. Ilgūnų stote desį, ir muziką, griaudžiančių, ban kutienė, negalėdama atsisakyti. — Bet kaip gi dabar bu8. — tar lėje jos laukia traukinio Į Vilnių. guojančią salėje, kylančią iki pat Abi jos sėdi laukiamojo vidu aukštų lubų, krentančią žemyn ir be si išsigąsta, kad reikės palikti val ryje ant apzulinto suolo, pasidė- sismelkiančią į žmonių širdis, nešan ką, — kaip gi taip. .. O eiti reikia. iu JJ — Tai ir palikit, sakau, — ne etų jusios kaustytus blizgančius laga čią jas su savimi... udt Prie Maskvos Valstybinio M. Lo O podraug ji veržiasi į tą šviesą, kantriai taria Nakutienė. Poetai ir muzikantai, „kopūstiminus. Vilė, įtraukusi galvą Į — Jis miega ir greit nenubus, —- au ” dramaturgai ir režisieriai, sta paltą, užmerkusi akis, snūduriuo lengvą gyvenimą, ir kyla jos širdyje monosovo vardo universiteto festiva niąi tytojai ir aktoriai, menininkai ir siu ja. O Nakutienė užmigti negali. panieka purvui, tamsai, lietui, tiems tarsi atsidėkodama Nakutienel, kal- usi lio komiteto organizuojamas Jauni vėjai, ska fotografai, estrados artistai, Užsimerkia, bet akis erzina gels mo kūrybos klubas. Klubo tikslas — talentingi ekonomistai, — visi, kas va neaiški elektros šviesa, erzina sujungti visas kūrybines universiteto norite kurti ir galvoti, — stokite į ją traškėjimo užgožiamo garsintu R KAŠAUSKAS Jaunimo jėgas. Artimiausias uždavi mūsų klubą! vo muzika, ir plonas, kraupus du nys — pasiruošti festivaliui ir jį pra Klube Jau suorganizuotos šios sek rų cypavimas, varstomų vėjo, ir vesti. cijos: 1) literatūros, 2) vakarų, ba kieti kažin kieno žingsniai, kurie Festivalis — mūsų, ir viskas turi lių ir maskaradų rengimo, 3) meni nemaloniai čeršklna akmeninėmis būti mūsų pačių padaryta. Mes bū ninkų, (satyra, plakatas, apiformini grindimis žvirgždą? O lauke sim režisieriais ir apšvietėjais, chor mas, pirotechnika 4) fotografų 5) ki šniokščia lietus, įsiutęs ūžia vėjas, prastiems sučiuruslems žmonėms. ba. — Kad jau jūs pasaugosite, tai meisteriais ir ūkvedžiais, scenos me nostudija, 6) karnavalinių kostiumų daužo kažin kokias lentas... Tas Jaučiasi, lyg žmogus valandėlei iš gerai. Aš tuoj. . . — ir išeidama pro ir festlvaiinių madų. chanikais ir operatoriais. ilgas, nemalonus laukimas, drėg ėjęs iš šilto, šviesaus kambario į pur duris, dar stabteli, nesiryždama. mė ir purvas gimdo nuobodulį, viną orą ir, sukrėstas šiurpo, nori Ir vėl nuobodžiai slenka laikas, int; niaurią nuotaiką, pasišleikštėjimą greičiau sugrįžti. Ir dar labiau ner- negirdimas, bet juntamas savo kan „I viskuo, ir kaip plėve apvelka sme vuojasi, erzinasi, bet nieko negali kinančiu vienodumu, savo pilka ny alv Balandis — taikos ir draugystės korpusų aukštuose. Jie jaučiasi pui genis. Ir kalbėti visai nesinori, ir padaryti, ir vėl bejėgiškai grimsta į kuma. simbolis. Balandžiai puošia gatves Ir kiai, atsiranda ir balandžiukų. am galvoti tingisi, o ir nėra apie ką, blausų, masinantį nuobodulį. .. aikštes, juos myli visi žmonės. Pro stotelę pradunda kažin koks a.. Būtų labai gerai užveisti daugybę ir abejingas daraisi žmogus vis Artėjant Pasauliniam festivaliui, Stotelės durys prasiveria, ir įeina prekinis traukinys, žalsva šviesa nu ko kam. Pramerkia akis — žiūrėti naujas keleivis. Tai jauna mergina, tvieskia langus, siena nubėga neaiš oje tarp Maskvos Valstybinio universite laukinių balandžių.. Vasarą, festiva lio dienomis, jie papuoš aikštes, esan nėra į ką. Gelsvai pilkos, nutrin apvalaus kaimietiško veido, vėjo iš- kūs stulpų šešėliai, kibirkščių gūsis, K to studentų atsirado daug norinčių tos stotelės sienos, prie kasos lan raudinto. Per avietinius skruostus lyg peteliškių spiečius, puola į langą. auginti balandžius. Dabar Jau šimtai čias priešais naujuosius universiteto gelio, pridengto popieriaus lapu, lyg vandens srovės driekias} šlapios O vėjas vis šniokščia, paklebena vie is i balandžių apsigyveno auto bazėje, rūmus. fizikos, chemijos fakultetų centrinių apkabinę ryšulius, ant suolo mie plaukų sruogos, skarelė nusmukusi. nas duris, aplėkęs aplinkui, padras ūrt Auginkime balandžius! ga valstiečiai, vyrai ir moterys, Ant rankų, apsiautus! vatinuko ko kitas, sudrebina medžius, bildė t ui suglamžytais drabužiais, purvinu skvernais, ji neša vaiką, suvyniotą damas kopia stogu ir, neįveikęs mū -s, Dailės institute apavu, o prie kitos sienos, apsu į antklodę. Apsidairo, stabteli prie rinių sienų, apilsęs, skrieja i laukus, p< Mūsų draugai dailininkai intensy ji premija — 1000 rub., dvi antro kęs suolą atkalte išorėn, kad ne traukinių tvarkaraščio. Po to atsar paskui vėl įsiutęs puola ir bloškia į viai ruošiasi festivaliui. Instituto vi sios — po 750 rub. Ir penkios tre Pi nukristų, guli kareivis. Prie durų giai, perimdama rankomis, paguldo langus lietaus čiurkšles. S I suomeninės organizacijos paskelbė čiosios — po 500 rub. į peroną, šalia boselio su vande vaiką ant suolo priešais Nakutienę. Nakutienė, pakreipusi galvą, žiūri festivaliui skirtų darbų konkursą. niu, sėdi senutė, liesa, išdžiūvusi, Praskleidžia antklodę, žiūri į kūdi i savo seserį. Kokia Vilė jauna, ko na Be to kino mėgėjų būrelis, savo jė Konkurse dalyvaus visų specialybių gomis pastatęs filmą „Stipendija juo apsivilkusi nubrizgusią geležinke kį, tarytumei norėdama atpažinti ja kia graži! Baltas dailus veidas, ja ir visų kursų studentai. Geriausi dar kiasi”, festivaliui ruošia naują kinoliečio miline, su nublukusia bere me kažin kokius bruožus, lengvai me sustingusi lengva išdidžios pa bai bus premijuojami, Viena pirmo- filmą iš studentų gyvenimo. te ant galvos. Prie kojų pasidėju pūsteli šiltu kvapu ir vėl uždengia. niekos šypsenėlė, pasitaikanti gra si šluotą, kibirą su pjuvenomis; Paskui atsitiesia, pasitaiso skarelę, žioms moterims, lenkti antakiai, kruta jos žandai ir liesas, atsiki susirūpinusi žvalgosi po laukiamąjį, plaukų garbanėlė, išsipešusi iš po Konservatorijoje šęs smakras, matyt, kramto. lyg ko ieškotų. raudonos studentiškos kepuraitės. Iš visų respublikos aukštųjų mo mo konkursinius vakarus. Netrukus — Ar jūs ilgai čia būsite? — Didžiuojasi seserimi, drauge didžiuo Ir dabar Nakutienė prisimena, kyklų konservatorija turi bęne ma įvyks Puškino kūrinių atlikimo kon žiausia studentų,, todėl savo festiva kursas. Vokalistai paruošė Sumano | kad šį vakarą teatre kompozito- klausia Nakutienę paprastai, be jo- damasi ir savimi — traukia ir ji vyrų akis. O neteks ir Vilei vargti. lį ji nutarė pravesti kur nors gamto dainų ciklą „Poeto meilė". Orkest P riaus, gero vyro draugo, operos kios pagarbos. Ši net nustemba. — Taip. je kartu su kitu koUMyvu. Tokia lengvai gaus gerą vyrą su vie ras .choras ir solistai repetuoja Flo- £ premjera. Ir, aišku, būtų ėję į — Man būtinai reikia nubėgti į ta, užteks jai gyvenime šviesos ir Festivaliui ruošiasi visi fakultetai. tovo operą „Marta”. | premjerą, o po to linksminęsi jos aplaistyme, jei ne ta kelionė, ku- miestelį, o toks baisus oras, — ji šilumos, net batų nereiks sutepti. . . Prie liaudies instrumentų katedros, Festivalio paruošimui vadovauja || rios sudaryta grupė mokosi groti liaudies Jos žvilgsnis užkliūva už paguldy priežastis buvo senuko tėvo atsidūsta. Prieina prie lango. Lietus kad baugu ..... ūžia,,____ „ .pro duris lįsti. to vaiko. Kas toji mergina, kur jinai dainas ir šoklus. Busimieji aktoriai j moksliniai būreliai. Konkursus orga- | mirtis... Užsimerkusi mato jinai taip rengia eilėraščio ir dailiojo skaity! nizuoja atskiros katedros. 8 šviesų, kilimais išklotą teatro fo- — Jeigu jūs čia būsite, gal pasau- važiuoja?.. Ko ji viena su vaiku šio-
L
Universitete
nuosava kinostudija!
Moskovskij .universitet“ rašo
NUO B O D
E
♦ * *
Ech, tos ašaros, ašaros, ašaros sraujos... Jos tada su manosiom sumišo kartu, Matau senais skylėtais kailinukais Vagoj sulinkusią prie bulvių Jos 'įsisunkė man, įsiliejo į kraują, vandeniuotų Ir lig šiolei jas gyslomis srūvant juntu. Ar įsiręžus, sunkiai girnas sukant.
JAKŠTAS
Aš nežinau, kodėl tave vaizduotėj
Jei pultų jis — mamytė Apginti pažaaėjo. Ir vėl ramus klausausi Brangiausios iš visų..,
\ai lik prisimenu vaikystę savo, visad motina iškyla prieš akis... ,7a išbučiuos, atrodo, kaip kodais » bučiavo, Ech, motin, motinėle, Kaip šiandien aš norėčiau, ’tįlamonės ir žodį šiltą pasakys... Kad tavo tas ratelis Sudūgztų pas mane! Ma ia... Ar rasim žmogų mes pasauly, /š viską atiduočiau, (ars netroško meilės jos ir šilumos? Kad tik išgirst galėčiau Tą pasaką, tą pačią. ■/> neatskirt pavasario nuo saulės, Kuri ilga, liūdna.. . rįp neatskirt vaikystės nuo mamos.
Ir lig šiol, kai kalnelių viršūnės Gal būt. todėl, kad dirbai, kas nušyla. sunkiausia, Kai sukliokia pašlaitėj upelis gimtinis. Ir skarmalais nuzulintais dėvėjai. — Aš pro verksmą girdžiu tavo kuždesį Iš kur tu. mama, rūbą naują gausi, tylų' Jei pro pirkelės langus švilpė vėjai. — Paskutinis pavasaris man.. ■ paskutinis. O vėjas migdo, bet man baisiai šalta. Ir kaip nelenksi nugaros prie žemės. Ir nemiegu, ir virpa man pečiai. Kaip naktimis negels rankas, krūtinę. Staiga nusivelki nudryžtą paltą Jei vekseliai iššluodavo kišenę Ir juo mane apklostai, apkamšai. * * * Ir tuščios buvo kertėje lentynos... Pro langus brovęs vėjas piktas, šaltas. Todėl neveltui aš tave vaizduotėj Bolavo žemė droblium nudrengta. Matau senais skylėtais kailinukais Jaučiu, kaip šildė daug daugiau nei paltas Vagoj sulinkusią prie bulvių vandeniuotų Tavoji meilė — didelė, karšta. Ar įsiręžus, sunkiai girnas sukant.. .
* * * Mgžda vygė lengva . šui na, Su, TUlai lenkias galva — iUiliai žiūri mama.
Neturėjau žaislų Kaip kaimyno vaikai. Man žaislais buvo tėvo plaktukas, Senos replės, žirklutės Ir... tavo plaukai, Susegti dviem rangytais segtukais
Mii, sūneli brangus, l.y, ia-a, l.y ia-u. Mk ga žemė, dangus h Ivilnelė melsva.
Bet ne kartą atimdavo Tpos „žaisliukus" Ant kaladės prisėsdamas tėtis Tiktai tavo kasas Ir tuos du segtukus Kiek norėjau galėjau turėti.
tlįgžda vygė lengva. Sui ma, Sū/į ama. ■K linguoja galva ■— Susimąsto mama.
Kai sūnelis užaugs, Ar sumos, Ar sumos, \ie, jam laiko gražaus Paaukota mamos? 'lir, 'žda vygė lengva. Sup ima, 3up ima. (■ra, svyra galva. '■et nemiega mama...
* * * lž tango staugia vėjas. Iž Lango septynmyiėm lykštuko klumpėn brenda leju dama pūga. ) pirkioje prie krosnies latelis dūzgia tyliai r 'pasaka vis tęsias, okia liūdna, ilga..; nt krosnies, prie koptūro. '.ožkas lyg sučežėjo — iriau, tikriausiai, maumas, '■et Į man jo nebaisu:
iu oru atsibeldė į stotį, ar namų eturi? . . Ir tas valkas, susuptas į j dėvėtą apskaruslą antklodę ir, tlklaaslai, nešvarus — Nakutienė net uslpurto. Bando užsnūsti. Bet nesi;ka Šnekina Vilę:
Ir todėl, jei sugrįžtų Vaikystės laikai Ir kas duotų gražiausių žaisliukų. Man brangiausi vis vien Būtų tavo plaukai. Susegti dviem rangytais segtukais. . .
Pievom nudu/ojo Ūkana balkšva. Ko galva tavoji Kaip vešli ieva? Gal tik ją nuklojo Dulkėmis dirva? Pievom nudujojo Ūkana balkšva.. .
Sena, sukrypus buvo bakūžėlė. Kur tu, motut, mane užlingavai. Ant stogo varputis tarp kerpių žėlė. Pro langus smalsiai dirsčiojo klevai.
Gervės nusiūbavo Mėlynu keliu. Ko pažinti tavo Trečiadienį, į krepšį įsidė/us Veido negaliu? Sūriuką ar vištas paskutines. Kas juo ir vingiavo? — Išeidavai į turgų, pažadėjus Riestainį didelį parneši. Tiek vagų gilių... Gervės nusiūbavo Nuo pusdienio jau bėgdavau ant kelio, Mėlynu keliu... Kuris turėdavo tave parveši. * * * Ir laukdavau, prisėdęs ant griovelio. Ne tiek riestainio, kiek tavęs. Kur-ne-kur dar šmėžavo balti lopinėliai Dar nespėjo pranykti pernykštė žolė, * * * O prieš saulę jau šildės laukų akmenėlis. Tempė šapą po šapo vikrį skruzdėlė... Nebuvo tąsyk jau pas mus belikę Nė vieno grūdo visame aruode. Mes valgėm duoną iš L rety ir vikių — Tu ilgai, susikaupus pro langą _ Grublėtą, gaižią 'ir kaip žemė juodą. ž-.uičjai, Sunkiai, sunkiai kilnojos įdubus krūtinė... Tu kartą, nežinau aš, kur užgaišus, Tik suvirpo pečiai tau. ir tu sukuždėjai: Grįžai ir, greit ištraukus iš pintinės. Davei man kiškio iškepto ragaišio — — Paskutinis pavasaris man.,,. paskutinis.., Riekelę duonos — kvepiančios, ruginės.
Tačiau ir jie apginti neįstengė Senos bakūžės nuo audrų visų.,. Menu, lauke didžiausias droblius drengia, O vėjas kaukia raganos balsu.
Aš su tavim dalintis ja norėjau, O tu: — Skaniau vikinė man, vaikuti. Prisimenu, ilgai dėl to šĮebljaus — Juk taip skani man buvo ta riekutė.
* * * Negeras buvau tau, padykęs, Nenuorama pievų žalių. Tu kartais tikrai ne už dyką Sukirsdavai man žabeliu.
Neslėpsiu!— skaudėti skaudėjo. Bet verksmą laikiau už dantų. Tik niekaip suprast negalėjau. Kodėl ašarodavai tu.
keliais skuba i kokį tamsų kaimą, — Kokia ji moteriškė!. . Mer patenkinta nešdinasi kuo toliausiai, ga!. . Pametė valką ir iš’cėgo. lietus nuplauna jos pėdas — nebe— Kažin, gal taip išėjo. . . pavysi. — Išėjo!. . Kad būtų taip išėjusi, Nakutienė pažvelgia į auksinį būt jau grįžusi, o dabar — pusant laikrodėlį, kuris, tarsi gyvas daiktas, ros valandos vis negrįžta. . . — Nu, jei jau taip, tai gal. . . — abejingai svarsto moteriškė. O tai galutinai suerzina Nakutienę. Nega na tos biaurlos kelionės, dar tokią bėdą sau užsikrovė!.. O Vilė pajun ta, kad jaunas aukštas vaikinas, sto NOVELĖ vintis eilėje, tarytum žiūrėdamas į kabantį sienoje laikrodį, vis dėbčio paslėptas po šilta brangaus palto ran ja į ją. Ir ne tik į ją, bet ir į šalia kove. Ligi traukinio liko daugiau gulintį vaiką, ir Vilei pasirodo, kad jis šypteli... Ji skubiai pabėga ant nei valanda. I stotelę ateina naujų žmonių. Vy kito suolo. — Klausykite! — sustabdo Naku riškiai ir moterys grūdasi vidun, brazdinasi, netilpdami su sunkiais la tienė raudonkepurį budintį, einantį gaminais pro duris. Miegoję valstie per stotelę, — čia mergina valką čiai sukrunta, spaudžiasi arčiau ka pametė!.. Reikia iškviesti miliciją. sos, kad kas neužlytų už akių. Tik Gal paskambinsite?.. vienas kareivis pasienyje tebemiega — Vaiką?. . — stebisi tas. — užtikrintu miegu. Vilė kasoje už- Kur?. . Kokį vaiką?. . kompostiruoja bilietus ir atsisėda se Didelis, tiesus, tarsi jam sunku bū non vieton. Pagyvėjimas stotelėje tų susilenkti, preina prie kūdikio, visai išjudina Nakutienę. Ji pakyla, žiūri. vaikšto, žiūri pro langus, pagaliau — Sakot, pametė?.. Ir taip ilgai ryžtasi šnekinti seserį. . . Reiktų pasirūpinti. . . — Vile, ta mergina neateina. nepareina? Che, pasiuto, atnešė ir pametė!.. — Mums traukinys atvažiuos. Jis kalba storu bosu ir dar juokau — Na tai kas? ja, — o gal vešitės? — Ogi tai!.. Tas vaikas — pa — Tik paskambinkite, prašau! — mestinukas, pametė jį.. . Paskui mi licija. ras, klausinės — kieno, kas ..šėlsta Nakutienė. — Gerai, jei negrįš, reiks paskam paliko. . . binti, — ir nueidamas kažkam atsa — Kodėl tu jį paėmei? — Lyg aš jį paėmiau!. . Paliko ir ko, mostelėdamas ranką: — Ot, mer ga vaiką pametė.. . išjo. Prie kūdikio prieina vienas, kitas, Nakutienė dairosi — kam galėtų atiduoti vaiką. Visi užsiėmę savais nugirsta stovintieji eilėje. Vis dau reikalais. Senutė valytoja išėjusi. giau ir daugiau žmonių grūdasi pa Kreipiasi į vieną kaimietę moterį, žiūrėti tokio nepaprasto dalyko. Net kasininkė, kirsdama į bilietus datą, atsisėdusią netoliese: — Ne, negaliu pasaugoti, — atsi vis pasižiūri pro langelį. — Nedorėlė tokia! Padėjo Ir iš sako ši, — mes važiuosime.. . Kad tamsta saugai, tai ir pasaugok, mo bėgo, iš tikrųjų! — Nakutienės minkštas balsas skamba piktai ir teriškė gal į tą traukinį ateis. ..
KELT ONĖ — Ar nepametel bilietų? Turiu, nebijok, — nepateninta, kad kalbina, niurzgtella ši. „Mergina su valku, aišku”, — vis alvoja Nakutienė, „Turėdama vyrą, amus, nesibastys šiokiu metu viea.«. Lyg jai svarbu tas vaikas! Pa ko ir Išėjo...” Ir netikėtai Jai gal yje šmėsteli nauja mintis. O kas, igti mergina tą valką pametė? Ta intis kaip aiški šviesa išblaško vlis miegus. Nakutienė atsitiesia ir į valką. Pametė, aišku. Kur gi tur šiokiu oru paliksi, o čia žmo-s, šviesu, nešalta, kas nors paims pa trupins. Pr slenka pusvalandis. Mergina s tegrįžta ir tai galutinai patviria Nakutienės būgštavimus. -j Kodėl ji mums paliko? — gal ėja sau, — ar negalėjo toms kaiietems ar valytojai? Tokia drąižull! — ji net ima pykti ant mernos. Pyksta net pati nežino dėl ko 'jėĮ to kankinančio laukimo, dėl s^frėgmės ir purvo, kuris ją supa. baĘsaus nuobodulio. Ir tas pyktis, ■'gia susierzinimas kaupiasi apie Pnžįstamos grubokos merginos pa■ SR- Nakutienė prisimena, kaip erg na, prieš išeidama, vis trypčioir. kaip prie durą atsisuko, tarsi '■isyeikindama. Matyt, sąžinė buvo rami. . .O dabar ji, tikriausiai, vieš
Slinko ir nuslinko Driekos debesų. Ko, motut, palinkus. Kur ieškot kasų? Gal prie kelio linkio. Tarp šaltų rasų?.. Slinko ir nuslinko Driekos debesų. .. ■
Laukuos vėjai lankstė Karklus nuolatos, Kai peržengiau slenkstį Trobelės gimtos.
Greit pralėkė dienos. Ir vėlei aš čia. O lova prie sienos Tuščia jau... tuščia... O vėjai vis pūtė Ir draskė šakas. Pravirko sesutė. Ištiesus rankas. Sudrėko blakstienos Ir man nejučia... O lova prie sienos Tuščia juk... tuščia...
Nedūgs jau ratelis Motulės mielos, Neriš ji prie kelio Karvutės žalos.
Šiltos duonos riekę Medum neužteps. Ir pasakų niekas Daugiau nebeseks. Ir drėgsta blakstienos. Motute, aš čia! .. .O lova prie sienos Tuščia jau... tuščia. ■. ** *
Dažnai aš verkdavau, nulindęs į pasienį, Kad mūri reikės man...ITu ramindavai tada: Kai mano ašara nukris tau ant blakstienų, Tu pražiūrėsi ir nemirsi niekada,
Motut miela, kodėl tą šiltą liepos rytą Nekalbėjai daugiau, tik aklų nenuleidai Toli nuo slenksčio gimto sutikau Nuo sraunaus upeliūkščio, kurs kliokė žaras? — plačiai... Būt mano ašara ant bluostų tau O per tavo raukšlėtą, išgeltusį veidą . užkritus. Ritąs ašarų sunkūs, pritvinkę lašai... Ir vėl pravėrus būtum tu akis geras.
garsiai: — Kokie mūsų laikais žmo nės, Ištvirkimas koks!.. O kas gali garantuoti, kad ji, ir antrą pagim džiusi, nepames?. . Ką daro mūsų įstatymai, ką?. . Baudžia vagis, plė šikus, o tokių pirštu nepaliečia!. . — Ji vis labiau kaista, visa liepsnoja ir pučiasi, ir augte auga tarp tų, kaip jai rodėsi, menkų žmonelių, ir lie jasi jos pyktis, jos pašėlimas, susi kaupęs per visą kelionę. .. — Gal nepametė, gal tik taip ro dosi, — abejoja prilindus iš šalies moterėlė. — Nepametė!.. Klausykis, ką po nia šneka! — kaip pirštu į akį duria jai kita. Kūdikis, tarsi pro miegus išgirdęs ar susapnavęs, kad kalba apie jį ir plūsta jo motiną, ima raivytis, niurz gėti, išsiardo iš antklodės, pradeda smarkiai kosėti. Ir pravirksta — Iš sykio tyliai, o paskui vis smarkyn ir smarkyn, išspausdamas iš krūtinėlės visą balsą ir ilgai atsikvėpdamas naujai. . . Jo verksmas, nors ne gar sus, bet gręžte gręžia visą stotelę. Nakutienei tas verksmas kaip ada tomis veria ausis, galvoje plėšia, drasko, virpina ten tokias irzlias sty gas, kad iš proto galima išeiti. . . Jei niekas nematytų, jinai užkištų burną vaikui, kad negirdėtų, ir pasitraukia į šalį. Tuo metu senutė valytoja prisigrūda prie vaiko. — Cit, neverk, kūdikėli, našlaitė li mano, — kalba ji, suvystydama vaiką ir liūliuodama, ir pyksta ant Nakutienės: — Galit priglausti, nu raminti. .. Ar rankos nukris? Čia dongas, o jis, matai, sergąs.. . Tik tai — milicljąį miliciją, o ar be mi licijos nėra žmogaus?. . Cit, kūdikėli mano. .. Toks mažytis! — Aš negaliu su juo tąsytis! Man važiuoti reikia!
—- Ir važiuokite sau! — Tai saugokit jį, jei taip malo nu!. . Aš nieko nežinau... Mums jau laikas! — Ir kalba žmonėms: — Pa manykite, pametė kokia tai, aš čia vargsiu. — Abi su Vile pasiima la gaminus, persikelia ant kito suolo, arčiau perono durų. Vaiku atsikratė, ir užmiršta jį. Nekantraudamos lau kia traukinio. Žiūri į blankiai ap šviestą kelią, kur spindi juodos bė gių juostos, o pažeme dulka, atsimu šę į žvirgždą, lietaus lašiukai. Tam soje, aukštai lyg žalia žvaigždė dega semaforo ugnis... Kūdikis senutės rankose vėl už minga, ir ji guldo jį ant suolo. Tuo tarpu atsiveria durys, ir įeina mer gina. Slapia, botai kliurksi, aptėkš ta purvu pravažiuojančios mašinos, net ant veido purvo lašeliai. I ją ne daug kas ir dėmesį atkreipia. Tik, kai susirūpinusi pribėga prie kūdikio, kai praskleidžia antklodę ir žiūri jam į veidą, visi supranta, kad ji — motina. — Ačiū tamstai, kad pasaugojai, — prišoka ir dėkoja Nakutienei, o nutilę keleiviai žiūri į jas. — Aš bėgau valstinėn. Miestelis toli, gat vės klaidžios. Tiek vargo vienai iš važiavus. Vyras šiąnakt malūne dir ba, nė palydėt negalėjo. .. O, dieve, dar ir bilieto neturiu. .. dėkui tams tai, — ji sugriebia Nakutienės ran ką ir nori ją paspausti, bet ta su glumusi greit ištraukia. . . Nakutienė ir Vilė nebeturi ką pa sakyti žmonėms, ir net viena kitai į akis žvelgti nenori. Abi sprūsta į peroną. Ten nepatogu —- ir vėjas, ir lie tus, bet, laimei, traukinys jau atei na. Tamsoje tarytumei augte auga jo šviesa, raibuliuoja, mainosi, sklei džiasi ratilais ir akina.
Sieninės spaudos apžvalga
Ne visu balsu Jeigu Jūs rytą randate šil tų. švariai iššluotą auditoriją, -ar abonemente atslimate užsa kytą knygą, paliekate rūbinėje paltą, ar sėdate skaitykloje už stalo — visur jūs matote ad ministracijos ir mokslinės bib liotekos darbuotojų triūsą. Ko kius klausimus jie dabar spren džia, kas jiems trukdo dar ge riau dirbti? Kad nereikėtų varstyti kabinetų durų, truk dyti bedirbančius žmones, pa skaitykime sienlaikraščius „Ta rybinis bibliotekininkas” ir „Administracijos balsas". Jie — kuklūs laikraštėliai. Savo formatu, medžiagos gau sumu ir Įvairumu negali susi lyginti su fakultetų „milži nais”. Bet ir Jie turi savo spręstinus uždavinius, nepalies tus klausimus. Patrauklus savo paprastu apipavidalinimu „Tarybinio bibliotekininko” 2(82) nume ris. Apie ką jame rašoma? Be probleminio vedamojo, nagri nėjančio gamybinio sektoriaus darbą, yra net trys kritiniai straipsniai. Vertas dėmesio feljetonas „Dingęs be ži nios”... Jame Rozenblium pa smerkia kai kuriuos bibliotekos talklnkus-kenkėjus. Dėl jų kal tės iš Inventoriaus knygų pra puolė puslapiai, o 72-oji knyga net visai dngo. Inventoriaus knygos — svarbus dokumen tas. Bibliotekininkų pareiga —išsaugoti jas. Pateikti praėjusių metų sta tistiniai duomenys rodo didelę bibliotekos darbuotojų paramą studentams ir dėstytojams. Per vienerius metus biblioteką ap lankė 269.341 skaitytojas. Vien bendroje skaitykloje užre gistruota 57.012 lankytojų. Fondai nuolat papildomi nau jais leidiniais. Šiais metais sugrąžinti se nieji Vilniuje išspausdinti lei diniai: Daukšos „Katekizmas” (1595), Skorinos „Apostol” (1525). Iš Odesos parsigaben tam Mažvydo katekizmui bib liotekininkai savo laikraštyje paskyrė nemaža vietos. Apie šio brangaus leidinio vertę kalba Antanovičiaus vaizdelis „Atsakymas ekskursantui. Pa siteiravus, klek kainuoja ši rfe-
tenybė, bibliotekininkai atsakė: ...... 410-aisiais „Katekizmo" gyvenimo metais Jis, kaip pir moji lietuviška knyga, kaip lietuvių raštijos vystymosi se niausias paminklas, neįkaino jamas”. „Tarybinis bibliotekininkas ” turi savo veidą, yra įdomus sienlaikraštis. Tik galima pa geidauti, kad būtų geriau re daguojama medžiaga. Trafare tiniai išsireiškimai, kurių rei kia vengti, ypač susikaupia „Kolūkių korespondencijoje šefavimas”. Šis trūkumas budingas Ir „Administracijos balsui”. Vedamasls „Apie savo uždavi nius" yra tiesioginė gamybinio pasitarimo ataskaita, faktai pa keisti frazėmis. Išvadų nedaro ma. Nebuvęs tame pasitarime, iš laikraščio nesupras, kas ten vyko. Stengiamasi kovoti prieš vėlavimąsl į darbą, pravaikštas. Tačiau Jaučiami tendencija kritikuoti urmu. Vargu mecha nikas Maslauskas ir rūbininkė Šautenbajeva supras savo kal tę. Neaišku, kokią naudą gali duoti neakivaizdininkų kritika vimas už rūkymą koridoriuose Ir auditorijose. Jie juk neskai to šio sienlaikraščio. Gal klau simą, kad būtų griežtai laiko masi tvarkos, reikėtų kelti kiek kitaip. Sienlaikraštyje visai nerei kalingas skelbimas apie uni versiteto vilą Palangoje ir kaip į Ją patekti. Galima ji atskiru lapeliu iškabinti skel bimų lentoje — ten vietos žy miai daugiau. „įvairenybių” skyrelyje yra bene pats geriausias sa tyrinis pasakymas, štai jis: — Juoda ar balta? — Taip spėlioja klijentas centrinių rūmų bufete, žiūrėdamas į ka vos stiklinę. Be abejo, sienlaikraštis pa deda administracijai gerinti darbą, tačiau jis dar neprašne ko visu administracijos balsu. Prieš akis redkolegija turi dar neišnaudotas galimybes, reikia tik gerų norų.
PAS
AUDITORIJOJE
EKONOMISTUS
kolūkio pirmininkas
Pirmieji įf\ žingsniai
Pirmuosius žingsnius prdėjo žengti neseniai unlversil Žemės ūkio ekonomikos, darbo metodus jo vadovauja Derliai buvo labai menki, kolūkių gyvenimo klausimai mame kolūkyje. karvės neturėjo pašarų. Kol tete atgaivintas politinės eko i [ kaimą drg. Andžijevskls ūkyje trūko darbo jėgos, o dau nomijos mokslinis būrelis. Bu opūs kiekvienam ekonomistui. Š. m. vasario 27 d. Ekonom' nuvyko partijos šaukiamas gelis kolūkiečių vertėsi paša relio tikslas — sudominti st. i kos mokslų fakultete buvo or 1955 metais. Jam buvo patikė liniais darbais. dentus politine ekonomija, sul ganizuotas studentų ir dėsty tas kolūkis netoli Vilniaus. Tai Visų pirma, pirmininkui te pažindlnti su ja, ir sutelkti 2000 ha kolūkis ko spręsti darbo jėgos proble tojų susitikimas su Vilniaus nemažas rajono Vorošllovo vardo kol- puikus gamtos kampelis. Jo mą. Anksčiau brigados buvo klek galint daugiau įgūdžlJ ūkiop irmlnlnku trlsdešimttūks- centre — daug poilsiautojų paskirstytos pagal žemę, neat studentams, rašantiems moksf tantlnlnku drg. Andžijevskiu. sutraukiu Žalieji ežerai. Ta sižvelgiant į darbo jėgos kiekį, llnius darbus, kelti ir anai i Jis išdėstė kolūkinės gamybos čiau kolūkio ekonominė padė ir susidarė tokia padėtis: tre zuotl naujausius, aštriausius T problemas Ir ekonomistų užda tis buvo ne tokia graži, kaip čioj brigadoj buvo 23 darbin politekOnomljos klausimu.. 1 vinius, papasakojo apie savo Jo gamta. gi žmonės, o pirmoj —- 7. Da pratinti studentus labiau rišti J, bar brigados buvo sudarytos pagal darbo jėgą. Būtinai rei teorijos klausimus su gyveni J, kėjo padidinti darbadienio mo reiškiniais. Būrelio nariniu vertę, imtis žygių tvirtam šios jau pasirinko mokslinių darbųjį vertės minimumui nustatyti. temas ir pradėjo dirbti. J Nors dėl to kolūkis įsiskolino tačiau rezultatai buvo pajusti: darbai liečia gana įvairiu 1 žmonės pradėjo geriau dirbti, klausimus. • Vieni student padidėjo derlius ir t. t. nagrinėja lietuvių ekonomių Iš pagrindų pertvarkius kar minties raidą, kiti svarsto s 1 vių ir kiaulių fermas, padėtas cializmo problemas įvalrlo sveikas pamatas gyvulių ūkiui. mūsų gyvenimo srityse, tre Dabar, pavyzdžiui, pieno prlmelžlama du kartus daugiau. nagrinėja socializmo pranašu Ateičiai kolūkis numatęs iš mus, lyginant su kapitallstir stra plėsti karvių fermą iki 300 santvarka. asu galvų vietoje dabar esančių 43. Būrelio nariai aptarė EMf Patogi kolūkio gamtinė pa prekybos spec. III kurso sti su)) vinį dėtis leidžia sukurti netgi nut rijų (brangių kailių žvėrelių) dento Martišiaus mokslini dar W fermą, kuri kolūkiui duotų di bą „Socializmo ekonominii džiulių pajamų. dėsnių panaudojimas". Drg. Andžijevskls papasa Būreliui mielai padeda prof j kojo, kad dar daug yra nesą Budrys, aslst. Maiminas, o tai)į moningų žemės ūkio specialis tų, kurie neina dirbti darbo, pat ir kiti politinės ekonor.: ( atitinkančio Jų specialybę, o jos katedros nariai. stengiasi išsilaikyti kontorose, Šiuo metu būrelis ruoši įvi) raštinėse ir pan. pavasario mokslinei konfere vin Ekonomistai turi ieškoti bū dų, kaip pakelti respublikos cijai. S. RAZMA s«> žemės ūkį. R. SAULIUS būrelio pirmininkas ne tu:dai no ne . sus Iš Ekonomikos mokslų fakulte gyvenimo kelią, apie kovą m£j Kovo 3 d. mūsų universiteto studentai kartu su vi te socializmo politinę ekono demokratijos ir socializmo Idi sos respublikos darbo žmonėmis rinko vietines tary miją skaito dėstytojas V. Simo- Jas. Studentai išgirdo api . bas. Jie balsavo už tolesnį mūsų Socialistinės Tėvynės S. STANKUS navlčtus. Tai —- daug matęs, Šiaulių miesto gimnazistų - p0' stiprinimą, už šviesų komunistinį rytojų. kovojęs ir pergyvenęs revoliu nelagalios komjaunimo kuoptRž -Sįr.u ... .. .-.yrau' ... Nuotraukoje: iš kairės į dešinę, studentai: cionierius pogrindininkas. V. Dabkevičlūtė (Gamtos m. fak. IV k.), A. Jurgelevi Prekybos spec. II kurse, lės narių veiklą, apie tai, kai čius (Istorijos-filologijos fak. III k) Ir J. Rasimavlčiūtė i#1 komjaunimo iniciatyva, įvyko Jie puikiai ir veiksmingai (Gamtos m. fak. III k.) prie urnos. atviras grupės susirinkimas, savino marksizmo - lenlniz n 1)0 A. ŠARKIO nuotr. kuriame drg. Slmonavlčlus pa Prisipažinkime — Juk nežeisti savo priešą. Dabartiniai pasakojo apie savo sudėtingą idėjas, kas pasireiškė jų let *• tame laikraštėlyje „Pirm kartą susidomėjęs atsisukote,''fechtuotojai yra visiškai sau sutikęs gatvėje žmogų, nešiną gūs nuo bet kokio sužeidimo žingsniai". Savo pasakojlo Jai špaga (kaip jums atrodė). Ne ir tuo labiau nuo mirties kovos pradžioje fechtavi doje, kartu su geriausiais res dėstytojas pailiustravo fotogd <het jūs vienas — visi smalsiai ap lauke: į kitelio krūtinę bei ra mas buvo visų fa publikos fechtuotojais — rink fijomis iš savo gyvenimo. žiūrinėja „špaguotoją” ir Jo nugarą prisiūta vata pilnai kultetų visiems stu tinės nariais Macijausku ir Ūd se Tai buvo labai įdomus I „špagą”. Dažniausiai jie būna atstoja metalinius šarvus, kai dentams privalo ra, startavo universiteto fech lai apsupti išsižiojusių ir pagarbos kovojama ginklais su ant smai ma disciplina. Tie tuotojas Vygantas Abeltinis. naudingas susitikimas, dar Ii Šiemet į universiteto fechta blau suartinęs studentus pilnų valkų būrio. Visa tai ro galio užmautu buku antgaliu. si nuo špagos tiek savo išvaiz sa, oficialios rungtynės tuomet do, kad žmogus su šaltu gink Jei riterio pergalę parodydavo da, tiek ir kova. Espadronu ne dar nebuvo madoje, bet tik vimo sekciją atėjo naujų žmo dėstytojus. L. ŽEMAITIS lu — retas ir neįprastas reiš priešininko agonija, tai dabar tik duriama, bet ir kertama. riausiai Adomo Mickevičiaus nių. Liūdna tik, kad jų neperkinys gatvėje. Ji Išsprendžiama daug huma Espadronas — tai palengvintas kolegos šiandien galėtų drąsiai dauglausia ir kad senieji O juk fechtavimas — labai niškesnių būdu: laimi tas, ku kalavijas, o ne špaga. Dabar varžytis su dabartiniais Univer „meistrai” visiškai pamiršo sena sporto šaka, šiandien ris savo priešininkui davė espadronu kovoja tik vyrai, siteto plrmaatskyrlninkals. Da savo mėgiamą šaką. Dalis fech fechtuotojai - sportininkai tę tiek ir tokių dūrių, kad Jie bū nors dar ne taip seniai (maž bar prie Universiteto sporto tuotojų baigė Universitetą, da Mūšy medžiagos pėdsakai. sia viduramžių Prancūzijos, tų pakankama priešo mirties daug prieš 10 metų) šį grakš katedros veikia fechtavimo sek lis, nežinia kodėl, nesifektuoja. „Teorines žinias Italijos, Ispanijos riterių ko priežastis, žinoma, kovojant tų, bet kiek sunkoką ginklą pa cija. Tai ne visi žino, nes Uni Noriai dirba geologas diplo taiko praktikoje" vos meno tradicijas. Terminas aštriu ginklu. Dūrių gerumą, keldavo ir moterys. Elastingas versitete fechtavimas nėra pa mantas, pirmo atskyrio fechtuo „fechtavimas" yra vokiečių blogumą ir vietą apsprendžia durtuvas — pritvirtintas prie kankamai populiarus ir juo, tojas Vitalis Kallta, o III-lakurŠitaip pavadinta informacl kilmės žodis, kuris reiškia 2-Jų tam tikros fechtavimo taisyk klek palengvinto kariško šautu nežinia kodėl, rūpinamasi daug sial: žurnalistas V. Mundrys, buvo atspausdinta „Tarybin bibliotekininkas V. Abeltinis, žmonių kovą šaltais duriamais lės. Kovotojų pergalė žymia vo. Tai duriamasis ginklas, ku' mažiau, negu kitomis sporto studento ” Nr. 5 (1957.11.21 chemikas Antanas ir ekonomis ar kertamais ginklais. XII— dalimi priklauso nuo teisėjų rluo kovojama tik Tarybų Są- šakomis. Universiteto fechta Joje buvo kalbama, kad TM XIII amž. šį Įdomų meną de 2-jų fechtuotojų kovai teisė Jungoje. vimo sekcija savo darbą pradė tas Andrius Steponavičiai, tei katedros blogai vadovavo sti monstruodavo riteriai savo jauja net penki teisėjai. Tiesą šiuo metu fechtavimas po- jo 1949 metais, vadovaujama sininkas A. Noclus turi po dentų, nukreiptų Į kitus re. turnyruose, norėdami iškovoti sakant, dabar vis labiau po pullarlauslas Vengrijoje: be Lietuvos fechtavimo pionie pirmą atskyrį ir nėt negalvoja publikos miestus, gamybin savo širdies damos meilę. Tik puliarėja elektrinis teisėjavi velk kas antras vengras valdo riaus, Universiteto dėstyto |o lankyti treniruočių. Užtat nau praktikai. Civilinės teisės praeitam šimtmety pistoletai mo būdas: tuomet reikalingas šaltą ginklą. Nemaža pasauli S. D. Ttmonovo. 1952 m. Vil jieji fechtuotojai labai noriai, katedros vedėjas dr pakeitė rapyras ir špagas, tik vienas gyvas žmogus — nio masto fechtuotojų davė niuje XI-je Lietuvos aukštųjų sąžiningai lanko treniruotes. proceso Žėruolis ir Baudžiamos!^ sprendžiant įvairius „mėlyno už likusius 4 teisėjus dirba Prancūzijos, Italijos fechtuo- m-lų spartakiados programoje Jie Jau beveik apvaldė ginklą. teisės ir proceso katedros vi I Visgi Universiteto fechtavi dėjas drg. kraujo” žmonių ginčus garbės elektra. tės mokyklos, šiose šalyse buvo fechtavimo pirmenybės. Blieka pranešė, ka I ir kitais klausimais. Dar ir mū Susitinkant skirtingų tau kaip jau minėjau, fechtuojasi Tada Universiteto rinktinė pir mo sekcija, turėdama tokias kritika buvo teisinga. Vasari i tradicijas, galėtų būti daug sų dienomis pergalę karo lau tybių komandoms, teisėjaujama nuo XII—XIII a. Sunku pasa mą kartą užėmė pirmą vietą. 26 d. Įvykusiame katedrų p ke dažnai nulemia karo menas prancūzų kalba. kyti, kada pradėta fechtuotis Komandą atstovavo dabartiniai gausesnė ir stipresnė. Ja turė sėdyje buvo -svarstomas st kovoti durtuvu. Dabartiniai Tarybų Sąjungoje šiuo me Lietuvoje. Kiek žinoma, Jau pirmaatskyrininkal Šlevaftė, tų daugiau domėtis tiek sporto dentų gamybinės praktik< fechtavimo turnyrai šiek tiek tu praktikuojama 4 ginklų rū Gedimino kariai turėjo meta Karatajutė, Tullševskls. Ger- katedra, tiek ir viso Universite klausimas. Posėdyje nuspręs! skiriasi nuo riterių kovos. Vie šys: špaga, rapyra, espadronas linius kalavijus. Juos galėtu vickas, Strazdas, Kubilius ir to studentai. toj sunkių, žvilgančių vlduram- ir elastingas durtuvas. Vyrai me laikyti pirmaisiais šaltais kt.. Jau penkti metai, kai uni Rita BALTUŠYTE pavienius studentus nebestu’ tlnėti Į tolimesnius Lietuvi ~žių šarvų ir vos leidžiančių kovoja visais šiais ginklais, ginklais Lietuvoje. Nieko tik versiteto fechtuotojai užima judėti batų XX a. fechtuotojas moterys tik vienu — rapyra. ro nėra žinoma apie fechtavimą prizines vietas Respublikos rajonus. Tai palengvins kate apsivelka lengva sportine uni Seniausias ir sunkiausias (po Lietuvoje iki XX amž. XX aukštųjų mokyklų spartakiado ral organizuoti garny bir forma, kurią sudaro kitelis, elastingo durtuvo) ginklas — amž. iki II pasaulinio karo Lie se. Vilniaus Universiteto rink praktikos vodovavimą ir pat! trumpos (iki kelių) kelpės, get- špaga, lengvesnis Jos variantas tuvoje fechtavimo sekcijos vei tinė beveik kasmet susitinka su išvengti praeitame sėmėsi: ros, saugančios kojas nuo ke — rapyra. Abu šie ginklai — kė prie karo mokyklų. Jokių Rygos, Tartu, Leningrado, Lvo lių iki pėdos; apavas .— leng- duriamieji, laikomi už ranke masinių varžybų ar pirmenybių vo universitetų, Talino ir Kau pasitaikiusių trūkumų. vls sportiniai bateliai. Unifor nos, kurią nuo duriamosios ge nebuvo organizuojama. Pirmos no Politechnikos institutų fech P. S. Blogai praktikai va ma gali būti tik baltos spalvos. ležtės skiria skydas (garda). Lietuvos fechtavimo pirmeny tuotojais. 1956 m. Universite vavo Ir eilė kitų laikrašty® Ant galvos vietoj sunkaus me Mažiausias spustelėjimas smai bės įvyko Vilniuje 1949 m. to fechtuotojai pirmaatskyriNuo š. m. kovo mėn. 6 d., talinio šalmo dedama vielinė la špaga sunkiai sužeisdavo ri Tuomet pirmą kartą išėjo į ta ninkai: Tullševskls Mundrys, 21 vai. USK patalpose vyksta neminėtų katedrų. Būtų ger. i kaukė, sauganti veidą ir kaklą. terio varžovą. Taigi, iš tradici kelį Lietuvos fechtuotojai: Ma Abeltinis gynė Lietuvos garbę KREPŠINIO TEISĖJŲ paren kad ir kitos katedros atidžilM apsvarstytų gamybinės prak 4 Kovojama ne dulkiname, sau jos, dabartinėje sportinėje ko cijauskas (dabar — sporto TSRS tautų spartakiadoje. gimo seminaras. kos klausimus ir rūpestingi S lėtame kovos lauke, o uždaro voje špagos dūris užskaitomas meistras), Ūdras (dabar — nu Pernai žiemą Maskvoje ir Le Seminare užsiėmimus prave vadovautų studentams - prak' << je sporto salėje — kovos ta į bet kurią kūno dalį. Rapyra sipelnęs sporto meistras), Ti- ningrade vykusiose tarptauti da Visasąjunginės kategorijos kantams. kelyje. Riteriai, vėliau dueli- galima durti į korpusą iki lie monovas, Kalošaitis ir kt. nėse fechtavimo varžybose, ku teisėjas A. Naujokas. ninkal, kovodavo aštriais gink mens, neskaitant rankų. „Es Vilniaus Universitete fech- riose dalyvavo — Vengrijos, Seminaruose gali dalyvauti lais ir jų kovos tikslas buvo padronas” Ispaniškai reiški; tuojamasi daug seniau, negu Italijos ir Prancūzijos rinkti visi norintieji. užmušti arba bent mirtinai su- špagą. Bet jis daug kuo skirla- daugelis man8. Dar XIX amž. nės, Tarybų Sąjungos komanSPORTO KATEDRA. REDKOLEGIJA LV 01086 Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g., 3, telef. 2-10-38. Spaudė laikraščių ir žurnalų leid. spaustuvė. Užs. Nr. 34
I
buvę Dėstytojas pogrindininkas-
IŠ FECHTAVIMO
ISTORIJOS