visu sabiąpRovecanabvienyiures!
caRj/Bims sr.ii nencas (
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiiniiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
SVEIKINAME UNIVERSITETO DARBUOTOJUS — DIDŽIOJO TĖ\rYNES KARO VETERA NUS, KARINES KATEDROS DĖSTYTOJUS, VISUS STUDENTUS ATLIKUSIUS IR ATLIEKAN ČIUS KARINĘ TARNYBĄ SU ŠLOVINGU JUBILIEJUMI — TSRS GINKLUOTŲJŲ PAJĖGŲ 70-MEClU! GEROS SVEIKATOS, LAIMĖJIMŲ DARBE IR MOKSLE!
MOKYKLA ATSINAUJINIMO KELYJE TSKP CK vasario (1988 m.) plenumas apsvarstė klausimą apie persitvarkymą vidurinėje ir aukštojoje mokykloje, partijos uždavinius ji įgyvendinant. * Aukštojoje mokykloje — buvo pažymėta Plenume — ne galima apsieiti be mokymo ir auklėjimo organizacinių struktū rų įvairovės. Galimybes vystyti mokslą aukštojoje mokykloje, studentų mokymui panaudoti šiuolaikinius įrengimus, tiesio giai įtraukti studentus į kūrybi nį gyvenimą gali užtikrinti glaur desnė aukštųjų mokyklų koope racija su akademiniais ir šaki niais institutais, kuriems savo ruožtu pravers naujos jėgos. Šiandien svarbu abipusiškai drą siau šalinti žinybines kliūtis. Ga lima bendradarbiauti pačiomis Įvairiausiomis formomis. * Mūsų aukštojo mokslo sis tema ilgą laiką vystėsi ekstensy viai, vietiniai organai neretai reikalaudavo steigti naujas auk štąsias mokyklas, nors neturėda vo tam nei materialinės bazės, nei pedagoginių kadrų, nei net gi .perspektyvos protingai pa naudoti absolventus. Plenume pareikšta aiški partijos pozicija šiuo klausimu. Būtina griežtai sistemingai rengti aukštųjų mo kyklų atestaciją, padėti silpno sioms ir, jei būtina, pertvarkyti jas į autoritetingų mokymo įstaigų filialus. * Plenume buvo paminėta ir netinkama dabartinė mokymo įstaigų materialinio-techninio ap rūpinimo tvaika. Šios įstaigos iki šiol buvo finansuojamos pa gal straipsnį „kiti vartotojai". Realiai pakeisti tokią tvarką bus galima tik tada, kai švietimo sistema bus aprūpinama resur sais kaip liaudies ūkio šaka. Reikalinga tiesiog revoliucija techniškai aprūpinant mokymo įstaigas. * Išryškėjo dvi vadovavimo švietimo sistemai tendencijos: iš vienos pusės siekiama šalinti žinybines pertvaras tarp centrų, valdančių šios sistemos dalis; iš kitos — siekiama didesnio že mutinių grandžių — mokymo įstaigų — savarankiškumo. Ne» maža šalininkų turi švietimo ži nybų sujungimo (bent respubli kų lygyje), susiliejimo į vienin gus liaudies švietimo komitetus idėja. Kalbama ir apie maksi malų savivaldos aukštojoje ir vidurinėje mokykloje išvystymą. Liaudies švietimo problemų svarstymas tęsiasi.
DĖMESIO! PERKELIAMI ĖMIMAI.
UŽSI
Kovo 7 dienos užsiėmimai per keliami į kovo 6 d. (sekmadienj). Kovo 7 ir 8 d. d. užsiėmi mų nebus.
„Šalyje prasidėjęs aukštųjų mokyklų pertvarkymas apnuogi no nemaža problemų. Nuo to, kaip mes jas išspręsime, tiesio giai priklauso persitvarkymo pasisekimas"... Tokiais žodžiais savaitraštis „Literaturnaja gazeta" (1988 va sario 3 d.) pradeda straipsnį, ku riame aprašo, kaip solidūs žmo nės — profesoriai, mokslų dak tarai, susėdę prie apskrito stalo bando surasti idealios aukštosios mokyklos variantą. Įvairias te mas jie palietė savo diskusijoje. Svarstė ar reikalingi humanitari niai mokslai „technikui", ar bū tina vyresniųjų kursų studentams dalyvauti įvairiose mokslinėse konferencijose, ir dar daugelį įvairių klausimų. Apibendrinda mi savo ginčą bandė pavaizduo ti, kokia aukštoji mokykla būtų ideali mūsų visuomenėje. Gal to dėl, kad jie bandė išspręsti tik techninę uždavinio pusę, gal dėl
Siekdamas nustatyti studento požiūrį j dėstytoją, paprašiau vyresniųjų kursų studentų, kurie, kaip sakoma, jau yra gerokai pa ragavę studentiškos duonos, at sakyti į šiuos klausimus: kolkį dėstytojo bruožą bei savybę la biausiai vertinate, kodėl, kokį jo bruožą bei savybę labiausiai smerkiate, kodėl. Anketos bu vo anoniminės, į klausimus atsa kinėjama neturint galimų atsaky mų. Dauguma tiriamųjų, kaip ir buvo reikalauta, iškėlė tik vie ną bruožą bei savybę; tačiau dalis pateikė po 2—3 atsaky mus. Studentai daugiausia (40%) paigeidavo tokių dėstytojo bruožų bei savybių, kaip dalykinis pa sirengimas, kvaliflkuotumas, gilus dėstomos disciplinos įsisavinimas ir meilė savo specialybei bei profesijai. 31 % studentų j pirmąją vietą iškelia dėstytojo asmenybę, jo charakterio, dorovinius bruožus bei savybes. Daugiausia vietos tarp jų užima mokėjimas bend rauti (10%), objektyvumas (6%), taip pat humaniškumas, nuošir-
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 7 (1426) 1988 M. VASARIO 26 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
Mano nuomonė
Ieškome idealaus universiteto kltų priežasčių susidaro įspūdis, kad bandoma išgelbėti mūsų aukštųjų mokyklų prestižą tik išorinių pertvarkymų dėka. Profesorius D. Pospelovas, rem damasis Pizos universiteto siste ma, siūlo savo idealaus univer siteto variantą. Jo nuomone, stojamieji egzaminai nereikalin gi, neš skirtingi žmonės skirtin gai reaguoja į nervinę įtampą egzamino metu, todėl jautresni dažnai negali deramai susikaup ti, atsikratyti nereikalingo jaudi nimosi. Be to, uždaresnieji, ne mokantys bendrauti klek prisi bijo, vengia egzaminatorių, tuo pačiu sudarydami silpnai pasi ruošusių įspūdį. Tokiu būdu ne mažai gabaus jaunimo atsiduria už aukštosios mokyklos ribų. Bent pirmuose kursuose studen-
dumas, demokratiškumas, tole rancija, egalitariškumas, parei gingumas, jumoro jausmas (po 1-2,5%). Didelę reikšmę studentai ver tindami dėstytoją teikė pedago giniam meistriškumui, sugebėji mui išdėstyti mokslo discipliną, mokėjimui sudominti dėstomąja medžiagą. 29% studentų j pirmą vietą iškėlė būtent tokius dės tytojo bruožus bei savybes. Be to, iš dėstytojo buvo pageidauja ma ir mokėjimo akcentuoti es minius dėstomo dalyko klausi mus, retorinių sugebėjimų, iškal bingumo, konkretumo, problemiškumo, sugebėjimo ugdyti stu dentų kūrybiškumą (žinoma, ki tas klausimas — ar patys stu dentai yra kūrybiškai aktyvūs, ar jie pakankamai pasirengę priim ti pedagogo probleminį dėsty mą). Dauguma studentų dėstytoją labai vertina už erudiciją, in telektą, kūrybiškumą ir autorrteŽodžiu, iš dėstytojo daugiausia reikalaujama, kad jis padėtų stu dentui siekti perspektyvinio tikš
tas pats savo nuožiūra turėtų pasirinkti, kokį paskaitų kursą jis norėtų išklausyti tais mokslo metais. Reikia sudaryti galimy bę laisvai pereiti iš vieno fakul teto J kitą, neriboti mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, pa keisti egzaminų sistemą. Studen tui reikia leisti pačiam pasirink ti, kada ir pas kokį dėstytoją jis nori laikyti egzaminą. Profe soriaus nuomone tiesiog būtina, kad techninės aukštosios mo kyklos suteiktų besimokantiems humanitarinį, o humanitarinės — techninį išsilavinimą, kad stu dentai ir dėstytojai būtų kole gos ir lygiomis teisėmis dalyvau tų visuose dėstytojų organizuo jamuose renginiuose — taip pat ir atliekant mokslinius darbus, konferencijose ir t. t. lo — tapti geru savo profesijos specialistu. Kokius dėstytojo bruožus bei savybes studentas labiausiai smerkia? Dėstytojo puikavimąsi prieš studentą savo intelekto bei socialinės padėties pranašumu ir norą jauną žmogų sumenkinti, pažeminti; subjektyvumą verti nant studento asmenybę bei jo intelektą, o kartais — ir keršta vimą, despotizmą, abejingumą studentui, nesugebėjimą bend rauti su juo, netaktą, nepasitikė jimą studentu, taip pešt dėstyto jo dvasinį skurdumą, veidmai niavimą ir vergišką pataikavimą siekiant sau naudos, nedrausmin gumą apskritai gyvenime, o ypač — atliekant dėstytojo pareigas. Šie asmenybės komponentai su daro 60% visų bruožų bei sa vybių, kuriuos studentai labiau siai smerkia. Kitas studentų itin smerkiamas dėstytojo asmenybės struktūros komponentas — kvalifikacijos trūkumai. Didžiausiu trūkumu tai laiko 40% studentų. 5iuo atveju dėstytojo pati didžiausia bėda dalyko neišmanymas, dėstymas tik pagal vadovėlį, abejingumas savo specialybės dalykui ir, pa galiau, prastas pasiruošimas pas kaitoms. Žinoma, mūsų aukštoji mokykla turi laibai daug puikių profesorių, docentų, dėstytojų. Tačiau šalia to studentai teisin gai nurodo, kad mažai j,ie gau na iš tokių dėstytojų, kurie, at ėję į auditoriją, „pamiršta" ką ir kaip turi duoti studentui, dės to be plano, nenuosekliai, be sistemos. Jaunieji pedagogai kar tais prastą savo dalyko išmany mą ir menką patirtį bando kom pensuoti autokratiniais reikalavi mais. Neseniai pasibaigė studentų žiemos egzaminų sesija. Joje jau sutikome kai kurių persitvarky mo elementų. Aš pats paban džiau pasitelkti j egzaminus stu dentų lyderius. Ir, pasakyčiau, — sėkmingai. Pasirodo, kad dau gelis studentų dėl savo prasto ' atsakinėjimo labiau išgyvena prieš savo draugus, negu prieš dėstytoją. Vadinasi, tai ateityje (nukelta j 2 psl.j
Didelis studentų atkritimas pir muose kursuose turi būti ne tra gedija, o normalus reiškinys, tiesiog būtinybė. Tai tikrai labai (domus aukš tosios mokyklos modelis. Tačiau, man regis, kad nebuvo pastebė ta kita, ko gero esminė proble mos pusė — moralinis mūsų ne pasirengimas mokytis tokioje mokykloje. Ji galbūt ruoštų puikius specialistus, tikrus, vi sapusiškai Išsilavinusius inteli gentus, tačiau dabartinėmis su lygtomis negalėtų egzistuoti nė vienerlų metų. Pabandykime įsivaizduoti, kad staiga mūsų Universitetas pereitų prie tokios darbo sistemos. Pirmiausia, be stojamųjų egzaminų ar kitokios atrankos formos į „prestižines" specialybes sueitų ir begalė ne reikalingų, negabių, nenorinčių mokytis žmoulųį Kol jie per tuos dvejus trejus atrankos me tus suprastų, įsitikintų, kad auk štojoje mokykloje reikia moky tis ir gerai mokytis, — kiek daug valstybė bereikalingai Iššvaistys lėšų, praras darbo jė gos. Taip eksperimentuoti gedi ma būtų tik priėmus (statymą dėl mokesčio už aukštąjį išsilavi nimą, bent pirmuosiuose kursuo se. O kas atsitiktų, jeigu, sakysi me, mūsų Universitete studentai pradėtų patys rinktis egzamina torius?! Pirmiausia didelė dalis reiklių, gerai savo dalyką iš manančių dėstytojų neturėtų dar bo — visi besimokantys veržtųsi pas vidutinybes Ir „gerus" dės tytojus, kurie gal būt tiek neiš mokys, bet daug ir nereikalaus, lengva ranka parašys išsvajotą ketvertą ar penketą. Pabaiga kitame Nr. Darius TARASEVIČIUS IF studentas
Linksmasis „Dviratis66 Praėjusį sekmadienį Trakuose įvyko regioninis meninių agitbrigadų konkurso turas. Jame dalyvavo kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Kapsuko. Malonu pažymėti, kad teisės fakulteto šou grupė „Dviratis“ pelnė žiūrovų numylėtinių var dą ir susilaukė labai gero komi sijos įvertinimo. Be „Dviračio“ į respublikinę apžiūrą kelialapius iškovojo Alytaus medvilnės kom binato, Kapsuko „Šeimynos“ ir Kauno Respublikinės tiekimo įmonės meninės agitbrigados. Universiteto studentai paper ka nuoširdumu, paprastumu, be tarpišku bendravimu su publika. Lietuvių liaudies dainų ir netoli moje praeityje skambėjusių šla gerių popuri, originali sceninė laikysena, šmaikštūs komenta rai kėlė ne šypseną, o tikrą sma gų juoką. Sveikiname „Dviratį" iškovo jus teisę dalyvauti finaliniame tu re. D. T.
2
Tarybinis studentas
„MŪŠIO“ REZULTATAI ARBA SESIJOS STATISTIKA Žiemos eqzamlnų sesija jau praeitis. Praeityje liko jaudulys prleft egzaminą ir dž'augsmas II Klaikius, ir ataros davus dve jetą taip pat praeityje. Atėjo di dysis atsipalaidavimo metas. Metas, kai studentus gali sutikti teatruose ir koncertuose, disko tekose ir kavinėse, ir tik mažą dali skaityklose. Juk kita sesija dar taip toli... Taigi, kaip mes mokėmės žle« mos semestro metu. Labai ge rais pažymiais egzaminus Išlaikė 693 rrba 1Oo/„ visų Univers'teto studentų. Nepatenkinamus pažy mius gavo 435 arba 6o/„ studentų. Daugiausia tarp jų pirmakursių — 153. po to trečiakursių — 135. Geriausiai mokėsi penkta kursiai ir šeštakurslai, absoliu
O C o 75 3 4-> 0)
tus pažangumas Šiuose kursuo se at'tinkamai 99,56 ir 1OOo/„. Ger ausial mokėsi Istorijos fa kulteto studentai — absoliutus pažangumas fakultete 98j30į. Blogiausi rezultatai fizikos fa kultete absoliutus pažangumas — 82,86%. Blogiausiai mūsų Universitete mokosi finansų ir kredito spec'alybės trečio kurso studentai, Jų absoliutus pažangumas viso l-bo tik 67,44% (bendras Uni versitete 93,73%.). po jų fiz'kos fakulteto antrakursiai — 71,42%. Šimtaprocentiniu pažangu mu sesiją baigė geografijos, prancūzų kalbos ir literatūros bei bibliotekininkystės Ir bib liografijos specialybių studentai.
Audrius SIAURUSEVICIUS
o(Z) g s oi
(atkelta ii 1 psl.)
gali būti veiksmingas mokymosi stimulas.. . Iš pokalbių su studentais aiš ku, kad jie šioje sesijoje reika lavo nelaikyti studento elektro nine skaičiavimo mašina ir ne kreipti dėmesio j smulkmenas, nekamantinėti be galo ilgai, „ne naršyti" po studijų knygutę, nes tai veda į vertinimo subjek tyvumą, vertinti tik studento ži nojimą, o ne veiklą ir elgesį per semestrą, atidžiai išklausyti
egzaminuojamąjį, negąsdinti stu dentų ir nesudaryti jiems prieš egzaminą ir jo metu nesveikos nuotaikos, gerbti studentą, atsi sakyti išankstinės nuomonės apie jį, be reikalo „nevaikyti" stu dento po visą kursą, duoti jam pakankamai laiko apgalvoti at sakymams, nenuolaidžiauti kai kuriems studentams, pvz., visuo meninės veiklos aktyvistams, žy miems sportininkams, nes tai tu ri neigiamą auklėjamąją įtaką vi sai grupei. Kai kurie studentai pa reiškė ir tokią nuomonę, kad per
Edvardas RAMANAUSKAS
Atsklral susumuoti vlsuomen’nių mokslų (TSKP istorija, filosofija, marksistinė-lenl.iinė polit'nė ekonomija, mokslinio ateizmo pagrindai). rezultatai, Geriausiai mokėmės mokslinio ateizmo pagrindų — absoliutus pažangumas — 100o/„. Gerlaus'al visuomeninius mokslus stu dijavo Istorijos fakulteto studen tai. absoliutus pažangumas — 100%. Blogiausiai — fizikos ir pramonės ekonomikos fakultetų studentai, absoliutus pažngumas 92%. __ Kuo greičiau baigsis atsi palaidavimo metas, tuo geresni bus žios sesijos rezultatai: Už knygų, kolegost
egzaminą daugiau dėmesio dės tytojas turėtų Skirti klausimų es mės žinojimui ir mokėjimui juos taikyti praktikoje; galėtų būti leidžiama studentui naudotis sa vo užrašais bei konspektais. Daugelis šių klausimų, kuriuos kėlė egzaminų sesijoje studen tai, yra ne nauji aukštosios mo kyklos pedagogikai, o kai ku riuos jų teks vienaip ar kitaip spręsti persitvarkymo eigoje.
Doc. K. POSKUS
1988 m. vasario 9 d. Chemi jos fakulteto darbuotojai drauge su kitais respublikos chemikais giliai llūdėdami | paskutinę ke lionę palydėjo neorganinės Ir analizinės chemijos katedros ve dėją, ilgametį fakulteto dekaną, chemijos mokslų daktarą, profe sorių Edvardą Ramanauską. E. Ramanauskas gimė 1923 m. kovo mėn. 11 d. Panevėžyje. Baigęs mokytojų seminarija, 1945 m. (stojo ( WU chemijos fakultetą, kurį baigė 1950 m. Mes atsisveikinome su žmo gumi, kuris visą savo gyvenimą susiejo su Chemijos fakultetu. 1950—1956 m. m. jis buvo neor ganinės ir analizinės chemijos katedros asistentu, nuo 1956 — vyr. dėstytoju. 1959 m. apgynė chemijos mokslų kandidato di sertaciją Ir 1963 m. tapo docen tu. 1981 m. E. Ramanauskas — neorganinės ir anallnzlnės che mijos katedros vedėjas. Savo na šaus mokslinio darbo rezultatus apibendrino daktaro disertacijo je, kurią sėkmingai apgynė 1983 m.
Gyvenimo lemtis Išplėšė iš mūsų gretų Žymų pedagogą, mokslininką. Jis paliko per 150 mokslinių straipsnių, išradimų. E. Ramanauskas organizavo sąjungines ir Pabaltijo respubli kų, Baltarusijos TSR bei Kali ningrado srities analizinės che mijos konferencijas, auklėjo ir mokė busimuosius chemikus. Dvylika jo disertantų dirba at sakinguose baruose. Jis žavėjo savo sistemingu, nenuilstamu darbštumu, savo žmogiškuoju dvasiniu patrauklu mu. Plačią mokslinę veiklą vi suomet gražiai derino su visuo meniniu darbu. Jis buvo TSRS MA analizinės chemijos tarybos Siaurės—Vakarų skyriaus pirmi ninko pavaduotojas, Vilniaus chemlkų-analitlkų mokslinto me todinio seminaro vadovas, są junginės D. Mendelejevo chemi kų draugijos respublikinės val dybos narys Ir analizinės chemi jos sekcijos pirmininkas, LTSR Aukštųjų mokyklų mokslo dar bų redkolegijos narys, LTSR Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos metodi nės tarybos chemijos sekcijos pirmininkas, kelių mokslinių tarybų narys. E. Ramanauskas buvo apdova notas jubiliejiniu medaliu už pa sižymėjimą darbe, darbo žymū no ženklu, daugeliu garbės raš tų. Prof. E. Ramanausko darbštu mas. atkaklumas siekiant užsi brėžto tikslo, santūrumas ir op timizmas visada bus pavyzdys jo bendradarbiams ir studen tams. Jo šviesi asmenybė il giems laikams išliks gyva Lietu vos chemikų, bendradarbių bei draugų atmintyje. Chemijos fakulteto dekanatas ir visuomerrnės organizacijos Neorganinės ir analizinės chemijos katedra
Pauliaus LIPEIKIO pieš.
TARYBŲ VALDŽIOS LIETUVOJE 70-MEClUI
LIETUVOS VALSTYBINGUMO KLAUSIMAI Nuo 1915 m. rudens Lietuva kentė kaizerinės Vokietijos oku paciją. Todėl laisvo, nepriklau somo nacionalinio gyvenimo šū kis buvo artimas liaudžiai, dar bo žmonėms. Jis labiausiai atsis pindėjo nacionalinio išsivadavi mo judėjime. Lietuviškoji bur žuazija, pasigavusi šį šūkį tikė josi prasiveržti prie politinės valdžios vairo. Lietuvių buržua zijos veikėjai svajojo apie Lie tuvos nepriklausomybę, tačiau dėl jos iš esmės nekovojo, apsi ribodami legallia, okupantų lei džiama veikla: siuntinėjo petici jas, konferencijose priiminėjo re zoliucijas, o kartu daTė tai, ką okupantai leido ar ko reikalavo. Tačiau taikiu keliu nepriklauso mybės ir valstybingumo Lietuva įgyti negalėjo. Priešingai, ši veikla buvo labai paranki oku pantams. Lietuvos buržuazijos ir jo® veikėjų susitaikei iškurnu kaizerio vyriausybė ir pasinau dojo. 1917 m. rugsėjo 18—20 d. Vilniuje vykusioje lietuvių kon ferencijoje buvo sudaryta Lietu
vos Taryba iš 20 žmonių. Oku pacinės valdžios atstovai kon ferencijos darbe nedalyvavo. Tor dėl pats šios konferencijos su šaukimo faktas vertintinas kaip nuolaida Lietuvos buržuazijai. Iš kitos pusės ir konferencijoje bu vo pabrėžta, kad Lietuvos inte resai normaliomis sąlygomis krypsta ne tiek į rytus ar pie tus, kiek j vakarus. Tuo pačiu pripažįstama galimybė būsimai Lietuvos valstybei orientuotis j Vokietiją. Konferencija vyko rugsėjyje, prieš Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją, kai Lietuvos buržua zijai dar nebuvo iškilęs tiesio ginis pavojus ir nebuvo klasi nio suinteresuotumo beatodairiš kai deklaruoti savo simpatijų Vokietijai. Artėjant Brest-Litovsko taikos deryboms tarp Vokietijos ir Ta rybų Rusijos, Lietuvos Taryba 1917 m. gruodžio 11 d. priėmė Vokietijai naudingą nutarimą. Jame buvo skelbiamas „nepri klausomos Lietuvos atkūrimas",
Siūlome ir laukiame pasiūlymų studentiškai vasarai
artėjant
Atrodo, taip neseniai baigėsi Jubiliejinė — trisdešimtoji — studentų būrių vasara, o jau pra dedame galvoti apie ateinančią. Praėjusi vasara buvo gera Uni versiteto būriams: užimta antroji vieta tarp respublikos aukštųjų mokyklų, du būriai — „Temidė“ (TF, būrio vadas — V. Meldus] ir SSB „Kernavė (FF, vadas — A. Kazakevičius] pripažinti ge riausiais būriais ministerijose, kurių objektuose dirbo. Galima būtų tik džiaugtis pasiektais re zultatais, deja, ne viskas buvo taip jau gražu. Būrių vadai Ir
komisarai ypač pirmosiomis dar bo savaitėmis nežinojo, kaip Įsi rengti stovyklavietę, daugelis žemdirbystės būrių dėl prastų orų sėdėjo be darbo, nes ūkiai neturėjo paruošę pagalbinio dar bų fronto. { šias klaidas atkrei piame naujų vadų dėmesį ir ti kimės, kad jos nesikartos. O dabar apie šių metų vasa rą. Daugelis fakultetų pareiškė norą siųsti studentų būrius į or ganizacijas, su kuriomis bendardarbiaujama nebe pirmi metai, kur vieni kitus neblogai pažjs(nukelta į 3 psl.)
bet kartu pasisakoma už amžiną Lietuvos ryšį su Vokietijos im perija karinės konvencijos, mui tų ir valiutos bendrumo pagrin dais. Tačiau šis Lietuvos Tarybos nutarimas paaštrino politinę pa dėti Lietuvoje ir sukėlė didelį visų lietuvių, gyvenusių Rusijo je, Latvijoje, Jungtinėse Ameri kos Valstijose pasipiktinimą. Tai sukėlė tam tikrą krizę ir pačio je Lietuvos Taryboje. Todėl, Berlynui leidus, Lietuvos Tary ba 1918 m. vasario 16 d. priė mė naują nutarimą, kuriuo taip pat skelbiama apie nepriklauso mos Lietuvos valstybės atkūri mą. Jame jau nieko nebuvo apie konvencijas ir amžinus ryšius su Vokietija. Sis nutarimas nepriklausomos Lietuvos nesukūrė ir negalėjo sukurti. Juo nebuvo anuliuotas 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos nutarimas. Be to, ir Lie tuvos Tarybos prezidiumas 1918 m. vasario 28 d. laiške Vokieti jos kancleriui patvirtino, kad
Lietuvos ir Vokietijos santykiai grindžiami ne vasario 16 d. ak tu, o Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Vokie tijos kaizeris 1918 m. kovo 23 d. pripažino Lietuvą, remdama sis Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. priimtu nutarimu. Lietuvių buržuazijos atstovai, perdėtai aukštinę Lietuvos Tary bos priimtą 1918 m. vasario 16 d. nutarimą, kaip Lietuvos po litinės nepriklausomybės akto paskelbimą, nebandė bent kiek detaliau ir realiau aptarti jo reikšmę. Buržuazinis istorikas Zenonas Ivinskis, peržiūrėjęs Lietuvos Tarybos protokolus, pa brėžė. kad 1918 metų sausio — kovo mėnesiais (t. y. prieš ir po vasario 16 d.) trūksta 9 protckolų. Jis iškėlė mintį, kad protokolai yra privataus asmens, nesuinteresuoto jų paskelbimu, rankose. Turint omenyje, kad ne visi Lietuvos Tarybos nariai lai kėsi provokisko kurso, galima daryti tam tikras išvadas. Yra žinoma, kad Lietuves Tarybos
PASIBAIGUS APŽIURAI Neseniai KPI, VVU, VPI, VISI, KMI, LVA ir LŽŪA rektorių var du gautos banderolės su sąjun ginės D. Mendelejevo chemikų draugijos Lietuvos respublikinės valdybos prezidiumo diplomais. Kam tie diplomai skiriami, už kokius nuopelnus? Prieš mėnesį Kauno A. Snieč kaus Politechnikos institute įvy ko respublikos aukštųjų mokyk lų studentų mokslinių darbų kon kurso chemijos tematika vertini mo komisijos posėdis. Posėdyje dalyvavo respublikos aukštųjų mokyklų chemijos fakultetų de kanai, chemijos katedrų profe soriai, docentai, D. Mendeleje vo SChD aukštųjų mokyklų pir minių organizacijų atstovai, drau-
gijos respublikinės valdybos na riai. Komisijai, kuriai vadovavo KPI Cheminės technologijos fakul teto dekanas prof. K. Sasnaus kas, teko gerokai padirbėti, nes reikėjo peržiūrėti ir įvertinti 217 pateiktų konkursui studentų dar bų. Pristatyti darbai buvo verti nami atskirai diplominių darbų ir žemesniųjų kursų studentų dar bų grupėse. Be to, pristatyti dar bai turėjo atitikti vienos iš de šimties sekcijų (pvz.: organinės, analizinės, polimerų chemijos ir t. t.) profiliui. Vertinimo komisi ja, nuodugniai susipažinusi su visais darbais, paskyrė 85 diplo mus. Tarp pažymėtųjų buvo 28 diplominiai darbai. Konkursinė komisija daugiau
opozicijos reikalavimu A. Sme tona buvo nušalintas nuo Tary bos pirmininko posto. Vietoj A. Smetonos pirmininkauti vasario 16 d. posėdžiui buvo išrinktas seniausias Tarybos narys dr. Jo nas Basanavičius. Ko privengė buvę Tarybos na riai, vasario 16 d. akto signatoriai, „nenorėję" atvirai papasa koti apie vidaus kovas Lietuvos Taryboje 1918 m. sausio — ko vo mėnesiais? A. Smetona po fašistinio perversmo tapęs pre zidentu. susidūrė su stipria opor zicija tiek krašto viduje, tiek užsienyje. Atvirai provokiškų kalbų turinys, tapęs istorikų ty rinėjimų objektu ar opozicinių partijų laimikiu, būtų nuvaini kavęs „tautos vadą", sukompro mitavęs jį ir smarkiai sukomp likavęs jo padėtį. Matyt, labiau siai suinteresuotas Lietuvos Tat rybos protokolų nuslėpimu ga lėjo būti Antanas Smetona. Ar ši prielaida teisinga — sunku pasakyti. Kol kas LTSR centrinio Valstybinio archyvo fonduose, kur saugomi Lietuvos Tarybos protokolai, trūksta svarbios jų dalies. Dėst. A. MORKŪNAS
sia diplomų skyrė KPI studen tams — net 39. Pagrindinę jų „kraičio" dalj sudarė žemesnių jų kursų studentų darbai. Dip lomantų pateiktų darbų konkur se geriausiai buvo įvertinti VVU studentų diplominiai darbai. Jiems atžymėti buvo paskirta 11 diplomų. Pažymėtina, jog Uni versiteto atstovams daugiausia prizų pelnė neorganinės ir ana lizinės chemijos katedros diplo mantai, kurių darbuose spren džiamos ne tik neorganinės, analizės chemijos, bet ir gam tosaugos problemos. Šių metų konkursinė Apžiūra, parodė, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų cheminio profilio ka tedrų studentai aktyviai dalyvau ja moksliniam-tiriamajame darbe, sprendžia gana aktualias moksli nes bfei praktines problemas. Doc. L. RADŽIŪNAS
3 Tarybinis studentas
Siūlome, ir laukiame pasiūlymų (atkelta iš 2 psl.)
Universiteto darbinės veiklos štabas savo ruožtu siūlo norin tiems vasarą padirbėti studentų būriuose šias organizacijas: sta tybinių būrių laukia Šiaulių rajo no Kalinino kolūkis, penki Molė tų rajono ūkiai, Klaipėdos moksllnis-gamybinis susivienijimas „Spartis". Alytaus šaldytuvų ga mykla siūlo darbą vaikinams su rinkimo ceche. Na, o jei nė vle-
na organizacija jums nepatiko, galite kreiptis j fakulteto kom jaunimo komitetą su savo pa siūlymais. Pasiūlymų jau yra. Pa vyzdžiui, filologijos fakulteto studentai organizuoja folklorinį būrį, kuris rinks tautosaką. Uni versiteto komjaunimo komitetas siūlo organizuoti ekologinį būrį parkų priežiūrai, tvarkymui. Tik labai keista, kad Komunalinio ūkio mjnisierija atsisakė tokio būrio. Nenorėliau tikėti, kad res
publikoje jam neatsirastų darbo. Laimei, būrį pažadėjo priimti Vilniaus m. LDT Vykdomojo ko miteto vyriausioji architektūros valdyba. Dar vienas Universiteto darbi nės veiklos štabo pasiūlymas — studentų šeimoms. Kviečiame tu riningai, visa šeima praleisti va sarą Ir nepraleisti progos užsi dirbti pinigų, burtis į krūvą. Pri imančią organizaciją parinksime. Siūlome organizuoti pirmą šeimy ninį būrį Universitete! Laukiame pareiškimų iki kovo 14 dienos VU komjaunimo komitete.
Gintas MANIU5IS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas
---------------------------------------------------- $ukakfyS ------------------------------------------
| PRISIMENAME JURGĮ BLIEKĄ ' ‘ < . , ,
' • • ,
' ' • , .
' ■ . .
'
Vyresnės kartos Universiteto darbuotojai ir buvę studentai gerai prisimena žymų respublikos teisininką, teisėsaugos organų vadovą, teisės fakulteto baudžiamosios teisės ir proceso ka tedros vedėją, teisės mokslų kan didatą docentą Jurgį Blieką. Va sario 25 d. jam būtų sukakę 80 metų. Minėdami šią datą, mintimis grįžtame į praeitį, verčiame ryškiausius J. Bliekas gyvenimo ir darbo puslapius. Gimė jis 1908 m. Kupiškio ra jono Saveinių kaime valstiečių šeimoje. Iš pradžių J. Blieka mer kėsi Kupiškio mokykloje, po to Rokiškio gimnazijoje, kurią bai gė 1926 m. Būdamas gabus ir siekdamas mokslo, jis tais pa čiais metais įstojo j Kauno uni versiteto Teisės fakultetą. Studi juodamas teisę, J. Blieka įsijungė į progresyvias studentų organi zacijas. 1927 m. jis įstojo j komr jiaunimą, dalyvavo studentų organizacijose „Aurora" ir „Stedra". Neturėdamas lėšų tęsti studijų, jis paliko universitetą, Marijampolėje baigė dvejų metų peda goginius kursus, o iš ten išvyko j Šiaulių apskrities Kušlaikių pra dinę mokyklą mokytojauti. Su taupęs lėšų ir atkakliai siekdamas tikslo, J. Blieka vėl grįžo j Kauno universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1936 m., tačiau darbo pagal specialybę negavo. Ir tik 1940 m. pradžioje jis ėmė dirbti Panevėžio apygardos teis me teisėjo kandidato pareigose. Atkūrus Lietuvoje tarybinę santvarką, J. Blieka aktyviai įsi
jungė j teisinį darbą. Jis skiria mas Teisingumo ministerijos ka lėjimų departamento direktoriu mi, o 1940 m. rugsėjo mėn. iš renkamas respublikos Aukščiau siojo teismo pirmininku. Dirbda mas šiose pareigose, sudėtin gomis socialinėmis sąlygomis. J. Blieka nuveikė didelį organiza cinį darbą, įdiegiant j teismų praktiką naujus įstatymus bei for muojant teismų darbuotojų so cialistinę teisinę sąmonę. Per Didįjį Tėvynės karą J. Blieka ėjo 16 lietuviškosios di vizijos karo tribunolo nario pa reigas, vadovavo LTSR darbuo tojų juridiniams kursams Ckalove ir Gorkyje. Išvadavus Lietu vą, jis grjžo j Vilnių ir dirbo respublikos Aukščiausiojo teis mo pirmininku, o nuo 1947 m. paskirtas respublikos Teisingumo ministru. Dirbdamas šiose atsa kingose pareigose, J. Blieka įne šė didžiulį indėlj, nustatant Tei singumo ministerijos vietą vals tybės mechanizmo sistemoje, or ganizuojant deramą teismų veiklą respublikoje, keliant teisingumo darbuotojų kvalifikaciją bei di dinant jų atsakomybę, spren džiant gana sudėtingas teisinin kų kadrų problemas. Dirbdamas teisėsaugos orga nuose, J. Blieka jau nuo 1945 m. dėstė teisės fakultete. Iš pra džių dirbo baudžiamosios teisės ir proceso katedros vyr. dėsty toju, o nuo 1948 m. — šios ka tedros docentu. Nuo 1951 m. jis perėjo nuolatiniam darbui į Uni versitetą ir tapo baudžiamosios
teisės ir proceso katedros vedė ju. J. Blieka dėstė baudžiamo sios teisės kursą, vėliau krimina listiką bei speckursą „Nepilna mečių baudžiamosios atsakomy bės ypatumai". Buvo kvalifi kuotas, plačios erudicijos, auto ritetingas pedagogas. J. Blieka buvo tanfūrus oratorius, bet tie kurie klausė jo paskaitų, gavo gerus jo dėstomų dalykų pagrin dus. Jis nuolat rūpinosi studen tais, juos mylėjo ir gerbė, kartu buvo reiklus ir principingas. J. Blieka nusipelnė plėtojant teisės mokslą respublikoje, ruo šiant baudžiamųjų įstatymų pro jektus. Jis tyrinėjo nepilnamečių teisinės atsrkomybės problemas ir padėjo pagrindą būsimiems platiems nepilnamečių nusikalsta mumo respublikoje kriminologiniams tyrinėjimams. Sąžiningai atliekamas profesi nes pareigas J. Blieka sėkmin gai derino su aktyvia visuomeni ne veikla. Jis buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputa tas, fakulteto partinio biuro sek retorius, biuro narys. Ypatingai Įsimintinos yra jo žmogiškosios savybės — jis buvo priprastas, kuklus, nuoširdus, visiems linkin ti: tik gero. Toks jis buvo visą gyvenimą, nutrukusį 1961 m. ge gužės 17 d. Bėgant metams neblėsta Jurgio Bliekos — taurios ir ryškios as menybės, buvusios pavyzdžiu gyvenime ir darbe, atminimas. Baudžiamosios teisės katedra Kriminalistikos Ir baudžiamojo proceso katedra
Ir sudygo „bulvių daigai“ SVARBIAUSIA — PRADĖTI Organizatoriai nerimauja — nejaugi ..pirmas blynas pri svils?- Audltorijol daugiau kaip nusė vietų tuščių svečias vė luota. Gediminas skuba prie te lefono. Klaudllus kyla | tribūną. — Susirinkome įkurti kino klubą. — pradėjo vienas Iš ..fa natikų" Klaudijus. — Koks mū sų tikslas? Propaguosime kino meną Rodysime retesnius kino filmus kuriuos ne visada gali ma pamatyti kino teatruose. Tačiau svarbiausia — diskusijos, aptarimai, kurie vyks po peržiū rų. Kviesimės režisierius, akto rius operatorius. Tegu jaunasis žiūrovas betarpiškai bendrauja su filmų kūrėjais, pareiškia sa vo nuomonę, ginčijasi. Mūsų idė ją parėmė Kino studijoje. nes fnmo autoriui svarbu žinoti žiū rovo nuomonę. Jaunimo pozici ją. Klaudllus supažindinto su Ki no Mėgėjų klubo nuostatais. Ci tuojame įdomesnes mintis: ....... kino filmų rodymu ekskur sijomis. paskaitomis kontaktais su kiną kuriančiais Ir luo besi dominčiais žmonėmis padėti iau. niems žiūrovams susivokti su dėtingame kino meno procese, susidaryti -platesni to proceso valzdą(. . .). Sudaryti galimybes Išbaidyti savo lėgas scenaristo, režisieriaus operatoriaus. dai lininko. aktoriaus Ir kitų vald menyie klubo nariu kuriamuose dokumentiniuose, vaidybiniuose ir multiplikaciniuose filmuose". Nuostatuose paskelbtos klu bo narių teisės Ir pareigos, or ganizacinė struktūra. Klaudijus kreipiasi — kokiu būtu pasiūlymų. Auditorija ty li. Nepatiklūs žvilgsniai kryps ta I ekraną. Jame pasirodo tit rai: „A. Pulpa ..Amžlnoll švie sa" Vaidina: A, Kelmelytė. K. Smoriginas. . ."
IEŠKOK IR RASI
Kol auditorijoje rodomas Pir masis kino filmas. pasikalbė kime su vienu Iš šio rengin'o organizatorių. Gediminu Kaspu čiu. — Gediminai, kaip kilo suma nymas Įkurti š| klubą? — Klaudijus Manlokas. FF studentas, perskaitė dokumenti nių kino filmų režisieriaus R Šilinio intervu. Jame buvo iš kelta idėja Universitete įkurti kino klubą. Dviese aptarėme šią minti. Ilgai dvefojome nes dau guma aktyvo pavasari Išeis I arml'a. be to žfnolome kad su sidursime su studentu pasyvu mu Tačiau kultūros klube susi tikome bendraminti Alvyda Ožekauską kuris seniai brandino Įdėtą įkurti šią organlzacllą. Kreipėmės I L. Tapiną. Jam mūsų sumanymas patiko. Jis dalyvaus šiandienos dlskusllole. Ateityje pažadėto padėti Ir R. Šilinis. Pasinaudodamas Proga norėčiau padėkoti FF techninio centro Inžinieriui Aukseliui ku rlo rankose visa aparatūra. STARTAS
Sportas
SPARTAKIADA
STARTAVO Studentų žiemos atostogų die nomis prasidėjo Universiteto darbuotojų profsąjungos tarpfakultetlnė spartakiada. skirta Tarybų valdžios įkūrimo Lietu voje 70-mečiul. Sausio 7 d. įvy kusiame fakultetų sporto orga nizatorių sus'rinkime buvo ap tarti nauji spartakiados nuosta. tai ir varžybų vykdymo datos. S'emet spartakiadoje dalyvauja 14 padalinių: mat. atskirai star tuoja skaiilavimo centras, iki šio laiko gynęs MaF spalvas. Jau pas'baigė šachmatų ir šaškių turnyrai bei krepšinio varžybos. Paraiškas dalyvaut' šachmatų varžybose patelkė 12 komandų,
Skelbimai
UI
* Sekmadienį (02.28.) VU Mokslo muziejuje koncertuos Universiteto kamerinės muzikos ansamblis. Pradžia — 12 vai. * Kviečiame visus, norinčius žaisti beisbolą! Renkamės tre čiadienį (kovo 2 d.) 19 vai. fi zinio auklėjimo katedroje. * Trečiadienį (kovo 2 d.) „Gaudeamus” kavinėje — susi tikimas su PEF dėstytoju A. Bal takiu. (spūdžiai iš kelionės po JAV — pasakojimas ir videoprograma. Pradžia — 20 vai.
kurios burtų keliu buvo išskirs tytos I 2 pogr-.-plus. Nepasisekė pernykščiams čempionams f'zfkams: pogrupio varžybose luos pustašklu aplenkė MaF šachmatin'nkal. Sunkiai fizikams sekė si kovoti ir dėl trečiosios vie tos. Jų susitikimui su FI'F at stovais pas'balgus lyglosoms .bronzą“ FF nulėmė t. s. m. V. Gefeno pergalė prieš prof. A. Girdenl. Na. o čempionų vardus Po ilgos pertraukos Iškovoto MaF dėstytojai (R. Kudžma. A. Bastys. V. Kazakevičius. E. Monstavičlus, D. Jonutienė), flna'e itik'namu rezultatu 3:1 Įveikę med kus. bensac'ngal pasibaigė šaškių turnyras. Pirmiausiai, neatvyko favoritais laikomi tituluoti Isior'kal. Pernykščiai čemp'onal fi zikai startavę nepilnos sudėties, nepaisant V. Bobino pergalių, ga vo tenkintis vlenuollktąla. pas kutiniąja v<e*.a. Labai sėkmingai žaidė varžybų debiutantai — skaičiavimo centro rinktinė (B. Blrbalas. B. Vasermanas. R. Dai nytė). įveikusi visus varžovus tarp |ų finaliniame su s1 tikime filologus (2:1) ir Iškovojusi pir
mąją vietą. Taigi, „venl, vldl. vlcl“ Ne ką mažesnę staigmeną patelkė ir trečiąją vietą užėmę teisininkai, pirmąkart spartakia dų Istorijoje patekę | prizinin kų gretas. Krepšinio turnyre dalyvavo 12 komandų, taip pat suskirsty tų I 2 pogrupius. Keturios ger'aus'al pasirodžiusios rinktinės tęsė kovą finaliniame turnyre. Ji įtikinamai laimėjo FF rinkti nė kurtos gretose ypač Išsisky rė A. Pavllonls ir R. Gaška. Pernykščiai čemp'onal — fizi nio auk'ėjlmo katedros dėstyto jai — liko antri, o medikai — treti. Taigi, po 3 rungčių pirmau jančių fzkultetų padėtie komp. lekslnėle spartakiados įskaitoj* tokia: FIIF — 34 tšk.. MF ir MaF — po 33 tšk.. SC — 32 tšk . FF — 31 tšk. Ankstesniais me tais po minėtu 3 rungčių pap rastai Išryškėdavo aiškus lyde ris kuris dėdamas visas pas tangas. labai dažnai tapdavo ir spartakiados čempionu. Šiemet filologų atotrūkis minimalus ir visa kova dar priekyje. V. LAPINSKAS
DĖMESIO!
Sodininkų bendrijos „Ąžuoly nas" 7 sodo 213 sklype parduo damas mędlnis vasarnamis ir so diniai. Kreiptis į VU profsąjun gos komitetą tel. 62-60-63. Sodininkų bendrijos „Ąžuoly nas" 5 sodo 7 sklype parduo dama vasarnamio pamatai ir rū sys bei sodiniai. Kreiptis į VU profsąjungos komitetą tel. 62-60-63.
S. m. balandžio 8 d. 17 vai. Universitete (vyks studentų ate istinė viktorina „Polttika ir re ligija". Ruošiantis viktorinai, siū lome perskaityti šiuos leidinius: Ateizmas ir religija Lietuvoje. — V.; Mintis, 1985; Ateizmas, religija ir 'deologinė kova. — V.: Mintis, 1985; A. Gaidys. Re ligija Ir politinis klerikalizmas. — V.; Mintis, 1987. Išdavystė; — V.; Mintis, 1988; TSRS Kons titucija ir sąžinės laisvė. — V: MtnUs. 1980. Kviečiame visus siųsti užduo tis nurodyta tema viktorinoje dalyvausiančioms fakultetų ko mandoms ( Universiteto komjau nimo komitetą. WU mokslinio ateistinio auklėjimo koordinavimo taryba WU kojnjaunimo komitetas
PASALINTI NEPA2ANG0S STU DENTAI FF. Iš I k. — 2. Nesteckls, O. Lysenko, ii II k. — R. Vencku tė, D. Augustinas. MF. II IV k. — A. Slepetls. IF. 11 II k. — A. Tijuias. FIUF. 11 I k. — L. Oajevskaja. PEF. 1} I k. — A. Jakubėnas, R. Juodžbalytė, ii III k. — A. Pangonytė, A. Adomė nas.. EKFF. II I k. — J. Žlemytė, V. Budrytė, J. Barnadlckalfė, D. Grigaliūnaitė, 1} II k. — K. Neverovlč, A. Radiulytė. TF. H I k. — E. Aksionova.
L Tapinas pradėto pirmąla dlskusllą pristatydamas filmo ..Amžinoji šviesa" režisierių JA Pulpą Ir aktorių K. Smoriginą. A. Pulpa: žiūrovai l š| filmą reaguota labai įvairiai. Rusnės gyventojai luo pasipiktinę. Mask voje lis buvo priimtas be lokiu taisymu. . Lietuviškas kinas, pergyvenęs stagnacilą pamažu atgimsta Mes neturime ko nu Imti nuo lentynų. Todėl privalo me kurti filmus kurie pasižy mėtų Pilietine drąsa. K Smoriginas: Ar teko bendra darbiauti su A. Puioa anksčiau? Fllmavausl net keturiuose lo fil muose: ..Nebūsiu gangsteris branglolf“ „Velnio sėkla". Mo teris Ir keturi los vyrai" o ne seniai „Amžlnoll šviesa". Aš gr|žtu I kiną. Tačiau ne todėl, kad norėčiau užsidirbti daugiau Pinigų ar neturėčiau darbo te atre. Orlžtu. nes mūsų kino stu dliol vyksta atgimimas keičiasi filmų tematika. Studentas: Kokia |Osų nuomo nė apie ši filmą? K Smoriginas: Filmas labai skiriasi nuo R. Savelfo apysa kos Pirmasis io pavadinimas bu vo ..Bulvių daigai rūsyje“ Jis man labiau priimtinas. Filmo velkėlal kaip tie daigai sudy gę pasar| neturi sąlygų augti, nes rūsio tamsa neša mirti S'uden'as' Kai skaldau R. Sa velio apysaka Įsiminė kaimo filosofas skelbiantis išmintin gas Ir gražias gyvenimo tiesas. Filme mano nuomone Ils nėr daug stilizuotas Nėra tikro dia logo kalba primena dokumenti ni filmą A Puloa: Taip tai tiesa. R. Savelfo literatūra vra graži. Bet kai tekstą nradeda kalbėti aktorius 'is tanios kitu .rėž'a ausi" nes kasdien žmogus kai. ba paprasčiau Mes Daslrlnko
me kompromisą — vaidina pa prastas kaimietis. kurio balsą įgarsino filmuojant. L. Tapinas: Būtų žymiai ge riau jei jis būtų kalbėjęs be teksto. A. Pulpa; Tai nauia — liau dies teatro problema. Svalolu sukurti filmą pagal J. Apučio noveles kuriame aktorių dau gumą sudarys neprofeslona’al. Studentas: Kaip vyksta kūrybitjs procesas? A Pulpa: Man filmų gimdy mai vyksta sunkiai. Filmavimo metu būna (vairių intermedllų. Iš kiekvieno kūrybinio proceso mokausi stengiuosi daugiau su prasti. Mano tikslas — žiūrovą palikti su mintimi. Finalas turi priblokšti. Studentas: Koks filmo santy kis su knyga? A Puipa: Mane ..pritrenkė“ scenarlius. Varpo nuplovimas labai banalus. Teko kai ką pa keisti Apysaka baigiasi optimls tlškal po filmo pabaiga pesimis tinė. Kūriny yra tokių momen tu (varpų skambėlimasį. kurių neįmanoma atvaizduoti ekrane. Fi'mo Idėją atradom kltole apy sakole — „Traukinys“. Studentas: Kodėl i lietuvišką filmą atėjo tokia režisierių kar ta kuri nieko neduoda? A. Puipa: Senieji režisieriai pamažu traukiasi. Vyksta kal ta. Ateina Jauni žmonės kurie labai neaktyviai bando reikšti savo poziciją. L. Tapinas: įstoti I VGIK-ą ga 11 kas nori. Gerai fel Istoia ta lentingas o |el vidutinybė? A Puipa: Gruzijoje dirba anie 60 režisierių kurie laukia eilės patelkti savo sumanymus. Lie tuvoje to neįmanoma prisipra šyti L. Tapinas: Grįžkime Prie filmo. Pagrindinė Jo tema — kolektyvizacija, los padarytos žaizdos Lietuvai Iš žmonių ati mamos etinės vertybėsl Kas lie ka? Meilė. Kai ir šitas lieptelis griūva tada lieka slena„ ne®, ei ti nėra kur. . . Studentas: Tradicinis klausi mas uabalgal. Ar patenkinti šiuo darbu? A Pulpa: Patenkintas nes buvau visiškai laisvas. Už visas klaidas ir pasiekimus atsakiau pats K. Smoriginas: Aš patenkin tas tada kai dirbu. Tada vra galimybė eiti pirmyn. . . A. Pul pa — vienintelis režisierius kuris man leidžia Improvizuoti. Mano darbą (vertins žiūrovai. KODĖL REIKALINGAS SIS KLU BAS?
Paorašėm kelis narius po pir mo užsiėmimo atsakyti I ši klausimą. V Tamošiūnaitė (EKFF studen tė): Yra galimybė susipažinti su retais filmais, tarp Jų dokumen tiniais kuriu aš bevelk nema člau. Gerai, kad patys galėsime išmėginti lėgas. |uos kuriant, įdomu bus pabendrauti su pa čiais filmu kūrėjais. K Jankauskas (IF studentas): I kino teatrą dažniausiai eini su vienu dviem draugais. Kitų nuomone Išgirsti daug vėliau. Siame klube po filmo peržiūros šviežiais įspūdžiais dalinasi di delė auditorija. Kyla dlskusilos. išgirsti kitų mintis gali išsakv tl savo. Yra žmonių kurių nuo mone įdomu išgirsti. Kur galima susipažinti su ki no istorila? Iš knygų, žurnalų? Bet tai ne tas pats, kaip pama tyti originalą. Yra senų filmų, kurių kino teatruose nepamatv si. O čia luos tikiuosi pažiūrėti E. Karužaitė (MF studentė): Klube ne tik sužinai bendraam žiu nuomonę bet Ir gali paben drauti su įdomiais žmonėmis: režisieriais aktoriais kino kri tikais. Diskusijų metu giliau su voki filmą išgirsti netikėtu minčių. . . Dalyvaudamas klubo .veikloje įdomiai praleidi laisva laiki Mano nuomone, reikia gėrės nės reklamos. Mūsų fakultete kuklaus skelbimo daug kas ne pastebėto. Norinčių tikrai atsi rastų. Tegu susirenka daugiau nariu. Po keliu užsiėmimu kai kurie atkris savaime, o liks ak tyviausi S, Urbonavičiūtė (IF studen tė): Susikūrė klubas. kuriame gali rasti vienminčių. Išgirsti profesionalu vertinimų. . . Per nlrma užsiėmimą buvo nedaug žmonių Mano nuomone tai ge rai. Diskusijų metu bendravi mas inažol auditoritol tampa betarniškesnlu. Straipsnis gali išreklamuoti ši klubą, tuo pa kenkdamas -- užsiėmimai taDs eiliniais renginiais. . Kokie pir mos diskusijos įspūdžiai? Trūk sta bendravimo kultūros. Ne vi suomet mokame Išklausyti kito nuomonės Rasa KARMAZAITĖ Aldas MINKEVIČIUS
Kino kritiko S. MACAIČIO atsiliepimu® apie naujus lietuviš kus filmus, (tarp Jų Ir apie „Amžinąją šviesą") skaitykite 4 psl.
Vokiečių kalbos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjau čia kolegę Gražiną JONU TIENĘ dėl motinos mirties.
Radlollzlkos katedros dar buotojai nuoširdžiai užjaučia docentą Evaldą GARSKĄ dėl motinos mirties.
Mokslinės Informacijos, bibliotekininkystės katedrų ir žinybinės Informacijos problemų mokslinio tyrimo laboratorijos darbuotojai už jaučia aspirantę Viliją MOTIEKIENĘ dėl tėvo mirties.
4 Tarybinis studentas
PENKTASIS PUSLAPIS
„Heaven 17“- »+++»»+> kelionė per elektroninį pasaulį Grupė ..Heaven 17“ (Dangus 17) buvo įkurta 1980 metais šeTildė .Anglija), kur trys studen tai Glenas Gregoris. (Glenn Gregory) Martinas Vearas (Martin WHre) bei Janas Krelgas Maršas (Ian Craig Marsh) savo entuziazmo dėka išsinuomavo instrumentus Ir susibūrė drau gėn. Atrodo, nieko nuostabaus: dar keli jaunuoliai papildė gau sų muzikinių ansamblių, papli tusių po Anglllą ir Europą, są rašą. Bet šiandien šis trio tvir tai stovi šalia visuotinai pripa žintu sinti — pop grupių, tokių kaip .Depeche Mode“ ..Human League“ ar ..O. M. D.“ Kelias i sėkmę nebuvo rožėm klotas Visus metus iaunuoliai trankėsi po Įrašų studijas siūly dami savo demo — juostas kol pagaliau firma .Virgin- — ne žymių bet perspektyvių grupių gerbėla surizikavo pasirašyti kontraktą Įrašant pirmą |ą plo kštele dirbo net keli prodiuse riai — firma norėlo užtikrintos sėkmės. 1981 metais pasirodo pirmoji LP ..Penthauose and Pavment“ (Priestatas ir šaligatvis) Netikė tai net patiems muzikantams Plokštelė patenka i charts'u Anglilos grupių populiarumo lentelės) dešimtuką . Trio užgriūna sunki šlovės našta — begaliniai interviu, nuolatiniai fotografavimai ir pa skalos. Jaunuoliai viso to ven gė. Skirtingai nuo kitų savo
laikmečio grupių, jie net neren gė koncertų savo plokštele pri statinėjo ekspresyviais videokli pais. „Nemėgstu triukšmo. — pareiškė M. Vearas žurnalis tams — Jame neįmanoma susi mąstyti. . Kuo Anglijos Iaunlmą sužavėlo ..Heaven 17“:7 Visa grupės muzika — tai nenutrūkstama malonių garsų srovė, pagyvin ta studl|inlais efektais. Trio ta rytum demonstravo studlllnės elektronikos pasiekimus. juos pu.klai suderinusi su skambiu G. Gregorlo balsu. Tokia dvasia sukurtos visos „Heaven 17" plokštelės). LP „The Luxury Gap" (Prabangus Plyšys“) atnešė grupei pasaulini pripažinimą Ir leido išsiskirti iš daugelio elektroninės muzikos ansamblių. Tačiau trio koncer tavo labai retai. Ketvirtoji plokštelė „Pleasure One“ sulaužė grupės narių susilaikymą nuo koncertų. Apsk rltal „Heaven 17“ tartum pake! tėtė savo požiūri i muziką pra dėję derinti natūralius akustinius garsus su elektroniniais. Po šios Plokštelės išleidimo M. Vearas bendradarbiavo su žymia dai nininke Tina Tarner (Tina Turner) o G. Gregoris talkino gru pei „Soundtrack“. Trio neišsis kyrė toliau kuria muziką nes žino: los laukia dar nepažin tas elektroninis pasaulis. Giedrius DRUKTENIS
Kinas
Ar susigrąžinsim reputaciją? * Ką tik pasirodė trys nau|i lietuvlški filmai „Amžinoji švlei sa", „Don Žuanas" ir „Parodų rūmai". Mintimis apie juos da< lljasl kiną kritikas Saulius MAC AITIS.
Aplinkui tiek 'kalbama apie kino persitvarkymą, aidi atsa kingų asmenų garantijos: „Dirb sime naujoviškai" (LTSR kine matografijos komiteto pirminin kas A. Brazaitis), kad labai 'knie ti greičiau išvysti konkrečius to Įrodymus. Tačiau, pažiūrėjus tris naujus lietuviškus filmus, vaiz das atrodo greičiau prieštarin gas, negu logiškai, nuosekliai at spindintis permainas Mailoniausią įspūdį paliko kul tūringas ir jautrus Algimanto Puipos filmas „Amžinoji šviesa". Tiesa, R. Šavelio to paties pava dinimo apysaka ne tokia kame rinė, joje girdimi platesni, ko ne epiški tautos likimo apibėridrin'mai. Ekrane nepavyko ra šytojui tokia svarbi arklių naiki nimo linija; kartais kiek erzina režisieriaus dar neišgyvendintas polinkis į utriruotus pokštelius, i tam tikrą stilizaciją. Vis dėlto „Amžinosios šviesos" privalumai didesni. Ko gero, dar neturėjome tokio kino kūrinio apie dramatišką šeštojo dešimt mečio epochą — mąslaus, plas tiko, hipnotizuojančios atmos feros. Ekrane beveik neužsimer narna nei apie karą, nei apie klasių kovos baisumus, tačiau šią sunkią istorinę naštą jauti kone už kiekvieno herojaus. Įdomūs aktorių (tarp jų — ir neprofesionalų) darbai, didelę meistrystę po savotiškos pauzės vėl parėdė operatorius R. Juod valkis subtiliai perteikęs tą balkšvą, virpančią, netikrą ru dens šviesą; kuri savaip įpras mina nelinksmus herojų likimus, kvepia mums nostalgišką nuo laiką. Patrauklų, lyrišką Amilios pa veikslą filme sukūrė Kauno dramos teatro aktorė V. Kelme, lyte. Demonstruodama nemažą heroizmą (ko verti jau vien ja poniški grimai!), ji pasirodo ir Jono Vaitkaus naujo filmo pa gal Mocarto operą „Don Žua‘ nas" kadruose. Atrodo, gaVma i tik džiaugtis naujų gabių žmo; tdų debiutais. Bet tuoj suaibejo’ ;i. pris'mmdamas daug atvejų, i kai visi rež'sieriai puldavo f’-l-
muotį tą ar kitą aktorę (tarkim, R. Arbačiauskaitę, I. M. Leona vičiūtę), kad greitai ją pamirš tų. Anaiptol nelinkiu V. Kelmelytei tokio likimo, bet neramu, ir tiek... Šiaip jau J. Vaitkaus filmas greičiausiai, kaip ir jo „Zodia kas", sukels diskusijų. Nelabai aišku, kam jis skirtas: ar melo manams, ar tiesiog žiūrovams, ar rafinuotai užsienio festivalių publikai. Čia apstu įstabių, kar tais tiesiog genialių atradimų, bet yra ir monotonijos. O dau giausia abejonių kyla dėl filmo „programinio" racionalizmo, ainliemocionalumo — bet gal aš šiuo klausimu tiesiog senama diškas. J. Vaitkaus eksperimentai rodo neramia autoriaus mintį ir skati na vaisingai, kad ir aštriai, dis kusijai, o trečiasis naujas fil mas — „Parodų rūmai" (pagal V. Bubnio romaną „Kvietimas", režisieriai Marijonas Giedrys, Andrius Šiuša) — nekelia net noro ginčytis. Dvi serijas mes kamuojami gudriu, bet ir kvai loku „antiherojumi". kuriam net aktoriaus V. Bagdono pastangos neįkvepia gyvybės. Kūrinėlis vi są laiką svyruoja tarp neauten tiškos buities ir bedantės saty ros. Aipie psichologinės analizės lygį byloja aktorės J. Kilšauskaitės herojės bėdos: du trečda lius filmo karštai mylėdama ve dusį vyriškį, ji prie kavos puo delio pašneka su drauge ir tuo jau nutraukia romaną... Apskri tai šis vienintelis filmas, Skirtas mūsų dienoms, lūkesčių nepa tenkina. atrado kažkoks pavėla vęs, verčia suabejoti: negi ko rupcija, klestinti muziejinin kų (?!) aplinkoje, pati grėsmin giausia visuomenei? Kritinių centrinės spaudos publikacijų, li teratūrinių įvykių, bendro visuo meninio pakilimo fone „Parodų rūmai" apvilia ’ savo „pusine" drąsa, tam tikru kompromisiškumu. Jeigu lietuvių kino kūrė jai tik taip įsivaizduoja aštrų problemm’ kinematografą, reiš kia. iki sus'grąžintos reputacijos jiems dar toli, kaip iki viešpa ties dievo.. .
Grožio salonas
BUKIME LIEKNOS! Pavasarinė mada žada būti ne gailestinga: nusirengusios duks lius paltus nebepasisiėpsime po beformiais sijonais ir nutįsu siais megztiniais — sijonai trumpėja, gluste priglunda prie klubų, veik iki žokėjiško dydžio
mažėja švarkeliai... Apsiavu si os batelius aukštesne pakulne norėsime būti dailios, lieknos it nendrės. Na, o toms, kurios besislėpdamos po žieminiais drabu žiais prisiaugino nereikalingų k.logramų, siūlome:
Pamąstymui
LINKSMA, LINKSMA... JEI NE LIŪDNA Traukinys pasimėgaudamas dręskia nešvarų vasario rūbą. Tiesiai per bėgių siūlę. Už lan go matyti viena rūbo pusė: šmėkščioja suvargę pušų kamie nai, susiraukšlėję purvynai, kur ne kur sniego lopai. Nei žiema, nei ką. Gamta iš proto krausto si. Tokią dieną šeimininkas šuns j lauką neveja. .. O čia — savo noru: kuprinę ant pečių, mieg maišį po šonu, sumuštinį j kiše nę, — ir ant ratų... Cisikšt-čiakšt-čiakšt.. . Dieve, kokia monotonija, kad tik grei čiau nusigavus. Na štai, Ignali na. Dar pusvalandis ir būsim vie toj, kur mūsų laukia garuojanti arbata, šiluma alsuojanti krosnis ir pažjstamų nepažįstamų drau gų būrys: Universiteto istorijos fakulteto folklorinis ansamblis, studentai iš Šiaulių pedagoginio ir šiaip prijaučiantys šiam kil niam reikalui. Kad tik greičiau... Pala, kaip vadinasi tas kaimas... Rybelntkai? Rubelnikai?.. Atro do, taip.
— Tėvuk, o kol gi jūsų gy venvietė taip vadinasi? — Kad nė pats nežinau. Ru belnikai ir tiek. Va balų palei mani, tai Strašnabaliu šaukiu, kad prisivaidiną ti vienų rozų... — Naujai atvykusiems kartoju, — kreipiasi į mus ekspedicijos senbuvis (jie čia jau pora die nų), — užrašinėkit ne tik dainas, pasakas, prisivaidenimus, bet klauskit ir ką valgydavo anks, čiau, kokias šventes švęsdavo, gal burtų žino, kaip pravardžiuo davo kaimynus, kokie miškų, raistų, pievų pavadinimai..
— Laba dienai — Sveiki, įtariai primerkęs akį, pasilabina ir senučiokas. — Mes studentai, — pilam kaip iš rago, — renkam tautosa ką. Vaikštom po trobas, klausi nėjam žmonių, kas ką atsimena. — Tai, kad ašei jau senas, kų čia prisiminsi... Nu, užeikit. — Degtinį seniau, dar prieš karų, mažai gėrė. Brungi būva... Buteliai kap du pūdai rugių. O naminį varyt bijoja. Prie len kų — iškart kalėjimas. Ir mados gerti nebūva. Žmonės vakaruškon susirinkdava ir dainuodava. Be niekur nieką. — Joninių par mus nebūva, ti Latvijoj kaži kur... Pas mus jaunimas gegužinėse, vakaruško se. Pasikviečia muzikontų ir try pia suktinį, krakoviaką... Tu mergele, tu graži Saldžios tava lūpytėlės Kaip cukravas obuolysl A dabar pantaponų grajina, ale man nepatinka.
— Kūčioj tai vis žiūrėdavę, kad kiti metai būt geri, bagoti. Obelis šiaudais aprišdava, kad obuolių duot. Bites sniegu barsty davę. kad spiestus. Gyvuliams šieną nuo kūčių stata duodava,
kad nesirgtų. Orų spėdavo... Jei per kalėdą daug sniegą, šalta, tai ir pavasaris gražus. A jei žie mų šilta — vasara prasta. Vai, gardūs paskrudinti lašinu kai su duona. Ypač kai valgyti nori. Mieste tokio maisto ir va ru varomas nevalgysi. O čia ap silaižysi ir dar paprašysi. Dėkui, seneliuk, dėkui už vai šes, dėkui už kalbas. Ir vėl tipenam toliau. Iki kitos trobos. Vorele, kad šilčiau bū tų. kad vėjas neužpūstų. Močiu te, papasakok.. padainuok... pavaišink... — Turėjau par amželį ketu rias karves: Akzamitką, Branzabutką, Spiližanką ir Bukietką. Nežinau, kol taip vadinau, bet katroj pašauki vardu, ta ir klau sa. ✓ — Būva, būva ir pas mus čeraunikų, praškurantų... Ceraunikė ta — katroj velnio paragavus. Tai ta boba, kai užtrūksta jos ka vutė, tuoj ir čeraunija. Apsi rodė baltais, navatnais marški niais ir vidunaktį svetimoj lankoj čiarauja: „Margųjų karvelių man pienelis ... Margųjų karvelių man pienelis..." Tai to gaspar do-iaus karvė tadu užtrunka, o josios pienas pareina čerauninkės karvei. Jei gaspadorius pa gaudavo bobų, tai duodava skūron. — Kūčioj mergas burdavą. Kalron pusėn šuva sulos, ton ji nutekės. Ar kai kūčių valga, bė ga po langu ir klausa: jei kas pasaka „atnešk", „eik" — tai gerai, ištekės, o jei „pasėdėk" — tai dar metus sėdės un pe čiaus. Su tvora burdavas. Užriša alkis, ir kiek tvoras štanketų apkabins. Jei po po-ą — tai ištekės. Su riešutais burdava. Saujų meta, o mergas renka ir skaičiuoja: jei paiporiui — ištekės, vienas lyšnas — ištekės už našlio, o jei nieko — tai mergaus. — Seniau nebūva daug valgyt, bet ga-džiai pasigamindavam: mokinių, raugienės, bulbišnikų, grucės. Tirštai išverdi perlines kruopas — štai ir grucė, pasdarai miešymą (vanduo su medu mi), ir valgyk j sveikatą. Tik kad ta sveikata nekokia, vos apsisu ku. .. Akmeniškė, Ropiškė, Pamiliškė, Brciškė — kaimai aplink Rubelniku:-, kuriuos mes apėjom per vieną dieną. Ką ten kaimai, likusios pavienės trobos, ir tos daug kur negyvenamos, paliktos vėjams klaidžioti. Kas j miestą išėjo, kas j kolūkio centrą, kas j kapus. .. Liūdna kaime, gyvybė vos rusena. Ją pataiko senieji. Tik ar ilgam? O kokia neišsemiama gelmė mūsų dvasiai, mūsų atminčiai, mūsų sąžinei čia glūdi... Diana RAKAUSKAITĖ
Prancūziškos grožio salotos 2 šaukštai (su kaupu) avižinių dribsnių, 6 aukštai šalto virinto vandens, 3 šaukštai šalto virinto pieno, 1 šaukštelis cukraus, 1 didelis obuolys ir truputis citrinos sulčių. Dribsnius užpilkit virintu van deniu ir palikit juos taip vienai valandai. Paskui supilkit pieną, suberkit cukrų, sudėkit tarkuotą (su žieve) obuolį, įpilkit pora aukštelių citrinos sulčių — ir salotos jau paruoštos... Jos ga li atstoti pusryčius ir vakarie nę. Ilgiau pavalgius šių salotų pagražės ir oda — taps lygesnė, standresnė, o plaukai — elastingesni, puresni. Žinia, prancūzės garsėja netik grožiu bei elegancija; bet ir iš radingumu. Jei po šventinio va karėlio Anė ar Fane nebeįlenda į sijoną — porą dienų maitina si taip: 4 obuoliai, 1 citrina, gabalas liesos mėsos, trys sausainiai (da vinys visai dienai!..). Ir sako, kad tokiu būdu per vieną dieną gali suplonėti per liemenį 2—3 centimetrais... Na, o jeigu Jums, kolegės, ne padeda nei Jūsų pačių naudoja mos. nei aukščiau aprašytosios dietos, drįstu pasiūlyti dar vieną — savaitinę: Pirmadienis — gabaliukas džiūvėsio, antradienis — pomldorėlls, trečiadienis — dribsniai su vandeniu, ketvirtadienis — tarkuotas obuoliukas, penktadienis — žuvies gaba liukas, šeštadienis — šaukštas kompo to. sekmadienis — laidotuvės. :. Paruošė Niką AfJKSTAITYTE
Horoskopas „Jau vakarai trumpesni“. . . Norisi ) laukus. Į gatves. pas draugus. . . O jeigu tarp |ų yra „žuvis“?. .
„ŽUVYS“ Vasario 22 d. — kovo 21 d. Talismanas — mazgas Laimingas skaičius — 7 Laimingas mėnuo — lapkritis; Laiminga spalva — plika Laiminga diena — penktadie nis Laiminga sesija — III. IX Laiminga santuoka — su „ožiaragiu skorpionu“ 1) Vasario 22 d. — kovo 2 d. Vaikinai: naivūs tylūs, taikin gi. paklusnūs. Aplink save sėja taika ir meilę. Tramdo savo aist ras; kovoįa su žemais instink tais. Sugeba pabinaudotl situacllą todėl dažnai susikuria tylų, laimingą gyvenimą. Merginos: kuklios, jautrios, kantrios tvarkingos. Gerai mo kosi. Šeimoje — paslaukolančios ištikimos, mylinčios žmo nos ir puikios motinos. vaikų auklėto los. Gyvena supamos meilės ir Švelnumo. 2) Kovo 3 d. — 12 d. Vaikinai: pasiekia didelių lai mėlimų mokslo srityje Geri teo retikai. bet blogi praktikai, už savo specialybės ribų nieko neišmano. Visada stengiasi padėti k'tlems net ir tada, kai negau na stipendijos. Dažnai serga bet lik lengvomis Ilgomis (peršali mas). Šeimyniniame gyvenime laimingi mylimi Ir mylintys. Merginos: gyvena daugiau šir dimi negu protu todėl dažnai atgailauta dėl savo poelgiu. My limos Ir myli savo vyrus geros motinos Jaunystėle pasižymi žydinčia sveikata, senatvėje — reumatizmu. 3) Kovo 13 — 21 d. Vaikinai: naivūs, lengvatikiai, atviraširdžiai. Turi polinki fizi niam darbui. Santūrūs su visais gerai sutaria užkietėję namisė dos. Daugiavaikiai. Netinkami žurnalistikai. Merginas: lausmlngos kapri zingos nepastovios irzlios me lancholiškos. Sielojasi dėl smulk menų niekniekiu Daug rūko. Gre't susidomi kuo nors bet greit ir nusivilia. Mylimos bet ne mylinčios. Nuolat itarinėia. pavydi Monotonlia joms sukelia deoresi’a Mėgsta permainas, keliones SSB muzika. žuvis — nuolankumo, ištiki mybės šaitakrauliškumo ir tvir tumo ženklas. Atvėrė duris 1 savo jausmu ir minčių pasauli, vėtau labai slelolasl Nelįsk I žuvies“ stelą Ir tada būsi geras fos draugas. Perengė Dalia SALIONAITt
sėtinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 378 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. «0. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas”. Telefonas: 61-11-79. <C .acTCKHit cryAenT» — opran nap-rnoMa, perropaTa, goMBTCTa komcomoas, npoįiKOMa opAėHos Tpyaoaoro KpacBoro 3naMeH> n ĄpyjKOu napoAOE BHAMioccKoro ynnnepcHTeTa hm. B. Kancynaca. Bbaehioc. PeAaKTop A. Annnrrac. Ha abtobckom aaiJKe.
Redaktorius A. LIPSTAS