VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
1967 m. kovo mėn 15 d
TREČIADIENIS Nr. 7 (593) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNfVERSITETO REKTORATO. partijos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų organas
Kaina 2 kap.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ PERSPEKTYVOS G M tyrimai aukštosiose mokyklose pastaraisiais metais žy miai suintensyvėjo ir dabar bendrame mokslinių tyrimų fronte užima gana žymią vie tą. Turėdama pakankamai ge rų kvalifikuotų specialistų, aukštoji mokykla pajėgi spręsti sudėtingas teorines problemas ir praktinius liau dies ūkio klausimus. Ypač platų užmojį įgavo moksliniai tyrimai pagal ūkines sutartis su įmonėmis, organizacijomis, vaidybomis, ministerijomis. Šiuo metu aukštąją mokyklą laikyti tik mokymo įstaiga būtų neteisinga. Tą patį gali ma pasakyti ir apie mūsų Universitetą. Universiteto mokslininkų glaudus bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis yra vykdomas ūkinių sutarčių forma. Užsakovų geografija gana plati. Didžiausia dai is užsakovų yra Vilniaus mieste, tačiau kai kurie jų užsakymų objektai kartais būna išsidėstę įvairiose respublikos vietovėse. Yra užsakymų iš Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Kaliningrado, Leningrado, Kazanės, Astrachanės ir t. t. 1967 m. sausio 1 d. Universi teto mokslinio tyrimo sekto riuje, kuris organizuoja moks linius tyrimus pagal ūkines sutartis, užregistruota 98 su tartys. Praėjusiais 1966 m. baigti darbai pagal 43 sutar tis. Iš viso atlikta darbų 316 tūkst. rublių. Toli gražu Universiteto galimybės šioje srityje neišsemtos. Mokslinio tyrimo sektorius, pradėjęs sa vo veiklą 1965 m. rugsėjo mėnesį, žengia dar tiktai pir muosius žingsnius. 1965 m. ūkinių sutarčių buvo atlikta tik 159. 362 rub. sumai.
J. MIKUČION1S Moksl. tyrimo sekt, viršininkas
oksliniai
Draugystė su Tartu Universitetu Iki traukinio „Talinas— Minskas" išvykimo laikrodis skaičiavo minutes. Prieš trejetą mėnesių šio je pačioje vietoje, panašiam rate nuskambėjo iš Estijos atvežtas sveikinimas „Tere Vilnius!" O šį vakarą jis su skambės jau kita kalba — lietuviška: „Sveikas Tartu!" Netrukus Universiteto Isto rijos ir filologijos fakulteto II kurso istorikų žvilgsniai pro traukinio langus jau ma tavo pavasario skriaudžiamo sniego storį, Lietuvos, Latvi jos laukuos. Ne kiekvieną atvykusį Esti jon sutinka išskėstomis ran komis, bet mūsų jau laukė Tartu džiugūs ir pažįstami Universiteto istorikų veidai. Prieš akis Universitetas, miesto pasididžiavimas. Tiesa, jis ne toks didelis ir puošnus, be praėjusių šimtmečių ap daro, nuskriaustas kelių gaiš ių ir įgijęs šių dienų antspau dą, bet nepraradęs mokslo šventovės dvasios. Taip ir norėjosi pasėdėti erdviose au ditorijose su darbščiais šei mininkais. Jame mokosi 6 tūkstančiai studentų. Mūsų godžių akių dar lau kė turtingos bibliotekos, anti kinių skulptūrų muziejus ir neišvaikščiotas savotiškas Tartu miestas, su velnio ir angelų tiltais, ant kurių žmo nės kadaise ėjo semtis stipry bės. Tokiu būdu estai mū šiuose išvengdavo pražūties; pasakojama, kad ne vien tik tėvynės oras juos gelbėdavo, bet ir priešui pavojingos siauros Talino senamiesčių gatvės, su specialiais išėjimais pro miesto gynybinę sieną. Ir šiandien ji stovi rami, kaip
keletą amžių atgal, aukštai virš Rotušės bokšto sukasi mažasis Tomas — miesto ra mybės sargas. Niekas nepasakys, kad es tai nesvetingi, tai paneigtų gerą mūsų nuotaiką, kurią iš sivežėme iš Tartu ir Talino. Ją papildė ir šaunios gidės Si rijos noras parodyti viską, kas tik įmanoma per tokį trumpą laiką, net tada, kai nebeklau augiausia sutarčių so kojos. 1966 m. vykdė Gamtos Mūsų draugystė su Tartu (19), Fizikos (12), ChemiUniversiteto studentais dar jos (12), Ekonomikos (11) ir labiau sustiprėjo. A. STRIAUKAITE Medicinos (6) fakultetai. Nuo
D
fizikos ir spektroskopijos (2 sut.) katedrose. Puslaidininkių fizikos ka tedros puslaidininkių labora torijoje, vadovaujant doc. J. Viščiakui, tiriami fotoladdūs sluoksniai, elektrografinių sluoksnių užkirovimo ir fotoiškrovimo kinetikos klausi mai, kuriamas fotoliniuotės tipo elektrinis keitiklis. Vyr. inžinieriaus V. Gaidelio va dovaujama grupė pagal sutar tį su J. Janonio v. popieriaus fabriku tiria elektrografinio popieriaus pagerinimo ir tech nologijos atpiginimo galimy bes. Radiofizikos katedros vyr. dėstytojas V. Valiukėnas pa gal sutartį su Vilniaus Kon stravimo biuriu nustatys me talinių, rezistinių ir dielektri nių plonų sluoksnių kom pleksinio dielektrinio pralai dumo dažnuminę priklauso mybę. Vyr. dėst. E. Garška Vilniaus dažymo aparatūrų gamyklai konstruoja signali zacijos sistemas. Spektrinės analizės meto dai vis plačiau naudojami gamyboje: jie pasižymi grei tumu, spektrinei metalų ana lizei nereikia jokių chemika lų, todėl ji žymiai pigesnė už cheminę, be to, spektrinei analizei užtenka miligramų analizuojamos medžiagos, ją galima atlikti, negadinant gaminio. Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra -siūlė pagal ūkiskaitines sutar tis įrengti gamyklose spekt rines laboratorij as, parengti spektrinių analizių metodus, apmokyti gamyklų darbuotojus, tirti spektrinių analizių ekonominius efektus. Doc. H. Jonaičiui vadovaujant, bus fakulteto darbai reguliuojama spektroskopinė ūkines sutartis aparatūra, parengiami spek* koncentruojasi puslaidi troskopinės analizės metodai ninkių fizikos (5 sut.), radio ir apmokomas laborantas Pa fizikos (5 sut.) ir bendrosios nevėžio Lietkabelio gamyklai.
1966 m. pradžios Medicinos fakultete baigtos 5 sutartys, Gamtos — 14, Chemijos — 8, Fizikos — 7 ir Ekonomikos fakultete — 4 sutartys. Įdomius tyrimus atlieka med. m. kand. A. Aušrūno vadovaujama grupė. Jos jė gomis buvo vykdomos 5 su tartys (iš 6 visame Medicinos fakultete). Ši grupė tiria dar bo sąlygas (triukšmą, vibraci ją, apšvietimą, šiluminę ra diaciją, oro užteršimą, judėji mą, santykinę drėgmę) ir nu mato priemones joms page rinti. Tokie tyrimai atlikti mokymo-gamybos Vilniaus kombinate, Elektros suvirini mo aparatų, Šlifavimo staklių, Elektros skaitiklių gamyklo se. Tokio pat pobūdžio sutar tis sudaryta su Vito kailių pramonės įmonių susivieniji mu. Galima drąsiai tikėtis, kad tekius tyrimus prašys at likti dar ne viena įmonė, or ganizacija. Mokslininkų su rinkti duomenys apie darbo sąlygas ir jų pasiūlymai, pa tarimai padės kelti darbo kul tūrą, gerinti darbo žmonių sveikatą, o tuo pačiu ir darbo našumą. Reikėtų pažymėti širdieslaboratorijos kraujagyslių vyr. inžinieriaus V. Mitriko sukurtą aparatą dainininko kvėpavimo mechanizmui ir balso parametrams matuoti. Šis aparatas, pagamintas pa gal Valstybinės konservatori jos užsakymą, yra įdomi nau jovė, kuri gali sudominti vo kalistų auklėtojus — konser vatorijų, muzikos mokyklų dėstytojus — ne tik musų respublikoje, bet ir už jos ri bų.
^<><><>^<>^<><><>^<><><><>^<><><>^<><><><><><><><><><><^<^^
Kovo 19 dieną—rinkimai! Gyva prieššventinėmis dienomis rinkiminės apy linkės Nr. 3 agitpunkte, įsikūrusiame VVU centri niuose rūmuose. Vyksta paskutiniai agitatorių, ku rių tarpe daug ir Univer siteto dėstytojų bei stu dentų, pasitarimai, kandi datų į deputatus susitiki mai su rinkėjais. Rinkiminei apylinkei Nr. 3, kuriai vadovau,a mūsų Universiteto docentas S. Žeiva, priklauso dalis J. Janonio rinkiminės apy gardos. šios apygardos darbo žmonės vieningai kandidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus iškėlė Universi teto rektorių prof. dr. J. KUBILIŲ. Džiugu, kad toks didelis pasitikėjimas pareikštas musų gerbia mam rektoriui. Visoje ša lyje ir užsienyje žinomas J. Kubiliaus, respublikos Mokslų akademijos tikro jo nario, LTSR MA Fizi kos-matematikos instituto matematikos sektoriaus vadovo, profesoriaus, fizi kos-matematikos mokslų
daktaro, vardas ir darbai. Už nuopelnus Tarybų vals tybei J. Kubilius apdova notas Lenino ir Darbo Raudonosios Vėliavos or dinais. Dėstytojų ir studentų gerbiamas prof. M. GREGORAUSKAS, Ekonomikos fakulteto dekanas. Jis pa siūlytas kandidatu į Vil niaus miesto DZDT tary bos deputatus 6-oje rinki minėje apygardoje. Už Klasikinės filologijos ka tedros docentę J. TIJUNEI YTĘ balsuos 7-os ir už Ekonomikos fakulteto vyr. dėstytoją A. DAUKŠĄ — 11-os rinkiminės apygar dos rinkėjai. Šie dėstyto jai iškelti kandidatais Į Vilniaus miesto DŽD tary bos deputatus. KOVO 19 — RINKIMAI! VIENINGAI ATIDUOSIME BALSUS Už GERIAUSIUS RESPUBLIKOS ŽMONES! MOŠŲ INF. V. DARGUŽIO nuotrau koje: vyr. dėstytojas pa pulkininkis V. Ragauskas agitpunkte su agitatoriais tikslina rinkėjų sąrašus.
AMTOS fakultete dau giausia sutarčių tenka hidrologijos ir inžineri nės geologijos katedrai. Šios katedros mokslininkai dau giausia tiria įvairių geologi nių epochų darinius, statybi nių aikštelių gruntą. Doc. P. Vaitiekūnas atliko Pietų Pa baltijo molingų uolienų litografinius tyrimus Naftos žval gybos ekspedicijai, vyr. dėst. A. Žiedelis tiria Nemuno slė nio fizinius geologinius pro cesus pagal sutartį su Hidro logijos ekspedicija, staž. V. Zutelis atlieka inžineriniusgeologinius statybinių aikšte lių tyrinėjimus Mėsos ir pieno pramonės ministerijos proj ekta vimo — konstravimo biurui. Sėkmingai dirba šios katedros docentai J. Paškevi čius, A. Kondratas, V. Kotovič, Z. Petrulis. Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių laboratorijoje doc. J. Pečiulis tiria raciona laus pieno išrūgų panaudoji mo galimybes (sutartis su Kauno pieno kombinatu), P. Bruzgulis ieško stimuliatorių, kuirie pakeltų vaistinių auga lų derlingumą. Fizinės geografijos ir kar tografijos katedros docentai C. Kudaba ir V. Ščemeliovas talkininkauja Gamtos apsau gos komitetui, sudarinėdami Ignalinos ir Aukštadvario landšaftinių draustinių techniinius-ekonominius duome nis. HEMIJOS fakultete doc A. Levinskas ir doc. V. Kaikaris tiria įvairius metalų dangų klausimus, doc. R. Pajėda J. Janonio popieriaius fabrikui tyrė elektrai laidžias celiuliozines medžia gas. Daug pasidarbavo doc. V. Daukšas, sintetindamas or ganines medžiagas — tetrametiletilendiaminą, dioksibehzoinę rūgštį, įvairiems moks linio tyrimo institutams. į
C
(NUKELTA į 4 psl.)
1967 m. kovo mėn. 15 d.
1 AfiYBINIS STUDENTAS
2 psl
4
55 kambario medikės
AUDITORIJŲ ŽIBURIAI
n
MUSŲ VIKTĖ44
IRMĄ kartą mes susitiKom sesijos metu. Ji ruošėsi įskaitoms, egza minams. Trukdyti nesinorėjo. Mergina stengėsi, ir aš ne abejojau jos pasisekimu. Ne klydau. Šiandien mes vėl kalbamės. Ir norėtųsi dar ilgai šneku čiuotis: su tokiu žmogum ne sinori išsiskirti. Ji gali pa sakoti daug ir apie viską, tik ne apie save. — Geriau paklauskit kurso draugų, tegul jie kalba. .. Viktorija Daujotytė — lie tuvių kalbos ir literatūros specialybės IV kurso studen tė. Prieš 5 metus ji baigė Telšių raj. Pavandenės vidu rinę mokyklą sidabro meda liu. Kiekvienam tuo metu galvoje šimtai minčių, abejo nės —’ kur stoti? Viktorija jau nuo 9 klasės buvo nuta rusi studijuoti vokiečių kalbą ir literatūrą. Dauguma drau gų, kurie sakys, kad Viktori ja „užsigimusi lituanistė", nu stebs sužinoję, kad ši mergai tė tik visai atsitiktinai pate ko į lietuvių kalbos ir lite ratūros specialybę. ■ — Šiandien nesigailiu, kad studijuoju lituanistikos moks lus, o vokiečių kalba taip pat domiuosi ir daug dėmesio jai skiriu. Domisi ji daugeliu dalykų. Nesvetima medicina ir tikslie ji mokslai. Tiek, kiek turi žinoti išsilavinęs žmogus. Ne taip jau paprasta mo kytis penketais. Tuo labiau, jei prisideda visuomeninis darbas. Priešingu atveju mes apie tokį žmogų sakome „zubrila", be knygų nieko daugiau nematąs. Sakom, vi sai neapgalvoję, ar sugeba
P
Nepamirštamas dekretas Prieš 48-erius metus, 1919 m. kovo 13 d. Tary binės vyriausybės patvar kymu buvo atkurtas sena sis Vilniaus Universitetas. Dekretą apie Darbo uni versiteto Vilniuje atidary mą pasirašė V. Mickevičius-Kapsukas. Gaivus revoliucijos vė jas naujam gyvenimui pa žadino tūkstančius valstie čių ir darbininkų. Senasis pasaulis buvo sugriautas, Naujojo statybai reikėjo ir žmonių, šviesių protu ištikimų Komunizmo idealams. Revoliucijai reikėjo ne tik karių, bet ir moks lininkų. Revoliucija nepri pažino jokių luomų ir pri vilegijų, jos tikslas buvo išauklėti naują žmogų, laurų, išsimokslinusį, su gebantį dalyvauti politi koje. Ir carinės reakcijos už daryto Universiteto vartai plačiai atsivėrė darbo žmonių vaikams. Universi tete buvo įvestas nemoka mas ir visiems prieinamas mokymas. Dekrete buvo nurodyta švietimo liaudies komisariatui pirmiausia atidaryti Socialinį (politi kos, pedagogikos, tarybi nės statybos ir t. t.) ir Gamtos-technlkos (žemė tvarka, miškininkystė, me dicina ir t. t.) fakultetus. Penkios dešimtys metų — nepamirštamam dekre tui. Nes žodžiai, įvykiai įgyja tikrąją savo reikšmę tik perspektyvoje. Ir tuo labiau šiandien mums brangus tas dokumentas. A. JUODUPIS
jis būti visuomenininku, sa kom, nepažindami paties žmo gaus. Aš sutinku su Viktori ja: kartais ne vietoje mes kartojame „.visuomeninis dar bas", „visuomeninis...", lyg šie žodžiai galėtų viską pasa kyti apie žmogų, visuomenininkas būtų nors etalonas. G gal pabosta visąt laiką sėdėti prie knygų, skaityti, kad ir taip mėgiamą literaturą. Ar nebūna liūdna šešta dieniais ir sekmadieniais, ka da draugės išeina, o kambary lieki viena? Ar užtenka laiko? — O ne, man užtenka lai ko. .. ir knygoms, ir poilsiui, ir muzikai. Daugiau mėgstu vienatvę. Tiesa, yra dalykų, kurie nelabai traukia, kuriuos norėtum pastumti į šalį ir lengviau atsikvėpti, Tada tikrai sunku būna susikaupti. O šokių nemėgstu, papras čiausiai nemėgstu. Einu į te atrą, klausausi operos. Patin ka klasikinė muzika ir nepa kartojamas lietuviškas Ciurlionis, V. Klova. Stengiuos nepraleisti Dailės muziejuje veikiančių parodų. Gal būt, daugiausia džiaugsmo atneša Viktorijai darbas lietuvių literatūros būrelyje. Ji — pirmininkė. Dirba mer gina .stengiasi. Neseniai būre ly susikūrė klubas „Nuošir dumas", kuris leidžia to paties pavadinimo almanachą. Čia irgi prie eilinio numerio ten ka pasėdėti. Susirinkimai, su i sitikimui su rašytojais, vaka rai, ginčai. Ir visur dalyvauja ji — Viktorija. — Daugelis manęs nesupranta, — prisipažįsta mergina, — kai pasakiau, kad pa tinka S. Gedos eilėraščiai. Tai lyg atskiras polius J. Degu tytei, apie kurią net atskirą darbą rašiau. Šis darbas („J. Degutytės meninė individualybė") res publikinėje studentų moksli nių darbų apžiūroje laimėjo I vietą. Pirma vieta paskirta jai ir Universiteto SMD konfe rencijoje už referatą „V. My kolaičio-Putino romanas „Al torių šešėly" literatūros kri tikoje". 3 metus V. Daujotytė dirbo „Taiybiniame studente". Ji visada skaito laikraštį, džiau giasi, kad jis darosi įdomes nis. Bet kaip ir dauguma, sa vo laikraščio puslapiuose nevisada randa tai, ko labiau siai norėtų: gyvo pasakojimo apie savo amžininką. Ant stalo krūva netaisytų sąsiuvinių. Stengiuos kuo greičiau baigti savo pokalbį O ji patikrins rašinius ir skubės į mokyklą, 17-ą vidu rinę, kurioje atlieka pedagoginę praktiką. Labai įdomūs tie mažieji — smalsūs, linksmi vaikai, Gera su jais dirbti, gaila bus palikti. O po metų dar sunkiau bus palikti Universitetą, kurį mer gina taip pamilo. Pamilo .1° senas, o kartu ir naujai atgimstančias tradicijas. — Džiaugiuosi, kad jas atgaivino mano fakultetas. Sun ku bus be jo, be senų audito rijų ir draugų. Bet tikiuosi, kad ir naujieji mano draugai bus geri. Tur būt, visi žmonės būna geri, kada juos myIi. Štai ir papasakojau labai mažai, labai šykščiai apie vie ną iš geriausių — Lenino var do stipendiatę V. Daujotytę. Kuiso draugai ją vadina: „Mūsų Viktė”. Ja didžiuojasi fakultetas. Mergaitė ši ne herojė. Ji tyli, susimąsčiusi, visada ei nanti į priekį. O apie tokius žmones sunku rašyti. Su jais norisi kalbėtis, gyventi tarp j US. RADISAUSKAITĖ
Žmonės baltais chalatais... Švelnias medikų rankas ir nuostabią širdį mes kasdien jaučiame. Matome visad susi rūpinusias, o kartu ir padrąsi nančias akis. Jos mūšio įkarštyje ieškojo sužeistų mūsų tėvų, vyresniųjų bro lių, seserų. Tos rankos tada siuvo, tvarstė žaizdas, maiti no, girdė. Gydytojo rankos. .. Kokios jos nepakeičiamos! Ši tos rankos ir dabar kasdien grąžina šimtams sveikatą, iš saugo gyvybę. Kiekvieną minutę budi akys, rankos, širdis. Budi gydytojas-žmogus. Tam pasiruošusios ir trys IV kurso merginos, busimosios pediat rės. Medikų bendrabutyje (Nr. 5) ieškojau tvarkingiausio merginų kambario. Pasirinki mas buvo labai didelis ir aš visiškai pasimečiau. J pagal bą atėjo bendrabučio tarybos pirmininkas Ramašauskas. Jis man ir rekomendavo 55 kam barį, kaip geriausią bendra butyje. Namuose radau tik Vidą. Apie save Vida pasakoja nedaug, jai mieliau kalbėti apie grupės draugus. Pasako ja, kaip grupė švenčia gimi mo dienas, kokius ruošia va karus, kaip praleidžia laisva laikį, kokias turi tradicijas. Besikalbant grįžo Irena — smagi, įraudusi nuo šalčio, Tada ir sužinojau daugiau „paslapčių" apie šią šauniąją trijulę. Į Universitetą merginos at ėjo apsisprendusios ir jau tvirtai einančios pasirinktuoju keliu. Visos merginos baigu sios medicinos mokyklą: Vida ir Bronė medicinos seserų, Irena — akušerijos. Ir vi-
soms jau teko padirbėti. Tik vienoms ilgiau, kitoms trum piau. Tie metai buvo savotiš kas gyvenimo egzaminas. Merginos jį išlaikė puikiai. Irena, Bronė ir Vida bend rabutyje gyvena pirmus me tus, nes anksčiau mokėsi va kariniame skyriuje. Mokėsi ir dirbo. Paklausiau, kaip patinka gyventi bendrabutyje. — Norint jį įvertinti, rei kia būtinai pagyventi, nuo moj ant kambarį, kur ne visa da sugebėsi įtikti uždaryda mas duris, pereidamas per kambarį, — kalba merginos. — Ir nors bendrabutis lieka bendrabučiu, bet jame jautie si šeimininku. Mokslas sekasi gerai. Kaip nesiseks, kai dar bas vilioja, kai jo kasdien laukiame. Bet juk vien gerų norų nepakanka. — Norint gerai įsisavinti savo specialybę, reikia daug dirbti, daug skaityti. Mažai, net labai mažai laiko belieka pasidomė ti grožine literatūra, menu, muzika. O juk be šito žmogus negali gyventi, — viena po kitos pasakoja mer ginos. Visos merginos turi atsakin-
Raudonojo Kryžiaus vakaras Kovo 12 dieną Aktų salėje įvyko Raudonojo kryžiaus draugijos VVU komiteto or ganizuotas vakaras. Gydytojai Z. Perevičiūtė ir A. Vidugiris skaitė praneši mus apie donorystę ir žmo gaus atgaivinimą staigios mir ties atvejais. Aspirantas A. Vidugiris savo pranešimą pa iliustravo iiimu.
Apie teatrą ir Šekspyrą Linksma buvo praėjusio sekmadienio vakarą Universi tetu kavinėje. Čia bendrabu čio Nr. 2 gyventojai susitiko su Jaunimo teatro aktoriais. Tai jau kelintas šio bendra bučio suorganizuotas kultūrinls-masinis renginys. Prie kavos puodukų, šokiui keičiant dainą, vyko Įdomus pokalbis. Apie darbą teatre ir pati teatrą papasakojo šio teatro aktorės Elvyra žebertavlčiū'ė ir Marytė Didžpetrytė. Pasisakė ir I-o kurso žurnalistas Kazys Valius ir
gas pareigas. Vida — kurso proforgė, Irena — grupės se niūnė, Bronė — kurso kom jaunimo sekretorė. Vida ir Irena laisvalaikiu piešia. Irenos šmaikštūs ir laikius piešiniai ne vieną „prieš plauką" šukavo. Ji fa kulteto „Komjaunimo prožek toriaus" redkolegijos narys. Vasarą merginos drauge poilsiavo Juodkrantėje. Sma gu dar ir dabar prisiminti tas dienas. Vida užpernai su turistų grupe keliavo po Kaukazo kalnus, lankėsi Suchumi. Gyvena 55 kambaryje trys susirinkusios iš meiginos, įvairiausių Lietuvos vietų. Jas jungia vienas tikslas — išsaugoti mūsų mažyliams šviesią vaikystę. Netrukus ateis ta diena, kai giedrios vaikučių akutės susitiks su padrąsinančiom Vidos Stašytės, Irenos Var naitės ir Bronės Vitaitės aki mis, pajus švelnias rankas ir motinišką širdį. Tai bus nuo stabus ir jau niekad nesibai giantis susitikimas ir gra žiausia žmonių draugystė že mėje. Sėkmės Jums, merginos! J. kaCinauskaitE
III-o kurso rusistė Stefa Kamarauskaitė. Kilo įdomus ginčas apie Šekspyro kūry bos vertę mūsų laikais. — Šekspyras nemirtingas, — buvo daugumos nuomonė, poliarl K. Valiaus vadovauja mos mažumos nuomonei. Ir vėl tęsėsi pokalbis apie Jaunimo teatro populiarumą, paskirti ir reikšmę. Susitiki mas buvo labai 1 ' ' Įdomus '' ir naudingas, Panašių susitiki mų vertėtų suorganizuoti ir daugiau. A. REPECKA
Universiteto Raudonojo kry žiaus draugijos aktyvistai bu vo apdovanoti žymūno ženk leliais. Tai e. doc. p. A. Kaz lauskienė, doc. L. Petrulis, dėst. E. Gabrytė, studentai St. Tarbūnas, A. Daunoravičiūtė Ir kt. Raudonojo kryžiaus draugi jos Garbės raštai įteikti P. Steponėnui, A. Kazlauskienei, E. Gabrytei, I. Norvaišaitei, B. Menaitei, R. Kaikiui, G. Las tauskienei, D. Birutytel ir kt. Universiteto Garbės raštai — V. Klrsniui, E. Kvietkutei, M. Goldbergui, S. Polytei, R. Be leckui ir kt. Pagyrimo raštai — A. Pranckūnui, A. Stonkevičiūtei, B. Vitaitei, J. Pabrėžaitei ir kt. Asmeninės dova nos — V. Bučaitei, M. Jesenevičlūtei, E. Keršullenei, A. Koževnikoval ir kt. Panašaus pabūdžio vakarai būtų gana įdomūs, jei juos tik organizuotų. J. KEBLYTE
Kaip dirbti toliau? Jau rugsėjo pirmosiomis dienomis fakulteto prožektoristų susirinkimuose kildavo gerų minčių, nau jų sumanymų. Dirbome, o dienos bėgo. Ir štai... stop! Mes susidūrėme su klausimu, kaip dirbti ir kuo pakeisti senas, ne veiksmingas darbo for mas? Aš kreipiausi j „Kom jaunimo prožektoriaus" štabą, kuriam vadovauja A. Vasi.jevas, bei nieko nepešiau. Mums trūksta fotoapara to. Ir ne vien jo. Nevisada tr darbo ugnelė būna, Taip, komjaunuoliškos ugne'ės ir drausmės trūksta Reikia ..KP" _grupėse. _ įjungti žmones į darbą. Mes dėkingi savo fakulteto komjaunimo komltetui, kuris mums padeda, Bet yra tokių „KP" grupiu, kur visą darbą turi atlikti 1—2 žmonės. O apie tokį darbą kalba tas faktas, kad neretas „Kom jaunimo prožektoriaus" sienlaikraštis leidžiamas, kai ką nugirdus iš „antrų lūpų". Šio darbo niekas nekontroliuoja, nes „Kom jaunimo prožektoriaus" štabo viršininkas A. Vasil jevas pasitenkina tuo, kad, sukvietęs fakultetų prožektorininkus, reikalauja faktų, norėdamas prideng ti savo neveiklumą. Jau praėjo pusė metų, bet tvarkos „Komjaunimo prožektorių" darbe nesi mato. Komjaunimo komi tete atlaidžiai žiūrima į šį reikšmingą_darbo barą. A. Vasiljevas — Ekonomikos fakulteto pirmo kurso stu dentas. Jo dar tik pirmie ji žingsniai Universitete ir jam. reikia padėti. Universiteto komjauni mo komitetas turėtų parei kalauti iš fakultetų „Kom jaunimo prožektorių" pos tų darbo panų, kad būtų galima d rbti kartu. Tada butų įmanoma numatyti pagrindines darbo gaires bei tematinį pobūdį. A. UŽA IFF „Komjaunimo prožektoriaus" viršininkas
Diplom antai išeina į gyvenimą IZIKOS fakulteto audito rijoje gyvai šnekučiuo jasi būrelis vaikinų ir merginų. Prasiveria durys ir jose pasirodo besišypsantis merginos veidas: — Važiuoju į Panevėžį! Angelės Vidugirytės sva jonė išsipildė — baigusi Univeisitetą, ji dirbs Panevėžio televizijos prietaisų gamyklo je ,,Ekranas". Diplomantų skirstymo ko misija — Universiteto prorek torius mokymo reikalams B. Sudavičius, mokymo dalies vedėja I. Ragelienė, fakulteto dekanas J. Slavėnas — var to diplomantų-visuomenininkų, gerų studentų — bylas. Jadvyga Petkevičiūtė — aktyvi SMD būrelio narė, mo kosi labai gerai. Komisija nu taria palikti Jadvygą Univer siteto Bendrosios fizikos ka tedroje. Mokslinis-tiriamasis darbas vilioja ir Vytautą Samulionį. Savo pranešimus iis ne kartą skaitė SMD konfe rencijose. Vytautas toliau gi lins žinias molekulinės akus tikos probleminėje laboratori joje. Onutė Daukantaitė — gru pės seniūnė, dainų ir šokių liaudies ansamblio dalyvė, mo kėsi vien penketais. Onutė
F
paskirta dirbti MA Fizikos ir matematikos institute. Į klausimą „Ar negaila pa likti Universiteto?" atsako: — Ansamblį lankysiu ir to liau, o tai maloniausia.. . Su Vilniaus radijo kompo nentų gamyklos stipendija Universitete mokėsi Vytautas Šilas. Skirstymo komisijai daug galvoti netenka — ru denį Vytautas, įsigijęs radiofiziko specialybę, sugrįš į ga myklą. Rita Šilainytė dirbs Geolo gijos institute. — Dar mokykloje svajojau tapti geologe. Tapau fizike, o turiste ir dabar likau. . . — šypsosi Rita. Į broliškos Latvijos sostinę išvyks Silvija Blinova ir Liubovė Markovą. Jos dirbs Ry gos radijo lempų gamykloje. Trisdešimt devyni diplo mantai penktadienį gavo pa skyrimus. Astrofizikai, fizikaioptikai, radiofizikai.. . Jaunų specialistų sulauks „Sigmos" susivienijimas, Vilniaus kon stravimo biuras, mokslinio ty rimo institutai... Tarp komisijos narių ir dip lomantų vyko ir tokie pokal biai: — Siūlome vykti į Bartkiškio žemės ūkio technikumą.
— Per toli... — Vilniuje lieka tėvai... — Ruošiuosi ištekėti. .. O į Bartkiškį sutiko vykti Vida Lasytė. Nors žinojo, kad draugai ir Vilnius liks toli... . . .Skirstymo komisija už verčia paskutinę bylą. O ko
ridoriuje gyvai tebešnekučiuoja tie, kurie netrukus pa liks Universitetą.. . Diploman tų dar laukia valstybiniai eg zaminai ir diplominių darbų gynimas. Gero kelio, fizikai! A. BARANAUSKAITE
Įvertinama gamybinė praktika VAIRIUOSE Lietuvos miestuose atliko gamy binę praktiką Ekonomi kos fakulteto penktakursiai. Šiandien — jie vėl auditori jose. Štai ką papasakojo fakulte to prodekanė doc. K. Vaištarienė ir v. d. A. Merčaitis. Šiais metais gamybinę prak tiką atliko 127 penkto kurso studentai. 10 mėnesių jie dir bo Vilniuje, Kaune, Šiauliuo se, Klaipėdoje, Panevėžyje ir kt. Ką gero davė gamybinė praktika, parodys ataskaitų gynimas, kuris įvyks šį mė nesį. Beje, prekių mokslo ir prekybos organizavimo spe cialybės studentai jau apgy nė ataskaitas. Rezultatai geri. Tik 4 studentų darbai Įvertin ti patenvl”.-mni kitų — ge rai ir labai gerai.
{
Džiugu, kad įmonių vado vai labai gerai atsiliepė apie studentus, atlikusius jų įmo nėje gamybinę praktiką. Dau gelis praktikantų aktyviai da lyvavo Įmonės visuomeninia me, sportiniame, komjaunimo gyvenime. Tikimės, kad 154 ketvirto kurso studentus, kurie vasa rio mėnesį pradėjo gamybinę praktiką, irgi lydės sėkmė. Palinkėkime ketv.rlakursiams gero pasisekimo prak tikoje, o penktakursiams — gerai pasiruošti valstybiniams egzaminams, kurie jų laukia birželio mėnesį. A. DOMINAUSKAS
i
1 1
< i j r 5 I < i j i
C
i i s c i j
t i r c 1 1
e s r
t
1967 m. kovo mėn. 15 d.
*/*/*^*/*/*^*/*^**^*^*^*^*^«^^*^ TARYBINIS STUDENTAS
NIVERSITETO lite ratų būrelis praėju siais metais pradėjo leisti studentų kū almanachą „Nuoširdu
U
rybos mas". Pirmosios „Nuoširdumo" knygelės, kurių tiražas ne viršijo vienos rankos pirštų skaičiaus, buvo prieinamos lik būrelio nariams. Paskuti nis almanacho numeris, at spausdintas rotoprintu (100 egz.), pasiekė jau platesnį skaitytojų ratą. Kukli melsvai pilku virše liu knygutė patraukia dėme sį visų pirma joje sukauptos medžiagos įvairumu. Džiugina būrelio vadovų ir „Nuošir dumo" redkolegijos (studentų V. Daujotytės, S. Gedos, R. Vaivados) užmojis atspindėti tiek mokslinę, tiek kūrybinę būrelio veiklą, painformuoti apie studentiškus šiokiadie nius, išsiaiškinti aktyvesnių literatų nuomonę apie dabar tinę lietuvių poeziją. Alma nache šalia eilėraščių ir trum pų prozos kūrinėlių rado vie tos atsakymai į literatūrinę anketą, recenzija poetės J. Degutytės rinkiniui „Siaurės vasaros", kelios ištraukos iš studentų mokslinių darbų, įspūdžiai iš pedagoginės prak tikos, Rygoje vykusios stu dentų mokslinės konferenci jos ir kt. Visą šią medžiagą nelengva buvo surinkti, pa ruošti ir pagaliau įdomiai iš dėstyti. Šiuo požiūriu alma nacho organizatoriai iš tiesų nemažai padirbėjo. Gausiausiai almanache at stovaujama poezija. Net dvy lika autorių dalyvauja „Nuo širdume" su savo eilėraščiais. Vieni jų — Sigitas Geda, Vi das Marcinkevičius — yra ži nomi jau respublikos mastu jaunieji poetai. Su Birutės Vėlyvytės, Almos Karosaitės, Vlado Vaitkevičiaus, Nijolės Blaževičiūtės, Irenos Mackevi čiūtės, Marytės Kontrimaitės ir kt. kūriniais mes irgi turė jome progos susipažinti „Ta rybinio studento" puslapiuo se. Jie taip pat jau ne naujo kai poezijoje: daugelis jų dar iš mokyklos atsinešė storus savo kūrybos sąsiuvinius, skaitė eilėraščius būrelyje, kursų ir grupių vakaruose. Malonu, kad almanachui pa teikė savo eilėraščius ne tik filologai. Salia minėtų autorių matome Teisės fakulteto stu dento Rimanto Vaivados ir IFF neakivaizdininko Antano Rudzevičiaus kūrinius. Iš pateiktų „Nuoširdume" eilėraščių sunku susidaryti aiškesnę nuomonę apie kiek vieną autorių, užčiuopti kaž kokius jo individualius bruo žus. Viena, tų eilėraščių labai mažai, antra, kai kurių au torių eilėraščiai nėra jiems būdingiausi. Pavyzdžiui, daly vaujant literatų būrelio susi rinkime, teko girdėti daug įdomių Marytės Kontrimaitės eilėraščių, o „Nuoširdume" suradau tik vieną, mano nuo mone, nelabai jai charakte ringą. Todėl pabandysiu per teikti savo bendrą įspūdį apie „Nuoširdumo" poeziją. Kaip visuma, ji man patiko. Joje neaptiksime gilesnių problemų, naujai atrastų te mų, mūsų jaunųjų poetiniuo se bandymuose gana garsiai skamba ir svetimos — J. Marcinkevičiaus, J. Degutytės ir kt. gaidos. Tai iš tiesų jau nų žmonių, neturinčių dides nės gyvenimiškos patirties, žengiančių pirmus savarankiš kus žingsnius gyvenime, po ezija. Ir maitinasi ji vaikystės prisiminimais, pirmos meilės išgyvenimais, pirmųjų nusi vylimų kartėliu, gimtojo kai mo peizažu; visu tuo, kas paties patirta ir išgyventa. Mano nuomone, tai natūralu. Be to, „Nuoširdumo" lyrika turi vieną didelį privalumą. Ji iš tiesų nuoširdi ir, svarbiau sia, — nepretenzinga. Skaity damas almanachą, su pasiten kinimu matai, kad dabarti niai mūsų pradedantieji rašo paprasčiau, nesistengia žūt
būt mėgdžioti pripažintų poe tų, nesibodi klasikiniu ketur eiliu. Nėra azartiško noro ra šyti būtinai „novatoriškai". O prieš porą trejetą metų viso to turėjome kiek tik nori. Man labai prie širdies šita nauja savo poetinio kelio ieš kojimų tendencija — rimties ir susikaupimo tendencija. Naivu būtų galvoti, kad iš visų „Nuoširdumo" autorių iš augs poetai. Daugelis jų, lai kui bėgant, patys supras, kad poezijoje jiems neskirta tarti svaresnio žodžio, ir nustos rašę, giliai paslėps savo jau nystės „silpnybių" liudininką — eilėraščių sąsiuvinį... Bet bandyti, ieškoti savęs — ver ta. Jeigu ir nesugebėsi duoti ką nors reikšmingesnio visuo menei, save, savo asmenybę neabejotinai praturtinsi. Prozos kūrinių „Nuoširdu me labai mažai. Trys pavar dės — Birutė Vėlyvytė, Pet ras Dirgėla ir Aloyzas Tendzegolskis. B. Vėlyvytė, kuri intensy viai ieško savo kelio, bandy dama jėgas tiek poezijoje, tiek prozoje, yra paskelbusi vieną kitą apsakymą ir res publikinėje spaudoje. Novelė „Ūsiukai", atspausdinta „Nuo širdume", yra nuotaikingas
dytas sakinys, įmantrūs paly ginimai, — visa tai nėra P. Dirgėlos poetinio mąstymo, bet daugiau pasisavintos sve timos manieros išdava. Tokius „augimo" sunkumus turi nu galėti kiekvienas pradedanty sis, o P. Dirgėlai, atrodo, už tenka atkaklumo ir noro dirb ti, o tai — svarbiausia. Labiau apvilia „Nuoširdu me" pateikti kritikos ir moks liniai straipsneliai. Jų auto riai — V. Daujotytė, P. Žemgulytė, V. Drungilaitė, A. Kusta — gabūs studentai, ak tyviai dalyvaujantieji specseminarų darbe, skaitę praneši mus studentų mokslinėse kon ferencijose, rašytojų minėji muose. Tačiau, susipažinusi su jų darbeliais „Nuoširdu me", nepatyriau atradimo džiaugsmo. Iš dalies toks įspūdis, tur būt, paaiškinamas tuo, kad su tais darbais susi tinki jau ne pirmą kartą — V. Daujotytės recenzijos „Brandžios vasaros dovanos" mintys jau girdėtos XIX SMD konferencijoje, P. Žemgulytės straipsnis „Lyrizmas — Jogailos charakterio kū rimo pagrindas „Milžino paunksmėje" skaitytas XVIII konferencijoje ir B. Sruogos minėjime. Antra objektyvi
SKAITANT „NUOŠIRDUMĄ" vaizdelis iš paauglių gyveni mo, parašytas paprastai ir nuoširdžiai. A. Tendzegolskio humoristi nės miniatiūros iš studentų gyvenimo labai pagyvina lei dinį. Tačiau, deja, ne visos jos vienodai pavykusios. Kai kurios jų iš tiesų labai są mojingos ir šmaikščios („Au ditorijoj"), kitos, mano many mu, banalokos („Bendrabu ty"). Šiuo atveju ciklas — auditorijoj, skaitykloj, bend rabuty — nelabai save patei sina. Autoriui neužteko „pa rako" įkūnyti atskirų to cik lo dalių sumanymus. Tačiau humoristo ir satyriko dova na A. Tendzegolskis, be abe jo, turi. P. Dirgėla, kaip prozinin kas, ne per seniausiai debiu tavo „Tarybiniame studente". „Nuoširdume" skaitome jo novelę „Tarp krintančių gi lių". Jos pagrindinė idėja — dvasinis jaunosios kartos ry šys su tais kovotojais už so< ializmą, kurie krito nuo fa šistų rankos. „... Man dabar atrcdo, kad rasotoj pievoj li kau gulėti aš. Tai kas, kad tą dieną aš tegimiau", — sako autorius. Tačiau novelės pa baiga — lyrinis autoriaus kreipinys: „Ir kas žino, gal visų žmonių gimimo dienos L ina panašios į manąją?" suabstraktina kūrinėlio idėją. Čia jau autorius, atrodo, ati duoda duoklę madingam „in telektualumui", ieškančiam visur platesnės filosofinės prasmės ir potekstės. Stebint P. Dirgėlos pir muosius žingsnius prozoje, džiugina jo dėmesys aštrioms visuomeninėms problemoms, mokėjimas sukurti nuotaiką. Tačiau, antra vertus, jam bent tuo tarpu reikėtų veng ti rašyti apie tai, kas jo pa ties betarpiškai nepatirta, o tik suvokta protu. Didžiausias P. Dirgėlos priešas — iliustratyviškumas, knygiškumas, ku rio neišvengta ir novelėje „Tarp krintančių gilių"(Knygiška novelės situacija, daugeliu atvejų netikroviškos detalės). Reikėtų jaunam autoriui daugiau susirūpinti ir savo braižu: trumpas skal
priežastis, kuri prisideda prie recenzijų ir mokslinių straips nių savotiško blankumo, yra tai, kad tie darbai, būdami diplominių, kursinių ir pan. darbų dalimi arba santrauko mis (toks yra, atrodo, A. Kuš los straipsnis „Humanizmas ir lyrizmas P. Cvirkos romane „Meisteris ir sūnūs" ir R. Rolano „Kola Brenjone") al manache pateikiami ryšium su literatūrinėmis datomis, t. y. kaip savotiški proginiai slraipsniai. Juos siekta, ma tyt, padaryti publicistiškesnius, įdomesnius, pritaikyti jubiliejams, ir tai, mano su pratimu, atsiliepė jų kokybei. Išnyko mokslinio tyrinėjimo dvasia, mintis dažnai skęsta gražių žodžių jūroje. Užtenka prisiminti, kad ir P. Žemguiytės straipsnį. Apie B. Sruo gos dramą „Milžino paunksmėje" P. Žemgulytė rašė ir kursinį, ir diplominį darbą, kurie pelnytai buvo įvertinti labai gerai. Tuo tarpu „Nuo širdume" paskelbtas straips nelis, matyt, dėl redagavimo, trumpinimo, pastangų suteikti jam šventinį toną daugeliu atvejų atrodo spaudoje skelb tų žinomų mūsų kritikų min čių pakartojimu. Man atrodo, reikėtų pagal voti, ar prasminga tokia for ma almanache minėti literatū rines datas ir ar iš viso verta leidinyje, išeinančiame porą kartų į metus, jas minėti? Juk vis dėlto dauguma „Nuo širdumo" skaitytojų-filologai (kaip neskaičiuok, o šimto egzempliorių kelių tūkstančių Universiteto kolektyvui — la šas jūroje), kurie dalyvauja ne tik fakulteto ir Universi teto, bet ir respublikos orga nizuotuose rašytojų minėji muose. Jubiliejinės datos plačiai minimos respublikinė je spaudoje, „Tarybinis stu dentas" skiria joms savo pus lapį. Gal geriau tiktų „Nuošir dumui" rimtas nejubiliejiškas studento atliktas darbas, kad ir mažiausiu aspektu pratur tinąs pagerbiamo rašytojo kū rybos tyrinėjimą Skaitančiam „Nuoširdumą" kyla minčių ir dėl jo tolimes nio likimo. Gerai, kad „Nuo
širdumas" pasirodė, gerai, kad jo organizatoriams ir inicia toriams (dėstytojams P. Čes nulevičiūtei, D. Saukai, stu dentams S. Gedai, P. Žemgulytei ir kitiems) nepritrūko energijos įvykdyti savo su manymus. Reikia siekti, kad „Nuoširdumas" taptų įdomes nis, svaresnis, kad jame pil niau atsispindėtų studentiško neramaus gyvenimo pulsas. Man tolima mintis, kad poetai-medikai turėtų rašyti apie ligas, o teisininkai — apie kovą su nusikaltėliais. Tačiau vis dėlto kažkokį ryškesnį studentiškos buities, interesų, nuotaikų, darbų atspindį no rėtųsi apčiuopti studentų kū rybos almanache. Siame al manacho numeryje tiek eilė raščiuose, tiek prozoje jo pa sigendame. Gelbsti reikalą tik A. Tendzegolskis. Betgi hu moro ir satyros veidrodis, kaip taisyklė, kreivas! Ar ne per daug trys alma nacho numeriai per mokslo metus? Siame paskutiniame, lyginant jį su dviem ankstes niais, pastebime lyg ir tam tikro išsikvėpimo apraiškų. Gal užtektų dviejų, vieną ski riant poezijai, o antrą — prozai ir literatūros mokslui. Reikėtų ieškoti naujų būdų, pateikiant pradedančiųjų poe tų kūrybą. Būtų gera, kad į almanachą patektų geriausi autoriaus eilėraščiai, tegu anksčiau jau skelbti kur nors sieninėj, respublikinėje spau doje ar „Tarybiniame studen te". Tegu jų būtų ne mažiau kaip 10. Ir šalia jų — studen to ar dėstytojų recenzijėlė ar ba tiesiog nuomonė. Toks sa votiškas poeto ir kritiko dia logas šiuo metu yra vykdo mas žurnalo „Voprosy literatūry" puslapiuose. Tiesa, li teratų būrely svarstoma pra dedančių poetų kūryba, bet, turint galimybę susipažinti su pluoštu (o ne 2—3, kaip da bartiniame „Nuoširdumo" nu meryje arba „Tarybinio stu dento" puslapiuose) eilėraš čių, pastabos ir patarimai galėtų būti svaresni. Kita vertus, ir mūsų jaunieji kri tikai drąsiai jaustųsi, nagrinė dami savo draugų kūrybą. Jiems tai būtų savo nuomonės ugdymo mokykla, nes, rašant apie pripažintų poetų kūry ba, dažniausiai pakartojamos vyresniųjų kritikų nuomonės, varžomasi nuo jų nutolti. Panašiai galėtų būti sutvar kytas ir almanachas, skirtas prozai ir literatūros mokslui. Prozaikų kūrybai turėtų atsto vauti taip pat ne vienas, bet keli kūriniai. Gal naudinga būtų ir tų kūrinių analizė. Mokslinius darbus reikėtų skelbti ištisai, žinoma, tinka mai juos parengus spaudai. Atrenkant juos, reikėtų pa grindiniu kriterijumi laikyti studento savarankiškumą ir mokslinius pasiekimus (tegul ir labai kuklius, bet vis dėlto mokslinius!) Būtų įdomiau, jeigu alma nache galėtume skaityti dar bus, kurių negirdėjome kon ferencijose, o tokių, vertų būti paskelbtais, turime (toli gražu ne visi geriausi darbai patenka į mokslines konfe rencijas). Dabar pradedama ruoštis jubiliejinių metų „Nuoširdu mo" numeriui. Norėtųsi, kad jis visais atžvilgiais būtų brandesnis negu šis jo jau nesnysis brolis. Patyliukais pasvajokime — gal gi at kreips fakulteto ir Universite to vadovybė savo dėmesį į studentų-literatų gražias pas tangas „Įamžinti" savo pir muosius žingsnius literatūroje ir moksle, ir pamatysime „Nuoširdumą" atspausdintą ne rotoprinto mašina, kurios šriftas gerokai vargina akis, bet tipografiniu būdu. Tai būtų tikra jubiliejinė dovana studentams!
3 nsl.
POETINIO KELIO BEIEŠKANT Šio literatūros almanacho jūs niekur nerasite — nei knygynų vitrinose, nei kios kuose arba bibliotekų lenty nose. Jo ten nėra. Tačiau yra paprastas nuoširdumas, meilė literatūrai, poezijai, ku ri ir suburė visus j draugiš ką kolektyvą. Tai lietuvių li teratūros būrelio neseniai’ iš leistas naujas, trečiasis paei liui, savo kūrybos almana chas „Nuoširdumas44, apie kurj ir norėtųsi pakalbėti, pa liečiant Universiteto literatų džiaugsmus ir nesėkmes. Pagrindinė tribūna seno joje Alma mater yra daugiaJražinis laikraštis „Tarybinis studentas“, kuriame spaus dinami Universiteto literatų kūriniai tiek lietuvių, tiek ir rusų kalba. Apie jį yr>. susi būręs nemažas rašančiųjų bū rys. Bet to jauniesiems neoakanka, todėl prieš dvejetą metų buvo sumanyta savo jėgomis leisti literatūros al manachą. Ir štai — trečia sis. . . Šis almanachas lyg ir susumuoja visą praėjusių metų Universiteto Jiteratų veiklą, tęsia jų kūrybinę biografiją. Kaip ir pirmuosiuose dvie juose almanacho sąsiuviniuo se. taip ir čia išlieka ta pati džiugi pasaulėjauta, nenu rimstanti jaunatviška ener gija, subtilus gamtos pajau timas, taurus pilietinės atsa komybės jausmas, gilus susi rūpinimas ir nerimas. Tai bu dinga ne tik S. Gedai ar V. Marcinkevičiui, bet ir VI. Vaitkevičiui, B. Vėlyvytei ir kitiems. Kitas šio almanacho bruožas ir, pasakyčiau, gana svarbus — tai nuoširdus poe tinis išgyvenimas, žmogiška šiluma, dvelkianti iš eilėraš čių eilučių, vengimas tuščia žodžiavimo ir bereikšmės bu taforijos. Tendencija ieškoti naujų meninės išraiškos for mų, atrasti save istorijoje, laike ir erdvėje — turi ne mažą teigiamą reikšmę. Almanache daugiausia vie tas skiriama poezijai. Šalia visiems žinomų vardų, jau sutinkamų respublikinės soausdos puslapiuose, kaip S. Geda, V. Marcinkevičius, B. Vėlyvytė. daugiau ar mažiau žinomi VI. Vaitkevičiaus. A. Rudzevičiaus, N. Blaževičiutės ir kt. vardai. Savo meniniu mąstymu, sa vitu pietiniu santykiu su mus supančia tikrove labiausiai iš visų išsiskiria Sigitas Geda, neseniai išleidęs savo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Pėdos“. Kaip ir rinkinyje, taip ir čia poetas ištikimas savo dzūkų krašto koloritui, analitiškam qilinimuisi i žmogaus ir isto rinių eoochu ‘'rvž^eles, į bū ties esmės ieškojimą. Jame išryškėja talnus ir sukauptas poetinis vaizdas, idemios ir vaizdingos metafo ros, netikėti palyginimai, min ties ir hinerbolizuoto jausmo sintezė. Tačiau kartais šis poetinis vaizdas daro galuti nai neaošlifunto eksperimen to įspūdi (pasikartoia tie pa tys, sutinkami „Pėdose“ ir .Strazde“, meniniai įvaizdžiai bei metaforos (ovz.: PaukštisŽmogus, Raudonas molis, kentaurai, žemė-Dangus ir kt.k Tai kiek susilpnina eilė raščio mintį, susiaurina sprendžiamų problemų ratą. Todėl iš didesnį patyrimą tu rinčio poeto norisi ir dau giau pareikalauti. Savo almanache spausdina mais eilėraščiais nudžiugina Vidas Marcinkevičius. Jo poe zijai būdingas romantinis tik rovės pajautimas, žmoaaus santykis su gamta padeda pagilinti pačio poeto autoana lize. ančjuooti sudėtingesnę vidinę būseną:
Ir vėl save lyg aukurą Uždegsime mintims visų. Kiekvienas savo gylį turim. Jo reikia — lyg akims dangaus. Jo reikia mums lyg durim Prisilietimo atsargaus. Savo mintis poetas išreiškia paprasčiausių mus supančios aplinkos daiktų, patekusį į jo akiratį, įvaizdžiais. Nors tai ir sumažina galimybę gi liai pajusti mūsų epochos su dėtingumą, jos vidinius prieštaravimus, bet tuo pačiu teikia vaizdui didesnio lako niškumo ir sintetiškumo. Toks savitas mąstymas, mano ma nymu, kai kuriais aspektais susišaukia su J. Juškaičio poezija. Visai skirtingu poetiniu braižu almanache išsiskiria lyriškai nuskambą B. Vėlyvy tės eilėraščiai. Jos poetinis pasaulis — šviesus ir jaunat viškas. Jame jaučiame ir džiaugsmą ir nerimą. Bet vis dėlto poetinis išgyvenimas ’uose dar nėra qilus. Tai bu dinga ne tik B. Vėlyvytei, bet ir N. Blaževičiūtei, G. Dzigaitei ir kt. Gilesnės ref leksijos trūksta ir M. Kontri^aitės. O. Baliukonytės A. K^-'S’itės. I. Mackevičiūtės ei!ėrašč;arr:s. Juose kai kur nuskamba mažareikšmiai samprotavimai.
Emocinis mus supančio pa saulio suvokimas būdingas ir VI. Vaickevičiui, ieškančiam savito prasmingo žodžio, nau jo meninio vaizdo, iš kurio sektų nauji poetinės minties aspektai. Skirtingai temą traktuoja A. Rudzevičius, kurio eilė raščiams būdinga vaikystės, gimtosios tėviškės tematika. Tik gaila, kad šis jaunas li teratas rašo neproduktyviai, retai dalyvauja literatų susi rinkimuose, todėl apie jo poeziją nedaug kv galima ir pasakyti. Vyrišku, kiek dramatišku balsu j mus pirmą kartą pra byla Rimantas Vaivada savo eilėraščių ciklu „Raudoni sparnai“, skirtu St. Dariui Ir S. Girėnui. Savo temą jis stengiasi įvertinti filosofiškai. Tai jam iš dalies pavyksta. Tačiau eilėraščiams trūksta didelio sintetiškumo, o ciklo pabaiga nuskamba gana de klaratyviai. Be to, kai kurio se vietose dar sušlubuoja ritmika. Žymiai kuklesnė vieta al manacho puslapiuose skirta ši kartą prozai. Čia tik du autoriai: B. Vėlyvytė ir P. Dirgėla. Du autoriai ir dvi skirtingos savo braižu nove lės. B. Vėlyvytės novelėms būdinga suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių proble mos (pvz., apsakymas „Siglos miestai“, išspausdintas „Švy turyje“). Vaizduodama ma žus, atrodo, visai ne>» kšmingus [vykius, autore ra miai santūriai parodo, kaip atsiskleidžia nuoširdus per sonažų draugiškumo jaus mas, ių vidinio pasaulio gro žis. Tam nemaža reikšmės turi ir tai. kad autorė kar tu yra ir poetė. Visiškai kitu keliu eina P. Dirgėla. Jo novelėms budin gos žymiai aktualesnės te mos. Kiekviena novelė — tar si mažas gyvenimo epizodas su savo dramatizmu, veiks mo įtampa. Veikėių išgyveni mai parodo jų vidinę būseną. N~rs almanache soausdinam'-''; no^iės tematika yra ne nauja, bet autorius į šią te mą žvelgia visai kitaip, jo meninis mąstymas lakoniškesnis. o tuo pačiu ir konkre tesnis. Linksmomis šypsenomis, jumoristinėmis miniatiūro mis nudžiugina A. Tendze golskis, paskutiniu me u ak tyviai besireiškiąs , Šluotas“ žurnalo puslapiuose. Tik gai la, kad šiuo idomiu (ir reika lingu) žanru Universitete ma žai kas domisi. O taikinių satyrai yra užtektinai. Almanache spausdinama [r kritinio bei mokslinio pobū džio strainsnelių. V. Daujoty tė recenzuoja savo mėgia mos poetės J. Degutytės nau jai pasirodžiusį poezijos rin kinį „Siaurės vasaros“, V. Drungilaitė skelbia proginį straipsneli anie J. Janonio kūrybą. P. žemgulytė deta liai nagrinėja Jogailos pa veikslą |o charakterio lyriz mą B. Sruogos dramoje „Mil žino paunksmė“. Be praėju siais metais paminėtų J. Ja nonio, B. Sruogos literatūri nių datų, almanache nemaža vietos skiriama ir R. Rolano 100-ųjų g mimo metinių minė’imui. A. Kusta lyųina P. Cvirkas romina . Meister’s ir sūnūs“ ir R. Rolano ..Kola Brenjonas“. Sis darbas pernai buvo skaitytas Pabaltijo stu dentu mokslinėje konferenci joje Rygoje. Almanacha naivairina atsa kymai i literatūrinę anketą ir medži^aa, pavadinta „Šiokia dieniais“. Baigdamas norėčiau pasa kyti keletą žodžių apie al manacho paruošima Šiltai, su padėka mes turime pa minėti savo dėstytojus N. Bukel'enę ir D. Sauka, kurie padėjo nemaža nastanųų ir rūpinosi, kad nas!rodytu ir toliau butų leidž’amas „Nuo širdumas“. Jo redk^legila taip pat qerai padirbėjo, ruošda ma nemažos apimties (110 psl.' leidinį. Būtu nėra, kad, rungiant kitą knygutę, red kolegija atkreintu dėmėsi ir i įvairesni apipavidalinimą, pateiktu trunrna kiekvieno autoriaus kūrvbos apžvalgą, qa| net drauqišką šaržą ar mažą fotonuotrauką. O nal būt. almanache bendradar biauti reikėtų pakviesti ir ki tu fakultetu pradedančiuo sius literatus. Be to, būtų labai qerai, kad „Tarybiniame studento“ daž niau pasirodytų vyresnių draugų — literatūros specia listu. dėstytojų — kritiniai straipsniai ar pasisakymai apie Universiteto literatu kū rybą. O tai mums, jaunie siems, būtu didelė narama. Šio almanacho pasirodymas yra sveikintinas, nes nuo čia ir prasideda tikrai nuoširdi poezija, tiltas i taio viliojan ti. bet nelengvą literatūrinį darbą. Eug. BALIJONAS II k. lituanistas
vertus, reikia žiūrėti, kao studentai nevirstų savotiška KONOMIKOS fakulteto konomi „mechanine" darbo jėga, už ekonomikos Prekybos darbiautojais. katedros moksliai inkai 1966 m. pagal ūkines sutar ekonomikos ir organizavimo tiniti, kad sociologiniai tyri laugiausia sprendžia prekytis dirbo 487 žmonės. Jų tailaboratorija ir sociologinių ri’ bos tinklo išdėstymo klausi- mai yra būtini planuojant, pe 6 profesoriai ir mokslų pertvarkant gamybą, keliant tyrimų laboratorija. ■nūs. Prof. M. Gregorauskas daktarai, 98 docentai ir moks Moksliniai darbai pagal su lų kandidatai ir 256 studentai vadovauja LTSR vartotojų darbo našumą. tartis turi didelę reikšmę ne kooperacijos visuomeninio Mokslinio tyrimo pagal UNKU apžvelgti visus tik liaudies ūkio pažangai, ūkiskaitines perspektysutartis klausi — BpeLUb. TanbKi AneKceeBHy — «nnTe- maitinimo tinklo atliktus ir dar nebaigtus bet ir vietinę — Universiteto mams daugiau dėmesio turėtų — HecTHoe nuoHepcKoe! paTopuiy», npenoflaBasujyio b vinto išvystymo, doc. A. Pa ūkiskaitinius darbus. Jų — 3Haio r TBOe... 3HaHMT, hx K/iacce) TpeTbio cTeHy 3a- juodis — tos pačios koopera materialinės bazės stiprini skirti ir katedros. Jos galėtų KonbKa! HHMaer HeSo/ibuioe okho, a cijos didmeninės prekybos skaičius (baigtų ir nebaigtų) mui. Baigus sutartis, aparatū dažniau kelti šiuos klausimus — HeT, He R. MeTBepTyio — flBepb. jau artėja prie šimto. Reikia ra, įsigyta tų sutarčių vykdy — Arą He Tbi. H He riaBBocbMHKjiaccHMK CepreH n tinklo perspektyvinio išvysty pripažinti, kad jie nevieno mui, pasilieka Universitete. posėdžiuose, aktyviau įtraukti jihh. Okho, HaBepHoe, caMO H Haranba nbiOT Mafi. mo, vyr. dėst. R. Kazbairas — B3RJ1O na H ot Henero Ae— Tbi KeM 6bl XOTe/l SbITb, di tiek darbo laiko ir darbo 1966 m. Universitetas ūkiskai prityrusius mokslo darbuoto Vilniaus mažmeninės preky jus ir jaunus spreciallistus j naTb paccbi nanocb. _ . CepeJKa? jėgos apimtimi, tiek sudėtin tiniams moksliniams tyri mokslinius tyrimus pagal ūki — A oho He paęcbinanocb, bos tinklo, doc. A. Venckus — He 3Ha>o. gumo, kūrybinės energijos, TaM TonbHo ManeHbKaR ąbi— n xoTena c ToSofi no- — LTSR Vartotojų kooperaci mams įsigijo aparatūros ir nes sutartis. poMKa! — He BbiaepHtan DaB- rOBOpHTb Ha 3Ty TeMy n mažmeninio prekybos minties atžvilgiu. Kadangi medžiagų už 93000 ruib.; tai Tarybų Sąjungos aukštosio RMK. noaToMy npnrnacHna k ce6e. jos Mokslinio tyrimo sektorius sudaro daugiau kaip 15 proc. se mokyklose, kuriose gerai — Mojimu, oSonTyc, 13 nėr, OHa nocTaBHna CTaKaH, no- tinklo perspektyvinio vysty dilba ūkiskaitos pagrindais, visų biudžetinių Universiteto a HMMero He coo6pa»<aeuJb. floLuna h CBoeniy «KHMroxpaCepemeHbKa, Tbi ManbMHK H3 HMnHiųy® H, nOHOBflOBaB TaM mo tyrimams. būtina žiūrėti ir finansinio lėšų, išleistų medžiagoms ir išvystyti ūkiskaitiniai moks liniai tyrimai, kiekvienam HHTeJlJlMreHTHOM CeMbH, c«a- HeMHoro, BepHynacb c HeWH, KTO H3 HMX pa36HJl CTeK- CKonbKHMH įdomų darbą baigė doc. I. plano vykdymo. Dėl to Uni aparatūrai mokymo ir moks 100 tūkst. rub. ūkiskaitinių nomeaTeBUiHMH no? R oMeHb npomy Te6R. acpHUjaMH, noflana hx Cep- Lemperto vadovaujama socio versiteto mokslininkams kar lo tikslams. Kaip pavyzdžius sutarčių vertės tenka 20—23 Ceprefi ropen. reto. loginių tyrimų laboratorijos tais tenka imtis darbų, kurie galima paminėti šią aparatū etatiniai darbuotojai, o Uni — C6ery, c6ery. — rioCMOTpH. grupė (8 žmonės) — darbo nieko bendra su moksliniais rą, įsigytą iš ūkiskaitinių lė versitete — tik 14, — CKa>KM, Cepema, — noMCepreH pa3BepHyn hx. tm KanpH3Ho npocHna Menb. «TaM/teT», «Tope ot y«ia», sąlygų ir pobūdžio įtaka dar tyrimais neturi. Kartais ima šų: labai modemišką osciloPageidautina, kad aspiran HHMHXa. masi tirti klausimus, kurie ne grafą, «HaHKa», «5ecnpHAaHHHųa», optinius kvantinius tai pasirinktų artimas prakti — 3TO He OHH pa36MJlH, — «JlK>6oBb RpoBano. H BCiopy bininkų jaunimo pažiūrai į įeina į Universiteto moksli generatorius (lazerius), optinį npoLuenTan oh. cjaaMH/iHH HaTa/ibH b 3ar/iaB- darbą, jo kultūrinio-techninio niams liaudies ūkio porei nio tyrimo darbų planus. — A KTO? HeytKenH Tbi? grafikų skaitymo prietaisą kiams temas ir tuo pačiu ga Hbix >KeHCKHx po/ihx. Ona lygio kėlimui. Šią temą — H He r. y/ibi6Hynacb. Apskritai, Universiteto „Siluetą", perforatorius RTAsiūlė buvusi Liaudies lėtų aktyviau dalyvauti moks — CepeHca, He MOpOMb — fla, h Kor^a-To MBHTadarbai pagal 50D ir STA-2M, nefeliometrą, liniuose tyrimuose pagal ūki MHe ronoBy. na 06 aHTepcTBe. Ho... yBbi, taryba, dabar užsakovo parei mokslininkų — flpaBąa, 3TO Ma/lbMMLU- He nonyHH/iocb. He noBe3/io. gas perėmė Lengvosios pra ūkines sutartis yra aukšto ly defektoskopą, fotoelektrokalo- nes sutartis, neatsitraukdami km H3 flpyroro Asopa. Ohh BoiiHa, cjapoHT. tlOTOM BpeMegio. Tai liudija užsakovų at rimetrą ir 1.1. nuo savo planinio darbo. Mepe3 capan KaMHeM.. Bot... hh cBoSoąHoro He 0Ka3anocb, monės ministerija. Sociologai (pavyzdžiui, apie Bbl yHHTezibCTBOBana... Tan h no- ištyrė darbo sąlygų ir pobū siliepimai A Mbl He BMHOBaTbl... Per du 1967 metų mėnesius 3pR Ha Hac. uj/io. Hy, He BawHo. BHflHUJb džio įtaką darbo jaunimo pa gamtininko V. Griniaus, fizi alyvavimas ūkiskat- jau sudaryta ūkiskaitinių su — A Tbi He BpeLUb, Cepe- nu, CepeiKa, b TeSe r qyBko doc. A. Širvaičio ir kitų kaitiiniuose mokslinio tarčių didesnei sumai, negu HteHbKa? Tbi mx He nonpbi- CTByio TanaHT, a ero HaAo žiūrai į darbą devyniolikoje at darbus) ir realios galimybės, Ban. R Bce paeHo y3Haio. A 6epewb, tyrimo darbuose nau įvykdyta ūkiskaitinių moksli coBep- Vilniaus miesto įmonių, pa3BHBaTb, nona TonaMTe flOMofi. BbicT- LueHCTBOBaTb. KopoHe, ecjiM stovaujančių 6 pramonės ša kad kai kurie jų bus pripa dingas ir studentams. Čia tu nių tyrimų per visus 1965 m pee, MHe o6eA HaAO npnro- Tbt cor/iaceH, h Gyny c to- kas („Elfą", „Audėjas", „Žal žinti išradimais. rima galvoje ne tik materiali Smarkiai plečiantis tokio TOBMTb. OCHOBaMH 6oH 3aHHMaTbCB Universiteto mokslinio ty nė nauda. Pavyzdžiui, skai pobūdžio moksliniams tyri B LUTa6e Boena cnpocnn: aKTepcKoro MacTepcTBa, TOM- giris", „Pergalė", Vito v. kai — Hto AenaeM? AMK- lių pramonės Hee, TonbHo c/iobom, susivienijimas, rimo darbe svarbią vietą už čiavimo centro viršininkas f. mams, Universiteto moksli — Docmotpmm. ųhcm. „Vienybė" ir kt.). Duomenys ima probleminės ir šakinės Uždavinys patenkintas penk ninkų krūvis didėja. Todėl Cepren OTBepHyncR. Ha Ona Tau nocMOTpena renkami amketų-inter- laboratorijos. Šiose laborato takursių matematikių O. Au- būtina į mokslinį darbą pa — Oamh TaKOM nocMOTpen. Hero, mto CepreH ąaMe He buvo — OTCTaHb. ocMe/iHnca cfleziaTb bha, MTO viu būdu. Iš viso buvo ap- rijose atliekama nemaža svar gūnaitės, V. Šataitės, B. Žiub- gal ūkines sutartis įtraukti flaB/lMK npeAJIOJKHJl CTORTb oh Ko/ie6/ieTCB. klausti 2283 darbininkai. Tai bių mokslinių tyrimų pagal rytės, V Kaziūnaitės darbu. daugiau etatinių darbuotojų na CBoeM h nycTb nonpoGy— Xopouao, HaTazibn AneK- nemažas darbas. Šiuos tyri ūkiskaitines sutartis. Šios la Jo nuomone, studentai gali ir Dėl to pagerėtų mokslinio eT Ment-HHMMxa Aona3aTb — ceeBHa. pyKM KopoTKH. Ko/ibKa noAsusi turi būti įtraukiami į ūkiskai darbo organizavimas, laiku HavHeM. mus Lengvosios pramonės mi boratorijos betarpiškai — Torna cpa3y Aepwan ero. HHnisterija panaudos, priimda jusios su specialistų ir mokslo tinių sutarčių vykdymą, ge- būtų įvykdomos sutartys, su HtoShi Te0e xoTe/iocb Cepren KpyTHR AsyMR TaTb? ma naujus nutarimus, daryda darbuotojų rengimu. Jos pa- rai susidoroja su jiems pa- siburtų pastovesnis prityręs na/ibųaMH HtenTbiH KneHOBbiM — KaH? jihct m hh o MeM He AY^au. ma pertvarkymus, nukreiptus gyvina ir katedrų mokslinį vestais uždaviniais, įgyja kolektyvas. — Hto Te6a Bo/iHyeT? A Mepe3 HecHo/ibKo MMHyT — A-a. EčBH 6bl, MToSbl į įmanių darbo organizavimo darbą, pagerėja ir mokymo praktinių įgūdžių. Tačiau Mokslinio tyrimo sektorius oh noAxoAHn BnepeBanoMKy, MeąoBeK xoxoTan Bpary b studentai daugelis katedrų studentus naujuosius metus pradėjo ti coBceM no-rycHHOMy, 3arpe- anuo, rpoMHn ero, noHHMae- gerinimą, darbo našumo kėli organizavimas: 6aR HoraMM cyxMe /incTbR, Te, Luen Bnepefl, no6e>«flari. mą, materialinio ir moralinio įtraukiami į tikrą mokslini įtraukia į mokslinio> tyrimo kėdamasis darnaus vaisingo K KBapTHpe MeJlbHHMHXH. Hcho. «Ha« ceflOH paB. stimuliavimo efektyvumo di darbą. Mokslinio tyrimo sek darbą atsitiktinai, ineužsiima mokslininkų darbo, konkre — 3to r pa36MR eaLue HHHOH MOPS BeTep TyMH COdinimą. Galutinės išvados toriaus žinioje yra dvi šaki sistemingu moksliniu-metodi- taus jų įnašo į komunizme CT6KJ1O, — TOponjlMBO Bbina- 6HpaeT, MeiKfly TynaMH h /1M/1 OH, Kan TOJlbHO coceA- MopeM ropflo peeT SypeBecT- gana įdomios. Jos leidžia tvir- nės laboratorijos: prekybos niu studentų rengimu. Antra kūrimo praktiką.
(TĘSINYS iš 1 psl.)
E
Mokslinių tyrimų perspektyvos
S
D
Ka oTKpbina ewy Aaepn, m, hhk MepHoii mobhhh nofločynbiSaRCb, xoTena mto-to CKa- HblM...». 3aTb. — TaH «BypeBecTHHHa» — R, rcp^ p-'m! R! HaHtgbIH nflTKKnaCCHHK 3Ha3TJOA! eT, — npepBan HaTanbio TnySoKaR HOMb. Henpo- CepreH. r/iRAHaR TbMa. npoJKen.Top — Te6e He HpaBHTca. BbiXBaTbiBaeT H3 Hee nuųo — MHe oneHb HpaBHTcn, ho MeTbipHaAųaTMneTHero Cep- ec/iH 6bl HOBeHbKOe... reR. Oh rbho b nenyre npoCepreH, flaBan florosoTRFHBaeT pyKH BnepeA 3a- PHMCR, MTO MyTb-MyTb Tbi KpbiB rna3a, MAeT k BbiKnio- MeHR Bce-TBKH 6yp,eLUb cnyMaTenio. BcnbixMBaeT cseT. LuaTb. HHTaii. Cepren rna3 He OTKpbin. flpoCepren CTecHR/icR, npaBflP, «aT pyKH, peKM, Monpbie pec- Ha cyeHe oh ywe BbicTynan, HHųbi. Cepren cmotpht Ha ho TaM 3pwTenw, a TyT ronsnaMnoMKy. rna3 Bce eiųe He KO OH OflMH H HaTa/lbR. HeoTKpbiBaeT. Ha nnue mymh- npHBblMHO, HenOBKO. H MTOTenbHoe HanpRMeHHe. 6bi 3arnyiuHTb 3tm Myscvaa, — Otkpoh rna3a, OTKpon oh HaMan MHTaTb HeecTer.Trna3a. eeHHo rpoMKo... — Boiocb. Ho nofl KOHeų Ceprefi 3a— PaHO MRH nO3flHO T bl CAenaeLUb oto. JlyHLue paHb. 6bin rfle oh m mto oh. — «Oh Hafl TyMaMM cvieeTLue. — A ecnH R snpąBfly oc- CR, OH OT paflOCTM pbią.u«T». TonbHo peBymee Mope, ocn e n? Tpbie MepHbie cKanbi, noxo— flpoBepb. MHe Ha ypofljiMBbie ToncTbie — A-a! pa3JlMHHOM AJlHHbl, PeCHMųbl TpRC/lMCb OT or- KOnbR xaocoM poMHoro HanprweHHR — Ce- ropayio riTMųy Hafl bojih BMfle/i Cepren, MoryMHx pe«Ha eABa pa3OMHHyn HX. — BMH<y, BH«y! Ypa! 3Ha- fla eiųe ot Mero-To B/iatKHbie rna3a HaTanbM. HHT, npMCHHROCb. Cepren kohmhr, hoth ero KAPTMHA riHTAH! flpowanH, Kan m bo BpeMR KoMHaTa OflMHOKOH - - .. weH- MTeHMR, nopparHBP/iH ry6bi. LL|HHbl. riMCbMeHHblH ~ CTOJl, OH HaTa/ibR noflOLuna k HeMy, He h KyX0HHblH, Hafl HOTOo6HRna 3a nneHH, yeafl^na Ha PbIM BHCMT E.. _................ . nopTpeT Bnona. CTyn. CTapbIH KHMJKHblŪ LUHacf), AO— Otaoxhw. Bce HopMa/ibBepxy Ha6wTbiH HHHraMM, HO. To/lbHO OT 3a>KHMOB H3flO HtypHanauH, noHteJiTeBUJMiviM M36aBRRTbCR KaH MOJKHO 6blBbipe3HaMH H3 ra3eT. Ha no- CTpee. M rąe Tbi nx TO/ibKo AOKOHHMKe, 3acTeneHHOM ra- ycnen npHoSpecTH? 3eTaMW — Kepora3, y ophoh OHa 3acMeRnacb. CTeHbi wene3HaR «nonyTop— To/ibKo He 3apa3WCb Ka», y ppyroM Ko>K^HbiH flH- 3Be3flHOM 6one3HbK>, CeoeBaHMHH, KOTOpbIH cnMCaRH h3 wa... He KpacHen, He Haąo. yMMTenbCKOM m nepeAanH Ha- Ho, noMHH... HTaK, HaMHeM. Ta/ibe (Tau 3san Cepren Ha-
Haq.
i
Tf i į I
b
N? 5 (591)
Skaltytojal savo laiškuo se nūs s unHžia, kad ne retai laikraštis pristato mas penktadieniais ir net šeštadieniais. Redakcija ištyrė padėtį. Kaip ir praėjusį semestrą, taip ir šį naujas „Tarybi ni studento“ numeris iš eina iš spaudos ir išduo damas TREČIADIENIAIS nuo 8.30 iki 9 vai. ryto ir popiet nuo 17.30 iki 19.30 valandos. Kitomis dieno mis laikraštis neplatina mas. Grupės turi pareikalauti iš savo proforgų, o kated ros — iš laborantu, kad naujas „Tarybinio studen to“ numeris patektų į sPaitvro'o rankas laikraš čio išėjimo dieną. Kartais,
(IIpoAOJiJKeHiie b cjiefl. HoMepe).
Pasibaigė IFF tarpkursinės
Slidininkų startai Kovo 4—5 d. d. Kaune vyko Pabaltijo medicinos in stitutų draugystės taurės sli dinėjimo varžybos. Pirmą kartą tokio masto varžybose dalyvavo VVU Medicinos fa kulteto slidininkai. Tai gra žios tradicinės varžybos, tik gaila, kad rengėjai nelabai noriai sutiko žinią apie mū sų sportininkų norą dalyvauti jose. Po varžybų iškilmingo ati darymo pirmosios j startą stojo merginos. 5 km distan cijoje fakulteto atstovė ant rakursė O. Šlionskytė buvo tik šešiolikta. 10 km trasoje absolventas P. Udrėnas už ėmė 4-tą vietą. Pirmuoju bu-
vo minskietis kandidatas sporto meistrus A. Safonovas. Aštuntas buvo ketvirtakursis J. Laurinavičius, 12 — V. Čekuolis, 17 — B. Morkūnas. Antrąją varžybų dieną mū sų sportininkai estafetėse už ėmė trečiąsias vietas. Susu mavus rezultatus, paaiškėjo, kad pirmąją vietą iškovojo Rygos Medicinos instituto sli dininkai, antrą — Minsko MI, o trečią — mūsų fakul PADĖKA teto slidininkai, palikę 4-toje vietoje Gardino ir 5-toje — Reiškiu padėką Rektoratui, Kauno Medicinos instituto TFF dekanatui, grupės vado slidininkus. vui ir visiems studentams, užjautusiems ir padėjusiems VI. ČEKUOLIS man, netekus mylimos ma Medicinos fak. Sporto mytės. tarybos narys J. LINARTAS
Spaudos platintojas ir laikraštis spaudos platintojui pamir šus paimti laikraštį, nu kenčia viso fakulteto skai tyto ų būrys. Laikraščio prenumerata bei jos savalaikiu prista tymu reikėtų susirūpinti ir Studentų profkomitetui. Štai nuo naujųjų metų laikraščio negauna visas Gamtos fakultetas. Jau anksčiau spaudos platinto’a vėluodavo atnešti laikraštį į fakultetą, o nau jametinis numeris dar ir šiandien tebeguli nepaim tas. Kol IFF profbiuro dar-
bui vadovavo R. Idzelis, tai ir laikraštį gaudavo vos ne visas fakultetas. Dabar gi didžiausio fakul teto studentai gauna tik... aštuonis egzempliorius. Beje, Centriniuose rū muose, ant staliuko, laik raštis bus kuo mažiausiai platinamas. Ir niekas kitas nebus kaltas, jei istorikai ir filologai negaus laik raščio, kaip tik IFF profbiuras. Pagirtinai su laikraščiu susitvarko Medicinos (pla tintojas Adomavičius), Chemijos (platintoja Jonai-
Krepšinio varžybose daly vavo 12 komandų. Nugalėtojų vardus iškovojo I kurso litua nisčių ir II kurso istorikų krepšinio komandos. Varžyboms pasibaigus ir suvedus rezultatus, paaiškėjo rezultatyviausi fakulteto žai dėjai. Tai S. Renčys ir G. Astrauskaitė, pelnę savo ko mandoms atitinkamai 142 ir 125 taškus. Varžybų metu išryškėjo kai kurie trūkumai: silpnas ko mandų žaidimas, teisėjų ne reiklumas, neprincipingumas ir kt. I ir II kurso žurnalistai nesugebėjo sukomplektuoti komandos. O tų pačių kursų rusistės, sužaidusios dveias rungtynes, toliau nebedalyva-
tytė), Matematikos ir me chanikos (Dlatintoja Rybakovaitė), Fizikos (platinto ja Vapsvaitė) fakultetai ir eilė katedrų. Deja, dar yra Teisės ir Fizikos fa kultetuose katedrų, kurios pamiršo užsakyti Univer siteto savaitraštį. Rektoratas ir redakcija tarėsi su spaustuve dėl laikraščio leidimo 4 kar tus per mėnesį. Tikriau siai reikalai pakryps į ge rąją pusę, juo labiau, kad stengiamasi laikraštį pa gerinti iš pagrindų. Akty viai ėmė talkininkauti pir-
iro kurso žurnalistai, nors iki šiol dar nežino, koks dėstytojas turi vadovauti jų mokoįrajai praktikai. Universiteto studentų profkomitetas yra numa tęs tokį skaitytojų skaičių fakultetuose: |FF — 600, MF bei MMF — po 350, ChF — 230, GF ir FF — po 250, EF — 450 ir TF — 70, nes laikraščio tira žas yra ribodamas. Tačiau jei fakultetai ir katedros užsisakys numatytą skai čių — tiražą būtų dar ga lima padidinti. Pasistenkime, kad nė vienas studentas, nė viena katedra neliktų be laikraščio. A. ČIUPRINSKAS
vo varžybose. Dėl mažos sa lės komandos buvo priverstos žaisti nepilnų sudėčių. a.
Šiaulietis
NUGALĖJO „MOKSLAS" Kovo 6 — 8 d. d. Vilniaus Pedagoginio instituto salėje vyko krepšinio varžybos, skirtos Tarptautinei moters dienai paminėti, čia be salės klubo šeimininkų — sporto „Šviesos“ krepšininkų. — S3vo jėgas išhandė dar trijų Vilniaus aukštųjų mokyklų — VVU, KPI VF ir Dailės instituto — vyrų komandos. krepšininkai. Nugalėjo VVU _ ___ ,_________ Vilniaus Pedagoginio instituto penketuką įveikę 74:68, KPI — 63:56 ir Dailės instituto komandą 76:32. Antroji vieta atiteko šeimininkams, trečioji — KPI VF ir ketvirtoji — Dailės instituto ekipai. St. GLAZINSKAS
Ii it iT* * *it isfisiaaisEBi
SEKMADIENI ATEIK l KAVINĘ! čia 19 valandą įvyks paSvešnekesys apie meną, V. kompozitorius čiuosis KLOVA ir menotyrininkas V DRĖMA. IFF KULTŪROS KLUBAS
REDAKCINE KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnius,
* Universiteto g-vė Nr. 3, tele
i
fonas 2-58-84. Spausdina LKP
T CK laikraščių ir žurnalų lei
X
dyklos spaustuvė. LV 01781
Užs. Nr. 1465