vieny«ires f
visu savią
caRj/Binis scu pencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 7 (1386) 1987 M. VASARIO 20 D.
■■■■■■■■■^■■■■■■MMaMMKaMMflMHMMnnHBHMMMBHMan
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO < UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
PENKTADIENIS KAINA 2 RAP.
Ifllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllltlllilllllllllilllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllli
KAIP IŠLAIKĖME SESIJĄ
MOŠŲ GERIAUSIEJI
Šių metų žiemos sesijos pa žangumas yra šiek tiek mažesnis nei praeitų metų žiemos sesijos — 94,64% (praeitais metais 94,74 % J. Geriausiai išlaikė sesijų kaip ir pernai IF-99,7% (99,6% pernai žiemų). TF — antroje vie toje — 99,38 (99,55), GF — tre čioje — 99,11 (97,18). Blogiausiai sesijų išlaikė MaF — 81,57 ir ChF — 89,19. Šie ro dikliai daug blogesni, nei per nykščiai (MaF — 8,68 ChF — 6,89 procento). Jau tapo dėsnin gumu, kad MaF būtų pats pasku tinysis. Dėstytojai skundžiasi blo gu kontingentu, studentai — sudėtinga programa, bei neto bulu paskaitų tvarkaraščiu. Kaip taisyklė, blogiausiai sesijų laiko pirmakursiai, (bendras pažangu mas 69,71%), ir blogiausiai iš jų pirmo kurso taikomosios mate matikos specialybės studentai (pažangumas 63,41%). Gal būt sumažinus studentų priėmimo bei išleidimo planus nebus tokių problemų. Mokysis tik tie, ku riems tikrai įdomi matematika. Kad mokslas visiems be išimties labai sunkus negalima pasakyti. MaF — 10% pirmūnų, tačiau iš kitos pusės 11% trejetukininkų, t. y. tų, kuriems mokytis neįdo mu, o gal ir nevertėtų, nes da bartinis trejetukininkas, ateityje — potencialus skolininkas. Chemijos fakultetas praeitų metų žiemos sesijoje buvęs penktoje vietoje, šiemet atsidūrė dešimtoje. Pirmakursių chemikų
pažangumas irgi pats blogiausias fakultete — 75,94% Norėtųsi pagirti fizikus. Pasta raisiais metais jų pažangumas buvo vienas žemiausių Univer sitete, dabar fizikai septintoje vietoje. Jų pažangumas, lygi nant su praeitų metų žiemos se sijų išaugo 4,02% (absoliutus pažangumas 96). Gerai mokosi radiofizikos specialybės studen tai: netgi trys kursai (II, IV ir V) išlaikė sesijų be skolų. Ir pir mas kursas nėra pats blogiausias. Žymesnių poslinkių kituose fakultetuose nėra. Be jau minė tų „prizininkų" likusieji išsidėstę IV — PEF (97,16%) V — MF (96,98%) VI — FilF (96,8%) VII — FF (96,00%) VIII — PF (95,6%) IX — EKFF (92%) X — ChF (89,19%) XI—MaF (81,77%) VU geriausiai egzaminus laiko 5 kursas, (99,38%), blogiausiai — I kursas — 91,88%. Daugiausia skolininkų turi MaF — 16%, mažiausiai — IF —3% skolininkai ir GF, MF, TF, po 1 % studentų skolininkų. Daugiausia pirmūnų yra MF — 17%, ChF — 13%, MaF — 10% TF 10%. VU visuomeninių mokslų pa žangumas 93,39%. Geriausiai jų egzaminus laikė IF studentai — 100%, TF — 99,66%, PF 99,62%. Blogiausiai — MaF — 95,74%.
* LLKJS Vilniaus miesto ko mitetas ir Vilniaus zoninė kom jaunimo mokykla skelbia apie vakarinės komjaunimo organiza torių mokyklos atidarymų. Kvie čiami komjaunimo profsąjun gos, kitų visuomeninių organizacjų aktyvistai, visi 2—4 kursų studentai linkę j visuomeninj-politinj darbų ir norintys po aukš tosios mokyklos baigimo dirbti šį darbų Vilniaus bei kitose res publikos komjaunimo organiza cijose. Klausytojai įgys teorinių ir praktinių darbo pirminėje komjaunimo organizacijoje, komjaunimo rajono bei miesto komitetuose įgūdžių, bus supa žindinami su pedagogikos, psichologjos, valdymo teorijos bei teisėtvarkos pagrindais.
Reguliariai bus rengiami susi tikimai su Vilniaus partinių, ta rybinių bei komjaunimo organų, taip pat respublikos ministerijų ir žinybų darbuotojais. Klausyto jai turės galimybę aktyviai da lyvauti komjaunimo miesto bei rajonų komitetų darbe. Visus norinčius prašome kreiptis j VU komjaunimo komi tetų iki vasara 23 d. Papildomų informacijų teikia LLKJS Vilniaus m. komitetas (ka binetas Nr. 7, tel. 62-65-25). Užsiėmimai vyks kas savaitę trečiadieniais nuo 17.30 iki 20 vai., VISI centriniuose rūmuose (Saulėtekio ai.) 2 aud. Pirmasis užsiėmimas — mo kyklos atidarymas — jvyks ko vo 4 d.
A Universiteto komjaunimo komitetas skelbia plakatų kon kursą, skirtą Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70osloms metinėms. Temos: Tary bų šalies kelias per šluos metus, kova už talką, šalyje vykstantis persitvarkymas, tautų draugystė, paminklų apsauga. Plakatai pie šiami ant vatmano lapų Ir pri
statomi i VU komjaunimo komi tetą iki balandžio 1 dienos. Nu galėtojų laukia apdovanojimai: pirmosios vietos laimėtojas žie mos atostogų metu gaus keliala pi j tarptautinę jaunimo stovyk lą, laimėjusieji antrąją ir trečią ją vietas bus apdovanoti kom jaunimo komiteto dovanomis.
O kaip gi realiai atrodo persi tvarkymas mūsų Alam Mater? kokias problemas sprendžiam, kokius kelius renkamės, siekda mi, kad Universitetas taptų, anot Prof. H. Zabulio „. . .aukštakros ne. kurioje lydomas naujoviškas intelektas, suformuojama pirmyn besiveržianti asmenybė... („Ko munistas“, 1987 Nr. 1) Pažiūrė kim j Universitetą lyg per priz mę — per vieną fakultetą. CF-as. Praeitą trečiadieni čia įvyko du susitikimai. I vieną, z-iemos sesijos rezultatų aptari mui susirinko fakulteto vadovy bė, studentų aktyvas ir nepažanSūs studentai. Pramonės ekonomikos fa kultete mokytis nėra sunku, — dekanas V. Grigoras. — O daug studentų gavo dvejetus, dar dau giau trejetukininkų. Rodos, abi Pusės ir dėstytojai ir studentai suinteresuoti žinių kokybe, o jo kių teigiamų rezultatų nematyti. Kodėl? — Kadangi studentas mano, ad mokytis lengva, tai nesimo
ko, — prodekanas doc. J. Kun činą, — Šią sesiją dvejetukinin kams dar buvo leista pratęsti, iškrito tik du žmonės, o pavasa rį jokių pratęsimų nebesitikėkit. Šiandien ir susirinkom tam, kad dalykiškai pakalbėtume apie mū.
dirbama savarankiškai, tylima (bijoma arba nemokama) per se minarus. Tai kaltinimas ne vien studen tams, bet ir dėstytojams. LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis ra
supranta matematiką, ji prilygsta poezijai, o daugumai — tamsus miškas. . . Kodėl nemokėdami neklausiai, slepiatės už kitų nu garos? Dėstytojas turi išmokyti jus, tai kodėl ramūs nieko nesu pratę išeinate iš pratybų kodėl
Stela PUTINAITĖ, matematikos fakulteto taikomosios matema tikos specialybės ketvirtakursė, mokc6i daug ir sąžiningai. Dvi dešimt astuoni egzaminai išlaikyti vien penketais. Jau antras se mestras Stela — Lenino stipendininkė. Draugai išrinko ją fakul teto mokymo-auklėjimo komisijos pirmininke. Valdo VILŪNO nuotr.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Vasario 12 d. įvyusiame VU komjaunimo komiteto posėdyje buvo nagrinėta Jaunųjų moksli ninkų tarybos veikla bei aktyvo mokymo klausimai. Pirmuoju klausimu pranešimų padaręs G. Vaskela pažymėjo, jog fakulte tų Jaunųjų mokslininkų tarybų veikla apmirusi, egzistuoja tik popieriuje arba apsiriboja vienu kitu renginiu (seminaru), daž niausiai prisijungiama prie Mok slų Akademijos organizuojamų konferencijų. Jau 1 keleri metai nėra universitetinės Jaunųjų mokslininkų tarybos, taigi nėra kam kordinuoti fakultetų JMT veiklos. Konstatuota, jog tarp darbuotojų komjaunimo organi zacijos ir Jaunųjų mokslininkų tarybų ryšiai labai silpni, nesis tengiama aktyviau įtraukti jau nuosius mokslininkus rengiant aukštos kvalifikacijos specialis tus. Laikinų jaunimo mokslinių kolektyvų sudarymo klausimai iš dalies sprendžiami tik fizikos fa kultete. Paminėta, jog aukštesnės komjaunimo instancijos nenuro do Jaunųjų mokslininkų tarybų darbo krypčių, ilgai ruošiami metodiniai nurodymai. Universiteto komjaunimo ko mitetas įpareigojo fakultetų dar buotojų komjaunimo organizaci jose apsvarstyti šį klausimą, im tis priemonių padėčiai ištaisyti. Universiteto komjaunimo ko mitetas rekomendavo j TSKP narius S. Razumovskają (GF) bei R. Stuką (MF darbuotoją). Posėdyje svarstytos personali nės bylos. Komjaunimo komite tas už nario mokesčio nemokė jimą, įskaitos kortelės pameti mą bei šio fakto slėpimą pašali no iš VLKJS A. Buliką (FF dar buotojas), už girtavimą bendra butyje griežtas papeikimas su įrašymu į įskaitos kortelę pa reikštas R. Valentai. Tokia pat nuobauda už bendrabučio tvar kos taisyklų pažeidimą pareikš ta S. Senuliui. Griežtas papeiki mas už bendrabučio tvarkos tai syklių pažeidimą pareikštas A. Pūkiui (visi GF).
„T. S." inf.
— Gal politekonomai taip pat prasitartu? Paskaitas studen tams skaitė vienas dėstyto|as, seminarus vedė ir egzaminą pri iminėjo keturi. Keturiolika stu dentų gavo dvejetus.. . — Jau susitarėm, kad ši se
AUKŠTAKROSNĖ, KURIOJE LYDOMAS INTELEKTAS sų bėdas, sunkumus. Tokį susirin kimą reikėjo organizuoti ne da bar, o gruodžio mėnesi, prieš se siją. Bet vis dar gyvenam pagal seną modelį, vis dar negalim at prasti nuo formalaus mąstymo ir veikimo stereotipų. Ir aptarinėti sesijų taip, kaip anksčiau, nebe galima: kalbėdavom apie ne pa žangius ne su jais, o su aktyvu, partiniu biuru, fakulteto taryba. Tos kalbos veik ir nepasiekdavo tikrojo adresato... Kas trukdo gerai mokytis? Pir miausia — prastas lankomumas, nepatenkinamas koliokviumu ve dimas ir laikymas. per mažai
šė (ten pat): „Ypač svarbu pa gerinti ir pagilinti semi narus, per juos turi lie tis ir dėstytojo, ir studento prakaitas, liepsnoti aistros...", o dabar: dėstytojas pasišneka su 2—3 gabiausiais, žvilgčiodamas i laikrodi, kiti tuo tarpu pasiskaito laikraščius... Reikalausim iš dėstytojo ataskaitų dekanatui ne tik apie lankomumą, bet ir apie aktyvumą. Ypač prasti dvieju disciplinų — matematikos (tikimybių, loši mu teorijos ir aukštosios) ir po litinės ekonomijos II dalies (so cializmo) rezultatai. Tiem. kas
neremiate dėstytojo prie sienos? Juk turite ne tik pareigą moky tis, bet ir teisę reikalauti, kad būtumėt mokomi. Kodėl konsul tacijų valandos nueina šuniui ant uodegos — aš nesakau, kad jūs vieni kalti, dažniau dėstytojui patogiau teužduoti auditorijai retorini klausimą: „Ar nenorit ko nors paklausti?" —O kodėl dėstytojai negalėtų daryti prie šingai — klausti studento, kaip jis suprato vieną ar kitą dalyką ir, tam trumpai referuojant, paaiš kintų „juodąsias" skyles... — tai doc. J. Kunčiną kalbėjo jau kitame — dėstytojų susirinkime
mestrą kursą skaitys tas pats dėstytojas, kuris ir egzaminuos. Man kelia nerimą neakivaizdi ninkų lankomumas — iš penkių dešimčių žmonių neateina i pa skaitą nė vienas, gavęs pakvie timą i sesiją. Pirmą kartą pasi rodo, kai pažymio ir parašo pri sireikta. Gal reiktų jų darbavie tėms pranešti? — prof. A. Šilei ka. — Aš norėčiau paklausti dėl koliokviumų. — vėl perskeliant i studentų susirinkimą — klau sia fakulteto komjaunimo komi teto sekretorė L. Sekmokaitė. — (nukelta ) 2 psl.)
1 Tarybinis studentas PIRMASIS PEF-e Šių metų vasario 10 dieną pramonės ekonomikos katedroje buvo svarstoma Kubos pedagoųinio Instituto dėstytojo, mūsų Universiteto aspiranto Chose Ramlro Ortegos Ernadeso anks čiau laiko paruošta kandidatinė disertacija „Pagrindinės Kubos mėsos pramonės vystymo Ir or ganizavimo tobulinimo kryptys“ (darbo vadovas — doc. T. Chomentauskas). Tai pirmasis aspi rantas užsienietis pramonės ekonomikos fakultete. „T. S.“ Informacija
AUKŠTAKROSNĖ, KURIOJE LYDOMAS INTELEKTAS (atkelta Iš 1 psl.) Jeigu per koliokviumų atsiškaitai už pusę kurso, tai gal egza mino metu reiktų to paties ne beliesti? — Taip, prie to reiktų eiti, — prodekanas doc. J. Kunčiną. — Jie dėstytojas per koliokviumų gerai išklausinėjo, egzamino metu dėl atsiskaityto kurso jau turėtų būti ramus. Juo labiau, kad atei ty egzaminų sumažės — padau gės koliokviumų ir kitų atsiskai tymo formų — iš vienos discip linos tebus kurso .pabaigoje vie nas egzaminas — ar įskaita. Vėl dėstytojų susirinkime. — Kole gos, sakykit, kodėl egzaminas nebe šventė studentui, jis jau ateina ir apsirengęs bet kaip? Ar to nelemia mūsų pačių elgesys? Kodėl pažymiu paniekinam, pažeminam, baudžiam, kodėl dar ne visada būnam objektyvūs ir taktiški? Dar atsiranda 2—3 au kos, kurias „užsisėdam"... Juk ne taip sunku parašyti studentui dvejetų, bet nuotaikos nesugadin ti. — Didinant reikalavimus stu dentams. reikia nepamiršti iu didinti ir sau, — fakul teto Akademinės drausmės ko misijos pirmininkas S. Struska. — Yra tokių dėstytojų, kurie nesi ruošia užsiėmimams, skaito pa skaitas porą dešimčių metu iš tų pačių konspektų. Tai kaip ga li studentai eiti i paskaitas ku rios yra ne tik kad nuobodžios, bet jau ir pasenusios? O. jei dės tytojas domisi disciplinos litera tūra. jo konspektai reikalauja papildymu. atsinaujinimo veik kas dieną... O juk naujumas — dažnai įdomumo pagrindas. Vėl — studentų auditorijoje. Prodekanas doc. J. Kunčiną: — Kodėl komjaunimo, profsa-
KOKIE BUSIME RYTOJ PRIKLAUSO NUO MUSŲ
Komjaunimo tribūna
Iki LLKJS XXI suvažiavimo be liko keletas dienų. Dabar pag rindinė komjaunuolių pokalbių tema — VLKJS (statų projekto svarstymas. Analizuojam, ginčija mės, o širdyje, matyt, ne vienas pagalvojam; „Kad tik neliktų vi sa tai tik kalbomis..." Visi su prantame, kad naujasis doku mentas siekia vieno tikslo — didinti kiekvieno komjaunuolio aktyvumą, savarankiškumą. Nori me, kad komjaunuolis suprastų, jog savo veikla atstovauja visai komjaunimo Organizacijai. O da bar pabandykim išsiaiškinti, ko dėl tiek daug komjaunuolių lai kosi nuošalyje nuo komjaunuo liško gyvenimo, stengiasi išsisukti nuo visuomeninių įsipareigojimų. Keista, sakysit, kad aukštojoje
mokykloje tokia baisi pasyvumo, abejingumo viskam problema. Užtenka tik paskaityti stojančiųjų charakteristikas, ir gali drąsiai teigti, kad į aukštąją mokyklą stoja vien visuomeniškai aktyvūs mokiniai. Liūdnesnis vaizdas vė liau, kai visus „aktyvistus" lyg vėjas nupučia. Turbūt labai jau neprlncipingai rašomos tokios charakteristikos mokyklose. Kita vertus, visas mūsų jaunimas nėra savarankiškas iki to laiko, kol nebaigia mokyklos, o nemaža dalis — kol nebaigia aukštosios. Ištrūkus iš griežtai nustatytų mo kyklos rėmų atsiskleidžia tikrasis požiūris į komjaunuolišką veiklą. Matyt, ir komjaunuoliškos veiklos formos jau atgyvenusios. Ir tam, sakysim, buvusiam sekretoriui jau
jungos biuro nariai, seniūnai, gruporgai, proforgai nerodo pa vyzdžio gerai mokydamiesi? Fa kultete — keturi nepažangūs gruporgai ir du proforgai. Ko dėl vadovauja jums tas, kuris prastai mokosi? Siūlau seniūnus rinkti ne dekanate, o kurse: pa tys išsirenkat, remdamiesi dviem kriterijais: pirmas ir pagrindinis — geras mokymasis, antras — autoritetas. Ir perrinkti reikia ne laukiant kitų mokslo metų, — dabar. Dėstytojų susirinkime: — Draugas dekane, kodėl stu dentai šeštadieniais turi paskai tas iki penkioliktos valandos, kai kitos dienos ne per daugiausiai apkrautos? Jie nori parvažiuoti i namus, tai vienas, tai kitas prašosi išleidžiamas iš užsiėmimų. — Tai ekstensyvaus darbo išdava, — dekanas V. Grigoras. — Rėmėmės tokia logika; jei šeš tadieni tebus viena paskaita, tai studentai išvažiuos i namus jau penktadieni ir i tą vieną paskai tą nieks neateis. Bet kadangi dabar mažinsim akademinių va landų skaičių. tai galima bus bandyti kai kuriuos šeštadienius padaryti visai laisvus. — O kaip numatoma skatinti geriausius studentus? — Doc. J. Gaižiūnas. — Dabar skatinimas iš tiesų yra menkas. Net moralinis. Ko dėl papeikimus. įspėjimus dalinte dalinam. o pagyrimu gailim? Iš kitos pusės, studentai, gerai bai gę Universitetą, gaus didesni at lyginimą, be to dar trejis metus bus atestuojami — tam reikės žinių, — dekanas. — Bet norint didinti savaran kiško darbo valandų skaičių, rei kia turėti materialinę bazę: va-
dovėlių ir vietų darbui, — doc. J. Gaižūnas. — Vadovėlių problema bandy sim spręsti patys, ruošdami ka tedrinius. O dėl vietų mokymui si tariamės su šefais — ELFĄ ir dirbinių Vilniaus plastmasinių gamykla, jie pažadėjo skirti pa talpas, kuriose galima bus vesti užsiėmimus. — dekanas. — Kalbam apie lankomumo stiprinimų, — doc. J. Gaižūnas. — Bet tvirto sąryšio tarp pažy mio ir lankomumo nėra, jei egzaminuoji be išankstinio nusista tymo. O po pranešimų apie ne lankančius i dekanatų, po MAK-o apsilankymų pastebiu priešingų studentų reakcijų — kitų paskai tų susirenka žymiai mažiau, nei paprastai. Fakultete realiai yra 10 pro centų studentų, nesugebančių ar nenorinčių mokytis pagal aukš tosios mokyklos reikalavimus. Manau, kad toks procentas yra normalus, ir turim sudaryti to kias sąlygas, kad jie nubyrėtų. Ir mano, manymu, pagrindini dė. mesi reika skirti ne atsiliekan tiems, o geriausiems, nes iš mū sų reikalaujama pirmiausia labai gerų specialistų. Tad reikia studentų diferenciacijos, reikia ne. bijoti rašyti nei dvejetu, nei penketų. Ir formaliai ir ne formaliai daugiausiai laiko turim skirti geriausiems. Gal taip iš vengsimi prastu ir vidutiniu spe cialistų su aukštuoju išsilavini mu? Vyksta diskusijos PEF-e, disku tuojama ir kituose fakultetuose. Ieškome bendro rodiklio, opti malaus varianto. O kaip tos pa čios problemos sprendžiamos ki tuose fakultetuose? Rašykit.
tarybines armijos ir karinio jūrų laivyno
Niką AUKSTAITYTĖ
dienai
HAJE/Kllblli IIŲ1T POJĮHHLI cxa« bohhb. HeyasAaOMOH cnaB repoMHBCKOH neronHCH naPoahhsi MHOrO C/iaBHblX boh noKpbi/iH ce6» BoopyMceHnaM»THbix abt, cočbiTMH. K hhm Hbie Ch/im h b roAbi Be/iMKOH Otbmbctbbhhoh BOHHbi. Haina apOTHOCMTCB M ABHb pOTKABHHS MHI H CpnOT, pyKOBOAHMbie H Cobbtckhx BoopyH<eHHbix Cha, HanpaBnseMbie /ibhhhckoh napKOTopbiM 23 cpeBpann jroro ro thbh, onHpascb na Moryųyto Aa Hcno/iHseTca 69 hbt. nOAAep>KKy Bcero HapoAa, noB TBKyiųeM roAy 69-io toaobsepr/iM b npax HyAOBHiųHyto uiHHy ApMMH m OnoTa Haina THTJiepOBCKylO BOBHHytO M8UJMcTpaHa acTpBMaeT b o6craHOBxe 6onbinoro nosopora B pa3BHTHH Hy. AOCTOMHO BbinOUHH/IH CBOtO Bcero coBBTCKoro očiųecTBa— naTpMOTMMecKyto h HHTepHaųHOHa/lbHytO MHCCHIO. noBopoTa, HaųaToro h HanpaBnsCbok> BepHocTb repoHMecKHM BMOro KoMMyHHCTHHBCKOM napTHBH Ha OCHOBB pBlUBHHM 80TpaAHUHBM apMMH H HapOA« pe/ibCKoro (1985 roAa) rineHyMa HblHBlUHHB 3aiUHTHHXH PoAHHbl AeMOHCTpHpyiOT paTHbiM rpyL(K, nporpaMMHbix ycTaHOBOK AOM. A KorAa TpeėyeT Otmh3XXVII CbBSAa KnCC, RHBapbCKOna, noBenesaeT HHTepHaųHOHaro (1987 roAa) rineHyMa UK nbHbiH Aonr, cosepuiatOT hoaKnCC «O nepecTpoMKe m kbaBHTH, AOCTOMHbie cnaabi OTLįOB posoH nonHTHKe napTHMo. ūpoH A6AOB. MCxoAnutB>< peBontoųMOHHas Haina o6opoHMTenbHas a°xtnepecTpoHKa b h8uibm o6lubctpHHa, CCpOpMHpOBaHHan HB bb y>«e Aaer cbom nnoAOTBopXXVII cbe3Ae napTHH npoBO3Hbie peaynbTaTbi. rnamaer: Cobbtckhh Cok>3 hb EAMHbIMM AyMflMH H CTpBMxombt Ans ce6» ČonbinBH 6esoneHHBMM c TpyHteHHKaMH CTpa HO CoseTCKOR ApMMR. nacHOCTM 3a cmbt APyrnx, Hbl MCMBBT na Mh8HB M HB MOMcer 6biTb. B. H. . HMKorAa hb cornacHTcs m MBHbUjytO. 3to CTOHT HCManblK JleHMH roBOpun, mto OHa He CpBACTB H CHA, ho, noxa cyiųeOTopaana ot HapoAa, a tbchbmCTByaT yrpoaa nocararenbCTsa U1HM 06p83OM C HHM CBS38Ha, OxT«6p«, yrpoHB SaBOBBaHHB apMHS npM3BaHa oEeperaTb 3aMbi 6y38 BCBOČlASMy Mupy, BoeBaHHB pesonioųHM, Haury ABm yxpenn«Tb h Aanee hsujm HapoAHyio Bnacrb. BoOpyiKSHHbIS Cm/IBI, BMfle/ISTb 3ro y6eAHTenbHO noxa3ana, Ha očopoHy CTpaHbi cto/isko, b nepsyio OMepeAb, fpaiKAaHuibm
CKOhbKO HBo6xOAHMO. 3to ycTaHosKa KflCC o6s3btbbbt npenoAasaTeneH bobhhoh KacpeApbi yHHBepcHTeTa Aonarb sce Ana Toro, Mio6bi b noArotobkb ocpHųepoa sanaca hs MHcna CTyACHTOB HHKaKHe nosopOTbl COČblTHM He OKa3BnMCb H6OHCHAaHHblMM, He 3BCTa/lH spacnnox. Mtotm MMHysuiero ceMecrpa no pe3ynbTaTaM bobhhoh noAroTOBKH y6eAHTenbHO nonaabiB8K>T, MTO SonbllJHHCTBO CTyA«HTOB B OBnaAeHHM BOeHHbIMM 3H8hhbmh noAHanHCb na hbmBctbbhho Hosyio crynenb. ripHMepoM otbbtctbbhhoto M3yH6HH» BOBHHblX AHCUHn/1HH Moryr cnyMHTb 6o/ibWHHCTBO cryneHTOB HCTopHHfiCKoro, xhMHMecKoro, lopMAMMecKoro, 4>HnonorHMecKoro <paxynbT6TOB, (paKynbTeTa bkohomhkh npoMbiujneHHOCTH. 8 xoac 3xsaMBhob m 38mbtob nyHuiHB shbhhh aoeHHbix AMcųMn/iMH nonasanM CTyAeHTbi A. LLIanKaycxac, C. HoBHUKBC, C. HoBHKOB, A. CTyMKB (lopHAHHecKMH cpaKynbTeT); r. (tpHnonorMMecKMH BauiKanMC B. Kanpnc, B. <paxynbT6T); CnpHHAMC, A. raŪM<aycKac (xhmhmbckhh <paxynbT6T).
B. 6. HEHAAKEBHH, crapuiMH npenoAaaarenb bochhoh KacpeAPbi.
nebesinori bėgioti su įvairiausio mis formomis, raginti, agituoti. Norisi ramaus gyvenimo. Žinoma, tai yra lengviausias kelias. O ir komjaunuolišką veiklą aukštojoje mokykloje įsivaizduojame tokią, kokia buvo vidurinėje. Nenoriu kategoriškai teigti, kad tik vidurinė mokykla kalta jog studentai tokie pasyvūs. Matyt, egzistuoja didelė spraga ir aukš tosios mokyklos komjaunimo or ganizacijos darbe. Ką galime mes pasiūlyti jaunam žmogui! Ne paslaptis, kad per daugybę darbų, nurodymų, mokymų nebe matome konkrečių žmonkų. O kam reikalingos priemonės dėl „pliusiuko"! Sis retorinis klausi mas keliamas jau senokai, tačiau atsakymo vis nėra. Aprėpti nori-
SU MEILE KNYGAI Knygos tyrinėtojo ir bibliofi lo likimas teko mūsų gerbiamam profesoriui Levui Vladimirovui. L. Vladimirovo giminėje iš se. no buvo puoselėjama meilė ir pagarba knygai. Tiesa, studijos Kauno ir Vilniaus universitetuo se buvo tolimos bibliotekininkys tei — anglų ir vokiečių kalbos, ekonomikos mokslai — tačiau įgyta erudicija tapo sėkmės laidu ateityje. Didžiojo Tėvynės karo metais teko sunkūs kovų keliai 16-osios divizijos gretose su L. Tolstojaus romano tomeliu kario kuprinėje. 1948—1964 m. L. Vladimirovas vadovavo Vilniaus Universiteto mokslinei bibliote kai, 1964—1970 m. dirbo SNO Dago Hameršeldo bibliotekos di rektoriumi. Dabar jis — Univer siteto mokslinės informacijos ka tedros vedėjas. Bibliotekininkys tės ir bibliografijos specialybės studentai mielai klausosi profe soriaus bibliotekų istorijos pa skaitų, kurios, iliustruojamos as menine patirtim, sudomina, skati na meilę pasirinktai profesijai. L. Vladimirovas iš viso para šė apie 370 straipsnių. 4 knygas. Darbai išspausdinti Lietuvoje, TSRS ir užsienyje. Jų tematika ir problematika labai įvairi ir daugiaaspektė: knygos ir bibliotekų istorija, bibliotekininkų ir infor macijos specialistų rengimas, kultūros ir švietimo istorija, knygos ir bibliotekų ateitis. Ver. tingiausi iš iu yra tyrinėjimai knygotyros srityje. Kai kurios iš jų. svarbiausius ir norėtume trumpai apžvelgti. L. Vladimirovo „Knygos istori jos" (1979 m.) problematika la bai plati. Joje nagrinėjama raš to ir knygos atsiradimo sociali nės-ekonominės ir kultūrinės są lygos, rašomosios medžiagos iš radimas, knygų rašymo ir spau dos organizavimas, technika, knygos formų ir formato kitimas, vidinė struktūra, knygos menas. Veikale randame daug medžia gos apie bibliotekas ir knygy nus. Jame taip pat pabrėžiami tautų kultūriniai ryšiai. Viena iš labiausiai pamėgtu L. Vladimirovo temų yra Vilniaus spaustuvininko P. Skorinos gy venimas ir darbai. 1956 m. pa-
me daug, o į esmę gilintis pap rasčiausiai nebelieka laiko. Todėl ir susidariusi nuomonė, kad kom jaunuoliška veikla neĮdomi. „sausa". Galbūt paprieštarausite, kad pernelyg jau liūdnos nuotaikos vyrauja. Vis tik manau, kad geriau pasakyti tiesą atvirai, nei užslėpti ją savyje. Reikia (o gal geriau būtina) pasiekti, kad kiekvienas komjaunuolis atsakytų už savo veiksmus, pareigas. Ir ar ne per dažnai mes kaltiname komjaunimo organizacijos sek retortas! Juk jie, be komjaunuolių pagalbos, jų aktyvios veiklos ne gali įgyvendinti kad; Ir pačių ge riausių ketinimų. VLKJS Įstatuose nurodyti tik pagrindiniai principai ir reikalą vimai. O koks komjaunimas bus rytoj, priklauso nuo mūsiį šian dieninės veiklos, kiekvieno ak tyvumo, savarankiškumo, noro dirbti. Audra JAUNI5KIENĖ, EKFF kom jaunimo komiteto sekretorė
sirodė profesoriaus knygutė „Pranciškus Skorina — Vilniaus spaudos pradininkas". Vėliau pataisyta ir papildyta, ji tuo pa čiu pavadinimu išėjo ir rusų kalba. Nauja faktine medžiaga P. Skorinos veiklos tyrinėjimus praturtina L. Vladimirovo publi kacija straipsnių rinkinyje „Bal tarusių švietėjas Pranciškus Sko rina ir knygų spausdinimo pra džia Baltarusijoje ir Lietuvoje" (1979 m.) Siame darbe autorius parodė P. Skorinos triūsų ..Šlo vingam Vilniaus mieste", jo pas tangas sudemokraitinant knygą. 1983 m. išėjo L. Vladimirovo knyga „Ivanas Fiodorovas kultu, ros raidoje. 1583—1983." Joje visapusiškai nušviečiama rusų ir ukrainiečių spaudos pradininko J. Fiodorovo veikla. Profesoriaus domėjimasis šiuo knygų leidėju ir švietėju matyti ir iš ankstesnių publikacijų. Vadovavimas Universiteto bib liotekai paskatino L. Vladimiro vą parašyti straipsnių apie ši knygų lobyną. Jis 1958 m. išlei do ir knygą „Vilniaus universi teto biblioteka". O artėjant bib liotekos 400-osioms metinėms L. Vladimirovas parašė platų moks linį straipsnį „400 metų kultūros, švietimo ir mokslo tarnyboje" kuris buvo išspausdintas straips nių rinkinyje „Kultūrų kryžke lėje" (1970). Autorius išanalizavo Universiteto bibliotekos istoriją nuo pirmųjų knygų kolekcijų iki turtingos šių dienų mokslinės bibliotekos. Ruošiant Alma Mater 400osioms metinėms skirtų „Vilniaus universiteto istoriją" vėl buvo pasiremta L. Vladimirovo žinio mis ir moksliniu patyrimu — jie pateikė keletą skyrių apie knygos vaidmenį mūsų aukšto sios mokyklos gyvenime. Mokslininkas skyrė dėmėsi ir kitoms Lietuvos bibliotekoms. Reikšmingi jo darbai — „Visuo meninių bibliotekų vystymasis Lietuvoje 1861—1917 m." (1957 —1964 m.), straipsniai apie XVI a. Albinijans asmeninę biblioteką ir kt. Nemažą vertę turi L. Vladimi rovo straipsniai, apybraižos, in terviu apie užsienio bibliotekas Akstinas to pobūdžio darbams — kelionės, darbas SNO biblioteko je. Didelė dalis medžiagos dar nepublikuota. Vida GIMBUTYTI Bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės IU k. studentė, SMD Knygotyros būrelio narė.
D. KAUNO nuotr
3 Tarybini* studentą*
PROLOGAS NR. 26 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
Visa aukščiau išanalizuota medžiaga tartum susieja kadagį su velniu kaip senuoju lietu vių mitologijos mirusiųjų die vu. globėju (gal net ir teisė ju). Tačiau galima Ir kitokia sakmių apie netikrus vaiduok lius interpretacija. Gilinantis 1 šią temą buvo rasta naujos Ir (domios medžia gos. Dėmesį atkreipė Vakarų Sibiro totorių mitologijos perso nažas — Ateis (paraidžiui — bevardis). Tai piktas demonas, kuris naktimis keliautojams netikėtai pastoja kelią kupetos, vežimo, medžio, ugninio kamuo lio pavidalu ir smaugia Juos. Atclu taip pat vadindavę ir įvai rias kitas piktas būtybes, kurių vardus bijojo garsiai Ištarti, kad piktasis demonas neat kreiptų dėmesio10. Sunku įsi vaizduoti, jog Vakarų Sibiro to toriai ar lietuviai būtų vieni iš kitų ką nors skolinęs!. Mums šiame darbelyje žymiai svarbesnė yra pačių Atcio Ir kadagio funkcijų bei kitų dėta lių analogija. Galima tik dar kartą pasakyti seniai žinomą tiesą: atskiros gentys Ir tautos gali turėti bendrų bruožų ne tik tiesiogiai kontaktuodamos. bet ir gyvendamos skirtinguose kontinentuose, nes bendrumai dvasiniame gyvenime gali atsi rasti skirtingose vietose ir skir tingu laiku, kai visuomenė pa siekia panašią raidos pakopą, atsiranda kitų panašių aplinky bių (panašus klimatas, reljefas, landšafas, gyvūnija ir t. t.). Šioje interpretacijoje labai praverčia lyginamosios kalboty ros duomenys. Absoliuti daugu ma kalbininkų (K. Abenas, P Arlstė11, J. Kalima12*, L. Hakullnas16) mano, kad baltai kadagio pavadinimą bus pasiskolinę iš finougrų. Šiai nuomonei prita ria ir lietuvių kalbininkai A. Sabaliauskas bei Z. Zinkevi čius1*. Kadagio vardą pasiskoli nus finus iš baltų teigė tik da nų kalbininkas V. Tompsenas15* . Trumpai apžvelkime finougrų santykius su baltais. Pasibaigus ledynmečiui dabartinės Lietu vos teritoriją apgyveno iš pak raščių atsikėlusios vietinės me džiotojų ir žvejų gentys (X— IX tūkstantmetis pr. m. e.). „Iii tūkstantmečio pr. m . e. pabai goje finougrai, stumdamiesi l pietvakarius, pasiekė ir Lietu vos teritoriją. Dalis jų per Lie tuvą nuėjo iki Aistmarių pak rančių"16. Finougrai buvo klajo kliai, kaip ir vietiniai, daugiau siai vertes! medžiokle ir žvejy-
Pabaiga. Pradžia Nr. 1.
XXX
brangus dangus o spardomas išduoda kaip žvakių smilkymas lėta lėta ugnis apsvilusios odos kvapu alsuojantys -žyniai ir pranašai Jie iškilmingai kasa duobę J mano smegenis man | akis išversdami ritmingai Jau nunešiotus savo kūnus medėjančius lašus kad tik apakčlau kad tik užmirščiau nes rėkdamas gailu nubusti br išdarkytus gabalus surinkt J laiptų ženklą Iškaltą sienoj kurios nebus kai neklūposiu XXX
muzika perveria nepalikus žaizdos nei kapeikų pusryčiams
apmaudu •yg valkui "sirgusiam Pirmą atostogų □ieną kai užsimotu ranka kurios viršūnėje susuktas kumčlo lizdas Paupio pievos ** visais paukščiais sudreba kaip tankų ariamas plentas ai užsimotu virpa kas ranka šešėlis ar Uždas
ba. „Negausūs ateiviai nepajėgu išstumti ar asimiliuoti senųjų vietinių gyventojų. Finougrai pamažu susiliejo su seniausiais vietiniais gyventojais arba il gainiui pasitraukė l finougrų gyvenamas sritis“1,. III tūks tantmečio pr. m. e. pabaigoje dabartinės Lietuvos teritorijoje vėl vyksta permainos — atsike lia aukštesnio Išsivystymo gen tys, taip vadinamosios virveli nės kultūros atstovai (probaltai). Jau besiverčiantys žemdir byste ir gyvulininkyste. „To laikotarpio pradžios durpynų
kalbose"22* . Šita dievybė buvo chtoniška, kaip lietuvių velnias. Tikriausiai Ji buvo gan panaši l Vakarų Sibiro totorių AtcĮ (plg. aukščiau minėtas kadagio Ir Atcfo funkcijas). Su prabaltais l dabartinę Lietuvos teritoriją at keliavęs chtoniškas dievas (ku ris dabar taip pat yra netekęs daugelio savo funkcijų) vadina mas velnio vardu, tuo metu, matyt, buvo žymiai stipresnis „priešininkas“ nei vietinių gy ventojų chamiškasis dievas. Il gainiui pastarasis buvo ašimi lluotas. Finų dievas Išnyko, pa
neturi ramybės, vaidenasi, tampa valduliu), o velnias pri valo be Išlygų, vykdyti sergėto jo pareigas. įdomu, jog šiose sakmėse atsiranda kadagys ir tarsi atlieka (tiesa, pasyviai) velnio — sergėtojo funkcijas. Vienoje mitologinėje sakmėje pasakojama: Žmogus susapnavo lobi, už kastą Jo ganykloje(plg. sakmę LTR 4061 (98) ganykla—kada gys—velnias—gyvuliai — A. R.) prie kadagio. Kadangi ganyklo je kadagių augo daug, tad greit rasti nesisekė. Ieškojo kelias naktis. Vieną kartą rado švie žiai iškastą duobę, kurios dug ne dar matėsi puodo atspaudas, žmogus suprato, jog kažkas iš kaimynų taip pat susapnavo lo bi. bet surado greičiau už J|. LTR 5474 (18). Lobio radimo vieta, pats fak tas apie Jo slėpimą prie kada gio, žinant velnio ryši su pini gais ir apskritai su turtais, yra labai reikšminga, apibrėžiant kadagio ir velnio, kaip dvie jų mitinių vienetų, santykio laipsni. Dėmesį patraukė dar vienas variantas, kuriame ana logiškoje situacijoje atsiduria eglė.
Albina* REKAŠIUS
KADAGYS LIETUVIŲ MITOLOGIJOJE sluoksniuose išliko kviečių žie dadulkių. vėiyvesniuose — Ir miežio žiedadulkių. (...) Tačiau ir vlrvelininkų gyvenvietėse rasta daug tinklų pasvarų, žvė rių ir žuvų kaulų, rodančių, kad ir jų ūkyie medžioklė ir žvejyba buvo dar svarbūs vers lai". Probaltal su finougrais tu rėjo daug santykių visose gy venimo srityse, pradedant žem dirbyste ir baigiant religija ir. matyt, darė didžiuli poveiki vie ni kitiems. Z. Zinkevičius vie name savo darbe, remdamasis daugiausia kalbiniais duomeni mis, daro tokią Išvadą: „Tada dar klajokliai finai, vertęsi dau giausia medžiokle Ir žvejyba, veikiami žemdirbių bei gyvulių augintojų baltų, laipsniškai ėmė pereiti prie sėslaus gyvenimo būdo. Tai rodo daugybė 1 finų kalbas iš baltų perėjusių žo džių, susijusių su žemdirbyste, gyvulių auginimu ir apskritai sėsliu gyvenimu. Tačiau be to kių žodžių, finai yra gavę (ir davę — A. R.) iš baltų ir daug įvairių kitokių, bemaž iš visų gyvenimo sričių"16. Ypač daug kontaktų turėjo būti tarp finougrų ir baltų pro tėvių religijų. Vyko negailestin ga konkurencija tarp dievų (taip turėjus būti akivaizdžiai rodo antikos dievų Apolono10, Artemidės20, Dionizo21 ir kt. is torija). Galbūt vienas iš tokių vėliau baltų Išstumtų dievų ga lėjo vadintis tokiu vardu, kuris suomių kalboje skamba Kataja, estų kalboje — Kadakas, lyvių kalboje — Gadag ar pan.. juo lab, kad žodžio kadagys etimo logija neaiški „nei baltų (Ir ap skrital indoeuropiečių), nei finų
likdamas tik vardą, kuriuo da bar vadinamas Lietuvoje augan tis ir, kaip matysime vėliau, su velniu siejamas amžinai žaliuo jantis spygliuotis medelis — ka dagys. Kokia buvo senojo finų dievo išvaizda, kol kas tiksliai nusta tyti neįmanoma. Galima tik spėti, kad panaši l vieną At cio pavidalą (medi), galbūt tai buvo pusiau medis, pusiau žmo gus ar antropomorflškas, tačiau gimęs iš medžio dievas (plg. Adonl23), bet kol kas tai tik hi potezės. kurių negalima šiuo momentu Įrodyti. Baigdami sakmių apie netik rus vaiduoklius antrąją galimą interpretaciją. dar norėtume pridurti. kad panašią | aukš čiau aprašytą dievybę tikriau siai turėjo ne tik lietuviai (gal tiksliau — baltai), bet ir kitos tautos, nes „Žinomi tikėjimai, pagal kuriuos kadagyje gyvena pikta dvasia arba velnias (plg. Kašubų velnio vardas „kaduk" ir baltarusių dialektinis velnio, piktosios dvasios vardas — „kadūk“)“2*. Vėl grĮžtant prie kadagio ir chtonlšKos būtybės velnio san tykių. negalime aplenkti ir mi tologinių sakmių apie užburtus lobius. Tai populiariausios viso je Lietuvoje sakmės. Jose vel nias — užkastų, paskandintų (labiau padavimuose), ar kito kiu būdu paslėptų lobių sargas. Turtų sergėtoju velnias daž niausia tampa pagal „žodinę sutarti“ — šykštuolis prieš mir damas užkeikia velnio vardu. Tokios sutarties metu žmogus praranda „dūšią“ (retesniais atvejais: sunkiai miršta, miręs
Sigitas PARULSKIS
Mane vadino Paulu. Dabar turbūt nebegalėčiau pasakyti, kas išgalvojo man šį vardą. Kartais man rodosi, kad esu amžinas, neturtu nei praeities, nei ateities. kad, kiek beklai džiotumėte atminties labirintais, atrastumėte tą patį seną, su kriošusi padarą, nelabai ir bepanašų l žmogų, aklą, suparalyžuotomis kojomis, išklerusia me vežimėlyje tarškanti visais šio krašto keliais. Buvau lyg saitas tarp žmonių, kurie, svetimi vieni kitiems, vi si pažinojo mane. — Žiūrėkite! — šaukdavo iš tolo. — Paulas atvažiuoja! Gailėdavosi manęs daugelis. Vieni pailsdavo stumti mano karuti — Juos pakeisdavo kiti. Taip ir rledėdavau per savo vienintelę kelionę, visų vėjų pučiamas, merkiamas lietaus, kepinamas saulės. — Labas rytas, tėvuk Paulai! — kasdien girdėdavau balsus. — Na. važiuosim pirmyn? Jie manydavo, kad aš negir džiu. Aš neslšnekėdavau su žmonė mis Mėginau pamatyti save jų akimis: lyg kažkoks košmariš kas, neaiškios paskirties daiktas — Jie net nežino, kad aš turiu klausą ir protą, ir pasakodavo apie mane įvairiausias paslap tingas legendas. O aš bijojau prakalbėti. Per nelyg daug galėčiau pasakyti kiekvienam, kas tik prisiartina prie manęs. Nenorėjau būti pra našu. — Tėvuk Paulai, — sakytų Jie, — tu visą gyvenimą keliau ji, daug matei, daug žinai — ir gali mums papasakoti... Ir Jei aš pradėčiau pasakoti, išties daug pasakyčiau. Papo rinčiau priėjusiam viską apie JI pat| — pats, negalios atskirtas nuo pasaulio, išmokau suprasti juos visus, tokius pat vienišus, kurie, užuot mėginę perbristi vienatvės liūną, bando nuo Jo užsisklęsti ir pamiršti... Jie plūste plūstų, norėdami išgirsti senas, visiems gerai ži nomas tiesas, ir aš nebeturė čiau draugų, stumiančių mano karuti tolyn begaliniu juodu keliu. Bešnekėdamas išsklaidyčiau visa, ką dūmojau per Ilgas ke
tėve tėve tėve negailėk man šitos pievos melsvą augalą tau auginu pats save kandžioju pats ginu šitiek Jėgos sutvertosios many o tu kažkodėl kituose gyveni kam reikalingos gedinčios rankos kai mano sielą kaip arklj renkas tėve nusikaltau kitų kaltes savyje tik Jutau ar aš Jau geresnis Jei nežudau jeigu bejėgis kaltuosius užgaut XXX
nieko neturim obuoliais supuvusiais šeriam nustipus) gyvulj Ir galvojam ne aš tai ne aš Ir niekas neturi stebėdamas kaip susivienija kraujyje geležis nebeturim aukos nasrams atsivėruslems nugaroj Ir čia vietoj mūsų tik (kaitas palikus ant laužo lig ryto
ĮŽANGA ŽIEMAI J pasimatymą skubančios mergaitės bateliu kontūzytas sliekas sumaišė pasaulio šalis ir Išrausė naują kanalą nuo Vilniaus katedros iki ledynuotojo vandenyno gr|žęs sutiko mergaitę apšašusiom lūpom — skersvėjis vis dar pūtė iš šiaurės
Žmogus susapnuoja vokietu ką. kuris kviečia kartu su juo eiti 1 lauką ir išsikasti lobi, esant) prie eglės. Žmogus nepa klauso. sapnas pasikartoja dar du kartus. Trečią kartą žmogus: paklūsta. Nuėjęs išsikasa avies kaukolę, kurioje randa penkis auksintus pinigėlius. LTR 284 (548). Kaip Jau buvo pastebėta, analogiškame kontekste kadagj pakeičia kitas spygliuotis me dis, kuris lietuvių tautosakoje vertinamas kaip vienas tipiš kiausių velnio medžių. Į velnio valdas patekęs žmogus pasijun ta besėdįs eglėje, velnio dova notas rankšluostis pasirodo be esąs tik eglės žieve, papirosai — kankorėžiais, skrybėlė — eglės karna. Eglė laikoma nelai mingu medžiu. Jos nesodina prie namų26 (plg.: Sodyboje ėg lio (kadagio) nesodina, nes tada mirs valkai)26. Be eglės šakelių sunku įsivaizduoti lietuviškas šermenų apeigas2,. Tai leidžia spręsti, kad anksčiau eglė ir kadagys mitologine prasme bu vo gan artimi, taip pat artimai susiję su velniu kaip mlruslulų dievu, globėju (gal ir teisėju). Reziumuojant šiame darbelyje Išanalizuotą medžiagą, reikia pasakyti, kad kadagys lietuvių tautosakoje turi senas ir gilias, galbūt net probaltlšką mitologi ją siekiančias šaknis, o kada gio garbinimo atgarsiai atspindi klajoklišką medžiotojų“ ir žve jų visuomenę (Lietuvoje nuo X tūkstantmečio: pr. m. e. iki II tūkstantmečio pr. m. e.). Sle faktai teigia kadagio kultą bu vus senesni už ąžuolo, nes pa starojo kultas pradėjo populia
rėti kartu su karinės — demo kratinės visuomenės atsiradimu, vėliau (apie XI—XIII a.) — for muojantis valstybės užuomaž goms. o apogėjų pasiekė susi kūrus Lietuvos valstybei bei galutinai nusistovėjus dievų panteonui, nes kiekvienoje mi tologljoje dievai ir Jų santykiai tiesiogiai atspindi esamą vlsuomeninę santvarką žemėje. Ka dagio kulto raida dabartinės Lietuvos teritorijoje gan nesu dėtinga. Klajoklių medžiotojų ir a visuomenėje — viena iš iarlauslų dievybių arba vieno iš populiariausių dievų atributas. Apie III tūkstanmečlo pr. m. e. pabaigą — II tūks tantmečio pr. m. e. pradžią Lietuvą pasiekia virvelinės ke ramlkos ir laivinių kovos kirvių kultūros atstovai. busimųjų baltų protėviai. Jau besiverčią žemdirbyste ir gyvulininkyste Su Jais kartu atkeliavo ir nau ji dievai, kaip neatskiriamas to meto žmonių dvasinio gyvenimo atributas. Vienas Iš tų dievų (o gal net keletas?) savo funkcijo mis turėjo būti gana artimas vietinei dievybei, kurią ilgainiui visiškai asimiliavo. Lietuvių fol kloro duomenys rodo tokiu die vu buvus velnią. Visiško kada gio kulto užmiršimo procesas tęsėsi tikriausiai ne vėliau kaip iki pirmųjų mūsų eros šimtme čių,o K. Henenbergario XVI a. kadagio garbinimo paminėjimą reikėtų priimti ne daugiau, kaip paskutinį stipresni senos praei ties atgarsi, kai jau pamiršta tikroji garbinimo objekto miti nė prasmė. Baigiant ši darbelį reikia pa žymėti, kad Lietuvoje mitologi jai pradėjus vystytis į darnią sistemą kadagys, kaip chtonlš ka dievybė (ar Jos atributas), vertikaliame pasaulio modelyje užėmė apatinę jo dalĮ. >° Mn<pbi Hapoąoe MHpa. 1, M„ 1980, c. 124. ■ ■Lietuvių kalbotyros klausimai, t. VI, V„ 1963, p. 138. 12 pi. ir. Lietuvių kalbotyros klausimai, t. VIII, V„ 1966, p. 69. >, pi. žr. Lietuvių kalbotyros klausimai, t. VI, V„ 1963 p. 118 11 pi. žr. Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos Istorija, t. I, V„ 1984, p. 166—187. 16 Lietuvių kalbotyros klausimai, t. VIII, V„ 1966, p. 69. 16 Lietuvos TSR istorija t. 1, V„ 1966, p. 14. ■t ten pat, p. 14. 16 Zinkevičius Z. Lietuvių kal bos Istorija, t. 1. V„ 1984, p. 167 ■ » MHtpbl HapOgOB MHpa, T. 1, M., 1980, c. 92 — 96. 20 ten pat, p. 107 — 198. 21 ten pat, p. 380 — 382 22 Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos Istorija, t. 1, V„ 1984, p. 179 13 MHtpbi HapoAoa MHpa, T. 1, M„ 1980, c. 46 -49 H 398 —406. 26 MHtpbi HapoąoB MHpa, T. 2. M„ 1982, c. 164. 26 pi- žr. Bemoc H. PacTeHHn BHtIHHCa B BHTOBCHOM <t>OJlHflOp. — Bairro-c/iaBRHCHHe neeneaosaHHH. M„ 1981. i Dulaltienė-Glemžaltė E. Kupiš kėnų senovė. V„ 1958, p. 409 22 pi. žr.Benioc H. PacTeHHH BS/IHHCa B nHTOBCKOM 4>OSHnOpe. — Ea/iTO-cnaBHHCHHe neeneąoBaHHH. M„ 1981. t.
Anita KAPOCIOTE
IŠ „LAIŠKŲ SIGITUI“ PENKTOJI KELIONES DIENA lionės valandas. Ir ką daryčiau tada? Akmenys tarška po ratais. Neseniai išvažiavome iš mažo miestelio ir dabar, matyt. ke liaujame kaimo keliuku. Vieške lis dar toli. Išmokau pažinti ke lius Iš kvapo, iš dulkių skonio ir ratų barškesio. Visas mano pasaulis toks nepaprastai gyvas ir besikeičiantis. Jautrios mano juslės kas akimirką sugauna vis naują neapčiuopiamą garsą ar kvapą, kurie niekad neslkarto Ja. Štai, rodos, viskas nutyko, net tuščias sausas šaltis begar sis, tik girgžda mano karutis ir pučia garą žmogus, einąs šalia manęs. 0 po akimirkos ausis pasiekia vos Juntamas garsas. ils artėja, auga, netrukus lšsis:laldo 1 neritmingą žliugsėjimą. Ir aš atpažįstu — ateina. Artė ja. Netruks Jau bus čia. Ir Jų tiek daug, kad kojos sumlnko pakelę | dumblą. Dešimt. Gal dvylika. Ir visi pašėlusiai Jauni. Jau. Pasivijo. — Laba diena, laba diena, — girdžiu Jų balsus, ir mano ka rutis nurimsta, žmogus sustojo, matyt, žiūri l Juos, paskui svei kinasi ir laukia, ką Jie dar pa sakys. Jie klausosi vieno mano isto rijos varianto, po to apspinta karuti ir žiūri. Renku smalsias Jų akis nuo savo rankų, krūtinės, veido ir grąžinu šeimininkams. Tik vie nos lieka įsipainiojusios mano plaukuose. Laikau ir atsargiai glostau jų drėgną aksomą. Mer gaitės akys — Jai tikriausiai ne daugiau kaip septyniolika metų, ir aš jaučiu Jos ranka ant ka ručio geležies. Žmogus atsisveikina, ir aš girdžiu nutolstančius jo žings nius. Dabar keliausiu su šiuo būreliu jaunuolių, važiuosiu iki gretimo miestelio, kur kas nors
imsis stumti mane toliau. Jie dar nepajudėjo, matyt, il sisi, ir aš vis dar jaučiu mer gaitę. stovinčią šalia manęs. Ir man baisiai sunku tylėti. Jų tiek daug, tų vaikinų ir mergi nų, jei ji būtų viena, aš galbūt prašnekčiau, pasakyčiau, ko dar niekam nesu sakęs. Bet mer gaitė negalvoja apie mane, Ji myli vaikinuką, kurio aš nepa žįstu. Ir vargu, ar suprastų mano pasakojimą. Jie ne drau gai tau, galvojau apie tą links mą klegant) būrį, kaip ne drau gai ir vieni kitiems. Niekam niekad nesu to pasakęs. Nie kad. Niekam. Juk jiems žymiai geriau neži noti. — Koks nelaimingas šis senu kas, — išgirdau Jos balsą. — Nematyti. Negirdėti. Nejausti. — Jis nežino to, — atsiliepė vaikinuko balsas. — Juk jis ne turi proto. Ir aš apstulbau, nes niekada nebuvo šovusi t galvą panaši mintis. Aš nelaimingas? Nelai mlngas? Kažkodėl norėjosi šyp sotis. Buvau visiškai laisvas, nes niekuomet neturėjau Jokios ga limybės rinktis. — Tu negali žinoti. — kai bėjo mergaitė. — Galbūt Jis pernelyg protingas, kad mes ji suprastume? Jaučiau, kad Jie visi šypsosi — Kaip atskirti, kas kvailas, o kas protingas? — kalbėjo kažkas. — Kaip sužinoti, kas laimingas, o kas ne? Niekas nesiklausė. — Ištekėtum už jo. Kristina? — pasišaipė kažkoks vaikinu kas. — O kodėl gi ne? — Ką tu kalbi! — suklego visi, ne mažiau laimingi. — Ką pasakys Augis, kai sužinos? Daugybė Jaunų rankų sukibo i mano karuti, ir aš vėl leidausi į kelią
4 Tarybinis studentas
JAUNIMO CENTRAS — IR TAVO RŪPESTIS
„Ar nebūsi Tamsta apsirikęs, Nusipirkęs tokias trumpas sli des!" Šluostėsi kaktą ir suskilusių lū pų kraštu niūniavo vienos per traukėlės metu ekonomistas Ro manas, kitų žvilgsniai buvo abejingai įsmeigti į baltą snie gą, o užpakaliai neatplėšiamai prilipę prie kuprinių. „į kalnus! Ir dar žiemąll — Jokiu būdu!!! — prieš išvažiuo dami girdėjome Iš daugelio pa žįstamų lūpų. — Sušalsit..." „Ką jūs..." — mandagiai šyptelėda vome. Juk mes žinojome: jei doc. E. žižys į tą patį rajoną važiuoja antra žiema iš eilės, ten turi būti kažkas nepaprasto. Ir neapsirikome. Nuovargis akimirksniu dingsta, kai užlipęs beveik į pačią užge susio vulkano Savnabad viršūnę pasistatai palapinę, o priešais stūkso kitas ugnikalnis, į kurį žiūri iš viršaus, lyg pro lėktuvo iliuminatorių. Ir nejučia pagalvo ji, jog sėdi virš visų, ant pasau lio stogo, nukoręs kojas į debe sis, apačioje palikęs didžiausių miestų triukšmą, mašinų pypsėji
NES NEAPSIRIKOM
PASTATYTI GALIMA. O KAS TOLIAU? Ar yra Vilniuje Jaunimo cent ras? Kokios Vilniaus vietos jus labiausiai traukia? Ar turi sutap ti darbo, poilsio ir gyvenamoji vieta? Ir dar keletu panašių klau simų pateikė sociologų parengta anketa. Rezultatus aptarti, vasa rio 10 d. VRM kultūros ir sporto rūmuose susirinko jaunimo so cialinių problemų klubas. Klubo „siela" ir idėjinis vadas Juras Aidukas trumpai supažindino su apklausos rezultatais: 60 proc. apklaustųjų atsakė: Jaunimo centro Vilniuje nėra, 53 proc. labiausiai traukia senamiestis, ne visi turi savo kompanijas, ku riose leistų laisvalaikį, daugelis nusivylę esamomis kultūrinėmis įstaigomis, visiškai netraukia vi durinių mokyklų siūloma laisva laikio programa. Bet, atrodo, yra išeitis! Vyk domasis komitetas užsakė projek tų Jaunimo centro, kuris turėtų būti pradėtas statyti 1989 me tais dešiniajame Neries krante. Sakysite, kada dar tai bus? Pa sirodo, jau šiandien turime dėl ko ginčytis.
PASALINTI NEPAŽANGUS STU DENTAI MaF; Iš I kurso — G. Ignatavičiūtė, L. Mateliūnaitė, M. Janeckaja J. Urbaitė, L. Bondarenko, E. Pliuškytė; iš II k. — E. Smelova, iš III k. — S. Jevstratovas, iš IV k. — G. Petrauskaitė. ChF: Iš I k. — 1+ Juškaitė, iš II k. — E. Gaidamavičiūtė. MF Iš II k. — V. Gadiliauskaitė, iš III k. — A. Lukošiūtė. IF: Iš II k. — J. Lokutijevskytė. PF: Iš III k. — K. Venslovas. EKFF: Iš I k. -- P. Cerniūtė, J. Ciuikinaitė, S. Jonaitytė, iš II k. — N. Gavrilionok, I. Konovalova, A. Lebedeva, E. Seivelytė, Iš III k. — J. Utkevič, P. Zibartaitė. TF: Iš I k. — J. Aleksandra vičiūtė, V. Petraitis, D. Korol, R. Pečiulis.
mą, pašėlusį žmonijos lėkimą ir tūkstančius neišspręstų proble mų. O kokia Gruzijos saulė! Nors ir žiema, bet grįžome įdegę kaip negrai. O ši žiema pateikę daug siurprizų. Vienur šalta, o Kau kaze — temperatūra vos ne pliusinė ir daug daug sniego. Daugelyje vietų kabojo grėsmin gi sniego karnizai, o kelią nere tai pastodavo lavininiai šlaitai. Išeidavome anksti ryte, nes apie vidurdienį sniegas imdavo lipti prie slidžių. Tada ir degindavomės. Buvo ir Išbandymų. Kuo tai pavadinti, kai klampoji be sli džių, virvėm susirišęs, klimpda mas iki kelių drebiant į akis šla piam sniegui su lietum. Po kelių valandų tokio ėjimo buvome Dingus] studento pažymėjimą šlaput šlaputėliai... Išgelbėjo Nr. 821004, išduotą IF studentui piemenų „košas". Atsikasę duris Alvydui PUNIUI, laikyti negalio jo sniego sulig stogu) vidury jančiu. pirkelės užkūrėme laužiuką ir Dingusį studento pažymėjimą verkėm., nuo dūmų. Nr. 841178, išduotą FF studentei Samsario plokštlkalnio rajo Loretai PUKINSKAITEI, laikyti nas — Gruzija, tačiau Tabachuri, negaliojančiu. Achalcikl, Achalkalaki ir kituo Dingusį studento pažymėjimą se kaimuose gyvena tik armė Nr. 841790, išduotą IF studentui nai. Vienas kaimas — didelė gi Džiugui VAIČIŪNUI, laikyti ne minė. *r nors ten yra ir viduri galiojančiu. nė mokykla, ir parduotuvė, ir te Dingusį studento pažymėjimą levizoriai, tačiau žiemą, kai užNr. 831273, išduotą EKFF studensninga kalnų kelius, jie lieka at tei Luizai AKUTA, laikyti negaskirti nuo pasaulio. liojančiu. Mus visus labai nustebino kai Dingusį studento pažymėjimą miečių svetingumas. Netyčia Nr. 821168, išduotą PEF studen„pakliuvęs į jų rankas" turi su tei Rasai ZMAJAUSKAITEI, laivalgyti pusę avino ir dar para kyti negaliojančiu. gauti „čačios", O kad įrodytum, Dingusį studento pažymėjimą jog tau nereikia nakvynės ir kad Nr. 820945, išduotą IF studentei nešalta palapinėje, turi parodyti Ritai ANDRIUSKAITEI, laikyti visą savo lo gražbylystę negaliojančiu. mirtingajam „Ne kiekvienam ’ tenka pamatyti tokius vaizdus ne per televizorių", — kalbėjo va Susumavus VVU administraci das, rodydamas į lavinų nuošjos Ir VIRD tarybos skelbto liaužas. „Geriausio Išradimo" konkurso „Ne kiekvienam tenka pajusti rezultatus, pirmoji vieta ir 250 vietinių gyventojų vaišingumą ir rub. premija paskirta FF v. m. b. paragauti avienos šašlyko", — Z. Bliznlkui FF v. m. b. T. že jau lėktuve mąstėm mes. maičiui, Specialistų tobulinimosi Tautvydas CIBAS fakulteto v. dėst. P. J. Žilinskui UTK pirmininkas ir FF Puslaidininkių fizikos prob leminės laboratorijos vedėįul A. 1987 02.26. JK I aud. „presMeškauskui. konferencija" su šia grupe. Bus pasakojama apie žygį, rodomos skaidrės, demonstruojamas fil mukas. Pradžia 20 vai. 30 min.
Nuoširdžiai užjaučiame Ar vydą VILKELĮ dėl mylimo tėvelio mirties. V kurso geografai
Sportas nuomones, kaip sukurti tikrai vilnietiškų, savitą Jaunimo cent rą? Ar mes pajėgūs pripildyti naujų statini vertinga kultūrine programa? Kokia ji turi būti? Per tris diskusijos valandas ne prieita jokių išvadų ar nutari mų, bet yra apie kų pagalvoti. Ar apskritai reikalingas Jauni mo centras, gal verčiau sutvar kykime informacijų apie vyks tančius renginius? Ar atsiras bent vienas kultūros darbuotojas, ma sinių renginių „specialistas", ku ris susidoros su darbu tokiame komplekse? Klausimai galėtų ri kiuotis i ilgiausią eilę. Abejonės ir nesutarimai neišvengiami — netgi vienu vardu „jaunimas“ vadinami žmonės yra kuo skir tingiausių polinkių, požiūrių ir norų. Lengviausia tarti — jeigu jau skirtos lėšos, statykime, o kas bus vėliau — matysime. Bet ar neišaugs tada dar vienas di džiulis. šaltas, visiems svetimas ir tolimas rūmas. Nesinori, kad jis būtų „savas“ tik vienai ku riai jaunimo daliai.
Anketa parodė, kad yra net 28 skirtingos Jaunimo centro sam pratos. Žmonės sutinka remti statybą talkomis, veržiasi aptar ti projektą, turi daugybę pasiū. lymų. Manau, verta pasitikėti jaunais architektais A. Buču, R. Stasėnu, A. Cukermanu, J. Fiše riu, kurie per rekordiškai trum pą laiką parengė Jaunimo cent ro projektą. Yra iš ko pasimoky ti: savo jaunimo centrus turi Leningradas, Armėnijos, Vokieti jos Demokratinės Respublikos miestai. Žoržo Pompidu kultūros centras Paryžiuje — turbūt kla sikinis pavyzdys. Aišku, projek tui reikia dar daug pataisų. Ar chitektai ruošiasi komandiruotėn į Berlyną, dirstelėti i tenykšti Jaunimo centrą. Pastato idėja — kuo daugiau paslankios struktūros erdvių, ku rias galima būtų įvairiai skirsty ti, dėlioti, žodžiu, sienos neturi riboti fantazijos. Visa tai puiku, bet diskusijos dalyvius neramino Jaunimo cent ro veiklos turinys. Kaip suderin ti tokius skirtingus poreikius ir
Pirmakursės pergalės
Pagalvokime kiekvienas, kaip sutvarkyti Jaunimo centro veik lų, kaip rasti visiems priimtinų sprendimų. Juk projekto svars tymas dar tik prasidėjo.
Studentų žiemos atostogų me tu Šiauliuose vyko LTSR žiemos teniso pirmenybės. Jose sėkmin gai pasirodė pramonės ekonomi kos fakulteto pirmakursė sp. meistrė Jūratė Mackevičiūtė. JI apgynė praėjusiais metais iško votą respublikos čempionės var dą, finale lengvai nugalėjusi daugkartinę respublikos čempionę kaunietę B. Sllžytę rezultatu 6:3, 6:2. Be to, Jūratė kartu su savo sesute moksleive Raminta laimėjo moterų dvejetų varžybas. Finale jos {veikė pajėgią kauniečių sporto meistrių porą B. Sllžytę — N. Krūminytę rezultatu 6:3, 6:1. Vasario 3—9 d. d. Kijeve vy ko sąjunginis turnyras „Antėjaus taurė", skirta generalinio aviakonstruktoriaus O. Antono vo atminimui. Jame šauniai pa sirodė J. Mackevičiūtė, iškovo jusi nugalėtojos vardą. Finale ji atkaklioje kovoje nugalėjo pa jėgiausią Ukrainos sporto meist rę E. Emec rezultatu 6:4, 7:6.
Veronika MACKEVlClUTE
J. LIAUKONIS
* Vasario 6 dieną, studentų atostogų metu. Pilies skersgatvio name Nr. 11, kuriame įsikūrusios VVU radijo ir televizijos žurna listikos bei spaudos žurnalisti kos katedros susirinko pernykš čiai šių katedrų absolventai, da bar jau rajonų bei respublikinių laikraščių redakcijų. Televizijos ir radijo komiteto darbuotojai. Su sirinko, kad papasakotų vieni kitiems, katedrų dėstytojams apie tai, kaip sekasi dirbti, rasti bendrą kalbą su vyresniais kole gomis, kokių žinių ar įgūdžių pritrūko.
V '
Tomo SRĖBALIAUS nuotrauko je: nors ir dažnokai matomės, bet pasikalbėti yra apie ką. Įs pūdžiais dalijasi Saulė Daunytė („Kalba Vilnius") ir Nemira Pumprickaitė (TVR komitetas).
Maskvoje, šių metų vasario 3—6 dienomis vyko kasmetinė TSRS žurnalistikos mokslininkų ir praktikų konferencija, šiais metais Jos devizas buvo: „Tary binė žurnalistika 1986 metais. Efektyvumo ir veiksmingumo problemos TSKP XXVII suvažia vimo nutarimų šviesoje". Ją kaip visada organizavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto žurna listikos fakultetas. Konferencijos pirmąjį plena rinį posėdį atidarė šeimininkų fakulteto dekanas prof. J. Za surskis. Pranešimus plenarinia me posėdyje padarė 9 žmonės. Iš jų reikėtų išskirti TSRS Te levizijos ir radijo komiteto pir mininko pirmojo pavaduotojo L. Kravčenkos („Televizija ir ra dijas 1986 metais"). Kijevo T. Ševčenkos universiteto Žurna listikos fakulteto dekano prof. A. Moskalenkos („Spartinimo koncepcija ir šiuolaikinė žurna listika"). Maskvos universiteto Žurnalistikos fakulteto katedrų vedėjų prof. E. Blažnovo („Ta rybinė spauda 1986 metais") ir prof. I. Kuznecovo („Tarybinės
KONFERENCIJA MASKVOJE žurnalistikos tradicijos Ir nova toriškumas"), Lvovo I. Frankos universiteto žurnalistikos fakul teto profesoriaus V. Zdorovegos („TSKP XXVII suvažiavimas ir žurnalistinės kūrybos efektyvu mo problemos“). Toliau konferencijoje dirbo 19 sekcijų. Jos aprėpė visas tary binės žurnalistikos dabartinės Craktikos puses, sutelkė galimyę perskaityti pranešimus dau giau, kaip 150 pranešėjų. Tarp jų mūsų Universiteto radijo ir televizijos žurnalistikos kated ros docentas V. Juodakis Fotožurnalistikos sekcijoje Jis skai tė pranešimą „Dauglaaspektės fotografijos analizės taikymo rajono laikraštyje metodika“. Tos pat katedros docentas. „Mokslo ir technikos" žurnalo vyriausiasis redaktorius J. Lau cius mokslo ir technikos propa gandos sekcijoje kalbėjo apie mokslo ir technikos progresą bei žurnalistiką (Lietuvos moks
lo popullarlzacljos žurnalų pa vyzdžiu). Universiteto periodi nės spaudos tyrimo labaratori jos mokslinis bendradarbis A Remelkls rajonų laikraščių sek cijoje perskaitė pranešimą „So cialistinio lenktyniavimo nuš vletimas rajono laikraštyje Ir to darbo tobulinimo keliai“. Toje pat sekcijoje apie rajono sa valtraščlo pranašumus Ir prob lemas kalbėjo Radviliškio „Ko munizmo aušros" redaktoriaus pavaduotoja A. Cesnulevlčienė Savo pranešimą patelkė, bet dėl ligos neskaitė, mūsų Unlversi teto mokslinė bendradarbė G. Burnelklehė. Jos pranešimo te ma: „Agrarinio rajono lalkraš čio specifika ir kaimo audltori jos poveikio problemos“. Šių le lučių autorius masinės Informa cijos ir propagandos priemonių sistemos sekcijoje skaitė prane Šimą „Respublikos spaudos struktūros optimizacija“. Doc. L. V. 2EIMANTAS
GERIAUSIAIS IŠRADĖJAIS PRIPAŽINTI jut A. Žebrauskui. Taip pat II vietų ir 100 rub premija skir ta FF radlofizikos katedros doc. V. Palenskiul Ir FF v. m. b. H. Mykolaičiui
Antrojl vieta ir 150 rub. pre mija skirta CHF j. m. b. A. Nenlškiul ir GhF Skystųjų kristalų laboratorijos vedėjui P. Adomė nui.
Gerlausiu raclonallzatoriniu pa siūlymu pripažintas ChF asisten to G. Vallnčlaus ir ChF III-člo kurso studento V. Kairio rac. pasiūlymas „Elektrocheminio impedanso modulio bei realios ir menamos dalies oscilografinis re gistracijos būdas“.
Trečioji vieta ir 100 rub. pre mija paskirta PEF asistentui M. Baranauskui ir PEF pramonės ša. kų technologijos katedros vedė-
Il-ojl vieta ir 70 rub. premija paskirta Metalo-medžio apdirbi inžinieriui mo laboratorijos K. Kukėnui už rac. pa-
siūlymą „Rutulinių metalo kirpimo staklių modifika cija", — taip pat Lazerinių tyri mų mokslinio centro optlkul S. Jablonskiui už rac. pasiūlymą „Staklės optinėms medžiagoms pjaustyti j ruošinius" ir „Optinės apvalaus šlifavimo staklės".
III-a vieta ir 35 rub premjja skirta GF darbuotojams V. Gus taičiui, G. Pasausiul, P. Pocienei už rac. pasiūlymą „Laboratorinis elektros srovės lšjungėjas-lndika. torius", taip pat FF asistentams A. Briiingui ir R. Belecku! už rac. pasiūlymą „Papildomos in-
formacijos jvedlmo-lšvedimo sis tema". Paskatinamosios 30 rub. pre mijos už studentiškus rac. pa siūlymus paskirtos ChF V kurso studentui A. PadarauAul už rac pasiūlymą „Jonometrlnis cinko nustatymas silpnai rūgštiniuose blizgančio cinkavimo elektroli tuose", FF absolventui V. Mankevfčlul už rac. pasiūlymą „Ter mokompensacinls (renginys skali meniniam prietaisui 0-266"; pa skatinamoji 25 rub. premija skir ta ChF III kurso studentui V. Kairiui.
LV 16065 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 425 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. kCobctckhh cTyĄeHT> — opran naprKOMa, peicropaTa, KoMHTėTa komcomoas, npotpKOMa opĄeHOB Tpy^oBoro Kpacnoro ana Merui n Apy»6u aapoAOB BHAbmoccKoro VHHBepcHTeTa hm. B. KancyKaca. Bhabhioc. PeAaicrop A. Aimnrrac. Ha ahtobckom H3MKe.
Redaktorius A. LIPSTAS