hinc itur ad. astra /" Rugsėjo
universitas
vilnensis
15 d. 1997 m. Nemokamai
\______ 7
Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 7 (1562)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
SU NAUJAIS, VILTINGAIS
418-AISIAIS UNIVERSITETO GYVAVIMO METAIS!
Filologus krikštija
- 2 psl.
rudenį
Apie gyvenimo politiką (Vilniaus Universiteto rektoriaus profesoriaus R. Pavilioniol997 metų rugsėjo 1 d. kalba Universiteto Didžiajame (Skargos) kieme)
- 3 psi. Studentai turės kur
linksmintis
- 9 psi.
Naujų mokslo metų atidarymo akimirka. Vido NAUJIKO nuotr.
ilniaus universitetas pradėjo 418-uosius savo gyvavimo me tus. Mokslo metų pradžios šventė pa gal naują tradiciją pradėta Universite to vėliavos pakėlimu. Šiemet ją pakėlė
V
naujasis Filologijos fakulteto dekanas B. Stundžia. Pagrindinės mokslo metų pradžios iškilmės Didžiąjame kieme sulaukė ne mažai Universiteto bendruomenės na rių ir svečių, Seimo, Vyriausybės at stovų, monsinjoro K. Vasiliausko. Susirinkusiuosius su naujais moks lo metais pasveikino ir metų kalbą pa sakė rektorius R. Pavilionis. Žodį ta rė Vokietijos universitetų atstovai.
Miunsterio universiteto rektorė pre mijomis apdovanojo geriausius VU germanistus. Naujus Universiteto narius Alma Mater pasitiko ne tuščiomis. Prieš rugsėjo 1-ąją atidarytos naujos res tauruotos Filologijos fakulteto pa talpos — ten įsikurs dekanatas, bus įrengta moderni kompiuterių klasė. Studentus itin nudžiugino vėl duris pravėręs “Argus” pramogų centras Saulėtekyje. Taigi šiemet nebede juojame, o skaičiuojame atliktus ir planuojame naujus darbus.
"U. V." inform.
Universiteto vasara
-10 psl. Sigitas Sunelaitis: “Reikia imtis tie
sioginio valdymo”
-11 psl.
Universitas Vilnensis
2
1997.09.15
FILOLOGUS KRIKŠTIJA RUDENĮ... Kaip visada triukšmingai naujuo sius mokslo metus pradeda Filologi jos fakultetas. Šiemet filologai gali vaikščioti užrietę nosis: gautos nau jos didelės seniai remontuojamos pa talpos, “gautas” ir naujas fakulteto dekanas. Seniau toga pasipuošęs ir j skolintą sostą atsisėsdavęs dekanas K. Urba šiemet liko su vos kelius sie kiančiomis kelnėmis ir kibiru ranko je. Fuksams krikšyti rugsėjo 1-ąją ex dekanas buvo pasiėmęs šluotą. Na, o į sostą šiemet “nutūpė” ir pagarbiai
MIELI STUDENTAI, DĖSTYTOJAI IR KĄ TIK ATVĖRĘ
UNIVERSITETO DURIS KOLEGOS PIRMAKURSIAI
...ex dekanas K. Urba laiko rankose valdžios ženklą.
Tuo metu, kai naujasis dekanas B. Stundžia keliauja per fontaną...
fuksų nešiojamas buvo naujai iškep tas dekanas B. Stundžia. Pagrindinė šiųmetinių krikštynų tema - niekaip neištrykštantis “filologyno” fontanas. Prieš šventę net bu vo renkamos aukos jo remontui. De ja, jų (apie 2 Lt), atrodo, nepakaks.
Na, o fuksai krikštynas minės dar ilgai (kaip ir visi kiti filologai - bent tai paguodžia). Iš pradžių pasipuošę ir iškilmėms pasirengę pirmakursiai namo ėjo šlapi ir išsekę. Sausam iš Filologijos fakulteto rugsėjo 1-ąją iš eiti negarbinga, taigi, be fontano, tą dien būna pasitelkiamos visos įmano mos drėkinimo priemonės. Na, o šie met tekėjo ne tik vandens, bet ir alaus upeliai. Mokslo metų pradžios šven tę parėmę “Utenos gėrimai” studen tams siūlė pigesnio alaus, o šie, žino ma, neatsisakė. Taigi vakare “filologynas” siurbčiojo alutį ir klausėsi VUSA surengto koncerto. Senieji Universiteto rūmai tądien neatrodė tokie seni. "U. V." inform. R. ALAUSKAITĖS nuotr.
Fuksai prisiekia
Tikiuosi, kad vasaros kaitra, atostogų žavesys bei malonus po ilsis vėl suteikė Jums pakankamai jėgų įsilieti į naują įtempto darbo ir studijų ritmą. Naujų mokslo metų pradžia mūsų garbingam Universitetui bei visai jo ben druomenei - ypatingas metas. Rugsėjo 1-ąją žinių ir patirties šventovė triumfuoja, atgimdama iš vasaros sąstingio, džiaugdama si, jog nauja karta pasiryžo tiesti pažinimo kelius ir skleisti moks lo šviesą. Senojo Universiteto gy vavimą palaiko nesiliaujanti pa saulėžiūros, idėjų kaita bei aka deminė dvasia, jau keturis amžius tvyranti auditorijose bei jaukiuo se kiemeliuose. Vilniaus universiteto studentų atstovybė naujųjų 1997-1998 mokslo metų proga visiems Uni versiteto studentams ir dėstyto jams linki, kad darbas po Alma Mater skliautais būtų įdomus ir vaisingas, poilsio akimirkos - tu riningos ir linksmos, o studentiš kas gyvenimas - veržlus ir nuosta bus kaip niekada. Nuoširdžiai, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Rimantas SIMAITIS
3
Universitas Vilnensis
1997.09.15
APIE GYVENIMO POLITIKĄ Vilniaus Universiteto rektoriaus profesoriaus Rolando Pavilionio 1997 metų rugsėjo 1 d. kalba Universiteto Didžiajame (Skargos) kieme Mieli profesoriai ir studentai, gerbiami svečiai, aš ilgai mąsčiau, ką galėčiau ir tu rėčiau pasakyti jums šią rugsėjo pir mąją, kai mūsų senasis Universitetas pradeda 418-uosius savo gyvavimo metus, kai į jo au ditorijas ir kie mus įsilieja nau jas žavus jaunų žmonių būrys, ne leidžiantis mums senti ir kvailėti ir primenantis, koks nuostabus yra gy venimas, kai pats jį gali kurti, taisy ti, keisti, kai turi svajonę ir gali ją įgyvendinti. Universitetas šimtmečius dau gybei kartų buvo svajonė. Su juo buvo siejama mū sų Tėvynės laisvė, kultūra, jos atei tis. Su juo buvo siejama mūsų dvasios ir proto, kritiško žodžio lais vė, mūsų sugebėjimas kurti ir priešin tis bet kokiam absurdui, siekti prasmingesnio, teisingesnio, sveikesnio ir švaresnio gyvenimo. Universitetas šimtmečiais siejo mus su Europa, jos kultūra, jos geni jais ir talentais, vertė žiūrėti į pasaulį plačiau, o į save - reikliau, pasistieb
ti, kad nesijaustume prastesni, kad nebūtų gėda dėl mūsų nemokšišku mo, provincialumo, pasipūtimo ar “prakeikto nuolankumo”. Universitetas mus mokė ir moko netylėti ir nebijoti. Netylėti ir nebijo ti, kai susiduri su aplinkos tamsumu,
versitetas, nepaisydamas jokių užkei kimų, dar įkalintoje Lietuvoje šventė savo 400 metų jubiliejų, jūs esate da lis naujos Lietuvos ir Universiteto svajonės. Ne tik svajonės, bet ir labai apčiuopiamo konkretaus gyvenimo projekto, kurį galite ir turite įgyven
Vilniaus universiteto rektorius habil dr. prof. R. Pavilionis. Vido NAUJIKO nuotr.
su valdininkų ar politikų savivale, me lu ar demagogija, su prievarta - dva sine ar fizine, su menkystomis, suk čiais ir avantiūristais versle, politiko je, bažnyčioje, moksle ar pačiame Universitete. Jūs, kurie šiemet įžengiate į Uni versitetą, jūs, kuriems tik aštuonioli ka ir kurie gimėte tuomet, kai Uni
dinti, kurį mes kartu galime ir turi me įgyvendinti. Jūsų asmeniniai projektai - o tokių jūs tikriausiai turite - neatsiejami nuo bendrojo Lietuvos projekto, nuo ben drųjų mūsų gyvenimo sąlygų, nuo ben drojo mūsų visų prasmingesnio, teisinNukelta į 4 psl.
Universitas Vilnensis
4 APIE GYVENIMO POLITIKĄ Atkelta iš 3 psl.
gesnio, dvasiškai ir materialiai turtin gesnio gyvenimo projekto, nuo nau jos mūsų gyvenimo kokybės. Neįgy vendinus asmeninių projektų, nebus sėkmingas ir bendrasis; jei nesėkmė iš tiks bendrąjį projektą, nebus sąlygų ir asmeniniams projektams. Studijos Universitete yra ne tik pa sirengimas tokiam gyvenimui, bet ir jo pradžia. Negalima visuomet tik ruoštis gyventi ir niekada iš tikrųjų nepradėti. Gyvenimas pernelyg trumpas. Negalima pasiduoti gyvenimui ir plaukti tik pasroviui: pirmasis užute kis gali būti lemtingas. Negalima tik stebėti gyvenimo iš šalies, jį komentuoti, kritikuoti, gar siai keikti ar tyliai keiksnoti, o iš tik rųjų patiems jame nedalyvauti: lyg peiktum maistą dėl to, kad neturi dantų ir negali jo paragauti. Būtina dalyvauti gyvenime, daly vauti gyvenime tikrąja šio žodžio prasme, ne tik vardu ir pavarde, ad resu, bet ir savo asmenybe, savo pro tu, savo darbu, savo valia, mintimi ir veiksmu. Universitetas jums duos žinių, pa dės suprasti pasaulį ir žmogų ne tam, kad užpildytų jūsų studijų knygeles įskaitomis ir egzaminais, ir ne tik tam, kad galiausiai jūs gautumėte bakalau rų, magistrų, daktarų diplomus, tap tumėte mokytojais, gydytojais, teisi ninkais, žurnalistais, gamtos ar ma tematikos, verslo ar politikos specia listais, valdininkais, filosofais, Seimo nariais ar tik Universiteto profeso riais. Net ne tam, kad jūs taptumėte Prezidentais, Seimo pirmininkais, mi nistrais ar ambasadoriais. Visa tai tik pavadinimai, jei už jų nėra asme nybės - išsilavinusio, kritiško, plačiai mąstančio, tolerantiško, tačiau turin čio savo nuomonę ir mokančio ją pa grįsti laisvo žmogaus, žmogaus, ne
abejingo savo ir kitų gyvenimui, ap linkai, tikrovei; žmogaus, kuriam tik rovė su jos problemomis, prieštara vimais, su jos grožiu ir bjaurastimi, su jos amžina paslaptimi yra iššūkis žmogaus protui, jo valiai, jo ištvermei, jo žmogiškumui ir jo dieviškumui, ir jo išbandymas. Žmogaus, kuriam
Dievas, Gamta davė tik galimybę bū ti, tik impulsą gyventi, bet paliko pa čiam tą galimybę vienaip ar kitaip įgy vendinti. Ir pasakė: būkite ir patys at sakykite. Būkite ir patys atsakykite. Dalyvauti gyvenime - būnant stu dentu ar profesoriumi, Prezidentu ar Seimo pirmininku - tai matyti tikro vę tokią, kokia ji yra, ir ja nesitenkin ti, ją keisti, jei ji prasta, jei joje daug neteisybės, jei joje vyrauja tai, kas ne tikra ir bloga. Dalyvauti gyvenime tai priešintis absurdui, kad ir kokiu autoritetu jis būtų paremtas - įstaty mo, valdžios aukštų pareigų, viešo sios nuomonės, mūsų pačių sustaba rėjimo ir susireikšminimo ar atgyve nusių, pasenusių tradicijų. Dalyvauti gyvenime - tai gyventi tikrove, o ne jos įvaizdžiu, artinti tik rovę prie įvaizdžio, bet neapsimesti, kad įvaizdis ir yra gyvenimo tikrovė, nepakeisti tikrovės jos įvaizdžiu. Dalyvauti gyvenime - tai keisti gy venimą ir šitaip atskleisti, šitaip kur ti save, šitaip kurti patį gyvenimą, su teikti jam daugiau šviesos, proto ir iš minties. Štai kodėl, kad ir ką jūs studijuo
tumėte, o mes jums dėstytume, kad ir ką mes kartu tyrinėtume ir kurtu me, nepamirškime, jog visa tai neat skiriama nuo paprastos, kasdienės mūsų gyvenimo tikrovės, nuo bendrų jų mūsų gyvenimo sąlygų, už kurias mes patys atsakome, kurias kartu ku riame, geriname ar bloginame, lieka me joms abejingi arba leidžiame, kad kiti jas blogintų. Lietuva yra tiek pat čia, Universi tete, kiek ir už jo sienų, bet Universi tetas niekada nesibaigia, negali ir ne
1997.09.15 turi baigtis už savo sienų. Rūpestis Lietuva yra ir rūpestis Universitetu. Rūpestis Universitetu yra rūpestis Lietuva. Jūs, teisininkai ar fizikai, ekono mistai ar medikai, žurnalistai, filoso fai ar sociologai, jūs galiausiai pasklisite po visą Lietuvą. Jūs turite žinoti, jūs turite suvokti, kokiai Lietuvai ati teks jūsų žinios ir jūsų asmenybės, ko kiai Lietuvai jūs būsite reikalingi ar nereikalingi, kokioje Lietuvoje jūs pa tys norėtumėte gyventi ir dirbti. Jūs patys atsakote už tą Lietuvą, kurioje gyvenate ir kurioje norite gyventi. Štai kodėl mes patys turime ruošti savo gyvenimo sąlygas, o ne tik pri imti jas, kažkieno jau paruoštas ir gal dėl to jau nepataisomas. “Prieš ma ne - gyvenimas, didžiąja dalimi dar neatliktas eksperimentas, ir man jo kios naudos iš to, kad kažkas jau ban dė jį”, - sakė didysis amerikietis Hen ris Deividas Toro ir ragino, kvietė vi sų pirma mus pačius susirūpinti mū sų gyvenimo kokybe. Nesiskųsti tuo, kas mums primes ta, bet neleisti primesti mums to, kas mums nepriimtina, kas prieštarauja mūsų išsilavinimui, mūsų protui, mū sų sąžinei, nuo amžių paveldėtai lais vai universitetinei dvasiai. Nesiskųsti gyvenimu, o jį taisyti. Jau dabar. Čia, Universitete, ir už jo sie
nų. Rūpintis studijų kokybe kaip savo gyvenimo kokybe. Jokiu būdu neati dėti rūpesčio gyvenimo kokybe, nes jos jau gali būti nebeįmanoma pataisyti. Būti, tapti sąmoningais, laisvais pi liečiais, patiems rūpintis savo gyve nimu, taigi būti gyvenimo politikais tauriąja, plačiąja, tikrąja prasme. Ir netikėti tais, kurie sako: “Rūpinkitės savo mokslais, nesikiškite į politiką, politika - Seimo, partijų, Vyriausybės privilegija”. Šitaip jie sako: “Nesirū pinkite savo gyvenimu, mes už jus juo pasirūpinsime”. Nukelta į 5 psl.
1997.09.15 APIE GYVENIMO POLITIKĄ Atkelta iš 4 psl.
Bet mes jau žinome tą rūpestį ir jo vaisius. Paprastai tai sako tie, kurie patys ne tik nėra nei politikos baka laurai, nei magistrai, nei daktarai, bet ir neturi sveikos politiko išminties. Jie supranta politiką kaip patogų - stam bų ar smulkų - gyvenimo verslą, tar navimą darbdaviui, kurio vardas Par tija, o pavardė labai dažnai - Kon junktūra, Korupcija, Prisitaikymas ir Padlaižiavimas. Bet jei mums iš tikrųjų rūpi mūsų pačių gyvenimo kokybė, jei mums rūpi Lietuvos gyvenimo kokybė, ir mes patys ją kuriame, tuomet visi esame politikai plačiąja prasme, gy venimo politikai, nes gyvenimo po litika yra ne kas kita, o mokėjimas gyventi ir sugyventi, tvarkyti gyveni mą įvairiausiose srityse sulig protu, sąžine, savo ir kitų patirtimi, mokė jimas racionaliai spręsti sunkiausias gyvenimo problemas, mokėjimas prasmingai ir atsakingai būti šiame pasaulyje. Gyvenimo politiką sudaro ūkio ir verslo, mokslo ir kultūros, mūsų ben dravimo, nepaisant požiūrių skirtu mų, mūsų bendravimo su visu supan čiu pasauliu politika. Visur čia reikia ir labai reikės jūsų žinių ir ypač jūsų asmenybių, laisvos dvasios žmonių. Jų reikia jau šian dien, nes jau šiandien reikia taisyti pa dėtį Lietuvoje, taisyti bendrąsias mū sų gyvenimo sąlygas. Ir tai natūralu. Biologai ir šventos knygos sako, kad visa, kas gyva šiame pasaulyje, vi si gyvi organizmai, visos ląstelės kei čiasi, o kai kurios ir atsinaujina kas septynerius metus. Prieš septynerius metus susigrąži nę Tėvynės laisvę ir šiandien kartu minėdami Laisvės dieną, deja, vis dar nesusigrąžinome asmenybės, dvasios laisvės, pasitikėjimo savimi, įsitikini
5
Universitas Vilnensis mo, jos mes patys esame savo gyve nimo šeimininkai ir patys privalome už jį atsakyti. Mes leidome ir leidžia me, kad mūsų gyvenimą per dažnai tvarkytų kiti, nors ir nepelnę mūsų pasitikėjimo ar jį praradę, dažnai grupuotės su nusamdytais politikais ir valdininkais ir dažnai tik statistų vaidmenį atliekančiais partijų nariais. Maža, bet galinga tauta, užuot su sitelkę, kaip prieš septynerius metus, dirbę petys į petį, tvarkę savo gyveni mą sulig sveiku protu ir sveika nuo voka, pasiremdami didžiule mūsų žmonių išmintimi ir patirtimi, užuot pasimokę iš Rytų ir Vakarų ir visų mūsų kaimynų, ypač jų klaidų, mes leidomės ir vis dar leidžiamės būti skaldomi į visuomet teisiuosius ir vi suomet klystančius, Tėvynės patrio tus ir Tėvynės priešus. Prieš devynerius metus, mūsų vi sų laisvės išvakarėse čia, Universite te, pirmieji visoje Sovietijoje ir visoje Rytų Europoje metėme iššūkį sovie tinei ideologijai, išvalę Universitetą nuo pseudomokslų, pretendavusių monopolizuoti mūsų sąmonę. Tą da rėme ne tam, kad šiandien prisiimtume kokią naują vienintelę ideologiją ar vėl tarnautume vienam, tik vieti niam vadui, vienai, tik vietinei parti jai. Tai darėme ne tam, kad kažkas su fariziejišku uolumu ir toliau mus skirstytų į kairuosius ir dešiniuosius, į savus ir nesavus. Nejau mes, išsilavinę žmonės, lei sime, kad sugrįžtų laikai,, kai į sąvo kas “kairė”, “dešinė” būtų reaguoja ma kaip primatų, kaip laukinių? Ne jau iš anksto prašysime mūsų kalbinin kų, kad ruoštųsi keisti mūsų vardus ir pavardes, profesoriaus Sirvydžio, kad imtųsi naujo širdies iš kairės į dešinę persodinimo meno, o mūsų neurochirurgų, kad ruoštųsi sukeisti vietomis visų mūsų ar bent jau žymiausių poli tikų smegenų pusrutulius? Nejaugi leisime, kad, remiantis ne protu ir išmanymu, o štai tokiu ide
ologiniu idiotizmu, priklausymu ar nepriklausymu kokiai partijai, žmo nės Lietuvoje, tarp jų ir Universite to absolventai, netektų arba nebe gautų darbo, išsižadėtų savo nuomo nės, bijotų ją išsakyti? Ar štai tokius mus ir norima nuvesti į Europą? Kaip avinų ir avelių bandą, meke nančią, temokančią, kaip kadais, tik vieną himną? Neseniai gavau man skirtą gražų, aiškiai garbingo, išsilavinusio žmo gaus laišką, kurio jis nedrįso net pa sirašyti. Mane tai sukrėtė. Nejau mes jau gyvename tokioje Lietuvoje ir šiandien minime jos Laisvės dieną? Ir niekojau nebenorime pakeisti? Iš Universiteto pusės žvelgiant, partijų įvairovė kaip nuomonių, ar gumentų, programų, alternatyvų įvai rovė - tai nuostabu. Tai - tikrasis Va karų demokratijos turtas. Tokią įvai rovę mes pažįstame, pripažįstame, sveikiname ir skatiname Universite te. Tokia yra paties mokslo, mąstan čio, tiesos ieškančio proto, pačios Universiteto sąvokos, kaip ji skleidė si Europoje, prigimtis. Tačiau kai Lie tuva skaldoma į atskirų partijų sto vyklas, dainuojančias tik savo himnus ir giesmes, pripažįstančias tik savo vė liavas ir tik savo spalvas, tik savo va dus ir vadukus, ir nenorinčias girdėti nei kitų nuomonių, nei kitų balsų tuomet aš sakau, kad ir paprastam, ir išsilavinusiam žmogui tokioje Lie tuvoje turėtų būti nejauku. Nes tai yra dalis bendrųjų gyveni mo sąlygų. Ar mes nesveikintume ir nepuoselėtume Lietuvoje tokios įvairovės, kokią puoselėjame Universitete, kaip sveikiname ir puoselėjame fakultetų, institutų ar katedrų, ten dirbančių iš mintingų žmonių, profesorių ir stu dentų įvairovę, ne tik besivaržančių tarpusavyje, bet ir privalančių, ir mo kančių atsižvelgti į kitų nuomonę ir Nukelta į 6 psl.
Universitas Vilnensis
6 APIE GYVENIMO POLITIKĄ Atkelta iš 5 psl.
kur nuo seno žmones siejo ir sieja ben dri rūpesčiai, bendros bėdos ir bendri interesai? Ar neatsitiko taip, kad pa sirūpinta tik mažuma ir savimi, o dau guma palikta kitiems rinkimams? Čia, Vilniuje, mes to paties klausia
šitaip puikiai vieni kitus papildančių bendrajame Universiteto projekte, kurį kartu, nepaisant mūsų požiūrių skirtumų, tęsiame, skleidžiame ir įgy me mūsų aukštųjų politikų, septynerius vendiname? metus mus vedusių nepasakysi, kad į Ar kairė, dešinė ir centras ir visi Aziją, bet, kaip paaiškėja, ir ne visai į jų atspalviai nėra vieno ir to paties Europą. Gal tiesiai į Ameriką, į Čika dalys, kur viena nesuvokiama be ki gos priemiesčius. tos, ir visos, jei jos susijusios, sudaro Ir, žinoma, nepasakysi, kad gyveni vieną gyvą ir tik tuomet gyvybingą vi mas apskritai nepasikeitė, nepagerėjo. sumą? Tauta, visuomenė, valstybė - Atsigauname, atsitokėjame. Yra čia, tai ne negyvas popieriaus lapas, iš ku nepaneigsi, ir politikų, vyresniųjų ir rio vieni galėtų ir norėtų išsipjauti tik ypač jaunesniųjų, nuopelnų. Bet ar tas centrą, kiti - tik kairę, dar kiti - tik gyvenimas negalėjo ir negali būti kur dešinę, o visa kita išmesti, nematyti, kas šviesesnis ir geresnis, jei mums pa ignoruoti. tiems jis būtų labiau rūpėjęs, jei šian Ar neturėtų rastis išmintingesnių dien labiau rūpėtų, jei mes patys juo la politikų, ne tik kalbančių apie svarbą biau rūpintumėmės ir už jį atsakytume? išsaugoti visumą, bet ir gebančių, Jei būtume ieškoję ir ieškotume, kaip užuot mus išskyrus, mus sutelkti, ge šiandien sakome, geriausio? bančių sutelkti ir partijas, ir politi Visi suprantame, jog visa, kas pa kus, suprantančių, kad tik sutelkta siekta, kas pasikeitė, iš esmės yra pa Lietuva turi galimybę būti ir išlikti? čių žmonių, tautos nuopelnas. Ir tikrai Tokia, nesusiskaldžiusi, racionali ir nemažas. Ir kur kas mažiau, nei galėjo stipri, mokanti tvarkyti savo gyveni būti, jos vadų darbas. Perfrazuojant ži mą, savo ūkį, mokslą ir kultūrą, tik nomą posakį: vadai gydė tautą, bet, ačiū tokia ji yra ir tegali būti įdomi Eu Dievui, nepaisant jų gydymo, tauta ne ropai. numirė ir net pradėjo sveikti. Tai yra bendrosios mūsų gyvenimo Bet mes, išsilavinimą skleidžiantys ir sąlygos. išsilavinimo siekiantys žmonės šian Jūs, atvykę iš skirtingų Lietuvos dien, šia ypatinga proga, paklauskime miestų ir miestelių, iš Aukštaitijos ir ir pačių savęs: kaip atsitiko, kad mes Žemaitijos, iš Suvalkijos ir Dzūkijos, patys laiku nepasakėme ir nepasakome jūs geriausiai žinote, kaip pasikeitė “Ne!” Leidomės ir leidžiamės išstumia gyvenimas, ką gera nuveikė partijos, mi iš gyvenimo į patį jo pakraštį. Užuot vietiniai ar Vilniaus politikai - ne tik patys jį tvarkę, nuramdę apsišaukėlius sau, bet ir jums. Jūs geriau žinote, ir sukčius, išverstakailius ir prisitaikė ar jie paskatino verslą, ar sukūrė lius, pasimetėme, susigūžėme, išsigan daugiau gero, patikimo darbo, ar pa dome ir dažnai tapome jų prašytojais, sirūpino mokyklomis, ligoninėmis, jų aukomis? tvarka ir žmonių saugumu, ar apskri Kaip atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje tai palengvino žmonių, senų ir jau per tuos septynerius metus atsirado de nų, gyvenimą? Ar per tuos septyne šimtys tūkstančių vaikų, nelankančių jo rius metus sutvirtėjo mūsų bendru kių mokyklų, tik besirausiančių šiukš mo jausmas, ar neapiro, užuot su- lynuose, vaikų, kuriems šiandien, ši tvirtėję, bendruomenės saitai kai rugsėjo pirmoji, - jokia šventė? Kaip muose, miestuose ir miesteliuose, atsitiko, kad, užuot šiandien didžiavę-
1997.09.15 si, kad labai padaugėjo mokyklų, gi riamės, kad smarkiai padaugėjo el getynų? Kaip atsitiko, kad kasmet esame verčiami prašyti savos, ne svetimos valdžios, leisti priimti daugiau stu dentų, ne tik dėl to, kad nebūtume vieni paskutiniųjų Europoje, bet ir todėl, kad dvasios laisvė visų pir ma reiškia laisvę lavintis, kurią mes. maža tauta, privalome ir galime už tikrinti kiekvienam jos siekiančiam kiekvienam jaunam žmogui? Ir džiugu, nepaparastai džiugu, kad šiemet, nepaisydami apribojimu, šią teisę patys suteikėme kaip nie kad dideliam jaunos kartos būriui, atėjusiam į senąjį Universitetą. Kaip atsitiko, kad leidome atsi rasti milžiniškai prarajai tarp ma žumos turtuolių, tokiais tapusių, deja, ne visuomet tik savo darbu, valia ir sumanumu, o dažniau suk čiavimu, ir didžiulės daugumos vi siškai nuskurdintų, praradusių bet kokią viltį - senų ir jaunų, visiškai sveikų ir visiškai paliegusių, nesu duriančių galo su galu, apvogtų, ap mulkintų, prakeikusių visas vai- 4 džias ir visus vadus ir be laiko savo valia, rekordiškai Europoje, išei nančių iš šio gyvenimo? Kaip atsitiko, kad leidome sa viems per kelis metus iš ideologi nio idiotizmo ar nemokšiškumo, ar parsidavus sukčiams ir aferistams apgriauti mūsų ūkį, išmesti gatvėn žmones, jiems neparuošus jokios al ternatyvos, jokios gyvenimo ar iš gyvenimo programos, kaimuose ke lių hektarų pražūčiai palikti tūks tančius žmonių, dar išvadintų pra sigėrusia tauta, pamiršus, dėl ko ir kas gi juos pragirdė? Tai vis bendrosios mūsų gyveni mo sąlygos, už kurias mes atsakome. Tai vis bendrosios mūsų gyveni mo sąlygos, kaip ir tie visų demokNukelta į 7 psl.
1997.09.15 APIE GYVENIMO POLITIKĄ Atkelta iš 6 psl.
ratiškai išrinktų valdžių išvogti ban kai, savųjų apvogta tauta, apvogtas ir Universitetas, prasuktos milijoninės suktybės su ginklais, čekiais, litais, grūdais, vaistais, nafta, lėktuvais - vi sa tai su tylinčiais lyg sfinksai gene raliniais prokurorais. Kaip atsitinka, kad iš didžiųjų suk tybių maišo - lyg tyčia - vis išlįsdavo ir išlenda kai kurių didesnių politikų ausys - ir kairiųjų, ir dešiniųjų, ir vis vienodai jraudusios? Vis iš tų nepro tokoluojamų, televizijose nerodomų, bet vis žurnalistų aptinkamų slaptų derybų susitikimų, kur jau nesvarbi nei kairė, nei dešinė, o tik - kaip, kiek ir už ką. Kaip gi tuomet nepristigsi lėšų švietimui, mokslui, sveikatai ir nesu versi visų bėdų vis dar sovietiškai marksistiškai mąstančiai ir nenorin čiai dirbti tautai, objektyviems sun kumams, prastiems orams, Rytų ir Vakarų žvalgyboms, reformų kainai, pačiai Istorijai ir, galų gale, Europos Komisijai? Štai kodėl šiandien iš tikrųjų nai
vu yra klausti, kur, kokiame smėlyje ištirpo Vakarų paskolos, kokius mums nežinomus ūkio, verslo, moks lo, kultūros, švietimo, sveikatos sau gos projektus per šiuos septynerius metus jos pastūmėjo, kokius mums nežinomus vaisius subrandino, kokį žmonių ar valstybės turtą padidino? Bet ne naivu yra tikėti, kad anks čiau ar vėliau mums nebereikės to klausti, jei mes patys pasirūpinsime savo ir Lietuvos gyvenimo kokybe labiau jo tikrove, o ne įvaizdžiu. Tuo met ir aukščiausieji mūsų valstybės pareigūnai nebesipiktins padėtimi sa vo šalyje ir jos vertinimu Europoje, bet - kaip ir mes - už ją atsakys, kaip ir mes - ją taisys. Nes mums iš tiesų ne taipjau rūpi žinoti, kiek per dieną fermų, parodų,
Universitas Vilnensis bažnyčių, atlaidų ar užsienių jie aplan ko, kiek įstatymų išleidžia, kokius ku kulius labiausiai mėgsta, ką sužvejoja ar sumedžioja, kaip žaibiškai jie ar jų saugai laksto limuzinais ir kaip jie iš nyra netikėčiausiose vietose ir ką tuo met pasako tautai, bet ką jie - kaip ir mes - iš tikrųjų per dieną pasveriamai, apčiuopiamai nuveikia. Kai ateis toks metas - ir tik nuo mūsų priklauso, kada jis ateis, - tuo met ir Seimo nariai nesigėdydami nu siims nekaltumo ir neliečiamumo skraistę, pasijus tokie pat piliečiai, tik išrinkti, bet ne išrinktieji. Tai taip pat priklauso bendrosioms mūsų gyvenimo sąlygoms. O nuo jų, šių sąlygų, labai priklauso ir Univer sitetas. Todėl, norėdami išsaugoti moks lą, švietimą, kultūrą ir sveikatą, tu rėtume pasirūpinti, kad ministrais būtų skiriami nebūtinai akademikai, nebūtinai profesoriai ir, žinoma, ne būtinai neturintys aukštojo išsilavi nimo, bet žmonės mažiausiai ideo logizuoti, labiausiai suprantantys jiems patikėtą sritį, labiausiai mo kantys ją tvarkyti ir labiausiai už ją atsakantys, labiausiai europiečiai plačiąja šio žodžio prasme. Ir, žino ma, be lietuvių ar rusų, mokantys bent vieną Vakarų kalbą, kad bent teisingai be tarpininkų suprastų, kas jiems tiesiai sakoma Europoje ir ko kią tikrovę, o ne įvaizdį, jai turime turime pateikti. Tai tikrovei, o ne įvaizdžiui, žino ma, priklauso ir iš Universiteto atim ta, bet iki šiol jam negrąžinta dalis Kongresų rūmų, skirtų europietiškesniems Lietuvos politikams ir diplo matams rengti: deja, kai visos val džios ir net Universitetas verčiamas suklupti prieš vieną nevykėlį minist rą, tai, sutikite, nėra geriausias įvaiz dis nei Europai, nei Europos Są jungai. Tačiau tik pataisę tikrovę, pataisy sime ir įvaizdį: neturime leisti, kad dėl
7 kai kurių prastų politikų kaltės tas įvaizdis būtų toks prastas. Mes labai tikime, kad ir Bažnyčia, su kuria Universitetas istoriškai su sijęs ir šiandien puikiai sugyvena, pa galiau labiau susirūpins savo dvasi ne, o ne vien materialia paskirtimi šioje žemėje ir perduos Universite tui senųjų rūmų dalį, nekeldama mums neįgyvendinamų šioje žemėje sąlygų, ir leis gražiai įkurdinti filoso fus ir religijos tyrėjus ir šitaip labiau atsidės tikrąjai filosofinei, dvasingajai savo misijai. Tebūnie leista šia proga priminti, kad per visą ilgaamžę Universiteto is toriją jokia valdžia - bažnytinė ar pa saulietinė - nemenkino Universiteto kūno: to neleido daryti nei popiežius, nei Lietuvos karalius. Priešingai: vi siems buvo prisakę remti ir turtinti Universitetą. Štai šitaip, sutardami su visomis
valdžiomis žemėje, neprarasdami pa sitikėjimo savimi, labiausiai pasitikė dami savimi, pagaliau pradėsime kelintąkart jau tą sakau - naujosios Universiteto bibliotekos statybą ir jau, matyt, kitame amžiuje pakviesi me j ją dar vieną naują studentų kartą. Darbais, ne pažadais paskatinti vis labiau pasitikėti Seimu, pačios Lie tuvos labui pasistengsime, kad būtų priimti Universitetui, visam Lietuvos mokslui ir švietimui palankūs įstaty mai, kad stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse nebūtų suvaržytos Univer siteto laisvės, kad šalia akademinės laisvės Universitetas įgytų ir vis pla tesnę finansų, ūkio tvarkymo laisvę, kokią turi mūsų partneriai Vakaruo se, Europos Šiaurėje ir, leiskite pri
minti, Estijoje. Teisę ir atsakomybę savarankiškai ūkininkauti - tai, ką šiandien jau turi ir kuo vis sėkmin giau Universiteto viduje naudojasi vi si jo fakultetai. Nukelta į 8 psl.
Universitas Vilnensis
8 APIE GYVENIMO POLITIKĄ Atkelta iš 7 psl.
Mes labai tikime, kad Seimas ir Vyriausy bė, steigdami ar uždarydami studijų progra mas, skirdami joms lėšų, neapeis ne tik jų pa čių priimtų įstatymų ir nutarimų, bet ir moks lininkų nuomonės, ir tuščioje vietoje nekurs - dėl įvaizdžio ar dėl aukštų pareigūnų nela bai gabių atžalų išmokslinimo - nei specialių akademijų, nei specialių katedrų. Ypač tokių, kurios siejamos su teise ir valdymu. Mes labai tikime, kad Lietuvos Mokslo Ta ryba pagaliau virs mokslo rėmimo, tikra jos savivaldos, o ne mokslo valdininkų instituci ja ir, sukūrusi mokslo priežiūros komisijas, biurokratiškenis už sovietinį VAK’ą, nedarys gėdos Lietuvos mokslui Europoje, nereko menduodama registruoti Universiteto diplo mų vien dėl to, kad jai nepatinka Universite to Statutas, arba nepripažindama mūsų moks lininkų vardų ir laipsnių, suteiktų žymiausiuo se Vakarų Europos universitetuose. Bet, žinoma, daugiausia mes tikimės ir daugiausia reikalaujame iš savęs, nuosekliai, užsispyrusiai ir sistemingai jau septynerius metus tęsdami ir įgyvendindami Universite to projektą, dirbdami Lietuvai, mokslui, tie sai ir laisvai dvasiai, kiek įmanoma labiau pa tys tvarkydami savo gyvenimą. Atkuriant Universiteto laisvą dvasią mums tereikėjo kelių idealistų ir radosi dauguma, kuri padarė Universitetą tvirtą, turintį savo stuburą, savo viziją ir ją įgyvendinantį, šian dien vėl pripažintą Europoje ir plačiame pa saulyje. Po septynerių metų, turėdami šiame ir ki tuose Lietuvos universitetuose tokią studen tiją ir tokią profesūrą, tiek daug gabių, sąži ningų, darbščių žmonių visoje Lietuvoje, žmo nių, išsiilgusių vilties ir tikro darbo, tiek daug jaunų ir nebūtinai jaunų, bet išmintingų po litikų, tiek daug draugų ir partnerių visame pasaulyje, nejaugi nerasime bent dvidešim ties tūkstančių, bent dviejų tūkstančių, bent dviejų šimtų idealistų, kad rastųsi dauguma? Rasime, nes privalome rasti. Su Rugsėjo 1-ąją, su naujais viltingais Uni versitetui ir visai Lietuvai akademiniais metais!
1997.09.15
NAUJASIS VUSA
PREZIDENTAS RIMANTAS SIMAITIS:
"ESU IDEALISTAS" Pavasarį įvykusioje VU Studentų Atstovybės konferencijo je naujuoju VUSA parlamento prezidentu buvo išrinktas Tei sės fakulteto antro kurso studentas Rimantas Simaitis. Su juo kalbamės apie kelią į VUSA prezidento postą, VUSA ateitį ir planus. - Gal galėtum šiek tiek papasakoti apie save.
- Man 20 metų, rudenį sueis 21-eri. Gimiau ir užaugau Vil niuje, čia baigiau Gerosios Vilties (21-ąją) vid. mokyklą, sto jau į Universitetą - į fizikos ir teisės specialybes. Pirmaisiais metais įstojau tik į fiziką, po metų vėl bandžiau. Taip tapau Teisės fakulteto studentu. Organizacinio darbo teko ragauti mokykloje - su draugais organizuodavome įvairius vadinamo jo underground’o renginius. Fizikos fakultete nemažą įspūdį paliko FIDI. Pradėjus studijuoti Teisės fakultete nustebino tai, kad čia visiškai nieko nevyko. Užsiimti renginių organizavimu paskatino jauni dėstytojai, dar nepamiršę Teisininkų dienų ir kitų studentiškų švenčių, gyvos mokslinės studentų veiklos. Jų paskatinti ir ryžomės atgaivinti senas geras tradicijas. Norėjo me padėti kolegoms linksmai praleisti laisvalaikį. - Iš ko sėmeisi patirties? - Užsimezgė ryšiai su Teisės fakulteto patalpose veikiančia Tarptautine studentų ekonomistų ir vadybininkų asociacija. Pa sirodė, kad Ekonomistų dienos (“Merkurijaus dienos”) orga nizatorė yra mano mokyklos draugė. Taigi nutariau padėti jiems, kartu pasisemti patirties ir surengti Teisininkų dienas. Vienu metu teko organizuoti du nemažus renginius, kuriuos skyrė gal tik pora savaičių. Po švenčių susimąstėme, kad būtų galima nuveikti ir kai ką daugiau. Nutarėme atgaivinti Lietu vos studentų teisininkų sąjungos (LSTS) veiklą. Išgirdau apie VUSA veiklą. - Kalbos apie VUSA buvo teigiamos ar neigiamos?
- Jeigu jos būtų teigiamos, aš turbūt čia nosies nekiščiau. Fi zikos fakultete apie Studentų atstovybę nieko neteko girdėti. Tais metais, kai įstojau į Teisės fakultetą, Atstovybė dalijo pir makursiams bukletėlius ir prezervatyvus. Vėliau perskaičiau VUSA įstatus. Šios organizacijos veikla man, kaip ir daugumai studentų, atrodė kiek paslaptinga, jų uždaviniai - neįgyvendi nami. Kartą apsilankė vyresnieji kolegos irpaaiškino kai ką dau giau - papasakojo apie VUSA veiklą, jos struktūrą ir pasakė, kad reikia rinkti narius į VUSA valdybą ir parlamentą. - Kas vis dėlto atvedė j VUSA? - Po Teisininkų dienų ir “Merkurijaus dienų” buvau nu sprendęs atsisakyti bet kokios visuomeninės veiklos - antroNukelta į 7 psl.
Universitas Vilnensis
1997.09.15
9
NAUJASIS VUSA PREZIDENTAS RIMANTAS SIMAITIS: "ESU IDEALISTAS" Atkelta iš 7 psl.
sios sesijos rezultatai buvo prastesni nei pirmosios (nors už mokslą dar neteko mokėti). Nutariau daugiau dėmesio skirti mokslams, tačiau reikėjo organizuoti pirmakursių krikštynas. Pagrindinis įvy kis, paskatinęs apsispręsti, - Teisės fakulteto Mokslinės tarybos rin kimai. Patekus į ją rimtai ėmiau svarstyti studentiškas problemas. Netrukus tapau LSTS viceprezidentu. Draugai, rengę ataskaitinęrinkiminę VUSA konferenciją, pasiūlė kandidatuoti į VUSA par lamento prezidento postą. Juokais sutikau - maniau, jei atsiras rim tas konkurentas, atsiimsiu kandidatūrą. Deja, tokio konkurento ne atsirado. Teks darbuotis -jei jau ką pradedu, turiu padaryti iki galo. - Kokie-artiiniausi VUSA planai?
- Rugsėjo 15-22 dienomis rengiame didžiulį seminarą - tarptau tinę konferenciją “Ar sukursime kartu vieningą ir taikią Europą?”, čia aptarsime studentų problemas. Ketiname rimtai spręsti bendra bučių klausimą - VUSA yra įsipareigojusi išrinkti naujus bendrabu čių direktorius, drauge su Universiteto administracija svarstysime bendrabučių nuostatų pakeitimus. Ko gero, Socialinių reikalų komi sija turės daugiausia darbo.
STUDENTAI TURĖS KUR LINKSMINTIS
- Naujajam VUSA prezidentui ir jo komandai belieka palinkėti sėkmės.
Naujiesiems mokslo metams ruošiamasi ne tik remontuojant auditorijas bei tvarkant Universiteto aplinką - pagaliau dėmesio su laukė ir studentų laisvalaikis. Studentams ir ypač studentėms, gyvenantiems Saulėte kyje ir pamėgusiems leisti laiką miesto dis kotekose bei baruose, nebereikės sukti gal vos, kaip naktį saugiai sugrįžti namo - nuo šiol vėl veiks “Argus” diskoteka pramogų centre Saulėtekyje, prie pat bendrabučių. Rugsėjo pirmosios išvakarėse įvyko oficia lus senas tradicijas turinčio klubo atidary mas. Jame apsilankė Universiteto rektorius su žmona, kiti Universiteto vadovai. Jei jau esate įpratę prie Vilniaus kavinių kainų, “Argus” jausitės kaip namie - paval gyti čia galėsite už panašią kainą (pigiau sios salotos kainuoja 3 litus). Alkoholiniai gėrimai gal kiek pigesni nei mieste - pigiau sio vyno galėsite paragauti už 2,5 lito, alaus - už 3-4,5 lito. Tiesa, staliukų naujajame pramogų centre nedaug - tad geriau iš anks to nusiteikite šokti, o ne sėdėti. Beje, atida rymo vakarą pirmoji pradėjusi šokti pora bu vo nemokamai pavaišinta vynu (galbūt taip bus ir vėliau?). Pramogų centre tvarką sau go tarnybos “Gelvora” vyrai. Pramogų cen tro aplinka kol kas atrodo labai padoriai (tu aletai švarūs, yra net tualetinio popieriaus). Fojė nepanorusieji šokti galės sėsti prie žai dimų automato. Tikėsimės, kad “Argus” pa vyks susigrąžinti seną gerą vardą.
Indrė KLIMKAITĖ
"U. V." inform.
- Ar galima tikėtis pakeitimų VUSA struktūroje ir veikloje? - Mano manymu, veiklą reikia perkelti iš parlamento posėdžių į komisijas. Komisijose turėtų dirbti po 5-6 žmones, jie turėtų būti pavaldūs parlamentui. Galbūt reikės peržvelgti VUSA nuostatus, nes juose yra spragų. - Rinkiminėje kalboje išgirdome, kad vienas iš pagrindinių sie kių - nutiesti tiltus tarp Studentų atstovybės ir studentų. Kaip tai bus daroma?
- Be abejo, tilto tiesti iš vienos pusės neįmanoma. Pirmiausia reikia pačių studentų aktyvumo. Užsienio šalių praktika rodo, kad geriausiu atveju aktyvūs yra apie 70 procentų studentų. Lietuvoje tik 20 procentų. Apie mūsų universitetą baisu ir kalbėti... Tačiau esu idealistas ir fanatikas, tikiuosi sutikti tokių pat bendraminčių. Pirmiausia teks pagerinti atmosferą pačiame VUSA parlamente ir valdyboje. Tai turi būti vieninga komanda, ginanti studentų intere sus. Tikimės pagyvinti ir fakultetų studentiškų organizacijų veiklą. Šios organizacijos ir VUSA turėtų bendradarbiauti. Organizacijos galėtų išbandyti savo projektus fakultetuose, ir, jei jie pasiteisins, siūlyti VUSA. Atstovybė galėtų būti koordinatorius. Mes savo ruož tu ketiname teikti įvairią (išskyrus finansinę) pagalbą rengiant stu dentiškas šventes - tai galėtų būti patarimai, pažintys ir 1.1. Tačiau nenorėčiau per daug akcentuoti laisvalaikio - studentai juk įstojo į Universitetą mokytis. Reikėtų atgaivinti studentiškų mokslinių draugijų veiklą. Studentų atstovybė turi tapti tokia vieta, kur stu dentas galėtų kreiptis įvairiais klausimais ir būtų išklausytas. An tra vertus, kiekvienas studentas turėtų suprasti, kad dalyvauti vi suomeninėje veikloje yra jam pačiam naudinga - taip susirandama naujų draugų, galų gale, iš VUSA neretai atsiveria kelias į karje rą...
Universitas Vilnensis
10
VASARA GERA PROGA PADIRBĖTI *** TSPMI direktorius Egidijus Kūris: “Šiemet atostogavau įvairiose vieto se. Šiek tiek laiko praleidau Palangoje šis kurortas manęs kol kas negąsdina. Bu vau nuvykęs į porą kaimų. Vasarą neblo gai pailsėjau, tačiau šiandien to nebesi jaučia. Laukia daugybė darbų, dėl Kon greso rūmų kol kas prie Vyriausybės ne mitinguojame - rodome gerą valią”. *** Teisės fakulteto dekanas Viktoras Tiažkijus: “Visas atostogas praleidau darbe. Tik penkioms dienoms buvau nuvykęs į Ni dą. Vasarą darėme remontą, reikėjo būti darbe ir stebėti. Dabar aš nenoriu atos togauti, noriu dirbti. Man darbas yra ge riausias poilsis”. *** Universiteto reikalų valdytojas Sigi tas Sunelaitis: “Vasara buvo nerami ir įtempta: įvai rios konferencijos, pasitarimai, organiza ciniai rūpesčiai. Porą savaičių atostogų praleidau sodo statybose: maišiau beto ną, kasiau, kaliau. Laisvu laiku skaičiau spaudą, stengiausi neatitrūkti nuo gyve nimo.” *** Studijų prorektorius Saulius Vengris: “Atostogavau kaime, uošvijoje. Kadan gi uošvis jau nelabai gali dirbti sunkesnius darbus, padėjau kirsti malkas. Kokią sa vaitę kirviu mojavau. O šiaip nelabai daug atostogų turėjau. Į Palangą nevažiavome, nuobodoka. Ten reikia kažką veikti, o gu lėti kaip ruoniui pilvą išvertus neįdomu.” ♦*» Rektorius Rolandas Pavilionis: “Atostogos buvo trumpos. Dėl vieno kių ar kitokių priežasčių turėjau dažnai apsilankyti Universitete. Kelias atostogų dienas praleidau Labanoro girioje savo jau daug metų statomoje sodyboje. Ten kaliau, stačiau, valiau mišką, kaimynui padėjau vežti šieną. Per šias atostogas su laukiau savo ketvirtojo anūkėlio Domi nyko. Dešimties dienų jis buvo atvežtas pas mus į kaimą senelių globai, tad abu su žmona labai mielai prisiėmėme šias pareigas. Artėjanti rugsėjo l-oji skubi no grįžti į Universitetą...”
"U. V." inform.
1997.09.15
Kokia buvo Universitetui ši vasara, su kokiomis problemomis, viltimis ir idėjomis pasitinkame naujuosius mokslo metus? Apie tai savo mintimis dalijasi Universiteto rektorius prof R.Pavilionis. - Artėjanti rugsėjo pirmoji kėlė daug nerimo: nerimavau, ar spėsi me uždengti stogą virš Aulos, bet orai buvo mums palankūs, džiau giuosi, kad filologams spėjome su remontuoti patalpas, kiek pasitvar kyta ir bendrabučiuose. Vis dar ne aiškūs kai kurie klausimai, svarbiau sias - Kongreso rūmų. Neįvykdėme savo pažado, kad studentai rugsėjo 1-ąją sutiks naujuose rūmuose. Nekėlėme didelio triukšmo, nes tiki mės, jog rugsėjo 15 dieną bus pateik tos komisijos išvados. Stojamieji egzaminai ir priėmimo klausimai šią vasarą buvo tvarkomi normaliai, išskyrus spaudoje pateik tą vieno studento akibrokštą dėl pri ėmimo lengvatų."Argus” kavinės atidaryme jaučiau labai pakilią dės tytojų ir studentų nuotaiką. Man at rodo, kad šiemet mažiau nevilties, depresijos, tad labai malonu pradė ti naujus darbus. - Kaip vertinate ypatingą spau dos dėmesį Universitetui?
- Manau, kad iki gruodžio 21 die nos susidomėjimas Universitetu neatslūgs. Nematau čia nieko bloga. Kitaip tariant, jeigu Į tave nukreip ta daugiau šviesos, žmonėms paro domos gerosios ir blogosios pusės tokia yra tikrovė, toks yra Universi tetas šiandien. Kartais pateikiama informacija būna tendencinga, ta čiau žiūriu į tai ramiai ir gerai suvo kiu žaidimus, kurie vyksta. Manau, tai nei manęs, nei mūsų profesūros neišmuša iš vėžių. Ateityje išliks fun damentalūs dalykai, o ne kažkokie įtartini žvilgsniai į Universitetą.
- Kas šiandien neramina?
- Turime labai daug planų, to dėl nuogąstauju dėl prastos finan sinės šalies padėties - mūsų specia liąsias lėšas norima atimti. Esu gir dėjęs, kad jau parengtas, bet dar ne patvirtintas Vyriausybės projektas, pagal kurį mūsų uždirbtos lėšos ne galės būti panaudotos papildo miems darbuotojų užmokesčiams. Tai būtų didelis smūgis ir žingsnis atgal. Atimant Lietuvai nedaug pa dėsiančius, o Universitetui nepa prastai svarbius pinigus, mus tarsi norima įvaryti į kampą, Tikiuosi, kad išsispręs problema, iškilusi atsiradus Teisių akademijai: ten atlyginimai yra kur kas didesni, o studijų programos kol kas dar ne atitinka universiteto lygio. Teisės fakulteto dekano V. Tiažkij inicia tyva Vyriausybei yra pateiktas pro jektas, pagal kurį Universitetas ga lėtų tikėtis didesnių asignavimų tei sės dalykus dėstantiems žmonėms. Kitaip tariant, pagal statusą jie pri lygtų gana aukštiems teisėsaugos pareigūnams.Tai svarbūs dalykai, nes teisininkų rengimo kiekybės ir kokybės klausimai yra aktualūs vi sai Lietuvai. Neramina santykiai su kai ku riais Lietuvos bažnyčios vadovais. Niekaip negalime baigti bylos dėl Skapo gatvės pastato, teoriškai pri klausančio Universitetui. Ši byla gana ilgai užsitęsė, girdėjau, kad yra ruošiami nauji šio klausimo sprendimo būdai, visiškai nepriim tini Universitetui. Nukelta į 11 psl.
1997.09.15 UNIVERSITETO VASARA Atkelta iš 10 psl.
Ir, žinoma, didžiausias mūsų klaus tukas - bibliotekos statyba. Ji turėtų būti įtraukta į mūsų šalies planus, ki tu metų biudžeto sąskaitą. Jeigu ša lyje nebus didelių finansinių proble mų, tai ši amžiaus statyba turėtų pa judėti. - Kaip manote, ar TSPMI direk torius E. Kūris, dalyvaudamas pike te dėl Kongreso rūmų, pakenkė sa vo, kaip busimojo ambasadoriaus, karjerai?
- Manau, kad yra pagrindo taip manyti. Bet kas yra žmogaus karje ra? Ar tai prisitaikymas prie nepri imtinos padėties vardan trumpalaikio asmeninio gėrio, ar karjera yra žings nis, kai pasielgei pagal sąžinę, neišdavei principų? Tokiam jaunam, pro tingam ir išsilavinusiam žmogui tai nesudarys jokių problemų, juk jam dar visas gyvenimas prieš akis. Gal būt šiuo žingsniu jis padėjo pliusą sa vo karjeroje,o ne trumpam prisitaikė prie trumpalaikės, materialiai nau dingos padėties, kuri nei Universite tui, nei Lietuvai nieko gero neduotų. Žinau, kad jo papirkti neįmanoma. - Ar bus taikomos kokios nors lengvatos Seime dirbantiems ir Uni versitete dėstytojaujantiems darbuo tojams?
- Yra darbuotojų, kurie sėkmin gai dirba Universitete ir Seime, mes tuo labai džiaugiamės, kad jie visur spėja, didžiuojamės, kad tai dori ir są žiningi žmonės. Vis dėlto yra ir to kių atvejų, kai žmonės naudojasi Uni versitetu tam, kad išlaikytų tam tikrą vardą, tačiau neatlieka savo darbo.Tokiems žmonėms mes esame pa reiškę labai griežtus papeikimus ir įspėję. Taip buvo pernai, aš tikiuosi, kad šie žmonės padarė tam tikras iš vadas. Juk mes negalime nuvilti stu dentų, studijos brangiai kainuoja. -Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENĖ
Universitas Vilnensis
11
SIGITAS SUNELAITIS: "REIKIA IMTIS TIESIOGINIO VALDYMO" Praėjusių mokslo metų pabaigo je viešumon iškilusi netvarka Uni versiteto bendrabučiuose skaus mingai paveikė ne tik už juos atsa kingą A. Vigelį, nelegaliai gyvenu sius studentus, bendrabučių direk torius, bet ir Universiteto prestižą. Kokia šiandien bendrabučių padė tis, kaip sekasi apgyvendinti studen tus? Apie tai papasakoti sutiko Universiteto reikalų valdytojas Si gitas Sunelaitis. “Šiais mokslo metais mes priža dėjome apgyvendinti visus studen tus. Tai sunkus uždavinys, nė viena aukštoji mokykla taip nedaro. Bet, atrodo, pažadą ištęsėsime. Pirmą kartą šeimyniniuose bendrabučiuo se apgyvendinome daugiau kaip 100 žmonių, kurie metai iš metų laukdavo savo eilės ir ieškodavo ke lių, kaip gauti pastogę. Stengiamės bendrauti su studentais ir jų tėvais, išklausome jų pageidavimų. Šiuo metu labai bloga padėtis 15-ajame ir 16-ajame bendrabu čiuose. Administratorė D. Balaišienė ir studentų atstovas R. Augys kaltina vienas kitą kambarių “slė pimu”. Po gana aštraus pokalbio abu buvo įspėti dėl savivaliavimo. Skandalinga situacija susiklostė Gamtos ir Chemijos fakultetų ben drabučiuose (M. K. Čiurlionio 27). Ji brendo jau maždaug pusę metų. Gamtininkai iš savo bendrabučio bando išguiti chemikus. Gamtos fa kulteto dekanas aiškina, kad tai jų bendrabutis, nors jis yra bendras. Daug įvairių nesusipratimų yra fi zikų ir teisininkų, filologų ir mate matikų bendrabučiuose. Iki Senato posėdžio, įvykusio rugpjūčio 28 dieną, buvo didelė
netvarka. Bendrabučių administra toriai savo nuožiūra skirstė kamba rius. Patikrinę radome daug dvivie čių, triviečių kambarių, kuriuose gy venama po vieną. Mes stengiamės suteikti žmogui pastogę, o ne privi legijas. Taigi po visų bendrabučiuo se atrastų nesklandumų nusprendė me imtis tiesioginio valdymo. Ma dingi nebūsime, bet, tikiu, tvarka turėtų atsirasti. Mūsų sprendimas toks: fakultetai pateikia paraiškas bendrabučių ir butų skyriui, tuomet VUSA atstovas, aš ir butų skyriaus atsakingas žmogus svarstysime vi sas galimybes. Aš labai patenkin tas šiuo Senato nutarimu, nes pa galiau konkrečiai nusakyta, kas at sako už šį klausimą. Man tenka di delė atsakomybė, bet aš jos nebijau. Tikiuosi, kad tokia padėtis yra lai kina, vėliau žiūrėsime. Dabar pamatėme, kokių baisių ir neištaisomų klaidų pridaryta nuomojant bendrabučius. Mes prarado me 200 vietų. Pagal sutartį 20 proc. bendrabučių skiriama komerciniams tikslams, t.y. iš 500 vietų netenkame 100 vietų. Kaip tik šios prarastos vie tos šiandien mums sudaro šiokių to kių sunkumų, tačiau tikimės juos įveikti.” Imdamasis šios atsakomybės, S.Sunelaitis yra nusiteikęs ryžtingai. Jis perspėjo, gavęs bent vieną argu mentuotą nusiskundimą bendrabu čių komendantų darbu, siūlys juos atleisti iš darbo. Anksčiau buvo su teiktos nežabotos teisės bendrabu čių valdininkams. Po rugsėjo 1-osios bus imtasi ryžtingų veiksmų išpra šant iš bendrabučių nelegalus. Liana BINKAUSKIENĖ
12
Universitas Vilnensis Nordiska informationskontoret i Vilnius Siaurės kraštų informacijos biuras Vilniuje
1997.09.15
A TARPTAUTINIS SEMINARAS "AR SUKURSIME KARTU VIENINGĄ IR TAIKIĄ EUROPĄ?"
ŠIAURĖS ŠALIŲ STIPENDIJŲ PROGRAMA BALTIJOS ŠALIMS IR ŠIAURĖS VAKARŲ RUSIJAI Paraiškų tipai: - Education and Research, - Exchange ofCivil Servants.
Paraiškų pateikimo terminai: kovo 1 d. ir spalio 1 d.
VUSA iniciatyva rugsė jo 15-21 d. vyks tarptauti nis seminaras “Ar sukursi me kartu vieningą ir taikią Europą?”, kuriame daly vaus 45 visų Baltijos regio no šalių studentiškų orga nizacijų lyderiai (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Danijos, Suomi jos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos atstovai). Tokie seminarai VU vyksta nuo 1991 m. Seminaro pradžioje da lyviai galės pasirinkti, ku rios grupės veikloje daly vauti: pilietinės, ekonomi nės ar jaunimo reikalų. Se minaro darbinė kalba - an glų. Dalyviai susipažins su Vilniumi, lankysis Trakuo se, Kaune. Seminare pranešimus skaitys Lietuvos visuome nės elito atstovai: žinomi mokslininkai, LR Seimo ir Vyriausybės nariai. Viena iš pagrindinių programos dalių bus diskusijos tarp seminaro dalyvių, kuriose ne tik bus dalijamasi patir timi, bet ir ieškoma naujų kelių, kaip jaunimas galė tų padėti suvienyti ir ap saugoti Europą. Linkime sėkmės organi zatoriams ir dalyviams.
Paraiškas gali pateikti: Education and Research: - pedagogai, mokslininkai, aukštesniųjų kursų studentai, - mokslo ir studijų institucijos (kursams, seminarams, konferencijoms rengti). Exchange of Civil Servants - valstybinių įstaigų administracijos darbuotojai, - visuomeninių įstaigų (mokyklų, socialinių institucijų) administracijos darbuotojai, - valstybės tarnautojai, - valstybinės įstaigos ir organizacijos (kursams, seminarams, konferen cijoms rengti).
Išankstinis ryšių užmezgimas su priimančia įstaiga: prie paraiškos būtina pridėti pakvietimą iš priimančios įstaigos.
Studijų trukmė: Education and Research: -1-6 mėnesiai, - 2 metų studijos - "Sandwich Scholarship": doktorantams siūloma galimybė studijas savo universitete derinti su studijomis tam tikrame Šiaurės šalies universitete. Exchange of Civil Servants: -1-8 savaitės. Būtini priedai: - rekomendacija, - išsamus projekto/tikslų aprašymas, - geras anglų arba kitos priimančiai įstaigai priimtinos kalbos mokėjimas.
Išsamesnę informaciją teikiame ir paraiškas bei mokymo įstaigų sąrašus platiname: Siaurės kraštų informacijos biure, Išganytojo 4. Tel. 22 22 11 Darbo valandos:
10.00 - 13.00,14.00 - 17.00. Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46. EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 337. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
>
<
Ramunė LEBEDYTĖ
J