hinc iturad astra 1990 m. | Kovo 2 d. Penktadienis r, . - 1 Kaina zitap.l
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 7 (1493)
BALANDŽIO 15 D.
Įvykis po įvykio - - - - - - - - - - Koordinacinėje taryboje S. m. vasario 22 d. (vyko Lietuvos Studentų Koordinacinės Ta rybos posėdis. Jame dalyvavo studentų profsąjungų komitetų, studentų sąjungų ir tarybų atstovai iš dešimties aukštųjų mokyk lų. Pasikeista informacija apie studentiškas problemas atskirose aukštosiose mokyklose, prieita vieningos nuomonės, kad iškilu sioms problemoms spręsti reikalingas glaudesnis ryšys tarp Koor dinacinės Tarybos narių. Nutarta iki kovo 5 d. surengti rinkimus Į Lietuvos Studentų Koordinacinę Tarybą. Priimtas pareiškimas Lietuvos KP Centro Komitetui dėl Kauno Politinio švietimo namų perdavimo Vytauto Didžiojo universite tui. Taip pat pareiškimas Lietuvos TSR Prekybos ministerijai dėl padidintos paklausos prekių skirstymo sistemos reorganizavimo, sudarant studentams tokias pat sąlygas, kaip ir dirbantiesiems (pareiškimus spausdiname). Atsistatydino Lietuvos Studentų Koordinacinės tarybos pirmi ninkas T. Knyva. Kitas Lietuvos Studentų Koordinacinės Tarybas posėdis (vyks kovo 5 d. Jame numatyta: diskusija dėl studentų profsąjungų (sąjungų) tolimesnės veiklos, sąntykio su Lietuvos profsąjungų šakiniais komitetais; pasikeitimą s nuomonėmis apie studentų po ziciją ateinančiame suvažiavime, bus pateikta informacija apie ruošimąsi Tarptautiniam studentų forumui Lietuvoje, renkami Lietuvos Studentų Koordinacinės Tarybos pirmininkas ir vicepir mininkas. »V. V." inf.
Piketai
Linos BANDZAITĖS nuotraukoje — praėjusio penktadienio piketas pre LKP CK pastato reikalaujant perduoti Kauno Po litinio švietimo namus Vytauto Didžiojo universitetui. Žemiau pateikiame Lietuvos Studentų koordinacinės tarybos pareiškimą: Manome, kad LKP turi atsisakyti Politinio švietimo namų, sistemos, esančios Komunistų partijos privilegijuotos padėties visuomenėje išdava. Kauno Politinio švietimo namai turi būti perduoti Vytauto Di džiojo universitetui, iki šiol neturinčiam savo patalpų. Galį būti, kad kai skaitysite šias eilutes, Politšvietimo namai, jau priklausys VDU.
Kolegos
„Lietuvos ryto“ studentų telegrafas:
Lietuvos Studentų Koordinacinės Tarybos PAREIŠKIMAS Lietuvos TSR Prekybos ministerijai Mes, aukštųjų mokyklų studentai, esame lygiaverčiai Lie tuvos piliečiai ir norime tokiais būti visose gyvenimo sferose. Mes, studentai, griežtai pasisakome prieš studentų diskriminaciją: prieš padidintos paklausos prekių skirstymo sistemą, kai neve dęs studentas praranda teisę ir galimybę įsigyti būtiniausias buitines prekes. Reikalaujame artimiausiu metu išspręsti šią problemą, kad prekės būtų skirstomos visiems studentams. Informacija apmąstymui; vasario 22 dieną buvo rengiamas VU studentų piketas prie Prekybos organizacijų valdybos. Dalyvavo: O. Markevičius, G. Kerušauskas, T. Knyva (Dailės Aka demija), A. Dirgėla, G. Liubinas ir dvi filologės. Visi turėjo po plakatą. Sekretoriatas nuoširdžiai dėkoja VU studentams, taip „ak tyviai” parėmusiems savų interesų gynimą.
Pabiros mintys
C’ėst la vie XXX kava. Pasirodo, Vilniaus Universite XXX te yra ne 100 komjaunuolių, o Dabartinės mūsų stipendijos šimtą kartų daugiau. nustatytos 1972 m. Ką būtų gali TSKP šalininkai iš naujo nesto ma nusipirkti už šiuos pinigus jo j TSKP: jei nedėjo bilietų, tai tada ir dabar! Manau, šis klau ir liko „ant TSKP platformos". simas kelia šypseną. O mes, stu Taigi, ir dauguma VU komjau dentai, pakantūs, todėl ir tylime. nuolių yra kąžkokios neaiškios, Kiek yra vardinių stipendi nesančios organizacijos nariai jų! ,Pasirodo, be galo daug: Le arba „stovi ant VLKJS platfor nino, Markso, Dzeržinskio, Tols mos". Kaip paaiškino VU kom tojaus, Cvirkos, Kapsuko, Prof jaunimo komitete, nekomjau- sąjungų, Lenino komjaunimo. Iš nuoliu tapsi atnešęs bilietą (ro kokių fondų mokamos, ir kurias dė jų maišus). O kol kas skai iš išvardintų gauna studentai — čiavimo centras vis spausdina atsakymo kol kas neradau. Ži suvestinėse — VLKJS narys. nau tik tiek, kad vienas studen Jei netikit, užeikit j savo de tas istorijos mokslų vežimą pen kanatus, ir jums parodys. Keis ketais veža ne vieneri metai, čiausia, kad pirmame kurse yra o Lenino stipendijos — negauna. ir nepartinių, o penktame — Įdomu tai, kad dekanatai gau visi kaip vienas išsirikiavę na pinigų tiek, kiek yra padidin VLKJS gretose. Komjaunimo tų stipendijų. Vadinasi, vieną mė komitete sakė, kad Lietuvoje yra nesi jų gali būti 10, kitą — 100, VLKJS grupuočių, tač'au kad jos ir jas mokės, bet iš kur tos atsar sukurtos VU — negirdėjo. gos! Įdomi ta mūsų stipendijų Tuo tarpu VLKJS CK ir toliau užsidirbimo tvarka. Štai, pa visus, neatnešusius bilietu, vadi- vyzdžiui medikai per pirmąją se na savo nariais. Įdomu, ką aps siją laikė vieną — rusų k. egza kritai apie žmogų pasako gra miną. Pagal šj pažymi ir fa „Partiškumas" dokumentuose, paskirstomos stipendijos. Stipen ir kam ši grafa reikalinqa? dijas gali gauti 71 proc., o iš 184 XXX pirmakursių trejetais buvo Įvertin Studentiška kepuraitė — tai ti tik du... Kokiais kriterijais va mūsu Universiteto simbolis, ku dovautis skiriant stipendiją! Aš ris lydi kalnuose, žyovfe,.. Ir tuntoje dešimtmečio studentai šiaio studentas be kepuraitės pamena, kad draugams, negau — netikras studentas — manau. nantiems stipendijos, sumesda oo tokios vieno vaikinuko iš vo po rublį, bet ir rublis tada Pilt mkiamos visi užeis > stu šį tą reiškė. dentu Sąjungą Kaina t n rub Svarbiausi kriterijai skirstant Y Y Y stipendiją: ar vedęs, ar turi tė Ne vienas nusiskundė, akyse vus, ar turi vaikų, kaip išlaikei nematęs studentų Sąjungos da sesiją 14 ar 51. ar neturi skolų. lijamos kavos. Beje, ją galite Deįa. neatsižvelgiama i tai. kur įsigyti prie sienos prispaudę sa studentas gyvena*, bendrabutyje vo fakulteto Studentų parlamento ar už beprotišką sumą nuomoja narį. Vienas deficitas, kuris stu kambarį. dentams tikrai priklauso — tai (nukelta Į 2 psl.)
Vasario 23 d. 20 vai. 10 minučių radijo stotis M1 perdavė studentų telegrafo dispečerės Rasos sveikinimą tarybinei stu dentijai. Tuo metu „Lietuvos ryto" redakcijoje vyko pirmasis pasaulyje studentų simpoziumas ir.. . Dalyvavo Lietuvos aukštų jų mokyklų studentai, svečiai iš Latvijos ir Baku, redakcijos šnipė — musė Maša. Nutarta; statyti viešuosius namus Vilniuje ir jų filialus visuose didesniuose miestuose; pratęsti „Studentų te legrafą", simpoziumą ir ...' Šiauliuose bei Kaune, parašyti „Lietu vos ryto" redakcijai peticiją. Štai ji: „LIETUVOS RYTO" REDAKCIJAI „Lietuvos ryto" laikraštis skirtas jaunimui, kurio didelę dalį sudaro studentija. Ilgai mus smaugė nežinia, viens apie kitą nieko negirdėjome. Bet pagaliau nušvito „Ryto" saulė. Trylika kartu ..Studentu telegrafas" mus supažindino su aukštųjų
Nuomonė t
Depolitizacija Kai Atgimimo saulė tik ky štelėjo savo pirmąjį mažutį spindulėlį; kai Studentų Sąjun ga dar buvo tik „dramblio svajo nė paskraidyti", kai politika pas mus buvo „didžiųjų“ darbas, su sitikimuose su užsienio studen tais ir pokalbiuose prie kavos la bai keistai skambėdavo jų žo džiai, kad studentai pavargę nuo politikos. Kad pats laikas stu dentams pradėti jungtis nepai sant priklausomybės kokioms nors partijoms, ir imti spręsti grynai studentiškas problemas. Iš tiesų, Universitetas — tai ne politinių partijų parlamentas — aukštoji mokykla, MOKSLO Įs taiga. Politinės pažiūros yra kiekvieno asmeninis reikalas. O aukštojoje mokykloje mokomasi, studijuojama, dirbama, t. y. dės tomą ir t. t. Tad visiškai nekeis ta, kad užsienyje dažniausiai po litinės partijos veikia už aukšto sios mokyklos ribų! Ar nevertėtų ir mums šiuo atžvilgiu „sueuropėtt"? Prisimin kime netolimą praeitį ir gin čus apie partiją. Labiausiai bu vome nepatenkinti, kad ji sprendžia ūkinius reikalus, kiša si į mokymo procesą... Pamenat? Taigi, ar nepagalvojus ir mums apie Universiteto depolitizaciją? Nesupraskite šio pasiūlymo kaip duoklės madai ar antipatl jos kuriam nors judėjimui. Nemanau, kad ši depolitizaclja bus Įgyvendinta per dieną, tačiau tikiuosi, kad ją Įgyvendi nus partijos nebeturės nei tei sės, nei galimybės kištis Į Uni versiteto vidaus reikalus. Juos tada spręs profesoriai, docentai, studentai, o ne sąjūdiečiai, ko munistai ar demokratai. Gal ta da ir nats po'ltlkavimas pakils Į aukštesnį lygį, t. y. nuo ka sdieniškų smulkmenų iki teorinių apibendrinimų ir programų, sprendimų variantų kūrimo Ir pan. Toks žingsnis tikrai atitiktų Universiteto autonomizacijos ir savarankiškumo idėją. Tuo pačiu gal pradėtume Universitete pirmiausia dirbti ir studijuoti, o no to politikuoti. Tai nereiškia, kad mes turime visai atsisakyti politikos. Prisiminkime, kad Universitete automatizacijos ir prisidėjo prie Lietuvos atglmi mo. Studentai ateina į Universite tą, kad taptų asmenybėmis, o tikrai asmenybei niekada nebus visiškai svetima politika, tautos ir valstvbės likimas. Tačiau šitą kelią reikia pradėti nuo pradžių, o ne nuo galo. Osvaldas MARKELIUS VU Studentu Sąjungos sekretorius
mokyklų gyvenimu. Geriau pažinom savo bendraamžius. Ga lėjom pasakyti, kas rūpi ir skauda. Gal pirmieji žingsniai ir su kl uptelėjlmais, bet atleiskit pra dedantiems. Pasižadam daugiau nekeliaklupsčiauti, padaryti daug daugiau skaudžių ir linksmų gyvenimo akibrokštų. Neužsmaukit! Mums reikalingas tyras „Ryto" oras. Mes, stu dentai, jau pripratom prie šio dopingo. Peticija buvo patvirtinta bendru aukštųjų mokyklų ants paudu. Redakcijos darbuotojai su ja susipažino pirmadienį 9 vai. 30 minučių. Pastaba. SPI vaikinai taip susidraugavo su VU merginomis, kad pastarąsias tėvai išvydo tik pirmadienio rytą.
Žinias perdavė Rasa KARMAZAITF
1990. 3. 2
Universita’ Viisessis
---------- Pinigai
Kolegos (interviu su Kaliningrado univer siteto Rektoriumi Nikolajumi Medvedevu, mums gerai pažįsta mo Vadimo Medvedevo vyres niuoju broliu) — Gerbiamas Rektoriau, Ka liningrado universitetas pasau linėje kultūroje ir moksle gar sėjo turėdamas Karaliaučiaus universiteto vardą Jame savo paskaitas skaitė Imanuelis Kan tas, apardyti rūmai mena ir Mažosios Lietuvos garsių vyrų — K. Donelaičio, A. Kulviečio, S. Rapolionio, Vydūno žings nius. Ar sugrįš tokia šlovė? — Sunku pasakyti. Pasaulis kasdien keičiasi. Per pastaruo sius dešimtmečius jame negi mė tokių įžymybių, kurios pri lygtų jūsų minėtoms. Kultūros ir mokslo centras persikėlė į Vakarų Europos universitetus Mes 11-oje fakultetų ruošiame daugiausia . taikomojo profilio
labai gerai pamatuoti savo ga limybes. prieš šokdamas į vie ną ar kitą politinį sūkurį. Paste bėjau ir tokią tendenciją: vie na akademinio jaunimo dalis linkusi į radikalizmą, kita — didžioji — į labiau pasvertą ir apgalvotą realaus gyvenimo po ziciją. Pritariu antriesiems, nors apskritai žmogų vertinu pagal darbą, o ne pagal įsitikinimus. — Kaliningrade nebolševiklškal mąstanti visuomenė išsikris talizavo į du judėjimus — „So lidarumą" ir „Jungtinį demokra tinį judėjimą". Ar juose da lyvauja jūsų studentai? — Galbūt nevertėtų skirs tyti visuomenės į bolševikiškai ir nebolševikiškai mąstančius. Žmogus gali mąstyti realiai ir gali prisikimšti į galvą visokių iliuzijų. Apie šiuos judėjimus, kurių atstovus vadinam „neformalais", teko girdėti, tačiau jų
Danieliui Danieliui, Lemonui Lemonui... VU Studentų Sąjungos Parla mentas taip paskirstė šiais me tais turimas lėšas. (Pirmasis skai čius rodo, kiek pinigų skirta premijoms, antrasis — pašal poms, trečiasis — socialinėms kultūrinėms reikmėms, ketvirta sis — bendrą fakultetui skirtą sumą.) Priminsime, kad iš viso pre-
— Taip, yra stojančiųjų iš Lietuvos. Matyt, tenykštės nuo taikos atveja juos pas mus. Vie ni skundžiasi, kad Lietuvoje nie kinama rusų kalba, aukštosiose mokyklose ja nedėstoma, kiti sielojasi, kad kasmet didėja ne apykanta rusams, tretiems nesą Lietuvoje ką studijuoti. Aišku, asmeninis ji} reikalas, kurioje Sąjungos mokykloje mokytis. Beje, neseniai kai kurie abiturientai rašė pareiškimus mū sų universitetui vien todėl, kad
Bolševizmo pamokos Kaliningrado universitete nesibaigė specialistus: pedagogus, biolo gus, inžinierius, ekonomistus. Mums rūpi gamybos specialis tai, todėl humanitarinis uni versiteto pobūdis užleido vie tą tiksliesiems mokslams. Sa kot, „apardyti rūmai". . . Ne visai taip. Turim naują korpu są. Statysim biologų os-chemijos fakultetą, bus gera sporto ba zė, baseinas. — Ar yra Universitete įam žintas I. Kanto vardas? — Ne. Kol kas dar ne. Bet studentai žino jį. Gal būt. I. Kan to filosofinio palikimo tyrinė jimui reikėtų skirti daugiau dė mesio, tai padarysim, pakeitę visuomenės mokslų programas. Dabar jau nebed°stoma TSKP istorija, bei mokslinis komuniz mas. Dėstytojai ruošia naujus vadovėlius. — Kaip Jūs, gerbiamas Rek toriau, manote, ar naujuose va dovėliuose bus pripažinta Pa baltijo šalių okupacija 1940 metais? — Nesiryžtu į tai atsakyti. Kažin, ar Pabaltijo šalių įsto jimą į TSRS galima vadinti okupacija? Ar ne per daug nuožmiai pasakyta? Matyt, mū sų šalies istorikams ir politikams reikia dar daug padirbėti ir įsigilinti į 1940 metų istoriją, kad galėtų skelbti tikrą tiesą. — Minėjot, kad jūsų studen tams neskaitomi kai kurių vi suomenės mokslų >■ disciplinų kursai, Bet tai, manyčiau, neati traukia jaunimo nuo domėjimosi politika? — O kas ja dabar nesidomi? Patys studentai galbūt ne to kie aktyvūs politikai kaip jū siškiai. Kol kas jie — pasyvūs įvykių stebėtojai. Ir tai labai gerai, nes jaunas žmogus turi
Spalvotos skaidrės
pranešimui?
programų ir tikslų nežinau. Jeigu jie realiai vertina gyve nimą — prašau, tegu veikia. Man visa tai panašu į jūsų Są jūdį. Aš pritariu jo visuome nę atnaujinantiems principams, bet nesutinku su kai kuriais eks tremistų išpuoliais. — Vadinasi, mintis apie Lie tuvos atsiskyrimą — kvailas da lykas? — Žinoma! Ir klausti nereikia. Juk pagalvokit — šitiek metų santarvėj gyvenam, o dabar im sit ir pabėgsit. Kam visa tai? Tai tik, kiršinimas, pragariško katilo virimas. Argi to nori Lietuvos žmonės? Juos paakino ekstremistai, kurie, už sikimšę ausis, nieko nenori gir dėti, vien tik šaukia: „Lie tuva! Laisvės!" Žmonės dirbti nori, o ne mitinguoti. Nesveika politinė atmosfera Lietuvoje. Aišku, aš nepateisi nu stalininių represijų, kuriose neapsakomą skausmą iškentė Lietuvą. Bet ne tik Lietuvą jos užkliudė — visa šalis kentėjo. Yra ir antra medalio pusė — trečiasis, ketvirtasis mūsų am žiaus dešimtmečiai — tai aukso amžius. Žmonės tarsi iš naujo atgimė. „Snūsteli" industrija, ko lektyvizacija. O dabar — praė jo penkeri pertvarkos metai — jokio progreso, jokios žymės ir postūmio civilizacijos link. Tik nacionaliniai laužai užsiliepsno jo. Lietuvos pasitraukimą iš TSRS aš prilyginu darnios šei mos iširimui. Sakykim, palieka vienas brolis namus, neatsiklau sęs nei tėvų, nei seserų, nei ki tų brolių. Ar pakęs jį šeima? — Girdėjau, kad nemažai ru sų tautvbės abiturientų Iš Lietu vos stojamųjų egzaminų metu varsto jūsų universiteto duris.
pasigavo gandą, jog negalios VU diplomas, mat ten atšauktas TSKP istorijos dėstymas. — Jūsų, kaip seno komunisto, požiūris į Komunistų partiją. .. — Šiandien ji kol kas vienin telė pajėgi stumti pertvarkos laivą. Aišku, jos istorijoje yra ir tamsių potėpių, tačiau jos prigimtis humaniška. Nesu prieš daugiapartinę sistemą. Nuosta tą, kad visuomenėje galimos kelios lygiavertės partijos, įtei sinčiau ir Konstitucijos 6-ajame straipsnyje. O apie Komunistų partiją rašyčiau, ne kaip apie vadovaujančią jėgą, o kaip par tiją, rodančią visoms kitoms pavyzdį. Bet dar nėra tokios par tijos, kuri pakeistų KP. — Gal porą žodžių apie jau nesnįjį brolį Vadimą Andrejevičlų, kuris šiandien — TSKP CK sekretorius. — Didžiuojuosi juo, ir kaip broliu, ir kaip politiku. Jis turi savo poziciją ir tvirtai jos lai kosi. Jūsų klausimas man pasi rodė dvilypis, todėl atsakysiu ir į nujaučiamą dalį. Jokių pri vilegijų Vadimas Andrėj evičius man nesiūlo, aš ių ir neprašau. O kad jis — TSKP CK sekreto rius, man dar sunkiau. Iškilti į politinę areną jo pagalba nesi ruošiu, manau, tai negarbinga. Brolis buvo labai nustebęs, kai pasakiau, jog pernai balotiravau si j TSRS Aukščiausiosios Tary bos deputatus. Atsisveikinant 65-metis Niko lajus Andrėj evičius, šypsodama sis, pridūrė: — Be to, einu dar ir jauno tėvo pareigas, turiu ketvertų me tukų dukrelę Veročką. Ji — vi sas mano laisvalaikis. Kalbėjosi Valdas PUTEIKIS
Jeigu Jūs skaitote paskaitas aukštojoje, vidurinėje ar kitoje mokykloje, ketinate padaryti pranešimą konferencijoje, vyks tate j svarbų simpoziumą arba kongresą į užsienį, BŪTINAI KREIPKITĖS j MUŠI
„KompuSkaidrė", pasitelkdama paskutiniuosius kompiute rinės technikos pasiėkimus ir sudėtingą programinę įrangą, generuoja ir atlieka pagal kliento užsakymą aukščiausios koky bės spalvotas skaidres. Mes priimame užsakymus teksto, lentelių, grafikų, diagramų tipo ir nei pieštoms skaidrėms. Tekstas skaidrėse gali būti bet kuria kalba, kuri naudoja lotynišką abėcėlę: lietuvių, lenkų, angių, vokiečių ir kt.
Kainos nedidelės ir priklauso nuo užsakomų skaidrių kiekio. Nuolatiniams pirkėjams kainos mažesnės. Studentams taikoma 30 proc. nuolaida. Profesionalūs patarimai. Individualus skaidrių stilius.
Dėl papildomos informacijos 18 vai.
skambinkite telefonu 46-62-27 po
TF — 4300, 750, 1250, 6300. mijų fondą sudarė 85130 rub, pa GF — 4200, 750, 1200, 6150. šalpų — 13950 rub., socialinį GVEF — 4200, 750, 1200, 6150. kultūrinį — 24000 rub. PF — 3900, 700, 1100, 5700. EKFF — 10000, 1750, 2900, ChF — 2500, 450, 700, 3650. 14650. FsF — 1500, 250, 500, 2250. MF — 7300, 1300, 2100, 10700. Sekretoriatas — 2350, 3150, FilF — 6300, 1100, 1800, 9200. MaF — 6300, 1100, 1800, 9200. 6300, 33000. Sekretoriatas už lėšų panaudo IF — 6300, 1100, 1800, 29200. jimą atsiskaito Parlamentui. FF — 4800, 800, 1350, 6950.
Praktiški patarimai-------------------
ATEIS IR TAVO EILE Atrodo, kad gyvenimas savo daro — vienas po kito aptinka mi žmogaus imunodeficito viru so (ŽIV), sukeliančio AIDS susir gimą, nešiotojai. Antrasis atvejis, registruotas Lietuvos sostinėje, rodo, kad yra dar viena viruso nešiotojų grandinė, kadangi mo teris turėjo tik heteroseksualinius kontaktus, o pirmuoju atveju būta ir homoseksualinių santykių. Todėl, brangus studente, visiškai nesvarbu, kokiai lytinių santykių rūšiai tu teiki pirmenybę, nes varbu, kas tau labiau prie šir dies, pasistenk susilaikyti nuo kontaktų su nepažįstamomis per sonomis ar „personais". Truputis istorijos. Maskvoje, Kijeve, kituose TSRS miestuose AIDS pradėjo platinti studentai, atvažiavę mokytis į „Lenino šalį" iš menkiau išsivysčiusių kraštų — JAV, Pietų Amerikos, Afrikos, Europos. Atsidėkodami Lenino žemei už mokslą, jie kai kuriuos stebuklų šalies gyventojus gau siai apdovanojo. Dabar mus lanko daug eks pertų, besidominčių, kas vyksta mažytėje Lietuvoje, atvyksta jau nimo, studentų delegacijos, vys tomi tarptautiniai konktaktai. Bū tų neblogai, jeigu jie „neišsivystytų" iki lytinių, nes mūsų deleninizuotas kraštas irgi gali gauti dovanėlių. Postulatas toks — i kiekvieną atvykstantį Tu turi žiūrėti kaip į potencialų viruso nešiotoją. Skamba bjauriai. Bet pagelbėti gali ta mintis, kad infekcija ne perduodama rankos paspaudimu, vienas kitam besišypsant, sakant
malonius žodžius, geriant iš vie no butelio prastą Utenos alų, nef bučiuojantis (ne per daug aist ringai, nesikandžiojant kaip ko kiems. . .) Svarbiausia — neper žengti kai kurių ribų (nors gal ir labai dolerio-kito trūksta iki šampano butelio „Vilbaroje"). Na, bet jeigu staiga pasirodo, kad prieš tave Švarcnegeris, Martinas L. Goras ar Madona, ta da, savaime aišku, nieko nepa darysi. Jeigu prastas alus baigėsi, o nei gero, nei bloqo neliko, ta da nėra kur dėtis. Tokiu atveju leiskite priminti, kad yra toks dalykas — prezervatyvas. Pavadi nimas skamba irgi bjauriai. Bet nieko nepadarysi — reikia. Tik nevartokite amerikoniškų — „Fo rumas" rašė, kad jie AIDS nesu laiko. Parodykit, kad ir mes ne iš kelmo spirti, savo gero turi me. O amerikoniškų nevartokit, juos ir taip Madona j kasetes su savo dainomis kaišioja (matyt, neturi kur dėti). Ir ji nesibjauri. Ji žino, kad AIDS — tai ne juo kai, o Tu nežinai. Bet ateis ir Tavo eilė, jeigu šie praktiniai patarimai bus įgyvendinti taip, kaip TSKP XXIV, XXV bei XXVI suvažiavimų nutarimai. Ir visų kitų suvažiavimų. Beje, šiuos praktinius patarimus galima tai kyti ne tik užsieniečiams (-lems), bet ir saviems (-oms). Jie universalūs. Paskutinė sentencija skambės taip — jeigu mirsi nuo AIDS, ne sakyk, kad niekas Tavęs nepers pėjo.
„Ąžuolyno" sodininkų ben drijoje parduodamas sklypas Nr. 4-143 su laikinu nameliu.
joje „Mokslas", parduodamas so das Nr. 108, su namuku, ūkiniu pastatu ir šiltnamiu. Kaina — 35000 rb. Pasiteiravimui — tel. 62-60-63.
Baltupiuose sodininkų
bendri-
Krasnojarsko universiteto studentai organizuoja kruizą Jenisiejaus upe nuo š. m. ru gpjūčio 30 d. iki rugsėjo 13 d. Kelialapio kaina — 350 rub. be kelionės išlaidų. Norinčius prašome kreip tis Į VU Studentų Sąjungos Sekretoriatą Iki balandžio 1 dienos.
Kviečiame buvusius profilak toriumo poilsiautojus į dantų protezavimo kabinetą atsiimti protezų. Vyr. gydytoja
Dingusius studentų pažymėjimus Nr. 8911111, išduotą FilF studen tei Dovilei ZBARAUSKAITE1, Nr. 8911029, išduotą FilF studentei Renatai BALSYTEI, Nr. 8711097, išduotą MaF studentei Jūratei STANCELYTEI, Nr. 8710846, išduotą GF studen tui Linui AMBRASIONUI, Nr. 8011119, išduotą FilF studentei Vitai GIEDRYTEI, Nr. 8910562, iš duotą EKFF studentei Sandrai
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universit as VUnensls". Telefonas: 61-11-79. Tiražas 4500. Užs. Nr. 394 Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Spausdino LKP CK leidyklas spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Emenc,*,eAMiMK BsuiumoceKero ynmepcnTem. Pe^aicrop A. AnHnrrac. 232734, Buaskioc Ysunepcureio 3. Trrncvparjuisr HsAaTeAucTsa UK KII Autui.
Rimantas ŠIMKUS
Norintys papildomai studi juoti anglų, vokiečių, pran cūzų, italų, kalbas, kreipiasi j fakultetų sekretorius ir par lamentarus. Studentai, norintys įsigyti marškinėlius su VU atributi ka, kreipiasi į fakultetų sek retorius. Vienerių marškinė lių kaina — 12,50 rub. KREGŽDYTEI, Nr. 8610266, iš duotą PF studentui Eiminui KIAULAKIUI, Nr. 3810338, išduotą EKFF studentei Daivai BALSYTEI, Nr. 8810604, išduotą MaF studen tui Pauliui JAKUBĖNUI, Nr. 8730237, išduotą EKFF studentei Olgai LUKJANOvAI, laikyti, ne galiojančiais.
Nuoširdžiai užjaučiame Chemijos fakulteto I kurso TV grupės studentę Birutę SLA- : VICKAITĘ dėl mylimo tėve- ! lio mirties. Kurso draugai.
Kitas „Universitas Vilnensis" numeris išeis kovo 16 d.
Redaktorius A. LIESTAS