Tarybinis Studentas, 1965 m. balandžio 1 d. Nr. 7-8 (517-518)

Visų šalių proletarai, vienykitės!

7/a) o

O ,

^STUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA­ TO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 7—8 (517—518) Eina nuo 1950 m.

■ r__________________

1965 m. balandžio mėn. 1 d., KETVIRTADIENIS

Kaina 4 kap.

Tavęs laukia Universitetas Vilniaus Universitetas yra seniausia Tarybų Sąjungoje aukštoji mokykla, įkurta 1579 m., turinti daug nuopelnų Lie­ tuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų kaimyninių kraštų kul­ tūrai, daug įnešusi į pasauli­ nio mokslo lobyną.

Universitete profesoriavo pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas, žymiausias XVIII a. lietuvių architektas L. Stuoka-Gucevi­ čius, garsūs biologai Z. ZillBūrin, būrin, draugai,rjuk mes viena šeima. beras, B. Jundzilas, G. Forste* Foto J. GIRDVAINIO rls, istorikas ir geografas J. Lelevelis, mokslininkai enciIEBBE6 ES E B3SS1IB BBBBBBBBBB klopedistal broliai Sniadeckiai ir daugelis kitų, plačiai žino­ mų mokslo pasaulyje. Univer­ siteto auklėtinių tarpe matome žymius lenkų ir lietuvių rašy­ tojus A. Mickevičių, J. Slovackį, S. Daukantą, J. Kra­ ševskį, S. Stanevičių, istori­ ką T. Narbutą ir kt. Čia yra mokęsis tapybos ir garsusis ukrainiečių poetas T. Ševčen­ pati didžiausia upė išteka upeliu. Pats didžiausias darbas ka. prasideda nuo pirmų pėdsakų dar neištirtoje žemėje, nuo pirmo Universiteto istorijos pusla­ įlaktuko dūžio. Ir kas nesvajoja apie pirmą palapinę taigoje, >irmą laužą ir pirmą akmenį, mestą i vandenį, užtvenkiant piai negali lygintis su tuo 3 Įpę. Tequ ne visiems teko laimė bratske, Magnitkoje, Komsoklestėjimu, kuris prasidėjo ta­ nolske prie Amūro, Ust-llimske palikti akmenį su išdidžiu rybiniais metais. Užgydęs sun­ ižrašu „Mes čia buvome pirmieji44. Tegu. Bet jaunystė nebus > Ikrą komjaunuoliška, romantiška jaunystė be stiprių minčių, kias karo ir okupacijos žaiz­ vajonių. O jos gimsta ten, kur prasideda jaunystė-mokyklos das, Universitetas be paliovos uole ir bręsta čia, pas mus, palinkus vakarais prie brėžinių progresavo visomis kryptimis, 5 rba fizikų, chemikų laboratorijose. Kad svajonės, kurias Jūs uoselėjote dar mokyklos suole ir labiausiai šiuo metu, nekant­ turtėjo, tobulėjo. Šiuo metu rai laukdami paskutinio skambučio, virstų tikrove, visų pirma Jis turi apie 10 000 studentų, eikia daug dirbti — mokytis. Jeigu jūs tvirtai pasirinkote avo būsimą specialybę, atėjus į mūsų Universitetą, jums nebus arba 10 kartų daugiau negu unlu. Kas nežino Istorijos ir filologijos fakulteto komjaunimo pirmaisiais pokario metais. rqanizacijos sekretorės Gemos Jurkūnaitės, Teisės fakulteto III Tas skaičius kasmet didėja. urso studento komjaunuolio-aktyvisto Mindaugo Lošio, Ekono­ mikos fakulteto II k. studento Antano Skrupskelio ir daugelio Šiemet į Universitetą bus pri­ itų. Tai mūsų geriausi komjaunuoliai, kurie mokosi tik labai imta 2265 pirmakursiai: 1000 erai, aktyviai dalyvauja visuomeniniame bei sportiniame Unlį stacionarinį, 400 į vakarinį ersiteto gyvenime. ir 865 į neakivaizdinį skyrių.

Nors mūsų komjaunimo organizacijos pagrindinis uždavinys - kova už gerą mokymąsi, už aukštos kvalifikacijos specialisŠiais metais priimama 255 4 IŠįaruošimą, bet mes norėtume nors trumpai šiame straipsžmonėmis daugiau negu per­ yje papasakoti apie mūsų studentišką — tikrą komjaunuolis* a nai. draugystę. Bendras tikslas, siekimai, sunkumai, ieškojimai jartina įvairių charakterių žmones, o ypač jaunus, pilnus komMūsų senajame Universitete unuoliškos energijos ir noro žmones, kurie stengiasi padaryti dirbančios mokslo jėgos yra ažką gero, nepaprasto.. . į Tačiau mūsų draugystė nesibaigia vien auditorijose, bendrapuikios. Tuos, kurie studi­ Jčiuose. Draugystės ryšiai sieja mus beveik su visų Sąjungos juos Fizikos ir matemati­ jkštųjų mokyklų komjaunuoliais, su liaudies demokratinių šakos fakultete, mokys profe­ 4 jaunimu, ir, pagaliau, su tolimos Afrikos, laisvės salos — Ku>s, su Lotynų Amerikos jaunimu. Jau vien tik šiais mokslo soriai Z. Žemaitis. P. Slavė­ etais pas mus pabuvojo jaunimo delegacijos iš VDR, Vengrijos, nas, P. Brazdžiūnas, A. Ju­ Jbcs, Urugvajaus, Birmos, Ceilono, Kongo, Togo, Kipro ir kt. cys. žymus puslaidininkiu spe­ Mūsų nusipelnęs Dainų ir šokių liaudies ansamblis, veteranų 'oras, estradinis orkestras lietuviškomis dainomis ir šokiais ne cialistas doc. J. Viščakas, ‘rtą džiugino įvairių Sąjungos miestų jaunimą. O šiuo metu Gamtos fakultete — profeso­ ūsų ansambliečiai ruošiasi išvykai i Bulgarijos LDR. riai J. Dagys, S. Jankauskas, Graži mūsų Universiteto komjaunimo organizacijos tradicija darbo ir poilsio stovyklos. Mūsų komjaunuoliai vasarą drauge A. Minkevičius, P. Snarskis, ' kolūkiečiais — statybininkais deda plytą prie plytos.

Medicinos fakultete — profe­ Baigiant norėtųsi priminti gerus Lenininės premijos laureasoriai M. Marcinkevičius, P. žurnalisto V. Peskovo žodžius, kari pats didžiausias darbas asideda nuo plytos pamate. Mokykitės, skaitykit, studijuoK<<.

Norkūnas, medicinos mokslų rbkite ir... svajokite. daktarai L .Laucevičius, A. Atvykite pas mus, į senąjį Universitetą, kur Jūsų laukia Marcinkevičius, J. Lelis, Che­ yelė linksma ir draugiška studentų šeima, kur plačiai iŠ* •eibė sparnus nerami komjaunuoliška jaunystė. mijos fakultete — prof. K. Daukšas, Ekonomikos fakulte­ V. ŠERMUKŠNIS. Komjaunimo komiteto sekretorius te — prof. Dz. Budrys, J. BuA. ULCINSKAITš, Komjaunimo komiteto narys

okykitės, studijuokite, irbkite ir... svajokite

Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius čas, Ekonomikos mokslų dak­ tarai M. Gregorauskas ir A. Žilėnas, Istorijos ir filologijos fakultete — prof. J. Žiugžda, filol. m. dr. J. Lebedys ir dau­ gelis kitų. Jau vien tos pavar­ dės rodo, kad studijos bus rim­ tos ir vaisingos.

Studijos Uiversitete (lot. universitetas „visuma, ištisumas“) yra platesnės ap­ imties, todėl platesnis ir įgy­ jamos specialybės profilis. Pa­ vyzdžiui. Universitetą baigę fizikai, matematikai, chemikai, biologai, geografai, istorikai, lituanistai Ir kiti yra parengia­ mi įvairesniam darbui, negu tų specialybių absolventai, baigę pedagoginius institutus. Šiais metais Universitetas gali pasigirti ir statybomis.

Atrodo, ilgi būsimujų mokslo metų pradžios bus baigtas sta­ tyti naujas Fizikos ir matema­ tikos fakulteto rūmu korpusas, kuris labai palengvins fakul­ teto darbą, tuo pačiu padary­ damas jį žymiai našesnį. Sta­ tomas naujas 400 vietų bend­ rabutis su didele valgykla. O netolimoje ateityje numatoma Valakampių rajone pradėti sta­ tyti ir naują modernišką Uni­ versiteto miestelį.

Universitetas stengiasi su­ daryti studentams tokias są­ lygas, kad jie galėtu sėkmin­ gai mokytis ir kultūringai ilsė­ tis. Mokydamiesi jie naudoja­ si Universiteto turimais įrengi­ mais, laboratorijomis, jiems rengiamos mokomosios ir ga­ mybinės ekskursijos, negaili­ ma konsultacijų. Aukštesniųjų kursų studentai atlieka ilgą gamybinę ir pedagoginę prak­ tiką, kurios metu įsigyja rei­

kalingus specialybės darbo įgūdžius. Neakivaizdininkams periferijoje įsteigta keliolika konsultacijos punktų, kur skai­ tomos paskaitos, konsultuoja­ ma, galima laikyti egzaminus ir įskaitas. Universiteto Moks­ linė biblioteka, turinti 2 mln.

200 tūkstančių knygų, pajėgi aprūpinti studentus studijoms reikalinga literatūra. Žymi dalis stacionarlninkų gyvena bendrabučiuose, kur yra aprūpinti visu reikalinga inventoriumi ir patalyne. Se­ sijų metu bendrabučiuose ap­ gyvendinama ir nemaža neaki­ vaizdininkų. Kalp jau minėta, dabar statomas dar vienas bendrabutis, tad ateityje stu­ dentų buitinės sąlygos dar la­ biau pagerės. Absoliuti daugu­ ma stacionarininku gauna valstybines stipendijas. Gy­ vendami Vilniuje — respubli­ kos kultūros centre, jie turi daug progų pamatyti gražių spektaklių, pasiklausyti ’ res­ publikos, TSRS ir užsienio me­ no meistrų koncertų, pasižiū­ rėti įdomių sporto varžybų.

Bet Universiteto studentai ne vien kitų talentais gėrisi — jie ir patys yra neblogi, meno Ir sporto meistrai. Universite­ to liaudies dainų ir šokių ansanmblis žinomas toli už Lie­ tuvos ribų. Šiemet 25 metų sukaktį švenčia kitas saviveik­ los kolektyvas — akademi­ nis choras. Vis labiau populia­ rėja teatro studija ir pūčiamųjų instrumentų orkestras. Uni­ versiteto sportininkai yra ne vienų respublikinių, sąjungi­ nių ir tarptautinių varžybų nu­ galėtojai. Visi šie kolektyvai tikisi, kad jūs, būslmiejl drau­ gai pirmakursiai, aktyviai įsi­ jungsite į jų veiklą.

Universitetas pasirengęs su­ tikti naująją pamainą — 1965 —1966 m. m. pirmakursius.

Išspausdinome stojamųjų eg­ zaminų programas. Iš patyru­ sių dėstytojų sudarysime egza­ minų ir priėmimo komisijas.

Daugeli egzaminai, žinoma, šiek tiek gąsdina, juo labiau, kad jie ne paprasti, o konkur­ siniai. Tačiau bijoti nėra ko, nes per egzaminus jokio „ka­ pojimo“ nebus. Žinoma, nepa­ kankamai pasirengusių į Uni­ versitetą mes nepriimsime, bet tie, kas stropiai pasimokys, nesunkiai įveiks ne tik egza­ minus, bet ir konkursą.

Istorijos ir filologijos fakul­ tetas — vienas stambiausių fakultetų Vilniaus Valstybi­ niame V. Kapsuko vardo uni­ versitete. Šiuo metu fakulteto stacionariniame skyriuje moko­ si 949 studentai, vakariniame skyriuje 147 studentai Ir ne­ akivaizdinio mokymo skyriuje 1700 studentų. Jie ruošiasi tapti respublikai reikalingais įvairių švietimo ir kultūros sričių specialistais — lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, pran­ cūzų kalbų filologais, žurna­ listais, istorikais, aukštos kva­ lifikacijos bibliotekų darbo ži­ novais. .. Šių specialistų lau­ kia mūsų vidurinės mokyklos, knygų ir laikraščių leidyklos, redakcijos, muziejai, bibliote­ kos, vertimų ir mokslinės bei techninės informacijos biurai...

Sakoma, kad XX amžius — tai tiksliųjų mokslų ir techni­ kos amžius. Tai neginčytina tiesa. Juk mus visus ir visai pagrįstai jaudina ir ateityje jaudins didieji mokslo pasieki­ mai, neįsivaizduojamai spartus

J. BALKEVIČIUS. Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas technikos vystymasis. Pavyz­ džių toli ieškoti netenka. Antai dar taip neseniai, atlošę gal­ vas ir pastėrę iš nustebimo, žiūrėjome į mažą žiburėli —

pirmąjį „sputniką“, skrodžiant} Jos ir filologijos fakultete įsi­ darni įvairiuose vlsuomen • dangaus skliautą, o šiandien gyti aukščiau suminėtąsias organizacijų ar saviveibi televizorių ekranuose stebėjo­ pedagogines ir kitas specialy­ darbuose. VLKJS fakultet, I me Aleksiejų Leonovą — pir­ bes sudarytos kuo palankiau­ pirminė komjaunimo organizj ’ mąjį kosmonautą, kelionės me­ sios sąlygos: fakultete yra 16 clja jungia savo eilėse bevelį tu 500 km. aukštyje išlipusį pedagoginio-mokslinio darbo 900 jaunuolių, kurie pagrindi Iš kosminio laivo ir vėl Į ji židinių —katedrų — kurios niu veiklos uždaviniu laiko g<I sugrįžusį. Nuostabu! vienija daugiau kaip 190 rą mokymąsi, gilų savo būsi Nuostabūs mūsų epochos mokslininkų ir pedagogų, tu­ mojo darbo pažinimą. Fakuia žmonės, nuostabūs ir jų dar- rinčių didelę darbo patirtį. Jų tetas turi savo Kultūros klubą Į bai! Bet viena noriu ta proga tarpe plačiai žinomi profeso­ kurio nariai bendrauniversite j priminti. Kai sklaidai didvyrių riai M. Račkauskas ir J. tinėse apžiūrose iškovoja pir biografijas, kai susipažįsti su Žiugžda, istorijos mokslų dak­ mąstąs vietas. Jaunieji prozi j didžiųjų mokslo atradimų au­ taras J. Jurginis, filologijos ninkai, poetai, literatūros kri 1 toriais. pamatai, jog pirmieji, mokslų daktaras J. Lebedys, tikai dirba sekcijose, vadovat j kas paskatino juos ateities žy­ docentai E. Meškauskas, A. Jami prityrusių vyresnių], j giams, neretai buvo jų litera­ Bendžius, A. Gučas, L. Valkū­ draugų. .. Vasaros atostoga į tūros mokytojai, sugebėję per nas, R. Mironas, J. Palionis, studentai leidžia darbo ir poli 1 literatūros pamokas, gal būt, J. Pikčllingls, Z. Zinkevičius. slo stovyklose, turistinluosi i — dar septynmetėje mokyklo­ Katedros turi turtingas biblio­ žygiuose, sąskrydžiuose.. . ifl je, įkvėpti juose meilę darbui tekas, specializuotas skaityk­ visur skamba tradicinis filolo I Ir pažangai. Man atrodo, kad las, reikalingų įrengimų. An­ gų maršas. kiekvienas mokslo ir technikos tai užsienio kalbų mokymuisi Aprašyti labai spalvingą 1 pasiekimas, kiekvienas meno studentai naudojasi audovizua- įvairiapusį fakulteto studentą I ir literatūros laimėjimas Ir linių priemonių kabinetu, ku­ gyvenimą nelengva — reikli j kiekvienas nuoširdus kad ir ei­ ris naujaisiais mokslo metais pačiam jį pamatyti, juo pagy. I linis darbo dienos žygis yra bus dar labiau Išplėstas, ir venti. Viena aišku, akadcm | tarytum aidas kažkada mokyk­ kt. turtingas Į Studentų mokymasis orga­ gyvenimas įdomus, loje išgirsto Ir Jautriai pergy­ — ateityje mi I nizuojamas taip, kad jie per osų svarbiausia vento kvietimo kūrybai. absolventų laukia giliai I Ne. Mokytojo profesija nėra savaitę nebūtų užimti paskai­ labai atsakingas I praradusi pirmykščio švytėji­ tomis daugiau kaip 36 valan­ prasmingas, bet kartu ir labai dėkinga: mo. Ir nepraras. Priešingai — das, o gabiems Ir darbštiems darbas — auklėti naują kt> i kuo įžymesnių rezultatų pasie­ studentams paskaitų lankymas munistinės visuomenės žmogą I kia mokiniai bet kuriuose Jų _gali būti ir neprivalomas: jie — ne pasyvų gyvenimo stebi- į kūrybinės veiklos srityse, tuo .mokosi savarankiškai, padeda­ toją, o aktyvų jo kūrėją. «nokslinių vadovų. Laisva­ didesnės šlovės nusipelno mi mi........................................... laikį studentai praleidžia, ruoš­ Istorijos ir filologijos fa 1 mokytojai...

Vilniaus Valstybiniame v. damiesi seminarams, koliokvi- kultetas laukia naujos pamal 1 Kapsuko v. universitete Istorl- Jumams.o taip pat ir dalyvau- nos. Kviečiam!

DOC. V. ŽUKAS

gJBa&y imu Gal būt, nedaug kas iš Jū­ sų pagalvojo apie kuklią, bet nemažiau reikšmingą bibliote­ kininko ir bibliografo profesi­ ją. Ji tik atrodo paprasta ir nesudėtinga. Šiai specialybei reikalingi Jaunuoliai, aistrin­ gai mėgstą skaitymą, knygas ir literatūrą. Ir ne vien tai.

O Jeigu svajojate dirbti moks­ linį darbą pagal savo specia­ lybę, duoti ką nors savo kraš­ to mokslui ir kultūrai, ir čia Jūs neapsivllslte, nes daug įvairių sričių (knygos, biblio­ tekų, bibliografijos istorija, bibliotekinio darbo teorijos ir metodikos klausimai ir daug kitų) laukia kruopštaus tyrinė­ tojo.

Vargu ar rastume mūsų res­ publikoje rašto žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie litu­ anistikos veteraną, Lietuvos fSR Mokslų Akademijos tikrąjį narį, nusipelniusį LTSR mokslo veikėją profesorių Juozą Baliikonį, sulaukusį šiandien 80 metų amžiaus (g. 1885. III. 25).

Jau pirmųjų klasių mokiniai ži­ no profesoriaus pavardę iš jo gražiai išverstų pasakų, o aukštųjų mokyklų studentai filologai, lietuvių kalbos moky­ tojai bei dėstytojai, spaudos darbuotojai — iš jo leksikogra­ finių darbų, originalių straips­ nių kalbos praktikos klausimais.

Bene daugiausia J. Balčikonis yra nusipelnęs lietuvių leksiko-

Jau penkiolika metų Uni­ versitete veikla bibliotekinin­ kystės skyrius. Jame ruošiami mokslinių ir masinių bibliote­ kų bibliotekininkai ir biblio­ grafai. Daugiau kaip trys šim­ tai mūsų absolventų dirba {vairiuose kultūros baruose, daugiausia, žinoma, bibliote­ kose. Vien Lietuvos TSR Res­ publikinėje bibliotekoje jų dir­ ba apie 50 žmonių.

Bibliotekininkystės ir bib­ liografijos specialistai studi­ juoja daugelį dalykų, kurie Jiems padeda pažinti literatū­ rą, informacinius ir bibliogra­ fijos leidinius. Iš jų paminėsi­ me tik keletą: užsienio ir TSRS tautų knygos istorija, bibliote-

kų istorija, bibliotekų darbo metodika ir organizacija, lie­ tuvių bibliografijos istorija, užsienio šalių bibliografija, grožinės literatūros bibliogra­ fija, valkų literatūra ir kt. ..

Be to, bibliotekininkai išklau­ so platų lietuvių literatūros kursą, studijuoja rusų literatū­ rą, užsienio literatūros istoriją, filosofijos istoriją, visuotinę, TSRS ir Lietuvos istoriją, už­ sienio kalbas ir kt.

Nuo sekančių mokslo metų Vilniaus universitete steigiama nauja mokslinės-techninės in­ formacijos specialybė. Ją bai­ gę studentai dirbs stambiose gamyklose, svarbiose moksli­ nėse-techninėse bibliotekose.

grafijai. Po K. Būgos mirties perėmęs didžiojo Lietuvių kal­ bos žodyno redagavimą, J. Bal­ čikonis iš pat pradžios pasinėrė į šitą darbą. Kiekviena proga ir jis pats be atvangos rinko ir kitus žodžiu ar raštu skatino rinkti gyvosios liaudies kalbos žodžius. „Žodžių rinkimai tai yra jo aistra. Be lapelių žo­ džiams užrašyti Balčikonio ne­ galima net įsivaizduoti", — taikliai yra charakterizavęs J. Balčikoni prieš 20 metų jo didelis bičiulis prof. J. Otrembskis. Šitaip aistringai pats rinkda­ mas žodžius ir kitus įtraukda­ mas į jų rinkimą, J. Balčikonis su savo talkininkais sukaupė didžiulį ir labai reikšmingą lek­ sikos lobį: per nepilnus 21 di­ džiojo Lietuvių kalbos žodyno redagavimo metus (1930—1954) šio žodyno kartoteka išaugo nuo 600.000 su viršum ligi 2 milijo­ nų lapelių (dabar jų jau yra žymiai daugiau). Tokios karto­ tekos pagrindu galima buvo ne tiktai išleisti šešis didžiojo Lie­ tuvių kalbos žodyno tomus (A—K), kurių pirmuosius du, o taip pat III tomo pirmą redak­ ciją parengė J. Balčikonis, ne tiktai rašyti tolimesnius, bet Ir

atlikti kitas svarbius leksikogra­ fijos bei leksikologijos darbus Nemaža nusipelnė J. Balčiko­ nis taip pat lietuvių kalbos praktikai, ypač rašomosios kal­ bos kultūrai. Jis surinko ir 1932—1936 m. išleido penkiais tomais J. Jablonskio straips­ nius, rašytus kalbos, rašybos, švietimo ir kitais klausimais.

Minėtini dar dideli J. Balčiko­ nio nuopelnai lituanistų ren­ gimui. Per 30 su viršum savo pedagoginės veiklos metų vidu­ rinėje ir aukštojoje mokyk­ loje jis yra išugdęs ne tik daug lietuvių kalbos mokytojų, bet ir lietuvių kalbos tyrinėtojų. Jo mokiniai buvo tokie lituanistai kaip E. Mikalauskaitė. J. Sen­ kus, K. Ulvydas, o taip pat jau­ nesnieji mokslininkai: V. A mbrazas, J. Kazlauskas, A. Sabaliauskas, V. JJrbutis, Z. Zinkevičius ir kt.

J. Balčikonis yra išvaręs plątu ir reikšmingą barą lietuvių kal­ bos mokslo, švietimo ir kultūros srityse. Didžiai brangindami jubiliato nuveiktą darbą, tary­ biniai lituanistai linki jam daug sveikatos ir kūrybingų metų.

J. PALIONIS

▼BRANGINKIME PRAEITIES KULTŪRINĮ,

mokslinės-techninės informaci­ jos institute. Šios specialybės studentai be bibliotekinių ir bibliografinių dalykų turės studijuoti matematiką, fiziką, kibernetiką, mažiausiai dvi už­ sienio kalbas ir kt. Taigi, ši specialybė yra inžinierinio profilio ir reikalauja matema­ tikos bei fizikos žinių. Tai nauja, bet labai įdomi ir dl-

delę ateitį turinti specialybę j Mūsų respublikai šiuo metui reikia bent' poros šimtų aukkl tos kvalifikacijos mokslinėj! :la| techninės Informacijos specl: lįstų.

Tad, jaunieji draugai, vii pasimatymo mūsų senojo skal | versiteto auditorijose, tykiose, laboratorijose.

PAVASARIS

Nuo stogų varva žiemos ašaros. Pro langą sminga kaltr saulės spinduliai... Atsitiesi nuo knygos ir mintis kažkur nūs k ja tolyn. Širdį užvaldo neapsakomas nerimas.

Papt, papt, papt ant palangės skaidrūs vandens lašai. Pi veri bendrabučio langą ir, lyg saulės nutviekstas, priml akis... Žmonės, kas tai?..

Tai... PAVASARIS eina J. GIRDVAINI

pALIKIMA, '.

V. t LENINAS

LAUKTA pHHkutlniooJtt metu chemi­ jai skiriamas labai didelis dė­ mesys, Išaugo visa eilė chemlaės pramonės gigantų. Dabartfniii metu žmogaus gyvenimas be chemijos visiškai neįmano-snas. Didžiuli vaidmenį ji valdina ir žemės ūkyje — tai mineralinės trąšos, priemonės kovai su piktžolėmis ir auga­ lų kenkėjais, augimo stimuliatorlai. Plastmasės, dirbtiniai pluoštai vis labiau pakeičia ■tūrallus produktus ir net m< i alus. Keliamas uždavinys surasti sintetinius maisto p ro­ di .tus.

■ Cheminė pramonė gana smarkiai išsivystė ir inOsų respublikoje. Dabar veikia Vilniaus Plastmasinių dirbinių g i-.ia, išaugo Kėdainių Chemijos kombinatas, kur ga­ dinama sieros rūgštis, superf< statas, paleista ir Jonavos si ystų azotinių trąšų gamykla, guri gamina amonlaklnj vandenį Kaune statoma ddžiulė iflrbtinio pluošto gamykla. Per artimiausius metus mūsų resBublikoje toliau smarkiai vys­ tysis cheminė pramonė. Arti­ miausiais metais išaugs nauji organinės sintezės, vaistų ir Hnedžlagų sintezės bei naftos Kerdirblmo fabrikai, plėsis Klastmasių, lakų, dažų ir kito­ kių vertingų medžiagų garny5ba Besivystančiai chemijos ■pramonei labai reikalingi speKlallstal, ir jų pareikalavimas Kteltyje dar labiau išaugs. Da1Į specialistų ruošia Vilniaus jgValstybinio V. Kapsuko vardo ■universiteto Chemijos takui■tetas. Plečiantis cheminei nra■monei, plėsis ir mokslo tiria­ masis darbas, bus kuriami nau­ ji institutai, probleminės ir ži­ nybinės laboratorijos.

Chemijos fakultete šiuo me­ tu yra trys specialybės: chemi­ ja, cheminė technologija ir biochemija.

Chemijos specialybės studental, baigę fakultetą, dirba Ivalrloise srityse. Didžioji 1ų dalis paprastai dirba mokslotlrlamajl darbą. Pvz., šiais me­ tais, skirstant jaunuosius spe­ cialistus | darbą 45 proc. pa­ skirta mokslo-tiriamajam darbut, 52 proc. dirbs pramo­ nės įmonėse bei cheminėse la­ boratorijose.

Pirmuose kursuose chemi­ kai studijuoja aukštąją mate­ matiką, fiziką, pagrindines chemijos disciplinas, krlstalochemiją, atlieka neorganinės, analizės, organinės ir fiziki­ __ _______ _____laboratorinius ______ _ nės chemijos darhus. Nuo"trečlo" kurso s'tudental skirstomi | siauresnes specializacijas. Šiuo metu yra

Chemijos fakultetas

Doc. E. RAMANAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas --------------------- — trys specializacijos: analizinė chemija, organinė chemija ir elektrochemija.

Analizinės chemijos specia­ listai dirba įvairiose laborato­ rijose ir gamyklose. Šiuo metu cheminė analizė labai plačiai naudojama, ir chemikai anali­ tikai reikalingi visose pramo­ nės šakose. Besivystant tech­ nikai, panaudojamos vis gry­ nesnės medžiagos, o anie Jų grynumą kaip tik ir sprendžia chemikai — analitikai. Mo­ komasis procesas yra glaudžiai susijęs su fakultete dirbamu mokslo-tirlamuoju darbu.

Chemikal-organlkai plačiai susipažįsta su organine sinte­ ze, o taip pat tiria įvairių klasių organinius junginius.

Organinės chemijos laborato­ rijose susintetintas ne vienas naujas organinis Junginys. Jie panaudojami kaip vaistai, kaip biologiškai aktyvios medžia­ gos.

Ateity >'e respubliko­ je numatoma išplėsti organinių junginių sintezės pramone, to­ dėl chemlku-organl^u laukia (domus eksperimentinis dar­ bas.

Elektrochemlkal susipažįsta su elektrochemijos teorija ir praktika. Respublikoje labai plačiai tiriami galvaniniu dan­ gų gavimo metodai. Todėl stu­ dentų darbai vra glaudžiai su­ siję su katedros, o taip pat su Mokslu Akademllos Chemi­ jos ir Cheminės technologijos Instituto mokslo-tiriamalsials darbais. Didelė dalis elektrochemiku dirba moksllnl-tlrlamąj| darba Be to. tie reikalingi ir įvairių gamyklų galvaniniuose cechuose.

Busimieji chemikai susirinko iš įvairių studentiška šeima.

Cheminės technologijos spe­ cialybėje ruošiami inžinierialtechnologai. Dabartiniu metu chemijos pramonei ir mokslotirlamlesiems institutams spe­ cialistus inžinierius ruošia Kauno Politechnikos instituto Cheminės technologijos fakul­ tetas. Mūsų fakultete ruošiami tiksliosios organinės sintezės, polimeru chemijos-lakų, dažųir elektrochemijos technologai.

Panašiai kaip ir chemikai, technologai pirmuose kursuose išklauso bendras chemijos dis­ ciplinas bei atlieka laboratori­ nius darbus, studijuoja mate­ matiką, fiziką, braižybą, me­ chaniką ir kitas disciplinas.

Baigusieji tris kursus skirsto­ mi l specializacijas. Po to Jie ruošia diplomini projektą arba diplomini darbą. Didžioji dalis technologų dirba gamyboje, kiti — mokslo-tirlamąjį dar­ bą. Pvz., šiais metais skirs­ tant technologus, 81 proc. pa­ skirta i gamybą, 19 proc. — | mokslo-tirlamąjt darbą. Fa­ kultetas jau išleido 3 technolo­ gų laidas.

Biochemija Chemijos fakul­ tete — nauja specialybė. Da­ bartiniu metu biochemikų yra tik keturi kursai. Reikia many­ ti, kad didelė dalis būslmulų biochemikų dirbs mokslo-tiriamąjį darbą. Respublikoje ruošiamasi |kurtl Blokatalizės institutą, ir čia biochemikams bus daug darbo. Be to. jie ga­ lės dirbti ir kituose institutuo­ se, žemės ūkio tyrimo bei gy­ dymo įstaigose. Be abejo, da­ lis jų dirbs ir gamyboje. Tai (vairių biopreparatų gamyba, frementlnlal procesai ir pan.

Kiti atliks analizini darbą me­ dicinos įstaigose.

Biochemikai gana daug dir­ ba analizės, organinės, fiziki­ nės chemijos laboratorijose.

Jie taip pat studijuoja aukštąją matematiką, fiziką, bendrąją biologiją, biochemiją ir kitas disciplinas. Jų laukia didelės perspektyvos.

Chemijos fakultete įgytos specialybės yra įdomios. Pra­ monei reikalingi jauni ener­ gingi specialistai, žodžiu, kur bedirbtu chemikas, jo darbas rimtas, kūrybingas.

Daugelis mokinių mėgsta chemiją — tai rodo vykstan­ čios chemikų olimpiados. Mes tikimės, kad visi, kurie domi­ si chemija, atvyks pas mus mokytis. Jaunieji draugai, Jū­ sų laukia (domios studijos Chemijos fakultete!

Kampelių, tačiau dabar jie — viena ŠT. PUNTEŽ1O nuotr.

Gyvenime kelių labai daug.

Vienas iš jų gydytojo ke­ lias. Tai sunki, vyriška, daug darbo reikalaujanti speclaly bė. Tačiau visą triūsą ir- vąr1 gą su kaupu atperka nuoš’.r,dus Išgydytų ligontų dėkluigumas, o Jėgų gydytojui su­ telkia nesavanaudiškas hu­ manizmas. supratimas, kad Jo rankose žmogaus sveikata, o neretai ir gyvybė.

Taigi, gydytojo profesija vra Įdomi. Nėra vienodų li­ gonių. Visi jie skirtingi ne tik išvaizda, būdu, bet ir 11V gos pasireiškimu. Todėl gyM Jytoją nuolat lydi klausimai, kuo ligonis susirgo, kokie , i vaistai geriausiai Jam tiktų, • I kaip liga vystysis toliau. To­ dėl, nė klek nepagražinant, ga­ E. NEKRAŠAS Medicinos fakulteto dekanas lima pasakyti, kiekvienas gy­ dytojas yra kartu ir mokslinlnkas, ieškotojas. Kur gydytojas' bebūtų: darbe, namuose, svečiuose, ką jis beveiktų, — jis visuomet galvoja apie ligonį, lygina vieną ligonį su kitu, analizuoja Jų ilgų pasireiškimo simptomus ir t.t. Sis gydytojo profesinis azar­ tas ne tik neišblėsta per visą jo gyvenimą, o priešingai, bėgant metams, kaupiantis Jo žinioms, patyrimui, net didė­ ja. Todėl bevelk visi gydytojai t klausimą, ar nesigaili pasirinkę šią profesiją, dažnai atsako, kad neabejodami pasirinktų ją vėl. Įdomi; humaniška ir garbinga gydytojo specialybė neap­ siriboja tiesiogine pagalba ligoniui.

Medicina, būdama biologijos mokslo šaka Ir studijuo­ janti tobuliausią gyvosios gamtos evoliucijos produktą — žmogų, nagrinėja ne tik atskiras Jo ligas. Ją domina sub­ tiliausi biocheminiai procesai, vykstantieji žmogaus smege­ nų, širdies, endokrininių liaukų ir kitų organų bei sistemų ląstelėse, atskirų šių sistemų tarpusavio ryšiai ir sąveikos procesai; Ją domina, kodėl vieni gimsta, auga ir vystosi tvirti, žvalūs, kiti — paliegę ir pan. Medicina tyrinėja ne tik fiziologinius procesus, vykstančius sveiko žmogaus orga­ nizme, bet ir priežastis, sukeliančias vienoki ar kitokį pa­ kitimą jame, pvz., mikrobus, virusus, nuodus, flzlnius-cheminlus faktorius. Todėl, tur būt. Jokia kita specialybė nėra taip tampriai susijusi su kitomis mokslo šakomis, kaip me­ dicina, joks kitas specialistas nėra taip artimai susijęs su savo krašto žmonėmis, kaip medikas. Visais laikais gydy­ tojas buvo ir yra ne tik žmonių kančių mažlntojas, bet kartu ir mąstytojas, stebėtojas, tyrinėtojas, savo liaudies švietėjas, užtarėjas. Jam atveriąmi patys intymiausi širdies kampeliai, nes žmonės žino, kad gydytojas juos paguos, užtars ir padės. Dėl to gydytojas yra mylimas ir gerbiamas visose šalyse.

Dažnai tenka girdėti, kad studentai medikai — „zubrllos“, „kalikai“ ir pan. Mediko profesija verčia ji daug žinoti, daug skaityti, daug dirbti, nes inžinieriaus, konst­ ruktoriaus, matematiko, ekonomisto ar kito specialisto klal. dą pastebės Jo vyresni draugai ir JI pataisys. Tai, žinoma,, pareikalaus laiko, lėšų, bet galų gale viskas baigsis gerai,' o gydytojo klaida neretai yra nepataisoma, pražūtinga. Štai kodėl Medicinos fakulte to profesoriai, dėstytojai yra tokie negailestingi egzaminų, kolokvijumų, seminarų, praktinių užsiėmimų metu, štai kodėl Medicinos fakultetą baigia tik darbštūs, užsispyrę, savo proefsljal ištikimi Jaunuoliai. Nors Jų kelnės pratrintos, užtat šviesios galvos. Kas prlešpasta-. to kelnes galvai, tokiems medicinoje, be abejo, vietos nėra.

Netiesa, kad studentai medikai, Išskyrus mediciną, mik­ robus, ligonius ir pan., nieku nesidomi. Jie yra dideli spor­ to, muzikos, turizmo, masinės saviveiklos mėgėjai.

Fakultete veikia keliolika studentų mokslinių būrelių,, kuriuose studentai atlieka pirmuosius savarankiško darbo žingsnius, dalinasi savo patirtimi kasmetinėse mokslinėse konferencijose, išvyksta su pranešimais i Kauno, Rygos, Talino, Minsko, Gardino ir kitų miestų medicinos institu­ tus bei organizuoja panašaus pobūdžio mokslinius pasitari-mus savo fakultete. Universiteto studentai medikai gyvena pilnakraujį, kupiną darbo džiaugsmo gyvenimą, ruošiasi tapti tikrais tarybiniais gydytojais. Tad tuos, kas jaučia sa­ vyje meilę mokslui, kas myli savo liaudį ir nori visada būti su ja, kviečiame stoti l Medicinos fakultetą. ,,Aš — abiturientas... Mokausi vienuoliktoje klasėje...

Dažnai galvoju, kokią specialybę man pasirinkti, kuriuo keliu pasukti... Mane daug kas domina, bet aš dar neži­ nau, kas labiausiai... Jau tvirtai nusprendžiau, kokiai spe­ cialybei atiduosiu savo jaunas jėgas ir sugebėjimus, to­ dėl norėčiau plačiau sužinoti apie Universiteto studentų gyvenimą... Noriu sužinoti, kokias specialybes galima įsi­ gyti Universitete..." ‘ Tai vis eilutės iš laiškų, kurių daugybę kasdien gau­ na „Tarybinio studento" redakcija, mūsų Universiteto fa­ kultetų dekanatai.

Sis mūsų laikraščio numeris skiriamas jums, brangūs abiturientail Su jumis kalba dėstytojai, dalinasi mintimis ir patyrimu jūsų draugai — studentai.

Spardai vystosi mūsų res­ publikos pramonė, žemės ūkis, transportas, prekyba, komuna, ilnis ūkis. Mūsų ekonomikai reikalingi (vairiausių rūšių

specialistai. Didžiąją jų dalį ruošia mūsų Universiteto Eko­ nomikos fakultetas — pagrin­ dinė respublikos ekonomistų kalvė.

Ekonomikos fakultetas šian­ dien yra vos ne didžiausias Universitete. Jame mokosi apie 3000 studentų, ją tarpe dieniniame skyriuje apie 800, vakariniame — daugiau kaip 600 Ir nekavizdinlame — apie 1500. Pokario metais fakulte­ tas parengė liaudies ūkiui, įskaitant ir šių metų laidą, apie 2200 kvalifikuotų spe­ cialistų. Bet jų vis dar nepa­ prastai trūksta, dėl to studentų priėmimas kasmet didėja. Šiais metais vien į dieninį sky. rių numatoma priimti apie 210 studentų.

Fakultetas šiuo metu ruo­ šia kvalifikuotus ekonomistus pramonei, medžiaginlam-tech-

niniam aprūpinimui, preky­ bai, finansų bei kredito siste­ mai, buhalterius. Artimiausiu laiku, gal būt, ja unuo šių me­ tų rudens, fakultete bus įsteig. ta nauja specialybė — eko­ nominė kibernetika.

Visų specialybių ekonomis­ tų darbas vienodai reikalingas mūsų liaudies ūkiui, komu­ nizmo statybai, visi jie turi turėti, visų pirma, platų ir gi­ lų bendrą ekonominį. išsilavi­ nimą. Todėl visų specialybių ekonomistai studijuoja ir daug bendrų visiems ekonomistams dalykų (politinę ekonomiją, ekonominę geografiją, liaudies ūkio istoriją, statistiką, aukš­ tąją matematiką, matematinių metodų taikymą ekonomikoje ir kt.). Absolventai galės dirb. tl ir dirba ne tik atitinkamos liaudies ūkio šakos įmonėse bei organizacijose, bet ir liau­

dies ūkio planavimo bei val­ dymo organuose, mokslinio ty­ rimo įstaigose.

Daug ekonomistų dirba ir pedagoginį darbą, ypač tech­ nikumuose bei aukštosiose mokyklose. Juk ir gausaus mū sų fakulteto (daugiau kaip 80 aukštos kvalifikacijos dėstyto­ jų) kolektyvo nariai beveik vi­ si yra buvę šio fakulteto auk. lėtiniai.

Per ketverius studijų metus busimieji ekonomistai išeina daugelį specialiųjų disciplinų, atlieka dvi gamybines prakti­ kas pagal būsimąją savo spe­ cialybę bei specializaciją. Pir­ moji. — 8 savaičių gamybinė praktika atliekama gamyboje — pramonės įmonių cechuose, tiekimo bazėse, sandėliuose, parduotuvėse ir pan., antroji, — beveik pusės metų gamybi­ nė praktika atliekama ekono­

Platus darbo baras mūsų pramonėje Fakulteto liaudies ūkio eko­ nomikos katedra ruošia specia­ listus daugiausia mūsų sparčiai augančiai pramonei. Šiuo metu katedra ruošia trijų specialybių ekonomistus: pramonės planavi­ mo, darbo ekonomikos ir liau­ dies ūkio medžiaginio-techninio aprūpinimo ekonomikos. Visi šių specialybių ekonomistai yra ski­ riami dirbti pramonės įmonėse Ir liaudies ūkio, daugiausia pramonės, medžiaginio-techninio aprūpinimo organizacijose. Dalis jų skiriama taip pat ekonomi­ niam darbui statyboje ir trans­ porte.

PRAMONES PLANAVIMO specialybės ekonomistai išmoks­ ta pramonės gamybos planavi­ mo ir organizavimo. Jie dau­ giausia ir skiriami gamybos pla­ navimo darbui pramonės įmonė­ se. Studentai labai gerai supa­ žindinami su svarbiausių respub­ likos pramonės šakų technologi­ ja ir pramonės Įmonių ūkinės veiklos analinės metodais. Šios specialybės ekonomistai dirba pramonės įmonių ir lų aukštes-

Prof. dr. J. BUCAS Liaudies ūkio ekonomikos katedros vedėjas nių valdymo grandžių ekonomikos-planavimo organuose. Jie taip pat gali dirbti pramonės valdymo ir liaudies ūkio plana­ vimo organuose, statybos ir transporto, komunalinio ūkio ir buitinio aptarnavimo organiza­ cijose.

DARBO EKONOMIKOS spe­ cialybės ekonomistai yra giliau specializuojami darbo planavi­ mui ir organizavimui pramonės įmonėse. Jie yra skiriami. dirbti pramonės įmonėse darbo ir dar­ bo užmokesčio skyriuose bei ba­ ruose. Jų darbo pagrindinį turinĮ sudaro gamybinio darbo įmonė­ se organizavimas ir planavimas moksliniais pagrindais. Todėl šios specialybės ekonomistai ge­ rai susipažįsta su darbo organi­ zavimu ir planavimu, darbo techninio "normavimo dalykais.

MEDŽIAGINIO - TECHNI­ NIO APRŪPINIMO EKONO­ MIKOS specialybės ekonomistai

ĮAUGTU 00C . M GRECOKAUSKA5, DOC □. PRI Cl N AUSK A.S Mūsų liaudies gerovės kilimas priklauso ne tik nuo pramo nės ir transporto, žemės bei komunalinio ūkio, bet Ir nuo pre­ kybos Išvystymo, vis geresnio jos organizavimo, prekybos dar­ buotojai turi gerai apskaičiuoti, kiek ir kokių prekių turi gaminti mūsų pramonė ir žemės ūkis, pateikti reikalavimus, kokio asortimento Ir kokybės prekės turi būti gaminamos, or­ ganizuoti tų prekių Judėjimą nuo gamybos iki vartotojo, kul­ tūringai Ji aptarnauti. Šiam atsakingam darbui reikalingi kva­ lifikuoti specialistai. Juos ruošia Ekonomikos fakulteto preky­ bos ekonomikos Ir prekių mokslo katedros.

Prekybos ekonomikos katedra ruošia PREKYBOS EKONOMIS­ TUS ekonominlam-planinlam Ir organizaciniam darbui didmeni­ nėje bei mažmeninėje prekyboje ir visuomeninio maitinimo tink­ le, Jų pagrindinė funkcija — organizuoti vartotojų paklausų tyrimą, planuoti Ir analizuoti prekių apyvartą, rūpintis preky­ bos materialinės-techninės bazės vystymu, teisingu kainu nusta­ tymu, organizuoti visą prekybinį darbą. Jie dirba prekybos organizacijų ekonomikos Ir planavimo skyriuose, didesnių pre­ kybos įmonių (parduotuvių Ir valgyklų bei restoranų) direkto­ riais bei Jų pavaduotojais, prekybą organizuojančiuose Ir pla

yra ruošiami dirbti tiekimo pla­ nuotojais ir organizatoriais pra­ monės įmonių tiekimo skyriuo­ se, respublikos liaudies ūkio me­ džiaginio-techninio aprūpinimo organizacijų tiekimo organuose.

Studentai išmoksta medžiagi­ nio-techninio aprūpinimo organi­ zavimo ir planavimo, gamybos priemonių sąnaudų normavimo ir kitų su šia specialybe susiju­ sių dalykų.

Visos trys katedros ruošiamos specialybės yra labai svarbios. Šių specialybių ekonomistai liau­ dies ūkiui labai reikalingi. Jų darbo sritis, kaip matyti iš šių specialybių apibūdinimo, * yra plati, naudinga ir įdomi. Ir tik­ rai, kas-gali būti naudingesnio ir Įdomesnio, kaip prisidėti prie mūsų tarybinės Tėvynės gamy­ binių jėgų tolesnio vystymo, ga­ mybos organizavimo ir planavi­ mo gerinimo ir tuo pačiu prie liaudies gerovės ir kultūros kė­ limo. Štai kodėl katedra kviečia abiturientus studijuoti šias spe­ cialybes. ' i

minėse įmonių bei jų valdys į organų tarnybose, (ekonomi j kos-planavimo, darbo ir darbi užmokesčio, finansų, prekyho skyriuose ir pan.). Antrosioil gamybinės praktikos metu stu ' dehtal, turį palinkimą moksli! niam-analitiniam darbui, papl rastai rašo ir diplominius dar bus. Ruošdamiesi savo special lybei, studentai taip pat at i lieka įvairius praktinius dar bus kabinetuose ir laboratorl j jose, rašo seminarinius ir kur sinius darbus, lankosi prieš; kinėse įmonėse. Šitokia studijų tvarka g„ rantuoja tvirtas ir gilias teori I nes studento žinias, leidžia tin. I karnai pasiruošti praktiniai?'; darbui. Stodamas į fakultets kiekvienas būsimas ekonomių j tas turi jau tvirtai apsispręsti nes studijų specializacija pra dedama nuo pat pirmo kurse Ekonomikos fakulteto dekanatas

Finansai ir kreditas

PRIE FILOLOGIJOS BERŽELIO R. MACIUKO nuotr.

puolančiuose organuose (Prekybos ministerijose Ir miestų pre­ kybinių organizacijų valdybose, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos valdyboje, rajoninėse vartotojų kooperacijos sąjungose Ir pan.).

TaJ įdomus, daugiausia organizacinis, darbas. Todėl pro1 bos ekonomiką turi s-uoijuoii ne, kuriems patinka ūkinls-orųanizacinis darbas, kurie Jaučiasi turį organizacinių-adminlstracinių gabumų.

Ne mažiau įdomus Ir tsaudingas yra Ir PREKIŲ ŽINOVŲ — PREKYBOS ORGANIZATORIŲ DARBAS. Juos ruošia prekių moks­ lo katedra.

Prekių žinovas dirba daugiausia su prekėmis. Jo svarbiausia funkcija — gerai pažinti prekes, teikti reikalavimus pramonei prekių kokybei pagerinti, asortimentui išplėsti, kovoti prieš blogos kokybės prekes, neturinčias gyventojų paklausos, orga­ nizuoti teisingą prekių laikymą ir prekybą. šios specialybės studentai dar skiriasi pagal specializaciją: MAISTO PREKIŲ ŽINOVŲ IR PREKYBOS ORGANIZATORIŲ, PRAMONES PREKIŲ ŽINOVŲ IR PREKYBOS ORGANIZATORIŲ.

Siekdami giliau pažinti prekių savybes, šios specialybės stu­ dentai plačiai studijuoja chemiją ir fiziką; jie, nors kiek ir siauriau negu kiti ekonomistai, studijuoja bendrąsias ekonomi­ nes disciplinas. Daugiausia dėmesio skiriama prekių mokslo prekybos organizavimo studijoms pagal pasirinktą specializa­ ciją.

Prekių žinoval-prekybos organizatoriai dirba prekybos orga­ nizacijų be! (monių prekių žinovais, taip pat Ir parduotuvių bei bazių direktoriais arba Jų pavaduotojais, šiuo metu respublikai labai trūksta kvalifikuotų prekių žinovų-prekybos organizatorių.

Tad pasirinkti šią specialybę Ir naudinga, ir reikalinga.

Kviečiame Jus ruoštis darbui prekybojel

Doc. A. ŽILĖNAS, Finansų Ir kredito . katedros vedėjas Ekonomikos mokslų fakultetu taip pat ruošia aukštos kvalifi­ kacijos FINANSŲ BEI KREDIT SPECIALISTUS. Finansų Ir kredito darbuotoj uždavinys — kaupti bei tinka mal skirstyti liaudies ūkio lėšs ir kontroliuoti, kad jos kuc tikslingiau ir ekonomiškiau bū tų panaudojamos kiekvienoje organizacijoje, įmonėje 6ėi įsta goję. Smarkiai kylant šalies ekc nomikai, didėja h-, piniginiai )š tekiiai. O ateityje jie dar labiai padidės. Didėja Ir finansininke bei kreditininkų darbo reikšme jis vis daugiau išeina už finan­ sų bei kredito įstaigų darbe ribų. Gerų finansininkų bei kre ditininkų reikalauja ne tik (vai rių liaudies ūkio šakų įmonės, bet Ir įvairios kultūrinės, moks linės, valstybinio valdymo įsta) gos bei organizacijos.

Todė' priėmimas į finansų bei kredite specialybę pastaraisiais metais padidėjo. Čia ruošiami platau* profilio specialistai, gerai pažįs tą ne tik įvairių liaudies ūkio sričių finansus, bet ir atskiru ūkio šakų ekonomiką, gamybe technologiją.

Finansų ir kredito specialybės absolventai dirba finansų Ir kredito įstaigose bei įvairių ūki nių organizacijų flpansų sky f.1“.®“operatyvinį, anall tlnį darbą mėgstančius draugus abiturientus bei anksčiau vidu­ rinį mokslą įsigijusius Jaunuo­ lius kviečiame pasirinkti Eko­ nomikos mokslų fakulteto finan­ sų Ir kredito specialybę.

R. URBONAS

ATEIKI Ateik pas mane kietu rudenio gruodu — Į Ištiesiu tau ranką, Ištarsiu: ; — Eime...

Tiktai neverkšlenki, jog balsiai nuobodu gyventi pasauly šiame...

Ateik, pasislėpę nuo vėjo rudenio stovėsime mudu prie liepų senų...

Ir kris neskubėdamos tiesiai į delną snieguolės lyg plėnys pilkų pelenų...

Draikysis po kojom šešėliai pilkoki, Pripildys alėją pilkšva sutema...

Ir kaupsis, ir liesis harmoniškam šoky blausios pilkumos paslaptinga gama.. .

SVARBUS EF KATEDRŲ VEDĖJŲ PASITARIMAS. Į pasitarimą atvyko (iš kairės): doc. M. Lola, doc. J. Pričinauskas, prof. J. Bučas, doc. B. Brazauskas, doc. J. Dagys, doc. J. Pauliukoni3, fakulteto dekanas doc. M. Gregorauskas ir doc. S Ginaltė VYT. LESCINSKO nuotr.

Žiūrėsi į pilkumą didelę didelę, — o lūpose žais šypsadė trapi.. .

Ir nekankins ta nuobodulio dilgėlė, O pilkuma — neatrodys kraupi... _________________________ I

ŽAVI TIKSLIEJI MOKSLAI Mieli abiturientai! Jei Jūs esą c linkę l tiksliuosius moks­ lus. tai pagalvokite apie fizi­ ko, matematiko specialybę. Da­ bai niame atominės energijos, kibernetikos, kosmoso užkaria­ vimo amžiuje ypač didelis vaidmuo tenka fizikos ir maten atikos mokslams, kurie pa­ dera žmonijai pažinti gamtos Jėgas, priverčia jas tarnauti žmonijos labui. irau dabar matematiniai ir fil kiniai metodai skverbiasi i visas mokslo šakas. Susikūrė (r sparčiai vystosi naujos maten atikus mokslo šakos, kaip matematinė lingvistika, mate­ matinė ekonomika, kibernetika ir kt Matematinės mašinos vaidina ir tuo labiau ateityje vaidins pagrindini vaidmenį, ve čiant iš vienos kal­ bos t kitą, automatini skai­ tyti ą ir užrašymą, planuojant liai dies flkl, automatizuojant Ištisų gamyklų, kosminių lai­ vų valdymą, nustatant ligos diagnozę, atpažįstant Įvairius senovės raštus ir paveikslus, kuriant Įvairius protezus, dirb­ tinas širdis ir kt. Be fizikos lr|matematikos negali būti jotecbnikos ir žmonijos prog-

ukštos kvalifikacijos fiziir matematikos kadrus šia seniausioji mūsų šalies kykla — Vilniaus unlversis, konkrečiai. Fizikos ir tematikos fakultetas. Dabaru metu šiame fakultete šlami trijų specialybių stu­ dentai: fizikai, matematikai, hanikal. Šiais mokslo mei bus priimami studentai tik zikos ir matematikos speybes. Kiekviena iš jų yra plačios ir tiek išsivysčiu, kad joks žmogus negali ai žinoti visos fizikos ir ematikos. Studentai, studijucjantieji šiuos mokslus, gili­ na savo žinias siauresnėse ša­ kose — specializacijose. Fizi. kos specialybėje yra penkios spe t ilizacijos. Tai radiofizlkos, puslaidininkių fizikos, te­ ori; ės fizikos, optikos ir spekt­ roskopijos ir astrofizikos spe­ cialybės, kurias stojantieji ir pas renka. Matematikos spe­ cialybėje yra irgi penkios spe alizacijos — skaičiavimo matematikos, tikimybių teori­ jos funkcijų teorijos, geomet-

1

■ Je abejo, kiekvienam žlnokaip i mūsų gyvenimo va 'Įaustas sritis skverbiasi ■ematlka. Taip, ji šiandieną galinga visur: tiriant plas praeiti ir kadaise gyvenuslų tautų kultūrą, _____ ieškant ’.emįs turtų ir eksploatuojant uos. planuojant miestus ir, djilnantžemės ....................... derlingumą, ■kvir rblantis 1 fizikos paslaptis r tiriant t nematomas galaktl:as ir vykstančius jose proceus, tiriant ___ rpati _.„____ o_, _ir „„ žmogų „to'uli įant“ JI. Kaip matematika

■

O■

1

- Mm

i:

rijos ir topologijos, algebros ir skaičių teorijos. Šias specia­ lizacijas studentai pasirenka tik trečiame kurse, kada gerai susipažjsta su matematikos mokslų esme. Be-to, stodami J mūsų fakultetą, Jūs galite pasirinkti mokslinj-gamybinl arba pedagogini profili- Moks­ las abiejuose profiliuose trun­ ka 5 metus. V kurse yra be­ veik metus trunkanti gamybi­ nė arba pedagoginė praktika.

Pirmuosius 2,5 metų visi stu. dental (atskirai fizikai ir matematikai) studijuoja pagal bendrą mokymo planą, o nuo trečio kurso — pagal paslrinktą specializaciją.

Respublikos įmonėms, konstruavimo biurams, moks­ liniams institutams, aukšto­ sioms ir vidurinėms mokyk­ loms reikalingi šimtai Ir tūks. tančiai gabių fizikų ir mate­ matikų. Pagrindiniai šiuolai­ kinės technikos uždaviniai yra susiję su gamybos procesų vi­ sišku automatizavimu, auto, matiniu informacijos perdavi­ mu, panaudojant elektronines skaičiavimo mašinas bei nau­ jausius matematikos ir fizikos pasiekimus. Todėl baigusieji mūsų fakultetą jaunieji specia­ listai yra skiriami l mokslotirlamuosius institutus, aukštą­ sias mokyklas, konstruavimo biurus, gamyklas. Kiti baigu­ sieji dirbs mokytojo darbą vi­ durinėse mokyklose. Aišku,

mūsų fakulteto absolventai eina dirbti ten, kur jie yra la. blausiai reikalingi ir naudingi.

Tenka paminėti, kad Uni­ versitete yra visos sąlygos tapti geru specialistu, tik rei­ kia dirbti nuolatos ir sistemin­ gai, ypač mūsų fakultete. Tu­ rim daug bendrų ir specialių laboratorijų, aprūpintų mo­ dernia ir sudėtinga šiuolaikine aparatūra, turim savo skaičia. vimo centrą, turtingą,fakulte­ to, o ypač Universiteto^ biblio­ teką. Būsimuosius savo studen­ tus numatome priimti l erdvų, modernų fakulteto priestatą su geromis auditorijomis, kabine­ tais, laboratorijomis.

Kad fakultete dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojų kolek­ tyvas, rodo Ir tas faktas, jog Jame yra penki nusipelnę res. publikos mokslo veikėjai. Tai prof. J. Kubilius (rektorius), profesoriai: P. Brazdžiūnas, A. Jucys, P. Slavėnas, Z. Že­ maitis. Be Jų fakultete dirba visa eilė docentų ir mokslo kandidatų, kurie plačiai žino­ mi ne tik mūsų respublikoje, sąjungoje, bet ir už jos ribų.

Tai doc. V. Statulevičlus, f. m. m. dr. K. Grinevičius, doc.

V. Paulauskas, e. prof. p. P. Katilius, doc. V. Naftalevlčius, doc. J. Vlščakas (fakulte­ to dekanas), doc. A. Širvaitis, doc. H. Jonaitis ir daugelis kitų, kurių visų suminėti ne­ galima. Įdomiai ir kultūringai pra­ leidžia studentai savo laisva­ laiki. Mėgstantieji sportą daly vauja {vairiuose fakulteto ir Universiteto sporto kolekty­ vuose, mėgstantieji meną, mu­ ziką — dalyvauja Universite­ to liaudies ansamblyje, akade. miniame dramos ratelyje. Di­ desnė dalis Universiteto stu­ dentų gyvena geruose bendra­ bučiuose. Dauguma jų gauna valstybės skiriamas stipendi­ jas. žodžiu, sąlygos mokytis, kultūringai leisti laisvalaikį yra sudarytos kuo geriausios.

Taigi, mieli abiturientai, jeigu Jūs mėgstate tiksliuosius mokslus ir nebijote darbo, kviečiame pasirinkti vieną iš reikalinigausių respublikai Ir mūsų šaliai specialybių — nziką arba matematiką

prisideda prie visų šitų {vai­ riausių problemų sprendimo, tu sužinosi studijuodamas skai­ čiavimo matematiką. Čia susi­ pažinsi su matematine logika ir loginiu konstruavimu, {vai­ riais matematiniais metodais, tiesiniu ir dinaminiu progra­ mavimu, {vairiomis specialio­ mis disciplinomis. Čia Išmoksi ne tik skaičiuoti su šiuolaiki­ nėmis elektroninėmis skaičia­ vimo mašinomis, atliekančio­ mis tūkstančius operacijų per sekundę, bet ir jas tobulinti,

kurti naujas, išmoksi kūrybin­ gai taikyti naujausius mate­ matikos metodus.

Baigus Universitetą, Ta­ vęs laukia aukštosios mokyk­ los, mokslo tiriamieji institu­ tai, gamyklų skaičiavimo cent­ rai, konstruktorių biurai. To­ kios specialybės žmonių res­ publikai reikia kaskart vis daugiau ir daugiau.

Iki pasimatymo skaičiavimo matematikos audltorijojel Lauki? ne Tavęs, Jaunasis draugei

A. RAUDELIONAS, Fizikos ir matematikos fakulteto prodekanas

.

-

J f,|

w -fcr

Fizikos mokslas visą laiką plečiasi, ir ne tik todėl, kad vis daugiau ir smulkiau ištiriama įvairių reiškinių, bet ir todėl, kad fizikos dėsniai, metodai vis plačiau pritaikomi kitų gamtos ir netgi visuomeninių mokslų reiškiniams aiškinti. Susidarė naujos fizikos šakos, kaip astrofizika, geofizika, biofizika, radiofizika.

Radiofizikos pagrindai buvo sukurti XIX a. antroje pusėje, kai elektriniu būdu buvo sužadintos elektros magnetinės ban­ gos. 1880 m. Kruksas ištyrė katodinius spindulius. Šie pirmieji radiofizikiniai tyrimai nulėmė radiofizikos vystymosi kryptį. Ra­ diofizikos sritis labai plati. Ji nagrinėja ir radijo bangų sklidi­ mo reiškinius Žemės atmosferoje. Šiuo metu tie tyrimai perkel­ ti už atmosferos ribų, į kosminę erdvę. Tyrimų reikšmė ypač pa­ didėjo pastaraisiais metais, kai kosminę erdvę pradėjo raižyti kosminės raketos, dirbtiniai Žemės palydovai, kosminiai laivai.

Visos žinios apie kosminės erdvės ypatumus bei tiriamus dan­ gaus kūnus (Mėnulį, Marsą, Venerą), apie kosmonautų kelionę kosminiais laivais pasiunčiamos į Žemę radijo bangomis.

Radiofizika tiria ir fizikinius, tiksliau, elektroninius reiškinius radijo grandinėse bei jų reiškinių praktinio pritaikymo galimu mus. Radiofizika — radioelektronikos pagrindas. O radioelektro­ nika šiandien pritaikoma labai plačiai. Vargu ar surastume to­ kią mokslo ir technikos sritį, kur nebūtų taikoma elektronika.

Naudodamas radioelektronikos metodus, žmogus tiria atomo sandarą, gyvojo organizmo narvelio ypatybes, virusų ir bak­ terijų pasaulį, Žemės gelmes ir Visatos tolius. Taip plačiai tai­ kyti radioelektroninius prietaisus galima todėl, kad jie lengvai paverčia bet kurios formos energiją į elektros energiją, pasižy­ mi dideliu tikslumu ir jautrumu, veikia labai greitai. 1961 m. radiolokacijos bildu buvo nustatyta Veneros vieta danguje. Atsi­ spindėjusių nuo Veneros paviršiaus radijo bangų galingumas tesiekė 15 vatų. Grįždamos į Žemę, bangos turėjo praeiti 45 mi­ lijonus kilometrų. Bet ir toks silpnas signalas buvo Žemėje išma­ tuotas radioelektronine aparatūra.

Pastaraisiais metais sparčiai vystosi naujausioji radiofizikos sritis — kvantinė radiofizika. Ji tiria galimumus gauti labai stipriam ir kryptingam spinduliavimui, kuris būtų panaudojamas kristalų bei dujų atskirų molekulių ir atomų sužadinimui. Kvan­ tinė elektronika pradeda naudoti radijo reikalams infraraudonuosius spindulius ir regimąją šviesą. Ateityje galvojama įsisa­ vinti ultravioletinius ir rentgeno spindulius. Šviesos spindulius galima suglausti į labai ploną „adatinį“ pluoštelį, kas labai svar­ bu kosminiam radijo ryšiui. Be to, šiuose diapazonuose ryšio li­ nijos galės siųsti ir priimti tuo pat metu daug informacijos, tu­ rėdamos tūkstančius televizinių ir šimtus tūkstančių telefoninių kanalų. Ne veltui šiandien jau kalbama apie „visuotiną ryšį“, kai kiekvienas žmogus galės susisiekti su kitu žmogum bet ku­ rioje pasaulio dalyje.

Neįmanoma suminėti visų radifizikos ir radioelektronikos krypčių ir galimo jų tolesnio vystymosi kelių. Galima tik pasaky­ ti, kad radiofizika yra labai įdomi Ir didelę ateitį turinti fizikos šaka.

Tarybų Lietuvoje labai sparčiai vystosi pramonė. Ypatingai išaugo radioelektroninės įmonės su laboratorijomis ir mokslinio tyrimo institutais, kuriems reikalingi specialistai-radiofizikai.

Juos ruošia Vilniaus Valstybinio universiteto Fizikos ir matema­ tikos fakulteto Radiofizikos katedra.

Pasirinkę radiofizikos specializaciją, studentai išklauso spe­ cialius radiofizikos kursus: supėraukšto dažnumo elektrodina­ miką bei elektroniką, radiofiziką, kvantinę radiofiziką. Labora­ torijose studentai praktiškai susipažįsta su radioelektroniniais prietaisais, jų veikimo principais ir panaudojimu. Įsigiję radio­ fizikos specializaciją, studentai nukreipiami dirbti į mokslo tiria­ muosius institutus bei gamyklų tiriamąsias laboratorijas, o pamė­ gę mokslinį darbą ir sugebantieji jį dirbti — į aspirantūrą toli­ mesnėms studijoms.

Laukiame tų, kuriuos domina radiofizikos paslaptys.

■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■a

Įsiliekite į musų būrį Puslaidininkių fizikos labo­ ratorijoje nuolat pilna studen­ tų.

Pradžioje čia susipažįstame su Įvairių prietaisų veikimu, nes be to neįmanomas joks eksperimentinis darbas. O prietaisai įvairūs ir -jų labai daug.

Nuo pirmųjų žingsnių iki savarankiško mokslinio darbo — ilgas kelias. Tačiau tirti reiškinius, juos aiškinti, labai įdomu. Puslaidininkių fizika — nauja, bet labai išaugusi mokslo šaka, turinti labai pla­ tų pritaikymą.

Jeigu Jūs domitės radiofizi­ ka, matematika, astronomija, papildykite būrį tų> kurie dir­ ba laboratorijose.

G. JUŠKA, FMF SMD pirmininkas

1965 m. balandžio mėn, 1 d

Visuomenės vystymosi eigo­ je buvo sukurta daug tobulų technikos prietaisų, pasiekta muziniskų laimėjimų materia­ linių vertybių gamyboje. Tai padaryti žmogus galėjo tik to­ dėl, kad jis turėjo nuolatini savo mokytoją — gamtą.

Ypač šiuo metu atskirų mokslo šakų tyrinėtojams daug pataria gamta. Žiūrėk, kar­ tais dešimtmečiais ištisi insti­ tutai eksperimentuoja, kuria optikos prietaisus, konstruoja sudėtingą valdymo, orientaci­ jos aparatūrą, o tuo tarpu vabzdžio akis yra nepralenkto ir dar sunkiai Įsivaizduojamo tobulumo; nežinia kuo pagrista paukščių orientacija, skren­ dant l užjūro kraštus ir t. t.

Klek čia mįslių! Klek paslap­ čių! Taigi, gamta yra labai įdomi eksperimentų ir proble­ mų laboratoriją.

Vilniaus universiteto Gam­ tos fakultetas vis drąsiau tal­ ko modernius dabartinių gam­ tos mokslų metodus. Pastarai, slals metais pakeitė profili kai kurios senos specialybės, atsi­

rado visai naujų, sukurta eilė naujų, modernia aparatūra ap­ rūpintų laboratorijų. Geologi­ jos specialybės studentai dabar studijuoja inžinierinę geologi­ ją ir hidrogeologiją, prie in­ žinierinio profilio artėja geo­ grafai (kartografai, klimatologal, geomorfologai, hidrolo­ gai). Didžiausi pasikeitimai te­ bevyksta biologijos specialy­ bėje. Čia priimami studentai studijuoti biofiziką. Tai visai nauja, moderni, turinti didelę ateltj specialybė, } kurią drą­ siai turėtų stoti ir kaimo jau. nlmas (ko iki šiol trūko!). Ar­ čiau lląudies ūkio poreikių specializuojami biologai. Čia plečiasi tokios specializacijos kaip ichtiologijos (žuvininkys­ tės), mikrobiologijos, bioche­ mijos. Specializuojami studentai-biologai taip pat botanikos, augalų fiziologijos, zoologijos, genetikos srityje.

Koki darbą dirba gamtos fakultetą baigę jaunieji spe­ cialistai? Jie inžinieriai staty­ bos, projektavimo Institutuose, jie dirba žemėtvarkos, žuvl-

Jaunuolius, besidominčius mū­ sų krašto gyvūnija, kviečiame pasirinkti zoologijos specialybę, kari dar skirstoma Į zoologų ir ichtiologų specializacijas. Šios specialybės studentai gauna daug chemijos ir fizikos žinių, nes šiuo metu zoologija jau ne­ beapsiriboja tik gyvūnų aprašy­ mu.

Zoologijos sprendžiami klausi­ mai yra reikšmingi moksliniu ir praktiniu požiūriu, aktualūs liau­ dies ūkiui: jie yra susiję su įvairiapusišku gamtinių resursų panaudojimu. Sprendžiami įvai­ rūs teoriniai ir praktiniai klau­ simai, susiję su respublikos žu­ vininkyste. miškų ir medžioklės ūkio klausimais. /chtiologijos specializacija ruošia žuvininkus. Jie tiria Lie­ tuvos ežerus, upes, marias, tven­

kinius. Hidrobiologal, tirdami upes, keliauja toli už respubli­ kos ribų (Angara, Dniepras, Dauguva, Krymo, Kaukazo upes ir kt.). Ruošdamiesi būsimai profesijai, studentai praeina mo­ komąsias, gamybines ir peda­ gogines praktikas. Pirmųjų ir antrųjų kursų studentai zoolo­ ginę praktiką atlieka gražiau­ siose ir biologiniu požiūriu įdo­ mesnėse vietose prie ežerų, upių, miškų. Gamybinė praktika atlie­ kama įvairiose ekspedicijose, liaudies ūkio organizacijose bei žuvų ūkiuose, mokslo tiriamo­ siose laboratorijose, kur studen­ tai susipažįsta su praktiniu bio­ logijos mokslo pritaikymu įvai­ riose liaudies ūkio ir mokslo srityse. Gamybinių praktikų me­ tu studentai pagilina savo spe­ cialybės žinias, renka medžiagą savarankiškam diplominiam dar­ bui. Šios specialybės absolventai gali dirbti biologu ar vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytoju.

Studentai , mėgstantys tiria­ mąjį darbą, yra Studentų moks­ linės draugijos nariai. Jie vyk­ do įdomius eksperimentinius darbus laboratorijose ar ekspe­ dicijose. Zoologų būrelio nariai tyrė Usūrio džiungles. Vidurinės Azijos, Kaukazo, Sajanų kalnų gyvūniją.

Gamtos fakultetas laukia nau­ jų, veržlių jėgų — ateinančių abiturientų.

Gamtininkai apdoroja ekspedicijose surinktą medžiagą.

A. DRĄSUCIO nuotr.

vaisos srityje, hidrometeorolo­ ginėje tarnyboje, gamybinių ir mokslinių (staigų laboratorijo­ se, dėsto vidurinėse ir aukšto­ siose mokyklose, nemaža mo­ kosi aspirantūroje, dalyvauja okeaninėse ekspedicijose, žval­ go Sibiro taigą ir kt. Apie vi. sa tai galima trumpai Išsireikš­ ti dainos žodžiais: „Žemėje, debesyse ir Jūroje“. .. Mūsų fakultetą baigę specialistai šiuo metu tiria Kamčiatkos vulkanus, Indijos vandenyno gelmes, atlieka debesų ir visos atmosferos radioaktyvumo ty­ rimus ir kt.

Draugai abiturientai! Rašo­ me Jums ne todėl, kad suvilio­ tume mūsų fakulteto specialy­ bėmis. Visai ne. Norime jums paaiškinti, ko galima išmokti mūsų fakultete. Pasirinkti sneclalybę — Jūsų pačių reika­ las. Tad laukiame apsispren­ dusių ir pasiryžusių įsigy­ ti (domią ir naudingą gamtoty­ rininko profesiją.

Gamtos fakulteto dekanas C. KUDABA — aistrin­ gas turizmo mėgėjas. O žygyje knyga — nepakeičia­ mas draugas. " A. BARKAUSKO nuotr.

Augalų fiziologija tyrinėja gyvybės reiškinius augaluose: Jų mitybą, kvėpavimą, augimą, Jude­ sius, atsparumą nepalankioms aplinkos sąly­ goms. Augalų fiziologija turi didelės reikšmės žemės ūkiui. Žinodami, kokio maisto augalas reikalauja, kokios sąlygos reikalingos Jo augi­ mui, mes sugebėsime reguliuoti augimo greitį Ir gauti aukštesnį kultūrinių augalų derlių.

Augalų flzioolglja sudaro mokslini pagrindą agronomijai, o agronomija — žemdirbystei.

Augalų fiziologai Vilniaus universitete dau­ giausia tyrinėja augalų mineralinę mitybą ir au­ gimą.

Mums pavyko Įrodyti, kad mikroelementai (boras, varis, molibdenas, manganas Ir cinkas) yra veiksmingos mineralinės trąšos. Jos veikia labai mažomis dozėmis. Pakanka pamirkyti Ja­ vų, pvz., kviečių, sėklas prieš sėją CuSO, 0.1 g/l koncentracijos tirpale. Ir Iš tokios sėklos Šaunamas 2,7 cnt/ha aukštesnis grūdų derlius.

Jeigu sėklos buvo pamirkytos ir želmenų la­ pai nupurkšti tokiu pat CuSO, tirpalu, tai ga­ lima gauti net 4,8 cnt/ha derliaus padidėjimą.

Varis ypač efektyvus durpingose dirvose. Mo­ libdenas pasirodė esanti labai veikli mikrotrąša dobilams Ir bulvėms, boras — cukriniams runke­ liams.

Paskelbus spaudoje mūsų katedros darbus, mikroelementų tyrimais susidomėjo daugelio vi­ durinių mokyklų mokytojai, Ir dabar tokie ban­ dymai vykdomi po visą respubliką. Pvz., Ute­ noj molibdeno įtaką pašarinių runkelių derliui tiria mokytoja B. Žemaitienė, Panevėžyje vario, mangano Ir Jodo įtaką bulvių Ir pupelių derliui tiria mokytojas V. Morkūnas.

Nuo 1945 m. mūsų katedra tiria vitaminų ir

augimo hormonų įtaką kultūrinių augalų aut, mui ir derliui. Augalai patys gamina įvairius vi­ taminus, ypač B Ir C. Tačiau kol jų daigai tik pradeda augti, Juose yra nepakankamas B gru­ pės vitaminų kiekis. Mūsų katedros bandymai rodė, kad sėklų vitaminizavimas prieš sėją ar­ ba jų jaunų dalgų nupurkštlmas vitamino B, arba nlkollno rūgšties tirpalu 5—10 mg/1 kon­ centracijos žymiai paspartina sėklų dygimą ir daigų augimą, padidina derlių. Bandymai su ko­ pūstais, parodė, kad, vitaminizavus jų sėklas prieš sėją 10 mg/l vitamino B, tirpalu, gūžių derlius padidėja 215 cnt/ha arba 75 proc., pa-' lyginus su kontrole. Kukurūzų žalios masės der-i liūs padidėjo 127,6 cnt/ha, arba 24,8 proc. vir­ šijo kontrolę, cukrinių runkelių šaknų derliui pakilo 65,4 cnt/ha, arba 15,8 proc. viršijo kontro­ linio varianto derlių.

Iš augalų augimo hormonų mes tiriame heteroauksino Ir giberellno įtaką augalų augimui ir medžiagų apytakai. Per 6 metus Išbandę pupe-l lių sėklų priešsėjinį mirkymą heteroauksino tiri pale mes patyrėme, kad Jų sėklų derlius vld-j-l tinlškal padidėja 2,37 cnt/ha, arba 11,2 proc] viršija kontrolę. Naujas augimo hormonas gibel relinas efektyviau veikia, nupurkštus Jo 10 mg! koncentracijos tirpalu lapus prieš žydėjimą geriausia 3 kartus (kas savaitė). Tuo atveju pu-| pelių stiebai Išauga dvigubai aukštesni. Jie imi vyniotis apie atramas Ir duoda 20 proc. aukų tesnį virkščių ir 7,8 proc. didesnį sėklų deri lių. Glberellnu paveiktos gėlės daug vešliai auga.

Sėklų ir Jaunų dalgų hormonlzavlmas Ir vitaj minlzavlmas jau yra įdiegiami žemės ūkio pr tlkoje.

Gamtos fakultetas kiekvienais metais priima 25 studentus, pasiryžusius studijuoti geografi­ ją Geografija — labai senas mokslas. Jos ž.mų gelmėse atsirado, vystėsi ir. išsiskyrė tokios mokslo šakos, kaip jgeolbglja. iineteofoldgija-klimatolęgija, okeanologlja, hidrologija, kartogra­ fija ir kitos.

■Geografija/' kitados buvusi aprašomojo pobū­ džio. .dabar tapo tiksliu gamtos ir visuomenės mįlįslii., Geografija' ne tik tyrinėja aplinką, kurlę-Ję gyvena žmonių visuomenė, bet ir analizuo­ ja žrnonių visuomenės ryšius su gamta. Kapi­ talistinėje visuomenėje tie ryšiai yra stichiški.

Todėl nenuostabu, kad buržuaziniai geografai pranašauja ateinančioms žmonių kartoms sun­ kų ir alkaną gyvenimąTarybinių ir socialistinių šalių geografai, nag­ rinėdami žmogaus ryšius su gamta, nurodo, kaip tie ryšiai turi būti vystomi, kad mūsų na­ mas — Žemė nuolat turtėtų ir gražėtų. III kurso geografai pasiskirsto pagal specializacijas.

Tie, kurie pradės studijuoti gedgrafiją 1965

metais, specializuosis kartografijoje Ir meteori logljoje-kfimatolc’gijoje. Kartografija — žeml-l pių. jų sudarymo ir spausdinimo mokslas. J] pagrindinis uždavinys —' grafiškai pavaizdj geografinę aplinką ir visuomenės ryšius bu :■ Pagrindinius duomenis kartografijai telk] geografija Ir Jai giminingos mokslo šakos. Kai tografal atskleidžia naujus geografinius apli] kos dėsningumus. Mūsų talkais negalima vaizduoti oro prognozavimo oe sinoptinio žemi laplo.

Studijuojant kartografiją, reikia žinių I matematikos, fizikos, chemijos, geodezijos, j togrametrijos Ir kitų gamtos bei visuomenini mokslų. Kartografui tenka įsisavinti kartogrš] nės braižybos techniką, nors žemėlapių sudaj mo technologija vis mažiau berelkalauja ranl darbo. Fotomechaninis metodas, kuris yra ; I gr'ndinis žemėlapių sudarymo metodas, nuo« tobulėja ir veda prie visuotinio kartografai darbų automatizavimo.

Geografai, specializuodamiesl kartografijoj gauna geografo-kartografo vardą.

Gamtoje yra nesuskaičiuojama daugybė akimi nematomų mikroorganizmų (bakterijų, grybelių, virusų'. Vieni yra žalingi: sukelia žmonių, gy­ vulių Ir augalų ligas, gadina ir naikina maisio produktus, pažarus Ir įvairius gaminius. Tačiau gamtoje yra daug žmogui naudingų mikroorga­ nizmų, kurie dalyvauja, gaminant maisto nroduk*us gėrimus bei medikamentus (vitaminus, antibiotikus) Įvairioms maisto pramonės šakoms — pieno, mėsos, vaisių Ir daržovių, alkoholinių ir bealkohalinių gėrimų, mielių, fermentų ir kt.. — rei­ kalingi aukštos kvalifikacijos specialistai — mikrobiologai.

Maisto pramonės mikrob olng { darbo baras — atrinkti geriausias mikrobų ir grybelių rases, reguliuoti mikrobiologinius gamyb-s procesus. O mikrobiologinių gamybos procesų reguliavimas — tai sudarymas opti­ maliausių sąlygų naudingiems mikroorganiz­ mams vystytis ir slopinimas vystymosi žalingų mikrobų, kurie mažina gaminamų produktų ko­ kybę Ir Išeigą.

Respublikos žemės ūkiui labai svarbu kuo daug au pagaminti pašarų, turinčių daug vi­ taminų Ir baltymų. Prie tokių mikrobinių paša­ rų. gaminamų pramoniniu būdu, priklauso pa­ šarinės mielės ir antibiotikai. Pastaruoju metu

pašarines mieles pradėjo auginti kolūkiai ir ■ rybinial ūkiai, tam reikalui panaudodami ž:-< -1 ūkio gamybos atliekas.

Mikrobiologų uždavinys — Ieškoti naujų ■ gių žaliavų ir metodų, padedančių gauti | didesnį šių vertingų produktų kiekį.

Augant miestams Ir plečiantis pramonei, *9 tu didėja buitinio ir pramoninio užteršto '> j dens kiekis. Užteršti kanalizaciniai vande® patenka į upes ir ežerus, naikina ten esarM gyvūniją.

Mikrobiologų uždavinys — P-':M mikrobus, teršiančius vandenį, išmokti, kaipgi naudoti mikrobus nešvaraus vandens vaiy'J ir nukenksminimui.

Kaip matome, žmogaus buityje Ir Jo gar" a nėję veikloje mikroorganizmai turi labai o 'M reikšmę. Tačiau, norint priversti mikrobu | nauti žmogui, reikia išmokti Juos pažinti ir^H guliuoti Jų medžiagų apykaitą.

Todėl būsimlejl mikrobiologai privalo dau^H atkakliai mokytis.

Mikrobiologijos specialiai studentai studijuoja bendrąją mikrobiorWl ftramonlnę, žemės ūkio ir sanitarinę miki į ogiją, virusologiją, fitopatologiją, mokslą aM antibiotikus ir fitoncidus, biofiziką, bioch' ‘'įal nukleininių rūgščių biochemiją Ir daugeli biologinio profilio cfisclplinų.

Pažinti dabarčiai ir ateičiai

VItik •uįal ar-

Visuomenės istorija yra jamtos, žemės Istorijos tęsiįys, jos sudėtinė dalis. Kol gzistuoja žmonija, jos praei­ tos istorijos tyrinėjimas pir, niausią yra būtinas tam. kad Suprastume visuomenės dabartį, jos ateities perspektyvas, ■r klysta tie, kurie, „mados“ Įveikiami, bando menkinti vi­ suomeninių mokslų (sociologi­ jos, politinės ekonomijos, teiKės, filologijos, estetikos, kal kal-­ botyros ir kt.), ių tarpe ir lsMorljos mokslo, reikšmę mūsų dienomis. Šiuo metu istorijos mokslo problemų ratas ne mažėja, o didėja. Jau nekalbant apie vi­ sos mūsų šalies istorijos prob­ lemas, vien mūsų respublikos ■Istorijoje yra labai daug ■ ne­ išspręstų arba patikslinimo, ilesnio tyrinėjimo reikalauančių klausimų, Tyrinėtojų archyvinių, aukia gausūs ankraštinių dokumentų. Lolai, senieji piliakalniai ir ka­ inynai, taip tankiai pabirę espublikos teritorijoje, ir iki io laiko saugą nemaža to meo paslapčių. Pasigendame atkirų mūsų respublikos miestų storijos aprašymo ir daugelio itų dalykų. Kaip matome, ra kur pasireikšti skvarbiai ogaus minčiai, jo atkaklu-

Bi »!■ Ir <0lai di||

ffl.DĖST.J.ROZGA

t

■ot be iq,l pu-

LENINO

R. VĖBRA TSRS istorijos katedros aspirantas

mui, pasiryžimui, protui ir su­ gebėjimams.

Nemažas respublikos vidu­ rinių mokyklų skaičius iki šio laiko laukia istorijos mokyto­ jo, kuris neapsiribotų siaurais vadovėlio medžiagos rėmais ir pamokomis, o būtų lstorikasentuziastas, dirbąs ir kraštoty­ rinį bei mokslo-tiriamąfl dar­ bą. Todėl aukštosios mokyklos, kurios ruošia istorikus, visuo­ met laukia studentų, mėgstan­ čių savo specialybę, atsidavu­ sių studijoms ir pasiryžusių rimtam darbui.

Istorijos mokslas yra pasie­ kęs tokį išsivystymo laipsnį, kad jame įvyko atskiru šakų specializacija. Dabartiniu me­ tu istorija skirstoma j atskirų žemynu, atskirų kraštu ir tau­ tų, sociallniu-ekonominiu for­ macijų istorijas.

Istorijos mokslo pagalbininkas yra šal­ tinių mokslas.

Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Isto­ rijos ir filologijos fakultete studentai istorikai gali specia-

lizuotis įvairiose istorijos mokslo šakose: visuotinėje is­ torijoje (atskiri užsienio kraš­ tai), TSRS, Lietuvos TSR, TSKP istorijoje. Atskiriems studentams gali būti leista specialzuotls archeologijoje, etnografijoje ar pagalbinėse istorijos Sakose (šaltinių moks­ las, poleografija ir kt.). Gi­ lesniam specialybės įsisavini­ mui įvairiuose kursuose atlie­ kama archeologoinė, etnogra­ finė, pedagoginė, muziejinė, archyvinė praktika, suda­ romos sąlygos jau studijų metais dirbti mokslinį dar­ bą, leidžiama mokytis pagal individualų planą — t. y. stu­ dentas atleidžiamas nuo priva­ lomo daugumos paskaitų lan­ kymo. Studento dispozicijoje ir amžių dulkėmis nužymėtos knygos bei rankraščiai, ir naujausi mūsų šalies bei už- slėnio istorikų leidiniai.

Rimtam studijavimui sten­ giamasi sudaryti kuo palan­ kiausias sąlygas. Tereikia vie­ no — atkakliai nenuilstamai dirbti, studijuoti.

bą lietuviams bei dirbant ver­ tėjo darbą.

Kalbos ir literatūros studi­ javimas neatskiriami, jie suda­ ro vieningą kvalifikuoto filolo­ go paruošimo srautą. Studentai yra siunčiami studijuoti ir į kitas TSRS aukštąsias mokyk­ las. Šiuo metu grupė antro kurso studentų-rusistų makosi Voronežo valstybiniame uni­ versitete.

Aktyvūs, gabūs studentai li­ teratų, literatūros, tautosakos, kalbos, dialektologijos būre­ liuose bando savo jėgas, dirb­ dami mokslini darbą.

Jaunieji poetai, prozaikai ir kritikai, vyresniu draugų pa­ dedami, literatų būrelyje nag.

grinėja klasikinės ir tarybinės literatūros pavyzdžius, ruošia literatūros vakarus. Dažnai pas |uos svečiuojasi buvę Universi­ teto auklėtiniai — rašytojai M. Sluckis, A. Baltakis, J. Marcinkevičius, patyrę poezi­ jos ir prozos vertėjai.

Dauguma jaunuolių, įsigiju­ sių rusų kalbos ir literatūros specialybę, eina dirbti į res­ publikos vidurines mdcyklas, dalis dirba vertėjų ir literatū­ rinių darbuotojų darbą redak­ cijose. Gabūs moksliniam dar­ bui paliekami Universitete ruoštis dėstytojo darbui.

Rusų kalbos ir literatūros specialybę galima įsigyti ir neakivaizdiniu būdu.

★

Istorijos Ir filologijos ultete yra nemažas būrys stuentų, kurie studijuoja rusų albą ir literatūrą.

Rusų kalba dabar yra k TSRS tautų mokslinio ultūrinio bendradarbiavimo alba. Lenino, Spalio revoliuijos, kosmonautų kalba pasiarė tarptautinė kalba, ja kal­ ama tarptautinėse konferenciose, jos mokosi daugelyje paaulio šalių.

A. Puškino, M. Lermontoo, F. Dostojevskio, L. Tolsojaus, M. Gorkio, M. Solochoo nemirtinga kūryba seniai usilaukė pasaulinio pripažinio.

Pasirenkant kalbos ir literaūros specialybę, reikia rim­ ai pagalvoti. Ji reikalauja 11o, sistemingo, kruopštaus daro, kūrybinio veržlumo, viso yvenimo.

Rusistams dėsto didelis ukštos kvalifikacijos dėstytoBIRUTE VELYVYTE ų būrys. Nuo pirmojo kurso tudentams atsiskleidžia neapėpiami tautosakos ir literatūos lobiai — dėstoma senovės raikijos ir Romos, daugelio asaulio šalių lieratūra, išša­ Mes jauni. Mes — geri — lai studijuojama rusų literaDevyniolika metų! Į Kalbininkai supažindina stu­ Mes visiems atviri — dentus su tradicine ir naujausia Mes dar daug ko nematę. jalbotyra, nagrinėja rašytojų ii spaudos kalbą, stiliaus ypa- Mes dar tikim daug kuo — iru *. lybes. Didelis dėmesys skiria­ Nusivilsim ne kartą. di" mas rusų ir lietuvių kalbų ly­ Mes nežinom — ieškot is ir ginamajam studijavimui, skai­ Ko nereikia, ko verta.. . tomas specialus gretinamosios _ .^Kramatikos kursas, šiais klau- Naivūs mes, per greiti — Jo^nmais studentai rašo kursinius Patirties mums taip maža! <rą Ir diplominius darbus. Tai Bet prieš mus — ateitis, * i fpač svarbu, dėstant rusų kal- Ir jau tuo mes pranašūs. ic-ą

Pranašumas

Stū/cUiccokime (į IMTĄJĄ ..

TRAUKINIŲ DAINA Kai nutolsta daina traukinių, Ir kai didelis miestas užminga, Su tavim krantine aš einu, — O aplinkui vis sninga Ir sninga.

Tu tyli — nieko man nesakai; Kam tie žodžiai? Jų kartais nereikia.

Mūsų senojo parko takai Užsimes minkštą kilimą veiklai.

Gula snaigės ant tavo pečių, Blyksi, virpa šarma ant blakstienų.

Kiek kelių prieš akis, kiek stočių!

Sidabrinių skambių mėnesienų.

Bus daug juoko, džiaugsmingų dienų, Kartais ašara skruos tą suvilgys.

Ir dainos tolimų traukinių Lauksi tu, visada išsiilgus.

/

z

VIDAS MARCINKEVIČIUS

NEMIGA Sustingsta keistas džiaugsmas veido bruožuos.

Ir kaip diena atrodanti — naktis.

Siaurinio vėjo toks laukinis grožis, Ir skamba žingsniai kažkieno greiti.

O žemė pasirinko miegą gilų.

Ir poilsyje skusta žmonės Ir takai.

Ii

/

C,

!

į

0 V

Kai kurie abiturientai, raginami studijuoti lietuvių kalbą ii literatūrą, pareiškia, kad tai mūsų laikais esanti neįdomi spe­ cialybė. Tai ne chemija, ne fizika, ne medicina, ne geologija — garsios, žadinančios vaizduotę mokslo sritys. O lietuvių kalba — nepraktiška, neromantiška specialybė. Jos galįs imtis tik tas, kurį kankino matematika ir kiti tikslieji mokslai ir kuris, iš­ spausdinęs mokyklos sienlaikraštyje kelis eilėraščius, jau sva­ joja apie poeto laurus. Ir iš tikrųjų pasitaiko nemaža atvejų, kai lietuvių kalbos ir literatūros specialybę pasirenka jaunuo­ liai, kurie tikisi, jog iš jų čia padarys poetus, rašytojus. Vėliau tokie draugai jaučiasi nusivylę ne tik kalbos dalykų studijomis (jos privalomos visiems lituanistams), bet netgi išsvajotąja literatūra.

Taip atsitinka todėl, kad daugelis nesuvokia lituanistikos specialybės specifikos, jos galimybių ir perspektyvų.

Mūsų Universitete iš tikrųjų yra viena lietuvių kalbos Ir Ii , teratūros specialybė, ir griežtos ribos, skiriančios kalbininką nuo literato, nėra, nors trečiajame kurse ir prasideda specializacija: kalbininkams skaitomi kai kurie dalykai, kurių neklauso litera­ tai, ir atvirkščiai, bet visi kili dalykai privalomi tiek litera­ tams, tiek kalbininkams. Tų dalykų tarpe yra ir dabartinė .lie­ tuvių literatūrinė kalba, dialektologija, istorinė gramatika, kai-; botyros įvadas (dalykai, kurių bijo kai kurie literatai); ir lietu­ vių literatūros istorija, tautosaka, literatūros mokslo įvadas (jais mažiau domisi kalbininkai). Tačiau, mano nuomone, čia prie- ' šingumo negali būti: menkas literatas, kuris nesidomi kalba,: jos nemoka, bet neleistina ir kalbininkui visai atsiriboti .nuo literatūros, nors specializacija abiem atvejais, žinoma, neišven­ giama. O to dalyko kaip tik daugelis stojančiųjų nesupranta.

Kalbėdamas apie lietuvių kalbos specialisto perspektyvas, ne- ( norėčiau žadėti aukso kalnų, nes jos, būdamos iš tikrųjų neri- i botos, visų pirma priklauso nuo abituriento pasiruošimo, darbš- į tumo ir gabumų. Taip, be kita ko, yra visur.

Man rodos, kad lietuvių kalbos studijavimu gali susidomėti ■ ne tik filologinių, bet ir matematinių polinkių jaunuoliai. Mat, ■ šiuo metu kalbotyroje vyksta tikra revoliucija: kuriami nauji i kalbos tyrimo metodai, kurie yra glaudžiai susiję su matemati- ’ ka, mtaematine -logika. Argi neviliojantis dalykas studijuoti, kaip pritaikyti elektronines mašinas vertimui iš vienos kalbos į kitą? Bet tam reikia būti geram matematikui ir kalbininkui.

Studijuodamas lietuvių kalbą, daug įdomių dalykų ras ir „grynas" lituanistas, nenorįs turėti reikalų su matematika. Lie­ tuvių kalbos istorija, jos dabartinė gramatikos, fonetikos, ’eksK kos sistema — tai vis sritys, kurios laukia daug tyrinėtojų. Li­ teratūrinių polinkių jaunuolis, turįs išlavėjusį literatūrinį skonį,' gerą vaizdo suvokimą, galėtų sėkmingai darbuotis, tirdamas grožinės literatūros kūrinio kalbą, rašytojo stilių — problemas, kurios mažai tyrinėtos.

Tą, kuris renkasi specialybę, kartais daugiau domina ne jos, ’ specialybės, perspektyvos, bet klausimas, kuo jis bus, baigęs ' Universitetą. Į tą klausimą labai sunku atsakyti. Vieni gali tap-' ti mokslininkais, kiti leidyklų ir laikraščių ar radijo darbuoto­ jais, treti — mokytojais. Galimybės čia įvairiausios. Daugelį ’ baido lietuvių kalbos mokytojo perspektyva. O aš sakyčiau, kad ' tik patys gabiausieji patys darbščiausieji turėtų būti mokyto­ jais, nes vargu ar atsiras kita specialybė, kuri būtų kaętu ir ■ sunki, ir reikšminga, ir maloni. Juk taip svarbu ugdyti savo gimtąjį kalbą, mokyti jaunimą branginti ją ir savo literatū'į. ' Gimtosios kalbos ir literatūros mokymas atveria vaikui pasaulį, gausina jo dvasios turtus, kuria geresnį žmogų. Tad ar neviliojanti profesija — mokytojas? O mokytojo darbo sunkumai?

Sunkumų yra kiekviename darbe, ir juos įveikia tas, kuris dilba,

VYTAUTAS VITK0NA3

-

UvvR.oesT.

Žemal geltonas mėnuo. — Saugo tylą.

Bet gims garsai Joj vis tiktai. Šnabždės per visą naktĮ žolės, Ir šauks žiogai, ir eis kažkas toli.

Neįprastai skambės kaip naujas žodis 1 kojas akmenys tuščiam kely.

Džiaugiuosi, kad kažkas per tamsą skuba, Džiaugiuosi, kad einu aš savyje, Pažinti, kokios bangos sielą supa, Kokie nepažinti balsai Joje.

Ir nemiga — ne priešas Ir ne draugas.

Ji bundančius naujus Jausmus lydės.

Ir skverbiasi minčių šviesa kaip augalas l paslaptį pasaulio ir mirties.

VLADAS VAITKEVIČIUS

PASIILGAU Stovi medžiai atodrėkiuos, Ten, prie vieškelių, stovi. . .

Aš einu be atodairos Iš vasario 1 kovą...

Pavasariniais ledonešiais Ir mirtim senų tiltų Baigtųs nerimas mano kelionėse, Baigtųs nerimas — meilė nutiltų.

■ '

Z ■<

Vis tik lauksiu ledonešių Ir žiūrėsiu nuo tiltų. ..

Pasiilgau kelionių aš, Tavo meilės netilsiančios. ,

I

Vilniaus Valstybinio V. Kapsu­ ko vardo universiteto Teisės fa­ kultetas yra vįenintelė respubli­ koje aukštojo mokslo įstaiga, ruošianti plataus profilio aukštos kvalifikacijos teisininkų kadrus respublikos teismo, prokuratū­ ros, viešosios tvarkos apsaugos, tarybiniams ir valstybės valdymo organams. Kartu tai vienas iš seniausiųjų musų Universiteto fakultetų, turintis savo ilgametę Istoriją bei tradicijas.

Teisės fakultete dirba tokie plačiai žinomi respublikoje mokslininkai-teisininkai, kaip teisės mokslų kandidatas A. žiurlys, doc. K. Domaševičius, doc.

J. Žėruolis, v. d. A. Klimka ir kt., O taip pat ir žymūs teisininkaipraktikai — Respublikos proku­ roras drg. Galinaitis, Aukščiau­ siojo teismo nariai — drg. Gla­ veckas, drg. Valiulis, drg. Satke­ vičius, Gamtos apsaugos komi­ teto pirmininkas drg. Bergas ir kt. Studentai gali ne tik gerai Įsisavinti specialiąsias žinias, bet r visapusiškai plėsti savo aki­ ratį. Jie išmoksta kritiškai ver­ tinti pasaulio įvykius, musų gy­ venimo reiškinius.

Teisininkas — tai ne tik profe­ sija. Tarybinis teisininkas — tai aukštų moralinių savybių, gilių idėjinių įsitikinimų žmogus, aktyvus visuomenininkas. Todėl fakultete daug dėmesio skiriama Ir moralinių studentų charakte­ rio savybių formavimui.

Pastaruoju metu (ypač jaunimo tarpe) pasigirsta abejonių dėl teisės ir teisės mokslo, o tuo pačiu ir dėl teisininko vaidmens

mūsų visuomeniniame gyvenime.

Samprotavimai nėra nauji ir pa­ prastai remiasi labai nesudėtinga schema: komunizmo sąlygomis nebebus valstybės, o tuo pačiu ir teisės. Nuolat siaurinant vals­ tybės aparato veiklą, teisės mokslas (kaip nunykstantis) nebeturįs jokios reikšmės komu­ nizmo statybai ir pan.

Tokie teiginiai yra klaidingi, nes jie remiasi paviršuti­ nišku, neapgalvotu (o todėl ir neteisingu) bendrų principų tai­ kymu konkrečiai padėties anali­ zei.

Svarbiausias mūsų laikotarpio uždavinys — materialinės-tech­ ninės bazės sukūrimas. Pagrin­ dinis organizuojamasis darbas šioje srityje priklauso visaliaudi­ nei socialistinei valstybei. Valsty­ bė organizuoja liaudies kūrybi­ nes jėgas, saugo tarybinių pi­ liečių teises ir laisves, socialisti­ nę teisėtvarką ir socialistinę nuosavybę.

Todėl valstybinės valdžios ir valdymo organams labai reikalingi aukštos kvalifi­ kacijos teisininkai, sugebantys teisingai ir efektingai taikyti ta­ rybinius įstatymus pagrindiniams visuomeniniams santykiams re­ guliuoti Labai svarbu išauklėti ir su­ formuoti naujos komunistinės visuomenės žmogų.

Absoliuti dauquma mūsų visuomenės na­ rių aktyviai dalyvauja komuniz­ mo statyboje, sąmoningai laikosi tarybinių įstatymų. Tačiau pasi­ taiko ir tokių elementų, kurie trukdo mums žengti j priekį. Su jais kovojama, panaudojant ne

Pradeda dirbti kosminės raketos variklis. Sunkiai atsiplėšia nuo kosmodromo keliasdešimties tonų raketa. Jos greitis pa­ laipsniui didėja. O kuo didesnis raketos greitis, tuo didesnė ir los kinetinė energija. Kartu didėja raketos potencinė energija.

Visi procesai yra susijf su energijos kitimu. Ir atvirkščiai, iŠ energijos pakitimų galima daug ką pasakyti apie vienoje ar kitoje sistemoje vykstančius procesus. Šiandien mokslas ir technika vis giliau veržiasi tiek į moks­ lo pasaulį, tiek ir į mikropasaulį. Mokslo pasaulyje mes susidu­ riame su dideliais kūnais, su milžiniškais energijos kiekiais. Bet nemažesni energijos kiekiai slypi ir mikropasaulyje. Juk atomi­ nės energijos šaltinis — mažytis atomo branduolys. Mes susi­ duriame su labai mažais energijos pakitimais, kurie vaidina la­ bai svarbų vaidmenį. Mikropasaulis daug sudėtingesnis už mum; gerai matomą makropasaulį. Todėl mokslininkai ir stengiasi ge­ riau pažinti mikropasaulį. Tačiau net geriausi elektroniniai mik­ roskopai neleidžia įžvelgti į mikropasaulį. Reikia ieškoti netie­ sioginių metodų. Labai svarbų vaidmenį vaidina spektroskopija, kuri susijusi su bet kuriais energijos pakitimais atomuose ar molekulėse. Peršoka elektronas iš vienos orbitos į kitą ir štai spektre ryški linija. Vyksta atomų sudėtingi procesai — tų li­ nijų daugiau. Jos išsidėsčiusios tam tikra tvarka: jų intensyvu­ mas nevienodas.. Tų linijų gali būti tiek daug, kad jų išskirti negalime, ir grožimės ištisiniu spektru, kurio spalvos pereina nuo tamsiai violetinės iki ryškiai raudonos. Spektras mums daug pasako apie įdomų mikropasaulį. Bet pasako tik tada, kai mes jį gerai pažįstame. Nepažįstančiam spektras — kaip beraščiui raidė.

VVU Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje yra įves­ ta optikos ir spektroskopijos specializacija. Tie, kurie pasirinks tą specializaciją, galės susipažinti su spektrais, išmokti atomų ir molekulių ,,kalbą“, galės gilintis į atomų ir molekulių paslap­ tis. O išmokti spektrų kalbos galima tik dirbant mokslinį darbą. Šiandien spektroskopija reikalinga ir chemijai, ir branduolinei fizikai, ir geologijai, ir medicinai, ir biologijai. Nėra tokios gam­ tos mokslų srities, kur spektriniai metodai negalėtų būti sėkmin­ gai panaudoti.

Ypač gabiems katedros studentams mes sudarome galimybę šalia fizikos studijuoti kai kuriuos chemijos, medicinos, biolo­ gijos dalykus.

O tiems, kuriuos vilioja gamyba, fabrikai, galiu pasakyti: spektrinės analizės metodai kaskart vis plačiau panaudojami mūsų respublikos metalo apdirbimo, chemijos, maisto ir bet ku­ rioje kitoje pramonės šakoje.

Laiškai. Kokie jie mieli ir laukiami. Rašo dešimtokai, vienuoliktokai, rašo ir tie, kurie jau aukštojoje mokykloje baigia pirmąjį kursą. Ir juose svarbiausia — Įgyvendinta svajonė.

J. GIRAICIO ’iuotr.

STUDIJUOKIME

tik visuomenės poveikio Jėgą, bet ir įstatymų galią. Organai, kurie saugo visuomenę ir atskirus jos narius nuo nus'kalstamų pasikė­ sinimų, organizuoja socialistinės nuosavybės apsauųą, baudžia nu­ sikaltėlius ir kitus socialistinės teisėtvarkos pažeidėjus, turi turėti aukštos kvalifikacijos kad­ rus.

Sėkmingas šių uždavinių sprendimas priklauso ne tik nuo teisėtumo organų, bet ir nuo ki­ tų tarybinių ir ūkinių valstybės organų veiklos. Norint pagerinti šių organų darbą, būtina su­

stiprinti administravimo ir ūkinio aparato darbuotojų teisinį pasi­ ruošimą. šiuo metu nemaža dalis iš jų dar nepakankamai gerai žino teisinę medžiagą, o tai veda prie įstatymų pažeidimų.

1964 metų liepos mėn. priimta me TSKP CK Nutarime ,.Dėl priemonių teisės mokslui toliau išvystyti ir teisinį mokymą toIfau pagerinti šalyje“ į tai krei­ piamas ypač didelis dėmesys.

TSKP CK nutarime konstatuoja­ ma, kad pastaraisiais metais teisininkų kadrų paruošimui bu­ vo skiriama nepakankamai dė mesio, nepagrįstai buvo suma žintas priėmimas į teisinius fa­ kultetus (pavyzdžiui, mūsų fakul­ tete — nuo 50 žmonių 1958 me­ tais iki 25 žmonių 1959 — 1964 metais). Tai aiškiai nepatenkina mūsų respublikos poreikių tei­ sininkų kadrams, todėl jau nuo 1965 m. priėmimas padidinamas iki 50 žmonių. Kartu padidina­ mas ir neakivaizdinio bei vaka­ rinio skyrių kontingentas (atitin­ kamai 125 ir 25 žmonės).

Jau nuo 1964 — 65 m. m. fakultete bu­ vo įvesta nauji mokymo planai, studijų laikas sumažintas iki 4 metų, pradėta taikyti specializa­ cija, galvojama apie programi­ nio mokymo pritaikymo galimy­ bes kai kurioms teisinėms dis­ ciplinoms studijuoti. Šiuo metu fakultete veikia 4 katedros — valstybės Ir teisės teorijos ir istorijos, baudžiamo­ sios teisės ir proceso, civilinės teisės ir proceso, valstybinės teisės. Yra kriminalistikos kabi­ netas su kriminalistikos ir foto

laboratorija. Numatoma žymiai išplėsti fakulteto materialinę bazę, ypač kriminalistikos ka­ binetą ir laboratoriją, kurie ir šiuo metu yra aprūpinti įvairiomis mokymo priemonėmis ir įrengimais, įdomiais kriminalistikos eksponatais.

Fakulteto dėstytojai dirba di­ delį mokslo-tiriamąjį darbą, j kurį įtraukiami ir studentai, Veikia visa eilė mokslinių būre­ lių (valstybės ir teisės ceorijos, teisinės kalbos, civilinės teisės ir proceso, baudžiamosios teisės ir proceso, tarptautinės teisės), kuriuose studentai pagilina ži­ nias ir išbando savo jėgas moks­ liniame darbe. Fakultete orga­ nizuojamos mokslinės konferen­ cijos, į kurias atvyksta svečių iš kitų aukštųjų mokyklų. Mūsų mokslinių būrelių nariai skaito savo pranešimus kitose aukšto­ siose mokyklose, pavyzdžiui, šiais mokslo metais II kurso studentas Aleksandravičius už mokslinį pranešimą Maskvos valstybinio Lomonosovo vardo universiteto Teisės fakulteto mokslinėje konferencijoje buvo apdovanotas Lomonosovo vardo universiteto Garbės raštu. Akty­ viai dalyvauja fakulteto studen­ tai liaudies draugovės darbe, dir­ ba visuomeniniais prokuroro ir tardytojo padėjėjais ir t. t. Čia palietėme tik grynai spe ciolybes klausimus. Bet Juk kaip tik tai ir svarbiausia, pasiren­ kant savo vietą gyvenime. Jei­ gu Jus jaudina valstybės Ir tei­ sės problemos — laukiame Jūsų

sportininkas

Tur būt, nėra tokio sporti­ ninko ar sporto mėgėjo, kuris nebūtų girdėjęs apie Universi­ teto sportininkų šlovę, jų per­ gales Įvairiose varžybose. Ne vienoje taurėje yra įamžinti Universiteto sporto klubo ini­ cialai, ne viena taurė jau tapo Universiteto sportininkų nuosavybe.

Jums, abiturientai, be abejo, įdomu sužinoti apie Universiteto sportinį gyvenimą.

Universitete yra visos sąlygos ne tik gerai studijuoti, bet ir sportuoti. Aišku, sunku pasi­ rinkti sporto šaką, mokykloje gavus tik bendrą fizinį pasi­ ruošimą. Todėl norėčiau trum­ pai supažindinti su Universi­ tete veikiančiomis sporto sek­ cijomis.

Visam Universiteto sporti­ niam gyvenimui jaunųjų sporJ tininkų auklėjimui, be fizinio auklėjimo katedros, vadovauja

Kelic\S į, |d\lcr SVcljone, ne

sporto klubas „Mokslas“. Kaip tik šiemet „Mokslas“ švęs sa­ vo 20-metį.

Sportu užsiiminėja apie 2400 studentų. Iš jų — 23 sporto meistrai, 253 — pirmaatskyrininkai.

Universitete kultivuojama sporto šakos: krepšinis, tinkli­ nis, rankinis, sportinė ir me­ ninė gimnastika, lengvoji at­ letika, slidinėjimas, čiuožimas, šaudymas, sunkumų kilnoji­ mas, savigynos ir laisvosios imtynės, stalo ir lauko teni­ sas, plaukimas ir irklavimas ir kt.

Krepšinio sekcija jungia 30 studentų, kurie gina ne tik Universiteto, bet ir respubli­ kos garbę visasąjunginėse varžybose. Moterų krepšinio komanda, vadovaujama vyr. dėst. V. Dzenio, pasiekė pui­ kių rezultatų. Ji tapo Vilniaus m. „A“ grupės čempionu ir iš­ kovojo „Sporto“ laikraščio pe­ reinamąją taurę. „Kibirkšties“ komandos sudėtyje, kuri . žai­ džia TSRS pirmenybėse, yra daug studentų. Tai sporto meistrai D. Trilupaitytė, M. Beržinskaitė, B. Buteikytė, V. Sefeldaitė, Z. Birutytė. Vyrų rezultatai kiek kuklesni. Jie LTSR Aukštųjų mokyklų spar­ takiadoje užėmė II vietą.

Moterų tinklinio komanda, vadovaujama vyr. dėst. S. Ba­ toro, yra TSRS „A“ klasės pir menybių dalyvis, LTSR Aukš­ tųjų mokyklų ir respublikos daugkartinis čempionas. Vyrai — LTSR „A“ klasės tinklinio pirmenybių dalyvis.

Mūsų tenisininkai — LTSR Aukštųjų mokyklų čempionai, IV visasąjunginių studentų va­ saros žaidynių finalininkai.

Puikių pergalių pasiekė akademinis irklavimas. Gar­ siojoje „Žalgirio“ aštuonvietės sudėtyje startuoja Fizikos ir matematikos fakulteto studen­ tės G. Strigaitė ir St. Bubulytė.

Sekcijose dirba daug prity­ rusių trenerių-dėstytojų. jų

rožėmis klotas Į

tarpe — nusipelnęs sporto meistras A. Mikėnas, sporto meistrai: A. Zablovskis, P. Ur­ bonas, J. Daktaraitė, A. Cepulinas, nusipelnęs TSRS trene­ ris V. Barkalaja, respublikos treneriai — S. Batoras, A. Sabeckis.

Kasmet Universitete vyksta tarpfakultetinė spartakiada, kurioj dalyvauja 16 sporto ša­ kų atstovai. Spartakiada pa­ rodo fakultetų sportinį pajė­ gumą, organizacinius sugebė­ jimus, vis daugiau studentų Įsitraukia į sportinį gyvenimą.

Spartakiada — sporto pro­ pagandos priemonė.

Sporto klubas „Mokslas“ kviečia abiturientus į mūsų se­ nąjį Universitetą, kur jūs ga­ lėsite studijuoti savo mėgia­ mą dalyką ir užsiiminėti spor­ tu.

A. Lukoševičius Redaktorius J. GIRDVAINIS Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele­ fonas: 7-79-17.

Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė.

Tiražas 7500 egz.

L V 07184

Užs. Nr. £289