visu sabiąpRovecanabvienyiures!
caRj/Bims sr.ii nencas (
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiniiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
SVEIKINAME UNIVERSITETO DARBUOTOJUS — DIDŽIOJO TĖ\rYNES KARO VETERA NUS, KARINES KATEDROS DĖSTYTOJUS, VISUS STUDENTUS ATLIKUSIUS IR ATLIEKAN ČIUS KARINĘ TARNYBĄ SU ŠLOVINGU JUBILIEJUMI — TSRS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ 70-MEClU! GEROS SVEIKATOS, LAIMĖJIMŲ DARBE IR MOKSLE!
MOKYKLA ATSINAUJINIMO KELYJE TSKP CK vasario (1988 m.) plenumas apsvarstė klausimą apie persitvarkymą vidurinėje ir aukštojoje mokykloje, partijos uždavinius ji įgyvendinant. * Aukštojoje mokykloje — buvo pažymėta Plenume — ne galima apsieiti be mokymo ir auklėjimo organizacinių struktū rų įvairovės. Galimybes vystyti mokslą aukštojoje mokykloje, studentų mokymui panaudoti šiuolaikinius įrengimus, tiesio giai įtraukti studentus į kūrybi nį gyvenimą gali užtikrinti glaur desnė aukštųjų mokyklų koope racija su akademiniais ir šaki niais institutais, kuriems savo ruožtu pravers naujos jėgos. Šiandien svarbu abipusiškai drą siau šalinti žinybines kliūtis. Ga lima bendradarbiauti pačiomis Įvairiausiomis formomis. * Mūsų aukštojo mokslo sis tema ilgą laiką vystėsi ekstensy viai, vietiniai organai neretai reikalaudavo steigti naujas auk štąsias mokyklas, nors neturėda vo tam nei materialinės bazės, nei pedagoginių kadrų, nei net gi .perspektyvos protingai pa naudoti absolventus. Plenume pareikšta aiški partijos pozicija šiuo klausimu. Būtina griežtai sistemingai rengti aukštųjų mo kyklų atestaciją, padėti silpno sioms ir, jei būtina, pertvarkyti jas į autoritetingų mokymo įstaigų filialus. * Plenume buvo paminėta ir netinkama dabartinė mokymo įstaigų materialinio-techninio ap rūpinimo tvaika. Šios įstaigos iki šiol buvo finansuojamos pa gal straipsnį „kiti vartotojai". Realiai pakeisti tokią tvarką bus galima tik tada, kai švietimo sistema bus aprūpinama resur sais kaip liaudies ūkio šaka. Reikalinga tiesiog revoliucija techniškai aprūpinant mokymo įstaigas. * Išryškėjo dvi vadovavimo švietimo sistemai tendencijos: iš vienos pusės siekiama šalinti žinybines pertvaras tarp centrų, valdančių šios sistemos dalis; iš kitos — siekiama didesnio že mutinių grandžių — mokymo įstaigų — savarankiškumo. Ne» maža šalininkų turi švietimo ži nybų sujungimo (bent respubli kų lygyje), susiliejimo į vienin gus liaudies švietimo komitetus idėja. Kalbama ir apie maksi malų savivaldos aukštojoje ir vidurinėje mokykloje išvystymą. Liaudies švietimo problemų svarstymas tęsiasi.
DĖMESIO! PERKELIAMI ĖMIMAI.
UŽSI
Kovo 7 dienos užsiėmimai per keliami į kovo 6 d. (sekmadienj). Kovo 7 ir 8 d. d. užsiėmi mų nebus.
„Šalyje prasidėjęs aukštųjų mokyklų pertvarkymas apnuogi no nemaža problemų. Nuo to, kaip mes jas išspręsime, tiesio giai priklauso persitvarkymo pasisekimas"... Tokiais žodžiais savaitraštis „Literaturnaja gazeta" (1988 va sario 3 d.) pradeda straipsnį, ku riame aprašo, kaip solidūs žmo nės — profesoriai, mokslų dak tarai, susėdę prie apskrito stalo bando surasti idealios aukštosios mokyklos variantą. Įvairias te mas jie palietė savo diskusijoje. Svarstė ar reikalingi humanitari niai mokslai „technikui", ar bū tina vyresniųjų kursų studentams dalyvauti įvairiose mokslinėse konferencijose, ir dar daugelį įvairių klausimų. Apibendrinda mi savo ginčą bandė pavaizduo ti, kokia aukštoji mokykla būtų ideali mūsų visuomenėje. Gal to dėl, kad jie bandė išspręsti tik techninę uždavinio pusę, gal dėl
Siekdamas nustatyti studento požiūrį j dėstytoją, paprašiau vyresniųjų kursų studentų, kurie, kaip sakoma, jau yra gerokai pa ragavę studentiškos duonos, at sakyti į šiuos klausimus: kolkį dėstytojo bruožą bei savybę la biausiai vertinate, kodėl, kokį jo bruožą bei savybę labiausiai smerkiate, kodėl. Anketos bu vo anoniminės, į klausimus atsa kinėjama neturint galimų atsaky mų. Dauguma tiriamųjų, kaip ir buvo reikalauta, iškėlė tik vie ną bruožą bei savybę; tačiau dalis pateikė po 2—3 atsaky mus. Studentai daugiausia (40%) paigeidavo tokių dėstytojo bruožų bei savybių, kaip dalykinis pa sirengimas, kvaliflkuotumas, gilus dėstomos disciplinos įsisavinimas ir meilė savo specialybei bei profesijai. 31 % studentų j pirmąją vietą iškelia dėstytojo asmenybę, jo charakterio, dorovinius bruožus bei savybes. Daugiausia vietos tarp jų užima mokėjimas bend rauti (10%), objektyvumas (6%), taip pat humaniškumas, nuošir-
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 7 (1426) 1988 M. VASARIO 26 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
Mano nuomonė
Ieškome idealaus universiteto kltų priežasčių susidaro įspūdis, kad bandoma išgelbėti mūsų aukštųjų mokyklų prestižą tik išorinių pertvarkymų dėka. Profesorius D. Pospelovas, rem damasis Pizos universiteto siste ma, siūlo savo idealaus univer siteto variantą. Jo nuomone, stojamieji egzaminai nereikalin gi, neš skirtingi žmonės skirtin gai reaguoja į nervinę įtampą egzamino metu, todėl jautresni dažnai negali deramai susikaup ti, atsikratyti nereikalingo jaudi nimosi. Be to, uždaresnieji, ne mokantys bendrauti klek prisi bijo, vengia egzaminatorių, tuo pačiu sudarydami silpnai pasi ruošusių įspūdį. Tokiu būdu ne mažai gabaus jaunimo atsiduria už aukštosios mokyklos ribų. Bent pirmuose kursuose studen-
dumas, demokratiškumas, tole rancija, egalitariškumas, parei gingumas, jumoro jausmas (po 1-2,5%). Didelę reikšmę studentai ver tindami dėstytoją teikė pedago giniam meistriškumui, sugebėji mui išdėstyti mokslo discipliną, mokėjimui sudominti dėstomąja medžiagą. 29% studentų j pirmą vietą iškėlė būtent tokius dės tytojo bruožus bei savybes. Be to, iš dėstytojo buvo pageidauja ma ir mokėjimo akcentuoti es minius dėstomo dalyko klausi mus, retorinių sugebėjimų, iškal bingumo, konkretumo, problemiškumo, sugebėjimo ugdyti stu dentų kūrybiškumą (žinoma, ki tas klausimas — ar patys stu dentai yra kūrybiškai aktyvūs, ar jie pakankamai pasirengę priim ti pedagogo probleminį dėsty mą). Dauguma studentų dėstytoją labai vertina už erudiciją, in telektą, kūrybiškumą ir autorrteŽodžiu, iš dėstytojo daugiausia reikalaujama, kad jis padėtų stu dentui siekti perspektyvinio tikš
tas pats savo nuožiūra turėtų pasirinkti, kokį paskaitų kursą jis norėtų išklausyti tais mokslo metais. Reikia sudaryti galimy bę laisvai pereiti iš vieno fakul teto J kitą, neriboti mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, pa keisti egzaminų sistemą. Studen tui reikia leisti pačiam pasirink ti, kada ir pas kokį dėstytoją jis nori laikyti egzaminą. Profe soriaus nuomone tiesiog būtina, kad techninės aukštosios mo kyklos suteiktų besimokantiems humanitarinį, o humanitarinės — techninį išsilavinimą, kad stu dentai ir dėstytojai būtų kole gos ir lygiomis teisėmis dalyvau tų visuose dėstytojų organizuo jamuose renginiuose — taip pat ir atliekant mokslinius darbus, konferencijose ir t. t. lo — tapti geru savo profesijos specialistu. Kokius dėstytojo bruožus bei savybes studentas labiausiai smerkia? Dėstytojo puikavimąsi prieš studentą savo intelekto bei socialinės padėties pranašumu ir norą jauną žmogų sumenkinti, pažeminti; subjektyvumą verti nant studento asmenybę bei jo intelektą, o kartais — ir keršta vimą, despotizmą, abejingumą studentui, nesugebėjimą bend rauti su juo, netaktą, nepasitikė jimą studentu, taip pešt dėstyto jo dvasinį skurdumą, veidmai niavimą ir vergišką pataikavimą siekiant sau naudos, nedrausmin gumą apskritai gyvenime, o ypač — atliekant dėstytojo pareigas. Šie asmenybės komponentai su daro 60% visų bruožų bei sa vybių, kuriuos studentai labiau siai smerkia. Kitas studentų itin smerkiamas dėstytojo asmenybės struktūros komponentas — kvalifikacijos trūkumai. Didžiausiu trūkumu tai laiko 40% studentų. 5iuo atveju dėstytojo pati didžiausia bėda dalyko neišmanymas, dėstymas tik pagal vadovėlį, abejingumas savo specialybės dalykui ir, pa galiau, prastas pasiruošimas pas kaitoms. Žinoma, mūsų aukštoji mokykla turi laibai daug puikių profesorių, docentų, dėstytojų. Tačiau šalia to studentai teisin gai nurodo, kad mažai j,ie gau na iš tokių dėstytojų, kurie, at ėję į auditoriją, „pamiršta" ką ir kaip turi duoti studentui, dės to be plano, nenuosekliai, be sistemos. Jaunieji pedagogai kar tais prastą savo dalyko išmany mą ir menką patirtį bando kom pensuoti autokratiniais reikalavi mais. Neseniai pasibaigė studentų žiemos egzaminų sesija. Joje jau sutikome kai kurių persitvarky mo elementų. Aš pats paban džiau pasitelkti j egzaminus stu dentų lyderius. Ir, pasakyčiau, — sėkmingai. Pasirodo, kad dau gelis studentų dėl savo prasto ' atsakinėjimo labiau išgyvena prieš savo draugus, negu prieš dėstytoją. Vadinasi, tai ateityje (nukelta j 2 psl.j
Didelis studentų atkritimas pir muose kursuose turi būti ne tra gedija, o normalus reiškinys, tiesiog būtinybė. Tai tikrai labai (domus aukš tosios mokyklos modelis. Tačiau, man regis, kad nebuvo pastebė ta kita, ko gero esminė proble mos pusė — moralinis mūsų ne pasirengimas mokytis tokioje mokykloje. Ji galbūt ruoštų puikius specialistus, tikrus, vi sapusiškai Išsilavinusius inteli gentus, tačiau dabartinėmis su lygtomis negalėtų egzistuoti nė vienerlų metų. Pabandykime įsivaizduoti, kad staiga mūsų Universitetas pereitų prie tokios darbo sistemos. Pirmiausia, be stojamųjų egzaminų ar kitokios atrankos formos į „prestižines" specialybes sueitų ir begalė ne reikalingų, negabių, nenorinčių mokytis žmoulųį Kol jie per tuos dvejus trejus atrankos me tus suprastų, įsitikintų, kad auk štojoje mokykloje reikia moky tis ir gerai mokytis, — kiek daug valstybė bereikalingai Iššvaistys lėšų, praras darbo jė gos. Taip eksperimentuoti gedi ma būtų tik priėmus (statymą dėl mokesčio už aukštąjį išsilavi nimą, bent pirmuosiuose kursuo se. O kas atsitiktų, jeigu, sakysi me, mūsų Universitete studentai pradėtų patys rinktis egzamina torius?! Pirmiausia didelė dalis reiklių, gerai savo dalyką iš manančių dėstytojų neturėtų dar bo — visi besimokantys veržtųsi pas vidutinybes Ir „gerus" dės tytojus, kurie gal būt tiek neiš mokys, bet daug ir nereikalaus, lengva ranka parašys išsvajotą ketvertą ar penketą. Pabaiga kitame Nr. Darius TARASEVIČIUS IF studentas
Linksmasis „Dviratis66 Praėjusį sekmadienį Trakuose įvyko regioninis meninių agitbrigadų konkurso turas. Jame dalyvavo kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Kapsuko. Malonu pažymėti, kad teisės fakulteto šou grupė „Dviratis“ pelnė žiūrovų numylėtinių var dą ir susilaukė labai gero komi sijos įvertinimo. Be „Dviračio“ į respublikinę apžiūrą kelialapius iškovojo Alytaus medvilnės kom binato, Kapsuko „Šeimynos“ ir Kauno Respublikinės tiekimo įmonės meninės agitbrigados. Universiteto studentai paper ka nuoširdumu, paprastumu, be tarpišku bendravimu su publika. Lietuvių liaudies dainų ir netoli moje praeityje skambėjusių šla gerių popuri, originali sceninė laikysena, šmaikštūs komenta rai kėlė ne šypseną, o tikrą sma gų juoką. Sveikiname „Dviratį" iškovo jus teisę dalyvauti finaliniame tu re. D. T.