t
hinc itur ad astra
Į
Rugsėjo
universrtas
vilnensis
Vilniaus
Universiteto
13 Penktadienis 1991 m.
Kaina 10 kap.
savaitraštis Nr.7 (1511)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Su Naujaisiais mokslo metais! v
Laisvos Lietuvos žemėje augs Rektorių ąžuolai f
5
*
j
Į
5 i i
j
j
Saulėta rugsėjo antroji ir pir mą kartą peržengusiam Almae Matris slenkstį irjos senbu viams buvo kitokia - ir vieni, ir kiti pajutome - čia mūsų na mai. Nereikėjo didelių Sporto rūmų - susirinkome visi į Uni versiteto Didįjį kiemą, išsibarstėme po kitus kiemelius. Ir žodžiai, ir dainos tarp savų sie nų skambėjo mieliau. Ir Kons tantino Sirvydo kieme ne vienas jau oš Simono Daukan to Ąžuolas, pasodintas Univer siteto 400 metų jubiliejaus garbei - jam pritars du jauni ąžuoliukai, kuriuos rugsėjo antrąją pasodino 32 metus bu vęs Universiteto Rektoriumi profJ.Kubilius irjo įpėdinis - s prof. R.Pavilionis. Daug audrų laužė pirmąjį Universiteto ąžuolą, betjis vistiek išsaugojo I! ir subrandino save. Teklestijis i ir abu jauni,- pasakė J.Kubi lius, o tvirtybės ir orumo jiems palinkėjo R.Pavilionis.
■
i Rektoriai sodina ąžuoliukus Rektoriui j. Kubiliui talkina mažasis Jonas Kubilius
5
Į j
\
t į
V.Naujiko nuotraukos
Brangūs kolegos, mieli stu dentai, aukštieji svečiai! Šiandien - mūsų Pradžios šventė. Initium
ad aeternitatem. Dar viena pradžia amžinybė je. Šiandien pradedame naujus 413-uosius mūsų senosios Almae Matris metus. Sveikinu Jus, visus mūsų tauriosios bendrijos narius, šių metų sulaukusius ir toliau pasiryžusius tar nauti liesai ir išminčiai.
Sveikinu mūsų profesorius, tikinčius atsi naujinimo galimybe, nusiteikusius kūrybai ir jaunųjų protų ugdymui. Sveikinu mūsų studentus, tikruosius mū sų akademinių permainų dalyvius ir vykdyto jus, visos mūsų veiklos įprasmintojus.
Sveikinu mūsų Akademijos tarnautojus, užtikrinančius visos mūsų veiklos darną ir tvarką. Sveikinu aukštuosius mūsų svečius miesto ir valstybės vyrus, Europos ir užjūrio pasiuntinius, pasauliečius ir dvasiškius, visus negailinčius mums dėmesio, paramos ir sup ratimo.
keiu grupė
Ir ypatingai sveikinu tik peržengusius į mūsų Akademiją, jauniausiuosius jos bend ruomenės narius, šiandien įšventinamus. Mū sų pirmakursius, tą tikrąjį initium ad aeternitatem, šiandien ne tik įžengiančius į vieną seniausių Europos Universitetų, liudi jančių tautos ir Valstybės istoriją, garbę, oru mą ir šlovę, bet ir tam pančius tos is torijos dalimi.
tė, per kurią Lietuva ėjo į pasaulį, o pasaulis atėjo į Lietuvą, kad ji nužymėta pėdsakais tos pačios Vilniaus Universiteto bendruomenės narių, taip pat kaip ir mes šiandien žvelgusių į aukštus jo mūrus ir virš jų suskliaustą Dangų ir mėginusius įspėti Būties ir Amžinybės pas laptį. Mūsų buvimo pasaulyje paslaptį.
Initium ad aeternita tem - nuola tinio ėjimo į Amžinybę, prisilietimo prie jos bū seną nuo amžių išgy veno kiek vienas tikras Universiteto bendruomenės na rys - ir tik imatrikuliuotas studentas, ir žilagal vis profesorius. Ir ateinantis, ir išeinantis. Nes kartą tikrai atėjus į Universitetą, iš jo jau nei šeinama. Ateidami ir išeidami mes tik tęsiant tai, ką pradėjo kiti, ir kiekvienąkart pradedam patys. Pradedam ten, kur nėra nei pradžios, nei pabaigos, nes tai ir yra Amžinybė. Nes tai
Rektoriaus prof. R.Pavilionio kalba, pasakyta iškilmingame mokslo metų atidaryme
Šioje aikštėje, Did ž iajame Universiteto kieme, šian dien, kaip ir kitados, ne mes iš savo aukštumų žiūrime į Istoriją, o Istorija iš savo Aukštumos žiūri į mus. Žiūri ir klausia:
Kas jūs - Petro Skargos, Žygimanto Liauksmino, Martyno Počobuto, Jono Basa navičiaus, Zigmo Žemaičio, Mykolo Biržiš kos, - palikuonys? Kur einate ir kur vedate? Ar suvokiate, kad aikštė, kurioje stovite, tai aikš
J
1
1
ir tik tai daro mūsų buvimą reikšmingą. Atei dami, bet nepalikdami pėdsako, savo žymės, mes gi nutraukiame tąsą, pasidarome svetim kūniai toje amžių sudėliotoje Aplinkoje, kuri ir yra Universitetas. Nes amžių išbandymą iš laiko tik tikros vertybės, ir tikrųjų vertybių tąsą Universitete esame įpareigoti išsaugoti. Kol gyva laisva mintis, kol toleruojama ir skatina ma pažiūrų ir ieškojimų įvairovė, kol mūsų santykius šildo pagarba, meilė ir supratimas, tol gyvas Universitetas, tol jis yra tautos ir valstybės židinys, jos tąsos ir nuolatinio atsi naujinimo versmė. Ši 413-oji mūsų akademi nio gyvenimo pradžia sutampa su dar viena mūsų laisvėjimo pakopa - mūsų tautos oru mo, jos ryžto gyvent laisvai ir nepriklausomai plačiausiu tarptautiniu pripažinimu. Nėra abejonės, kad tas pripažinimas neatsiejamas ir nuo mūsų senosios Akademijos vaidmens ir jos pripažinimo plačiajame pasaulyje. Tauta, 400 metų turėjusi vieną autoritetingiausių Europoje Universitetų, negali būti nepripa žinta. Ištrinta iš konjunktūrinės politikos že-
Nukelta Į 2 puslapį
*
t
)
*
Universitas Vilnensis
2
*
1991.09.13
Rektoriaus prof. R.Pavi lionio kalba, pasakyta iš kilmingame mokslo metų atidaryme
Šventines rugsėjo antro sios akimirkas įamžino fo tografas V. Naujikas •
Didžiajame Universiteto kieme skamba “Gaudeamus”
•
Filosofijos fakulteto de kano Kęstučio Urbos liki mas - pirmakursių rankose
•
...Oi šlapia šlapia, mūsų fuksams šlapia
•
Pirmakursės
Atkelta iš1 puslapio
mėlapio, ji negalėjo būti ištrinta iš intelektua liosios, moralinės pasaulio atminties, nes ji turėjo Universitetą, ją įamžinusį, jau penktas šimtmetis ją reprezentuojantį pasaulio mokslui ir kultūrai. Šiandien savo pripažinimu pasaulis at veria mums naujas laisvės erdves. Ir dera jas tinkamai užpildyti. Nepamiršti, kad šioje naujai besiklostančioje laisvės situacijoje Universiteto vaidmuo nepalyginamai išaugs. Išlikdamas pagrindiniu Lietuvos mokslo ir kultūros židiniu, jis kartu vis labiau turi tapti tos kultūros vertybių, amžinųjų vertybių dvasingumo, humaniškumo, minties laisvės, -sergėtoju šiame vis labiau pragmatiškame ir materialiais interesais apraizgytame pasauly je.
Toks Universiteto vaidmuo, jo svetimu mas konjunktūrai ir yra jo autonomijos bei amžinumo laidas. Kaip tik dėl to Universiteto balsas, jo nuomonė negali būti tik vienas iš balselių, viena iš nuomonių kasdienybės cho re. Ir visuomenei, ir miestui, ir valstybei tą būtina padėt suprast - tik šitaip ir grindžiamas ir visuomenės, ir miesto, ir valstybės, ir val džios autoritetas. Ir atsakomybė. Prieš istori ją, prieš ateities ir dabarties kartas.
413-ieji mūsų Almae Matris metai, kaip ir dera laisvėjančiai, pasauliui vis labiau atsi veriančiai tautai, bus mums tolesnio ryžtingo atsinaujinimo metai.
1
Jau šiandien mes sveikinam naująsias ir persitvarkančias Universiteto struktūras, Medicinos,-Ekonomikos, ir ypač naująjį-Ko munikacijos fakultetą, begimstantį Utrptąu4inių Santykių institutą - kuriam, tikimės; pritars, kurį ryžtingiau parems Valstybė, Polonistikos Centrą ir Šiaurės kraštų taip gražiai remiamą Skandinavistikos katedrą.
4
S t i p e n d ij.o s
Stiprinsim ir plėsim mūsų akademinius tarptautinius ryšius. Ir jau ne tik Universite to, bet ir Valstybės interesais prie Universite to glausime Prancūzų mokslo ir kultūros centrą, Italų Akademiją, Vokiečių kultūroscentrą.
Pavasario sesijos pažymiai 9-10 - 265 rub. (stipendija - 80 rub.+55 rub. (nub š.m. liepos mėn. 1 d.), 85 rub. kompensacija ir 45 rub. maistpinigiai.)
Pažymiai 8-10, stipendija 245 rub. (60+55+85+45) Pažymiai 7-10, stipendija 235 rub. (50+55+85+45) Studentui surinkus ne mažiau 75% galimos pažymių sumos stipen dija 235 rub. (pagal 3)
Universiteto socialinė stipendija, skiriama daugiavaikių šeimų vai kams, studentams, neturintiems vieno iš tėvų, esant sunkiai šeimos materialinei padėčiai, studentų šeimų nariams ir t.t. Tokia stipendija 225 rub. (40+55+85+45). Ji skiriama tik pažangiems studentams.
Įtvirtinsime naująją - reiklesnę ir griež tesnę, o kartu ir labiau tinkančią Universite tui - studijų sistemą.
Negaunantiems stipendijos pažangiems studentams skiriama sti pendija - 84,50 rub. ir 45 rub. maitinimo išlaidoms. Jokia pat stipendija bus mokama pirmo kurso studentams už rudens semestrą.
Sudarysime žmogiškesnes, mus labiau suartinančias bendravimo sąlygas, stiprinan čias Universiteto šeimos, Universiteto bend ruomenės jausmą.
Atnaujinsime garbingąsias senojo Uni versiteto gyvenimo tradicijas - ne dėl pasiro dymo, ne dėl spektaklio, o dėl amžinybės ir orumo tęstinumo. Svaresnės paramos tikimės ir iš miesto bei valstybės. Juk kalbam apie Vilniaus, Lie tuvos Universitetą taip, kaip kiti Europos miestai ir valstybės didžiuojasi savo Univer sitetais.
* Neabejoju, jog dirbsime sutelkčiau ir kūrybingiau. Nes turime šventą pareigą ir taurų tikslą. Nes turim laisvą Lietuvą, kurią privalom išsaugot, kaip saugojom ir visuomet saugosim Universitetą, kad galėtume pras mingai pasakyt: Initium ad aeternitatem.
a
*
*
Po daugkartinių stipendijų bei kompensacijų padidinimų nuo š.m. liepos mėn. 1 d. studentams bus mokamos tokios stipendijos:
Kaipžymų mūsų Universiteto pripažini mo ženklą turiu pranešti Jums kvietimą, gau tą iš seniausio pasaulyje Bolonijos Universiteto, po kelių savaičių pasirašyti Eu ropos Universitetų Chartiją, garsiąją Magna Charta, kurios lietuvišką tekstą - kaip kitiems lygiavertį - pasirašys žymiausi Universitetų sektoriai.
Tą jausmą, kaip ir visų mūsų gyvenimą, neabejotinai atnaujina ir kitą mėnesį Univer sitetui grąžinama šv.Jono bažnyčia, labai svarbus mūsų būties ženklas, sutapsiąs su vieno seniausių mūsų fakultetų - Teisės fa kulteto - 350 metų jubiliejumi.
V
Studentams skolininkams bus mokami maistpinigiai - 45 rub.
Su plejeriais ir kooperatyvais Į Vilniaus Universitetą šiemet paduoti 4456stojančiųjų pareiškimai. Išjų - 475, baigę mokyklas su medaliu ar pagyrimu. 1613- vyrų (36,2%) 26,5% - iš darbininkų šeimų (arba patys darbininkai). Stojančiųjų į vietą vidur kis - 4.Į Kauno Humanitarinįfakultetą priimti 234 studentai. 47-priimti į dieninį skyrių, 114 - į neakivaizdinį pagal sutartis, 60 - į vakarinį, 13 laisvieji klausytojai, mokantys už mokslą po 1000 rublių. Didžiausi kon kursai buvo į užsienio kalbas, mažiausiai populiarūs - tikslieji mokslai. Nemaža dalis pareiškusių norą studijuoti neatvyko į egzaminus (apie 20%). Priežastys komisijai nežinomos. 23% neišlaikė egzaminų į tą spe cialybę, kurią buvo pasirinkę. Be egzaminų priimta 40 (Respublikinių olimpiadų, viktorinų nugalėtojai). 15% stojusiųjų priimti laisvais klausy tojais. 3018 - miestų gyventojai. Iš jų - 65% išlaikė egzaminus. 1421 rajonų gyventojai, egzaminus išlaikė 56%.
t
I
Primename, kad Universiteto stipendijas gali gauti ne daugiau 67% studentų skaičiaus. Stipendijų skirstymų ir kodavimų tvarka nepasikeitė. Bendrieji talonai skaičiuojami nuo išmokėtos stipendijos 30% ir kompensacijos - 20% sumos.
Finansų direkcija Su stojamųjų egzaminų komi sijos atsakinguoju sekretoriumi Broniumi Aleksiejiinu kalbasi „U.V.” korespondentė Renita Pet raitytė: - Priėmimas į Universitetą prasidėjo kovo 1 d. Pareiškimai bu vo priimami visą kovą ir balandį. Gavome 4456 pareiškimus. Pareiškimus šįmet priėmėme tik, iš Lietuvoje gyvenančių piliečių, nepriklausomai nuo tautybės. Bu vo priimti ir lietuviai, gyvenantys ki tur.
t
<
Gegužės mėnesį syko stoja mieji egzaminai, pirmasis turas'. Viena didžiausių negerovių - iš anksto paskelbtos temos. Manau, nereikėtų šito daryli. Dirbo korepctitoriai, kooperatyvai, ir todėl sto jantieji labai nusirašinėjo. Temos šabloniškos, vienodos. Tuo pačiu mokyklų lietuvių kalbos ir literatū ros mokytojai neteko pasirinkimo laisvės, nes mokiniai reikalavo rašy-
Nukeftaį4 puslapį
t
I
r
Rugsėjo 13 d. Rektorius profesorius Jonas KUBILIUS švenčia savo septyniasdešimtmetį Universiteto Taryba širdingai sveikina ilgametį Universiteto Rektorių profesorių Joną Kubilių 70-tojo Jubiliejaus proga. Vilniaus universitetui prieš dvylika metų taip įspūdingai atšventusiam keturių amžių jubi liejų, 32 metus vadovavo Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys, profesorius, fizikos ir matematikos daktaras , Gretfsvaldo, Prahos ir Latvijos universitetų garbės daktaras, Lietuvos Matematikų Draugijos pirmininkas Jonas Kubilius.Neperdėdami galime sakyti, kad jo rektoriavimas - vienas ryškiausių mūsų Almae Matris istorijospuslapių: Universiteto ir Lietuvos intelektualinės jėgos taip išaugo, jog jos subrendo dirbti ir kurti mūsų laisvai, nepriklausomai Valstybei Tai nemažas b- rektoriaus Jono Kubiliaus nuopelnas. žinskio vardą, kuris visiškai nieko bendro su tuo neturi. O pas kui, po truputį, pavy ko visus įtikinti, kad jubiliejų būtina minė ti; 400 metų jubilie jaus minėjimas konsolidavo ir visą niversiteto kolektyvą. Gaila, kad Universi teto auklėtinių tuo metinėse valdžios struktūrose buvo ne daug. Kur kas dau giau buvo technokratų. Bet ju; biliejus buvo ne tik ! mokslo įstaigos, o vi; sos Lietuvos reika; las... Mums daug kas l padėjo, mes buvom ; suprasti. Tai,žinoma, I tik viena, - o kiek dar ; buvo ir gerų,ir sunkių ; valandų...
*
;
-Dabar Respubli-
1 kos valdymo sistemoi............ .............................. ......... . Su prof. J.Kubiliumi kalbėjomės apie viską namus, šeimą, darbus ir, žinoma, Universitetą. Ne patys lengviausi ir rožėm kloti metai atiduoti Universitetui, tik paskutinieji buvo lengvesni. O tie trisdešimt, kai asilai spardėsi...
- Per daugelį Jūsų vadovavimo Universitetui metų buvo visko. Kas Jums maloniausia, labiau siai įsimintina? - Universiteto 400 metų jubiliejus. Jį šventė ne tik visas Universitetas - šventė visa Lietuva.Tai buvo didelis pakilimas.Žinoma, buvo ir organizacinių „kabliukų”- tais laikais buvo neį manoma įsivaizduoti, kad Vilniaus Universite tas galėtų būti senesnis už Maskvos. Universiteto jubiliejun Maskvos Universiteto Rektorius neatvyko. Paskui, kada jie minėjo savo menkesnį jubiliejų, nusiuntęs prorektorių, liepiau jam pasakyti, kad ir aš elgiuosi taip, kaip elgėsi Maskvos Universiteto Rektorius. Tą iš girdęs, jis po pusmečio specialiai atvyko mūsų aplankyti. Dabar, viską prisiminus, organizavi mas kartais primena detektyvą... Labiausiai kliudydavo vietiniai - ypač buvo linkę persistengti. Universitetas sykį buvo netgi pavadintas kuklia jėzuitų mokyklėle - tai buvo 1954-aisiais. 375-ių metų sukakties minėti nelei do - gavom tada tik Kapsuko vardą. Laiku buvo atsisakyta minties suteikti Universitetui Dzer-
....................................... -^je Universiteto auklėtinių jau kur kas daugiau...
mi kalbėti į tribūną turėdavom pateikti kalbą ne patikrinimui,o,kaip sakydavo, vertimui. Jūs turbūt suprantate, ką tai reiškia. Tai žinodamas, kartais turėdavau dvi kalbas. Į senelio pašonę įsikibę vaikaičiai šyptelimai Rektorius atlaidžiai paglosto galveles.Eglutė ir Jonukas visą laiką kuo rimčiausiai klausėsi mū sų kalbų ir tik padrąsinti prisipažino: Jonukas kad padėjo seneliui sodinti ąžuoliuką ir kad jau eina į pirmą klasę,o Eglutė-jau į trečią.Jauniausiasis Jonas Kubilius mėgsta techniką - senelio namuose, už užuolaidos, sandėliukas, namuose - dar didesnis. Kai senelis nemato, Jonukas vaikšto susidėjęs rankas už nugaros - pirmyn ir atgal po kambarį. Visai taip, kaip kartais vaikšto profesorius... Eglutė dar nėra gavusi nei vieno dvejeto. „Pasitaisys”,- pajuokaujam visi, ir tę siant toliau:
kydavau: Cezaris vienu metu dirbo ketverius darbus,o aš - tik du:užsiimu matematika ir klau sausi tuščių kalbų...
-Jūs nuolat būdavot tarp įvairaus amžiaus žmonių. Ar labai ryškūs kartų bruožų skirtumai - sakykim jūsų ir mūsų? -Žinoma, viskas keičiasi. Jau pats amžiaus
Skirtumas yra didelis daiktas,bet viena galiu jums pasakyti drąsiai: vyresnės kartos žmonė mis aš pasitikiu šimtu procentų; savo kartos žmonėmis tikiu maždaug aštuoniasdešimčia,o jaunimu, deja, visiškai ne. O sakyti, kad jauni mas geras ar blogas - tušti ir abstraktūs žodžiai. Jaunimas yra toks, koks yra,ir tai sąlygojo mūsų visuomenė. Mes ilgą laiką negalėjom būti atviri - nebent šeimos rate. Tiesa, mes rasdavom bū dų pasakyti tai, ką norėdavom:nutylėdami,tarp eilučių...Bet veidmainystė labai įsitvirtino. -Ar dabar turite daugiau laiko namams, šei Mums dar labai toli iki normalios visuomenės. Jauni nori viską gauti, nieko neduodami patys... mai? -Laiko - ne.Gal nebejaučiu tokios didelės -O prasidėję permainos, Atgimimas - ar atsakomybės.Žinoma, morališkai aš atsakau už paliko ženklą žmonėse? viską,bet darbo dabar turiu vos ne daugiau nei -Taip ,žinoma, bet tai palietė ne visus žmo būdamas Rektoriumi. Iš to voratinklio vis neišsipainioju,o ir nesinori visko išsyk atsisakyti. Na nes. Vieni tuo pasinaudojo kaip būdu iškil mie sėdžiu prie rašomojo stalo.Nutils šventinis ti.Patriotizmo buvo labai daug, ir daug kas šurmulys - pradėsiu rimtesnius darbus. Be to, įrodo,kad mūsų tauta - ori, ryžtinga, bet būta ir dar dėstau, vadovauju katedrai, Mokslų Aka kitokių dalykų - naudojimosi, karjerizmo...Nernanau, kad jau prasidėjo ūmus gerėjimas. Su demijoje turiu darbų. Sūnus taip pat matematikas ir dirba Mokslų gadinti mus buvo lengva,o atsitiesti reikia Akademijoje. Dukra - medikė: kardiologe, dir laiko.Bet tikiu, kad pradėję savarankiškai tvar ba Universitete ir gyvena drauge su mumis. kylis ,mes keisimės.
- Taip! Ir tas jaučiasi - visiškai kitoks požiūris į švietimą, kultūrą,kur kas platesnis akiratis. Ži - O kokius norėtumėt matyti studentus, atei noma, tai ir nuo žmonių priklauso - ne tik nuo Mums medikas namie - labai gerai, nors aš vis nančius į Universitetą? aukštosios mo sakau: tu, dukra, manęs • Ženklais aš netikiu.Mane stebina dabartinis kyklos. taukšto dar neliesk, tegul kiti pa - Ištroškusius žinių.. Tai svarbiausia. sios mokyklos vajus - skraidančios lėkštės, ekstrasensai.horosko- gydo... reikia mokėti ir pai,būrimai...Pigulliii nieko bendra su manim netu-Kartais pasiimti, ji ne tik rLGimiau liepos 27 d. Taigi, esu Liūtas.O ar turiu ką pagalvoju, turi duoti. Pame nors su Liūtu bendro - nežinau. Nebent tiek, kad kad,jei rei nu, kartą viena dabar esu mirštantis Liūtas ir galiu laukti, kaip toj kėtų ūkinin poetė pasakė: žinomoj pasakėčioj, kada koks nors asilas man įspirs. kauti, dar man Universite • Niekada nemėgau medžioklės, Sutin- sugebėčiau. tas absoliučiai ku'.kiaules skersti reikia, reikia ir žvėris šaudyti, bet Esu ūkinin nieko nedavė. Aš tai turi daryti tik profesionalai! O darylis iš žudymo ko vaikas. atsakiau: Jūs nie malonumą - atsiprašau...Tai net ir ne sportas.Žvejy- Ką mėgstu? ko nesugebėjot ba, aišku, kas kita, bet - irgi ne...Ir laiko, žinoma, Gerą muzi pasiimt! Reikia stigtų. ką,turiu nemokėti tai daryti m a ž ą • Vieną dalyką mėgstu:grybauti. Štai ir praeitą pačiam - čia ne plokštelių šeštadienį buvom. Deja, parsivežčm tik įrodymą, kad darželis, ne pra kolekciją. džios mokykla. buvom miške-dvi voveraites, tik tiek. Yra vos tel Bet - ir pradžios panti na muose biblioteka. Daug ką esu pa mokykloje reikalingi geri norai. dovanojęs Universitetui. Kažkada - Kas Jums labiausiai kliudė? rašinėjau eilėraščius, pokario me -Partokratiniai dalykai, pseudoideologai, kar tais buvau juos paslėpęs,o vėliau jeristai...Reikėjo būti labai apdairiam.Net eida neberadau... Išmokau kalbų - dau gelį pats, nes vadovėlių lietu viškai beveik nebuvo. Kalbos man nebuvo tikslas - jos buvo man pr< emonė daugiau suži noti, pažinti.
-Ko Jums labiausiai trūko per visus Ūtos metus? -Tik laiko. Darbų visuomet turėjau per daug.Labai anksti pradėjau verstis korepeticijomis, vasarą dirbdavau tėvų ūkyje. Matyt,norėjau aprėpti perdaug sričių. Vė liau - visuomeninis, administ racinis darbas - dar būdamas žalias ir nepatyręs studentas, tapau paren Mus išlydėdamas, Rektorius pavaišino sul giamųjų kursų administratoriumi...Tokia tingais alyviniais obuoliais, išaugintais savame buvo pradžia.Salia specialybės nuolat tu sode .Palydėjęs iki vartelių, palinkėjo sėk rėdavau ir kitokio darbo, užtat juokda mės. Tingiai amtelėjo šuo Sliunkovas... vausi: gerai, kad yra daug nuobodžių Remta Petraitytė posėdžių. Kai man priekaištaudavo, atsaP.Lileikio nuotraukos
i
Universitas Vilnensis
4
r
Algirdas VITKŪNAS Š.m. liepos 10 d. staiga mirė Vilniaus universiteto Politinės ekonomijos katedros docentas, ekonomikos mokslų kandidatas Algirdas Vitkūnas. Netekome vieno iš labiausiai kvalifikuotų ir patyrusių ekonominės minties istorijos žinovų ir dėstytojų, ilgamečio kolegos, aktyvaus ūkio istorijos žinių propaguotojo.
A.Vitkūnas gimė 1930 m. sausio 2 d. Vilniuje. 1953 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, Dar studijuodamas ėmė domėtis ūkio ir ekonominės minties istorija. 1958 m. apgynė ekonomikos mokslų kandi dato disertaciją apie Lietuvos žemės ūkio padėtį 1919-1940 m.m. Nuo 1969 m. dirbo Vilniaus universiteto Politinės ekonomijos katedroje, skaitė eko nominės minties istorijos kursą. Nuo 1971 m. - docentas. Visus mokslinio ir pedagoginio darbo metus doc. A.Vitkūnas skyrė Lietuvos ūkio ir ekonominės minties klausimams XIX a.pab.-XX a.pradžioje ir XX a. Vakarų ekonominės minties istorijos problemoms. Parašė daug straipsnių, keletą skyrių vadovėliuose ir mokymo priemonėse. Liko parengtas stambus rankraštis „Valstiečių problemos Lietuvos spaudoje (XIX a.pab.-XX a.pr.)”. Išviso A.Vitkūnas paskelbė virš 40 straipsnių bei smulkesnių darbų, sudarančių apie 30 spaudos lankų.
Visi, pažinojusieji doc. A.Vitkūną, prisimins Jį kaip atkaklų, pastovių įsitikinimų, tiesų, nemėgstantį slėpti savo nuomonės, darbštų ir mažakalbį mokslininką ir pedagogą. »
Politinės ekonomijos katedra
Piketu per reformą • • •
Mieli studentai, 1991/92 m.m. Universiteto bendra bučiuose apsigyvens daugiau kaip 3 tūkst studentų. Maždaug 80% pa geidavusių gavo vietą bendrabutyje. 1990/91 m.m. atlikti darbai bendra bučių buities žymiai nepagerino. Neefektyviai išleidžiami pinigai remontui ir įrangai. Pirmojo šių me tų pusmečio patirtis įtikino, kad vien remontuodami bendrabučius, gerin dami jų įrangą, pageidaujamo rezul tato nesulauksime. Būtinos ne tik ūkininkų, bet ir studentų pastangos. Todėl šiais mokslo metais ypatingai sustiprinsime studentų elgesio kont rolę bendrabučiuose. Už bet kurį draustiną elgesį (girtavimą, invento riaus ir įrangos laužymą ir pan.) ūkio direkcijos teikimu studentai praras teisę gyventi bendrabutyje. Ši teisė nebus atnaujinama. Tuo pat metu prašau studentus būti reik liems bendrabučių administrato riams ir ūkvedžiams, nebūti abejingiems visiems buities ir elge sio klausimams. Iki š.m. spalio 1 d. visuose kambariuose turi būti būtinas inventorius. Ūkio direkcija buvo priversta! peržiūrėti fakultetuose paskirs tytas bendrabučių vietas. Direk-į cijos sprendimu kambariuose: turi gyventi vieno kurso (nebūti nai vienos specialybės ar grupės) studentai. Taip pasielgėme, nes: vieta bendrabutyje jums skiria ma visiems studijų metams (aiš ku, jei neprarasite teisės jame gyventi) inventorių studentams išduosi me vieną kartą visam gyvenimo laikui ir keisime tik ypatingais atvejais. Tai netaikoma Saulėte
kio ai. esančių penkiaaukščių bend rabučių gyventojams. Jau 1992 m. įstojusiems į Universi tetų studentams suremontuosime ir sukomplektuosime kitais metais Universitetą baigiančių absolventų kambarius. Tik Jūsų tinkamas elgesys ir ūki ninkų geras darbas gali studentišką bendrabutį paversti tikrais Jūsų na mais. Laimingų studijų!
1991.09.13
Mokytis - j užsienį
Vilniaus Universitete įsikūręs ir veikia Studijų užsienyje informacinis centras. Kalbamės su šio centro kon sultante Audrone UZIELIENE. - Kodėl ir kam kilo idėja sukurti šį centrą? - Studijų užsienyje informacinį centrą VU įkūrė Atviros Lietuvos fondas, kurį remia George Soroso Fondas Amerikoje. Šiais metais buvo pasirašyta sutartis tarp ALF ir VU, ir štai - mes egzistuojame. Man rodos, Universitetas - labai tinkama vieta mūsų veiklai, nes jis visuomet buvo mokslo, švietimo centras. Na, o ko dėl? - Matyt, todėl, kad dabar atsive ria daugiau galimybių... Jauni žmonės gali mokytis čia, gali bandyti savo jėgas ir siekti mokslo svetur žmogus turi turėti galimybę pasirinkti. Ir tada jau svarbu gauti informaciją kaip ir kur... - Kokią ir kam informaciją tei kiate? - Soroso fondas mums padova nojo įrangą - kompiuterius su kom paktiniais diskais, kur talpinama labai gausi informacija apie 3200 JA V ir Kanados Universitetus ir kole džus. Reikalingą informaciją surasti galima labai greitai. Taip pat iš Soro so fondo atkeliavo nemažai literatū ros, žinynų, kuriuose taip pat yra informacija apie visas Amerikos ir Kanados aukštąsias mokyklas. Atei tyje galvojame sukaupti informaciją apie Europos aukštąsias mokyklas, tačiau kol kas turime tik tai, ką ga vo me iš Soroso fondo ir tai, kas sunešta iš įvairių Universiteto skyrių. Šiame centre informaciją tei
kad gali būti šitiek priešininkų daly kams, daromiems pačių studentų !abui. Taigi, daugiaaukščiuose bendrabučiuose reformų vykdymą atidėsime, o pavasarį studentai paža dėjo joms neprieštarauti. Universiteto ūkio direktoriaus Problema atsirado todėl, kad ge kreipimosi į studentus, gyvenančius gužės mėnesį taryboje nebuvo patvir bendrabutyje, neužteko - pasijutę, tintas bendrabučių reguliaminas apie kaip tvirtino plakatai, triušiais ir betei reformas tiesiog nespėjome infor siais, jie gerą pusdienį išstovėjo prie muoti iš anksto. Reformų vykdymo Centrinių rūmų. Apie piketą kalba atidėjimo nevadinčiau administraci mės ir su A.Kundrotu: jos pralaimėjimu. Tiesiog stebina vie-Neatsižvclgti į studentų norus na: studentai atsisako bet kokių būtų nežmoniška. Jie juk bendrabu-kompromisų. O keisti tvarką čiuose gyvens, jų nuomonė man labai anksčiau ar vėliau reikės, svarbi. Atvirai pasakius, nesitikėjau,
A.Kundrotas Ūkio direktorius
kiam žmonėms, kurie bando savo jė gomis vykti mokytis į JA V. Noriu pab rėžti, kad mes neorganizuojame pasikeitimų, nesiunčiame studentų ar aspirantų, kaip kas gali pamanyti, o teikiame informaciją apie aukštąsias mokyklas, stojamuosius egzaminus, mokestį už mokslą ir daugelį kitų da lykų. Mūsų centras veikia nuo birželio mėnesio. Dabar tarsi bandomasis lai kotarpis - aš bandau sužinoti, kas žmones labiausiai domina, ko jie pa sigenda ir pamažu „lipdyti” skyles. - Su kokia problema susiduria stojantieji į užsienio aukštąsias mo kyklas? - Pinigai. Iš kur gauti lėšų studi juoti. Mane tai irgi labai jaudina, aš manau, kad mano pareiga patarti stu dentui kur kreiptis.Kita problema, kaip išlaikyti TOEFL (tęst ofEnglish a foreign Language), kurio balo sto jant reikalauja aukštosios mokyklos, Atrodo, reikalai juda pirmyn ir šį eg zaminą jau šį rudenį bus galima lai kyti Mokslų Akademijoje. Na. o kiti egzaminai - GRE. GMAT ir 1.1. - vis dar problema. • O Jūsų didžiausia problema? - Patalpos. - Šio, kol kas vienintelio Lietuvo je , centro paslaugomis gali naudotis tik Universiteto studentai? ■ Ne. Atvažiuoja ir iš kitų aukš tųjų mokyklų. Netrūko žmonių net vasarą, nors, rodos, ir skelbta nebu vo... - Ačiū už pokalbį.
Liana Binkauskienė DEimtrrn’----------------
Su plejeriais ir kooperatyvais Atkelta iš 2 puslapio ti tik stojamųjų egzaminų temas. O juk kiekvienas mokytojas turi savo mokymo sistemą, požiūrį.
• Jums teko matyti tuos temų „rinkinius”, kuriais naudojosi sto jantieji. Ar jie iš tiesų tokie vertin gi? - Tbmos rašytos kvalifikuotų žmonių. Vėliau jos buvo daugina mos, jungiamos, - štai tokiais rinki niais ir buvo naudojamasi. Buvo ir išradingesnių ♦ įrašiusių temas į mag netofono juostelę ir atsinešusių ple* jerius. Išradingumui ribų nėra.
Dauguma stojančiųjų buvo pa tenkinti, kad gali laikyti dalį egzami nų gegužės mėnesį. Kai kurie laikė egzaminus Universitete todėl, kad skundėsi vidurinių mokyklų mokytojų subjektyviais ar nekvalifikuotais vertinimais. IŠ tiesų - buvo atvejų, kai Universitete gautas pažymys viršijo gautąjį mokykloje.
• Kas, Jūsų manymu, sąlygojo tokį ryškų kaimo ir miesto abitu rientų, stojusių į Universitetą, skai čiaus skirtumą? - Manau, kad didelę įtaką daro taip labai paplitusi repetitorių prakti ka. Kaimo abiturientai neturi tokių galimybių. Taip pat gaji nuomonė. kad be pinigų - nė žingsnio. Pinigų " ypač ir reikia repetitoriams, ir jau nuoliams iš provincijos, matyt, yra la bai nedrąsu. Reikėtų kažką daryti, lyginti sąlygas kaimo ir miesto abitu rientams. Tai reikėtų daryti jokiu bū du ne mažinant reikalavimus. Gal daugiau dėmesio reikėtų skirti ne atskirų dalykų žinojimui, o ištirti sto jančiojo duomenis, jo tinkamumą vienai ar kitai specialybei. Reikėtų galvoti apie tinkamesnį parinkimą ypač į prestižines specialybes - medi ciną, teisę. Pasaulinėje praktikoje daug vertingų žinių telkia sociologi nių tyrimų laboratorijos, tik mes, de ja, dar ja nesinaudojant. O labai reikėtų.
Nuo Šių mokslo metų pradžios - „ Universitas Vilnensis'’ kainuoja 10 kapcikų.Pabrangus popieriui ir leidimui, priversti ir mes griebtis šiokios tokios ko mercijos. Nusiraminkite - pametę studijų knygeles, mokėsite tiek, kiek pernai - 5 rublius.Jei norėsite pasveikinti draugą, kolegą kokia nors proga - 10rublių,o jei ne tik pasveikinti, bet ir nuotrauką ats pausdinti - 15 rublių. Priimame ir kitų organizacijų bei asmenų skelbi -Ačiū už pokalbį. mus,užuojautas, sveikinimus ■ 15 rublių. Užuojautos ir nekrologai universiteto darbuotojams,dėstytojams ir studentąms - nemokamalPinigai mokami Universiteto kasoje. Į redakciją (CR III a. 59 kab. už kasų) atneškite tik kvitelį.Jei pametėte studento pažymėjimą,reikėspalaukti, kol atspausdinsime Jūsų skelbimąo tuomet - su laikraščiu į dekanatą. Redakcija
*
F
1 . Mickevičiaus nuotr.
Mokslininkų dėmesiui! Vilniaus technikos universiteto mokslinių tyrimų centras naudingo mis Jums sąlygomis gali suteikti šias paslaugas: • teikti juridinę, metodinę, informacinę ir organizacinę pagalbą mokslininkams, turintiems arba norintiems įsigyti individualios mokslinės įmonės teises, ieškant užsakovų mokslinėms idėjoms finansuoti, • tarpininkauti sudarant mokslinio tyrimo darbų ir mokslinių inžine rinių paslaugų sutartis, jas vykdant ir diegiant, • tvarkyti mokslininkų arba jų individualių įmonių pavedimu visus finansinės veiklos reikalus ir atlikti sutarčių buhalterinę apskaitą.
Finansinės sąlygos labai palankios. Temos vadovas disponuoja 91% sutarties lėšų.
Kreiptis: 232054, Vilnius, Saulėtekio ai. 11, VTU, MTC 509 kab. tel. 76 78 62 - direktorius, 76 56 42 - informacinė grupė.
Vokiečių filologijos katedros bendradarbiai nuoširdžiai už jaučia vyr. dėstytoją Živilę Da gienę dėl motinos mirties.
*
Mirus katedros docentui Algirdui Vitkūnui, nuošir džiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tėlcfonas:610618. Tiražas 4 500 egz- 1 spaudęs lankasSL321, Užs Nr. fISfoD Redaktorė LĖinkauskienė, Red. pav. R.Petraitytė
Fotografai: LMickevičius, V. Naujikas, P.Lilcikis
Pamesti pažymėjimai Dingusius studentų asmens liu Nr.8711412, išduotą FilF studentei dijimus Nr.8911322 išduotą GVEF Incsai Vaitkūnaitci, Nr.9010318, iš studentei Dainai Čaplikaitei, duotą FilF studentei Jekaterinai SavNr.8610028, išduotą EKFF studentei čenko, Nr.850772, išduotą M F Gelmei Vaitkūnienei-Antanavičiūtei, studentui Egidijui Pečiuliui, Nr.8810266, išduotą EKFF studentei Nr.9011142, išduotą KomF studentui Irenai Garevskajai, Nr.9010553, iš Sauliui Bužauskui, Nr.8711181, iš duotą MF studentui J.Vaitkevičiui, duotą MaF studentei Astai Žemaity Nr.8911193, išduotą FilF studentei tei, Nr.9011519, išduotą KomF Violetai Pauliukevičiūtei, studentei Kristinai Žemaitytei,
Nr.8811668, išduotu MF studentei Snieguolei Seškevičiūtei, Nr.8811513, išduotą MF studentui Rolandui Bagdonui, Nr.8611114, iš duotą MaF studentui Ramūnui Garunkščiui, Nr851501, išduota ChF studentui Arvydui Stončiui, Nr. 9011652, išduota EKFF studentui Ugniui Traukai, laikyti negaliojan čiais.
l
1