c, VN1 Vfy -1579-
/j“™s r
s
P
lį^ a(įį asfra
universitas
vilnensis A
A—
( Gegužės
21d.
1999 m. ^Nemokamai
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 7-8 (1584-5) v
JUBILIEJINE VUSA KONFERENCIJA: nauja valdžia tęs pradėtus darbus Gegužės 6 d. VU Teatro salėje įvy ko Vilniaus universiteto Studentų at stovybės (VUSA) dešimtoji ataskai tinė - rinkiminė konferencija. Ją pra dėjo ir susirinkusiems produktyvaus darbo palinkėjo neseniai išrinktas naujasis Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Svajūnas Jakutis. VUSA prezidentas Rimantas Si maitis savo pranešime apie praėju sių metų veiklą sakė, kad daug ir įtemptai dirbta rengiant Aukštojo mokslo įstatymą. Jis pabrėžė, kad darbas dar nėra baigtas, nes įstaty mas tebėra nepriimtas. Kaip vieną
iš svarbesnių problemų R. Simaitis iškėlė studentų, ypač parlamento na rių, iniciatyvos stoką. Tikimasi, kad apmokymo seminarai, kuriuos fakul tetuose organizuoja VUSA, padės ją išspręsti. VUSA prezidentas džiaugėsi, kad žymiai sustiprėjo Kauno Humanita rinio ir VU Fizikos fakultetų atsto vybės, ir vylėsi, jog kiti fakultetai taip pat prisijungs prie tokio pobūdžio at stovybių kūrimo. Buvo užsiminta apie “Vilniaus tei sės kliniką”, kurios viena iš steigėjų Nukelta į 8 psl.
Konferencijos akimirka ^Naujiko nuotr.
2
Universitas Vilnensis
VU LANKĖSI
VOKIETIJOS PREZIDENTAS R.HERZOGAS Gegužės 18 d. viešėdamas Lietu voje VU aplankė Vokietijos Federa cijos Respublikos prezidentas Roma nas Herzogas. VU Rektorius prof. Rolandas Pavilionis, pasveikinęs Vo kietijos Prezidentą Didžiojoje auloje, džiaugėsi, kad garbingasis svečias ra do valandėlę laiko padiskutuoti su VU profesoriais, įvairių Vokietijos fondų stipendininkais bei germanistikos spe cialybės studentais. Klausimus disku sijoje uždavinėjo šeši stipendininkai, stažavęsi Vokietijoje. A.Humboldto vardo stipendinin kas E.Šileikis klausė apie Vokietijos ir Lietuvos Konstitucijas bei sąvoką “Konstitucijos patriotizmas”. Atsaky damas į šį klausimą Vokietijos Prezi dentas gilinosi į nacijos sąvoką, patei kė palyginimų iš Prancūzijos istorijos. R.Urbikaitė, studijuojanti visuoti nę literatūrą, bei K.Narauskas iš Vy tauto Didžiojo universiteto domėjosi abipusiais studentų ir profesorių mai nais tarp Vokietijos ir Lietuvos. Pre zidentas teigė, jog judėjimas turėtų vykti abiem kryptimis - į Lietuvą tu rėtų vykti ne tik Vokietijos profesūra, bet ir studentai, ir atvirkščiai. VU Filologijos fakulteto Vertimo katedros vedėjas V.Vaišnoras domė josi vokiečių kalbos statusu Europos bendrijoje bei vokiečių kalbos politi ka. Deja, p. R.Herzogas konstatavo, kad tokios politikos Vokietijoje nėra. Jis paminėjo, jog jaunas žmogus, sie kiantis kažką nuveikti Europos labui, turėtų mokėti keturias kalbas - gim tąją, dvi užsienio ir anglų kaip tarp tautinio bendravimo kalbą. DAAD fondo stipendininkė iš Klaipėdos A.Darbutaitė kėlė klausi mą, kodėl beveik kaimyninių šalių gy ventojai taip mažai žino vieni apie ki tus. Politikos apžvalgininkas K.Petrauskis domėjosi Vokietijos Preziden to motto “Aiškumas ir tiesa” (“Klarheit und Wahrheit”) prasme šiandie ninėje politikoje, VU Rektorius prof. R.Pavilionis, uždavęs paskutinį klau simą, domėjosi Prezidento pozicija Kosovo konflikto atžvilgiu. Pasibaigus diskusijai VU Rekto rius Prezidentą perrišo lietuviška tau tine juosta tardamas, jog dabar p. R.Herzogas amžiams susietas su Lietuva ir Universitetu.
Indrė KLIMKAITĖ
1999 05 21
SEMINARE UNIVERSITETO VEIKLOS KOKYBĖS GERINIMO TEMA Gegužės 3 dieną Vilniaus universitete vyko seminaras "Studijų kokybės val dymas”pagal projektą TEMPUS_JEP 12459-97 “Universiteto valdymas per in formacinių technologijų infrastruktūrą Seminare dalyvavo Chemijos, Gam tos mokslų, Fizikos, Ekonomikos ir Komunikacijos fakultetų atstovai bei kole gos iš Ultrechto (Olandija) ir Lundo (Švedija) universitetų. Apie seminarą “U. V” sutiko papasakoti VU akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius VENGRIS: “Šis TEMPUS projektas turbūt yra vienintelis iš visų TEMPUS projektų, kuriuos vykdė Universitetas, susijęs su Universiteto valdymo tobulinimu. Šis tobulinimas yra suvokiamas pirmiau sia kaip pažangių informacinių tech nologijų įdiegimas. Seminaras “Studi jų kokybės valdymas” buvo skirtas ne tiek informacinėms sistemoms tobu linti, kiek Universiteto veiklos koky bės gerinimui. Manau, kad informa cinės sistemos yra priemonė gerai ko kybei pasiekti, o ne tikslas. • Universiteto veiklos kokybė yra tiesiogiai priklausoma nuo kokybiš ko Universiteto valdymo. Studijų, mokslo, tam tikrų Universiteto san tykių su visuomene kokybė yra labai susijusi su tuo, kaip mes tuos darbus dirbame. Planai, jų įgyvendinimas, keliami uždaviniai turėtų būti dirba mi vieningai - nuo kiekvienos kated ros iki viršaus, ir atvirkščiai. Semina ro tikslas ir buvo pasikeisti patirtimi. Projekte dalyvaujantys penki fakul tetai pasirinkti todėl, kad visi jie skirtingų krypčių. Chemijos, Gamtos mokslų, Fizikos - ne tokie populia rūs ir nesudėtingi, nes juose mokosi nedaug studentų, juos lengviau tvar kyti. Komunikacijos fakultetas garsė ja nebloga kokybe, Ekonomikos - be simokančių studentų skaičiumi. Sa vo įvadinėje kalboje bandžiau sufor muluoti pagrindinius uždavinius, ku riuos seminaras turėtų išspręsti, o pa baigoje - susumuoti tai, ką pasiekė me seminaro metu, ką apskritai esa me pasiekę Universitete valdymo, ko kybės valdymo, kokybės srityse. Pats seminaras žymiai padėties nepakei tė, bet pasidalinti nuomonėmis su ko legomis iš Švedijos ir Olandijos buvo naudinga. Galima konstatuoti, kad Švedijo je, Olandijoje ir Lietuvoje problemos,
iškylančios universitetų valdyme ir universitetų kokybės valdyme, yra la bai panašios. Universiteto Taryba pri tarė Rektoriaus prof. R. Pavilionio pranešimui, kuriame akcentuota, kad Universiteto valdyme turi dalyvauti visi Universiteto bendruomenės na riai, kad reikia skirti žymiai didesnį dėmesį katedrų idėjoms ir pasiūly mams. Universiteto valdymas turėtų būti nuolatinis procesas. Šios idėjos labai populiarios ir Utrechto univer sitete, todėl pokalbiai su jo atstovais buvo ypač naudingi. Labai svarbu, kad seminaro, me tu buvo paremta Universiteto koky bės valdymo decentralizavimo idė ja, kurią Rektorius išdėstė savo pra nešime. Decentralizavimas reiškia savarankiškumo skatinimą, sugebė jimą spręsti iškylančias problemas, projektų inicijavimą “iš apačios” ir jų pateikimą “viršui”, prisiimtą at sakomybę už priimtus sprendimus. Šią idėją pailiustravo skirtingi, bet tuo pačiu teigiantys tą patį įvairių fa kultetų atstovų pranešimai. Deka nai, prodekanai, katedrų vedėjai nu rodė skirtingas problemas, iškylan čias fakultetuose. Visas jas galima priskirti prie Universiteto kokybės gerinimo. Problemos turėtų būti sprendžiamos žymiai konkrečiau ir paprasčiau, negu esame įpratę. Ge rinimas prasideda nuo mažų ir pa prastų klausimų išsprendimo. Vieną kartą reikia baigti kalbėti apie dan giškus aukštojo mokslo rezultatus, aiškiai ir tiksliai suformuluoti pro blemas, nurodyti būdą, kaip jas iš spręsti, ir laiką, per kurį tai turi būti padaryta. Kiekvienas mažas žings niukas duoda realios naudos visai bendrai sistemai”. "U.V." inform.
1999 05 21
3
Universitas Vilnensis
IŠLEISTAS UNIVERSITETĄ PRISTATANTIS LEIDINYS Gegužės pradžioje pasirodė mūsų Universitetą pristatantis reklaminis leidinys “Vilniaus universitetas. 1579”. Leidinį parengė Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius. “Vilniaus universitetas. 1579”, išleistas lietuvių (1000 egz.) ir anglų (2000 egz.) kalbomis, bus dovanoja mas svečiams, žadama su šiuo leidi niu supažindinti ambasadas, kaip su
venyrą jį galės išvežti dėstytojai ir stu dentai, vykstantys svetur. Šiame netradicinio formato 36 puslapių leidinyje glaustai supažindi nama su Universiteto istorija, pasta tais, valdymu, studijų sistema, moks lu Universitete, tarptautiniais ryšiais, biblioteka, studentų laisvalaikiu, stu dentų atstovybės ir kitų organizacijų veikla, pristatyti fakultetai ir mokslo
bei studijų centrai. Pirmą kartą pa teikti visų Universiteto rūmų Vilniu je ir Kaune planai. Juos sudarė VU Kartografijos centras. Leidinį puošia ir pagyvina nuotraukos, kurių ypač gausu. Ši knygelė taip pat papildė ir anglų kalba leidžiamų Universitetą reprezentuojančių leidinių sąrašą. "U.V." inform.
STUDENTŲ SU NEGALIA PROBLEMOS IŠKLAUSYTOS ATVIRAME POKALBYJE Gegužės 13 dieną mūsų Universi teto administracija pakvietė studen tus, turinčius invalidumo grupes, su sitikti ir pasikalbėti apie esamas pro blemas, kartu paieškoti palankių jų sprendimo būdų. Susitikimas vyko VU bibliotekos Smuglevičiaus salėje ne todėl, kad ji viena gražiausių - į ją lengviausia patekti žmonėms su fizi ne negalia. Pokalbyje dalyvavo stu dentai iš Chemijos, Ekonomikos, Fi lologijos, Filosofijos, Gamtos moks lų ir Matematikos fakultetų. Rektoriaus prof. R. Pavilionio pa geidavimu pokalbis turėjo būti “daly kinis ir konstruktyvus, ne tam, kad pas kui kažkur paminėtume, jog mes rū pinamės neįgaliais studentais”. Iš tie sų norėta išklausyti, su kokiomis pro blemomis susiduria šie studentai, no rėta išgirsti jų pageidavimų ir bandyti palengvinti jų buvimą Universitete. Studentai skundėsi, kad sėdintiems invalido vežimėlyje sunku patekti į pa talpas, kad nei senoji, nei naujoji ar chitektūra nepritaikyta žmonėms, tu rintiems judėjimo sutrikimų. Yra pro blemų, susijusių su dėstytojų ir šių stu dentų santykiais - ne visi jiems tole rantiški ir kantrūs. Studijų skyriaus ve dėjui Eugenijui Stumbriui paklausus, ar sunku jiems buvo peržengti Univer siteto slenkstį, studentai minėjo, kad buvo sunkumų gauti iš gydytojų pažy mą stojimui. Gydytojai ne visada kai
kuriems studentams nori leisti spor tuoti. Studentai pageidavo ilgesnės studijų trukmės, pavyzdžiui, kad aš tuonis semestrus jie galėtų studijuoti penkerius metus. Daugelio studentų materialinė padėtis gana sunki - ne vienam yra ar buvo iškilusi rėmėjų problema. Optimistiškai nuteikė FilosF studento A Gorio mintis, kad pa ra galėtų turėti daugiau valandų. Bet tai jau ne Universiteto valdžios kom petencija... Pokalbyje, trukusiame beveik dvi valandas, buvo išdėstyta ir daugiau
įvairių problemų. Universiteto admi nistracija prižadėjo atsižvelgti į pasiū lymus ir kuo greičiau išspręsti visus klausimus. Tapo akivaizdu, kad reika linga bendra Universiteto politika ir nuostatos žmonių su negalia atžvilgiu. O svarbiausia, kaip sakė FilosF Socia linio darbo katedros doc. A. Bagdo nas, “į šią problemą pradėjome žiūrė ti sistemingai”. Pasak doc. A. Bagdo no, žmogus yra invalidas tiek, kiek vi suomenė jį tokiu laiko. "U.V." inform.
Prie bendro stalo susėdę Universiteto administracija ir turintys invalidumo grupes studentai ne tik pasakojo savo problemas, bet ir patys siūlė, kaip jas išspręsti. VNaujiko nuotr.
1999 05 21
Universitas Vilnensis
4
Studijos
DĖMESIO, BAKALAURAI, NAUJOS GALIMYBĖS! Informacija besidomintiems magistrantūros studijomis
Skelbiame, kad nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. prasidės magistrų ruošimas pagal MOKSLO IR TECHNOLOGIJOS ISTORIJOS studijų programą. Magistrantūros programa paruošta remiantis Europos ir JAV universitetų patirtimi. Dėmesio ir dalykinių patarimų sulaukėme iš Politechnikos universiteto (Polytechnic University, New York), vaisingai dirbančio šioje srityje. Kviečiame bet kurį universitetą baigusius bakalaurus tęsti aukštesniojo lygmens studijas, gilinančias žinias ir išsilavinimą gamtos ir techniškųjų mokslų istorijos srityse. Užsienio universitetų praktika liudija, kad mokslo ir technologijos istorijos magistrantūrą baigusieji kviečiami dirbti pedago gais j prestižines mokyklas, yra laukiami žurnalistikos, leidybos srityse, mokslo ir švietimo struktūrose. Magistrai, įgiję išsilavini mą pagal minėtą programą, sėkmingai kyla politikos, verslo ir diplomatinės karjeros laiptais. Platus išsilavinimas, humanitarinė orientacija leidžia studijų absolventamas veikti operatyviai, prisitaikyti prie nuolatos kintančios civilizacijos reikalavimų ir drą siai priimti informacinės technologijos metamus iššūkius. Trims studentams, įstojusiems į siūlomą magistrantūrą, bus skiriama Claros Monroy (JAV) stipendija1 (šalia valstybinės) ir viena vienkartinė Ed. Capo (JAV) stipendija-premija už pavyzdingą magistrantūros baigimo darbą2. Artimiausiu metu numato ma gauti dar dvi stipendijas. Studijos vyks Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų institute, 3000 Kaunas, Gedimino 43-211. Studentai aprūpinami bendrabučiu. Paraiškas siųskite nurodytu adresu. Informacija teikiama KAUNE: KTU Humanitarinių mokslų inst., tcl (8*27) 20 55 60 bronc.lcskauskaitc@org.ktu.lt VILNIUJE: J.A.Krikštopaitis, tel/fax (8*22)71 07 19, krikstop@ktl.mii.lt LKlimka, tel (8*22) 75 15 73 1 Stipendija vienam asmeniui (1800 Lt) bus mokama 9 mėn. (2 semestrus) po 200 Lt/mėn. Pirmenybė stipendijai gauti bus teikiama studentams, turintiems aukščiausius bakalauro studijų įvertinimus.
2 Iki 1200 Lt (priklausomai nuo darbo įvertinimo)
NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ POREIKIS DIDĖJA Gegužės 17 dieną paskelbti įstojusiųjų į Vilniaus universiteto neakivaizdines stu dijų programas sąrašai. Apie vietas, kon kursus, tokio pobūdžio studijų perspekty vą “U.V"papasakojo Studijų skyriaus ve dėjas Eugenijus STUMBRYS: „Į neakivaizdines studijas yra priima ma du kartus - gegužės mėnesį ir liepos mėnesį. Gegužės mėnesį yra priimama į 80 proc. visų numatytų vietų, išskyrus tei sę ir psichologiją (į šias specialybes gali pretenduoti tik asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą). Liepos mėnesį pri imama į likusias 20 proc. vietų ir į tas vie tas, į kurias nebuvo priimta per priėmi mą gegužės mėnesį. Tokia tvarka galioja jau antri metai. Kaip parodė ankstesnių metų praktika, kai priėmimas į neakivaiz dines ir dienines studijas vyko tuo pačiu metu, neakivaizdinės studijos tramplinu į dienines studijas buvo tapusios tiems studentams, kuriems nepavyko per sto jamuosius egzaminus. Jie stodavo į ne akivaizdines ir vėliau visokiais keliais bandydavo pereiti į dienines. Tuo tarpu nusprendę studijuoti neakivaizdiniu bū du turėjo žymiai mažiau galimybių, nes
konkuruoti su ką tik baigusiais vidurines mokyklas buvo labai sunku. Dabartiniai abiturientai gegužės mėnesį stoti į neaki vaizdinį negali, nes dar neturi brandos atestatų. Tad kalbėdami apie gegužės mėne sio priėmimą, galime pasidžiaugti, kad šiemet kaip niekad daug norinčių studi juoti neakivaizdžiai - paduota 2461 pra šymas, o priimame tik į 621 vietą. Vidu tiniškai konkursas yra 3,96. Šiemet (ve
dėme naują konkurso suvokimo sistemą - yra paprastasis, bendrasis ir svertinis konkursai. Paprastasis skaičiuojamas kaip ir anksčiau, bendrasis - pagal tai, kiek studijų programų pasirinko stojan tysis (jei jis yra padavęs prašymus į 4 pro gramas, tai indėlis į vieną studijų pro gramą bus 'A. Šio skaičiavimo trūkumas tas, kad neatsižvelgiama, kokiu priori tetu renkamasi konkreti studijų progra ma). Todėl buvo įvesta svertinio konkur so sąvoka (jo apibrėžimas pateiktas In ternete). Didžiausias svertinis konkur sas yra į ekonomikos specialybę -15,08, į verslo administravimą ir vadybą - 5,28 į valstybės finansuojamas vietas. Ma
žiausias konkursas yra į lietuvių filolo giją -1,23. Lygindamas šiuos skaičius su praeitais metais, galiu pasakyti, kad šie met stojančiųjų padaugėjo beveik 2,5 karto (pernai bendras konkursas buvo 2,62, priėmėme į 422 vietas, buvo paduo ti 1107 prašymai). Neakivaizdžiai ekonomiką norėtų stu dijuoti ir pasirinko ją pirmu prioritetu 563 asmenys (valstybės finansuojamose vie tose). Iš viso ekonomiką norėtų studijuoti 995 stojantieji. Į teisę (su aukštuoju išsi lavinimu) paduota 731 pageidavimas, pir mu prioritetu šią specialybę renkasi 706. Psichologiją norėtų studijuoti 106 asme nys, iš jų - 82 pirmu prioritetu. Planuoja me priimti tik 25, konkursas - 3,21. Neakivaizdinių studijų Universitetas nežada atsisakyti. Vyresniems žmonėms reikia ne diplomo, bet žinių. Ir nuostata, kad neakivaizdinės studijos yra sovieti nis palikimas, neturi ateities. Poreikis to kioms studijoms yra, jas reikia plėsti, tik prieš plečiant - pagerinti kokybę.“
Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENĖ
1999 05 21
*EXLIBRIUW<EX LIBRIJ^
5
Universitas Vilnensis
VU BIBLIOTEKOJE ATIDARYTA PARODA "HUMANIZMAS LIETUVOJE XV-XVII a." kt. veikalų originalai. Antrasis pa rodos skyrius skirtas XVI a. refor macijai, davusiai didelį postūmį to meto humanistiniam judėjimui. Čia pristatomi J.Reuchlino, U. von Hutteno, Ph.Melanchtono, J.Kalvino veikalai bei Lietuvoje refor macijos iškeltos tokios asmenybės kaip A.Kulvietis, S.Rapolionis, M.Mažvydas. Trečiasis parodos
siteto, kaip humanizmo idėjų įtvir tintojo Lietuvoje, vaidmenį. Parodos atidarymo iškilmėse kalbėjęs Europos tarybos 50-mečiui skirtų renginių kuratorius Vy tautas Balčiūnas pažymėjo, kad humanizmo kelio programa, kurią šiandien šia paroda pradeda Vil niaus universitetas, tapo realia ir įgyvendinama tik todėl, kad Uni
Gegužės 5 dieną VU bibliote kos Smuglevičiaus salėje atidary ta paroda “Humanizmas Lietuvo je XV-XVII a.”. Tai vienas iš renginių, skirtų Europos Ta rybos 50-mečiui. Šiai datai pažymėti sudaryta savaitės programa “Euro pos kultūros keliai Lietuvoje”. Bus sie kiama pasižvalgyti ne tik po Lietuvos baroką ir vienuoly nus, bet žengiami ir pirmieji žingsniai ne mažiau svarbiais Hanzos, Humaniz mo, Parkų ir sodų, Piligrimų keliais. Šios VU bibliote koje atidarytos pa rodos tikslas - paro Reklorius prof. R.Pavilionis, Klasikinės filologijos katedros vedėja prof.E. Ulčinaitė ir Europos dyti, kokiais keliais Tarybos renginių kuratorius ^Balčiūnas apžiūri parodos eksponatus. plito, kaip buvo pe VNaujiko nuotr. rimamos ir kaip įsi tvirtino humanizmo idėjos Lietu skyrius supažindina su iškiliausiais versitete pastaraisiais metais nu voje XV-XVII a. Pirmajame paro to meto Lietuvos humanistais: Žy veikta labai ryškių ir esminių dar dos skyriuje “Europos humanistų gimantu Augustu, G.Albinijumi, bų ne lietuvių kalba parašytos se knygos” eksponuojami garsiųjų E.Valavičiumi, V.Protasevičiumi, nosios Lietuvos literatūros, kultū Europos humanistų Dante’ s, Pet- N.Pacu, Sapiegomis ir kt. Ketvir ros atvėrimo visuomenei srityse. rarkos, Braciolini’o, Machiavelli’o, tasis parodos skyrius “Humanizmo Paroda veiks iki rugsėjo mė Castiglione’s, Skaligerio, Vida’os, idėjos senajame Vilniaus universi nesio. Bude, Mureto, Vives, Lipsijaus ir tete” akcentuoja Vilniaus univer "U.V." inform.
1999 05 21
Universitas Vilnensis
6
Istorija
INTELIGENTŲ KLUBŲ TRADICIJA TARPUKARYJE
Vilniaus universiteto Profesorių klu bas, kuriame kartą per mėnesį aptaria mos įvairios aktualios problemos - ne naujiena Lietuvoje. Tokia tradicija tarp Lietuvos inteligentų gyvuoja jau nuo XIX a., nuo legendinio Universiteto linksmuolio Jozefo Franko laikų. Tik dabartinio klubo diskusijos (o gal irpa čios šiandienos problemos?) rimtesnės, nelabai lieka laiko pramogoms. O juk profesūra - iš tiesų linksmi žmonės, ku riems humoras ar net scenos menas tik rai neturėtų būti svetimas... Šį kartą apie tai, kokias klubų tradicijas puo selėjo tarpukario inteligentai. Nuo 1933 m. balandžio 1 d. Vil niuje veikė “Smorgonia” - tarpuka rio Lietuvos inteligentų klubas, vie nijęs senojo Universiteto profesorius, kultūros veikėjus, dailininkus ir ak torius. Nereikėtų šio klubo pavadini mo painioti su vadinamąja Smurgonių akademija, pagarsėjusia meškų mokykla. Smurgonys - miestelis ant Neries kranto (dabar Baltarusijos te ritorijoje), Lietuvos Didžiojoje kuni gaikštystėje garsėjęs sielininkais, gar džiais riestainiais ir meškų dresavi mo mokykla. Meškos, čia išmokytos šokti, būdavo parduodamos čigo nams, kurie vedžiodavo jas po ker mošius. Smurgonių meškų “akademi ja” buvo tokia žinoma, kad apie savo vietos nerandantį jaunuolį būdavo sa koma: “Tam tik Smurgonių akademi joje studijuoti”. Tačiau grįžkime prie vilniškių “Smorgonios”. Šio klubo nuostata buvo tokia: pavakaroti nenuobodžiai, krečiant juokus ir šmaikštaujant, į iro niškas užuominas ar kritiką atsakyti tik humoru. “Nuo pilkumos ir mono tonijos bėkime į Smorgonią”, - taip eiliavo vakartfvedantieji. Tačiau klu be buvo ne vien juokaujama - juk ne veltui čia susirinkdavo Vilniaus mies to šviesuomenė... Klube buvo apta riamos ir svarbios kultūrinio gyveni-
mo problemos. Vakaronės dažniau siai būdavo teminės, kalbama apie se nojo Vilniaus tradicijas, krašto isto riją, jo paveldo išsaugojimą. Galima sakyti, kad “Smorgonia” pratęsė XIX a. Vilniuje veikusios masonų ložės “Uolusis lietuvis” bei “Šubravcų” (“Nenaudėlių”) draugijos veiklą. O išdaigiška diskusijų forma gal kaip tik ir padėdavo rasti originalų kokios nors problemos sprendimą... “Smorgonios” klubo sueigos vyk davo šeštadieniais Aušros Vartų gat vėje, buvusiame Bazilijonų vienuo lyno kiemo pastate, kur buvo įsikū rusi Literatų sąjunga ir Baltarusių muziejus. Literatai ten įrengė ir gar siąją Konrado celę, kurioje dar ir šiandien gyva Adomo Mickevičiaus dvasia. “Smorgonios” vakaronės prasidėdavo vadinamuoju kabaretu - kupletais ir parodijomis, improvi zuotais vaidinimais miesto aktuali jų temomis. Scenarijus ir tekstus jiems rašydavo dažniausiai Vilniaus rašytojai ir žurnalistai - Vitoldas Hulevičius, Tadeušas Liopalevskis ir Teodoras Buinickis. Labai populia rus buvo aktorius Karolis VirvičiusVichrovskis, komiškai skaitydavęs eiles. Salę puošdavo karikatūros, klubo narių šaržai. Muzikines paro dijas fortepijonu atlikdavo teisinin kas Tadeušas Šeligovskis. Klubo na riai tarpusavyje vadindavo vieni ki tus čigonais ir meškomis - tai buvo
aliuzija į minėtąją Smurgonių meš kų akademiją. Čigonai - tai daugiau siai scenos žmonės, programos kū rėjai ir atlikėjai. Meškos - jų klau sytojai, o neretai ir epigramų tai kinys. “Smorgonios” klube nuolatos lan kydavosi tokios Vilniaus įžymybės kaip poetas Česlovas Milošas, skulp torius Boleslovas Balzukevičius, fo tografas Janas Bulhakas (jis išleido Vilniaus vaizdų albumą), dailininkai Ludomiras Slendzinskis ir Bronislavas Jamontas, paminklų konservato rius Stanislovas Lorenzas, meno is torikas Marijanas Moreliovskis, lei dėjas Liudvikas Chominskis, ir, žino ma, beveik visi Universiteto profeso riai humanitarai. Šio inteligentų klubo veikla buvo reikšminga tuometinio Vilniaus kul tūrinio gyvenimo dalis. Klubas padė davo sutelkti intelektualų pajėgas ko kiai nors kultūrinei akcijai, atkreip davo dėmesį į opiausias kultūros pro blemas. Antai klubo iniciatyva buvo išgelbėti Katedros gobelenai, kuriuos norėta parduoti į užsienį ir už gautus pinigus padengti remonto išlaidas. Klubo nariai inicijavo ir Katedros kriptų įrengimą, kai rūsiuose buvo su rasti valdovų palaikai. Ne mažiau svarbūs buvo ir “Smorgonios” narių tarpusavio santykiai - klube vyrau janti laisva atmosfera, nepikta pašai pa ir humoras padėdavo įveikti am bicijas ir sureguliuoti santykius. Ko gero, tokia klubo dvasia nepakenktų ir ganėtinai ambicingai šiandienos šviesuomenei - gal ir šiandien humo ras padėtų ne tik ambicijų atsikraty ti, bet ir kitomis akimis pažiūrėti į nū dienos problemas ar surasti origina lesnį jų sprendimo būdą. O ir visuo menei bei valdininkams ne pro šalį būtų aiškiau išgirsti pastaruoju metu apsilpusį inteligentijos balsą... Parengė Indrė KLIMKAITĖ
Universitas Vilnensis
1999 05 21
7
APIE TRAUMĄ DARBE PRANEŠTI PRIVERČIA PINIGAI
Tems
V
Lietuvoje dėl darbo higienos nepaisymo kasdien nukenčia 10-12 proc. visų darbuotojų sveikata Šiais laikais nemažai studentų dar stu dijuodami pradeda dirbti. Jeigu jie įsidar bina oficialiai, kiekvienas turi išklausyti įvadinį darbų saugos instruktažą, o dar bo vietoje - pirminį. 1995 m. kovo 22 d. LR Vyriausybė pri tarė valstybinei darbų saugos ir darbo medicinos programai, kuri yra vykdoma iki šiol. Ši programa numato esmines
priemones nelaimingiems atsitikimams ir profesiniams susirgimams darbe išveng ti, gerinti darbo aplinkos sąlygas. Darbų sauga (sauga darbe) - tai organizacinių, techninių, ekonominių, teisinių, higieni nių, gydymo, profilaktikos priemonių, skirtų žmonių sveikatai, gyvybei ir dar bingumui išsaugoti darbe visuma. Įstatymuose rašoma, kad darbdavys privalo laikytis saugos darbe norminių ak tų ir reikalavimų, sudaryti darbuotojui sveikas ir saugias darbo sąlygas. Darbuo tojas privalo saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos darbe norminių aktų reikalavimais ir juos vyk dyti pagal atliekamų darbų specifiką. Dar buotojas privalo informuoti darbdavį apie darbo metu gautas traumas ir įvykusius ne laimingus atsitikimus. Nelaimės atveju bū tina laiku pranešti savo darbo vadovui, ku ris tuoj pat turi informuoti darbų saugos skyrių. Anot VU Civilinės ir darbo sau gos skyriaus vedėjos Jūratės Impolienės, dauguma darbuotojų pas juos ateina pa vėluotai. Dirbantieji kreipiasi tik tada, kai
sužino, kad už traumas, įvykusias darbo metu ar pakeliui į ir iš darbo, darbovietė sumoka 100 proc., o ne 80 proc. atlygini mo. Be to, kiekvienas viršininkas, laiku ne informavęs darbų saugos skyriaus, gali bū ti nubaustas piniginėmis pabaudomis. Lietuvoje dėl darbo higienos nepaisy mo kasdien nukenčia 10-12 proc. visų darbuotojų sveikata. Norint to išvengti, būtina laikytis higienos normų. Dažnam iš mūsų tenka dirbti su kom piuteriu, kai kurie prie jo praleidžia di džiąją dienos dalį. 8 valandų darbo die ną būtina daryti pagrindinę pietų pertrau ką ir dvi papildomas - 10 min. trukmės: pradžioje - 3 vai. nuo darbo pradžios ir antroji - likus 2 vai. iki darbo pabaigos. Įvedinėjant duomenis, skaitant informa ciją iš ekrano, nepertraukinio darbo su kompiuteriais trukmė turi būti ne ilges nė kaip 4 vai., darant po kiekvienos dar bo valandos 10 min., o po dviejų darbo valandų - 15 min. pertrauką. Dirbantys kopijavimo aparatu taip pat kenčia nuo kenksmingų sąlygų. Darbo
metu išsiskiria ozonas, kuris priklauso I pavojingumo klasės medžiagoms. Kopi javimo ar būgno keitimo metu toneris ar anglies milteliai gali patekti į aplinką ir sukelti kosulį. Aparato sukeliamas triukš mas ir skleidžiama šiluma skatina nuo vargį ir diskomfortą. Siekiant to išveng ti, kopijavimo aparatus rekomenduoja ma statyti atskirose patalpose arba nuo šaliai nuo pagrindinės biuro erdvės. Daug problemų iškyla ir dėl priešgais rinės apsaugos. Kiekvienam būtina žino ti, kokį telefono numerį susukti gaisro at veju (nesijuokite, ekstremalioje situaci joje kiekviena sugaišta sekundė gali kai nuoti gyvybę!). Dirbantiesiems turi būti parodyta, kur įstaigoje ar įmonėje yra ar timiausi gesintuvai, kaip jie veikia (ant kiekvieno turi būti informacinis lipdu kas), kuo skiriasi, ką kuriuo galima ge sinti. Pasak J. Impolienės, labai neatsa kingai elgiasi VU bendrabučių gyvento jai. Jie sudaužo arba išpurškia gesintu vus, nuplėšo lipdukus, gadina kitą prieš gaisrinės apsaugos inventorių. Kadangi Priešgaisrinės apsaugos departamento darbuotojai bendrabučius tikrina gana dažnai, VU darbų saugos skyrius privalo nuolat rašyti įvairius pasiaiškinimus ir mokėti pinigines baudas. Kodėl nesisten giame išsaugoti turto, kuris skirtas mūsų pačių apsaugai?
Laura BLYNA1TĖ
Tspptautinię pyšiy skypius infcpmuojs TITLE: John D. and Catherine T. MacArthur Foundation: Rescarch and Writing Grants for Individuals (1999) DURATION: Researchers may reųuest funding for a period of up to 18 months. TO WHOM IT MAY CONCERN: Emerging specialists and women are especially encouraged to apply. Eligible applicants mušt be citizens of any of the statės of the former Soviet Union currently residing in one of these statės. Submitted projects should be implemented by one person. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Law and Society; Human Rights; Environment and Society; Peace and Security. Support for research and writing projects that have practical applications for policymaking and society. Interdisciplinary analysis is encouraged, as are historical approaches with demonstrated contemporary relevance. DEADLINE: June 11,1999 REQUIREMENTS: Grant funds may cover stipend, research materials, research-related travel, publication subsidy, and eųuipment necessary for the project. ADDITTONALINFORMATION: Program on Globai Security and Sustainability Initiative in the Independent Statės of the Former Soviet Union MacArthur Foundation 140 South Dearborn Street, 1 lth floor Chicago, IL 60603 USA Fax: (312) 917-0200 http://www.macfdn.org/programs/gss/gss_fsu.htm
1999 05 21
Universitas Vilnensis
8
JUBILIEJINĖ VUSA KONFERENCIJA: nauja valdžia tęs pradėtus darbus Atkelta iš 1 psl.
yra VUSA. Tikimasi, kad į šios vie šosios įstaigos veiklą įsijungs ne tik teisininkai, bet ir psichologai, ekono mistai, visi norintys realizuoti savo idėjas bei gauti naudos iš betarpiško praktinio darbo. Valdybos pirmininkas Audrius Bendinskas išskyrė keturias veiklos sritis, geriausiai apibūdinančias atsto vybės per metus nuveiktus darbus. Pasak A. Bendinsko, toli pasistūmė ta kuriant ir įgyvendinant VUSA pro jektus. Antroji sritis - atstovybės tarptautiniai ryšiai, jos atstovų daly vavimas įvairiose konferencijose. Ne mažai darbų nudirbta realizuojant Lietuvos studento pažymėjimo pro jektą. Kalbėta ir apie sprendimą vis dėl to pradėti rinkti nario mokestį (10 Lt) iš kiekvieno dieninio skyriaus studen to. Jei šie pinigai bus panaudojami protingai, nebeliks finansinės pri klausomybės nuo VU administraci jos. Tarybos pirmininko pavaduotoja užsienio ryšiams Raminta Štuikytė paminėjo keletą svarbių VUSA pro jektų: tarptautinę vasaros stovyklą, tarptautinį seminarą ir rengiamą kny gelę užsienio studentams, besimo kantiems VU. VUSA programų koordinatorė Nerija Macijauskaitė džiaugėsi, kad atstovybės pateikti projektai yra re miami Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT). 1997 m. VUSA šiai organizacijai pateikė 1 projektą, 1998
m. - 3, 1999 m. - net 10 projektų, iš kurių 5 buvo finansuoti. Tarp didžiau sių šiais metais VUSA projektų kal bėjusioji paminėjo atstovybės ir jos narių suartinimą. Vėliau buvo išklausyta ir patvirtin ta Revizijos komisijos ataskaita. Konferenciją savo apsilankymu pagerbė l.e. Rektoriaus pareigas prof. Benediktas Juodka, Akademinių rei kalų prorektorius doc. Saulius Veng ris, Universiteto reikalų valdytojas doc. Sigitas Sunelaitis ir Ekonomikos fakulteto dekanas prof. Stanislovas Martišius. Prof. B. Juodka sakė, kad VU mokslinis potencialas daug aukštes nis nei kitų aukštųjų mokyklų, todėl Rektoratas turi stengtis išauginti pro fesūrą. Tačiau nuo pasaulinių stan dartų, švelniai tariant, atsiliekama. “Juk su šaldytuvu “Snaigė” aš nega liu tyrinėti ląstelės paslapčių”, - juo kavo profesorius. Prelegentas pami nėjo ir problemas bendrabučiuose, kurias valdžia ne visuomet pajėgi iš spręsti. Prof. B. Juodka uždavė audi torijai retorinį klausimą: “Ar viską padarome, kad mums būtų geriau gy venti?” ir pasiūlė studentams pradė ti vykdyti projektą “Apsiliuobkime ten, kur gyvename!”. Universiteto reikalų valdytojas doc. S. Sunelaitis supažindino susi rinkusiuosius su svarbiausiais rengi niais, skirtais paminėti 420-ąsias Uni versiteto įkūrimo metines. Thip pat papasakojo, kad neseniai suremon tuotas medikų bendrabutis M. K. Čiurlionio gatvėje, o šiuo metu vyks
ta remonto darbai matematikų ben drabutyje Saulėtekyje. Ir prof. B. Juodka, ir doc. S. Sune laitis kalbėjo apie vieną iš opiausių šiuo metu problemų - laikiną studen tų iškeldinimą iš bendrabučių “Gaudeamus” šventės metu. Abu kalbėju sieji pabrėžė, kad reikia ne konfron tuoti, o ieškoti abiems pusėms priim tino kompromiso. Prof. B. Juodka už tikrino, kad bus atsižvelgta į visus pa siūlymus ir prašymus, tačiau Baltijos studentų šventės tradicijų nutraukti nereikėtų. Po pertraukos vyko VUSA regla mento svarstymas. Diskusijos pasižy mėjo delegatų aktyvumu ir savo truk me - diskutuota daugiau nei 2 valan das vietoj skirtų 45 minučių. Regla mento tekstas buvo priimtas su pa pildymais. Projektas dėl VUSA prezidento ir valdybos pirmininko pareigybių su jungimo balsų dauguma nepriimtas. Nemažai studentų abejojo, ar vienas VUSA vadovas sugebės susitvarkyti, ar nepiktnaudžiaus valdžia ir nenu varys organizacijos į prarają. Viešu balsavimu išrinkti naujieji VUSA vadovai - prezidente tapo Matematikos fakulteto I k. magist rante Raminta Štuikytė, o valdybos pirmininku - Chemijos fakulteto tre čiakursis Andrius Augulis. Konferencijos dalyviams ir sve čiams vakaro pabaigoje koncertavo grupė “Reųuiem”. Laura BLYNAITĖ
VUSA PRISISTATĖ VILNIUI Gegužės 8 d. Savivaldybės aikštėje vyko sostinės jaunimo organizacijų prisistatymas “Tik nesakyk, kad Vilniuje nieko nevyksta...”. Jame dalyvavo ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VUSA). Buvęs VUSA prezidentas Rimantas Simaitis susirinkusiesiems trumpai papasakojo apie narystę atstovybėje, jos struktūrą, veiklą, renginius ir teikiamas paslaugas. R. Simaitis pabrėžė, kad pagrindinis VUSA dalyvavi mo šiame renginyje tikslas - iniciatyvos tarp studentų skatinimas. "U.V." inform.
1999 05 21
9
Universitas Vilnensis
Pristatome VUSA VAIRAS PATIKĖTAS RAMINTAI IR ANDRIUI Į susitikimą su naujaisiais Vilniaus universiteto studentų atstovybės va dais vėlavau gerą pusvalandį, todėl skubėjau kiek kojos neša. Vos įbėgu si j Observatorijos kiemelį, kuriame įsikūrusi VUSA būstinė, prie jos du rų pamačiau šviesiaplaukį vaikiną,
R. Stuikytei tapus VUSA prezidente, pravers bendravimo su žurnalistais patirtis
vienoje rankoje laikantį smilkstančią cigaretę, o kitos rankos rodomuoju pirštu grūmojantį man. Kaip vėliau paaiškėjo, simpatiškas vaikinukas ir buvo naujasis VUSA valdybos pirmi ninkas Andrius Augulis, o grasė jis man todėl, kad bėgau tiesiai per žolę. Šalia besisukinėjanti VUSA pre zidentė Raminta Štuikytė su “U.V.” korespondente elgėsi atsargiau, nes, kaip pati prisipažino, turi didelę ben dravimo su žiniasklaidos atstovais pa tirtį. Susėdę vėsiame, bet jaukiame kambarėlyje ėmėme šnekėtis apie jaunuolių karjeros pradžią. 21 metų Andrius, trečiakursis biochemikas, prieš porą metų buvo išrinktas į VUSA parlamentą, vėliau - į valdy bą, pernai tapo neoficialiu jos pirmi ninko pavaduotoju, o šiemet - valdy
bos pirmininku. 22 metų Raminta studijuoja finansų ir draudimo ma tematiką pirmame magistrantūros kurse bei tarptautinį verslą pirmame specializuotų profesinių studijų kur se. Ji beveik prieš trejetą metų taip pat buvo išrinkta į VUSA parlamen tą, o 1997-ųjų rudenį paskirta valdy bos pirmininko pavaduotoja. Šias pa reigas mergina ėjo iki neseniai įvyku sių rinkimų, kai jai atiteko preziden tės postas. Nauji VUSA vadai sakė turį po pusę etato, todėl oficialiai VUSA būstinėje kasdien turi dirbti po 4 valandas. “Realiai šis laikas vir šijamas dvigubai”, - tvirtino jie. Posto perdaVimo ceremonija pri minė Š. Pero pasakos apie Pelenę fragmentą, kai pamotė, išvažiuodama į puotą, našlaitei prisakė atlikti dau gybę darbų. “Su buvusio prezidento sveikinimais gavau ir krūvą užduo čių”, - pasakojo Raminta. Jos teigi mu, opiausia problema šiuo metu yra studentų iškeldinimas iš bendrabučių dėl “Gaudeamus” šventės. Mergina mano, kad dėl to protestuoti jau per vėlu - reikia ieškoti kompromiso. Per vasarą VUSA planuoja išleis ti žemėlapiais ir nuotraukomis iliust ruotą knygutę apie VU studijų siste mą, bendrabučius, studentiškas šven tes. Rudenį kartu su studijų knygele ir studento pažymėjimu ją gautų kiek vienas pirmakursis. Ruošiamas pana šus leidinys ir anglų kalba, kuris bus skirtas iš užsienio atvykusiems VU studentams. Rugpjūčio mėnesį VUSA organi zuoja tarptautinę darbo stovyklą Rus nėje. Joje išankstiniais duomenimis dalyvaus apie tris dešimtis studentų iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Es tijos, taip pat iš kitų Lietuvos aukš tųjų mokyklų. Beklausant pasakojimų apie švie sią studentų ateitį, net galva apsisu ko. Tik staiga - kaip perkūnas iš gied ro dangaus - prisiminiau, kad šiais metais Chemikų dienoje “Metų pa žaduko” titulą laimėjo ne kas kitas, o Andrius. Paklaustas apie tai, jis puo
lė teisintis, neva taip atsitiko visai ne dėl jo kaltės. Praėjusiais metais Che mijos fakultete vaikinas organizavo Lietuvos Muzikos akademijos stu dentų koncertą VU dėstytojams. Ta čiau muzikantai paskutinę minutę pranešė neatvyksią. Andriui neliko nieko kita, kaip griebtis už galvos ir vietoje koncerto už savo pinigus pa vaišinti dėstytojus. Nepasisekusį ren ginį jis ir dabar prisimena su nuos kauda. “Nesuprantu, kaip žmonės ga li prižadėti ir neištesėti”, - stebėjosi naujasis VUSA valdybos pirmi ninkas. Kryžminės apklausos metodo pa galba pavyko išgauti vaikino prisipa žinimą, kad jis pats pasisiūlė dalyvauti
“Metųpažadukas” A. Augulis turės įvykdyti visus pažadus
“Metų pažaduko” rinkimuose, nes la bai norėjo gauti prizą - vaizdo kase tę “Jesus Christ Superstar”. Apie savo laisvalaikį jaunuoliai daug papasakoti negalėjo. “Nėra jo, nėra”, - sutartinai lingavo galvas nau joji atstovybės valdžia. Aldona JAMONTAITĖ VNaujiko nuotr.
Universitas Vilnensis
10
Teatras
1999 05 21
v. Šekspyras suvienijo UNIVERSITETŲ TEATRUS
Scena is "Timono Atėniečio”
Gegužės 8 ir 9 d. Vilniaus univer siteto Teatro salėje savo pirmąjį dar bą “Šekspyras 2000” pristatė pernai rudenį įsikūrusi Universitetų teatrų asociacija. Projekte dalyvavo Vilniaus universiteto teatras “Minimum”, Vil niaus Pedagoginio universiteto ir Kauno Vytauto Didžiojo universite to “Retorių” teatrai. Pirmoji dalis - jungtinis visų trijų trupių pastatymas “Apreiškimas pa gal Šekspyrą”. Kiekvienas teatras šia me vaidinime atliko savo konkretų uždavinį, kurį vykdė interpretuoda mas vieną ar keletą V. Šekspyro dra mų fragmentų. Universitetų teatrų asociacijos pirmininkas, VU teatro “Minimum” vadovas Rimantas Venc kus, inicijavęs šį projektą, teigė no rėjęs platesniam publikos ratui pri statyti jaunimo teatrus. Jo duomeni mis, tai pirmasis Lietuvoje ne tik mė gėjų, bet ir profesionalų spektaklis, kuriame dalyvavo keletas teatrų. Ini ciatorius tvirtino, kad statyti bendrą spektaklį nebuvo sunku ir užteko vos keletos repeticijų.
Teatras “Minimum”, nevengiantis lo ir lėbavimo klestėjimą, dygstančią rizikingų eksperimentų, originaliai išdavystę, nusivylimą, puikybę, ambi traktuojantis klasiką, visuomet daug cijas, kerštą, žiaurumą, visuotinį nai dėmesio skiria V. Šekspyro kūrybai. kinimą, neišvengiamą pražūtį. R. Venckus neslepia savo simpatijų Tačiau spektaklio pabaiga optimis šiam kūrėjui. Pirmuoju Universitetų tiška. Romeo ir Džuljetos meilė leidžia teatrų asociacijos projektu norėta tikėti nauja, geresne, tyresne ateitimi. įrodyti didžiojo dramaturgo svarbą Spektaklio režisieriai - Irena Skuršiandieną. Jo kūrybos fragmentų vi denienė, Artūras Žukauskas ir Ri suma siekta parodyti, kaip V. Šeks mantas Venckus. Dailininkė - Nerin pyras jaustųsi šiandien, pasitinkant ga Keršulytė. Spektaklyje dalyvavo XX amžių. Jis visiškai neatrodo įsi du garsūs muzikantai - Ingrida Armylėjęs, priešingai, - rūstus, žiaurus, monaitė ir Zbignievas Levickis, atli negražinantis tikrovės, pašiurpęs nuo kę A. Šenderovo “Dialogą dviems jos vaizdo ir žmonių elgesio. Spektak smuikams”. Po spektaklio vyko diskusija “Šeks lyje kūrėjas kupinas apokaliptinių nuojautų, perspėjimų, pranašavimų. pyras ir mes: moralinių vertybių būklė Tokiomis paralelėmis ir pagrįstas tūkstantmečių sandūroje”. Joje daly spektaklis. vavo VU Rektorius Rolandas Pavilio “Apreiškime pagal Šekspyrą” pa nis, Moterų studijų centro vadovė rodytos dramų “Hamletas”, “Timo- dr. Marija Aušrinė Pavilionienė, tvir nas Atėnietis”, “Koriolanas”, “Kara tinę, kad studentų spektaklyje pama lius Lyras”, “Makbetas”, “Romeo ir tę daugiau nei profesionaliame teat Džuljeta” ištraukos. Jomis norėta at re. Teatrologas Egmontas Jansonas ir kreipti dėmesį į niūrų nūdienos pa filosofas Arvydas Šliogeris, žadėję da saulį, “mažųjų nuodėmių”: apkalbų, lyvauti diskusijoje, neatvyko. Aldona JAMONTAITĖ padlaižiavimo, savanaudiškumo, me
1999 05 21
Universitas Vilnensis
11
Vilniaus universitetui — 420 metę
VU KONCERTAVO PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS IŠ TURKU UNIVERSITETO Gegužės 12 d. Vilniaus universi tetą aplankė svečiai iš Suomijos Turku universiteto pučiamųjų instru mentų orkestras “Sohon Torwet”. VU Teatro salėje jie drauge su VU pučiamųjų instrumentų orkestru “Oktava” surengė koncertą, skirtą VU 420 metų jubiliejui. Kaip pristatydamas orkestrą papa sakojo jo vadovas ir dirigentas Janis Petke, pavadinimas “Sohon Torwet” reiškia “Sohono dūdos”. Dirigentas pavadino orkestrą vieninteliu ir geriau siu pučiamųjų instrumentų orkestru Turku universitete. Kolektyvas egzis tuoja jau 48 metus. Šiuo metu jame groja apie 40 muzikantų. Vilniuje jų apsilankė nepilnos dvi dešimtys. Be veik visi orkestro nariai - Turku uni versiteto studentai, todėl ir koncertuo dami jie dėvi baltas kepuraites, rodan čias priklausomybę studentų luomui. Kai kurie muzikantai bordo spalvos koncertinių švarkų atlapus yra nusagstę studentiškų organizacijų ar kitokiais ženkliukais, tad atrodo gana žaismin gai. Muzikantų išvaizdą atitiko ir jų programos pobūdis - svečių pasirody mo dvasia tikrai pateisino studentų kaip linksmiausios visuomenės dalies vardą. “Sohon Torwet” repertuare daugiausiai populiari suomių muzika ir lengva klasikinė muzika. Vilniečiai
Svečiai iš Suomijos koncertavo pasipuošę studentiškomis kepuraitėmis
išgirdo keletą populiarių suomiškų liau dies dainų aranžuočių, taip pat popu liaraus suomių kompozitoriaus T Kalkiso bei estų kompozitoriaus R. Valfre’s kūrinių. Prieš kiekvieną numerį diri gentas trumpai papasakodavo, koks bus kūrinio siužetas. Gana neįprastai atrodė suomių orkestro solistų pasiro dymai - atlikėjai dainavo ne į mikrofo ną, o į megafoną, kurį užsikabindavo ant peties. Vienas atlikėjas dainuoda mas net vaikščiojo po Teatro salę, bu vo atsisėdęs tarp žiūrovų. Į tokį betar piškumą žiūrovai, nors jų ir nebuvo
daug, reagavo labai audringai ir šil tai. Viena dainą atliko ir pats orkest ro vadovas. Suomiams pabaigus savo 11 nu merių programą į sceną pakilo VU pučiamųjų instrumentų orkestras “Oktava”, vadovaujamas maestro E. Kučinsko. Šio kolektyvo narių buvo kone dvigubai daugiau nei suomių, tad ir kūriniai skambėjo ga lingiau, tiesiog pulsavo jėga ir ener gija. Orkestras atliko dalį kūrinių iš programos, skirtos VU 420 metų ju biliejui, o taip pat ir kūrinių, pa rengtų specialiai svečių iš Suomijos vizitui. Teatro salėje nuskambėjo ir pirmą kartą atliekamas H. Humple kūrinys “Impulsas”. Vilniečių pro gramą paįvairino T. Gritėnienės va dovaujamos merginų choreografi nės grupės pasirodymas, sužavėjęs žiūrovus. Tokie koncertai puikiai padeda atsipalaiduoti po studijų ar darbo dienos. Tad tiesiog keista, kad šį kar tą nebuvo sulaukta didelio VU ben druomenės susidomėjimo. Indrė KLIMKAITĖ
T. Gritėnienės vadovaujamos choreografinės grupės merginos sužavėjo žiūrovus
IČNaujiko nuotraukos
Universitas Vilnensis
12
1999 05 21
ŽYGEIVIAI SUSIRINKO RŪDININKŲ GIRIOJE Šiemet gegužės pirmąjį savaitgalį VU Žygeivių klubas visus mėgstančius keliones bei sportą sukvietė į Rūdinin kų girią. Prie sraunios ir vingiuotos Visinčios upės įvyko 39-asis klubo sąskry dis. Matyt, po pernykštės plačių užmo jų šventės (pernai Žygeivių klubas mi
nėjo savo 40 metų jubiliejų) prireikė šiokio tokio atokvėpio, bet vis dėlto at šalę orai neatbaidė - pėsti, dviračiais, automobiliais ar “tranzais” atkeliavo arti 200 žygeivių. Dalyvauti orientaci niame žygyje užsiregistravo net 24 miš rios komandos nuo 4 iki 7 narių. Jų įspūdžius teko išgirsti vakare prie lau žo. Dažniausiai buvo minimas septin tasis punktas, kurį surasti, deja, pavy ko toli gražu ne visiems - matyt, septy ni tikrai yra magiškas skaičius... Tilo tarpu stovykloje lūkuriuojantys finišuojančių nesnaudė - ruošė malkas didžiajam laužui, krovė aukurą, statėsi palapines, virėsi vakarienei žygeivišką košę. Jau temstant, sulaukus paskuti nės komandos ir kiek atsipūtus, žygei viai susirinko į sąskrydžio atidarymą. Vaizdas buvo išties įspūdingas - po se nu ąžuolu, tekant mėnulio pilnačiai ir į dangų kylant aukuro dūmams buvo sugiedotas Žygeivių himnas “Kalnai, kalnai”, ne vienam suvirpinęs širdį, pa kelta raudona klubo vėliava su Geleži niu vilku. Klubo prezidentas matema tikas Kęstutis Nartautas pasveikino žy geivius, susirinkusius tokioje gražioje Rūdininkų girios vietoje į 39-ąjį są skrydį. Parymojus prie aukuro, buvo uždeg tas ir didysis laužas. Dainuojant žygeiviškas daineles ir šį bei tą gurkšnojant (deja, teko pastebėti, kad šiemet gurkšnota daug daugiau nei įprastai - gal stu dentai dar nebuvo atsigavę po fizikų, tei sininkų ir chemikų dienų? Šia nauja
“tradicija” gūžčiodami pečiais stebėjo si ir klubo senbuviai...) sulaukta ir ko mandų prisistatymų. Kaip ir kiekvienais metais, vaidinimuose dažniausiai karto josi tos dienos įspūdžiai iš orientacinio žygio (ypač dažnai buvo vaizduojamos kančios ieškant septintojo punkto...), dainose buvo kandžiai paminėti vyres nieji ar šiaip pasižymėję klubo nariai, pa rodytos populiarių pasakų apie Raudon kepuraitę ir Jūratę bei Kastytį insceni
zacijos, papildytos žygeiviško gyvenimo aktualijomis. Komandų prisistatymus keitė dainos ir pagaliau sulaukta žadė toji Marelio armonika, pakvietusi žygei vius sušilti šokant liaudies šokius. Apie vidurnaktį nustebino ir įspūdingas che mikų fejerverkas - tokio žalio “grybo” veikiausiai ne tik Rūdininkų giria, bet ir sostinė dar nematė... Po nakties linksmybių ne visiems bu vo lengva keltis ryte, tačiau laukė ne mažiau įspūdinga sąskrydžio dalis kliūčių ruožas ir žygeiviško futbolo “tumbi-jumbi” varžybos. Kliūčių ruo žas šiemet buvo tikrai klastingas - ne vienam teko ne tik kojas ar uodegą upėn įmerkti, bandant virvine “švy tuokle” pasiekti kitą krantą, bet ir pur vyne pasimaknoti, jei nepavykdavo nuo kelmelio ant kelmelio peršokti ar gal velė susisukdavo per linguojantį buo mą einant. O čia dar ta azartiška žiū rovų minia, ištroškusi aštresnių poty rių ir šūksmais raginanti išsimaudyti šaltokame Visinčios vandenėlyje... Nežinantiems, kas yra “tumbi-jum bi”, priminsiu - tai tokia futbolo atmai na, kai žaidėjai surišami po du tarpu savyje virve. Žinoma, žaidimo tempas nuo to gerokai sulėtėja, tačiau žiūro vams džiaugsmo iš to tik daugiau - juk smagu matyti, kaip kokia smulki mer gina skriste skrenda paskui savo žaidi mo partnerį, lekiantį priešininkų vartų link, arba kaip susipainioja virvėse dvi žaidėjų poros... Antroje dienos pusėje, pagaliau vi soms komandoms praėjus kliūčių ruo žą ir sulošus “tumbi-jumbi” rungtynes, buvo susumuoti rezultatai. Buvo skai čiuojami orientacinio žygio laikas ir baudos taškai, atsakymai į klausimus punktuose, komandos prisistatymas, kliūčių ruožo laikas ir baudos taškai, “tumbi-jumbi” rezultatai. Trečiąją vie tą bendroje įskaitoje užėmė komanda, jau ne pirmus metus stebinanti savo keistu pavadinimu “Kullemaaja”, į ant rąją šiemet pakilo “Biochemikai”, o prizininkais jau nebe pirmus metus iš eilės liko sudėtį ir pavadinimą šiek tiek pakeitusi komanda “ZHIBUNET’as” (kadaise tai buvo garsioji fizikų “Žibu
tė”), kurios didžiąją dalį sudaro jau ne be Universiteto studentai.
Sąskrydis baigėsi, tačiau kelionės ir Žygeivių klubo renginiai tęsiasi - orai šyla, metas net tingiausiems išsiruošti į kelionę. O kitąmet gegužės pradžioje sulauksime ir jubiliejinio 40-ojo sąskry džio, kuris, tikėsimės, bus dar įspūdin gesnis.
Indrė KLIMKAITĖ
ddiįxį(nvi(u kviečia/ paįdaukioii/ ^(įjudinąs o.čeuūs/ VU Žygeivių klubas š.m. gegužės 22-23 dieną kvie čia j tradicinį pavasarinį val čių žygį Ignalinos ežerais. Drauge pagerbsime pernai mus palikusio žygeivio Igno Šimelio atminimą. Išvykstame gegužės 22 d., šeštadienį, 7.48 vai. Ignalinos traukiniu. Išsamesnės infor macijos teiraukitės Žygeivių klube, Saulėtekio ai. 31, Eko nomistų bendrabutyje, ketvir tadieniais nuo 19 vai.
SIŪLO DARBĄ Lietuvių gestų kalbos tyri mui reikalingas lingvistas, norintis išmokti manualinę (rankų) kalbą ir padėti neįga liesiems. Nepilna darbo sa vaitė. Atlyginimas - 680 Lt (j rankas). Bakalaurams nesisiūlyti. Tel. 61 63 49.
1999 05 21
Universitas Vilnensis
CHEMIKŲ DIENOS PLAKATAS
13
Šventės
PATEKO Į LIETUVOS REKORDŲ KNYGĄ Paskutinį balandžio penktadienį Vil niaus universiteto Chemijos fakultete stu dentai pavadino “Didžiuoju”. Tą dieną buvo švenčiama jau 34-oji Chemikų die na. Tai seniausiai Universitete švenčia ma studentų šventė.
nija” - kasmet pagamina vis didesnį pla katą. Chemikų diena prasidėjo apie pusiau dienį preferanso turnyru. Kortomis lošė ne tik studentai, bet ir keletas dėstytojų. Po 5 valandas trukusios kovos paaiškėjo nugalėtojas. Didžiausiu “klebonu” be konkurencijos pripažintas Fizikinės che mijos katedros vedėjas doc. Gintaras Bal trūnas. Studentai bei dėstytojai jėgas galėjo išbandyti ir šachmatų turnyre. Čia laimė
nusišypsojo studentams. Turnyro laimė toju tapo Ernestas Gaidemauskas. Pavakaryje visi susirinko į konferen ciją, kurioje buvo nominuoti bei apdova noti dėstytojai ir studentai. Iš dėstytojų buvo išrinkti: “Studenčių numylėtinis”, “Studentų numylėtinė”, “Kiečiausias kir vis”, “Klastingiausia šypsena”, “Saviakas”, o iš studentų: “Donžuanas”, “Af roditė”, “Blaivininkas”, “Geriausias įvaizdis” ir “Pažadukas”. Laimėtojai bu vo apdovanoti chalatais, kosmetikos rin kiniais, žurnalais ir kitais prizais. Rengi nį paremti sutiko akcinės bendrovės Doc. R.Raudonis buvo nominuotas “Biok”, “Vilniaus galvaninė chemija”, studenčių numylėtiniu “Blikas”, “Achema”, “Biofa”, “Utenos Šventę šiemet rengė beveik pusšimtis alus”, “Avsista”, Vilniaus universiteto veiklių jaunuolių, daugiausiai vyresniųjų Studentų atstovybė, žurnalas “Kelionės kursų studentai. Organizacinis komitetas ir pramogos”, leidybinė firma “Garsų pa darbą pradėjo prieš mėnesį. Iki renginio saulis”. likus dviems savaitėms fakultete chemi Konferencijos metu studentai galėjo kai iš popieriaus lakštų pradėjo klijuoti suvesti sąskaitas su dėstytojais, klausi plakatą, kurį agentūra “Factum” užregist nėti kompromituojančių klausimų. Lo ravo kaip vaizduojantį didžiausią Lietu giška, kad jie buvo pateikiami raštu. voje cheminių elementų lentelę. Jo ilgis Dėstytojai prisiminė ankstesnes Chemi - 9,8 m, plotis - 4,9 m. Kūrinio autorius kų dienas. Habil. dr. Eugenijus Butkus - trečiakursis Gintaras Pivoriūnas, kuris, papasakojo, kad šventė ir anksčiau “vyk pasak bendramokslių, “serga didybės ma davo intensyviai”, o kartą paryčiais grįž tant į bendrabutį jam netgi te ko nuo milicijos vaduoti savo iš gėrusį draugą. Tokie pasakoji mai paskatino pasidomėti, kur dingsta spiritas iš laboratorijų, kokie dėstytojų lūžio rodikliai ir blaivumo stadijos. Paklaustas apie pomėgius, vienas docentas prasitarė, kad moka groti arfa. “Ar tik tos arfos stygos - ne stu dentų nervai?” - buvo pasitiks linta. Busimosios chemikės žiūro vams pašoko kankaną. Dėstyto jai negalėjo nuslėpti savo susiža Busimosios chemikės šoko kankaną vėjimo ir net prašė pakartoti.
Studentai entuziastingai "sirgo" tarakonų lenktynėse Neapsieita ir be tradicinio egzaminų aukciono. Jo metu parduota 16 “indul gencijų”. Didžiausia aukcione pasiūlyta kaina buvo 230 Lt. Tiek sumokėta už lei dimą fizikos egzamino metu naudotis sa vais konspektais. Susirinkusieji taip pat galėjo stebėti ta rakonų lenktynes ir net laimėti pinigų, statydami už greičiausią. Bėgantys tara konai buvo raginami šūksniais, tačiau ne retai viduryje distancijos sustodavo arba net grįždavo atgal į starto vietą. Studen tai pajuokavo, kad po varžybų tarakonus paleis fakultete, kur taip “šilta ir gera”. Vos pradėjus rengti Chemikų dienas, studentai kasmet sukurdavo po vaidybi nį filmą. Dėl pinigų trūkumo prieš kele rius metus tradicija nutrūko. Šiais metais
atėjusieji galėjo pamatyti ir įvertinti tik ankstesnių kartų darbus. Vakare busimuosius chemikus ir jų draugus linksmino alternatyvaus roko grupės “Erkė maiše”, “Supernova”, “ Vertigo”, “Dog bones”, “Zima”. Galima bu vo pašokti diskotekoje ar apsilankyti alaus bare. Vidurnaktį šventę vainikavo įspūdingas fejerverkas. Prieš tai chemikai spėjo pasi girti, kad būtent jie Lietuvoje įvedė fejer verkų madą.
Živilė VITEIKAITĖ Valdo Jaručio nuotr.
1999 05 21
Universitas Vilnensis
14
Šventės
ŽURNALISTUS PASVEIKINO
PREZIDENTAS
Susitiko trys valdovai - žurnalistų „karalystės“, valstybės ir universiteto Gegužės 6 d. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto kiemelyje (Mairo nio g. 7) vyko “LeŽuDi” - Lietuvos žur
nalistų diena. Renginys, skirtas Spaudos atgavimo dienai pažymėti, buvo dedikuo tas žurnalistikos specialybės 50-mečiui. Šventę organizavo pirmakursiai. Bu vo pakviesti ir vyresnieji kolegos, tačiau jų atėjo nedaug. Prie vartų visi buvo pasitikti su dube niu vandens ir popieriniais rankšluos čiais. Iš kiekvieno atėjusiojo buvo reika laujama nusiplauti rankas - taip vyko “švarių rankų” akcija. Žurnalistų dienos pradžią paskelbė
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Prieš renginį apsaugos darbuo tojai kruopščiai patikrino instituto kiemelį. Buvo apžiūrėtas net medyje kabėjęs inkiliukas. Savo kalboje V Adamkus sakė, kad žiniasklaidos atstovus įsivaizduoja visada jaunus, veržlius, ryžtingus ir palinkėjo jiems kuo geriausios kloties. VU Rekto rius Rolandas Pavilionis, pasidžiaugęs Pre zidento vizitu, palinkėjo būti kritiškais sau. Nužvelgęs aptrupėjusias pastato sienas ir įgriuvusį šaligatvį, Rektorius pažadė jo rasti lėšų ir sutvarkyti aplinką. Jaunieji žurnalistai susirinkusiems su vaidino spektaklį “Abipus žurfako”. Žiū rovai sužinojo apie Ambrozijaus Žurfa
Valdui Bartasevičiui. Dėl sosto jam teko susikauti su pirmojo kurso studentu An driumi Sarcevičiumi ir rungtis su juo rie dučių varžybose. Sužinojęs užduotį ap žvalgininkas norėjo pasiduoti be kovos, tačiau, įkalbėtas publikos, sutiko dalyvau ti. Karūnavus “karalių” ir apnešus jį gar bės durimis aplink “karalystę”, iš kažkur atsirado dvejetas policininkų ir suėmė V. Bartasevičių už nesankcionuotą mitin go organizavimą. Tuomet V. Adamkus puolė gelbėti kolegos. “Vis dėlto čia pre zidentinė respublika”, - šypsojosi išlais vintas “purvasklaidžių karalius”. Susirin kę žurnalistai ėmė jį klausinėti: “Kiek purvo svaidysite savo valdymo metais?”
■
'
vw
- “Daug, nes Rektorius žadėjo padėti iš kuopti”. “Ką paskirsite savo juokdariu?” - “Gediminą Vagnorių”, - juokavo ap žvalgininkas. Per žurnalistų šventę buvo įteikta de šimt subjektyviausių apdovanojimų - me dinių kaladėlių, papuoštų metalinėmis šir šėmis. Įteikimo ceremonijos metu skam bėjo muzika, panaši į širšių dūzgimą. “Me tų sugrįžimo” nominaciją laimėjo docen tas Laimonas Tapinas. “Metų barzdos” vyr. asistentas Skirmantas Valiulis, “My limiausio dėstytojo” - vyr. asistentas Pau lius Subačius, “Seksualiausios dėstytojos” - Jurgita Kojelytė, “Metų poros” - insti tuto raštinės darbuotojos Zita Kemeraitienė ir Regina Sapiženkienė. Įteikus apdovanojimus buvo sugiedo tas “Himnas žurfakui”, kurį atliko ne tik studentai, dėstytojai, Rektorius, bet ir Prezidentas. Po trumpos pertraukėlės vyko įpras tas aukcionas, kuriame už žūrus (1 Lt = 50 Žr) buvo galima įsigyti kai kurių dės tytojų asmeninių daiktų, žurnalisto pažy mėjimų, leidimą į LR Seimą ir net leksi kologuos dėstytojo Egidijaus Zaikausko kūną. Šią prekę susidėję pinigų įsigijo ke
letas pirmakursių. Tai, ką jie veiks su nau juoju pirkiniu, liko paslaptyje. Susirinkusiems grojo roko grupės “Vertigo” ir “Kardiograma”. Vakare linksmybės tęsėsi kavinėje. Aldona JAMONTAITĖ
^Naujiko nuotr.
j!’**
t-
■
. ''".4
ko ir jo mylimosios Informazijos Sklai dytės gyvenimą, kovą su Vašia Cenzūrovu bei jo sugyventine Olga Propagandova ir džiaugėsi pergale, iškovota padedant Laisvūnui Spaudai. Kaip ir kasmet, buvo išrinktas “purvasklaidžių karalius”. Šis titulas šiemet atiteko žurnalistikos instituto vyr. asist.
Ant „garbės durų“ - vyr. asist. V Bartasevičius
Universitas Vilnensis
1999 05 21
15
ISTORIKŲ DIENOS ATGIMSTA Visiems yra žinomos tokias šventes kaip FIDI, Chemikų dienos ir pan., ta čiau nedaugelis yra girdėjęs apie Istori kų dienas (ISDI), vykusias gegužės 5 d. Tai ne tik eilinis VU fakultetinių die nų renginys, bet ir dviejų universitetų -Vilniaus ir Vilniaus Pedagoginio - su siėjimas. Šios dvi mokymosi įstaigos
varžėsi tarpusavyje, kas stipresnis aka deminėje, sporto ir pramogų srityse. Kadangi šią šventę surengė VPU is torikai su VU Istorijos fakulteto (IF) pagalba, todėl visos iškilmės vyko VPU antruosiuose rūmuose. Renginys pra sidėjo ankstyvą rytą muzikiniu rytme čiu, o VU istorikai tuo metu rinkosi IF kiemelyje ir ruošėsi žygiui į VPU. Ši ei
sena suvienijo kiek “apmirusius” VU istorikus, parodė, kad vis dėlto jie gali būti aktyvūs (nors joje ir nedalyvavo at vykęs vėliau dekanas doc. A. Bumblauskas). Procesija, lydima policinin kų, dėl istorikų “nostalgijos” praeities
K
atributams priminė sovietinių laikų de monstraciją. VPU studentų dėmesį la biau patraukė senesni (baroko epo chos) laikai. VU IF-as šią dieną buvo nusiteikę daug linksmiau. Kaip visada didelio dėmesio sulaukė doc. A. Bumblausko kalba - šįkart kalbėta apie Is torikų dienų vietą tautinio identiteto sąmonėje. Šią dieną dekanas priskyrė
prie tokių įvykių kaip 1009 m. Lietu vos vardo paminėjimas, 1410 m. Žalgi
Šventės
dė VU istorikai. Rimtesnio pobūdžio buvo “Spindulio” mokyklos literatūri nė kompozicija pagal J. Marcinkevi čiaus dramą “Mindaugas”. Tačiau kaipgi Istorikų dienos be aka deminės kovos! Juk klausimas, kur įgy jamas geresnis išsilavinimas, sprendžia mas gana dažnai. Šį kartą 18 taškų per svara laimėjo VU geriausiųjų aštuntu kas. Stipresni VU istorikai buvo ir krep šinio aikštelėje. Labai įdomiai vyko VPU istorikių futbolo rungtynės su VU ir VPU dėstytojais. VU dėstytojai nu kovė merginas, o VPU mokslo galvos pasirodė tolerantiškesni, todėl pralai mėjo rezultatu 7:1. Šventė baigėsi va
rio mūšis ir t.t. Buvo prisimintos ir anks čiau vykusios istorikų šventės. Vėliau su rengtoje spaudos konferencijoje dėsty tojus “tardė” studentai. Tačiau daugiau siai dėmesio susilaukė aukcionas, kuria me už nacionalinius istorikų pinigus klėjas (1 klėja=50 et) buvo galima nu sipirkti egzaminus, įskaitas ir diplomus. Brangiausiai nupirktas VPU dekanės 10 balų įvertintas egzaminas - už 360 klėjų. Šventei tęsiantis, savo vaidinimą-in-
metais istorikai, kaip ir anksčiau, dre bins Vilnių ne vieną dieną.
terpretaciją “Lietuva į Vakarus” paro
Dalia BLAŽULIONYTĖ
karėliu “Pepsi Z” klube, kur vyko pas kutinės alaus gėrimo varžybos, po ku rių pergalę šventė būsimieji pedagogai. Šventei pasibaigus liko viltis, kad kitais
BOMBA FILMS & FILM FOUR INTERNATIONAL pristato
Siurrealistinę trilogiją pagal IRVINE'Ą VVELSHĄ
RŪGŠTIS Rodoma: balandžio 30 - gegužės 27 die nomis k/t “Vingis” (Vilnius), gegužės 28 - birželio 10 dienomis k/t “Skalvija” (Vilnius). Vaidina: Ewenas Bremneris, Tarnas Deanas Burnas, Martinas Clunesas, Stephenas McCole’as, Maurice’as Roevesas, Jenny McCrindle, Alexas Hovvdenas. Trukmė: 112 min. Pasiruoškite 100 procentų grynumo Irvine’o Wclsho dozei! Jei Jūsų skrandis, širdis ar nervų sistema silpni - geriau likite namie. Kultinis “Traukinių žymėjimas”, palyginti su naujuoju debiutanto Paulo McGuigano fil mu “Rūgštis”, atrodo lyg turistams skirtas reklaminis filmukas apie Škotiją. Scenarijų šiai juostai pagal savo apsaky mus parašė pats Irvine’as Welshas. “Rūgš tis” - tai siurrealistinė trilogija, hipnotizuo jantis ir šokiruojantis mišinys su dramos ir komedijos elementais, gausiai pagardintas ties “švelnaus porno” riba balansuojančio mis “lovos scenomis” ir juodesnių už juo kiausią naktį humoru. Tai filmas apie kerš tą, futbolą, seksą, narkotikų vartojimą, reli giją ir gyvenimą tokiuose Edinburgo užkam-
Kadras iš filmo piuosc, apie kuriuos nežino net šio miesto socialinių tarnybų darbuotojai. Juostą sudaro trys novelės. Pirmosios “Thc Granton Star Cau.sc” - herojus Boabas yra spuoguotas paauglys, visiškas nevy kėlis, kurį engia visi, kas netingi. Iš jo tyčio jasi kiti futbolo komandos nariai, net aikš telėje jis - nerangus žioplys. Mergina jį pa lieka, policininkai žiauriai sumuša. Tarsi to neužtektų - Boabas dar atleidžiamas iš dar bo. Tačiau prirūkytoje aludėje jis sutinka... patį poną Dievą! Ir štai artėja saldaus kerš to valanda... Ką darytumėte, jei ant jūsų rankų - knerkiantis kūdikis, o iš viršaus girdėti ritmingas
kaimyno lovos spyruoklių girgždėjimas, lydi mas palaimingo jūsų žmonos vaitojimo? Bū tent tokioje situacijoje atsiduria antrosios no velės “A Soft Touch” herojus Johnny’s. Jis geraširdis, bet silpnavalis vaikinas, todėl net nežino, ar kūdikis, kurį bando nuraminti - tik rai jo. Paieškojus kandidatų į tėvelius atsiras tų ne vienas... Beje, Johnny’io kaimyno, švie siaplaukio psichopato, vaidmenį atlieka bu vęs garsios pankroko grupės “The Exploitcd” narys Gary’s McCormackas. Atlėpausis Coco (iš “Traukinių žymėji mo” pažįstamas aktorius Ewcnas Brcmncris) - LSD mėgėjas. Tačiau kartą, prarijus “markę”, jo siela nepaaiškinamu būdu pa sikeičia vietomis su jaunos poros Rory’io ir Jcnny pirmagimio... Kuo visa tai baigsis, su žinosite pažiūrėję trečiąją novelę, kuri, kaip ir visas filmas, vadinasi “Rūgštis”. Šis filmas - sukrečiantis žvilgsnis į che minių narkotikų kartos širdis ir protus, į tamsiausias žmogaus psichikos kerteles. “Rūgšties” “garso takelyje” skamba “Thc Vcrvc”, “Chcmical Brothcrs”, “Oasis”, “Bellc & Sebastian”, “Bcth Orton”, “Primai Scrcam” ir kitų kultinių Didžiosios Britanijos grupių ir atlikėjų kūriniai.
1999 05 21
Universitas Vilnensis
16
Jungtinių Tautų Vaikų Fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinio komiteto akcija
KOSOVO KRIZĖS IŠTIKTIEMS VAIKAMS PAREMTI Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetas kviečia prisidėti prie akcijos Kosovo krizės ištiktiems vaikams paremti. Jugoslavijos krizė tebesitęsia. Kasdien sužinome apie naujas aukas. Sunkiausioje padėtyje atsidūrė vaikai. UNICEF aktyviai veikia krizės zonose, pabėgėlių stovyklose: vaikams teikiamas maistas, medicinos pagalba, organizuo jamos laikinos mokyklos. Jūs galite paremti vaikus - Kosovo krizės aukas. Net ir mažiausias Jūsų indėlis gali virsti lašu pieno, vakcinos ar vaistų doze, lakštu popieriaus ar pieštuku pabėgėlių stovyklos mokykloje. Kviečiame visus asmenis, įmones, organizacijas, kolektyvus prisijungti prie UNICEF organizuojamos akcijos. Lėšos šiai akcijai pervedamos j sąskaitą Nr. 623001609 AB Lietuvos Taupomajame banke, banko kodas 60111. Pinigai priimami visuose AB Lietuvos taupomojo banko padaliniuose, įmokos kodas “1047”, Shell degalinėse, Vilniaus Centriniame pašte, Lietuvos UNICEF komiteto būstinėje Aušros vartų g. 3, Vilnius. Informacijos teiraukitės UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto būstinėje: Tel.: (22) 22 77 18, (22) 31 20 01 Fax.: (22) 22 77 17 Prof. Vytautas Usonis, UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkas
figj /BOMBA FILMS & FILM FOUR 1NTERNATIONAL pristato
Režisieriaus Srdjano Dragojeviciaus filmą
ŽAIZDOS Rodoma: balandžio 30 - gegužės 27 k/t “Vingis” (Vilnius), gegužės 28 - birželio 10 k/t “Skalvya” (Vilnius). Vaidina: Pedrag Miki Manojlovic, Dragan Bjelogrlic, Nikola Kojo, Branka Katic, Vesna Trivalic. Trukmė: 143 min. Tai filmas apie prievartą ir žiaurumą. Apie žaizdas ne tik žmonių, bet ir visos ša lies kūne. Apie kraujuojančius randus jos gyventojų sielose, kuriems užgyti prireiks šimtmečių... “Tai - labai žiaurus ir šokiruojantis fil mas. Deja, viskas, kas jame vyksta, - Belg rado ir visos Serbijos realybė, - sako reži sierius Srdjanas Dragojcvicius, - nenorėjau nieko keisti ar švelninti. Tai padariniai to siaubingo režimo, kuris mus valdo jau sep tynerius metus”. “Žaizdos” - filmas apie 4991-1996 m. Serbiją. Laikotarpį, kai ši šalis patyrė visiš ką moralinę ir materialinę katastrofą. Pa grindiniai juostos herojai - du jaunuoliai, trokštantys priklausyti nusikaltėlių pasau liui. Pasauliui, kuris juos žavi ir vilioja. Vie-
Kadras ii filmo ninteliai jų autoritetai - senesni ir labiau patyrę Belgrado nusikaltėliai. Mėgstamiau sia TV laida - pokalbių šou “Gatvės pul sas”, kurio svečiai - žiauriausi ir labiausiai pašėlę Belgrado “gatvių vaikinai” (beje, toks pokalbių šou iš tiesų egzistavo Belgra do televizijoje). Jų svajonė - būti iš tiesų “kietais” ir tapti šios laidos herojais. Ir štai du paaugliai pradeda įgyvendinti savo krau pią svajonę. Jų “karjerą” kriminaliniame pasaulyje nutraukia žiaurus tarpusavio gin čas. Vienas iš draugų sužeidžia kitą ketu riais šūviais. Tačiau šis lieka gyvas ir trokšta keršto. Pagal nerašytas taisykles vienintelis
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
būdas “teisingai” atkeršyti - padaryti drau gui keturias identiškas žaizdas... “Po savo paskutinio filmo - tragikome dijos apie karą Bosnijoje “Gražus kaime lis, graži liepsna” - prisiekiau daugiau nie kada nekurti filmų apie karą, - sako S.Dragojevicius, - tačiau per tą laiką viskas, kuo aš tikėjau, šioje šalyje virto dulkėmis. Iš girdęs tikrą istoriją apie du jaunus Belgra do nusikaltėlius, nusprendžiau sukurti dar vieną filmą apie karą. Tačiau “Žaizdos” istorija apie kitokį karą. Apie karą, kuris jau penkerius metus vyksta toli nuo fron to linijos, tačiau jo padariniai - baisesni nei materialaus turto sunaikinimas. Jis su naikino gėrį žmonių širdyse, sugriovė eti kos ir moralės vertybių sistemą. Nebeliko tikėjimo ateitimi, tik klaiki tuštuma, gim danti monstrus. Pagrindinės šio karo au kos -jauni žmonės, praradę bet kokį pasi tikėjimą vyresniais. Totalitarinis režimas tūkstančius Serbijos paauglių pavertė pa vojingomis, viskuo nusivylusiomis, bejaus mėmis žudymo mašinomis, kurių pagrin dinės aukos -... jie patys. Tai žaizdos, ku rios niekada ncišgis”.
Nuoširdžiai užjaučiame Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros fizikinės akustikos laboratorijos vyresnįjį mokslo darbuotoją Romualdą Rimeiką dėl tėvo mirties. Bendradarbiai Klaidos atitaisymas Š.m. “Universitas Vilnensis” 3-4 numerio skyrelyje “Jubilie jus kovo-balandžio mėnesį švenčia” skaityti taip: “Gastroente rologijos ir dietologijos klinikos prof. habil.dr. Dalia Stasė Ta mulevičiūtė”. Redakcija atsiprašo gerbiamos profesorės.