Universitas Vilnensis, 2005 m. spalio mėn. Nr. 7 (1663)

hinc itur ad astra VNIV^ •1579 -

universitas

vilnensis 2005 m. spalio mėn.

Nr. 7 (1663)

$ %

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.___________________________ PLATINAMAS NEMOKAMAI

Garbės daktaro vardas suteiktas žymiam baltistui, mecenatų vardai - VU rėmėjams

Šiame numeryje: VU pajėgus dominti ir intriguoti partnerius

Rugsėjo 23 dieną L iškilmingame Senato posėdyje VU Garbės ' daktaro vardas buvo suteiktas profesoriui Pietrui Umbertui Diniui iš Italijos Pizos universiteto.

Per iškilmes buvo teikiami ir mecenatų diplomai Universiteto rėmėjams.

Jais tapo grupės „Arvi“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas, koncerno SBA preziden­ tas Arūnas Martinkevičius ir bendrovės „Vakarų medienos grupė" valdy­ bos pirmininkas Sigitas Paulauskas.

Skaitykite p. 3

Matematikai padeda onkoiogams Skaitykite p. 6

Egzotiškų kalbų studi­ jos - galimybė pažinti

tolimas šalis Skaitykite p. 10

Geriausiam studentui

I

Plačiau apie tai skaitykite p. 2 V. Naujiko nuotr.

Iš kairės: FilF dekanas prof. B. Stundžia, VU Garbės daktaras P. U. Dinis, mecenatai - V. Kučinskas, A. Martinkevičius, S. Paulauskas

ekonotizikui - alumnų

SPALIO 13 DIENOS STUDENTŲ MITINGAS - TYLOS MINUTĖ -P AUKŠTAJAM MOKSLUI AUKŠTOJO MOKSLO UŽDAVINYS - UGDYTI IŠSILAVINUSIĄ, MOKSLUI IR NAUJAUSIOMS TECHNOLOGIJOMS BEI KULTŪROS VERTYBĖMS IMLIĄ

ASMENYBĘ IR VISUOMENĘ, KURTI, KAUPTI IR SKLEISTI MOKSLO ŽINIAS BEI KULTŪROS VERTYBES, (TVIRTINTI NACIONALINĖS KULTŪROS SAVI­ TUMĄ. KAIP ESMINĖ ŠALIES ATEITIES DVASINIO IR MATERIALIOJO KLESTĖJIMO SĄLYGA, AUKŠTASIS MOKSLAS STUDIJOMIS, MOKSLINIAIS TYRIMAIS AR MENINE KŪRYBA SKATINA NAUJŲ ŽINIŲ IR KULTŪROS VERTYBIŲ KŪRIMĄ (IŠTRAUKA IŠ AUKŠTOJO MOKSLO (STATYMO).

STUDENTE, ATEIK j mitingą spalio 13 dieną ir reikalauk, jog valstybė duotų tai, kas tau priklauso, nes:

Meilės ieškoti -

Tavo nuomone, daugiau lėšų turėtų būti skinama studijų infrastruktūros plėtrai (kompiuteriams, vadovėliams, modernioms laboratorijoms ir pan.)

| realybės žaidimus Skaitykite p. 13

VU Dainų ir šokių

ansambliui - 65-eri

V y/

1.00-13.20 1.20-14.00 .00-14.20 -.20-15.00 ..00-15.20 i.00-18.00 I.00-20.00

_____________

Tavęs NEtenkina maitinimo įstaigų Universitete būklė ir kainos jose.

VU merginų choras

„Virgo“ švenčia Skaitykite p. 16

Tavęs NEtenkina kultūros ir sporto centrų būklė ir jų prieinamumas studentams.

Tu manai, jog valstybė turi užtikrinti, kad kiekvienas studentas, norintis gauti paskolą pragyvenimo išlaidoms, privalo ją gauti.

Skaitykite p. 14

25-erių metų sukaktį

Tavęs NEtenkina esama bendrabučių būklė ir vietų juose trūkumas.

1.00-13.00

Studentai renkasi prie VU Centrinių rūmų autobusai veža studentus iš Saulėtekio (studentai iš kitų Lietuvos miestų:] informacijos dėl kelionės teiraukitės savo aukštųjų mokyklų Studentų atstovybėse) Eisenos pradžia ir viešas kreipimasis į LR Prezidentą, Prezidentūros atstovų pasisakymai Eisena iki LR Vyriausybės rūmų Viešas kreipimasis į Vyriausybę, ministrų pasisakymai Eisena iki Seimo rūmų Viešas kreipimasis į Seimą, Seimo narių pasisakymai Koncertas su žvaigždėmis prie Seimo rūmų Konferencija „Vieningas studentų judėjimas“

v

Tu NEsutinki, kad aukštajam mokslui 2006 metams planuojama skirti tik -38 proc. reikalingo finansavimo, suskaičiuoto LR Vyriausybės.

„Spalio 13 dienos mitingas - puiki galimybė visos Lietuvos studen­ tijai įrodyti, kad jie yra aktyvūs ir sąmoningi Lietuvos piliečiai. Daugelį metų trukusios derybos su Vyriausybe dėl aukštojo mokslo finansavi­ mo nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų, metų metus organizuojamos konferencijos, po diskusijų nesulaukta deramo valdžios institucijų dė­ mesio. Tikimės, kad studentų mitingas bus didelis postūmis žengiant pozityvių pokyčių linkme aukštojo mokslo sistemoje“, - teigia LSAS prezidentas Viačeslavas Palkevičius.

VU SA inform.

universitas

2

2005 spalis

vilnensis

Garbės daktaro vardas suteiktas žymiam baltistui,mecenatų vardai - VU rėmėjams Ona MACKONYTĖ

„Man didelė garbė sveikinti pro­ fesorių Dinj, kuris dar anksčiau už mus suprato bendros Europos moks­ lo ir studijų erdvės svarbą“, - iškil­ mėse kalbėjo Universiteto rektorius akademikas B. Juodka, Pietras Umbertas Dinis - vienas žymiausių baltistų pasaulyje. Jis 1983-1984 m. stažavo Vilniaus uni­ versitete. Mokslininko iniciatyva pa­ sirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Pizos ir Vilniaus universitetų. Bal­ tisto knyga „Baltų kalbos“ (Le lingue baltice, La Nuova Italia, 1998) išversta j lietuvių, latvių, rusų ir anglų kalbas.

R U. Dinis nuolat kviečiamas skaityti pranešimų mokslinėse konferenci­ jose, vykstančiose įvairiose šalyse.

Už aktyvią mokslinę veiklą jam buvo skirta Humboldto stipendija ir premi­ ja, profesorius pelnė Lietuvos Didžio­ jo Kunigaikščio Gedimino ordiną, ki­ tų apdovanojimų, 2003 m. jis tapo Latvijos mokslo akademijos užsienio nariu. Filologai itin vertina jo nuo 1995 m. leidžiamą mokslinį žurna­ lą „Res Balticae", skirtą baltų kal­ botyrai, literatūrai, tautosakai ir mitologijai. R U. Dinis yra plačių inte­ resų mokslininkas: filologas baltistas

Pietras Umbertas Dinis tapo 36-uoju VU Garbės daktaru.

V. Naujiko nuotr. irslavistas, kalbotyros istorikas, mi­ tologas, mokslo populiarintojas. Į italų kalbą verčia lietuvių bei latvių grožinę literatūrą, populiarina bal­ tų kraštus ir kultūrą. Sis mokslinin­ kas parašė monografiją apie M. Mažvydo giesmes, studiją „Baltų mitologija", sudarė ir išleido H. J. Lysijaus „Mažąjį katekizmą“,

įvairių šalių mokslo žurnaluose pa­ skelbė per 100 straipsnių ir recenzi­ jų. Šiuo metu rengia monografiją apie baltų kalbas ir kultūras Renesanso epochoje. „Turiu prisipažinti, kad kai pirmą kartą prieš dvidešimt dvejus metus at­ vykau čia, į Vilnių, visai nemaniau, kad tolesni dvidešimt dveji mano gyveni­ mo metai bus taip stipriai susieti tiek su baltistika, tiek su Lietuva. Matyt, ma­ no dalia mane nuvedė nuo Vidurže­ mio prie Baltijos jūros. Susitikimas su Lietuva - kur mano jaunesnysis „aš“ gavo savo baltistinį išprusimą - nulė­ mė antrąją mano gyvenimo pusę“, kalbėjo naujasis VU Garbės dakta­ ras R U. Dinis.

Garbės daktaro vardas įvairių už­ sienio šalių mokslininkams ir visuo­ menės veikėjams, savo darbais prisidėjusiems prie Vilniaus universiteto veiklos, yra teikiamas nuo 1979 me­ tų. Yra žinoma, kad šis garbingiau­ sias Universiteto titulas buvo teikia­ mas ir anksčiau, tačiau išsamių istorinių duomenų nėra. VU Garbės daktarais yra ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelis, Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis. Pietras Umbertas Dinis tapo 36-uoju Vilniaus universiteto Garbės daktaru.

Iškilmėse Vilniaus universiteto rektorius ir Senatas, reikšdami ypa­ tingą dėkingumą už Universiteto mi­ sijos suvokimą ir jos palaikymą bei svarią materialinę paramą, suteikė garbingus mecenatų vardus trims Lietuvos verslininkams. Jais tapo grupės „Arvi“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas, koncerno SBA prezidentas Arūnas Martinke­ vičius ir bendrovės „Vakarų medie­ nos grupė“ valdybos pirmininkas Si­ gitas Paulauskas. „Ne veltui mecenatų diplomuo­ se įrašyta, jog laimingesnis esi duo­ damas nei gaudamas. Universite­ tas nebūtų gyvas, jei neturėto ryšio su socialiniais partneriais. Nedaug kas supranta, jog ne kalbėti reikia, o padėti. Atiduodu pagarbą trims ver­ slo magnatams, kurie tai supranta“, - kreipėsi rektorius B. Juodka į Uni­ versiteto rėmėjus. Naujieji VU me­ cenatai patikino, jog išskirtinis dė­ mesys ir galimybė prisidėti prie Universiteto gyvenimo juos labai įpareigoja. „Tikimės, jog ateityje vis daugiau verslo žmonių supras, kad mecenatystė yra pažangus būdas paskatinti ekonominę šalies pažan­ gą“, - sakė verslininkai.

Vilniaus universiteto mecenatų vardai šiuo metu yra suteikti pen­ kiems verslo atstovams.

r f /sveikiname Prof. A. PAULAUSKIENĖ Latvijos universiteto Garbės daktarė

Filologijos fakulteto ir Vilniaus universiteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina profesorę Aldoną Paulauskienę.

Spalio 1 d. Latvijos universitetas už iškilius lietuvių ir latvių kalbotyros darbus jai suteikė Garbės daktaro vardą.

# g /sutartys -

Advokatų kontora - VU bendradarbiaus su Lietuvos VU teisinis partneris pramonininkų konfederacija Ona MACKONYTĖ

Sutartį pasirašo advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ advokatai Č. Okinčicas, _________ kn^cic , J. Pilkauskas ir VU rektorius akad. B. Juodka Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka rugsėjo 28 d. pasirašė paramos sutartį su advokatų kontoros „Sut­ kienė, Pilkauskas ir partneriai“ at­ stovais. Pagal šią sutartį advoka­ tų kontora per vienerius kalendorinius metus suteiks uni­ versitetui 70 tūkstančių litų para­ mą, iš kurių 20 tūkstančių litų bus skirta kaip materialinė parama.

Už likusią sumą bus suteiktos tei­ sinės advokatų kontoros paslau­ gos. Ši advokatų kontora tapo pa­

grindiniu VU teisiniu rėmėju.

Kaip teigė Vilniaus universite­ to rektorius profesorius Benedik­ tas Juodka, nors Vilniaus univer­ siteto Teisės fakultete dėsto nemažai teisės srities specialis­ tų, tačiau profesionalios advoka­ tų kontoros teisinė pagalba bus tikrai naudinga.

Advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ skirtoji materialinė parama bus panau-

dota VU Teisės fakulteto studentų labui: ketinama įsigyta naujausios teisinės literatūros, modernios programinės įrangos, padėsian­ čios gerinti jaunųjų teisininkų stu­ dijas.

Advokatų kontora konsultuos Vilniaus universitetą darbo teisės, valstybės turto valdymo, viešųjų pirkimų ir kitais klausimais. „Uni­ versitetui šiuo metu ypač aktualus yra nekilnojamojo turto valdymo bei disponavimo klausimas, todėl stengsimės sutelkti savo pajėgas ir padėti spręsti šiuos klausimus Universitetui palankiausia linkme.

Manome, jog teikti teisines konsul­ tacijas prestižiškiausių Lietuvos universitetu tituluojamai mokslo įstaigai yra atsakinga pareiga, to­ dėl sieksime, jog mūsų paslaugos būtų maksimaliai profesionalios bei kokybiškos“, - pabrėžė advo­ katas Jonas Pilkauskas. „U. V."inform.

V. Naujiko nuotr.

Sutartimi siekiama efektyviau panaudoti mokslo žinias verslo ir šalies ekonomikos plėtrai, skatinti glaudesnį mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimą. Sutarta dėl bendradarbiavimo sprendžiant studentų praktikų, dėstytojų kva­ lifikacijos kėlimo problemas.

Konfederacijos narės nuo šiol skatinamos remti VU studentus su­ teikiant vardines stipendijas ar grantus.

VU rektorius akademikas B. Juod­ ka pasakojo, kad prieš keletą metų Rektorių konferencija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietu­ vos pramonininkų konfederacija.

Iki to laiko konferencija kritikavo pramonininkus, kad jie užsako per mažai mokslinių tyrimų, suteikia nepakankamai darbo vietų prakti­ koms. „Pagaliau pereita nuo kalbų prie darbų. Svarstydami Universi­ teto strategiją, ypatingą dėmesį skyrėme studijų kokybei. Šia sutar­ timi net įsipareigojame pasikviesti pramonininkų atstovų, kurie įvertin­ tų kai kurias Universiteto studijų programas. VU, rengdamas specia­ listus, turi atsižvelgti į rinkos reika­ lavimus. Sutartis mus labiau suar­ tins bendruose studijų darbuose“, -sutarties svarbą Universitetui pa­ brėžė rektorius B. Juodka.

Universitetas ir Lietuvos pramo­ nininkų konfederacija sutarė ruoš­ ti bendrus tarptautinius ir šalies projektus, siekiant efektyviau pa­ naudoti mokslo rezultatus, rengti bendras konferencijas, seminarus ir pasitarimus mokslo plėtros ir tai­ kymo klausimais.

Lietuvos pramonininkų konfe­ deracijos prezidentas dr. Bronis­ lovas Lubys džiaugėsi, kad pra-

Spalio 11 d. Vilniaus universitetas ir Lietuvos pramonininkų konfederacija pasirašė dvišalę bendradarbiavimo sutartį.

Sutartį signifikavo Vilniaus universiteto rektorius akademi­ kas Benediktas Juodka ir Lietuvos pramonininkų konfede­ racijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys.

Sutartimi įsipareigojama efektyviau naudoti mokslo žinias verslo plėtrai. V. Naujiko nuotr. monininkai ir Rektorių konferen­ cija liovėsi vieni kitus kritikuoti ir pagaliau pradeda bendradar­ biauti. „Džiaugiuosi, kad galime spręsti studentų problemas. Pas mus ateina absolventai, o ne pro­ fesoriai. Svarbiausias klausimas, kurį ketiname spręsti - kaip ab­ solventus sėkmingai įtraukti į pra­ monę, į šalies ūkį kuriant Lietu­ vos ateitį. Svarbiausia, kad mes ir Universitetas suvokėme vieni kitų svarbą. Linkiu, kad mūsų bendradarbiavimas būtų vaisin­ gas, o absolventai būtų vieni iš geriausių ir garsiausių Europo­ je", - kalbėjo dr. B. Lubys.

Lietuvos pramonininkų konfe­ deracija tokią sutartį jau yra pa­ sirašiusi su Kauno technologijos,

Vilniaus Gedimino technikos ir M. Romerio universitetais. Anot konfederacijos viceprezidento, generalinio direktoriaus Rimo Varkulevičiaus, universitetai, su ku­ riais pasirašytos sutartys, buvo pa­ sirinkti pagal pramonininkų veiklos prioritetus. Pastarieji universitetai, kaip ir VU, labiausiai orientuojasi į tiesioginius ryšius su verslu. „Šian­ dien tikslieji mokslai kuria pramo­ nės intelekto potencialą ir ateities visuomenę. Šiemet mes įkūrėme

jaunos pramonės plėtros komite­ tą, kurio prioritetas - jauni versli­ ninkai. O kur dar jų galima rasti, jei ne universitetuose? VU, beje, tam yra vienas tinkamiausių“, - apie sutartį su ketvirta aukštąja mokyk­ la sakė R. Varkulevičius.

universitas

2005 spalis

3

vilnensis

et oeVU Europoje________________________________________________

VU pajėgus dominti ir intriguoti partnerius Rugsėjo 14-17 dienomis Vilniaus universiteto atstovai dalyvavo septynioliktoje metinėje Europos tarptauti­ nių studijų asociacijos (EAIE) konferencijoje, kuri šiemet vyko Krokuvoje (Lenkija). Konferencijos svečius ne tik iš Europos, bet iš viso pasaulio svetin­ gai priėmė Jogailos univer­ sitetas. Šiam įvykiui buvo

pastatytas naujas moder­ nus konferencijų centras, kuriame be didesnių pro­ blemų tilpo bemaž 2000 konferencijos dalyvių.

oooįkurtuvės

VU delegacija prie stendo moderniame konferencijų centre Jogailos universitete (Krokuvoje)

Fizikai turi naują laboratoriją Rugsėjo 26 dienq Fizikos fakulteto Raaiofizikos katedroje atidaryta Telekomunikacijų sistemų mokomoji laboratorija. '

Naujoji laboratorijoje busimieji telekomunikacijų specialistai bus mokomi projektuoti ir valdyti šiuo­ laikines sistemas. Tam tikslui la­ boratorijoje įdiegta specializuota programinė įranga, naudojama projektuojant ir valdant telekomu­ nikacijų sistemas. Be šių dalykų, studentai dar išsiaiškins veikimo principus ir mokysis dirbti su kai kuriomis moderniosiomis teleko­ munikacijų technologijomis. Kaip pavyzdį čia galima paminėti be­ vielį internetą.

Didžioji dalis programinės įran­ gos, kuria yra aprūpinta laboratori­ ja, sukurta Lietuvoje. Mokomojoje laboratorijoje įdiegti intelektualūs programiniai produktai savo tech­ niniais parametrais niekuo nenusi­ leidžia užsienietiškiems. Tikimasi, kad studentus naujoji laboratorija skatins kūrybiškai dirbti, kurstys no­ rą niekuo nenusileisti kitų kraštų at­ stovams ir savo srityje pasaulyje bū­ ti tikrais profesionalais.

UAB „Ericsson Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų direktorius R. Kalvaitis bei Fizikos fakulteto at­ stovai pažymėjo, kaip svarbu yra ne formalus, o gyvas žmogiškas verslo ir specialistus ruošiančių dėstytojų bendravimas. Kuriant

šią laboratoriją labai padėjo nenutrūkę žmogiškieji ryšiai tarp ver­ sle dirbančių buvusių fakulteto auklėtinių, jų mokytojų bei moks­ lo draugų.

Atidaryta laboratorija ypatinga tuo, kad ji sukurta beveik vien tik Lietuvos ūkio organizacijų lėšo­ mis. Universitetas laboratorijai su­ teikė tik patalpas. Laboratorijos kūrimo iniciatorius ir vienas iš rė­ mėjų - UAB „Omnitel“. Rėmėjų gausa leido sukurti laboratoriją, kuri padės ruošti specialistus, maksimaliai atitinkančius Lietu­ vos ūkio poreikius.

Už paramą plėtojant Universi­ teto mokymo infrastruktūrą rėmusioms organizacijoms buvo įteikti rektoriaus padėkos raštai. Rekto­ riaus padėkos taip pat buvo įteik­ tos daugiausia prie laboratorijos kūrimo ir studentų mokymo prisidėjusiems UAB „Omnitel“ dar­ buotojams. Į Telekomunikacijų sistemų laboratoriją investuota beveik 150 tūkst. litų, iš jų apie 90 tūkst. litų sudaro rėmėjų lėšos na­ tūra (įranga, programos) ir 60 tūkst.

Lt piniginių lėšų. Į šią laboratoriją ketinama investuoti dar apie 400 tūkst. litų.

„U. V.“ inform.

ropos ir pasaulio aukštojo mokslo erdvėje aktualiomis temomis. Mus labiausiai domino informacinė se­ sija apie Lenkijos aukštojo moks­ lo pasiekimus, vykstančius Bolo­ nijos proceso dvasioje, kelios la­ bai naudingos sesijos apie Euro­ pos universitetų patirtį kuriant jungtines studijų programas, tei­ kiančias jungtinius laipsnius (Joint Degrees), Bolonijos proce­ so naujovės po Bergeno susitiki­ mo, tarptautinių studentų mainų problemos.

Malonu pažymėti, kad užsienio kolegos tikrai nuoširdžiai domė­ josi trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - labai dinamiš­ kai besikeičiančiomis aukštojo mokslo sistemomis.

Dalyvaudami konferencijoje ir mugėje įsitikinome, kad Vilniaus universitetui būtina dažniau daly­ vauti tokiuose renginiuose - ben­ drame Europos kontekste Vilniaus universitetas yra pajėgus dominti ir intriguoti partnerius.

Studijų skyriaus inform.

Lyčių studijų centras įsikūrė naujose patalpose VU Lyčių studijų centras nuo šių mokslo metų įsikūrė naujose patalpose Didlau­ kio g. 47. Rugsėjo 19 d. šis centras, veikiantis nuo 1992 m., atšventė įkurtuves.

Dr. Solveiga DAUGIRDAITĖ

Auditorijos atidarymo momentas: juostelę perkerpa UAB „Omnitel“ prezidentas A. Zabulis ir VU akademinių reikalų prorektorė doc. B. M. Pociūtė. V. Naujiko nuotr.

Pirmą kartą per konferenciją tra­ diciškai vykstančioje parodoje Vil­ niaus universitetas turėjo savo stendą, kuris susilaukė tikrai ma­ lonaus dėmesio ir pasisekimo. Vil­ niaus universitetas buvo patrauk­ lus ne tik skoningai įrengtu sten­ du, įspūdingu Universiteto amžiu­ mi, bet ir užsieniečiams siūlomo­ mis studijomis. Stendo svečių dė­ mesį traukė didelė dalykų užsie­ nio kalbomis pasiūla bei naujo­ sios tarptautinės magistro studijų programos anglų kalba: tarptauti­ nio verslo ekonomika ir vadyba bei Rytų ir Centrinės Europos stu­ dijos.

Mūsų ieškojo ne tik seni partne­ riai (šiuo metu universitetas turi 75 dvišalio bendradarbiavimo ir 151 ERASMUS sutartį), norintys paben­ drauti ir atnaujinti pažintį, bet ir daugybė ieškančių naujų galimy­ bių bendradarbiauti universitetų iš Prancūzijos, Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Australijos ir kt.

Didelio dėmesio sulaukė teori­ nės diskusijų sesijos, kurios pa­ raleliai vyko dešimtyje sekcijų Eu­

Centro vadovė doc. Dalia Mar­ cinkevičienė, perkirpusi simbolinę juostelę, kalbėjo, jog Lyčių studijų centro įsikūrimas toliau nuo VU Centrinių rūmų, kuriuose veikė iki šiol, nereiškia lyčių studijų marginalizacijos tarp šiuolaikinių huma­ nitarinių mokslų disciplinų. Ji pati, trumpam sugrįžusi į Lietuvą iš JAV, kur stažuoja Aidaho valstybiniame universitete, savo asmeniniu pa­ vyzdžiu parodė, kad atstumai šiuo­ laikiniame pasaulyje lengvai įvei­ kiami. Tačiau, kol studentai ir dės­ tytojai įpras prie permainų, Lyčių studijų centro paskaitos šį semest­ rą vyksta VU Filologijos fakultete.

Nors ir gailėdami senojo Universi­ teto skliautų, dėstytojai džiaugėsi, jog Baltupiuose centras gavo dau­ giau erdvės - čia perkelta bibliote­ ka, yra atskiri kambariai centro va­ dovei bei dėstytojams.

D. Marcinkevičienė apžvelgė centro veiklą nuo pat jo įsikūrimo: studentų, išklausančių įvairius lais­ vai pasirenkamuosius kursus, iš­ augo nuo 88 (1992-1993 m.) iki

342 (2004-2005 m.). Šiandien Ly­ čių studijų centras veikia kaip tarp­ disciplininis lyčių studijų ir moksli­ nių tyrimų centras. Vienas pagrin­ dinių Lyčių studijų centro tikslų integruoti lyčių studijas į bendrą Vil­ niaus universiteto mokymo proce­ są.

Prorektorius prof. J. V. Vaitkus, svei­ kindamas susirinkusius dėstytojus bei studentus, ragino ieškoti naujų lyčių studijų tyrimų krypčių - pavyz­ džiui, tradicines humanitarines ir socialines lyčių studijų disciplinas jungti su gamtos mokslais. Jo teigi­ mu, pasaulyje vis dažniau lyties as­ pektas įvedamas į gamtos mokslų tyrinėjimus. Šventėje dalyvavę dės­ tytojai teigė, jog šios perspektyvios tyrimų krypties mūsų studentai dar nėra apčiuopę: nors pamažu gau­ sėja lyčių studijų kursus pasirenkan­ čių tiksliųjų mokslų atstovų (iš Che­ mijos, Matematikos ir informatikos fakultetų), iš Gamtos, Medicinos fa­ kulteto sulaukiama palyginti mažai studentų. Dominuoja besimokantys Komunikacijos (apie 40 proc.), Fi­ losofijos (14 proc.), Teisės (12 proc.) fakultetuose. Paradoksalu, kad itin mažai besidominčių lyčių studijomis ateina iš Istorijos fakul­ teto, Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų instituto, nors moterų ir šeimos istorija tampa pripažinta ty­ rimų sritimi (neseniai įvykusiame is­ torikų suvažiavime šiems klausi­ mams gvildenti buvo skirta atskira sekcija), o politologas, diplomatas

Suremontuotos Saulėtekyje K įsikūrusių fakultetų patalposT Vilniaus universiteto Fizikos, Ekonomikos ir Teisės fakultetų stu­ dentai ir dėstytojai dabar gali pa­ togiau mokytis ir dirbti. Rugsėjo 27 d. išvažiuojamajame Senato posėdyje VU rektorius Benediktas Juodka perkirpo simbolinę juostą ir paskelbė apie renovuotų fakul­ tetų patalpų bei Priėmimo komisi­ jos būstinės atidarymą.

Rektorius džiaugėsi pokyčiais fakultetuose: „Galime sveikinti vie­

ni kitus, nes VU pagražėjo“. Uni­ versiteto vadovas prisiminė, jog kiekvieną kartą apsilankius Teisės fakultete pastebėdavo pokyčius į gera. B. Juodka dėkojo visiems fa­ kultetų padaliniams, jų vadovams, rangovams už atliktą darbą.

Garbūs svečiai stebėjosi puikiai atnaujintomis Teisės fakulteto 8 aukšte esančiomis patalpomis. Čia

įrengti 29 kabinetai, tualetas bei po­ ilsio kambarys, kuriam 50 tūkst. li­

Prorektorius prof. J. V. Vaitkus ragino lyčių studijas jungti su gamtos mokslais.

L. Stundžienės nuotr. šiuolaikiniame kintančių lyčių vaid­ menų pasaulyje rizikuoja pakliūti į keblią padėtį vien todėl, kad neturi išsilavinimo šioje srityje. Akivaiz­ džiai kinta centro studentų pasi­ skirstymas pagal lytį: veiklos pra­ džioje, kai centras dar vadinosi Mo­ terų studijų centru, vyrai auditorijo­ je būdavo retenybė. Dabar statisti­ ka liudija, jog pamažu, bet nuosek­ liai šiuos kursus pasirenkančių vai­ kinų daugėja (2001 m. jų buvo 6 proc., 2004 m. -9 proc.) Šventėje dalyvavo ir buvę centro studentai, partnerių organizacijų kitų universitetų, Amerikos kultūros centro - atstovai.

tų skyrė rėmėjai. Visas aukštas yra skirtas vien dėstytojams, jie galės ramiai ruoštis paskaitoms. Žydra spalva pasitinka atnaujin­ tas antras Fizikos fakulteto aukštas, čia suremontuotos 4 auditorijos, tarp jų ir didžiausia šiame aukšte 80 vie­ tų auditorija. Oranžinės spalvos sie­ nomis džiaugiasi Ekonomikos fakul­ teto studentai. Dėl vietos trūkumo (šiame fakultete mokosi per 6 tūkst. studentų) buvo nuspręsta išnaudoti laisvą plotą pirmame aukšte. Prie įė­ jimo įrengti šviesūs kabinetai dide­ liais langais. Dabar fakultete yra 18 atnaujintų auditorijų su visa reika­ linga įranga vaizdo projekcijai bei 7 kompiuterių kabinetai.

.U. V.“ inform.

4

----------------------------------------

universitas

2005 spalis

vilnensis

wsvečiai, susitikimai VU Filosofijos fakultete - svečiai iš Skandinavijos Dr. Irena JUOZELIUNIENĖ,

VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros docentė 1986-1994 m. prof. Janas Tres­ tas buvo Tarptautinės sociologų asociacijos Šeimos komiteto pre­ zidentu, šiuo metu - garbės pre­ zidentas. Jis yra dirbęs daugely­ je nacionalinių ir tarptautinių komitetų bei asociacijų, skaitęs paskaitas įvairiuose pasaulio uni­ versitetuose, yra aktyvus visų svar­ besnių specializuotų žurnalų šei­ mos klausimais redakcinių kolegijų narys, pelnęs premijų ir apdovanojimų. Vienas paskutinių jo darbų yra 2005 m. išleistas va­ dovėlis apie pasaulio šeimas (Handbook of World Families.

VU Filosofijos fakultetas aktyviai bendradarbiauja su Up­ salos universitetu. Pagal dvišalę SOCRATES programos su­ tartį sociologijos specialybės studentai kasmet studijuoja Upsaloje, o rugsėjo 19-25 d. Vilniuje viešėjo vienas iš ryš­ kiausių šeimos sociologijos atstovų, Upsalos universiteto profesorius Janas Trostas.

London: Sage Publications), kurį jis redagavo kartu su prof. Bertu N. Adamsu (JAV). 2004 m. jam buvo suteikta prestižinė JAV Na­ cionalinės šeiminių santykių ta­ rybos (NCFR) premija.

Prof. Janas Trostas Vilniuje vie­ šėjo su profesore Irene Levin iš Oslo universitetinio koledžo. Pa­ sikviesdamas garsius profesorius iš Skandinavijos šalių VU Filoso­ fijos fakultetas inicijavo pažan­ gią, į studentų galutines kompe­

Sociologijos specialybės stu­ dentai jau nuo 2000 m. renkasi prof.

Jano Tresto teorinę prieigą ir moks­ liniuose darbuose naudoja prof. Ja­ no Tresto ir prof. Irenės Levin siūlo­ mus metodus. Šiais metodais

tencijas orientuotą darbo su stu­ dentais formą, atitinkančią Bolo­ nijos proceso dvasią. Šiuo atve­ ju studentai galėjo betarpiškai susipažinti su paskaitose ir se­ minaruose analizuojamų šeimos sociologijos teorinių prieigų au­ toriais, pateikti jiems klausimų ir asmeniškai išbandyti siūlomo šei­ mų tyrimo metodo privalumus bei trūkumus. Per paskaitas supažin­ dinę su originalia šeimos socio­ logijos prieiga bei populiarėjan-

Vienas ryškiausių šeimos sociolo­ gijos atstovų prof. J. Trostas čia šeimine partneryste, pavadin­ ta Partneryste per atstumą (PPA), svečiai individualiai konsultavo fakulteto bakalaurantus ir magist­ rantus.

surinkti duomenys 2004 m. buvo pateikti 66-oje JAV Nacionalinės šeiminių santykių tarybos konferen­ cijoje Orlando (JAV) ir 2005 m. pa­ sauliniame 37-ame Tarptautinio so­ ciologijos instituto kongrese Stokholme.

Prof. Janas Trostas yra oficia­ lus studentų iš Lietuvos kuratorius Upsalos universitete. Jis aukštai įvertino VU Filosofijos fakulteto sociologijos specialybės studen­ tų pasirengimą bei tarptautinius reikalavimus atitinkančias studi­ jų programas.

Indijos užsienio reikalų ministras viešėjo VU Spalio 3 d., atvykusi su oficia­ liu vizitu į Lietuvą, Indijos užsie­ nio reikalų ministro p. Rao Interjit Singho vadovaujama delegacija kartu su Indijos ambsadoriumi Lietuvai J. E. Anilu Wadhwa ap­ lankė ir Vilniaus universitetą. Su­ sitikęs su rektoriumi ministras su­ sipažino su Universiteto istorija, jo struktūra, veiklos kryptimis, pa­ sirašė Universiteto svečių knygo­ je, apžiūrėjo VU architektūros ansamblį. Susitikime su Orienta­ listikos centro administracija, dėstytojais ir indologijos studijų studentais centro vedėjas docen­

tas A. Beinorius supažindino svečią su šešerius metus centre vykdoma Indijos studijų progra­ ma. Tai vienintelė tokio pobūdžio bakalauro studijų programa Bal­ tijos šalyse, parengta ir vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su Indijos ambasada. Studijų pro­ grama skirta rengti Indijos ir Pie­ tų Azijos regiono kalbų, istorijos, kultūros specialistus. Pokalbyje buvo akcentuota ir tai, jog nepai­ sant stiprėjančių kultūrinių ir eko­ nominių ryšių tarp Lietuvos ir In­ dijos ir jau veikiančių studentų mainų pagal tarpvyriausybines

sutartis, VU dar nėra pasirašęs nė vienos tarpuniversitetinės su­ tarties, nors prieš kurį laiką buvo išreikštas ketinimas inicijuoti to­ kią sutartį su Džavaharlalo Nehru universitetu Delyje. Ministras pasidžiaugė Orientalistikos cen­ tre atliekamais darbais, studentų entuziazmu, padovanojo vertin­ gų knygų ir pažadėjo padėti už­ mezgant ir plėtojant akademinius tarpuniversitetinius ryšius, įsteigti Orientalistikos centre hindi kal­ bos kabinetą.

Orientalistikos centro inform.

V. Naujiko nuotr.

Indijos užsienio reikalų ministras R. I. Singhas džiaugėsi Orientalis­ tikos centre atliekamais darbais ir studentų entuziazmu

Singapūro universitetai pasirengę užmegzti ryšius su stipriais Lietuvos universitetais Spalio 7 d. Vilniaus universite lan­ kėsi Lietuvos Respublikos garbės konsulas Singapūre, stambios financinės koorporacijos vadovas p. Andy Limas. Susitikime su rektoriumi buvo aptartos įvairios tarpuniversitetinio bendradarbiavimo perspekty­ vos. Konsulas pasakojo, jog švieti­ mui, nuolatinės švietimo reformos adaptavimui funkcionuoti nuolat be­ sikeičiančioje aplinkoje, sąlygojamo­ je globalizacijos procesų ir sparčiai besikeičiančių technologijų, Singa­ pūre skiriamas išskirtinis dėmesys.

Tai liudija ir faktas, kad Singapūro švietimo ministerija yra antra didžiau­ sia ministerija (po Gynybos ministe­ rijos) šalyje. Singapūras skiria 2,1 proc. nacionalinių pajamų, kuris iki

2010 metų turėtų padidėti iki 3 proc.

Nacionalinių pajamų vienam šalies gyventojui lygiu Singapūras, turintis 4 mln. gyventojų, prilygta turtingam Liuksemburgui. Singapūrą domintų bendradarbiavimas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis biomedicinos, nanotechnologijų, verslo, kal­ bų studijų srityse. Konsulas patikino, kad Singapūro universitetai yra pa­ sirengęs užmegzti dalykinius ryšius su stipriais, anglų kalba galinčiais bendradarbiauti Lietuvos universite­ tais ir pakvietė rektorių aplankyti Sin­ gapūrą oficialios valstybinės delega­ cijos sudėtyje ir tiesiogiai užmegzti akademinius ryšius.

Svečią lydėjęs URM ambasado­ rius ypatingiems pavedimams Pietry­

čių Azijoje J. E. Ginutis Voveris paste­ bėjo, kad pageidavimą keistis stu­ dentais yra išreiškę ir keli Malaizijos bei Tailando universitetai. Susitikime su Orientalistikos centro administra­ cija buvo prieita nuomonės, kad stu­ dentų mainus būtų tikslinga pradėti nuo kalbos ir kultūros studijų. Orien­ talistikos centro vedėjas doc. A. Beinorius pastebėjo, jog Pietryčių Azija­ tai itin spačiai besiplėtojantis regio­ nas, kuriame ryškus tradicinių hindų, budistų, kinų, islamo kultūrų, kalbų ir religijų mišinys, todėl tikrai būtų pras­ minga, jeigu VU rastų galimybių rengti Lietuvos kultūros ir ūkio plėtrai reika­ lingų to regiono specialistų.

Orientalistikos centro inform.

V. Naujiko nuotr.

LR garbės konsulas Singapūre A. Limas su VU rektoriumi aptarė tarpuniversitetinio bendradarbiavimo perspektyvas

f

VU lankėsi Turkijos Respublikos delegacija Rugsėjo 18-20 d. Vilniaus uni­ versitetą aplankė Turkijos Res­ publikos Didžiosios nacionalinės asamblėjos pirmininkas Bulentas Arincas su žmona ir Turkijos parlamentarų delegacija. Į Lie­ tuvą jie atvyko aptarti Turkijos na­ rystės Europos Sąjungoje galimy­ bių ir plėtros. Į Universitetą atvykusią delegaciją pasitiko VU rektorius prof. B. Juodka. Turkų liaudies šokius lankantys studen­ tai, vadovaujami Turkijos amba­ sados darbuotojo Erdalo Sayliko,

kviesta ir visa delegacija. Malo­ niai nustebintiems svečiams po šokių pasirodymo buvo sureng­ ta trumpa ekskursija po Vilniaus universitetą, kurios galutinis taš­ kas buvo Turkijos kultūros cen­ tras. Čia Nacionalinės asamblė­

tikslai bei veiklos rezultatai. Kad centro darbas vyktų sklandžiau ir produktyviau, svečiai iš Turki­ jos įteikė dovanų - čekį nusipirkti naują kopijavimo aparatą, žody­ nų, enciklopedijų ir klasikinės turkų literatūros (Osmanų peri­ odo) rinkinių, kuriais galės nau­ dotis ne tik tie, kurie mokosi tur­ kų kultūros centre, bet ir kiti Universiteto studentai.

jos pirmininkui ir Universiteto rektoriui buvo papasakota cen­ tro įkūrimo istorija, uždaviniai,

„U. V."inform.

V. Naujiko nuotr.

svečiams iš Turkijos bei Univer­ siteto rektoriui VU Sarbievijaus kiemelyje surengė turkų liaudies šokių pasirodymą. Šokti buvo pa­

Turkijos Respublikos delegaciją studentai pakvietė pašokti turkų liaudies šokių

universitas

2005 spalis

5

vilnensis

m a a a konferencijos, projektai _________________ Tarptautinio projekto Baltų kalbų istorija ir tipologija „Atverkime duris kalbų domirtiasi ne tik Lietuvoje ir Latvijoje mokymuisi" baigiamasis Rugsėjo 23-25 d. Vilniaus universiteto Filologijos susitikimas VU-' fakultete vyko dešimtasis tarptautinis baltistų kongre­ sas „Baltų kalbų istorija ir tipologija“, kurį surengė Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedra.

Jurgita JAROSLAVIENĖ,

VU doktorantė Tarptautiniai kongresai išaugo iš kuklios baltistų konferencijos, 1964 metais surengtos VU Lietuvių kalbos katedroje ir sulaukusios svečių iš Ry­ gos, Maskvos ir Kijevo. Nuo 1980 m. kongresai organizuojami kas ketveri penkeri metai Vilniuje arba Rygoje.

Tai didžiausi ir reikšmingiausi viso pa­ saulio lingvistų, tiriančių baltų (lietu­ vių, latvių, prūsų, jotvingių, kuršių, sė­ lių, žiemgalių, galindų) kalbas ir jų raš­ tijos paminklus, forumai, į kuriuos su­ sirenka didelis būrys dalyvių. Svar­ biausias kongresų tikslas - plėtoti bal­ tų kalbotyrą, baltų kalbų tyrimais pra­ turtinti indoeuropeistiką, kalbų tipolo­ giją ir bendrąją kalbotyrą, skatinti ling­ vistinės minties sklaidą. ] kongresus kviečiami ir žymūs, ir jauni baltų kalbas tiriantys mokslinin­ kai iš įvairių pasaulio šalių universi­ tetų. Kongresuose, savaime supran­ tama, gausiai dalyvauja Lietuvos ir Latvijos kalbininkai. Paprastai per­ skaitoma ir diskutuojama iki 100 baltų kalbotyrai skirtų pranešimų. Tarptau­ tiniai baltistų kongresai - tai lietuvių kalbotyros integracija į Europos ir pa­ saulio lingvistiką bei j Europos ir pa­ saulio lingvistų bendruomenę. Į dešimtąjį tarptautinį baltistų kon­ gresą atvyko daugiau nei 60 moksli­ ninkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Kroatijos, Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Rusijos, Ukrainos, Suomijos, Danijos, Švedi­

jos, Vengrijos ir JAV. Kongrese baltų kalbų diachronijos ir tipologijos pro­ blemoms skirtus pranešimus skaitė ir diskutavo daugiau nei pusė šimto kalbininkų, tarp jų žymūs indoeuro-

Tarptautiniame baltistų kongrese dalyvavo daugiau nei 60 mokslininkų peistai ir baltistai profesoriai H. Eichneris (Vienos universitetas), VU gar­ bės daktaras R. Eckertas (Berlynas), V. Mažiulis (Vilnius), V. Ambrazas (Vil­ nius), A. Rosinas (Vilnius), G. Klingenschmittas (Regensburgo univer­ sitetas, Vokietija), R Vanagas (RygaStockholmas), F. Kortlandtas (Leide­ no universitetas, Nyderlandai), A. Nepokupnas (Kijevas), K. Liukkonenas (Helsinkio universitetas), J. Otkupščikovas (Sankt Peterburgo universitetas) ir kt.

Laikantis kongreso tradicijų, svar­ biausi pranešimai buvo skaitomi dvie­ juose plenariniuose posėdžiuose, to­ liau darbas vyko keturiose sekcijo­ se: Etimologijos, onomastikos ir kal­ botyros istorijos, Morfologijos ir sin­ taksės, Leksikos, žodžių darybos ir frazeologijos, Fonetikos, fonologijos ir morfonologijos. Pranešimuose bu­ vo iškelta įdomių hipotezių apie toli­ mą baltų ir slavų bendrystę ir jos lai­ kais vykusius garsų kitimus, apie baltizmus rusų kalbos leksikoje, baltų upėvardžius Okos baseine, apie baltų kalbų žodžių tvarkos raidą tipologi­ jos požiūriu, lietuvių kalbos būdvar­ džių darybos ir latvių kalbos linksnia­ vimo sistemos raidą. Perskaitytų pra­ nešimų pagrindu rengiami straipsniai bus spausdinami baltų kalbotyros žurnale „Baltistica“ bei atskirame jo priede ir pasidarys prieinami pasau­ linei lingvistų bendruomenei.

Lietuvos istorikai susirinko į pirmąjį suvažiavimą Rugsėjo 15-17 d. Lietuvosl nacionalinis istorikų komite­ tas, vienijantis istorijos tyrimus vykdančias mokslo ir studijų institucijas (apie jo veiklą plačiau žr. www.lnik.tk), Vilniaus universitete surengė pirmqjį Lietuvos istorikų suvažiavi­ mą, kurio tema „Lietuvos istoriografija, kultūrinė atmintis ir bendroji Europa“.

Doc. dr. Rimvydas PETRAUSKAS Kongrese, kurį globojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, siekta sutelkti šalies isto­ rikų ir istorijos mokytojų bendruome­ nę, apmąstyti besiklostančią moks­ lo situaciją, jos kaitą Europos integ­ racijos sąlygomis, numatyti jos per­ spektyvas, svarstyti naujausias me­ todologines problemas. Platesnis

tikslas buvo užmegzti ryšį tarp aka­ deminio mokslo ir visuomenės isto­ rinės savimonės ir prisidėti prie isto­ rinės sampratos visuomenėje inten­ syvinimo, daugiaaspektės kultūrinės atminties formavimo. Suvažiavimo metu istorikai ir kitų humanitarinių disciplinų atstovai skaitė pranešimus dvylikoje sekcijų, kuriose buvo svarstomos aktualiausios skirtingų laikotarpių istorinės problemos, taip pat teoriniai bei didaktiniai klausimai.

Konkretūs Lietuvos istorijos periodai ir atskirų istorijos šakų padėtis buvo aptarti Lietuvos miestų, moterų ir šei­ mos, karo, ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos, taip pat sovieti­ nės Lietuvos vertinimams skirtose sekcijose. Keliose sekcijose nagri­ nėta istoriografijos būklė ir vykstan­ čios permainos („Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės istorijos tyrimai: vakar-šiandien-rytoj“, „Istoriografi­ jos struktūros pokyčiai ir istoriografi­ nės mokyklos“). Plačiu žvilgsniu Lie­ tuvos istoriją pamėginta aprėpti sek­ cijose „Lietuvos istorijos erdvės ir

Baigiamajame kongreso posė­ dyje buvo pritarta minčiai Vilniaus universitete steigti baltistinių tyrimų ir studijų centrą, taip pat atgaivinti Tarptautinę baltistų asociaciją, ku­ rios veiklą palengvintų kurtinas elektroninis baltų kalbų tyrėjų tin­ klas.

Be mokslinių ir dalykinių diskusi­ jų, kongreso dalyviams buvo pasiū­ lyta ir kultūrinė programa: baltiškojo folkloro ansamblio „Kūlgrinda“ kon­ certas, kelionė į Etnokosmologijos muziejų ir Dūkštų ąžuolyną, pietūs aukštaičių kulinarijos paveldo kavi­ nėje „Gojus“.

Kongresą ir jo pranešimų leidybą rėmė Lietuvos Respublikos Vyriau­ sybė, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos valstybinis mokslo ir studi­ jų fondas.

Dešimtasis tarptautinis baltistų kongresas leido ne tik įsitikinti, kad lietuvių, latvių, prūsų ir kitomis baltų kalbomis domimasi daugelyje pa­ saulio šalių, bet ir patiems išgirsti, kaip lietuvių ir latvių kalbos kongre­ se atliko ir tarptautinių kalbų vaid­ menį - lietuviškai pranešimus skai­ tė, diskutavo ir bendravo ne vienas mokslininkas ir iš kaimyninių, ir iš to­ limesnių kraštų; latviškai su kalbinin­ kais iš Rygos ir Liepojos kalbotyros problemas aptarinėjo Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir kitų šalių baltis­ tai.

Vilniaus universitete rugsėjo 16-17 dienomis įvyko baigiamasis tarptautinio projekto „Atverkime duris kalbų mokymuisi“ (Opening the Door to Language Learning) susitikimas. Jame dalyvavo projekto dalyviai iš Airijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Švedijos, Vengrijos ir Lietu­ vos. Projekto dalyvius pasveikino Vilniaus universi­ teto prorektorius prof. J. V. Vaitkus, Užsienio kalbų instituto direktorė doc. N. Bražėnienė. Užsienio kalbų institutas - vienas iš projekto partnerių.

Doc. Jonė GRIGALIŪNIENĖ,

Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedra „Atverkime duris kalbų moky­ muisi“ - tai trejų metų Europos Sąjungos SOCRATES programos finansuotas projektas, kuriuo bu­ vo siekiama sukurti ir išbandyti kalbų mokymosi prieinamumą di­ dinančias strategijas.

Projekto „Atverkime duris kal­ bų mokymuisi“ (OdLL) tikslas bu­ vo paskatinti organizacijas, tie­ kiančias kalbų mokymo paslau­ gas (universitetus, kolegijas, mo­ kyklas, leidėjus, verslo įmones), plėtoti iniciatyvas, kurios pada­ rytų jų mokomąją medžiagą ir kompetenciją prieinamas plates­ niam ir įvairesniam besimokan­ čiųjų ratui. Projektas vyko trimis

etapais Pirmieji du etapai buvo skirti atviro mokymosi modelių bandymui ir vertinimui septynio­ se Europos šalyse (Belgijoje, Is­ panijoje. Vengrijoje. Airijoje, Lie­ tuvoje, Švedijoje ir Jungtinėje Ka­

ralystėje). Pirmaisiais projekto metais Lietuvoje buvo siekiama populiarinti neauditorinio kalbos mokymosi idėją ir profesionaliais patarimais padėti žmonėms, pasiryžusiems savarankiškai moky­ tis kalbų. VU anglų kalbos specia­ listai parengė savarankiško mo­ kymosi vadovą, padedantį planuo­ ti kalbos mokymąsi bei teisingai pasirinkti mokymosi strategijas ir priemones. Savarankiško moky­ mosi vadovai buvo platinami per atvirų durų dienas VU, Britų tary­ boje bei KTU. Buvo rengiamos konsultacijos, kurių metu anglų kalbą savarankiškai besimokan­ tys galėjo gauti profesionalią pa­ galbą ir patarimų. Antraisiais pro­ jekto metais (2004 m sausio-birželio mėn.) Vilniaus universitete buvo išbandytas kompleksas prie­ monių, padedančių aukštųjų mo­ kyklų dėstytojams, skaitantiems ar­ ba besiruošiantiems skaityti kursus angliškai, įgyti ir tobulinti kalbinius įgūdžius bei gebėjimus, leidžian­ čius efektyviai dirbti ir bendrauti tarptautinėje akademinėje aplinkoje.Trečiąjį etapą sudarė išbandytų modelių vertinimas ir geros prakti­ kos vadovo (išspausdinto ar parsi­ siųsdinamo iš projekto internetinės svetainės) parengimas kalbų mo­ kymuisi skatinti. Šis leidinys yra pa­ grindinis to etapo elementas. Šią knygą ir papildomą medžiagą, su­ kurtą šiam projektui, galima rasti tinklalapyje adresu: www.opendoor2languages.net.

laiko modeliai“ ir „Lietuvos istorijos tęstinumo problemos“, o didaktiškai įvertinti - „Istorijos didaktika Lietu­ voje - tarp sovietinių inercijų ir Vaka­ rų inovacijų“. Informacinio amžiaus iššūkiai ir aktualios politikos santy­ kis su istorija analizuotas sekcijose „Šiuolaikinio „istorinio teksto“ proble­

mos: kaupimas, saugojimas, tyrimas, eksponavimas“ ir „Istorinė sąmonė ir istorijos politika“. Vakariniuose ple­ nariniuose posėdžiuose buvo disku­ Projekto „Atverkime duris kalbų mokymuisi“ bagiamasis susitikimas tuojama apie istorijos mokslo padėtį vyko VU. V. Naujiko nuotr. ir visuomeninę istorijos paskirtį.

Ateitis parodys, ar šis suvažiavimas pasiekė savo pagrindinius tikslus (is- I torikų ir istorijos mokytojų bendruomenės kūrimas, ryšio tarp istorijos ty­ rimų ir visuomenės intereso paieš­ kos) ir ar tokie istorikų susitikimai virs ilgalaike tradicija, kaip tai yra dauge­ lyje Europos kraštų. Bet du dalykus galima pasakyti jau dabar - didelis klausytojų susidomėjimais visais su­ važiavimo renginiais liudija, kad pa­ sirinkta tematika atspindėjo svarbias istorijos mokslo ir istorinės savimo­ nės raidos tendencijas, o iš visų Lie­ tuvos universitetų ir mokslinių institu­ tų susirinkusių istorikų dalyvavimas leidžia tikėtis, kad bus įveiktos moks­ linių centrų komunikacijos ir veiks­ mų koordinacijos problemos.

Atnaujinta Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos interneto svetainė Siekdama į savo gretas pritraukti daugiau narių, Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga (LRVS) sąjunga sukūrė tinklalapj, ku­ riame pasitikti esamus ir būsimus narius žada su išskirtiniu svetingu­ mu. Sąjungos nariai, tapę registruotais tinklalapio vartotojais, galės naudotis renginių kalendoriumi, dalyvauti unikaliame profesiniame fo­ rume ir surasti naujausią profesinę literatūrą, bus skelbiama aktuali informacija apie sąjungos nariams taikomas nuolaidas.

Kviečiame Komunikacijos fakulteto studentus ir dėstytojus įsijungti j sąjungos narių gretas. Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjun­ gos interneto tinklalapj rasite adresu www.lrvs.lt.

universitas

6

2005 spalis

vilnensis

s kk mokslas____________

* * ★ ★

* ★

★

★

ES struktūrinių fondų teikiama parama studijų kokybei gerinti

t-----

VU Gamtos mokslų ir Fizikos fakultetuose vykdomas projektas „Biofizika: biofizi­ kos magistrinių ir doktorantū­ ros studijų kokybės gerini­ mas“. Plačiau apie šį projek­ tą „U. V.“ pasakoja jo vadovas, GMF prodekanas prof. dr. Osvaldas RUKŠĖNAS.

Papasakokite plačiau, ko­ kia projekto esmė, tema, kas sudaro darbo grupę.

Projekto „Biofizika: biofizikos ma­ gistrinių ir doktorantūros studijų ko­ kybės gerinimas" idėja kilo 2002 metais, kai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete buvo pra­ dėta nauja pagrindinių (bakalauro) studijų specialybė - biofizika. Pra­ dėjus ruošti biofizikos bakalaurus, natūraliai kilo būtinybė parengti kuo geresnę mokymosi bazę aukštes­ nių pakopų biofizikos studijoms. Ši

idėja dar sustiprėjo matant į naujas studijas besirenkančius motyvuo­ tus, labai gerai pasiruošusius, pui­ kių dėstytojų atsiliepimų sulaukian­ čius studentus.

Projektas skirtas VU Gamtos mokslų bei Fizikos fakultetuose nuo 1994 metų vykdomų II pakopos (magistratūros) bei nuo 2003 vyk­ domų III pakopos (doktorantūros) prioritetinės mokslų srities - biofizi­ kos - studijų plėtrai, atnaujinimui bei modernizavimui, pasitelkiant naujausias biofizikines technologi­ jas (prioritetinės mokslo sritys nu­ statytos pagal Europos Sąjungos 6-

oje rėminėje programoje 1-uoju pri­ oritetu numatytas mokslo vystymo­ si kryptis, taip pat remiantis LRV nu­ tarimu (2002 m. liepos 19 d., Nr. 1182) Lietuvoje patvirtintos priori­ tetinės mokslinių tyrimų kryptys: 1.1 (genomika ir biotechnologijos 1. sveikatai ir žemės ūkiui), 1.3 (moks­ liniai tyrimai, skirti nanotechnologijoms kurti) ir 1.5 (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, skirti Lie­ tuvos pramonės tarptautiniam kon­ kurencingumui didinti: biotechno­ logijos, mechatronikos, lazerinių, informacijos ir kitų aukštųjų tech­ nologijų kūrimas). Projekto tikslas paruošti mokomąją-metodinę bei mokslinę medžiagą ir sukurti integ­ ruotą mokslinę-mokomąją aplinką, kurioje, pasitelkus tarptautinio lygio mokslines žinias, bus galima orga­ nizuoti specialistų parengimą taip, kad jie galėtų dalyvauti kompleksi­ niuose tarpdisciplininiuose tyrimų projektuose, darniai bendradar­ biauti multidisciplininiuose moksli­ niuose kolektyvuose, lanksčiai re­ alizuoti įgytas žinias diegiant nau-

Vilniaus universitetas tapo LSH multiplikatoriumi 2005 m. rugsėjį pasirašytas memorandumas su projek­ to „Gyvybės ir sveikatos mokslų multiplikatorių asocijuotose šalyse kandi­ datėse mentoringas“ (LSHACC-Mentor) koordinato­ riais, kuriuo remiantis Vilniaus universitetui suteik­ tas gyvybės ir sveikatos mokslų (LSH) multiplikato. riaus statusas.

LSH-ACC-Mentor - Europos Sąjungos finansuojamas 6-osios bendrosios programos (6BP) pro­ jektas, kurio tikslas - skatinti nau­

Matematikai padeda Jj onkologarrhs Lietuvos mokslininkai sukūrė matematines formules, kuriomis iš vieno audinio pavyzdžio gali­ ma apskaičiuoti, kiek naviko ląs­ telių aktyviai dalijasi, o kiek yra „ramybės" būklės.

Ląstelių augimo frakcijos regu­ liavimas - esminė onkologijos

jųjų ES šalių narių ir asocijuotų šalių kandidačių dalyvavimą 6BP paprogramėje „Gyvybės mokslai, genomika ir biotechnologijos sveikatos apsaugai“ (L/fe sciences, genomics and biotechnology for health).

Projekto vykdytojai 11-oje tiks­ linių šalių (Bulgarijoje, Kipre, Če­ kijos Respublikoje, Estijoje, Lat­ vijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumu­ nijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Turkijoje) atrinko 42 organizaci­ jas, kurioms suteiktas LSH mul­ tiplikatorių statusas. Lietuvoje multiplikatoriais tapo Vilniaus uni­ versitetas, Kauno technologijos

problema, kurią sprendžia ir On­ kologijos instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su VU Mate­ matikos ir informatikos fakulteto ir Imunologijos instituto specialis­ tais.

Ilgalaikio jų bendradarbiavimo rezultatas - metodas, kuriuo gali­ ma apskaičiuoti, kiek laiko praei­ na nuo vieno vėžinės ląstelės da­ lijimosi iki kito ir koks procentas naviko ląstelių dalyvauja daugi­ nimosi procese.

Naujam metodui matematines formules pasiūlė VU Matematikos

*

* ★ *

?,Vtas '-'xV

EUROPOS SĄJUNGA BENDRAS1S PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

Europos socialinis fondas

SVItnMO IB MOKSLO MtSUTCVM

KURKIME ATEITĮ DRAUGE!

jausius pasaulio mokslinius pasie­ kimus biofizikos srityje, taip pat su­ daryti sąlygas naujų biofizikinių technologijų kūrimui bei testavimui.

ES struktūrinių fondų teikiama pa­ rama suteikė puikią galimybę page­ rinti biofizikos magistrantūros bei doktorantūros studijų programų ko­ kybę. Iš visų Vilniaus universiteto 2004 m. pateiktų pagal BPD 2.5 prie­ monę paraiškų penkios buvo sėkmin­ gos, tarp jų ir mūsų projektas. Projek­ to trukmė - pustrečių metų, biudže­ tas - 2,26 mln. Lt, tai yra didžiausias iš penkių VU gautų projektų.

Projektą administruoja: projekto vadovas - GMF prodekanas, prof. dr. Osvaldas Rukšėnas, projekto fi­ nansininkė - VU Strateginės plėt­ ros skyriaus vyr. specialistė Žana Markauskienė, projekto administra­ torė - GMF jaunesnioji mokslo dar­ buotoja Ramunė Grikšienė, projek­ to sekretorė - GMF vyresnioji spe­ cialistė Vilma Kisnierienė. Projekto adminstravimui labai svarbi ir kitų specialistų - Viešųjų pirkimų sky­ riaus darbuotojų, teisininkų pagal­ ba. Reikia pabrėžti, kad VU Strate­ ginės plėtros skyriaus darbuotojai nuolat padeda visais iškylančiais klausimais.

Projekto veiklas vykdo 15 Gam­ tos mokslų ir Fizikos fakultetų pe­ dagogų bei mokslo darbuotojų. Pro­ jekto vykdymą prižiūri Projekto val­ dymo grupė: VU Gamtos mokslų fa­ kulteto dekanas prof. habil. dr. Kęs­ tutis Kilkus, VU Gamtos mokslų fa­ kulteto Biochemijos ir biofizikos ka­ tedros vedėja prof. dr. Vida Kirvelienė, VU Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Juras Banys.

Ką esate įsipareigoję vykdy­ ti ir pasiekti šiuo projektu?

Esame įsipareigoję sukurti tris naujus kursus biofizikos magistran­ tūros ir šešis biofizikos doktorantū­ ros studijų programoms; parengti ir

universitetas, Kauno medicinos universitetas ir UAB „EuroParama“. Pagrindinis multiplikatorių uždavinys - rengti arba padėti rengiantiems paraiškas ES ben­ drosioms programoms gyvybės ir sveikatos mokslų tematika.

Visiems multiplikatoriams projek­ to LSH-ACC-Mentor vykdymo me­ tu sudaryta galimybė konsultuotis su patyrusiais projektų rengėjais (Lietuvoje - su Lietuvos inovacijų centru, Italijoje - su INNOVA S.p.A.), aptarti problemas, kylan­ čias rengiant, vykdant 6BP projek­ tus, su kolegomis iš įvairių šalių.

Susipažinti su projektu, jo tiks­ lais bei dalyvaujančiomis institu­ cijomis galima projekto tinklalapyje adresu http://www.lshmentor.net.

Mokslo skyriaus inform.

ir informatikos fakulteto doc. Ri­ mantas Eidukevičius. Svarbu tai, kad jomis ląstelių dauginimosi parametrus galima apskaičiuoti iš vieno pavyzdžio.

Lietuvos mokslininkų pasiūlytą technologiją įvertino Didžiosios Britanijos ir Italijos mokslininkai.

Rugsėjo 22 dieną internetiniuose mokslo žurnaluose pristatyta naujove per savaitę susidomėjo beveik tūkstantis pasaulio moks­ lininkų.

Parengta pagal www.delfi.lt

išleisti vienuolika naujų mokomųjų knygų; parengti du naujus praktikumus, skirtus magistrantūros studijų laboratoriniams darbams; vienuoli­ ka biofizikos studijų programų kursų pritaikyti nuotolinėms studijoms; į tarptautines biofizikos tematikos va­ saros mokyklas išsiųsti penkis dok­ torantus; surengti biofizikos mokymo problemoms ir technologijoms nag­ rinėti skirtą tarptautinę konferenciją; sukurti naują internetinę svetainę; papildyti Gamtos mokslų bei Fizikos fakultetų bibliotekas pačiomis nau­ jausiomis, biofiziką studijuojantiems studentams reikalingomis knygomis, nupirkti programinės įrangos, reika­ lingos mokymo procesui.

Kas jau padaryta ir bus pa­ daryta šiemet?

Projekto sutartis pasirašyta šių metų kovo 2 dieną, nuo birželio mė­ nesio darbą pradėjo visi į projektą įtraukti dėstytojai, kurie ypač daug dirbo vasarą - per studentų atosto­ gas. Šiuo metu jau beveik jpusėja

naujų kursų ruošimas, atlikta dide­ lė dalis darbo rengiant mokomąsias priemones bei praktikumus, pa­ skelbti viešųjų pirkimų konkursai programinės įrangos bei nuotolinių studijų kursų parengimo ir įdiegimo paslaugos pirkimams. Spalio 2 d. iš vasaros mokyklos „School in advanced neurosciences techniques: in vivo intracellular recordings“, vy­ kusios Eilato mieste Izraelyje grįžo GMF Biochemijos ir biofizikos ka­ tedros doktorantė Sigita Augustinaitė, kuriai jos mokslinio darbo tema­ tiką atitinkanti mokykla davė didelę naudą tiek moksline, tiek pažintine prasme. Spalio gale j 5 dienų truk­ mės kursus „Principles and applications of time-resolved fluorescence spectroscopy“ Berlyne, Vokieti­ joje, išvyko Fizikos fakulteto biofizi­ kos doktorantas Jonas Vėnius.

Vasaros pradžioje į VU biblioteką

jau atkeliavo 20 knygų, kurias dės­ tytojai sėkmingai naudoja rengda­ mi kursus bei vadovėlius.

Kokia projekto nauda moky­ mo procesui? įvykdžius visas projekte numaty­ tas veiklas bus gerokai atnaujintos ir sustiprintos biofizikos magistran­ tūros ir doktorantūros studijų pro­ gramos.

Labai svarbu, kad net 11 kursų įgis modernią studijų formą - taps nuotolinėmis studijomis, o tai leis studijuoti fiziškai nebūnant Univer­ sitete, sudarys palankesnes sąly­ gas neįgaliems bei Lietuvos perife­ rijoje gyvenantiems studentams.

Vienuolika mokomųjų knygų, ku­ rias parengs projekte dalyvaujan­ tys dėstytojai, padidins mokomosios literatūros lietuvių kalba atsargas.

Nepaisant to, jog dauguma studen­ tų gerai moka anglų kalbą ir gali stu­ dijuoti mokslinę literatūrą šia kalba, bazinė, svarbiausia konkrečiam kursui medžiaga yra žymiai geriau įsisavinama, kai pateikiama gimtą­ ja kalba, o iš straipsnių galima „pa­ sirinkti" naujienų.

Svarbi sritis yra ir naujų kadrų ug­ dymas. Tuo tikslu projekto metu net penki doktorantai bus išsiųsti kelti kvalifikacijos į tarptautines vasaros mokyklas.

Kitų metų vasarą organizuojama tarptautinė konferencija, skirta ap­ tarti aktualias biofizikos ir jos moky­ mo problemas. Ne tik mokslininkai ir pedagogai, bet ir studentai galės aktyviai įsitraukti į konferencijos darbą, pristatyti savo atliekamus ty­ rimus stendinių pranešimų forma.

Sustiprinus studijų programas ir tuo būdu pagerinus studentų parengimą, išaugs biofiziką baigusių studentų konkurentabilumas ieškant darbo.

Gerai parengti specialistai, pasilikę dirbti Universitete, kels čia atliekamų mokslinių tyrimų lygį bei apimtis.

Synurella ambulans VU studentų radinys Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentai šią vasarą rado Lietuvoje dar nematytą šoniplaukų (amphipoda) rūšį. Daugiau nei du dešimtmečius Puvo­ čiuose kasmet vyksta bestuburių zoologijos lauko praktika, tačiau šią vasarą netoli Puvočių esančiame Versminio ežere studentai aptiko naują jo gyventoją. „Synurella ambulans - šoniplauka, dažniausiai aptinkama šaltiniuo­ se. Mūsų kraštuose ši rūšis turėjo gy­ venti, bet anksčiau tiesiog niekas jos nepastebėjo. Šios rūšies pagrindinis skirtumas nuo kitų yra akys - neaiš­ kaus kontūro, sudarytos iš daug skiautelių“, - aiškina praktikos vado­ vas dr. Kęstutis Arbačiauskas. Profe­ sorius džiaugiasi, jog šis studentų ra­ dinys papildė bestuburių kolekciją.

Pirmo kurso biologijos studentas Robertas Staponkus pirmasis rado 5-6 mm dydžio šoniplauką: „Pats

R. Staponkus pirmasis pastebėjo retą gyvūną. J. Blaškevič nuotr. neatpažinau, daktaras K. Arbačiaus­ kas netoliese buvo, parodžiau jam“.

Studentai, apsivilkę trumpas kelnes, braidė po dumblynus, rinko šoniplaukas, ieškojo žirgelių lervų, mo­ liuskų bei vandeninių blakių. „Labai mažyčiai gyviai, matai tik tiek, kad suplota ir į šoniplauką panaši. Rin­ kome dumblą, mesdavome į dube­ nis ir ieškodavome. Kai kartą išpylėme tą šlamštą, aš dar likau pasikaps­ tyti prie krūvos ir pastebėjau šokinė­ jančią šoniplauką", - pasakoja sva­ jojantis apie mokslininko karjerą dvi­ dešimtmetis studentas, atradęs sy­ nurella ambulans.

Studentai su dėstytoju surinko ir daugiau šios rūšies atstovų, tam pri­ reikė specialaus bentosinio tinkle­ lio. Plaukiojančių šonu, nugara pir­ myn šoniplaukų kūnas suplotas, išsirietęs, panašus į raidę „c". Lietuvos vandenyse aptinkamos kelios šoniplaukų rūšys, priklausančios šoniplaukų (Amphipoda) būriui.

universitas

2005 spalis

7

vilnensis

! t k atmoksiąs

Lietuvoje sukurta programinė įranga analizuos žmogaus smegenis 4Doc. Antanas MITAŠIUNAS,

MIF Informatikos katedros vedėjas „Idėja automatizuoti šią anali­ zę, palengvinant gydytojų darbą, kilo Universitetui bendradarbiau­ jant su Santariškių radiologijos centro medikais, - pasakoja dr.

Andrius Ušinskas, Vilniaus Gedi­ mino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos katedros do­ centas. - Ši programinė įranga apskaičiuoja insulto srities tūrį.

Anksčiau šis procesas trukdavo 15 min., o nauja įranga tai būtų galima padaryti per 1-5 minutes.

Gydytojai sutaupytų laiko, leng­ viau būtų diagnozuoti.“ „Darbai vykdomi pagal „Eure­ ka“ projektą kartu su AB „Alna“, nes, paprastai kalbant, mes, mokslininkai, galime užrašyti for­ mulę ant lentos, o produktą turi sukurti verslo įmonės“, - pasako­ ja docentas.

Gediminas Mikaliūnas, „Al­ nos“ Inovacijų padalinio vadovas, tvirtina, kad ši programinė įranga dar šiais metais bus testuojama kartu su medikais. Anot jo, pro­ graminės įrangos dėka ligos diag­ nostika pasiektų kokybiškai nau­ ją lygmenį. „Siekiame, kad diagnostika bū­ tų konsultacinio pobūdžio. Kuria­ ma programinė įranga palengvin­ tų gydytojų darbą ir leistų greičiau bei tiksliau diagnozuoti ligą“, - pa­ aiškina G. Mikaliūnas.

Romualdas Dobrovolskis, Utenos apskrities ligoninės gydy­ tojas, sako, kad šiandien kom­ piuterinė programa vaizdus atpa­ žįsta idealiai, o tai reiškia, kad projektas pavyks. „Kitų metų pradžioje baigta kurti programinė įranga pirmiau­ siai bus naudojama Vilniaus Santariškių ir Utenos apskrities ligoninėse“, - aiškina R. Dobro­ volskis.

< v;?'-'' f.

, ’

„Alnos“ Inovacijų padalinys laimėjo vienq iš konkurso „Eureka“ projektų ir šiuo metu kartu su Vilniaus Gedi­ mino technikos universitetu bando ir sertifikuoja pro­ graminę įrangą, atliksiančią žmogaus galvos smege­ nų išeminio insulto kompiuterinių tomogramos nuo­ traukų analizę. „Alna“ ieško, kaip VGTU surastus al­ goritmus ir bandomąją programinę įrangą paversti komerciniu produktu.

Investicijos pasiteisins Pasak G. Mikaliūno, šiais me­ tais programa bus testuojama kar­ tu su medikais, ir jei pasiteisins, „Alna“ investuos į jos užbaigimą ir imsis platinti programinę įran­ gą. Tokio pobūdžio programos yra paplitusios JAV, pavyzdžiui, programinė įranga nustato krau­ jagyslių užkalkėjimą. „Mūsų tikslas - pabaigti tobu­ linti kuriamą produktą ir platinti jį visame pasaulyje“, - teigia G. Mi­ kaliūnas.

Jo manymu, verslas Lietuvoje tinkamai neišnaudoja universite­ tuose esančių žinių, o universitetai nemoka savo žinių paversti preke, todėl reikalingas abipusis verslo ir mokslo bendradarbiavimas.

Ekspertų nuomone, ES šalys tu­ rėtų investuoti apie 3 proc. BVP j mokslinius tyrimus, tačiau Euro­ pos mokslinių tyrimų ir technolo­ gijų plėtros (MTTP) duomenimis, 2003 m. ES šalyse išlaidos moks­ lui sudarė tik 1,93 proc. BVR Lie­ tuvoje šis skaičius 2003 m. tesie­ kė 0,68 proc.

Europoje svarbiausias MTTP fi­ nansavimo šaltinis yra privačios bendrovės. Statistika rodo, kad 2002 m. verslas finansavo 55,6 proc. nacionalinių MTTP išlaidų ES. Tuo tarpu Lietuvoje kol kas tai daro tik keletas stambių ITT ben­ drovių.

Justina Gumbienė, „Alnos“ ge­ neralinė direktorė, teigia, kad bendrovė investuoja į inovacijų padalinį, kuris ieško naujų verslo sričių, kuria naujų verslų planus.

Vien inovacijoms, tyrimams ir nau­ jų produktų gamybai „Alna“ kas­ met skiria apie 1,5 mln. Lt.

'

■

■

„Pagrindinis tikslas - kurti Lie­ tuvoje IT produktus, kurie būtų platinami visame pasaulyje“, sako J. Gumbienė.

Kuria eksporto metodikp Vilniaus universiteto Matema­ tikos ir informatikos fakultetas, Kauno technologijos universite­ to Informatikos fakultetas bei „Al­ na" ir „Sintagmos sistemos“ vyk­ do ir dar vieną bendrą projektą, kuriuo siekia įdiegti Lietuvoje pažangiausią pasaulio praktiką valdant programų kūrimo proce­ są.

Ponas G. Mikaliūnas sako, kad Lietuvoje kol kas nėra adaptuo­ tos metodikos ir priemonių, pa­ gal kurias galėtų dirbti Lietuvos IT įmonės, norinčios kokybiškai vykdyti didelius ir sudėtingus projektus.

Siekiant užtikrinti produkto ar paslaugų kokybę, programų kūri­ mo valdymui naudojami progra­ mų kūrimo proceso brandos mo­ deliai, specifikuojantys procesus bei jų atributus, užtikrinančius ko­ kybišką programų kūrimą. Ponas G. Mikaliūnas sako, kad metodo­ logija bus platinama asociacijos „Infobalt" interneto svetainėje ir bus pasiekiama visiems.

Daugiau kaip prieš dešimtį metų pasauliniu mastu imta vis labiau akcentuoti „programinės įrangos krizę“ ir ieškoti adekva­ čių priemonių jai įveikti. Tyrimais nustatyta, kad vos keli procentai sukurtos programinės įrangos

yra naudojama. Be to, daugelio programinės įrangos projektų faktiniai kaštai ir terminai net ke­ lis kartus viršija planinius. Ban­ dymai spręsti programinės įran­ gos kūrimo problemas (kainos, laiko, kokybės) technologinėmis priemonėmis nedavė laukiamų rezultatų, todėl vis daugiau dė­ mesio skiriama organizaciniams ir metodiniams aspektams nag­ rinėti.

Pagrindinis uždavinys yra ras­ ti atsakymą į klausimą, kodėl žlun­ ga programų kūrimo projektai.

Buvo suprasta, kad programinės įrangos kokybė ir projektų vykdy­ mo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo programų kūrimo proceso savybių. Todėl siekiama apibrėž­ ti esminius požymius, skiriančius gerą ir blogą procesą, „gerumu“ įvardinant proceso gebėjimą pa­ teikti rezultatą suplanuotais termi­ nais ir neviršijant suplanuoto biu­ džeto.

Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto bei pirmaujančių Lietuvos informa­ cinių technologijų įmonių „Alna“ ir „Sintagma“ vykdomas projek­ tas sudaro prielaidas Lietuvos įmonėms eksportuoti programi­ nius produktus bei paslaugas, suteikiant joms metodines ir in­ strumentines priemones, pade­ dančias vertinti, apibrėžti ir įdiegti brandų programų kūrimo proce­ są, leisiantį kurti aukštesnės ko­ kybės programinius produktus ir paslaugas, sertifikuoti programų kūrimo procesą pagal tarptauti­ niu mastu pripažįstamus stan­ dartus.

Projekto tyrimų sritis - progra­ mų kūrimo proceso branda, pastarąjį dešimtmetį atsiradusi ir sparčiai besivystanti progra­ mų sistemų inžinerijos šaka, ty­ rinėjanti programų kūrimo pro­ ceso charakteristikas, leidžiančias nustatyti konkre­ čios įmonės programų kūrimo veiklos gebėjimus kokybiškai ir

patikimai sukurti užsakytą pro­ duktą ar suteikti paslaugas. Tai yra viena iš esminių prielaidų Lietuvos informacinių technolo­ gijų bendrovėms įsitvirtinti užsie­ nio rinkose, pristatant save kaip kokybišką produkciją gaminan­ čias įmones.

Siekiant užtikrinti produkto ar paslaugų kokybę, programų kū­ rimui valdyti naudojami progra­ mų kūrimo proceso brandos mo­ deliai, specifikuojantys procesus bei jų atributus, užtikrinančius ko­ kybišką programų kūrimą. Šiame projekte brandaus programų kū­ rimo proceso pagrindu pasirinkti du populiariausi pasaulyje mo­ deliai: CMMI (Capability Maturity Model Integration) ir ISO/IEC 15504 standartas, dar vadina­ mas ŠPICE (Software Process Improvement and Capability dEtermination).

Pagrindinis projekto tikslas sudaryti prielaidas Lietuvos infor­ macinių technologijų įmonėms eksportuoti programinius produk­ tus bei paslaugas, suteikiant joms metodines ir instrumentines prie­ mones, padedančias vertinti, api­ brėžti ir įdiegti brandų (kokybiš­ ką) programų kūrimo procesą, leisiantį kurti aukštesnės kokybes programinius produktus ir paslau­ gas ir kurį galima būtų sertifikuoti pagal tarptautiniu mastu pripažįs­ tamus standartus, tokiu būdu skleidžiant informaciją užsienyje apie Lietuvos įmonių pasiektą ko­ kybės lygį.

Projekto rezultatai galės būti panaudoti vykdant informacinių sistemų kūrimo paslaugų viešų­ jų pirkimų konkursus, kvalifikaci­ nių reikalavimų informacinių sis­ temų kūrimo paslaugų teikėjams formulavimui proceso brandos lygio terminais. Projekto rezulta­ tais išreiškė susidomėjimą Infor­ macinės visuomenės plėtros ko­ mitetas prie LR Vyriausybės ir Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės.

'

Studijų užsienyje informacijos centras ieško savanorių darbuotojų 2005-2006 mokslo metams!

Vidurio Europos universitetas (CEU) yra tarptautinė, JAV mokslinį laipsnį teikianti aukštoji mokykla. Socialinių CENTRAL EUROPEAN UNIVERSITY mokslų programos teikia magistro ir mokslų daktaro laipsnius. Taikomosios Budapest matematikos programa teikia mokslų daktaro laipsnį. Studijos vykdomos anglų kalba.

CEU FAKULTETAI IR STUDIJŲ PROGRAMOS

►CEU

Ekonomika (MA, PhD) Aplinkos mokslai ir politika (MS, PhD) Lyčių studijos (MA, PhD) Istorija (MA, PhD) Tarptautiniai santykiai ir Europos studijos (MA) Teisės studijos (LLM, MA, SJD) Srautai: Palyginamoji konstitucinė teisė Žmogaus teisės Tarptautinio verslo teisė

Centrui reikalingi: • aplinkraščio redaktorius/-ė (Circular Editor);

• informacijos apdorojimo vadybininkas/-ė (Information Manager), • bibliotekos ir skaityklos vadovas/-ė (Library Manager); • konsultantas/-ė studijų užsienyje klausimais (Educational Advisor);

• ryšių su visuomene atstovas/-ė (Public Relations Officer);

Viduramžių studijos (MA, PhD) Nacionalizmo studijos (MA) Filosofija (PhD) Politikos mokslai (MA, PhD) Sociologija ir socialinė antropologija (MA, PhD) Viešosios politikos programa (MPP) Taikomoji matematika (PhD) CEU Verslo mokykla (MBA, MM)

2006/2007 paraiškų padavimo terminas iki 2006 m. sausio 6 d.

FINANSINĖ PARAMA: teikiamos pilnos ir dalinės stipendijos. CEU stipendija gali padengti visas su studijomis

• interneto svetainės ir duomenų bazių administratorius/-ė (Webmaster and Database Manager) ;

universitete ir gyvenimu Budapešte susijusias išlaidas. Stipendijos skiriamos atsižvelgiant j būsimo studento akademinius rodiklius.

• kompiuterių tinklo administratorius/-ė;

CEU Priėmimo skyrius: Nador utca 9, 1051 Budapest, Hungary, Tel: (36-1) 327-3009, 327-3210, 327-3272,

• anglų kalbos specialistas/-ė.

Daugiau informacijos: http:lleac.ost.lt.

327-3208

Fax: (36-1) 327-3211; E-mail: admissions@ceu.hu

VVebsite: www.ceu.hu

Atstovybė Lietuvoje: Studijų užsienyje informacijos centras, Saulėtekio ai. 9, VU Skaičiavimo centras, 107 kabinetas, Vilnius, Tel. (+370-5) 2366274, ei. paštas: eac@cr.vu.lt. tinklalapis htto://eac.osf.lt

universitas

2005 spalis

vilnensis

wjubiliejus

Juvencijus Lapė: -p Ona MACKONYTĖ

S I I

Psichologui docentui Juvenci­ jui Lapei rugsėjo 13 dieną suka­ ko 80 metų. Ilgametis Vilniaus uni­ versiteto darbuotojas, paklaustas apie psichologiją Universitete, pri­ siminė, jog šis mokslas VU atsira­ do gan seniai. Kuomet Vilnių ir Vil­ niaus kraštą okupavo lenkai, psichologai buvo pradėti ruošti Kaune. Atgavus Vilnių Psicholo­ gijos katedra buvo perkelta iš Kauno j Vilniaus universitetą. Ju­ vencijus Lapė studijuoti psicho­ logijos įstojo 1946 metais, bet ne­ praėjus nė dviem mėnesiams tuometinio švietimo ministro įsa­ kymu psichologijos specialybė Vilniaus universitete buvo panai­ kinta. Psichologijos studentams leido tęsti studijas kitame fakulte­ te arba eiti studijuoti psichologi­ jos į ano meto Pedagoginį insti­ tutą. Motyvacija buvo paprasta Lietuvai nereikia tiek psichologų.

Reikia nebent psichologijos spe­ cialybės pedagogų mokytojų se­ minarijoms. Pasirinkęs studijas Pedagoginiame institute, jį bai­ gė. Vėliau doc. Juvencijus Lapė dirbo Rusnės kurčnebylių mokyk­ loje.

Vėliau, jau Chruščiovo metais, psichologijos mokslas Vilniaus universitete vėl ėmė atsigauti. Iš pradžių psichologija Vilniaus uni­ versitete buvo dėstoma įvairių specialybių studentams, vėliau pradėti rengti ir psichologai. Pa­ sak doc. J. Lapės, maždaug apie 1952-uosius visoje Tarybų Są­ jungoje labai išpopuliarėjo dar­ bo ir inžinerinė psichologija. Tą lėmė lenktyniavimas su JAV, nes sovietai pastebėjo, jog amerikie­ čiai, kurdami techniką, daug dė­ mesio skiria psichologijos moks­ lui. Sovietų Sąjungoje ėmė kurtis inžinerinės bei darbo psicholo­ gijos katedros. 1958 metais Vil­ niaus universitete įsteigta psi­ chologijos ir pedagogikos aspirantūra. Pirmasis psichologi­ jos specialybės aspirantas ir bu­ vo doc. Juvencijus Lapė. Dar po kiek laiko, psichologijos mokslui atsigavus, 1969 metais Vilniaus

„Mane vadino liberalų karaliumi" llgamečiam Vilniaus uni­ versiteto darbuotojui psi­ chologui doc. J. Lapei rugsėjo viduryje sukako 80 metų. Didesnę pusę savo gyvenimo jis pralei­ do tarp Universitetų sienų.

Dėl to kaltas psichologi­ jos mokslas. Šiandien do­ centas nebedėsto, ta­ čiau net neketina rankų sudėti - jo planuose dar bent viena knyga.

Doc. J. Lapė dar ketina parašyti knygą apie tai, kaip išgyventi ir išlikti žmogumi. V. Naujiko nuotr. universitetui vėl buvo leista pra­ dėti rengti psichologus. Taip do­ centas ir susiejo savo likimą su Universitetu.

Juvencijus Lapė Vilniaus uni­ versitete dirbo trisdešimt metų.

Eksperimentinę daktaro diserta­ ciją apie aplinkos pažinimą lytė­ jimu ir regėjimu rengė Universi­

tete, bet apsigynė Leningrade. „Ano meto katedros vedėjas pro­ fesorius Alfonsas Gučas buvo la­ bai įžvalgus žmogus. Jis skatino rašyti mokslinius darbus, kurie bū­ tų labiau eksperimentiniai. Prie to­ kių darbų valdžia negalėtų prisi­ kabinti ir nieko pakeisti, o jeigu reikėtų tirti asmenybę, tuomet ga-

lėtų kilti problemų“, - savo diser­ taciją prisiminė docentas.

Po sovietmečio pasikeitus mokslinių laipsnių teikimo tvarkai, mokslų kandidato disertaciją ap­ sigynęs Juvencijus Lapė gavo daktaro ir docento vardą. Dauge­ lis dar ir dabar painiojasi vadin­ dami docentą profesoriumi. Pats J. Lapė sako, kad jam jau nusibo­ do taisyti ir visiems sakyti, kad jis joks profesorius, tik docentas. Kar­ tais tenka apsimesti, jog kažko ne­ nugirdo...

Apie pasitraukimą iš Universi­ teto docentas nelinkęs daug kal­ bėti, sako, jog jam tikriausiai rei­ kėjo permainų. Išėjęs iš Vilniaus universiteto Juvencijus Lapė dar­ bavosi Vytauto didžiojo universi­ tete Kaune ir buvusiame Lietuvos teisės universitete (dabartiniame M. Romerio universitete).

Prisimindamas dėstytojo darbą doc. J. Lapė samprotavo, jog vi­ sais laikais buvo gerų studentų, kurie ieškojo ir siekė mokslo. Vi­ sada buvo ir tokių, kurie studijavo arba tik studentavo. Pasak docen­ to, anuomet į psichologiją įstoda­ vo tik labai gabūs studentai. Net pasitaikydavo tokių situacijų, kuo­ met stojantieji į psichologiją ne­ išlaikydavo stojamojo matemati­ kos egzamino, o matematikams pritrūkdavo žmonių. Tuomet ne­ įstojusiems į psichologiją pasiū­

lydavo studijuoti matematiką. Kai šie pasiguosdavo, jog stodami į psichologiją neišlaikė matemati­ kos egzamino, jiems būdavo at­ sakoma, jog šį egzaminą išlaikys, nes užduotys bus daug lengves­ nės. Iš dėstytojavimo laikų J. La­ pė prisimena, jog skirtingų spe­ cialybių studentai taip pat būdavo skirtingi. Lituanistai per paskaitas uoliai užsirašinėdavo. „Ir negali žinoti, ar jie konspektuoja paskai­ tą, ar dėstytojo netaisyklingai pa­ vartotus žodžius fiksuoja. Teisi­ ninkai apskritai būdavo labai priekabūs. Vos tik ką ne taip tiks­ liai pasakydavai, tuoj užpuldavo su savo teisinėmis replikomis.

Dėstytojai bijojo teisininkų stu­ dentų, bet man po tokių replikų pavykdavo juos „nusodinti“, taigi mane ir siųsdavo teisininkams dėstyti“, - su šypsena pasakojo liberalų karaliumi vadintas doc. J. Lapė. Ta pravardė, matyt, buvo duota dėl to, jog docentas nebu­ vo labai griežtas, nors, kaip sako jis pats, jam griežtumo su studen­ tais pakakdavo.

Psichologijos mokslas nuo J. Lapės studijų laikų iki dabar la­ bai pasikeitė. Anksčiau nebuvo tiek daug išplėstų psichologijos sričių. Anot docento, šaunu, kad dabar galima gilintis j įvairių sri­ čių psichologiją, - ji tapo išsames­ nė, gilesnė. Anksčiau to nebuvo.

Pats psichologijos mokslas, kaip mano doc. J. Lapė, yra be galo perspektyvus. Kai atsirado tech­ nika, visi manė, kad ji viską ir pa­ darys, nebereikia nei žmogaus, nei jo psichologijos. Tačiau sun­ kėjant ir tobulėjant technologi­ joms be psichologijos išsiversti ta­ po nebeįmanoma. „Taigi ta proga ir palinkėčiau studentams gilintis į kuo įvairesnes sritis, nebijoti ieš­ koti, nes niekada nežinai, ko gy­ venime prireiks. O dėstytojams lin­ kiu suteikti studentams kuo daugiau laisvės ieškant savojo ke­ lio“, - pratęsė mintį ilgametis Uni­ versiteto darbuotojas J. Lapė.

Dabar docentas gyvena nau­ jais planais: „Norėčiau parašyti dar vieną knygą apie tai, kaip iš­ gyventi ir išlikti žmogumi. Tai ma­ no svajonė, bet kartu ir mano mi­ ražas. O juk miražas ir yra tai, ką mes matom, bet ko niekada nepasiekiam“.

gauuknygų sutiktuvės

Filosofas A. Šliogeris pristatė fundamentalų veikalą Indrė KLIMKAITĖ Renginio moderatorius prof.

Z. Norkus, pristatydamas garbųjį autorių, negailėjo pagyrų - ir jis, ir ne vienas vėliau kalbėjęs pabrė­ žė, jog, anot A. Maceinos, esama filosofijos tyrinėtojų ir jos kūrėjų.

Profesorius A. Šliogeris neabejo­ tinai priskirtinas pastariesiems, nes naujausiąja knyga užbaigė savo filosofinę sistemą, kuri reikš­ minga ne tik Lietuvoje, bet ir visa­ me pasaulyje. Profesoriaus A. Šlio­ gerio sukurta originali „filotopijos“ koncepcija siūlo išeitį iš Vakarų fi­ losofiją kankinančios nihilizmo problemos, tad šis unikalus vei­ kalas turėtų sulaukt i plačios filo­ sofų bendruomenės dėmesio ir ne vieno tyrėjo monografijos ar diser­ tacijos. Prof. Z. Norkus pavadino A. Šliogerį paties stambiausio,

Prof. A. Šliogeris naujame veikale siūlo išeitį iš Vakarų filosofiją kankinančio nihilizmo. V. Naujik o nuotr.

koks tik gali būti, kalibro filosofu ir juokavo, kad lietuviai viską linkę lyginti su estais, tad užtikrino, kad estai tokio filosofijos kūrėjo tikrai

Rugsėjo 22 d. sausakimšoje VU Teatro salėje akademi­ nei bendruomenei pristatytas šviežiausias VU profeso­ riaus Arvydo Šliogerio veikalas „Niekis ir Esmas“, kurį išleido leidykla „Apostrofa“. Mintimis apie šią knygą dalijosi prof. Z. Norkus, doc. J. Baranovo, prof. V. Daujotytė, akad. B. Juodka, doktorantai J. Čiurlionis ir N. Kardelis, knygos redaktorė G. Kadžiulytė bei kt.

neturi. Profesorių galima vadinti tikra nacionaline vertybe, ir mo­ deratorius neabejojo, jog prof.

A. Šliogerio vardą galime drąsiai

minėti greta dailininko ir muziko M. K. Čiurlionio.

Filosofų bendruomenę neeili­ nio įvykio proga sveikinęs VU rek­ torius akad. B.Juodka džiaugėsi prof. A. Šliogerio produktyvumu ir

prisipažino, jog iki šiol sunkiais mokslais laikė tiksliuosius, bet pa­ skaitęs minėtąjį veikalą suprato, kad ir filosofija ne iš lengvųjų.

Rektorius džiaugėsi, jog gausi A. Šliogerio mokslinė produkcija

garsina ne tik paties profesoriaus, bet ir VU vardą pasaulyje.

Doc. J. Baranova atskleidė naujojo veikalo skirtumus nuo ankstesnių A. Šliogerio knygų,

vardijo mokslo sritis, kurios palie­ čiamos knygoje, džiaugėsi aist­ ra, su kuria (ir gana greitai) para­ šytas tekstas, ir kalbos grožiu.

Reziumuojant galima teigti, jog nuo šiol ne tik filosofai, bet ir visa skaitančioji visuomenė turės „pro­ graminį“ veikalą, be kurio neįsi­ vaizduojama lietuviškoji filosofinė mintis, ir drąsiai galime didžiuotis turį europinio masto mąstytoją.

universitas

2005 spalis

9

vilnensis

g sjubiliejus Saulėtą, šiltą ir besidraikan­ čiais voratinkliais papuoštą spa­ lio ketvirtosios popietę į VU Filo­ logijos fakulteto V. Krėvės auditoriją susirinko žmonės, turin­ tys nekasdienišką ir ypatingą pro­ gą susitikti - pasveikinti profesorę Viktoriją Daujotytę-Pakerienę, tar­ ti šiltą žodį ir pasidžiaugti kartu.

Akivaizdi Profesorės visuo­ meninė, kultūrinė, literatūrinė, mokslinė, pedagoginė veikla, asmenybės trauka. Viktorija Dau­ jotytė-Pakerienė mokslinį darbą vaisingai dirba jau daugiau kaip 30 metų, per šį laikotarpį yra išlei­ dusi daugiau kaip dvidešimt moks­ lo monografijų, studijų, literatūros kritikos knygų ir vadovėlių aukšto­ sioms mokykloms, publikavusi per du šimtus mokslo straipsnių ir re­ cenzijų, yra vadovavusi ir tebeva­ dovauja humanitarinių mokslų daktaro disertacijoms, prisidėjusi net prie kelių reikšmingų lietuvių literatūros mokslo krypčių plėtotės.

Kūrybinis ir mokslinis Viktorijos Daujotytės-Pakerienės kelias prasidėjo 1971 metais, kai buvo išleista monografija disertacijos pagrindu „Jurgis Baltrušaitis“. Po šios monografijos pasirodė neiš­ semiama gausa įspūdingų Profe­ sorės knygų: nuo pat mokslinio kelio pradžios plėtojami lietuvių literatūros istorijos tyrinėjimai (monografija „Lietuvių filosofinė lyrika“ (1977), minėtoji monogra­ fija „Jurgis Baltrušaitis“ (1971, ru­ sų kalba 1983), monografinės studijos „Janina Degutytė“ (1984), „Lyrikos būtis“ (1987), „Tautos žodžio lemtys" (1990; apie XIX a. lietuvių poetus), „Sa­ lomėja Nėris“ (1999), „Salomėjos Nėries ruduo“ (1995), originalios mokomosios knygos universite­ tams „Lyrikos teorijos pradmenys“ (1983), „Vinco Mykolaičio-Putino lyrika“ (1988), lietuvių literatūros klasiko V. Mykolaičio-Putino kūry­ bos analizei skirta studija „Puti­ nas: pasaulėvaizdžio kontūrai“ (2003) ir vienam svarbiausių da­ barties lietuvių poetų tyrinėjimų skirta tyrinėjimų knyga „Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinke­ vičiaus kūrybą“ (2003). Feminis­ tinės literatūros tyrinėjimus, bėjau minėtų aukščiau, atskleidžia „Šat­

rijos Raganos pasaulyje“ (1997) ir fundamentalus šios srities vei­ kalas „Parašyta moterų“ (2001).

Centrinė V. Daujotytės-Pakerie-

Profesorė Viktorijos Daujotytė-Pakerienė švenčia jubiliejų nės darbų grupė priklauso litera­ tūros fenomenologijos sričiai („Tekstas ir kūrinys“ (1998, II leid.

1999), „Literatūros filosofija“ (2001) ir „Literatūros fenomeno­ logija" (2003). Fenomenologijos ir jai artimų disciplinų metodolo­ giją bei idėjas V. Daujotytė-Pake­ rienė nuosekliai taikė jau savo darbuose „Šatrijos Raganos pa­ saulyje“ (1997), „Trys sakiniai“ (1997), „Kalbos kalbėjimas“ (1997), „Esė apie poeziją ir esimą“ (2001). Naujausios knygos - „Salomėja Nėris/Fragmento po­ etika“ (2004), „Mažoji lyrikos te­ orija“ (2005) ir pati naujausia knyga - „Perrašai“, Profesorės ju­

biliejaus dieną „šventusi“ savo gi­ mimo dieną. Šventę Viktorija Daujotytė-Pake­ rienė pradėjo paskaita „Fragmen­ tinė paskaita: būtasis esamasis“, kuri susirinkusiuosius supažindino su svarbiausiais Profesorės gyve­ nimo fragmentais - sodnu, savito­ mis gyvenimo patirtimis, keliu į lite­ ratūrą, į Universitetą...

Po šiltos paskaitos, paįvairin­ tos nuotaikingais ir fragmentiškais ekskursais, Profesorę pasveikino VU rektorius akad. Benediktas Juodka, dovanojęs Viktorijai Daujotytei-Pakerienei daug šiltų žo­ džių ir gėlių puokštę bei pasi­ džiaugęs, jog Universitete yra

Prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė mokslinį darbą dirba daugiau nei 30 metų

Šventinėje paskaitoje Profesorė supažindino klausytojus su svarbiausiais savo gyvenimo fragmentais

Rektorius akad. B. Juodka džiaugėsi, kad Universitetas turi tokią Profesorę

Profesorė. Taip pat sveikinimo žo­ džius tarė VU Filologijos fakulte­ to dekanas prof. Bonifacas Stun­ džia, Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. Adomas Butrimas bei Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, at­ vykęs su kolegomis rašytojais Valdemaru Kukulu, One Baliukone, Vanda Juknaite ir kt.

Po sveikinimų buvo pristatyta knyga - dovana Profesorei „Sambalsiai: studijos, esė, pokal­ bis“, kurią sudarė docentė Dalia Čiočytė ir Aistė Birgerė. Dalia Čiočytė pristatė šią knygą kaip

Profesorei Viktorijai DaujotyteiPakerienei skirtą mokslinių straipsnių, studijų ir esė rinkinį ir papasakojo, jog mintis leisti Pro­ fesorei skirtą knygą kilo jos ka­ tedroje, o šį sumanymą įgyvendi­ nant mielai prisijungė daugelis Profesorės bičiulių. Anot Dalios Čiočytės, knygą vienija ir jos es­ mę sudaro kultūrinis rūpestis, kul­ tūrą suvokiant kaip galinčią kreip­ ti prasmės linkui.

Po šilto knygos pristatymo sveiki­ nimo žodžius su nuoširdžiais linkėji­

mais Viktorijai Daujotytei-Pakerienei dovanojo Aistė Birgerė, papasako­ jusi apie knygos sukūrimo ir radimo­ si kelią, apie pokalbius su Profesore (kurie sudaro atskirą knygos dalį), profesorius Donatas Šauka - Viktori­ jos Daujotytės-Pakerienės profeso­ rius, profesorius Vytautas Martinkus. habil. dr. Jūratė Sprindytė, Lietuvių li­ teratūros katedros doktorantas Min­ daugas Kvietkauskas, doc. Marijus Šidlauskas, pirmasis Profesorės dok­ torantas, prof. Arvydas Šliogeris ir ku­

nigas Vaclovas Aliulis.

Viktoriją Daujotytę-Pakerienę taip pat pasveikino visa Lietuvių literatū­ ros katedra, kurios vardu sveikinimo žodžius tarė katedros vedėjas doc.

Giedrius Viliūnas; pasveikino visi knygos autoriai, studentai ir visi, my­ lintys Profesorę ir atėję pasidžiaugti kartu gražią auksinio rudens pava­ karę Viktorijos Daujotytės-Pakerienės švente.

Su linkėjimais Profesorei Lietuvių literatūros katedros vardu Simona KALCAITĖ V. Naujiko nuotr.

Naujos knygos

Senuosiuose VU rūmuose vis nauji radiniai

Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis Sudarė Aistė Birgerė. Dalia Čiočytė

Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005

Vasarą remontuojant administracijos patalpas antrojo aukš­ to koridoriuje ir viename iš Finansų ir ekonomikos direkcijos kabinetų rasti ir restauruoti vertingi senojo dekoro fragmen­ tai. Ypač vertinga ir puošni kabineto puošyba, kur restaura­ toriai atidengė trijų dekoravimo etapų fragmentus. Rasta tik 5,7 kvadratinio metro senojo tinko. Restauratoriai teigė, jog raštai netrafaretiniai, tapyta meistro ranka. Ankstyviausias atidengtas augalinis motyvas, manoma, yra iš XVIII a. Ypač puošnus vėlyviausias ornamentas auksuotu rėmu, kurio vi­ duryje vėliau buvo iškirstas langas. Šios freskos puošė kito­ kio, didesnio tūrio kambarį.

Dekoro elementus restauravo individuali Šarūno Juršėno įmonė „Senoji freska“, kuri jau daugelį metų bendradarbiauja su Vilniaus universitetu.

„U. V.“ inform.

V. Naujiko nuotr.

Mokslinių tekstų rinkinys, skiriamas lietuvių literatūros ty­ rinėtojos prof. Viktorijos Daujo­ tytės-Pakerienės 60-mečiui.

Knygą vienija Daujotytės-Pake­ rienės darbų inicijuota įvairių humanistikos sričių ir pozicijų sambūvio idėja. Suinteresuoto kalbėjimosi aktualumą patvirtina jaunų literatūros mokslininkų po­ kalbis su Daujotyte-Pakeriene, fragmentiškai atskleidžiantis jos gyvenimišką patirtį, idėjų ir dar­ bų raidą, kurią konkretizuoja li­ teratūrologės kūrybinio darbo keturiasdešimtmetį (19652005) apibendrinanti biblio­ grafija.

SAMBALSIAI studijos, esė, pokalbis

universitas

10

2005 spalis

vilnensis

f mes - studentai____________

Egzotiškų kalbų studijos galimybė pažinti tolimas šalis Studentų sprendimas mokytis egzotiškų kalbų dažnai vertinamas priešta­ ringai. Vieni jiems pavydi galimybės išmokti retq kalbą ir pakeliauti, kiti užjaučia dėl kuklių įsidarbi­ nimo galimybių. VU Orien­ talistikos centro studentai labiau nei kiti jaunuoliai, pasirinkę prestižinę specia­ lybę, turi galimybę paly­ ginti skirtingas kultūras, praplėsti akiratį ir rasti savo vietą gyvenime.

Ona MACKONYTĖ

Studijos Kinijoje neįkainojama patirtis Ketvirtakursė Rūta Sakalauskaitė, studijuojanti lyginamąsias Azijos studijas (sinologiją), nuo 2004 m. rugsėjo iki 2005 rugpjūčio buvo iš­ vykusi į Kinijos Liaudies Respubli­ ką, Šandongo provinciją. Šandongo pedagoginiame universitete ji du se­ mestrus mokėsi šiuolaikinės bendri­ nės kinų kalbos. Rūta buvo laimėju­ si Lietuvos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės stipendiją dešimčiai mėnesių. j Kiniją mergina atvyko po dvejų metų studijų VU Orientalistikos centre. Pirmąją dieną, vos išlipusi iš lėktuvo Pekine, Rūta sutiko kiną, kuris padovanojo jai dvi dėželes kiniškos arbatos ir pasakė: „Po me­ tų kalbėsi kaip tikra kine“. Įkvėpta jo žodžių studentė pradėjo nuo­ sekliai mokytis. Lankė šiuolaikinės bendrinės kinų kalbos paskaitas.

Dėstymo metodika buvo labai pa­ naši į tą, kuria vadovaujamasi VU Orientalistikos centre. Atvykusi iš tolimos Lietuvos, Rūta nesijautė esanti prasčiau paruošta nei korė­ jiečiai ar japonai studentai, kurie turi daug daugiau galimybių girdėti gyvą kinų kalbą ir kurių raštas tie­ siogiai susijęs su kinų.

Kinijoje Rūta ne tik studijavo šiuo­ laikinę bendrinę kinų kalbą, bet ir lankė kaligrafijos, senosios kinų kal­ bos ir literatūros, šiuolaikinės kinų literatūros paskaitas. Egzaminus lai­ kė kiniškai. Senosios kinų kalbos pa­ grindus ji buvo gavusi VU Orienta­ listikos centre, ir jų pakako, kad klau­ sytųsi paskaitų, skirtų bakalauro pa­ kopos studentams. „Nors paskaitos buvo intensy­ vios ir informatyvios, bene tiek pat išmokau „gatvėje“. Vaikščiodavau po turgų, gatves, keliavau, kalbi­ nau ir pati būdavau kalbinama įvairių žmonių. Dažnas kviesda-

Rūta Kinijoje neleido laiko veltui - mokėsi kalbos bendraudama su vietiniais ir daug keliavo

vosi pas save į svečius ar nueiti kur nors pavalgyti vietinių patie­ kalų, padainuoti karaokė“, - apie mokymosi procesą pasakojo mergina.

Anot jos, susidarė įspūdis, kad kinai labai draugiški ir geri žmo­ nės. Jie ne tik gerai sutaria su už­ sieniečiais, bet ir gražiai bendrau­ ja tarpusavyje. Daugybę kartų merginai teko matyti, kaip į trauki­ nį sulipa visiškai nepažįstami žmo­ nės iš skirtingų šalies provincijų, dažnai kalbantys skirtingomis tar­ mėmis. Kelionėje jie susipažįsta, dalijasi mandarinais ir cigaretė­ mis, vaikams dainuoja lopšines, seni ir jauni šnekučiuojasi, dalija­ si naujienomis.

Kinijoje studentė nesunkiai pri­ tapo. Pasak merginos, kalbą mo­ kytis sekėsi gerai, nes nuolat ben­ dravo su vietiniais. Teko patirti, ką reiškia gyventi kitoje šalyje. įdo­ mi ir prasminga buvo kiekviena diena. „Būdama Kinijoje, lankiau­ si didmiesčiuose, kuriuose gyve­ na keturiskart daugiau žmonių nei Lietuvoje, klaidžiojau po ne die­ nomis, o valandomis augančius dangoraižių kvartalus, aplankiau daug muziejų, budistinių, daoistinių šventyklų... Net dukart buvau nuvažiavusi į Vidinės Mongolijos autonominį regioną. Atsimenu, autobusas paleido dykumos vidu­ ryje. Sutikau senutę gražiu galvos apdangalu ir paklausiau, kur čia Geltonoji upė. Nustebusi parodė ranka vos už kelių žingsnių. Kaip filme. Huei etninės mažumos au­ tonominiame regione Ningsia mačiau, kaip musulmonai eina melstis, kaip moterys kepa duo­ ną, o vaikai žiemos šaltyje žaidžia bilijardą gatvėje. Pajūrio mieste­ lyje, kur žmonės krūvomis perka ir parduoda tikrų tikriausius per­ lus, kalbėjau su ryklienos parda­ vėju, jis prašė perduoti šeimai lin­ kėjimų ir žadėjo, kad kai vėl čia atvažiuosiu, jis būtinai paruoš patį gardžiausią gabalą. Nemokamai, nes mes juk draugai“, - kelionės įspūdžiais dalijosi mergina.

Kinų kalbos Lietuvoje ir Kinijoje Rūta mokėsi viso labo trejus me­ tus, tačiau pripažino, jog ja iš visų užsienio kalbų šneka bene lais­ viausiai, be to, gali skaityti tiek šiuolaikine, tiek senąja kalba. Ki­ nijoje praleidusi beveik metus, mergina įgijo neįkainojamos pa­ tirties. Dabar studentė mano, jog ateityje žinios ir patirtis bus labai naudingi, nes vis svarbiau darosi užmegzti bei palaikyti ryšius su Ki­ nijos politikais, verslininkais, vis daugiau lietuvių nori išmokti kinų kalbos.

Dar mokykloje Rūta mokėsi ke­ lias užsienio kalbas, ir visada gal­ vojo, kad norėtų studijuoti vieną iš

jų. „Kartą parodoje pamačiau kinų kaligrafijos darbus. Popieriaus la­ pe užrašytą mintį, sąvoką, skambe­ sį, jausmą... Pajutau, kad noriu mo­ kytis hieroglifų rašto. Suvokti, įsigi­ linti, rašyti, piešti“, - studijų pasirin­ kimą paaiškino mergina. Pasak jos, gerai tai, kad Orientalistikos centre dirba geriausi Rytų kalbų, filosofi­ jos, religijos, kultūros specialistai.

Antra, studijos neapsiriboja vieno regiono analize. Studentai gauna daug žinių apie kitus Azijos regio­ nus, nuo antrojo kurso pradedama mokytis antros kalbos. Rengiamos tarptautinės konferencijos, atvyks­ ta mokslininkai orientalistai iš už­ sienio. Tai labai praturtina, pagili­ na per paskaitas įgytas žinias, pa­ deda susigaudyti, kokie tyrinėjimai atliekami ir yra aktualūs pasaulyje.

Trečia-tai, kad visi studentai sinologai turi galimybę dalyvauti kon­ kurse, laimėti dviejų valstybių sti­ pendijas ir išvažiuoti mokytis kinų kalbos į Kiniją. Blogai tai, kad vis dar nėra atnaujinta Lietuvos ir Ki­ nijos sutartis dėl pilnų magistro stu­ dijų Kinijos Liaudies Respublikoje finansavimo. Daugelis studentų, baigę bakalauro studijas VU Orien­ talistikos centre, norėtų vėl grįžti studijuoti į Kiniją.

Neseniai Rūta pradėjo dėstyti ki­ nų kalbą Orientalistikos centro Rytų kalbų mokykloje.

Japonijoje studentui buvo žavios net žmonių spūstys Ketvirtakursis lyginamųjų Azi­ jos studijų japonologijos spe­ cialybės stu­ dentas Donatas Keršys nuo 2004 rugsėjo vi­ durio iki 2005 rugpjūčio pradžios studi­ javo Japonijoje, Vasedos univer­ sitete, Intensive Donatą labiausiai Japanese Lan- pavergė Tokijas guage Courses (IJLC) programoje. Galimybę išvyk­ ti suteikė Vilniaus ir Vasedos uni­ versitetų studentų mainų progra­ ma.

Lietuvoje daugiausia studijavo kal­ bą, taigi įgytas žinias sėkmingai pa­ vyko pritaikyti kasdien bendraujant: kuomet reikėjo susirasti draugų, su­ sitvarkyti akademinius reikalus, išei­ ti pavalgyti į miestą. Bendravimo pro­ blemų, anot vaikino, iškildavo, tačiau po kelių mėnesių jos nesunkiai išsi­ sprendė.

Donatas pasakojo, jog nenugin­ čijamai vienas iš smagiausių da­

Studentų orientalistų pranašumas - galimybė studijuoti ir pamatyti egzotiškus kraštus

Donatas, studijuodamas Japonijoje, žavėjosi šalies kultūra lykų, patirtų Japonijoje, buvo ben­ dravimas su žmonėmis iš viso pa­ saulio. Kadangi IJLC buvo pritai­ kyta užsienio studentams, tai at­ sirado puiki proga susirasti drau­ gų beveik visuose kontinentuose.

Kita neką menkesnė patirtis buvo šalies „atradimas“. Teko aplankyti nemažai vietovių ne tik Tokijuje, kur vaikinas gyveno, bet ir pamatyti jo apylinkes ar dar toliau. Didžiausią įspūdį studentui paliko Mijadžimos sala netoli Hirošimos ir Nara miesto Todaidži šventykla. „Labai branginu Japonijos, gal tiks­ liau būtų sakyti Tokijo, nes jis labai skiriasi nuo visos šalies, kitonišku­ mo patyrimą. Kitoniškumas atsi­ skleidžia ir žmonių tarpusavio san­ tykiuose, ir įprastame miesto gyve­ nime. Net ir milžiniškos žmonių spūs­ tys rytiniuose traukiniuose yra kažkuo žavios“, - įspūdžiais dalijosi Donatas.

Nors busimasis japonologas Universitete studijuoja ketvirtus metus, tačiau, anot jo, dar kiek ankstoka galvoti, ką veiks gyveni­ me baigęs Universitetą. Kol kas po bakalauro studijų vaikinas pla­ nuoja toliau tęsti mokslus.

Apie specialybės perspek­ tyvas Donatas kalbėti ne­ siryžta, nes, anot jo, stinga kompetencijos, tačiau pa­ tikina, jog nuolat auga ja­ ponų kalbos vertėjų, gidų, darbuotojų, mokančių japo­ nų kalbą, poreikis Lietuvo­ je investuojančiose japonų kompanijose. Perspektyvas taip pat būtų galima sieti su integracija į Europos Sąjun­ gą. Nereikėtų pamiršti ir akademinio darbo galimy­ bių.

Indija lietuvei - spalvų ir kontrastų šalis Simona Saldukaitė šiemet bai­ gė indologijos studijas Vilniaus universitete. Ketvirtame kurse laimėjo Indijos vyriausybės sti­ pendiją vieneriems mokslo me­ tams mokytis hindi kalbos. Mer­ gina studijavo Indijoje, Agros mieste, Centriniame hindi institu­ te. Į šį institutą hindi kalbos atva­ žiuoja mokytis studentai iš Indi­ jos regionų, kur hindi nėra pirmo-

Simona hindi kalbą studijavo Indijoje

ji kalba, bei užsieniečiai. Mergi­ na pasakojo, kad vos atvykę už­ sieniečiai laiko vadinamąjį „lygio nustatymo testą“, pagal kurį yra skirstomi į mokymosi lygius - nuo pirmo iki penkto. Penktas lygis geriausiai kalbą mokantiems stu­ dentams. Tokių buvo tik du. Simo­ na kartu su savo drauge iš Lietu­ vos pateko į antrą lygį.

Centriniame hindi institute mo­ kymo sistema unikali ir iš pradžių ne visada priimtina užsieniečiams: niekas niekur neskuba, viskas vyksta lėtai, paskaitos prasideda vėlai - maždaug pusę vienuolik­ tos. Tačiau ilgainiui prie to pripran­ tama, nes galima ryte ilgiau pa­ miegoti. Užsieniečiai studentai mokosi atskirai nuo vietinių. Yra paruošta speciali, gerai apgalvo­ ta programa. Pavyzdžiui, skaitymo užsiėmimams buvo paruosti teks­ tai apie Indijos istorinius įvykius, istorines asmenybes, šventes, pa­ pročius, pasakos, pamokančios is­ torijos. Gramatikos užsiėmimai taip pat buvo papildyti įdomiais prakti­ niais pavyzdžiais. „Tiesa, grama­ tikos paskaitos būtų pakankamai sunkios, jei visų pagrindų nebūtu­ me mokęsi Vilniaus universitete.

Labai džiaugiausi iš namų atsi­ vežtais išsamiais užrašais - kaip tik aiškumo ir nuoseklumo man trū­ ko gilinantis į hindi gramatiką Indi­ joje“, - studijų subtilybes aiškino Simona.

Pasak merginos, mokymo siste­ ma Universitete stipri, vienintelis dalykas, kurio čia trūko - gyvas bendravimas, kalbos naudojimas.

Simonai kelionės per mokslo me­ tus buvo didžiausia pramoga ir ma­ lonumas. Neišdildomą įspūdį pali­ ko indiškos vestuvės, vienose net­ gi teko sudalyvauti. Tai vienas svar­ biausių kultūrinių reiškinių, kur la­ bai aiškiai matyti tradicijų bei šiuo­ laikiškumo samplaika. Įspūdingos ir be galo spalvingos indų šventės, kurias teko ir stebėti, ir dalyvauti.

Spalvos merginai buvo vienas įspūdingiausių reiškinių. „Žinoma,

neįmanoma nepastebėti ir dide­ lio kontrasto kiekviename žings­ nyje - didelis skurdas ir dar dides­ nė prabanga, šiukšlės ir nuosta­ bus tropinis augalas šalia. Tačiau ilgainiui pradedi suvokti ir stebėti viską kitaip. Tam reikia laiko ir vi­ dinio nusistatymo, kol suvoki, kad vyras, su visa šeima gyvenantis gatvėje, auginantis vaikus, nieko savo gyvenime greičiausiai ir ne­ keis, nes toks jo likimas, ir jis gal netgi nebuvo kitame miesto gale.

Tačiau kad ir kaip ten būtų, Indija yra nuostabi šalis“, - patirtais įspū­ džiais dalijosi Simona. Į VU Orientalistikos centrą mer­ gina įstojo tiksliai nežinodama, ko tikėtis. Tačiau galimybė išvažiuoti mokytis svetur visada viliojo, o ypač į kokį egzotišką kraštą. Viltys pasiteisino: studijos buvo puikios, teko susipažinti su daugybe įdo­ mių žmonių, ji turėjo galimybę pa­ žinti nuostabų tolimą kraštą, tačiau šiuo metu dirba darbą, nesusijusį su studijomis.

Nuotr. iš asm. albumo

universitas

2005 spalis

11

vilnensis

studijos

Geriausiam studentui ekonofizikui Studijų komitetas pasigenda studentų - alumnų parama iniciatyvos F

Justas Bujokas, trečiakursis fizikos studentas, laimėjo UAB „Žaboiis ir partneriai“ įsteigtą stipendiją. Įmonės vadovas Alvydas Žaboiis yra Fizikos fakulteto alumnų valdybos pirmininkas ir tikisi, kad jo pavyzdys bus užkre­ čiamas. Verslininkų įsteigta stipendija yra skiriama studentui fizikui, dirbančiam (pvz. rašančiam kursinį, diplominį darbą) ekonofizikos srityje. Taip siekiama paskatinti studentus dirbti taikomosios ekonofizikos srityje, domėtis ekonomika, finansais, savo ateitį sieti su verslu.

Konkursą stipendijai gauti orga­ nizavo Barselonos politechnikos universiteto profesorius Kęstutis Staliūnas, nuo 2000 metų besido­ mintis ekonofizika. Šis mokslas bando naudojant fizikinius-matematinius metodus ir fizikinį dina-

Justas Bujokas - FF alumnų stipendininkas minių sistemų supratimą paaiškin­ ti bei matematiškai aprašyti globa­ linės ekonominės-finansinės siste­ mos dinamiką. Terminas „ekonofi­ zika“ sukurtas apie 1995-1997 metus, kai pradėjo gausėti fizikų, nagrinėjančių ekonomines-finansines sistemas, darbų. Profesorius pasakoja, jog šiuo mokslu susido­ mėjo atsitiktinai pastebėjęs, jog

Justą Bujoką (viduryje) sveikino (iš dešinės) mokslo reikalų prorekto­ rius prof. J. V. Vaitkus, A. Žaboiis, Fizikos fakulteto dekanas pro f. J. Banys, prof. K. Staliūnas

ekonominiai procesai atitinka ne­ gyvosios gamtos reiškinius. Anot jo, didžioji dalis naujai gimstančių fotonų, vadinamųjų bozoninių da­ lelių, stengiasi būti tokios pačios, kaip jau esančios dalelės, bei kaup­ tis ten, kur jau yra dalelių - taigi pasiduoda bandos efektui. „Pažiū­ rėjus į akcijų kainų ir valiutų kursų kitimus pamatysime, kad jie irgi iš dalies nusakomai, iš dalies nenu­ sakomai dreifuoja, o gerai panag­ rinėjus tą dreifą, nubraižius spek­ trus ir skirstinius, paaiškėja, kad jis yra stebėtinai panašus į lazerio spinduliuotės dreifą“, - tvirtina mokslininkas.

J. Bujokas, kuriam paskirta sti­ pendija, turės padėti prof. K. Staliūnui. Profesorius, įteikdamas sti­ pendiją, džiaugėsi naujuoju pa­ galbininku: „Juk verslininkas, pa­ remdamas studentą, labai gerai iš­ leidžia pinigus, nes kartais tiesiog neturi kur jų dėti. Atrinkome ge­ riausią studentą iš 25 konkurso dalyvių, kuris dirbs kartu su ma­ nim, o aš savo ruožtu pažadu rū­ pintis stipendiatu“.

Nenorintis savęs vadinti geriau­ siu studentu J. Bujokas aiškina: „Stipendija skirta tinkamiausiam, o aš toks pasirodžiau. Vyko kon­ kursas, ši stipendija yra speciali­ zuota, reikėjo spręsti užduotis, da­ lyvauti pokalbyje, pateikti gyveni­ mo aprašymą ir savo sesijų pažy­ mius“. Konkurso laimėtojo sąskai­ tą kas mėnesį visus metus papil­ dys 500 litų. „Kodėl įsteigėme stipendiją?

Esame Lietuvos piliečiai, o jaunų talentų parama-geriausia mūsų in­ vesticija į valstybės gerovę. Be to, mūsų bendrovės branduolį sudaro 6 partneriai, trys iš jų yra baigę VU Fizikos fakultetą“, - sakė A. Ža-

bolis.

Studijų komitetas žada aktyviai dirbti. V. Naujiko nuotr.

Visa tiesa į akis Tokie susitikimai organizuojami re­ guliariai nuo dekano prof. Vytauto Nekrošiaus vadovavimo fakultetui pradžios. Visų pirma tai galimybė iš­ sakyti viską tiesiogiai vadovui - be tarpininkų ir be baimės.

Teisininkas privalo išmokti kalbėti aiškiai ir argumentuotai, apginti sa­ vo nuomonę - tai jo pasirinktos spe­ cialybės pagrindas. VU Teisės fakul­ teto studentai, reguliariai rinkdamiesi į tokius susitikimus, viešai iškeldami kartais ir ne visai malonius abiems

7~

pusėms klausimus, puikiausiai įro­ do, jog jie sugeba būti aktyvūs ir ne­ bijo kovoti už savo teises.

Jaunimui rupi jų vadovų nuomonė

Studentų rūpestėliai

sios vėl buvo studentų mainų ir stu­ dijų programų temos, būsimos prak­ tikos galimybės. Po vasaros dar ge­ rai nespėjus įsijungti į darbus, stu­ dentams buvo neramu dėl, kaip jiems atrodė, užsitęsusio apeliacijų nagrinėjimo. Be to, naujokai buvo paraginti, esant reikalui, nebijoti kreiptis tiesiogiai į dekaną arba prodekaną bei savo fakulteto studentų atstovybę.

Svarbiausia aktualija - Lietuvos studentų sąjungos organizuojamas mitingas dėl aukštojo mokslo finan­ savimo. Teisės fakultete besimokan­ tiems rūpėjo jų vadovų nuomonė bei pozicija. Šįkart administracija pati­ kino, kad jie tikrai pritaria mitingo da­ lyviams studentams ir nedaro kliū­ čių dalyvauti: mitingo dieną nuo 12 vai. dieninio skyriaus studentams ne­ vyks paskaitos. Nepaisant to, dėsty­ tojai ir dekanai mitinge nedalyvaus, ir tai yra ne fakulteto, o Universiteto sprendimas.

Taigi Vilniaus universiteto Teisės fa­ kulteto vidinis bendradarbiavimas - tai ne deklaratyvus siekis, o realūs veiks­ mai, kurie padeda ugdyti aktyvius, at­ sakingus ir besirūpinančius savo bei Lietuvos teisės ateitimi studentus.

TF inform.

Jau ketvirtus metus iš eilės studen­ tams aktualiausi su studijų progra­ momis, jų pakeitimu, profesine prak­ tika, tarptautiniais mainais (ypač pa­ gal „Erasmus/Socrates“ programą), studentų kasdienybe fakultete ir ad­ ministraciniais neaiškumais susiję klausimai. Neretai atėjusieji j susiti­ kimus su dekanu pirmieji išgirsta apie būsimas naujoves: naujų pa­ talpų atidarymą, pareigybės įsteigi­ mą ar tiesiog supažindinami su bū­ simais ar pasikeitusiais administra­ cijos darbuotojais. Visa tai - drau­ giškesnės, jaukesnės atmosferos fa­ kultete pagrindas.

Tiesa, pasitaiko ir abiems pusėms nemalonių klausimų. Kartais į susiti­ kimus su fakulteto vadovybe atėję studentai pasiguodžia dėl kai kurių dėstytojų darbo. Jaunimui pasirodo nepriimtinas jų dėstymo stilius ar ver­ tinimo principai. Bendri susitikimai tampa vieta, kur skundai išklausomi ir kartu ieškoma kompromisų.

Tiek studentai, tiek jų vyresnieji ko­ legos dėstytojai kiekvienąkart išsi­ skirsto tik „sudėlioję visus taškus ant „i“ jiems rūpimais klausimais ir suta­ rę dėl kito „pasimatymo“.

Paskutiniame posėdyje pasikeista nuomonėmis, kaip naujos sudėties komitetas planuoja dirbti toliau. Naujasis Studijų komiteto pirmininkas - Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės ka­ tedros profesorius Alfredas Račkauskas - mano, jog komitete reikėtų tolygiau paskirstyti darbą. Jis norėtų, kad Studijų komiteto nariai akty­ viau reikštųsi ir gintų savo nuomonę. Anot profesoriaus, kartais matyti, jog kai kurios svarstomos studijų programos yra netinkamos, jų rezul­ tatai bus prasti. Komisijos nariai studijų programas turėtų vertinti griežčiau. Studijų komitetas iki šiol dar neturėjo studijų kokybės regla­ mento. Kaip teigė profesorius A. Račkauskas, tokį dokumentą ketina­ ma sukurti artimiausiu metu. Profesorius taip pat pasigedo studentų iniciatyvos. Pasak jo, studijų kokybė turi rūpėti visiems, taigi studentai galėtų aktyviau dalyvauti studijų komiteto darbe. „U. V." inform.

J. Blaškevič nuotr.

Vilniaus universiteto studentai teisininkai džiaugiasi ir priekaištauja viešai Teisės fakulteto dekanas ir vadovybė pirmieji ir kol kas vieninteliai Vilniaus universite­ te sudarė galimybę studen­ tams visas savo problemas išdėstyti tiesiogiai, garsiai, viešai ir iškart gauti atsaky­ mus. Jau ketvirti metai šio fakulteto studentai ne tik priiminėjami iš anksto nusta­ tytomis lankymo valandomis, sutinkami per paskaitas ar studentiškose šventėse, bet ir kviečiami į viešus susitikimus.

Tiesiogiai bendraujant siekia­ ma išgirsti pastabas ir pasiū­ lymus, rasti iškilusių problemų sprendimų būdus ir tokiu būdu palaikyti draugiškus santykius.

Spalio 3 dieną patvirtintas naujos sudėties Studijų komitetas. Universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka suformavo naują Studijų komiteto komandą, kuri tęs seniau pradėtus darbus. Sis komitetas - Senato komisijos Prof. A. Račkauskas bei rektoriaus patariamasis organas studijų reikalais. Jis Universitete atlieka studijų ekspertų vaidmenį - konsultuoja įvairiais su studijomis susijusiais klausimais: nuo studijų programų tvirtinimo iki studijų kokybės gerinimo.

Paskutinis susitikimas vyko šių me­ tų spalio 5 dieną. Šįkart aktualiau­

2005-aisiais Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetui sukanka 65-eri metai Pažymint šią sukaktį, 2005 m. lapkričio mėn. 25 d.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete vyks mokslinė konferencija LIETUVOS EKONOMIKOS MOKSLAS IR ŪKIO POREIKIAI: galimybės, Iššūkiai, tendencijos Konferencijos teminės kryptys: • ekonomikos ir verslo vadybos studijų Lietuvoje būklė, proble­ mos ir perspektyvos; * ekonomikos ir verslo vadybos mokslo plėtros problemos, • ekonomikos mokslas ir šalies poreikiai: tiesioginis ir grįžtamasis ryšiai.

KVIEČIAME DALYVAUTI AKADEMINIŲ INSTITUCIJŲ, VERSLO BEI VALSTYBĖS VALDYMO ĮSTAIGŲ ATSTOVUS.

Konferencijos pranešimus numatoma paskelbti šiai progai skirtame „Ekonomikos“ žurnalo numeryje. Pranešimų tekstus* iki 2005 m. spalio 15 d. kviečiame siųsti adresu: Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulte­ tas, Saulėtekio ai. 9, II rūmai. 202 kab.. Vilnius, LT-10222.

Konferencijos organizacinis komitetas: Pirmininkas: doc.dr. Linas Čekanavičius

mokslo ir tarptautinių ryšių prodekanas Nariai: Doc. dr. Vytautas Bujauskas, prodekanas; doc. dr. Vytautas Kindurys; doc. dr. Benjaminas Pladis; asist. Erika Vaiginienė; VIKC direktorė Kristina Rutkauskaitė Informacija teikiama tel. 2366126. 2366141, ei. paštas: linas.cekanavicius@ef.vu.lt.

‘Pranešimų tekstams taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir žurnale .Ekonomika" publikuojamų straipsnių rankraščiams: http'/Avww.ef.vu.tiAndex php?sid=md ekonomika.

universitas

12

2005 spalis

vilnensis

i taVU S/l informacija--------------------------------Andrius KAVALIŪNAS,

VU MF SA

Gyvenimo sąlygos ir saugumas Specialiai sudaryta anketa bu­ vo apklausti 169 studentai, gyve­ nantys „Čiurlionkėje“ (M. K. Čiur­

lionio g. 23 ir 25). Daugiausia tarp jų, be abejo, buvo Medicinos fakul­ teto studentų, tačiau pasitaikė ir stu­ dijuojančių GMF, MIF, ChF. Dauguma studentų gyvenimo są­ lygas bendrabučiuose apibūdino kaip patenkinamas (59-66 proc.). Apie 15 proc. įvertino gerai arba labai gerai, apie 20 proc. - blogai arba labai blo­ gai. 55 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesijaučia saugūs bendrabutyje. Ma­ žiau nei trečdalis apklaustųjų teigė, kad yra nukentėję. Iš jų apie pusės daiktai buvo pavogti iš kambario.

Bendrabučių darbuo­ tojai Administratorių darbu didesnio­ ji dalys bendrabučių gyventojų yra patenkinti, tačiau vis dėlto trečda­ lis apklaustųjų turi pretenzijų. Valy­

Apklausos duomenys: daugiau nei bendrabučiuose jaučiasi nesaugūs

š studentų

■xz- I

Gyvenimas bendrabučiuose - neatsiejama tiek studijuo­ jančiojo, tiek ir studentaujančiojo gyvenimo dalis. Netgi netekusiam čia gyventi tikrai teko girdėti ne vieną linksmą, o gal net legendinę istoriją. Vis dėlto mūsų bendrabučiuo­ se kol kas nėra vien linksmai gyvenama. Kad gyvenimo sąlygos čia ne per geriausios - visi žinome, tačiau kaip jas vertina patys studentai, kokios problemos, jų manymu, yra didžiausios? Tą šiais metais pabandė išsiaiškinti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų atstovybė. tojų darbą taip pat didesnioji dalis studentų įvertino teigiamai. Pana­ šiai studentai vertina ir budėtojų darbą. Kur kas prasčiau yra verti­ namas bendrabučių santechnikų darbas - tik trečdalis įvertino pa­ tenkinamai, apie 15 proc. - gerai, net 55 proc. - blogai arba labai blo­ gai. Nuo pusės iki dviejų trečdalių apklaustųjų yra patenkinti elektri­ ko darbu.

Apie 70 proc. bendrabučių gy­ ventojų nepatenkinti tualetų higie­ nine būkle. Panašūs rezultatai gauti ir j klausimą apie dušų higieninę būklę. Virtuvių higieninė būklė taip pat itin prasta.

Už kg moka studentas?

69-76 proc. apklaustųjų teigia, kad mokestis už bendrabutį neatitin­ ka gyvenimo sąlygų jame. Apie pu­ sė apklaustųjų nurodė, kad norėtų gyventi ne bendrabutyje. 29 proc. stu­ dentų sutiktų mokėti daugiau, jei bū­ tų gerinamos gyvenimo sąlygos.

Studentai pirmiausia siūlo sure­ montuoti langus, patalpas, page­ rinti higienines sąlygas.

Yra ir privalumų Vis dėlto 98 proc. studentų, gyvenančių MF bendrabučiuo­

Sąlygas Medicinos fakulteto bendrabutyje vertino studentai se, yra labai patenkinti jų vieta (netoli fakulteto, netoli miesto centro). Daugumos (92 proc.) santykiai su kaimynais yra geri arba labai geri. Taip pat dauge­ lis studentų (85 proc.) sutinka, kad yra sudarytos sąlygos mo­ kytis, tačiau skaitykloje būna šal­

ta, prastas apšvietimas, trūksta vietos, stalų, ramybės, trukdo rū­ kaliai.

90 proc. nurodė, kad žino ben­ drabučio taisykles. Tačiau tik apie pusė jų laikosi. Didesnioji dalis tei­ gia, kad į jų išsakytus skundus ne­ buvo tinkamai reaguota.

„Survival game 2005"laimėjo Komunikacijos fakulteto komanda Marta KUZMICKAITĖ Rugsėjo 17-18 dienomis įvyko VU SA organizuojamas „Survival game“ - „Išgyvenimo žaidimas“, kuriame dalyvavo 15 studentų komandų iš vi­ sos Lietuvos. Šis žaidimas, daugelio dalyvių nuomone, veikiau nuotykis, linksmai praleistas laikas, nei tikros varžybos dėl pergalės. Renginys vy­ ko Aukštaitijos nacionaliniame par­ ke, Švenčionėlių rajone, tad dalyviai galėjo džiaugtis ne tik gera nuotaika, naujomis pažintimis bei įdomiomis užduotimis, bet ir puikiais vaizdais, aišku, jei dar galėjo žavėtis krašto­ vaizdžiu, pavyzdžiui, įbridę iki pusės į upelį.

Dalyvių laukė tokios užduotys, ko­ kioms atlikti reikėjo nemažai valios bei pastangų: pirmą dieną po keturis susiskirsčiusios žaidėjų komandos turėjo ieškoti paslėptų žemėlapių, su­ radus eiti į žemėlapyje pažymėtą vie­ tą atlikti kitų užduočių, persikelti per upę, sušlampant tik vienam iš koman­ dos narių, lipti į medžius, na, ir galų

Tf*

gale bėgti dviejų kilometrų krosą, po kurio reikėjo valgyti svogūnus, citri­ ną, šokoladuką ir kišti ranką j stiklainį su sliekais. Naktį visi norintys galėjo dalyvauti žaidime „Capture The Flag“. Ryte-naujos užduotys, viena iš jų - gavus iš organizatorių dvide­ šimt litų kuo pigiau išsinuomoti valtį ir kuo greičiau atplaukti į stovyklą. VU Komunikacijos fakulteto „Nelochų“ komandos kapitonė Ineta sakė: „Ši

dienomis keliaus j Rygą ir Jūrma­ lą, antrosios vietos laimėtojai Lietuvos karo akademijos koman­ da „X-Team“ - dėvi „Survival game“ marškinėlius, visi prizininkai džiaugiasi taurėmis, visos koman­ dos - atminimo diplomais ir kom­ paktiniais diskais su „Survival game“ dainomis. Tačiau turbūt

rungtis labiausiai įsiminė, nes mano komandai teko išsisemti valtį, mat ji buvo paskendusi...“ Daug bėgimo, ėjimo, plaukimo rungčių ir galiausiai dažasvydžis vis dėlto nepasirodė per sunkūs šiai komandai, ir ji užėmė pir­ mąją vietą. Visi keturi komandos na­ riai (Ineta, Jurgis, Linas ir Pavelas) yra labai patenkinti „Survival game“ praleistu laiku ir nesigaili dalyvavę žaidime. „Aš manau, jog visi mūsų komandos nariai norėtų kitais metais apginti savo titulą ir, tikiuosi, mes tą padarysim!!!“-teigė Pavelas.

O prizai? Pirmosios vietos lai­ mėtojai „Nelochai“ artimiausiomis

svarbiausios yra išgyventos emo­ cijos ir smagi patirtis. „Į „Survival game“ važiavom ne laimėti, o „just for fun“, išbandyti save, susipažinti su žmonėmis, pasilinksminti! Apie pergalę vykdant užduotis negalvo­ jome, tiesiog mėgavomės smagia nuotaika“, - patvirtino nugalėtojų komandos narys Jurgis.

VU SA informaciją parengė Salomėja ALIUKAITĖ, MF SA

Prasideda studentų teisės olimpiada Olimpiada vyksta aštuntąjį kartą

—L

Studentų teisps olimpiada - jau aštuntą kartą Europos studentų tei­ sininkų asociacijos (The European Law Students'Association, to­ liau - ELSA), vienos didžiausių teisės studentų ir jaunųjų teisinin­ kų organizacijos pasaulyje, orga­ nizuojamas kasmetinis renginys, skirtas visiems Lietuvos aukštųjų universitetinių ir aukštųjų neuni­ versitetinių teisės mokyklų studen­ tams. Teisės olimpiadoje gali da­ lyvauti ne tik teisę studijuojantis akademinis jaunimas, bet ir visi kiti studentai, besidominantys teise.

Pagal pasiektus rezultatus vi­ sada būna skaičiuojami dalyvių, taip pat ir teisės mokyklų, kurioms jie atstovauja, reitingai. Geriau­ siai pasirodę dalyviai apdovano­ jami rėmėjų įsteigtais vertingais prizais.

Siekiant užtikrinti projekto sėkmę bei kokybę įvairiais organizaciniais, taip pat ir užduočių sudarymo klau­ simais, konsultuojamasi su kompe­ tentingais asmenimis - aukštųjų tei­ sės mokyklų dėstytojais, teisėjais, advokatais, prokurorais ir kitais praktikuojančias teisininkais.

bendradarbiavimą sprendžiant bendras problemas.

Kadangi visi įstoję, mokęsi ir gy­ venę su teise ilgą laiką pasijunta įsilieję į didelę teisininkų šeimą, tai šiųmetinė olimpiados tema ne vie­ nam pasirodys simbolinė, su sa­ vais pykčiais ir džiaugsmais - „Šei­

mos teisė“.

Siekiama naudos stu­ dentams

Užsikabinai?

Svarbiausias olimpiados tikslas, kaip ir visose kitose olimpiadose, -įvertinti olimpiados dalyvių žinias.

Kitas siekis - atkreipti universitetų bei kolegijų, kur dėstoma teisė, taip pat potencialių darbdavių dėmesį (o tai kiekvienam iš mūsų itin svar­ bu metams bėgant) į studentų tei­ sininkų sugebėjimus ir poreikius.

Organizatoriai pabrėžia ir dar vie­ ną tikslą, itin opų šiandien - ska­ tinti sveiką konkurenciją tarp tei­ sės mokyklų, plėtoti jų tarpusavio

Jei manai, jog tu gali dalyvau­ ti šiame renginyje, užsuk j www.stoD2005.info ir ten rasi visą informaciją, kurios tau gali prireik­ ti (arba rašyk info@stoD2005.info).

Plėsk savo akiratį! Būk pastebė­ tas ir, aišku, laimėk vertingų prizų!

O jei nieko ir nelaimėsi, juk svarbiausia - dalyvauti. Olimpia­ da tam ir yra (tik per televizorių nerodysime ir aukso medalių ne­ duosime. Nebent rėmėjų dosnių atsiras).

Olimpiados dalyviai sprendžia atrankinio turo užduotis

universitas

2005 spalis

t

13

vilnensis

mes - studentai______

Meilės ieškoti - \ į realybės žaidimus Studentai - jauni žmonės. Meilė neatskiriama nuo jaunys­ tės, nors, kaip sakoma, meilei amžius - ne kliūtis. Deja, televizija ir šioje srityje pasiūlo savo paslaugas - daly­ vauk realybės šou ir gal susirasi sau porq. Šią vasarą penki Vilniaus universiteto studentai pasiryžo klaidžioti „meilės trikampiuose“. Į šį eksperimentą šiuos jaunus žmones atvedė skirtingi tikslai, įgytą patirtį jie vertina ir norėtų dalyvauti kituose panašiuose projektuose, kurie jiems - tarsi nuotykis.

Ona MACKONYTĖ

jau apie rimtus santykius. Tai buvo puiki galimybė“, - prisipažino Liud­ Šlovė svarbiau mila.

Kiek kitokių tikslų siekė kita herojė už meilę -Violeta Pečuro. Antrakursė busimoji Vasarą TV3 žiūrovai galėjo ste­ vertėja norėjo pamatyti save TV ek­ bėti žaidimą „Meilės trikampis“. rane, nes mergina svajoja, kad apie Nemačiusiems šios laidos trum­ ją rašytų žurnalai. „Noriu bent kartą pai paaiškinsime: žaidime daly­ pakliūti j žurnalo viršelį. Noriu popu­ vauja 3 žmonės, du iš jų vienos liarumo, kad žmonės mane atpažin­ lyties. Trečiasis renkasi sau porą. tų gatvėje“, - tokie merginos moty­ Likusieji du turi pasitelkti visą sa­ vo žavesį, švelnumą ar klastą ir vai.

Vaikinų pasirinkimą dalyvauti TV3 intrigas, kad būtų pasirinkti ir iš­ projekte lėmė labiau momentinė nuo­ liktų žaidime arba surastų ten sa­ taika. Jie visi kaip susitarę tvirtino, jog vo antrąją pusę. Teoriškai taip tu­ apsisprendimą lėmė noras patirti rėtų būti, tačiau praktika parodė visai ką kita. Žaidime nusprendu­ naujų įspūdžių. Tokie motyvai j šį žai­ dimą atvedė MIF informatikos III kur­ sių dalyvauti Vilniaus universite­ so studentą Lauryną Valiūną. to studentų motyvacija kuo įvai­ Per kelias akimirkas dalyvauti ap­ riausia. 20-metė Liudmila Juršan sisprendė ir MIF ketvirtakursis Erikas iš pradžių net negalvojo pasiro­ dyti per televiziją, tačiau neturėjo Matijošius. Merginų dėmesiu nesi­ skundžiantis vaikinas dailiosios lyties vaikino. Sesės paraginta užpildė atstovių mėgsta pasidairyti interneti„Meilės trikampio" anketą. Norė­ nėje pažinčių svetainėje, kurioje yra jo save išbandyti, sužinoti kažką užsiregistravęs. Kaip tos svetainės naujo. „Kad ir kaip ten būtų, pasi­ lankytojas ir narys jis gavo pasiūly­ ilgau meilės. Neslėpsiu - svajo­ mą dalyvauti „Meilės trikam­ pyje“ ir ilgai ne­ svarstęs sutiko.

Ketvirtakursis fizikos studen­ tas Sigitas Pale­ kas „Meilės tri­ kampyje“ mergi­ nos sau neieš­ kojo. „Norėjau parodyti save ir pažiūrėti į kitus.

Meilė ten buvo tik antrame pla­ ne“, - prisipaži­ no pernai Miste­ riu Publika „Mis­ terio ir mis turiz­ mas“ rinkimuose Sigitas Palekas: „Linksmas berniukas dar linksmesniems tituluotas vaiki­ nas. žaidimams...“. J. Blaškevič nuotr.

Erikas Matijošius: „Kam priklausyti vienai, jei gali turėti daug...“ (Su „Meilės trikampyje“ sutikta Erika).

Nuotr. iš asm. albumo.

Violeta Pečuro: „Daužyti širdis visai smagu...“.

V. Naujiko nuotr.

Jausmams trukdo atstumas Nors vaikinai ir neketino žaidime meilės ieškoti, tačiau du iš jų „Mei­ lės trikampį“ paliko ne vieni. 21-erių Laurynas, su mergina pabendravęs vos kelias valandas, nusprendė su ja iš žaidimo išeiti. Vilniečiui Laury­ nui ir panevėžietei Renatai aplinki­ nių pranašauta šviesi ateitis neišau­ šo. Ne tik meilė neužsimezgė, bet ir santykiai nutrūko. Laurynas sako, kad trukdė atstumas. „Praktika pa­ rodė, kad tokiame projekte susirasti sau žmogų nerealu. Jei jausmai ir yra, jie yra prieš kameras, už kame­ rų viso to nelieka", - situaciją aiški­ no vaikinas.

Keli šimtai kilometrų pakišo koją ir kitai porai - klaipėdietei Erikai ir vil­ niečiui Erikui Matijošiui. Studento ir moksleivės jausmai žaidime buvo labai audringi. Išėję iš žaidimo kaip pora, jie puikiai leido vasarą. Tačiau prasidėję mokslai ir... pavydas viską sugriovė. Pusšimtis SMS žinučių per dieną, nesiliaujantys Erikos skam­ bučiai ir krūva jos elektroninių laiš­ kų kiekvieną dieną vaikinui pasiro­ dė nepakeliama. „Galų gale neiš­ tvėriau ir pasakiau: „Arba duodame vienas kitam laisvę, arba viskas baig­ ta“. Ji pasakė, kad laisvės man ne­ duos...“ - taip jų santykių pabaigą pakomentavo Erikas. Šiuo metu Vokietijoje studijuojanti

Liudmila šiek tiek apgailestavo, jog žaidime nesutiko savo vienintelio, tačiau nesigaili dalyvavusi. Anot jos, žaidimas tik skatina, ragina, tiesiog

Liudmila Juršan: „Gyvename vieną kartą reikia pasiimti iš jo viską, kas tik įmanoma' Nuotr. iš asm. albumo.

Laurynas Valiūnas: „Iki 55 metų lauksiu momento, kai pamatysiu merginą ir suprasiu, kad ji man skirta“.

J. Blaškevič nuotr.

duoda kai kuriems žmonėms gali­ mybę pažinti vienas kitą, o po to lie­ ka spręsti patiems...

Tokiai nuomonei pritaria ir fizikas Sigitas, kuriam teko leisti laiką tos pa­ čios Liudmilos draugijoje. Pora jie netapo, tačiau draugiškus santykius palaiko iki šiol. Studentas netiki, kad tokioje laidoje gali gimti kokios nors simpatijos: „Ne tokia ten aplinka. Ne­ galėčiau iš ten išeiti su kokia nors mergina. Negirdėjau, kad kas nors būtų vadinęs sutiktąjį „Meilės trikam­ pyje“ savo antrąja puse“.

Laukia kito žaidimo ir meilės Sklinda kalbos, jog „Meilės trikam­ pis“ gyvuos ir kitą vasarą, taigi šiltų jausmų ir televizijos eterio išsiilgusiems tai bus puiki proga smagiai praleisti laiką. Žaisti ketina antrakur­ sė Violeta. Ji kūrybinei grupei jau pa­ sakė, jog nori dalyvauti kitame žaidi­ me. Motyvas, anot šios merginos, pa­ prastas - po žaidimo ji jaučia aplin­ kinių dėmesį. „Girtis nemėgstu, bet vyrų dėme­ sio niekada nestigo. Tačiau vyrais esu nusivylusi, nes jie visi melagiai.

Aš esu atvira, mėgstu sakyti tiesą į akis. Nesakau tiesos tik tada, kai ma­ tau, jog galiu žmogų įskaudinti. Ne­ seniai „Nomedos“ laidoje susipa­ žinau su vaikinu. Jis simpatiškas ir malonus, bet... ne man. Nieko tarp mūsų toliau nebus. Daužyti vyrų šir­ dis visai smagu. Aš dabar visiems daužysiu širdis. O ką daryti, jeigu vaikinai taip šlykščiai elgiasi su merginomis? Visi vaikinai, su kuriais susipažindavau, su manimi neno­ rėdavo bendrauti, tik į lovą nusi­ tempti“, - savo planus dėstė Vio­ leta. Žaidime mielai dar kartą sudaly­

vautų ir kita herojė - Liudmila. Ne­ atsisakytų patirti naujų įspūdžių ir kitose projektuose. „Tokiuose žai­ dimuose labai įdomiai praleidi lai­ ką, bendrauji su nepažįstamais žmonėmis. Gal man tiesiog patiko TV laidos kūrybinė grupė, o gal no­ riu atkreipti į save vaikinų dėmesį ir sutikti savo antrąją pusę...“ - mąsto mergina.

Sigitas ir Erikas taip pat mielai dar kartą išbandytų laimę „Meilės trikam­ pyje“. Erikas labiausiai gailisi, jog ne­ teko pasivaržyti su kitu vaikinu ir iš­ bandyti savęs. Erikui norėtųsi pajus­ ti, ką reiškia konkurencija. Sigitui, priešingai, labiau patiktų koks nors rimtesnis TV projektas. Vieninteliam Laurynui „Meilės trikampis“ buvo nuobodus. Jis norėtų išbandyti kaž­ ką ekstremalaus.

Išėjusieji iš „Meilės trikampio“ su­ laukė didesnio ar mažesnio aplinki­ nių dėmesio, juk patys pasiskelbė vi­

sai Lietuvai, kad ieško antrosios pu­ sės. Šiuo metu visi herojai vis dar laisvi ir ieško savo vienintelių. Štai Liudmila šiuo metu Vokietijo­

je, ir vaikinų dėmesiu nesiskundžia.

Dvidešimtmetę Violetą vis dar dras­ ko prieštaravimų. Ji norėtų rasti ant­ rąją puselę, bet ir širdis daužyti mer­ ginai patinka. Kodėl? „Gal aš per iš­ ranki? O gal todėl, kad visi mano su­ tikti vyrai būdavo arba vedę, arba ne­ tikėliai. Man patinka gražūs vaikinai -aukšti, išvaizdūs, madingi, stilingi, sportuojantys. Apie ateitį dar negal­ voju. Gyvenu šia diena. Noriu karje­ ros. Svarbiausia išpopuliarėti. Apie mane turi rašyti ir kalbėti. Savo aš pasieksiu. Tokia jau esu. Bet dabar laiko ir dėmesio man reikia sau, nors gal vaikinas ir būtų ne pro šalį, jei atsirastų“, - neapsisprendžia mer­ gina.

Laurynas tiki likimu, kad atsiras jo mergina. „Nuostabiausias merginas sutikdavau visai netikėtai. Laukiu momento, kai pamatysiu merginą ir suprasiu - ji skirta man. O jei nesu­ tiksiu iki penkiasdešimt penkerių pradėsiu aktyviai jos ieškoti“, - juo­ kavo vaikinas.

Būsimasis fizikas Sigitas vis dar vienišas. Vaikinas neturi merginos etalono. Norėtų, kad būtų nors tru­ putį simpatiška, nuoširdi, atvira, ro­ mantišku žvilgsniu. „Aš noriu turėti merginą, bet... man neišeina. Neran­ du tokio žmogaus, kuris man patiktų ilgą laiką."

Po žaidimo - skirtingais keliais Apmąstydami „Meilės trikampį“ dalyviai negailėjo patarimų savo bendraamžiams Štai Liudmila pa­ tarė daugiau pasitikėti žmonėmis.

Anot jos, „meilė be pasitikėjimo ne meilė“. Violeta pareiškė: „Vaiki­ nai, aš ant jūsų pykstu“. Kurį laiką ji planuoja su vaikinais elgtis taip, kaip jie elgiasi su ja - susipažįsta, o po to dingsta. „Kurį laiką keršy­ siu vaikinams. O kol kas susikaup­ siu mokslams“, - planuoja Violeta.

Laurynas tiesiog pasiūlė bendra­ amžiams išbandyti save ir sudaly­ vauti bet kur. Anot jo, po „tokių da­ lyvavimų“ j viską imi žiūrėti truputį kitaip.

Linksmiausiai buvo nusiteikę ketvirtakursiai Erikas ir Sigitas. „Kam pri­ klausyti vienai, jei gali turėti daug?..“ - valiūkiškai klausia būsimasis in­ formatikas. Kol kas jis nori pasi­ džiaugti gyvenimu ir savęs nevaržy­ ti. Sigitas juokdamasis prisistatė taip: „Linksmas berniukas dar linksmes­ niems žaidimams“. Tačiau paklaus­ tas, ar po tokių žodžių norėtų pridėti dar ir savo telefono numerį, frazės išsižadėjo...

universitas

14

2005 spalis

vilnensis

y oif kultūra

65-erius metus skaičiuojan­ tis VU dainų ir šokių ansam­ blis vis dar jaunas Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliui - 65-eri.

Kasmet naujų narių sulau­ kiantis kolektyvas - vis tokios pat jaunos dvasios.

Tačiau turi kuo didžiuotis: dvidešimtmečiai studentai tęsia tradicijas, kurias puoselėjo dabar jau į devintų dešimtį įkopę šokėjai, muzikantai ir dainininkai.

Giedrė ČIUŽAITĖ Ansamblio įkūrėja - choreo­ grafė Genovaitė DumčiūtėBreichmanienė, dabar gyvenan­ ti Kanadoje, prisimena: „1940 m. sausio mėnesį pradėjau dirbti su Vilniaus universiteto studenčių skaučių grupe (...). Jau pavasarį dalyvaudavom studentiškuose parengimuose... Sovietų kariuo­ menei okupavus Lietuvą, rudenį

buvo uždarytos visos studentų kor­ poracijos. Universiteto rektorius M. Biržiška paprašė mane ir toliau va­ dovauti tautinių šokių grupei. Uni­ versitetas nupirko 16 tautinių rū­ bų... Veikė taip pat ir Vilniaus uni­ versiteto choras. Kartu mes atlik­ davome programas Vilniaus uni­ versiteto vardu..."

Kaip prie tuometinės merginų grupės prisijungė vaikinai, puikiai prisimena Juozas Savickas, kuris šokti Universiteto kolektyve pradė­ jo 1942 m. „Kaip atėjote į ansam­ blį?" - klausiu pono Juozo. „Per mergas“, - juokiasi buvęs šokėjas.

Antrasis ansamblio vadovas - bu­ vęs valstybinio liaudies ansamblio „Lietuva“ atlikėjas Zenonas Paru­ lis - liepė studentėms atsivesti ką nors į porą, tai ir mūsų pašnekovą viena draugė pasivadino. Juozas Savickas prisimena, kad 1943 m., kai vokiečiai uždarė Universitetą, ansambliokus priglaudė tuometinė Vilniaus priešgaisrinės- apsaugos

tarnyba - vaikinai tapo gaisrinin­ kais, ir grupė toliau važinėdavo koncertuoti po Vilniaus krašto miestelius. Oficiali jų kelionių prie­ žastis buvo mokymai: su atlikėjais važiuodavo gaisrininkas, kuris da­ lindavo instrukcijas, kaip reikia gintis nuo padegamųjų bombų. „Padarydavo tą demonstraciją: padegdavo bombelę, mesdavo ją į vandenį, bet čia nedaug trukda­ vo. Paskui būdavo koncertas", karo meto pasirodymus prisime­ na Juozas Savickas.

Ansamblis per visus 65-erius gyvavimo metus visad buvo dau­ gybės porų - būsimų šeimų - pa­ žinties vieta, tačiau pirmosios an­ samblio šeimos buvo pusiau prie­ vartinės, sako ponas Juozas. „Vo­ kiečiai pradėjo netekėjusias mer­ gas griebt darbams į Vokietiją. Tai mes - mūsų merginos ir vaikinai nutarėm, kad reik apsivest. Ir iš to dirbtino liko visam laikui kai ku­ rios poros“, - šypsosi jis.

Kelis dešimtmečius ansamblio kanklininkėms vadovavusi Daiva Čičinskienė nedvejoja, kad so­ vietmečiu tokie dainų ir šokių an­ sambliai buvę viena iš pagrindi­ nių tautiškumo išraiškos formų: „Meno vadovų dėka vis tiek „pra­ eidavo" liaudies kūriniai. Žino­

Scenoje - VU dainų ir šokių ansamblio veteranai, tarp jų Seimo narys Juozas Olekas ir Širdies chirurgijos centro plastikos chirurgė Eglė Knėpienė. Nuotr. iš asm. albumo.

ma, šalia to reikėdavo paruošti tarybinių tautų kūrinių. Bet jau 1957 m. į festivalį vežėm „Lietu­ va brangi!”. 1972 m. ansamblio vairą perėmęs ir iki šiol jam tebe­ vadovaujantis Vidutis Aleksan­ dravičius prisimena, kad nebuvo lengva derinti tautiškumą ir tai, kas privaloma - tekdavę su atsa­ kingais už ideologiją asmenimis aiškintis: „Mat programoje esan­ čios liaudiškos darbo dainos ver­ tė susimąstyti. Salėje moterys šluostvdavosi ašaras".

Šiandienis ansamblis puoselėja ir kuria naujas senas tradicijas.

V. Naujiko nuotr. įvairių kartų ansambliokai, per televiziją ar laikraščiuose išvydę kai kuriuos įžymius žmones, pir­ miausia prisimena, kad su jais į repeticijas Čiurlionio gatvėje

vaikščiojo. Dainų ir šokių ansam­ blyje „Omnitel" prezidentas Anta­ nas Zabulis susipažino su dabar­ tine žmona Ramune, Lietuvos ban­ ko valdybos pirmininko patarėja.

Prezidento patarėja Halina Kobeckaitė, buvę sveikatos ministrai Juozas Olekas ir Romuladas Dob­ rovolskis, buvusi kultūros ministrė Roma Žakaitienė, žurnalistai Algi­ mantą Žukauskienė ir Vytautas Markevičius, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė...

Garsių žmonių, žibėjusių ansam­ blio koncertuose, sąrašą galima tęsti.

Dabar ansamblis bent tris kar­ tus mažesnis nei prieš porą de­ šimtmečių, tačiau ambicijų jam netrūksta - štai šiais metais lai­ mėjome jaunimo tautinių šokių ansamblių konkurse „Kadagys 2005“. Kas ketveri metai Liaudies kultūros centro rengiamoje šven­ tėje ansamblis taip pat gavo spe­ cialų prizą už geriausią šokėjų grupę. „Jaunimas, kuris ateina į ansam­ blį - tikras jaunimo elitas. Todėl turi stengtis rodyti visiems pavyzdį“, sako ilgametė ansamblio šokių vadovė Tamara Kalibataitė ir vi­ siems esamiems ansamblio na­ riams linki: „Eikit ir kuo daugiau veikit, daina, etnomenas - tai yra mūsų, ir jūs turite tai išlaikyti“.

įdomu, kad viena iš dabartinių ansamblio vadovių - choreo­ grafės Tamaros Kalibataitės anū­ kė Indrė Jakubėnaitė. Vien jau tai galima laikyti pačiu tikriausias įro­ dymu, kad Dainų ir šokių ansam­ blis ir toliau bus kolektyvas su sa­ vo dvasia ir nenutrūkstamomis tradicijomis.

Ką duoda ansamblis? „Drau­ gus, pasitikėjimą savimi, norą to­ bulėti, kultūrinio gyvenimo alkį“, sako Leokadija Kairelienė ir kiti buvę ir ansambliokai. Todėl ir su­ sirinks kartu švęsti 65-ojo jubilie­ jaus.

Jubiliejinis ansamblio koncertas vyks lapkričio 12 dieną 17 valandą Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje (Čiurlionio g. 21) Spalio 30 dieną 18 valandą ansamblis dalyvaus koncerte, skirtame lietuvių sce­ ninio šokio šimtmečiui, Nacionaliniame dramos teatre.

Kviečiame!

„Labas" pakuotėms ekstremalus įamžino garsus britų fotografas Rugsėjo pradžioje prekyboje pasirodė naujosios išankstinio mokėjimo paslau­ gos „Labas“ pakuotės. Jas papuošė garsaus britų fotografo Josho Cole'o nuotraukos, kuriose įamžinti geriausi Lietuvos riedlentininkai ir breiko šokėjai.

Naujoji pakuotė išsiskiria iš kitų dar ir tuo, kad dabar „Labas“ klientai vieninte­ liai Lietuvoje įsigydami pakuotę galės patys pasirinkti telefono numerį.

Išlieka novatoriški „Labas“ klientams visada sie­ kiame duoti tai, kas geriausia, dar labiau išplėsti jų galimybes ir laisvę bendrauti. Tai atspindi ir naujoji, nuo šiol į kišenę tel­ panti pakuotė, kuri perteikia „La­ bas“ prekinio ženklo išskirtinu­ mą", - sakė „Bitė Lietuva“ priva­ čių klientų marketingo vadovas Paulius Dambrauskas.

Pasak jo, „Labas“ visada išsi­ skyrė novatoriškumu - prieš aš­ tuonerius metus jis tapo pirmąja

išankstinio mokėjimo paslauga Lie­ tuvoje bei Rytų Europoje. „Atnau­ jintoje „Labas“ pakuotėje mobilio­ jo ryšio naudotojai, kaip visuomet, ras originalių naujovių", - sakė R Dambrauskas. Beje, naujosios pakuotės ne tik yra originalaus di­ zaino, bet ir ekologiškos, nes yra pagamintos iš perdirbto popieriaus.

Kompaktiška ir itin lengva „Labas“ pakuotė suprojektuota taip, kad ją įsigyjant būtų matomas ir telefono numeris. Galimybė išsirinkti numerį dar pardavimo vietoje - naujovė vi­

soje Lietuvoje, mat iki šiol sužinoti numerį buvo galima tik atplėšus pa­ kuotę. Dar viena naujovė naujiems ir esamiems „Labas“ klientams galimybė vieną dieną išmėginti vi­ sas „Bitė plius" paslaugas nemo­ kamai. Visi „Labas“ klientai ir toliau naudosis galimybe tarpusavyje siųsti SMS nemokamai.

Fotografijose tikri veidai Iliustruoti naująją „Labas“ pa­ kuotę buvo parinktos garsaus

Londone gyvenančio fotografo Josho Cole'o nuotraukos, darytos Lietuvoje vykusioje „Labas“ fotosesijoje. Pasak reklamos agentū­ ros „Astos dizainas“ projekto va­ dovės Justos Grudzinskaitės, šio fotografo, kūrusio įvaizdžio rekla­ mas „Levis“, „Reebok“ ir kitiems garsiems prekės ženklams, stilius labai artimas „Labas“ prekiniam ženklui. „Cole'o fotografijos atspindi tik­ rą gatvės gyvenimą, kuriame vei­

kia tikri žmonės. Tad ir naujoje „Labas“ pakuotėje užfiksuoti be­ ne geriausi Lietuvos breiko šokė­ jai ir riedlentininkai jiems įprasto­ je aplinkoje“, - pasakojo J. Grudzinskaitė. Naujosios „Labas“ pa­ kuotės viršelyje pavaizduotas breiko šokėjas Rokas Šaltenis, ki­ tose fotografijose - riedlentininkas Domas Tamulionis. Plakatą, kuria­ me pavaizduotas šuolį riedlente atliekantis D. Tamulionis, klientai ras ir naujoje „Labas“ pakuotėje.

universitas

2005 spalis

15

vilnensis

isttt iš Vilniaus universiteto istorijos_____________________________

Švento Jono valdose 1 į

J. Czechovvics. Vilniaus panorama nuo Užupio kalvų (1873-1881). Iš VU Bibliotekos archyvo.

Pastaraisiais metais mūsų sostinė pasikeitė neatpažįsta­ mai. Keletq šimtmečių pirmuosius savo įspūdžius apie Vilnių keliautojai išreikšdavo sakiniu, kurį šiandien reikėtų perfrazuoti. Bet aš savo pasakojimų pradėsiu tradiciškai.

Iš kur tik beatvažiuotum į Vilnių, pirmoji tave pasitiks sostinės bokštų karalienė - Šv. Jono bažnyčios varpinė. Ši

bažnyčia, bene didžiausia ir kadais turtingiausia mieste, yra ir viena seniausių Vilniaus krikščioniškų šventovių. Ji buvo pradėta statyti tuojau po Lietuvos krikšto 1387 m., kartu su Katedra ir Šv. Martyno bažnyčia pilies kalne.

Vietq jai parinko pačių svarbiausių, garbingiausių ir patogiausių, ten, kur susikirto keliai į sostinę - Medininkų, Rūdininkų, Trakų ir Polocko traktai, netoli pilies, turgaus aikštės kampe, sausoje, gražioje nuokalnėje. Kaip sako padavimas, anksčiau čia stovėjusi nežinomo senovės lietuvių dievaičio šventykla, sugriauta po Lietuvos krikšto.

Vilniaus istoriko V. Zahorskio nuomonės, kad toji pagonių šventykla buvusi mūrinė, archeologai iki šiol nei paneigė, nei patvirtino.

Mokslininkai tik nustatė, kad jau pati pirmoji čia pastatyta bažnyčia buvo mūrinė, o ne medinė.

Jonas BULOTA Bažnyčią statyti užbaigė 1426 m., o po to ne kartą perstatinėjo, rekonst­ ravo, plėtė, atstatinėjo po gaisrų ir ki­ tokių nelaimių. Greta šimtmetis po šimtmečio augo nauji Vilniaus mies­ to mūrai, kilo j dangų vėliau statytų šventovių bokštai. Tačiau ir šiandien didinga, monumentali Šv. Jono baž­

nyčia, jos varpinė ir greta prisi­ glaudęs seniausias Rytų Europoje universitetas dominuoja Vilniaus se­ namiesčio architektūriniame ansam­ blyje ir viso miesto panoramoje. Ne­ bandysiu aptarti šios didingos Vil­ niaus šventovės architektūrinio sti­ liaus, rekonstrukcinių pokyčių, inter­ jero ir eksterjero paminklų, portalų, sienų, tapybos ir vitražų, vargonų, bal­ dų, varpų, čia buvusių brangenybių, liturginių indų, drabužių ir kt.

Apie šią bažnyčią, jos istoriją yra gausi, plati literatūra lotynų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Šventovei skirta ilgus metus rašyta iškilaus mūsų dai­ lės ir architektūros istoriko V. Drėmos (1910—1995) monografija „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia", išleista jau po autoriaus mirties 1997 m. Liga su­ trukdė tyrinėtojui galutinai parengti spaudai šj savo nepaprastai kruopštų ir išsamų veikalą. Tai ga­ lėjo būti viena iš priežasčių, kodėl V. Drėma savo monografijoje beveik

neminėjo bažnyčios požemių, laido­ jimo kriptų, kadais čia buvusių pamin­ klinių lentų, įrašų. Palyginti su pačia bažnyčia, sunykę jos požemiai netu­ rėjo tokios reikšmingos istorinės ir meninės vertės, kaip antžeminė da­ lis. Remtis padavimais ir sakmėmis V. Drėma, būdamas realistas ir prag­ matikas, savo darbuose nemėgo.

Vis dėlto pabandykime nusileisti j paslaptingus, legendomis apipintus Šv. Jono bažnyčios požemius.

Legendos Lenkų rašytojas ir istorikas J. Kraševskis savo tritomėje Vilniaus istorijoje, išleistoje XIX a. viduryje, ne vieną puslapį skyrė Šv. Jono bažny­

čiai ir jos požemiams. Remdamasis kun. Jėzuitu Naramovskiu, jis čia pa­ pasakojo legendą apie pasmerktuo­ sius.

1600-aisiais metais Vilniuje miręs tur­ tingas miestietis. Artimieji aprengė numi­ rėlį brangiais rūbais, pirštus apmaustė aukso žiedais su brangakmeniais, pagul­ dė į šilkais išklotą karstą ir su didelėmis iškilmėmis, gaudžiant varpams, nulydė­ jo į Šv. Jono bažnyčią. Čia kūnas buvo

paliktas nakčiai ant gedulingai išpuošto katafalko Marijos apsireiškimo koplyčioje.

Pikta akis pastebėjo ant mirusiojo rankų paliktus brangius žiedus. Prie bažnyčios liko budėti tik berniukas, kuris naktį pa­

Tokia Vilniaus panorama nuo Užupio kalvų atsiveria šiandien. J. Blaškevič nuotr.

prastai saugodavo užrakintas duris.

Sutemus prie jaunojo sargo prišoko plėšikai, grasindami vertė berniuką įlipti pro langą į bažnyčią ir be tų žie­ dų negrįžti Ką beveiks vaikas, tekopa­ klusti niekadėjams. Nors prie bažny­ čios buvo įpratęs, atsidūręs naktį jos viduje pasijuto labai nejaukiai Pleve­ no silpnos alyvinės lempelės prie alto­ rių, lyg ten kažkas vaikščiotų. Šventie­ ji iš paveikslų tarytum sekė berniuką akimis. Jo širdelė plakė kaip sugauto paukščiuko, tačiau ir pabėgti nebuvo kaip - už lango laukė galvažudžiai. Įėjęs į koplyčią, vos žado neteko iš siau­ bo. Mirgant lempelės šviesai atrodė, kadprie karsto pastatyta giltinės stovyla mojuoja dalgiu, o angelai linguoja galvomis. Įsidrąsinęs vaikaspakilo ant katafalko laiptelių ir nukėlė karsto antvožą. Ant negyvėlio pirštų sužibo brangakmeniai. Vos berniukas palie­ tė lavono ranką, šis atsisėdo karste, iš­ plėtė negyvas stiklines akis ir, čiupęs vaiką už krūtų, suriko baisiu balsu: - Broliai pasmerktieji gelbėkit ma­ ne!

Sudrebėjo bažnyčia, kilo baisus triukšmas, sušvilpė vėjas, sustaugė, su­ bliovė negirdėti balsai. Dundėjo ak­ menys, sproginėjo požemių durys, by­ rėjo sarkofagai. Gūdžiai šaukdami ir dejuodami kilo iš karstų numirėliai kurių greitai prigužėjo pilna bažny­ čia. Vieni išjų, neseniai palaidoti bu­ vo siaubingaiperbalę, įkritusiomis aki­ mis, kiti - jau apipuvę, bjauriai dvo­ kiantys, o jų mėsgaliai ir oda draikėsi tartum skarmalai' bet daugiausia bu­ vo griaučių, kurių kaulai judant dus­ liai tratėjo.

Tykoję po langu piktadariai išgirdę tą pragarišką triukšmą, išsibėgiojo.

Leisgyvis iš baimės berniukas, ištrūkęs iš numirėlio rankų, bėgo kur akys ma­ to ir atsidūrė prie laiptų, vedusių aukš­ tyn. Užbėgęs viršun, užtrenkė paskui save duris, užstūmė skląstį ir, vos beatgaudamas kvapą, pasislėpė suole. O numirėliai jį vijosi Atsitrenkę į duris, ant kurių buvo išdrožtas kryžius, pasi­ traukė, bet neilgam. Braškėdami kau­ lais ir šlamėdami įkapėmis, pradėjo vilkti sprogusių sarkofagų ir karstų nuolaužas, suolus, vertė į krūvą ir, lip­ dami vienas ant kito, kilo į viršų. Vai­ kiščias užsikepumėjo ant vargonų vir­ šaus. O numirėliai vis aukštesnę lau­ žo krūvą krovė, vis aukščiau lipo, ir jau tiesė kaulėtus pirštus prie jo. Ap­

imtas siaubo, berniūkštis persižegnojo ir suriko: - Jėzau, Marija!

Pasmerktieji nugarmėjo žemyn su vi­ sais baisiaisiais laiptais. Kai kurie skeletai

suiro, jų kaukolės dusliai bildėdamos nu­ riedėjo į pasienius. Tačiau kiti greitai pa­ kilo ir vėl siekė berniuko. Bet šis jau mo­ kėjo gintis. Vos tik pasmerktiejiprisiartin­ davo, meldėsi, žegnojosi ir šaukė Jėzaus ir Marijos vardus. Numirėliai krisdavo že­ myn, bet tuojau vėl pradėdavo veržtis į chorą Brėkštant kažkur mieste užgiedojo gai­ dys, ir nelaimingųjų palaikai liko gulėti tarp sarkofagų ir karstų nuolaužų. Ant vargonų tysojo leisgyvis iš baimės berniu­ kas.

Nepakenčiama smarvė ir baisus vaiz­ das laukė tą kurie rytą pirmieji įėjo į baž­ nyčią. Ant grindų drybsojo šimtai lavoną krūvos kaulą Požemių durys buvo atla­ potos, karstai tušti ir sulaužyti, išskyrus tik kelis, kuriuose ramiai amžinu miegu ilsė­ josi jėzuitai. Jie vieni nebuvo pasmerkti.

Berniukas, vos gyvas nukeltas nuo vargoną papasakojo ką matęs ir išgyvenęs, bet netrukus apsirgo smegenų uždegimu ir mirė.

Bažnyčią po to uždarė ir valė riet dvi savaites. Visus negyvėlių palaikus išvežė už Rūdininkų vartų ir užkasė prie Šv. Ste­ pono bažnyčios.

Legendoje minimi autentiški daly­ kai (tiksli įvykių vieta, laikas, nuoro­ da, kur buvo išgabenti ir vėl užkasti mirusiųjų palaikai) taip supinti su iš­ mone, pagražinimu ir pašiurpinimu, kad nenoromis kyla klausimas - kas ir kodėl sugalvojo istoriją apie pa­ smerktuosius brolius. Štai faktai. Lietuvoje sparčiai plin­

tant reformacijai, į kovą su ja buvo pakviestas Jėzuitų ordinas. 1570 m.

Vilniuje įkuriama Jėzuitų kolegija. Or­ dinas neturėjo bažnyčios, kur galėtų rengti disputus su reformatais, kur ko­ legijos studentai melstųsi ir klausytų­ si pamokslų. Karaliaus Žygimanto Augusto 1571 m. kovo 10 d. duota privilegija Šv. Jono bažnyčia, iki tol

buvusi parapijinė, atitenka jėzuitams ir prijungiama prie kolegijos. Kara­ liui Steponui Batorui 1579 m. ba­ landžio 1 d. išdavus Vilniaus akade­ mijos atidarymo privileginį raštą, po­ piežius Grigalius tai specialia bule patvirtino ir suteikė šiai mokslo įstai­ gai universiteto rangą.

Gavę didelę, bet gerokai apleis­ tą, nespėjusią atsigauti po kelių gaisrų XVI a. bažnyčią, jėzuitai tuo­ jau pat pradėjo jos rekonstrukciją.

Lėšų netrūko. Remiami karaliaus ir vyskupo, Universiteto šeimininkai norėjo Šv. Jono bažnyčią taip išplės­

ti ir išpuošti, kad ji pranoktų visas kitas Vilniaus šventoves. Reikia pa­ sakyti, kad jėzuitams tai pasisekė.

Bažnyčia gerokai išaugo į aukštį ir plotį, pasipuošė naujomis koplyčio­ mis ir altoriais. Amžiaus pabaigoje buvo pradėta (atrodo, ir užbaigta) didingos varpinės statyba.

Ne vienas didikas ar praturtėjęs miestietis tikėjosi po mirties būti pa­ laidotas tokios garbingos bažny­ čios požemiuose. Tačiau kapams jau nebeliko vietos. Laidojant čia daugiau nei pusantro šimto metų bažnyčios požemiai ir kriptos buvo perpildyti; neretai laidota tiesiog po grindimis, sienose, po altoriais - vi­ sur, kur tik galėjo paslėpti karstą. O dabar reikėjo pasirūpinti, kur bus laidojami patys jėzuitai, kolegijos ir akademijos profesoriai, rektoriai, ordino ir Universiteto geradariai, žy­ mūs dvasininkai, valstybės vyrai, jų šeimų nariai. Neišvalius ir neišga­ benus daugelio senų palaidojimų likučių, buvo neįmanoma rekonst­ ruoti pačių požemių, jų išplėsti ir su­ jungti su naujai statomais. Bet kaip tai padaryti? Juk kapas, juo labiau bažnyčioje - šventa vieta. Sutrūni­ jusių palaikų ir karstų gabenimą iš Šv. Jono bažnyčios reikėjo kaip nors paaiškinti.

Turbūt tada ir buvo sugalvota le­ genda apie pasmerktuosius brolius.

Bene pirmasis tai suvokė J. Krašev­ skis. Komentuodamas legendą, ra­ šytojas citavo slaptą jėzuitų instruk­

ciją. Joje patariama bažnyčios po­ žemiuose nelaidoti pasauliečių, že­ mos kilmės, nors ir turtingų žmonių, kad nekiltų įtarimas, jog ordinas tai daro trokšdamas praturtėti (už laido­ jimo apeigas ir vietą reikėjo brangiai mokėti). Išimtinais atvejais laidotini bažnyčiai turtą užrašę žmonės, taip pat žymūs, garbingi miestelėnai.

(Bus daugiau. Kitame numeryje sužinosite, kas buvo palaidota Šv. Jonų bažnyčios požemiuose, kokie palaikų likimai, kokį „gyvenimą" nugyveno bažnyčia iki Atgimimo)

universitas

16

2005 spalis

vilnensis

? wkultūra--------------------------------------------------------------------------------------f LOT

Rasa Gelgotienė: „Virgo" pasiekė savo brandg" Odeta VASILIAUSKAITĖ

Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ šį mėnesį švenčia 25-erių metų jubiliejų. Vos spė­ jęs grįžti iš gastrolių po Argentiną, kolektyvas dabar gyvena džiaugsmais ir rūpesčiais. Nuo šio ketvirtadienio prasideda koncertų ir vakarė­ lių maratonas, truksiantis keturias dienas. Klau­ sytojai jubiliejiniuose koncertuose galės išgirsti japonų vyrų choro atliekamus kūrinius, „Virgo“ parengtą Argentinoje skambėjusį dainų reper­ tuarą, G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ bei choro „Pro Musica“ atliekamas F. Schuberto Mišias Gdur. Jubiliejaus išvakarėse kalbamės su choro vadove Rasa GELGOTIENE.

- „Virgo“ jubiliejaus progra­ ma Išties įspūdinga. Šventė truks net keturias dienas. Ką bus galima išvysti?

- Kas penkeri metai stengia­ mės padaryti šventę, savotišką festivalį. Susirenka senosios „Vir­ go" choristės, pasikviečiame chorą iš užsienio. Norime paro­ dyti viską, ką turime geriausia: programą, choristes ir savo solis­ tes. Be abejo, tai yra daug, bet ne absoliučiai viskas. Kadangi cho­ ras daug keliauja po užsienį, ne­ belieka nei laiko, nei finansinių galimybių priimti gerą užsienio kolektyvą. O jubiliejus - puiki pro­ ga tai padaryti. „Virgo" choras jubiliejiniuose koncertuose atliks rinktinę pro­ gramą. Tai geriausi visų epochų kūriniai. Šią programą pristatėme

ir koncertinių gastrolių Argentino­ je metu, kur sulaukėme didžiulio pasisekimo. Taip pat klausytojai galės išgirsti ir kiekvieno jubilie­ jaus metu skambantį, jau tradici­ ja tapusį G. B. Pergolessi „Stabat Mater“. Šį kūrinį atliksime kartu su senosiomis choristėmis. Tai, ko gero, kiekvienai choro kartai brangiausias kūrinys.

- Minėjote, kad į kiekvieną jubiliejų paslkviečiate ko­ lektyvą. Kas šiemet džiu­ gins „Virgo* choristes ir klausytojus?

- Iš tikrųjų „Virgo“ 15-os metų jubiliejaus proga atvyko Tenerifės La Lagūnos universiteto choras (Kanarų salos, Ispanija - aut. past.), 20-metyje dalyvavo Mala-

Su „Virgo“ choru Rasa Gelgotienė jau dirba 24 metus. V. Naujiko nuotr. gos universiteto ansamblis „Tuną de Malaga“ (Ispanija-aut. past.). Šiemet šventės pradžios koncer­ te dalyvaus vienas geriausių Ja­ ponijoje Vasedos universiteto vy­ rų choras. Jų programa labai įspūdinga, parengta specialiai mūsų jubiliejui ir tikrai negirdėta Lietuvos klausytojams. Japonų kolektyvas Lietuvoje koncertavo prieš keletą metų. „Virgo“ su šiuo choru kartu dainavo prieš pusan­ trų metų vykusiose gastrolėse Ja­ ponijoje. Tuomet jų pasirodymas paliko didžiulį įspūdį.

- Papasakokite, kaip Vil­ niaus universitete atsirado merginų kolektyvas.

- „Virgo“ 1980-aisiais įkūrė Lo­ reta Levinskaitė, dar būdama Konservatorijos trečio kurso stu­ dentė. Tuometinis VU Filologijos fakulteto dekanas Jonas Balkevi­ čius pritarė naujo moteriško ko­ lektyvo atsiradimui. Juk ir Filolo­ gijos fakultete didžiąją daugumą

sudaro merginos. Tada kolektyvas ir vadinosi tiesiog Filologijos fa­ kulteto merginų choras. Dekanas per stojamuosius į Filologijos fa­ kultetą vis kartodavo, kad mergi­ noms sakydavo, jog būtina „pasi­ tikrinti balsus chore“. Vėliau choras gavo vardą „Virgo“, išver­ tus iš lotynų kalbos tai reiškia „mergelė“.

- Prieš beveik dvejus me­ tus nuo „Virgo“ atsiskyrė vyresnės choristės ir sukū­ rė atskirą kolektyvą „Pro Musica“. Galbūt išgirsime ir šio choro specialiai pa­ ruoštų kūrinių?

- „Pro Musica“ atliks F. Schu­ berto Mišias G-dur. Tai yra pirmas didelis šio kolektyvo kūrinys.

- Nejaugi jubiliejus - tik rimti koncertai?

- Sekmadienį vyksiantis rengi­ nys, greičiau reginys, nėra skirtas plačiajai visuomenei. Organizuo­ jame renginį „Virgo“ pasaulis“

sau, savo artimiesiems bei japo­ nų chorui. Tai įvairių šalių, kurio­ se koncertinių gastrolių metu lan­ kėsi choristės, pristatymas.

Merginos atliks graikų, ispanų, italų, rusų, japonų autorių kūri­ nius, persirengusios toms šalims būdingais drabužiais bei su atitinkama scenografija. Tradiciš­ kai daugiausia nuskambės ispa­ niškų dainų, nes „Virgo“ daugiau­ sia lankėsi šią kalbą vartojančiose šalyse. Taip pat darome ir savotiš­ ką eksperimentą. Chorisčių vaikai parodys V. Telksnio dainelių ciklą „Grybų paradas“.

- 25-eri metai - nemažas choro amžius. Ką galėtumė­ te išskirti kaip didžiausią kolektyvo laimėjimą?

- Konkrečiai įvardyti yra sudė­ tinga. Jeigu pirmasis dešimtme­ tis yra choro kūrimasis, antrasis aukštesnio lygio siekimas, tai tre­ čiasis dešimtmetis - kolektyvo branda. Jeigu choras, nepaisant žmonių kaitos, nedėkingos laiko ar vietos situacijos, programą at­ liks aukštu lygiu, žinai, kad yra tam

1

.'U

-

Virgo 2 5 -mečio programa Spalio 13 d.,

ŠV. JONŲ BAŽNYČIA VASEDOS UNIVERSITETO (TOKIJAS. JAPONIJA) CHORO KONCERTAS

Spalio 14 d., ŠVJONŲ BAŽNYČIA

VILNIAUS UNIVERSITETO MERGINŲ CHORO .VIRGO' KONCERTAS DALYVAUJA: VASEDOS UNIVERSITETO CHORAS IR VU KAMERINĖS MUZIKOS

ANSAMBLIS

Spalio 15d., ŠV. JONŲ BAŽNYČIA VILNIAUS UNIVERSITETO CHORO „VIRGO" KONCERTAS DALYVAUJA: VU CHORAS PRO MUSICA" 1R VU KAMERINĖS MUZIKOS ANSAMBL IS

■

Spalio 16 d.,

LLKC SALĖ, B. RADVILAITES G. 8 CHORO ŠVENTE ,.VIRGO'PASALIUS“

'------ L'

—-------- -- ------------------- -----------

tikras stabilumas. Tai galbūt jau ir yra didžiulis laimėjimas.

- Atrodytų, kad kiekvienas kolektyvas kada nors Įkren­ ta | nesėkmių duobę, jį iš­ tinka krizė. Ar „Virgo“ to neišgyveno?

- Kiekvienais metais, kada į chorą ateina naujokės, atrodo, kad tai - krizinis momentas. Pri­ valai iš naujo kartoti repertuarą, kuris vyresnėms jau senai nusi­ bodęs ir mintinai žinomas. Tačiau pavasarį viskas'atrodo kitaip, vis­ kas grįžta į senas vėžes.

Meksikoje aidėjo lietuviškos VU choro dainos Odeta VASILIAUSKAITĖ „Įdomu dalyvauti festivalyje, ku­ riame egzotiški atrodo chorai iš Europos“, - juokavo choro vado­ vė Rasa Gelgotienė. Anot vadovės, lietuviai, latviai bei čekai labai ski­ riasi nuo kitų kolektyvų, kurių dau­ gumą sudaro atlikėjai iš Lotynų Amerikos šalių. „Tokioje aplinko­ je išties įdomiai ir originaliai skam­ ba lietuviškos dainos. Atrodo to­ kios ramios ir paprastos lyginant -su, mūsų akimis, žymiai efektin­ gesne ir ritmiškai turtingesne Lo­ tynų amerikiečių muzika“, - pasa­ kojo R. Gelgotienė. Ji buvo maloniai nustebinta, kai festivaly­ je dalyvaujančių kolektyvų vado­ vai prašydavo lietuviškų dainų na­ tų ir kvietė į savo šalyse vykstančius festivalius. Išskirtinį dėmesį VU kolektyvui rodė ir žiniasklaida: Meksikos televizija bei radijo stotys skyrė didelę dalį savo eterio kolektyvui iš Lietuvos.

Pasaulio chorų festivalis Mek­ sikoje, Pueblos mieste, vyksta šeš­ tą kartą. Šiais metais jame dalyva­ vo aštuoni kolektyvai iš Brazilijos, Kolumbijos, Ekvadoro, JAV, Lietu­ vos, Lenkijos, Čekijos ir Meksikos.

VU akademinis choras Meksikoje atliko lietuvių kompozitorių Juozo Naujalio, Leonido Abario, Benja­ mino Gorbulskio, Juozo Tamulionio ir kitų autorių kūrinius. Choris­ tus po kiekvieno pasirodymo apsupdavo minios susižavėjusių klausytojų. „Sulaukėme daug ova­

VU akademinis choras, vadovaujamas Rasos Gelgotienės, šią vasarą viešėjo Meksikoje, kur dalyvavo pasau­ liniame chorų festivalyje.

cijų, todėl su malonumu atiduodavome visą energiją žiūrovams. Jie ne tik prašė autografų, bet ir patys dovanojo gėles bei meksikietiškus suvenyrus“, - pasakojo choro pre­ zidentas Jeronimas Jankauskas. Jis teigė, kad festivalis buvo suorgani­ zuotas profesionaliai, parinktos pui­ kios koncertų salės bei patogus lai­ kas pasirodymams. Pagrindinis festivalio akcentas - bendras visų kolektyvų koncertas.

Savaitę koncertai vyksta šalia pagrindinio festivalio miesto - Pu­ eblos - esančiose vietovėse. Cho­ ristai pasakojo, kad Meksikos kul­ tūroje galima rasti du polius. Tai priešispaninė vietos gyventojų - in­ dėnų - kultūra ir ispanų konkistadorų atnešta Europos baroko kul­ tūra. „Atrodo, kad didieji Meksikos miestai - Meksikas ir Puebla, - ku­ riuose teko koncertuoti, reprezen­ tuoja tuos skirtingus kultūros po­ lius“, - pasakoja choristė Gintaute Lidžiuvienė. Dalyviai turėjo nema­ žai laisvo laiko, kurio metu grožė­ josi Pueblos įžymybėmis: barokinio stiliaus bažnyčiomis, pagrindine miesto aikšte Zokalo, muziejais bei seniausiu Pietų Amerikoje univer­ sitetu. Meksikos sostinėje Meksike choristai susižavėję stebėjo vieti­ nių actekų indėnų apeigas. Tačiau didžiausią įspūdį paliko Teotihua-

nako piramidžių kompleksas, susi­ dedantis iš ilgos alėjos, daugybės šventyklų ir didžiųjų saulės bei Mė­ nulio piramidžių. „Iš ekskursijos po piramides atsivežiau autentiško au­ dinio gabalėlį su natūralia iš agavos lapų padaryta adata ir siūlais, nuda­ žytais pelargonijos sultimis. Tai bus priminimas apie senuosius Meksikos papročius“, - suvenyru džiaugėsi choristas Justas Morkūnas. Choris­ tas teigia, kad būdamas Meksikoje pramoko ispanų kalbos, todėl su meksikiečiais galėjo susipažinti iš ar­ čiau. „Užtenka pasiteirauti, kur gali­ ma rasti ką nors įdomaus, tai ne tik parodys kelią, bet ir patys palydės", -įspūdžiais apie meksikiečių paslau­ gumą dalijosi Justas.

Festivalio dalyviai po koncertų aplinkiniuose miesteliuose vaišin­ davosi vietinių gyventojų ruoštais valgiais, kaktuso vaisiais, jūros gė­ rybėmis. „Kai kurie išdrįso para­ gauti ir vištienos, užpiltos šokolado ir čili padažu, tačiau neretai po to­ kių mėginimų reikėjo gurkštelti ir meksikietiškos tekilos", - juokavo viena iš festivalio dalyvių Jolanta Juozapavičiūtė.

2002-aisiais kelią Lietuvos ko­ lektyvams į Pasaulio chorų festiva­ lį atvėrė R. Gelgotienės vadovau­ jamas VU merginų choras „Virgo“. j kitą festivalį jau pakviestas VU mišrus choras „Pro Musica".

Mėnulio piramidė Teotihuanake

Gidė rodo, kaip iš agavos galima pasigaminti siūlą su jau „įnerta“ adata

universitas

2005 spalis

17

vilnensis

stttkultūra---------------------------------------------

Dainomis užkariauti Argentiną...

Odeta VASILIAUSKAITĖ

įspūdinga koncertinė programa 15 koncertų didžiausiuose Ar­ gentinos miestuose: Buenos Airė­ se, Rozarijuje, Kordoboje, La Platoje. Tokį pasirodymų maratoną „Virgo“ įveikė per nepilnas tris sa­ vaites. Choras, anot R. Gelgotienės, vyko didele ir stipria sudėtimi - per 40 chorisčių. Repertuaras, kurį su­ darė apie 30 kūrinių, apėmė pasau­ linę klasiką, ispanų populiarąją mu­ ziką bei lietuvių kompozitorių dainas. „Šios šalies klausytojai yra nepa­ prastai jautrūs ir dėmesingi, todėl ir dainuoti yra malonu. Kai kurie, suži­ noję apie kitą mūsų koncertą, vyk­ davo net į tolimesnius miestus, kad dar kartą išgirstų patikusius kūri­ nius“, - klausytojų dėmesingumu buvo sužavėta vadovė. Ypatingo dė­ mesio susilaukė lietuvių kompozi­ torių kūriniai: A. Martinaičio „Žvirblio istorija“, O. Narbutaitės „Vasara“, B. Balakauskienės aranžuota lietu­ vių liaudies daina „Ir įšoko oželis“.

Milžiniškas ovacijas sukeldavo mer­ ginų atliekamas Carloso Gardelio „Tango“, vieno žymiausių argenti­ niečių tango muzikos kūrėjų kūrinių. Įspūdingai atrodė Lotynų Amerikos kompozitoriaus Miguelio Matamoros atliekama „Lagrimas Negras“.

Jausmingieji argentiniečiai brauk­ davo ašaras, o merginos, įpusėjus gastrolėms, ėmė juokauti, kad prieš dainuojant reikėtų klausytojams no­ sinaites išdalinti.

Susitikimai su Argentinos lietuviais „Virgo“ choristės daug bendravo su Argentinos lietuviais. Daugiausia išeivių iš mūsų šalies pasiklausyti „Vir­ go“ atliekamų dainų susirinko j Madre de la Misericordia (Gailestingosios Motinos-aut. past.) bažnyčią. Siame Buenos Airių Avelanedos priemies­ tyje įsikūrusi didžiausia lietuvių ben­ druomenė, todėl čia yra ne tik lietu­ viška bažnyčia, bet ir Lietuvos gatvė. „Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia išgirsti taip gražiai atliekamas lietu­ viškas dainas. Jūs sugrąžinote mus į tėvynę", - su ašaromis akyse pasa­ kojo į „Virgo“ koncertus atėję Argen­ tinos lietuviai. „Labai gaila, kad iš Lie­ tuvos atvyksta tiek mažai kolektyvų.

Kažkodėl visi aplenkia Argentiną. Gal todėl, kad tai per daug tolima šalis gastrolėms...“ - svarstė Rozarijaus miesto lietuvių bendruomenės atsto­ vė Emilija Repšienė, prisimindama,

Beveik visq rugsėjo mėnesį Universiteto merginų choras „Virgo“ gastroliavo Argentinoje. Kvietimą į tarptautinį chorų festivalį Buenos Airėse „Virgo“ gavo beveik prieš metus. Festivalyje lietuvaičių choras buvo vienintelis ko­ lektyvas iš Europos. kad prieš metus čia yra koncertavęs Kauno styginių kvartetas.

Dalis Argentinos lietuvių nieka­ da nėra buvę Lietuvoje, o lietuvišką kraują paveldėjo iš savo tėvų ar se­ nelių, į Lotynų Ameriką pasitrauku­ sių po Pirmojo pasaulinio karo. Da­ bar Argentinoje gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių kilmės argentinie­ čių. Argentinoje veikia ir keturios lie­ tuvių draugijos. Jos turi savo kultū­ ros komisijas, tautinių šokių grupes, chorus. Šeštadieniais vyksta ir lie­ tuvių kalbos pamokos, tačiau, anot lietuvių bendruomenės atstovų, „mokslai sudėtingėja“, nes vis ma­ žiau žmonių moka taisyklingai lietu­ viškai kalbėti.

Argentinietiško maisto ypatumai Merginos džiaugėsi, kad keliau­ jant po Argentiną apsigyventi teko vietinių argentiniečių šeimose. „Pa­ matėme, kuo čia gyvena žmonės. Jų gyvenimo būdas visai panašus j mū­ sų“, - sakė choristės. Kiekvienuose namuose gausiai geriama tradicinė matė, žiūrimas futbolas ir... valgomas nesveikas maistas. „Jei jie būtų tur­ tingesni, tai atrodytų kaip amerikie­ čiai, išėję iš „McDonald“, - juokavo dainininkės. Pusryčiams čia valgo­ mi dvigubi sumuštiniai ar prancūziš­ kos bandelės (kruasanai) su daug džemo ir sviesto. Nepamirštama ir tra­ dicinė labai saldi karamelė „dulce de leche“ bei empanadai (čeburekų analogas su įvairiausiais įdarais).

Pastarieji tinka tiek pietums, tiek va­ karienei. Beje, vakarieniauja tempe­ ramentingieji argentiniečiai taip pat vėlai - apie 10-11 valandą vakaro.

Po kokios savaitės tokio maitini­ mosi choristės puolė ieškoti daržo­ vių ir sriubų. Pasirodo, sriubos čia yra apskritai retai valgomos, o salotos kavinėse laikomos vienu brangiau­ sių patiekalų. Nuotaiką kėlė vaisių kainos. Kadangi šiuo metu Argenti­ noje citrusinių vaisių sezonas, todėl apelsinų ar mandarinų kilogramo kaina svyruodavo nuo 60 centų iki 1,50 Lt už kilogramą (Argentinos pe­ sas beveik lygus lietuviškam litui).

Nereikėtų pamiršti ir karšto argen­ tiniečių temperamento. Ypač švie­ siaplaukių lietuviačių atžvilgiu... Gat­ vėje po keliolika kartų išgirsti ispanišką „olia“ („labas“) ar „ermo-

šita“ („gražuolė“). Keistas įprotis ir mums, šiauriečiams, atrodo susitikus pakštelėti į žandą. O ten taip elgiasi visi. Net vyras su vyru.

Apie tango, futbole) ir vyną...

Sakoma, kad atvykus į Argenti­ ną privaloma pamatyti šokant tan­ go, žaidžiant futbolą ir paragauti argentinietiško vyno. Tango nepa­ matyti neįmanoma: jis šokamas tie­ siog gatvėse. Yra ir specialus tan­ go teatras „Tanguera“, kurį, žinoma, merginos aplankė. Futbolo rungty­ nėse pabuvojo ne visos, tačiau tos, kurios lankėsi stipriausių Buenos Airių klubų „River plate“ ir „Boca Juniors“ stadionuose, sugebėjo tik ištarti: „Va čia tai futbolas!“ Tiesą sakant, tiek ten to futbolo ir matėsi, kai aplink tave nenurimstanti 40 tūkstančių žiūrovų minia. „Bet mes ėjom žiūrėti ne tik futbolo, o gerbė­ jų. Ir pamatėm...“ - linkčiojo lietu­ vaitės. „Boca Juniors“ rungtynėse apsilankiusi Raminta Gocentienė pasakoja: „Likus valandai iki var­ žybų pradžios, atsistojome į 100 metrų ilgio eilę prie bilietų. Vienam sirgaliui, norinčiam į stadioną pa­ tekti be eilės, policininkas be per­ spėjimo ir pasigailėjimo tvojo per galvą. Visiem aplinkui tai atrodė normalu, o mes stovėjom išsižioju­ sios. Tvarka - geležinė. Į stadioną patenki tik po patikrinimų ir pro {be­ tonuotas užtvaras. Priešininkų sir­ galiai, siekiant išvengti skausmin­ gų susidūrimų, patenka pro kitą įėjimą“.

Argentinietiško vyno išragauta taip pat daug ir paties įvairiausio. La­ bai dažnai kavinėse, prieš užsisakant patiekalą, tiesiog nemokamai atne­ šama taurė „pirmai pradžiai“. O jei­ gu dar pagerini ir restorano apyvar­ tą, tai gali tikėtis ir nemokamo butelio.

Urugvajaus vaizdelis

Tango Argentinoje šokamas tiesiog gatvėje

Sveiki atvykę į streikų ir šunų šalį

Argentinoje choristės džiaugėsi mažomis vaisių kainomis

Argentina - streikų ir revoliucijų šalis. Prieš keletą metų, smuktelėjus dolerio kursui, ši šalis patyrė tikrą eko­ nominį smūgį. Dabar Argentina atsi­ gauna. Tačiau gatvėse nuolatos pa­ matysi protestuojančius taksi vairuotojus, telekomunikacijų firmų darbuotojus, medikus, mokytojus ar

dėstytojus. O visus vienija tas pats tikslas - didesni atlyginimai, nors ar­ gentiniečiai vidutiniškai uždirba po 500-600 pesų (arba litų). Studentų miestais vadinami Rozarijus ir Kor­ doba išgyvena ne pačius geriausius akademinės bendruomenės laikus.

Protestuojantys dėstytojai neskaito

11 tttai įdomu--------------------

Korienė vargonuoja per iškilmingas šventes bei prestižinius renginius.

Konferencijos, diplomų teikimo iš­ kilmės, reikšmingų datų paminėji­ mai, svarbių svečių priėmimai - vi­ sus šiuos renginius lydi vargonų muzika, tuomet sukuriama pakili nuotaika, sulaukiama visuomenės dėmesio. Eglė Šeduikytė-Korienė 1990 m. baigė Vilniaus M. K. Čiur­

Iš Vilniaus universiteto vargonų istorijos Ilga ir sudėtinga Vilniaus univer­ siteto Šv. Jonų bažnyčios didžiųjų vargonų istorija. XVIII a. garsus Ka­ raliaučiaus meistras Adamas Gotlobas Kasparinis pastatė vieno ma­ nualo, 22 registrų instrumentą Polocko Jėzuitų bažnyčioje. Po 1831 m. sukilimo šią bažnyčią už­ darius, vargonus perėmė Vilniaus universitetas (tuo metu Medicinoschirurgijos akademija). 1837-1839 Kuršo meistras Teodoras Tydemanas šiuos vargonus pastatė Univer­ siteto Šv. Jonų bažnyčioje, praplėsdamas juos iki trijų manualų bei 40 registrų. XIX a. pabaigoje vargonus perstatė lietuvių meistras Juozapas Radavičius, padidindamas juos iki

47 registrų. 2000 m. liepos 5 d., Vals­ tybės dienos išvakarėse, perstatyti UAB „Vilniaus vargonų“ dirbtuvių, buvo pašventinti didieji VU Šv. Jonų bažnyčios vargonai. Šie istoriniai vargonai yra didžiausi Lietuvoje. Jie yra nuolat naudojami per iškilmin­ gas šventes bei prestižinius rengi­ nius.

Vilniaus universiteto Mažosios aulos vargonai buvo pastatyti XVIII a.

Vilniaus Pranciškonų bažnyčioje.

1864 m. Rusijos carinei valdžiai šią bažnyčiąvuždarius, vargonai buvo perkelti į Šv. Jonų bažnyčios koply­ čią. XIX a. pabaigoje iš senųjų var­ gonų liko tik viršutinė barokinio pros­ pekto dalis. XX a. septintajame

paskaitų, o studentai patys priversti rūpintis mokslais.

Turistus taip pat stebina milžiniš­ kas šunų kiekis ir šiukšlės. Beveik kiekvienas argentinietis turi mažiau­ siai po vieną keturkojį, kurį darbo die­ nos metu palieka prižiūrėti profesio­ naliems šunų dresuotojams.

Didžiausiais Lietuvoje vargonais šiuo metu vargonuoja Eglė ŠeduikytėKorienė dešimtmetyje instrumentas buvo restauruotas Lietuvos paminklosau­ gos instituto vargonų dirbtuvėse (dabar Vilniaus vargonų dirbtuvė) ir pastatytas Vilniaus universiteto au­

loje. 1979 m. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus proga įvyko pir­ masis koncertas šiais vargonais. Šiomis dienomis Vilniaus univer­ siteto vargonininkė Eglė Šeduikytė-

lionio menų gimnazijos fortepijono klasę. Nuo 2001 m. studijas tęsė Lietuvos muzikos akademijoje, baigė vargonų specialybę. Vėliau baigė magistrantūrą (dėst. Balys Vaitkus) bei meno aspirantūrą (va­ dovaujant prof. Leopoldui Digriui).

Dalyvavo vargonų meistriškumo kursuose Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje bei Lietuvoje. Šiuo me­ tu koncertuoja, studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dok­ torantūroje, dalyvauja mokslinėse konferencijose, yra paskelbusi straipsnių mokslinėje spaudoje var­ gonų meno tema.

*

18

2005 spalis

iensis

sportas

VU irkluotojai po 20 metų vėl tapo čempionais Romualdas KNIUKŠTA,

SSC treneris-lektorius Rugsėjo 24-25 dienomis Gal­ vės ežere Trakuose vykęs atviras Lietuvos studentų irklavimo čem­ pionatas pritraukė neregėtą būrį irkluotojų iš daugiau nei dešimties Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Po atkaklios dvi dienas vyku­ sios kovos VU irkluotojų koman­ da antrus metus iš eilės tapo ko­ mandinių varžybų nugalėtojais, nes surinko 156 taškus. Aplenk­ tos tradiciškai stiprios Vilniaus pedagoginio universiteto koman­ da (II vieta, 122 taškai), Gedimi­ no technikos universitetas (III vie­ ta, 70 taškų), Kūno kultūros aka­ demijos rinktinė (IV vieta, 47 taš­ kai), Mykolo Romerio universite­ tas (44 taškai).

Mūsų irkluotojų persvara buvo pakankamai ryški, tai puikus mū­ sų studentų pasiekimas.

Tokį sėkmingą pasirodymą lė­ mė gausus mūsų irkluotojų daly­ vavimas šiame čempionate. Net 31 įvairių fakultetų studentas da­ lyvavo visose rengtose plaukimų rungtyse. Varžybų nuostatai lei­ do studentams dalyvauti dviejo­ se rungtyse, trečioje - tik aštuonviete valtimi. Atskiruose valčių klasėse nugalėtojais bei prizinin­ kais tapo šie VU sportininkai: lengvo svorio moterų vienviečių rungtyje greičiausia buvo Kristė Banevičiūtė, kuri taip pat laimėjo lengvo svorio dviviečių plaukimą jungtinėje komandoje su M. Ro­ merio universiteto auklėtine Eg­ le Bobelyte. Lengvo svorio mote­ rų dviviečių valčių klasėje visas apdovanojimų pjedestalas atite­ ko VU irkluotojoms: antrąją vietą iškovojo Milda Zenkevičiūtė, Au­ gustina Kliukaitė, trečios liko Li­ na Zavistovskytė, Salomėja Leiputė.

Čempionate šiemet dalyvavo net 31 VU studentas.

Nuotr. iš asm. albumo.

Moterų vienviečių valčių klasė­ je čempione tapo Lina Šaltytė. Vy­

rų vienviečių tarpe stipriausias buvo Mindaugas Griškonis (VPU), bronza atiteko VU atstovui Ginta­ rui Vairai, kuris taip pat iškovojo bronzos medalį LM2x valčių kla­ sėje kartu su Donatu Varnaičiu (MRU). LM1x valčių klasėje tre­ čiąją vietą iškovojo Vaidas Valatkevičius (VU). Vyrų dviviečių be vairininko valčių klasėje atkaklio­ je kovoje bronzos medalius iško­ vojo Mantas Marcinkevičius, Au­ gustinas Griškevičius, o aštuonviečių lenktynėse su kitų univer­ sitetų studentais tapo čempio­ nais.

Moterų keturviečių be vairinin­ ko valčių klasėje čempionėmis ta­ po VPU atstovės: Kristina Tamule­ vičiūtė, Loreta Kisnieriūtė, Vaida Arbočiūtė ir Asta Romerytė. Ant­ rąją bei trečiąją vietas pasidalijo VU sportininkės: Lina Šaltytė,

Giedrė Sakalauskaitė, Dovilė Sa­ vickaitė, Kotryna Zorina bei Justi­ na Kryževičiūtė, Loreta Tumaitė, Jūratė Arbatauskaitė ir Ugnė Šal­

tenytė.

Dviviečių porinių valčių rung­ tyje dalyvavusios Jekaterina Zo­ rina (MIF), Viktorija Kuncaitė (MIF) ir Giedrius Stasiulionis (EK), Jo­ nas Tumasonis , keturviečių Adomas Venskus (IF), Marius Aidukas (MF), Aurimas Valatkevičius (TF), Ramūnas Eitminavičius (FilF) ir Jonas Tumasonis, Edu­ ardas Paršinas (FilF), Alfredas Borkolskis (FilF), Algis Malickas (FilF) šįkart medalių nelaimėjo, bet svariai prisidėjo prie visos ko­ mandos laimėjimo pelnydami reikalingus taškus. Šiuo metu visi irkluotojai inten­ syviai ruošiasi naujam sezonui.

2006 m. vasarą Trakuose bus su­ rengtas Pasaulio studentų irkla­ vimo čempionatas. Antrankinės varžybos įvyks gegužės mėnesį.

Tarpfakultetines Rektoriaus taurės varžybas pradėjo lengvaatlečiai Doc. Jūratė ARMONIENĖ,

varžybų vyr. teisėja 2005-2006 m. m. tarpfakulte­ tines Rektoriaus taurės varžybas pradėjo lengvaatlečiai, startavę kroso varžybose. Į varžybų atidarymą pasveikinti sportininkų atvyko ir Filosofijos fakulteto de­ kanas dr. K. Dubnikas. 12 šio fakulteto studentų varžėsi dėl nugalėtojų vardo. Pagal varžybų nuostatus fakulteto komandai at­ stovavo 6 merginos bei 6 vaiki­ nai. Merginos turėjo įveikti 800 m, o vaikinai 1600 m distanciją.

Pirmosios prie starto linijos sto­ jo merginos. Vyko net 3 bėgimai, iš viso startavo 41 sportininkė.

Pirmąją vietą bei čempionės vardą iškovojo Medicinos fakulte­ to II kurso studentė Aina Valatkevičiūtė, įveikusi distanciją per 2 min 11 s, antrąją vietą iškovojo Ekonomikos fakulteto I k. kurso studentė Olga Kondratjeva, trečia liko Komunikacijos fakulte­ to III k. studentė Vlada Musvydaitė. Tarp vaikinų nugalėtoju

Vilniaus miesto dziudo čempionato medaliai VU sportininkams — Doc. Remigijus NAUŽEMYS Spalio 1 dieną garsaus imtyni­ ninko Algirdo Žulono dziudo ir

sambo imtynių klube vyko sosti­ nės dziudo čempionatas. Šiame gražiame renginyje dalyvavo apie 100 sportininkų iš įvairių sporto klubų bei aukštųjų mokyklų. Šven­ tinėje fiestoje gerai pasirodė ir mū­ sų Universiteto stipruoliai - tapo čempionais ir prizininkais.

Merginų grupėje medalius iško­ vojo: svorio kategorijoje iki 63 kg -Simona Jakubynaitė (TSPMI, I k.), svorio kategorijoje virš 78 kg - Ai­ da Pakatilevičiūtė (MF I k.), o si­ dabro medalis atiteko Filosofijos fakulteto II kurso studentei Daliai Enzelytei.

Vaikinų grupėje sidabro meda­ liais pasidabino: svorio kategori­

Renkame VU geriausių sportininkų dešimtuką KANDI DATAI 1. Lina Šaltytė, TF, aukštųjų mokyklų čempionė, Lietuvos suaugusiųjų čempionato nugalė­ toja. Pasaulio jaunių čempionate 6 vieta.

2. Kristė Banevičiūtė, FilosF, Aukštųjų mokyklų čempionė, Lietuvos suaugusiųjų čempionato vicečempione.

3. Mantas Marcinkevičius, FilF, Augustinas Griškevičius, EF, aukš­ tųjų mokyklų čempionai, Lietuvos suaugusiųjų čempionate 3 vieta.

Futbolas 1. Mindaugas Panka, Aukštųjų tapo MIF IV k. studentas, daugkar­ tinis Lietuvos čempionas Ale­ ksejus Pozniakovas, antras fini­ šavo MIF I k. studentas Andrejus Jagorovas, trečias liko Medicinos fakulteto V k. studentas Vitalijus Varyginas. Iš viso 1600 m trasoje varžėsi 45 vaikinai.

Komandiniai rezultatai: 1. Medicinos fakultetas.

2. Matematikos fakultetas.

3. Filosofijos fakultetas.

4. Komunikacijos fakultetas.

5. Ekonomikos fakultetas.

6. Gamtos mokslų fakultetas.

7. Teisės fakultetas.

8. TSPMI. 9. Istorijos fakultetas.

10. Fizikos fakultetas.

11. Filologijos fakultetas.

12. Chemijos fakultetas. Šiais mokslo metais visų sporto šakų varžybas padeda vykdyti Filosofijos fakultetas, tad labai džiugu, kad šio fakulteto spor­ tininkai gausiai susirinko į kroso varžybas ir pirmą kartą iškovojo aukštą trečiąją vietą.

ninkams buvo tarsi gera repetici­ ja ir jėgų išbandymas rengiantis Lietuvos dziudo čempionatui, ku­ ris įvyks spalio 14-15 dienomis Kaune.

Pirmoje eilėje iš kairės: Aida Pakatilevičiūtė, Dalia Enzelytė ir Simona Jakubynaitė; antroje eilėje iš kairės: Ignas Lėlys, Denisas Sokolas, Linas Jakaitis, Audrius Gasiūnas ir Paulius Banevičius. R. Naužemio nuotr.

Irklavimas

Į kroso varžybas gausiai susirinko Filosofijos fakulteto studentai.

V. Naujiko nuotr.

joje iki 81 kg - Paulius Banevičius (TF, I k.), iki 90 kg - Ignas Lėlys (MIF, III k.), iki 100 kg - Denisas Sokolas (ChF, I k.), o iki 66 kg tre­ čios vietos laimėtoju tapo Linas Jakaitis (MIF, I k.).

Labai džiugu, kad šiais metais į mūsų Alma Mater įstojo keletas ta­ lentingų imtynininkų, spėjusių pa­ sižymėti sambo ir dziudo sporte.

Ryškiausi iš jų - alytiškė Simona Jakubynaitė, kaunietis Paulius Ba­ nevičius ir vilnietis Denisas Soko­ las, kurie rugsėjo 19 d. iškovojo Lietuvos jaunimo dziudo čempio­ nų medalius. Šis čempionatas mūsų sporti­

mokyklų čempionate 2 vieta.

Olimpinės rinktinės narys.

Lengvoji atletika 1. Vlada Musvydaitė, KomF, IV k., Lietuvos 400 m b/b čem­ pionė.

2. Aina Valatkevičiūtė, MF, II k., 800 m, 1500 m Lietuvos čem­ pionė.

3. Aleksas Abromavičius, EF, III k., rutulys, Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionas.

Sportinė aerobika Aukštųjų mokyklų čempionės 2005 m.

Tarptautinio turnyro Visagine 2005 m. čempionės.

1. Aurelija Švėgždaitė, TSPMI, IV k.

2. Giedrė Norviliūtė, TF, magis­ trante.

3. Gabija Bingelytė, FsF, IV k.

4. Julija Rybakovą, MF, IV k.

5. Vita Mileriūtė MIF, II k.

6. Inga Konstantinovaitė, EF, III k.

DZIUDO IR SAMBO Merginos 1. Irena Siniauskaitė, MF, III k.

2. Simona Jakubynaitė, TSPMI. 3. Kristina Baužaitė, EF, magis­ trante.

4. Rūta Banytė, MF, II k.

5. Edita Vaitechovič, ChF, IV k.

Vyrai 1. Skirmantas Šermukšnis, FE III k.

2. Ignas Lėlys, MIF, III k.

3. Andrius Antanaitis, EF, IV k.

4. Paulius Banevičius, TF, I k.

5. Denisas Sokolas, ChF, I k.

Siūlomų kandidatų pavardes siųsti sveikata.sportas@ssc.vu.lt

universitas

2005 spalis

19

vilnensis

ssnaujienos Spalį pasirodys naujas žurnalo „Spectrum" numeris

Pažadinti

užmigusi laika

ržiaus klimatas: tai ir prognozės

,,Paukščiu Tako ' gahktika

Spalio viduryje laukite pasirodant VU žurnalo „Spectrum“ trečiojo numerio, kuriame šįkart nemažai klausimų. Kokį klimatą XXI amžiuje pasaulyje ir Lietuvoje prognozuoja mokslininkai? Faktus analizuoja ir ateities klimato modelius pateikia prof. dr. A. Bukantis ir doc. dr. E. Rimkus.

Apie tai, kaip mes suvokiame pasaulį, pasakoja įdomius tyrimus VU atliekantis prof. habil. dr. H. Vaitkevičius. Žvelgdami į giedrą rudeninį dangų turbūt neretai susimąstome, kaip gimsta ir miršta žvaigždės, kaip atsirado ir iš ko sudaryta mūsų Galaktika. Šias paslaptis atskleidžia doc. dr. J. Sūdžius.

Globalizacijos akivaizdoje vis opesnis klausimas, ar išliks ateityje etninės valstybės, kokia gi etninės tapatybės reikšmė šių dienų pasaulyje. Apie tai svarsto politologas doc. N. Statkus. O štai chemikas prof. habil. dr. A. Ramanavičius atsako į klausimą, kur ateityje bus galima pritaikyti „protingus“ polimerus. Medicinos profesorė habil. dr.

R. Dubakienė atskleidžia alergijos priežastis ir gydymo būdus.

Filologijos fakulteto doktorantė A. Baravykaitė klausia, ar žiūrėdami užsieninius išverstus filmus visuomet išgirstame tai, kas buvo pasakyta, ir pažvelgia į tekstų vertimo sritį iš mokslinio žiūros taško.

Birutė BUTKEVIČIENĖ.

Alvidas LUKOŠAITIS.

Vilniaus universiteto biblioteka.

Parlamento institucio­ nalizacija ir teisėkūros procesas: Lietuvos atvejis.

Vilniaus universiteto leidykla, 2005 VU bibliotekos 435-ajam jubiliejui skirtoje gausiai fotografijomis iliustruotoje knygoje apžvelgiama VU bibliotekos istorija, specialieji rinkiniai, patalpos bei įstaigos dabartis. Tekstai pateikti lietuvių ir anglų kalbomis.

Dalia DILYTĖ.

Kristijonas Donelaitis ir Antika.

Vilniaus universiteto leidykla, 2005

Kristijonas Donelaitis, pats būdamas didelis šviesuolis, kūrė taip, kad suprastų neypatingai mokyti ar visai nemokyti žmonės. Todėl mokytumas, jo laikais pasireiškęs ir antikinės literatūros bei filosofijos žinojimu, veikaluose visiškai nedemonstruojamas. Iš tikrųjų sąsajų su Antika gana daug. Tad ši monografija pirmas didesnis bandymas atskleisti Donelaičio kūrybos ryšius su Antika, kuri parodo ligi šiol nežinotas kūrėjo talento puses, išryškina jo genialumą.

Aušra MASLAUSKAITĖ.

Meilė ir santuoka pokyčių Lietuvoje.

Vilnius, „Mokslo aidai“, 2004 Monografijoje nagrinėjami sociologiniai veiksniai, įtakoję kultūrinius meilės idealus, jų sklaidą bei pokyčius XX a. Lietuvos visuomenėje. Studijoje pristatomos sociologinės meilės teorijos, analizuoja­ mi struktūriniai ir kultūriniai veiksniai, kurie XX a. antroje pusėje romantinės meilės idealus pavertė norminiais santuokos kūrimo motyvais, aptariamos sovietmečio modernizacijos pagimdytos privačiojo gyvenimo prieštaros. Pagrindinis dėmesys skiriamas paskutiniojo XX a. dešimtmečio meilės ir santuokinio gyvenimo pokyčių tyrimui.

Albinas KUNCEVIČIUS.

Lietuvos viduramžių archeologija.

Vilnius, „Versus aureus“, 2005 Monografijoje nagrinėjamas laikotarpis nuo XIII a. iki XVI a. vidurio, t. y. LDK susikūri­ mo ir suklestėjimo laikai, pagal to meto archeologijos paminklus ir jų tyrimų medžiagą. LDK laikotarpį tyrinėja įvairių sričių moksli­ ninkai: istorikai, menotyrinin­ kai ir kt. Darbe tyrinėjama sąvokos ir terminija, aprašomi piliakalnių ir mūro pilių tyrimai, senieji miestai ir jų raida, pagoniški ir katalikiški kulto pastatai, laidojimo paminklai.

Paveldo rubrikoje - Vilniaus senienų muziejaus istorija ir jo vertybės bei Lietuvos totorių rankraštinis palikimas. O štai apie restauratorius, kurie gelbsti tokias vertybes nuo laiko paliktų žymių, skaitykite straipsnyje „Pažadinti užmigusį laiką“. Pasidomėti VU istorija skatina doc. V. Skuodis - jis pateikia unikalių faktų apie VU vargus vokiečių okupacijos metais.

Tikimės, kad neliks nepastebėta ir nauja žurnalo rubrika - „Atsako ekspertai“. Šį kartą rasite mitybos specialistų nuomones apie

mikrobangų krosnelėse gaminamo maisto kokybę, keptose bulvytėse ir plėšriosiose žuvyse randamas žalingas medžiagas. Jei turite įdomių ir aktualių klausimų, kurie jums neduoda ramybės, siųskite juos ei. paštu SDectrum@cr.vu.lt. atsakymų ieškosime drauge.

Kviečiame visus VU mokslininkus bei akademinės bendruomenės narius aktyviai bendradarbiauti kuriant žurnalą. „Spectrum“ redakcija atvira pasiūlymams ir idėjoms! „U. V.“inform.

I.UKOSArriS

Tariam ento INSlTrUCIONAl.lZACIJA ir

Vilniaus universiteto leidykla, 2005

TEISĖKOROS PROCESAS: lJErUVOS ATVEJIS

2005-ieji - parlamentinės tradicijos metai. Tai puiki proga apmąstyti Lietuvos parlamentinės demokratijos raidą ir brandą, įvertinti problemas ir perspektyvas. Šioje monografijoje

analizuojami Lietuvos Respublikos Seimo institucionalizavimo proceso ypatumai, daug dėmesio skiriama svarbiausių parlamento struktūrų (frakcijų, nuolatinių komitetų ir pan.) raidai, funkcionavimui bei teisėkūros proceso problemoms.

Palemonas DRAČIULA (Eligijus Raila).

ATMINTIES KRIAUKŠLĖS

Atminties kriaukšlės Vilnius, „Aidai“, 2005

Tai pirmoji Palemono Dračiulos slapyvardžiu pasirašančio istoriko Eligijaus Railos literatū­ rinės kūrybos knyga. Autorius priklauso vadinamajai „poerlickinei" intelektualių lietuvių humoristų kartai. Palemonas Dračiula ironiškai žvelgia į istorijos įvykius, bando rasti netikėtų kultūrinių sąsajų tarp įvairių istorinių įvykių, kviečia permąstyti seniai nusistovėju­ sius stereotipus ir įvaizdžius, dominuojančius mūsų kultūrinėję sąmonėje. „Daktaras Palemonas Dračiula genialiai perprato visą lietuvių tautos genijaus juokingumą“, teigia dr. Virgis Valentinavičius.

Alvydas JOKŪBAITIS.

Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas.

Viktoras TIAŽKIJUS.

Darbo teisė: teorija ir praktika.

Vilniaus universiteto leidykla, 2005

j

Vilnius, „Justitia“, 2005

DARBO TEISE Knygoje teoriniu ir praktiniu teorija ir praktika požiūriu apžvelgiamas darbo ir kitų su jais susijusių santykių reguliavimas, atskleidžiama jų specifika, ■ aptariamos raidos perspek­ tyvos. Išvados daromos remiantis Lietuvos Respubli­ kos ir kitų šalių darbo teisės šaltiniais, moksline literatū­ ra, įstatymų projektais.

Leidinys skiriamas studijuojantiesiems teisę, teisininkams praktikams ir visiems, kuriems rūpi darnūs darbo santykiai, kurie domisi darbo teisės taikymo problemomis. Remtasi teisės aktais, galiojusiais 2005 m. liepos 15 dieną.

Politika Lietuvoje neretai pristatoma kaip nelabai kilnus, dažnai žeminantis užsiėmimas.

Tokį pat nepalankų požiūrį į politiką rodo ir mūsų filosofų darbai. Dėl tam tikrų priežasčių Lietuvoje politinė filosofija atsidūrė filosofinių tyrinėjimų pakraštyje. Tad ši knyga - tai bandymas nors kiek užpildyti šią paskutinių kelių dešimtme­ čių Lietuvos filosofinio gyveni­ mo spragą. Knygoje bandoma imtis trijų skirtingų politinio patyrimo konstravimo aspektų analizės. Pagrindinis knygos klausimas - kuo skiriasi praktinis, teorinis ir meninis požiūriai į politiką.

Jonas Petras JANKAUSKAS, Vytautas MATULAITIS, Remigijus NAUŽEMYS.

Kūno kultūros ir sporto istorija Vilniaus univer­ sitete

t

425

fSuno ludtuivs f ir sporto istorija Vilniaus imiurrsartr

,

Algimantas VALANTIEJUS.

Vilniaus universiteto leidykla, 2005

Kritinis sociologijos diskursas. Tarp pozity­ vizmo ir postmo­ dernizmo.

Knyga išleista VU 425-ojo ir Kūno kultūros ir sporto katedros įkūrimo Vilniaus universitete 65-ojo jubilie­ jaus proga. Leidinyje apžvelgiamos kūno kultūros ir sporto užuomazgos Vilniaus akademijoje (1579-1781), jo raida įvairiais VU istorijos tarpsniais. Atskleista pagrindinių VU sporto šakų panorama, minimi sportininkai, jų treneriai bei dėstytojai, garsinantys VU ir Lietuvos vardą pasaulyje.

Vilniaus universiteto leidykla, 2004

Solidžioje monografijoje nagrinėjami skiriamieji dabartinės sociologijos bruožai, lyginami klasiki­ nės ir dabartinės sociolo­ gijos apibrėžimai, aptaria­ ma kritinių sociologijos diskursų raidos problema­ tika, pozityvizmo ir postmodernizmo koncepcijų santykis, svarstomos socialinės, istorinės ir metodologinės dabartinės sociologijos krizės aplinkybės. Išsamiau nagrinėjamos ir lyginamos šiuolaikinių socialinių teorijų sąvokos, kurios labiausiai susijusios su kritiniu ir naraciniu supratimo bei aiškinimo pagrindu. Pabrėžiama, kad meninės priemonės leidžia priartinti labiausiai nuo formaliosios analizės nutolusį dalyką - žmonių patyrimą, o naracinė analizė skatina suprasti mokslinio pasakojimo žanrus ir stilių.

Alan F. CHALMERS.

Kas yra mokslas?

Vilnius, „Apostrofa“, 2005

Mokslo filosofijos įvadas. Apie mokslo ir jo metodų prigimtį, raidą ir šiuolaikinę padėtį, naujausius laimėjimus. Knyga skirta ne vien įvairiausių specialybių studen­ tams, dėstytojams bei mokslinin­ kams, bet ir visiems, XXI amžiuje norintiems suprasti, kas yra ir ko vertos mokslo žinios, be kurių nebūtų ir šiuolaikinės civilizaci­ jos.

universitas

20

2005 spalis

vilnensis

g k paskutinis puslapis__

Pėdos tvenkinyje ir karvė medyje Įspūdžiai iš Gamtos ir meno šventės VU Botanikos sode Kairėnuose Gintarėlė JURKEVIČIENĖ Rugsėjis vėl atnešė j Botanikos sodą jau tradicine tapusią meno ir gamtos šventę. Jai ruošėsi ir jau­ nieji menininkai, ir Botanikos sodo kolektyvas. Saulėtą rugsėjo 17-osios rytą meno šventės „Iliuzija“ daly­ viai (45 autoriai) ir labai gausi sve­ čių svita rinkosi Botanikos sode.

Tradicinis VU prorektoriaus prof.

J. V. Vaitkaus, Botanikos sodo direk­ toriaus dr. A. Skridailos pasveikini­ mas šventės dalyviams, ir darbų pri­ statymo eisena prasideda. Išvaikš­ čiojome visą parką skersai, išilgai ir įstrižai, apžiūrėjome visus ekspo­ natus, išdėstytus įvairiausioje gam­ tinėje aplinkoje, autorių manymu, geriausiai leidžiančioje atspindėti kūrinio esmę. Štai ant „kalno“, arčiausiai dan­

gaus įrengtoje (G. Jurkevičienės „Pasaulio bamba“) „observatorijoje" kiekvienas, paėmęs „žiūronus“ ar „teleskopą“, galėjo pasižvalgyti ir ne­ sunkiai pamatyti „pasaulio bambą“ - žymųjį Kairėnų dvarą, kur dabar

yra Botanikos sodas, kur kasmet su­ rengiamos nepakartojamos meno ir gamtos šventės. Žalioje vejoje atskiros namelio dalys, pažiūrėjus pro mažą langelį, susilieja į namą (Z. Filimonovienės ir D. Filomonovo „Vizija“), gražiau­ sius sodus galima pamatyti parko ro­ žių kolekcijos prieigose („Gražiausi sodai“, J. Juodytė, S. Leonavičius).

Mažytis namelis narvelyje (M. Dū­ dos „Idilė“) lauks tada, kai prasi­ brausi prie „aruodo“, nors grūdai ge­ rai matyti (R. Furman „Lesykla“).

Siauru geltono smėlio takeliu (J. Skėrytės „Klystkelis“) gali užlipti dangun, tik nesugriauk iliuzijos. Pri­ sipylęs benzino degalinėje iš žolės (S. Dūdos „E-95“), galėsi ieškoti kompanijos. Ją puikiai palaikys ta­ vo paties atvaizdas, pasirodąs tarp žolės kuokštelių, svarbu patogiai at­ sisėst ant kelmelio (I. Samusionok „Kompanija“). Daug įdomybių lau­ kia prie fontano: raudonas takelis lengvai perves tave per tvenkinį (I. Samusionok „Nepaskęskime“), net kojų nesušlapsi, susižinojęs, kiek valandų (J. Petuchovo „Lai-

R. Furman. „Lesykla“ kas“), galėsi išsidrėbti ant minkš­ to samanų kilimu užkloto suolo (I. Ramanauskaitės „Apgaulė“) ir mėgautis parko vaizdeliais, džiaugtis gyvenimu.

Kitame tvenkiny kažkieno palik­ tos didelės pėdos vandens pavir­ šiuje atrodo nerealiai (G. Vaišno­ raitės „Nesupratau“). Tik antytės ži­ no, kodėl tų pėdų pirštai kilnojasi...

Parko takelyje, vedančiame šal­ tinio link, išsirikiavo L. Sodeikaitės ir A. Kondrataitės „Maketas“. Man tie spalvoti bumbuliukai ant me­ džio šakelių regisi kaip nežemiš­ kos civilizacijos žmogeliukai. O gal tai grybų sporos? Jie tokie žais­ mingi ir linksmi.

Liepų alėjoje vieno medžio ka­ mieno šone nutapyta dama, I. Jur­ gelevičiūtės „Inkliuzas“ konkuruo­ ja su V. Jucytės ir N. Rakislovos „Dvaro dvasia“, įsikūrusia alėjos pradžioje. Po klevu ilsisi didžiulis E. Jagelavičiūtės „Meškiukas“ pats didžiausias mažųjų draugas.

Kai sudalyvauji „degustacijoje“ (V. Gusevos „Degustacija“) kartu su vapsvom, gali drąsiai žvelgti re­ alybei į veidą: karvę „peraugęs“ uosis stiebiasi į dangų, o karvė vis vien linksma (N. Učvatovos „Li­ panti karvė“), jai nė motais toks ne­

patogumas: būdama aukštai, visus gerai mato. Žeme gi einantys ją įžiū­

ri ne iš karto...

Saulėto tvenkinio pakrantėje vei­ kia „kavinė“. Orus ponas šventės dieną skaitė „Meniu“ - odę jaunys­ tei ir pilnatvei - gyvenimui mūsų kiekvieno. Plojimais sutiktas ir paly­ dėtas džentelmenas pelnė žiūrovų simpatijas („Sugrįžki, jaunyste, arba karnų za sorok" - V. Vaišnienės, L. Vaišytės kūrinys). Eidami toliau pa­ matėme R. Nazarovaitės „Apsikabi­ nimą“. Gali susigraudinti - juk kiek­ vienam norisi dėmesio, meilės ir ši­ lumos, bet jei tai ne žmogaus ran­ kos, o tik smauglio šaltas kūnas?..

Vos išėjus iš parko atsiverianepatikėsit! Ho­ livudo panora­ ma! Neįmano­ ma susilaikyti: ima linksmas juokas, pasijun­ ti net laimingas, nes prieš aki­ mirką negalėjai nė susapnuoti, kad štai imsi ir pabuvosi Holi­ vude: nei pinigo mokėt, nei skrist, Z. Filimonovienė,

nei plaukt. Vaikščiok kiek nori, links­ minkis. Užrašas „Hollyvvood“ šlaite aitrina vaizduotę (Ž. Višinsko „Iliuzi­ ja“). Prisiminimui galima ir nusifotog­ rafuoti. Priešingoje kelio pusėje di­ delė kalva, prismaigstyta smeigtukų, vaizduoja galvą su nepaklusnia šu­ kuosena (N. Kūlokaitė „Įrankiai šu­ kuosenai“). Smeigtukai dideli, kiek­ vienas vis kitoks. Belieka stebėtis kū­ rinių autorių išmone.

O kiek paslaptingų, linksmų, įdo­ mių dalykų dar nepaminėjau! Jų ieš­ koti reikia Gėlininkystės skyriuje, Dendrologijos skyriaus prieigose, žemutinėje terasoje.

Vaivos Jucytės nuotr.

D. Filimonovas. „Vizija“

Parodos lankytojai prisitaikė prie aplinkos

Ž. Višinskas. „Iliuzija“

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Nuoširdžiai užjaučiame Doktorantūros ir rezidenturos skyriaus darbuotoją Astą GUTAUSKIENĘ dėl Tėvelio mirties.

Universiteto administracija