H VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r,ARVBII)IS scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1982 m. kovo 5 diena, penktadienis
Nr. 7Ų186)
Kaina 2 kap.
Siame numeryje: „KOMJAUNIMO PROZEKTORIAUS" REIDAS
ŽIEMOS ŽYGIU MOZAIKA
STUDENTŲ FOTODARBAI
Sveikiname Kovo 8-osios proga! Yra tokia diena, kai visos gėlės, šypsenos, gra
žūs žodžiai skirti tik Tau. Ir pasitraukia tądien visi kasdieniai rūpesčiai ir nerimai...
Tegul meilė ir pagarba Tau skleidžiasi kiek
viename dovanotame žiede, artimo šypsenoje.
ŠEŠIOLIKTOJI SAVAITĖ:
TARYBINĖMS MOTERIMS.
Norėdami suprasti kom jaunuoliško darbo organi zatoriaus veiklą, jo rū pesčius, turėtume pabūti juo pačiu. „Juk ne sunku būti aktyvistu. Reikia mokėt suktis ir visiems įtikti.. — taip daugelis apibūdi na aktyvistą. Iš dalies gal jie ir tei sūs, bet jų tiesa nepagrįs ta vienu iš svarbiausių ar gumentų — tikėjimu žmo gumi. Koks tu aktyvistas, jei tavimi niekas netiki, jei tu nemoki bendrauti su žmonėmis, jei tu vi suomeninius įpareigoji mus atlieki „atbula" ran ka. Universiteto Chemijos fakulteto komjaunimo ko miteto narei Vilijai Vaitelavičiūtei šefavimo sek-
Kad tavimi tikėtų torių patikėjo trečiaisiais studijų metais. Iki tol šis sektorius dirbo prastai. Nebuvo organizatoriaus. Planai, sektoriaus vado vas buvo, o veiklos ne matyti. — Nuėjau į Vilniaus XXXV vidurinę mokyk lą. Žiūri į mane „iš aukš to", — pasakoja Vilija. — Kaip rasti bendrą kalbą su mokiniais, mokyto jais? Jiems nepaaiškinsi, kad tu tik dabar paskirta šefavimo sektoriaus vado ve, kad už ankstesnę šio sektoriaus veiklą tu ne atsakai. Taip jau būna, kad norinčiam padaryti gera, pirmiausia reikia su sidurti su blogiu. Sudarė Vilija vadovų grupę, kuri nuolat lanky tųsi mokykloje, padėtų pionieriams organizuoti sueigas, popietes, vaka rus. Ir pionieriai chemi kus aplanko. Šiemet Che miko dienos proga moks leiviai sveikino savo „še fus". Fakultete daugėjo no rinčiųjų dirbti su pionie riais — dirbti aktyviai, iš širdies.
— Kartą paprašiau Al gį Kutanovą padėti man surengti vieną pionierių popietę, — savo darbo įspūdžiais dalijasi Vilija Vaitelavičiūtė. — Nuėjo Algis į mokyklą ir... pa siliko. Dabar jis dažnas svečias XXXV vidurinė je mokykloje. Bet vis dėlto pionieriai labiausiai myli Viliją. Ji neapvylė savo jaunųjų draugų, tad ir išsikovojo pasitikėjimą. Žiūrėk, bū relis mokinukų ir pasi beldžia į vadovės duris. Pasikalbėti visada yra apie ką: ir apie chemikų vakarą, ir apie diskote kas, ir apie sueigas, susi tikimus. .. Pabandyk su jais nešnekėti, aiškinti, kad reikia pasiruošti se minarui, paskaitoms — nusivils tavimi, nutruks draugystės siūlas. Juk reikia Vilijai ir egzami nams, ir seminarams pasi ruošti, o ir be turiningo laisvalaikio negyvensi. — Pirmuosiuose kur suose mokiausi vidutiniš kai. Tik vėliau, kada ma ne išrinko į fakulteto komjaunimo komitetą,
mokymasis pagerėjo, — prisipažįsta V. Vaitelavičiūtė. — Sąžinė neleidžia gauti prastesnį pažymį, Gėda.
Treti metai, kai Vilija lankosi XXXV vidurinėje mokykloje. Dabar jau niekas į ją nebežiūri „iš aukšto" ir niekas nepri-
kaišioja Chemijos fakul teto šefavimo sektoriaus neveiklumo. Tai įrodė ne žodžiai, o kasdieninis dar bas. Nors šiemet Vilija jau diplomantė, šefavimo sektoriui paskirta nauja vadovė, bet ji negali ne užeiti į vidurinę mokyk lą, kur prabėgo tiek daug kūrybingų visuomeninio darbo valandų. — Gaila buvo skirtis su mokiniais. Nuėjau į mokyklą ir... apsiver kiau. Kad ir naują vado vę išrinko, bet aš dar daug kartų nueisiu į mo kyklą. Pamilo Vilija Vaitela vičiūtė mokyklą, moki nius. Ir galbūt neatsitikti nai, nes pati svajoja mo kytojauti gimtojoje Že maitijoje — Vilijai gaila skirtis su mokiniais, o mums su ja, entuziastingai dirbu sia mūsų komitete, — kal ba Chemijos fakulteto komjaunimo komiteto sek retorius Rimas Raudonis, — tačiau taip jau yra: vieni išeina, ateina kiti. Norėtųsi palinkėti Tau. Vilija, sėkmingai išlaikyti valstybinius egzaminus ir viską gyvenime dirbti taip, kad Tavimi tikėtų. Alma MOSTEIKAITE
Lenininės įskaitos rezultatai Lenininė įskaita ir vi suomeninė politinė prak tika —svarbūs studentijos komunistinio auklėjimo barai. Lenininė įskaita buvo įvesta 1968 m. Le ningrado komjaunuolių iniciatyva, o VPP — pa siūlius VLKJS XVI suva žiavimui. Šių renginių tikslai visiškai atitinka TSKP XXVI suvažiavimo iškeltus reikalavimus to liau gerinti jaunųjų spe cialistų rengimą, bei TSKP CK nutarimą < „Dėl toles nio ideologinio politinio auklėjamojo darbo gerini mo". Šiame nutarime pa brėžta: „Mūsų studentiją būtina apginkluoti šiuo laikinėmis žiniomis, orga nizacinio ir visuomeniniopolitinio darbo įgūdžiais bei sugebėjimu taikyti įgytas žinias praktikoje. Tarybinės aukštosios mo kyklos auklėtinis privalo būti aktyvus komunizmo idėjų, TSKP ir Tarybinės vyriausybės politikos pro paguotojas ir įgyvendin tojas, kolektyvo organiza torius ir auklėtojas". Šiems partijos numaty tiems tikslams įgyvendindinti turi padėti VPP jr Lenininė Įskaita. Lenininė Įskaita — asmeninė komu nizmo statytojo mokykla, kuri privalo visapusiškai
ugdyti komjaunuolio as menybę. Lenininės Įskaitos vi suomeninė - politinė ates tacija vykdoma Universi tete vasario mėnesį. No rėčiau pasidalyti kai ku riais įspūdžiais. Lenininės įskaitos visuomeninės po litinės atestacijos metu studentas atsiskaito už savo įsipareigojimų vyk dymą tiek mokymosi, tiek visuomeninėje veikloje, atsižvelgiant į objektyvų VPP atestacinės komisijos įvertinimą. Studentas atestuojamas arba neates tuojamas, diferencijuoti įvertinimai netikslingi. Dar dažnai pasitaiko atve jų, kai studentai nežino, už ką jie atsiskaito — ne turi asmeninių kompleksi nių planų (PEF darbo ekonomikos IV k. 1 gr.; PEF darbo ekonomikos III k. 2 gr. ir t. t.). Blogai, kad komjaunuoliai, ypač grupių komjaunimo orga nizacijų sekretoriai, neži no, kokia organizacine forma vykdoma atestaci ja (PEF darbo ekonomi
* Ekonominės kiberneti kos ir finansų fakulteto dės tytojų mokslinių leidinių bibliografija (sudarė doc. J. Laškovas). V., WU, 1981, 151 p.
PARTIJOS KOMITETE Š. m. vasario 24 dieną įvyko partijos Universi teto komiteto posėdis. Ja me buvo priimti j TSKP narius: Remigijus Gaška — FF darbuotojas; Egidija Dragašiūtė — GF V k. studentė, Roma Tumėnai tė — EKFF IV k. studen tė. Taip pat priimti kan didatai j TSKP narius: Vytautas Latinis — FF V k. studentas; Alvydas Kalpokas — IF V k. stu dentas; Gintautas Valickas — IF V k. studentas; Birutė Galinienė — PEF aspirantė; Raimundas Sy-
kos II k. 2 gr.; EKFF fi nansų ir kredito III k. 1 gr.; PEF darbo ekonomi kos III k. 2 gr. ir t. t.). Blogai, kad grupės draugai neprincipingai vertina atskirų komjau nuolių visuomeninę veik lą, jų mokymosi re zultatus (PEF darbo eko nomikos III k. 2 gr. pa žangumo vidurkis 3,69, XIX vieta fakultete, pra leista apie 600 akademi nių valandų per 1981/82 m. m. rudens semestrą ir. .. visi grupės nariai atestuoti). Bene geriausiai atestaci ja vyko Istorijos fakulte te (sekretorius L. Janulevičius), kur principingai buvo vertinama studentų visuomeninė veikla ir mokymosi rezultatai, jau čiamas didelis komjauni mo organizacijos organi zacinis darbas ir dėmesys Lenininės Įskaitos visuo meninės politinės atesta cijos pravedimui. Aurimas MORKŪNAS Universiteto komjaunimo komiteto narys
vys — PEF III k. studen tas; Kęstutis Banevičius — EKFF V k. studentas; Valentinas Mikelėnas — TF V k. studentas. Posėdyje buvo svarsty tas Universiteto komjau nimo komiteto darbas, va dovaujant fakultetų komi tetams (pranešėjai A. Kumža, J. Bagdonas). Profesorė A. Bartusevičienė posėdžio dalyvius informavo apie partijos VU komiteto nutarimo „Dėl estetinio auklėjimo tolesnio gerinimo, ren
giant aukštos kvalifikaci jos specialistus — akty vius visuomenininkus" vykdymą. Posėdyje patvirtintas renginių planas „TSRS įkūrimo 60-mečiui", taip pat iš dalies pakeistas darbo reglamentas: fakul tetų, katedrų ir kitų pada linių partinės organizaci jos susirinkimus rengia mėnesio paskutinįjį tre čiadienį, o partijos komi tetas posėdžiauja mėne sio pirmąjį trečiadienį. Universiteto Savanoriš kos Liaudies Draugovės štabo viršininku patvir tintas A. Burkauskas.
„Komjaunimo prožektoriaus" reidas
KUR DINGO ŠEIMININKAI? Ne vienam studentui bendrabutis yra antrieji na mai. Ar užtenka juose jau kumo, ar grįžę iš paskaitų galime gerai pailsėti? Sj kartą kalbėsime apie elementariausius buities trūkumus. .. .Atvažiavę 14 ar 5 autobusu Iki paskutinės stotelės
Specialios mokslinės bib liografijos parengimas — nėra dažnas reiškinys. Todėl šią mokslinių leidinių biblio grafiją1, su kuria supažindi name skaitytojus, galima drąsiai laikyti ne tik vertin ga, bet ir originalia. Joje autorių pavardėmis susiste minta ir abėcėlės tvarka Iš dėstyta daugiau kaip 1600 mokslinių darbų. Juos per daugelį metų paskelbė mūsų Universtlteto Ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulte to dėstytojai. Bibliografija apima buhal terinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės, politinės ekonomijos, finansų ir kredi to, matematinių metodų tai kymo ekonominiuose tyri muose bei statistikos mokslo darbus. Į leidinį (eina mono grafijos, vadovėliai, mokymo priemonės, mokslo darbų rin kiniai, straipsniai, paskelbti žurnaluose, knygose, enciklo pedijose, recenzijos apie mokslo darbus, moksliniumetodiniu konferencijų te zės. Be to, leidinyje atsispin di ekonomikos daktaro ir ekonomikos kandidato diser tacijų autoreferatai bei pa skelbti mokslo darbai vyk dant ūkiskaitines sutartis. Skelbiamų darbų sąraše pagrindinę vietą užima res publikoje plačiai žinomų mokslininkų-ekonomistų dar bai. Tai ekonomikos daktarų profesorių M. Lolos. J. Mackevičiaus, J. Tamošiūno,
kabarojamės į „stiklo" kalną, lediniais takais einame į bendrabučius. — Ar juos kas turi barsty ti? — nustebo studentai, kai paklausėme, ar dažnai šios „čiuožyklos" smėliu barstomos... Sakoma, kad apie namų šeimininką kalba slenkstis.
Keturiolikto bendrabučio virtuvėje.
Pravėrę 14 bendrabučio du ris, lyg ir pajuntam esant neblogą šeimininką. Tačiau nė viename aukšte nesurado me jaukaus kampelio. O juk vestibiulius būtų nesunku sutvarkyti pakabinus užuolai das, pastačius vieną kitą gė lę, stalelį, keletą kėdžių. Pasimokyti būtų galima iš teisininkų bendrabučio. Reikėtų pakalbėti Ir apie sieninius laikraščius bendra bučiuose. Nepasižymi jie nei turiniu, nei estetine išvaizda, nei kiekiu. Rašome tai, ką patys norėtume skaityti, ka bo tas pats stendas ištisus metus. . . EKFF bendrabučio studen tai skundėsi, kad vasarą dingo jų televizorius. Dingo ir iki šios dienos neatsira do. .. 14 bendrabutyje išgirdome, kad norėdamas patekti į bendrabučio skaityklą, stu dentas turi eiti pas komen dantę ir prašyti rakto. — Komendantė nori, kad skaitykla visada būtų tvarkin
R. Rajecko, A. Šileikos ir A. Žilėno leidiniai. Buhalterinės apskaitos sri tyje daugiausia darbų pa skelbta gamybos Išlaidų ap skaitos ir produkcijos savi kainos kalkullavimo tobulini mo klausimais Jie labai su siję su metalo apdirbimo, mašinų gamybos, trikotažo, siuvimo, baldų Ir medžio ap dirbimo, tekstilės bei cuk raus pramone, statybinėmis organizacijomis, mažmeninės ir didmeninės prekybos Įmo nėmis. tikinės veiklos anali zės srityje susisteminti leidi niai, kuriuose nagrinėjami
ORIGINALI BIBLIOGRAFIJA produkcijos savikainos anali zės operatyvumo didinimo aspektai bei rentabilumo analizės gerinimas. Vertingos medžiagos leidi nyje suras tie, kuriuos do mina šiuolaikinės politinės ekonomijos problemos. Bib liografijoje atsispindi litera tūra visuomeninio darbo pa sidalljimo, gamybinio kolek tyvo formavimo, visuomeni nio darbo našumo kėlimo, gamybos intensyvinimo klau simais. Be to, čia susistemin ti darbai, kuriuose nagrinėja mos ekonominių dėsnių pa sireiškimo formos, vartojimo fondų ekonominė prigimtis Ir jų paskirstymas, gamybinių jėgų ir gamybinių santykių teoriniai aspektai, visuome ninės gamybos proporcingu mo ir ekonomiškumo tarpu savio sąryšio problemos, buržuazinės politinės ekono mijos būdingiausi bruožai.
Liaudies ūkio finansų sis temos specialistus, be abejo, sudomins literatūra apie ta rybinių finansų raidą ir klasini mokesčių pobūdį Lie tuvoje buržuazl|os valdymo metais (prof. A. Žilėno dar bai), pinigų cirkuliacijos re guliavimą, trumpalaikį kre ditavimą, finansų organizavi mą komunaliniame ūkyje, skatinimo fondų panaudoji mą. Be to, leidinyje susiste minta literatūra iš vietinių biudžeto planavimo ir TSRS valstybinio biudžeto organi zavimo srities. Gana nemažas literatūros sąrašas leidinyje skiriamas ekonominės informacijos ma šininio apdorojimo ir ekono minės kibernetikos specialis tams. Joje pagrindinę vietą užima skaičiavimo darbų mechanizavimo pramonės įmonėse ir kiti klausimai. Literatūroje apie matemati nių metodų taikymą daugiau sia vietos skiriama šių me todų taikymo ypatumams konkrečiose liaudies ūkio ša kose. Šiuo leidiniu skaitytojui bus patogu naudotis, nes darbų sąrašas išdėstytas chronologiška tvarka, o lei dinio pabaigoje pateikta au torių pavardžių rodyki. Pažymėtina tai, kad bib liografijoje darbai paskelbti originalo kalba, o ties kelių autorių darbais nurodytos ir bendraautorių pavardės. Nekyla abejonių, jog mi nėtu leidiniu naudosis ne tik mokslo darbuotojai, aukštųjų ir vidurinių mokyklų dėsty tojai, bet ir studentai. Sis leidinys bus vertingas ir praktikams. Buhalterinės apskaitos katedros Doc. L. KRIVKA
Estijos TSR — 60 žmonių, IR MERGINOS! Stavropolio kraštas — 100 žmonių. Visus, norinčius Artėja vasara — studentiš dirbti šiuose būriuose prašo kų būrių darbo metas. Kaip me kreiptis į' fakultetu kom ir kiekvienais metais Uni jaunimo komitetus. versitete formuojami išvažiuo VU studentų būrių jamieji studentu būriai: Ja kutijos ATSR — 75 žmonės, parengiamasis štabas VAIKINAI
vvu Trumpai Dešimt PEF studentų žie mos atostogų metu keliavo me po Pietryčių Lietuvą. Ke lionę pradėjome Valkinin kuose. Sekantis maršruto
ga, — paaiškino. Kyla klausimas, kam rei kalinga skaitykla? Daug kalbame apie higie ną. Pažiūrėkime, kokie gi mūsų dušai ir kiek jų veikia bendrabučiuose. Ir 11, ir 14 tokius ant vienos rankos pirštų suskaičiuotum. Apie švarą ir tvarką sunkoka ir kalbėti. Studentai norom nenorom turėjo ieškoti romantikos — maudytis prie spragančios žvakės, po tiesia vandens srove (nė viename duše ne pamatėme galvutės), ir (pri klausomai nuo žmogaus) už rišęs ar užrėmęs duris. Virtuves pavertėme rūko maisiais. Nuorūkomis prade gintos palangės, linoleumas, užkemšamos kriauklės. EKFF bendrabutyje išgirdome, kad virtuvėse nerūkoma. Užsukę į pirmą pasitaikiusią virtuvę, radome pilną lėkštę nuorū kų. 14 bendrabučio virtuvėje užtikome visą būrį rūkančių merginų. — Jūs žinot, kad rūkyti virtuvėse draudžiama? — Taip. . . — Kodėl rūkot? — Laiptinėse šalta. . . Visai kitokia padėtis pas teisininkus: neradome nė mažiausios netvarkos.
punktas — Pirčlupiai. Aplan kėme Pirčiupio Motinos pa minklą, muziejų. Be didelių nuotykių pasiekėme Rūdi ninkų partizanų bazę. Didelį įspūdį • paliko nuo stabios Aukštadvario apylin kės. Smagiai čiuožėme Vil kokšnio ežero pakrantėmis.
Maloni staigmena mums bu vo Velnio duobė — unikalus gamtos paminklas. Po šešių dienų kelionės pa siekėme Trakus, paskutinį mūsų kelionės punktą.
— Mes gyvenam jau ket virtas mėnuo, o virtuvės vis uždarytos, — skundėsi nau jojo bendrabučio gyvento jai. — O kaip be šilto mais to? Todėl ir kaista kambariuo se elektrinės plytelės, eik vojama elektros energiją. Jau kelintą kartą kalbame apie taupumą, o taupyti taip ir neišmokstame: visose vir tuvėse degė šviesa, o niekas jomis tuo metu nesinaudojo. EKFF bendrabutyje reido metu neradome budėtojo. Bendrabučio tarybos pirmi
ninkas nežinojo, kas turi budėti tą vakarą. Kaip tikrinami ieidimai, įsitikinome greit: reido da lyvius stabdė tik teisininkų bendrabutyje budintis studen tas. Trūkumų yra. Ir kalti tuibūt ne vien bendrabučių ko mendantai — reikia išmokti šeiminlnakuti patiems stu dentams. O kol kiekvienas studentas bendrabučio nelai kys namais, jaukumo juose ir nerasime. Reido medžiagą apibendrino Janina PRANKAITE
V. BARKAUSKAITE Žygio vadovė
Vienuolikto bendrabučio virtuvėje.
ŽIEMOS ŽYGIŲ MOZAIKA
TSRS 60-mečio metais Universiteto turistai, kaip ir kasmet, pasklis po įvairiausius mūsų šalies kam pelius, kad atrastų sau ir draugams dar nematytus, nežinomus TSRS respublikų ir tautų istorijos, kovų ir darbo šlovės, gamtos paminklus. Tie neramuoliai keliautojai ieškos savęs, Gimtinės aido, Tėvynės tolių... Jau ieškojo žiemą. Marga žiemos žygių įspūdži į paletė. Margas šis laikraščio puslapis. Bet ne viską išguldysi popieriuje, ne viską parodysi draugams fotostenduose ar ketvirtadienio susirinkimo, vaka ronės skaidrių ekrane. Kokia ši žiema Universiteto turistams? Gera! Ke liavo 18 kategorinių kelionių grupių — 173 daly viai. Galima pasigirti — daugiau negu pernai. Ke liauta Lietuvoje (10 grupių), Karpatuose (4), Estijo je, Koloje. Atlikta 10 pirmos, 7 •— antros sudėtin gumo kategorijos kelionės. Lietuvoje buvo galima daugiau keliauti, — tokia žiema, žiemužė, tiek sniego! .. Ypač poilsio dien i žygių mažoka. Gaila, kad taip susiklosčius varžybų kalendorių;, kitoms priežastims, Universiteto slidininkų turistų komandos nestartavo svarbiausiose turistinėse varžy bose. Slidžių maratone ,,Vilnius-82" neblogai pasi rodė Pramonės ekonomikos fakulteto slidininkai. Šaunuoliai! Taigi, žiema — balta, pasaulis — margas, žygių įspūdžiai gilūs. Stepas DEVFIKIS
Saule nušvito viršukalnių sniegynai, o vėsa ir šaltis, rodos, subėgo i šešėlių slė nius. Žvelgė rūsčios ir išdi džios Šiaurės Uralo viršukal nės, tarsi klausdamos, kas žengs apledėjusiais šlaitais, palies apkerpėjusias uolas. O turistų teko sutikti daug — iš Sverdlovsko, Maskvos, Magnitogorsko. Mūsų, Universiteto turistų klubo grupė su slidėmis ke liavo II sudėtingumo kate gorijos maršrutu. Pirmas rim tas išbandymas — Denežkino Akmens viršūnė (1492 m). Ir neužteko vien fizinio pasi ruošimo, reikėjo įtikinti sa ve, kad viršūnė jau netoli, reikėjo nugalėti kylanti pasi davimo jausmą. Juk dauge lis pirmąkart susidūrė su kalnų didybe. Per uolas ir akmenis ėjom į viršūnę, kur, rodos, susitikę ūkė visi keturi vėjai, tik keliom minutėm leidę stabtelėti, nužvelg’i visą kelią, kurį teks nueiti per dvylika žygio dienų. Ciuožėm per taigą, mie gančią po storais sniegynais, ledu grįstais upių kėliais prie naujų viršūnių. Tai kas, kad kartais pykteldavai ant trakštelėjusios „Šatrijos" ar niekaip neipučiamo laužo. Tai, kas, kad šypteldavai, kažkam iš nuovargio ištarus:
— Va ten, kur raudonuo ja. . . — šyptelėjo kažkas, ranka mostelėjęs i saulėlydį už kalnų. Ir taip kasdien apie dvi dešimt kilometrų slidėmis. . . Žvgvie svarbu gera nuotaika. Svarbu griebtis darbo vi siems, kad sustojus nakvy nei, nepoškėtum nuo šaltuko (o būdavo iki —30° C), ne šarmotų plaukai. Gerų turis to savybių, ištvermės galėjai pasimokyti iš žygio vadovo Rimo Valčiuko bei Rimo Brusoko. Daug jiems davė ankstesnės kelionės Po Kola, Uralą, Pamyrą. . . Mūsų marš-
• Taisyklingai kalbėti ir ra šyti turi visi, o ką jau sakyti apie dėstytojus ir kitus aukš tųjų mokyklų darbuotojus. Deja, jų viešai kabinamoje informacijoje ir skelbimuose Fizikos, Pramonės ekonomi kos, Prekybos, Teisės, Ekono minės kibernetikos ir finansų fakultetuose klaidų ne ma žiau, negu, pavyzdžiui, stu dentų sieniniuose laikraščiuo se. Visų pirma i akis krinta šių skelbimų, straipsniu ta riamas kalbos moksliškumas: Kita dalis aparatūros ne naudojama dėl atsarginių dalių trūkumo, kas irgi ver čia prietaisus faktiškai san dėliuoti iki nurašymo. Iš da lies tai susiję su tuo, kad,
neturint galimybių ^nega lint) įsigyti naujos aparatū ros, tenka pirkti jau naudo tus vakuuminius įrengimus (=įrenginius), kurių kai ku rie mazgai reikalauja remon to. Reziumuojant anksčiau išdėstytus faktus, galima kon statuoti, kad šiuolaikiniai prietaisai yra intensyviai naudojami, o nenaudojama pagrinde (=daugiausia, daž niausia) moraliai pasenusi aparatūra. Reiktų greičiau spręsti skaičiavimo mašinų įvedimo į eksploataciją klau simą (=greičiau imti eks ploatuoti skaičiavimo maši nas) ir kelti aukštesnėse or ganizacijose aparatūros nu sidėvėjimo normų peržiūrėji mo klausimą (=ir prašyti
„Jau mes tai septyniais dru geliais j Vilnių parskrisim .Naujos viršūnės nu stelbdavo viską. Šturmavom Pagrindinį Ura lo kalnagūbrį, o viršūnėj įsiamžinom, viena koja stovi Europoj, kita Azijoj!.. Kartą, prisėdus ant uolų, vienas paklausė: — Ar dar toli reikės ei ti? ..
K/Į SLEPIA KALNAI?
davo. Kitą kalnų masyvą, apgaubtą pūgų rūko, apėjo me atsarginiu maršrutu ir per vieną naktį, ežerais nušliuožę 40 kilometrų, išėjome prie Volčjės tundros masyvo, kurio viršūnės aukštumu be veik nenusileidžia Chibinų viršūnėms. Kopėme i Kivaivynč kalną, kuris mus pasitiko uragani niu vėju. Kai vėjas pakyla, aplinkinės viršukalnės grei tai pasineria savotiškuose šleifuose. Šviečiant saulei, stebina sniege pasirodanti vaivorykštė. Pro vėjo gūsius kartais matėme ir nuostabias panoramas, bet iš akiračio greitai dingo Mončės masy vo viršukalnės. Nusifotografavę vėjų pa gairėje, kelias valandas lei džiamės šlaitu. Vėjas pučia i nugarą, p0 kojomis ledas, ir. . ne kiekvienas beranda nuvažiavusią slidę.. .
EPTYNIŲ žmonių gru pė — beveik vieni Fizikos fakulteto stu dentai (tiesa, vadovas — matematikas K. Čeponis) ke liavome Koloje Švino (Svincovvie) ir Vilkų (Volčjv) tundrų rajone. Į kelionę vykome prigąs dinti pirmtakų. Ruošėmės nežmoniškiems šalčiams, bai sioms pūgoms ir, . vilkų antpuoliams. Bet. . . mums tik atvykus, temperatūra pakilo,
S
ruto tikslas buvo ir Olvos Akmens viršūnė, ir didinga ledo, sniegynų karalystė — Konžakas (1569 m). Daug kur slides teko neštis, ledo įkal nėmis kopti lazdų pagalba. Maršrutą baigiant smagu jausti, jog viršukalnių šlai tuose pasiliko kad ir neryš kiai įmintas tavo pėdsakas, kalnuose nuklydo gabalėlis tavo minties Nieks nenuginčys kalnų grožio. Bet kiek daug io sle piasi gelmėse. Jau vykdami į namus, pakely aplankėme garsiąsias Kunguro olas. Po 70 metrų uolienų sluoksniu — nuosabūs skliautai, pasi dengę ledo kristalų kekėmis, varvekliais. Požemio tvla, šaltis, įvairiausių spalvų pro žektoriai viliojo vis gilvn į Poliarinę, Briliantų, Jūros dugno olas. Ne tik nuosta bius žiemos rūmus, bet ir apie 60 požeminių ežerų sle pia kalnas. Iš karto neaprė piamas kalnų grožis. .. . . .Jeigu grįžus nejučiom ims vaidentis kalnai, sapnuo tis riogsančios uolos, ir toli mas kalnu aidas šauks atgal, vadinasi, daug ką juose at radai, daugiau gerumo įžvel gei žmonėse.
Žilvinas ŠVICKIS FF III kursas Nuotraukos R. AMBRAZE VIČIAUS.
danguje švietė nuostabios šiaurės pašvaistės, o vilkų. .. ir pėdos buvo ataušusios. Tik netrūko pūgų! Pasiekę Svincovyje tundių kalnagūbrį, per jį kopėme siaučiant pūgai ir kompaso rodyklei rodant ne šiaurę, o gelmių turtus. Bet bloga orą apgavome. Kai perlipome Kirovo vardo kaluną, pradėjome žygiuoti naktimis, šviečiant mėnesie nai, — nakčia pūga nurim
PO PIETRYČIŲ ESTIJĄ Mūsų grupė aplankė Piet ryčių Estijos Otepės ir Haanjos aukštumas. Tai gana įdo mus rajonas tiek savo gam ta, tiek istoriniais pamink lais, tiek ir sportiniu atžvil giu. Otepė jau seniai žinoma ir gausiai lankoma slidžių kelionių mėgėjų. Labai rai žytas, kalvotas reljefas — kuo puikiausios sąlygos ge rai paslidinėti, pailsėti. Čia daug gamtinių drausti nių, kuriuose yra ko pasi žiūrėti. Tai Ringės ežerų draustinis. Piuzos upės slė nio atkarpa su devono smil tainių atodangomis ir olo mis. Saugomas ir Piuchajarvo ežeras, kuris, pasak legendos, susidarė iš ašarų motinų, ap verkusių savo sūnus, žuvu sius kovoje už laisvę. Saugo mos ir aukščiausios to rajono kalvos: prie Otepės — Viaike — Munamiagi, o Haan-
I kurso žurnalistė Jūratė MARKELlUNAITĖ
INFORMACIJA IR SKELBIMAI aukštesnių organizacijų per žiūrėti aparatūros nusidėvėji mo normas). FF. Žodžio netaupymas sunkina konstrukcijas, sakiniai išple čiami, jų prasmė lieka neaiš ki. Nemokama vartoti vieti ninko linksnio. Lietuvių kal boje jis reiškia vietą, rečiau — laiką ir būdą. Bet dauge lis labai pamėgo pažodinius vertimus iš kitų kalbų. Tad ir skaitome: pagrinde (=daugiausia, dažniausia). EKFF, FF. Ne visose virtu vėse veikia kriauklės, kra nai (=čiaupai), kai kuriose
Paskutinėmis dienomis kir tome Volčjės kalnagūbrį, leidomės i Vaikio ežerą, ku rio aukšti krantai apaugę retmiškiu. Kaip peiliu pra kirstas žiojėja puikus kanjo nas. Pagaliau dar keletas ežerų. Jau nebereikia važiuo ti prieš vėją. Už nugaros pa silieka paskendę mėlynoje migloje kalnai su vėjo gū siais, užpusiančiais tavo pė das per kelias minutes. Ir štai ten, prie horizonto, naktiniai Mončegorsko žibu riai. O tu atitraukęs akis nuo jų, žvelgi i dangų ir, pasirėmęs ant slidžių lazdų, paskutini karta gėriesi nuo stabiomis šiaurės pašvaistė mis, lydėjusiomis visą ke lią.
visiškai nuimtos kriauklės, nusukti kranai (=čiaupai) ir to pasėkoje ( — dėl to, todėl) veikia tik po vieną kriauklę, kraną (=čiaupą) PF. Ir kitokių leksikos, sintak sės, stiliaus klaidų netrūksta. Prašau išskirti (=skirti) buitpinigius. FF. Supažindinti ku ratorius apie ataskaitinio laikotarpio reikalavimus (=su reikalavimais). FF. Pa dėti ir kontroliuoti fantastų klubą (=Padėti fantastų klu bui, kontroliuoti jo veiklą). FF. Ataskaitiniame susirinki me išrinkto partinio biuro nariai pasiskirstė pareigomis
jos aukštumoje — Suur Mu namiagi (estų kalba viaike — mažasis, suur — didysis, muna — kiaušinis, miagi — kalnas, — taigi, Kiaušinkalniai, Kiaušinio formos, — Red. pastaba) kalnai. Suur. Munamiagi kalva žymi tuo, kad tai aukščiausias Pabaltijo taškas, 317,6 m aukščiau jū ros lygio. Ant jo yra ap žvalgos bokštas, kuris, deja, veikia tik vasarą. Kalvos tos gražios, apaugę brandžiais eglynais. Vyru mieste aplankėme F. R. Krocvaldo paminklą. Čia pat i o memorialinis mu ziejus. Sis žmogus labai brangus estų tautai — tai jis surinko ir išleido estų liau dies epą „Kalevo sūnus". (Į lietuvių kalbą epą Išvertė J. Marcinkevičius. Red. past.). Gausybė sniego papuošė
miškus. O jų čia tikrai ne trūksta. Tiesa, jie nėra labai dideli, bet netoli vienas kito, ir todėl visą laiką jautiesi, lyg važiuotum mišku, kuris tik kaimams ir nedideliems laukams kai kur užleidžia aikšteles. Žmonės čia malonūs, visa da padeda, parodo kelią. Tiesa, susikalbėti ne visada įmanoma, ir tada padeda gestai, šypsena. Pasigrožėję sniego pasaka Estijos eglynuose, truputį susipažinę su estų tautos kultūra, istorija, kupini įspū džių grįžome namo. Norim pasiūlyti ir kitiems pakeliau ti po šį rajoną. Gražus įdo mus kraštas — Estija. Pažinti savo netolimus kaimynus rei kėtų kiekvienam išsilavinu siam žmogui. Antanas KONTAUTAS Žygio vadovas
sekančiai ( = taip). FF, Tačiau buvo rasta visa eilė (=keletas, nemaža, daug) prietaisų, kurie dėl vienokių ar kito kių priežasčių yra nenaudo jami. FF. Baigus budėjimą, atsižymėti (=pasirašyti) bu dėjimų knygoje. FF. Netaisyklinga skelbimų kalba: Kreiptis pas ( = į) V. Janušį arba pas (=į) M. Ptašeką (treneriai). FF. Stojan tieji j materialinio - techni nio aprūpinimo spec. Lietu vių k. ir lit. (raštu) ekzaminą laiko JK 2 a (Priėmimo ko misija). Jeigu kompetentingoji pri ėmimo komisija šitokia „raš tinga", tai, įdomu, kaip ji žiūri į busimųjų studentų ra šiniuose kartais pasitaikan čią vieną kitą rašybos klai dą? Laukdami lifto, ne vienas pasiskaitinėjame taisykles. Palyginę lietuviškas taisykles su šalia esančiomis taisyklė mis rusų kalba, matome, kad
vertėjas buvo tikras pažodi nio vertimo meistras. Jose mirgėte mirga verstiniai sa kiniai, konstrukcijos, nesilai koma vienodų terminų: įėję į kabiną, nuspauskite mygtu ką Jums reikalingo aukšto (=nuspauskite jums reikalin go aukšto mygtuką). Laike judėjimo liftas ( = Liftas) su stoja pagal vidinius ir išori nius ( = vidaus ir išorės) iš kvietimus (...) Negalima iš eiti iš kabinos, kol ii nesi randa (—nepasiekia) aukšto lygyje (=lygio). Įėjimui ( = Norėdami įeiti) į lifto ka biną, nuspauskite prie šach tos durų (=durų) esantį iš kvietimo ( = iššaukiamąjį; Taigi skelbimų, straipsnių, aktų kalba nedžiugina. Per šasi išvada, kad dėstytojams, mokslo, materialinio - techni nio aprūpinimo darbuotojams reikėtų daugiau dėmesio skirti kalbos kultūrai. Egidija MAKUŠKAITE TV kurso lituanistė
STUDENTŲ FOTODARBAI IE kasdien aplankan tys Tave darbai, nuo latinis bėgimas i savo pareigą, į smulkiausius įsi pareigojimus ir čia pat, žiū rėk, tuščias laiko barstymas, kai turi kažkam pasakyti daug nereikšmingų žodžių ir tiek pat išklausyti, gerų ir piktų, palinkčioti galvą, nusišypsoti, praryti karčią užuominą... Ar galėtum taip diena iš dienos, jeigu netu rėtum savo slėptuvės — bent keletui valandų visiškai kito,
T
chologijos plotmėje nėra pa prastas ir kiekvienam pasie kiamas. Virginijus nėra tik ras ar kada nors ii pasiekti pavyks, tačiau, anot io, ne pats rezultatas, o ėjimas į ii, ieškojimai, bandymai neša džiaugsmą. Kūrybos džiaugs mą. Atsipalaidavimo nuo kasdienos džiaugsmą. Kas ii, Tavo kūryba, Vir ginijau? Begarsis pokalbis, tylus bendravimas su bend raamžiu, kai mintys gali būti visiškai nepanašios, o vis
kiant gal tik užkliūtų vienas rezultatas kitas drąsesnis ir.. . Vis dėlto kažkas sustabdys. Gal tie lengvi, ne apčiuopiami šešėliai, vedan tys į savojo supratimo, savos interpretacijos galimybę, gal užslėptos minties paslaptis, kurią nejučia panorsti išskai tyti jau vien todėl, kad pa rodos moto — ALTER EGO -r antrasis aš, savaime įdo mus, kai visiškai nepažįsta mas. Virginijaus kūrybos centre — mergaitė.
Ir sau, ir kitiems. Su savo laikinais jausmais, laikina būtim. Tu nežinai savo ryt dienos ir jau nebeatsimeni vakar dienos. Leidžiasi sau lė. Tau pamažu tolti nuo viko. kas buvo ir eiti, pama žu eiti i savo saulėlydi. Ten, kur rūkai — nežinomybė. Sudužę bangų purslai — gal Tavęs nepasiekusio brandu mo šukės? .. Gyveni tarp žmonių. Su sitinki ir atsisveikini. Ne vieną susitikima norėtum
ALTEREGO
Sfinksas tau mielo, suprantamo, bran gaus pasaulio, kuriame gaii likti vienas, gali pasikviesti nebylius savo draugus, su jais pailsėti ir pamąstvti vi sai kitaip, apie ką kita. Tokį pasauli Virginijus SENDRAUSKAS susikūrė mokyk loje, kai susižavėjimas me nine fotografija pamažu ėmė peraugti i neišduodančią aistrą. Čia „susirinkdavo" jo jo fotonuotrauką draugai, herojai ir nepažįstami bendraamžiai. Čia pirmą kartą suprasta, kad nauja, gražu, gera ateina per lūžį ■ per skilimą, per kovą (dabar apie tai kalba fotonuotrauka „Pa vasaris"). Jo paroda 12 bendrabutyje — lyg trumpas dirstelėjimas atgal, į pirmąjį savo bandymų periodą, nusi tęsusi iki vyriškumo mokyk los — Tarybinės Armijos. Trumpa ataskaita sau arba šiltas rankos paspaudimas, kuklus prisistatymas naujie siems draugams naujoje ap linkoje. O gal prologas di desniam išsisakymui? Virgini jus turi savo temą. Jo tiks las — papasakoti apie Lietu vos jaunimą, išreikšti jo vi dinę būseną socialinės psi-
PASALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI MaF II k. studentas V. Kunčinas, L. Ramanauskaitė, J. Baranauskas; IV k. stuirentas B. Grosman. FF III k. studentas N. BI-
dėlto artimos ir suprantamos. Jeigu V. Sendrausko nuo traukų neprabėgsime ristele. Taip. Nes iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti paprastos, kasdieniškos. . . Be didelių fotomeno įmantrybių, be ori ginalios ir stebinančios fototechnikos šokiruočių. Prale-
Antrasis aš — Tavy? Tavo paikoj jaunystėj ir brandu me? Bet mergaitė.. . Ji pa slaptis, nepagaunamas šešė lis, efemeriškas, nesuprastas blyksnis — kas tiktai nori te- Arba — tuštybė. Štai au torius įmontuos jos kūne akmenis ir vandenį. Aptem dys veidą. Ir Tu pasakysi: dar Tavo, mergaite, pasaulis toks paprastas, nesudėtingas. Tavo širdį lyg tuščią indą dar galima pripildyti visko, kas tik paklius po ranka, netgi kas naudinga ir pato gu bus kažkam. O gal Tu galėsi į ją pažiūrėt kaip i sraunu upeli, besiveržiantį per nežinomybės akmenis. Jis dar susitrenks, susižeis, atsimuš, ištikš skausminga., bet po to io kelionė taps lengvesne Arba. . . Virginijaus nuotraukos — lyg atkurti prisiminimai. Ten, kur buvo džiaugsmas, ir lieka džiaugsmas, kur lydėjo nai vus paprastumas, jis ir paly di, kur slypėta užuominos, ji palieka, o liūdesys nepavirs į tikėjimą. „Ritos saulėly dis". .. Niekada neatplauks paskutinioji banga. Amžina ji, jūra. Tu gali pavadinti nu sileidžiančią saulę savo va,du ir tą banga, kuri paskut:nįsvk lyžtelės kojas gali savo vardu pasišaukti, bet ios amžinos, o Tu tokia laikina.
pakartoti, grąžinti, ypač, kai lieka daug neaiškaus. Tokiuo se susitikimuose prasideda kelias nuo minties iki foto nuotraukos. Kelias, ieškant natūralios išraiškos tavo pri siminimui arba visiškai nau jai minčiai. Jeigu stabtelėsi me prie bevardžio „triptiko', jaunasis autorius šyptelės ir, perfrazuodamas R. Dichavičiaus žodžius, paklaus: o surasti gražią mergaitę ir taip pat gražiai, jautriai r atsargiai ją apnuoginti ar gi ne didesnis mėnas už pati fotonuotraukokybiškiausią kos gimimą? Vidinis suma nymas, apie kurį visada daug kalba didieji fotomeistrai, tik pusė darbo. Ne ma žiau svarbi ir toji kita pusė. Štai kartą Tau labai reikėjo prisišaukti stiprybės pavyzdį ir Tu, išklampojęs snieguotus laukus, radai... paprastą sustagarėjusią piktžolę. Ne, tai buvo „Gėlytė", aukštai virš sniego dangos iškėlusi du savo kietus liemenis >r išdidžiai laikanti dvi sudžiū vusias galvas Pasikeitė metų laikai, sunyko spalvos. Ir ši lumą dalinę šiltos dangaus gijos išblėso. Metus užpustė. Spalvas užpustė? Nejaugi li ko tik tavo oyvybės parodija? .. Ir vis dėlto, kokia nuostabi toji užgrūdinta, kieta. nepalaužiama būtis
Šokis dviese baltoj gyvenimo be galybėje. O atplaiša, mažytė atplaišėlė, pabirusi sėklom i šiltą tamsą sužaliuos prie iūsų šaknų — be gyvybės ženklo stirkstančių kojų, su grįžus saulei. Tada bus gali ma išeiti. Nugriūti į žalias jaunučių daigelių rankas. .. Taip ir žmogaus gyvenimas, kartais atrodo paprastas, bet koks gražus neišpasakyta ir nesuprantama savo stip rybe! . . .Dabar Tu — viskas: su stingusi piramidė — neišju dinamos rimties ir didybės stagnacija, nepaliečiamas iš didumas, nesugriaunama tvir tybė. Ir paslaptingas grožis. Keistas Tavo paveikslas, jau nyste. Keistas, kaip ir tas mergaitės „Šokis" sustingusių trikampių žaidime. Gaivališ kas, netikėtas, nelauktas, ne paprastas judesys, toks neap čiuopiamas, nekonkretus, be jokios sistemos ir surepetuotų
1
Saulėlydis
riulis; V k. studentas A. Mereškevičius. ChF II k. studentė A. Nor vaišaitė. FilF III k. studentas V. Kazlauskas, IV k. studentė R. Pociūtė. EKFF I k. studentai I Peleckaitė, T. Baran, S. Ratklevičų III k. studentės N. Masiliūnaitė, A. Petrauskaitė. TF I k. studentas V. Leo navičius,
Laikraščio korektorės: A. Matonytė, D. Žilytė.
Skelbimai Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801638, išduotą Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentei Valdai VAINAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810895, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Gretai ClŽINAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė" mą Nr 800750, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentei
Laimai STUNDŽIAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 780673, išduotą Me dicinos fakulteto studentei Ritai VAITKUTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 780688, išduotą Me dicinos fakulteto studentei Aušrai VIČKAČKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 796963, išduotą Filo logijos fakulteto studentei Rasai KIRDEIKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 781417, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi
šokio figūrų. Kad ji pajus tum, pastebėtum, reikia žiū rėti kitaip, nei į tą konkrečią, praktišką šokio fiksuotę. O kitas „Šokis"? Gal Tavęs čia nebuvo? Gal buvo? Gal tik vėjas per langą įnešė to limą gražų prisiminimą į tą kambarį, kuriame lengvai sukosi, o vis tiktai sukosi mergaitės suknelė drauge su madoniška veido šypsena. Buvo gera.. . „Neretai juk patenkate i tokį susibūrimą, kur jaunys tė sueina užsimiršti. Nuo ko? Ji nežino pati. Pritemdykite šviesą ir įsižiūrėkite i šią fotonuotrauką". Trečiasis „Šokis". Taip, mes nematome nieko konkretaus. Panašiai būna, kai linksmybės sukūry nutolęs nuo kambario, daik tų, žmonių savo mintyse braidžioįi kitomis „lankomis". Pramirga lvg besisukanti ka ruselė tai, kas visai čia nat, arti ir realu, ir labai aiškiai pamatai visa, kas iškyla tavo atminty. Mes nieko nepažįs tame iki galo. Ar aš supratau, ar pamačiau. ar bent priartėjau prie Tavo alter ego? Ar mes supratome ir priartėjome? Vir ginijus sakė, kad jo nuo traukos — pokalbis, bendra vimas. Jomis geriausiai su artėjus su žmogum, kuris pa siruošęs bendrauti ne per tą paliečiamą kūrybos vai sių, o per to vaisiaus min ties krūvį „Suprasi mano kūrybą — suprasi mane. Įžeisi ją — jžeisi mane", — sako Virginijus. Palinkėkime jam kuo geriau atkurti save fotoieškojimuose, o tuo pa čiu ir kiekviename, kuris stabtelės prie jo fotodarbų. Vaida VALAVIČIŪTĖ
nansų fakulteto studentei Bi rutei MISIŪNAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800485, išduotą Che mijos fakulteto studentei Jū ratei VILNONYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą. Nr. 801485, išduotą Eko nominės kibernetikos ir fi nansų fakulteto studentei Ri mai SClUBENAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 801515, išduotą Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentei Alai KOBZEVAI, laikyti ne galiojančiu.
LV 00212 Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Unlverslleto R. 3, „Tarybinis stud entas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 [ Užs. Nr. 656 Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «CoBeTCKnS CTyAenTa — oprau napncoMa, peKTopaTa, KOMurreTa AKCM Ahtbm, upoiįiKOMa opAeHOB TpyAOBoro spacHoro 3HaMenn h Apy«- j Tiražas 4500 6m HapoAOB BHABHioccKoro yHHBepcnTeTa hm. B. KancyRaca. Ha ahtob ckom a3bixe. PeAaicrop H. Bapannnųxairre.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ