Ukrainiečių tautos genijus Senieji Vilniaus Universiteto rūmai daug matė žymių mokslininkų, rašytojų ir visuo menės veikėjų, kurių vardai plačiai žinomi visame pasaulyje. Iš jų Adomas Mickevičius ir Tarasas Ševčenka vainikuoja žymiausių pasaulinės reikšmės rašytojų — universiteto auklėtinių — Ištisą plejadą. Ševčenka — ukrainiečių literatūros paži ba, žymiausias jos klasikas, jos realistinės literatūros tradicijų pagrindėjas. Jo vardas stovi vienose gretose su žymiausiais priešspallnės tarybinių tautų ir pasaulinės litera tūros klasikais: rusų Puškinu ir Nekrasovu, lietuvių — Donelaičiu, latvių — Rainiu, bal tarusių — Janka Kupala ir Jakubu Kolosu. Tarasu Ševčenka šiandien gėrisi ir didžiuo jasi ne tik šaunioji ukrainiečių tauta — jo skambus, aistringas, kupinas negęstančios meilės liaudžiai meninis žodis įaugo į visa sąjunginę literatūrą, tapo artimu ir brangiu klevlenam tarybiniam žmogui. Ševčenka gimė 1814 kovo 9 d. — lygiai prieš 150 metų. Jį Iš karto pasitiko žiauri baudžiavinė tikrovė. Paūgėjęs jis tampa su rusėjusio vokiečio dvarininko Engelharto kambariniu kazokėliu, su kuriuo jis 1829 m. patenka į Vilnių. Jau tuomet jauno Taraso širdyje Jabudo menininkas: jis žavisi menu, pats mėgina kopijuoti puošusius ponų kam barius paveikslus. Atsitiko taip, kad ponas užtiko jį kopijuojant kazoko Platono ■ pa veikslą. Apie tai pasakoja savo atsiminimuos Ševčenka: „Kuomet aš priėjau „iki stambių kazoko Platonovo arklio kanopų,. .. atsivėrė durys — ponas ir ponia sugrįžo iš baliaus". Ponas įširdęs ištempė Jaunąjį baudžiauninką Tarasą už ausų ir rėžė antausį, o kitą die ną įsakė vežikui išlupti jam kailį už tokį „prasikaltimą“. Kai pono pyktis atslūgo, jis sugalvojo padaryti iš savo kambarinio kazo kėlio rūmų tapytoją. Taip 1829—1930 m. žiemą Tarasas patenka pas Vilniaus univer siteto meno proefsorių Joną Rustemą, kuris padėjo Tarasui įsigyl pirmas reikalingas ži nias ir pirmą patyrimą menininko darbe. Vėliau, pervažiavus į Peterburgą, Ševčenka suartėja su pažangiais rusų menininkais, ku rių pastangomis 1838 m. Ševčenka buvo iš pirktas Iš baudžiavos už 2500 rublių ir nuo šiol prasideda smarkus jo poeto talento ki limas. Žinomas rusų revoliucinis rašytojas N. Ogarlovas yra pasakęs: „Ukraina pabudo Ševčenkos asmenyje“. Nepaprastos jėgos •ų Ševčenkos talentas pasireiškė jo 1841 m. pasirodžiusiam eilėraščių rinkinyje „Kobzarius“, poemoje „Haidamakai“ ir kituose kū riniuose. Tarasas su tokia jėga apdainavo liaudies svajones, jos neapykantą įvairiems parazitams, paprastų žmonių engėjams ir skriaudėjams, kad jo ugningi poezijos žo džiai virto ne tik ukrainiečių, bet ir visos baudžiavinės Rusijos tautų kovos ginklu. Ševčenka — stambiausias ukrainiečių tau tos klasikas, naujosios ukrainiečių literatūros tradicijų kūrėjas, jos literatūrinės kalbos pagrindėjas. Tų tradicijų esmę sudaro poezi jos susiejimas su savo liaudies, savo tautos gyvenimu ir siekiais. Ševčenkos poezijos vaizdai — tai niūrūs, šiurpulingi, tai šviesūs, kviečią prie žygdarbių, tai svajingi, kaip sparnuoti sapnai. Mano godos, draugės mano. Kodėl širdį geliat? klausia poetas eilėraštyje „Mano go dos. . .“ Poetas matė aplinkui save skriau das, neteisybę. . . Ir pats tą priespaudą ir neteisybę puikiai pažino, išėjęs baudžiaunin ko valstiečio sūnaus, kalinio ir rekrutų mo kyklą. Ir ktir gi Ieškoti šviesos? Nesuradęs atsakymo, poetas sušunka: Mano godos, draugės mano, Liūdna tarp Jūsų. Ševčenka nebuvo pesimistas. Jis labai myčiįjo savo kraštą, savo liaudį, savo gimtosios šalies gamtą. Argi ne apie tai byloja tokios eilutės: Skrendu. . . Žiūriu — jau aušta rytas, Dangus suliepsnojo, Jau lakštingala sutinka Saulę tamsiam gojuj. Tyliai tyliai dvelkia vėjas, Stepės mėlynuoja. O ties tvenkiniais ir skardžiais Gluosniai jau žaliuoja. Sodai taip vešliai sužėlė. Topoliai sustoję, Lyg sargybiniai prie kelio, ' Su laukais byloja. T. Ševčenka sukūrė nuostabaus grožio ir didelės meninės Jėgos poemas „Katerina“,
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO
REKTORATO. PROFSĄJUNGOS, PARTINIO IR KOMJAUNIMO KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 7 (416).
1964 m. kovo 12 d.
Etna nuo 1950 metą
Kalaa 2 kap
1814—1964 .Marina", „Ivanas Podkova,“, „Gamallja“, „Sapnas", pagaliau „Haidamakai", eilėraščių rinkinį „Kobzar“, dramą „Nikita Gaidai". Kiekvienas šių kūrinių pasemtas iš liaudies gyvenimo, tarnauja vienam tikslui: žadinti liaudies protui,, ugdyti jos valiai, keliant kovs Jausmus dėl baudžiavos ir absoliutizmo sutriuškinimo. T. Ševčenkos kūryba perdėm nacionalinė ir liaudiška. Jis plačiai panaudoja iš liau dies dainų, jos kalbos, pasakų, patarlių ir priežodžių epitetus, hiperboles, palyginimus. Dėl to jo kūriniai tokie suprantami, ryškūs ir skambūs. Bet būdamas giliai nacionalinis ir liaudiškas poetas, Tarasas vengė viso to, kas buvo svetima tautų draugystei ir vieny bei. Slavų ir kitų tarybinių tautų liaudies draugystės idėja — tai labai reikšminga Ševčenkos mūzos dėja. „Kobzariuje“ Šev čenka apdainuoja ukralniečlų-lenkų brolišką draugystę, kurią sujaukė įsiveržę krikščiony bės platintojai. Jis ne tik smerkia kruvinus kryžiuočių papročius, bet kviečia atnaujinti senąją draugystę: Kada mes buvome kazokai, Dar ligi unijos senokai, — Tada gyvenome smagiai! Su lenkais Jautėmės draugai, Klestėjo mūs laisvi laukai. . . Kol vardan Kristaus mūsų žemę Užplūdo kunigai juodi Ir padegė mūs tykų rojų Ir, paskandinę jį kraujuos, Kryžiavo žmones ir kapojo, Ir vardan Kristaus žudė Juos. Ševčenka gyveno tautų draugystės, lais vės ir vienybės idėjomis. Tas idėjas jis ir propagavo savo „Kobzariuj“: Magnatai, gobšūs kunigai, Mus piudė, kiršino ilgai., . Išvien mes eitumėm lig šiolei. Kazokui ranką tai ištiesk, Sujunkim tyras mūsų sielas Ir vardan Kristaus, drauge mielas. Prlkelkim rojų praeities! Taraso Ševčenkos poetinis žodis — tai ne tik broliškosios Ukrainiečių tautos praeitis. Jo balsas gyvas ir šiandien: jis kvelčia tary bines tautas prie kilnių žygdarbių vardan liaudies gerovės, Jos laimės ir šviesaus gy venimo. „Tarasas Ševčenka“, — kalbėjo N. Chruš čiovas 1939 metais, atidarant Kijeve žymia jam ukrainiečių tautos genijui paminklą, — artimas ir brangus visoms mūsų didžiosios Tėvynės tautoms todėl, kad jis savo kūri niuose išreiškė ne tik ukrainiečių varguo menės dūmas, bet ir visų nacijų darbo žmonių dūmas“. Doc. P. Užkalnis
ĮDOMUS POKALBIAI Pas mus. Gamtos fakultete, geografijos ka tedros ir turistu būrelio dėka veikla kraštotyros būrelio užsiėmimai. Jame gausiai dalyvauja studentai: geografai, biologai. Kiekvieną ketvir tadienį su susidomėjimu išklausome pasikalbė jimų įvairiomis temomis. Užsiėmimai praeina gana įdomiai, nes pranešimus daro žmonės — stecialistai toje ar kitoje srityje. Labai įdomiai p^ėjo pats pirmas užsiėmimas apie Lietuvos piliakalnius, jų istoriją ir apie Jų tyrimą. Buvo demonstruojamas dokumentinis filmas, kuriame pamatėme ir savo dėstytojus. Įdomiai pasakojo gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Bergas apie Lietuvos pramonę, jos perspektyvas, apie ateities meistrus. Jis dar labiau įskiepijo meilę mūsų krašto turtingai gamtai, jos istoriniams paminklams. ..Mes esa
Visų šalių proletariai vienykitės!
me gamtos valkai ir turime saugoti gamtą“, pabrėžė Bergas. Nemažiau įdomus buvo istorijos mokslu dak taro Jurginio pasakojimas apie Lietuvos vieto vardžius, apie jų .socialinę ir ūkinę kilmę. Mes sužinojome ivairių vietovardžių kilmę, surištą su sena ir įdomia Lietuvos istorija. Šitokie susitikimai su įvairių šakų specialis tais mums duos daug medžiagos mūsų akiračio praplėtimui, supažindins mus su Lietuvos pra eitimi, su ta aplinka, kurioje mes gyvename, Mes labai dėkingi žmonėms, kurie mums taip įdomiai nušviečia daug neaiškių reiškinių, neži. nomų dalykų. GMF III k. geografijos spec. N. KRAKAUSKAITĖ
Neseniai nusipelniusiam LTSR gydytojui docentui K. Katiliui, ryšium su 60-siomis gimimo metinėmis buvo įteiktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raš tas. K. AKMENĖLIO nuotr.
Pagrindinį darbą vesti grupėse Apie tai, kad pagrindi nis komjaunimo, profsą junginis organizacijų dar bas turi būti vystomas grupėse, kur auga, for muojasi žmogus, jo pasau lėžiūra, kur kaip tik išryš kėja visos jo savybės, jau kalbama seniai ir daug. Apie tai ne kartą rašyta buvo mūsų „Tarybinio stndento“ puslapiuose. Tai visai natūralu, nes grupės dar nedirba taip, kaip tu rėtų dirbti, kartais tiek proforgai, tiek gruporgai praeina pro svarbius įvy kius labai pasyviai, todėl nesijaučia grupės aktyvu mo, sprendžiant svarbiau sius grupės mokymosi, po ilsio bei kitus klausimus. Mes stengiamės kas dien ieškoti naujų dar bo formų, kurios pa dėtų sudominti, suakty vinti visus studentus. Mes šiandien dirbame geriau negu dirbome vakar, o ryt dirbsime dar geriau negu dabar. Toks Jau mūsų gy venimo dėsnis: nepasiten kinti tuo, ką mes jau turi me, bet siekti vis daugiau žinių, kovoti už tai, kas naula, pažangu, gera. Šiandien mums sudaryti darbo planai jau ne dog ma, patys studentai siūlo papildyti juos darbo eigo je pagal savo pageidavi mus. Pas mus išeina iš ma dos oficialus paskaitų skai tymas, kurį pakeičia vaka rų — disputų pravedimas. Mes jau palaipsniui atsisa kome nuo paradinio oficia lumo susirinkimų, posė džių metu. Juos pakeičia daug paprastesni visiems labiau prieinamesnė for ma: posėdžiai grupėse, at viri. nuoširdūs pokalbiai ne tokioje oficialioje aplinko je ir pan. Man norisi pradėti DISKUSIJĄ. O kaip dirba Jūsų fakulteto darbe ir t.t. Mūsų Teisės fakulteto profsąjunginė organizacija šiais metais suaktyvino sa vo darbą. Profbiuro inicia tyva buvo įsteigtas Perei namasis vimpelas geriau
siai akademinei grupei fa kultete. Fakulteto grupės pradėjo kovą už geriau sios grupės vardą, todėl ir mūsų fakultetas pagal žie mos sesijos rezultatus už ėmė universitete pirmą vietą. Be to, profbiuras kartu su komjaunimo orga nizacija iškvietė į soc. lenktyniavimus GMF stu dentus. Kovosime ne tik už gerą mokymąsi, bet taip pat ir už kultūringą poilsio organizavimą stu dentams, už įtraukimą kuo daugiau studentų į visuo meninį darbą, už komunis tinius daigus buityje ir kt. Soc. lenktynių rezultatus suvesime du kartus per metus: po žiemos sesijos ir po pavasario sesijos. Kaip tik tokios organizuotos priemonės mums ir padėjo išjundinti profgrupes, proforgus. Negali su pagarba nekalbėti apie I kurso proforgą Baškį V., IV kurso proforgę M. Liepaitę. Šie abu kursai yra pirmaujan tys fakultete, o proforgai patys aktyviausi, jie ieško naujų darbo formų, rūpi nasi kiekvienu savo ko lektyvo nariu, stengiasi sudominti, įtraukti į fakul teto visuomeninį darbą visus nuošalyje stovinčius draugus. Tai tikrai džiugu. Džiugu, kad naujo ieš koma grupėse, kurios kaip tik ir turi duoti toną vi sam mūsų darbui. Štai II kurso profgrupes iniciaty va (proforgas A. Simaškevičius) fakultete paskelb tas konkursas geriausiai auditorijai išaiškinti Pačių studentų pageidavi mu profbiuras įsteigė ..Žurnalą-estafetę“. Žurna lo tikslas — padėti api bendrinti atskirų grupių darbo patyrimą, išaiškinti studentu pasiūlymus, pa geidavimus dėl tolimesnio mūsų darbo pagerinimo, pravedamų priemonių ak tualumo bei suinteresuotu mo. Šiais metais rektorato ir profkomiteto pasiūlymu kitaip skirstysime ir bend rabučius studentams. Gru
pės pačios sudarys reko mendacinius sąrašus, ku riems studentams, kuria tvarka rekomenduoja skirti bendrabutį, atsižvelgiant į mokymąsi, visuomenini darbą, materialinę padėtį, kitus rodiklius. Geriausiai akademinei grupei skirsi me 2 vietom daugiau. To kia bendrabučių paskirsty mo forma, mano nuomone, teisinga, nes bendrabutį gaus tie, kuriems Jis yra labiausiai reikalingas, ir kurie verti. Anksčiau buvo atvejų, kai studentas pa rašo pareiškimą, jam fa kulteto profbiuras skiria vietą bendrabutyje, tačiau jis vėliau atsisako nuo jo. Taip buvo su II kurso studentu Katkumi A., ku ris verkšleno, kad neturi kur gyventi, bloga mate rialinė padėtis ir t. t, ta čiau, kai jam buvo paskir tas bendrabutis, tai Katkus pergalvojo ir atsisakė gy venti jame. Arba štai bu vęs II k. dabar III kurso studentas Jasiulionis V. iš ėjo iš bendrabučio pernai todėl, kad jam nepatiko draugai. O pareiškimą ra šė ir prašė bendrabučio, motyvuodamas sunkia ma terialine padėtimi, tačiau vėliau jis sugebėjo samdy ti butą ir mokėti po 10 rub. į mėnesį. Reiškia, ne taip jau bloga padėtis. Todėl svarbų gerai žino ti kiekvieną žmogų, jo marialinę padėtį, kad to kių atvejų nepasikartoų. Aš čia stengiausi palies ti bendru aspektu tai, kas, mano nuomone, būdingiau sia buvo mūsų fakulteto profbiuro darbe, kalbėlau daugiau apie viską iŠ tei giamos pusės, tačiau pas mus yra dar nemaža ir trūkumų, su kuriais mes ryžtingai kovojame ir juos šaliname, labai artimai bendradarbiaudami su komjaunimo organizaciją, padedant dekanatui bei fa kulteto partinei organiza cijai. AI. JONUITIS, Teisės fakulteto profbiuro pirmininkas
ŽMOGUS SUKURĖ DIEVĄ JUODOJI MAGIJA — Karpų išgydyti dakta-patys magiški veiksmai yra, niaus Kalvarijas teka upeliūkš remonijų metu gauna atitin ras negali. Čia tik Juodoji sakysim, kad ir persižegno- čiai. Žiūrėk, atlaidų metu ir kamus laipsnius. Visi tie šven magija padeda. Suskaičiuok, jimas, " krapinimas švęstu van plauna moterėlė _r senukas timai yra ne kas kita, kaip kiek jų turi, užrišk ant siūlo deniu, Jungtuvių ceremonijos žaizdą kojose šiuo vandeniu, magiški veiksmai, nes jiems tiek mazgelių ir pakask ten, prie altoriaus. Juk ir čia tiki tikėdami jo gydomąja galia, o priskiriama ypatinga antgam kur lietaus lašai nuo stogo ma šių veiksmų ypatinga ga kitas šiuo vandenėliu, į kurį tinė galia. krinta žemėn, ir pamatysi — lia. pamazgas pila vietiniai gy Magiškiems veiksmams at karpos išnyks. Iš senovinių religijų išliku ventojai, nesveikas akis plau likti nuo senovės buvo naudo Šitaip mokydavo moterėlės sius magiškus veiksmus pa na. „Gydomųjų“ šaltinėlių bu jami Įvairūs keisti daiktai, gydytis nuo karpų. prastai juodąja ma vo atsiradę prie daugelio baž ypač tie, kurių žmogus nemė — Žiliai ką, o tu pamėgink. gija, o vadiname šiuolaikinių religijų nyčių. Dar vis pasitaiko, kad go. Burtininkai naudodavo iš Gauk jo fotografiją, perdurk magiški veiksmai ir ceremo nuo rožės gydosi užkalbėjimų džiovintos rupūžės ar gyvatės smeigtuku per širdį ir pakask pagalba, o nesenoje praeityje odą, šikšnosparnio kaulus, nijos — baltoji magija. Bet kryžkelėje po kryžiumi. abiejų esmė ta pati. džiovininkus gydydavo juodos žmonių kaukoles. Giedanti viš Spiauk į tai, kad žmonės juo kalės taukais, nuo plaučių už ta burtininkų būdavo labai kiasi. Aš taip dariau, ir, kaip Iš senųjų religijų yra išlikę degimo — šlapimu, nikstelėjus vertinama, kaip priemonė blo matai, jis sugrįžo pas mane. įvairūs užkalbėjimai nuo ro rankos riešą — kad netintų giui ant priešo užleisti. Į kar Apsivedėm ir puikiausiai gy žės, kur tikima ypatinga žo — aprišdavo siūlu. vių ir avinų ragus pildavo venam. Nežiūrėk, ką mokyto džių galia, bet ar įvairios Iš ūkinės magijos buvo išli įvairias sutrintas žoleles. ”r jai tau šnekėjo. Yra ir moky trumpos maldelės i šventuo kęs senesnių žmonių paprotys patys burtininkai stengdavosi tų žmonių, o, kai striuka pa sius, duodančius kalbėtojui prieš sėjant peržegnoti lauką. kuo keisčiau rengtis, tuo nosidaro, ir „pavaražyti“ eina, 300 dienų atlaidų nėra tas pat Dar labai paplitęs reiškinys rėMami sukelti baimę ir tikė ir ką aš tave pamokiau daro. tikėjimas žodžiu? Kuo gi ski nepiauti kiaulės, kai esti jau jimą jų stebuklinga galia. Galų gale niekas galvos ne riasi kunigo veiksmai mišių nas mėnuo, kad mėsa nesuges Todėl ir bažnyčioes, tęsiant nusuks, bet aš tau, kaip ge metu, kada jis įvairių maldų, tų. Meškeriotojų tarpe yra iš burtininko tradicijas, naudoja priklaupimų ir žegnojimų pa rai draugei, patariu.. . likęs slieko ir pirmos pagautos mi keisti senoviški drabužiai, Tai menas magišku būdu galba paverčia vyną Kristaus žuvelės paspiaudymas, kad ge visokiausi specialūs indai, de krauju, - duoną kūnu? Kuo riau sektųsi. susigrąžinti mylimą žmogų! ginamos žvakės, smilkomi Arba štai ėjo žmogus, stai skiriasi „egzortal“ — specia Evangelijose pilna aprašy smilkalai, krapinama vande ga kelią juoda katė perbėgo. lios maldelės velniams iš žmo mų apie magiškus dalykus. niu, čia tyliai, čia garsiai sa Pilietis nusišpiovė tris kartus gaus išvaryti, nuo puslauki- Štai trims burtininkams, kurie komi nesuprantami lotyniški Ser kairįjį petį ir jau, nebe- nių burtininko veiksmų, kuris norėjo pagarbinti tik ką gimu žodžiai, rankomis daromi vi ijodamas nelaimės, drąsiai įvairių būgnų ir užkeikimų sį Kristų, kelią nurodė žvaigž sokiausi judesiai grojama, nuėjo i priekį. pagalba veja piktąją dvasią dė. Tai irgi magija, nes būri giedama ir skambinama var Magija vadinami įvairūs iš savo kaimo, Paskutinis pa- mai iš žvaigždžių senovėje pais. O altoriuose būtinai turi veiksmai ir priemonės, kurių tepimas, kurį katalikai laiko buvo labai paplitę. Kristus būti šventųjų kaulai. Kartais pagalba norima paveikti ir irgi sakramentu, yra ne kas irgi kartais vaizduojamas kaip juose esti ir ištisi kūnai. Visa gauti teigiamus rezultatus iš kita, kaip gydomosios magi burtininkas. Štai evangelijoje ta paslaptina atmosfera ir tu mus supančio pasaulio. Tai ti jos tęsinys krikščionybėje iki pasakojama, kaip jis išvijęs iš ri sudaryti tikinčiajam nuo kėjimas kažkokiais ypatingais šių laikų. Kunigas, tepdamas žmogaus velnius. monę, kad vyksta kažkas tai magiškais veiksmais ar ženk mirštančiojo kaktą aliejumi, Kunigų seminarijose kiek antgamtiška, nors Iš tikrųjų lais, kurie turi ypatingą, tie taria: „Per šitą šventą patepi- vienas klierikas, prieš pašven niekas nevyksta. siog antgamtinę, galią. mą ir savo maloningiausią gal- tinant Jį kunigu, įvairių ceP. PECIŪRA Magija arba tikėjimas į lestingumą teatleidžia tau die ypatingų veiksmų galią siekia vas ką regėjimu, uosle, paly gilią senovę, kada bejėgis tėjimu, vaikščiojimu ir strėnų žmogus įvairių Įvairiausiais smagumu nusikaltai“. J-S bu būdais bandė Įsitvirtinti že vo bažnyčios įsteigtas, re mėje ir šalia tikrų jam naudą miantis tariamojo apaštalo Jo Toliau vykdant 1963 m. vasario 26 d. universiteto Ta kas atnešančių darbų atlikinėjo ir kūbo žodžiais: -Serga rybos ir Partinio komiteto bendrame posėdyje priimtus nuro bereikalingus darbus ar cere tarp jūsų, tepavadinie bažny dymus, rekomenduoja: monijas, nes neVisada pajėgė čios kunigus, ir jie tegul mel 1. Visiems dėstytojams pasiruošti skaityti populiarias atskirti, kurie naudingi ir rei džiasi cnt j=, patepdami į paskaitas visuomenei. kalingi ir kurie yra tik tuščias aliejumi Viešpaties yarda"’ Tam tisklui: laiko gaišinimas. Taip paleng Tikėjimo malda išgelbės a) suruošti 3 metodinių paskaitų ciklus bendriesiems va šalia naudingo darbo, duo nį. Viešpats pakels jį, o jei ateizmo klausimams išnagrinėti (kovo, balandžio, gegužės dančio žmogui pragyvenimą, yra nuodėmėse, bus jam at mėn). ’’ atsirado tuščias darbas, tušti leistos“ (Jok, b) sudaryti katedroms galinčių skaityti visuomenei ateis veiksmai ar ceremonijos, taria Tai yra senas prietaras, buvęs tines paskaitas dėstytojų sąrašus, nurodant temą, darbo ir mai irgi turinčios reikšmę ir iki krikščionybės. Mat, mir namų telefonus (kovo mėn.). damas žmogus ?£ba net susir žmogaus gyvenime. c) atiduoti juos Universiteto „Žinijos“ Draugijos narių Todėl Įvairiausiose gyveni gęs kviesdavo burtininką ar valdybai. šamaną, kurio Prašydavo pa mo srityse ir sutinkame ma 2. šefavimo komisijai, susitarus su šefuojamo rajono gydvti arba nors paruošti po gijos reiškinių. Ateistine taryba, sudaryti rajono ateistinio šefavimo planą Viduramžiais tiek buvo iš mirtinei kelionei, pomirtiniam (kovas). plitęs tikėjimas įvairiais ma gyvenimui. Tas ir atlikdavo 3. Kas mėnesį išleisti „Tarybinio studento“ ateistinį pus giškais veiksmais, kad ragana prie ligonio įvairių Įvairiau lapį, tam tikslui iš studentų ateistinių būrelių sudaryti prie vimu įtariamus žmones ant sias magiškas apeigas. Lyžia redkolegijos ateistinę-žurnalistų grupę (kovas) tokios magiškos apeigos yra ir laužų degindavo. 4. Ateistiniams būreliams kovo mėnesį visuose fakulte Kazys Boruta „Baltaraglo“ paskutinis patepimas. tuose organizuoti ateistinius vakarus moralės klausimais, Sunkia ligonio ar mirštan malūne“ labai meniškai pavaiz išleisti vienkartinius ateistinius agitsienlaikraščius „Gyveni davo juodosios ir baltosios čiojo padėtim pasinaudodama mas ir religija“, šefuoti mokyklas ir fabrikų komjaunimo or dvasininkija už dangaus ka magijos viešpatavimą Lietu ganizacijas, balandžio mėnesį suruošti po vieną išvyką į ra ralystę iš tikinčiojo išgaudavo vos kaime netolimoje praeity jonus, organizuoti pirmųjų kursų studentų ekskursijas į bažnyčiai turto palikimus, su je. gamtos ir medicinos fak. muziejus ir parodas. Kunigai, popai, rabinai, pa siderėdavo dėl brangių iškil 5. Komjaunimo komitetui balandžio mėnesį apsvarstyti storiai ir kiti dvasininkai vi mingų laidotuvių. Todėl ir iki ateistinių būrelių darbą fakultetuose. šių dienų ligonius ir mirštan sokiausias tariamas burtininkų čiuosius mėgsta kunigai ir da 6. SMD balandžio mėn. organizuoti studentų mokslinę išdaigas ir šiaip žmonių at konferenciją ateizmo klausimais, kviečiant kitų aukštųjų vatkos Iš baltos magijos pel liekamus magiškus veiksmus mokyklų studentus. smerkia, vadina juos burtais nosi baltieji magai. 7. Kultūros klubui užtikrinti balandžio mėnesį ateistinės Pas mus dar labiausia yra arba juodąja magija, t. y. ne agitmeninės brigados koncertą SMD ateistinės konferencijos švaria magija ir liepia ja ne išlikęs tikėjimas Į?ydon$a dalyviams. Vasaros metu organizuoti atgitbrigados išvyką po tikėti. Tuo tarpu argi ne tie magija. Per Žemaičių ir Viirespubliką. 8. Visoms katedroms susipažinti ir apsvarstyti, TSKP Centro Komiteto sekretoriaus L. Iljičiovo pranešimą „Moks linės pasaulėžiūros formavimas ir ateistinis auklėjimas“, o taip pat „Priemonės stiprinant ateistinį gyventojų auklėjimą („Partijnaja žizn“. 1964 m. 2 nr.) Universiteto ateistinė taryba
Ateistinės priemonės pavasario semestre
KODĖL KUNIGŲ TOKIE KEISTI DRABUŽIAI
Vergas neturėjo drabužių. Vergas vilkėjo skarmalais. Užtat laisvųjų ir turtingųjų piliečių drabužiai buvo puošnūs ir įvairūs. Pirmosios krikščioniškos bendruomenės kūrėsi iš vergų ir nuskriaustųjų, bet greitai į krikščionių gretas įsi liejo ir turtingieji, kurie ir pradėjo valdyti bažnyčią. Bažny tinių apeigų metu jie vilkėdavo puošniais romėnų rūbais. Senovės žydai ir kitos tų laikų tautos nenešiojo kelnių, todėil ir dabar archajiškesnis rabinas nepripažįsta jų net ir šaltą žiemą. Esą, apie jas biblijoje nieko nepasakyta. Tikin tieji katalikai nusiima kepures bažnyčioje, o kunigas ar vys kupas gali būti ir su ja. Yra net specialios kunigų ir vys kupų kepurės, kurias jie užsideda religinių apeigų metu. Išmintingumo požymis senovėje būdavo barzda. Todėl ir šių dienų musulmonai senovės mada, provoslavų bei sen tikių šventikai ir šiandien augina barzdas bei ilgus plaukus. Su pasenusiom idėjom kartu išliko ir pasenusios mados. Indijoje sveikindamiesi žmonės nepaduoda viens kitam rankos, o sudeda delnus ir paliečia kaktą. Pas mus tikintieji šitokiu indišku būdu sveikinasi su dievu. Prieš maldas jie sudeda rankas, o tai reiškia „sveikinu“. Tolimas indiškas pa sisveikinimo paprotys kartu su krikščionybe atkeliavo į Lie tuvą. Bažnyčioje' žmonės klaupiasi ir melsdamiesi, palenkę galvas, mušasi kumščiu į krūtinę. Tai vergijos laikų papro tys. Norėdami permaldauti savo ponų pyktį, vergai puldavo ant žemės, tuo parodydami savo nuolankumą. Mušimasis į krūtinę senovėje reiškė kaltės prisipažinimą.
STIPRINANT ATEISTINĮ DARBĄ Numatyta prie visuomeni nių mokslų Akademijos su kurti mokslinio ateizmo Insti tutą, kuris vadovautų ir ko ordinuotų visą mokslinį dar bą ateizmo srityje. Nuo 1964/65 mokslo metų istorijos ir filosofijos bei is torijos-filologijos fakultetuo se aukštosiose mokyklose įvedam dalies studentų speciali zacija ateizmo srityje, kai ku riose aukštosiose mokyklose bus sudaromos mokslinio ateizmo pagrindų katedros. Taip pat įvedamas privalo mas mokslinio ateizmo pa grindų kursas universitetuo se, pedagoginiuose, medicinos ir žemės ūkio institutuose su egzaminu. Kiekvienoje pirmi nėje partinėje organizacijoje planingam ateistiniam darbui organizuoti numatoma išskirti komunistus, o didesnėse orga nizacijose — ateistines tary bas.
Mūsų daili ninkas šiuose piešiniuose pa vaizdavo III kurso istoriką Algį Matulevi čių, buvusį universiteto ateistinio bū relio pirmininDėl drg. Ma tulevičiaus kal tės būrelyje buvo sužlugdy tas ateistinis darbas. Teisin gai sakoma: „Devyni ama tai, dešimtas badas“. 1 pieš. „Tai va, draugai, mums prieš akis dar daug darbų. Viską padarysim. Viską! Tikėki te manim“.
★ ★★
2 pieš. Ir padarė. Taip padarė, jog draugai čiupo drg. Matulevi čių už apykak lės ir iškėlė jį iš aukštos bū relio pirminin ko kėdės. J. Bėgučio pieš.
AR ŽINOTE • ••
Senovėje žmonės prieš pavasarį labai apribodavo žvėrių medžioklę, nes patyrimas mokė, kad, išmedžiojus žvėris,’* ypač pateles, vėliau grėsdavo badas. Taip palengva susidarė gavėjimo tradicija, kuri ' vėliau perėjo į religiją ir yra išlikusi ne tik krikščioniškoje, bet ir musulmoniškoje kitose religijose. Pasninkas, o kai kuriose religijose, pvz., judaizme, draudimas valgyti kiaulieną, o ir jautieną yra totemlzmo ir gyvulių garbinimo liekanos. Krikščioniškoji komunija — dievo kūnas ir kraujo gėrimo ceremonija — tai tolimas atgarsis iš laukinių religijų, kad tikėdavo, jog suvalgius kiškį, būsi bailus, o tigrą — tapsi drąsuoliu, o suvalgius užmušto priešo vado kūną, pereina pastarojo jėgos. Gyvulių garbinimo laikus primena ir posakiai ..Gudrus kaip žaltys“, „Gudri kaip lapė".
MŪSŲ FOT OKONKURSUI
SOSTINES SALIUTAS.
L. ANKĖNO nuotr.
t
ATKREIPTI DĖMĖSI Į AKADEMINI Apie kai kurias problemas, kurias „Tary binis studentas“, mano nuomone, turėtų DARBA kruopščiau nagrinėti, aš jau esu kalbėjęs sa vo laiške redakcijai — „Studentų laikraščiui
STUDENTŲ PROFKOMITETO PRIERAŠAS: bendra bučių tarybos ir fakultetų vi suomeninlnkal per mažai ski ria dėmesio bendrabučiuose kovoje už sveiką komunistinę buitį. Jau ne kartą buvo svarstyta profkomiteto posėdžiuose ir imtasi priemonių padėčiai ištaisyti.
Su praėjusia kovo 8, merginos! Linkim laimės, džiaugsmo tyro, Bet. .. atleiskit už satyrą. Būkit gražios, būkit jaunos, Lyg smilgelės pievoj liaunos. Bet žiūrėkit, kad jaunatvė Graži būtų ne vien gatvėj.
Ar buvote naujosios technikos paro doje? Jei dar ne — paskubėkite: jau gerokas pusmetis, kai bendrabučio Nr. 2 skalbykloje demonstruojamos neveikiančios skalbimo ma šinos. O komendantas PETRAS MITALAS daug nesijaudina, sako, kad jis tik komendantas, o ne elektromonteris.
Nepamirškit apie švarą, Kai namie sau pietus darot, Kad blizgėtų kambarys, Kada praveri duris, Mat, ne vien už gražų kuodą Ponas dievas vyrus duoda. (Iš studentiškos tautosakos)
Sako, kad 321 kambario merginos turi riterį, kuris jas saugo (ir gina) bet kuriuo paros laiku. (Pavardės nepavyko sužinoti). Gyventojos sako, kad tai mokytojas(?) iš 324 kambario. Visko gali būti. Tikime!
didesnį autoritetą“. Sį kartą aš noriu paliesti kai kuriuos akademinio darbo klausimus bei jų nagrinėjimą „T. Studento“ puslapiuose. „T. Studentas“ turi aiškius ir konkrečius tiks lus — kovoti už idėjinį ir mokslinį studentų paruošimą, visapusiškai padėti visuomeninėms organizacijoms auklėjamajame ir organizaci niame darbe. Atsižvelgiant į tai, ar negalėtų būti svaresnis „T. Studento“ vaidmuo ir aka deminiame mūsų gyvenime? Baigėsi sesija. O kodėl nepaskelbti jos re zultatų, jų neapsvarstyti? Kodėl nepateikti statistikos apie egzaminų rezultatus universi teto mastu (galima pateikti lenteles su skai čiais — atskiros disciplinos, atskiri kursai — juk tai vietos užims ne tiek daug, o duos galimybę susidaryti vaizdą apie egzaminų se siją visame universitete). Nevertėtų vengti paskelbti ir labiausiai atsiliekančių pavardes. Fakultete tokie reikalai paprastai daugiau ar mažiau žinomi. Tai saviveikla, tai sportas, tai pasilinksminimo vakarai suartina įvairių fakultetų studentus. Jeigu laikraštyje būtų pateikiama statistika apie egzaminų rezulta tus, tai draugams iš kitų fakultetų netektų klausinėti: „Na, kaip pavyko sesija?“ Esant reikalui, būtų galima tiesiai pasakyti: „Drau ge, tau reikia daugiau padirbėti“. Gal būt, tai labiau paveiktų negu savo kurso, savo grupės draugų pastabos, nes prie jų jis jau pripra tęs, jų pastabos nebejaudina. Akademiniu darbu laikraščio puslapiuose turėtų būti domimasi nuolat, nes tiek pirmau jančių, tiek atsiliekančių studentų yra bet kuriuo semestro metu, ne tik jo pabaigoje. Tuo tikslu reikėtų užmegzti nuolatinį kontak tą su akademinėmis fakultetų komisijomis, su specialiai tam kontaktui palaikyti išrinktais asmenimis. Nuolatinis „T. Studento“ domėji masis akademiniu darbu, priverstų ir šias ko misijas nuosekliau domėtis mokslu, atsilie kančių studentų darbu, žodžiu, laikraštis čia galėtų atlikti lyg ir antrą funkciją — kon trolės funkciją. Ir ne vien tik akademinio darbe srity. Spec. korespondentų siuntimas į posėdžius, į koncertus, domėjimasis sienine spauda, kaip kad buvau minėjęs praeitame laiške, „T. Studentą“ paverstų galingu kont rolės organu. Šiuo metu fakultetuose veikia specialiai sudarytos kontrolės komisijos. At virai prisipažinsiu, nežinau jų darbo sferos,
bet manau, kad jos galėtų palaikyti glaudes nius ryšius su mūsų laikraščiu. Mano nuomo ne, būtų paranku šias komisijas priartinti prie redakcijos. Viena, tai būtų parama laik raščiui, antra, pakeltų šių komisijų autoritetą, sudarytų sąlygas jų darbui ir, trečia, jų auto nominė padėtis fakultetų atžvilgiu, sudarytų geresnes sąlygas objektyvesnei fakultetų dar bo kontrolei. Mano nuomone, būtų labai įdomu ir nau dinga, jeigu „T. Studentas“ nuolatos vestų pirmaujančių ir atsiliekančių studentų neaki vaizdinę konferenciją. Konferencijos pa grindą turėtų sudaryti pirmaujančių ir atsi liekančių studentų pasisakymai. Gal tai turėtų būti atsakymai į korespondento patikrintus klausimus: ,,Ar praleidinėjate paskaitas, pra tybas? Ką jums duoda paskaitos? Kokias pa skaitas jūs laikote vertingomis ir kurias ne? Kaip leidžiate laisvalaikį?“ ir 1.1. Informa ciją apie atsiliekančius studentus „T. Stu dentas“ galėtų gauti akad. komisijos posė džiuose, kur apsvarstomi atslliekantieji stu dentai (šią informaciją galėtų patelkti ir pati komisija). Jeigu atsakymai pasirodytų aiškiai tendencingi, po atsakymu galima būtų pateikti objektyvų prierašą akademinės komisijos, komjaunimo organizacijos, kuria me būtų nurodomos tikros atsilikimo prie žastys. Plačiau „T. Studentas“ turėtų remtis ir ga mybinių susirinkimą medžiaga. Beje, kursų gamybinių susirinkimų organizavimui būtų galima padaryti kai kuriuos priekaištus. Pa prastai juose nehūna daugelio tų, kurie tikrai turėtų būti, t.y. atsiliekantieji. Susirinkimus tada tampa nedalykišku. Akademinė komisija ar dekanatas turėtų tokius studentus specia- . liai pakviesti. Susirinkimuose būtinai turėtų dalyvauti „T. Studento“ korespondentas ir akad. komisijų atstovai. Gal būt, būtų tikslinga skelbti laikraštyje ir apie paskaitų lankomumą fakultetuose, kursuose. Akademiniame darbe svarbiausia no sezo niškumas, ne vienkartiškumas, o pastovumas, aktualumas, konkretumas. Laikydamasis šių principų, „T. Studentas“ taps, mano nuomone, stipriu svertu ir šiame mūsų gyvenimo bare.
S. EDMUNDAS
KALBOS SKYRELIS <iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiii!iii«iiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin*
APIE PADALYVIO VARTOJIMĄ
Trečio aukšto vyrams „sušlubavo“ klausa, rytais nebegirdi.
trimito
„Tauro ražas“
Aplinkybės, reiškiančios to ipaties veikėjo kitą veiksmą, paprastai reiškiamos pusdalyvio arba būtojo kartinio laiko Įveikiamosios rūšies dalyviu (vienu pačiu ar kartu su pri klausomais jam žodžiais). Tokių sakinių veiksniai (pasakyti ar numanomi) yra jų realieji veikėjai. į Bet labai dažnai šnekamojo je kalboje bei periodinėje spaudoje pusdalyvio vietoje (pavartojamas padalyvis. Štai keletas pavyzdžių, kuriuose padalyvio vartojimas niekuo 1 nepateisinamas: KALBANT (-kalbėdami) apie ūkinius reikalus, negali me pamiršti ideologinio darbo. NUSILEIDUS (nusileidę) nuo Chibinų, išvydome tikrai šiaurietišką peizažą. PAKILUS (-pakilęs) su gandrais, su varnomis netūpsi. Jie abu turi kovoti, kad IŠ AUGINUS ( išaugintų) ir IŠ LEIDUS ( išleistų) į gyvenimą žvalią, niekad nepailstančią kartą. Medžioti galite trečiadie niais, šeštadieniais ir sekma-
dieniais, GAVUS (-gavę) lei dimus iš medžiotojų ir žvejų draugijos. Šiuose sakiniuose padalyvis neteiktinas, nes jis reiškia pa šalinio veikėjo veiksmą. Vadi nas, dažnai girdimas sakinys „BAIGIANT savo ataskaitą, aš noriu pasakyti, kad. ..“ tai sytinas: „BAIGDAMAS savo ataskaitą, aš noriu pasakyti, kad. . .“. Padalyvis teiktinas tada, kai sakinys yra beasmenis ar ba kai sakinio realusis veikė jas yra subjekto naudininkas, pvz.: ATKŪRUS Tarybų val džią, jam rodėsi, kad gyveni mas pasuko kita linkme. DIR BANT medžio apdirbimo fab rike, man atsitiko nelaimė. O sakinyje „STATANT Paprūdžių aštuonmetės mokyklos priestatą, padeda „Vienybės“ kolūkis“., padalyvis tinka to dėl, kad čia mokyklą stato ne kolūkis — jis tik padeda. Visai ką kita galima pasa kyti apie tokius padalyvius, kaip NESKAITANT, SA KANT, NEKALBANT. NE ŽIŪRINT, NEIMANT, NELY-
'V DAINAI NUAIDĖJUS Žvalūs ir pailsėję, su naujomis mintimis ir sumanymais studentai rinkosi į auditorijas po atostogų. Ne paslaptis, kad semestro pradžioje laiko žymiai daugiau, negu jam baigiantis, todėl, nepraėjus nei dviem savaitėm, pasirodė skelbimas, kvie čiąs visus į II ir III kursų saviveiklininkų pasirodymą. Tik de! ja.. . jis neįvyko. Tiksliau įvyko, bet prabėgus dar savaitei, kurios metu labai daug dėmesio buvo skiriama repeticijoms. Darbas nenuėjo veltui. Žiūrovai ailygino saviveiklininkams: Jie susikaupę klausėsi Levinos (II k.) atliekamos Šuberto „Sva jonės“, nuoširdų juoką sukėlė Palčinsko ir Barbuškos (abu II k.) atliekamos intermedijos, ilgai plojo ll-o kurso nusipel niusiai solistei Augūnaitei ■ (tokį garbingą vardą jai suteikė draugai po koncerto). ZITA MAČIULYTE II k. matematikė
„Skanaus apetito
II
Priėję prie valgančio žmo gaus, mes paprastai sakome: „Skanaus apetito!“ Arba pasi tenkiname lakonišku: „Ska naus!" Mums nė į galvą ne ateina, kad tokiu būdu pasa kome nesąmonę. Tiesa, antra sis variantas iš dalies galėtų būti ir pateisinamas, nes čia neaišku, ar mes turime galvoje valgį, ar apetitą. Jeigu valgį, tai dar būtų pusė bėdos, nes panašių posakių turime ir dau giau. Tačiau turi nusivilti, kai draugas, juokais paklaustas, ko jis skanaus linki, net ne mirktelėjęs atsako: „Apetito, ko gi daugiau?“ O visa tai ne logiška: juk skanu ar neskanu būna tik tai, kas valgoma, t. y. pats valgis. Apetitas gali būti U tik geras arba blogas. Todėl ir reikėtų sakyti: „Gero apetito!“ „Skaniai pavalgyti!“ (palie(. Ne visada mes taisyklingai vartojame įterptinius žodžius. kant bevalgantį draugą) ir Ypač tai pasakytina apie veiksmažodį „reiškia“: „Tai, reiš pan. kia. tu šį pavasarį baigei vidurinę." „Reiškia, šios grupės P. MICKUS komjaunuoliai įsipareigojimus įvykdė“. •„Reiškia, jis — SUPRASK, JEI GALI! kaunietis.“ „Reiškia, iki šiol aš tik ėmiau. O ką duodavau? . „Reiškia, draugai,, mes ateizmo kursą jau baigėme" ir t. t. 1. Bet įkūnijęs kovoje dėl O kokia gi žodžio „reiškia“ reikšmė? „Dabartinės lietu buities atnaujinimo galimu vių kalbos žodyne pateikiamos tokios jo reikšmės: 1. turėti mus, jis tuo iki mirties pagi reikšmę, žymėti: „Nesuprantu, ką visa tai reiškia“. „Tatai lina prigimties iš žmonių padaryti jam nieko nereiškia (nesunku, lengva). 2. žymėti prieštaravimus. žodžius, sakyti: „Sąvokos reiškiamos žodžiais“, „Žmonės 2. Ermitažo salėmis, lipam išreiškė dėkingumą savo išvaduotojai Tarybinei Armijai“. balto marmuro laiptais, stebim „Išreikšk, pareišk savo pageidavimus“. Kaip matome, nė neįkainuojamus meno kūrinius viena iš tų reikšmių mūsų pavyzdžiams netinka. „Reiškia“ ir vertybes. čia vartojamas vietoj įterptinio žodžio „vadinas(i)“ ir juo 3. Įvairus buvo pirmakursių turėtų būti taisomas. Pavyzdžiui: „Tai, vadinas(i), tu šį pa krikštas, bet jis davė suprasti vasarį baigei vidurinę“. „Vadinas(i), šios grupės komjaunuo pirmakursius, kad studentų liai įsipareigojimus įvykdė“. „Vadinas(l), jis — kaunietis“. būti taip jau nelengva. „Vadlnas(i), draugai, mes ateizmo kursą baigėme“. 4. Kas liečia disertacijų ruoši Žodžio „vadinasi“ vietoje dažnai galime pasakyti ir kitus mo lygį, tai kai kurios iš jų žodžius: „taigi“, „taip sakant", „tad“ ir kt. žymiai atsilieka nuo dabartiI nių reikalavimų. R. STANKAITYTĖ Parinko A. KEPALAITE
REIŠKIA“ AR „VADINASI
„Eilinis“ studentas ir bendrabučio visuo menininkai.
GINANT. . . (tik jokiu būdu ne bendraties formai). Šie pa dalyviai parodo asmens pa žiūrą, paaiškina kalbamąjį dalyką, pvz.: Susitikime dalyvavo beveik 34 mūsų studentai, NESKAI TANT svečių iš Kauno. M. KABACEVICIŪTE
„Talpinti“ Mes neretai girdime ir patys vartojame tokius sakinius: ,.Mū sų Jono straipsnis patalpintas sienlaikraštyje“ arba: „O vis dėlto feljetoną patalpino ..Šluo toje“. ..Tarybiniame studente“ rašoma: ,,Garbės lenta įsteigta VVU Komjaunimo komiteto nu tarimu. Joje talpiname geriau sius universiteto studentus, ak tyvius visuomenininkus“. Kas juose netaisyklinga? Veiksmažo džio ..talpinti“ vartojimas. Tal pinti — daryti, kad tilptų, duoti ua talpą, pvz.: . ..Situose namuose galima patalpinti dvi šeimas“ arba: ,.Kolūkiečiai dobilus su. talpino daržinėje“. Tokios šio žodžio reikšmės netinka straipsnelio pradžioje minėtuose sakiniuose, __ ..Talpinti“ reikėtų ' _ 1kitu ___ veiksmažo keisti džiu, pvz.: dėti, spausdinti: _________ .Mūsų Jono straipsnis išspaus dintas arba: sienlaikraštyje“ ..Mūsų Jono straipsnis dedamas i sienlaikraštį .................. ......... “ ir 1.1.
G. JURKŪNAITE
DĖL PRITVIRTINTŲJŲ DĖSTYTOJŲ Kiekvieną akademinę grupę globoja koks nors dėstytojas, kurio pareiga rūpintis jam papateiktų studentų auklėjimu. Tuos dėstytojus daug kas vadi na pritvirtintaisiais (prie gru pės). Sis terminas yra ir netai syklingas, ir nelogiškas. Pri tvirtinti galima tai, kas nesi laiko, yra atlrę, pvz., pritvir tinti atšokusią lentą, atplyšusį kulną ir pan. Sakoma prit virtino (pririšo) valtį prie stul po. Bet niekas nesako pritvir tino piemenį prie bandos, va dovą prie kolektyvo, dekaną prie fakulteto ir pan. Tokius dėstytojus galima būtų vadinti tiesiog akademinių grupių va dovais. M. GERVE ?
1. Pas mane yra kitokia nuo monė. 2. Sį nutarimą dar reikia už tvirtinti. 3. Omenyje turiu štai ką. 4. Jis, matomai, buvo blogoje Nuotaikoje. i Kuo ydingi šie sakiniai ir kaip 1 juos taisyti?
MOTERIS IR MENAS
ARYBINĖ moteris — kūrėja. Jos ran
T
kos glosto valkų galveles, stato rūmus, valdo reaktyvinį lėktuvą, jos mintis skverbiasi į mokslą, meną ir literatūrą. Aš paminėsiu kelias mūsų šalies moteris, sukū rusias tiek daug įstabaus meno kūrinių. „Mano kūrybos centre visada buvo žmo gus, stiprus dvasia ir kūnu, kuris statė nau ją, šviesų socialistinį gyvenimą“ — rašė Gruzijos nusipelniusi meno veikėja, skulpto rė, tapytoja, grafikė Tamara Abakelija. Tai pirmoji Gruzijos moteris — skulptorė. Ji gi mė juristo šeimoje (1905—1953 m.). Mokėsi Kutalsyje, Batumyje, Tbilisyje. Savo kūrybą pašventė socialistinės Gruzijos, o taip pat jos praeities pavaizdavimui. Jos kūrybos cent re — žmogus .Ji sakė: „Žmogaus veidas ir kūnas yra pats sudėtingiausias ir iškalbin giausias gamtos spalvų Išrelškėjas“. Žmonių paveikslus ji pateikė fone naujų peizažų, kuriuos jie savo rankomis sukūrė. Abakalijos talentas įvairiapusiškas. Ji sukūrė grafi kos darbų, kaip „Turkmėnų moterys“, „Ka zachų moterys“, apiformino filmą „Arsenas“, turėjusį didelį pasisekimą, iliustravo S. Rustaveli poemą „Karžygis tigro kailyje“, armė nų liaudies epą „Davidas Susanskis“, Didžio jo Tėvynės karo metams pašventė darbus: „Linksmos žinios iš fronto“, „Daina herojui“, skulptūras — „Sužeistas karys“, „Partiza nas“ ir kt. 1944 m. sukuria įžymų savo dar bą — kupiną jausmo skulptūrą — „Mes atkeršysim“. Moteris su mirusiu kūdikiu ant rankų, tarybinė moteris, sunkiausioje jos va landoje. Ji nepalūžo, ji pasiryžo kovoti už laimę, už taiką, nors ir kupina skausmo. Abakelija sakė apie ją: „ .. .ne verkianti moteris, o keršijanti tarybinė moteris, kuri balsi priešui. ..“ Apie Abakeliją ir jos kū rybą rašo G. D. Džaparidzė knygoje „Tama ra Grigorjevna Abakelija“ (rusų k.). 1936 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje „Menas, technika ir šiuolaikinis gyvenimas“ TSRS paviljoną puošė skulptūra „Darbinin kas ir kolūkietė“, kupina veržlumo ir polėkio. Tai lyg tarybinės liaudies simbolis veržimosi į komunizmą. Skulptorė Vera Ignatjevna Muchina rašė apie savcf darbą: „Man norėjosi perduoti šioje grupėje tą energingą ir galin gą polėkį, kuris charakterizuoja mūsų šalį“. Apie įžymią TSRS skulptorę Muchiną, jos gyvenimą ir kūrybą, meninio braižo ieško jimo kelius rašo Abolina R. to paties pava dinimo monografijoje (rusų k.). V. Muchina gimė Rygoje (1889 m.), mokėsi Feodosijoj, Kurske, Maskvoje, tobulinosi Paryžiuje. Ji savo kūryboje stengėsi Įgyvendinti įžymaus peizažisto ir portretisto K. F. Juno mintis ,, .. . menininkui tenka būti ne tik dailinin
FELJETONAS Aš matau jūsų ištįsusius veidus. Nebijokite, jūsų ma terialistinė pasaulėžiūra nežlu. go — stebuklų vistik nebūna. Nebuvo ir šį kartą. Jokia die viška ranka nesuklijavo dėl „didvyrių“ kaltės Ištiškusias Į grindis bonkas, jokios gamti nės bei antgamtinės jėgos ne išplovė rašalu nušlakstytų grindų, nenuvalė nuo sienos ir paklodės tušo dėmių. Stebuklas neįvyko. Vėl regiu jūsų nepatenkintas veidų išraiškas. Negi, sa
ku, bet ir subtiliu psichologu, Įninkančiu į dvasinę modelių esmę, gilumą“. Muchinos žmonės — stiprių jausmų, sukoncentruotos valios, didelės vidinės energijos ir išorinės ramybės žmonės. Ji yra sukūrusi eilę skulp tūrinių portretų, kaip skulptoriaus A. Verte-
povo, gyd. A. A. Zamkovo, akademikų N. N. Burdenko, A. N. Krylovo, rašytojo P. M. Gorkio, paruošusi eilę skulptūrinių grupių, kaip „Stichija“, „Jūra“, „Žemė“, „Duona“, „Internacionalas“, „Revoliucijos Vėliavos“, projektą paminklui „Sevastopolio gynėjams“, paminklą kompozitoriui Calkovskiul, dauglafigūrinę skulptūrą „Reikalaujame taikos“ (kurią išpildė su kitais skulptoriais) ir kt.
O štai, Įžymi psichologinio portreto daili ninkė, nusipelniusi Gruzijos TSR meno vei kėja, viena iš pirmųjų Gruzijos dailininkių ir įžymiųjų TSRS portretistų — Keto Magalašvili. Apie ją yra parašyta Virsaladzės T. monografija (rusų k.). Gimė 1894 m. Kutaisyje, mokėsi Tbilisi. Maskvoje, Paryžiuje. kur susidūrė su Įvairiomis meno srovėmis, ypač impresionizmu, iš kurio ji pasisavino kai kuriuos metodus. Magalašvili piešė daugiausia tuos, kuriuos pažinojo, nes tai pa dėjo jai geriau pajusti ir atvaizduoti jų vi dinį gyvenimą, psichologiją. Dostojevskis rašė, kad „žmogus ne visada panašus Į sa ve, o todėl (portretistas) atrenka „pagrindinę jo fizionomijos idėją“, tą momentą, kada subjektas labiausiai J save panašus. Sugebė jimas atrasti ir sučiupti tą momentą ir su daro portretisto talentą“. Kaip tik šį talentą ir turėjo Keto. Giliai psichologinis yra pia nistės V. Kuftinos portretas, kuris atsklei džia kūrybinės analizės jėgą ir gilumą. Keto yra paskyrusi savo teptuką ir Gruzijos poetų paveikslams, kaip J. Cavčavadzei, A. Cerete 11 ir kt. Įžymios mūsų balerinos S. Ulanovos moks lo draugė Lidija Isakovna Brodskaja netapo Įžymia balerina, o pasuko savo veiklą kita linkme. Ji savo talentą paaukojo peizažui, didžiosios Rusijos gamtos pavaizdavimui. Tai Pamaskvio, Okos, Ukrainos, Uralo, Sibiro, Baikalo paveikslai. Jai didelį poveikį pada rė jos mokytojo peizažisto P. Krymovo žo džiai, išreiškiu reikalavimus peizažistams ....... ir į medį peizaže reikia žiūrėti taip pat nuoširdžiai, kaip ir į žmogaus veidą.“ L J. Brodskaja gimė 1910 m. Peterburge, žinomo dailininko J. 1. Brodskio šeimoje. Iš mažų dienų mylėjo dailę ir šokį. Baigusi baleto mokyklą, dirbo kurį laiką cirke, atlikdama akrobatinius šoklus. Vėliau mokėsi tapyti. Apie jos gyvenimo ir kūrybos kelią yra pa rašyta Abramovos A. V. to paties pavadi nimo monografija (rusų k.).
V. ADOMONYTĖ
NUTARIMAS Ataskaitinė-rinkiminė konferencija, įvykusi 1964 m. kovo mėn. 1 d., išklausiusi USK valdybos pirmininko St. Koženiausko ata skaitinį pranešimą ir delegatų pasisakymus, priėmė tokį nutarimą: 1. Sporto klubo darbą už ataskaitinį lai kotarpį pripažinti patenkinamu. 2. Svarbiausiu sporto klubo ir fakultetų sporto kolektyvų tarybų uždaviniu laikyti tolimesnį fizinės kultūros ir sporto išvystymą universiteto studentų ir dirbančiųjų tarpe, kaip vieną iš priemonių komunistiniam jau nimo auklėjimui bei paruošimui Tarybinės šalies gynybai. 3. Įpareigoti sporto klubo valdybą: a) iš pagrindų pagerinti organizacinį dar bą fakulteto sporto kolektyvuose, masiškai įtraukiant studentus ir dirbančiuosius į fizi nės kultūros pratybas. b) 1964—65 m. padidinti universi>to fizkultūrininkų skaičių iki 3000; c) paruošti 120 sporto teisėjų ir visuome nininkų instruktorių; d) užtikrinti savalaikį planinių užduočių Įvykdymą ruošiant sportininkus atskyrininkus. 4. Įpareigoti sporto šakų sekcijas žymiai pagerinti sporto varžybų pravedimą univer sitete, įtraukti Į rinktinę vid. mokyklų moksleivius kaip būsimus universiteto spor tininkus. 5. Įpareigoti sporto klubo valdybą ir fa kultetų sporto kolektyvų tarybas atkreipti ypatingą dėmesį Į sportininkų politinį-auklėjamąjį darbą, užkertant kelią įvairiems sportinio režimo laužymo faktams. 6. Iš pagrindų pagerinti fizinės kultūros bei sporto varžybų propagavimą universitete, panaudojant agitacinius-propagandinlus pla katus, šūkius, vaizdines metodines priemones, stendus. Daugiau paruošti straipsnių lalkraš čiui „Tarybinis studentas“ problematiniais sportiniais klausimais. 7. Toliau vystyti šefavimo darbą su Vie vio rajono ir Griglškių bandomojo popieriaus kombinato sportininkais. 8. Įpareigoti fakultetų sporto tarybas sistematingai vykdyti tarpgrupines, tarpkursines varžybas, tradicinius draugiškus susiti kimus su kitais fizinės kultūros kolektyvas. 9. Prašyti universiteto Rektorato, parti nių ir visuomeninių organizacijų pastoviai teikti visokeriopą pagalbą sporto klubo val dybai sprendžiant masiško fizinės kultūros ir sporto išvystymo klausimus universiteto studentijos tarpe. 10. Ataskaitinės-rinkiminės spoito klubo „Mokslas“ konferencijos nutarimo vykdymo kontrolę pavesti sporto klubo pirmininkui.
j Naujos knygos
ašaros ištryško: vargšelis, na- I bagėlis pavargo. . . Kambario draugams nebuvo | GROŽINE LITERATŪRA graudu. Jis į talką pasikvietė J kote. čia mums „akis muilins“, baryje esančiu „dievaičiu“ A. šluota, nusigandau, ir mano iš moraię moralę ir moralą, moralą. ir Ir nieko ne-| ne- Į BELIASVILIS, A. Perėja, kalbėdamas apie stebuklus ir Vaidila bei jo parankiniu, ku gąstis buvo dvigubas. Tenka pešė. Narsumas! Vaidilai ma-jVertė s Bulkienė. V., Valst. nieko nepasakydamas, nepa- riam kartais prabunda sąži prisipažint, kad mano išsilavi n$ reikia, o ne moralų! Beje, «grož Ht 1964 302 kišdamas nė trupinio Intrigos nė, V. Šeškių. Na, bet bijai nimas nedidelis, nors kasdien Vaidila, o ir Seškis, irgi turil15 ooo egz. 68 k. Įrišta (RB. ar jumoro. Nenusiminkite, šiuo vilko — neik į mišką. Taigi, nepraleidžiu nei vieno kamba savo moralę bei „ideologiją |kB) momentu apie mano galvą zy apie stebuklus. ry gyvenančio fiziko žodžių. ir savą liežuvį, kuris labai _ gių c|.e,nų gruzinų ..rašytojo zia kokia dešimtis mūzų, tad Vieną dieną vistik atėjo Tad ir suabejojau: o gal vistik veiklus ir labai savikritlskas. |romana sprendžiantls Anojų Įkvėptas padarysiu stebuk. laikas kam nors plaut gamtoje egzistuoja stebuklai? k">» «**»«> lą ir pasiverstu į šluotą, ka kambarį. Nežinia, kas tai O kai pats A. Vaidila į rankas bančią Nr. 3 bendrabučio 12a paskatino? ar šiukšlių kal paėmė šepetį, man net kvapą yl? “J1?1?1*1- miegaliai, apsi Į STRUGACKIS, A. ir STRU kambaryje. Tad toliau egzis nas prie durų bei po lovomis, užgniaužė, ašaros pradėjo bir- leldėflla ir t. t. Bet kas iš to? |GACKIS, B. Ateiviai Saturno tuosiu lyg pats dievas keliuo ar komisijos grasinimai pada tl: teks palikti mylimą kamba Jiems labai patinka tokiais Sžiede. Moksl.-fantast. apysaka, se pavidaluose. Žinoma, man ryt kambaryje daugiau erdvės. rį. Ar esate patyrę jausmą, būti. Jie turi gimtą patraukiu. Įvertė V. Miliūnas V. Vahf. teks pasirungti su šiame kam- Galima pasakyt tik, kad aš. kuris kyla ruošiantis palikt mą, talentą ingėtl. Pagaliau J grož. lit. j.kla 1964 255 * 'tėviškę? Jei taip, manau, jog juk jie ir kitiems nedraudžia 215 000 egz 47 k Jrišta (Rg Catjauslt mane. miegoti iki pirmos valandos lr<KB) &fUkXVnetS tarybinių rašyt°jų (' Pradėjo veikt „stebuklo“ Siė /mechanizmas. Nors kiek ir rastyje įskelti taktai neteisto- jknygoje vaizduojama XXI a. 6! danK tasnkasPažadins F,09”1^3 V? ^spedicija į įvai(girgždėjo, velkė darniai, be Sus gaus į dantis tas, (kas pažadins |r[as Saulės sistemos planetas, (sutrikimų. Tik štai staiga Vai- pirma laiko, o tik galvojo. j MENAS c 'Ha atsigulė ant lovos ir paIš viso gal nebūtų pras- ! DAILE. Tapyba, skulptūra, (elškė, kad „trūksta žibalo“. < Tai — autentiški žodžiai. Ką mės apie tai ir kalbėti, nes ir |grafika, taikomoji dailė. 1964. padarysi, jei „pritrūko benzl- A. Vaidila, ir V. Seškis teoriš- | Sudarė E. Jurėnas. V., Valst. i[ to“! Ir vis tik tai Jau buvo kai jau negyvena bendrabuty. Sgrož. lit. 1-kla, 1964. 56 p. ^stebuklas: Vaidila pirmą kartą bet jaučiu, jog ir praktiškai |su iliustr. 4.000 egz. 1 rb. per visą bendrabuty buvimo greit baigsis mano šviesios Į(RB, KB) ,'alką pastumdė lovas bei pa- dienos — greit išeis mano glo- ! Kasmet ledlžlamo rinkinio išlavė, atseit plovė kambarį. bėjai. Gelbėkite mane, šiuo- I,.Dailė“ penktajame sąsiuvitą! Sos! Sos, draugai, baigia jnyje, gausiai iliustruotame Jr viskas. O ką, neužtenka? nykti „aristokratų“ klasė su Smūsų dailininkų darbų repro, Žinoma, svarbiausia prie ,,mėlynu“ krauju ir yra tiki- | dukcijomis, pateikti straipsniai žastis buvo jo fizinis bei mo mybė, jog pakliūsiu į pečių! | įvairiais dailės klausimais. l dalinis išsekimas, „žibalo" sto_ Sos! Gelbėkite A. Vaidilą ir 5 ,<a. Ir taip neapgalvotas poel- kitus panašius į jį, nes tuo | Medicinos fakulteto III kur į ’is neįvykdytas! Vaidila drą išgelbėsite ir manė, blogiau- t Į so studentai nuoširdžiai užsiai gali skaityt save ne tik šio bendrabutyje kambario aučia savo kurso draugą II RAMANAUSKĄ Henriką, jo šio, o ir kitų bendrabučių tin šluotąl || ėveliui mirus. ginių karaliumi, Jis be jokių I — _ Bendrabučio Nr. 3 oastangų nukonkuruotų juos. 12 kambario „ŠLUOTA“ Jo biografija nesutepta jokia VVU.to Istorijos Ir filologi tdėmele. Akademinės skolos, REDAKCIJOS PRIERA- 1 jos fak. Rusų kalbos ir lite („geras" vardas — draugai ŠAS. Feljetone iškelti faktai B ratūros katedrų dėstytojai, laborantai ir aspirantai nuo ('pirmakursių fizikų tarpe. . . pasitvirtino. Dabartiniu metu S širdžiai užjaučia doc. M. S1VICKIENĘ, Žinote, aš, šluota, besibijan. V- šeškis yra pašalintas iš I jos tėvui mirus. universiteto už blogą moky-I tti palikt šį kambarį, buvau mąsi. 5 ^nepaprastai sujaudinta Vaidi Toks pats likimas laukia ir |: los poelgiu. Tai — šaunu! Net A. Vaidilos. I REDAKCINĖ KOLEGIJA Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-27. . Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaa.euvė. «ConeTCKHii nyneHTs opraH Bnjibmocckoro rocyAapcTBeHHoro yHHBepcmera Užs. Nr. 1678
Ir įvyko stebuklas...
MUSU FOTOKONKURSUI
LV. 06432
Muchlna norėjo, kad jos menas turėtų ne tik Į pažintinės reikšmės, bet kad jis Ir auklėtų. Įamžindama Didžiojo Tėvynės karo herojus, skulptorė siekė, kad jie uždegtų žmones di diems siekiams. Ji rašė: „Žmogui būdinga ne tik nusilenkti prieš didj, bet Ir pralenkti jį. Troškimas didžio ir gėrio — yra didelis žmogaus stimulas, kuris veda JĮ prie progre so ir šviesos“.
VILNIAUS. VALSTYBINIO V. KAPSUKU V. UNIVERSITETO SPORTO KLUBO XI sios ATASKAITINES-RINKIMINĖS KONFERENCIJOS