NAUJI MOKSLOj KANDIDATAI t t
i
t 4 t f 4 f 4 t t 4 ė f ė f ė
*
Doc. A. NAFTALEVIČIUS (Fizikos-matematikos mokslų daktaras)
ė ė t f t f i i t t i f i t ė f f f t t f f t 4 t t t f t t f t f
J
;
ė f f
vt*
f t t t f t
/ Jt s* f !f
B. KRISCICNIENE (Fizlka-matematika)
i f f \ 4 4 i i i t i’ i / i ė i f f f f 4
Jt ė t
/t P. KŪRIS (Teisė)
f t t t 4 4 t
t t f t t ė t f t 4 f t
4
■ kadziauskas (Chemija)
t i 4 4 ė i t ė t t f t f 4 t
Praėjusį šeštadienį į Universi teto Aktų salę susirinko daug jaunimo. Prasidėjo meno savi veiklos kolektyvų apžiūra. Dai navo, grojo ir šoko Vilniaus aukštųjų mokyklų: Kauno Poli technikos instituto Vilniaus filia lo, Pedagoginio instituto, Uni versiteto saviveiklininkai. Mūsų Universiteto koncerte dalyvavo net 375 studentai: an samblio, Akademinio choro, pu čiamųjų orkestro, agitmeninės brigados „Faktas“ dalyviai. Kon certui scenarijų parašė ir reži savo I. Stravinskienė, dekoraci jas piešė dailininkas V. Kosciuš ka. Koncertą sudarė dvi dalys: pirmoji — „Amžina šlovė didvy riams" , antroji — „Studentas, daina ir fantazija“. Antros da lies veiksmas vyko... MENULY JE. Nuotaikingai Salomėjos Nė ries ir R. Roždestvenskio eiles skaitė J. Garuolytė, V. Jaskutėlis ir kiti. Visus pavergė antro sios koncerto dalies vedantieji A. Pukėnaitė ir R. Šavelis. Žiuri komisija Universitetui pripažino pirmąją vietą. Antroji — Pedagoginiam institutui, tre čioji — KPI Vilniaus filialui. Mūsų inf.
Universitetui
• •
Ojekejerio dainą „Pajūrio kolūkyje" atlieka Universiteto dies ansamblis.
vieta
liauJ. GIRDVAINIO nuotr.
Yisų šalių proletarai, vienykitės/
Vyrai, komjaunuoliai! Tokia mūsų dalia — eiti ten, kur labiausiai reikalingi, kur sun kiausia, kur šaukia nerami kom jaunuoliška širdis. Nuostabi musų dalia — jos daug kas gali pavydėti. Komjaunuoli, trimitas vėl šaukfa Tave! Šį kartą — j Sibiro sta tybas. VVU komjaunimo komi tetas organizuoja komjaunuoliųstatybininkų būrį, kuris vasaros atostogų metu dirbs Tiumenės srityje. Jei Tu nutarei parašyti pareiškimą, prlvalai dar rimčiau mokytfs ir visas jėgas skirti siūdi joms, nęs pavasario sesijos eg-
zaminus jūrės! išlaikyti iki bir želio 20 dienos (būrys išvyksta ne birželio 5 d., o birželio 25 d!). Pareiškime nurodyk pavardę, vardą, gimimo metus, partišku mą, specialybę iki studijų, fakul tetą, kursą, tikslų tėvų ir savo adresą. Tavo pareiškimo laukiame kasdien VVU komjaunimo komi tete nuo 10 iki 13 valandos. Mums galima paskambinti te lefonu 2-79-27. Pageidautina, kad pareiškimus pateiktų tik vyrai! VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□u
/0O
>91 11 D E N 1 AS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. Nr. 7—8 (554—555)
1966 melų kovo mėn. 22 d. EINA NUO 1950 METŲ
Kaina 2 kap.
Trejetas dienų iš Interklubo gyvenimo
Kovo 18 d. mūsų Interklubo Amerikos imperialistų kėslus. padovanojo nariai susirinko pasiklausyti Tei Dėstytojas mums sės fakulteto dėstytojo A. Bu daug nuotraukų, ir dar tą patį Mama, Tu juk prisimeni, kaž- kad visi mes esame jų vaikai, ir lotos įspūdžių iš kelionės po vakarą paruošėm stendą apie kada buvo laikai: Tau rankas ri taip pat žinau, kad niekas šian Vietnamo Demokratinę Respubli vietnamiečių liaudį. Kovo 19—20 dienomis Interšo virtuvė, vaikai, bažnyčia. Čia dieną nesuriša rankų nei Tau, ką. Mes sužinojome daug naujo prasidėdavo tavo mažytis pasau nei jums visoms, mūsų gerosios apie didvyrišką Vietnamo liau kiubo nariai apsilankė uostamies lis, čia jisai ir baigdavosi. Nepa mamos, nors Tu dar prisimeni, dies praeitį, nenuilstamą jos sūnų tyje. Klaipėdos Internacionalinio stebimai nuskęsdavo dienos, mė buvo laikai... ir dukrų kovą, apie klastingus klubo darbuotojai padėjo susi draugauti su švedais, lenkais, nesiai ir metai. rusais, vokiečiais. O dabar? Mama, ar Tu pažįsti Vakaras prabėgo nepastebimai. šiandieninį kosminį mūsų pasauMes daug sužinojome apie VDR lį? Neaprėpiamas jisai. jaunimą, mokyklas, darbą, poilsį. Šiandien vien tik Lietuvos liaudies ūkyje dirba daugiau kaip Z. MASKELIUNAITE 24.000 moterų, baigusių aukštąjį (mūsų koresp.) KARŠTAI SVEIKINAME JUS, ATVY mokslą, 20.000 — turi specialų --------- +---------vidurinį išsilavinimą. Apie 1.800 KUSIUS Į BUSIMŲJŲ SPECIALISTŲ mokslo darbuotojų: iš jų — 240 mokslo kandidačių ir keturios — LOPŠĮ MUSŲ SENĄJĮ UNIVERSImokslų daktarės. TETĄ. LTSR liaudies ūkyje iš viso Vėl kalbame apie fakultetų sa dirba 400.000 (pusė visų darbi SEKMADIENĮ, 16 VALANDĄ, SUSI viveiklą. Skeptikai pasakys — ninkų ir tarnautojų!) moterų. Jų „ir vėl..." Taip, ir vėl. Ir tik to tarpe 12 įmonių direktorių, 74 RINKĘ Į AKTŲ SALĘ, JUS PAKALBĖ dėl, kad šis klausimas buvo ir vyr. inžinierės, 1.461 inžinierė, SITE APIE SAVO VAIKŲ MOKYMĄSI, yra labai opus. inžinierės-konstruktorės ir inžiArtėja konkursiniai poilsio va nierės-technologės. DARBĄ IR POILSĮ, SUŽINOSITE, KU karai. Sukruto daugelio fakulte 2.000 žemės ūkio specialisčių RIE IŠ TIKRŲJŲ STUDIJUOJA, O KU tų saviveiklininkai, pradėjo ata turi aukštąjį arba spec. vidurinį kuoti dekanatus. Sunku, la išsilavinimą. Mūsų kolūkiniame RIE — TIK STUDENTAUJA. bai sunku organizuoti ką nors kaime dirba 925 agronomės, 512 plikomis rankomis: nėra nei instzootechnikių, 541 buhalterė. STUDENTE, PRIMENAME, KAD trumentų, nei vadovų. Studentų 38 moterys vadovauja kol kovo 26 dieną į tradicinį susitikimą su tėvais susirinks profkomitetas jau svarstė šias ūkiams, 481 — gamybinėms bri visų fakultetų studentai, iš įvairių Lietuvos kampelių atvy problemas Išeitį rasti ne taip gadoms, 782 — gyvulininkystės kę studentų tėvai, fakultetų dėstytojai. lengva. Todėl mes ir nusprendė fermoms. Susitikimai fakultetuose (vyks šeštadienį (kovo 26 d): me padėti fakultetams įsigyti Beveik 20.000 šiandieninės mū IFF — 19 vai. VVU studentų kavinėje. muzikos Instrumentus. O dėl ansų respublikos moterų priklauso EF — 19 vai. 62 aud. (Ekonomikos fak.) sambliukų vadovų teks patiems šlovingajai Komunistų partijai. TF - - 17 vai. 67 aud. (Teisės fak.) kreiptis į Estetikos katedrą. Mama, aš nežinau, kiek šian ChF — 16 vai. Didžioji aud. (Partizanų 24) Geriausiems saviveiklininkams dien mūsų nedidelėje respubli MMF — IK vai. 3 aud. (Čiurlionio 21) koje yra motinų. Žinau tiktai, studentų profkomitetas skirs pre FF — 18val. 4 aud. (Čiurlionio 21) mijas: I vietą apžiūroje užėmu GF — 19 vai. geologijos aud. (Čiurlionio 21) MINSKIEČIAI SUTIKO ŠILTAI sio fakulteto kolektyvui — 200 MF — 18 vai. Didžioji aud. (Čiurlionio 21). Neseniai mūsų Universiteto Sekmadienį (kovo 27 d.) Aktų salėje (Čiurlionio 21) orga rub., II premija — 150 rub., III studentai kartu su minskiečiais nizuojamas bendras vakaras. — 100 rub. Be to, nugalėtojų atšventė draugystės vakarą. įėjimas su studentų liudijimais ir punktualus. laukia specialus prizas, o visų Mus sutiko labai šiltai, ir kaip Koncertuos VVU nusipelnęs studentų dainų ir šokių liau fakultetų aktyviausių saviveikli paprastai tokiais atvejais, buvo dies ansamblis ir kiti apžiūro je dalyvavę kolektyvai. linksma, netrūko pažinčių, juo ninkų — pagyrimo raštai. ♦ ko ir dainų. S. radišauskaitė A. SIMANAVIČIŪTE
SU TAVIM KALBU, MAMA
BRANGUS TĖVELIAI!
Prizai geriausiems
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
'•^^z*'*'*-*'***-*'*'**'**'**'*'*'*'*'*'*'*’ 1966 m. kovo mėn. 22 d
Komunizmo statyba ir estetinis auklėjimas Mes gyvename ir dirbame epochoje, kada komunizmas iš „šmėklos, klaidžiojančios po Eu ropą", tampa realia pasauline jė ga, su kuria turi skaitytis net jo priešai. Komunizmo mokslinė idėja gimė kaip graži utopinė svajonė pagerinti žmonių tarpu savio santykius ir padaryti jų gy venimą laimingesnį bei gražesnį. Padaryti žmogaus gyvenimą gra žų ir laimingą — tai suteikti kiekvienam žmogui realią gali mybę naudotis visomis visuome nės sukurtomis materialinėmis bei dvasinėmis vertybėmis. Tik tuo pagrindu žmogus gali paten kinti savo troškimus bei realigabuzuoti savyje glūdinčius mus ir polinkiūs. Bet kad žmo gus galėtų pasinaudoti tomis ver tybėmis, ypač mokslinės bei me ninės kūrybos rezultatais, jis turi būti pasiruošęs, turi turėti tam tikrą išsimokslinimą, tam tikrą sugebėjimą suvokti meno kūrinius, pajusti grožį. Tam tikros visuomenės kultūringumo laipsni nulemia ne vien tik tai, klek lei džiama grožinės literatūros kny gų, ruošiama dailės parodų, Tbet ir tai, kokiu mastu literatūra vra skaitoma, kaip lankomos <dailės parodos ir, galiausiai, kiek ižiūrovas pajėgus meno kūriniusi suprasti ir suvokti. Todėl bet ku rioje civilizuotoje visuomenėje iškyla taip vadinamasis estetinio auklėjimo uždavinys, kaip sudėti nė bendros žmonių švietimo bei auklėjimo problemos dalis. Estetinis auklėjimas — tai žmogaus teisingų grožio bei meno supratimo kriterijų, susidariu sių tam tikroje visuomenės išsi vystymo pakopoje, formavimas, aukšto meninio skonio ugdymas, bendros estetinės liaudies kul tūros kėlimas. Dėl šios aplinkybės visa pažan gioji žmonijos mintis, siekusi iš vaduoti žmogų iš socialinio iš naudojimo ir pagerinti jo gyve nimą ,skyrė didelį dėmesį esteti niam bei meniniam žmonių auk lėjimui. Ankstyvojo utopinio socializmo pirmtakai T. Moras ir T. Kampanela „Utopijoje" ir „Saulės mieste" idealiose „socia listinėse visuomenėse" piešė lai mingą žmogaus gyvenimą kaip būseną, kur žmonės po neilgos bei nesunkios darbo dienos galės gėrėtis meno kūriniais ir jų pa grindu auklėti augančiąją kartą. Bet jeigu ankstesniosios visuome nės minties (tame tarpe ir uto pinio socializmo) atstovams, este tinis žmonių išauklėjimas ir sie kimas, kad visi visuomenės na riai galėtų gėrėtis pasaulinio me no šedevrais, buvo tik gražus idealas, kuriuo jie karštai tikėjo ir net stengėsi (gyvendinti, tai mūsų amžiuje. kada socializmo f » 4 t t * *
f t
NADJI MOKSLO! KANDIDATAI
J. ŪSAITIS (Medicina)
stovyklos šalyse jau yra sudaro mos arba sudarytos realios prie laidos komunistinei visuomenei sukurti, estetinis žmonių auklė jimas iškyla jau kaip sudėtinė praktinė komunizmo sukūrimo dalis. Šis praktinis estetinio ta rybinių žmonių auklėjimo užda vinys yra keliamas ir naujojoje TSKP komunizmo statybos prog ramoje1. Dėl tos priežasties Ta rybų Sąjungoje pastaraisiais me tais estetinio auklėjimo klausi mams skiriama daug dėmesio. 1963 m. sausio mėn. 28—31 d. Maskvoje įvyko specialus pasita rimas, skirtas estetinio auklėjimo klausimams, kurį organizavo TSRS Aukštojo ir viduriniojo specialaus mokslo ministerija ir TSRS MA kartu su RTFSR Kul tūros ministerija, Ir kurio medžia ga paskelbta atskirame leidinyje2. Tarybinėje estetikos literatūroie šiam klausimui taip pat skiriama daug dėmesio3 Estetinį auklėjimą mūsų šalyje atlieka įvairaus pro filio kultūros bei meno liaudies universitetai. Estetinio darbo žmonių auklėji mo problema yra bendro mūsų ideologinio darbo sudėtinė dalis. Siame straipsnyje bus apsiriboja ma daugiausia estetinio auklėji mo vietos nustatymu kitų prakti nių komunizmo statybos uždavi nių tarpe ir apsistota ties kai ku riais šios problemos metodologi niais aspektais. Apie konkrečias estetinio auklėjimo formas bei priemones bus kalbama atskirai — kituose straipsniuose. Estetinio auklėjimo sritis yra susijusi su naujo komunistinės visuomenės žmogaus auklėjimu. Ta prasme ji turi ir savo ideolo ginį aspektą. Buržuaziniai mark sizmo Ir komunizmo kritikai daž nai skelbia, kad tarp komunizmo ekonominės bazės sukūrimo ir žmogaus prigimties pakeitimo esąs loginis prieštaravimas. Jų nuomone, socialistinė revoliucija ir jos ekonominiai bei politiniai žmogaus dvasinių savybių, per tvarkymai negalį pakeisti jo egoizmo, jo miesčioniško polinkio į daiktus, į nuosavybę. Socialis tiniai pertvarkymai panaikiną privatinę nuosavybę, bet nellkviduoją žmogaus egoistinio polin kio į daiktus, turtą, pinigus, ne sukurtą žmoguje noro gėrėtis me no kūriniais. Suprasdamas socia lizmo tikslą tik kaip visuomenės ekonominį pertvarkymą, 1965 m. vienoje iš savo kalbų amerikie čių senatorius Fulbraitas pareiš kė: „Kol komunistai, Tarybų Są junga neįrodys, jog žmogaus prigimtį galima pakeisti, komu nizmas, marksizmas pasiliks uto pija". Iš tikrųjų, visi marksizmo kri tikai (tiek teoretikai, tiek ir prak tikai) socializmą stengiasi pa vaizduoti kaip santvarką, nive liuojančią žmogaus individualybę, kaip santvarką, kurioje į pirmą vietą keliami visuomenės ir ko lektyvo interesai. Tuo tarpu ko munizmo teorijos ir praktikos ga lutinis tikslas — žmonių santy-
J. GIRDZIJAUSKAS (Filologija)
J. REPŠYS Filosofijos mokslų kandidatas
kių pakeitimas, žmogaus išlaisvi nimas bei jo individualybės suklestėjimas. Priekaištas, kad komunizmas nesuderinamas su humanizmu, visai nepagrįstas, Jis išplaukia iš marksizmo ir komu nizmo esmės nesupratimo arba nenoro suprasti. Visos ankstes nės filosofinės ir sociologinės mo kyklos, religiniai mokymai bei etinės teorijos siekė gerinti žmo nių prigimti, apeliuodamos j patį žmogų, į jo sąžinę, j jo vidinį pasaulį, siūlė jam nebūti daiktų vergu, egoistu, o daugiau rūpin tis savo dvasinio gyvenimo turti nimu, mokytis suprasti grožį, me ną ir pan. Tokie didaktiniai tiks lai atskirais atvejais iš tikrųjų buvo kilnūs. Tačiau visa šių pra eities humanistų bei švietėjų ne sėkmė buvo ta, kad jų kilniems tikslams bei idealams klasinėje visuomenėje nebuvo lemta tapti realybe. Visos pastangos apeliuo ti į žmogaus sąžinę, pradedant ankstyvąją krikščionybe ir* bai giant XX amžiaus humanistinė mis mokyklomis, iš esmės nepa keitė žmogaus prigimties. Jis ir liko labiau prisirišęs prie turto ir nuosavybės, negu prie meno ver tybių. Priešingai, dabartinėje bur žuazinėje visuomenėje tos verty bės tapo pirkimo ir pardavimo obfektu. Komercinis požiūris iš stūmė estetinį. Vadinasi, mėgini mas pakelti žmogaus estetinę kultūrą, remiantis jo paties auk lėjimu bei moraliniu tobulinimu, nedavė lauktų rezultatų. Istorija lyg pasijuokė iš tų kilnių huma nistinių idealų. Marksizmas neatmeta praeities humanistinių idealų, o tik įveikia jų vienašališkumą ir formalų po būdi. Jis tik naujai iškelia žmo gaus prigimties problemą ir sie kia ją keisti bei tobulinti. Žmo gus, kaip individas, kuris gim damas ateina į visuomenę, su sa vimi atsineša tam tikrus pavel dėtus polinkius, sugebėjimus, ku rie ir sudaro jo prigimtį, jo in dividualybę. Tačiau toji prigimtis su savo polinkiais bei gabumais yra tik galimybė, kuri realizuo jasi visuomenėje. Visuomeninė arba socialinė aplinka yra toji reali dirva, kurioje gali klestėti žmogaus individualybė, išsiskleis ti jo prigimtis. O socialinė aplin ka gali būti ir palanki, ir nepa lanki žmogaus individualybės iš siskleidimui. Klasinė visuomenė, kuri yra pagrįsta tuo, kad vieni, t. y. darbo žmonės, tampa tik materialinių vertybių kūrėjais, o kiti, t. y. išnaudotojai, jų vartoto jais, nesuteikia realių galimybių paprasto žmogaus individualybei vystytis. Dėl tos aplinkybės visi gyvenimo malonumai, tame tarpe ir estetinis malonumas, kurį tei kia meno kūriniai, tampa tik sa votiška viešpataujančios klasės privilegija. Tuo pagrindu ir atsi randa (vairios „teorijos", kad gė rėtis ir suprasti meno kūrinius — tai išrinktųjų, aristokratijos, arba
D. TAMULEVICICTE (Medicina)
„dvasiio elito", savybė. Antra vertus, klasinėje visuomenėje žmogaus socialinio vertinimo kriterijumi tampa jo santykis su daiktais, turtas, nuosavybė bei kapitalas. Būti gerbiamu ir laimingu žmogumi reiškia ne kąi kitą, kaip būti turtingu. Toji aplin kybė ne tik stabdo žmogaus pri gimties atsiskleidimą, bet, prie šingai, ją luošina, kas dieną ir kas valandą gimdo egoistinį bei miesčionišką žmogaus prisirišimą prie daiktų, verčia jį net meno kūrinius garbinti kaip prekes. Iš šių aplinkybių ir aiškėja, ko dėl klasinėje santvarkoje estetinis auklėjimas eina vienu keliu, o žmogaus prigimties vystymasis kitu. Turėdami galvoje tokią padė tį, Marksas Ir Engelsas siūlė žmo gaus prigimties keitimą bei tobu linimą pradėti visai iš kitos pu sės, t. y. nuo antižmogiškos socia linės aplinkos pakeitimo. Socia lizmo bei komunizmo statybos procesas — tai žmogų luošinan čios kapitalistinės visuomenės socialinės aplinkos pakeitimas palankia socialistine aplinka, kurioje žmogaus vertę apspren džia ne turtas ir kapitalas, o jo darbo kiekybė ir kokybė, jo žmo giški sugebėjimai. Tik likvidavus individualybę slopinančias ir jo prigimtį luošinančias socialines jėgas, galima sukurti visuomenę, kurioje būtų jmanoma realizuoti žmogaus keliamus tikslus, kurio je estetinio auklėjimo ir žmogaus prigimties formavimosi keliai ne-
prasilenktų. Socializmo statybos procesas iš esmės yra laipsniškas palankių žmogaus asmenybės vystymui są lygų sukūrimas. Ta prasme nau jojoje partijos programoje ir ak centuojama, kad viskas mūsų vi suomenėje tarnauja žmogui, vis kas žmogaus vardan. Žmogus re alia, o ne formalia prasme gali vystytis bei tobulėti tokiu mastu kokiu mastu socialistinė visuome nė sudaro faktines galimybes at siskleisti jo fiziniams bei dvasi niams sugebėjimams. Tuo požiū riu socializmo ir komunizmo sta tybos procesas kartu yra visa pusiškai ir harmoningai išvysty tos žmogaus asmenybės formavi mo procesas. Estetinis žmonių auklėjimas yra viena iš sudėtiniu šio uždavinio dalių. Kokiu mastu estetinis auklėji! mas yra susijęs su komunizm statybos procesu ir kokią viet-i! jis užima šiame procese? Kitaip tariant, iškyla klausimas, kokie priemonės, formuojant estetiniu žmogaus principus bei aukš meninį skonį, priklauso tik nul auklėjimo, t. y. nuo subjektyvil pastangų, ir kas, ugdant harm ningą žmogaus asmenybę, nua šių subjektyvių pastangų nepi klauso? Neišsiaiškinus šio klau siino, konkrečios estetinio aukJ Jimo formos bei priemonės gal pasirodyti ne visuomet tlkslingil ir efektyvios.
Nesirūpinkit, mamos! Visada mes jau taip — Dar neqrįžom iš kelio, 0 naujam išvykimui Jau laikrodžius tikslinam. Ir rytais žadintuvai Ankstokai mus kelia, Kad jau gatvėje tekančią saulę sutiktume. Visada mes jau taip —
Laikas my lė ii Paprasti ir tokie paslaptingi ženklai Deqa smėlyje__ Laikas mylėti.. . Tu užmiršk, ką seniai praeity palikai, Tavo vasara, kvepiantys lietūs. Kai širdy skamba tūkstančiai laimės vardų, (O iš jų — tiktai vienas tikrasis) Na, tai kas, kad tavęs ligi šiol nerandu, Gal mane tu anksčiau atrasi. Rašo smėlyje laimė smailu batuku
A. LASAS (Technika)
Pasiruošę išvykti. 1 gimtuosius namus Tik trumpam tesugrįžtam* 1 Jei užtrunkam — Nereikia liūdėti ar pykti. Mes prie jūsų taip pat Nemažiau prisirišę. Irena MACKEVIČIūi I kurso lituaml Savo vardą — lig šiol negircrt Ir iš tolo atbėga širdim k ii d
Tavo vasara... Laikas mylėt i ***
Gerki, Viską, Skuba Noksta
išsekus širdie, ką žemė tau duodi pasaulis — girdi? garsai kaip uogos
Gerki, širdie nerami. Ilgesį, skausmą ir džiauq> Skeptikų mes barami Vėl nesulaukiamo laukiar>
Onutė BALIUKONYTi lituar
V. LASTAS (Geografija)
TARYBINIS STUDENTAS
1966 metų kovo mėn. 22 d.'**^*'*'*'*-'**-*-*'*"’*'•'<*•*''
>M»%*%%%<«*******w»*****3 PUSLAPIS
Antrasis Lietuvos Statutas Žodžiai „vergai
X
Kaitų K. Paustovskis pasakė, jog kalboje būna žodžiųchuliganų. Kitas tarybinis rašytojas L. Lichodejevas pridu ria. būna žodžių — „vergų", žodžių-„cbalujų" ir žodžių — „chamų". Ar ne tokiais „vcigais" ir „chalujais" mes esame pavertę gerą būrį daiktavardžių, būdvardžių, prieveiksmių, veiksmažodžių? Pavyzdžiui, daiktavardžius „klausimą", „faktą", „sritį1 (srityje), „tarpą" (tarpe) ir kt., veiksmažo džius „vykdyti", „vykti", „atlikti", „organizuoti", „užtikrin-, ti" ir kt., būdvardžius „aštrų", „ryžtingą", „platų" „tani tikrą" ir kt. (taip pat prieveiksmius „aštriai", „ryžtingai", .plačiai“ ir t. t) Juk sakome ir rašome: „Čia noriu tarti keletą žodžių apie studentų kultūros ir elgesio klausimą"; „Didelį povei kį šiuo klausimu turi pagyvėjusi mokyklų pionierių bei komjaunimo organizacijų veikla"; „Taip draugovė apsvars tė A C-io klausimą"; „Vienas svarbiausių gamybinio mo kymo trūkumų-materialinės bazes klausimai"; „Jis turėjo didžiausią reikšmę teismuose dorovės ir elgesio klausi mais". Skaitytojas man atleis, kad paimsiu dar keletą pa vyzdžių iš kitų šio žodžio vartojimo sferų: „Kova su van dens nutekėjimu — aštrus ir aktualus klausimas"; „Šiuo klausimu yra išleistas SRV viršininko 1964 m. rugsėjo mėn. ad. įsakymas Nr. 567"; „Reportažą šiuo klausimu pateikia žemės ūkio skyriaus korespondentas E. B."; „Kolūkio valdy ba apsvarstė bulvių nukasimo klausimą"; „Sušaukti visų kolūkių atstovų arba agronomų pasitarimą dėl cukrinių runkelių kasimo, apdirbimo ir išvežimo į punktus klausi mą"; „Pasiruošimo pavasariui klausimas paliktas saviei gai", „Tuo klausimu daug kaltės tenka ir ant milicijos sky riaus viršininko J. B. pečių". „O dabar tai visi žino, kad žemė apvali, ir niekas nė klau syti šiuo klausimu nenori", ir t. t. O jau dar kitais atvejais minėtas daiktavardis skamba net „chamiškai": „Mums kyla klausimas, ar iš tikrųjų negalima klausimą pastatyti taip, kad pieno statytojams nereikėtų toliau vargti"; „Į esamus kergimo punktus kerglmui kumeles veda tik „Aušros“, „Trakininkų" kolūkiai, o kituose kolūkiuose šis klausimas stovi vietoje"... Kaip matome, tas „klausimas" ne vienoje vietoje pavartotas gana netaisyklingai, nelogiškai, plg.: „Vienas svarbiausių gamybinio mokymo trūkumų-materia linės bazės klausimai"; „Tuo klausimu daug kaltės tenka..." O juk čia galėtume pasakyti: „nepakankama materialinė bazė", „čia (dėl šio įvykio) daug kųos kaltas milicijos viršir.i įkas", „apsvarstė A. C-io elgesį", „noriu porą žodžių tarti apie studentų elgesį ir kultūrą", „svarstė, kaip nukas ti bulves", „nesiiuošia pavasariui", „niekas nė klausyti apie tai nenori", „išleistas toks ir toks įstatymas", „pateiktas teks ir toks reportažas" ir t. t. Beje, ne pro šalį bus prisi minti, jog šnekamojoje kalboje šio daiktavardžio daugi skaitą netaisyklingai dar ir kirčiuojame: klausimai, klausi mų, klausimams ir t. t. O kirčiavimas šio žodžio visai pa prastas — jis visai kirčiuoja šaknį: klausimas — klausimai, klausimo-klausimų ir t. t. Taigi, bent pirmininkaudami susi rinkimuose ir posėdžiuose, susimilkime ir netraumatizuokirne klausytojų ausies:" Ar bus dar klausimų?" Čia jau nekalbėsime apie tokius nevykusius, deja, labai dažnus, šio daiktavardžio „kontekstus", kaip antai: „Pas ką dar yra klausimų?"; „Pas mane yra klausimas" ir pan.
Durys atidarytos, o pro langą lendame Ne taip jau retai griebiamės konstrukcijų tipo „vykdo patikrinimą", „atlieka susirašinėjimą", „praveda susirinki mą" ir t. t., nors jos griozdiškos ir nereikalingos. Tik pa klausykime. „K. Marksas pirmasis atliko kapitalo skirstymą į pastovųjį ir kintamąjį"; „Diapozityvų gamyba at liekama taip"; „Kompaso rodyklė ima staiga šokinėti, atlikdama netvarkingus svvravimus"; „Kiekvienas že mės ūkio specialistas gerai žino, kad gyvulių girdymas at liekamas tik tvarto temperatūros vandeniu"; „Konservuo jant ankštinius augalus, masės suslėgimą ir pridengimą reikia atlikti tokiu pat būdu, kaip silosuojant kitus pašarus; „Parko teritoriją pietinėje dalyje būtina praplėsti, atliekant joje laisvą, bet saikingą dekoratvvinių medžiagų sodinimą"; „O kiekvienu atveju reikia atlikti avių gydymą".. ir t. t. ir t. t. Arba: „Priepuolio gydvmas vykdomas daugiausia adrenalinu ir atrofinu“; „Mokslinį vadovavimą sektoriui vykdo Universiteto Mokslinė Taryba"; „P. L. pamokų metu gerai vykdomas ir seniau išdėstytos medžiagos, ir naujai perteiktų žinių kartojimas"; „Ten, pietinėje Vietnamo pu sėj vietoj mokyklų, mokslo įstaigų steigiamos koncentra cijos stovyklos, kalėjimai, vykdomi vietnamiečių patriotų žudymai ir kankinimai"; „Tam tikromis dienomis vykda vo mirusiojo dievo apraudojimas"; „Šitokie samprotavimai vvko kelionėje"; „Kurapkų kiaušinių dėjimas vyksta ge gužės pabaigoje ir birželio mėnesį"; „Tolimesnis miesto te ritorijos užlaikymas pravedamas gana gerai"; „Surinkimas' šiukšlių iš konteinerių pravedamas specialiu transportu" ir t. t. Mat, sakyti „K. Marksas pirmasis suskirstė kapitalą į pastovųjį ir kintamąjį", „diapozitvvai gaminami taip", „gy vuliai girdomi", „priepuolis gydomas", teritorija užlaiko ma" ir t. t. nebus „moksliška"! Bet ar nepagalvoja toks autorius neatrandąs čia jokios Amerikos, o tik mėgdžiojęs N. Gogolio raštvedį, rašantį: „Numirimas įvyko dėl prigėrimo priežasties". Išeina taip: durys atidarytos, o pro langą lendame. Doc. J. PIKCILINGIS
B
J
<222ZZZZZZZZZZZZZ222222222:ZZZZZZ2222222ZZZZZZZZZZZZZZZZZZZZ
Iš visų trijų Lietuvos Statutų (400 metų sukakčiai paminėti) (1529, 1566 ir 1588 m.) mažiausiai žinomas Antrasis. Pastarasis dar mažai tyrinėtas, mokslininkų nuo monės apie šį Statutą yra skirtin Statuto rankraščiai: 5 rusų kalba, gos, dar iki šiol neišleistas auten 18 .— lenkų, 1 — lotynų. Vertin tiškas šio įžymaus juridinio pa giausi ir daugiau kaip pusė sau minklo tekstas. Šiemet Antrajam goma įvairiose' Lenkijos bibliote Lietuvos Statutui sukanka 400 kose. Reikia pažymėti, kad dauge metų. Jubiliejinės datos proga ir lis šių rankraščių rašyti dar Ant norėtųsi paminėti kelis būdinges rojo Statuto galiojimo metu. Kaip nius šio senojo teisės dokumento liudija paskelbti bibliotekų ir ar chyvų katalogai, šio Statuto rank faktus. 1529 m. buvo paskelbtas Pir raščių būtų žymiai daugiau, bet masis Lietuvos Statutas, kuris jie žuvo karų metais. Ypač ver pakeitė iki tol atskirose valstybės tingi ir visai netyrinėti Antrojo srityse veikusius vietinius papro Statuto rankraščiai buvo sunai čius ir teises. Kaip pirmas kodifi- kinti, degant Varšuvos bibliote kacijos bandymas, jis negalėjo koms. Išlikusių rankraščių paskel apimti visų veikiančių teisės nor bimas, grupuojant juos į tris mų ir buvo nuolatos papildomas. mokslines-kritines laidas, yra vie Įrašomi į Statuto tekstą nauji nas iš svarbiausių mūsų teisės is straipsniai patekdavo anaiptol ne torijos mokslo uždavinių. į visus plačiai krašte pasklidusius Etnografinėse Lietuvos žemėse rankraščius. Toks skirtingų Statu Antrasis Statutas veikė neilgai. to rankraščių paplitimas bei jų Jau 1589 m. pradžioje jis buvo taikymas teismuose kėlė pagrįstą pakeistas Trečiuoju Statutu. Ta valstybės piliečių nepasitenkini čiau Voluinės, Kijevo ir Breslaumą. Todėl 1544 m. susirinkusi į Brastos seimą Lietuvos bajorija prašė savo valdovo jį pataisyti ir atspausdinti, kad „rašytu Statutu žmonės nebūtų klaidinami." Žygi mantas Senasis sutiko patenkinti bajorijos prašymą ir pasiūlė sei mui išrinkti specialią 10 narių ko misiją. Tačiau komisijos sudary mas užtruko kelerius metus. Ji buvo sudaryta tik 1551 m. Vil niaus seimo metu. Manoma kad visam komisijos darbui vad ivavo Žemaičių vyskupas Jonas Domanevskis. Komisijoj dirbo ir du „svetimų šalių teisių daktarai" — Vilniaus miesto vaitas Augustinas Rotundus ir ispanų kilmės kanau ninkas Petras Roizijus. Tai buvo mokyčiausi šavo laiko vyrai, įgiję juridinį išsilavinimą ir aukščiau sius mokslo laipsnius garsiuose Vakarų Europos universitetuose. Antrojo Lietuvos statuto rank Matyt, jų dėka į Antrąjį Statutą raštis lenkų kalba, saugomas buvo įtraukta nemaža bendrų to Vroclavo bibliotekoje Lenkijoje. laiko teisės nuostatų. Po dešimties metų darbo komi sija paruošė Antrojo Statuto pro jos vaivadijose, prijungtose Liub jektą. Nauja teismų sistema (pa lino. seimo metu prie Lenkijos, vietų) turėjo pažeisti senas didikų jis veikė dar gana ilgai. Dėl šios privilegijas ir atimti iš jų gau priežasties Antrasis Statutas ne retai buvo vadinamas Voluinės namas teismų pajamas. Iškilusi nauja valstybės jėga — Statutu. Antrasis Lietuvos Statutas už bajorija — privertė didikus 1564 m. Bielsko seime „laisvano ima centrinę vietą tarp visų trijų riškai" atsisakyti visų savo išim Statutų ne tik pagal savo chrono tinių teisių ir patvirtinti naująjį loginę eilę, bet ir pagal savo Statutą. Nuo 1566 m sausio 26 d. svarbumą. Jis perėmė pagrindi Antrasis Lietuvos Statutas tapo nius Pirmojo Statuto įstatymus ir galiojančiu įstatymu, nors skel perdavė juos Trečiajam, kuris bianti jį Žygimanto Augusto pri daugiau kaip 200 metų normavo vilegija buvo pasirašyta tik tų viso krašto gyvenimą ir saugojo valstybės savarankiškumą. Antra pačių metų kovo 11 d. Antrasis Statutas žymiai pralen sis Statutas, kaip teisės kodeksas, kė Pirmąjį savo apimtimi, medžia nėra tobulas, tačiau XVI amžiuje gos susisteminimu bei kodifikavi- Europos juridinė mintis tobules mo technika. Jo tekstą sudaro 14 nio ir nebuvo sukūrusi... skyrių, apimančių 363—368 » » ♦ straipsnius, vadinamus artikulais. Pirmuosius tris skyrius apima Kalbėdamas apie Lietuvos Sta valstybinė teisė, IV — teismo tutų tyrinėjimus, visų pirma norė santvarka ir procesas, V—X — čiau pažymėti studentijos indėlį. civilinė teisė ir XI—XIV — bau Anksčiau pagal seną universitetų džiamoji teisė. tradiciją jų mokslo tarybos skelb Savo veikimo metu Antrasis davo studentams konkursinių dar statutas, kaip ir Pirmasis, nebu bų temas premijai gauti. Tarp vo atspausdintas. Pirmą kartą jo skelbiamų konkursai temų ne tekstas, išspausdintas pagal kartą figūravo ir Lietuvos Statu vėlyvą (XVII amž.) Rumiancevo tas. Taip 1863/64 m. m. Kijevo nuorašą, pasirodė tik 1855 m. universiteto teisės fakultetas ap Maskvoje. Neajrdairūs leidėjai dovanojo aukso medaliu studentą padvigubino klaidų skaičių, kurių Francą Cerneckį už parašytą kon ir taip nemažai buvo padaręs kursui daibą' „Lietuvos Statutų rankraščio perrašytojas. 1900 m. istorija". Savo rašiniui autorius Krokuvoje F. Piekosinskis išleido panaudojo apie 70 šaltinių ir 100 šio Statuto tekstą lotynų ir lenkų mokslo veikalų. Po 30 metų tas kalbomis. Paskelbtas lotyniškasis pats universitetas paskelbė kon tekstas yra labai vertingas, nes kursą iš Lietuvos Statutų baudžia jis padeda teisingiau suprasti ori mosios teisės. Trijų studentų dar ginalą, be to, ir pats rank bai — G. Domčenkos „Bausmė raštis šio karo metu dingo. Len pagal Lietuvos Statutą", N. Makkiškasis tekstas turi daug perra simeikos „Lietuvos Statuto bau šinėjimo klaidų ir praleidimų, ku džiamųjų įstatymų šaltiniai" ir rie labai sumenkina jo mokslinę J. Malinovskio „Studija apie nu vertę. Prie viso to reikia pridurti, sikaltimą pagal Lietuvos Statutą" kad abi šios laidos jau seniai — buvo įvertinti aukso medaliais tapo bibliografine retenybe ir ne ir paskelbti 1894 m. spaudoje. Tai visada randamos netgi stambiau iki mūsų dienų išsamiausi darbai siose Šalies bibliotekose. feodalinės Lietuvos baudžiamajai Šiuo metu žinoma 24 Antrojo teisei pažinti.
Leningrado universitete; saugo mas 1905 m. rašytas konkursui studento darbas „Lietuvos Statuto kalba pagal spausdintą 1588 m laidą". Statuto kalbai apibūdinti autorius remiasi Karsiko, Lindės. Sobolevskio, Šachmatovo ir kitų žinomų kalbininkų darbais, nuro do lietuviškus žodžius, patekusiu); į Statuto tekstą. Pasirinkęs savo rašiniui devizą „Žinojimas priį bet kokių įsitikinimų —jėga* autorius pasilieka kol kas neišaiš kintas. 1904 m. Charkovo univer siteto konkursą „Paveldėjimo teij sė pagal Lietuvos Statutą" laimė jo studentas A. Strelbickis ir bu vo apdovanotas už savo darbą aukso medaliu. Kai XIX a. pirmoje pusėje iški lo ginčas tarp Vilniaus ir Varšu vos universitetų dėl romėnų tei sės įtakos lietuvių ir lenkų teisei, o tuo pačiu ir Lietuvos Statutui, tai jį spręsti teko studentams. 1822 m. Vilniaus universitetas paskelbė konkursą „Apie romėnų teisės įtaką lietuvių ir lenkų tei sėms". Iš keliolikos pateiktų kon kursui darbų du iš jų — Alek sandro Mickevičiaus (poeto Adė' mo Mickevičiaus brolio) ir Frąn-, ciškaus Moržės — buvo premi juoti ir paskelbti spaudoje. Po. kelerių metų panašų konkursų surengė ir Varšuvos ųniversite-. tas. „ , Žemės ūkio leksikos analizei 1950 m. savo diplominį darbą pa skyrė A. Antonovičius. Tolimes nių autoriaus tyrinėjimų rezulta tas — disertacija (1961 m.) apie feodalinės Lietuvos teismų kalbą.: Įdomus studentės G. Nolinskaitės darbelis „Bajorijos privilegijos, pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą"..! parašytas 1956 m., vadovaujanti prof. K. Jablonskiui. Lietuvos Sta tuto ir Rusų Tiesos santykio klau-l simą tyrinėja teisininkas J. Žilys. Lietuvos Statutas reikalavo išteisėjų tam tikro pasiruošimo irkrašte veikiančių įstatymų žino jimo. Kadangi savų teisės mo kyklų neturėta, tai jau nuo XIV amž. pabaigos buvo keliaujama įgyti mokslų į Vakarų Europą, XIV amž. studentus — lietuvius (eųues Lituanus, nobilis Lituanus) užtinkame žymiausiuose jurispru dencijos centruose — Paduvos,Bolonijos, Bazelio ir kt. universi-“ tetuose. Vienas iš žymesnių Universitetb ’ teisininkų buvo rektorius Jeroni mas Stroinovskis, kuris pateikė/ 1791 m. seimui naują valstybės' kodekso projektą, sudarytą pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą. XIX amž. pirmojoje pusėje Statutu gyvai domėjosi ir apie jį rašė Universiteto profesoriai Danilavį- ' čius, Jaroševičius, Lelevelis, Korockis ir kt. Savo darbų apimtimi ir minties gilumu iš jų išsiskiria Ignas Danilavičius (1787—1843)-' Jo darbai apie Lietuvos Statutą '• sudaro gražiausius ir vertingiau- ' sius mūsų senosios teisės istorijos puslapius. Neliko pamirštas Statutas mūsų universitete ir pokario metais. Vadovaujant teisės fakuteto pro fesoriui Konstantinui Jablonskiui, buvo paruoštas ir 1960 m. Minske ; išleistas Pirmasis Statutas. Uni versiteto dėstytoja M. Zakarjąn apgynė 1955 m. Maskvoje disertaciją apie Trečiojo Statuto lėk; ; siką. Jai taip pat priklauso : straipsniai apie Statuto laidąs ir jo juridinę leksiką. Pasirinktas dėstytojos L. Sudavičienės tyri-., nėjimo objektas — XVIII .amž.,, pirmosios pusės Lietuvos Statuto) vertimas Maskvoje į rusų kalbą, Šio vertimo kalbai skirta auto rės disertacij'a (1964 m.) ir eilė ■ straipsnių. Taigi įžymus mūsų XVI amžjuridinės minties paminklas ne; tik nepalaidotas archyvų dulkė-/ se, bet ir pateiktas prie disertacį-, jų stalo. V. RAUDELIŪNAS
Komunizmo statyba ir estetinis auklėjimas niam lygiui kelti — sudaryti re sąlygas žmogaus asmenybei vys alias galimybes liaudžiai prieiti tytis bei tobulėti. O žmogaus to tiek ekonomine, tiek kultūrlne- bulėjimas suprantamas kaip jo . Jeigu socializmo bei komuniz estetine prasme prie pasaulinio prigimtyje glūdinčių polinkių mo kūrimas yra tik palankesnių meno sukurtų vertybių. bei gabumų išsiskleidimas. Vienu socialinių sąlygų žmogui tobulėti Dėl to Leninas, atsakydamas atžvilgiu tai reiškia, kad žmogus, bei vystytis sudarymo procesas, Suchanovui, kuris įrodinėjo, kad gimęs su fiziko bei inžinieriaus tai mes visuomet turime žinoti esą Rusija dar ekonomiškai bei gabumais, galėtų tapti fiziku ar ideologinio auklėjamojo darbo ir kultūriškai nėra pasiruošusi so inžinieriumi, kad žmogus, gimęs konkrečiai estetinio auklėj iir|> cialistinei revoliucijai, pabrėžė, su polinkiu tapybai arba archi vietą šiame procese. Jo negalima jog negalima praleisti palankios tektūrai, galėtų tapti dailininku nei pervertinti, nei nepakanka revoliucijai situacijos, kurią pa ar architektu. Kitu atžvilgiu tai mai vertinti. Pirmuoju atveju tai saulinė istorija suteikė Rusijai. O reiškia, kad kiekvienas komu ves j paprastą kultūrininkystę bei kas liečia tik tikrą kultūrinį lyg), nistinės visuomenės narys galėtų švietėjiškumą, o antruoju — į būtiną socializmo pastatymui, tai naudotis ir praeities pasaulinio siaurą prakticizmą ir perspekty kodėl mums revoliuciniu keliu meno šedevrais, ir komunistinės vos praradimą. Ir vienu, ir kitu neiškovoti ir nesudaryti prielaidų visuomenės meninės kūrybos pa atveju pakenksime komunizmo šiam lygiui pasiekti darbininkų siekimais. Komunistinė visuome statybai, Estetinio auklėjimo dar bei valstiečių valdžios ir tarybi nė žmogaus asmenybei šioje sri bo priemonės ir formos turi būti nes santvarkos pagrindu.5 tyje tobulėti gali suteikti tik ob taikomos tikslingai, t. y. žinant, Ką reiškia sudaryti objektyvias jektyvias prielaidas — pilnai ko mes tam tikru laikotarpiu tu prielaidas darbo žmonių kultūri patenkinti žmogaus materialinius rime siekti ir kokių galima laukti niam lygiui kelti? Viena iš tokių bei kultūrinius poreikius, suda rezultatų. Jeigu žmogaus polinkių sąlygų yra išnaudojimo panaiki ryti pačią trumpiausią darbo die bei gabumų formavimasis pri nimas, žmonių darbo ir buitinių ną, užtikrinti labai pigų arba vi klauso nuo to, kaip ir kokiu sąlygų pagerinimas, patenkina sai nemokamą teatrų, operos ir laipsniu visuomenė gali paten mas jų aprūpinimas pramonės bei baleto spektaklių bei simfoninės kinti jo materialinius bei dvasi maisto produktais, technikos vys muzikos koncertų lankymą ir nius poreikius, tai aišku, kad es tymo ir darbo našumo kėlimo pa pan. Bet naudojimasis meninėmis tetinio auklėjimo konkrečias for grindu tvirtos ir pastovios darbo vertybėmis priklauso ir nuo mas ir kelius apsprendžia socia dienos nustatymas, kad kiekvie „vartotojų", nuo jų sugebėjimo lizmo statybos tam tikro laiko nam dirbančiajam liktų laisvo suvokti ir suprasti tuos kūrinius tarpio visuomenės materialinių laiko savo kultūriniams porei — nuo jų imlumo lygio. Suge bei kultūrinių vertybių kiekybė kiams tenkinti. Antra, neraštin bėjimas suprasti meno kūrinį, it kokybė. Grožio pajautimas bei gumo., kuris neleido plačioms tai dalykas, kuris priklauso žmo sppratimas ir žmogaus estetinis Rusijos darbo žmonių masėms gui kaip subjektui. Šiuos suge skonis formuojasi bei tobulėja net pradėti naudotis pasaulinio bėjimus bei aukštą estetinį sko tam tikroje visuomeninėje aplin mokslo bei kultūros laimėjimais, nį ir turi išugdyti mūsų pedago koje. Jį formuoja ne tik meno likvidavimas. Ta prasme pokalby gai, mokykla bei liaudies kultū kūriniai, bet taip pat pramonės je su Klara Cetkin Leninas ir ros universitetai, atliekantieji gaminiai, darbo Įrankiai, namų pareiškė, kad po revoliucijos svarbią estetinio auklėjimo funk apyvokos daiktai ir visi buitiniai pertvarkymų darbininkai ir vals ciją. Žiūrovas ir klausytojas turi žiitogaus reikmenys. Vienok ar tiečiai „gavo teisę Į tikrą ir di pakilti iki šiuolaikinio pažan kitoks žmogaus estetinis požiūris delį meną. Todėl mes pirmoje ei gaus meno lygio. aT' skonis nėra grynai individua lėje iškeliame patį plačiausią Tačiau žmonių meninį skonį lius nusistatymo dalykas. Šia liaudies švietimą bei auklėjimą. formuoja ne vien specialus es prasme estetinio auklėjimo pro Jis sukurs dirvą kultūrai, žino tetinis auklėjimas, bet svarbiau blema yra daug sudėtingesnė, ma, su sąlyga, jeigu klausimas sia pats meno vystymosi proce negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. įlel duonos bus išspręstas".6 Tu sas. Tai ypač svarbu kalbant apie Dar Marksas viename iš savo rint galvoje carinės Rusijos dar socialistinę visuomenę, kurioje ankstyvųjų darbų „Ekonominiai- bo žmonių kultūrinį lygį, socia visiems darbo žmonėms meno fitbsofiniai rankraščiai" iškėlė lizmo statybos ir pereinamojo kūriniai tampa prieinami. Aukšto 'rlintį, kad „išalkusiam žmogui laikotarpio sunkumus, neužmirš meninio lygio bei idėjiškumo kū neegzistuoja žmogiškoji maisto tant to fakto, kad estetinis auklė riniai formuoja ir aukštos meni forma", jis nekreipia dėmesio į jimas jau yra tolesnio kultūrinės nės kultūros „vartotoją”, ir, at jos išvaizdą, svarbu, kad nurami revoliucijos vystymo etapas, Le virkščiai, meniniu bei idėjiniu na fiziologinį alkio poreikį, „kad ninas ir kėlė klausimą apie nau požiūriu menkaverčiai kūriniai slegiamas rūpesčių ir neturtingas jo komunistinio meno suklestė gadina liaudies estetinį skonj. žmogus nejautrus net pačiam gra jimą, kaip tolesnės perspektyvos Gana svarbų vaidmenį, ugdant žiausiam reginiui".4 dalyką. gerą meninį skonį, vaidina este Klasinėje visuomenėje liaudies Savaime suprantama, kelti nau tika bei meno ir literatūros kri masės buvo atskirtos nuo pasau jos harmoningos žmogaus asme tika. Vertinant kūrinius, kartais linio meno vystymosi ir nuo jo nybės formavimo klausimą gali ne visiškai tiksliai vartojama kūrinių" telkiamo estetinio pasi ma tik sudarius tam objektyvias liaudiškumo sąvoka. Labai dažnai gėrėjimo. Liaudies skonis vystėsi prielaidas. Jas prielaidas mūsų kritikoje kategorijos „liaudis", tam tikra specifiškai liaudiška šalyje davė socializmas, jo eko- „liaudiškumas" suprantama kaip kryptimi. Jis buvo susijęs su nominė-techninė bazė. kažkas pastovaus, nekintamo, ne liaudies kūryba, tautosaka, skulp Estetinis auklėjimas negali ap istoriško. Liaudiškumas tai nėra tūra ir pan., t. y. lyg stovėjo siriboti vien pokalbiais apie dra XIX a. pabaigos ar XX a. pra nuošalyje nuo pasaulinės kultūros mą, muziką, tapybą ir poeziją. džios kaimiečio požiūris Į pasau ir meno vystymosi vieškelio. Dar Pirmiausia estetinį auklėjimą lį ir jo meninis lygis. Tai, kas bo žmonių masėms pasaulinio reikia pradėti nuo taip vadina buvo laikoma liaudiška Homero meno šedevrai, tokie kaip Rene mosios „buitinės estetikos" arba laikais, nebelaikoma liaudiška sanso bei impresionistų drobės, „pramoninės estetikos", kad žmo XIX amžiuje, o tai, kas buvo lai Šekspyro tragedijos ir Dostojevs gus galėtų kritiškai vertinti ir koma liaudiška Demjano Bedno kio bei Tolstojaus kūryba, Ver suprasti ne tik meno kūrinius, laikais, kada rusų proletariatas džio operos ir Betchoveno simfo bet ir jį supančią aplinką. ir valstietija su jo dainomis nijos tapo ne tik neprieinamu, Tačiau pagrindinis estetinio pilietinio karo frontuose gynė bet ir nesuprantamu dalyku dėl auklėjimo uždavinys yra paruoš revoliucijos iškovojimus, nebe to, kad jų meninis lygis ir sko ti aukšto meninio skonio žmogų, laikoma liaudiška mūsų laikais, nis nebuvo ugdomi šia linkme. sugebantį suvokti pasaulinio me kada liaudis stato komunizmą ir Vadinasi, pagrindinė sąlyga liau no kūrinius. Komunizmo tikslas gėrisi kosmoso šturmu. Kiekvie dies masių kultūriniam-esteti- — sudary ti pačias palankiausias nas laimėjimas ekonomikos,
'T&sūu/s iš 2 psi
mokslo bei technikos ir kultūros srityje keičia liaudies kultūrinį lygį ir tuo pačiu liaudiškumo są vokos turinį. To nepripažinti — reikštų ignoruoti tą faktą, kad socializmo lamėjimai teigiama kryptimi keičia liaudies masių gyvenimą ir galvoseną. Labai dažnai vietoje pagrįstos kūrinio analizės kritikai, pasi remdami liaudiškumo kategorija kaip argumentu, atmeta jį, kaip nesuprantamą liaudžiai. Dažnai čia operuojama Lenino mintimi, išreikšta pokalbyje su Klara Cet kin, kad menas priklauso liau džiai, kad liaudis turi jį suprasti ir mylėti. Bet labai dažnai už mirštama antroji tos minties da lis, kur Leninas kalba, kaip pa daryti meną liaudišku. Jis pabrė žia: „Tam, kad menas galėtų pri artėti prie liaudies ir liaudis prie meno, mes turime iš pradžių pa kelti bendro švietimo ir kultūros lygi"-7 Aukšto estetinio ir meninio ly gio žiūrovų, klausytojų bei skai tytojų ugdymas taip pat išplau kia iš meno ideologinės funkcijos komunizmo statybos procese. Žmogus ne tik protaujanti bei mąstanti būtybė, bet būtybė, tu rinti savo jausmų bei emocijų pasaulį. Komunistinės visuome nės kūrimo procese žmogus turi apsivalyti nuo praeities liekanų, atsikratyti nuo individualių bei egoistiniu polinkių ir įgyti nau jus moralinius bruožus. Socialisti nis menas turi padėti žmogui įveikti praeities ydas ir emocio naliai įtvirtinti naujuosius komu nistinės moralės principus bei normas. Jeigu žmogus bus nejaut rus literatūrai, poezijai, muzikai, nesupras meno kūrinių estetinės bei idėjinės prasmės, tai, aišku, kad menas tokiam žmogui nega lės padaryti ne tik estetinio, bet ir idėjinio poveikio. Be aukšto meninio lygio žmo nių, kaip meninių vertybių var totojų, menas negalės atlikti sa vo ideologinės funkcijos komu nizmo statybos procese. Šiuo po žiūriu estetinis auklėjimas yra la bai svarbus darbo baras, kovo jant už naują, visapusiškai tobuKOLEGOS! Užsiprenumeruokite Ir pa raginkite kitus tiktai studen tams skirtą laikraštį (dėstyto jų niekas niekada neragino) „TARYBINIS STUDENTAS“ Laikraštyje spausdinami straipsniai apybraižos, repor tažai, skaitytolų pasisakymai, o taip pat pirmieji studentų beletristiniai bandymai. Laikraščio prenumerata pratęsiama: iki metų pabaigos — 42 kapeikos trims mėnesiams — 18 ka peikų.
Į PASITARIMĄ kviečiame atvykti Gamtos, Chemijos, Matematikos ir me chanikos bei Fizikos fakulte tų korespondentus. Renkamės penktadieni 18 vai. REDKOLEGIJA
lą žmogaus asmenybę O kasdie ną iškovoti vis nauji ir nauji lai mėjimai, kuriant ekonominę-techninę komunizmo bazę, sudaro vis palankesnes sąlygas šiam huma niškam tikslui realizuoti. 1 TSKP XXII suvažiavimo me džiaga. Vilnius, 1962, psl. 70. 1 npo6neMbi acTeTHuecHoro bocPHTaHHH H COBpeMeHHOCTb. 3 A. H. AMHTpneBa, Bonpocbi acTėTHsecKoro BOcnHTamui b CpOpMMpOBaHHH HOBOrO He/IOBėKa, KOMMyHHCT, 1959, Ns 4. ripo6/ieMbi acTeTHsecKoro bocI1HT3HHB H COBpeMeHHOCTb, M, 1963. ’ K. Mapuc M Bure/ibc, H3 paHhhx npoM3BeąeHHH, M, 1956, CTp. 594. 6 B. M. JleHHH, O riMTepaType n HCKyccTae, M, 1960, CTp. 446. 6 Ten pat, psl. 662. 7 B. H. JleHHH, O nHTepa-rype h MCKyccTBe, M, 1960, CTp. 660.
AR SKAITAI
„KULTŪROS BARUS“? Jau antri metai leidžiamas kul tūros ir meno propagandos žur nalas „Kultūros balai“. Kiek Įmanoma, redakcija stengiasi žur nalą plėsti .gerinti bei įvairinti jo turinį. Jūs, respublikos akademinis jaunimas, rytdienos kultūros, mokslo ir meno veikėjai, šian dien skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. O visuomeninė-politinė periodika, ypač ta, kuri spe cialiai skiriama jaunimui, jums vra ypač reikalinga, nes kiek vienam būsimajam specialistui, nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos, būtina ugdyti savo kultūrinius- meninius poreikius. Šia prasme, nežiūrint esamų žurnalo trūkumų, kuriuos gimdo, kaip Įprasta sakyti, augimo sun kumai, „Kultūros barai" galėtų atlikti teigiamą vaidmenį. Studente! Prenumeruok kultū ros ir meno propagandos žurnalą „Kultūros barai" ŽURNALO „KULTŪROS BARAI" REDAKCIJA l STUDENTE! / ( Jei moki skambinti gitara,) /groti kontrabosu, klarnetu ar) (akordeonu, „Faktas“ Tave! (kviečia į estradinį orkestrėlį. Į / Jeigu turite Įdomios me- ) ) džiagos mūsų agitmeninei ( ( brigadai, siųskite ją į Esteti- į Į kos katedrą. \ „FAKTAS“ j
oooooooooooooooooooo Redaktorius J. GIRDVAINIS
Korektūrą skaitė IV k. litu anistė Regina VENCKUTE.
Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė.
TIRAŽAS 2500 EGZ. IV 06776 Užs. Nr. 2102
i
t
c
>■ ji
iC >1